APIE NARKOTIKUS TRUMPAI Policijos pareigûnams 2005
2
APIE NARKOTIKUS TRUMPAI policijos pareigûnams Leidinys parengtas ágyvendinant Nacionalinës narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos 2004 2008 metø programos ágyvendinimo 2005 metø priemoniø, patvirtintø Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2005 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 250 (Þin., 2005, Nr. 33-1066), 4.3 punktà Parengti policijos darbuotojams metodinæ medþiagà narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos klausimais Leidiná paruoðë: Narkotikø kontrolës departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministerijos Leidiná recenzavo: Mykolo Romerio universiteto Vieðojo administravimo fakulteto Kriminalistikos katedros docentë dr. Eglë Latauskienë; Vilniaus priklausomybës ligø centro direktorius doc. dr. Emilis Subata 3
4
TURINYS 1. Ávadas... 6 2. Narkotinës ir psichotropinës medþiagos bei jø vartojimo bûdai... 7 2.1. Kokainas... 8 2.2. Amfetaminai... 9 2.3. Efedronas ( dþefas )... 10 2.4. Ekstazis... 10 2.5. Opioidai... 11 2.6. Ketaminas... 13 2.7. Kanapës... 13 2.8. LSD... 14 2.9. Psilocibininiai grybai... 15 3. Lakiosios medþiagos... 15 4. Raminamieji vaistai ir barbitûratai... 16 5. Pirmoji pagalba asmeniui, apsinuodijusiam narkotinëmis, psichotropinëmis bei lakiosiomis medþiagomis... 17 6. Rekomendacijos pareigûnams, susidûrusiems su narkotines ir psichotropines medþiagas vartojanèiais arba jomis prekiaujanèiais asmenimis bei radusiems narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø ar jø pirmtakø (prekursoriø)... 20 7. Lietuvos Respublikos teisës aktai, susijæ su narkotinëmis ir psichotropinëmis medþiagomis bei jø pirmtakais (prekursoriais)... 23 7.1. Lietuvos Respublikos baudþiamasis kodeksas (ištrauka)... 23 7.2. Lietuvos Respublikos administraciniø teisës paþeidimø kodeksas (iðtrauka)... 26 7.3. Lietuvos Respublikos narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø kontrolës ástatymas (iðtrauka)... 29 7.4. Lietuvos Respublikos narkologinës prieþiûros ástatymas (iðtrauka)... 34 8. Priedai... 37 8.1. Narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø sàraðas... 37 8.2. Pagalbos ástaigos asmenims, vartojantiems narkotines, psichotropines bei lakiàsias medþiagas... 43 8.2.1. Priklausomybës ligø centrai... 43 8.2.2. Psichikos sveikatos centrai... 44 8.2.3. Lietuvos AIDS centras... 47 5
1. Ávadas Narkomanija grësmingas ðiø dienø reiðkinys, kurio plitimas kelia realià grësmæ valstybës ir visuomenës saugumui, iðlieka socialiai nepriimtinas, neigiamai veikiantis visas visuomeninio gyvenimo sritis. Didelis vaidmuo kovoje su neteisëta narkotikø apyvarta tenka teisësaugos institucijoms. Ðis leidinys skirtas policijos pareigûnams, kuriø darbas tiesiogiai susijæs su visuomenës saugumo uþtikrinimu bei bendravimu su pilieèiais. Ðie pareigûnai daugeliu atvejø pirmieji susiduria su nukentëjusiaisiais ir asmenimis, padariusiais nusikalstamas veiklas. Policijos pareigûnai, siekdami uþtikrinti tiek paties paþeidëjo, tiek kitø asmenø saugumà, turi greitai ir tiksliai ávertinti susiklosèiusià situacijà, todël labai svarbu, kad ðie pareigûnai þinotø, kaip reikia elgtis su narkotikus vartojanèiais, apsvaigusiais nuo jø bei juos pardavinëjanèiais asmenimis. Leidinyje ir jo prieduose pateikiama glausta informacija apie atskiras narkotines medþiagas, jø poveiká þmogaus organizmui, narkotiniø arba psichotropiniø medþiagø suradimà, atsakomybæ uþ veiklà, susijusià su neteisëta narkotikø apyvarta, yra pateikta asmenø, apsvaigusiø nuo ðiø medþiagø, sulaikymo rekomendacijos, ástaigø, suteikianèiø pagalbà asmenims, vartojantiems narkotines arba psichotropines medþiagas, ar jø ðeimos nariams, kontaktai. Tikimës, kad ðis leidinys suteiks dar vienà galimybæ policijos pareigûnams iðsiaiðkinti kylanèius klausimus jø kasdieninëje veikloje, papildyti jø turimas þinias ir efektyviau uþtikrinti vieðàjà tvarkà bei visuomenës saugumà. 6
2. Narkotinës ir psichotropinës medþiagos bei jø vartojimo bûdai Narkotinës ir psichotropinës medþiagos á Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamø medþiagø sàraðus áraðytos gamtinës ar sintetinës medþiagos, kurios dël kenksmingo poveikio ar piktnaudþiavimo jomis sukelia sunkø þmogaus sveikatos sutrikimà, pasireiðkiantá asmens psichine ir fizine priklausomybe, ar pavojø þmogaus sveikatai. Narkotinës, psichotropinës ir toksinës medþiagos, narkotinës arba psichotropinës medþiagos, narkotikai ðiame leidinyje vartojami kaip sinonimai. Narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø pirmtakai (prekursoriai) cheminës medþiagos, ðiø medþiagø druskos, miðiniai ir natûralûs produktai, kuriø sudëtyje yra pirmtakø (prekursoriø), naudojamø neteisëtai narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø gamybai, ir dël to kontroliuojami pagal Jungtiniø Tautø 1998 metø konvencijà Dël kovos su neteisëta narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø apyvarta, ir yra áraðyti á Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintà pirmtakø (prekursoriø) sàraðà. Narkomanija psichikos liga, kuria suserga asmenys dël piktnaudþiavimo narkotinëmis, psichotropinëmis, kitomis psichikà veikianèiomis medþiagomis, pasireiðkianti asmens psichinës ir fizinës priklausomybës nuo narkotiniø, psichotropiniø, kitø psichikà veikianèiø medþiagø sindromu bei kitomis neigiamomis medicininëmis ir socialinëmis pasekmëmis. Intoksikacija apsvaigimas, apsinuodijimas toksinëmis medþiagomis. Intoksikacijà sukelia gana didelë narkotiniø medþiagø koncentracija, patekusi á þmogaus smegenis. Poveiká lemia narkotinës medþiagos sudëtis, suvartota dozë, vartojimo bûdas, asmens vartojanèio narkotikus asmenybë, nusiteikimas, vartojimo aplinka ir kiti veiksniai. Narkotiniø, psichotropiniø ir lakiøjø medþiagø vartojimo bûdai Narkotinës arba psichotropinës medþiagos daþniausia vartojamos keturiais bûdais: Uostomos; Rûkomos arba ákvepiamos; Ðvirkðèiamos (daþniausiai á venà, bet kartais ir po oda arba á raumenis); Ryjamos (kartais kramtomos, o susikaupusios seilës nuryjamos). 7
Taèiau ne visos narkotinës arba psichotropinës medþiagos gali bûti vartojamos keturiais iðvardytais bûdais. Pavyzdþiui, haðiðas (kanapiø derva) netirpsta vandenyje, todël negali bûti ðvirkðèiamas, o tik rûkomas. 2.1. Kokainas Kokainas augalinës kilmës narkotikas, iðskiriamas ið kokamedþio. Kokainas gali bûti vadinamas sniegu, nes jo kristalai yra balti kaip sniegas. Kokaino pasta produktas, turintis didelá kokaino kieká. Kokos lapai sumalami ir sumaiðomi su tirpikliu, po to iðdþiovinami. Grynasis kokainas (kokamedþio hidrochloridas) yra baltos spalvos, panaðûs á pudrà, kartûs, primenantys sodos skoná milteliai. Já vadina sniegu, koksu, baltuoju ðampanu, pudra. Krekas ypatinga kokaino forma, vartojama rûkymui. Krekas yra baltos, gelsvos arba pilkos spalvos kristalai, rûkomi sumaiðyti su marihuana arba tabaku. Kokaino vartojimo bûdai: Uostymas. Kokainas supilamas ant stiklo, suskirstomas takeliais (dozëmis) ir ákvëpiamas per vamzdelá arba susuktà popieriaus (banknoto) tûbelæ; Gërimas. Kokaino hidrochloridas iðtirpinamas alkoholiniame arba nealkoholiniame gërime ir geriamas; Rûkymas. Kokainui rûkyti gali bûti naudojamos cigaretës, aliuminio folija, þvakës ir þiebtuvëliai, pypkës arba specialios pypkës, skirtos narkotikams kaitinti virð liepsnos; Švirkštimas. Kokainas daþniausiai ðvirkðèiamas po oda arba á venà. Pavartojus kokaino tokiu bûdu, apsvaigstama labai greitai. Kokaino intoksikacija Fizinis poveikis: suaktyvëjusi ðirdies veikla, pagreitëjæs kvëpavimas, padidëjusi kûno temperatûra, gausus prakaitavimas, blyðki oda, iðsiplëtæ akiø vyzdþiai, sloga. 8
Psichinis poveikis: átarumas, persekiojimo pojûtis, nerimas, panika, asocialus elgesys, depresija. Baigiantis kokaino poveikiui euforija virsta depresija, gali pasijausti irzlumas, nerimas, atsiranda kaltës jausmas ir kartais apima noras nusiþudyti. Tokiu metu bloga nuotaika, persekiojimo pojûtis ir pasiryþimas bet kokiu bûdu gauti kokaino daro átakà asmens agresyvumui, jis tampa pavojingas kitiems þmonëms. 2.2. Amfetaminai Amfetaminas geriausiai þinomas sintetinis centrinës nervø sistemos stimuliatorius. Amfetaminas ir kiti centrinës nervø sistemos stimuliatoriai didina budrumà ir turi bendrà gaivinamàjá poveiká. Amfetaminas yra gelsvi, balti arba ðviesiai rudi bekvapiai kartaus skonio milteliai (daþniausiai sulfatø formos, lengvai sudaro druskas). Ðios grupës medþiagos bûna kristalø pavidalo, jos vadinamos ledu, stiklu, kriðtolu, nes primena susmulkintà stiklà ar rupià druskà. Amfetamino vartojimo bûdai: Uostymas. Ákvepiami amfetamino milteliai; Rûkymas. Rûkomi amfetamino milteliai, tam naudojamos specialios pypkës; Gërimas. Amfetamino tabletës smulkinamos á miltelius ir iðtirpinamos vandenyje; Švirkštimas. Amfetamino tirpalas ðvirkðèiamas á venà. Amfetaminø intoksikacija Fiziniai poþymiai: iðsiplëtæ vyzdþiai, greitas, neritmiðkas pulsas, pakilusi kûno temperatûra, padidëjæs prakaitavimas, burnos sausumas, viduriavimas, pagausëjæs ðlapimo išsiskyrimas, traukuliai, epilepsijos priepuoliai, šaltas drebulys, raumenø traukuliai, veido raumenø trûkèiojimas, stereotipiniai (kuriuos pastoviai kartoja) judesiai, asmuo atrodo nepailstantis. 9
Psichiniai poþymiai: susierzinimas, nepastovi minèiø eiga, nervingumas, baimë, panika, nepagrástas átarumas, kai kuriais atvejais ðizofrenijà primenanti psichozë, haliucinacijos. Metamfetaminas tai stipresná poveiká turinti amfetamino atmaina. Daþniausiai gaminamas baltø milteliø pavidalu, taèiau gali bûti, kaip ir amfetaminas, kristalo formos, panaðus á sudauþytà arba matiná stiklà, rupià druskà, ledà. Metamfetaminas sukelia stipresnæ intoksikacijà negu krekas arba amfetaminas, o poveikis ilgesnis. Metamfetaminas sukelia stiprø energijos ir euforijos pojûtá. Ði bûsena trunka 8 24 valandas. Apsvaigæ nuo metamfetamino asmenys gali sutrikti, tapti itin agresyvûs ir pavojingi aplinkiniams. Metamfetaminas vartojamas tokiais pat bûdais kaip amfetaminas, intoksikacijos poþymiai irgi labai panaðûs. 2.3. Efedronas ( dþefas ) Dþefas cheminis produktas, nesunkiai pasigaminama narkotinë medþiaga. Dþefo þaliava natûralus efedrinas (gaunamas ið efedros augalo) arba sintetinis efedrinas (bûna baltø, pailgø kristalø milteliø formos ir yra kartaus skonio). Efedrino milteliai sumaiðomi su karðtu vandeniu, actu ir kalio permanganatu. Gautas tamsiai rusvas, rudas skystis filtruojamas tol, kol pasidaro skaidrus acto kvapo tirpalas. Ðis skystis ir vartojamas. Efedronas švirkðèiamas á venà, rûkomas ar ákvepiamas. 10 2.4. Ekstazis MDMA arba ekstazis (dar vadinama XTC) tai baltos, roþinës tabletës su ávairiais paveikslëliais arba ávairiø spalvø kapsulës, kartais milteliai. Ekstazio poveikis panaðus á amfetamino, t. y. ði medþiaga stipriai stimuliuoja centrinæ nervø sistemà. Þmonës, vartojantys ekstazá, gali elgtis labai aktyviai. Veikiant ðiai narkotinei medþiagai, þmogus nepavargdamas gali ðokti valandø valandas. Taèiau didelis fizinis krûvis pa-
didina pervargimo, infarkto, dehidratacijos (skysèiø netekimo) rizikà, o blogiausiu atveju vartotojà gali iðtikti ir mirtis. Ekstazio intoksikacija Fiziniai poþymiai: iðsiplëtæ akiø vyzdþiai, suaktyvëjusi ðirdies veikla, sustiprëjæs ðirdies plakimas, pagreitëjæs pulsas, prakaitavimas, pakilusi kûno temperatûra, traukuliai, hiperaktyvumas, vëmimas, apsinuodijimas, ðirdies aritmija ar infarktas, kraujotakos sutrikimai. Psichiniai poþymiai: galimos psichozës bei haliucinacijos, emocinis atvirumas, geranoriðkumas, seksualinis potraukis, persekiojimo pojûtis, nerimas, panika, sàmyðis. 2.5. Opioidai Opioidai (opijus, morfinas, kodeinas ir kiti) plaèiausiai vartojami narkotikai Lietuvoje. Asmenys, vartojantys narkotikus, juos gamina namudiniu bûdu ið dþiovintø aguonø galvuèiø ir stiebeliø, kurie apdorojami chemikalais, verdami. Opijus gaunamas ið aguonø galvuèiø pieniniø sulèiø. Paprastai opijus rûkomas, bet já galima ir ryti arba ðvirkðti á venà. Aguonai nuþydëjus, galvutë árëþiama peiliu ir renkamos sultys. Sultys bûna pieno baltumo, taèiau dël sàlyèio su oru paruduoja arba pajuoduoja. Rûkymui skirtas opijus gaunamas perdirbant aguonø stiebelius ir galvutes: jos malamos, tirpinamos vandenyje, po to kaitinamos ir filtruojamos. Perdirbtas opijus pasidaro juodos spalvos. Opijaus ekstraktas iðgaunamas ið aguonø sulèiø, kuriose yra natûraliø opiatø. Asmenø, vartojanèiø narkotikus, dar vadinamas ðirke arba kaifu. Sultys renkamos ið dar nepraþydusiø aguonø lapø arba nuþydëjusiø galvuèiø. Lapai arba galvutës ápjaunami ir á tvarsèiø gabaliukus surenkamos iðsiskirianèios sultys. Po to tvarsèiø gabaliukai iðverdami vandenyje, o gautas nuoviras iðgarinamas. Po garinimo likusios nuosëdos su plutele apdorojamos acto rûgðties anhidridu ( hidra ) ir atskiedus jas vandeniu bei nufiltravus gaunamas opijaus ekstraktas, ku- 11
ris ir vartojamas. Opijaus ekstraktas taip pat gaunamas ið sudþiûvusiø aguonø (augalø), kurie pradþioje apdorojami acetonu, po to acto rûgðties anhidridu tol, kol gaunamas tinkamas vartoti skystis, dar vadinamas chimke arba chemija. Morfinas gaminamas ið opijaus ekstrakto, jo gamybai naudojama organinë rûgðtis. Grynas morfinas bûna skaidriø baltø, gelsvø milteliø pavidalo. Milteliai, pagaminti tradiciniu bûdu, uþterðiami, todël paruduoja ir tampa panaðûs á cinamonà. Heroinas milteliai, kuriø atspalvis gali bûti nuo balto arba pilkðvo iki rudo. Tai priklauso nuo jø ruoðimo bûdo. Cheminë heroino sudëtis diacetilmorfinas. Heroino koncentracija gali bûti ávairi. Rûkymui skirtas heroinas bûna smulkiø pilkðvø, baltø ar rudø akmenëliø, taèiau pasitaiko ir milteliø pavidalo. Miltelius galima naudoti injekcijoms, taèiau prieð tai reikia juos atskiesti rûgðtimi, kad taptø tirpûs vandenyje. Metadonas sintetinë medþiaga, vartojama kaip tradiciniø opiatø pakaitalas. Metadonas gali bûti ir ðvirkðèiamas, ir geriamas. Metadonas vartojamas siekiant palengvinti nuo narkotikø bandanèiø atprasti vartotojø abstinencijos simptomus, taip pat siekiant uþtikrinti ilgalaiká narkotikø vartotojø gydymà. Metadono programose pasitaiko ir metadono nutekëjimo, t. y. jis patenka á nelegalià rinkà ir parduodamas asmenims, kurie vartoja metadonà nelegaliai. Opioidø vartojimo bûdai Opioidai paprastai rûkomi naudojant specialias pypkes kaljanus, geriamos jø tabletës ar tinktûra. Rûkymui skirtas heroinas gali bûti ir maiðomas su tabaku, ir rûkomas naudojant pypkæ arba cigaretæ. Morfinas ir heroinas daþniausiai ðvirkðèiamas. Heroinas dar gali bûti ir rûkomas. Heroino milteliai dedami ant aliuminio folijos ir kaitinami þiebtuvëliu arba þvake. Heroinas kaitinamas garuoja ir ðie garai ákvepiami naudojant vamzdelá arba sudëjus delnus. 12 Opioidø intoksikacija Fiziniai poþymiai: organizmo iðsekimas, susiaurëjæ vyzdþiai, stikli-
nës akys, uþkritæ akiø vokai, sulinkusi figûra, sulëtëjæ judesiai, pykinimas, vëmimas, lëtas pulsas ir sumaþëjæs kraujospûdis, pavirðinis kvëpavimas, perdozavus kvëpavimo centro blokavimas. Psichiniai poþymiai: asmuo apatiðkas ar sustingæs, neriðli kalba, sunkiai uþmezgamas kontaktas, prarastas skausmo jutimas. 2.6. Ketaminas Ketaminas tai medicinoje vartojamas anestetikas. Gaminamas ir pardavinëjamas ampulëmis. Tiesa, daugiausia naudojamas veterinarijoje, nes dël ðalutinio poveikio þmogaus sveikatai þmoniø gydymui naudojamas gana retai. Ketaminas patentuotas kaip veterinarinis vaistas, todël gana sunku kontroliuoti jo nelegalø vartojimà bei prekybà. Intoksikacijos poþymiai labai panaðûs á LSD. 2.7. Kanapës Ið kanapiø gaminami trys svarbiausi preparatai: Marihuana; Hašišas; Kanapiø ekstraktas arba haðiðo aliejus. Marihuana ( þolë ) tai dþiovintos virðutinës kanapiø dalys. Nupjautas augalas sudþiovinamas, po to susmulkinamas arba sumalamas. Spalva nuo þalios, gelsvai þalios iki pilkai rausvos. Rûkomos marihuanos suktinës cigaretës. Haðiðas (arba kanapiø derva) gaunamas ið virðutiniø augalo daliø lapø ir þiedynø. Ðis preparatas vadinamas ganja, gaðið, plastilinas ir t. t. Spalva nuo ðviesiai rudos iki juodos. Haðiðas daþnai bûna supresuotas á gumulëlius. Kartais haðiðo gumulëliai bûna paþenklinti tam tikru gamintojo þenklu. Haðiðas parduodamas maþomis porcijomis po keletà gramø, laikomas daþniausiai degtukø, fotojuostos dëþutëje arba aliuminio folijoje. Retai haðiðas malamas á miltelius. Tokie milteliai ryjami 13
arba sumaiðomi su gërimais. Kartais juos, sumaiðytus su tabaku, galima rûkyti pypkëje arba kaip cigaretæ. Kanapiø ekstraktas (arba haðiðo aliejus) rudas aliejinis skystis, gaunamas ið augalo naudojant tirpiklius, vëliau filtruojamas. Aliejus laðinamas ant tabako ir rûkomas, ámaiðomas á gërimus, á bandeliø ádarà ir t. t. Labiausiai paplitæs kanapiø vartojimo bûdas rûkymas. Taip pat vienas ið bûdø yra vidinis vartojimas, pvz., ðvirkðtimas á venà. Suvartojus nedidelæ dozæ kanapiø pastebimi tokie poþymiai: euforija, juoko priepuoliai, ðnekumas ir pagyvëjimas, laiko, erdvës ir nuotolio suvokimo pokyèiai, perdëtas pasitikëjimas, sumaþëjæs savikritiðkumas, svyruojantis sàmoningumas, neracionalus elgesys, blogesnë atmintis, miego sutrikimai, sulëtëjæ refleksai, sutrikusi koordinacija. Pavartojus didesnæ dozæ: regos ir klausos sutrikimai, lydimi muzikos, ritmo, spalvø ir formø vaizdiniø, tikrovës suvokimo sutrikimai, neracionalus elgesys, persekiojimo pojûtis, nerimas, haliucinacijos. Kanapiø intoksikacija Fiziniai poþymiai: degantis veidas, paraudæ akiø baltymai dël kraujagysliø iðsiplëtimo, padaþnëjæs pulsas, sutrikusi koordinacija, nestabili eisena, norisi saldumynø, padidëjæs kraujospûdis, pykinimas, vëmimas. Psichiniai poþymiai: euforija, sutrikusi koordinacija bei laiko suvokimas, pykèio ir depresijos proverþiai, psichozë, baimë, átarumas, atminties sutrikimai, orientacijos praradimas, nerimas. 14 2.8. LSD LSD (daþnai vadinamas rûgðtimi ) labiausiai paplitæs haliucinogenas. Tai sintetinë medþiaga, sudaryta ið baltø kristalø. Kadangi ðis narkotikas labai grynas, tai dozës bûna labai maþos, sunkiai pastebimos plika akimi, todël LSD labai lengva slëpti ir vartoti. Vartojimas. LSD gali bûti laðinamas ant cukraus gabalëliø ir tada ðie gabalëliai èiulpiami. Gali bûti pilamas á gërimà, ðvirkðèiamas á venà. Daþniausiai vartojamos maþos tabletës, ðia medþiaga impregnuoti þenk-
leliai ( markutës ). Tokie þenkleliai daþniausiai lipdomi prie burnos, akiø, lytiniø organø gleivinës. Kai kuriais atvejais veiklioji medþiaga tiesiog uþlaðinama ant sugeriamojo popieriaus. LSD intoksikacija turi didelá ðalutiná poveiká, pavyzdþiui, asmenims, pavartojusiems LSD, kartais atrodo, kad jie gali skraidyti. Dël ðios prieþasties ne vienas LSD vartotojas bandë ðokti nuo tilto ar pan. Kitas pavojingas ðalutinis poveikis saviþudybë ar polinkis þudyti. LSD gali sukelti arba paaðtrinti psichozes. Kartais þmonës pajauèia ðio narkotiko poveiká (dar vadinama kelione ) ir praëjus keletui savaièiø po jo pavartojimo. Tai vadinama prisiminimu arba gráþtamuoju ryðiu. LSD intoksikacija Fiziniai poþymiai: iðsiplëtæ vyzdþiai, padaþnëjæs pulsas, greitas kvëpavimas, pakilusi kûno temperatûra, padidëjæs kraujospûdis, sutrikusi koordinacija, pykinimas, kreèia drebulys. Psichiniai poþymiai: ðizofrenijà primenanti psichozë, sàmyðis, nerimo priepuoliai, nuotaikø kaita. 2.9. Psilocibininiai grybai Psilocibininiai grybai dar vadinami magiðkaisiais grybais. Ðiø grybø vartojimas sukelia labai panaðià bûsenà kaip ir LSD vartojimas, tik prisideda pykinimas, vëmimas bei ávairûs skrandþio skausmai. Taip pat galimas trumpalaikis psichikos sutrikimas. Taèiau ðiø grybø poveikis maþesnis negu pavartojus LSD. Daþniausiai vartojami sudþiovinti psilocibininiai grybai. 3. Lakiosios medþiagos Lakiosios medþiagos tai tirpikliai, klijai, lakai, þiebtuvëliø dujos, sausieji valikliai, dezodorantai, benzinas ir pan. Lakiàsias medþiagas daþniausiai uosto paaugliai. Plaèiausiai vartojami: Aerozoliai (lakas plaukams ir pan.); Butano dujos (naudojamos þiebtuvëliams uþpildyti skirtos dujos); 15
Klijai; Cheminiai valikliai; Daþai ir daþø skiedikliai; Vartojimo bûdai Lakiøjø medþiagø vartojimo bûdas: ákvepiami jø garai. Pvz., klijai Moment iðspaudþiami á polietileno maiðelá ir kvëpuojama jø garais. Benzino ir acetono garais kvëpuojama sumirkius ðiose medþiagose skudurëlá. Svaiginimuisi vartojami ir kiti tirpikliai, skiedikliai, aerozoliai, lakai. Svaiginamasi ir ákvepiant (pvz., þiebtuvëlio) dujø. Lakiøjø medþiagø ákvëpimo sukeltas apsvaigimas panaðus á apsvaigimà nuo alkoholio. Prasideda staiga ir eiga gali bûti netikëta. Þinomos trys apsvaigimo stadijos. Pirmieji poþymiai primena girtumà nuo alkoholio. Sutrikusi judesiø koordinacija, lëta reakcija, susilpnëjæ refleksai. Þmogus jauèia kaþkà panaðaus á euforijà, taèiau gali tapti agresyvus, sunkiai valdo savo veiksmus. Kai apsvaigimas baigiasi, tampa vangus ir skundþiasi galvos skausmais. Jeigu lakiosios medþiagos uostomos toliau, sumaþëja skausmo jutimas. Sunkus apsvaigimas yra tarsi koma, nes prarandama sàmonë. Lakiøjø medþiagø uostymas ið pradþiø sukelia euforijà, jauèiamas pasitenkinimas, sustiprëja garsø, ðviesos, spalvø jutimas, sutrinka nuovoka, prasideda regos haliucinacijos. Bûna panikos priepuoliø. Lakiøjø medþiagø uostymas daþniausiai sukelia baisias fantazijas, koðmarà, artëjanèio pavojaus, mirties baimæ, todël vartotojà apima nerimas, panika ir tokia didelë depresija, kad kyla mintis nusiþudyti. 16 4. Raminamieji vaistai ir barbitûratai Barbitûratø kapsulës arba tabletës daþniausiai geriamos. Jie slopina nervø sistemà, sukelia mieguistumà, lëtinà màstymà, maþina átampà ir nerimà. Barbitûratø veikimas labai panaðus á alkoholio. Skiriasi tik tuo, kad nëra alkoholio kvapo. Suvartojus didesnæ dozæ raminamøjø ar barbitûratø kûno judesiai tampa nestabilûs, vartotojas pradeda kalbëti neaiðkiai. Didelës dozës sukelia haliucinacijas, þmogus gali lengvai prarasti sàmonæ.
Intoksikacijos metu akiø vyzdþiai bûna susiaurëjæ. Vartojant maþas dozes, vyzdþiai greitai reaguoja á ðviesà, taèiau suvartojus didesnæ dozæ jie pasidaro iðsiplëtæ ir nejudrûs. Þmogø pradeda kankinti nerimas, baimë, persekiojimo pojûtis ir kiti psichikos sutrikimai. Barbitûratai sukelia pavojingà abstinencijà, panaðià á alkoholio sukeltà baltàjà karðtligæ. Pirmieji abstinencijos poþymiai yra baimë, nerimas, jaudulys, nemiga, pradeda kilti kûno temperatûra. Padaþnëja pulsas, atsiranda pykinimas, vëmimas, traukuliai. Gali ištikti ir koma. 5. Pirmoji pagalba asmeniui, apsinuodijusiam narkotinëmis, psichotropinëmis bei lakiosiomis medþiagomis Skirtingi narkotikai gali sukelti šiuos gyvybei pavojingus simptomus: Kokaino perdozavimas gali sukelti apsinuodijimà, sàmonës praradimà, nereguliarø kvëpavimà su uþdusimu, kuriuos lydi gilûs ákvëpimai. Ketaminas gali sukelti koordinacijos sutrikimà, pykinimà, vëmimà, neaiðkià kalbà. LSD gali sukelti nualpimà. Ekstazis, amfetaminas gali sukelti didþiulá susijaudinimà, perkaitimà, sàmonës praradimà. Opijaus ekstraktas slopina kvëpavimo centrà, þmogus gali netekti sàmonës, uþdusti. Psilocibininiai grybai gali sukelti vëmimà, kvëpavimo sunkumus, sàmonës praradimà. Heroinas gali sukelti sulëtëjusá ir padrikà kvëpavimà, visiðkà reakcijos praradimà, lûpø ir odos pamëlynavimà, kraujo spaudimo sutrikimà, gali iðtikti koma ir mirtis. Visais atvejais bûtina ið karto iðkviesti greitàjà pagalbà. Bûtina, kad bent vienas þmogus visada liktø prie asmens, kuriam reikia pagalbos, iki tol, kol atvyks greitoji pagalba, ir reikalui esant suteiktø pirmàjà pagalbà. 17
Þmogui, apsinuodijusiam narkotikais, pirmàjà pagalbà reikia teikti atsiþvelgiant á toliau apraðytus simptomus. 1. Jei þmogus mieguistas arba ne visai sàmoningas (tokià bûsenà gali sukelti opioidai, raminamieji vaistai), tai: Nepalikite jo vieno. Paguldykite, nuraminkite ir paverskite ant ðono, kad uþspringæs neuþdustø, budëkite ðalia; Stebëkite, kaip kvëpuoja, prireikus darykite dirbtiná kvëpavimà (burna á burnà); Laikykite šiltai, bet ne karštai; Neduokite gerti kavos; Neleiskite uþmigti, taèiau nepurtykite; Mëginkite kalbëtis. 2. Jei þmogus panikuoja (tokià bûsenà gali sukelti amfetaminas, kanapës, ekstazis, LSD arba psilocibininiai grybai), tai: Nuraminkite já paaiðkindami, kad savijauta netrukus pagerës, ir patys stenkitës iðlikti ramûs; Galite nuvesti já á uþtemdytà patalpà, toliau nuo ryðkiø ðviesø ir garsios muzikos, taèiau neguldykite á lovà, geriau ramiai kartu pavaikðèiokite; Jei kvëpavimas labai nelygus ir neramus, padëkite kvëpuodami kartu su þmogumi giliai ir lëtai; Neduokite gerti kavos. 3. Jei ávyko perkaitimas ir dehidratacija (ekstazis ir amfetaminas þymiai padidina organizmo temperatûrà, nes þmogus, ðokantis karðtoje erdvëje be reguliariø atsivësinimo pertraukëliø, gali perkaisti ir dehidratuoti. Pirmi áspëjamieji þenklai: spazmai, mëðlungis, galvos skausmas arba staigus nuovargis), tai: Nuveskite þmogø á kuo vësesnæ patalpà, geriausia á grynà orà; Nurenkite nereikalingus viršutinius drabuþius; Duokite gerti vandens; Jei simptomai nepraeina, nepalikdami ligonio vieno pasirûpinkite, kad bûtø iðkviesta greitoji pagalba. 4. Jei þmogus neteko sàmonës (tokià bûsenà gali sukelti heroinas, raminamieji vaistai, alkoholis, opijaus ekstraktas, klijai, dël ekstazio var- 18
tojimo ávykusi organizmo dehidratacija), tai: Paguldykite já á gaivinimo pozà; Patikrinkite kvëpavimà, jei reikës, atlikite gaivinimà burna á burnà; Kuo greièiau iðkvieskite greitàjà pagalbà; Laikykite þmogø ðiltai, taèiau ne karðtai; Jei retkarèiais ligonis atgauna sàmonæ, nemëginkite duoti skysèiø, nes gali uþspringti. 5. Jei þmogus nualpo, bet dar kvëpuoja, tai: Paguldykite já ant nugaros, galvà pasukæ ðonu á save; Sulenkite rankà ir kojà ðone á save; Iðtiesinkite kità rankà ir kojà; Jokiu bûdu nepalikdami ligonio pasirûpinkite, kad bûtø iðkviesta greitoji pagalba; Niekada neguldykite þmogaus á gaivinimo pozà, jei manote, kad já gali bûti iðtikusi galvos arba kaklo trauma. 6. Jei sustojo kvëpavimas, tai: Pasirûpinkite, kad bûtø iðkviesta greitoji pagalba; Greitai patikrinkite burnà, kad nebûtø joje nieko, nuo ko þmogus galëtø uþdusti; Paguldykite ant nugaros; Atloðkite galvà atgal ir pakelkite smakrà, kad þmogus galëtø kvëpuoti; Uþspauskite nosies šnerves pirštais; Giliai ákvëpkite ir pridëkite savo burnà prie ligonio burnos; Pûskite á burnà tol, kol iðsiplës krûtinë; Pakartokite dar kartà; Patikrinkite pulsà; Jei nejauèiate pulso, pradëkite ðirdies masaþà; Sudëjæ abi rankas krûtinës làstos viduryje vienà kartà tvirtai paspauskite þemyn ir 15 kartø ðvelniau (daþnis apie 80 kartø per minutæ); Kartokite gaivinimà burna á burnà (2 ákvëpimai) ir tada vël pradëkite ðirdies masaþà (15 paspaudimø). Kartoti reikia iki tol, kol atsiras pulsas ir kvëpavimas arba tol, kol atvyks greitoji pagalba. 19
Asmens, piktnaudþiaujanèio narkotinëmis, psichotropinëmis ir lakiosiomis medþiagomis, þymës: Kraujo dëmës ant drabuþiø ir netikëtose kûno vietose; Ðvirkðtai ir adatos, vatos kuokðteliai, sulenkti ðaukðtai, maiðeliai su organine rûgðtimi, geleþiniai ðaukðtai aprûkusia apaèia; Rudi grumsteliai arba nuodëguliai ant aliuminio folijos; Vaistai ávairiose pakuotëse; Aðtriø dûmø kvapas; Polietileniniai maiðeliai arba audinio skiautës, turinèios specifiná lakiøjø medþiagø kvapà ir pan. VISADA Jei þmogus sàmoningas, pirmiausiai bûtina iðsiaiðkinti, kokius narkotikus jis vartojo. Tai padës þmogui, apsinuodijusiam narkotikais, greièiau ir efektyviau suteikti pirmàjà pagalbà. Visais atvejais surinkite aptiktus miltelius, tabletes ir kita, kad gydytojai galëtø nustatyti, kas buvo vartota. NIEKADA Teikdami pirmàjà pagalbà asmeniui, apsinuodijusiam narkotikais, jo nekaltinkite ir nebandykite aiðkintis, kodël jis vartoja narkotikus. Daugeliu atvejø nesitikëkite, kad þmogus, apsvaigæs nuo narkotikø, elgsis protingai ir nuosekliai. 20 6. Rekomendacijos pareigûnams, susidûrusiems su narkotines ir psichotropines medþiagas vartojanèiais arba jomis prekiaujanèiais asmenimis bei radusiems narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø ar jø pirmtakø (prekursoriø) Savo darbe policijos pareigûnai privalo grieþtai laikytis Lietuvos Respublikos teisës aktø reikalavimø. Siekdami uþtikrinti kitø þmoniø ir savo saugumà, atminkite, kad: Asmenø, apsvaigusiø nuo narkotikø, elgesys gali bûti nenuspëjamas;
Apsvaigusiems asmenims gali bûti reikalinga skubi medicininë pagalba; Naudodami medicinines arba polietilenines pirðtines, apsaugosite ne tik ákalèius, kurie gali turëti reikðmës siekiant teisingai iðnagrinëti bylà, bet ir savo sveikatà; Suradus narkotikø arba jø pirmtakø (prekursoriø), negalima ardyti pakuotës, bandyti atpaþinti, kokios tai medþiagos, uodþiant arba skonio receptoriais; Po rizikingo kontakto, adatos ádûrimo arba kito suþalojimo reikia nedelsiant tà vietà nuplauti vandeniu su muilu. Akis, nosá, burnà ir odà reikia plauti tekanèiu vandeniu ir bûtina kreiptis á medicinos specialistus. Asmens ir automobilio apþiûros ypatumai: Asmuo, vykdydamas neteisëtus veiksmus su narkotikais arba jø pirmtakais (prekursoriais), bet kokiu bûdu bandys atsikratyti ákalèiø, todël sulaikymo metu pirmiausia uþdëkite antrankius, o tik paskui atlikite asmens apþiûrà arba dalinæ asmens apþiûrà ir patikrinkite daiktus; Esant galimybei, sulaikomo asmens apþiûrà arba dalinæ asmens apþiûrà atlikite dviese. Vienas pareigûnas apþiûri asmená, o kitas kontroliuoja jo veiksmus ir prireikus galës paliudyti, kad tikrinamasis tikrai turëjo protokole arba tarnybiniame praneðime nurodytus daiktus. Pareigûnas, suradæs daiktø, kuriuos draudþia teisëta apyvarta, turi á tai atkreipti kolegos dëmesá; Apieðkomasis turi stovëti patogioje padëtyje. Nekiðkite rankø á kiðenes prieð tai jø neapþiûrëjæ. Ið pradþiø apþiûrimajam liepkite paèiam viskà iðimti ið kiðeniø. Drabuþius apèiuopkite ðvelniai, tapðnodami nuo virðaus iki apaèios. Apieðkodami asmená niekada nedarykite slystamøjø judesiø, nes visuomet yra pavojus, jog jis turi adatø arba kitø aðtriø daiktø, todël yra tikimybë susiþeisti; Reikia surinkti, susemti sulaikomø (tikrinamø) asmenø iðmestus narkotikus ar jø pirmtakus (prekursorius), ðá jø veiksmà uþfiksuoti protokole arba tarnybiniame pranešime; Automobilá apieðkokite nuosekliai, ið pradþiø vienà automobilio pusæ ið priekinës dalies link uþpakalinës automobilio dalies, paskui kità. Jeigu automobilá apþiûri du pareigûnai, apþiûrà reikia pradëti abiems 21
skirtingose automobilio pusëse nuo priekinës dalies, po to apþiûrëti uþpakalinæ automobilio dalá; Stenkitës iðsaugoti ant pakuotës galimus átariamøjø pirðtø atspaudus, biologinius pëdsakus ir nepalikti savøjø, todël bûtina naudoti medicinines ar polietilenines pirðtines, kuo maþiau liesti pakuotæ, kiekviena pakuotë turëtø bûti ápakuojama atskirai (geriausia á popierinius vokus). Patalpø apþiûros ypatumai: Prieð pradëdami patalpos apþiûrà viduje, ið pradþiø apþiûrëkite jà ið iðorës, palikite nors vienà pareigûnà stebëti iðëjimus ir langus, nes átariamieji arba tikrinamieji gali bandyti bëgti arba iðmesti narkotikus; Patekæ á patalpà stebëkite, kad ten esantys asmenys nesunaikintø nusikalstamos veiklos ákalèiø; Radæ narkotikø gamybos vietà nieko nelieskite, venkite kontaktø su ten esanèiomis medþiagomis (rûgðtimis, dujomis ir garais), iðkvieskite kriminalinës policijos pareigûnus. Ar þinote, kad: Narkotikai daþnai laikomi maþais paketëliais, kurie gali bûti uþkiðti uþ atlapø, rankoviø ir kepuriø uþlenktø galø, avalynëje, tarpupirðèiuose, su savimi turimuose daiktuose: cigareèiø, kramtomosios gumos pakeliuose, piniginëse, rankinëse, uþraðø knygutëse, dokumentuose, pudrinëse, automobilio vaistinëlëje ir kitur; Narkotikai slepiami plataus vartojimo prekëse: saldainiø, kramtomosios gumos, kavos maišeliuose ir pan. 22
7. Lietuvos Respublikos teisës aktai, susijæ su narkotinëmis ir psichotropinëmis medþiagomis bei jø pirmtakais (prekursoriais) 7.1. Lietuvos Respublikos baudþiamasis kodeksas (iðtrauka) 19 straipsnis. Asmens atsakomybë uþ nusikalstamà veikà, padarytà apsvaigus nuo alkoholio, narkotiniø, psichotropiniø ar kitø psichikà veikianèiø medþiagø 1. Asmuo, kuris nusikalstamà veikà padarë apsvaigæs nuo alkoholio, narkotiniø, psichotropiniø ar kitø psichikà veikianèiø medþiagø, nuo baudþiamosios atsakomybës neatleidþiamas. 2. Asmuo, kuris baudþiamàjá nusiþengimà, neatsargø arba nesunkø ar apysunká tyèiná nusikaltimà padarë bûdamas prieð jo valià nugirdytas ar apsvaigintas ir dël to ne visiðkai sugebëdamas suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobûdþio arba valdyti savo veiksmø, atleidþiamas nuo baudþiamosios atsakomybës. 3. Asmuo, kuris ðio straipsnio 2 dalyje nurodytomis sàlygomis padarë sunkø arba labai sunkø nusikaltimà, atsako pagal baudþiamàjá ástatymà, taèiau bausmë jam gali bûti ðvelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu. 259 straipsnis. Neteisëtas disponavimas narkotinëmis ar psichotropinëmis medþiagomis be tikslo jas platinti 1. Tas, kas neteisëtai gamino, perdirbo, ágijo, laikë, gabeno ar siuntë narkotines ar psichotropines medþiagas neturëdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudþiamas bauda arba areðtu, arba laisvës atëmimu iki dvejø metø. 2. Tas, kas neteisëtai gamino, perdirbo, ágijo, laikë, gabeno ar siuntë nedidelá kieká narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø neturëdamas tikslo jø parduoti ar kitaip platinti, padarë baudþiamàjá nusiþengimà ir baudþiamas vieðaisiais darbais arba laisvës apribojimu, arba bauda, arba areðtu. 23
3. Asmuo, kuris savo noru kreipësi á sveikatos prieþiûros ástaigà dël medicinos pagalbos ar kreipësi á valstybës institucijà norëdamas atiduoti neteisëtai pasigamintas, ágytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medþiagas, atleidþiamas nuo baudþiamosios atsakomybës uþ vartotø ar atiduotø narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø gaminimà, ágijimà ir laikymà. 260 straipsnis. Neteisëtas disponavimas narkotinëmis ar psichotropinëmis medþiagomis turint tikslà jas platinti arba neteisëtas disponavimas labai dideliu narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø kiekiu 1. Tas, kas neteisëtai gamino, perdirbo, ágijo, laikë, gabeno ar siuntë narkotines ar psichotropines medþiagas turëdamas tikslà jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavë ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medþiagas, baudþiamas laisvës atëmimu nuo dvejø iki aðtuoneriø metø. 2. Tas, kas neteisëtai gamino, perdirbo, ágijo, laikë, gabeno ar siuntë didelá kieká narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø turëdamas tikslà jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavë ar kitaip platino didelá kieká narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø, baudþiamas laisvës atëmimu nuo aðtuoneriø iki deðimties metø. 3. Tas, kas neteisëtai gamino, perdirbo, ágijo, laikë, gabeno, siuntë, pardavë ar kitaip platino labai didelá kieká narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø, baudþiamas laisvës atëmimu nuo deðimties iki penkiolikos metø. 261 straipsnis. Narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø platinimas nepilnameèiams Tas, kas platino narkotines ar psichotropines medþiagas nepilnameèiams, baudþiamas laisvës atëmimu nuo trejø iki dvylikos metø. 264 straipsnis. Lenkimas vartoti narkotines ar psichotropines medþiagas 1. Tas, kas padëjo asmeniui ásigyti, vertë, lenkë ar kitaip já pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medþiagas, baudþiamas areðtu arba laisvës atëmimu iki penkeriø metø. 24
2. Tas, kas padëjo nepilnameèiui ásigyti, vertë, lenkë ar kitaip já pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medþiagas, baudþiamas laisvës atëmimu nuo trejø iki deðimties metø. 265 straipsnis. Neteisëtas aguonø ar kanapiø auginimas Tas, kas paþeisdamas nustatytà tvarkà augino didelá kieká aguonø, kanapiø ar kitø á narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø sàraðà átrauktø augalø, baudþiamas vieðaisiais darbais arba bauda, arba laisvës apribojimu, arba areðtu, arba laisvës atëmimu iki dvejø metø. 266 straipsnis. Neteisëtas disponavimas pirmos kategorijos narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø pirmtakais (prekursoriais) Tas, kas neteisëtai gamino, ágijo, laikë, gabeno, siuntë arba pardavë ar kitaip realizavo pirmos kategorijos narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø pirmtakus (prekursorius), baudþiamas bauda arba areðtu, arba laisvës atëmimu iki ketveriø metø. 281 straipsnis. Keliø transporto eismo saugumo ar transporto priemoniø eksploatavimo taisykliø paþeidimas 1. Tas, kas vairuodamas keliø transporto priemonæ paþeidë keliø eismo saugumo ar transporto priemonës eksploatavimo taisykles, jeigu dël to ávyko eismo ávykis, dël kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito þmogaus sveikata, baudþiamas teisës dirbti tam tikrà darbà arba uþsiimti tam tikra veikla atëmimu arba bauda, arba areðtu, arba laisvës atëmimu iki dvejø metø. 2. Tas, kas vairavo keliø transporto priemonæ bûdamas apsvaigæs nuo alkoholio, narkotiniø, psichotropiniø ar kitø psichikà veikianèiø medþiagø ir paþeidë keliø eismo saugumo ar transporto priemonës eksploatavimo taisykles, jeigu dël to ávyko eismo ávykis, dël kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito þmogaus sveikata arba nukentëjusiam asmeniui padaryta didelës turtinës þalos, baudþiamas bauda arba areðtu, arba laisvës atëmimu iki trejø metø. 3. Tas, kas vairuodamas keliø transporto priemonæ paþeidë keliø eismo saugumo ar transporto priemonës eksploatavimo taisykles, jeigu dël to ávyko eismo ávykis, dël kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito þmogaus sveikata, baudþiamas teisës dirbti tam tikrà darbà arba uþsiimti 25
tam tikra veikla atëmimu arba bauda, arba areðtu, arba laisvës atëmimu iki penkeriø metø. 4. Tas, kas padarë ðio straipsnio 3 dalyje numatytà veikà bûdamas apsvaigæs nuo alkoholio, narkotiniø, psichotropiniø ar kitø psichikà veikianèiø medþiagø, baudþiamas laisvës atëmimu iki ðeðeriø metø. 5. Tas, kas vairuodamas keliø transporto priemonæ paþeidë keliø eismo saugumo ar transporto priemonës eksploatavimo taisykles, jeigu dël to ávyko eismo ávykis, dël kurio þuvo þmogus, baudþiamas laisvës atëmimu iki aðtuoneriø metø. 6. Tas, kas padarë ðio straipsnio 5 dalyje numatytà veikà bûdamas apsvaigæs nuo alkoholio, narkotiniø, psichotropiniø ar kitø psichikà veikianèiø medþiagø, baudþiamas laisvës atëmimu nuo trejø iki deðimties metø. 7. Asmuo atsako pagal ðio straipsnio 1 6 dalis tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dël neatsargumo. 8. Laikoma, kad asmuo yra apsvaigæs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,4 promilës ir daugiau alkoholio. 9. Ðiame straipsnyje nurodytos keliø transporto priemonës yra visø rûðiø automobiliai, traktoriai, kitos savaeigës maðinos, troleibusai, motociklai ir kitos mechaninës transporto priemonës. 26 7.2. Lietuvos Respublikos administraciniø teisës paþeidimø kodeksas (iðtrauka) 44 straipsnis. Neteisëtas narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø ágijimas ar laikymas nedideliais kiekiais arba narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø vartojimas be gydytojo paskyrimo Neteisëtas narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø ágijimas ar laikymas nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti uþtraukia baudà iki vieno tûkstanèio litø su psichotropiniø ar narkotiniø medþiagø konfiskavimu arba administraciná areðtà iki trisdeðimties parø su narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø konfiskavimu. Narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø vartojimas be gydytojo paskyrimo arba asmenø, sulaikytø uþ administraciniø teisës paþeidimø (iðskyrus teisës paþeidimus, numatytus ðio kodekso 126 straipsnio ket-
virtojoje ir ðeðtojoje dalyse ir 129 straipsnyje) padarymà ir átariamø apsvaigus nuo narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø, apsvaigimo patikrinimo vengimas uþtraukia baudà iki penkiø ðimtø litø. Nepilnameèiø nuo keturiolikos iki ðeðiolikos metø neteisëtas narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø ágijimas ar laikymas nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti, taip pat narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø vartojimas be gydytojo paskyrimo uþtraukia baudà tëvams arba globëjams (rûpintojams) iki penkiø ðimtø litø su narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø konfiskavimu. Pastaba. Asmuo, savanoriðkai atidavæs nedideliu kiekiu turëtà narkotinæ ar psichotropinæ medþiagà, kurià jis ágijo arba laikë be tikslo parduoti, taip pat savanoriðkai kreipæsis á medicinos ástaigà dël medicinos pagalbos suteikimo ryðium su narkotiniø ar psichotropiniø medþiagø vartojimu be gydytojo paskyrimo, atleidþiamas nuo administracinës atsakomybës uþ ðiame straipsnyje numatytus veiksmus. 107 (1) straipsnis. Nesiëmimas narkotikø turinèiø pasëliø apsaugos uþtikrinimo priemoniø Nesiëmimas kanapiø ir aguonø pasëliø, ðiø kultûrø derliaus laikymo ir perdirbimo apsaugos nustatyto reþimo uþtikrinimo priemoniø, taip pat nesiëmimas posëliniø likuèiø ir gamybos atliekø, turinèiø narkotiniø medþiagø, sunaikinimo priemoniø uþtraukia baudà iki trijø ðimtø litø. 107 (2) straipsnis. Neteisëtas opijiniø aguonø, kanapiø ar kokamedþiø auginimas Neteisëtas opijiniø aguonø, kanapiø ar kokamedþiø auginimas uþtraukia áspëjimà arba baudà iki trijø ðimtø litø. 126 straipsnis. Transporto priemoniø vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotikø, vaistø ar kitø svaigiøjø medþiagø Transporto priemoniø vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilës iki 1,5 promilës), uþtraukia baudà vairuotojams nuo vieno tûkstanèio iki vieno tûks- 27
tanèio penkiø ðimtø litø arba teisës vairuoti transporto priemones atëmimà nuo vieneriø metø iki vieneriø metø ðeðiø mënesiø. Transporto priemoniø vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 1,51 promilës iki 2,5 promilës), uþtraukia baudà vairuotojams nuo vieno tûkstanèio penkiø ðimtø iki dviejø tûkstanèiø litø su teisës vairuoti transporto priemones atëmimu nuo vieneriø metø ðeðiø mënesiø iki dvejø metø. Transporto priemoniø vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 2,51 promilës ir daugiau), neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo ávykio iki jo aplinkybiø nustatymo uþtraukia baudà vairuotojams nuo dviejø tûkstanèiø iki trijø tûkstanèiø litø su teisës vairuoti transporto priemones atëmimu nuo dvejø iki trejø metø. Transporto priemoniø vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotikø arba vaistø ar kitø svaigiøjø medþiagø, apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat narkotikø, vaistø ar kitø svaigiøjø medþiagø vartojimas po eismo ávykio iki jo aplinkybiø nustatymo uþtraukia baudà vairuotojams nuo vieno tûkstanèio penkiø ðimtø iki trijø tûkstanèiø litø su teisës vairuoti transporto priemones atëmimu nuo vieneriø iki trejø metø. Perdavimas vairuoti transporto priemonæ neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotikø arba vaistø ar kitø svaigiøjø medþiagø asmeniui uþtraukia baudà nuo trijø ðimtø iki penkiø ðimtø litø. Praktinis vairavimo mokymas, mokytojui esant neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotikø arba vaistø ar kitø svaigiøjø medþiagø, neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio ar kitø svaigiøjø medþiagø vartojimas po eismo ávykio iki jo aplinkybiø nustatymo uþtraukia baudà vairavimo mokytojui nuo penkiø ðimtø iki vieno tûkstanèio litø su teisës vairuoti transporto priemones atëmimu vieneriems metams. 129 straipsnis. Transporto priemoniø vairavimas neblaiviø ar apsvaigusiø nuo narkotikø, vaistø ar kitø svaigiøjø medþiagø asmenø, neturinèiø teisës vairuoti 28
Transporto priemoniø vairavimas neblaiviø ar apsvaigusiø nuo narkotikø arba vaistø ar kitø svaigiøjø medþiagø asmenø, neturinèiø teisës vairuoti ar neturinèiø teisës vairuoti ðios rûðies transporto priemoniø, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotikø arba vaistø ar kitø svaigiøjø medþiagø vartojimas po eismo ávykio iki jo aplinkybiø nustatymo uþtraukia baudà nuo trijø tûkstanèiø iki penkiø tûkstanèiø litø. 133 straipsnis. Leidimas vairuoti transporto priemones neblaiviems arba apsvaigusiems vairuotojams, taip pat asmenims, neturintiems teisës vairuoti Leidimas vairuoti transporto priemones neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotikø arba vaistø ar kitø svaigiøjø medþiagø, taip pat asmenims, neturintiems teisës vairuoti transporto priemones, uþtraukia baudà asmenims, atsakingiems uþ transporto priemoniø techninæ bûklæ ir eksploatavimà, nuo trijø ðimtø iki penkiø ðimtø litø. 7.3. Lietuvos Respublikos narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø kontrolës ástatymas (ištrauka) 1 straipsnis. Ástatymo paskirtis Ðis ástatymas nustato narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø klasifikavimo pagrindus, ðiø medþiagø, kai jos vartojamos sveikatos prieþiûros, veterinarijos bei mokslo tikslams, teisëtà apyvartà ir apyvartos kontrolæ pagal tarptautiniø susitarimø reikalavimus. 3 straipsnis. Narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø pavadinimai Narkotinës ir psichotropinës medþiagos áraðomos á Sveikatos apsaugos ministerijos tvirtinamus kontroliuojamø medþiagø sàraðus tarptautiniais pavadinimais, o jeigu tarptautiniø pavadinimø nëra, cheminiais pavadinimais. Kartu gali bûti nurodomas ir kitoks, vartotojams labiau þinomas, pavadinimas. 4 straipsnis. Narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø klasifikavimo pagrindai 29
1. Narkotinës ir psichotropinës medþiagos klasifikuojamos pagal jø þalingà poveiká þmogaus sveikatai, kai jomis piktnaudþiaujama, ir pagal tai, ar jos gali bûti vartojamos sveikatos prieþiûros tikslams. Narkotines ir psichotropines medþiagas pagal joms taikomà kontrolës reþimà, remiantis Lietuvos Respublikos tarptautinëmis sutartimis, klasifikuoja ir á sàraðus áraðo Sveikatos apsaugos ministerija. 2. Sudaromi trys narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø sàraðai: 1) pirmàjá sàraðà sudaro augalai, narkotinës ir psichotropinës medþiagos, uþdrausti vartoti sveikatos prieþiûros tikslams dël þalingø padariniø þmogaus sveikatai, kai jais piktnaudþiaujama (toliau I sàraðas); 2) antràjá sàraðà sudaro augalai, narkotinës ir psichotropinës medþiagos, vartojami sveikatos prieþiûros tikslams, dël þalingø padariniø, kai ðiomis medþiagomis piktnaudþiaujama, labai pavojingi þmogaus sveikatai (toliau II sàraðas); 3) treèiàjá sàraðà sudaro augalai ir psichotropinës medþiagos, vartojami sveikatos prieþiûros tikslams, dël þalingø padariniø, kai ðiomis medþiagomis piktnaudþiaujama, pavojingi þmogaus sveikatai (toliau III sàraðas). 6 straipsnis. Narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø reklama 1. Narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø reklama draudþiama. 2. Informacija apie vaistus, kurie yra narkotinës ir psichotropinës medþiagos, sveikatos prieþiûros, farmacijos, veterinarijos specialistams bei vartotojams teikiama Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. 7 straipsnis. Draudþiami augalai Lietuvos Respublikos teritorijoje draudþiama auginti opijines aguonas, kanapes bei kokamedþius. 8 straipsnis. Á I sàraðà átrauktø medþiagø teisëta apyvarta 1. Á I sàraðà átrauktas medþiagas vartoti sveikatos prieþiûros tikslams draudþiama. 2. Be Lietuvos Respublikos Vyriausybës nustatyta tvarka iðduotos licencijos (leidimo) á I sàraðà átrauktas medþiagas draudþiama ásigyti, 30
laikyti, gabenti valstybës teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams. 3. Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybës nustatyta tvarka iðduoda leidimus ásigyti, laikyti, gabenti valstybës teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams arba teisësaugos institucijoms bûtinus minimalius á I sàraðà átrauktø medþiagø kiekius. 4. Á I sàraðà átrauktø medþiagø teisëtos apyvartos tvarkà mokslo tikslams nustato Sveikatos apsaugos ministerija. 9 straipsnis. Á II ir III sàraðus átrauktø medþiagø teisëtos apyvartos bendrieji reikalavimai Su medþiagomis, átrauktomis á II ar III sàraðus, susijusiai veiklai taikomi kitø medþiagø ir preparatø, vartojamø sveikatos prieþiûros ir veterinarijos tikslams, apyvartos reikalavimai, jeigu ðis ástatymas nenumato kitaip. 10 straipsnis. Su medþiagomis, átrauktomis á II ar III sàraðus, susijusios veiklos licencijavimas 1. Á II ir III sàraðus átrauktas medþiagas gaminti, importuoti á Lietuvos Respublikà, eksportuoti ið Lietuvos Respublikos, verstis jø didmenine ir maþmenine prekyba Lietuvos Respublikoje gali tik tam pasirengæ juridiniai asmenys, individualios ámonës, turinèios ðiai veiklai licencijà, tik licencijoje nurodytuose objektuose ir patalpose, kuriais naudotis iðduotas specialus leidimas. 2. Licencijø gaminti, importuoti á Lietuvos Respublikà, eksportuoti ið Lietuvos Respublikos, verstis á II ir III sàraðus átrauktø medþiagø didmenine ir maþmenine prekyba iðdavimo, ðiø licencijø galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo, perregistravimo sàlygas ir tvarkà, leidimø naudoti objektus ar patalpas iðdavimo tvarkà nustato licencijavimo taisyklës. Licencijavimo taisykles tvirtina ir licencijuojamos veiklos sàlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybë. 3. Juridiniai asmenys, individualios ámonës gali ásigyti, laikyti á II ir III sàraðus átrauktas narkotines bei psichotropines medþiagas, jeigu turi licencijà farmacinei veiklai ir licencijà ðiai veiklai, iðduotà Lietuvos Respublikos Vyriausybës nustatyta tvarka. 31
4. Licencijas gaminti, importuoti á Lietuvos Respublikà, eksportuoti ið Lietuvos Respublikos, verstis á II ir III sàraðus átrauktø medþiagø didmenine ir maþmenine prekyba iðduoda, ðiø licencijø galiojimà sustabdo, galiojimà panaikina, licencijuojamà veiklà kontroliuoja Sveikatos apsaugos ministerija arba jos ágaliota institucija. 5. Sprendimà dël licencijos neiðdavimo, jos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo juridinis asmuo ar individuali ámonë gali per 30 kalendoriniø dienø apskøsti Sveikatos apsaugos ministerijai. Ministerija skundà iðnagrinëja per 30 dienø. Juridinis asmuo bei individuali ámonë, nepatenkinti Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu, arba jei Sveikatos apsaugos ministerija neiðnagrinëjo skundo per nustatytà terminà, turi teisæ kreiptis á teismà. 6. Panaikinus licencijos galiojimà, juridinio asmens arba individualios ámonës turimi á II ir III sàraðus átrauktø medþiagø likuèiai Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka parduodami asmenims, turintiems licencijà su narkotinëmis ir psichotropinëmis medþiagomis susijusiai veiklai. 14 straipsnis. Á II ir III sàraðus átrauktø medþiagø importo, eksporto ir tranzito sàlygos 1. Á II ir III sàraðus átrauktø medþiagø importo á Lietuvos Respublikà, eksporto ið Lietuvos Respublikos, tranzito per Lietuvos Respublikos teritorijà sàlygas ir vykdymo tvarkà, remiantis Lietuvos Respublikos tarptautinëmis sutartimis, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybë. 2. Á II ir III sàraðus átrauktas medþiagas laikyti muitinës sandëliuose bei laikinai saugoti importo ir eksporto terminaluose draudþiama. Ðioms medþiagoms negali bûti taikomos laikinojo áveþimo, laikinojo áveþimo perdirbti ir muitinës priþiûrimo perdirbimo muitinës procedûros. 3. Kiekvienam atskiram á II ir III sàraðus átrauktø medþiagø importo ir eksporto atvejui reikalingas specialus Sveikatos apsaugos ministerijos ar jos ágaliotos institucijos leidimas. 4. Jeigu á II ir III sàraðus átrauktas medþiagas importuojant, eksportuojant ar gabenant tranzitu paþeidþiami ðio ástatymo ar kitø teisës aktø reikalavimai, muitinë taiko visas ástatymø nustatytas priemones, áskaitant ðiø medþiagø sulaikymà ir konfiskavimà. 32