Turinys I dalis. Lietuvos žemės ūkio sektoriaus plėtros rezultatai... 3 1. Sąvokų paaiškinimai... 4 2. Bendroji informacija apie Lietuvą ir jos žemės ūkio sektoriaus rezultatus... 5 3. Lietuvos ūkiai 2003-2010 metais... 26 4. Lietuvos žemės ūkio veiklos 2010 m. rezultatai (pajamų šaltiniai ir pokyčiai)... 32 5. Komercinių bankų ir kredito unijų ūkininkams bei žemės ūkio įmonėms 2008-2010 m. kreditų apžvalga... 38 6. Žemės ūkio bendrovių ir kitų žemės ūkio įmonių 2004, 2008, 2009, 2010 m. veiklos rezultatų apžvalga... 51 II dalis. Europos Sąjungos Bendroji žemės ūkio politika po 2013 m. ir Lietuvos žemės ūkis... 79 1. Europos Komisijos (EK) komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui BŽŪP artėjant 2020 m.... 80 2. Lietuvos žemės ūkio problemos ir siekiai BŽŪP po 2013 m.... 94 3. EK pasiūlymų dėl daugiametės finansinės programos 2013-2020 m. analizė ir komentaras... 107 4. BŽŪP artėjant 2020 m. (teisės aktų pasiūlymai)... 111 5. ES sutarties (Lisabonos) ir Sutarties dėl ES veikimo suvestinės redakcijos... 120 6. Dėl ES BŽŪP po 2013 m. darbų apimties... 123 7. BŽŪP po 2013 m. reglamentų projektų santraukos ir dalis analizės... 123
I dalis Lietuvos žemės ūkio sektoriaus plėtros rezultatai 3
SĄVOKŲ PAAIŠKINIMAI Pagal Statistikos departamento prie LRV leidinį Žemės ūkio subjektai ūkininkų ūkiai, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) ir kitos įmonės, įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka, taip pat kiti žemės ūkio paskirties žemės naudotojai, gaminantys priekinę žemės ūkio produkciją. Metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos ir paslaugų žemės ūkiui realizavimo turi sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Žemės ūkio produkcijos apimtis, jos pokyčiai apskaičiuoti visuose žemės naudotojų ūkiuose. Visos žemės ūkio bendrovės ir įmonės pateikia įvairaus periodiškumo (ketvirtines, metines) statistines ataskaitas. Duomenys iš ūkininkų ir šeimos ūkių renkami taikant imčių metodą. Lapkričio mėn., nuėmus derlių apie žemės ūkio augalų pasėlius ir derlių. Duomenys pateikiami įskaitant ūkius, turinčius mažiau vieno hektaro žemės ūkio naudmenų. Gyvulių skaičius ūkininkų ūkiuose apskaičiuojamas sausio 1 d., gyvulininkystės produktų gamyba kartą per metus. Žemės ūkio bendrąją produkciją sudaro kalendoriniais metais gauto bendro derliaus, daugiamečių ir dekoratyvinių sodinių produkcijos, jaunų sodų ir uogynų išauginimo vertė, gyvulių ir paukščių auginimo produkcijos ir gautų gyvulininkystės produktų, švelniakailių žvėrelių išauginimo ir jų produkcijos vertė to meto gamintojų kainomis. Čia įtraukiama produkcija, realizuota maisto pramonės perdirbimo, didmeninės prekybos įmonėms, turguje ir kitur, suvartota gamybinėms reikmėms ir maistui, taip pat šalutinė produkcija (šiaudai, pūkai ir kt.). To meto gamintojų kainos einamaisiais metais faktiškai susiklosčiusios kainos. Jas sudaro vidutinės žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos, turguje, privačiose parduotuvėse ir kitur parduotos produkcijos kainos bei neprekinės produkcijos gamybos ar išauginimo savikaina. Žemės ūkio produkcijos apimties pokyčiai apskaičiuoti remiantis produkcijos įvertinimu ankstesnių metų ir 2005 m. veikusiomis kainomis, struktūra 2005 m. veikusiomis kainomis. Maisto produktų suvartojimas vienam gyventojui bendras per metus suvartotų produktų kiekis, padalytas iš vidutinio metinio gyventojų skaičiaus. Maisto produktų vartojimo fondas sudarytas iš visų šio produkto išteklių (atsargos metų pradžioje, gamyba ar išauginimas, importas), atėmus eksportą, suvartojimą sėklai, pašarams ir kitiems gamybiniams tikslams, nuostolius bei atsargas metų pabaigoje. Augalininkystės produktų balansai sudaromi už kalendorinius ir žemės ūkio metus. Žemės ūkio paskirties žemė žemė, naudojama arba tinkama naudoti žemės ūkio produktams gaminti, žemė po gyvenamaisiais namais ir ūkiniais pastatais, kiemai, keliai ir žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis. Žemės ūkio produkcijos gamintojų naudojamos žemės ūkio naudmenos dirbamosios žemės plotas, kurį sudaro ariamoji žemė, kultūrinės ir natūralios ganyklos, pievos, daugiamečiai augalai, šiltnamių plotai ir daržai, skirti naudoti asmeniškai. Žemės ūkio augalų pasėliai ariamos žemės dalis, kurią užima pasėti žemės ūkio augalai. Skaičiuojami atskirų žemės ūkio augalų ir bendri jų pasėlių plotai. Gyvulininkystės produkcija produktyviųjų gyvulių išauginimo ir per ūkinio naudojimo procesą gauti produktai. Mėsos gamyba gyvulių ir paukščių, realizuotų mėsos perdirbimo įmonėms bei paskerstų ūkyje, gyvasis svoris, kuris nustatomas prieš skerdžiant gyvulius. Skerdienos svoris nustatomas su I (liežuviai, smegenys, kepenys, širdys) ir II (inkstai, plaučiai, galvos, ausys, tešmenys) kategorijų subproduktais, atėmus kanopų, odų, ragų ir vidurių svorį. Žemės ūkio produktų supirkimas augalininkystės ir gyvulininkystės produktų realizavimas didmeninės prekybos įmonėms, AB ir UAB, perdirbančioms žemės ūkio produkciją, žemės ūkio bendrovių cechams. Žemės ūkio produktų supirkimo kainų ir žemės ūkio produkcijos gamybos reikmėms įsigytų ir žemės ūkio investicijoms panaudotų prekių kainų indeksai išreiškia žemės ūkio produktų, pagamintų Lietuvoje, realizuotų vidaus rinkoje, suvartotų vidaus poreikiams ar eksportuotų į kitas šalis, taip pat prekių, įsigytų ir vartojamų kaip gamybos proceso sąnaudos, kainų pasikeitimą per tam tikrą laikotarpį. 4
Supirkimo kainų indeksui skaičiuoti atrinkti pagrindiniai Lietuvos žemės ūkio produktai: javai, rapsų sėklos, linų pluoštas, cukriniai runkeliai, bulvės, daržovės, vaisiai, gyvuliai, pienas ir kiaušiniai, žemės ūkio produkcijos gamybos reikmėms įsigytų prekių naftos produktai, elektra, cheminės augalų apsaugos priemonės, mineralinės trąšos, pašarai, sėklos ir kitos prekės, žemės ūkio investicijoms panaudotų prekių žemės ūkio technika, transporto priemonės, žemės ūkio statiniai. Supirkimo kainų indeksui skaičiuoti informaciją teikia perdirbimo, didmeninės prekybos ir eksporto įmonės, iš Lietuvos ūkininkų, žemės ūkio bendrovių ir įmonių superkančios žemės ūkio produktus. Registruojami supirktų žemės ūkio produktų kiekiai ir kainos (be PVM). Žemės ūkio produkcijos gamybos reikmėms įsigytų prekių kainų indeksui skaičiuoti informaciją teikia atrinktos žemės ūkio bendrovės ir įmonės. Respondentiniai ūkiai apima visas šalies savivaldybes. Žemės ūkio investicijoms panaudotų prekių kainų indeksui skaičiuoti informaciją rengiama remiantis Lietuvos statistikos departamento Pramonės, Statybos ir investicijų, Užsienio prekybos statistikos skyrių atliekamais tyrimais. Bendroji informaciją apie Lietuvą 2003 2005 2008 2009 2010 Vidutinis metinis gyventojų skaičius, tūkst. vnt. 3454,2 3414,3 3358,1 3339,4 3286,8 Iš jų dalis, proc.: miesto gyventojų 66,8 66,6 66,8 66,9 66,9 kaimo gyventojų 33,2 33,4 33,2 33,1 33,1 Žemės ūkio ir susijusių veiklų dalis šalies 4,4 4,2 3,1 2,3* 2,7* pridėtinės vertės apimtyje, proc. Darbuotojų žemės ūkio srityje ir susijusiose veiklose dalis bendrame darbuotojų skaičiuje, proc. 17,2 13,2 6,7 8,3 8,2 * - Statistikos departamento prie LRV išankstiniai duomenys. Žemės ūkio subjektų skaičius Lietuvoje 2005, 2008, 2009 metais Žemės ūkio subjektai 2005 2008 2009 2010 Registruoti ūkininkų ūkiai, 85,9 108 107 108 tūkst. ŽŪB ir kitos žemės ūkio įmonės 543 602 632 646 Gyventojų asmeniniai ūkiai, 153,1 108,7 103,2 * tūkst. * - duomenys tikslinami. 5
Žemės ūkio produkcija (to meto kainomis), mln. Lt. 2003 2005 2008 2009 2010 Visa produkcija 4497,8 5117,3 7340 5707 6388,2 Iš jos: augalininkystės 2672 2571,8 4125,5 3239,5 3476,2 gyvulininkystės 1825,8 2545,5 3214,5 2467,5 2912,0 Žemės ūkio produkcijos apimties 2005 m. kainomis pokyčiai (2005 m. apimtys 100 proc.) Metai Visi ūkiai Ūkininkų ir šeimos ūkiai ŽŪB ir kitos žemės ūkio įmonės 2005 100 100 100 2006 87,1 82,6 102 2007 99,4 93,8 118,1 2008 101,9 94,5 126,7 2009 101,3 94,7 123,6 2010 93,2 84,8 121,1 Žemės ūkio produkcijos apimties pokyčiai 6
Žemės ūkio produkcijos struktūra visuose ūkiuose 2008-2010 m., proc. Produkcijos rūšis 2008 2009 2010 Pienas 24,4 23,3 24,7 Grūdai 19,7 22 17,6 Pašariniai ir kiti augalai 13,1 11,8 12,6 Kiaulių auginimas 10 9,5 10,5 Bulvės 6,7 6,3 4,9 Galvijų auginimas 5,7 4,9 6,0 Rapsai 4,0 5,0 5,5 Paukščiai 5,3 5,1 6,1 Augalai perdirbimui 5,1 7,2 ~ Daržovės 4,8 5 3,4 Kiaušiniai 2,4 2,7 2,8 Kita gyvulininkystės produkcija 1,4 1,3 2,1 Sodai ir uogynai 0,9 0,8 1,0 Žemės ūkio produkcijos, pagamintos įvairių kategorijų ūkiuose, dalis bendroje gamyboje, proc. Metai Visa produkcija Augalininkystės produkcija Gyvulininkystės produkcija Ūkininkų ūkiai ŽŪB ir kitos žemės ūkio Ūkininkų ūkiai ŽŪB ir kitos žemės ūkio Ūkininkų ūkiai ŽŪB ir kitos žemės ūkio įmonės įmonės įmonės 2010 70,0 30,0 81,7 18,3 59,5 40,5 2009 71,9 28,1 82,5 17,5 59,9 40,1 2008 71,3 28,7 79,4 20,6 63,2 36,8 2005 76,9 23,1 85,3 14,7 68,6 31,4 2003 80,4 19,6 87,4 12,6 71,9 28,1 7
Žemės ūkio produkcijos apimties pokyčiai 8
Pagrindinių žemės ūkio produktų gamyba vienam gyventojui, kg Produkto rūšis 2003 2005 2008 2009 2010 Grūdai 776 841 1038 1166 872 Kviečiai 349 404 513 629 520 Rugiai 43 32 61 62 26 Bulvės 418 262 213 198 145 Daržovės 159 108 92 96 57 Vaisiai ir uogos 33 35 28 22 14 Cukriniai runkeliai 283 234 101 204 220 Mėsa (skerdiena) 57 70 64 60 67 Jautiena ir veršiena 15 18 16 16 16 Kiauliena 30 35 25 21 26 Paukštiena 11 17 22 22 25 Pienas 520 545 561 536 528 Kiaušiniai, vnt. 235 253 265 256 252 Pagrindinių maisto produktų suvartojimas vienam gyventojui, kg Produkto rūšis 2003 2005 2008 2009 2010 Grūdai ir jų produktai 124 120 114 117 110 Kviečiai ir jų produktai 101 95 88 90 83 Rugiai ir jų produktai 15 15 15 16 15 Bulvės 118 116 91 96 89 Daržovės, arbūzai, melionai 95 104 86 93 87 Vaisiai ir uogos 68 77 68 69 59 Mėsa ir jos produktai 59 73 81 72 70 Jautiena ir veršiena 10 8 6 5 4 Kiauliena 29 40 46 42 41 Paukštiena 15 22 24 22 21 Pienas ir jo produktai 287 283 268 289 262 Kiaušiniai, vnt. 211 191 195 200 196 Cukrus 26 27,1 36,4 31,3 27 9
Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertės pokyčiai Eil. nr. Rodiklis 2003 2005 2008 2009 2010 1 Eksporto vertė, mln. Lt. 2355 4209 8893 7979 9802 2 +- mln. Lt. su prieš tai ėjusiais metais 3 Proc. su prieš tai ėjusiais metais 4 Dalis visame Lietuvos eksporte, proc. +420 +1253 +1547-914 +1823 121,7 142,4 121,1 89,7 122,8 10,6 12,8 16 19,6 18,1 5 Importo vertė, mln. Lt. 2381 3699 8140 6650 7935 6 Balansas +-, mln. Lt. -26 +510 +754 +1329 +1867 Šaltiniai. Pasinaudota Statistikos departamento ir LAEI leidinių duomenimis. Žemė 2003 2005 2008 2009 2010 Žemės ūkio paskirties žemės ūkio 3369,3 3367,6 3364,1 3361,6 3360,6 naudmenos, tūkst. ha Žemės ūkio produkcijos gamintojų naudojamos žemės ūkio 2531,1 2837 2672,1 2689 2772,3 naudmenos, tūkst. ha Iš jų: ariama, 1524,5 1905,5 1860,9 2053,2 2127,4 joje: pasėliai 1370,7 1749,6 1747,9 1945,4 2007,8 Kultūrinės pievos ir gamyklos 972,9 890,7 783,2 607,6 614,2 10
Pasėlių plotai (tūkst. ha) ir struktūra proc. 2008-2010 m. visuose ūkiuose Tūkst. ha 2008 2009 2010 Grūdiniai augalai 1058,7 1151,2 1061,9 Javai 1022 1103,5 1012,2 Žieminiai javai 464,4 627,1 521,1 rugiai 74,3 82,2 49,5 kviečiai 290 397,2 367,4 miežiai 12,4 23,1 14,8 kvietrugiai 87,7 124,8 89,4 Vasariniai javai 557,6 476,4 491,1 kviečiai 113,5 102,8 150,2 miežiai 320,1 254,3 217,0 kvietrugiai 10,5 11,5 19,2 avižos 68 63,8 57,8 varpiniai mišiniai 10,1 16,5 19,9 grikiai 27,5 21,8 19,2 kukurūzai 7,6 5,5 7,1 Ankštiniai augalai grūdams 36,7 47,7 49,7 Linai 0,4 0,3 0,4 Žieminiai rapsai 65,7 106,5 89,3 Vasariniai rapsai 95,9 85,4 162,6 Cukriniai runkeliai 8,7 15,1 15,3 Kmynai 1,5 1,7 1,2 Bulvės 48,4 46,6 36,6 Lauko daržovės 14,2 14,1 13,6 Pašariniai šakniavaisiai 4,8 3,6 1,8 Daugiametės žolės (iki 5 m.) 359,8 481,3 713,9 Vienmetės žolės 56,9 9,3 12,0 Kukurūzai silosui ir žaliajai 21,5 18,6 17,6 masei Silosiniai augalai 1,4 1,7 1,1 Be to, pūdymai 113 107,8 ~ Visi pasėliai 1747,9 1945,4 x 2008-2009 m. pasėtas plotas; 2010 m. nuimtas plotas. ~ - nėra duomenų. x 2010 m. Statistikos departamentas prie LRV balanso neteikia. 11
12
Žemės ūkio augalų derlingumas 2008-2010 m., 100 kg iš vieno ha Visuose ūkiuose 2008 2009 2010 Grūdai 32,9 33,8 27,0 Javų grūdai 33,5 34,5 27,6 Žieminių javų grūdai 41,4 38,9 30,6 rugiai 27,6 25,3 17,6 kviečiai 47,6 44,0 34,0 miežiai 39,4 38,3 25,2 kvietrugiai 32,7 31,7 24,3 Vasarinių javų grūdai 26,9 28,7 24,5 kviečiai 30,1 34,1 30,6 miežiai 28,8 30,3 23,6 kvietrugiai 23,3 27,3 21,1 avižos 20,7 22,3 16,2 varpiniai mišiniai 19,1 20,1 17,6 grikiai 7,6 6,7 7,3 kukurūzai 42,4 43,3 66,8 kitų javų grūdai 7,3 5,5 14,2 Ankštiniai grūdai 17 18,0 14,1 Žieminiai rapsai 27,2 25,3 19,9 Vasariniai rapsai 15,8 17,1 14,7 Cukriniai runkeliai 390 451 473 Bulvės 148 142 130 Lauko daržovės 195 207 120 Pašariniai šakniavaisiai 292 317 243 Daugiamečių žolių šienas 28,9 27,6 27,7 Vienmečių žolių šienas 38,2 28,2 27,2 Kukurūzai silosui ir žaliajai masei 269 264 292 Silosiniai augalai 161 141 83 13
Žemės ūkio augalų derlingumas 2009-2010 m., 100 kg iš vieno ha Ūkininkų ir šeimos ūkiuose ŽŪB ir kitose žemės ūkio įmonėse 2009 2010 2009 2010 Grūdai 32,2 25,6 41 32,9 Javų grūdai 32,9 26,2 41,6 33,6 Žieminių javų grūdai 37,9 29,3 44,5 35,1 rugiai 25,3 17,3 25,3 19,0 kviečiai 42,6 33,0 48,3 37,4 miežiai 37,9 23,3 39,3 29,3 kvietrugiai 30,2 23,2 40,5 32,0 Vasarinių javų grūdai 27,5 23,2 35,7 31,5 kviečiai 33,4 29,5 38,3 35,0 miežiai 28,9 22,5 37,6 28,9 kvietrugiai 26,5 21,2 34,9 17,0 avižos 21,9 16,3 27,5 15,7 varpiniai mišiniai 20,5 18,2 17,1 11,6 grikiai 6,9 7,4 4,7 6,0 kukurūzai 42,1 55,3 45,5 77,7 kitų javų grūdai 5,5 14,2 4,8 11,9 Ankštiniai grūdai 17,3 14,0 22 14,7 Žieminiai rapsai 23,9 19,1 28,2 21,7 Vasariniai rapsai 16,3 14,2 20,2 16,2 Cukriniai runkeliai 451 466 451 494 Bulvės 142 130 186 182 Lauko daržovės 204 118 396 265 Pašariniai šakniavaisiai 318 243 283 236 Daugiamečių žolių šienas 27,6 27,6 27,9 36,1 Vienmečių žolių šienas 28,3 27,2 22,2 22,7 Kukurūzai silosui ir žaliajai masei 239 273 272 298 Silosiniai augalai 141 74 142 93 Gyvulių ir paukščių skaičius visuose ūkiuose (sausio 1 d.), tūkst. vnt. 2003 2005 2009 2010 2011 Galvijai 779,1 792 770,9 759,4 748,0 Iš jų: melžiamos karvės 443,3 433,9 394,7 374,6 359,8 kiaulės 1061 1073,3 897,1 928,2 929,4 avys 13,6 22,1 47,5 52,5 58,5 arkliai 60,7 63,6 54,4 49,0 44,7 Paukščiai 6848,1 8419,4 9107,4 9308,7 9466,3 14
Laikomų gyvulių ir paukščių dalis pagal ūkių kategorijas 15
Mėsos gamyba pagal rūšis visuose ūkiuose 16
Gyvulininkystės produktų gamybos struktūra pagal ūkių kategorijas Gyvulininkystės produktų gamyba 2003 2005 2008 2009 2010 Mėsa, tūkst. t gyvuoju svoriu 264,9 335,7 295,4 272,0 301,2 skerdienos svoriu 196,3 238,6 215,3 198,9 221,2 Pienas, tūkst. t 1796,4 1861,6 1883,8 1791,0 1736,5 Kiaušiniai, mln. vnt. 810,7 864,1 891,4 853,4 829,6 Primelžta pieno vidutiniškai iš karvės, kg Visuose ūkiuose Ūkininkų ir šeimos ūkiuose ŽŪB ir kitose žemės ūkio įmonėse 2003 4015 3962 4592 2005 4312 4211 5255 2008 4778 4609 5970 2009 4811 4641 5968 2010 4901 4709 6208 17
Primelžta pieno Ūkių grupavimas pagal laikomų karvių skaičių (2010-11-09) Laikė karvių, vnt. Ūkių skaičius, vnt. Karvių skaičius vnt. proc. nuo visų 1-2 70564 86774 24,8 3-5 12179 44674 12,8 6-10 5085 37966 10,8 11-20 2641 38346 11 21-30 976 24241 6,9 31-50 704 27156 7,8 51-100 422 28762 8,2 101-150 89 10805 3,1 >151 135 51135 14,6 Viso 92795 349859 100 18
Augalininkystės produktų supirkimas visuose ūkiuose, tūkst. t 2003 2005 2008 2009 2010 Grūdai 1128,7 1782,4 2405,8 2551 1927,2 kviečiai 788,3 1206,5 1445,2 1717,8 1365,7 rugiai 54,3 46 113,9 114,6 50,8 miežiai 224,5 441,9 590,5 438,5 372,2 ankštiniai grūdai 8,9 8,2 7,5 6,9 10,8 Cukriniai runkeliai (įsk. svoriu) 977,4 798,5 339,1 666,2 722,5 Linų pluoštas 10 2 0,1 - Rapsų sėklos 109,9 215,1 299,4 368 385,9 Bulvės 32,4 12,8 48,7 50,2 54,5 Daržovės 36 34,8 55,9 57,1 55,6 Vaisiai ir uogos 76,4 74,3 39,6 23,1 24,6 Gyvulininkystės produktų supirkimas visuose ūkiuose, tūkst. t 2003 2005 2008 2009 2010 Gyvuliai ir paukščiai (gyv. svoriu) 191,2 234,7 242,6 215,1 231,2 Iš jų: galvijai 69,3 92,7 90,3 81,3 79,6 kiaulės 78,1 77,1 64,5 45,7 55,3 paukščiai 39,2 62,6 87,7 88,0 96,2 Pienas perskaičiuotas į bazinį 1226 1432,8 1660,8 1534,3 1540,4 natūralaus riebumo 1026,1 1200,7 1375,6 1274,2 1278,3 Kiaušiniai, mln. vnt. 466,3 487,4 454,4 448,4 446,0 19
Augalininkystės produktų supirkimo kainos, Lt./t 2003 2005 2008 2009 2010 Grūdai 377 297 561 362 517 Javų grūdai 377 296 561 362 517 kviečiai 389 291 595 396 544 rugiai 297 249 480 248 391 miežiai 356 318 518 317 446 pašarui 325 301 508 305 433 salyklui 423 393 659 394 503 avižos 314 232 446 204 307 kvietrugiai 311 258 440 269 471 grikiai 509 640 663 564 1753 Ankštinių augalų grūdai 455 380 612 428 615 Linų pluoštas 924 883 1161-4389 Linų sėmenys 699 1349 1849 1794 2501 Cukriniai runkeliai įsk. svoriu 155 167 159 129 115 Rapsų sėklos 749 625 1269 836 1099 Bulvės 245 491 612 497 558 Daržovės 1087 814 1438 1017 1288 kopūstai 517 479 574 356 744 agurkai 1665 1378 2806 2001 2328 svogūnų galvutės 839 368 730 585 970 burokėliai 395 349 503 463 410 morkos 649 508 807 714 714 pomidorai 2475 2114 2608 2021 2842 vaisiai ir uogos 232 392 435 614 obuoliai 138 223 278 328 540 kriaušės 2386 907 2391 2052 2007 slyvos 392 711 2005 1746 1497 vyšnios 3229 4967 3942 2548 - braškės 3600 1663 5708 7169 9788 avietės 4203 4127 5367 5388 4868 juodieji serbentai 1120 639 2880 1783 1946 raudonieji serbentai 1998 930 2075 2958 1925 Gyvulininkystės produktų supirkimo kainos, Lt./t 2003 2005 2008 2009 2010 Gyvuliai ir paukščiai (gyv. svoriu), iš jų: 2612 3141 3599 3178 3168 galvijai 1697 2890 3547 3159 3388 kiaulės 3376 3682 4359 4003 3589 avys ir ožkos 4578 3626 4908 5235 6093 paukščiai 2702 2846 3093 2765 2741 Pienas perskaičiuotas į bazinį 409 566 714 512 717 natūralaus riebumo 488 676 862 617 864 Kiaušiniai, už 1000 vnt. 186 161 248 250 218 20
Vidutiniai metiniai žemės ūkio produktų supirkimo kainų indeksai 21
Vidutiniai metiniai žemės ūkio produkcijos gamybos reikmėms įsigytų ir žemės ūkio investicijoms panaudotų prekių kainų indeksai 22
Tiesioginių išmokų dydžiai Lietuvoje 2004-2009 metais * - 2007-2010 m. PNTI dydis rodo bendrą susietos ir atsietos dalių sumą. Šaltinis: ŽŪM duomenys. Lietuvos ir kai kurių kitų ES šalių žemės ūkyje ir susijusių paslaugų veikloje sukurta pridėtinės vertės dalis 2006 ir 2010 m. proc ir bendras vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam gyventojui 2006 2010 BVP, tūkst.. Lt./1 gyv. Danija 1,2 1,0 146,0 Nyderlandai 2,2 1,9 122,9 Vokietija 0,8 0,8 105,6 Estija 2,0 2,3 37,3 Latvija 2,2 2,8 27,6 Lietuva 3,7 2,8 28,6 Lenkija 4,0 3,5 32,1 23
Darbo našumas Lietuvoje (pridėtinė vertė litais, tenkanti vienam sąlyginiam darbuotojui) PV/SD Lt. 2006 m. 16709 2007 m. 19889 2008 m. 20758 2009 m. 15985 2010 m. 16385 Statistikos departamento prie LRV duomenimis, 2009 m. Lietuvoje žemės ūkyje ir susijusiose veiklose sukurta pridėtinė vertė, tenkanti vienam darbuotojui, tesiekė 26 proc. šalies ūkio vidutinio darbo našumo (Danijoje 32 proc.; Vokietijoje 55 proc.; Nyderlanduose 80 proc.). Darbo našumas Lietuvoje ir kai kuriose kitose ES šalyse 2009 m., PV/SD Lt. Danija 77116 Vokietija 101512 Nyderlandai 163538 Estija 20988 Latvija 10743 Lietuva 15985 Lenkija 15622 Materialinės investicijos į žemės ūkį, mln. Lt. (LAEI duomenys) 2006 m. 346,2 2007 m. 337,5 2008 m. 469,2 2009 m. 157,8 2010 m. 143,8 24
Nupirktų naujų traktorių skaičius kai kuriose Europos šalyse 2010 m., vnt. Šaltinis: ŽŪM Išteklių ir kokybės politikos departamento duomenys. Nupirktų kombainų skaičius Lietuvoje 2006-2010 m., vnt. Šaltinis: ŽŪM Išteklių ir kokybės politikos departamento duomenys. 25
Lietuvos ūkiai 2003-2010 metais APŽVALGA (parengta pagal Žemės ūkio surašymo duomenis) parengė Jeronimas Kraujelis (Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas analitikas) Ūkių skaičius ir pokyčiai 1 lentelė Eil. Ūkių kategorijos Tūkst. vnt. 2010 su 2003 nr. 2003 2010 +- vnt. +- proc. 1 Ūkiai, iš viso 272,1 200,1-72031 -26,5 2 Ūkininkų ir šeimos ūkių 271,5 199,4-72067 -26,6 3 Žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) ir įmonės, iš viso Iš jų: 0,610 0,646 +36 +5,9 3.1 ŽŪB 0,285 0,257-28 -9,8 3.2 akcinės, uždarosios akcinės, investicinės bendrovės 0,152 0,242 +90 +59,2 26
Ūkių žemė pagal naudmenas 2 lentelė Eil. nr. Ūkių kategorijos Tūkst. ha 2010 su 2003 2010 2003 2010 +- tūkst. ha +- proc. naudojo žemės, proc. 1 Ūkiai, iš viso 2491 2736 +245 +9,8 100 2 Ūkininkų i k ir šeimos ūkių 2188 2368 +180 +8,2 82 86,5 3 Žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) ir įmonės, iš viso Iš jų: 303 368 +65 +21,4 13,5 3.1 ŽŪB 206 241 +35 +17 8,8 3.2 akcinės, uždarosios akcinės, investicinės bendrovės 56 93 +37 +66,1 3,4 Ūkių vidutinis dydis ŽŪN, ha 3 lentelė Eil. nr. Ūkių kategorijos 2003 2010 1 Ūkiai, iš viso 9,3 13,8 2 Ūkininkų ir šeimos ūkių 8,2 12 3 Žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) ir įmonės, iš viso Iš jų: 504,7 573,1 3.1 ŽŪB 724,8 938,8 3.2 akcinės, uždarosios akcinės, investicinės 399,4 388,5 bendrovės 27
Ūkių skaičiaus pagal dydį pokyčiai 4 lentelė Ūkių Grupės Mato vnt. Ūkių skaičius 2010 su 2003 2010 dalis, grupė intervalas 2003 2010 +- vnt. +- proc. proc. I Iki 10 ha tūkst. 226,1 157,5-68,6-30,4 78,7 II 10-30 ha tūkst. 35,9 28,1-7,8-21,7 14 I+II tūkst. 262 185,6-76,4-29,2 92,7 III 30-50 ha vnt. 4999 5854 +855 +17,1 2,9 IV 50-100 ha vnt. 3006 4798 +1792 +59,6 2,5 III+IV vnt. 8005 10652 +2647 +33 5,4 V 100-300 vnt. 1533 2871 +1338 +87,3 1,4 ha VI 300-500 ha vnt. 215 488 +273 +2,3 k. 0,3 VII >500 ha vnt. 297 429 +132 +44 0,2 V+VI+VII vnt. 2045 3788 +1743 +85,2 1,9 III...+VII vnt. 10050 14440 +4390 +43,7 7,3 Žemės naudojimo pagal ūkių dydžių grupes pokyčiai 5 lentelė Ūkių grupė Grupės intervalas Naudojama žemė, tūkst. ha 2010 su 2003 Žemės dalis 2010, Vidutinis ūkio dydis 2010, 2003 2010 +- tūkst. ha +- proc. proc. ha I Iki 10 ha 873,5 590,1-283,4-32,5 21,6 3,7 II 10-30 ha 569,7 456,8-112,9-19,8 16,7 16,2 I+II 1443,2 1046,9-396,3-27,5 38,3 5,6 III 30-50 ha 188,9 227,3 +38,4 +20,3 83 8,3 38,88 IV 50-100 ha 205,6 326,2 +120,6 +58,6 11,9 68 III+IV 394,5 553,5 +159 +40,3 20,2 52 V 100-300 ha 247,7 465,5 +217,8 +87,9 17,1 162,1 VI 300-500 ha 82,7 185 +102,3 +2,2 k. 6,7 379 VII >500 ha 322,8 485,44 +162,6 6 +50,4 17,77 1131 V+VI+VII 653,2 1135,9 +482,7 +73,9 41,5 300 III...+VII 1047,7 1689,4 +641,7 +61,2 61,7 117 28
Vidutiniškai tenka vienam ūkiui, auginančiam tam tikros rūšies pasėlius Crops by kind on the average per farm Visi ūkiai Ūkininkų ir šeimos ūkiai Žemės ūkio bendrovės ir įmonės 2003 2010 2003 2010 2003 2010 Visi pasėliai 5.0 11.0 4.0 9.2 490.3 627.2 Javai 4.4 9.7 3.6 7.9 347.4 416.2 Ankštiniai augalai 2.5 6.4 1.9 5.55 36.7 53.6 Linai 15.5 8.0 13.1 5.9 48.7 47.3 Rapsai 31.2 36.6 23.8 28.1 106.6 240.2 Bulvės 0.3 0.3 0.3 0.3 7.3 7.8 Lauko daržovės 0.1 0.1 0.1 0.1 3.8 8.3 Cukriniai runkeliai 8.8 17.2 5.7 13.7 65.5 90.3 Pašariniai šakniavaisiai 0.1 0.1 0.1 0.1 4.2 1.3 Visos vienmetės žolės 2.8 6.5 1.3 3.3 95.5 115.7 Daugiametės žolės 3.7 5.7 3.0 5.4 173.5 151.3 Kiti augalai 0.8 1.2 0.6 0.9 35.5 46.4 IŠVADOS 1. Lietuvoje yra daug smulkių ūkių. Net92,7proc. ūkių vidutinis dydis 5,6 ha. Tačiau jie naudoja 38,3 proc. žemės. Nuo 2003 metų šių ūkių skaičius sumažėjo 29,3 proc. 2. Teigiamas pokytis yra tai, kad 61,7 proc. žemės naudoja ūkiai, kurių vidutinis dydis yra 117 ha. Tokiuose ūkiuose jau galima šiuolaikiška pažangi gamyba, investicijos. 29
Vidutiniškai tenka vienam ūkiui, auginančiam tam tikros rūšies gyvulių ir paukščių Livestock and poultry by kind on the average per farm Visi ūkiai Ūkininkų ir šeimos ūkiai Žemės ūkio bendrovės ir įmonės All farms Farmers and family farms Agricultural companies and enterprises 2003 2010 2003 2010 2003 2010 Galvijai 43 4.3 80 8.0 38 3.8 69 6.9 468.0 582.1 iš to skaičiaus melžiamos karvės 2.3 4.1 2.1 3.6 195.2 318.2 Kiaulės 6.4 13.7 3.7 4.0 3263.4 10040.5 Avys 6.6 15.1 6.4 14.7 151.7 107.5 Ožkos 2.1 2.7 2.1 2.7 1.8 12.1 Arkliai 1.2 1.5 1.1 1.4 15.2 19.4 Paukščiai 43.8 133.2 15.4 19.8 152570.1 268498.0 Triušiai 10.4 12.6 10.4 12.6 8.7 15.0 Bičių šeimos 7.8 10.9 7.7 10.9 44.6 25.6 Ūkių grupavimas pagal galvijų skaičių * Grouping of farms by number of cattle Ūkių grupės Ūkių skaičius Galvijų skaičius, tūkst. Farm groups Number of farms Number of cattle, thous. 2003 2010 2003 2010 Iš viso Total 210054 93050 895.4 741.0 1 2 113671 51517 165.9 70.5 3 9 82395 28350 378.6 135.2 10 19 10672 6884 137.5 92.4 20 29 1784 2293 41.8 54.6 30 49 904 1827 33.3 68.9 50 99 354 1331 23.5 90.4 100 199 124 540 17.4 72.1 200 299 29 124 7.0 29.9 300 499 42 98 16.5 37.7 500 79 86 73.9 89.3 Neturi galvijų No cattle 62057 106863 x x 30
Ūkių grupavimas pagal melžiamų karvių skaičių * Grouping of farms by number of dairy cows Ūkių grupės Ūkių skaičius Karvių skaičius, tūkst. Farm groups Number of farms Number of cows, thous. 2003 2010 2003 2010 Iš viso Total 193391 85017 451.1 352.8 1 2 150883 61733 200.8 77.6 3 9 39520 17442 162.5 80.9 10 19 2210 3207 27.8 42.8 20 29 334 1118 7.7 26.5 30 49 197 808 7.3 29.9 50 99 110 465 7.3 30.9 100 199 61 136 9.1 18.1 200 299 32 40 7.8 9.6 300 499 30 40 11.9 15.3 500 14 28 89 8.9 21.22 Neturi karvių No cows 78720 114896 x x Ūkių grupavimas pagal kiaulių skaičių * Grouping of farms by number of pigs Ūkių grupės Ūkių skaičius Kiaulių skaičius, tūkst. Farm groups Number of farms Number of pigs, thous. 2003 2010 2003 2010 Iš viso Total 169172 62709 1089.3 860.3 1 2 96528 34009 159.2 58.4 3 9 64663 26350 271.2 109.3 10 1919 5626 1728 71.9 21.5 20 29 1134 295 26.0 6.7 30 49 601 123 21.8 4.4 50 99 334 76 22.1 4.9 100 199 123 39 16.4 5.1 200 399 47 19 12.3 5.3 400 999 51 20 31.4 12.9 1000 1999 22 13 30.9 17.6 2000 4999 18 13 56.1 41.2 5000 25 24 370.0 573.0 Neturi kiaulių No pigs 102939 137204 x x 31
Lietuvos žemės ūkio veiklos 2010 m. rezultatai (pajamų ų šaltiniai ir pokyčiai) (I dalis. Duomenys negalutiniai) APŽVALGA parengė Jeronimas Kraujelis (Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas analitikas) 2011 kovas Ūkių pajamų pokyčiai* 1 lentelė 2003 2004 2006 2007 2008 2009 2010 Viso pajamų kartu su išmokomis (mln. Lt.) 1914 2906 3829 4908 5547 4528 5245 Padidėjimas (-sumažėjimas) su praėjusiais metais: Proc. 12,6 51,8 11,2 28,2 13,0-19,4 19,2 Mln. Lt. x 992 427 1079 639-1019 717 * - šioje ir kitose lentelėse pateikiami duomenys, turėti 2011 m. sausio pab. 32
Ūkių pajamos ir jų pokyčiai 2008-2010 metais 1a lentelė 2008 2009 2010 Viso pajamų kartu su 5547 4528 5245 išmokomis (mln. Lt.) Padidėjimas (- sumažėjimas) su praėjusiais metais: Proc. 13,0-19,4 19,2 Mln. Lt. 639-1019 717 Ūkių pajamos už parduotą produkciją ir jų pokyčiai 2 lentelė Apimtys, mln. Lt. 2003 2004 2006 2007 2008 2009 2010 Pajamos už parduotą žemės ūkio produkciją 1793 2088 2488 3709 4092 2994 3569 Padidėjimas (- sumažėjimas) su praėjusiais metais: Proc. 13,7 16,4 19,2 49,0 10,3-26,8 19,2 Mln. Lt. x 293 54 1221 383-1098 575 Proc. visose pajamose 93,6 71,8 65,0 71,8 73,8 66,1 68,0 33
Ūkių pajamos už parduotą produkciją ir jų pokyčiai 2a lentelė 2008 2009 2010 Pajamos už parduotą žemės ūkio produkciją 4092 2994 3569 Padidėjimas (- sumažėjimas) su praėjusiais metais: Proc. 10,3-26,8 19,2 Mln. Lt. 383-1098 575 Proc. visose pajamose 73,8 66,1 68,0 Ūkių pajamos, gautos pagal tiesioginių ir kompensacinių išmokų priemones 3 lentelė 2003 2004 2006 2007 2008 2009 2010 Tiesioginės ir kompensacinės išmokos (mln. Lt.) 121 818 1340 1199 1455 1534 1676 Padidėjimas (- sumažėjimas) su praėjusiais metais Proc. -1,6 6,8 k. 26,5-2,1 10,9 5,4 9,2 Mln. Lt. x 697 522-141 256 79 142 Paramos 6,4 28,2 35,0 28,2 26,2 33,9 32,0 išmokomis dalis visose pajamose, proc. 34
Ūkių pajamos, gautos pagal tiesioginių ir kompensacinių išmokų priemones 3a lentelė 2008 2009 2010 Tiesioginės ir kompensacinės išmokos (mln. Lt.) 1455 1534 1676 Padidėjimas (- sumažėjimas) su praėjusiais metais Proc. 10,9 5,4 9,2 Mln. Lt. 256 79 142 Paramos 26,2 33,9 32,0 išmokomis dalis visose pajamose, proc. Ūkių pajamos už parduotą augalininkystės ir gyvulininkystės produkciją 4 lentelė Apimtys, mln. Lt. 2010 su mln. Lt. +- 2003 2004 2006 2007 2008 2009 2010 2009 2008 Augalininkystė 718,2 792,9 717,6 1639,4 1916,6 1411,9 1622,7 * 210,8-293,9 Padidėjimas (proc. su praėjusiais metais) 40 6,2-15,0 2,3 k. 16,9-26,3 14,9 x x Gyvulininkystė 1075 1324,7 1771 2069,6 2175,6 1582,3 1946,4 364,1-229,2 Padidėjimas (proc. su praėjusiais metais) 102 23,22 92 9,2 16,8 51 5,1-27,3 23,0 x x *-tikėtina, kad po patikslinimo pajamos iš augalininkystės bus didesnės, tačiau jos atsispindės 2011 m. pajamose 35
Ūkių pajamos už parduotą augalininkystės ir gyvulininkystės produkciją 2008-2010 metais 4a lentelė 2008 2009 2010 Augalininkystė, mln. Lt. 1916,6 1411,9 1622,7 Padidėjimas (-sumažėjimas) su praėjusiais metais: Proc. 16,9-26,3 14,9 Mln. Lt. 277,2-504,7 210,8 Gyvulininkystė, mln. Lt. 2175,6 1582,3 1946,4 Padidėjimas (-sumažėjimas) su praėjusiais metais: Proc. 51 5,1-27,3 23,0 Mln. Lt. 106-593,3 364,1 Ūkių pajamų gautų iš parduotos augalininkystės produkcijos ir gyvulininkystės struktūra (proc.) 5 lentelė 2003 2004 2007 2008 2009 2010 Pajamų iš augalininkystės dalis 38,8 36,5 44,2 46,8 47,2 45,5 Pajamų iš gyvulininkystės dalis 61,2 63,5 55,8 53,2 52,8 54,5 36
Ūkių pajamų už realizuotą produkciją pokyčiai pagal produkcijos rūšis 6 lentelė Grūdai Rapsai Cukriniai runkeliai Kita augalininkystės produkcija Viso už augalinikystės produkciją 2008 2009 2010 2010 su 2010 proc. mln. Lt. +- su 2009 2009 2008 1349,3 379,9 53,8 133,5 1916,6 924,5 307,8 85,9 93,8 1411,9 996,9 424,1 83,2 118,5 1622,7 72,4 116,3-2,7 24,7 210,8-352,4 37,0 29,4-15,0-293,9 7,8 37,8-3,2 26,3 14,9 Galvijai Kiaulės Paukščiai Pienas Kiaušiniai Viso už gyvulininkystės ir paukštininkystės produkciją Iš viso 320,3 281,2 271,3 1186,0 112,9 2175,6 4092,3 256,9 182,9 243,4 786,6 112,0 1582,3 2994,3 269,6 198,6 276,2 1104,0 97,4 1946,4 3569,1 12,7 15,7 32,8 317,4-14,6 364,1 574,8-50,7-82,6 4,9-82,0-15,5-523,2 4,9 8,6 13,5 40,3-13,0 23,0 19,2 Ūkių pajamų už 2010 m. parduotą produkciją sumažėjimui (padidėjimui), lyginant su 2009 m., turėjo įtakos kainų ir produkcijos apimčių pokyčiai (proc.) 7 lentelė Produkcijos Apimčių Kainų Bendras pajamų rūšis Grūdai Rapsai Cukriniai runkeliai Galvijai Kiaulės Paukščiai Pienas Kiaušiniai padidėjimas, sumažėjimas +/- proc. -24,8 +6,0 +8,4-2,2 +21,0 +13,3 +0,3-0,5 padidėjimas, sumažėjimas +/- proc. +42,8 +31,5-14,8 +7,2-10,4 0,0 +40,0-12,8 sumažėjimo (-), padidėjimo (+) proc. +7,8 +37,8-3,2 32 +4,9 +8,6 +13,5 +40,3-13,0 37
Komercinių i bankų ir kredito unijų ūkininkams i k ir žemės ūkio įmonėms 2008-2010 metais suteiktų kreditų APŽVALGA (santrauka) parengė Jeronimas Kraujelis (Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas analitikas) 2010 metais 1. Kredito įstaigos suteikė kreditų 2876 ūkiams už 521,5 mln. Lt. 2. 2010-12-31 datai kredito įstaigų lėšomis naudojosi 6443 ūkiai 1 mlrd. 383 mln. Lt. 38
2010 m. kredituotų ūkių skaičius Per 2010 metus komerciniai bankai, kredito unijos nuosavų ir ES lėšų paskolino 2876 ūkiams. Tai 1017 ūkių daugiau nei per 2009 metus. Padidėjimas sudaro 54,7 proc. Tačiau 2010 metais kredituotų ūkių skaičių palyginus su 2008 metais, jis yra 1204 ūkiais mažesnis (29,5 proc.) Daugiausia ūkių 2010 m. kreditavo Kredito unijos 1. Kredito unijos 1710 ūkių arba 59,4 proc. visų kredituotų ūkių. Iš jų nuosavomis lėšomis 1673 ūkius ir ES lėšomis 37 ūkius. 2. Komerciniai bankai 1166 ūkius arba 40,6 proc. visų kredituotų ūkių. Iš jų nuosavomis lėšomis tik 862 ūkius ir ES lėšomis 304 ūkius. 39
2010 m. suteiktų kreditų sumos Per 2010 metus komerciniai bankai, kredito unijos iš nuosavų ir ES lėšų suteikė ūkiams kreditų už 521,5 mln. Lt. Tai 288,1 mln. Lt. arba 2,2 karto daugiau nei 2009 metais. Tačiau 2010 metais suteiktų kreditų suma yra net 403,8 mln. Lt. mažesnė nei 2008 metais (77,4 proc.) Didžiausias kreditų sumas 2010 m. skyrė Komerciniai bankai 1. Komerciniai i i bankai 414,7 mln. Lt. arba 79,5 proc. ūkiams skirtos kreditų sumos. Iš jų nuosavų lėšų 340 mln. Lt. ir ES lėšų 74,7mln.Lt.(19proc. nuo visos kreditų sumos). Vienam ūkiui skirta kredito suma sudaro 356 tūkst. Lt. 2. Kredito unijos 106,8 mln. Lt. arba 20,5 proc. ūkiams skirtos kreditų sumos. Iš jų nuosavų lėšų 98,4 mln. Lt. ir ES lėšų 8,4mln.Lt.(7,8proc.nuo visos kreditų sumos). Vienam ūkiui skirta kredito suma sudaro 62 tūkst. Lt. 40
Daugiausia kredituota ūkininkų ūkių 1. 2010 metais kredituoti 2734 ūkininkų ūkiai. Tai sudaro 95 proc. visų kredituotų ūkių. Iš jų: komerciniai bankai 1037 ūkius (38 proc.). Nuosavomis lėšomis 744 ūkius, ES lėšomis 293 ūkius; kredito unijos 1697 ūkius (62 proc.). Nuosavomis lėšomis 1660 ūkių. 2. Pernai kredituotos 142 žemės ūkio bendrovės ir kitos žemės ūkio įmonės. Komerciniai bankai 129 bendroves. Nuosavomis lėšomis 118 bendrovių. Kreditų sumos 2010 m. pagal ūkių kategorijas Ūkininkams suteikta 331,7 mln. Lt. kreditų. Tai sudaro 63,7 proc. nuo visos kreditų sumos. Vidutiniškai vienam ūkiui suteikta už 121 tūkst. Lt. Komerciniai bankai (nuosavos lėšos) 157,4 mln. Lt. 47,4 proc. Kredito unijos 95,5 mln. Lt. 28,8 proc. ES lėšos 78,8 mln. Lt. 23,8 proc. 41
Kreditų sumos 2010 m. pagal ūkių kategorijas Žemės ūkio bendrovėms ir kitoms žemės ūkio įmonėms suteikta 189,8 mln. Lt. kreditų. Tai sudaro 36,3 proc. nuo visos kreditų sumos. Vidutiniškai išk i vienai i bendrovei suteikta po 1 mln. 336 tūkst. Lt. Komerciniai bankai (nuosavos lėšos) 182,6 mln. Lt. 96,2 proc. Kredito unijos 2,9 mln. Lt. 1,5 proc. ES lėšos 4,3 mln. Lt. 2,3 proc. Per metus komercinių bankų iš savo lėšų kredituotų ūkių pokyčiai 2008-2010 metais 1 lentelė 2008 2009 2010 2010 su 2009 vnt. proc. 1. 1.1 12 1.2 Ūkių, gavusių kreditus, skaičius, vnt. Iš jų: ūkininkų ūkių žemės ūkio įmonių 1821 1508 313 544 492 52 862 744 118 318 252 66 158,4 151,2 23k 2,3 k. 42
Per metus komercinių bankų iš savo lėšų ūkiams suteiktų kreditų sumos ir jų pokyčiai 2008-2010 metais 2 lentelė 2008 2009 2010 2010 su 2009 mln. Lt. proc. 1. 1.1 12 1.2 Suteikta kreditų, mln. Lt. Iš jų: ūkininkų ūkiams žemės ūkio įmonėms 925,3 488,1 437,2 233,4 188,1 45,3 340,0 157,4 182,6 106,6-30,7 137,33 145,7 83,7 40k 4,0 k. Komercinių bankų ir kredito unijų iš savo lėšų 2010 metais kredituotų ūkių skaičius ir suteiktų kreditų sumos 3 lentelė Išduota kreditų per 2010 m. Viso Ūkininkų ŽŪĮ Eil. Nr. Kredito įstaigos pavadinimas Ūkių mln. Lt. Ūkių mln. Lt. Ūki ų mln. Lt. 1 DnB NORD bankas 391 82,9 366 67,8 25 15,1 2 SEB bankas 153 91,0 124 31,2 29 59,8 3 Swedbankas 156 111,4 114 30,2 42 81,2 4 Šiaulių bankas 25 12,4 18 2,2 7 10,2 5 Ūkio bankas 38 11,9 35 4,4 3 7,5 6 Snoras 50 17,7 44 14,8 6 2,9 7 Danske bankas 1 0,7 0 0 1 0,7 8 Medicinos bankas 43 6,7 40 5,7 3 1 9 Citadele bankas 1 0,09 1 0,09 0 0 10 Nordea bankas 2 1,1 2 1,1 0 0 11 UniCredit bankas 2 4,2 0 0 2 4,2 12 Viso komerciniai bankai 862 340,0 744 157,4 118 182,6 13 Kredito unijos 1673 98,4 1660 95,5 13 2,9 14 VISO 2535 438,4 2404 252,9 131 185,5 43
Pagal savo lėšomis kredituotų ūkių skaičių dominuojantys 2010 metais buvo DnB NORD bankas (391 ūkis arba 45,3 proc.); Swedbankas (156 ūkiai arba 18 proc.) ir SEB bankas (153 ūkiai arba 17,7 proc.). Trys minėti bankai 2010 metais kreditavo 81,2 proc. viso komercinių bankų kredituotųūkių skaičiaus. Pagal suteiktų kreditų iš savo lėšų sumas dominuoja Swedbankas (111,4 mln. Lt. arba 32,8 proc.); SEB bankas (91 mln. Lt. arba 26,8 proc.) ir DnB NORD bankas (82,9 mln. Lt. arba 24,4 proc.). Trys minėti bankai 2010 metais suteikė ūkiams 285,3 mln. Lt. arba 83,9 proc. visų komercinių bankų ūkiams suteiktų kreditų sumos. Kredituoti ūkiai ir kreditų sumos pagal Finansų inžinerijos priemonę 2010 metais pagal Finansų inžinerijos priemonę kredituoti 341 ūkis ir jiems suteikta kreditų už 83,1 mln. Lt. Tai sudarė 11,8 proc. nuo visų kredituotų ūkių skaičiaus ir 15,9 proc. nuo suteiktų kreditų sumos. Komerciniai bankai kreditavo 304 ūkius, iš jų 293 ūkininkus ir 11 bendrovių. Kredito unijos kreditavo 37 ūkininkus. Duomenys pagal kredito įstaigas ir ūkių kategorijas pateikti sekančioje lentelėje. 44
Pagal Finansų inžinerijos priemonę suteiktų kreditų per 2010 metus pagal kredito įstaigas ir ūkių kategorijas SUVESTINĖ 4 lentelė Per 2010 metus suteikta kreditų Viso Ūkininkams ŽŪĮ Eil. Nr. Kredito įstaigos pavadinimas Ūki ų mln. Lt. Ūki ų mln. Lt. Ūki ų mln. Lt. 1 DnB NORD bankas 77 18,8 74 17,6 3 1,2 2 SEB bankas 17 6,0 16 5,7 1 0,3 3 Swedbankas 46 11,5 42 9,4 4 2,1 4 Šiaulių bankas 11 3,1 10 2,9 1 0,2 5 Ūkio bankas 57 10,8 57 10,8 0 0 6 Snoras 24 8,2 24 8,2 0 0 7 Danske bankas 0 0 0 0 0 0 8 Medicinos bankas 55 12,4 53 11,8 2 0,4 9 Citadele bankas 17 4,0 17 4,0 0 0 10 Nordea bankas 0 0 0 0 0 0 11 UniCredit bankas 0 0 0 0 0 0 12 Viso komerciniai bankai 304 74,7 293 70,4 11 4,2 13 Kredito unijos 37 8,4 37 8,4 0 0 14 VISO 341 83,1 330 78,8 11 4,3 2010-12-31 (ūkių skaičius) Kreditais naudojosi 6443 ūkiai. Tai 112 ūkių daugiau nei 2009 metų pabaigoje ir 600 ūkių mažiau nei 2008 metų pabaigoje. Komercinių i bankų kreditais i (be Fin. inžinerijos ij priemonės) ė 3020 ūkių 46,9 proc. Su 2009 m. 100 ūkių mažiau. Kredito unijų 3092 ūkiai 48 proc. Su 2009 m. 119 ūkių daugiau. ES lėšų (pagal Fin. inžinerijos priemonę) 331 ūkis 5,1 proc. 45
2010-12-31 (kreditų sumos) Ūkiai naudojosi 1 mlrd. 383 mln. Lt. kreditųų lėšų. ų Tai 100 mln. Lt. daugiau nei 2009 metų pabaigoje, bet 462 mln. Lt. mažiau nei 2008 metų pabaigoje. Komercinių bankų suteiktų kreditų 1 mlrd. 142 mln. Lt. Tai sudaro 82,6 proc. nuo visos kreditų sumos. 32,9 mln. Lt. daugiau nei 2009 metų pabaigoje ir 512,7 mln. Lt. mažiau nei 2008 metų pabaigoje. Kredito unijų suteiktų kreditų 188,4 mln. Lt. Tai sudaro 13,6 proc. nuo visos kreditų sumos. 14,6 mln. Lt. daugiau nei 2009 metų pabaigoje. ES lėšų (pagal Fin. inžinerijos priemonę) 52,6 mln. Lt. Tai sudaro 3,8 proc. Ūkiams suteiktų kreditų likučiai 2010-12-31 pagal bankus (be Finansų inžinerijos priemonės) Eil. Nr. Kredito įstaigos pavadinimas Ūkių Kreditų likutis 2010-12-31 5 lentelė Viso Ūkininkų ŽŪĮ mln. Lt. Ūkių mln. Lt. Ūki ų mln. Lt. 1 DnB NORD bankas 1446 366,1 1312 226,5 134 139,6 2 SEB bankas 408 192,3 215 68,8 193 123,5 3 Swedbankas 337 245,4 270 63,3 67 182,1 4 Šiaulių bankas 149 74,1 111 19,0 38 55,1 5 Ūkio bankas 350 49,4 331 30,5 19 18,9 6 Snoras 100 39,6 86 25,5 14 14,1 7 Danske bankas 18 63,4 5 43,4 13 20,0 8 Medicinos bankas 78 11,7 70 9,3 8 2,4 9 Citadele bankas 106 25,4 99 22,1 7 3,3 10 Nordea bankas 19 45,8 13 6,5 6 39,3 11 UniCredit bankas 9 28,8 1 0,7 8 28,1 12 Viso komerciniai bankai 3020 1142 2513 515,8 507 626,2 13 Kredito unijos 3092 188,4 3077 185,2 15 3,2 14 VISO 6112 1330,4 5590 701 522 629,4 46
Pagal Finansų inžinerijos priemonę ūkiams suteiktų ir dar negrąžintų kreditų likučių 2010-12-31 pagal kredito įstaigas ir ūkių kategorijas SUVESTINĖ Eil. Nr. Kredito įstaigos pavadinimas 6 lentelė Ūkių negrąžintų kreditų likutis 2010-12-31 Viso Ūkininkų ŽŪĮ Ūkių mln. Lt. Ūkių mln. Lt. Ūki ų mln. Lt. 1 DnB NORD bankas 73 10,3 70 9,2 3 1,1 2 SEB bankas 17 3,9 16 3,7 1 0,2 3 Swedbankas 43 6,4 39 4,8 4 1,6 4 Šiaulių bankas 11 2,0 10 1,8 1 0,2 5 Ūkio bankas 56 6,1 56 6,1 0 0 6 Snoras 24 5,0 24 5,0 0 0 7 Danske bankas 0 0 0 0 0 0 8 Medicinos bankas 53 8,9 51 8,6 2 0,3 9 Citadele bankas 17 28 2,8 17 28 2,8 0 0 10 Nordea bankas 0 0 0 0 0 0 11 UniCredit bankas 0 0 0 0 0 0 12 Viso komerciniai bankai 294 45,4 283 42 11 3,4 13 Kredito unijos 37 7,2 37 7,2 0 0 14 VISO 331 52,6 320 49,2 11 3,4 Ūkiai kreditus grąžina 2010 metais ūkiai kredito įstaigoms grąžino 421,4 mln. Lt. anksčiau suteiktų kreditų (per metus ūkiams kreditų buvo suteikta 100 mln. Lt. daugiau nei grąžinta). ą Grąžinta suma nuo buvusios metų pradžioje sudarė 32,8 proc. 47
2010 metais kredito įstaigų išduoti kreditai su ŽŪPGF garantija pagal ūkių skaičių ir kreditų sumas 7 lentelė Ūkių, gavusių kreditus su garantija, skaičius, vnt. Proc. nuo visų kreditų Iš viso 349 12,1 Iš jų: ūkininkams ž.ū. įmonėms 318 11,6 31 21,8 Kreditų su garantija suma, mln. Lt. 125,7 95,2 30,5 Proc. nuo visų kreditų 24,1 28,7 16,1 Per metus komercinių bankų iš savo lėšų ūkiams suteiktų kreditų sumos ir jų pokyčiai 2008-2010 metais 8 lentelė Ūkių, gavusių kreditus su garantija, skaičius, vnt. 2008 2009 2010 2010 su 2009 +- pokyčiai vnt., mln. Lt. +-proc. 439 177 349 +172 +97,2 Kreditų su garantija suma, mln. Lt. 220,8 71,1 125,7 +54,6 +76,8 48
IŠVADOS (1) 1. Nuo viso komerciniųų bankųų paskolų ų portfelio kreditai žemės ūkiui sudarė apie 1,9 proc. (Lietuvos banko duomenys). 2. 2009 metais ypač sumažėjęs ūkių kreditavimas stabilizavosi 2010 metais ir pradėjo didėti. Kartu su kreditais iš ES lėšų kredituotų ūkių skaičius padidėjo 1017 ūkių (57 proc.), o kreditų suma 2,2 karto. 3. Didžioji dalis kreditų, suteiktųūkiams, yra iš kredito įstaigų nuosavų lėšų (88 proc. ūkių ir 84 proc. kreditų sumos). IŠVADOS (2) 4. Iš komerciniųų bankųų daugiausia skolinosi bendrovės ir stambesnieji ūkininkai investicijoms, o smulkesnieji iš kredito unijų. 5. Ir toliau komercinių bankų grupėje skolinimas ūkiams koncentravosi 3 bankuose (81,2 proc. ūkių ir 83,9 proc. sumos). 6. Finansų inžinerijos priemonė (kreditų šaltinis ES lėšos) tam tikru laikotarpiu bei esant bankų neprognozuojamiems veiksmams buvo (gal ir išliks ateityje) naudinga tiek ūkiams, tiek ir kredito įstaigoms. 49
IŠVADOS (3) 7. Kas trečias ketvirtas iš bankųų pasiskolintas litas gautas su UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas garantija. 8. Ir bankams, ir kredito unijoms didinti klientų skaičių ūkininkų ir bendroviųų sąskaitaą galimybės didelės (iš 15 tūkst. potencialių kreditų naudotojų jais naudojasi tik 6,4 tūkst.) Be to, prekiniai kreditai sudaro beveik 50 proc. ūkių finansinių įsipareigojimų. IŠVADOS (4) 9. Apskritai ūkiai kreditus stengiasi grąžinti. ą Pernai grąžinta suma nuo buvusios metų pradžioje sudarė 32,8 proc. Kadangi kreditai ilgalaikiai ir paimti investicijoms tai geras rodiklis. 10. Aptariant ūkių kreditavimo duomenis, būtina priminti vis dažnesnius straipsnius (net knygas), televizijos laidas apie blogąsias komercinių bankų veiklos puses. Bet tai jau kita tema. 50
LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO BENDROVIŲ ASOCIACIJA Žemės ūkio bendrovių ir kitų žemės ūkio įmonių 2004, 2008, 2009, 2010 metų veiklos rezultatų APŽVALGA (baziniai rodikliai ir jų pokyčiai be komentarų) Apžvalgą parengė: Jeronimas Kraujelis Indrė Pažereckaitė 2011 m. rugpjūtis 51
ŠALTINIAI IR ESMINIAI REZULTATAI 1. Apžvalgoje pateikiamos lentelės sudarytos pagal galutinius Oficialiosios statistikos ŽŪ formų metinių ataskaitų suvestinius duomenis. 2. 2010 m. panaudota 258 žemės ūkio įmonių duomenys (176 žemės ūkio bendrovių, 57 akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, 20 kooperatyvų, 4 kitų žemės ūkio įmonių). 3. Pagal Žemės ūkio surašymo duomenis 2010 m. žemės ūkio bendrovių ir įmonių buvo 646 vnt. Iš jų 257 žemės ūkio bendrovės, 242 akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, 47 kooperatinės bendrovės, 19 individualių įmonių, 71 kita įmonė (soc. rūpybos, labdaros ir kt.). 4. Visos žemės ūkio įmonės naudojo 368 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų (toliau ŽŪN) arba 13,5 proc., iš jų žemės ūkio bendrovės 241 tūkst. ha arba 8,8 proc. (surašymo duomenys). 5. Apžvalgoje analizuojamos 258 įmonės 2010 m. naudojo 243,7 tūkst. ha arba 66,2 proc. visų žemės ūkio įmonių naudojamo ploto ir 8,3 proc. visų Lietuvos ūkių naudojamo ŽŪN ploto. 6. Apžvalgoje analizuojamos 258 bendrovės prekiniai ūkiai. Jie, naudodami tik 8,3 proc. ŽŪN, 2010 m. gavo 21,6 proc. nuo visų ūkių gautų pajamų už parduotą augalininkystės ir gyvulininkystės produkciją. 7. Skaičiuojant pajamas už parduotą augalininkystės ir gyvulininkystės produkciją 1 ha ŽŪN, analizuojamose bendrovėse jų teko po 3160 Lt., o ūkininkų ir šeimos ūkių ūkiuose bei likusiose smulkiose bendrovėse tik po 1122 Lt. Analizuojamose bendrovėse gamyba intensyvesnė 2,8 karto. 8. Analizuojamose bendrovėse didesnis ir darbo našumas. Vidutiniškai vienam darbuotojui per 2010 m. pajamų tik už realizuotą augalininkystės ir gyvulininkystės produkciją teko po 86,6 tūkst. Lt., o kituose ūkiuose tik už 26,6 tūkst. Lt. Bendrovėse našumas buvo didesnis 3,3 karto nei kituose ūkiuose. 9. Analizuojamose bendrovėse darbo vietos ir žmonių darbo pajamos stabilios, mokami mokesčiai. Vidutiniškai vienam darbuotojui tenka po 27,3 ha ŽŪN, per metus jam teko po 16,5 tūkst. Lt. darbo pajamų (per mėnesį po 1373 Lt.). Už vieną darbuotoją soc. ir sveikatos draudimo sumokėta po 4936 Lt. per metus. 1 ha šių mokesčių teko po 180 Lt. 10. Analizuojamų bendrovių pelningumas iš veiklos sudarė tik 1,6 proc. Pridėjus išmokas, jis padidėjo iki 20 proc. 52
1. Vidutiniškai vieną žemės ūkio bendrovę charakterizuojančių duomenų APŽVALGA 1.1. Vidutiniškai vieną žemės ūkio bendrovę (įmonę) charakterizuojantys baziniai duomenys 2009-2010 m. (2009 m. -276, 2010 m. -258 bendrovių išvestiniai) Eil. Rodiklis Mato 2009 2010 nr. vnt. 1 Naudojo žemės ūkio naudmenų ha 913 920 1.1 iš jų nuosavų ha 142 157 2 Vidutinis metinis darbuotojų skaičius vnt. 36 34 3 Priskaičiuota darbo apmokėjimo suma vienam darbuotojui per metus (be valst. soc. Lt. 16262 16477 ir sveikatos draudimo) 4 Vienam darbuotojui teko pajamų iš tūkst. 86,4 98,4 realizacijos Lt. 5 Turėjo ilgalaikio turto metų pabaigoje tūkst. 4198 4200 (atskaičius nusidėvėjimą) Lt. 5.1 iš jo ilgalaikio materialaus tūkst. 3780 3757 Lt. 6 Buvo pajininkų (akcininkų) metų pabaigoje vnt. 32 33 7 Vienam pajininkui (akcininkui) teko tūkst. 119,4 127,3 ilgalaikio turto Lt. 8 Gavo pajamų iš realizacijos tūkst. 3099 3312 Lt. 9 Padarė išlaidų realizuotai produkcijai tūkst. 3399 3258 Lt. 10 Gavo pelno, nuostolio (-) iš realizuotos tūkst. -300 54 produkcijos Lt. 11 Padaryta sąnaudų darbo apmokėjimui kartu tūkst. 737 690 su valst. soc. ir sveikatos draudimu Lt. 11.1 iš jų valst. soc. ir sveikatos draudimui tūkst. 181 166 12 Lėšos, likusios ūkyje (pelnas + darbo apmokėjimas, be valst. soc. ir sveikatos draudimo) 13 Pajamų iš realizacijos dalis, likusi bendrovėje Lt. tūkst. Lt. 14 Gauta dotacijų ir subsidijų (išmokų) tūkst. Lt. 15 Gauta pajamų kartu su išmokomis (8+14) tūkst. Lt. 16 Pajamos su išmokomis didesnės už išlaidas tūkst. realizuotai produkcijai (15-9) Lt. 556* 578** proc. 17,9* 17,4 655 554 3754 3866 355 608 * - skaičiuota neminusams nuostolio ir gyventojų pajamų mokesčio. ** - skaičiuota neminusams gyventojų pajamų mokesčio, nes nėra duomenų. 53
1.2. Vidutiniškai vienos žemės ūkio bendrovės (įmonės) kai kurių duomenų pokyčiai* Eil. nr. Rodiklis Mato vnt. 2008 2009 2010 2010 su 2009 +- 2010 su 2008 +- 1 Gavo pajamų iš realizacijos tūkst. 3841 3099 3312 +6,9 proc. -13,8 proc. Lt. 1.1 teko pajamų 1 ha ŽŪN Lt. 4001 3396 3600 +6 proc. -10 proc. 2 Padarė išlaidų realizuotai produkcijai tūkst. 3390 3399 3258-4,1 proc. -3,9 proc. Lt. 2.1 teko išlaidų 1 ha ŽŪN Lt. 3531 3725 3541-4,9 proc. +0,3 proc. 3 Gavo pelno (+), nuostolio (-) tūkst. +451-300 +54 x x Lt. 3.1 teko pelno (+), nuostolio (-) 1 ha ŽŪN Lt. +470-329 +58 x x 4 Gavo dotacijų ir subsidijų (išmokų) tūkst. Lt. 502** 655 554-15,4 proc. +10,4 proc. 4.1 teko išmokų 1 ha ŽŪN Lt. 523** 718 602-16,2 proc. +15,1 proc. 5 Gavo pajamų kartu su išmokomis tūkst. 4343 3754 3866 +3 proc. -10,9 proc. Lt. 5.1 teko pajamų kartu su išmokomis 1 ha Lt. 4524 4112 4202 +2,2 proc. -7,1 proc. ŽŪN 6 Pajamos su išmokomis didesnės už tūkst. 953 355 608 +71,2-36,2 proc. išlaidas Lt. proc. 6.1 1 ha ŽŪN Lt. 993 389 660 +69,7-33,5 proc. proc. 7 Darbo apmokėjimo sąnaudos (be soc. ir tūkst. 695 556 570 +2,5 proc. -18 proc. sveik. draudimo) Lt. 7.1 1 darbuotojui per metus Lt. 16958 16262 16436 +1 proc. -3,1 proc. 7.2 1 ha ŽŪN Lt. 724 609 620 +1,8 proc. -14,4 proc. * - 2008 m. 276 įmonių, 2009 m. 269 įmonių, 2010 m. 258 įmonių duomenys. ** - apskaičiuota pagal respondentinių bendrovių duomenis, nes ŽŪ formose šių duomenų nebuvo. 54
1.3. Vidutiniškai vieną žemės ūkio bendrovę (įmonę) charakterizuojančių duomenų pokyčiai Eil. Rodiklis Mato 2003 2007 2008 2009 2010 nr. vnt. 1 Naudojo žemės ūkio naudmenų ha 576 951 960 913 920 1.1 iš jų nuosavų ha 4 113 131 142 157 2 Vidutinis metinis darbuotojų skaičius vnt. 35 42 41 36 34 3 Priskaičiuota darbo apmokėjimo suma Lt. 8765 13026 16958 16262 16496 vienam darbuotojui per metus (be valst. soc. ir sveikatos draudimo) 4 Vienam darbuotojui teko pajamų iš tūkst. 42,3 77,0 93,6 86,4 98,4 realizacijos Lt. 5 Turėjo ilgalaikio turto metų pabaigoje tūkst. 1224 3341 4223 4198 4200 (atskaičius nusidėvėjimą) Lt. 5.1 iš jo ilgalaikio materialaus tūkst. 1144 3117 3867 3780 3757 Lt. 6 Buvo pajininkų (akcininkų) metų vnt. 54 40 34 32 33 pabaigoje 7 Vienam pajininkui (akcininkui) teko tūkst. 22,7 83,5 123,1 119,4 127,3 ilgalaikio turto Lt. 8 Gavo pajamų iš realizacijos tūkst. 1499 3205 3841 3099 3312 Lt. 8.1 teko pajamų 1 ha ŽŪN Lt. 2602 3370 4001 3396 3600 9 Padarė išlaidų realizuotai produkcijai tūkst. 1458 2749 3390 3399 3258 Lt. 9.1 teko išlaidų 1 ha ŽŪN Lt. 2531 2891 3531 3725 3541 10 Gavo pelno, nuostolio (-) iš realizuotos tūkst. 41 456 451-300 54 produkcijos Lt. 10.1 teko pelno, nuostolio 1 ha ŽŪN Lt. 71 479 470-329 58 11 Padaryta sąnaudų darbo apmokėjimui tūkst. 306 697 881 737 690 kartu su valst. soc. ir sveik. draudimu Lt. 11.1 iš jų valst. soc. ir sveikatos draudimui Lt. 75 165 212 181 166 11.2 teko sąnaudų darbo apmokejimui be Lt. 401 559 697 609 570 valst. soc. ir sveik.draudimo 1 ha ŽŪN 11.3 teko sąnaudų valst. soc. ir sveikatos Lt. 130 173 221 198 180 draudimui 1 ha ŽŪN 12 Lėšos, likusios ūkyje (pelnas + darbo tūkst. 272 988 1120 556 578 apmokėjimas, be valst. soc. ir sveik. draudimo) Lt. 12.1 teko lėšų, likusių ūkyje 1 ha ŽŪN Lt. 472 1039 1167 609 628 13 Pajamų iš realizacijos dalis, likusi bendrovėje proc. 18,1 30,8 29,1 17,9 17,4 Pastaba. Pajamos be tiesioginių ir kompensacinių išmokų, nes oficialiosios statistikos ŽŪ formose subsidijų, susijusių su gamyba, duomenys 2003-2008 m. nebuvo pateikiami. 55
1.4. 2010 m. produkcijai gaminti sąnaudų pagal elementus dydis ir struktūra Eil. Nr. Sąnaudų pavadinimas 1 žemės ūkio įmonei, tūkst. Lt. Proc. visose sąnaudose Lt./1 ha ŽŪN 1 Darbo apmokėjimas su atskaitymais 690 16.7 750 1.1 iš jo valst. soc. ir sveik. draudimui 166 4.0 181 2 Materialinės išlaidos iš viso 2510 60.9 2728 2.1 iš jų sėklos ir sodinamoji medžiaga 141 3.4 153 2.1.1 iš jų pirktos sėklos ir sodinamoji medž 74 1.8 80 2.2 pašarai 992 24.1 1079 2.2.1 iš jų kombinuotieji pašarai 453 11.0 493 2.3 trąšos ir dirvos pagerinimo medžiagos 429 10.4 466 2.4 naftos produktai ir dujos 249 6.0 270 2.4.1 iš jų dyzelinas 199 4.8 217 2.5 elektros energija 78 1.9 85 2.6 augalų apsaugos priemonės 161 3.9 175 2.7 farmaciniai preparatai 49 1.2 53 2.8 atsarginės dalys 105 2.5 114 2.9 ž. ū. pastatų remontas 20 0.5 22 2.10 veterinarijos paslaugų apmokėjimas 13 0.3 14 2.11 kitos meterialinės išlaidos 274 6.7 298 3 Ilgalaikio turto nusidėvėjimas 421 10.2 458 4 Kitos išlaidos iš viso 498 12.1 541 4.1 sumokėtos palūkanos už paskolas 45 1.1 49 4.2 žemės nuomos mokestis 142 3.5 155 4.3 žemės mokestis 4 0.1 5 4.4 kito ilgalaikio turto nuomos išlaidos 18 0.4 20 4.5 draudimo išlaidos 31 0.8 34 4.6 kiti mokesčiai, susiję su gamyba 7 0.2 8 4.7 kitos išlaidos 250 6.1 271 5 Iš viso (1+2+3+4) 4119 100 4476 56
1.5. 2008, 2009 ir 2010 m. produkcijai gaminti sąnaudų pagal elementus dydžio 1ha ŽŪN pokytis Eil. Lt./1 ha ŽŪN 2010 +- su 2010 +- su Nr. Sąnaudų pavadinimas 2008 2009 2010 2008 proc. 2009 proc. 1 Darbo apmokėjimas su atskaitymais 918 807 750-18.3-7.1 1.1 iš jo valst. soc. ir sveik. draudimui 220 199 181-17.7-9.0 2 Materialinės išlaidos iš viso 3056 2694 2728-10.7 1.3 2.1 iš jų sėklos ir sodinamoji medžiaga 156 136 153-1.9 12.5 2.1.1 iš jų pirktos sėklos ir sodinamoji 85 medžiaga 73 80-5.9 9.6 2.2 pašarai 1199 1044 1079-10.0 3.4 2.2.1 iš jų kombinuotieji pašarai 626 506 493-21.2-2.6 2.3 trąšos ir dirvos pagerinimo medžiagos 614 528 466-24.1-11.7 2.4 naftos produktai ir dujos 344 236 270-21.5 14.4 2.4.1 iš jų dyzelinas 275 185 217-21.1 17.3 2.5 elektros energija 93 89 85-8.6-4.5 2.6 augalų apsaugos priemonės 170 172 175 2.9 1.7 2.7 farmaciniai preparatai 54 57 53-1.9-7.0 2.8 atsarginės dalys 117 99 114-2.6 15.2 2.9 ž. ū. pastatų remontas 28 30 22-21.4-26.7 2.10 veterinarijos paslaugų apmokėjimas 14 14 14 0.0 0.0 2.11 kitos meterialinės išlaidos 266 291 298 12.0 2.4 3 Ilgalaikio turto nusidėvėjimas 406 469 458 12.8-2.3 4 Kitos išlaidos iš viso 496 535 541 9.1 1.1 4.1 sumokėtos palūkanos už paskolas 82 89 49-40.2-44.9 4.2 žemės nuomos mokestis 136 135 155 14.0 14.8 4.3 žemės mokestis 6 4 5-16.7 25.0 4.4 kito ilgalaikio turto nuomos išlaidos 15 13 20 33.3 53.8 4.5 draudimo išlaidos 44 64 34-22.7-46.9 4.6 kiti mokesčiai, susiję su gamyba 4 7 8 2 k. 14.3 4.7 kitos išlaidos 210 222 271 29.0 22.1 5 Iš viso (1+2+3+4) 4875 4505 4476-8.2-0.6 57
2. Darbas žemės ūkio įmonėse 2.1. Vieno darbuotojo dirbtas laikas Eil. Rodiklis 2004 2008 2009 2010 Nr. 1. 1.1. Per metus dirbo - dienų 237 224 222 233 1.2. - valandų 1636 1688 1684 1713 2. Per dieną valandų 6,7 7,5 7,6 7,4 Eil. Nr. 2.2. Vieno darbuotojo darbo užmokestis, Lt. Rodiklis 2004 2008 2009 2010 Uždirbo per - valandą 4,64 10,04 9,66 9,63 1. 2. - dieną 32,02 75,54 73,40 70,93 3. - mėnesį 633 1413 1355 1373 4. - metus 7592 16958 16262 16477 2.3. Įmonių išlaidos vienam darbuotojui per metus, Lt. Eil. Nr. Rodiklis 2004 2008 2009 2010 1. Darbo 7592 16958 16262 16477 užmokestis 2. Įmokos valstybiniam socialiniam ir sveikatos draudimui 2322 5157 5054 4936 Iš viso 9914 22115 21316 21413 2.4. Išlaidų valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo įmokoms dalis įmonių sąnaudose, proc. 2003 m. 4,4 2004 m. 4,2 2005 m. 4,6 2006 m. 4,4 2007 m. 4,8 2008 m. 4,5 2009 m. 4,4 2010 m. 4,0 58
2.5. Darbo užmokesčio (su socialiniu ir sveikatos draudimu) išlaidos vienam ha/gyvuliui per metus, Lt. Eil. Rodiklis 2004 2008 2009 20100 Nr. 1. 1 ha ŽŪN 572 918 807 750 1.1. 1.1.1. 1 ha pasėlių: - javų 177 320 284 259 1.1.2. - rapsų 128 276 244 214 1.1.3. - cukrinių runkelių 612 670 675 749 1.1.4. - bulvių 685 980 982 1072 1.1.5. - daugiamečių žolių šienui ir žaliajai masei 52 101 96 122 1.2. 1.2.1. 1 gyvuliui: - karvei 767 1295 1088 1126 1.2.2. - mėsiniam galvijui 164 326 255 265 1.2.3. - kiaulei (100 kg) 36 58 87 48 2.6. Darbo užmokesčio išlaidos produkcijos vienetui pagaminti, Lt./t Eil. Produkcija 2004 2006 2008 2009 2010 Nr. 1 Grūdai 43 82 67 68 79 2 Rapsai 60 125 101 92 108 3 Cukriniai runkeliai 1,4 1,7 1,7 1,4 1,5 4 Pienas 134 157 216 203 179 5 Galvijų priesvoris 626 957 1344 968 1161 6 Kiaulių priesvoris 364 474 571 501 474 2.7. Kiti duomenys Eil. Rodikliai 2004 2005 2007 2008 2009 2010 Nr. 1. Vidutinis metinis darbuotojų skaičius 14599 13484 11858 11320 9650 8681 2. 2.1. Vienam darbuotojui tenka: - žemės ūkio naudmenų, ha 16,9 19,3 22,9 23,4 25,5 27,3 2.2. - pardavimo pajamų, Lt 49122 53247 77023 93622 86392 98422* * - su išmokomis 116,2 tūkst. Lt. 59
3. Žemės ūkio įmonių ilgalaikis turtas 3.1. Ilgalaikis turtas, pokyčiai, struktūra 2010 m. Eil. Turto grupė Turtas metų (+ - ) per metus Dalis visame Nr. pabaigoje, mln. Lt mln. Lt proc. turte, proc. 1 Nematerialusis 1,5-0,7-34,8 0,2 2 Materialusis 969,5 31,8 +3,4 89,4 3 Finansinis 107,2 24,0 +28,8 9,9 4 Biologinis 5,4 0,0 0,0 0,5 5 Iš viso 1083,5 55,1 +5,3 100 3.2. Materialusis turtas, pokyčiai, struktūra 2010 m. Eil. Turto grupė Turtas metų + - per metus Dalis turto Nr. pabaigoje, mln. Lt mln. Lt proc. grupėje, proc. 1 Žemė 138,1 +24,3 +21,3 14,2 2 Miškai 0,2-0,1 0,01 3 Pastatai ir kiti statiniai 352,1 +45,5 +14,8 36,3 4 Mašinos ir įrengimai 360,8-30,4-7,8 37,2 5 Transporto priemonės 53,7-6,3-11,7 5,5 6 Kita įranga, prietaisai, 23,8-2,7-10,2 2,4 įrankiai 7 Kitas materialusis turtas 7,7-1,4-15,4 1,0 8 Statyba ir kiti 33,1 +2,9 +9,6 3,4 kapitaliniai darbai 9 Iš viso 969,5 +31,8 +3,4 100 3.3. Turėjo ilgalaikio turto viena žemės ūkio įmonė, tūkst. Lt. Eil. Turto grupė 2004 2008 2009 2010 2010 proc. su Nr. 2004 2009 1 Viso ilgalaikio turto 1452 4223 4198 4200 2,9 k. 0,0 Iš jo: 1.1 Nematerialaus 4,0 8 18 5,8 45-3 k. 1.2 Materialaus 1382 3867 3780 3757 2,7 k. -0,6 Iš jo: 1.2.1 - pastatų ir kitų statinių 497 1222 1258 1365 2,7 k. +8,5 1.2.2 - mašinų ir įrengimų 613 1714 1539 1398 2,3 k. -9,2 1.3 Finansinio 60 314 366 415 6,9 k. +13,4 1.4 Kito ilgalaikio ~- 34 33 21 ~- -36,4 (2008, 2009, 2010 m. biologinio) ~ - nepalyginami duomenys 60
3.4. Teko ilgalaikio turto vienam hektarui žemės ūkio naudmenų, Lt. Eil. Turto grupė 2004 2008 2009 2010 2010 proc. su Nr. 2004 2009 1 Viso ilgalaikio turto 2398 4397 4600 4564 +90-1 Iš jo: 1.1 Materialaus Iš jo: 2283 4027 4142 4084 +79-1,5 1.1.1 pastatų ir kitų 822 1272 1378 1483 +80 +8 statinių 1.1.2 mašinų ir įrenginių 1013 1785 1687 1520 +50-10 1.2 Finansinio 100 327 401 452 +4,5 k. +13 3.5. Teko ilgalaikio turto vienam darbuotojui, Lt. Eil. Turto grupė 2004 2008 2009 2010 2010 proc. su Nr. 2004 2009 1 Viso ilgalaikio turto 40477 102959 117016 124813 +3,1 k. +7 Iš jo: 1.1 Materialaus 38936 94293 105378 111680 +2,9 k. +6 Iš jo: 1.1.1 mašinų ir įrengimų 17102 41793 42912 41562 +2,4 k. -3 3.6. Ilgalaikio turto didėjimas per metus, atskaičius nusidėvėjimą ir nurašymą, proc. Eil. Turto grupė 2004 2008 2009 2010 Nr. 1 Visas ilgalaikis turtas 29,4 20,5 1,6 5,3 Iš jo: 1.1 Materialusis 28,4 19,6-0,4 3,4 Iš jo: 1.1.1 mašinos ir įrengimai 36,5 20,9-6,1-7,8 1.1.2 pastatai ir kiti statiniai 16,5 18,3 4,1 14,8 1.1.3 žemė 4,2 k. 11,7 20,4 21,3 3.7. Ilgalaikio materialiojo turto pagrindinių grupių dalis, proc. Eil. Turto grupė 2004 2008 2009 2010 Nr. 1 Materialiojo turto dalis visame ilgalaikiame turte 95,2 91,6 90,1 89,4 Iš jo: 1.1 žemė ir miškai 3,2 10 12,3 14,2 1.2 pastatai ir kiti statiniai 36,0 31,6 33,3 36,3 1.3 mašinos ir įrengimai 44,3 44,3 40,7 37,2 61
3.8. Žemės ūkio naudmenos (ŽŪN) Eil. Rodiklis 2004 2008 2009 2010 Nr. 1 Viena įmonė naudoja ŽŪN, ha Iš jų: 605 960 913 920 1.1 nuosavos 22 131 142 157 1.2 nuomojamos 583 829 771 763 iš jos: 1.2.1 iš valstybės 133 121 102 86 1.2.2 iš fizinių asmenų 450 708 669 677 2 Naudojamos žemės struktūra pagal nuosavybę, proc.: 2.1 nuosava 3,6 13,6 15,6 17,0 2.2 nuomojama iš valstybės 22,0 12,6 11,2 9,3 2.3 nuomojama iš fizinių asmenų 74,4 73,8 73,2 73,7 3 3.1 Žemės mokesčio ir žemės nuomos sąnaudos: 1 hektarui ŽŪN, Lt 73 141 139 159 3.2 dalis visose sąnaudose, proc. 2,2 2,9 3,1 3,6 4. Vienam darbuotojui teko ŽŪN ha 16,9 23,4 25,5 27,3 3.9. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo dalis visose sąnaudose, proc. 2004 m. 7,0 2005 m. 8,0 2007 m. 9,1 2008 m. 8,3 2009 m. 10,4 2010 m. 10,2 62
Eil. Nr. 4. Pajamos, išlaidos, pelnas 4.1. Pajamos iš atskirų šakų, struktūra, pelnas ir pelningumas 2010 m. (258 bendrovių) Veiklos šaka Gauta pajamų, mln. Lt. Proc. nuo visų pajamų Gauta pelno (-nuostolio), mln. Lt Pelningumas (-nuostolingumas) proc. Pelningumas (-nuostolingumas) su išmokomis 1 Augalininkystė 334 33,1-9,2-2,7* 27,8 2 Gyvulininkystė 437,3 43,3 19,0 4,5* 12,0 3 Pramoninė produkcija 16,9 1,7-1,0-5,7 x 4 Kitos produkcijos, darbų ir paslaugų realizavimas 66,2 6,6 5,1 8,3 x 5 Viso 854,4 84,7 13,9 1,6 x 6 Tiesioginių ir 154,5 15,3 x x x kompensacinių išmokų 7 Iš viso 1008,9 100 x 20,0 20,0 * - be išmokų. 4.2. Išlaidos 1 ha/gyvuliui per metus 2004-2010 metais, Lt. Eil. Augalų, gyvulių 2004 2008 2009 2010 Nr. pavadinimas 1 Javų 1268 2160 2006 1893 2 Rapsų 1154 2360 2303 1981 3 Cukrinių runkelių 3999 4508 4390 4802 4 Bulvių 3637 7764 6990 8078 5 Karvei 3230 5382 4789 5348 6 Galvijai (prieauglis) 1077 1737 1477 1660 7 Kiaulės (100 kg svorio užauginti) 312 432 359 368 4.3. Pagrindinių produkcijos rūšių pelningumas (- nuostolingumas) 2004-2010 metais*, proc. Eil. Produkcijos 2004 2008 2009 2010 Nr. pavadinimas 1 Grūdai 9,6 20,2-18,9-5,8 2 Rapsai 11,9 35,3-7,5 5,5 3 Cukriniai runkeliai 38,5 31,6 12,7 4,9 4 Pienas 41,8 23,3-0,4 25,8 5 Galvijai mėsai - 44,0-42,9-41 -51,1 6 Galvijininkystė (Pienas + galvijai iš viso) 11,4 4,9-14,6 4,4 7 Kiaulės mėsai 13,4 7,6 6,4 0,4 * - be tiesioginių išmokų ir kitos valstybės pagalbos 63
5. Žemės ūkio įmonių rodiklių suvestinės pagal produkcijos rūšis 2004-2010 m. (pajamos ir pelningumas be išmokų) 5.1. Javai Eil. Rodiklio pavadinimas 2004 2008 2009 2010 Nr. 1 Plotas, tūkst. ha 135,2 148,1 139,3 127,8 2 Derlingumas, 100 kg/ha 40,8 47,5 41,5 32,3 3 Išlaidos, Lt/ ha 1268 2160 3006 1893 4 Savikaina, Lt/t 306 449 477 577 5 Parduotos produkcijos savikaina, Lt/t 332 460 462 538 6 Pardavimo pajamos, Lt/t 364 550 375 507 7 Pelningumas (- nuostolingumas), proc. 9,6 20,2-18,9-5,8 5.2. Rapsai Eil. Rodiklio pavadinimas 2004 2008 2009 2010 Nr. 1 Plotas, tūkst. ha 21,0 35,3 35 42,6 2 Derlingumas, 100 kg/ha 21,3 27,3 26,4 19,7 3 Išlaidos, Lt/ ha 1154 2360 2305 1981 4 Savikaina, Lt/t 541 865 871 1003 5 Parduotos produkcijos savikaina, Lt/t 591 922 901 1030 6 Pardavimo pajamos, Lt/t 661 1247 833 1087 7 Pelningumas (- nuostolingumas), proc. 11,9 35,3-7,5 5,5 5.3. Cukriniai runkeliai Eil. Rodiklio pavadinimas 2004 2007 2008 2009 2010 Nr. 1 Plotas, tūkst. ha 7,4 4,5 1,7 2,6 2,7 2 Derlingumas, 100 kg/ha 435,0 496 419 468 494 3 Išlaidos, Lt/ ha 3999 4552 4508 4390 4802 4 Savikaina, Lt/t 92 92 108 94 97 5 Parduotos produkcijos 106,41 103,51 123 106 108 savikaina, Lt/t 6 Pardavimo pajamos, Lt/t 147 121 161 119 113 7 Pelningumas, proc. 38,5 16,6 31,6 12,7 4,9 64
5.4. Bulvės Eil. Rodiklio pavadinimas 2004 2007 2008 2009 2010 Nr. 1 Plotas, ha 248 103,8 169 178 170 2 Derlingumas, 100 kg/ha 154,5 77,6 141 141 173 3 Išlaidos, Lt./ha 3637 4959 7764 6990 8078 4 Parduotos produkcijos 302 868 640 543 502 savikaina, Lt./t 5 Pardavimo pajamos, Lt./t 301 701 606 412 470 6 Pelningumas, proc. -0,3-19,2-5,4-24,1-6,3 5.5. Pienas Eil. Rodiklio pavadinimas 2004 2007 2008 2009 2010 Nr. 1 Vidutinis metinis karvių skaičius, tūkst. 36,0 40,8 43,2 40,4 36,2 2 Pieno primilžis iš vidutinės met. karvės, kg. 5072 5753 6003 5922 6292 3 Išlaidų 1 karvei, Lt 3230 4935 5382 4789 5348 4 Pieno savikaina, Lt/t 565 775 897 808 850 5 5.1 Parduotos produkcijos savikaina, Lt/t: natūralaus 573 777 896 790 841 5.2 bazinio 463 540 727 643 640 6 Pardavimo pajamos, Lt/t: natūralaus 813 1030 1109 787 1058 bazinio 657,00 716,43 896 640 805 7 Pelningumas (- nuostolingumas), proc. proc. 41,8 32,6 23,3-0,4 25,8 65
5.6. Galvijai (mėsai) Eil Rodiklio pavadinimas 2004 2007 2008 2009 2010 Nr. 1 Vid.metinis galvijų skaičius, tūkst. 51,2 52,5 48,9 46,2 42,4 2 Tenka priesvorio 1 gyvuliui, kg 248 291 242 276 228 3 Išlaidų, Lt/gyv. 1077 1417 1737 1477 1660 4 Savikaina, Lt/t 4118 4892 7174 5342 7272 5 Parduotos produkcijos savikaina, Lt/t 4249 5659 6071 4783 7404 6 Pardavimo pajamos, Lt/t 2377,58 3104,60 3466 2821 3614 7 Pelningumas (- nuostolingumas), proc. -44,0-45,2-42,9-41 -51,1 5.7. Kiaulės (mėsai) Eil. Rodiklio pavadinimas 2004 2007 2008 2009 2010 Nr. 1 Vid.metinis gyvulių skaičius, tūkst. 234,4 238,2 215,8 215,3 188,3 2 Savikaina, Lt/t 3124 3820 432 359 368 3 Parduotos produkcijos savikaina, Lt/t 3307 3630 428 399 392 4 Pardavimo pajamos,lt/100kg 3752 3711 461 425 394 5 Pelningumas (- nuostolingumas), proc. 13,4 2,3 7,6 6,4 0,4 66
6. Išlaidų dydis, struktūra, pokyčiai 2004-2009 m. pagal produkcijos rūšis ir intensyvumą 6.1. Javai Nr. 1 Išlaidų rūšis Darbo apmokėjimas su atskaitymais valst. soc. ir sveikatos draudimui 177.0 320.0 284.0 259.0 14.0 Lt/ha Dalis visose išlaidose, proc. 2010 su 2004 2009 2004 2008 2009 2010 2004 2008 2009 2010 Lt proc. Lt proc. 14.8 14.2 13.7 82.0 +46-25.0-9 2 Sėklos ir sodinamoji medžiaga 99 152 130 143 7.8 7.0 6.5 7.6 44.0 +44 13.0 +10 3 Trąšos ir dirvos pagerinimo medžiagos 307 622 616 512 24.2 28.8 30.7 27.0 205.0 +67-104.0-17 4 Naftos produktai ir dujos 138 233 168 181 10.9 10.8 8.4 9.6 43.0 +31 13.0 +8 5 Elektros energija 28 28 25 24 2.2 1.3 1.2 1.3-4.0-14 -1.0-4 6 Kitos išlaidos 519 805 783 774 40.9 37.3 39.0 40.9 255.0 +49-9.0-1 6.1 augalų apsaugos priemonės 143 x x x 11.3 x x x x x x x 6.2 atsarginės dalys 56 x x x 4.4 x x x x x x x 6.3 kitos medžiagos 15 x x x 1.2 x x x x x x x 6.4 ž.ū.pastatų einamasis remontas 6 x x x 0.4 x x x x x x x 6.5 ž.ū.darbų ir paslaugų apmokėjimas 36 x x x 2.8 x x x x x x x 6.6 ilgalaikio turto nusidėvėjimas 105 x x x 8.3 x x x x x x x 6.7 kitos išlaidos 158 x x x 12.5 x x x x x x x Iš viso išlaidų 1268 2160 2006 1893 100 100 100 100 625 +49-113 -6 x - suvestinėje nėra duomenų 67
6.2. Žieminiai ir vasariniai javai Javai vasariniai proc. Lt/ha Javai žieminiai Dalis visose išlaidose, Dalis visose Lt/ha išlaidose, proc. Nr. Išlaidų rūšis 2008 2009 2010 2008 2009 2010 2008 2009 2010 2008 2009 2010 1 Darbo apmokėjimas su atskaitymais valst. soc. ir 279.0 282.0 260.0 15 17 15 364.0 290.0 264.0 15 13 13 sveikatos draudimui 2 Sėklos ir sodinamoji medžiaga 160 142 149 9 8 8 139 120 136 6 5 5 3 Trąšos ir dirvos pagerinimo medžiagos 521 449 405 28 26 23 734 720 598 29 33 33 4 Naftos produktai ir dujos 209 156 171 11 9 10 258 175 190 10 8 8 5 Elektros energija 24 26 25 1 2 1 30 25 23 1 1 1 6 Kitos išlaidos 639 648 762 35 38 43 971 865 791 39 39 39 Iš viso išlaidų 1832 1703 1772 100 100 100 2496 2195 2002 100 100 100 68
6.3. Rapsai Lt/ha Dalis visose išlaidose, proc. 2010 su 2004 2009 Nr. Išlaidų rūšis 2004 2008 2009 2010 2004 2008 2009 2010 Lt proc. Lt proc. 1 Darbo apmokėjimas su atskaitymais valst. soc. ir 128.0 276.0 244.0 214.0 11.1 11.7 10.6 10.8 86.0 +67-30.0-12 sveikatos draudimui 2 Sėklos ir sodinamoji medžiaga 101 129 120 150 8.7 5.5 5.2 7.6 49.0 +49 30.0 +25 3 Trąšos ir dirvos pagerinimo medžiagos 315 855 897 679 27.3 36.2 38.9 34.3 364.0 2,2 k. -218.0-24 4 Naftos produktai ir dujos 120 221 169 166 10.5 9.4 7.3 8.4 46.0 +38-3.0-2 5 Elektros energija 18 21 21 18 1.5 0.9 0.9 0.9 0.0-3.0-14 6 Kitos išlaidos 472 858 852 754 40.9 36.4 37.0 38.1 282.0 +60-98.0-12 6.1 augalų apsaugos priemonės 156 x x x 13.5 x x x x x x x 6.2 atsarginės dalys 39 x x x 3.4 x x x x x x x 6.3 kitos medžiagos 12 x x x 1 x x x x x x x 6.4 ž.ū.pastatų einamasis remontas 3 x x x 0.3 x x x x x x x 6.5 ž.ū.darbų ir paslaugų apmokėjimas 48 x x x 4.1 x x x x x x x 6.6 ilgalaikio turto nusidėvėjimas 86 x x x 7.5 x x x x x x x 6.7 kitos išlaidos 128 x x x 11.1 x x x x x x x Iš viso išlaidų 1154 2360 2303 1981 100 100 100 100 827 +72-322 -14 x - suvestinėje nėra duomenų 69
6.4. Žieminiai ir vasariniai rapsai Žieminiai rapsai Vasariniai rapsai Lt/ha Dalis visose išlaidose, proc. 2010 su 2009 Lt/ha Dalis visose išlaidose, proc. 2010 su 2009 2005 2008 2009 2010 2005 2008 2009 2010 Lt proc. 2005 2008 2009 2010 2005 2008 2009 2010 Lt proc. Išlaidų rūšis Darbo apmokėjimas su atskaitymais valst. soc. ir sveikatos draudimui Nr. 1 246.0 227.0 194.0 10.5 12.3 11.7 11.6-33.0-15 173.0 308.0 252.0 242.0 10.3 11.2 10.2 10.0-10.0-4 117.0 6.4 5.9 7.4 11.0 +10 147 131 123 184 8.7 4.8 5.0 7.6 61.0 +50 109 127 114 125 9.8 Sėklos ir sodinamoji medžiaga 2 Trąšos ir dirvos pagerinimo 3 486 981 969 854 28.8 35.6 39.2 35.5-115.0-12 363 739 748 555 32.6 37.0 38.4 33.1-193.0-26 medžiagos 4 Naftos produktai ir dujos 158 242 179 191 9.4 8.8 7.2 7.9 12.0 +7 117 202 147 149 10.5 10.1 7.6 8.9 2.0 +1 5 Elektros energija 19 23 21 19 1.1 0.8 0.8 0.8-2.0-10 11 18 19 17 1.0 0.9 1.0 1.0-2.0-11 6 Kitos išlaidos 702 1067 930 919 41.7 38.8 37.6 38.1-11.0-1 395 666 692 638 35.5 33.3 35.5 38.0-54.0-8 Iš viso išlaidų 1685 2752 2474 2409 100 100 100 100-65.0-3 1112 1998 1947 1678 100 100 100 100-269.0-14 70
6.5. Cukriniai runkeliai Nr. Išlaidų rūšis 1 Darbo apmokėjimas su atskaitymais valst. soc. ir sveikatos draudimui 612.0 670 Lt/ha Dalis visose išlaidose, 2010 su proc. 2004 2009 2004 2008 2009 2010 2004 2008 2009 2010 Lt proc. Lt proc. 675 749 15.3 14.9 15.4 15.6 137 +22 74 +11 2 Sėklos ir sodinamoji medžiaga 522 613 642 629 13 13.6 14.6 13.1 107 +20-13 -2 3 Trąšos ir dirvos pagerinimo medžiagos 4 Naftos produktai ir dujos 399 324 293 402 10 7.2 5 Elektros energija 24 30 28 30 0.6 0.7 6 Kitos išlaidos 1768 674 1321 1410 984 16.9 29.3 32.1 20.5 310 +46-426 -30 6.7 8.4 3 +1 109 +37 0.6 0.6 6 +25 2 +7 1550 1342 2008 44.2 34.4 30.6 41.8 240 +14 666-50 6.1 augalų apsaugos priemonės 610 x x x 15.2 x x x x x x x 6.2 atsarginės dalys 212 x x x 5.3 x x x x x x x 6.3 kitos medžiagos 30 x x x 0.8 x x x x x x x 6.4 ž.ū.pastatų einamasis remontas 1 x x x 0.1 x x x x x x x 6.5 ž.ū.darbų ir paslaugų apmokėjimas 115 x x x 2.8 x x x x x x x 6.6 ilgalaikio turto nusidėvėjimas 360 x x x 9 x x x x x x x 6.7 kitos išlaidos 440 x x x 11 x x x x x x x Iš viso išlaidų 3999 4508 4390 4802 100 100 100 100 803 +20 412 +9 x - suvestinėje nėra duomenų 71
6.6. Bulvės Bulvės Nr. Išlaidų rūšis 1 Darbo apmokėjimas su atskaitymais valst. soc. ir sveikatos draudimui Lt/ha Dalis visose išlaidose, proc. 2010 su 2009 2005 2008 2009 2010 2005 2008 2009 2010 Lt proc. 572.0 980 982 1072 16.8 12.6 14.0 13.3 90.0 +9 2 Sėklos ir sodinamoji 1108 2572 1839 2432 32.6 33.2 26.3 30.1 593.0 +32 medžiaga Trąšos ir dirvos 3 pagerinimo medžiagos 542 1469 1437 1617 16.0 19.0 20.6 20.0 180.0 +13 4 Naftos produktai ir dujos 265 509 442 476 7.8 6.6 6.3 5.9 34.0 +8 5 Elektros energija 54 80 133 230 1.6 1.0 1.9 2.8 97.0 +73 6 Kitos išlaidos 855 2138 2157 2251 25.2 27.6 30.9 27.9 94.0 +4 Iš viso išlaidų 3396 7748 6990 8078 100 100 100 100 1088.0 +16 6.7. Vaisiai Nr. Išlaidų rūšis 1 Darbo apmokėjimas su atskaitymais valst. soc. ir sveikatos draudimui Lt/ha Dalis visose išlaidose, proc. 2010 su 2009 2008 2009 2010 2008 2009 2010 Lt proc. 2601 2079 2000 43.5 40.9 44.0-79.0-4 2 Sėklos ir sodinamoji 17 5 2 0.3 0.1 0.0-3.0-2.5 k. medžiaga Trąšos ir dirvos pagerinimo 3 medžiagos 206 136 159 3.4 2.7 3.5 23.0 +17 4 Naftos produktai ir dujos 450 321 312 7.5 6.3 6.9-9.0-3 5 Elektros energija 257 262 199 4.3 5.2 4.4-63.0-24 6 Kitos išlaidos 2449 2279 1873 41.0 44.8 41.2-406.0-18 Iš viso išlaidų 5980 5082 4545 100 100 100-537.0-11 72
6.8. Uogos Nr. Išlaidų rūšis 1 Darbo apmokėjimas su atskaitymais valst. soc. ir sveikatos draudimui Lt/ha Dalis visose išlaidose, proc. 2010 su 2009 2008 2009 2010 2008 2009 2010 Lt proc. 885 717 533 57.8 48.6 43.9-184.0-26 2 Sėklos ir sodinamoji 30 24 18 2.0 1.6 1.5-6.0-25 medžiaga Trąšos ir dirvos pagerinimo 3 medžiagos 90 44 98 5.9 3.0 8.1 54.0 2 k. 4 Naftos produktai ir dujos 196 162 192 12.8 11.0 15.8 30.0 +19 5 Elektros energija 25 40 22 1.6 2.7 1.8-18.0-45 6 Kitos išlaidos 305 487 351 19.9 33.0 28.9-136.0-28 Iš viso išlaidų 1531 1474 1214 100 100 100-260.0-18 6.9. Daugiametės žolės Nr. Išlaidų rūšis 1 Darbo apmokėjimas su atskaitymais valst. soc. ir sveikatos draudimui Lt/ha Dalis visose išlaidose, proc. 2010 su 2009 2008 2009 2010 2008 2009 2010 Lt proc. 102 96 122 15.5 13.0 16.2 26.0 +27 2 Sėklos ir sodinamoji 26 20 17 3.9 2.7 2.3-3.0-15 medžiaga Trąšos ir dirvos pagerinimo 3 medžiagos 238 221 150 36.1 29.9 19.9-71.0-32 4 Naftos produktai ir dujos 63 58 97 9.6 7.8 12.9 39.0 +67 5 Elektros energija 5 5 15 0.8 0.7 2.0 10.0 3 k. 6 Kitos išlaidos 225 339 352 34.1 45.9 46.7 13.0 +4 Iš viso išlaidų 659 739 753 100 100 100 14.0 +2 73
6.10. Vienmetės žolės šienui Nr. Išlaidų rūšis 1 Darbo apmokėjimas su atskaitymais valst. soc. ir sveikatos draudimui Lt/ha Dalis visose išlaidose, proc. 2010 su 2009 2008 2009 2010 2008 2009 2010 Lt proc. 168 168 115 9.4 11.9 9.2-53.0-31 2 Sėklos ir sodinamoji 177 159 231 9.9 11.3 18.4 72.0 +45 medžiaga Trąšos ir dirvos pagerinimo 3 medžiagos 477 546 389 26.7 38.8 31.0-157.0-29 4 Naftos produktai ir dujos 127 104 96 7.1 7.4 7.7-8.0-8 5 Elektros energija 7 2 3 0.4 0.1 0.2 1.0 +50 6 Kitos išlaidos 832 428 419 46.5 30.4 33.4-9.0-2 Iš viso išlaidų 1788 1407 1253 100 100 100-154.0-11 6.11. Pievos ir ganyklos Nr. Išlaidų rūšis 1 Darbo apmokėjimas su atskaitymais valst. soc. ir sveikatos draudimui Lt/ha Dalis visose išlaidose, proc. 2010 su 2009 2008 2009 2010 2008 2009 2010 Lt proc. 105 60 74 17.9 12.6 11.8 14.0 +23 2 Sėklos ir sodinamoji 14 27 15 2.4 5.7 2.4-12.0-44 medžiaga Trąšos ir dirvos pagerinimo 3 medžiagos 176 168 136 30.0 35.2 21.7-32.0-19 4 Naftos produktai ir dujos 82 42 58 14.0 8.8 9.3 16.0 +38 5 Elektros energija 2 4 4 0.3 0.8 0.6 0.0 6 Kitos išlaidos 208 176 340 35.4 36.9 54.2 164.0 1.9 k. Iš viso išlaidų 587 477 627 100 100 100 150.0 +31 74
6.12. Karvės Nr. Išlaidų rūšis 1 Darbo apmokėjimas su atskaitymais valst. soc. ir sveikatos draudimui 767.0 1295.0 1088.0 1126.0 23.8 Lt/karvei Dalis visose išlaidose, 2010 su proc. 2004 2009 2004 2008 2009 2010 2004 2008 2009 2010 Lt proc. Lt proc. 24.1 22.7 21.1 359 +47 38 +3 2 Pašarai 1432 2556 2305 2639 44.3 47.5 48.1 49.3 1207 +84 334 +14 3 Naftos produktai ir dujos 122 184 126 164 3.9 3.4 2.6 3.1 42 +34 38 +30 4 Elektros energija 126 153 142 167 3.9 2.8 3.0 3.1 41 +33 25 +18 5 Kitos išlaidos 783 1194 1128 1252 24.1 22.2 23.6 23.4 469 +60 124 +11 5.1 farmaciniai preparatai 79 x x x 2.5 x x x x x x x 5.2 atsarginės dalys 60 x x x 1.7 x x x x x x x 5.3 kitos medžiagos 76 x x x 2.4 x x x x x x x 5.4 pastatų remontas 63 x x x 1.9 x x x x x x x 5.5 veterinarijos paslaugų apmokėjimas 50 x x x 1.5 x x x x x x x 5.6 ilgalaikio turto nusidėvėjimas 179 x x x 5.5 x x x x x x x 5.7 kitos išlaidos 277 x x x 8.6 x x x x x x x Iš viso išlaidų 3230 5382 4789 5348 100 100 100 100 2118 +66 559 +12 x - suvestinėje nėra duomenų 75
6.13. Galvijai (mėsai) Nr. Išlaidų rūšis 1 Darbo apmokėjimas su atskaitymais valst. soc. ir sveikatos draudimui 164.0 326.0 255 Lt/galvijui Dalis visose išlaidose, 2010 su proc. 2004 2009 2004 2008 2009 2010 2004 2008 2009 2010 Lt proc. Lt proc. 265 15.2 18.8 17.3 16.0 101.0 +62 10.0 +4 2 Pašarai 710 1063 913 1071 65.9 61.2 61.8 64.5 361.0 +51 158.0 +17 3 Naftos produktai ir dujos 32 58 40 44 3 3.3 2.7 2.7 12.0 +38 4.0 +10 4 Elektros energija 25 36 29 35 2.3 2.1 2.0 2.1 10.0 +40 6.0 +21 5 Kitos išlaidos 146 254 240 245 13.6 14.6 16.2 14.8 99.0 +68 5.0 +2 5.1 farmaciniai preparatai 11 x x x 1 x x x x x x x 5.2 atsarginės dalys 11 x x x 1 x x x x x x x 5.3 kitos medžiagos 10 x x x 0.9 x x x x x x x 5.4 pastatų remontas 9 x x x 0.8 x x x x x x x 5.5 veterinarijos paslaugų apmokėjimas 6 x x x 0.6 x x x x x x x 5.6 ilgalaikio turto nusidėvėjimas 30 x x x 2.8 x x x x x x x 5.7 kitos išlaidos 69 x x x 6.5 x x x x x x x Iš viso išlaidų 1077 1737 1477 1660 100 100 100 100 583.0 +54 183.0 +12 x - suvestinėje nėra duomenų 76
6.14. 100 kg svorio kiaulei išauginti Nr. Išlaidų rūšis 1 Darbo apmokėjimas su atskaitymais valst. soc. ir sveikatos draudimui 36.0 Lt/100 kg Dalis visose išlaidose, 2010 su proc. 2004 2009 2004 2008 2009 2010 2004 2008 2009 2010 Lt proc. Lt proc. 57.6 49.0 48.0 11.6 13.2 13.6 13.0 12.0 +33-1.0-2 2 Pašarai 197 286 215 231 62.9 65.7 59.9 62.8 34.0 +17 16.0 +7 3 Naftos produktai ir dujos 6 9 7 9 1.9 2.1 1.9 2.4 3.0 +50 2.0 +29 4 Elektros energija 12 13 13 12 3.9 3.0 3.6 3.3 0.0-1.0-8 5 Kitos išlaidos 61 70 75 68 19.7 16.1 20.9 18.5 7.0 +11-7.0-9 5.1 farmaciniai preparatai 16 x x x 5.3 x x x x x x x 5.2 atsarginės dalys 2 x x x 0.6 x x x x x x x 5.3 kitos medžiagos 4 x x x 1.4 x x x x x x x 5.4 pastatų remontas 4 x x x 1.3 x x x x x x x 5.5 veterinarijos paslaugų apmokėjimas 2 x x x 0.6 x x x x x x x 5.6 ilgalaikio turto nusidėvėjimas 15 x x x 4.9 x x x x x x x 5.7 kitos išlaidos 18 x x x 5.6 x x x x x x x Iš viso išlaidų 312 436 359 368 100 100 100 100 56.0 +18 9.0 +3 x - suvestinėje nėra duomenų 77
78
II dalis Europos Sąjungos Bendroji žemės ūkio politika po 2013 m. ir Lietuvos žemės ūkis 79
80
81
82
83
84
85
86
87
88
89
90
91
92
93
Lietuvos žemės ūkio problemos ir siekiai BŽŪP po 2013 m. Pranešimas Tarptautinėje konferencijoje, 2011 m. birželio 28 d. Kaunas Jeronimas Kraujelis Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Kas laimėjo daugiau iš ES paramos Lietuvos įstojimas į ES lėmė teigiamus pokyčius šalies žemės, maisto ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse. 2003 m. Biudžeto asignavimai buvo 790 mln.lt. 2011 m. daugiau kaip 2,8 mlrd.lt. Tai -- apie 10,5 proc. šalies bendro biudžeto išlaidų. ES lėšos sudaro 75 proc. asignavimų. Išlaidų apimtis iš biudžeto šiemet yra vos 2002 m. lygio. Todėl žemės ūkis, gaudamas ES paramą, tuo pačiu suteikė galimybes skirti žymiai didesnius finansavimo išteklius kitiems sektoriams. 94
Lietuvos ūkiai daugiau priklausomi nuo darbo rezultatų ų (1) Lietuvos ūkiams pajamos už parduotą produkciją iki šiol sudarė du trečdalius visų pajamų. 2008 m. 73,8 proc. 2009 m. 66,1 proc. 2010 m. 68,0 proc. 2011 m. 68,0 proc. (progn.) Lietuvos ūkiai daugiau priklausomi nuo darbo rezultatų ų (2) Kitose ES šalyse pajamos už parduotą produkciją sudaro vos pusę visų pajamų. Suomijoje 48 proc. Švedijoje -- 53 proc. Danijoje 51 proc. Pajamos žemės ūkyje priklauso nuo pagamintos produkcijos kiekio ir kokybės, o pastarieji nuo galimybių daugiau investuoti. Norint iš žemės daugiau gauti, jai reikia daugiau duoti (plačiąją prasme). 95
BŽŪP tikslai, įvardinti Lisabonos sutartyje (1) Lisabonos sutartis, kuria savo valią per nacionalinius parlamentus ar referendumus išreiškė visų ES valstybių narių piliečiai, yra aukščiausios hierarchijos teisinis dokumentas. III dalis Žemės ūkis ir žuvininkystė, 39 str. 1. Bendrosios žemės ūkio politikos tikslai yra šie: a) didinti žemės ūkio našumą skatinant technikos pažangą bei užtikrinant racionalią žemės ūkio gamybos plėtotę ir kuo geresnį gamybos veiksnių, ypač darbo jėgos, panaudojimą; BŽŪP tikslai, įvardinti Lisabonos sutartyje (2) b) tokiu būdu užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, ypač didinant žemės ūkyje dirbančių asmenų asmenines pajamas; c) stabilizuoti rinkas; d) garantuoti pakankamą tiekimą; e) užtikrinti vartotojams priimtinas tiekiamos produkcijos kainas. 96
Kodėl žemdirbiai blogiau gyvena nei kaimyninėse ES šalyse Mažiau gamina Ekstensyviau ūkininkauja Mažesnis darbo našumas Neracionalios žemėnaudos Daug senos technikos Žymiai mažesnė parama pajamoms palaikyti ir ūkiams modernizuoti Ūkininkauja daug senyvo amžiaus žmonių Žemės ūkio produkcija 2010 m., Eur/ha ŽŪN ir ŽŪN panaudojimas pagal intensyvumą ą Valstybė Žemės ūkio produkcija, ŽŪN pagal intensyvumą *, proc. Eur/ha ŽŪN Intensyviai Vid. intensyviai Ekstensyviai Olandija Belgija 12776 5618 73 21 6 Danija Vokietija Suomija Švedija Lenkija 3416 2652 1534 1519 1247 61 61 18 24 30 44 15 9 38 Slovakij 923 a Lietuva Estija 709 652 481 2 2 2 19 21 17 79 77 81 Latvija ES-27 26,3 32,8 40,9 97
Išlaidos ir žemės ūkio 2010 m., Eur/ha ŽŪN Valstybė Išlaidos pagal grupes Iš viso 3 Pastovaus Išlaidos trąšoms Išlaidos augalų grupių kapitalo ir dirvos apsaugai suvartojimas gerinimui Žemės ūkio produkcija Olandija Belgija Danija Vokietija Suomija Švedija Lenkija Slovakija Lietuva Estija Latvija 1355 521 527 455 461 265 80 99 71 87 n.d. 179 158 116 83 129 84 62 64 76 25 34 222 155 84 91 44 23 49 60 31 11 17 1756 834 727 629 634 372 191 223 178 123 -- 12776 5618 3416 2652 1534 1519 1247 923 709 652 48199 Išlaidos, išmokos, žemės ūkio produkcija (eur/ha ŽŪN ir gyvulių tankumas (SG/ha ŽŪN) Valstybė Iš viso 3 grupių (kapitalo, trąšų, augalų apsaugos priemonių) I ramsčio išmokos (2013 m.) Žemės ūkio produkcija Gyvulių tankumas Olandija Belgija Danija Vokietija Suomija Švedija Lenkija Slovakija Lietuva Estija Latvija 1756 834 727 629 634 372 191 223 178 123 n.d. 469 447 394 346 249 247 197 200 143 112 83 12776 5618 3416 2652 1534 1519 1247 923 709 652 481 3,35 2,75 1,72 1,06 0,50 0,57 071 0,71 0,38 0,38 0,34 0,27 98
Dar daug senos technikos (1) Niekas negali paneigti, kad, pasinaudojus ES ir valstybės parama, ūkiuose daugėja naujos, modernios technikos ir įrengimų. Ūkiai daugiausia investuoja į aktyviąją turto dalį techniką. Tačiau vidutinis traktorių amžius 22 metai. Traktorius ne lengvasis automobilis. Bet pažiūrėkime į struktūrą. Iš viso buvo 118041 vnt. Iš jų: ES ir kitose šalyse pagaminti šiuolaikiniai traktoriai 7687 vnt. arba tik 6,5 proc. Buvusioje SSSR ir NVS šalyse (išskyrus Baltarusiją) pagaminti traktoriai 52931 vnt. Arba 44,8 proc. Baltarusiški MTZ 52575 vnt. Arba 44,5 proc. Dar daug senos technikos (2) Per 2010 m. iš viso nupirkti 2788 traktoriai, iš jų 1477 nauji. Javų kombainai, atitinkamai 536 ir 252. Tokiais tempais atnaujinant technikos parką ūkiai bus priversti naudoti ir toliau 20-25 m. Amžiaus technika. Iki 2013 m. Tikėtis pokyčių neturime iš ko. Ūkių pajamų perviršis už išlaidas nedidės, o ES ir valstybės parama valdoms modernizuoti jau baigiama panaudoti. Valdų modernizavimui, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui 2007-2013 metų KPP buvo skirta per maža dalis paramos lėšų. 99
Maža ūkių kreditavimo sklaida Šių metų pradžioje 6443 ūkiai naudojo 1 mlrd. 383 mln. Lt. kredito įstaigų lėšų. 82,6 proc. lėšų (1 mlrd. 142 mln. Lt.) buvo komercinių bankų suteiktos paskolos. Tokia paskolų suma turėjo nemažai įtakos ūkių plėtrai, modernizavimui, ES paramos įsisavinimui ir ūkių stabilumui. Tačiau kai kita tiek ūkiai gauna iš tiekėjų prekinių kreditų pavidalu, kai bankų kreditais naudojosi tik 3020 ūkių, o pernai jie suteikė kreditų tik 862 ūkiams, rodo dar labai mažą kreditavimo i sklaidą žemės ė ūkio sektoriuje Daug mažų ų ūkių, nenaši žemėnauda Ūkių grupė Ūkių skaičius Dalis 2010 2003 2010 m., proc. Iki 10 ha - skaičius, tūkst.vnt. - plotas, tūkst.ha Daugiau kaip 30 ha - skaičius, tūkst.vnt. -plotas, tūkst.ha t Daugiau kaip 100 ha - skaičius, tūkst.vnt. - plotas, tūkst.ha 226 873 10,0 1048 2,0 653 157 590 14,4 1689 3,8 1136 78,7 21,6 43,7 61,7 1,9 41,5 Vid.ūkio dydis, ha - 3,7-117 - 300 100
Melioracija Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje. 80 proc. žemės ūkio paskirties žemės turi būti veikiančios sausinimo sistemos. Turėjome nusausintų 2,6 mln.ha. Tačiau dabar vidutinis melioracijos įrenginių amžius šalyje 34 metai. Melioracijos magistralinių griovių, kurių yra 53 tūkst.km, km vidutinis nusidėvėjimas 69 proc., drenažo 49 proc. Metinis melioracijos nusidėvėjimas viršija daugiau kaip 120 mln.lt. Dabar vien tik nusidėvėjimui atstatyti reikia kasmet investuoti ne mažiau kaip po 300 mln.lt. 2007-2013 m. KPP skirti 212 mln.lt (po padidinimo bus apie 280 mln.lt) yra per mažai. Todėl problema tvinksta akyse. 1965-1985 metais vykdyti melioracijos darbai buvo pritaikyti stambioms 200-300 ha sistemoms. Dabar jose daugiausia ūkininkaujama nuo 10 iki 40 ha plotų ūkiuose. Todėl problemos tiek priežiūros, tiek atnaujinimo prasme tampa dar sudėtingesnės. Finansavimo prasme be išorės injekcijų tai neįmanoma padaryti. Ūkininkų pasiskirstymas pagal amžiųų Iki 40 m. 17 proc. 41-65 m. 46 proc. >65 m. 37 proc. Reikės pasitraukiančius kvalifikuotus specialistus pakeisti naujais, ateinančiais į rinką. Iš kur? 101
Stambūs ūkiai ŽŪB, AB, UAB, KB stambūs prekiniai ūkiai. Vidutiniškai vienoje įmonėje, valdančioje apie 900 ha ŽŪN, dirba 34 nuolatiniai darbuotojai. Vienam darbuotojui vidutiniškai tenka 27 ha ŽŪN. Darbo našumas stambiuose ūkiuose 3,4 karto didesnis negu vidutiniškai šalies žemės ūkyje. Darbo pajamos 1 darbuotojui sudaro 4760 eurų per metus. Be to, sumokamos valstybei sveikatos ir socialinio draudimo įmokos bei pajamų mokesčiai. Vien šios išlaidos vienai darbo vietai išlaikyti pernai, skaičiuojant 1 ha, sudarė 180 eurų. Išmokų gauta 174 eur/ha... Per maža derybinė galia Žemės ūkio bendrovė, kad uždirbtų 1 litą, kuris lieka ūkyje (darbo apmokėjimas + pelnas), turėjo kitiems sumokėti472lt 4,72 Lt. Irtos išlaidos, didėjant išteklių kainoms, didėja. Kuo daugiau žemdirbys remiamas tuo daugiau atitenka jį aptarnaujantiems. 102
Siekiai po 2013 m. Tiesioginės išmokos (1) 1. Manome, kad po diskusijų ir susitarimų pasiektų BŽŪP reformos patikrinimo (Health Check) metu, nėra poreikio papildomai diskutuoti, dėl to, kad tiesioginių išmokų sistema turi būti teisingesnė. Manome, kad teisingos ir sąžiningos tiesioginės paramos paskirstymo sistemos sukūrimas turi būti vienas prioritetinių ateities BŽŪP tikslų. 2. Laikomės nuomonės, kad tiesioginės išmokos visose valstybėse narėse turėtų būti išmokamos pagal vieningą modelį, o jų lygis nustatomas vadovaujantis objektyviais kriterijais, užtikrinančiais konkurencingumą ir lygias ūkininkavimo sąlygas vieningoje ES rinkoje. Siekiai po 2013 m. Tiesioginės išmokos (2) 3. Tiesioginės išmokos turi būti mokamos aktyviems ūkininkams. Jos turi išlikti, kaip žemdirbių pajamų palaikymo ir stabilizavimo priemonė. Žalinimas, kitų viešųjų gėrybių teikimas visuomenei turi būti skatinamas iš papildomų biudžeto šaltinių. 4. Siekiant kuo vienodesnio tiesioginių išmokų paskirstymo tarp valstybių narių, tiesioginė bazinė išmoka turi būti pagrindinis asmenų, dirbančių žemės ūkyje, pajamų rėmimo šaltinis. 103
Siekiai po 2013 m. Tiesioginės išmokos (3) 5. Sutinkame, kad tiesioginės išmokos galėtų būti papildytos kompensacijomis, mokamomis ūkininkaujantiems vietovėse su specifinėmis gamtinėmis kliūtimis, taip prisidedanti prie pastarųjų pajamų palaikymo Siekiai po 2013 m. Tiesioginės išmokos (4) 6. Palankiai vertiname galimybę ateityje mokėti su gamyba susietas tiesiogines išmokas. Pasisakytume už tai, kad su gamyba susieta parama sudarytų tam tikrą procentinę kiekvienos valstybės narės tiesioginių išmokų voko dalį, kuri būtų nustatoma Europos Sąjungos lygiu. 7. Pereinamasis laikotarpis nebūtų taikomas tiesioginių išmokų lygio atžvilgiu toms šalims narėms, kuriose tiesioginės išmokos mažesnės už ES vidurkį. 104
Siekiai po 2013 m. Rinkos reguliavimo priemonės (1) Siekiant lankstaus ir veiksmingo rinkos valdymo, reikia tobulinti dabartines rinkos reguliavimo priemones. Bendroji žemės ūkio politika ir ateityje turi apimti kai kuriuos rinkos reguliavimo elementus, veikiančius kaip patikimas saugumą užtikrinantis tinklas (safety net); Turi išlikti rinkos intervencinės ir privataus saugojimo priemonės, kurios veiktų kaip rinkos stabilumo garantas; Rinkos reguliavimo priemonės turi būti supaprastintos; Neturi būti įvestų naujų produkcijos gamybos apimčių reguliavimo imo priemonių; Siekiai po 2013 m. Rinkos reguliavimo priemonės (2) Reikia skatinti žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinės (žemdirbiai, perdirbėjai, prekybininkai) skaidrumą (pajamų paskirstymo skaidrumą), stiprinti gamintojų organizacijas bei jų derybines galias. ES lėšomis skatinti tiesioginius pardavimus iš ūkių (pvz. ūkininkų turgeliai). Tikslinga svarstyti ES mastu veikiančių rizikos valdymo priemonių įvedimą, siekiant krizių padarinių prevencijos, o ne tik iškilusių problemų sprendimo. Turi būti sukurtos specialios priemonės (savišalpos fondai, vienkartinės išmokos, draustis skatinantys elementai ir pan.) nuostoliams, patirtiems dėl klimato negatyvaus poveikio (sausros, potvyniai, gaisrai, ligos ir pan.) žemės ūkiui, kompensuoti 105
Siekiai po 2013 m. Kaimo plėtra (1) 1. Atsižvelgiant į problemų, su kuriomis susiduria kaimo vietovės, kompleksiškumą, kaimo plėtra ir ateityje turi išlikti sudėtine BŽŪP dalimi ir neturi būti tapatinama su Sanglaudos politika. 2. Pagrindinis tematinis prioritetinių krypčių pobūdis (žemės ūkis, aplinkosauga, gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas, ii i LEADER metodui priskirtinos kiti iniciatyvos) turėtų išlikti. Siekiai po 2013 m. Kaimo plėtra (2) 3. Palaikytina idėja, kad valstybėms narėms būtų suteikta daugiau lankstumo identifikuojant jų kaimo plėtros procesams palaikyti būtinas kaimo plėtros priemones, taip pat sukuriant lankstesnes galimybes formuoti ir įtraukti naujas kaimo plėtros priemones finansavimo laikotarpio eigoje. 4. Ypač išskirtinis dėmesys turi būti sutelktas racionalioms žemėnaudoms formuoti, žemių konsolidacijai, ij i melioracijos ij sistemų atnaujinimui, i i valdų modernizavimui. Kaimo plėtros stuburu iki 2020 m. turi tapti pažangiai tvarkomas žemės ūkis. 106
Metai EUROPOS KOMISIJOS PASIŪLYMŲ dėl daugiametės finansinės programos 2013-2020 metams pirminė analizė ir kai kurie vertinimai (parengė J. Kraujelis, 2011 m. liepa (8-11), rugpjūtis (17-18)) ES bendrasis biudžetas, mln. Eur ES bendrasis biudžetas ir dalis BŽŪP finansuoti 2013-2020 m. Proc. Nuo BVP BŽŪP finansuoti mln. Eur proc. ES bendrojo biudžeto 2013 145650 1,12 59031 40,5 2014 142556 1,08 57386 40,2 2015 144002 1,07 56527 39,2 2016 145085 1,06 55702 38,4 2017 146368 1,06 54861 37,5 2018 147344 1,05 53837 36,5 2019 148928 1,04 52829 35,5 2020 150718 1,03 51784 34,4 2014-2020 viso 1025000 1,05 382927 37,4 2020 su 2013 +5068 mln. Eur +3,5 proc. Metai Numatoma tiesioginių išmokų, mln. Eur +0,07-7247 -12,3 proc. ES biudžetas tiesioginėms išmokoms 2013-2020 m. +- su prieš tai ėjusiais metais +- mln. Eur proc. Visa BŽŪP finansavimo suma, mln. Eur -5,0 Tiesioginių išmokų proc. nuo visos sumos 2013 43515 x x 59031 73,7 2014 42244-1271 97,1 57386 73,6 2015 41623-621 98,5 56527 73,6 2016 41029-594 98,6 55702 73,6 2017 40420-609 98,5 54861 73,7 2018 39618-802 98,0 53837 73,6 2019 38831-797 98,0 52829 73,5 2020 38060-771 98,0 51784 73,5 2014-2020 281825 x x 382927 73,6 2020 su 2013-5455 -12,5-7247 -12,3 proc. 1. 2020 m., palyginus su 2013, tiesioginėms išmokoms numatoma lėšų skirti 5455 mln. Eur (apie 5,5 mlrd. Eur) mažiau. Tai sudaro 12,5 proc. sumažėjimą. 2. Todėl jeigu Lietuvai jų bus skirta daugiau, tai ir sakoma, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys bus laimėjusios. 3. Iki 2020 m. trečdaliu sumažinti skirtumą tarp dabartinio tiesioginių išmokų lygio ir 90 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio. - 107
Schema atrodo taip: 278 Eur/ha (ES vidurkis) iki 90 proc., tai sudaro 250 Eur. Lietuvos 143 Eur/ha. Skirtumas yra 107 Eur (250-143). 107 mažinami 1/3, tai yra apie 35 Eur. Tokiu būdu 2020 m. Lietuvai išmoka būtų 178 Eur (143+35) arba 614 Lt./ha. Padidėjimas kasmet sudarytų apie 17 Lt./ha. Taigi, didėjimas būtų triskart lėtesnis negu buvo iki 2013 m. Metai ES biudžetas kaimo plėtrai (KP) 2013-2020 m. Numatoma KP, mln. Eur +- su prieš tai ėjusiais metais +- mln. Eur proc. KP proc. nuo visos BŽŪP sumos 2013 13890 x x 23,5 2014 13618-272 98,0 23,7 2015 13351-267 98,0 23,6 2016 13089-262 98,0 23,5 2017 12832-257 98,0 23,4 2018 12581-251 98,0 23,4 2019 12334-247 98,0 23,3 2020 12092-242 98,0 23,3 2014-2020 89895 x x 23,47 2020 su 2013-1798 -13,0 1. 2020 m., palyginus su 2013, Kaimo plėtrai (II ramstis) numatoma skirti lėšų 13 proc. mažiau. 2. Lietuvai šio ramsčio finansavimas yra aktualus, nes: - iš šio ramsčio finansuojamas ūkių ir maisto pramonės modernizavimas, vandentvarka (melioracija), kaimo turizmas, alternatyvi veikla; - 2007-2013 m. lėšų sumų tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai santykis Lietuvoje buvo beveik 1:1. Ar toks santykis išliks kol kas per mažai apie tai kalbama. 108
Jeronimo Kraujelio interviu laidai Gimtoji žemė 2011 m. liepos 18 d. Klausimas. EK pateikė naujojo finansinio laikotarpio kontrolinius skaičius. Tarp jų ir BŽŪP finansavimą 2014-2020 m. Kaip juos vertinate? Atsakymas. Žemės ūkio bendrovių asociacija, susipažinusi su EK pateiktais pasiūlymais dėl BŽŪP finansavimo 2014-2020 m. reiškia nusivylimą ir susirūpinimą. Jau treji metai, kai rašomi ir sakomi gražūs žodžiai ir frazės apie žemės ir maisto ūkio svarbą, apie stabilių pajamų Europos ūkininkams užtikrinimą, apie žemės ūkio produktyvumo padidinimą, deramą pragyvenimo lygį žemės ūkio ir kaimo bendruomenėms, pakankamą maisto tiekimą priimtinomis kainomis vartotojams, tvarų gamtos išteklių valdymą, kraštovaizdžio priežiūrą ir t.t. Metų metais vis didesnis skaičius įsipareigojimų buvo įtraukiamas į ES BŽŪP. Padidėjo ir ES valstybių narių skaičius, išaugo žemdirbių, maisto ir kaimo vertybių vartotojų skaičius. Tačiau 2020 metams EK pristatytas BŽŪP finansavimas, lyginant su 2013 m., sumažintas daugiau kaip 7 mlrd. eurų arba 12 proc. Iš jų, tiesioginėms išmokoms skirta beveik 5,5 mlrd. eurų mažiau. Lietuvai, kaip ir kitoms šalims, konkretūs skaičiai dar nėra žinomi, tačiau jaučiama, kad jie nebus tokie, kokių tikėtasi. Kad derybos dėl naujojo biudžeto bus sunkios, pripažįsta ir ES finansinio programavimo ir biudžeto komisaras Janušas Levandovskis. Klausimas. Tačiau Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra įvardijamos kaip laimėtojos. Ar pagrįstas toks vertinimas? Atsakymas. Sunku tai patvirtinti ar paneigti, ką, taip sakydami, turėjo mintyse. Apskritai, nuo įstojimo į ES, Lietuvos žemės, maisto sektorius ir kaimo vietovės gavo svarią, daugiau kaip 10 milijardų litų paramą ir pajamoms palaikyti, ir investicijoms. Tikėtis tiek gauti iš Nacionalinio biudžeto būtų buvę beviltiška. Štai ir šiemet asignavimai žemės ūkiui iš šalies biudžeto tesiekia tik 2002 m. lygį. Ir tas asignavimų lygis yra priverstinis, nes gaunant kai kurią paramą iš ES biudžeto, dalį reikia pridėti iš savo šalies biudžeto. Labai svarbu ir tai, kad žemės ūkis, gaudamas ES paramą, sudarė galimybes skirti žymiai didesnius šalies biudžeto finansinius išteklius kitiems sektoriams (švietimui, sveikatos apsaugai, valdymui). Nereikia pamiršti, kad dalimi paramos pasinaudojo ne žemdirbiai, o per juos išteklių tiekėjai, bankai, valstybė. Šia prasme Lietuva buvo ir ateinantį finansinį laikotarpį bus laimėtoja, nes ji daugiau gavo ir gaus negu mokėjo ir mokės. Kai kurioms šalims gali kilti noras mus pavadinti laimėtojais ir dėl tiesioginių išmokų. Tiesioginių išmokų bendra suma 2014-2020 m. Mažinama kasmet vidutiniškai po 2 proc. Šalims, kurių išmokos yra mažesnės negu 90 proc. ES vidurkio, jos pagal sudėtingą mechanizmą bus didinamos. Lietuva tarp jų. Ir šis didinimas bus daromas šalių, kuriose išmokos didesnės už vidurkį, sąskaita. Todėl tų šalių atstovai gali mus pavadinti laimėtojais. Bet tai nerimta. Klausimas. Kodėl? Atsakymas. Todėl, kad ir naujuoju finansiniu laikotarpiu pagal pateiktą tiesioginių išmokų lyginimo tarp ES valstybių narių formulę išlieka didelis atotrūkis. Kita vertus, netenkina ir siūlomi šių skirtumų mažinimo tempai. EK siūlo iki 2020 metų trečdaliu sumažinti skirtumą tarp dabartinio išmokų lygio ir 90 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio. Kodėl tik trečdaliu? Mūsų formuluotė buvo paprasta ir aiški bazinė išmoka turi būti vienoda, išmokų dydis turi būti nustatomas vadovaujantis objektyviais kriterijais, užtikrinančiais lygias ūkininkavimo sąlygas vieningoje ES rinkoje. Tačiau, kaip pastebėjo vienas įtakingas Briuselio pareigūnas, dabar nėra didelio noro dalytis pinigais su kaimynais, nes krizė eina koja kojon su egoizmu. 109
Klausimas. Tarptautinėje konferencijoje Kaune Jūs savo pranešime akcentavote galimybių daugiau gaminti ir taip daugiau užsidirbti didelius skirtumus tarp Lietuvos, kitų Baltijos šalių ir ES valstybių mūsų kaimynių. Kokiu tikslu tai darėte? Atsakymas. Tai dariau turėdamas tris tikslus. Pirma, konferencijoje dalyvavo EK ir COPA-COGECA 4 atstovai. Antra, galimybė daugiau gaminti daug priklauso nuo paramos iš II-jo ramsčio. Ir trečia, skirta saviems per daug susikoncentravome dėmesio tik į paramą, o nebesimato, nebesigirdi kalbų apie darbą. Lietuvos ūkių pajamos už parduotą produkciją sudaro daugiau kaip du trečdalius visų pajamų. Danijoje 51 proc., Suomijoje 48 proc., Švedijoje 53 proc. Mes per mažai duodame hektarui. Pavyzdžiui, aktyviųjų išlaidų vienam hektarui danai padaro už 727 eurus, o mes tik 178 eurus. Todėl ir bendrosios produkcijos danai pernai gavo po 3416 eurų/ha, o mes po 709 eurus/ha. Danijoje vienam ha tenka 1,7 SG, pas mus 0,38 SG. Neturime produkcijos, mažai gauname pajamų, neturime už ką nusipirkti išteklių ir atiduoti žemei. Tų pačių išmokų danai gauna po 394 eurus/ha, mes 143 eurus/ha. Pažiūrėkime toliau. Vidutinis traktorių amžius pas mus 22 metai. ES ir kitose šalyse pagaminti traktoriai sudaro tik 6,5 proc. iš turimų 118 tūkst. Tik 7,7 tūkst. yra šiuolaikiški. Melioracija. Vidutinis melioracijos sistemų amžius 34 metai. Magistraliniai grioviai nusidėvėję 69 proc., drenažas 49 proc. Labai daug kalbėta apie paramą iš I-jo ramsčio, tačiau apie II-jį, iš kurio galimos investicijos valdoms modernizuoti, per mažai. Dabartiniu finansiniu laikotarpiu santykis tarp I-jo ir II-jo ramsčių buvo vienas su vienu. EK paskelbti bendrieji skaičiai kelia susirūpinimą, nes ten numatytas santykis jau 3 su vienu. Teigiama, kad šio ramsčio lėšų paskirstymas bus persvarstytas, remiantis objektyviais kriterijais. Tikiuosi, kad jie mums bus palankūs. 110
BŽŪP artėjant 2020 m. Teisės aktų pasiūlymai Olof S. Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas Europos Komisija Kokiame BŽŪP reformos proceso etape esame? 2010 m. balandžio 12 d. birželio 11 d. ES piliečių ir organizacijų viešieji debatai 2010 m. liepos 19 20 d. Vieša konferencija 2010 m. lapkričio 18 d. Komisijos komunikatas BŽŪP artėjant 2020 m. 2010 m. lapkričio 23 d. 2011 m. sausio 25 d. Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais dėl poveikio vertinimo 2011 m. birželio 29 d. 2011 m. spalio 12 d. Komisijos 2014 2020 m. DFP* pasiūlymai Komisijos teisės aktų pasiūlymai Prie teisės aktų pasiūlymų pridedamas jų poveikio vertinimas, kuriame, remiantis išsamia kiekybine ir kokybine analize, pateikiamas alternatyvių politikos raidos scenarijų vertinimas Debatai Europos Parlamente ir Taryboje 2011 2013 m. Reglamentų ir įgyvendinimo aktų patvirtinimas * DFP = daugiametė finansinė programa 2 111
Kaip bus finansuojama BŽŪP? Komisijos 2014 2020 m. ES biudžeto pasiūlymuose BŽŪP išlaidų nominali vertė, palyginti su 2013 m., išlieka nepakitusi Visi skaičiai pateikti pastoviomis 2011 m. kainomis - I ramstis. Tiesioginės išmokos ir rinkos išlaidos - II ramstis. Kaimo plėtra Iš viso I ir II ramsčiai - Maisto sauga - Labiausiai nepasiturintys asmenys -Krizės atvejams skirtas Žemės ūkio sektoriaus rezervas - Europos Globalizacijos Fondas - Moksliniai tyrimai ir inovacijos maisto saugos, bioekonomikos ir tvaraus žemės ūkio srityse Iš viso papildomų lėšų Bendras biudžetas, siūlomas 2014 2020 m. 281,8 mlrd. EUR 89,9 mlrd. EUR 371,7 mlrd. EUR 2,2 mlrd. EUR 2,5 mlrd. EUR 3,5 mlrd. EUR Iki 2,5 mlrd. EUR 4,5 mlrd. EUR Iki 15,2 mlrd. EUR Iki 386,9 mlrd. EUR Šaltinis Komisijos komunikatas Strategijos Europa 2020 biudžetas, COM(2011) 500 final, II dalis. 3 BŽŪP Išlaidų pokyčiai 1980-2020 m. (dabartinėmis kainomis) 70 ES-10 ES-12 ES-15 ES-25 ES-27 60 - dabartinėmis kainomis 50 40 30 20 10 0 19 980 19 981 19 982 19 983 19 984 985 986 987 988 989 990 991 992 993 994 995 996 997 998 999 000 001 002 003 004 005 006 007 008 009 010 011 012 013 014 015 016 017 018 019 020 mlrd. 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 19 20 20 20 20 20 20 20 20 20 20 20 20 20 20 20 20 20 20 20 20 20 Eksporto subsidijos Kitos rinkos priemonės Susietoji tiesioginė parama Atsietoji tiesioginė parama Su rinka susijusios išlaidos Tiesioginės išmokos Kaimo Plėtra Šaltinis Europos Komisijos Žemės Ūkio Generalinis Direktoratas 4 112
Kokie yra žemės ūkio sektoriaus iššūkiai Komisijos komunikatas BŽŪP artėjant 2020 m. Iššūkiai Ekonominiai Aplinkos Teritoriniai Ekonominiai iššūkiai Apsirūpinimo maistu užtikrinimas Kainų svyravimas Ekonominė krizė Iššūkiai aplinkai ŠESD emisija Dirvožemio alinimas Vandens ir oro kokybė Buveinės ir biologinė įvairovė Teritoriniai iššūkiai Kaimo vietovių gyvybingumas ES žemės ūkio įvairovė 5 Pastarųjų metų žaliavų kainų tendencijos 600 (Pasaulio Banko nominalių kainų indeksai, 2000=100) 525 450 Trąšos + 163 % Energija + 223 % 375 300 Žemės ūkis + 50 % 225 150 75 0 1986 1987 1988 1989 1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Šaltinis: Pasaulio Bankas. 6 113
Klimato kaita galimas poveikis ES žemės ūkiui Potvynių rizika Karštesnės ir sausesnės vasaros Jūros lygis Pasėlių kenkėjų, ligų rizika Augalininkystė, pašarų derlius Gyvūnų sveikata, gerovė Vasaros krituliai Žiemos audros, potvyniai Auginimo sezono trukmė, derlius Žemė tinkama ūkininkavimui Kenkėjų, ligų rizika Vandens ištekliai Sausros, karščio bangos rizika Dirvožemio erozijos rizika Auginimo sezonas, pasėlių derlius Optimalūs pasėlių plotai Žiemos krituliai, potvyniai Vasaros krituliai Sausros, vandens trūkumo rizika Dirvožemio erozijos rizika Derlius, pasėlių ų asortimentas Šaltinis: Žemės Ūkio ir Kaimo Plėtros Generalinis Direktoratas, remtasi EEE ataskaitomis, JTC ir Šalių Narių akademiniais tyrimais 7 ir kaip BŽŪP padės juos spręsti? Komisijos komunikatas BŽŪP artėjant 2020 m. Teisės aktų pasiūlymai Iššūkiai Politikos tikslai Veiklos tikslai Europa 2020 m. Ekonominiai Aplinkos Gyvybinga maisto produktų gamyba Tausojantis gamtos išteklius valdymas ir klimato kaitos mažinimas Didesnis konkurencingumas Pagerintas tvarumas Teritoriniai Darnus teritorinis vystymasis Didesnis veiksmingumas Paprastinimas 8 114