Gandrų ir žmonių bičiulystė

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS MIŠKŲ EKOLOGIJOS FAKULTETAS Miško biologijos ir miškininkystės institutas Elmaras Duderis BALTŲJŲ GANDRŲ POPULIACIJOS PAPLITIMAS IR LIZDŲ IŠSIDĖSTYMAS BIRŽŲ SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE Antrosios studijų pakopos (magistrantūros) Studijų sritis: Biomedicinos mokslai Studijų kryptis: Miškininkystė Studijų programa: Laukinių gyvūnų ištekliai ir jų valdymas Akademija 2015

Antrosios pakopos (magistrantūros) Laukinių gyvūnų išteklių ir jų valdymo studijų programos baigiamųjų darbų vertinimo komisija (patvirtinta Rektoriaus 2015 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 125-PA): Pirmininkas: Generalinės miškų urėdijos generalinis miškų urėdas dr. Rimantas Prūsaitis (praktikas); Nariai: Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas, Miško biologijos ir miškininkystės instituto profesorius dr. Edmundas Bartkevičius (mokslininkas); Miško biologijos ir miškininkystės instituto direktorius profesorius dr. Gediminas Brazaitis (mokslininkas); Miško biologijos ir miškininkystės instituto docentas dr. Kęstutis Pėtelis (mokslininkas); Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto Užkrečiamųjų ligų katedros vedėjas prof. habil. dr. Saulius Petkevičius (mokslininkas). Mokslinė vadovė: lekt. dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė, Aleksandro Stulginskio universitetas Instituto direktorius: prof. dr. Gediminas Brazaitis, Aleksandro Stulginskio universitetas Recenzentas: doc. dr. Kęstutis Pėtelis, Aleksandro Stulginskio universitetas Oponentas : dr. Ž. Preikša Aleksandro Stulginskio universitetas 2

Duderis.E. Baltųjų gandrų populiacijos paplitimas ir lizdų išsidėstymas Biržų savivaldybės teritorijoje. Laukinių gyvūnų populiacijų valdymo studijų programos magistro darbas / Vadovė lekt. dr. R. Špinkytė-Bačkaitienė; ASU. K., 2015 44p.: 12 pav., 8 lentelės. SANTRAUKA Darbe buvo tiriama baltųjų gandrų populiacijos paplitimas ir lizdų išsidėstymas Biržų savivaldybės teritorijoje. Darbo objektas baltieji gandrai. Darbo tikslas įvertinti baltųjų gandrų populiaciją Biržų savivaldybės teritorijoje. Darbo metodai lizdų paieška, jų užimtumo tikrinimas, jauniklių apskaita, duomenų analizė. Darbo rezultatai - siekiant užtikrinti baltųjų gandrų rūšies išlikimą, pirmiausia būtina išsaugoti jos buveines, kurios užtikrina tinkamas maitinimosi ir veisimosi sąlygas. Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983. Daugiausia lizdų sukrauta ant stulpų 672. Tai sudaro 70 proc. visų gandrų lizdų. Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens bokštų, bei 107 lizdai medžiuose. Net 70 proc. lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose. 30 procentų lizdų sukrauta džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose. Atlikus tyrimus bei duomenų analizę matome kad iš 983 lizdų ar jų liekanų naudojami tik 520 lizdų, iš kurių tik 75 proc. yra užimti. Buvo nustatyta kad lizduose vidutiniškai būna 2-3 jaunikliai, tai sudaro didžiąją dalį lizdų Biržų savivaldybės ribose. Raktiniai žodžiai- Biržų savivaldybė, baltasis gandras, lizdas, platforma, stulpas, medis, lizdų užimtumas, pasiskirstymas. 3

Duderis.E. White storks nesting population prevalence and distribution of Biržai municipality. Wildlife population management study program master thesis / Head lecturer. Dr. Mr Špinkytė- Bačkaitienė; ASU. - K., 2015-44P.: 12 Fig. 8 tables. 1. SUMMARY White storks nesting population prevalence and distribution of Biržai municipality. The object - white storks. The aim - to evaluate the white stork population Biržai municipality. Working methods - search nests, their employment check, juvenile records, data analysis. The results - in order to ensure the survival of the white stork species, in particular the need to preserve the habitats that ensure proper feeding and breeding conditions. Exchanges in the area from around the stork nests were counted -983. Most nests stacked on poles - 672. This represents 70 percent. all storks nest. Even the 135 slots are stacked on top of the water tower, and 107 nests in the trees. As much as 70 percent. Charging socket green tree. 30 percent of the nests stacked withering or necrotic trees. After research and analysis of the data we can see that the socket 983 or residues used only 520 slots, of which only 75 percent. is occupied. It was found that on average, the slots are 2-3 pups, which accounts for most of the nests Biržų municipal boundaries. Key Words- Biržai municipality, white stork nest, platform, pole, tree nests employment distribution. 4

TURINYS ĮVADAS... 6 1.LITERATŪROS ANALIZĖ... 7 1.1 Baltojo gandro išvaizda... 7 1.2 Mityba... 9 1.3 Gandrų veisimasis... 13 1.4 Gandralizdžiai... 14 1.5 Baltųjų gandrų paplitimas... 18 1.6 Baltojo gandro nacionalinis ir tarptautinis teisinis statusas... 19 1.7 Populiacijos dydis ir pasiskirstymas...20 1.8 Baltųjų gandrų apsaugos plano tikslai, uždaviniai ir priemonės...26 2. DARBO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR METODIKA... 28 2.1 Darbo tikslas ir uždaviniai... 28 2.2 Tyrimo metodika ir medžiaga... 28 2.3 Gamtinė geografinė Biržų rajono charakteristika... 30 2.4Baltųjų gandrų lizdų Biržų rajone savivaldybės ribose tyrimo metodika...31 3.DARBO REZULTATAI...32 3.1 Baltųjų gandrų lizdų analizė Biržų rajone...32 3.2 Baltųjų gandrų lizdų užimtumas ir jauniklių skaičius juose...39 IŠVADOS... 45 LITERATŪRA... 45 5

ĮVADAS Baltąjį gandrą sutiksime mūsų šalyje bene kiekvienoje gyvenvietėje, iš toli pamatysime ant stulpo pūpsantį gandralizdį. Galbūt daugeliui net nekyla minčių apie galimą pavojų šiai rūšiai ir jos reikšmę žmonių gyvenamajai aplinkai. Tačiau, jei pažvelgsime į Europos sąjungos (ES) Paukščių direktyvos pirmąjį priedą, kuris nurodo saugomas rūšis, kurių buveinėms taikomos specialios apsaugos priemonės, rasime įrašytą ir baltąjį gandrą (Ciconia ciconia). Keliami reikalavimai saugoti šių rūšių buveines, siekiant išlaikyti jų stabilias populiacijas, reikalaujama išskirti specialias saugomas teritorijas. Lietuvoje baltieji gandrai yra gausiai paplitę, bet didesnėje Europos dalyje tai pastebimai nykstanti rūšis. 1993 metų duomenimis Šveicarijoje, Italijoje, Olandijoje beveik neliko laisvai gyvenančių baltųjų gandrų. Danijoje rastos 7 baltųjų gandrų poros, Prancūzijoje 93. Kai kuriose kitose Europos šalyse nepriskaičiuojama nei 1000 baltųjų gandrų porų (Malinauskas, Vaitkus, 1995). Darbo aktualumas. Baltasis gandras yra Lietuvos nacionalinis paukštis, todėl būtina juo rūpintis ir išsaugoti jį, kaip nepakeičiamą mūsų kraštovaizdžio elementą. O tai galima padaryti tik žinant populiacijos dydį ir būklę, pasiskirstymą sąlygojančius veiksnius ir svarbiausia saugant šiuos paukščius. Darbo naujumas. Apie baltuosius gandrus ir jų populiaciją yra mažai nagrinėjama ir vos keli autoriai pateikia teorinę medžiagą. Darbo problema. Siekiant užtikrinti baltųjų gandrų rūšies išlikimą, pirmiausia būtina išsaugoti jos buveines, kurios užtikrina tinkamas maitinimosi ir veisimosi sąlygas. Būtent pastarųjų nykimas Vakarų Europoje ir sąlygojo tokį staigų baltųjų gandrų populiacijos sumažėjimą. Baltasis gandras paskelbtas Lietuvos nacionaliniu paukščiu, todėl būtina juo rūpintis ir išsaugoti jį, kaip nepakeičiamą mūsų kraštovaizdžio elementą. O tai galima padaryti tik žinant populiacijos dydį. Darbo objektas baltieji gandrai. Darbo tikslas įvertinti baltųjų gandrų populiaciją Biržų rajone. Baltųjų gandrų labui daug nuveikė prof. Tadas Ivanauskas. Jis domėjosi baltaisiais gandrais, aprašė šio paukščio išvaizdą, mitybą, gyvenamąją aplinką ir kitus biologijos ypatumus. Savo darbo rezultatus jis skelbė įvairiuose laikraščiuose, žurnaluose bei knygoje,,lietuvos paukščiai (II d., 1959 m.). Baltųjų gandrų žiedavimas ir migracijos tyrimai svarbiausi jo atlikti šioje srityje darbai. Tyrimams skirta daug darbų, įkurta svetainė www.ciconia.lt. Darbe remtasi šiais autoriais: V. Jusiu, S. Karaliumi, L. Raudonikiu, V. Kontrimavičiumi, V. Logminu, V. Malinausku, G. Vaitkumi. Darbo metodai. Mokslinės - teorinės literatūros analizė, bei baltųjų gandrų tyrimo Biržų rajone duomenys. 6

1.LITERATŪROS ANALIZĖ 1.1 Baltojo gandro išvaizda Baltasis gandras (Ciconia ciconia) priklauso paukščių (Aves) klasei, gandrinių paukščių (Ciconiiformes) būriui, gandrinių paukščių (Ciconiae) pobūriui, gandrinių (Ciconiidae) šeimai. Tai buvo viena pirmųjų švedų gamtininko, mokslinės sistematikos pradininko Karlo Linėjaus dar 1758 metais aprašytų gyvūnų rūšių. Baltasis gandras agrarinio kraštovaizdžio paukštis, įsikuriantis žmogaus kaimynystėje, laikomas ekologiškos, gyventi sveikos aplinkos ir tausojančio žemės ūkio indikatoriumi. Pavasarinės migracijos metu tai lengviausiai atpažįstamas paukštis. Baltųjų gandrų lyti per atstumą nustatyti neįmanomą. Taip kaip į lizdą pirmas parskrenda patinas o tik po to patelė, iš kai kurių tik tam individui būdingų požymių galime pasakyti kuris paukštis yra patinas o kuris patelė. Nebūtinai pastebėtas paukštis lizde jame ir perės, tai gali būti ir migrantas, todėl paukščiai identifikuojami tik perėjimo metu.( Wuczyń ski A. 2005, p. 83 85) Baltasis gandras ilgaamžis, galintis išgyventi daugiau nei 30 metų, stambus, iki 4,5 kg. svorio ir daugiau kaip 1 m ūgio paukštis. Patinai nuo patelių išvaizda nesiskiria, tačiau dažniausiai yra šiek tiek didesni. Baltojo gandro sparnų mojis gali siekti apie 2 m. (Dagys, Vaitkuvienė, 2013, p.8) Baltieji gandrai tai agrolandšafto paukščiai. Paprastai peri žmonių sodybose ar prie jų. Aktyvūs dieną, nors jų kalenimą galima girdėti ir naktį, ypač, kai paukščiai pajunta pavojų. Jauni gandriukai kniaukia panašiai kaip kačiukai, vėliau ima šnypšti. Baltasis gandras peri ant pastatų stogų, medžiuose, ant stulpų, vandentiekio bokštų ir kitose vietose. Stambioji gandralizdžio medžiaga (pagrindas) yra gana didelės šakos, vėliau ant jų kraunamos velėnos, šieno gumulai, skudurai, sausas mėšlas. Lizdą gandrai stato nuolat, net jaunikliams augant į jį vis neša įvairią medžiagą. Dėtyje yra 3 5 elipsiški kiaušiniai. Iš pradžių jie balti, o perint išsitepa, tampa gelsvai rusvi. Dėties dydis paprastai priklauso nuo paukščių amžiaus: didžiausia dėtis būna 6 7 gyvenimo metais. Peri abu poros nariai, tačiau visada naktimis kiaušinius šildo patelė. Perėti pradeda padėję vieną ar du kiaušinius. Peri 31 34 dienas. Maži gandriukai būna bejėgiai, tačiau nuo pirmos gyvenimo dienos, kaip ir visi gandriniai, patys ima maistą. Maitina abu tėvai. Taip prižiūrimi gandriukai greitai auga. Po 53 55 dienų jie palieka lizdą, tačiau dar apie dvi savaites yra tėvų globojami ir šeriami (Logminas, 1990). Baltasis gandras agrolandšafto paukštis, laikomas ekologiškos, žmonėms gyventi sveikos aplinkos ir tausojančio žemės ūkio indikatoriumi. Lietuvoje jo perėjimo buveinių tyrimai yra pakankamai išsamus, nes duomenys rinkti nuo 1958 m. iš visos šalies teritorijos. Mitybos buveinių tyrimai neišsamus, nes tiksliniai tyrimai Lietuvoje neatlikti. Kaimyninėse šalyse 7

(Latvijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje) taip pat labiausiai ištirtos perėjimo buveinės, o mitybos buveinių ištirtumo lygis mažas. Baltajam gandrui veistis tinka beveik visa šalies teritorija, išskyrus didelius miškų masyvus ir didžiuosius šalies miestus. Šio paukščio buveinei būdingas atviras agrarinis kraštovaizdis ir tankus hidrografinis tinklas, lizdavietės aptinkamos stambiuose medžiuose šalia sodybų, pakelėse ir laukuose, gyvenvietėse ir didesnių miestų pakraščiuose, dažnai ant specialiai iškeltų platformų. (LT Aplinkos ministro įsakymas dėl baltojo gandro apsaugos plano patvirtinimas 2013 m. liepos 3 d. Nr. D1-497) 1 pav. Baltasis gandras Baltojo gandro sistematinė padėtis 1 lentelė BŪRYS Gandriniai paukščiai Ciconiiformes ŠEIMA Gandriniai Ciconiidae RŪŠIS Baltasis gandras Ciconia ciconia PORŪŠIS Ciconia ciconia ciconia Visas suaugusio baltojo gandro kūnas yra baltas, tik sparnų plasnojamosios plunksnos juodos, o pasmakrė, snapas ir kojos raudoni. Išsiritę jaunikliai būna apaugę trumpais baltais pūkais, o po dviejų savaičių pasirodo antrasis pūkinis apdaras. Tada ir kojos, snapas įgyja šviesesnę, rausvai pilką, spalvą. Vėliau, jaunikliams augant, snapas ir kojos pasidaro tamsūs, beveik juodi, o prieš paliekant lizdą palaipsniui tampa juosvai oranžiniai. Pagal snapo ir kojų spalvą jaunus paukščius 8

nuo suaugusių galima atskirti iki pat jų išskridimo į šiltuosius kraštus. Gandrai neturi balso, o tarpusavyje bendrauja kalendami snapu užvertę galvą, prieš tai trumpam sušnypšdami. Maži gandriukai pradžioje kniaukia, paūgėję šnypščia, o snapui sutvirtėjus jau girdėti suaugusiems būdingas kalenimas. (Dagys, Vaitkuvienė, 2013, p.8) Apibendrinant galima teigti, kad baltasis gandras ilgaamžis, galintis išgyventi daugiau nei 30 metų, stambus, iki 4,5 kg. svorio ir daugiau kaip 1 m ūgio paukštis. Tai agrarinio kraštovaizdžio paukštis, įsikuriantis žmogaus kaimynystėje, laikomas ekologiškos, gyventi sveikos aplinkos ir tausojančio žemės ūkio indikatoriumi. 1.2 Mityba Baltieji gandrai minta smulkiais stuburiniais ir stambiais bestuburiais; įvairiais gyvūnais, tik retai kokiais nors augalais. Gana ėdrūs, todėl maisto ieško visą dieną. Gandras sulesa daugybę labai smulkių vabzdžių, iš dalies rinkdamas juos nuo augalų, iš dalies pagaudamas ore. Gaudo įvairius bestuburius, varliagyvius, kartais žuvytes, ant žemės perinčių paukščių jauniklius, net vikrius kurapkų jauniklius, žvirblius. Nors varlių gandras nemažai daug suryja, bet ne visas jų rūšis jis mėgsta: mažiau temėgsta žaliąsias varles, bet mielai lesa rudąsias varles. Neretai ryja peles, žiurkes, net kiškiukus bei visokius roplius. Varlės sudaro tik nežymią raciono dalį. Jau pirmą gyvenimo dieną gandriukai savarankiškai lesa tėvų atneštą ir į lizdą papiltą skystą maisto koše. Suaugę paukščiai, ypač karštomis dienomis, jaunikliams neša ir vandens. Gandras, kaip ir plėšrieji paukščiai, nesuvirškintas maisto dalis išmeta atgal pro snapą. Telkiasi, kur pagerėja maitinimosi sąlygos šienaujamuose, ariamuose plotuose. Maži gandriukai būna bejėgiai, tačiau nuo pirmosios gyvenimo dienos, kaip ir visi gandriniai, patys ima maistą. Maitina abu tėvai. Taip prižiūrimi gandriukai greitai auga. Iš pradžių tūpčioja ant sulenktų kojų (klūpo), paskui jau stovėdami žvalgosi po apylinkes. Po 53 55 dienų jie palieka lizdą, tačiau dar apie 2 savaites yra tėvų globojami ir šeriami. Visgi yra sunku išskirti, koks yra svarbiausias gandro maistas. Mitybos racionas priklauso nuo gyvenamos vietos ir nuo metų laikotarpio. Vienas iš būdų nustatyti šio paukščio maitinimosi režimą sistemingas jo skilvio turinio arba išvamų tyrinėjimas. Gandras, kaip ir plėšrieji paukščiai, nesuvirškintas maisto dalis atryja. Kur gyvena gandras, tokių išvamų galima apsčiai rasti ir taip susidaryti vaizdą apie tai, kuo jis minta. Svarbiausią maisto dalį sudaro įvairūs vabzdžiai, tarp kurių pirmą vietą užima žiogai ir tokie vabalai, kaip mėšlavabaliai, karkvabaliai, taip pat įvairių drugių vikšrai (tarp jų daug Noctuidae, ypač Agrotis). Braidžiodamas vandenyje, gandras sulesa daug dusių, ne tik subrendusių, bet ir vikšrų stadijoje. Gandro maitinimasis labai priklauso nuo to, kokie jo maitinimosi objektai tam tikru laiku yra gausiausi. Pavyzdžiui, masinio grambuolių 9

pasirodymo metu baltasis gandras tam tikrą laikotarpį beveik jais ir maitinasi. Esant didelei gausai skėčių (ypač birželio mėnesį, kai ant vandens augalų daug jų jaunų stadijų), tą laikotarpį gandrai daugiausia jomis ir maitinasi. Gandras sulesa daug smulkių vabzdžių, rinkdamas juos nuo augalų, ar pagaudamas ore. Tai galima stebėti pusiau laisvėje auginant gandrus: apeidamas mažą, jam paskirtą gazoną ar pievelės plotą, paukštis nuolat pačiumpa smulkias museles, uodus, vabalus, tupinčius žolėse. Be vabzdžių baltasis gandras sulesa daug sliekų ir kitokių kirmėlių. Iš stuburinių gyvūnų gandrai sulesa nemažai žuvų, bet šis maistas yra daugiau atsitiktinis, nes ne visur gandrai lengvai gali jų pagauti. Tokiam maistui pasigauti daugiau tinka seklūs vandenys, ypač tvenkiniai karpių ūkiuose. Gandrai mėgsta lankytis nuleistuose tvenkiniuose arba baigiančiose džiūti kūdrose, kur daug smulkių žuvelių, varlių, buožgalvių, vėžiagyvių. Varlių gandrai suryja gan daug, bet ne visas rūšis jis,,mėgsta. Mažai gaudo žaliąsias varles, mieliau lesa abiejų rūšių rudąsias varles. Baltasis gandras visai nelesa rupūžių dėl jų odos gaminamos medžiagos. Baltieji gandrai nepraleidžia progos pagauti driežą, žaltį, gyvatę. Gandrai sumedžioja ir sulesa labai daug pelinių graužikų. Jų išvamose pelių plaukų randama labai dažnai. Pelinių 21 graužikų antplūdžio metais šie žvėreliai sudaro svarbią gandrų maisto dalį. Gandrai pasitaikius progai taip pat praryja ir mažus paukščiukus (Ivanauskas, 1949). 2 pav. Gandrų mityba Kalbant moksliniais terminais, baltasis gandras oportunistinis grobuonis, mintantis aplinkoje vyraujančiais (gausiausiais) tinkamo maisto objektais. Maitinasi ant žemės randamu 10

įvairiu gyvulinės kilmės maistu. Maisto ieško tik dieną, dažniausiai pavieniui, poromis, vienos šeimos dydžio grupėmis. Didesnės besimaitinančių paukščių sankaupos stebimos tik tokiose vietose, kur galima rasti ypač daug lengvai prieinamo maisto (pvz., šviežiai nušienautose pievose ar ką tik išdirbtos žemės plotuose ir pan.). Įprastai maitinasi netoli nuo perėjimo vietos (kai maisto ieško abu tėvai, stengiamasi jog lizdas būtų jų matymo lauke), tačiau retkarčiais maisto ieško ir 3 5 km atstumu nuo lizdo. Maistą renka gana efektyviai. Moksliniuose šaltiniuose nurodoma, kad gandras per minutę gali sugauti iki 25 30 skėriukų arba surinkti 4 5 sliekus. Yra žinoma, kad nelaisvėje laikomi paukščiai vieno maitinimosi metu gali sulesti kiek daugiau nei 1 kg maisto, tačiau natūraliomis sąlygomis sulesamo maisto kiekis yra gerokai mažesnis. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 2 3 jauniklius auginanti gandrų pora kasdien sulesa apie 1,2 kg maisto ir šis kiekis pilnai tenkina tiek tėvų, tiek augančių jauniklių poreikius. Lenkijoje atliktų tyrimų duomenimis, viena sėkmingai perinti pora perėjimo vietoje vidutiniškai užtrunka 144 dienas, tad visą jos suvartojamo maisto kiekį apskaičiuoti nėra sunku. (http://www.ekonaujienos.lt/naujienos/gamtos_pasaulis/gyvunai/pauksciai/s- 742/straipsnis/Baltasis-gandras ar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija) Per keletą pastarųjų metų baltasis gandras vis dažniau pradėjo naudotis nauju, neįprastu maisto šaltiniu šiukšlynais. Tai gali būti paaiškinama natūralaus maisto mažėjimu, nes daugelyje Europos šalių vyksta dideli kraštovaizdžio pasikeitimai: iškertami miškai, nusausinamos drėgnos pievos. Taip pat žmonių skaičiaus (populiacijos) augimas maži kaimai tampa miestais. Natūralių buveinių pakitimas ir modernus ūkininkavimas išstumia baltuosius gandrus iš natūralių buveinių ir jie priversti ieškoti maisto tokiose vietose, kaip sąvartynai. Duomenų apie baltųjų gandrų lankymąsi šiukšlynuose Lietuvoje nėra (Logminas, 1990). 1991-1996 metai buvo atlikti tyrimai prie šiukšlynų gyvenančių gandrų populiacijai ištirti, nustatyti atliekų poveikį gausai nustatyti. 1991 metai atlikus tyrimus buvo nustatyta jog jokio esminio skirtumo tarp prie šiukšlynų gyvenančių ir juose besimaitinančių poru bei kontrolinių porų besimaitinančių natūralioje aplinkoje nepastebėta. Vis dėlto sezoninis nuosmukis buvo didesni natūralioje aplinkoje besimaitinančių gandrų ne prie šiukšlynų gyvenančių porų vadų skaičiuje. (Tortosa F.S, at al., 2003, p. 112 115) Sorokaitės, Dagio ir Vaitkuvienės (2013) nuomone, baltasis gandras maitinasi vandens telkinių pakraščiuose: šalia upelių, kanalų, sekliuose tvenkiniuose ir balose, pievose ir ganyklose, pakelėse, pamiškėse, arimuose. Minta vabzdžiais, kitais bestuburiais, varliagyviais, ropliais, kartais žuvytėmis, ant žemės perinčių paukščių jaunikliais, graužikais. Sausringais metais maisto racioną gali sudaryti beveik vien vabzdžiai ir graužikai, drėgnesniais metais šlapžemių gyvūnai. Maistą baltasis gandras renka netoli perėjimo vietų, tačiau kai kada jo skrenda iki 3 5 km. Esant didelei maisto koncentracijai konkrečiose teritorijose, paukštis gali nuskristi ir gana didelius atstumus. Remiantis Šveicarijoje atliktais tyrimais, vidutinis maitintis nuskristas atstumas perėjimo sezonu 11

buvo 380 m, didžiausias 4 500 m. 88 proc. atvejų paukštis maitinosi 1 km spinduliu aplink lizdą. Buvo keli atvejai, kai nuskristas atstumas siekė 16 km nuo lizdo. Pastaraisiais metais baltieji gandrai vis dažniau matomi besimaitinantys šiukšlynuose tiek migraciniuose keliuose, tiek žiemavietėse. Taip dažniausiai maitinasi ne perintys, o klajojantys paukščiai. ( Sorokaitė, ir kt, 2013) Moksliškai įrodyta, kad vietovės, kuriose gandrai reguliariai sėkmingai peri, pasižymi didesne biologine įvairove nei tos vietos, kur gandrų perėjimo sėkmė yra mažesnė. Gandrai pievų ekosistemose yra aukščiausiojo mitybinio lygmens grobuonys, todėl visi smulkesni ir lėtesni gyviai yra jų grobis. Apie tai, kad grobuonių įtaka grobio populiacijoms nėra tik neigiama, galima pasiskaityti visuose šiuolaikiniuose ekologijos vadovėliuose. Ši (aukščiausia) lipdinių grandis yra svarbi tuo, kad palaiko žemesniame mitybos lygmenyje esančių organizmų populiacijas tam tikrame (optimaliame) gausos lygmenyje, taip užtikrindama jų stabilumą. Mat, staigiai pagausėjusias populiacijas pradeda veikti kiti gausos reguliavimo mechanizmai ligos, maisto trūkumas ir pan., kas nulemia jų didžiulius svyravimus ir griauna ekosistemų nusistovėjusį balansą. Šnekant populiariai, turėdami stabilią baltųjų gandrų populiaciją, mes niekada nesulauksime skėrių antplūdžio ar pelinių graužikų masinio dauginimosi. Taigi, dėsningumas yra priešingas nei oponentai įsivaizduoja ir bando įpiršti. Baltieji gandrai yra geras aplinkos kokybės indikatorius ir neturi būti tapatinami su kitų rūšių nykimu. Taigi, gamtoje, kuomet į joje vykstančius procesus nesikiša žmogus, nusistovėję ekologiniai ryšiai užtikrina darnų balansą, kur savo vietą suranda visos mitybinės grandys ir užtikrinamas jų populiacijų stabilumas. Todėl mums reikėtų daugiau dėmesio skirti ne tam, kad reguliuotume vienos ar kitos rūšies gausą, kurių tarpe dažniausiai vyrauja visame pasaulyje nykstantys plėšrūnai, o siekti visomis įmanomomis priemonėmis palaikyti natūralius procesus. Tuomet nereikės smerkti vienos ar kitos rūšies, o visi džiaugsimės jų įvairove ir gėrėsimės kiekvienu gamtos sukurtu padaru. (http://www.ekonaujienos.lt/naujienos/gamtos_pasaulis/gyvunai/pauksciai/s- 742/straipsnis/Baltasis-gandras ar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija) Apibendrinant galima teigti, kad baltieji gandrai minta vabzdžiais, kitais bestuburiais, varliagyviais, ropliais, kartais žuvytėmis, ant žemės perinčių paukščių jaunikliais, graužikais. Sausringais metais maisto racioną gali sudaryti beveik vien vabzdžiai ir graužikai, drėgnesniais metais šlapžemių gyvūnai. 12

1.3 Gandrų veisimasis Baltieji gandrai tai agrolandšafto paukščiai. Paprastai peri žmonių sodybose ar prie jų. Aktyvūs dieną, nors jų kalenimą galima girdėti ir naktį, ypač, kai paukščiai pajunta pavojų. Jauni gandriukai kniaukia panašiai kaip kačiukai, vėliau ima šnypšti. Baltasis gandras peri ant pastatų stogų, medžiuose, ant stulpų, vandentiekio bokštų ir kitose vietose. Stambioji gandralizdžio medžiaga (pagrindas) yra gana didelės šakos, vėliau ant jų kraunamos velėnos, šieno gumulai, skudurai, sausas mėšlas. Lizdą gandrai stato nuolat, net jaunikliams augant į jį vis neša įvairią medžiagą. Dėtyje yra 3 5 elipsiški kiaušiniai. Iš pradžių jie balti, o perint išsitepa, tampa gelsvai rusvi. Dėties dydis paprastai priklauso nuo paukščių amžiaus: didžiausia dėtis būna 6 7 gyvenimo metais. Peri abu poros nariai, tačiau visada naktimis kiaušinius šildo patelė. Perėti pradeda padėję vieną ar du kiaušinius. Peri 31 34 dienas. Maži gandriukai būna bejėgiai, tačiau nuo pirmos gyvenimo dienos, kaip ir visi gandriniai, patys ima maistą. Maitina abu tėvai. Taip prižiūrimi gandriukai greitai auga. Po 53 55 dienų jie palieka lizdą, tačiau dar apie dvi savaites yra tėvų globojami ir šeriami (Logminas, 1990) Baltojo gandro veisimosi buveinės dydis priklauso nuo vietos sąlygų. Rūšis peri atvirose vietose, dažnai netoli vandens telkinių, lizdus krauna stambiuose medžiuose šalia sodybų, pakelėse ir laukuose, gyvenvietėse ir didesnių miestų pakraščiuose, dažnai užima specialiai įrengtas platformas. Lizdo pagrindas yra gana didelės šakos. Ant jų paukščiai krauna velėną, šieno gumulus ir kitas medžiagas. Lizdas statomas nuolat, net kiaušinių perėjimo ir jauniklių auginimo laikotarpiu. Per kelerius metus sukraunamas didelis statinys, kurio aukštis gali viršyti 2 m, plotis 1 1,5 m, svoris 1,5 t. Pagal lizdo dydį galima apytiksliai spręsti, kiek laiko paukščiai jame peri. Baltasis gandras kasmet padeda vieną dėtį, kurioje būna 3 5 kiaušiniai. Lietuvoje rasta didžiausia dėtis 7 kiaušiniai. Dėties dydis priklauso nuo paukščių amžiaus: didžiausia ji būna 6 7 gyvenimo metais. Peri abu poros nariai, tačiau naktimis kiaušinius visada šildo patelė. Perėti gandrai pradeda padėję vieną ar du kiaušinius, peri 31 34 dienas. Pirmieji jaunikliai išsirita gegužės antroje pusėje. Jauniklių dydis rodo jų amžių ir išsiritimo eiliškumą. Trūkstant maisto, žūva mažiausias ir silpniausias jauniklis. Jauniklius maitina abu tėvai. Po 53 55 dienų jie palieka lizdą, tačiau dar apie dvi savaites yra globojami ir maitinami. Lizdus jaunikliai palieka liepos antroje pusėje, o vėlesnių vadų ten laikosi dar ir rugpjūčio mėnesį. (LT Aplinkos ministro įsakymas dėl baltojo gandro apsaugos plano patvirtinimas 2013 m. liepos 3 d. Nr. D1-497) Pirmi sugrįžta stipresni individai ir užsiima geriausias lizdines teritorijas, dažniausiai į savo teritorijas grįžta tie patys patinai. Lizdo vieta bei teritorija apie jį įtakoja sėkmingą vados išauginimą. ( Fulin M., at al., 2009, p. 361-364) 13

Atlikus lyčių santykio jauniklių tarpe tyrimus buvo padaryta išvada jog vyriškos lyties atstovai yra stambesni ir jų lizduose yra apie 57 procentus. Tyrimai buvo atliekami 2005-2008 metai Vakarų Lenkijoje. Iš tiriamų jauniklių buvo imami kraujo mėginai bei atliekami DNR tyrimai. 1.4 Gandralizdžiai Pavasarį baltieji gandrai grįžta ne tik į savo gimtąjį kraštą, bet jis susiranda kaimą ir lizdą, kuriame praeitais metais perėjo. Gandrai peri beveik paruoštuose lizduose, tik kasmet jį pataiso. Natūraliai lizdus suka senuose retalajuose medžiuose arba ant pastatų, statinių. Mielai pasinaudoja žmonių į medžius įkeltomis platformomis lizdui sukti. Jau nuo senų laikų jos keliamos ir ant pastatų ar specialių stulpų. Daugėja ant elektros atramų susuktų gandrų lizdų. 1984 m. buvo nustatyta, kad iš 4589 Lietuvoje esančių lizdų 3284 (71,6%) buvo medžiuose. Ant pastatų stogų 794 lizdai (17,3%). Ant stulpų 290 lizdų (6,3%) ir 221 (4,8%) ant vandentiekio bokštų. Gandrams įsikurti dažniausiai padeda žmonės. Iš 4589 lizdų net 3197 pagrindus iškėlė žmonės. (www.birdlife.lt) Lizdai dažniausiai sukraunami ąžuoluose, liepose ir uosiuose, nemažai beržuose, klevuose, tuopose ir gluosniuose. Iš visų medžiuose rastų lizdų net 90 proc. buvo lapuočiuose, o spygliuočiuose tik 10 proc. (po lygiai pušyse ir eglėse). Remiantis Šveicarijoje atliktais mitybos buveinių tyrimais, dažniausiai naudojamos pievos ir ganyklos, kurios dengia apie 1/3 viso paviršiaus 1 km spinduliu aplink lizdą. Ariami plotai mažiau mėgiami. Šlapžemės naudojamos visada, jei yra prieinamos. Perėjimo sezonu potencialių maitinimosi vietų kokybė kinta atsižvelgiant į augalų augimą ir žemės ūkio veiklos kitimą. Baltieji gandrai vengia laukų, išskyrus šlapžemes, kuriuose augalai aukštesni kaip 10 cm. Esant galimybei, jie renkasi atsitiktinius mitybos plotus, atsiradusius dėl žemės ūkio darbų. (LT Aplinkos ministro įsakymas dėl baltojo gandro apsaugos plano patvirtinimas 2013 m. liepos 3 d. Nr. D1-497) Baltasis gandras yra tipiškas agrolandšafto paukštis, gyvenantis žmogaus kaimynystėje. Kadangi baltasis gandras yra stambus paukštis, kuriam reikia nemažai erdvės, todėl ir lizdui sukrauti turi pasirinkti tokią vietą, kad būtų lengva priskristi ir nusileisti. Jis renkasi atviresnę vietovę. Lizdai yra dideli, todėl jų pagrindu gali būti tik stambios ir tvirtos atramos. Tam labai tinka medžiai (ypač pavieniai), įvairūs stulpai, pastatai ir kitos panašios vietos. Medžiai tai natūralios ir galbūt mėgstamiausios baltojo gandro vietos, nes 1995 m. duomenimis daugiausiai gandrų lizdų 14

rasta medžiuose (52 %). Renkasi žalius medžius, tačiau lizdų rasta ir sausuose (1%) bei džiūstančiuose (13 %) medžiuose (6 pav.). Pirmenybę teikia lapuočiams. Juose rasta 86 % lizdų (Malinauskas, Vaitkus, 1995). Gandras savo lizdui papildyti kasmet suneša naujos medžiagos. Pažymėtina, kad jis tai daro ne tik pavasarį, prieš padėdamas kiaušinius, bet ir vėliau, net tuomet, kai jau esti paaugusių vaikų. Sunku čia įžiūrėti tikslą ir galima manyti, kad tuo gandras vien patenkina savo įgimtą palinkimą lizdui krauti, kaip tie paukščiai, kurie krauna po keletą lizdų, bet pagaliau apsigyvena viename iš jų. Tik nuostabu, kad čia tai trunka visą vasarą. Nuolat pildomi seni gandrų lizdai, virs didžiausiais griozdiškais pastatais., kasmet aukštesniais. Jie ilgainiui pakrypsta ant šono ir griūva. Senas gandro lizdas sudaro tikrą archyvą, o iš eilės sukrauti medžiagos sluoksniai lyg metraštį. Iš išgriuvusio didelio gandro lizdo galima prikrauti gerą vežimą. (Ivanauskas T, 1959,) 3pav. Gandralizdžiai Stambioji gandralizdžio medžiaga (pagrindas) yra gana didelės šakos, vėliau ant jų kraunama velėnos, šieno gumulai, skudurai, sausas mėšlas, nendrių, meldų gabalai, samanos ir pan. Vidury lizdo padaroma nedidelė duobutė tokio dydžio, kad joje būtų galima padėti kiaušinius ir pačiam atsitūpti. Jaunikliams paaugus lizdas virsta plokščia, suplakta aikštele. Lizdą gandrai stato nuolat, net jaunikliams augant į jį vis neša įvairią medžiagą. Nuolat papildomi seni gandrų lizdai, virsta didžiausiais griozdiškais pastatais, kasmet aukštesniais. Dažnai po kiek laiko jie ima krypti į šoną ir griūna. (www.birdlife.lt) Gandralizdis yra didelis, sunkus ir ilgalaikis gandrų statinys, kuris kasmet yra papildomas nauja lizdine medžiaga ir vis padidėja. Kai kurie gandralizdžiai yra įspūdingos apimties. Didžiausių, metais iš metų didinamų, lizdų aukštis gali viršyti 2 m, o jų svoris gali siekti iki 1,5 t. 15

1994 m. gandrų apskaitos Lietuvoje duomenimis, gandralizdžiai dažniausiai buvo kraunami medžiuose (52 proc.), rečiau ant stulpų (elektros, telegrafo, kt. 20 proc.), vandentiekio bokštų (15 proc.) ar ant įvairių pastatų (12 proc.). Kad ir kur būtų sukrauti lizdai, jiems gresia įvairūs pavojai. Per liūtis lizdai permirksta ir dar labiau pasunkėja. Dėl to kartais lūžta medžio laja, įlaužiamas pastato stogas, nutrūksta elektros laidai, ant kurių yra sukrautas lizdas, arba nugriūva kaminas. Pernelyg aukštas lizdas lengvai pasvyra ir gali nuvirsti. Jeigu taip atsitinka vasarą žūsta visa vada. Kartais lizdus nuverčia vėtros. (http://pasauliolietuvis.com/baltasis-gandras-problemos) Medžiagą lizdui nešioja paeiliui patinas ir patelė. Kai vienas renka ją, kitas stovi ar tupi, sergėdamas lizdą. Lizdas retai paliekamas tuščias. Vienam paukščiui grįžus į lizdą ir abiem džiaugsmingai pakalenus snapais, tuoj kitas išskrenda medžiagos rinkti. O ta medžiaga tai nepaprastas rinkinys, būtent, sausos visokio didumo šakos, nendrių ir meldų gabalai, karnos, samanos, šienas, sudžiūvęs karvių ir arklių mėšlas, žemės grumstai ir kt. Vidury lizdo padaroma nedidelė duobutė, kaip tik tokio didumo, kad joje galima būtų padėti kiaušinius ir pačiam atsitūpti. Vėliau, kai paauga jaunikliai ir lizde daug vaikščiojama ir šiukšlinama, jis virsta visai plokščia, suplakta aikštele. (Ivanauskas T, 1959) Mūsų krašte gandrai peri beveik tik žmogaus paruoštuose jam pastatuose sename ant medžio ar stogo įkeltame rate ar akėčiose. Tačiau, reikia manyti, kad tolimoje praeityje gandrai savarankiškai kraudavo lizdus medžiuose. Tokių be žmogaus pagalbos sukrautų lizdų dabar retai užtiksi. Egzotiški gandrai kaip Pietinės Amerikos (Tantalus) kartais linkę perėti kolonijomis. Atrodo, kad ir baltasis gandras šiek tiek prie to linkęs. Dar 1937 metais Anykščių ežero saloje viename Ąžuole mačiau net penkis lizdus, nors ne visi buvo užimti, o medžių su dviem ar trim lizdais neretai pasitaiko. Kolonijomis galima laikyti ir tai, kai beveik kiekvienas kaimo namas yra perinčių gandrų užimtas, kaip galima matyti Poliesėje, o iš keliautojų aprašymų sužinome, kad panašius vaizdus galima matyti Turkijos ir Irano miestuose. (IvanauskasT., 1959, p.128) Išskirtinos kelios dėl gandralizdžių kylančių problemų grupės: susijusios su elektros perdavimo linijomis; susijusios su pastatų pažeidimu; susijusios su juose gyvenančiais paukščiais. AB VST ir AB Rytų skirstomieji tinklai duomenimis, 1994 m. ant elektros stulpų buvo apie 1 400, o 2005-2006 m. ant elektros oro linijų atramų net 4 000 baltųjų gandrų lizdų. Per dešimtmetį ant elektros oro linijų atramų sukrautų gandralizdžių skaičius padidėjo kone tris kartus, tad dėl jų kyla bene daugiausiai problemų. Kita vertus, pastaraisiais metais dėl tokių lizdų padidėjo Lietuvos perinčių gandrų populiacija. Deja, ant elektros oro linijų atramų sukrautiems lizdams gresia daugiausiai pavojų: kadangi tokie lizdai kraunami tiesiai ant elektros laidų, jų pagrindas yra nestabilus, lizdai labai greitai pradeda svirti ir nukrenta žemėn, dažnai nutraukia elektros laidus; 16

ant elektros oro linijų atramų sukrauti lizdai neretai užsidega dėl trumpojo elektros jungimo tokiais atvejais gali žūti ne tik lizdas, bet ir jame esantys jaunikliai; tiek besimokantys skraidyti jaunikliai, tiek suaugę gandrai, perintys tokiuose lizduose, dažnai mirtinai nutrenkiami elektros išlydžio, kai atsitrenkia į elektros laidus. Tai ypač dažnai nutinka esant vėjuotam orui; elektros bendrovės patiria nuostolių dėl elektros nutekėjimo, dėl lizdų svorio ir paukščių išmatų sukeltos korozijos nutrūkstančių elektros laidų; pagal saugios elektros oro linijų eksploatacijos taisykles ant oro linijų atramų negali būti jokių pašalinių daiktų, o jeigu yra, jie turi būti pašalinti. Ant elektros oro linijų atramų sukrautus baltųjų gandrų lizdus teoriškai geriausia perkelti toliau nuo elektros linijų pastatyti naujus stulpus ir ant jų įrengti gandralizdžius. Tačiau norint taip perkelti lizdus daug kainuotų ir vargu ar pasiteisintų. Šiandien Lietuvoje yra nemažai panašiai įrengtų gandralizdžių, bet paukščiai mieliau kuriasi ant naudojamų elektros oro perdavimo stulpų. Galbūt šios problemos nebeliks, kai elektros energija bus perduodama požeminiais kabeliais. Pavieniai privatūs asmenys ar net jų grupelės visų su gandrais susijusių problemų neišspręs. Jie gali pagelbėti tik tam tikrais atvejais. Visos šalies mastu tą turėtų daryti Lietuvos Vyriausybė. Svarbiausias žingsnis turėtų būti apsaugos veiksmų plano parengimas. Plane turėtų būti numatyta ilgalaikė rūšies apsaugos strategija, aprašytos rūšies apsaugos priemonės, kurias privalėtų įgyvendinti konkrečios valstybinės institucijos (planas turėtų būti teisiškai reglamentuotas kaip privalomas). (http://pasauliolietuvis.com/baltasis-gandras-problemos) Lietuvoje viešai plačiajai visuomenei jau pasiekiama internetinė Baltųjų gandrų lizdų duomenų bazė (adresu http://ecogis.ekoi.lt/ciconia). Joje pateikiama informacija apie daugiau nei 21 tūkst. lizdų, užregistruotų 2009-2010 metais Lietuvoje vykdytos baltųjų gandrų lizdų apskaitos metu. (http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/gamta/21-tukst-baltuju-gandru-lizdu-duomenu-bazejeinternete.htm) Potencialių lizdaviečių gausa Lietuva yra labai palanki baltajam gandrui, nes šalyje gausu vienkiemių, o sodybose, laukuose ir pakelėse daug senų pavienių medžių, taip pat nemažai elektros perdavimo linijų, tinkančių lizdams krauti. Santykinai daugiausia lizdų rasta 0,5 1,0 km atstumu vienas nuo kito (Logminas, 1990, Malinauskas, Vaitkus, 1995). Ten, kur gausu maisto, gali perėti sudarydami nedideles kolonijas, 12 lizdų kolonija aptikta Šilutės rajone, Bitėnuose, netoli Nemuno. Lizdai sukrauti 10-50 metrų atstumu vienas nuo kito. Apibendrinant galima teigti, kad baltieji gandrai natūraliai lizdus suka senuose retalajuose medžiuose arba ant pastatų, statinių. Mielai pasinaudoja žmonių į medžius įkeltomis platformomis lizdui sukti. Jau nuo senų laikų jos keliamos ir ant pastatų ar specialių stulpų. Daugėja ant elektros atramų susuktų gandrų lizdų. 17

1.5 Baltųjų gandrų paplitimas Lietuvos Respublikos teritorijoje baltasis gandras paplitęs didžiausiu tankumu savo areale vidutiniškai 0,3 perinčios poros/km². Dažniausiai baltieji gandrai lizdus krauna iki 1 km atstumu vienas nuo kito. Kai kur jie peri nedidelėmis kolonijomis. Šalyje yra tik kelios kolonijos, kur nedideliame plote gyvena po keliolika porų. Lokalus perinčių porų tankumas priklauso ne nuo rajono, bet nuo vietos kraštovaizdžio sąlygų. Baltųjų gandrų inventorizacija visoje šalies teritorijoje atlikta 6 kartus, rūšies išplitimas yra geras. Tačiau gausos pokyčių analizei atskirų metų duomenys netinkami, nes registruoti skirtingi parametrai. Ryškiausias perinčios baltųjų gandrų populiacijos sumažėjimas Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, stebėtas 1984 m. Nors rūšis Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, visą laiką buvo gausi, nuo 1994 1995 m. stebimas populiacijos augimas, nes kolūkinės žemės ūkio sistemos sunykimas, daugelyje vietų numelioruotų plotų užmirkimas sukūrė palankias mitybos sąlygas. 2009 2010 m. lizdų apskaitos duomenimis, šalyje perėjo 19 000 19 500 baltųjų gandrų porų. Dar apie 1 700 lizdų pavieniai paukščiai arba jų poros buvo užėmę, bet neperėjo. Pastaraisiais metais vėl intensyvėjantis žemės ūkis, greitas ekonominis augimas gali lemti atgalinį procesą, todėl, nors ir gausi, ši rūšis reikalauja dėmesio ir apsaugos jau dabar. Baltojo gandro arealas nėra vientisas. Vakarinėje dalyje jis eina į šiaurę iki Jutlandijos pusiasalio, Suomių įlankos, į rytus iki Ukrainos, Užkaukazės, į pietus iki Irako, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros, Šiaurės Afrikos. Kita arealo dalis yra Vidurinėje Azijoje. Nedidelė perinti populiacija (apie 10 porų) susiformavusi Pietų Afrikos Respublikoje. Lietuva yra šiaurės vakarinėje rūšies arealo dalyje. Europoje randama daugiau kaip 75 proc. visos perinčios populiacijos (daugiau nei 180 000 porų). Daugiausia baltųjų gandrų porų Lenkijoje (44 000 46 000), Ukrainoje (26 200 32 400), Ispanijoje (16 600). Pietvakarių Azijoje populiacija didžiausia Turkijoje (15 000 35 000). Anksčiau miškų kirtimas, pievų ir šlapžemių plėtimas, naudojant jas gyvulių auginimui ir žemdirbystei, lėmė rūšies gausėjimą visoje Europoje, tačiau vėliau vis intensyvėjantis antropogeninis poveikis aplinkai buveinių keitimas ir naikinimas, susijęs su labai intensyviu žemės ūkiu daugelyje Europos šalių lėmė spartų populiacijos mažėjimą Vakarų Europoje, o kai kuriose šalyse ir visišką išnykimą. Ypač smarkus baltųjų gandrų populiacijos sumažėjimas pastebėtas 1970 1990 m. Danijoje 1998 2001 m. aptiktos tik 1 3 poros, Švedijoje 1999 2000 m. 3 poros, Belgijoje 1995 2000 m. 45 46 poros. Nors 1990 2000 m. populiacija didėjo, tačiau dar nepasiekė ankstesnio lygio, todėl laikoma sumažėjusia. 1984 m. užfiksuotas žemiausias pasaulinės baltųjų gandrų populiacijos lygis per visą apskaitos laiką ne daugiau kaip 135 000 perinčių porų. Vakarų populiacija per 1974 1984 m. laikotarpį sumažėjo 20 proc., rytų 10 proc. Tam įtakos turėjo intensyvus antropogeninis poveikis aplinkai buveinių keitimas ir naikinimas, pirmiausia susijęs su intensyviu žemės ūkiu daugelyje Europos šalių. 1984 18

1995 m. užfiksuotas pasaulinės populiacijos padidėjimas 23 proc. Populiacija išaugo beveik visose šalyse ir regionuose, išskyrus Daniją, Serbiją, Bulgariją, Albaniją ir Turkiją. Vyko spartus vakarų populiacijos atsistatymas ji padidėjo net 75 proc., rytų, buvusi gana gausi, 15 proc. 1994 2005 m. pasaulinė populiacija išaugo 39 proc. Vakarų populiacija padidėjo 89 proc., o rytų 28 proc. Tik keturiose šalyse Turkijoje, Uzbekistane, Danijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje populiacija sumažėjo. Latvijoje, Čekijoje ir Vengrijoje ji išliko stabili. Rytų populiacija labiausiai išaugo ties rytine perėjimo arealo riba Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje. (Jurgita Sorokaitė, Mindaugas Dagys, Daiva Vaitkuvienė, 2013) Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje baltasis gandras paplitęs didžiausiu tankumu savo areale vidutiniškai 0,3 perinčios poros/km². Dažniausiai baltieji gandrai lizdus krauna iki 1 km atstumu vienas nuo kito. Kai kur jie peri nedidelėmis kolonijomis. 1.6 Baltojo gandro nacionalinis ir tarptautinis teisinis statusas Baltasis gandras visose ES šalyse saugoma paukščių rūšis, kurios vietinių populiacijų stebėsenai ir apsaugai, pagal ES Paukščių direktyvos reikalavimus, turi būti steigiamos specialiosios saugomos teritorijos. Lietuva viena iš nedaugelio šalių narių, kurioje iki šiol baltiesiems gandrams nėra išskirtos specialios apsaugos teritorijos, mat šios rūšies populiacija mūsų šalyje yra pakankamai gausi, o tinkamose buveinėse perinčios poros pasiskirsčiusios gana tolygiai. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę buvo stebimas nuolatinis baltųjų gandrų populiacijos gausėjimas, kuris vyko natūraliai. Šis gausėjimas labiausiai sietinas su pokyčiais žemės ūkyje, pirmiausiai su žemės dirbimo intensyvumo ir chemizacijos mažėjimu. Tik paskutiniu metu (2009 2013 m.), blogėjant senų gandralizdžių būklei ir didelei daliai gandrų lizdus pradėjus krauti ant elektros perdavimo linijų atramų, Lietuvoje buvo įgyvendintos tikslinės gandralizdžių būklės gerinimui skirtos priemonės. ES aplinkos finansinės programos LIFE+ bei Lietuvos aplinkos ministerijos finansuoto projekto Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje (LIFE07 ANT/LT/000531) metu buvo keliamos dirbtinės lizdavietės ant pastatų stogų, taisomi avarinės būklės lizdai medžiuose, tačiau didžiausia apimtimi buvo įrengiamos specialios platformos ant elektros perdavimo linijų stulpų. Tačiau praeityje vykusiam populiacijos gausėjimui tai jokios įtakos neturėjo projektas siekė palaikyti esamą baltųjų gandrų būklę blogėjant natūralioms perėjimo sąlygoms. Todėl ir dabar galime didžiuotis tuo, kad baltųjų gandrų populiacijos tankumas Lietuvoje yra didžiausias rūšies pasaulinės populiacijos kontekste. Tad baltasis gandras tikrai pagrįstai laikomas nacionaliniu mūsų šalies paukščiu. 19

(http://www.ekonaujienos.lt/naujienos/gamtos_pasaulis/gyvunai/pauksciai/s- 742/straipsnis/Baltasis-gandras-ar-turime-teise-abejoti-nacionalinio-paukscio-reputacija) Baltasis gandras saugomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų ir bendrijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 108-2727; 2009, Nr. 159-7200). Bazinis žalos įkainis už sunaikintą kiaušinį, jauniklį, suaugusį paukštį, lizdą patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-621 Dėl Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo (Žin., 2010, Nr. 87-4616). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo (Žin., 2004, Nr. 55-1899; 2006, Nr. 92-3635) baltojo gandro apsaugai įsteigta viena saugoma teritorija. Ši teritorija įsteigta baltųjų gandrų migracinių srautų susiliejimo vietos apsaugai. Nors Lietuvoje šiuo metu neišskirta teritorijų perinčių baltųjų gandrų apsaugai, tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 Dėl buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų bendrųjų nuostatų patvirtinimo (Žin., 2004, Nr. 41-1335; 2011, Nr. 67-3171), yra numatyti apribojimai ir rekomendacijos veiklai tokiose teritorijose, jei jos būtų įsteigtos. Baltasis gandras saugomas tarptautiniu lygiu. Ši rūšis įrašyta į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos I priedą (OL 2010 L 20, p. 7), taip pat į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos II priedą (Žin., 1996, Nr. 91-2126), Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos II priedą (Žin., 2001, Nr. 50-1742), Susitarimo dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo II priedą (Žin., 2004, Nr. 125-4510). Pagrindinės grėsmės baltiesiems gandrams yra blogėjančios mitybinės sąlygos dėl žemės ūkyje naudojamų chemikalų ir vyraujančių monokultūrų žemdirbystės plotuose. Papildoma grėsmė, kyla dėl nykstančių senų perėjimo vietų laukų medžiuose ir ant sodybų stogų. (Jusys, Karalius, Raudonikis, 2012, p.64) 1.7 Populiacijos dydis ir pasiskirstymas 1974 iki 1984m. bendras gandrų skaičius sumažėjo beveik 10 tūkst. Tai lėmė daugybė neigiamų veiksnių. Svarbiausi iš jų maisto stygius, chemizacija, galinti sukelti įvairias mutacijas. Beveik kiekviename lizde lieka neišskilęs vienas ar daugiau kiaušinių. Daug gandriukų apsinuodija maistu dar lizduose. Ne kartą aptikta jauniklių, kurių kojos buvo įsipainiojusios į lizdo medžiagos tvirtus raiščius. Daug gandrų, ypač jaunų, žūva ant elektros stulpų. Tai svarbu ir migracijos keliuose. Europoje per migraciją 1979 1985m. apie 70% žuvusių mūsų gandrų buvo nutrenkti elektros srovės, jiems atsitūpus ant elektros perdavimo linijų, ypač aukštos įtampos atramų. 20

2009 2010 m. baltųjų gandrų lizdų apskaitos duomenimis, Lietuvoje buvo daugiau kaip 20 000 užimtų lizdų, kuriuose perėjo apie 19 000 19 500 porų, sudarančių 8 10 proc. pasaulinės populiacijos. Tankis yra 0,3 perinčios poros/km², t. y. didžiausias visame areale. Didžiausias baltųjų gandrų lizdų tankis nustatytas: vakarų Lietuvoje: Šilalės rajono, Pagėgių, Skuodo rajono, Tauragės rajono, Šilutės rajono, Kretingos rajono, Kelmės rajono savivaldybėse; pietvakarių Lietuvoje: Vilkaviškio rajono, Alytaus miesto ir Alytaus rajono, Kalvarijos, Prienų rajono, Šakių rajono, Lazdijų rajono savivaldybėse; šiaurės rytų Lietuvoje: Utenos rajono, Rokiškio rajono, Molėtų rajono savivaldybėse. Mažiausias baltųjų gandrų lizdų tankis nustatytas: centrinėje Lietuvoje: Jonavos rajono, Kauno miesto ir Kauno rajono, Pasvalio rajono, Elektrėnų, Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybėse; miškinguose pietryčių ir rytų Lietuvos rajonuose Varėnos rajono, Švenčionių rajono, Druskininkų, Šalčininkų rajono, Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse. Nė vieno baltojo gandro lizdo neaptikta Neringos savivaldybėje. Lietuvos Respublikos teritorijoje baltasis gandras paplitęs didžiausiu tankumu savo areale vidutiniškai 0,3 perinčios poros/km². Dažniausiai baltieji gandrai lizdus krauna iki 1 km atstumu vienas nuo kito. Kai kur jie peri nedidelėmis kolonijomis. Šalyje yra tik kelios kolonijos, kur nedideliame plote gyvena po keliolika porų. Lokalus perinčių porų tankumas priklauso ne nuo rajono, bet nuo vietos kraštovaizdžio sąlygų. Baltųjų gandrų inventorizacija visoje šalies teritorijoje atlikta 6 kartus. Tačiau gausos pokyčių analizei atskirų metų duomenys netinkami, nes registruoti skirtingi parametrai. Ryškiausias perinčios baltųjų gandrų populiacijos sumažėjimas Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, stebėtas 1984 m. Nors rūšis Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, visą laiką buvo gausi, nuo 1994 1995 m. stebimas populiacijos augimas, nes kolūkinės žemės ūkio sistemos sunykimas, daugelyje vietų numelioruotų plotų užmirkimas sukūrė palankias mitybos sąlygas. 2009 2010 m. lizdų apskaitos duomenimis, šalyje perėjo 19 000 19 500 baltųjų gandrų porų. Dar apie 1 700 lizdų pavieniai paukščiai arba jų poros buvo užėmę, bet neperėjo. Pastaraisiais metais vėl intensyvėjantis žemės ūkis, greitas ekonominis augimas gali lemti atgalinį procesą, todėl, nors ir gausi, ši rūšis reikalauja dėmesio ir apsaugos jau dabar. 2 lentelė. Baltojo gandro populiacijos gausos įvertinimas 1958 2010 m. Metai Užimti Suaugę Porų Šaltinis lizdai individai skaičius 1958 8 811 13 142 Mūsų gamta, 1974, Nr. 12 21

1968 6 933 13 110 Mūsų gamta, 1974, Nr. 12 1974 6 464 13 115 Mūsų gamta, 1974, Nr. 12 1984 4126 Mūsų gamta, 1985, Nr. 8 1994 9 400 18 754 Ciconia, 1995, Nr. 1(3) 1995 2009 2010 20 700 19 000 LIFE+ projekto Baltojo gandro (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje duomenys 4 pav. Baltojo gandro paplitimas Lietuvoje 2009 2010 m. Baltojo gandro arealas nėra vientisas. Vakarinėje dalyje jis eina į šiaurę iki Jutlandijos pusiasalio, Suomių įlankos, į rytus iki Ukrainos, Užkaukazės, į pietus iki Irako, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros, Šiaurės Afrikos. Kita arealo dalis yra Vidurinėje Azijoje. Nedidelė perinti populiacija (apie 10 porų) susiformavusi Pietų Afrikos Respublikoje. Lietuva yra šiaurės vakarinėje rūšies arealo dalyje. Europoje randama daugiau kaip 75 proc. visos perinčios populiacijos (daugiau nei 180 000 porų). Daugiausia baltųjų gandrų porų Lenkijoje (44 000 46 000), Ukrainoje (26 200 32 400), Ispanijoje (16 600). Pietvakarių Azijoje populiacija didžiausia Turkijoje (15 000 35 000). Anksčiau miškų kirtimas, pievų ir šlapžemių plėtimas, naudojant jas gyvulių auginimui ir žemdirbystei, lėmė rūšies gausėjimą visoje Europoje, tačiau vėliau vis intensyvėjantis antropogeninis poveikis aplinkai buveinių keitimas ir naikinimas, susijęs su labai intensyviu žemės ūkiu daugelyje Europos šalių lėmė spartų populiacijos mažėjimą Vakarų Europoje, o kai kuriose šalyse ir visišką išnykimą. Ypač smarkus baltųjų gandrų 22

populiacijos sumažėjimas pastebėtas 1970 1990 m. Danijoje 1998 2001 m. aptiktos tik 1 3 poros, Švedijoje 1999 2000 m. 3 poros, Belgijoje 1995 2000 m. 45 46 poros. Nors 1990 2000 m. populiacija didėjo, tačiau dar nepasiekė ankstesnio lygio, todėl laikoma sumažėjusia. 1984 m. užfiksuotas žemiausias pasaulinės baltųjų gandrų populiacijos lygis per visą apskaitos laiką ne daugiau kaip 135 000 perinčių porų. Vakarų populiacija per 1974 1984 m. laikotarpį sumažėjo 20 proc., rytų 10 proc. Tam įtakos turėjo intensyvus antropogeninis poveikis aplinkai buveinių keitimas ir naikinimas, pirmiausia susijęs su intensyviu žemės ūkiu daugelyje Europos šalių. 1984 1995 m. užfiksuotas pasaulinės populiacijos padidėjimas 23 proc. Populiacija išaugo beveik visose šalyse ir regionuose, išskyrus Daniją, Serbiją, Bulgariją, Albaniją ir Turkiją. Vyko spartus vakarų populiacijos atsistatymas ji padidėjo net 75 proc., rytų, buvusi gana gausi, 15 proc. 1994 2005 m. pasaulinė populiacija išaugo 39 proc. Vakarų populiacija padidėjo 89 proc., o rytų 28 proc. Tik keturiose šalyse Turkijoje, Uzbekistane, Danijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje populiacija sumažėjo. Latvijoje, Čekijoje ir Vengrijoje ji išliko stabili. Rytų populiacija labiausiai išaugo ties rytine perėjimo arealo riba Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje. (LT Aplinkos ministro įsakymas dėl baltojo gandro apsaugos plano patvirtinimas 2013 m. liepos 3 d. Nr. D1-497) Baltųjų gandrų populiacijos grėsmės ir ribojantys veiksniai, bei svarba pateikiami 2 lentelėje. Grėsmių baltajam gandrui apibendrinimas 3 lentelė. Grėsmė Svarba* Aprašymas Lizdų sunaikinimas Didelė 1. Ant elektros oro linijų atramų sukrauti lizdai dažnai nutraukia elektros laidus. Paukščių išmatos, patekusios ant elektros laidų aplink lizdą, sukelia koroziją. Elektros oro linijas eksploatuojančios bendrovės tokius lizdus privalo pašalinti, kad užtikrintų saugų elektros energijos tiekimą ir sumažinti jos nuostolius. 2. Tiesiai ant stogų dangos sukrauti lizdai kelia pavojų pastatams ir žmonėms, todėl gali būti pašalinti. Panaši problema yra lizdai ant kaminų. Šiuo atveju jie paprastai sunaikinami, nes trukdo kūrenti. Maitinimosi sąlygų blogėjimas Didelė Keičiantis ūkininkavimo pobūdžiui (intensyvėjant žemės ūkiui), gandrų mitybos sąlygos blogėja dėl mažėjančios mitybos objektų gausos ir rūšinės įvairovės. Žemės ūkio chemizacija sukelia paukščių žūtį jiems apsinuodijus maistu, sumažėja dauginimosi sėkmingumas, atsiranda genetinių pokyčių. Neigiamą įtaką daro nedidelių šlapynių sausinimas ir hidrologinio režimo pokyčiai. 23

Grėsmė Svarba* Aprašymas Lizdų užaugimas Vidutinė / Gandrai palieka lizdą, jei jis apauga šakomis ar didelė medžio atžalomis, kurios apsunkina pakilimą ar Paukščių atsitrenkimas į elektros laidus Didėjantis pas žmones patenkančių, globos reikalaujančių paukščių skaičius Mokslinių tyrimų trūkumas Lizdo pagrindo sunykimas Savaiminis lizdo sunykimas Vidutinė / didelė Vidutinė Vidutinė Maža Maža nusileidimą. Besimokantys skraidyti jaunikliai ir suaugę gandrai dažnai susižaloja arba yra mirtinai nutrenkiami elektros srovės, kai atsitrenkia į elektros laidus. Susižeidę paukščiai, kuriems būtina skubi kvalifikuota pagalba, dažnai patenka pas žmones, kurie tokios pagalbos suteikti negali ir nežino į ką kreiptis. Šiuo metu laukinių gyvūnų globai šalyje skiriamas nemažas dėmesys, tačiau jos mastą tikslinga didinti siekiant užtikrinti reikiamą pagalbą vis didėjančiam į žmonių globą patenkančių baltųjų gandrų skaičiui. Mokslinių tyrimų apie rūšies mitybines buveines, mitybos objektus ir jos įtaką kitų gyvūnų populiacijoms Lietuvoje neatlikta. Ši informacija būtina vertinant galimą neigiamą intensyvėjančio žemės ūkio poveikį baltųjų gandrų populiacijai, numatant priemones tokiam poveikiui sumažinti ir informuojant visuomenę apie saugomą rūšį ir jos poveikį aplinkai. 1. Nuo nenaudojamų elektros oro linijų atramų (stulpų) su lizdais atjungus elektros laidus, stulpai tampa mažiau stabilūs ir pavojingai pasvyra ar visai išvirsta. 2. Ant pastatų stogų be specialių platformų esantys lizdai skatina stogo konstrukcijų ir dangos irimą. Ilgainiui stogo konstrukcijos gali neišlaikyti lizdo ir įgriūti. 3. Dalis lizdų, sukrautų medžiuose, sunyksta lūžus šakoms ar nuvirtus medžiui (dėl svorio, nudžiūvus medžiui ar kitų priežasčių). 1. Ant įvairių pagrindų esančios platformos ilgainiui suyra ar sulūžta nuo lizdo svorio. Dėl šios priežasties jis dažnai nukrenta. 2. Labai aukšti lizdai kelia grėsmę tiek perintiems paukščiams, tiek žmonėms. Pasviręs aukštas lizdas gali nuvirsti arba nukristi dėl labai didelio svorio neatlaikius pagrindui. Taip žūtų paukščių dėtis ar vada, gali nukentėti žmonės ir būti apgadintas jų turtas. Organizaciniai, finansiniai aspektai, susiję su lizdais ant nenaudojamų elektros oro linijų atramų Maža Elektros tiekimo bendrovėms išardant elektros oro perdavimo linijas ir palikus atramas su baltųjų gandrų lizdais, kyla daug problemų, ypač dėl tokių atramų nuosavybės ir jų priežiūros. Nesant elektros linijos, nėra ir jos apsaugos zonų ir servitutų, todėl atramų priežiūra 24ipdinių24ika. Būtinas teisinis reglamentavimas, nustatantis, ką 24

Grėsmė Svarba* Aprašymas reikia daryti tokiais atvejais, kam turi priklausyti atramos su likusiais lizdais, kas atsakingas už jų ir atramų priežiūrą (pavyzdžiui, iškritus lizdui ar paukščiams jį apleidus). Nepakankamas visuomenės informavimas apie gandrų poveikį jų gyvenamajai aplinkai Plėšrūnai Nežinoma Nežinoma Nepakankamas visuomenės informavimas apie baltųjų gandrų poveikį aplinkai sukuria nepagrįstų prielaidų apie šių paukščių daromą žalą kiškiams, pievose perintiems paukščiams, kitiems gyvūnams. Taip formuojamas neigiamas visuomenės požiūris į baltąjį gandrą, nors konkrečių šios rūšies mitybos ir įtakos kitų gyvūnų populiacijoms tyrimų Lietuvoje neatlikta. Baltojo gandro jaunikliams ir kiaušiniams, ypač jei lizdas yra medyje, neigiamą poveikį gali daryti plėšrūnai (pavyzdžiui, kiaunės, varniniai paukščiai). Tačiau Lietuvoje neatlikti potencialių plėšrūnų poveikio baltiesiems gandrams tyrimai, todėl poveikio mastas ir reikšmingumas nežinomi. Naujausi baltojo gandro tyrimai apibendrinti 3 lentelėje. Išsamiausi duomenys sukaupti apie perėjimo buveinių savybes, lizdavietes, iš dalies apie veisimosi sėkmingumą. Nedaug atlikta tyrimų apie ilgalaikį lizdų apsaugos priemonių taikymo efektyvumą. Paukščių buveinių pasirinkimas, ekologiniai poreikiai, gausumas ir pasiskirstymas kinta atsižvelgiant į natūralias ir antropogenines priežastis, ypač į tai, kad rūšis gyvena antropogeniniame kraštovaizdyje, todėl patikimiausi ir aktualiausi yra paskutinių metų tyrimų rezultatai. Lietuvoje visai netirtos baltojo gandro mitybinės buveinės, jų dydis, kokybė, mitybos objektai. Be to, nėra tyrimų apie rūšies reikšmę ir poveikį jos gyvenamajai aplinkai. Ši informacija aktuali vertinant galimą neigiamą intensyvėjančio žemės ūkio poveikį baltųjų gandrų populiacijai, numatant tokio poveikio mažinimo priemones, informuojant visuomenę apie saugomą rūšį ir jos poveikį aplinkai. Šiuo metu aktualiausi yra mitybos buveinių pasirinkimo tyrimai naudojant šiuolaikinius telemetrijos metodus, mitybos raciono tyrimai, taikant žuvusių paukščių skrandžio turinio analizę, atliekant besimaitinančių ir lizduose jauniklius maitinančių paukščių stebėseną. Data, trukmė 1994 1995 1996 1997 Baltojo gandro inventorizacijos ir moksliniai tyrimai, teritorijos, naudoti metodai 4 lentelė Tyrinėta teritorija Naudotos metodikos Lietuva Aukštaitijos nacionalinis Lizdų inventorizacija anketinės apklausos būdu (atliko Lietuvos ornitologų draugija). Bakalauro darbas. Baltieji gandrai Aukštaitijos nacionaliniame parke ir jų gausumas 1996 ir 1997 metais (V. 25

parkas Brūzga). 2005 Kėdainių rajonas Magistro darbas. Baltojo gandro statusas ir veisimosi buveinės pasirinkimo ypatumai Kėdainių rajone (A. Diliūnaitė). 2007 Rambyno regioninis parkas Rekomendacijos baltųjų gandrų apsaugai Rambyno regioniniame parke (parengė VU Ekologijos 2009 2010 Lietuva institutas). Lizdų inventorizacija naudojant lizdų paieškos ir tikrinimo metodą (atliko Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas vykdydamas LIFE+ projektą Baltojo gandro (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje ). Šios inventorizacijos duomenys šiuo metu yra tiksliausi ir patikimiausi duomenys apie baltųjų gandrų populiaciją Lietuvoje. Iki šiol Lietuvoje neparengtas nė vienas gamtotvarkos planas, kuriame būtų numatytos priemonės, gerinančios baltojo gandro apsaugos būklę, nes šalyje neišskirta nė viena saugoma teritorija šios rūšies populiacijos apsaugai. Rambyno regioniniame parke, remiantis parengtomis Rekomendacijomis baltųjų gandrų apsaugai Rambyno regioniniame parke, 2007 2008 m. vykdant projektą Baltųjų gandrų apsauga Rambyno regioniniame parke ugdant gyventojų aplinkosauginį sąmoningumą ir telkiant kaimo bendruomenes, buvo įgyvendintos baltųjų gandrų apsaugos priemonės. Siekiant užtikrinti optimalias perėjimo sąlygas ir ilgalaikę apsaugą, Rambyno regioniniame parke taikytos šios apsaugos priemonės: 1) tiesiai ant pastatų stogų dangos sukrautų lizdų pakėlimas ant specialių medinių platformų, 2) ant elektros oro linijų atramų sukrautų lizdų pakėlimas ant specialių metalinių platformų, 3) ant kaminų sukrautų lizdų pakėlimas ant specialių platformų, 4) seniai naudojamų, pernelyg aukštų lizdų pažeminimas, 5) apleistų, nenaudojamų lizdų atnaujinimas. Taip pat buvo numatytas ir įgyvendintas lankytojų srauto reguliavimas Bitėnų gandrų kolonijoje, vietos ūkininkų informavimas ir ekologinio ūkininkavimo skatinimas. Visos numatytos priemonės įgyvendintos sėkmingai ir pasiteisino baltųjų gandrų apsaugos požiūriu. 1.8 Baltųjų gandrų apsaugos plano tikslai, uždaviniai ir priemonės 2009 aisiais metais Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su partneriais pradėjo įgyvendinti ES aplinkos finansinio instrumento LIFE+ projektą Baltojo gandro (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje. Per keturis šio projekto įgyvendinimui numatytus metus buvo skiriama dėmesio visuomenės informavimui apie baltųjų gandrų biologiją, ekologiją, apsaugą bei perėjimo sąlygų gerinimo galimybes, bei parengta ir išplatinta informacinė dalomoji medžiaga, bet ir atlikta baltųjų gandrų lizdaviečių inventorizacija, parengta šios informacijos duomenų bazė ir duomenų 26

analizė, pateiktos lizdaviečių priežiūros, tvarkymo bei apsaugos rekomendacijos, sukurtas baltųjų gandrų apsaugos Lietuvoje veiksmų planas ir parengta jiems svarbių buveinių identifikavimo metodika. Projekto metu taip pat bus keičiami ant elektros perdavimo stulpų tiek pačių paukščių gyvybei pavojingi, tiek elektros perdavimui trukdantys lizdai, bus keičiamos senos bei įrengiamos naujos lizdaviečių platformos ant pastatų. Baltojo gandro populiacijos išsaugojimas 5 lentelė Tikslas užtikrinti esamos baltojo gandro populiacijos būklės Lietuvoje išsaugojimą. Uždaviniai Priemonės 1. Lizdų ant elektros oro linijų 1.1. Platformų įrengimas ant elektros oro linijų atramų vietoj atramų apsaugos gerinimas ir tiesiai ant laidų sukrautų lizdų, dalį lizdo medžiagos perkeliant paukščių atsitrenkimo į elektros ant platformų. laidus rizikos mažinimas 1.2. Elektros laidų apsaugos priemonių naudojimas po įrengtomis platformomis ant elektros oro linijų atramų. 2. Lizdų medžiuose apsaugos 2.1. Lizdus apaugančių šakų genėjimas. pagerinimas 2.2. Lizdinių platformų sutvirtinimas. 3. Labai aukštų lizdų priežiūra 3.1. Lizdų pažeminimas, neperėjimo laikotarpiu tinkamai suformuojant jų viršų ir pašalinant dalį lizdo medžiagos. 4. Lizdų ant pastatų stogų, 4.1. Esamų lizdo platformų sutvirtinimas. kaminų apsaugos pagerinimas 4.2. Naujų 27ipdinių platformų įrengimas vietoje blogos būklės 5. Mitybos objektų, mitybos buveinių ir grėsmių jų būklei įvertinimas ir prevencija 6. Pas žmones patekusių baltųjų gandrų globos efektyvumo padidinimas 7. Lizdų priežiūros ant nenaudojamų elektros oro linijų atramų užtikrinimas lizdų, sukrautų ne ant 27ipdinių platformų. 5.1. Mokslinių tyrimų, skirtų nustatyti mitybos objektus, jų gausą ir baltųjų gandrų poveikį šiems objektams, atlikimas. 5.2. Mitybos buveinių plotą ir kokybę bloginančių veiksnių nustatymas. 5.3. Aplinką tausojančio ūkininkavimo skatinimas (ypač didžiausiu perinčių porų tankiu pasižyminčiuose rajonuose), ūkininkų švietimas gamtosaugos klausimais. 6.1. Globos padidinimas užtikrinant operatyvų reagavimą į visus atvejus. 6.2. Išsamus visuomenės informavimas, ką daryti ir į ką kreiptis radus iškritusius / išmestus ar susižeidusius baltuosius gandrus. 7.1. Ardant antžemines elektros perdavimo linijas ir paliekant atramą su ant jos esančiu lizdu, turi būti teisiškai išspręsti tokių atramų ir ant jų esančių lizdų priežiūros klausimai stulpų nuosavybės, priežiūros finansavimo, stulpų ardymo lizdui iškritus ar gandrams jį apleidus. 8. Visuomenės švietimas 8.1. Informacijos apie baltųjų gandrų populiacijos būklę, jų ekologiją, lizdų priežiūrą ir kitus rūšies apsaugos aspektus viešinimas spaudoje, internete, kitose visuomenės informavimo priemonėse. 8.2. Internetinės baltųjų gandrų lizdų duomenų bazės priežiūra ir atnaujinimas, jos populiarinimas, visuomenės skatinimas ja naudotis. 8.3. Filmo apie baltuosius gandrus transliavimas televizijos eteryje, jo kopijų platinimas. 9. Populiacijos stebėsena 9.1. Esminius populiacijos būklės parametrus (gausumą, veisimosi sėkmingumą, produktyvumą) kartą per 10 metų fiksuojančios stebėsenos sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas. 27

Apibendrinant galima teigti, kad pavieniai privatūs asmenys ar net jų grupelės visų su gandrais susijusių problemų neišspręs. Jie gali pagelbėti tik tam tikrais atvejais. Visos šalies mastu tą turėtų daryti Lietuvos Vyriausybė. Svarbiausias žingsnis turėtų būti apsaugos veiksmų plano parengimas. Plane turėtų būti numatyta ilgalaikė rūšies apsaugos strategija, aprašytos rūšies apsaugos priemonės, kurias privalėtų įgyvendinti konkrečios valstybinės institucijos (planas turėtų būti teisiškai reglamentuotas kaip privalomas). 28

2. DARBO TIKSLAS UŽDAVINIAI IR METODIKA 2.1 Darbo tikslas ir uždaviniai. Darbo tikslas - išaiškinti baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) statuso ir veisimosi buveinės pasirinkimo ir paplitimo ypatumus gerėjant aplinkos kokybei (sumažėjus žemės ūkio intensyvumui) Darbo uždaviniai: 1. Biržų rajono pavyzdžiu išnagrinėti baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) statusą bei paplitimą. 2. Išaiškinti baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) veisimosi buveinės pasirinkimo ir paplitimo ypatumus Biržų rajone. 3. Išanalizuoti, baltųjų gandrų gandralizdžių skaičių ir vietas 4. Nustatyti jauniklių skaičių lizduose. 2.2 Tyrimo metodika ir medžiaga Analizuojat duomenis buvo naudoti tokie baltųjų gandrų populiaciją apibūdinantys rodikliai: H lizdų skaičius; HO neužimtų lizdų skaičius; HPm perinčių porų lizdų su jaunikliais skaičius; HPo skaičius lizdų, kuriuose gandrų poros gyveno, bet neužaugino jauniklių; St.D. perėjimo tankumas visoje tirtoje teritorijoje (bendras perėjimo tankumas; HPa/100 km2 ); SBp - jauniklių skaičius, tenkantis 100 km2 tirtos teritorijos; SBm lizdų skaičius su jaunikliais (HPm/100 km2 ) tirtoje teritorijoje. Šie sutrumpinimai darbe bus vartojami ir toliau. Šiame darbe veiksnių, turinčių įtakos baltųjų gandrų buveinės rinkimuisi, tyrimas buvo atliktas 3 etapais: 1) buvo surinkti tyrimui reikalingi duomenys; 2) surinkti duomenys susisteminti ir sugrupuoti; 3) atlikta jų analizė. 29

2.3 Gamtinė geografinė Biržų rajono charakteristika Biržų rajonas yra šiaurinėje Lietuvos dalyje, ribojasi su Rokiškio, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio rajonais, šiaurėje - su Latvijos Respublika. Rajone yra toliausiai į šiaurę nutolęs Lietuvos taškas - 56 21' 01" šiaurės platumos. Biržų rajono teritorija - 1476 kv. km. Rajone yra Biržų, Vabalninko miestai, Likėnų gyvenvietė, 8 seniūnijos. Biržai įsikūrę Apaščios ir Agluonos upių santakoje, prie dirbtinio Širvėnos ežero. Biržų miesto geografinės koordinatės: 56 12' šiaurės platumos; 24 46' rytų ilgumos. Nuo Biržų iki Vilniaus yra apie 200 km. Nuo Biržų iki Latvijos sostinės Rygos - apie 100 km. Biržų miesto gatvių bendras ilgis - 71,7 km. Pagal fizinį - geografinį rajonavimą Biržų rajono teritorija yra Lietuvos vidurio žemumos šiaurinėje dalyje (Mūšos - Nemunėlio lyguma). Pagal botaninį - geografinį padalijimą Biržų rajonas priklauso Rytų Žemaičių plynaukštės ir Šiaurės Lietuvos žemumos rajonui. Beveik visa Biržų rajono teritorija įeina į didžiausios rajono upės Nemunėlio (ilgis - 191 km.) baseiną. Šiam baseinui priklauso kairieji Nemunėlio upės intakai: Apaščia (ilgis - 88 km.) su jos intaku Rovėja (ilgis - 35 km.) ir kitais mažesniais intakais - Perkaso, Aukštosios Gervės, Žemosios Gervės, - ištekančiais iš Biržų girios. Pietinėje rajono dalyje teka Agluona (ilgis - 20 km.) ir Tatula (ilgis - 66 km.) su daugybe intakėlių, iš kurių paminėtini Smardonė (teka per Likėnų kurortą), Juodupė, Upytė, Juodlepšė. Iš viso rajone yra 28 upės ir upeliai ilgesni kaip 5 km. Biržų rajono upių tinklo tankumas - 0,5 km 1 kv. km (Lietuvoje - 0,49 km 1 kv. km). Rajone yra 17 ežerų, kurių dauguma visai maži. Didžiausias - šalia Biržų esantis Širvėnos ežeras (340 ha), susidaręs XVI amžiuje, patvenkus Apaščios ir Agluonos upes ties jų santaka. Ežeras negilus. Vandens lygio svyravimas, priklausomai nuo kritulių ir dirbtinio reguliavimo, per metus siekia 1,3-1,8 metro. Biržų rajone yra daug karstinių įgriuvų ir dolomito atodangų Nemunėlio bei Apaščios upių skardžiuose. Visi didesnieji rajono miškai išsidėstę teritorijos pakraščiuose. Didžiausias masyvas - Biržų giria - dešimtas pagal dydį miškų plotas Lietuvoje. Pietinėje rajono dalyje prie didelių Panevėžio Žaliosios girios plotų prieina Vabalninko šilas, pietrytinėje dalyje yra nedideli Salamiesčio ir Galvokų miškai, rytuose - Pariškių miškas. 30

Pietvakariuose išsibarstę smulkesni Kirdonių miškų fragmentai. Šilų miškas, besitęsiantis nuo Būginių link Geidžiūnų - vienintelis didesnis miško masyvas agrarinėje vidurinėje rajono dalyje. Rajono miškingumas - 26,0%, t.y. iš 147624 hektarų rajono ploto 38169 hektarai apaugę mišku. 2.4 Baltųjų gandrų lizdų Biržų rajono savivaldybės ribose tyrimų metodika Biržų rajono savivaldybės ribose baltųjų gandrų populiacijos tyrimams atlikti naudojama : automobilis, GPS įrenginys Magelan, kompasas, rašymo priemonė ( pieštukas), žiūronai, savivaldybės žemėlapis, atitinkamos formos popierinis variantas lizdo aprašymui, koordinačių nurodymui, nuotraukų pažymėjimui, bei pastaboms užrašyti (nuoroda). Turimai atliekami šviesiu paros metu, vadovaujantis metodika: Stebėjimo vietos charakteristika: Tai potencialios rūšies vietos: įvairaus dydžio gyvenvietės, sodybos, atviro kraštovaizdžio senų medžių grupės, atskiri aukštesni statiniai, elektros ir telefono perdavimo linijos. Visos išvardintos vietos turi būti aplankomos ir patikrinamos stebėtojo. Tam patogiausi pasirinkti nuolatinį maršrutą ir jį pasižymėti kartografinėje medžiagoje ( atliekant tyrimą Biržų savivaldybės ribose maršrutai suvedami į GPS įrenginį ). Vėliau atskiriems maršruto fragmentams suteikiami pavadinimai ir kodai, kurie pateikiami apskaitos duomenų formoje. Stebimo objekto aprašymas ir stebimi parametrai: Tai visiems gerai žinomas ir atpažįstamas atviro kraštovaizdžio paukšti, perintis žmogaus kaimynystėje. Praktiškai visi lizdai įrengiami žmonių apgyvendintose teritorijose, todėl netikslinga jų ieškoti miškuose ar pelkių masyvuose. Stebimi parametrai: Apskaitos vienetas yra užimtas lizdas, jauniklių bei neužimtų gandralizdžių skaičius yra papildoma informacija. Vietos savybių išsaugojimo laipsnio įvertinimas: Vertinamas toks poveikis kaip maitinimosi vietų sunaikinimas ar lizdų būklė ( tyrimuose buvo vertinama lizdų būklė jų sukrovimo vietose, lizdo sukrovimo vieta bei produktyvumas ) Stebėjimo procedūra: Perinčių paukščių populiacijai įvertinti taikomas lizdų apskaitos metodas arba kartografavimas. Taikant šį metodą gaunama daug informacijos apie populiacijos būklę, nes monitoringo programą galima vykdyti atskiros poros lygmenių. Be to, paprasčiau planuoti 31

biotechninių priemonių įgyvendinimo darbus. Lizdų apskaitos metu konkrečioje ( šiuo metu Biržų savivaldybės) teritorijoje suskaičiuojami visi užimti lizdai. Svarbu įsitikinti ar visi lizdai buvo rasti. Renkant papildomą informaciją : pirmiausiai reikia nurodyti ar pora sėkmingai išsiperėjo, kiek jauniklių, ar lizde stebimi tik suaugę paukščiai. Apskaitas reikia vykdyti Birželio pabaigoje liepos pirmoje pusėje, kai jaunikliai jau stovi lizduose, todėl nesunku juos suregistruoti. Duomenims rinkti reikalinga įranga ir priemonės: GPS imtuvas su atsarginiais elementais: išsamus vietovės žemėlapis ( smulkesnis nei 1;50 000 mastelio ) tyrimo maršruto planas ( 1: 10 000 mastelio ) užrašų knygelė su ne mažiau kaip dviem rašymo priemonėm transporto priemonė mobiliojo ryšio telefonas nenumatytiems atvejams žiūronai, 7-12 x 40-70 Stebėjimų registracijos procedūra Rūšies stebėjimų duomenys surašomi į atitinkamą duomenų apskaitos formą ( nuoroda). Joje pažymimos apskaitos datos, tyrimų vieta, laikas, rasti lizdai, jų koordinatės, būklės vertinimas, kur lizdas sukrautas. Jei apskaitos metu nustatomas jauniklių skaičius, jis įrašomas į atitinkamą formos grafą. Papildomai surašoma lizdo būklė, kur jis sukrautas, bei apibūdinama sukrovimo vieta. Duomenų kokybės užtikrinimas Baltųjų gandrų apskaitos nekelia jokių ypatingų reikalavimų. Jei užimti lizdai registruojami ankstyvose jauniklių augimo fazėse, patartina stebėjimų nevykdyti lietingu, šaltu ir vėjuotu oru, nes tėvai gali šildyti jauniklius ir jie bus sunkiai pastebimi. Reikalinga prieiti prie lizdo ir įsitikinti ar prie jo yra išmatų, kas parodo lizdo užimtumą. ( L. Raudonikis, ir kt. 2006,p.33.) 32

3. DARBO REZULTATAI 3.1 Baltųjų gandrų lizdų sukrovimo vietos Biržų rajone 5 pav. Atlikus tyrimus ir perkėlus GPS duomenis į GIS sistemos žemėlapį, gavome Biržų savivaldybėje esančių lizdų planą (5 pav.). Kaip matome pateiktame plane, Baltieji gandrai peri visoje savivaldybės teritorijoje. Pagal pasiskirstymą galima pasakyti kad miškuose lizdų nebuvo rasta, vienas lizdas yra Biržų girioje esančioje gyvenvietėje. Pamiškėse lizdų randama nedaug, dažniausiai jei yra sodybą ar kelių namų grupės. Atliekant tyrimus, ką ir matome žemėlapyje, gandrai vengia didelių agrarinio kraštovaizdžio plotų. Važinėjant po rajoną buvo pastebėta kad prie intensyvios žemdirbystės plotų, ypatingai prie didelių dirbamų laukų, gandrai lizdų nesusineša. Apskaitų metu 33

buvo pastebėta kad lizdai sunešami arčiau kelių bei gyvenviečių. Perkėlus GPS duomenis į žemėlapį matoma kad vizualinis stebėjimas su žemėlapyje matomais duomenimis patvirtina jog gandrai renkasi žmonių apgyvendintas teritorijas. Analizuojant duomenis žemėlapyje pastebėta kad gandrai renkasi gyvenvietes esančias arčiau šlapynių, upių ir ežerų. Didžiausias lizdų tankis randamas gyvenvietėse kurios yra prie natūralių šienaujamų pievų. Gyvenvietėse prie intensyvios žemdirbystės laukų gandrų skaičius ženkliai mažesnis o kai kuriose rajono vietose lizdų visai nerasta.. Didelis lizdų tankis prie Apaščios bei Nemunėlio upių, prie Nemunėlio Radviliškio, mažiau prie pačių Biržų. Mažiausias tankis prie Vabalninko miestelio. Šį teritorija pasižymi dideliais žemdirbystės plotais, nėra šlapynių, didesnių upių ar ežerėlių, kas ir įtakoja mažesnį lizdų skaičių. Lizdai prie apleistų sodybų bei fermų lieka neužimti, tai buvo stebėta pagal Nemunėlio upę nuo Pundurių kaimo iki Kvetkų gyvenvietės, bei kitose pavienėse apleistose sodybose rajono ribose. Baltųjų gandrų lizdai buvo skaičiuojami Biržų rajone. Pastebėta kad lizdus baltieji gandrai gali sukrauti įvairiose vietose: medžiuose, ant pastatų, stulpų, vandens bokštų ir kitur. Vykdyti stebėjimai parodė kad stambioji gandralizdžio medžiaga (pagrindas) yra gana didelės šakos, vėliau ant jų kraunama velėnos, šieno gumulai, skudurai, sausas mėšlas, nendrių, meldų gabalai, samanos ir pan. Vidury lizdo padaroma nedidelė duobutė tokio dydžio, kad joje būtų galima padėti kiaušinius ir pačiam atsitūpti. Jaunikliams paaugus lizdas virsta plokščia, suplakta aikštele. Lizdą gandrai stato nuolat, net jaunikliams augant į jį vis neša įvairią medžiagą. Nuolat papildomi seni gandrų lizdai, virsta didžiausiais griozdiškais pastatais, kasmet aukštesniais. Dažnai po kiek laiko jie ima krypti į šoną ir griūna. 6 lentelėje surašyti tyrimų duomenis atskleidžia lizdų sukrovimo vietas Biržų savivaldybės ribose. 6 lentelė. Baltųjų gandrų lizdų vietos Biržų rajone Lizdo vieta Lizdų skaičius Procentai Lizdas medyje 107 10.9 Lizdas ant pastato 48 5 Lizdas ant stulpo 672 68 Lizdas ant vandens bokšto 135 13.8 Kitur 21 2.1 Viso 983 100 Atlikus tyrimą Biržų rajone iš viso buvo suskaičiuota gandrų lizdų -983 iš kurių nemaža dalis yra apleisti ir nebenaudojami, kai kurių likę tik liekanos. Atlikus tyrimų analizę buvo 34

nustatyta kad naudojamų lizdų Biržų savivaldybės teritorijoje yra 520. Daugiausia lizdų sukrauta ant stulpų 672. Tai sudaro 70 proc. visų gandrų lizdų. Dalis lizdų, sukrautų stulpuose, yra nebenaudojami. Sunku pasakyti kodėl jie buvo apleisti, nes pagal surinktus duomenis matoma kad gandrai labai dažnai lizdus susineša stulpuose Net 135 lizdai yra sukrauti ant vandens bokštų, taip sukeldami nepatogumus žmonėms. Nors vandens bokštai yra sandarūs o vanduo imamas iš didelio gylio, estetinis vaizdas yra nepatenkinamas, patys bokštai bei jų aplinka veisimosi metu yra užteršta gandrų išmatomis bei maisto likučiais. Tai labai aktuali tema ekologinių ūkių savininkams, nes yra taikomi griežtesni reikalavimai vandens rezervuarams ir jų aplinkai. 107 lizdai buvo rasti medžiuose. 21 lizdai sukrauti kitur, tai yra- ant pastatų stogų, kažkokių tai pagalbinių pastatų, namų arba katilinių kaminų bei kitose tam tinkamose vietose. Apibendrinant duomenis galima teigti, kad gandrams Biržų rajone labiausiai patinka sukrauti ant stulpų. Baltasis gandras yra tipiškas agrolandšafto paukštis, gyvenantis žmogaus kaimynystėje. Kadangi baltasis gandras yra stambus paukštis, kuriam reikia nemažai erdvės, todėl ir lizdui sukrauti turi pasirinkti tokią vietą, kad būtų lengva priskristi ir nusileisti. Jis renkasi atviresnę vietovę. Lizdai yra dideli, todėl jų pagrindu gali būti tik stambios ir tvirtos atramos. Tam labai tinka medžiai (ypač pavieniai), įvairūs stulpai, pastatai ir kitos panašios vietos. Jau labai seniai baltieji gandrai gyvena šalia žmogaus, todėl jie neatsisako įsikurti ir ant pastatų. Atliekant Biržų savivaldybės teritorijoje esančios gandrų populiacijos tyrimus didelis dėmesys buvo skiriamas į lizdo sukrovimo vietą. Galima išskirti vieną iš sukrovimo vietų medžius. Skaičiuojant gandralizdžius sukrautus medžiuose, buvo įvertinta ir medžių būklė, ar jie sukrauti žaliuojančiuose, džiūstančiuose, nudžiūvusiuose medžiuose. Dar gandrai lizdus krauna ant vandentiekio bokštų, pastatų ar jų liekanų bei ant stulpų. Labai didelis dėmesys buvo skiriamas lizdams kurie buvo sukrauti ant elektros stulpų. Po atliktų tyrimų, lizdai stulpuose buvo ardomi o jų vietoje keliamos metalinės platformos taip pakeliant lizdo sukrovimo pagrindą nuo elektros laidų. Lizdų sukrovimo vietos. Kaip matome iš žemėlapių gandrai lizdus pagrindinai krauna ant stulpų visoje savivaldybės teritorijoje, nesirinkdami kažkokių tai vienų teritorijų. Pagal gautus duomenis dauguma lizdų yra prie kelių kur praeina elektros arba buvusios telefonų linijos. Lizdai sukrauti ant veikiančių elektros oro linijų sukelia problemas, lyjant ar esant stipriam vėjui, šlapi lizdai sukelia trumpus jungimus elektros linijose. Elektros stulpus pasirenka dėl saugumo, lizdas palyginus auštai, plėšrūnas įlipti sudėtinga nes stulpai gelžbetoniniai ir nėra galimybės į juos įsikabinti nagais. Dar vienas stulpų privalumas yra lengvas priskridimas. Gandrai dideli paukščiai ir jų sparnų plotis reikalauja atitinkamos erdvės priskridimui prie lizdo. Iš turimos tyrimų medžiagos matome kad mažiausiai lizdų yra ant pastatų. Ant pastato be specialios tam skirtos platformos gandrai negali susikrauti lizdo. Tik su žmonių pagalba, kai 35

būna iškeliamos specialios, tinkančios krauti lizdus, platformos, gandrai juos suneša ant pastatų. Medžiuose taip pat nėra gausu lizdų. Čia kaip ir ant pastatų dažniausiai ranką prie lizdo sunešimo prideda žmones, nupjaunamos medžių viršūnės ir ten įrengiamos platformos. Antri pagal užimtumą ir gandralizdžių skaičių yra vandentiekio bokštai, Čia baltieji gandrai taip pat susineša lizdus. Antrame žemėlapyje pavaizduoti ant specialių platformų ir be platformų sukrauti lizdai. Gandrai pasirenka jiems tinkančius stulpus ir ten susikrauna lizdą. Teko išklausyti žmonių nusiskundimų kad jų sodybose trukdant susikrauti lizdą stulpe, išardant jau pradėtą krauti lizdo pagrindą, gandrai jį kantriai atnaujindavo o galutiniam variante skubiai pradėdavo dėti kiaušinius dar nebaigtame lizde, taip priversdami suteikti galimybę perėti. Sunku pasakyti kodėl yra pasirenkami būtent tie o ne kiti stulpai lizdo sukrovimui. Atliekant lizdų apskaitas buvo pastebėta kad ne visos elektrikų iškeltos platformos yra užimtos. Dažniausiai naujose platformose lizdus gandrai krovė nuvertus senąjį. Pagal surinktus duomenis matosi kad lizdai ant platformų ir ne ant platformų yra pasiskirstę daugmaž tolygiai Analizuojant gautus duomenis galima daryti išvadą kad gandrai savo lizdams krauti renkasi saugius pagrindus. Dažniausiai į tokius pagrindus sunku įlipti, jie yra atvirose vietose, su lengvu priskridimu. Iš lizdų gerai matoma aplinka, dažniausiai netoliese yra vandens telkiniai, upeliai ar šlapynės. 36

6 pav. Lizdų pasiskirstymas pagal sukrovimo vietą Biržų rajone 37

7 lentelė. Medžių būklė kuriuose kraunami gandralizdžiai Medžių būklė Lizdų skaičius Procentai Žaliuojantis 72 67.3 Džiūstantis 8 7.5 Nudžiūvęs 27 25 Viso 107 100 Net 70 proc. lizdų kraunama žaliuojančiuose medžiuose. 30 procentų lizdų sukrauta džiūstančiuose arba nudžiūvusiuose medžiuose. Tyrimai nebuvo vykdomi iki to kol šiuose medžiuose gandrai susinešė lizdus. Ar džiūstantys ir nudžiuvę medžiai buvo žaliuojantys kai buvo pradėti krauti lizdai sunku pasakyti. Apie medžius esančius sodybose, ten gyvenantys žmones galėjo tikslai pasakyti ar medžiai buvo žali ar jau nudžiuvę. Daugumoje atvejų buvo teigiama kad medžiai dar buvo žaliuojantys kai gandrai susinešė lizdą. Dažnai žmones patys nupjovę medžio viršūnę, jos vietoje sumeistraudavo platformą gandralizdžiui. Apklausos metu retoje sodyboje buvo gautas atsakymas kad nudžiuvus medžiui, jį nupjovus iki atitinkamo aukščio, buvo įrengtas gandralizdžio pagrindas. Visgi, galima teigti, kad baltieji gandrai mėgsta krauti lizdus dar gyvuose, žaliuose medžiuose. Kaip matome 9 paveikslėlyje akivaizdžiai dominuoja lizdų sukrovimo vietos žaliuojančiuose medžiuose (R 2 = 0,468). Nudžiuvusiuose tris kart daugiau negu džiūstančiuose, tai gal Lizdų skaičius y = -22,5x + 80,667 R² = 0,4686 80 70 60 50 72 Lizdų skaičius Linear (Lizdų skaičius) 40 30 27 20 10 0 8 Žaliuojantis Džiūstantis Nudžiūvęs 7 pav. 38

8 lentelė. Baltųjų gandrų ant stulpų sukrauti lizdai Ant stulpų sukrauti lizdai Lizdų skaičius Ant specialios platformos 445 Ne ant specialios platformos 227 600 500 400 300 200 100 0 Ant specialios platformos Ne ant specialios platformos 8. pav. Gandrų lizdai sukrauti ant stulpų su platformomis ir be jų Po atliktų tyrimų, kaip matome 8 lentelėje, buvo pastebėta kad didžioji dalis lizdų buvo sukrauta elektros stulpuose. Dvigubai daugiau lizdų buvo sukrauta ant specialių platformų. Tą galima paaiškinti tuo kad elektrikai saugodami laidus nuo trumpo jungimo, įrenginėja specialias platformas taip pakeldami lizdus aukštyn. Daugelis naujai iškeltų platformų buvo užimamos pirmais metais. Pirmenybė buvo teikiama toms platformoms, kurios buvo iškeltos anksčiau sukrautų lizdų vietose, tad galima teigti jog lizdus susikrovė tą pora kuri perėjo toje vietoje anksčiau ir grįžusi vėl užsiėmė savo buvusį lizdą. Likusios, pirmais jų iškėlimo metais, neužimtos platformos buvo užimamos antras ar net trečiais metai nuo jų iškėlimo. Pastarąsias užėmė jaunos, ką tik tais metasi sudarytos poros, kurios pirmais po užėmimo metasi neperėjo. Sekančiais metai sunešti lizdai buvo užimti ir juose sėkmingai išperėti jaunikliai. Be specialių gandrų ženklinimo priemonių negalima teigti kad lizdus užėmė būtent tos poros ar atskiri paukščiai, kurie tuos lizdus ir sukrovė. Maža dalis iškeltų platformų liko eilę metų neužimtos, netgi nėra požymių jog jos būtų lankomos paukščių. Labai nenoriai gandrai užima tas platformas, kurios po iškėlimo paliekamos tuščios, neįdedama žabų. Buvo pastebėta kad iš dviejų gretimų platformų greičiau buvo užimta ta, kurioje buvo įdėta žabų, taip paruoštas pradinis lizdo pagrindas. Kaip matome iš pateikto 8 paveikslėlio, 39

ant specialių platformų lizdų yra žymiai daugiau ir pateiktame paveikslėlyje matomi nuokrypiai nuo vidurkio. Grafike pavaizduotos galimos nuokrypio ribos. 9 paveiksle matome lizdų ant stulpų išsidėstymą Biržų savivaldybės ribose. Aplenkiant miškus ir miškelius, gandrų lizdai sukrauti visoje savivaldybės teritorijoje. 9 pav. Lizdų pasiskirstymas ant platformų. Baltųjų gandrų lizdų užimtumas ir jauniklių skaičius juose. Suskaičiavus ir įvertinus lizdų užimtumą galima teigti, kad iš 73 procentų užimtų, net 70 procentų lizdų buvo perima. 27 procentai lizdų buvo neužimta. 40