Nemuno_UBR_vandensaugos_problemos

NEMUNO UPIŲ BASEINŲ RAJONO PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ APSAUGOS PROBLEMŲ APŽVALGA Vilnius, 2007 m.

SANTRUMPOS AAA aplinkos apsaugos agentūra AB akcin bendrov BDS 7 biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras BVPD 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus CORINE Coordination of Information on the Environment (Informacijos apie aplinką koordinavimas) trumpinys DEHP di-2-etilheksilftalatas DLK didžiausia leistina koncentracija DVT dirbtinis vandens telkinys ES Europos Sąjunga ež. - ežeras HE hidroelektrin g.e. gyventojų ekvivalentas KĮK komunalinių įmonių kombinatas LPVT labai pakeistas vandens telkinys LR Lietuvos Respublika LŽI Lietuvos žuvų indeksas NATURA 2000 - tai Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklas, padengiantis didžiąją Europos saugomų teritorijų dalį ir apjungiantis trapiausias ir vertingiausias natūralias ES buveines bei rūšis, kurios ypatingai svarbios visos Europos biologinei įvairovei N bendras bendras azotas NH 4 -N amonio azotas NO 3 -N nitratinis azotas NVĮ nuotekų valymo įrenginys P bendras bendras fosforas PM pavojingos medžiagos Pavojingų medžiagų direktyva 1976 m. geguž s 4 d. Tarybos direktyva 76/464/EEC d l tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamų pavojingų medžiagų sukeltos taršos (su pakeitimais) PO 4 -P fosfatinis fosforas RK rajonin katilin s.g.v. sąlyginis gyvulio vienetas UAB uždara akcin bendrov UBR upių baseinų rajonas TIPK taršos integruota prevencija ir kontrol TIPK taisykl s Aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. D1-330 D l Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 D l Taršos integruotos prevencijos ir kontrol s leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo (Valstyb s žinios, 2005; Nr.103-3829) VšĮ viešoji įstaiga Žin. leidinys Valstyb s žinios ŽŪB žem s ūkio bendrov ŽŪK žem s ūkio kooperatyvas ŽŪKB žem s ūkio kooperatyvin bendrov 2

TURINYS 1. ĮVADAS... 6 2. NEMUNO UPIŲ BASEINŲ RAJONO APIBŪDINIMAS... 7 2.1. Nemuno UBR bendroji geografija ir hidrologija... 7 2.1.1. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis... 7 2.1.2. Nev žio pabaseinis... 11 2.1.3. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis... 12 2.1.4. Minijos pabaseinis... 14 2.1.5. Lietuvos pajūrio upių baseinas... 15 2.1.6. Jūros pabaseinis... 16 2.1.7. Šventosios pabaseinis... 18 2.1.8. Šešup s pabaseinis... 19 2.1.9. Žeimenos pabaseinis... 21 2.1.10. Merkio pabaseinis... 21 2.1.11. Dubysos pabaseinis... 23 2.1.12. Priegliaus baseinas... 25 2.2. Vandens telkinių (upių, ežerų ir tvenkinių) tipologija... 25 2.3. Vandens telkiniai... 26 3. ŽMOGAUS VEIKLOS POVEIKIS PAVIRŠINIAMS VANDENS TELKINIAMS... 29 3.1. Sutelktoji tarša... 29 3.1.1. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis... 29 3.1.2. Nev žio pabaseinis... 32 3.1.3. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis... 34 3.1.4. Minijos pabaseinis... 35 3.1.5. Lietuvos pajūrio upių baseinas... 36 3.1.6. Jūros pabaseinis... 37 3.1.7. Šventosios pabaseinis... 38 3.1.8. Šešup s pabaseinis... 39 3.1.9. Žeimenos pabaseinis... 40 3.1.10. Merkio pabaseinis... 41 3.1.11. Dubysos pabaseinis... 42 3.2. Pasklidoji tarša... 42 3.2.1. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis... 43 3.2.2. Nev žio pabaseinis... 44 3.2.3. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis... 46 3.2.4. Minijos pabaseinis... 48 3.2.5. Lietuvos pajūrio upių baseinas... 49 3.2.6. Jūros pabaseinis... 50 3.2.7. Šventosios pabaseinis... 51 3.2.8. Šešup s pabaseinis... 52 3.2.9. Žeimenos pabaseinis... 54 3.2.10. Merkio pabaseinis... 54 3.2.11. Dubysos pabaseinis... 55 3.3 Teršalų apkrova... 55 3.3.1. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis... 55 3.3.2. Nev žio pabaseinis... 56 3.3.3. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis... 56 3

3.3.4. Minijos pabaseinis... 57 3.3.5. Lietuvos pajūrio upių baseinas... 58 3.3.6. Jūros pabaseinis... 58 3.3.7. Šventosios pabaseinis... 59 3.3.8. Šešup s pabaseinis... 59 3.3.9. Žeimenos pabaseinis... 60 3.3.10. Merkio pabaseinis... 60 3.3.11. Dubysos pabaseinis... 61 3.4. Žmogaus poveikis hidromorfologin ms ir hidrologin ms vandens telkinių savyb ms...61 3.4.1. Tvenkimo poveikis... 61 3.4.2. Hidroelektrinių poveikis... 64 3.4.3. Melioracijos poveikis... 66 3.4.4. Vandens nuot kio permetimas... 68 3.4.5. Kiti poveikiai... 68 3.5. Paviršiniai rizikos vandens telkiniai... 69 3.5.1. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) up s pabaseinis... 74 3.5.2. Nev žio pabaseinis... 75 3.5.3. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis... 77 3.5.4. Minijos pabaseinis... 79 3.5.5. Lietuvos pajūrio upių baseinas... 80 3.5.6. Jūros pabaseinis... 81 3.5.7. Šventosios pabaseinis... 83 3.5.8. Šešup s pabaseinis... 84 3.5.9. Žeimenos pabaseinis... 86 3.5.10. Merkio pabaseinis... 87 3.5.11. Dubysos up s pabaseinis... 88 4. PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ BŪKLö... 90 4.1. Upių būkl... 90 4.1.1. Upių būkl pagal fizinius-cheminius kokyb s elementus... 90 4.1.1.1. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis... 99 4.1.1.2. Nev žio pabaseinis... 101 4.1.1.3. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis... 102 4.1.1.4. Minijos up s pabaseinis... 103 4.1.1.5. Lietuvos pajūrio upių baseinas... 105 4.1.1.6. Jūros pabaseinis... 106 4.1.1.7. Šventosios pabaseinis... 107 4.1.1.8. Šešup s pabaseinis... 108 4.1.1.9. Žeimenos pabaseinis... 110 4.1.1.10. Merkio pabaseinis... 111 4.1.1.11. Dubysos pabaseinis... 112 4.1.1.12. Priegliaus baseinas... 113 4.1.2. Upių būkl pagal biologinius kokyb s elementus... 114 4.1.2.1. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis... 114 4.1.2.2. Nev žio pabaseinis... 115 4.1.2.3. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis... 116 4.1.2.4. Minijos pabaseinis... 116 4.1.2.5. Lietuvos pajūrio upių baseinas... 117 4.1.2.6. Jūros pabaseinis... 117 4.1.2.7. Šventosios pabaseinis... 117 4

4.1.2.8. Šešup s pabaseinis... 118 4.1.2.9. Žeimenos pabaseinis... 118 4.1.2.10. Merkio pabaseinis... 119 4.1.2.11. Dubysos pabaseinis... 119 4.2 Ežerų ir tvenkinių būkl... 119 4.2.1. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis... 120 4.2.2. Nev žio pabaseinis... 121 4.2.3. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis... 121 4.2.4. Minijos pabaseinis... 122 4.2.5. Lietuvos pajūrio upių baseinas... 122 4.2.6. Jūros pabaseinis... 122 4.2.7. Šventosios pabaseinis... 122 4.2.8. Šešup s pabaseinis... 122 4.2.9. Žeimenos pabaseinis... 123 4.2.10. Merkio pabaseinis... 123 4.2.11.Dubysos pabaseinis... 123 4.2.12. Priegliaus baseinas... 123 5. SAVIVALDYBIŲ IDENTIFIKUOTOS VANDENS APSAUGOS PROBLEMOS... 124 6. KAŠTŲ ATSIPIRKIMAS UŽ VANDENS PASLAUGAS... 126 5

1. ĮVADAS Šiuo dokumentu teikiama Nemuno upių baseinų rajone (toliau UBR) nustatytų vandensaugos problemų apžvalga visuomenei. Tai atliekama įgyvendinant LR aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymą Nr. 591 D l upių baseinų rajono valdymo plano ir priemonių programos vandensaugos tikslams pasiekti rengimo bei derinimo su užsienio valstyb mis tvarkos patvirtinimo (Žin., 2003, Nr. 114 5170). Šioje apžvalgoje pateikiama informacija apie pagrindines Nemuno UBR gamtines charakteristikas, pagrindines žmogaus veiklos poveikio rūšis ir poveikio mastą, vandens telkinių būklę upių baseinų rajone, probleminius vandens telkinius bei kita aktuali su vandensauga susijusi informacija. Medžiaga parengta vadovaujantis 2006-2007 m. Pereinamojo laikotarpio institucijų pl tros priemon s programos projekto Institucinių geb jimų stiprinimas tvarkant Nemuno up s baseiną rezultatais, papildant šią informaciją vandens telkinių monitoringo duomenų vertinimu, naujai surinktais duomenimis, įvairia statistine informacija bei savivaldybių pateikta informacija. Vandensaugos problemų Nemuno UBR apžvalgos parengimo tikslas supažindinti visuomenę su pagrindin mis vandens apsaugos problemomis Nemuno UBR, surinkti visuomen s komentarus bei pagal juos patikslinti ir papildyti nustatytų problemų sąrašą, kad būtų galima parengti kokybišką Nemuno UBR valdymo planą ir priemonių programą, pad siančius lanksčiai, tinkamai, efektyviai ir daugumai priimtinu būdu išspręsti opiausius vandens apsaugos klausimus šiame upių baseinų rajone. Pirminis Nemuno UBR valdymo plano projektas jau yra parengtas aukščiau min to projekto pagalba. Užbaigtas Nemuno UBR valdymo plano projektas turi būti pristatytas Nemuno UBR koordinavimo tarybai ir visuomen s svarstymui ne v liau kaip iki 2008 m. gruodžio 22 d. Komentarų vandensaugos problemų apžvalgai Aplinkos apsaugos agentūra laukia oficialiai iki 2008 m. birželio 22 d., tačiau, turint omenyje labai trumpą Nemuno UBR valdymo plano galutinio projekto parengimo laikotarpį, bei norint sp ti realiai atsižvelgti į visuomen s komentarus, visas pastabas ir pasiūlymus pageidautina gauti iki 2008 m. balandžio 30 d. 6

2. NEMUNO UPIŲ BASEINŲ RAJONO APIBŪDINIMAS 2.1. Nemuno UBR bendroji geografija ir hidrologija Nemuno upių baseinų rajoną sudaro Lietuvoje esantys Nemuno ir Priegliaus baseinai, Lietuvos pajūrio upių baseinas bei Kuršių marios ir Baltijos jūros pakrant s vandenys. Priegliaus baseinas (65 km 2 ) ir Lietuvos pajūrio upių baseinas (2009 km 2 ) prie Nemuno UBR buvo prijungti d l labai mažų jų baseinų plotų šalyje, palyginti su Nemuno up s baseinu. Visas Nemuno baseino plotas apima 97 928 km 2, iš kurių 46 700 km 2 yra Lietuvos teritorijoje, 45 450 km 2 Baltarusijos, 2 520 km 2 Lenkijos, 3 170 km 2 Rusijos ir 88 km 2 Latvijos teritorijoje. Visas up s ilgis yra 937 km, per Lietuvą ji teka 475 km ir įteka į Kuršių marias, kurios sąsiauriu jungiasi su Baltijos jūra. Lietuvoje Nemuno baseinas apima apie 75% šalies teritorijos. Ilgiausios ir didžiausius baseinus turinčios į Nemuną įtekančios Lietuvos up s yra Merkys, Neris, Nev žis, Dubysa, Šešup, Jūra ir Minija (1 Paveikslas). Nemuno baseino dalyje, esančioje Lietuvos teritorijoje, yra 2 381 ežerų didesnių negu 0,5 ha. Pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai Lietuvos teritorijoje pateikiami 1 Lentel je. Pagrindiniai Nemuno intakai sudaro ir to paties pavadinimo pabaseinius. Be 1-je lentel je išvardintų upių Nemuno baseinui priklauso Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis. 1 Lentel. Pagrindiniai Nemuno intakai Up s pavadinimas Bendras ilgis, km Ilgis Lietuvoje, Pabaseinio plotas km Lietuvoje, km 2 Neris 510 228 13 850 Merkys 203 185 3 781 Dubysa 139 139 2 033 Šešup 298 158 4 899 Jūra 172 172 3 994 Nev žis 209 209 6 141 Minija 202 202 2 942 Šventoji 246 246 6 801 Žeimena 80 80 2 793 Tik 6 savivaldyb s iš 60 visiškai nepriklauso Nemuno UBR. Tai Mažeikių, Akmen s, Joniškio, Pakruojo, Pasvalio ir Biržų savivaldyb s. Likusios 54 miestų ir rajonų savivaldyb s pilnai arba dalinai priklauso Nemuno UBR (2 Lentel ). 2.1.1. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis Neris Baltarusijoje vadinama Vilija. Lietuvoje yra 56 % viso up s baseino ploto. Baseine vyrauja palyginti laidūs vandeniui gruntai, miškingumas yra 28 %, ežeringumas 2,5 %. Vidutinis metų nuot kio hidromodulis baseino dalyje, esančioje Lietuvos teritorijoje, yra 7,8 l/s iš 1 km 2. Vidutinis metinis debitas ties žiotimis yra apie 180 m 3 /s. 7

1 Paveikslas. Nemuno UBR ribos ir pagrindin s up s 8

2 Lentel. Savivaldybių pasiskirstymas pagal upių pabaseinius Eil. Nr. Savivaldyb Plotas up s pabaseinyje ( %) 1 Alytaus m. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (100) 2 Alytaus Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (72), Merkio (18), Šešup s (10) 3 Anykščių Šventosios (72), Nev žio (19), Lielup s (9) 4 Birštono Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (100) 5 Druskininkų Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (99,7) 6 Elektr nų Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (38), Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (62) 7 Ignalinos Žeimenos (29), Šventosios (3), Dauguvos (68) 8 Jonavos Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (48), Šventosios (13), Nev žio (39) 9 Jurbarko Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (71), Dubysos (2,6), Jūros (27) 10 Kaišiadorių Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (43), Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (57) 11 Kalvarijos Šešup s (99) 12 Kauno m. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (70), Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (21), Nev žio (9) 13 Kauno Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (41), Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (6), Nev žio (40), Dubysos (5), Šešup s (6) 14 Kazlų Rūdos Šešup s (99), Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (1) 15 Kelm s Dubysos (47), Jūros (14), Nev žio (5), Ventos (35) 16 K dainių Nev žio (98), Dubysos (1,7) 17 Klaip dos m. Lietuvos pajūrio upių (90) 18 Klaip dos Minijos (58), Lietuvos pajūrio upių (31), Jūros (3) 19 Kretingos Minijos (32), Lietuvos pajūrio upių (42) 20 Kupiškio Šventosios (18) 21 Lazdijų Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (67), Šešup s (33) 22 Marijampol s Šešup s (90), Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (10) 23 Mol tų Šventosios (61), Žeimenos (37) 24 Neringos m. Lietuvos pajūrio upių (99) 25 Pag gių Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (80), Jūros (20) 26 Palangos m. Lietuvos pajūrio upių (49) 27 Panev žio m. Nev žio (91) 28 Panev žio Nev žio (74) 29 Plung s Minijos (83), Jūros (0,4) 30 Prienų Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (89), Šešup s (11) 31 Radviliškio Nev žio (71), Dubysos (5) 32 Raseinių Dubysos (45), Jūros (44), Nev žio (5), Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (6) 33 Rietavo Jūros (70), Minijos (27) 34 Rokiškio Šventosios (48) 35 Šakių Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (24), Šešup s (76) 36 Šalčininkų Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (4), Merkio (79), Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (17) 37 Šiaulių m. Nev žio (16), Dubysos (3) 38 Šiaulių Dubysos (13), Nev žio (0,5) 39 Šilal s Jūros (85), Minijos (10) 40 Šilut s Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (48), Minijos (30), Jūros (3) 41 Širvintų Šventosios (63), Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (37) 42 Skuodo Minijos (3) 43 Švenčionių Žeimenos (73), Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (10) 44 Taurag s Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (12), Jūros (88) 45 Telšių Minijos (8), Dubysos (1), Jūros (1)

46 Trakų Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (20), Merkio (41), Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (40) 47 Ukmerg s Šventosios (86), Nev žio (13), Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (1) 48 Utenos Šventosios (73), Žeimenos (25) 49 Var nos Merkio (82), Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) (18) 50 Vilkaviškio Šešup s (94), Priegliaus (6) 51 Vilniaus m. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (100) 52 Vilniaus Šventosios (3), Žeimenos (9), Neries mažųjų intakų (su Nerimi) (85), Merkio (3) 53 Zarasų Šventosios (55), Žeimenos (1) Pagrindiniai Neries mažieji intakai: Vilnia, ištekanti iš Medininkų aukštumos ir įtekanti į Nerį Vilniuje. Baseine vyrauja lengvos mechanin s sud ties gruntai (užima 52 % baseino ploto). Upių tinklo tankumas 0,50 km/ km 2. Baseine yra tik 5 nedideli ežer liai (bendras plotas 0,25 km 2 ), bet yra daug tvenkinių (bendras plotas 8,5 km 2 ). Baseino metų nuot kio hidromodulis yra 8,6 l/s iš km 2, vidutinis metinis Vilnios debitas ties žiotimis apie 5,4 m 3 /s. Vok, įtekanti į Nerį žemiau Vilniaus. Baseinas plyti Pietryčių sm lingoje lygumoje ir Ašmenos aukštumoje. Aukštupyje baseinas labai užpelk jęs. Upių tinklas retas (0,48 km/ km 2 ). Said, ištekanti iš Didžiulio ežero, drenuojanti gana didelį baseiną, kuriame yra didieji Trakų ežerai. Mus, įtekanti į Nerį ties Čiobiškiu. Baseinas labai antropogenizuotas: miškingumas tik 13 %, kanalizuota apie 52 % viso vandent kmių tinklo. Baseine vyrauja vidutinio sunkumo priemoliai. Vidutinis metų nuot kio hidromodulis yra 7,6 l/s iš km 2, vidutinis up s debitas žiotyse apie 2,7 m 3 /s. Į Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinį patenka 12 savivaldybių teritorijos (2 Paveikslas). 2 Paveikslas. Neries mažųjų intakų pabaseinio administracinis žem lapis 10

2.1.2. Nev žio pabaseinis Nev žis didžiausia vidurio Lietuvos up, kurios ilgis yra 209 km, o baseino plotas 6 140 km 2. Nev žio baseinas plyti Vidurio Lietuvos žemumoje, o jo didžiausio intako Šušv s pabaseinis drenuoja Žemaičių aukštumos pašlaites. Paviršiuje vyrauja sunkesn s mechanin s sud ties karbonatingos uolienos, 10 % baseino paviršiaus dengia sm liai. Miškingumas tik apie 17 % (aukštupyje apie 21 %). Baseine yra 89 ežerai, bet jų suminis plotas tik 5,28 km 2, tod l ežeringumas labai mažas (<1 %); didžiausias ežeras L nas (2,08 km 2 ). Pabaseinyje gausu tvenkinių (iš viso 76). Nev žis dalį vandens gauna iš L vens ir Šventosios upių. Paties Nev žio baseino metinio nuot kio hidromodulis yra 1,9 l/s iš km 2. 3 Lentel. Nev žio pabaseinio pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai Up Vyresn up Ilgis, km Baseino plotas, km 2 Nev žis Nemunas 208,6 6140,5 Alanta Nev žis 31,9 118,5 Juoda Nev žis 34,7 317,5 Juosta Nev žis 50,8 273,3 Kiršinas Nev žis 46,6 409,7 Upyt Nev žis 39,5 252,0 Linkava Nev žis 36,8 163,4 Liaud Nev žis 39,2 183,5 Kruostas Nev žis 28,9 99,7 Dotnuv l Nev žis 60,9 192,7 Smilga Nev žis 32,0 208,8 Obelis Nev žis 53,3 673,8 Barup Nev žis 48,2 322,4 Aluona Nev žis 29,7 123,3 Striūna Nev žis 27,7 132,3 Gynia Nev žis 35,8 156,3 Šuoja-Kurys Kiršinas 46,0 245,0 Lankesa Obelis 54,0 245,0 Berž Šušv 35,8 301,1 Į Nev žio pabaseinį patenkančios savivaldyb s pavaizduotos 3 Paveiksle. 11

3 Paveikslas. Nev žio pabaseinio administracinis žem lapis 2.1.3. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis Nemunas yra padalintas į tris dalis aukštupį, vidurupį ir žemupį. Aukštupys prasideda nuo ištakų ir tęsiasi maždaug 400 km iki Kotros intako. Aukštupyje yra 27 intakai ir visas jis yra Baltarusijos teritorijoje, Minsko, Bresto ir Gardino rajonuose. Nemuno vidurupis yra 300 km ilgio ir tęsiasi nuo Kotros, įtekančios į Nemuną 535 km nuo jo žiočių iki santakos su Nerimi, įtekančioje į Nemuną 208 km nuo žiočių, Kauno mieste. Vidurupys turi 11 svarbesnių intakų. Nemuno žemupys yra 200 km ilgio ir tęsiasi nuo Neries santakos iki plačios akumuliacin s deltos. Nemuno žemupyje yra 19 svarbesnių intakų, o jo baseino plotas sudaro 24 914 km 2. Nemunas yra vandeningiausia Lietuvos up vidutinis daugiametis debitas ties Sovetsku (Tilže) yra 612 m 3 /s. Svarbiausi mažieji intakai: Perš k, įtekanti į Nemuną ties Balbieriškiu. Baseinas yra Vidurio Lietuvos žemumos ir Baltiškųjų aukštumų sąlyčio zonoje. Baseino paviršių daugiausiai dengia vidutin s ir sunkios mechanin s sud ties gruntai. Sausinant žemes ištiesinta daug upelių (apie 65 % jų suminio ilgio). Ežeringumas 7,6 %, didžiausi ežerai Metelio ir Obelijos (atitinkamai 12,9 ir 5,8 km 2 ). Verkn, įtekanti į Nemuną žemiau Birštono. Ežeringumas 2,2 %, miškingumas 19 %, baseino paviršių dengia vidutinio sunkumo gruntai (jie užima 57 % baseino ploto). 12

Str va, įtekanti į Kauno marias. 72 % baseino ploto dengia vidutinio sunkumo gruntai, 20 % lengvos mechanin s sud ties gruntai (jų daugiausia aukštupyje). Baseinas itin ežeringas (5,5 %), didžiausi ežerai Ilgai (1,44 km 2 ), Margis (1,27 km 2 ), Spindžius (1,19 km 2 ). Ties Elektr nais Str va yra užtvenkta (sudaro Elektr nų marias). Jiesia, įtekanti į Nemuną žemiau Kauno marių. 63 % baseino paviršiaus dengia sunkios mechanin s sud ties gruntai su blogomis filtracin mis savyb mis, o aukštupyje ir ypač vidurupyje vyrauja nenuotakios plokščios priemolingos lygumos. Miškingumas tik 20 %. Baseine yra tik du ežerai. Mituva, įtekanti į Nemuną ties Jurbarku. Baseinas plyti Karšuvos žemumoje, tęsiasi iš rytų į vakarus, lygiagrečiai Nemunui. Baseino paviršiuje arba po plonu sm lio sluoksniu vyrauja sunkios mechanin s sud ties gruntai. Baseino upių tinklas yra tankiausias Lietuvoje 1,52 km/km 2. Takoskyrose yra pelkių; didžiausia iš jų Lauk sos pelk (apie 20 km 2 ), kuria eina takoskyra tarp Mituvos ir Jūros baseinų. Didžiausi miškų masyvai taip pat yra tarpupiuose, daugiausia tarp Mituvos ir Šventosios. Ežerų n ra, tvenkinių mažai (bendras plotas tik 0,88 km 2 ). Baseino metinio nuot kio hidromodulis kinta nuo 6,2 iki 7,1 l/s iš km 2, vidutinis debitas Mituvos žiotyse 5 m 3 /s. G g, įtekanti į Nemuno deltą, Rusn s atšaką. Ji teka Nemuno salpa, o jos didžiųjų intakų Vilkos ir Kamonos aukštupiai drenuoja Pajūrio žemumos pietinį pakraštį. Baseinas labai kanalizuotas (apie 85 % suminio vagų ilgio). Jame yra daug mažų salpinių ežer lių. Šyša, įtekanti į Nemuno deltą, Atmatos atšaką. Vidutinis metinis nuot kio hidromodulis apie 12 l/s iš km 2, vidutinis debitas Šyšos žiotyse apie 4,7 m 3 /s. 4 lentel. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinio pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai Up Vyresn up Ilgis, km Baseino plotas, km 2 Bendras Bendras Lietuvoje Ratnyčia Nemunas 12,7 171,5 84,9 Perš k Nemunas 54,2 561,8 561,8 Verkn Nemunas 77,1 727,5 727,5 Str va Nemunas 73,6 758,9 758,9 Jiesia Nemunas 62,0 473,7 473,7 G g Nemunas 24,9 445,4 445,4 Šyša Nemunas 56,9 391,5 391,5 Mituva Nemunas 101,7 773,4 773,4 Vilka G g 36,0 232,9 232,9 Kamona G g 21,4 110,2 110,2 Šustis Šyša 39,9 131,2 131,2 Vidauja Mituva 45,2 410,2 410,2 Antvard Mituva 41,3 86,2 86,2 Į Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinį patenkančios savivaldyb s pavaizduotos 4 Paveiksle. 13

4 Paveikslas. Nemuno mažųjų intakų pabaseinio administracinis žem lapis 2.1.4. Minijos pabaseinis Pagrindin Minijos pabaseinio dalis yra Pajūrio žemumoje, aukštupys Žemaičių aukštumoje. Baseino upių tinklo tankumas (0,95 km/km 2 ) yra artimas Lietuvos vidurkiui. Ežerų palyginti nedaug (39), vidutinis baseino ežeringumas - 0,6 %. Ežeringiausias yra Babrungo baseinas (ežerai užima 5,5 % baseino ploto), kuriame yra Platelių ežeras (12 km 2 ). Miškingumas - apie 21 %. Svarbiausios pelk s - Reiskių Tyras (8,75 km 2 ) ir Aukštumal (apie 30 km 2 ). Minijos baseino vidutinis metinio nuot kio hidromodulis siekia net 13,1 l/s iš km 2, Minijos aukštupyje jis kiek mažesnis (11,8 l/s iš km 2 ), o Veiviržo baseine siekia net 14,3 l/s iš km 2. Vidutinis Minijos debitas žiotyse apie 38,5 m 3 /s. Bet ne visas Minijos vanduo suteka į Nemuno deltos atšakas: 18,4 km atstumu nuo žiočių nuo Minijos atsišakoja Klaip dos kanalas, žemiau Minijos kaimo protaka, įtekanti į Krokų Lankų ežerą, o dar viena atšaka įteka tiesiai į Kuršių marias. 5 lentel. Minijos pabaseinio pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai Up Vyresn up Ilgis, km Baseino plotas, km 2 Minija Nemunas 201,8 2942,1 Babrungas Minija 47,3 270,4 Salantas Minija 42,1 268,5 14

Alantas Minija 42,9 146,4 Žvelsa Minija 38,6 131,9 Veiviržas Minija 67,9 668,0 Tenenys Minija 71,9 300,0 Šalp Veiviržas 38,0 148,6 Ašva Veiviržas 48,4 218,7 Į Minijos pabaseinį patenkančios savivaldyb s pavaizduotos 5 Paveiksle. 5 Paveikslas. Minijos pabaseinio administracinis žem lapis 2.1.5. Lietuvos pajūrio upių baseinas Visas Lietuvos pajūrio upių baseinas išsid stęs Pajūrio žemumoje. Didžiausia up pabaseinyje yra Akmena-Dan, ištekanti iš Pajūrio žemumos ir per Klaip dos sąsiaurį įtekanti į Baltijos jūrą. Nuo versmių iki Kretingos ji vadinama Akmena, žemiau Dane. Vidutinis metinis nuot kio hidromodulis yra 13,1 l/s iš km 2, up s vidutinis debitas žiotyse apie 7,6 m 3 /s. 6 lentel. Lietuvos pajūrio upių baseino pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai Up Vyresn up Ilgis, km Baseino plotas, km 2 Bendras Lietuvoje Bendras Lietuvoje 15

Rąž Baltijos jūra 17,9 17,9 62,9 62,9 Erla Bartuva 27,6 27,6 111,4 111,4 Luoba Bartuva 52,2 52,2 353,9 353,9 Apš Bartuva 40,3-357,1 122,4 24,0 - siena Akmena-Dan Kuršių marios 62,5 62,5 580,2 580,2 Smeltal Kuršių marios 20,9 20,9 124,1 124,1 Klaip dos kanalas Kuršių marios 24,2 24,2 95,9 95,9 Eket Akmena-Dan 23,1 23,1 96,3 96,3 Į pajūrio upių baseiną patenkančios savivaldyb s pavaizduotos 6 Paveiksle. 2.1.6. Jūros pabaseinis 6 Paveikslas. Pajūrio upių baseino administracinis žem lapis Jūros ištakos yra Rietavo lygumoje, aukštupyje ji teka vakariniais Žemaičių aukštumos šlaitais, po to pasuka į Karšuvos žemumą, o pačiam žemupyje kerta Vilkyškių moreninį kalvagūbrį. Aukštupyje ir vidurupyje apie 80 % baseino paviršiaus dengia vidutinio sunkumo priemoliai, žemupio link padaug ja sunkių priemolių ir molių dengiamų plotų, 10 % baseino ploto užima sm lio salos. Baseino miškingumas yra apie 17 %. Vidutinis baseino upių tinklo tankumas 1,19 km/km 2, bet skirtingose baseino dalyse skiriasi: Šunijos baseine net 1,68 km/km 2, Aitros tik 0,81 km/km 2. Baseino ežeringumas itin mažas tik 0,04 % (iš viso yra 20 ežerų, didesnių kaip 0,5 ha, o jų bendras plotas 1,75 km 2 ). Tvenkiniai užima daug didesnį plotą apie 16 km 2. 16

Vidutinis Jūros baseino metinis nuot kio hidromodulis yra 9,6 l/s iš km 2, vandeningiausias yra Jūros aukštupys (13,8 l/s iš km 2 ), mažiausias vandeningumas yra Jūros intako Šešuvio baseine (8,2 l/s iš km 2 ). Vidutinis debitas Jūros žiotyse apie 38 m 3 /s. 7 lentel. Jūros pabaseinio pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai Up Vyresn up Ilgis, km Baseino plotas, km 2 Jūra Nemunas 171,8 3994,4 Šešuvis Jūra 114,9 1915,7 Aitra Jūra 33,7 220,0 Lokysta Jūra 45,7 173,4 Akmena Jūra 70,8 402,0 Šunija Jūra 35,1 158,6 Ežeruona Jūra 36,8 186,5 Up Šešuvis 40,2 134,7 Ančia Šešuvis 66,4 278,6 Šaltuona Šešuvis 73,2 570,1 Agluona Šešuvis 31,1 121,1 Bebirva Šaltuona 34,2 140,7 Į Jūros pabaseinį patenkančios savivaldyb s pavaizduotos 7 Paveiksle. 7 Paveikslas. Jūros pabaseinio administracinis žem lapis 17

2.1.7. Šventosios pabaseinis Šventoji yra didžiausias Neries intakas. Baseinas driekiasi iš šiaur s rytų į pietvakarius, apimdamas ežeringas Zarasų, Utenos, Mol tų aukštumas (25 % baseino ploto), Sv dasų ir Širvintų plynaukštes (54 %) ir dalį Vidurio Lietuvos žemumos (21 %). Paviršiuje vyrauja vidutinio sunkumo priemoliai (63 % baseino ploto), bet yra ir sm liu bei žvyru dengiamų plotų (27 %). Miškingumas 10 %, ežeringumas 3 %, upių tinklo tankumas 0,81 km/km 2. Metinio nuot kio hidromodulis aukštupyje yra 7 l/s iš km 2, vidurupyje 7,3-7,4 l/s iš km 2, žemupyje 8,2 l/s iš km 2. 8 lentel. Šventosios pabaseinio pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai Up Vyresn up Ilgis, km Baseino plotas, km 2 Visas Lietuvoje Visas Lietuvoje Šventoji Neris 246,0 246,0 6888,8 6888,8 Vyžuona Šventoji 26,0 26,0 414,7 414,7 Jara-Šetekšna Šventoji 82,0 82,0 610,5 610,5 Anykšta Šventoji 13,8 13,8 144,9 144,9 Virinta Šventoji 59,1 59,1 566,3 566,3 Siesartis Šventoji 64,1 64,1 615,7 615,7 Mūšia Šventoji 29,0 29,0 227,3 227,3 Armona Šventoji 29,6 29,6 218,9 218,9 Širvinta Šventoji 128,6 128,6 918,1 918,1 Kriauna Sartų ež. (Šventosios) 50,0 13,1 368,5 280,4 0,4- siena Į Šventosios pabaseinį patenkančios savivaldyb s pavaizduotos 8 Paveiksle. 2.1.8. Šešup s pabaseinis Lietuvoje yra 80 % Šešup s baseino ploto ir 53 % up s vagos ilgio. Šešup s aukštupys (27 km, baseino plotas 287 km 2 ) yra Lenkijoje, vakarin vidurupio ir žemupio dalis (62 km, 919 km 2 ) Kaliningrado srityje, dar 52 km up teka Lietuvos Kaliningrado srities siena. Lietuvoje Šešup teka Užnemun s žemuma, o jos pačios ir intakų aukštupiai drenuoja Sūduvos aukštumą. Baseino paviršiuje vyrauja vidutinio sunkumo ir sunkūs priemoliai. Miškingumas sudaro apie 15 %, didžiausias miškų masyvas Kazlų Rūdos miškai. Didžiausios pelk s Žuvintas (68,5 km 2 ), Amalvo pelk s (34,1 km 2 ), Ežer lio pelk (20 km 2 ). Viso Šešup s baseino ežeringumas apie 1 % (iš viso 269 ežerai, didesni kaip 0,5 ha, jų bendras plotas 68,2 km 2 ), tačiau daugiau kaip 60 % bendro ežerų ploto tenka Šešup s dešiniojo intako Dovin s baseinui (jo ežeringumas 7,3 %). Didžiausi ežerai Dusia (23,3 km 2 ) ir Žuvintas (10,3 km 2 ). Upių tinklas tankus (1,35 km/km 2 ), didžiąją jo dalį (62 %) sudaro trumpesni kaip 3 km maži upeliai ir melioravimo grioviai. 18

8 Paveikslas. Šventosios up s pabaseinio administracinis žem lapis Baseino vidutinis metinio nuot kio hidromodulis yra 5,6 l/s iš km 2, kalvotame aukštupyje jis didesnis (6,6 l/s iš km 2 ), žemumoje mažesnis (3,9 l/s iš km 2 ). Šešup s vidutinis debitas žiotyse siekia 34,2 m 3 /s. 9 lentel. Šešup s pabaseinio pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai Up Vyresn up Ilgis, km Baseino plotas, km 2 Bendras Lietuvoje Bendras Lietuvoje Šešup Nemunas 297,6 157,5 6104,8 4899 51,2 - siena Kirsna Šešup 28,1 28,1 457,8 457,8 Dovin Šešup 47,0 47,0 588,7 588,7 Sasna Šešup 21,3 21,3 102,2 102,2 Rausv Šešup 48,6 48,6 204,1 204,1 Pilv Šešup 57,1 57,1 329,8 329,8 Višakis Šešup 44,5 44,5 332,8 332,8 Širvinta Šešup 43,8 17,9 1312,9 1011,0 20,2 - siena Nova Šešup 69,3 69,3 403,3 403,3 Siesartis Šešup 60,5 60,5 197,6 197,6 19

Up Vyresn up Ilgis, km Baseino plotas, km 2 Bendras Lietuvoje Bendras Lietuvoje Jotija Šešup 47,9 47,9 275,0 275,0 Gasda Kirsna 14,4 14,4 112,8 112,8 Amalv -Šalavanta Dovin 25,6 25,6 137,4 137,4 Jūr Višakis 39,3 39,3 111,3 111,3 Liepona Širvinta 35,1 12,2 104,6 78,0 22,9 - siena Šeimena Širvinta 49,1 49,1 648,1 648,1 Širvinta Šeimena 54,5 54,5 363,1 363,1 Penta Nova 31,3 31,3 112,7 112,7 Orija Jotija 32,1 32,1 102,8 102,8 Į Šešup s pabaseinį patenkančios savivaldyb s pavaizduotos 9 Paveiksle. 9 Paveikslas. Šešup s up s pabaseinio administracinis žem lapis 20

2.1.9. Žeimenos pabaseinis Formalios Žeimenos up s versm s Žeimenų ežeras. Ji teka Žeimenos sm lingąja lyguma, o jos intakų aukštupiai drenuoja Aukštaičių ir Švenčionių aukštumų pašlaites. Žeimenos baseinas pasižymi itin dideliu ežerų skaičiumi: iš viso baseine yra 479 ežerai, didesni kaip 0,5 ha, jų suminis plotas sudaro 180 km 2 (ežeringumas 6,4 %). Tuo tarpu upių tinklo tankumas mažas tik 0,47 km/km 2. Gamtinių sąlygų kompleksas palankus formuotis požeminiams vandenims: miškingumas 31 %, lengvos mechanin s sud ties gruntai dengia 76 % baseino paviršiaus. Nors Žeimenos baseinas sudaro 11 % Neries baseino ploto, jis formuoja apie 25 % metinio nuot kio. Metinio nuot kio hidromodulis Žeimenos aukštupyje yra 7,1 l/s iš km 2, žemupyje 8,2 l/s iš km 2. Žeimena yra viena švariausių didesnių Lietuvos upių, ypač švarios yra Būka (Žeimenos intakas) ir Švogina (įteka į Dringio ežerą). 10 lentel. Žeimenos pabaseinio pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai Up Vyresn up Ilgis, km Baseino plotas, km 2 Žeimena Neris 79,6 2792,7 Kiauna Žeimena 15,9 301,3 Lakaja Žeimena 29,1 432,1 Saria Žeimena 27,9 78,7 Mera-Kūna Žeimena 60,2 204,4 Dubinga Žeimena 17,8 410,4 Šakarvos upelis Žeimenų ež. (Žeimenos) 0,1 495,4 Kretuona Žeimenų ež. (Žeimenos) 2,3 157,1 Dumblys Šakarvos upelio 1,1 317,7 Dringykščia Šakarvos upelio 0,6 149,9 Dumblyn Dringykščio ež. (Dringykščios) 0,7 148,1 Švogina Dringio ež. (Dumblyn s) 14,8 82,7 Alksnel Linkmeno ež. (Dumblio) 0,03 130,9 As ka Linkmeno ež. (Dumblio) 0,6 183,0 Srov As ko ež. (As kos) 5,5 179,2 Būka Baluošo ež. (Srov s) 8,1 145,8 Aiseta Kiauno ež. (Kiaunos) 3,7 231,2 Peršokšna-Dumbl Lakaja 26,4 105,3 Spengla Dubinga 10,8 135,1 2.1.10. Merkio pabaseinis Merkys yra dešinysis Nemuno intakas ir yra ilgiausia Pietryčių Lietuvos up. Merkio aukštupys Baltarusijoje drenuoja Ašmenos aukštumos pakraštį, kai kurie dešinieji intakai Dzūkų aukštumos pap des, bet didžioji baseino dalis plyti sm lingose Dainavos ir Vok s-merkio vidurupio 21

10 Paveikslas. Žeimenos up s pabaseinio administracinis žem lapis lygumose. Kadangi paviršiuje paplitę sm liai (jie dengia 67 % baseino ploto), auga pušynai (miškingumas apie 40 %). Didžiausi miškų masyvai Rūdinkų ir Gudų girios. Baseine yra 175 ežerai didesni kaip 0,5 ha (ežeringumas 0,9 %). Ežeringiausias yra dešiniojo Merkio intako Var n s baseinas (ežeringumas 2,6 %), kuriame yra Daugų ežerynas. Didžiausi ežerai: Daugų (9,54 km 2 ), Nedzingis (3,16 km 2 ), Didžiulis (1,92 km 2 ), Lavysas (1,62 km 2 ), Gl bas (1,36 km 2 ), Lielukas (1,14 km 2 ), Suvingis (1,09 km 2 ), Grūda (1,03 km 2 ). Didžiausios pelk s: Čepkelių raistas (58,6 km 2 ), Rūdninkų pelk (5 km 2 ), Kernav s pelk (9 km 2 ). Baseine vyrauja vandeniui laidūs gruntai. 11 lentel. Merkio pabaseinio pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai Up Vyresn up Ilgis, km Baseino plotas, km 2 Bendras Lietuvoje Bendras Lietuvoje Merkys Nemunas 203,0 185,2 4415,7 3781 5 - siena Lukna Merkys 28,9 28,9 184,9 184,9 Šalčia Merkys 75,8 65,0 748,9 596,2 8,8 - siena Spengla Merkys 25,9 25,9 148,3 148,3 Verseka Merkys 47,6 47,6 384,4 334,0 Var n Merkys 47,7 47,7 410,8 410,8 Amarnia Merkys 15,1 15,1 144,0 144,0 22

Ūla-Pelesa Merkys 84,4 16,5 752,9 451,2 3,4 - siena Grūda Merkys 36,2 36,2 248,4 239,0 Šalčykščia Šalčia 19,1 11,3 117,9 68,7 4,9 - siena Visinčia Šalčia 52,8 52,8 227,0 227,0 Nočia Ūla-Pelesa 24,6 8,6 122,7 63,7 16 - siena Skroblus Merkys 17,3 17,3 76,1 76,1 Į Merkio pabaseinį patenkančios savivaldyb s pavaizduotos 11 Paveiksle. 11 Paveikslas. Merkio up s pabaseinio administracinis žem lapis 2.1.11. Dubysos pabaseinis Dubysos baseinas siauras (plačiausioje vietoje jis yra 50 km pločio, o baseino ilgis apie 90 km), nes up, užuot tek jusi paviršiaus nuolydžio kryptimi link Vidurio Lietuvos ir Karšuvos žemumų, r žiasi į Žemaičių aukštumos rytinį kraštą. Baseino paviršiuje vyrauja vidutinio sunkumo gruntai (70 % baseino ploto), 11 % baseino dengia sm liai, 9 % - sunkus priemolis. Miškų išlikę labai nedaug (miškingumas tik 13 %), daugiausiai jų yra aukštupyje. Tarpgūbriuose ir duburiuose yra didelių pelkių Didysis Tyrulis (38 km 2 ), Praviršulio pelk (32 km 2 ), Tytuv nų Tyrelis, Šiluvos Tyrelis. Baseine yra 40 ežerų, didesnių kaip 0,5 ha, bet jų bendras plotas tik 5,5 km 2, t.y., vyrauja 23

maži ežeriukai, tod l ežeringumas tik 0,27 %. Didesnį paviršiaus plotą negu ežerai užima tvenkiniai. Vidutinis baseino nuot kio metinis hidromodulis yra 7 l/s iš km 2, Dubysos aukštupyje 6,8 l/s iš km 2, Kražant s baseino aukštupyje 11,2 l/s iš km 2, žemupyje 9,3 km 2. Vidutinis debitas Dubysos žiotyse yra 14,2 m 3 /s. 12 lentel. Dubysos pabaseinio pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai Up Vyresn up Ilgis, km Baseino plotas, km 2 Dubysa Nemunas 130,9 1972,6 Šiauš Dubysa 32,0 120,5 Kražant Dubysa 87,4 378,3 Gryžuva Dubysa 13,6 190,0 Lapiš Dubysa 21,1 90,6 Lukn Dubysa 25,8 133,3 Gynev Dubysa 35,7 124,7 Šimša Gauštvinio ež. (Gryžuvos) 28,0 130,4 Ventos perkasas Dubysa 8,5 69,4 Į Dubysos pabaseinį patenkančios savivaldyb s pavaizduotos 12 Paveiksle. 12 Paveikslas. Dubysos up s pabaseinio administracinis žem lapis 24

2.1.12 Priegliaus baseinas Iš 15 500 km 2 Priegliaus up s baseino ploto Lietuvai priklauso tik 65 km 2. Daugiausiai to ploto sudaro Vištyčio ežero ir jo intakų drenuojamas plotas. Priegliaus baseino teritorija yra Baltiškųjų aukštumų vakarin je periferijoje, jame vyrauja jauriniai dirvožemiai. Upių tinklo tankumas 0,75-1,00 km/km 2, ežeringumas 0-2 %. Vidutinis metinis nuot kis yra 6-7 l/s iš km 2. Miškingumas mažiau kaip 10 %. 13 lentel. Priegliaus up s baseino pagrindinių upių ilgiai ir baseinų plotai Up Vyresn up Ilgis, km Baseino plotas, km 2 Vidupis Pisa 7,0 19,4 Vyžaina Vištyčio ežeras 6,6 55,6 2.2. Vandens telkinių (upių, ežerų ir tvenkinių) tipologija Pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymo reikalavimus, vandens telkinio būkl turi būti vertinama pagal ją apibūdinančių elementų reikšmių nuokrypius nuo natūralių, žmogaus veiklos nepaveiktų sąlygų, dar vadinamų etalonin mis. Tačiau įvairiuose vandens telkiniuose d l specifinių natūralių faktorių etalonin s sąlygos yra skirtingos. Pavyzdžiui, Dzūkijoje tekantis Skroblus iš kitų Lietuvos upių išsiskiria labai didel mis fosforo koncentracijomis, kurias, manoma, nulemia ne žmogaus įtaka, bet gruntų savyb s. Tod l vandens telkiniai pagal gamtines savybes skirstomi į tipus su jiems būdingomis etalonin mis sąlygomis. Nuo pastarųjų skaičiuojami nuokrypiai ir formuojama vandens telkinių tipams būdinga būkl s vertinimo sistema. Lietuvos paviršinių vandenų tipologija buvo sudaryta pagal Bendrosios vandens politikos direktyvos (toliau BVPD) nurodytus faktorius, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis apie natūralius vandens gyvūnijos ir augalijos skirtumus, atsirandančius d l skirtingų aplinkos sąlygų. Buvo vertinamas teritorijos, kurioje išsid stę vandens telkiniai, aukštis virš jūros lygio (absoliutinis aukštis), geologinis pagrindas, vidutinis up s vagos nuolydis (upių), baseino plotas (upių), paviršiaus plotas (ežerų) ir vidutinis gylis (ežerų). Visa Lietuva yra išsid sčiusi Baltijos jūros ekologiniame regione, o jos geologinis pagrindas yra kalkinis, tod l visi upių ir ežerų tipai pagal geologinį pagrindą nesiskiria. Beveik visa Lietuvos teritorija yra 200 m virš jūros lygio ir tik labai nedidel šalies dalis, kurioje yra keletas vandens telkinių, yra šiek tiek iškilusi daugiau kaip 200 m virš jūros lygio. D l šios priežasties bei tokių mažų aukščio skirtumų nepasteb ta natūralių biologinių bendrijų skirtumų, visi vandens telkiniai priskirti tai pačiai aukščio kategorijai. Mokslinių tyrimų duomenimis upių vagų nuolydis sukelia reikšmingus žuvų bendrijų skirtumus up se, kurių baseino plotas >100 km 2, tod l tokių upių tipologija pagal min tą faktorių skirtinga. Atsižvelgiant į tai, kad n ra duomenų apie biologinių parametrų skirtumus ežeruose, kurių paviršiaus plotas skirtingas, visi ežerai priskirti tai pačiai dydžio grupei. Atsižvelgiant į visas šias sąlygas, Lietuvoje buvo nustatyti 7 upių tipai (14 Lentel ) ir 3 ežerų tipai (15 Lentel ). Nemuno UBR yra visi 7 upių tipai ir visi 3 ežerų tipai. 25

14 Lentel. Lietuvos upių tipologija Tipas Ekoregionas Absoliutinis Baseino aukštis, m plotas, km 2 1 <100 Vidutinis vandens paviršiaus nuolydis, m/km 2 100 1 000 <0,7 3 100 1 000 >0,7 4 Baltijos jūros < 200 1 000 10 000 <0,3 5 1 000 10 000 >0,3 6 >10 000 <0,3 7 >10 000 >0,3 Geologinis pagrindas Kalkinis 15 Lentel. Lietuvos ežerų tipologija Tipas Ekoregionas Absoliutinis Vidutinis aukštis, m gylis, m 1 < 3 2 Baltijos jūros < 200 3-9 3 > 9 Paviršiaus plotas, km 2 Geologinis pagrindas > 0,5 Kalkinis 2.3. Vandens telkiniai Siekiant užtikrinti efektyvų vandens ir vandens telkinių valdymą bei apsaugą, buvo išskirti smulkiausi administraciniai vandens valdymo vienetai, vadinamieji paviršiniai vandens telkiniai. Nemuno UBR identifikuoti 643 upių vandens telkiniai ir 289 ežerų vandens telkiniai (didesni nei 50 ha). Lietuva turi užtikrinti, kad iki 2015 m. būtų pasiekta gera vandens telkinių būkl. Galimos išimtys yra numatytos tik dirbtiniems vandens telkiniams (toliau DVT) arba labai stipriai pakeistiems vandens telkiniams (toliau LPVT) bei kai kuriais kitais atvejais. Tokie telkiniai pateikti 13 Paveiksle. Dirbtiniais, t. y. žmogaus sukurtais, vandens telkiniais laikomi nebenaudojami dideli (> 50 ha ploto) karjerai, pripildyti vandeniu ir vandens nuot kio nukreipimo kanalai (Merkio-Vok s, Šventosios-Nev žio, Ventos-Dubysos, L vens-nev žio) bei kiti dideli kanalai (Karaliaus Vilhelmo). LPVT laikomi vandens telkiniai, kurių charakteristikos yra stipriai paveiktos žmogaus veiklos. Pažym tina, kad labai pakeisti telkiniai išskiriami tik tuo atveju, jei: pageidaujamų tikslų, kuriuos padeda pasiekti vandens telkinio pakeistos charakteristikos, d l techninių galimybių ar per didelių sąnaudų negalima pasiekti kitomis priemon mis, kurios aplinkos apsaugos atžvilgiu būtų pranašesn s; telkinio hidromorfologinių charakteristikų pakeitimas, kuris būtų būtinas norint pasiekti gerą vandens būklę, tur tų reikšmingą neigiamą poveikį navigacijai, elektros gamybai, geriamo vandens tiekimui, apsaugai nuo potvynių, žem s sausinimui ir kitoms svarbioms subalansuotoms žmogaus veiklos rūšims. Nemuno UBR labai pakeistiems vandens telkiniams priskirti: Klaip dos Uosto akvatorija; 54 tvenkiniai, didesnio nei 50 ha ploto; 26

Merkio up s atkarpa nuo Merkio-Vok s kanalo iki Cirvijos up s žiočių (debitas sumaž jęs 80%); Nemunas žemiau Kauno hidroelektrin s; Ištiesintos vagos up s Nemuno regiono žemumose. Upių ruožai, kuriuose natūralus vandens nuot kis yra žymiai sumaž jęs, priskirti LPVT, kadangi vandens organizmų bendrijų tyrimų duomenys rodo, kad nuot kio sumaž jimas turi gana didel s neigiamos įtakos bendrijoms (ypač jei tai nutinka sausuoju metų laikotarpiu). Nemuno UBR tokio pobūdžio spaudimo yra stipriai paveiktas tik vienas vandens telkinys Merkio up s atkarpa žemiau Merkio-Vok s kanalo. Daugiau nei 80% Merkio debito tenka Papio ežero (priskirto NATURA 2000 saugomoms teritorijoms), kuris priklauso Vok s up s baseinui, palaikymui. Nemuno up s ruožo žemiau Kauno hidroelektrin s priskyrimo LPVT priežastys: žymus vandens lygio svyravimas d l hidroelektrin s veiklos, dirbtinis kranto linijos formavimas ir palaikymas (dambos), vagos gilinimas bei žmogaus veikla kaimynin se šalyse (Kaliningrado sritis). Dar vienas vandens telkinys atitinkantis didelių morfologinių pokyčių kriterijus yra Klaip dos uostas, užimantis apie 623 ha Kuršių marių vandens paviršiaus ploto. Klaip dos uostas priskirtas LPVT, kadangi d l didelių morfologinių pokyčių Kuršių mariose pasiekti geros būkl s neįmanoma. Daugiau informacijos apie žmogaus veiklos poveikį vandens telkiniams rasite 3.4 skyriuje. 27

13 Paveikslas. Nemuno UBR labai pakeisti ir dirbtiniai vandens telkiniai 28

3. ŽMOGAUS VEIKLOS POVEIKIS PAVIRŠINIAMS VANDENS TELKINIAMS 3.1. Sutelktoji tarša Sutelktąja tarša vadinama iš konkretaus šaltinio išleidžiama tarša iš išleistuvų išleidžiamos miestų buitin s nuotekos, lietaus nuotekos, fermų ir kitų pramon s objektų nuotekos, žuvininkyst s tvenkinių vanduo. Atitinkamai objektai, sukeliantys tokią taršą, vadinami sutelktosios taršos šaltiniais. Toliau ir bus aptarti pagrindiniai pabaseiniuose esantys sutelktosios taršos šaltiniai. Nemuno UBR yra daug pramon s objektų, vystančių tokias veiklas kaip energetika, atliekų tvarkymas, trąšų gamyba, gyvulinkyst ir paukštininkyst bei kitas veiklas, patenkančias į sarašą veiklų, kurios gali sukelti itin didelį neigiamą poveikį aplinkai ir kurioms vykdyti privaloma gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrol s (TIPK) leidimus, pagal Aplinkos ministro patvirtinto įsakymo D l taršos integruotos prevencijos ir kontrol s leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo (toliau TIPK Taisykl s) 1 priedą. Šiuose leidimuose taršos objektams nustatomos galimos teršalų išleidimo normos, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis aplinkai. 3.1.1. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis Šiuo metu pabaseinyje yra 43 įmon s, turinčios gauti TIPK leidimus pagal TIPK Taisyklių 1 priedą (16 Lentel ). 16 Lentel. Objektai Neries pabaseinyje, turintys TIPK leidimus (pagal TIPK Taisyklių 1 priedą) Eil. Nr. Pavadinimas Aprašymas 1 UAB Var nos šiluma Var nos RK Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW. 2 UAB Energijos sistemų servisas Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus fil. Kauno Petrašiūnų elektrin šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW 3 UAB Energijos sistemų servisas Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus Kauno elektrin šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW 4 AB Jonavos šilumos tinklai Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW 5 UAB Vilniaus energija Elektrin Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW 6 UAB Vilniaus energija Elektrin Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus Nr.2 (E-2) šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW 7 UAB Vilniaus energija Nr. 8 (RK- Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus 8) šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW 8 UAB Vilniaus energija Elektrin Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus Nr.2 (RK-2) šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW 9 AB Pagirių šiltnamiai Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW 10 AB Kauno ketaus liejykla Įrenginiai ketui arba plienui (pirminio arba antrinio lydymo), įskaitant nepertraukiamą liejimą, gaminti, kurių paj gumas didesnis kaip 2,5 tonos per valandą. 11 AB Stiklo fabrikas Aleksotas Įrenginiai stiklui, įskaitant ir stiklo pluoštą, kurių lydymo

12 UAB Paroc UAB Paroc (2 linija) 13 AB Palemono keramika 14 AB Rokų keramika 15 AB Achema 16 AB Sanitas 17 UAB Vilniaus sąvartynas 18 UAB Izobara Beržul s sąvartynas 19 UAB EMP 20 UAB Dormeka 21 AB Vilniaus vandenys 22 23 UAB Kauno švara Lapių sąvartynas UAB Jonavos paslaugos Sąvartynas Jonalaukio km. 24 UAB Izobara 25 SP UAB Tvarkyta 26 UAB Grigišk s N.Verkių cechas 27 UAB Grigišk s 28 UAB Kauno grūdai ir partneriai Kaunas 29 UAB Kaišiadorių paukštynas paj gumas didesnis kaip 20 tonų per dieną, gaminti. Įrenginiai mineralin ms medžiagoms lydyti, įskaitant mineralinio pluošto gamybą, kurių lydymo paj gumas didesnis kaip 20 tonų per dieną. Įrenginiai keraminiams gaminiams degimo būdu gaminti, ypač stogų čerp ms, plytoms, ugniai atsparioms plytoms, čerp ms, molio dirbiniams arba porcelianui, kurių gamybos paj gumas didesnis kaip 75 tonos per dieną ir/arba kurių degimo krosnies paj gumas didesnis kaip 4 m3, o vienos krosnies džiovinimo talpa didesn kaip 300 kg/m3. Įrenginiai keraminiams gaminiams degimo būdu gaminti, ypač stogų čerp ms,plytoms, ugniai atsparioms plytoms, čerp ms, moliodirbiniams arba porcelianui, kurių gamybos paj gumasdidesnis kaip 75 tonos per dieną ir/arba kurių degimokrosnies paj gumas didesnis kaip 4 m3, o vienos krosniesdžiovinimo talpa didesn kaip 300 kg/m3. Chemijos įrenginiaifosforo, azoto arba kalio trąšoms (paprastoms ar kompleksin ms) gaminti. Įrenginiai, kuriuose pagrindiniams farmacijos produktams gaminti naudojami cheminiai arba biologiniai būdai. Įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti, kai jų paj gumas didesnis kaip 50 t per dieną Įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti, kai jų paj gumas didesnis kaip 50 t per dieną Įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti, kai jų paj gumas didesnis kaip 50 t per dieną Įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti, kai jų paj gumas didesnis kaip 50 t per dieną Įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti, kai jų paj gumas didesnis kaip 50 t per dieną Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras paj gumas didesnis kaip 25000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus. Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras paj gumas didesnis kaip 25000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus. Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras paj gumas didesnis kaip 25000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus. Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras paj gumas didesnis kaip 25000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus. Popierius ir kartonas, kurių gamybos paj gumas didesnis kaip 20 tonų per dieną. Popierius ir kartonas, kurių gamybos paj gumas didesnis kaip 20 tonų per dieną. Augalin s žaliavos, kurių galutinio produkto gamybos paj gumas didesnis kaip 300 tonų per dieną (ketvirčio vidurkis) Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams 30

30 UAB Girel s paukštynas 31 AB Vilniaus paukštynas 32 AB Vievio paukštynas 33 UAB Zujų paukštynas 34 35 Ūkinink Audron Jagminien (paukštynas) UAB Cestos maistas Puorių paukštynas 36 UAB Lietnorsvinas 37 AB BERŽŲ KOMPLEKSAS 38 ŽŪB Vyčia 39 UAB Dainiai 40 UAB Cestos maistas 41 UAB Merkio agrofirma 42 UAB V jin 43 AB Želv Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m sin ms kiaul ms (daugiau kaip 30 kg)arba 750 vietų paršaved ms Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m sin ms kiaul ms (daugiau kaip 30 kg)arba 750 vietų paršaved ms Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m sin ms kiaul ms (daugiau kaip 30 kg)arba 750 vietų paršaved ms Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m sin ms kiaul ms (daugiau kaip 30 kg)arba 750 vietų paršaved ms Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m sin ms kiaul ms (daugiau kaip 30 kg)arba 750 vietų paršaved ms Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m sin ms kiaul ms (daugiau kaip 30 kg)arba 750 vietų paršaved ms Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m sin ms kiaul ms (daugiau kaip 30 kg)arba 750 vietų paršaved ms Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m sin ms kiaul ms (daugiau kaip 30 kg)arba 750 vietų paršaved ms Neries pabaseinis yra ekonomiškai labiausiai išvystytas Lietuvos regionas, kuriame yra ir du didžiausi miestai Vilnius ir Kaunas. Gyventojų pragyvenimo lygis Neries pabaseinyje yra aukštesnis negu Lietuvos vidurkis. Tuo galima paaiškinti ir didesnį negu kituose pabaseiniuose vandens suvartojimą, kuris sudaro apie 80 litrų žmogui per dieną (ltr./žm./d.). Planuojama, kad vandens suvartojimo lygis Neries pabaseinyje augs ir 2015 metais gali siekti 140 litr/žm/d (17 Lentel ). 17 Llentel. Gyventojų skaičiaus ir vandens suvartojimo kitimas Neries pabaseinis Dabartin situacija Kitimo prognoz 2015 m. Gyventojų sk. 1 133 400 Miesto 987 987 Sumaž jimas, 0,5% per metus Kaimo 145 413 Vandens suvartojimas, ltr/žm/d 80,6 Padid jimas iki 130-140 Šaltinis: Statistikos metraštis ir Investiciniai vandentvarkos planai Ne visose gyvenviet se pastatytos nuotekų valyklos, tod l nevalytos namų ūkių sektoriuje susidarančios nuotekos teršia vandens telkinius. (18 lentel ). 31

18 lentel. Miesto nuotekų valyklų skaičius Neries pabaseinyje 2005 m. situacija Gyventojų skaičius Gyvenviečių Valyklų skaičius. skaičius >10 000 5 5 2 000 10 000 14 13 500 2 000 36 22 Šaltinis: AAA 3.1.2. Nev žio pabaseinis Pabaseinyje yra 22 didel s įmon s, turinčios TIPK leidimus pagal TIPK Taisyklių 1 priedą, tarp kurių yra ir įmon s potencialūs pavojingų medžiagų taršos židiniai. 19 lentel. Objektai Nev žio pabaseinyje, turintys TIPK leidimus (pagal TIPK Taisyklių 1 priedą) Eil. Nr. Pavadinimas Aprašymas 1 AB Panev žio energija Panev žio Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus RK-1 šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW. 2 AB Panev žio energija Panev žio Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus RK-2 šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW. 3 AB Danisco Sugar Panev žys Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW. 4 AB Simega Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW. 5 AB Panev žio stiklas Įrenginiai stiklui, įskaitant ir stiklo pluoštą, kurių lydymo paj gumas didesnis kaip 20 tonų per dieną, gaminti. 6 AB Lifosa Chemijos įrenginiai fosforo, azoto arba kalio trąšoms (paprastoms ar kompleksin ms) gaminti. 7 AB Kemira- Lifosa Chemijos įrenginiai fosforo, azoto arba kalio trąšoms (paprastoms ar kompleksin ms) gaminti. 8 9 UAB Skongailis K dainių Zabieliškių sąvartynas AB Panev žio specialus autotransportas 10 UAB Linas Nordic 11 UAB Krekenavos m sa 12 AB Danisco Sugar K dainių padalinys 13 AB Danisco Sugar Panev žys 14 AB Pieno žvaigžd s Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras paj gumas didesnis kaip 25 000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus. Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras paj gumas didesnis kaip 25 000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus. Įmon s, kuriose atliekamas pirminis pluošto arba tekstil s apdorojimas (plovimas, balinimas, merserizavimas) arba dažymas ir kurių apdorojimo paj gumas didesnis kaip 10 tonų pluošto per dieną. Skerdyklos, kurių skerdienos gamybos paj gumas didesnis kaip 50 tonų per dieną. Augalin s žaliavos, kurių galutinio produkto gamybos paj gumas didesnis kaip 300 tonų per dieną (ketvirčio vidurkis) Augalin s žaliavos, kurių galutinio produkto gamybos paj gumas didesnis kaip 300 tonų per dieną (ketvirčio vidurkis) Pieno apdorojimo ir perdirbimo įmon s, į kurias priimama daugiau kaip 200 tonų pieno per dieną 32

Eil. Nr. Pavadinimas 15 ŽŪK Mikoliškio paukštynas 16 ŽŪB Audrupio paukštynas 17 UAB Lietbro 18 UAB Staniūnų paukštynas 19 Labūnavos ŽŪB 20 UAB Krekenavos agrofirma 21 UAB Saerimner 22 AB Lietkabelis Aprašymas (metinis vidurkis). Intensyvaus paukščiųauginimoįrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams. Intensyvaus paukščiųauginimoįrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams. Intensyvaus paukščiųauginimoįrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams. Intensyvaus paukščiųauginimoįrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams. Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m sin ms kiaul ms (daugiau kaip 30 kg) arba 750 vietų paršaved ms Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m sin ms kiaul ms (daugiau kaip 30 kg) arba 750 vietų paršaved ms Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m sin ms kiaul ms (daugiau kaip 30 kg) arba 750 vietų paršaved ms Įrenginiai, kuriuose, naudojant organinius tirpiklius, atliekamas medžiagų, daiktų arba gaminių paviršiaus apdorojimas taurinimas, šlichtinimas, dengimas, riebalų šalinimas, atspariu vandeniui darymas, klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas ir kurių vartojimo paj gumas didesnis kaip 150 kg per valandą arbadidesnis kaip 200 tonų per metus. Gyventojų skaičius Nev žio pabaseinyje yra mažesnis negu Neries pabaseinyje. Čia yra tik vienas miestas, kuriame gyventojų skaičius viršija 100 000. Pragyvenimo lygis Nev žio pabaseinyje yra žemesnis negu, sakykime, Neries pabaseinyje esančiame Vilniaus regione, tod l suvartojamo vandens kiekis vienam žmogui Nev žio pabaseinyje taip pat yra mažesnis negu Neries pabaseinyje. Investiciniuose vandentvarkos planuose numatyta, kad vandens suvartojimas pabaseinyje išaugs iki 130 ltr./žm./d (20 lentel ). Ne visų mažų gyvenviečių nuotekos yra valomos, tod l dalis vandens telkinių yra teršiami jų buitin mis nuotekomis (21 lentel ). 20 lentel. Gyventojų skaičiaus ir vandens suvartojimo kitimas Nev žio pabaseinis Dabartin situacija Kitimo prognoz 2015 m. Gyventojų sk. 222 634 Miesto 148 332 Sumaž jimas, 0,5% per metus Kaimo 74 302 Vandens suvartojimas, ltr./žm./d 67,7 Padid jimas iki 100-130 Šaltinis: Statistinis metraštis ir investiciniai vandentvarkos planai 21 lentel. Miesto nuotekų valyklų skaičius Nev žio pabaseinyje 2005 m. situacija Gyventojų skaičius Gyvenviečių Valyklų skaičius skaičius >10 000 2 2 2 000 10 000 2 2 500 2 000 50 37 Šaltinis: AAA 33

3.1.3. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje yra 10 didelių įmonių, turinčių TIPK leidimus pagal TIPK Taisyklių 1 priedą. 22 lentel. Objektai Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje, turintys TIPK leidimus (pagal TIPK Taisyklių 1 priedą) Eil. Nr. Pavadinimas Aprašymas 1 UAB Litekso filialas Alytaus Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis 2 3 energija, Alytaus RK UAB Litekso filialas Druskininkų šiluma Druskininkų RK. UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, Alytaus regiono nepavojingų atliekų sąvartynas, Takniškių k., Alytaus r. 4 AB Alytaus tekstil, Alytus 5 UAB Domantonių paukštynas, Muižel nų k., Alytaus r. 6 AB Lietuvos elektrin 7 UAB Šilut s šilumos tinklai RK 8 UAB Elektr nų KĮK 9 AB Šilut s baldai 10 UAB Girkalnio kiaulių kompleksas galingumas didesnis kaip 50 MW. Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW. Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras paj gumas didesnis kaip 25 000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus. 1. Įmon, kurioje atliekamas pirminis pluošto arba tekstil s apdorojimas (plovimas, balinimas, merserizavimas) arba dažymas ir kurių apdorojimo paj gumas didesnis kaip 10 tonų pluošto per dieną. 2. Įrenginiai, kuriuose, naudojant organinius tirpiklius, atliekamas medžiagų, daiktų arba gaminių paviršiaus apdorojimas taurinimas, šlichtinimas, dengimas, riebalų šalinimas, atspariu vandeniui darymas, klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas ir kurių vartojimo paj gumas didesnis kaip 150 kg/val arba didesnis kaip 200 t/metus 40 000 vietų paukščiams Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW. Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW. 1. Įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti, kai jų paj gumas didesnis kaip 50 t per dieną 2. Įrenginiai komunalin ms atliekoms deginti, kai jų paj gumas didesnis kaip 3 t/val. Įrenginiai, kuriuose, naudojant organinius tirpiklius, atliekamas medžiagų, daiktų arba gaminių paviršiaus apdorojimas taurinimas, šlichtinimas, dengimas, riebalų šalinimas, atspariu vandeniui darymas, klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas ir kurių vartojimo paj gumas didesnis kaip 150 kg/val arba didesnis kaip 200 t/metus 2000 vietų m sin ms kiaul ms (daugiau kaip 30 kg) arba 750 vietų paršaved ms. Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje n ra didelių gyvenviečių, kuriose gyventų virš 100 000 gyventojų, bet yra septyni miestai, turintys virš 10 000 gyventojų. Pabaseinyje dominuoja mažesn s 34

urbanizuotos teritorijos. Prognozuojama, kad vandens suvartojimas gali padid t beveik 2 kartus (23 lentel ). 23 lentel. Gyventojų skaičiaus ir vandens suvartojimo kitimas Nemuno mažųjų intakų Dabartin pabaseinis situacija Kitimo prognoz, 2015 m. Gyventojų sk. 380 244 Miesto 179 595 Sumaž jimas, 0,5% per metus Kaimo 200 649 Vandens suvartojimas, l/žm/d 69 Padid jimas iki 100-130 Šaltinis: Statistinis metraštis ir investiciniai vandentvarkos planai Šiuo metu miesteliuose, kur gyvena virš 2000 gyventojų, tik Pag giuose n ra nuotekų valyklos, tačiau tokia valykla Pag giuose jau yra planuojama. (24 lentel ). 24 lentel. Miesto nuotekų valyklų skaičius Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje 2005 m. situacija Gyventojų skaičius Gyvenviečių skaičius Valyklų skaičius >10 000 7 7 2 000 10 000 10 9 500 2000 70 44 Šaltinis: AAA 3.1.4. Minijos pabaseinis Pramon s sektorius šiuo metu turi reikšmingą poveikį aplinkai, šiuo metu pabaseinyje yra 10 didelių pramon s įmonių (25 lentel ), kurios turi TIPK leidimus pagal TIPK Taisyklių 1 priedą. 25 lentel. Objektai Minijos pabaseinyje, turintys TIPK leidimus (pagal TIPK Taisyklių 1 priedą) Eil. Nr. Pavadinimas Aprašymas 1 VšĮ Grunto valymo technologijos Atliekų tvarkymas Gyvulin s žaliavos (išskyrus pieną), kurių galutinio 2 UAB Master Foods produkto gamybos paj gumas didesnis kaip 75 tonos per dieną. Pieno apdorojimo ir perdirbimo įmon s, į kurias 3 UAB Vilkyškių pienin priimama daugiau kaip 200 tonų pieno per dieną (metinis vidurkis). 4 UAB Pamario paukštynas Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams 5 AB Vievio paukštynas Kurmaičių Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose filialas yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra 6 AB Grabup liai daugiau kaip 2 000 vietų m sin ms kiaul ms (daugiau kaip 30 kg) arba 750 vietų paršaved ms Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra 7 UAB Kontvainiai daugiau kaip 2 000 vietų m sin ms kiaul ms (daugiau kaip 30 kg) arba 750 vietų paršaved ms 8 Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra UAB Bridimekso veislininkyst s daugiau kaip 2 000 vietų m sin ms kiaul ms (daugiau ferma kaip 30 kg) arba 750 vietų paršaved ms 9 AB Kretingos grūdai Augalin s žaliavos, kurių galutinio produkto 35

Eil. Nr. Pavadinimas 10 AB Vingininkai Aprašymas gamybos paj gumas didesnis kaip 300 tonų per dieną (ketvirčio vidurkis) Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m sin ms kiaul ms (daugiau kaip 30 kg) arba 750 vietų paršaved ms Prognozuojama, kad vandens suvartojimas pabaseinyje ateityje did s (26 lentel ). 26 lentel. Gyventojų skaičiaus ir vandens suvartojimo kitimas Minijos pabaseinis Dabartin situacija Kitimo prognoz, 2015 m. Gyventojų sk. 346 015 Miesto 271 773 Sumaž jimas, 0,5% per metus Kaimo 74 242 Vandens suvartojimas, l/žm/d 70,1 Padid jimas iki 100-145 Šaltinis: Statistinis metraštis ir investiciniai planai Minijos baseine yra trečias pagal dydį Klaip dos miestas. Be jo pabaseinyje yra 4 miestai, turintys virš 10 000 gyventojų ekvivalentų ir 3 miestai, kuriuose gyvena 2000 10 000 g.e. Visi min ti miestai turi nuotekų valyklas (27 Lentel ). 27 lentel. Miesto nuotekų valyklų skaičius Minijos pabaseinyje 2005 m. situacija Gyventojų skaičius Gyvenviečių Valyklų skaičius skaičius >10 000 g.e. 5 5 10 000 2000 g.e. 3 3 2000 500 37 17 Šaltinis: AAA 3.1.5. Lietuvos pajūrio upių baseinas Pramon s sektorius turi didelį poveikį Pajūrio upių baseinui ir tam yra keletas priežasčių. Pirma, Klaip dos uostas su didel mis laivybos galimyb mis daro regioną patrauklų pramoninei veiklai. Antra, pabaseinyje yra Klaip dos laisvoji ekonomin zona, kurioje yra pramon s įmonių ir, tik tina, ateityje jų bus dar daugiau. Šiuo metu baseine yra 6 didel s įmon s, turinčios TIPK leidimus pagal TIPK Taisyklių 1 priedą (28 lentel ). 28 lentel Objektai Pajūrio upių pabaseinyje, turintys TIPK leidimus (pagal TIPK Taisyklių 1 priedą) Eil. Nr. Pavadinimas Aprašymas 1 AB Klaip dos energija Elektrin Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW. 2 AB Klaip dos energija Rajonin Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis 3 katilin AB Klaip dos energija Lypkių katilin 4 AB Klaip dos nafta galingumas didesnis kaip 50 MW. Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW. Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW. 36

Eil. Nr. 5 Pavadinimas UAB Klaip dos keleivių ir krovinių terminalas 6 AB Klaip dos kartonas Atliekų tvarkymas Aprašymas Pramon s įmon s, kuriose gaminama popierius ir kartonas, kurių gamybos paj gumas didesnis kaip 20 tonų per dieną. 3.1.6. Jūros pabaseinis Pramon s ir energetikos sektoriai n ra stipriai išvystyti Jūros pabaseinyje. Šiuo metu čia yra tik dvi pramon s įmon s, turinčios TIPK leidimus pagal TIPK Taisyklių 1 priedą (29 lentel ). 29 lentel. Objektai Jūros up s pabaseinyje, turintys TIPK leidimus (pagal TIPK Taisyklių 1 priedą) Eil. Pavadinimas Aprašymas Nr. 1 UAB Taurag s šilumos tinklai Berž s katilin s 2 AB Taurag s keramika Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW. Įrenginiai keraminiams gaminiams degimo būdu gaminti, ypač stogų čerp ms, plytoms, ugniai atsparioms plytoms, čerp ms, molio dirbiniams arba porcelianui, kurių gamybos paj gumas didesnis kaip 75 tonos per dieną ir/arba kurių degimo krosnies paj gumas didesnis kaip 4 m3, o vienos krosnies džiovinimo talpa didesn kaip 300 kg/m3. Gyventojų tankumas Jūros pabaseinyje yra nedidelis palyginus su kitais pabaseiniais. Jame yra tik trys miestai, turintys virš 10 000 g.e. Pabaseinis silpniau išsivystęs ekonomiškai, palyginus, pavyzdžiui, su Neries pabaseiniu. Vandens suvartojimas Jūros pabaseinyje susijęs su ekonominio išsivystymo lygiu, tod l yra mažesnis negu kituose pabaseiniuose. Numatoma, kad iki 2015 metų vandens suvartojimas išaugs iki 130 ltr/žm/d (30 lentel ). Gyvenviečių ir nuotekų valyklų skaičius pateiktas 31 lentel je. 30 lentel. Gyventojų skaičiaus ir vandens suvartojimo kitimas Jūros pabaseinis Dabartin situacija Kitimo prognoz, 2015 m. Gyventojų sk. 92 441 Miesto 40 279 Sumaž jimas, 0,5% per metus Kaimo 52 162 Vandens suvartojimas,ltr/žm/d 53,8 Padid jimas iki 100-130 Šaltinis: Statistinis metraštis ir investiciniai vandentvarkos planai 31 lentel. Miesto nuotekų valyklų skaičius Jūros pabaseinyje 2005 m. situacija Gyventojų skaičius Gyvenviečių Valyklų skaičius skaičius >10 000 2 2 2000 10 000 3 3 500 2000 23 15 Šaltinis: AAA 37

3.1.7. Šventosios pabaseinis Pramon s veikla sukoncentruota didžiuosiuose pabaseinio miestuose Utenoje ir Ukmerg je. Kiti miestai mažiau indutrializuoti. Šiuo metu pabaseinyje yra 10 pramon s įmonių, turinčių TIPK leidimus pagal TIPK Taisyklių 1 priedą (32 lentel ). 32 lentel. Objektai Šventosios up s pabaseinyje, turintys TIPK leidimus (pagal TIPK Taisyklių 1 priedą) Eil. Nr. 1 2 Pavadinimas UAB Utenos šilumos tinklai Utenos RK UAB Utenos komunalininkas Utenos sąvartynas 3 UAB Mol tų švara Stacijavos 4 5 AB Anykščių komunalinis Anykščių sąvartynas UAB Kompata Kazitiškio sąvartynas 6 SP UAB Širvintų komunalinis ūkis 7 UAB Utenos m sos centras 8 AB Rokiškio sūris fil. Utenos pienas 9 AB Vosinta Anykščių raj. 10 UAB Jara Anykščių raj. Aprašymas Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW. Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras paj gumas didesnis kaip 25000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus. Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras paj gumas didesnis kaip 25000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus. Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras paj gumas didesnis kaip 25000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus. Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras paj gumas didesnis kaip 25000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus. Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras paj gumas didesnis kaip 25000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus. Skerdyklos, kurių skerdienos gamybos paj gumas didesnis kaip 50 tonų per dieną Pieno apdorojimo ir perdirbimo įmon s, į kurias priimama daugiau kaip 200 tonų pieno per dieną (metinis vidurkis). Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams Šventosios pabaseinyje yra penki miestai, turintys virš 10 000 g.e., o bendras gyventojų skaičius pabaseinyje neviršija 180 tūkstančių. Gyventojų pragyvenimo lygis pabaseinyje yra žemesnis negu vidutiniškai Nemuno baseine, tod l ir vandens suvartojimas yra mažesnis. Planuojama kad vandens suvartojimas pabaseinyje augs l tai (33 lentel ). Gyvenviečių ir nuotekų valyklų skaičius pateiktas 34 lentel je. 33 lentel. Gyventojų skaičiaus ir vandens suvartojimo kitimas Šventosios pabaseinis Dabartin situacija Kitimo prognoz, 2015 m. Gyventojų sk. 171 996 Miesto 87 757 Sumaž jimas, 0,5% per metus Kaimo 84 239 Vandens suvartojimas, l/žm/d 55,6 Padid jimas iki 100-130 Šaltinis: Statistinis metraštis ir investiciniai vandentvarkos planai 38

3.1.8. Šešup s pabaseinis 34 lentel. Miesto nuotekų valyklų skaičius Šventosios pabaseinyje 2005 m. situacija Gyventojų skaičius Gyvenviečių Valyklų skaičius skaičius >10 000 3 3 2000 10 000 2 2 500 2000 28 25 Šaltinis: AAA Šešup s pabaseinyje yra 10 įmonių, turinčių TIPK leidimus pagal TIPK Taisyklių 1 priedą, iš kurių dauguma įsikūrusios Marijampol je (35 lentel ). 35 lentel. Objektai Šešup s up s pabaseinyje, turintys TIPK leidimus (pagal TIPK Taisyklių 1 priedą) Eil. Nr. Pavadinimas Aprašymas 1 UAB Litekso Marijampol s RK Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW. 2 UAB Marijampol s švara Įrenginiai komunalin ms atliekoms deginti, kai jų paj gumas didesnis kaip 3 tonos per valandą 3 UAB Kazlų Rūdos komunalininkas Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras paj gumas didesnis kaip 25 000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus. 4 UAB Paslaugos šakiečiams Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras paj gumas didesnis kaip 5 UAB Vievio paukštynas Buktos vištų cechas 6 UAB Lek čiai 7 8 BLRĮ UAB Sistem (buvusi UAB Balčiūnai) Ūkininko V. Žarnausko kiaulių auginimo kompleksas 9 ŽŪKB Kalvarijų bekonas 10 AB Girių bizonas 25 000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams. Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m sin ms kiaul ms (daugiau kaip 30 kg) arba 750 vietų paršaved ms Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m sin ms kiaul ms (daugiau kaip 30 kg) arba 750 vietų paršaved ms Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m sin ms kiaul ms (daugiau kaip 30 kg) arba 750 vietų paršaved ms Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų m sin ms kiaul ms (daugiau kaip 30 kg) arba 750 vietų paršaved ms Įrenginiai, kuriuose, naudojant organinius tirpiklius, atliekamas medžiagų, daiktų arba gaminių paviršiaus apdorojimas taurinimas, šlichtinimas, dengimas, riebalų šalinimas, atspariu vandeniui darymas, klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas ir kurių vartojimo paj gumas didesnis kaip 150 kg per valandą arba didesnis kaip 200 tonų per metus. Planuojama, kad gyventojų skaičius Šešup s pabaseinyje, kaip ir visoje šalyje, maž s 0,5 procento per metus. Vidutinis vandens suvartojimas pabaseinyje yra žemas ir net nesiekia higieninio 39

minimumo. Planuojama, kad augant gyventojų pajamoms pamažu did s ir vandens suvartojimas (36 lentel ). 36 lentel. Gyventojų skaičiaus ir vandens suvartojimo kitimas Šešup s pabaseinis Dabartin situacija Kitimo prognoz, 2015 m. Gyventojų sk. 209 518 Miesto 97 346 Sumaž jimas, 0,5% per metus Kaimo 112 172 Vandens suvartojimas, l/žm/d 47,0 Padid jimas iki 100-150 Šaltinis: Statistinis metraštis ir investiciniai planai Pabaseinyje visi miestai, kuriuose gyvena virš 2000 gyventojų, turi nuotekų valyklas (37 lentel ). 37 lentel. Miesto nuotekų valyklų skaičius Šešup s pabaseinyje 2005 m. situacija Gyventojų skaičius Gyvenviečių Valyklų skaičius skaičius >10 000 2 2 2000 10 000 5 5 500 2000 34 19 Šaltinis: AAA 3.1.9. Žeimenos pabaseinis Pramon s veikla silpnai išvystyta pabaseinyje. Čia yra tik keturios įmon s, turinčios TIPK leidimus pagal TIPK Taisyklių 1 priedą (38 lentel ). 38 lentel. Objektai Žeimenos up s pabaseinyje, turintys TIPK leidimus (pagal TIPK Taisyklių 1 priedą) Eil. Nr. Pavadinimas 1 AB Švenčion lių keramika 2 UAB Ignalinos šilumos tinklai Vidiškių katilin 3 UAB Švenčionių švara 4 UAB Saerimner Ignalinos raj. Aprašymas Įrenginiai keraminiams gaminiams degimo būdu gaminti, ypač stogų čerp ms, plytoms, ugniai atsparioms plytoms, čerp ms, molio dirbiniams arba porcelianui, kurių gamybos paj gumas didesnis kaip 75 tonos per dieną ir/arba kurių degimo krosnies paj gumas didesnis kaip 4 m3, o vienos krosnies džiovinimo talpa didesn kaip 300 kg/m3. Įrenginiai komunalin ms atliekoms deginti, kai jų paj gumas didesnis kaip 3 tonos per valandą Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras paj gumas didesnis kaip 25 000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus. Intensyvaus paukščiųauginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams. Žeimenos pabaseinis yra vienas iš mažesnių Nemuno UBR upių baseinų, kuriame gyventojų skaičius neviršija 60 000. Gyventojų suvartojamas vandens kiekis vienas žemiausių Lietuvoje, tačiau planuojama, kad 2015 m. jis tur tų būti artimas šalies vidurkiui (39 lentel ). 40

39 lentel. Gyventojų skaičiaus ir vandens suvartojimo kitimas Žeimenos pabaseinis Dabartin situacija Kitimo prognoz, 2015 m. Gyventojų sk. 52 680 Miesto 25 645 Sumaž jimas, 0,5% per metus Kaimo 27 035 Vandens suvartojimas, l/žm/d 48,4 Padid jimas iki 130 Šaltinis: Statistinis metraštis ir investiciniai planai Gyvenviečių ir nuotekų valyklų skaičius pateiktas 40 lentel je. 40 lentel. Miesto nuotekų valyklų skaičius Žeimenos pabaseinyje 2005 m. situacija Gyventojų skaičius Gyvenviečių Valyklų skaičius skaičius >10 000 0 0 2000 10 000 4 4 500 2000 4 1 Šaltinis: AAA 3.1.10. Merkio pabaseinis Merkio pabaseinyje yra tik viena įmon, turinti TIPK leidimą (41 lentel ). 41 lentel. Objektai Merkio up s pabaseinyje, turintys TIPK leidimus (pagal TIPK Taisyklių 1 priedą) Eil. Nr. Pavadinimas 1 UAB Var nos šiluma Var nos RK Aprašymas Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW. Prognozuojama, kad vandens suvartojimas pabaseinyje ateityje did s (42 lentel ). Gyvenviečių nuotekų valyklų skaičius pateiktas 43 lentel je. 42 lentel. Gyventojų skaičiaus ir vandens suvartojimo kitimas Merkio pabaseinis Dabartin situacija Kitimo prognoz, 2015 m. Gyventojų sk. 67 591 Miesto 21 765 Sumaž jimas, 0,5% per metus Kaimo 45 826 Vandens suvartojimas, l/žm/d 47,1 Padid jimas iki 100 130 Šaltinis: Statistinis metraštis ir investiciniai planai 43 lentel. Miesto nuotekų valyklų skaičius Merkio pabaseinyje 2005 m. situacija Gyventojų skaičius Gyvenviečių Valyklų skaičius skaičius >10 000 1 1 2000 10 000 3 3 500 2000 16 8 Šaltinis: AAA 41

3.1.11. Dubysos pabaseinis Pramon silpnai išvystyta pabaseinyje jame n ra įmonių, turinčių TIPK leidimus pagal TIPK Taisyklių 1 priedą. Numatoma, kad vandens suvartojimas pabaseinyje, kaip ir visoje Lietuvoje, did s (44 lentel ). 44 lentel. Gyventojų skaičiaus ir vandens suvartojimo kitimas Dubysos pabaseinis Dabartin situacija Kitimo prognoz, 2015 m. Gyventojų sk. 81 837 Miesto 29 961 Sumaž jimas, 0,5% per metus Kaimo 51 876 Vandens suvartojimas, ltr/žm/d 59,0 Padid jimas iki 100 130 Šaltinis: Statistinis metraštis ir investiciniai planai Gyvenviečių nuotekų valyklų skaičius pateiktas 45 lentel je. 45 lentel. Miesto nuotekų valyklų skaičius Dubysos pabaseinyje 2005 m. situacija Gyventojų sk. Gyvenviečių sk. Valyklų sk. >10 000 1 1 2000 10 000 2 2 500 2000 9 7 Šaltinis: AAA 3.2. Pasklidoji tarša Nors sutelktosios taršos šaltiniai daro žymią įtaką vandens aplinkai, tačiau didel dalis teršalų, ypač azoto junginių, į upelius ir upes patenka iš pasklidųjų taršos šaltinių. Pasklidąja tarša vadinama ne iš konkrečių taršos šaltinių išleidžiama tarša: iš dirvožemio išplaunamos mineralin s ir organin s trąšos, dirvos erozijos produktai, nuotekos, patenkančios į aplinką iš neturinčių nuotekų surinkimo sistemų namų ir kt. Šaltiniai, išleidžiantys tokią taršą, atitinkamai vadinami pasklidosios taršos šaltiniais. Būtent d l to, kad n ra žinomi konkretūs taršą sukeliantys šaltiniai bei taršos mastas, pasklidąją taršą žymiai sunkiau įvertinti bei kontroliuoti nei sutelktąją. Pagrindiniai pasklidosios taršos šaltiniai yra žem s ūkio veikla, nes Žem s ūkio naudmenos užima daugiau nei pusę apie 60 % Nemuno UBR ploto (46 lentel ) ir aglomeracijos, kurių namai neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų. Situacija apie min tus pasklidosios taršos šaltinius pabaseiniuose pateikta žemiau. 46 lentel. Nemuno UBR žem s dangos ir žem naudos pasiskirstymas Žem s danga/ žem nauda % Dirbtin danga 3 Žem s ūkio žem : 60 Dirbama žem 31 Vaisių ir uogų plantacijos <1 Ganyklos 7 Kompleksin s paskirties žem 22 Miškai ir kitos gamtin s teritorijos 30 Pelk s <1 Vandens telkiniai 2 42

Kiti 4 Šaltinis: CORINE žem s dangos žem lapis, 2000 m. 3.2.1. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis Šiuo metu Neries pabaseinyje yra 18 gyvulų fermų, turinčių virš 300 sąlyginių gyvulių vienetų (s.g.v.), keturios fermos, kuriose yra nuo 200 iki 299 s.g.v. ir 287 fermos, kuriose laikoma nuo 10 iki 199 s.g.v. Tik 32 fermose šiuo metu įrengtos m šlid s. Neries pabaseinyje gyventojų, kurių namai neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų, skaičius sudaro apie 5 % (>200 g. e. gyvenviet se). Šis procentas atspindi bendrą Neries pabaseinio būklę, tačiau, vertinant atskiromis gyvenviet mis, min tas procentas gali siekti net 96 % (Žąsliai) (47 lentel ). Žinoma, mažesn se gyvenviet se, lyginant su didžiausiais miestais, gyvena salyginai mažai gyventojų, tad ir jų tarša yra mažesn. 47 lentel. Gyventojų namų prijungimas prie nuotekų valymo sistemų Neries pabaseinio gyvenviet se >200 g.e. Gyventojų, kurių namai Eil Gyventojų Gyvenviet Savivaldyb neprijungti prie nuotekų Nr. skaičius surinkimo sistemų, skaičius, % 1 Savičiūnai 211 Vilniaus 57 2 Bezdonys 375 Vilniaus 58 3 Buivydžiai I 258 Vilniaus 67 4 Rudnia 260 Šalčininkų 67 5 Zūbišk s 263 Kaišiadorių 46 6 Arvydai 293 Vilniaus 19 7 Paparčiai 320 Kaišiadorių 77 8 Čiobiškis 321 Širvintų 55 9 Bartkuškis 344 Širvintų 20 10 Dūkštos 348 Vilniaus 48 11 Palomen 359 Kaišiadorių 70 12 Medžiukai 362 Širvintų 28 13 Šiauliai 362 Širvintų 49 14 Didžiasalis 362 Vilniaus 60 15 Pikelišk s 383 Vilniaus 51 16 Panoteriai 392 Jonavos 30 17 Karm lava II 394 Kauno 7 18 Prienai 413 Švenčionių 69 19 Šilai 436 Jonavos 38 20 Baltoji Vok 452 Vilniaus 26 21 Musninkai 469 Širvintų 40 22 Raudondvaris 490 Vilniaus 10 23 Medininkai 503 Vilniaus 39 24 Žasliai 527 Kaišiadorių 96 25 V liučionys 580 Vilniaus 27 26 Glitišk s 586 Vilniaus 35 27 Mostišk s 643 Vilniaus 42 28 Rieš 688 Vilniaus 9 29 Rukainiai 759 Vilniaus 53 30 Stasiūnai 804 Kaišiadorių 17 31 Žasliai 804 Kaišiadorių 63 32 Šveicarija 836 Jonavos 20 33 Užusaliai 839 Jonavos 72 43

Eil Nr. Gyvenviet Gyventojų skaičius Savivaldyb Gyventojų, kurių namai neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų, skaičius, % 34 Marijampolis 841 Vilniaus 64 35 Bezdonys 847 Vilniaus 44 36 Paberž 979 Vilniaus 35 37 Lap s 1 033 Kauno 10 38 Baltoji Vok 1 066 Šalčininkų 11 39 Didžioji Rieš 1 135 Vilniaus 5 40 Vaidotai 1 383 Vilniaus 4 41 Mickūnai 1 407 Vilniaus 60 42 Ramučiai 1 576 Kauno 22 43 Maišiagala 1 612 Vilniaus 31 44 Gudiena 1 664 Kaišiadorių 40 45 Kalveliai 2 027 Vilniaus 48 46 Valčiūnai 2 074 Vilniaus 8 47 Rukla 2 331 Jonavos 0 48 Nem žis 2 586 Vilniaus 20 49 Karm lava 2 866 Kauno 19 50 Neveronys 3 074 Kauno 9 51 Pagiriai 3 905 Vilniaus 7 52 Skaidišk s 4 447 Vilniaus 11 53 Domeikava 4 691 Kauno 3 54 Vievis 5 277 Elektr nų 21 55 Trakai 5 653 Trakų 31 56 Nemenčin 5 865 Vilniaus 2 57 Kaišiadorys 9 951 Kaišiadorių 54 58 Grigišk s 11 422 Vilniaus m. 2 59 Lentvaris 11 716 Trakų 15 60 Jonava 34 391 Jonavos 16 61 Kaunas 368 911 Kauno m. 4 62 Vilnius 527 153 Vilniaus m. 1 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 3.2.2. Nev žio pabaseinis Žem s ūkio veikla Nev žio pabaseinyje yra daug intensyviau išvystyta negu Neries pabaseinyje. Derlingi Vidurio Lietuvos dirvožemiai, kuriame yra ir Nev žio pabaseinis, yra palankūs žem s ūkiui vystyti. Šiuo metu pabaseinyje yra 25 fermos turinčios daugiau negu 300 s.g.v., 11 fermų, kuriose auginama 200 299 s.g.v. bei 268 fermos, turinčios 10 200 s.g.v. Nev žio pabaseinyje gyventojų, kurių namai neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų, skaičius sudaro apie 20 % (>200 g. e. gyvenviet se). Reik tų atkreipti d mesį į K dainių miestą, kuriame šis procentas 57 ir, atsižvelgiant į gana didelį gyventojų skaičių, vandens telkinių tarša nuotekomis yra nemaža (48 lentel ). 48 lentel. Gyventojų prisijungimas prie nuotekų valymo sistemų Nev žio pabaseinio gyvenviet se >200 g.e. Gyventojų, kurių namai Eil Gyventojų Gyvenviet Savivaldyb neprijungti prie nuotekų Nr. skaičius surinkimo sistemų, skaičius, % 1 Sitkūnai 205 Kauno 8 44

Eil Nr. Gyvenviet Gyventojų skaičius Savivaldyb Gyventojų, kurių namai neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų, skaičius, % 2 Janušava 206 Anykščių 38 3 Šakiai 900 Kauno 28 4 Beržai 254 K dainių 43 5 Muniškiai 256 Kauno 27 6 Žeimiai 270 Radviliškio 8 7 Aukštieji Kapliai 271 K dainių 23 8 Šilai 295 Panev žio 56 9 Čičinai 303 Jonavos 21 10 Muniškiai 305 Kauno 23 11 Ažyt nai 308 K dainių 43 12 Daug laičiai 345 Radviliškio 30 13 Šedbarai 349 Kelm s 26 14 Sm lyn 362 Anykščių 27 15 Vainikai 364 K dainių 27 16 Pagiriai 374 Kauno 69 17 Liberiškis 377 Panev žio 19 18 Keleriškiai 377 K dainių 47 19 Plinkaigalis 383 K dainių 30 20 Nociūnai 385 K dainių 38 21 Raguv l 390 Anykščių 31 22 Katinai 391 Panev žio 19 23 Linkaičiai 392 Radviliškio 34 24 Sirutiškis 395 K dainių 25 25 Aukštadvaris 396 Panev žio 41 26 Uliūnai 398 Panev žio 26 27 Kulva 403 Jonavos 27 28 Berčiūnai 414 Panev žio 18 29 Bat gala 418 Jonavos 9 30 Juškonys 422 Jonavos 16 31 Liepiai 424 Jonavos 41 32 Trakiškis 428 Panev žio 18 33 Kuigaliai 453 Jonavos 10 34 Gustonys 458 Panev žio 38 35 Tiskūnai 478 K dainių 41 36 Troškūnai 520 Anykščių 79 37 Pagiriai 521 K dainių 50 38 Kunioniai 540 K dainių 39 39 Pagyn 571 Kauno 19 40 Upyt 574 Panev žio 25 41 Raguva 605 Panev žio 51 42 Žibartoniai 614 Panev žio 21 43 Užliedžiai 628 Kauno 10 44 Staniūnai 638 Panev žio 7 45 Lančiūnava 654 K dainių 4 46 Gudžiūnai 655 K dainių 42 47 Bukonys 656 Jonavos 26 48 Bernatoniai 668 Panev žio 29 49 Molainiai 674 Panev žio 15 45

Eil Nr. Gyvenviet Gyventojų skaičius Savivaldyb Gyventojų, kurių namai neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų, skaičius, % 50 Pakiršinys 693 Radviliškio 8 51 Panev žiukas 700 Kauno 19 52 Miežiškiai 707 Panev žio 36 53 Šil nai 748 Šiaulių 37 54 Liūdyn 761 Panev žio 14 55 Dotnuva 769 K dainių 56 56 Naujamiestis 827 Panev žio 49 57 Akademija 867 K dainių 5 58 Jotainiai 881 Panev žio 50 59 Šiaul nai 886 Radviliškio 34 60 Grinkiškis 896 Radviliškio 40 61 Labūnava 937 K dainių 9 62 Vandžiogala 946 Kauno 53 63 Pažagieniai 952 Panev žio 4 64 Žeimiai 960 Jonavos 2 65 Krak s 988 K dainių 50 66 Š ta 1 022 K dainių 68 67 Pel dnagiai 1 036 K dainių 14 68 Velžys 1 411 Panev žio 7 68 Josvainiai 1 541 K dainių 31 70 Babtai 1 706 Kauno 12 71 Ramygala 1 725 Panev žio 40 72 Krekenava 1 994 Panev žio 31 73 Dembava 2 397 Panev žio 1 74 Baisogala 2 525 Radviliškio 22 75 K dainiai 31 500 K dainių 57 76 Panev žys 117 724 Panev žio m. 7 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 3.2.3. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis Pabaseinyje yra 1950 ūkių, turinčių virš 10 s.g.v., tačiau skirtingai nuo Nev žio pabaseinio Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje dominuoja mažos fermos, turinčios nuo 10 iki 200 s.g.v. Tik 26 ūkiai laiko virš 200 s.g.v. Apie 20 % (>200 g. e. gyvenviet se) Nemuno mažųjų intakų pabaseinio gyventojų gyvena namuose, neprijungtuose prie nuotekų surinkimo sistemų (49 lentel ). 49 lentel. Gyventojų prisijungimas prie nuotekų valymo sistemų Nemuno mažųjų intakų pabaseinio gyvenviet se >200 g.e. Eil Nr. Gyvenviet Gyventojų, kurių namai neprijungti Gyventojų Savivaldyb prie nuotekų surinkimo sistemų, skaičius skaičius, % 1 Nemunaitis 215 Alytaus 34 2 Alytus 216 Alytaus 65 3 Stoniškiai 217 Pag gių 29 4 Beižionys 219 Elektr nų 44 5 Grendav 226 Trakų 53 6 Rokai 254 Kauno 8 46

Eil Nr. Gyvenviet Gyventojų skaičius Savivaldyb Gyventojų, kurių namai neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų, skaičius, % 7 Strazdišk s 263 Prienų 20 8 Vyšniūnai 264 Prienų 28 9 Žiegždriai 270 Kauno 17 10 Pauliai 284 Jurbarko 32 11 Tarvydai 291 Šilut s 41 12 Užupiai 319 Alytaus 23 13 Vaišvydava 320 Kauno 6 14 Pakertai 349 Kaišiadorių 28 15 Vilkiautinis 349 Var nos 35 16 Noreikišk s 378 Kauno 40 17 Gailiūnai 394 Druskininkų 45 18 Pakalnišk s 401 Elektr nų 44 19 Miroslavas 420 Alytaus 40 20 Smalininkai 428 Jurbarko 83 21 Ūdrija 445 Alytaus 53 22 Antakalnis 446 Kaišiadorių 19 23 Žemaitkiemis 452 Šilut s 38 24 Rotuliai 460 Jurbarko 18 25 Eičiai 467 Taurag s 8 26 Girdžiai 475 Jurbarko 35 27 Naujosios Kietavišk s 480 Elektr nų 30 28 Mūro Str vininkai 483 Kaišiadorių 76 29 Vilkija 504 Kauno 110 30 Laučiai 532 Šilut s 25 31 Alov 544 Alytaus 49 32 Pravienišk s I 551 Kaišiadorių 9 33 Degučiai 575 Šilut s 23 34 Venciūnai 578 Alytaus 14 35 Girait 587 Kauno 8 36 Birštonas 596 Birštono 14 37 Luksn nai 611 Alytaus 22 38 Linksmakalnis 639 Kauno 1 39 Smalininkai 651 Jurbarko 54 40 Semelišk s 655 Elektr nų 50 41 Pakuonis 674 Prienų 35 42 Girionys 677 Kauno 7 43 Kapčiamiestis 682 Lazdijų 60 44 Pašyšiai 684 Šilut s 22 45 Dovainonys 688 Kaišiadorių 45 46 Us nai 720 Šilut s 18 47 Bubiai 769 Kauno 20 48 Ilgakiemis 771 Kauno 29 49 Neravai 780 Druskininkų 48 50 Išlaužas 833 Prienų 15 51 Jurbarkai 895 Jurbarko 7 52 Pagryniai 921 Šilut s 13 53 Staklišk s 938 Prienų 59 47

Eil Nr. Gyvenviet Gyventojų skaičius Savivaldyb Gyventojų, kurių namai neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų, skaičius, % 54 Vainutas 989 Šilut s 61 55 Miklus nai 1019 Alytaus 16 56 Aukštadvaris 1 025 Trakų 16 57 Viešvil 1 031 Jurbarko 50 58 Lek čiai 1 032 Šakių 40 59 Klausučiai 1 038 Jurbarko 5 60 Traks džiai 1 090 Šilut s 13 61 Juknaičiai 1 098 Šilut s 6 62 Butrimonys 1 110 Alytaus 19 63 Balbieriškis 1 171 Prienų 34 64 Merkin 1 412 Var nos 36 65 Jieznas 1 459 Prienų 66 66 Rusn 1 611 Šilut s 12 67 Žemaičių Naumiesti 1 699 Šilut s 19 68 Leipalingis 1 718 Druskininkų 77 69 Veisiejai 1 745 Lazdijų 28 70 Viečiūnai 1 779 Druskininkų 31 71 Šlienava 1 785 Kauno 25 72 Rumšišk s 1 815 Kaišiadorių 43 73 Gelgaudiškis 2 013 Šakių 8 74 Ežer lis 2 043 Kauno 15 75 Ringaudai 2 196 Kauno 5 76 Vilkija 2 331 Kauno 24 77 Pravienišk s II 2 575 Kaišiadorių 64 78 Birštonas 3 210 Birštono 3 79 Žiežmariai 3 858 Kaišiadorių 27 80 Raudondvaris 4 080 Kauno 1 81 Akademija 4 176 Kauno 1 82 Prienai 11 306 Prienų 3 83 Garliava 13 193 Kauno 9 84 Jurbarkas 13 526 Jurbarko 10 85 Elektr nai 13 948 Elektr nų 11 86 Druskininkai 17 988 Druskininkų 12 87 Šilut 21 239 Šilut s 33 88 Alytus 70 882 Alytaus m. 15 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 3.2.4. Minijos pabaseinis Žem s ūkis nevaidina svarbaus vaidmens pabaseinyje. Jame yra trys fermos, auginančios virš 300 s.g.v. (viena iš jų turi m šlidę), dvi fermos, turinčios nuo 200 iki 299 s.g.v. (viena iš jų turi m šlidę) ir 712 fermų, kuriose yra nuo 10 iki 199 s.g.v. (39 iš jų turi m šlides). Minijos up s pabaseinyje yra apie 26 % gyventojų (>200 g. e. gyvenviet se), kurių namai neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų (50 lentel ). 48

50 lentel. Gyventojų prisijungimas prie nuotekų valymo sistemų Minijos pabaseinio gyvenviet se >200 g.e. Gyventojų, kurių namai neprijungti Eil Gyventojų Gyvenviet Savivaldyb prie nuotekų surinkimo sistemų, Nr. skaičius skaičius, % 1 Giliogiris 249 Rietavo 37 2 Staneliai 284 Plung s 13 3 Stonaičiai 323 Plung s 69 4 Lapiai 356 Klaip dos 11 5 Žadeikiai 360 Klaip dos 29 6 Meding nai 391 Rietavo 27 7 Aleksandravas 395 Plung s 23 8 Žlibinai 410 Plung s 20 9 Gardamas 436 Šilut s 29 10 Kantaučiai 441 Plung s 25 11 Narvaišiai 444 Plung s 48 12 Stalg nai 452 Plung s 22 13 Kvietiniai 492 Klaip dos 18 14 Inkakliai 495 Šilut s 29 15 Baubliai 524 Kretingos 7 16 Judr nai 527 Klaip dos 36 17 Žar nai 588 Telšių 43 18 Prūsaliai 638 Plung s 26 19 Šateikiai 668 Plung s 40 20 Kintai 821 Šilut s 9 21 Vilkyčiai 889 Šilut s 32 22 Saugos 915 Šilut s 24 23 Veivirž nai 961 Klaip dos 30 24 Plateliai 1 016 Plung s 8 25 Kartena 1 022 Kretingos 28 26 Kūlup nai 1 340 Kretingos 36 27 Salantai 1 924 Kretingos 68 28 Šv kšna 2 041 Šilut s 56 29 Plung 23 036 Plung s 20 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 3.2.5. Lietuvos pajūrio upių baseinas Žem s ūkio veikla n ra išvystyta baseine. Pajūrio regionas turi didesnį potencialą turizmui ir rekreacinei veiklai pl stis. Pajūrio upių baseine yra apie 8 % gyventojų (>200 g. e. gyvenviet se), kurių namai neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų (51 lentel ). 51 lentel. Gyventojų prisijungimas prie nuotekų valymo sistemų Pajūrio pab. gyvenviet se >200 g.e. Gyventojų, kurių namai Eil Gyventojų Gyvenviet Savivaldyb neprijungti prie nuotekų Nr. skaičius surinkimo sistemų, skaičius, % 1 Raguviškiai 369 Kretingos 15 2 Dupulčiai 481 Kretingos 14 3 Girkaliai 509 Klaip dos 18 4 Kretingal 967 Klaip dos 26 5 Mos dis 1 371 Skuodo 14 49

Eil Nr. Gyvenviet Gyventojų skaičius Savivaldyb Gyventojų, kurių namai neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų, skaičius, % 6 Vydmantai 1 875 Kretingos 13 7 Neringa 2 376 Neringos 12 8 Skuodas 7 861 Skuodo 23 9 Gargždai 15 122 Klaip dos 11 10 Palanga 17 100 Palangos m. 15 11 Kretinga 21 027 Kretingos 31 12 Klaip da 189 132 Klaip dos m. 4 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 3.2.6. Jūros pabaseinis Šiuo metu pabaseinyje yra trys žem s ūkio įmon s, turinčios virš 200 s.g.v. Dviejose iš jų įgyvendinti Nitratų direktyvos reikalavimai, t.y. įrengtos m šlid s. Fermų, turinčių nuo 10 iki 200 s.g.v., kiekis sudaro 1247. Jūros up s pabaseinyje gyventojų, kurių namai neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų, yra apie 38 % (>200 g. e. gyvenviet se) (52 lentel ). 52 lentel. Gyventojų prisijungimas prie nuotekų valymo sistemų Jūros pab. gyvenviet se >200 g.e. Gyventojų, kurių namai Eil Gyventojų Gyvenviet Savivaldyb neprijungti prie nuotekų Nr. skaičius surinkimo sistemų, skaičius, % 1 Trepai 241 Taurag s 29 2 Batakiai 257 Taurag s 33 3 Šimkaičiai 260 Jurbarko 60 4 Batakiai 266 Taurag s 32 5 Kµsčiai 277 Taurag s 49 6 Šilai 315 Šilal s 53 7 Lomiai 337 Taurag s 21 8 Žadeikiai 358 Šilal s 29 9 Vatušiai 368 Rietavo 37 10 Vidukl 370 Raseinių 189 11 Lybiškiai 395 Jurbarko 36 12 Baltrušaičiai 407 Taurag s 28 13 Vingininkai 408 Šilal s 17 14 Blinstrubiškiai 430 Raseinių 53 15 Butkeliai 498 Taurag s 26 16 Gyliai 502 Raseinių 31 17 Eržvilkas 512 Jurbarko 30 18 Sauslaukis 531 Rietavo 17 19 Adakavas I 614 Taurag s 54 20 Pajūralis 631 Šilal s 37 21 Žygaičiai 636 Taurag s 35 22 Tverai 669 Rietavo 31 23 Lauksargiai 683 Taurag s 36 24 Norg lai 735 Raseinių 21 25 Kaltin nai 826 Šilal s 28 26 Pajūris 868 Šilal s 31 27 Girkalnis 993 Raseinių 33 50

Eil Nr. Gyvenviet Gyventojų skaičius Savivaldyb Gyventojų, kurių namai neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų, skaičius, % 28 Taurai 1 868 Taurag s 16 29 Vidukl 1 889 Raseinių 37 30 Kv darna 1 914 Šilal s 17 31 Skaudvil 2 129 Taurag s 35 32 Rietavas 3 901 Rietavo 58 33 Šilal 6 243 Šilal s 82 34 Raseiniai 12 476 Raseinių 25 35 Taurag 28 666 Taurag s 34 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 3.2.7. Šventosios pabaseinis Šiuo metu žem s ūkis daro nemažą poveikį vandens telkiniams, tačiau įgyvendinus Nitratų direktyvos reikalavimus, šis poveikis sumaž s. Pabaseinyje yra 11 fermų, kuriose laikoma virš 200 s.g.v. (4-se iš jų įrengtos m šlid s), ir 641 fermos, kurios turi nuo 200 iki 10 s.g.v. Šventosios up s pabaseinyje apie 22 % gyventojų namų neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų (>200 g. e. gyvenviet se) (53 lentel ). 53 lentel. Gyventojų prisijungimas prie nuotekų valymo sistemų Šventosios pab.gyvenviet se >200g.e. Gyventojų, kurių namai Eil Gyventojų Gyvenviet Savivaldyb neprijungti prie nuotekų Nr. skaičius surinkimo sistemų, skaičius, % 1 Antakalnis 208 Ukmerg s 41 2 Pakriauniai 218 Rokiškio 75 3 Auleliai 220 Anykščių 56 4 Jasonys 220 Utenos 37 5 Antakalnis III 232 Ukmerg s 15 6 Tauj nai 245 Ukmerg s 71 7 Pabaiskas 247 Ukmerg s 51 8 Dabužiai I 258 Anykščių 50 9 Leliūnai 271 Anykščių 23 10 Šiaudiniai 274 Utenos 32 11 Bekup 275 Mol tų 25 12 Visalauk I 287 Vilniaus 30 13 Žeimiai 302 Ukmerg s 7 14 Žemaitkiemis 309 Ukmerg s 56 15 Tauj nai 320 Ukmerg s 54 16 Rubikiai 321 Anykščių 77 17 Rečionys 322 Ukmerg s 18 18 Degučiai 324 Zarasų 40 19 Atkočiai 327 Ukmerg s 54 20 Obelių Priemiestis 327 Rokiškio 28 21 Laukžem 334 Kretingos 16 22 Pačk nai 335 Utenos 21 23 Gelvonai 375 Širvintų 64 24 Viešintos 383 Anykščių 41 25 Kriaunos 399 Rokiškio 40 26 Aknystos 429 Anykščių 78 51

Eil Nr. Gyvenviet Gyventojų skaičius Savivaldyb Gyventojų, kurių namai neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų, skaičius, % 27 Lukn s 438 Skuodo 27 28 Toliejai 440 Mol tų 9 29 Ažuožeriai 447 Anykščių 7 30 Antazav 449 Zarasų 45 31 Debeikiai 452 Anykščių 47 32 Alanta 464 Mol tų 44 33 Jasiuliškis 466 Ukmerg s 75 34 Leliūnai 479 Utenos 13 35 Deltuva 498 Ukmerg s 44 36 Šimonys 503 Kupiškio 54 37 Želva 507 Ukmerg s 56 38 Vidiškiai 528 Ukmerg s 55 39 Antalg 560 Utenos 18 40 Vyžuonos 577 Utenos 46 41 Salakas 588 Zarasų 57 42 Siesikai 600 Ukmerg s 65 43 Rūdaičiai 616 Kretingos 17 44 Panemun lis 643 Rokiškio 49 45 Naujasodis 656 Mol tų 16 46 Vepriai 663 Ukmerg s 43 47 Skemai 672 Rokiškio 57 48 Kamajai 679 Rokiškio 28 49 Naujieji Elmininka 693 Anykščių 18 50 Širvintos 743 Širvintų 113 51 Giedraičiai 765 Mol tų 36 52 Kavarskas 806 Anykščių 62 53 Šventup 841 Ukmerg s 4 54 Užpaliai 870 Utenos 43 55 Dusetos 906 Zarasų 67 56 Sv dasai 993 Anykščių 44 57 Upninkai 1 015 Jonavos 23 58 Užtilt 1 070 Zarasų 9 59 Obeliai 1 358 Rokiškio 49 60 Darb nai 1 587 Kretingos 38 61 Mol tai 7 203 Mol tų 15 62 Širvintos 7 245 Širvintų 12 63 Anykščiai 11 729 Anykščių 28 64 Ukmerg 28 425 Ukmerg s 17 65 Utena 33 350 Utenos 9 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 3.2.8. Šešup s pabaseinis Žem s ūkis Šešup s pabaseinyje yra geriau išvystytas negu, pavyzdžiui, Nemuno ar Jūros pabaseiniuose. Iš viso čia yra 27 fermos, auginančios virš 300 s.g.v, penki ūkiai, turintys 200 299 s.g.v., ir 520 fermos, laikančios 200 10 s.g.v. Tik 75 fermose yra įrengtos m šlid s. 52

Šešup s up s pabaseinyje yra apie 27 % gyventojų, kurių namai neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų (>200 g. e. gyvenviet se) (54 lentel ). 54 lentel. Gyventojų prisijungimas prie nuotekų valymo sistemų Šešup s pab. gyvenviet se >200 g.e. Gyventojų, kurių namai Eil Gyventojų Gyvenviet Savivaldyb neprijungti prie nuotekų Nr. skaičius surinkimo sistemų, skaičius, % 1 Triobiškiai 222 Marijampol s 45 2 Žvirgždaičiai 248 Šakių 23 3 Santaka 249 Kalvarijos 42 4 Meteliai 250 Lazdijų 29 5 Senoji Radišk 258 Kalvarijos 21 6 Degutin 265 Šakių 27 7 Patašin 275 Šakių 40 8 Plutišk s 287 Kazlų Rūdos 45 9 Bebrulišk 293 Kazlų Rūdos 25 10 Valavičiai 342 Marijampol s 6 11 Baltrušiai 346 Šakių 29 12 Bukta 350 Marijampol s 28 13 Panoviai 357 Šakių 32 14 Serdokai 382 Vilkaviškio 35 15 Gudkaimis 394 Vilkaviškio 36 16 Balsupiai 399 Marijampol s 39 17 Padovinys 409 Marijampol s 5 18 Klausučiai 412 Vilkaviškio 13 19 Jusevičiai 417 Kalvarijos 8 20 Virbalio Miesto La 449 Vilkaviškio 45 21 Sūdava 456 Vilkaviškio 5 22 Jūr (GST) 471 Kazlų Rūdos 138 23 Karkliniai 481 Vilkaviškio 20 24 Lazdijai 491 Lazdijų 541 25 Meškučiai 499 Marijampol s 12 26 Alvitas 505 Vilkaviškio 20 27 Baragin 588 Marijampol s 19 28 Geisteriškiai 644 Vilkaviškio 44 29 Želsva 650 Marijampol s 3 30 Sasnava 668 Marijampol s 31 31 Antanavas 684 Kazlų Rūdos 66 32 Patašin 897 Marijampol s 11 33 Jung nai 929 Kalvarijos 29 34 Paežeriai 932 Vilkaviškio 13 35 Igliauka 977 Marijampol s 18 36 Griškabūdis 1 011 Šakių 16 37 Mokolai 1 029 Marijampol s 54 38 Liudvinavas 1 054 Marijampol s 69 39 Veiveriai 1 099 Prienų 41 40 Virbalis 1 340 Vilkaviškio 60 41 Pilviškiai 1 483 Vilkaviškio 26 42 Lukšiai 1 648 Šakių 26 43 Simnas 1 977 Alytaus 86 44 Kudirkos 1 990 Šakių 104 53

Eil Nr. Gyvenviet Gyventojų skaičius Savivaldyb Gyventojų, kurių namai neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų, skaičius, % Naumiesti 45 Kalvarija 5 050 Kalvarijos 23 46 Lazdijai 5 094 Lazdijų 50 47 Kybartai 6 521 Vilkaviškio 67 48 Šakiai 6 756 Šakių 15 49 Kazlų Rūda 7 359 Kazlų Rūdos 34 50 Vilkaviškis 13 238 Vilkaviškio 50 51 Marijampol 48 002 Marijampol s 6 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 3.2.9. Žeimenos pabaseinis Žeimenos up s pabaseinyje žem s ūkis n ra gerai išvystytas, jame yra 89 fermos, turinčios daugiau kaip 10 s.g. Žeimenos up s pabaseinyje gyvena apie 44 % gyventojų (>200 g. e. gyvenviet se), kurių namai neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų (55 lentel ). 55 lentel. Gyventojų prisijungimas prie nuotekų valymo sistemų Žeimenos pab. gyvenviet se >200 g.e. Gyventojų, kurių namai Eil Gyventojų Gyvenviet Savivaldyb neprijungti prie nuotekų Nr. skaičius surinkimo sistemų, skaičius, % 1 Skirl nai 203 Vilniaus 49 2 Arnionys I 212 Mol tų 3 3 Bijutiškis 236 Mol tų 25 4 Kirdeikiai 242 Utenos 35 5 Sariai 273 Švenčionių 29 6 Joniškis 318 Mol tų 31 7 Inturk 321 Mol tų 42 8 Saldutiškis 386 Utenos 27 9 Sužionys 526 Vilniaus 22 10 Švenčionys 5 658 Švenčionių 33 11 Pabrad 6 493 Švenčionių 49 12 Ignalina 6 514 Ignalinos 68 13 Švenčion liai 6 896 Švenčionių 32 Šaltinis:Lietuvos statistikos departamentas 3.2.10. Merkio pabaseinis Šiuo metu pabaseinyje yra keturios fermos, turinčios virš 200 s.g.v., ir 144 ūkiai, laikantys 10 200 s.g.v. Net apie 43 % Merkio up s pabaseinio gyventojų (>200 g. e. gyvenviet se) namai yra neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų (56 lentel ). 56 lentel. Gyventojų prisijungimas prie nuotekų valymo sistemų Merkio pab. gyvenviet se >200 g.e. Gyventojų, kurių namai Eil Gyventojų Gyvenviet Savivaldyb neprijungti prie nuotekų Nr. skaičius surinkimo sistemų, skaičius, % 1 Valkininkai 225 Var nos 67 54

2 Jašiūnai 250 Šalčininkų 318 3 Pivašiūnai 299 Alytaus 51 4 Panočiai 306 Var nos 42 5 Gudžiai 394 Var nos 34 6 Vydeniai 408 Var nos 67 7 Butrimonys 462 Šalčininkų 45 8 Daugai 466 Alytaus 64 9 Jašiūnai 483 Šalčininkų 165 10 Valkininkai 528 Var nos 28 11 Zavišonys 664 Šalčininkų 23 12 Perloja 737 Var nos 46 13 Šalčininkai 1 047 Šalčininkų 111 14 Matuizos 1 302 Var nos 10 15 Daugai 1 453 Alytaus 21 16 Senieji Trakai 1 498 Trakų 18 17 Jašiūnai 1 876 Šalčininkų 42 18 Rūdišk s 2 548 Trakų 47 19 Eišišk s 3 740 Šalčininkų 49 20 Šalčininkai 6 651 Šalčininkų 17 21 Var na 10 786 Var nos 46 Šaltinis:Lietuvos statistikos departamentas 3.2.11. Dubysos pabaseinis Žem s ūkio apkrova pabaseinyje yra šiek tiek didesn už pramon s. Čia yra 1048 ūkiai, laikantys virš 10 s.g.v. Apie 45 % Dubysos up s pabaseinio gyventojų (>200 g. e. gyvenviet se) gyvena neprijungtuose prie nuotekų surinkimo sistemų namuose (57 lentel ). 57 lentel. Gyventojų prisijungimas prie nuotekų valymo sistemų Dubysos pab. gyvenviet se >200 g.e. Eil. Nr. Gyvenviet Gyventojų skaičius Savivaldyb Gyventojų, kurių namai neprijungti prie nuotekų surinkimo sistemų, skaičius, % 1 Kukečiai 522 Kelm s 31 2 Lioliai 538 Kelm s 55 3 Čekišk 731 Kauno 37 4 Kražiai 777 Kelm s 46 5 Šiluva 794 Raseiniųv 50 6 Bubiai 872 Šiaulių 18 7 Tytuv nai 2 832 Kelm s 92 8 Ariogala 3 678 Raseiniųv 27 9 Kelm 10 750 Kelm s 42 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas 3.3 Teršalų apkrova Siekiant įvertinti teršalų apkrovas pabaseiniuose, buvo pasitelktas MIKE BASIN modelis. Apkrovų modeliavimo rezultatai pabaseiniuose pateikti žemiau esančiuose skyriuose. 55

3.3.1. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) pabaseinis 58 lentel. Įvairių taršos šaltinių teršalų apkrova per metus Neries mažųjų intakų pabaseinyje Pasklidoji tarša Sutelktoji tarša Turinčių kanalizacijos Neturinčių Bendras tačiau kanalizacijos Fonas* sistemas, Teršalas Gyvuliai Trąšos sistemų NVĮ kiekis, neprijungtų namų t prie NVĮ gyventojai namų gyventojai t % t % t % t % t % t % BDS 7 1 808 776 43 0 0 45 2,5 348 19 454 25 184 10 NH 4 -N 181 11 6 29 16 0,8 0,4 12 6,6 126 70 2 1,1 NO 3 -N 1 260 221 18 542 43 15 1,2 145 12 307 24 31 2,5 P bendras 130 6 4,8 26 20 0,6 0,5 22 17 67 51 8 6,1 * - natūrali gamtin apkrova Kaip matyti iš 58 lentel s, didžiausią apkrovą bendruoju fosforu ir amonio azotu pabaseinyje sukelia NVĮ atitinkamai apie 50 % ir 70 % į vandens telkinius patenkančio kiekio. Tuo tarpu taršą nitratiniu azotu labiausiai sąlygoja mineralinių trąšų naudojimas (apie 40 %), o organin mis medžiagomis gyvulininkyst (apie 40 %). Fonin tarša sudaro apie 20 % visos apkrovos organin mis medžiagomis, 17 % bendruoju fosforu ir 12 % amonio azotu. Neprijungtų prie kanalizacijos sistemų namų ir turinčių kanalizacijos sistemas, tačiau neprijungtų prie NVĮ, namų gyventojai šiame pabaseinyje (kaip ir kituose) sukelia nedidelę dalį į telkinius patenkančių teršalų palyginti su kitais šaltiniais. 3.3.2. Nev žio pabaseinis Didžiausią apkrovą amonio azotu pabaseinyje sukelia NVĮ (65 %), o bendruoju fosforu ir nitratiniu azotu trąšos: atitinkamai apie 50 % ir apie 70 % į vandens telkinius patenkančio šių teršalų kiekio. Didžiausią dalį vandens telkinių taršos organin mis medžiagomis sudaro gyvulininkyst (70 %). 59 lentel. Įvairių taršos šaltinių sudaroma teršalų apkrova per metus Nev žio pabaseinyje Pasklidoji tarša Sutelktoji tarša Turinčių kanalizacijos Neturinčių Bendras tačiau kanalizacijos Fonas* sistemas, Teršalas Gyvuliai Trąšos sistemų NVĮ kiekis, neprijungtų namų t prie NVĮ gyventojai namų gyventojai t % t % t % t % t % t % BDS 7 2 238 1558 70 0 0 118 5,3 195 8,7 111 5 256 11 NH 4 -N 336 29 9 81 24 9 0,2 7 2,1 217 65 0,8 0,2 NO 3 -N 6 390 1574 25 4379 69 40 0.6 242 4 110 1,7 44 0,7 P bendras 149 13 8,5 70 47 1,4 1 6 4 50 33 9 6,1 56

3.3.3. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis 60 lentel. Įvairių taršos šaltinių sudaroma teršalų apkrova per metus Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje Pasklidoji tarša Sutelktoji tarša Turinčių kanalizacijos Neturinčių Bendras tačiau kanalizacijos Fonas* sistemas, Teršalas Gyvuliai Trąšos sistemų NVĮ kiekis, neprijungtų namų t prie NVĮ gyventojai namų gyventojai t % t % t % t % t % t % BDS 7 6 224 3017 48 0 0 170 2,7 393 6 2 228 36 416 6,7 NH 4 -N 785 48 6,1 124 16 3 0,3 16 2 592 75 3 0,4 NO 3 -N 5 518 1365 25 3 488 63 57 1 290 5 246 4,5 71 1,3 P bendras 282 26 9,8 125 44 2 0,7 18 6 93 33 17 6 Didžiausią apkrovą amonio azotu pabaseinyje sukelia NVĮ, sudarydami apie 75 % viso į vandens telkinius patenkančio amonio azoto kiekio. Tuo tarpu taršą nitratiniu azotu ir bendruoju fosforu labiausiai sukelia mineralinių trąšų naudojimas, kuris sudaro atitinkamai daugiau nei 60 % ir 40 % viso į vandens telkinius patenkančio šių teršalų kiekio. Apie pus s organinių medžiagų kiekio patekimą į telkinius sąlygoja gyvulininkyst. 3.3.4. Minijos pabaseinis Minijos up s pabaseinyje į telkinius didžiausi kiekiai amonio azoto (apie 40 %), bendrojo fosforo (apie 70 %) ir nitratinio azoto (apie 60 %) patenka d l mineralinių trąšų naudojimo. Apie 80 % į vandens telkinius patenkančio organinių medžiagų kiekio sąlygoja gyvulininkyst (61 lentel ). 61 lentel. Įvairių taršos šaltinių sudaroma teršalų apkrova per metus Minijos up s pabaseinyje Pasklidoji tarša Sutelktoji tarša Turinčių kanalizacijos Neturinčių Bendras tačiau kanalizacijos Fonas* sistemas, Teršalas Gyvuliai Trąšos sistemų NVĮ kiekis, neprijungtų namų t prie NVĮ gyventojai namų gyventojai t % t % t % t % t % t % BDS 7 2 386 1957 82 0 0 48 2 215 9 18 0,7 149 6 NH 4 -N 88 16 18 37 42 0.5 0,6 6 4 30 34 1 1 NO 3 -N 1 873 522 28 1204 64 16 0,9 84 5 21 1 25 1 P bendras 125 18 14 87 69 0,6 0,5 4 3 10 8 6 5 57

3.3.5. Lietuvos pajūrio upių baseinas 62 lentel. Įvairių taršos šaltinių sudaroma teršalų apkrova per metus Pajūrio upių baseine Pasklidoji tarša Sutelktoji tarša Turinčių kanalizacijos Neturinčių Bendras tačiau kanalizacijos Fonas* sistemas, Teršalas Gyvuliai Trąšos sistemų NVĮ kiekis, neprijungtų namų t prie NVĮ gyventojai namų gyventojai t % t % t % t % t % t % BDS 7 493 379 77 0 0 30 6.2 35 7 29 6 20 4 NH 4 -N 28 3 10 6 22 0,3 1,1 0,9 3,3 18 64 0 0.1 NO 3 -N 476 137 29 297 62 10 2,2 24 5 7 1 1,3 0,3 P bendras 31 5 14 19 60 0,4 1,3 1,2 3,9 6 19 0,3 1 Pajūrio upių baseine d l trąšų naudojimo į vandens telkinius patenka apie 60 % viso bendrojo fosforo ir nitratinio azoto, o d l gyvulininkyst s apie 80 % organinių medžiagų kiekio. NVĮ sudaro didžiausią į telkinių patenkančios taršos amonio azotu dalį (64 %), tuo tarpu likusieji teršalai sudaro palyginti nedidelę dalį (62 lentel ). 3.3.6. Jūros pabaseinis Didžiausi vandens telkinių apkrovos pagal amonio azotą, nitratinį azotą ir bendrajį fosforą yra sąlygotos trąšų naudojimo pabaseinyje (atitinkamai apie 40 %, 70 % ir 60 % viso į telkinius patenkančio šių medžiagų kiekio), o pagal organines medžiagas gyvulinkyst s (apie 70 %). NVĮ taip pat sudaro didelę dalį apie 40 % apkrovos amonio azotu pabaseinyje (63 lentel ). 63 lentel. Įvairių taršos šaltinių sudaroma teršalų apkrova per metus Jūros pabaseinyje Pasklidoji tarša Sutelktoji tarša Turinčių kanalizacijos Neturinčių Bendras tačiau kanalizacijos Fonas* sistemas, Teršalas Gyvuliai Trąšos sistemų NVĮ kiekis, neprijungtų namų t prie NVĮ gyventojai namų gyventojai t % t % t % t % t % t % BDS 7 2 534 1809 71 0 0 74 3 423 17 39 1.5 188 7,4 NH 4 -N 124 20 16 51 41 0,7 0.6 5 4 46 37 0,9 0,7 NO 3 -N 3 050 789 26 2 067 68 25 0,8 120 4 16 0,5 32 1 P bendras 113 14 12 71 63 0,9 0,8 6 5 13 12 8 7 58

3.3.7. Šventosios pabaseinis 64 lentel. Įvairių taršos šaltinių sudaroma teršalų apkrova per metus Šventosios up s pabaseinyje Pasklidoji tarša Sutelktoji tarša Turinčių kanalizacijos Neturinčių Bendras tačiau kanalizacijos Fonas* sistemas, Teršalas Gyvuliai Trąšos sistemų NVĮ kiekis, neprijungtų namų t prie NVĮ gyventojai namų gyventojai t % t % t % t % t % t % BDS 7 3 351 2121 63 0 0 40 1,2 990 29 60 2 141 4 NH 4 -N 93 14 15 45 48 0,4 0,4 14 15 19 20 0,8 1 NO 3 -N 2 078 446 21 1 374 66 13 0,6 203 9 18 1 24 1 P bendras 142 14 10 93 65 0,5 0,4 21 14 7 5 6 4 Kaip ir daugelyje prieš tai aptartų pabaseinių, Šventosios pabaseinyje didžiausias vandens telkinių apkrovos šaltinis amonio azotu (apie pus kiekio), nitratiniu azotu (apie 60 %) ir bendruoju fosforu (apie pus kiekio) yra trąšų naudojimas, o organin mis medžiagomis (apie 60 %) gyvulininkyst. Pažym tina, kad šiame pabaseinyje fonin tarša sudaro net apie 30 % visos apkrovos organin ms medžiagoms. Kitų taršos šaltinių tarša yra palyginti nedidel (64 lentel ). 3.3.8. Šešup s pabaseinis 65 lentel. Įvairių taršos šaltinių sudaroma teršalų apkrova per metus Šešup s up s pabaseinyje Pasklidoji tarša Sutelktoji tarša Turinčių kanalizacijos Neturinčių Bendras tačiau kanalizacijos Fonas* sistemas, Teršalas Gyvuliai Trąšos sistemų NVĮ kiekis, neprijungtų namų t prie NVĮ gyventojai namų gyventojai t % t % t % t % t % t % BDS 7 2 730 1913 70 0 0 61 2,2 355 13 52 2 349 13 NH 4 -N 196 50 26 105 53 0.7 0.4 9 5 29 14 2 1 NO 3 -N 4 389 1336 30 2 764 63 21 0.4 178 4 29 0,7 61 1 P bendras 118 15 13 66 56 0,8 0,6 12 10 10 9 14 12 Didžiausi į telkinius patenkantys taršos amonio azotu (apie 50 %), nitratiniu azotu (apie 60 %) ir bendruoju fosforu (apie 50 %) kiekiai yra sąlygoti trąšų naudojimo, o organin mis medžiagomis (net 70 %) gyvulininkyst s pabaseinyje (65 lentel ). 59

3.3.9. Žeimenos pabaseinis 66 lentel. Įvairių taršos šaltinių sudaroma teršalų apkrova per metus Žeimenos up s pabaseinyje Pasklidoji tarša Sutelktoji tarša Turinčių kanalizacijos Neturinčių Bendras tačiau kanalizacijos Fonas* sistemas, Teršalas Gyvuliai Trąšos sistemų NVĮ kiekis, neprijungtų namų t prie NVĮ gyventojai namų gyventojai t % t % t % t % t % t % BDS 7 1 316 557 42 0 0 12 1 676 51 41 3 30 2 NH 4 -N 37 5 13 13 36 0,4 1 7 20 11 30 0 0.3 NO 3 -N 323 59 18 172 53 4.1 1 80 25 6 2 2 0,6 P bendras 35 3 10 14 41 0,2 0,5 13 37 4 11 0,4 1,1 Kaip ir prieš tai aptartuose pabaseiniuose, Žeimenos pabaseinyje didžiausias vandens telkinių apkrovos šaltinis amonio azotu (apie 36 %), nitratiniu azotu (apie 50 %) ir bendruoju fosforu (apie 40 %) yra trąšų naudojimas. Didžiausią antropogeninę taršą organin mis medžiagomis sukelia gyvulininkyst (apie 40 %), tačiau net apie 50 % organinių medžiagų į telkinius patenka d l gamtin s apkrovos. Pažym tina, kad Žeimenos pabaseinyje fonin tarša sudaro nemažą dalį ir kitų į telkinius patenkančių teršalų (amonio azoto, nitratinio azoto, bendrojo fosforo) kiekio. 3.3.10. Merkio pabaseinis 67 lentel. Įvairių taršos šaltinių sudaroma teršalų apkrova per metus Merkio up s pabaseinyje Pasklidoji tarša Sutelktoji tarša Turinčių kanalizacijos Neturinčių Bendras tačiau kanalizacijos Fonas* sistemas, Teršalas Gyvuliai Trąšos sistemų NVĮ kiekis, neprijungtų namų t prie NVĮ gyventojai namų gyventojai t % t % t % t % t % t % BDS 7 2 779 714 26 0 0 9.4 0 1 918 69 67 2 71 3 NH 4 -N 54 5 8 13 23 0,1 0 11 20 26 47 0,6 1 NO 3 -N 565 92 16 262 46 3,2 1 187 33 8 1 12 2 P bendras 115 4 4 24 21 0,1 0 78 68 6 5 3 3 Natūrali gamtin apkrova Merkio pabaseinyje sudaro didžiausią į vandens telkinius patenkančių organinių medžiagų (apie 70 %) ir bendrojo fosforo (apie 70 %) dalį. Iš antropogenin s taršos šaltinių didžiausią taršą šiais teršalais sukelia trąšų naudojimas, kuris sąlygoja ir didžiausią taršą nitratais (apie 46 %). D l NVĮ taršos į telkinius patenka apie 50 % viso amonio azoto kiekio. 60

3.3.11. Dubysos pabaseinis Didžiausi teršalų kiekiai į telkinius patenka d l trąšų naudojimo: apie 60 % amonio azoto, 70 % nitratinio azoto ir 60 % bendrojo fosforo. Apie 60 % į vandens telkinius patenkančio organinių medžiagų kiekio sąlygoja gyvulininkyst. NVĮ tarša, lyginant su prieš tai aptartais pabaseiniais, labai nežymi (68 lentel ). 68 lentel. Įvairių taršos šaltinių sudaroma teršalų apkrova per metus Dubysos up s pabaseinyje Pasklidoji tarša Sutelktoji tarša Turinčių kanalizacijos Neturinčių Bendras tačiau kanalizacijos Fonas* sistemas, Teršalas Gyvuliai Trąšos sistemų NVĮ kiekis, neprijungtų namų t prie NVĮ gyventojai namų gyventojai t % t % t % t % t % t % BDS 7 661 405 61 0 0 34 5 137 21 4 1 81 12 NH 4 -N 31 7 21 19 61 0,3 1 2 6 3 9 0,3 1 NO 3 -N 1 350 316 23 945 70 12 1 61 4 2 <1 14 1 P bendras 24 2 9 15 60 0,4 2 3 12 1 4 3 13 3.4. Žmogaus veiklos poveikis hidromorfologin ms ir hidrologin ms vandens telkinių savyb ms Žmogaus veiklos poveikis hidromorfologin ms vandens telkinių charakteristikoms Nemuno UBR labiausiai pasireiškia 3 būdais: tvenkiant upes, statant ir eksploatuojant hidroelektrines bei tiesinant/ gilinant (melioruojant, įrengiant drenažą) upių vagas. Savo ruožtu, pakitusios hidromorfologin s vandens telkinių ar jų baseinų charakteristikos įtakoja ir vandens telkinių florą bei fauną. 3.4.1. Tvenkimo poveikis Nemuno UBR yra daug užtvankų (1,8 tvenkiniai/100 km 2 ) palyginti su Lielup s UBR (1,2 tvenkiniai/100 km 2 ) ir Dauguvos UBR (0,3 tvenkiniai/100 km 2 ), tačiau mažiau nei Ventos UBR (2,6 tvenkiniai/100 km 2 ). Upių tvenkimas paprastai turi šiuos pagrindinius poveikius upių ekologinei būklei: Upei būdingos gamtin s sąlygos pakeičiamos labiau ežerams būdingomis sąlygomis, tod l pradeda formuotis ežerus primenančios ekosistemos; Užkertamas kelias žuvų, kitų organizmų migracijai bei medžiagos ir energijos srautams; D l užtvankų, ypač jeigu jų ant vienos up s yra ne viena, formuojasi toks reiškinys kaip vandens organizmų populiacijų segmentacija kuo mažesn populiacija (segmente tarp užtvankų), tuo mažesnis ir jos gyvybingumas esant nenumatytiems aplinkos pokyčiams (segmente organizmai iš esm s yra izoliuojami nuo organizmų kituose segmentuose); 61

Suintensyv ję eutrofikacijos procesai, atsirandantys užtvenktuose upių ruožuose, jeigu up je yra padid jęs biogeninių medžiagų kiekis, kuris pačiai upei d l vandens tek jimo gali ir nedaryti didelio poveikio, tačiau susiformavusioje ežero tipo ekosistemoje tas kiekis gali tur ti labai ryškų poveikį (žyd jimą, užaugimą ir pan.). Laikoma, kad tvenkinys primena ežero sąlygas kai jo paviršiaus plotas yra >50 ha. Prie tokių sąlygų tik tina, kad up s ekosistemoje atsiranda reikšmingi pasikeitimai (upines žuvis keičia labiau ežerin s, išnyksta vertingos lašišin s žuvys ir t.t.). Vienas iš svarbių rodiklių, rodančių žymų tokio pakeitimo poveikį yra faktas, kad up se dažniausiai nutrūksta žuvų migracija prieš srovę, net jeigu yra pastatyti įrenginiai, skirti žuvims praplaukti. Visa tai reiškia, kad up ms keliami vandens kokyb s hidrocheminiai bei biologiniai reikalavimai tokiuose vandens telkiniuose jau nebepasiekiami. D l šios priežasties pagal Vandens įstatymo ir BVPD reikalavimus tokie tvenkiniai buvo priskirti vadinamiesiems labai pakeistiems (fiziškai modifikuotiems) vandens telkiniams, kurių ekologin būkl turi būti vertinama bei vandensaugos tikslai siekiami pagal panašaus tipo ežerams nustatytus vertinimo kriterijus bei keliamus reikalavimus. Nemuno UBR 53 tvenkiniai išskirti kaip labai pakeisti vandens telkiniai (69 lentel ). 69 Lentel. Nemuno UBR tvenkiniai (>0,5 km 2 ploto), priskirti labai pakeistiems vandens telkiniams Nr. Tvenkinio Tvenkinio plotas, Up s pavadinimas pavadinimas Pabaseinio pavadinimas ha 1 Angirių Šušv Nev žio 248 2 Antaliept s HE Šventoji Šventosios 1 572 3 Antanavo HE Šešup Šešup s 107 4 Aukštadvario HE Verkn Nemuno mažųjų intakų 293 5 Bagdanonių HE Str va Nemuno mažųjų intakų 95 6 Balskų Jūra Jūros 280 7 Baltosios Ančios HE Baltoji Ančia Nemuno mažųjų intakų 249 8 Bartkuškio Mus Nemuno mažųjų intakų 60 9 Beičių Audra Šventosios 217 10 Bublių Obelis Nev žio 152 11 Eišiškių HE Verseka Merkio 128 12 Ekrano gamyklos Nev žis Nev žio 81 13 Elektr nų Str va Nemuno mažųjų intakų 1 389 14 Girdžių Mituva Nemuno mažųjų intakų 57 15 Gondingos HE Babrungas Minijos 88 16 Janušonių Gynia Nev žio 55 17 Juodkiškių Obelis Nev žio 83 18 Jurbarkų Mituva Nemuno mažųjų intakų 219 19 Jurgonių Šalčykščia Merkio 111 20 Kadr nų Mūšia Šventosios 93 21 Kauno HE Nemunas Nemuno mažųjų intakų 6 350 22 Kavarsko Šventoji Šventosios 78 23 Kernų Erla Pajūrio upių 77 24 Kriv nų Striūna Nev žio 66 25 Krokialaukio Perš k Nemuno mažųjų intakų 75 26 Krūminių Verseka Merkio 53 27 Kruosto HE Nev žis Nev žio 110 28 Labūnavos Barup Nev žio 109 29 Lazdininkų Darba Pajūrio upių 113 30 Liberiškio Šuoja Kurys Nev žio 63 31 Margių Vilnia Neries 55 62

32 Marijampol s II Šešup Šešup s 75 33 Montviliškio Dotnuv l Nev žio 75 34 Mos džio I Bartuva Pajūrio upių 56 35 Motiejūnų HE Širvinta Šventosios 87 36 Nemeikščių Krašuona Šventosios 82 37 Padvarių Akmena Dan Pajūrio upių 82 38 Pajiesio Jiesia Nemuno mažųjų intakų 65 39 Paupio Up Jūros 74 40 Pienionių 1 Pienia Nev žio 69 41 Pilv s-vabalkšn s Pilv Šešup s 55 42 Purv nų Prūdelis Merkio 73 43 Ramučių Tenenys Minijos 51 44 Širvintų Širvinta Šventosios 52 45 Skuodo Bartuva Pajūrio upių 86 46 Stebuliškių Sūduonia Šešup s 55 47 Stepanionių Upyt Nev žio 60 48 Sujainių Up Jūros 66 49 Totorviečių Penta Šešup s 55 50 Tūbausių Akmena Dan Pajūrio upių 85 51 Utenos Raš Šventosios 101 52 Vaitiekūnų Šušv Nev žio 142 53 Volungiškių Mituva Nemuno mažųjų intakų 68 Kaip jau min ta, d l užtvankų nutrūksta žuvų migracija, kuri yra svarbi, siekiant įsisavinti skirtingus maisto išteklius ir pasiekti nerštavietes. Nemuno UBR, siekiant pagerinti žuvų migracijos sąlygas, pagal Lietuvos Respublikos Žem s ūkio ministro 2007 m. rugs jo 25 d. įsakymą Nr. 3D- 427,,D l Užtvankų, prie kurių reikia pastatyti įrenginius žuvų migracijai, sąrašo ir buvusių užtvankų liekanų, kuriose reikia pašalinti kliūtis, trukdančias žuvų migracijai, sąrašo patvirtinimo, buvo išskirtos užtvankos, kuriose numatoma statyti žuvitakius (70 lentel ) ar pašalinti kliūtis (71 lentel ). 70 lentel. Nemuno UBR užtvankos, prie kurių reikia pastatyti įrenginius žuvų migracijai Up Kliūties vieta Atstumas nuo žiočių, km Pabaseinis Vilnia Rokantiškių užtvanka 11,6 Neries Vok Grigiškių HE užtvanka 2,6 Neries Vok Mūro Vok s užtv. 9,5 Neries Verkn Jundeliškių HE užtv. 6,0 Nemuno mažųjų intakų Viešvil Viešvil s užtvanka 3,5 Nemuno mažųjų intakų Viešvil Viešvil s (Gulbinų) užtvanka 5,3 Nemuno mažųjų intakų Šyša Buv.Katyčių malūno užtvanka ir slenkstis 48,4 Nemuno mažųjų intakų Šyša Šilut s slenkstis 10,6 Nemuno mažųjų intakų Minija Buv. Gargždų malūno slenkstis 53,3 Minijos Minija Žlibinų užtvanka 10,5 Minijos Šalp Pagraumenos malūno užtvanka 10,3 Minijos Jūra Taurag s užtvanka su žuvų keltuvu 43,0 Jūros Jūra Lomių užtvanka 16,6 Jūros Jūra Skaudvil s užtvanka 16,5 Jūros Šventoji Anykščių užtvanka 87,0 Šventosios Jusin Jusin s užtvanka 0,1 Žeimenos 63

Ūla-Pelesa Rudnios malūno užtvanka 36,8 Merkio Kražant Kelm s užtvanka 22,0 Dubysos 71 lentel. Nemuno UBR buvusių užtvankų liekanų, kuriose reikia pašalinti kliūtis, trukdančias žuvų migracijai, sąrašas Up Kliūties vieta Atstumas nuo žiočių, km Pabaseinis Sam Alesiškių malūno 0,3 Nemuno mažųjų intakų Str va Tadaravos 3,9 Nemuno mažųjų intakų Šyša Katyčių malūno 48,4 Nemuno mažųjų intakų Vok Vaidotų 18,5 Neries mažųjų intakų Vok Papiškių 36,7 Neries mažųjų intakų Bražuol Kregždžių 1,5 Neries mažųjų intakų Mus Čiobiškio malūno 0,3 Neries mažųjų intakų Mus Musninkų malūno 19,9 Neries mažųjų intakų Nemenčia Nemenčin s malūno 2,0 Neries mažųjų intakų Dūkšta Bradeliškių 3,2 Neries mažųjų intakų Siesartis Vaisg liškio malūno 1,9 Šventosios Siesartis Siesarties malūno 5,5 Šventosios Siesartis Kazliškio malūno 31,0 Šventosios Grabuosta Pagrabuosčio malūno 1,3 Šventosios Mera Liepin s k. 25,0 Žeimenos Dubysa Padubysio malūno 5,4 Dubysos Dubysa Klump s malūno 15,1 Dubysos Dubysa Ariogalos tilto 25,9 Dubysos Dubysa Maslauskiškių malūno 47,6 Dubysos Dubysa Kušelišk s malūno 66,6 Dubysos Dubysa Padubysio malūno 99,8 Dubysos Aitra Gir nų malūno 6,6 Jūros Minija Stonaičių malūno 129,6 Minijos Minija Nausodžio 139,9 Minijos Minija Meding nų 177,1 Minijos Šalp Pagraumenos malūno 10,3 Minijos Sausdravas Vainaičių malūno 1,1 Minijos Veiviržas Vyskupiškių malūno 30,7 Minijos Ašva Vilk nų II malūno 21,1 Minijos Šata Juknaičių 8,5 Lietuvos pajūrio upių 3.4.2. Hidroelektrinių poveikis Hidrolektrin s sukelia neigiamą poveikį vandens organizmams daugiausiai d l sureguliuoto upių hidrologinio režimo (debito, vandens lygio ekstremalių ir nesavalaikių pokyčių, jų mastų) bei d l su tokiu pakitusiu hidrologiniu režimu susijusios dugno ir pakrančių erozijos. Hidrologiniai pokyčiai neigiamai veikia pakrančių augmeniją, šalia upių telkšančias pelkes, žemiau užtvankos esančias vandens ekosistemas: sutrikdomas žuvų nerštas, vandens augmenijos užž limo procesus, dugno bestuburių gyvavimo sąlygas ir kt. Ypač neigiamas poveikis pasireiškia sukaskaduotose up se t.y. kuriose nedideliais atstumais yra pastatytos užtvankos ir elektrin s. Nemuno UBR veikia 47 hidroelektrin s (72 lentel ). Kiekviena pabaseinyje įrengta hidroelektrin sudaro tam tikrą riziką nepasiekti aplinkosaugos tikslus. Tik Minijos ir Pajūrio upių 64

pabaseiniuose n ra hidroelektrinių, tod l energetikos sektorius nedaro neigiamo poveikio up ms, tačiau Minijos pabaseinyje egzistuoja kelios kliūtys žuvų migracijai. Nev žio, Jūros, Žeimenos ir Dubysos pabaseiniuose veikia ne daugiau dviejų hidroelektrinių, tod l energetikos sektorius netur tų daryti didelio poveikio min tų pabaseinių vandens telkiniams. Po keturias hidroelektrines pastatyta Neries, Nev žio ir Merkio pabaseiniuose, min tų pabaseinių vandens telkiniams netur tų daryti itin didelį neigiamą poveikį. Daugiausia hidroelektrinių įrengta Nemuno mažųjų intakų, Šventosios ir Šešup s pabaseinyje, tod l manoma, kad kai kuriose šių pabaseinių up se bus sunku pasiekti gerą būklę. Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje tokios up s yra Str va, ant kurios įrengtos trys hidroelektrin s ir Verkn, patirianti dviejų elektrinių keliamą poveikį. Šventosios pabaseinyje ant trijų upių - Šventosios, Širvintos ir Mūšios įrengtos aštuonios hidroelektrin s. Šešup s pabaseinyje įrengta 11 hidroelektrinių, iš kurių šešios yra ant Šešup s, o dvi and Baltosios Ančios. Manoma, kad d l hidroelektrinių veiklos šios up s nepasieks geros būkl s. 72 lentel. Hidroelektrin s Nemuno UBR HE pavadinimas Up Pabaseinis Gabr lų Nev ža Šventosios Kavarsko Šventoji Šventosios Jundeliškių Verkn Nemunas maž. intakų Elektr nų Str va Nemuno maž. intakų Pastr vio Str va Nemuno maž. intakų Bublių Str va Nemuno maž. intakų Jurbarkų Mituva Nemuno maž. int. Lakinskų Šešup Šešup s Juodkiškių Obelis Nev žio Bublių Obelis Nev žio Labūnavos Barup Nev žio Angirų Šušv Nev žio B.Ančios B. Ančia Nemuno maž. intakų Kapčiamiesčio Gneda Šešup s Netičkampio Dovin Šešup s Marijampol s I Šešup Šešup s Marijampol s II Šešup Šešup s Puskelnių Šešup Šešup s Atanavo Šešup Šešup s Pilviškių Šešup Šešup s Svobiškio Virinta Šventosios Gondingos Babrungas Minijos Vaitiekūnų Šušv Nev žio Gulbinų Žadik s Nemuno maž. intakų Plikių Gyn v Dubysos Kaulakių Lukn Dubysos Eišiškių Verseka Merkio Širvintų Širvinta Šventosios Motiejūnų Širvinta Šventosios Bartkuškio Mus Nemuno maž. int. Pabrad s Dubinga Žeimenos Lentvario Bevardis F-1 Neries Balskų Jūra Jūros Semeliškių malūnas Str va Nemuno maž. intakų Bagdononių Str va Nemuno maž. intakų Aukštadvario Verkn Nemuno maž. intakų 65

Kadr nų Mūšia Šventosios Valtūnų Siesartis Šventosios Užpalių Šventoji Šventosios Druskininkų Ratnyč l Nemuno maž. int. Var nos Var n Merkio Krūminių Verseka Merkio Grigiškių Vok Nemuno maž. int. Rokantiškių Vilnia Nemuno maž. int. Antaliept s Šventoji Šventoji Liudvinavo Šešup Šešup s Spiečiūnų (Mindučių) Virinta Šventosios 3.4.3. Melioracijos poveikis Melioracijos darbai apima upių vagų tiesinimą, gilinimą bei drenažo sistemos įrengimą (papildomų drenavimo griovių iškasimą, drenažo vamzdžių dirvoje išvedžiojimą). Melioracijos darbų rezultatai paprastai pasireiškia šiais pagrindiniais poveikiais up ms: 1. Sunaikinama natūrali vagos diferenciacija (įlankos, duob s, sraunumos, užutekiai), gyvybiškai svarbi vandens augalams ir gyvūnams, d l ko: sunyksta natūrali dugno ir pakrančių augmenija; sumaž ja dugno bestuburių gyvensenai tinkami plotai, bestuburių rūšin įvairov ir gausa, to pasekm je - žuvims tinkamų maisto objektų kiekis; sunaikinamos žuvų nerštaviet s ir buvein s: tinkamas nerštui substratas, sl ptuv s jaunikliams, specifin s suaugusių žuvų buvein s; galiausiai, visi aukščiau min ti pokyčiai priveda prie drastiškai sumaž jusios rūšin s įvairov s ir gausos. 2. Susiformuoja vandens nuot kio disbalansas - sunaikinus šlapžemes, sulaikančias perteklinį vandenį bei pagreitinus potvynio vandenų nuot kį kanalų sistemomis, nepasipildo gruntiniai vandenys, o hidrosistema nebegali kompensuoti vandens stygiaus sausuoju metų laikotarpiu. D l to turime staigesnius vandens lygio ir debito svyravimus, didesnius poplūdžius bei didesnį vandens trūkumą sausuoju vasaros periodu. Tai savo ruožtu nulemia didelį stresą vandens ekosistemoms (pavyzdžiui, dingstant vandeniui apskritai), o tuo pačiu ir vandens trūkumą pas lių laistymui, pramonei ar geriamo vandens tiekimui. Jeigu į upę išleidžiamos nuotekos, sausmečiu esant mažai vandens nuotekos mažiau atskiedžiamos, tod l teršalų koncentracijos tokių upių vandenyje labai padid ja. 3. Jei sausinami laukai daug tręšiami, sausinimo sistemos padeda toms trąšoms greičiau patekti į vandens telkinius. Iš kitos pus s, kalbant apie sausinimą reikia pasteb ti, kad drenažo sistemos labai naudingos žem s ūkiui, kadangi dr gm s perteklius dirvoje mažina daugumos žem s ūkio kultūrų produktyvumą arba išvis sudaro netinkamas sąlygas joms augti. Lietuvoje organizuotai sausinti žemes prad ta dar 19 amžiaus viduryje. 1910-1997 m. buvo nusausinta 4,4 milijonai hektarų žemių. Sovietų Sąjungos laikotarpiu Lietuvoje buvo įrengta daug drenavimo sistemų netgi ten, kur jos buvo nereikalingos. Be abejo, jos pažeid natūralias ekosistemas, ypač pelkių, tačiau netur jo norimos įtakos žem s ūkiui. Vien 1971-1975 metais nusausinta 0,7 milijonai hektarų žemių. Iš viso nusausinta 46,6 % šalies teritorijos. Sureguliuota 46 tūkstančiai kilometrų upių ir upelių, jų tarpe 24,3 tūkstančiai kilometrų ilgesnių nei 3 kilometrų vandent kmių: 3-10 kilometrų ilgio sureguliuota > 80 %, 10-30 kilometrų ilgio apytiksliai 40-50 66

%, o daugiau nei 30 kilometrų ilgio - < 20 %. Gamtinių nereguliuotų vagų liko apie 13,4 tūkstančių kilometrų, kurių dauguma didžiosiose up se. Ištiesintų Nemuno UBR upių ilgis parodytas 73 lentel je. 73 lentel. Ištiesintų upių ilgis Nemuno UBR Pabaseinis Ištiesintų atkarpų ilgis, km Žeimenos 0 Šventosios 450 Neries 290 Nev žio 2 630 Merkio 5 Nemuno mažųjų intakų 2 205 Dubysos 148 Šešup s 1 230 Jūros 860 Minijos 945 Pajūrio upių baseinas 453 Iš viso Nemuno UBR 9 216 Ištiesintos vagos atkarpos laikui b gant gali savaime atsistatyti, jei jos n ra pastoviai prižiūrimos. Tačiau, savaiminio upių vagų atsistatymo procesas labai priklauso nuo up s vagos nuolydžio, substrato, pakrant s augmenijos, pvz. medžių šakų ir panašios kilm s kliūčių, stabdančių vandens t kmę ir kitaip sąlygojančių atsistatymo greitį bei efektyvumą. Didesnio nuolydžio ištiesintos vagos up s, o taip pat šios tekančios miškingomis vietov mis pasižymi didesniu savaiminio atsistatymo potencialu nei mažo nuolydžio ištiesintos vagos up s su sunaikinta natūralia pakrančių augmenija. Didžioji dauguma tokių upių ar jų atkarpų su sunaikinta ar beveik sunaikinta pakrančių augmenija teka intensyvaus žem s ūkio vietov mis Nemuno regiono žemumose. Dirbtinis vagų atkūrimas sunkiai įmanomas, kadangi yra labai daug upių, kurių vagos ištiesintos, be to, dauguma jų teka privačiomis žem s ūkio valdomis. D l šių priežasčių ištiesintos vagos up s, tekančios Nemuno regiono žemumomis priskirtos labai pakeistiems vandens telkiniams (LPVT). Tokiems telkiniams vandensaugos tikslas yra pasiekti gerą cheminę būklę ir gerą ekologinį potencialą. Nemuno UBR apytiksliai drenuojama apie 40 % visos UBR teritorijos. Drenuojamas plotas sudaro 16437 km 2, iš kurių apie 10 % drenuojamo ploto apima neveikiančios arba veikiančios neefektyviai sausinimo sistemos (74 lentel ). Jeigu neveikiančios sistemos nebus rekonstruotos, tai laikui b gant pakeistos ekosistemos tur tų atsistatyti. 74 lentel. Nemuno UBR priklausančiose savivaldyb se esančios sausinimo sistemos Savivaldyb Blogos Blogos Rekomenduojama Drenuojami būkl s būkl s rekonstruoti ar plotai, ha plotai,ha sistemos,% renovuoti Jonavos r. 39 027 4 353 11 4 364 Kaišiadorių r. 38 124 5 054 13 5 067 Trakų r. 9 794 688 7 695 Vilniaus r. m. 39 061 4 410 11 4 421 K dainių r 98 009 18 632 19 18 651 Panev žio r 115 424 5 995 5 5 999 Alytaus r. 41 447 5 664 14 5 678 67

Druskininkų 2 300 63 3 66 Birštono 1 994 90 5 95 Prienų r. 39 308 2 464 6 2 469 Šilut s r. 68 352 4 334 6 4 340 Kauno r. 67 782 4 049 6 4 055 Jurbarko r. 74 224 7 275 10 7 285 Pag gių 24 486 4 000 16 4 016 Elektr nų 10 222 1 336 13 1 349 Klaip dos r. 64 440 5 579 9 5 588 Kretingos r. 52 589 2 148 4 2 152 Plung s r. 40 165 7 319 18 7 337 Klaip dos r. 64 440 5 579 9 5 588 Palangos m. 1 811 501 28 529 Taurag s r. 47 962 7 077 15 7 092 Šilal s r. 49 441 6 076 12 6 088 Anykščių r. 64 521 4 559 7 4 566 Mol tų r. 27 955 2 157 8 2 165 Utenos r. 30 134 6 887 23 6 909 Širvintų r. 33 599 2 398 7 2 405 Ukmerg s r. 57 656 3 424 6 3 430 Lazdijų r. 22 047 844 4 848 Kalvarijos 17 078 1 496 9 1 505 Kazlų Rūdos 14 195 2 632 19 2 651 Marijampol s 47 170 3 869 8 3 878 Šakių r. 92 798 5 641 6 5 647 Vilkaviškio r. 75 916 699 1 700 Ignalinos r. 37 219 4 443 12 4 455 Švenčionių r. 25 985 4 616 18 4 634 Šalčininkų r. 27 857 1 982 7 1 989 Var nos r. 16 310 656 4 660 Kelm s r. 62 919 7 532 12 7 544 Šaltinis: Informacinis leidinys Melioruota žem ir melioracijos statiniai 2007-01- 01 Vilnius, 2007 3.4.4. Vandens nuot kio permetimas Dar viena žmogaus veiklos sąlygota apkrova vandens telkiniams vandens nuotekio permetimas iš vieno baseino į kitą. D l tokios veiklos up je, iš kurios permetamas vanduo, sumaž ja debitas ir tod l gali būti pakenkta ekosistemoms. Nemuno UBR tokio pobūdžio įtakos yra stipriai paveiktas tik vienas vandens telkinys Merkio up s atkarpa žemiau Merkio-Vok s kanalo. Daugiau nei 80% Merkio debito tenka Papio ežero (priskirto NATURA 2000 saugomoms teritorijoms), kuris priklauso Vok s up s baseinui, palaikymui. 3.4.5. Kiti poveikiai Žuvininkyst s tvenkiniai Žem s ūkio ministerijos Žuvų departamento pateiktais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje tvenkiniuose, kurių bendras plotas yra apie 11000 ha, žuvis augina 26 bendrov s. 2005 m. šiuose tvenkiniuose buvo išauginta 1997,5 t žuvų, o 2006 m. - 2225,2 t. Kadangi tvenkniuose auginamos 68

žuvys yra maitinamos, tod l tvenkniuose kaupiasi daug maistingųjų medžiagų, formuojasi dumblas. Išleidžiant tvenkinių vandenį į upes yra bloginama jų kokyb. Turizmas ir rekreacin veikla Situacijos analiz, atlikta remiantis Nacionaline turizmo pl tros 2007-2010 m.programa, parod, kad daugumoje apskričių ir savivaldybių turizmas yra laikomas prioritetine pl tros sritimi. Pastebima sparti apgyvendinimo paslaugų ir ypač kaimo turizmo sektoriaus pl tra. Tai leidžia daryti prielaidą, kad vandens naudojimo poilsio reikm ms poveikis vandens būklei taip pat did s. Laivyba Nemuno up s baseine yra keturi vandens telkiniai, kuriems yra suteiktas valstybinių vandens kelių statusas: 1. Nemuno up (4 ruožai, bendras ilgis 401 km), 2. Kauno marios (Kauno hidroelektrin s vandens talpykla) (ruožo ilgis 67 km), 3. Kuršių marios (ruožo ilgis 74 km), 4. Mituvos kanalas (ruožo ilgis 1 km). Vietin s reikšm s vandens kelių statusą turi šie vandens telkiniai: 1. Neries up (Vilniaus mieste; ruožo ilgis 7 km), 2. Skirvyt s up (Rusn s-skirvyt s žiotys; ruožo ilgis 9 km), 3. Dan s up (Klaip dos mieste; ruožo ilgis 1 km), 4. Šyšos up (Šilut s-šyšos žiotys; ruožo ilgis 5 km), 5. Trakų ežerai (ruožo ilgis 4 km), 6. Kuršių marios (Atmatos žiotys-skirvyt s žiotys, ruožo ilgis 14 km). Bendras nuolatos prižiūrimų vandens kelių ilgis yra 69 km vidaus vandenyse, o apie 425 km vandens kelių yra prižiūrimi laivybos sezono metu. Ilgiausiai - 230 dienų per metus laivybai yra tinkama Nemuno up (nuo Kauno), Dan, Minija, Skirvyt, Šyša ir Kuršių marios, tod l šios up s yra labiausiai veikiamos laivybos veiklos. Didžiausias poveikis yra daromas gilinant upių dugną. Laivybos sezonas Nemuno up je - ruože nuo Druskininkų iki Liškiavos ir nuo Birštono iki Kauno HE trunka 183 dienas, o Trakų ežeruose - 138 dienas per metus. 3.5. Paviršiniai rizikos vandens telkiniai 2007 m. pabaigoje buvo identifikuotos reikšmingas žmogaus veiklos poveikis vandens telkiniams ir išskirti rizikos vandens telkiniai. Rizikos vandens telkiniu vadinamas toks telkinys, kuriame yra gr sm nepasiekti geros būkl s iki 2015 m. Gera vandens būkl reiškia artimą natūraliai, žmogaus veiklos nepaveiktai, būklę. Nemuno UBR buvo nustatytos keleto rūšių žmogaus veiklos apkrovos ir jų sukelti poveikiai, d l kurių vandens telkiniai priskirti rizikos grupei. Tai pasklidosios taršos šaltiniai, sutelktosios taršos šaltiniai ir hidrologinio režimo reguliavimas (neigiamas hidroelelktrinių poveikis ir upių tiesinimas). Pasklidosios ir sutelktosios taršos poveikiui įvertinti buvo panaudojant MIKE BASIN modelį. D l įvairių priežasčių išskirti rizikos vandens telkiniai pateikti žemiau esančiuose paveiksluose. 69

14 paveikslas. Upių rizikos vandens telkiniai d l pasklidosios ir sutelktosios taršos (modeliuota MIKE BASIN modeliu). 70

15 paveikslas. Upių rizikos vandens telkiniai d l ištiesinimo ir hidroelektrinių poveikio (įvertinta pasinaudojus MIKE BASIN modeliavimo rezultatais) 71

16 paveikslas. Ežerų rizikos vandens telkiniai (įvertinta pasinaudojus MIKE BASIN modeliavimo rezultatais) 72

17 paveikslas. Labai pakeisti ir dirbtiniai rizikos vandens telkiniai 73

3.5.1. Neries mažųjų intakų (su Nerimi) up s pabaseinis D l ūkin s apkrovos kai kurioms Neries pabaseinyje esančioms up ms iškyla rizika nepasiekti nustatytų vandensaugos tikslų. Rizikos grupei priskirtini telkiniai, kurių būkl gali būti prastesn nei gera d l žmogaus veiklos sąlygotų cheminių ir/ar hidro-morfologinių veiksnių, pateikti 75 lentel je. 75 lentel. Up s, kuriose d l per didelių BDS 7, amonio azoto, nitratų azoto, bendro fosforo ir pavojingų medžiagų (PM) koncentracijų bei d l hidroelektrinių (HE) poveikio gali būti nepasiekti vandensaugos tikslai; 1 rodo rizikos upę, 0 - ne rizikos Rizikos up s Parametras, d l kurio upei iškyla rizika BDS 7 NH 4 -N NO 3 -N P bendras HE PM Neris 1 0 0 1 0 1 Aliosa 1 1 1 1 0 0 Suderve 1 1 0 1 0 0 Bezdone 1 0 0 1 0 0 Airup 0 0 0 1 0 0 Lomena 0 1 0 1 0 0 Nem ža 0 1 0 1 0 0 Antavilis 0 0 0 1 0 0 Rudamina 0 1 0 1 0 0 Žalesa 0 0 0 1 0 0 Rūkain 0 0 0 1 0 0 Vok 0 1 0 1 1 0 Zversa 0 1 0 1 0 0 Bražuol 0 0 0 1 0 0 Rieš 0 0 0 1 0 0 Daulia 0 0 0 1 0 0 Čekon 0 1 0 1 0 0 Maril 0 1 1 1 0 0 Rūgtupis 0 0 0 1 0 0 Laukysta 0 0 1 0 0 0 Babranka 0 0 1 0 0 0 Vilnia 0 0 0 0 1 0 Mus 0 0 0 0 1 0 Pabaseinyje yra du ežerai, kuriuose d l paskaičiuotos fosforo prietakos iškyla rizika nepasiekti vandensaugos tikslų: Musia ir Rieš. 76 lentel. Rizikos ežerai Pavadinimas Gylis, m Per metus patenkančio P kiekis (kg) Vidutin P koncentracija (µg/l) Sutelktosios taršos ind lis į apskaičiuotą vidutinę P koncentraciją Mūsia 2 1 153 75.3 23.7 Rieš 3 379 114.1 64.8 74

Geros būkl s upių ir upių, kurioms iškyla rizika nepasiekti vandensaugos tikslų, ilgiai Neries pabaseinyje pateikiami 77 lentel je, o d l įvairios ūkin s veiklos poveikio išskirtų rizikos upių ilgiai pateikiami 78 lentel je. 77 lentel. Geros būkl s ir rizikos upių ilgiai Pabaseinis Geros būkl s upių ilgis, km Rizikos upių ilgis, km Bendras upių ilgis, km Neries 1 005 1 022 2 027 78 lentel. Rizikos upių ilgiai d l skirtingos ūkin s veiklos Pabaseinis Rizika d l pasklidosios taršos Rizika d l sutelktosios taršos Rizika d l morfologinių pakeitimų Rizika d l hidroelektrinių Rizika d l kelių poveikių Neries 181 401 630 18 208 Kaip matyti iš 78 lentel s, beveik pus Neries mažųjų intakų upių (pagal ilgį) yra priskiriama rizikos grupei. Daugiausia jų yra d l morfologinių pakeitimų, o mažiausia d l hidroelektrinių poveikio. 3.5.2.Nev žio pabaseinis D l ūkin s apkrovos kai kurioms Nev žio pabaseinyje esančioms up ms iškyla rizika nepasiekti nustatytų geros būkl s aplinkosaugos tikslų (79 lentel ). 79 lentel. Up s, kuriose d l per didelių BDS 7, amonio azoto, nitratų azoto, bendro fosforo ir pavojingų medžiagų (PM) koncentracijų bei d l hidroelektrinių (HE) poveikio gali būti nepasiekti vandensaugos tikslai; 1 rodo rizikos upę, 0 - ne rizikos Rizikos up s Parametras, d l kurio upei iškyla rizika BDS 7 NH 4 -N NO 3 -N P bendras HE PM Nev žis 1 1 1 1 0 1 Liedas 1 0 1 1 0 0 Sanžil 1 0 1 1 0 0 Liulys 1 0 1 1 0 0 Juosta 1 1 0 1 0 0 Obelis 1 0 1 1 0 0 Kiršinas 1 1 1 1 0 0 Smilga 1 1 1 1 0 0 Palonas 1 0 1 1 0 0 Jaugila 1 1 1 1 0 0 Gomerta 1 0 1 1 0 0 Šušvait 1 1 1 1 0 0 Gegužin 1 0 1 1 0 0 Laba 1 0 1 1 0 0 Nykis 1 0 1 1 0 0 Dotnuv l 1 0 1 1 0 0 Žagienis 1 1 1 1 0 0 Gentrin 1 1 1 1 0 0 Lokup 1 0 1 1 0 0 Alkupis 1 0 1 0 0 0 Šušv 1 0 1 0 1 0

Rizikos up s Parametras, d l kurio upei iškyla rizika BDS 7 NH 4 -N NO 3 -N P bendras HE PM Strebukas 1 0 1 0 0 0 Kruosta 0 0 1 1 0 0 Upyt 0 1 1 1 0 0 Šakyn 0 0 1 1 0 0 Molainia 0 0 1 1 0 0 Šuoja - Kurys 0 1 1 1 0 0 Berž 0 1 1 1 0 0 Linkava 0 0 1 1 0 0 Šerkšnys 0 1 1 1 0 0 Gynia 0 0 1 1 0 0 Banko kanalas 0 0 1 1 0 0 Suleva 0 0 1 1 0 0 Š-1 0 0 1 1 0 0 Bikilys 0 1 1 1 0 0 Šakin 0 1 1 1 0 0 Žalesys 0 0 1 1 0 0 Sausin 0 0 1 1 0 0 Srautas 0 1 1 0 0 0 Didysis Malčius 0 1 1 0 0 0 Srautelis 0 1 1 0 0 0 Barupe 1 0 1 1 1 0 Obelis 1 0 1 1 1 0 Lankesa ir visos jos pabaseinio up s aukščiau Žeimių 1 0 1 1 0 0 Visos Barup s pabaseinio up s aukščiau Nociūnų 1 0 1 1 0 0 Visos Obelies pabaseinio up s aukščiau Š tos 1 0 1 1 0 0 Visos up s Nev žio baseine, išskyrus Nev žio atkarpą aukščiau Panev žio ir visas upes Nev žio pabaseinyje aukščiau Panev žio 1 Nev žio pabaseinyje n ra rizikos ežerų. Geros būkl s upių ir upių, kurioms iškyla rizika nepasiekti vandensaugos tikslų, ilgiai Nev žio pabaseinyje pateikiami 80 lentel je, o d l įvairios ūkin s veiklos poveikio išskirtų rizikos upių ilgiai pateikiami 81 lentel je. 80 lentel. Geros būkl s ir rizikos upių ilgiai (km) Pabaseinis Geros būkl s upių ilgis Rizikos upių ilgis Bendras upių ilgis Nev žis 316 3 508 3 824 76

81 lentel. Rizikos upių ilgiai (km) d l skirtingos ūkin s veiklos Pabaseinis Rizika d l pasklidosios taršos Rizika d l sutelktosios taršos Rizika d l morfologinių pakeitimų Rizika d l hidroelektrinių Rizika d l kelių poveikių Nev žis 3 490 536 396 26 870 Iš 81 lentel s matome, kad didžioji dalis Nev žio intakų (pagal ilgį) yra priskiriama rizikos grupei. Daugiausia jų yra d l pasklidosios taršos, o mažiausia d l hidroelektrinių poveikio. 3.5.3. Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) pabaseinis Kai kurioms Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje esančioms up ms d l ūkin s apkrovos iškyla rizika nepasiekti nustatytų vandensaugos tikslų (82 lentel ). 82 lentel. Up s, kuriose d l per didelių BDS 7, amonio azoto, nitratų azoto, bendro fosforo ir pavojingų medžiagų (PM) koncentracijų bei d l hidroelektrinių (HE) poveikio gali būti nepasiekti vandensaugos tikslai; 1 rodo rizikos upę, 0 - ne rizikos Rizikos up s Parametras, d l kurio upei iškyla rizika BDS 7 NH 4 -N NO 3 -N P bendras HE PM Amal 1 1 0 1 0 0 Baldija 1 0 0 1 0 0 Girstupis 1 1 0 1 0 0 Jiesia 1 0 1 1 0 0 Juodup 1 0 1 1 0 0 Kernav 1 0 0 1 0 0 Kiaulišk 1 0 1 1 0 0 Kruna 1 1 0 1 0 0 Kruon 1 0 0 1 0 0 Lump 1 0 0 1 0 0 Maišys 1 1 0 1 0 0 Marvel 1 1 0 1 0 0 Medūkšt l 1 0 0 1 0 0 Mikasa 1 1 0 1 0 0 Motertis 1 0 0 1 0 0 Nemunas 1 0 0 1 0 1 Ošvenčia 1 0 0 1 0 0 Piktup 1 0 0 1 0 0 Šlapakšna 1 0 0 1 0 0 Sobuva 1 0 0 1 0 0 Šumas 1 0 0 1 0 0 Šyša 1 1 0 1 0 0 Sąnaša 1 1 1 1 0 0 Vajota 1 1 1 1 0 0 Vyčius 1 0 0 1 0 0 Veršvas 0 1 0 0 0 0 Zembr 1 0 0 1 0 0 Čyžvard 1 0 1 0 0 0 Apsuona 0 0 0 1 0 0 Armena 0 1 1 1 0 0 77

Rizikos up s Parametras, d l kurio upei iškyla rizika BDS 7 NH 4 -N NO 3 -N P bendras HE PM Armeniukas 0 1 1 1 0 0 G g 0 0 0 1 0 0 Kamona 0 0 0 1 0 0 Lašaša 0 0 1 1 0 0 Leit 0 1 0 1 0 0 Meduja 0 0 0 1 0 0 Praviena 0 0 0 1 0 0 Ratnyčia 0 1 0 1 1 0 Rud 0 0 0 1 0 0 Rupkalv 0 1 0 0 0 0 Sam 0 0 0 1 0 0 Santaka 0 0 0 1 0 0 Seira 0 0 0 1 0 0 Šilup 0 0 1 1 0 0 Skirpstauja 0 1 1 1 0 0 Šliaužupis 0 1 0 1 0 0 Sv dub 0 0 0 1 0 0 Šventup 0 0 0 1 0 0 Uol 0 1 0 1 0 0 V žpienis 0 1 1 1 0 0 Viekšnupis 0 0 0 1 0 0 Str va 0 0 0 0 1 0 Mituva 0 0 1 0 1 0 Baltoji Ančia 0 0 0 0 1 0 Verkn 0 0 0 0 1 0 Nieda 0 0 0 0 1 0 Jiesios baseino up s esančios aukščiau 1 1 Kliokiškių Nemuno UBR up s esančios tarp Kauno ir Smalininkų. 1 Ežerai Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje, patenkantys į rizikos telkinių grupę d l paskaičiuotos fosforo prietakos, pateikti 83 lentel je. 83 lentel. Rizikos ežerai Pavadinimas Gylis, m Per metus patenkančio P kiekis (kg) Vidutin P koncentracija (µg/l) Sutelktosios taršos ind lis į apskaičiuotą vidutinę P koncentraciją Jiezno ežeras 3 170 105 19 Atesys 7 266 196 0 Aloves ežeras 3 321 192 0 Švenčius 3 378 246 0 Antakmenių ežeras 6 185 46 0 78

Pavadinimas Gylis, m Per metus patenkančio P kiekis (kg) Vidutin P koncentracija (µg/l) Sutelktosios taršos ind lis į apskaičiuotą vidutinę P koncentraciją Drabužis 10 228 48 0 Kalvių ežeras 4 1 223 95 3 Prapuntas 9 217 64 7 Sagavas 7 288 108 0 Liškiavis 7 1 029 177 83 Geros būkl s upių ir upių, kurioms iškyla rizika nepasiekti vandensaugos tikslų, ilgiai Nemuno mažųjų intakų pabaseinyje pateikiami 84 lentel je, o d l įvairios ūkin s veiklos poveikio išskirtų rizikos upių ilgiai pateikiami 85 lentel je. 84 lentel. Geros būkl s ir rizikos upių ilgiai (km) Pabaseinis Geros būkl s upių ilgis Rizikos upių ilgis Bendras upių ilgis Nemuno mažųjų intakų 2 541 2 839 5 380 85 lentel. Rizikos upių ilgiai (km) d l skirtingos ūkin s veiklos Pabaseinis Nemuno mažųjų intakų Rizika d l pasklidosios taršos Rizika d l sutelktosios taršos Rizika d l morfologinių pakeitimų Rizika d l hidroelektrinių Rizika d l kelių poveikių 1 764 719 892 57 586 Daugiau kaip pus pabaseinio upių (pagal ilgį) priskiriamos rizikos grupiai. Daugiausiai jų yra d l pasklidosios taršos, o mažiausia d l hidroelektrinių poveikio. 3.5.4. Minijos pabaseinis D l ūkin s apkrovos kai kurioms Minijos pabaseinyje esančioms up ms iškyla rizika nepasiekti nustatytų vandensaugos tikslų (86 lentel ). 86 lentel. Up s, kuriose d l per didelių BDS 7, amonio azoto, nitratų azoto, bendro fosforo ir pavojingų medžiagų (PM) koncentracijų bei d l hidroelektrinių (HE) poveikio gali būti nepasiekti vandensaugos tikslai; 1 rodo rizikos upę, 0 - ne rizikos Rizikos up s Parametras, d l kurio upei iškyla rizika BDS 7 NH 4 -N NO 3 -N P bendras HE PM Alantas 1 0 0 1 0 0 Alkupis 1 0 0 1 0 0 Kunigiaupis 1 0 0 1 0 0 Lašiupis 1 1 0 1 0 0 Salantas 1 0 0 1 0 1 Skinija 1 0 0 1 0 0 79

Rizikos up s Parametras, d l kurio upei iškyla rizika BDS 7 NH 4 -N NO 3 -N P bendras HE PM Agluona 0 1 0 1 0 0 Drūktis 0 1 0 1 0 0 Dūrupis 0 1 0 0 0 0 Minija 0 0 0 1 0 1 Sruoja Mažoji 0 1 1 1 0 0 Švekšnal 0 1 0 1 0 0 Babrungas 0 0 0 0 1 0 Graumena 0 0 0 0 0 1 Visos up s Alanto pabaseinyje 1 Visos up s Salanto pabaseinyje 1 Vienas ežeras Minijos pabaseinyje (Beržoras) patenka į rizikos telkinių grupę d l paskaičiuotos fosforo prietakos (87 lentel ). 87 lentel. Rizikos ežerai Pavadinimas Gylis, m Per metus patenkančio P kiekis (kg) Vidutin P koncentracija (µg/l) Taškin s taršos ind lis į apskaičiuotą vidutinę P koncentraciją Beržoras 5 65 75 0 Geros būkl s upių ir upių, kurioms iškyla rizika nepasiekti vandensaugos tikslų, ilgiai Minijos pabaseinyje pateikiami 88 lentel je, o d l įvairios ūkin s veiklos poveikio išskirtų rizikos upių ilgiai pateikiami 89 lentel je. 88 lentel. Geros būkl s ir rizikos upių ilgiai (km) Pabaseinis Geros būkl s upių ilgis Rizikos upių ilgis Bendras upių ilgis Minija 1 638 814 2 451 89 lentel. Rizikos upių ilgiai (km) d l skirtingos ūkin s veiklos Pabaseinis Rizika d l pasklidosios taršos Rizika d l sutelktosios taršos Rizika d l morfologinių pakeitimų Rizika d l hidroelektrinių Rizika d l kelių poveikių Minija 234 279 410 3 113 Apie 70 % pabaseinio upių (pagal ilgį) yra geros būkl s. Daugiausiai rizikos upių (pagal ilgį) išskirta d l morfologinių pabaseinio pokyčių, o mažiausia d l hidroelektrinių poveikio. 3.5.5. Lietuvos pajūrio upių baseinas Kai kurioms Pajūrio upių baseine esančioms up ms d l ūkin s apkrovos iškyla rizika nepasiekti nustatytų aplinkosaugos tikslų (90 lentel ). 80

90 lentel. Up s, kuriose d l per didelių BDS 7, amonio azoto, nitratų azoto, bendro fosforo ir pavojingų medžiagų (PM) koncentracijų bei d l hidroelektrinių (HE) poveikio gali būti nepasiekti vandensaugos tikslai; 1 rodo rizikos upę, 0 - ne rizikos Rizikos up s Parametras, d l kurio upei iškyla rizika BDS 7 NH 4 -N NO 3 -N P bendras HE PM Akmena-Dan 1 0 0 1 0 1 Bonal 1 0 0 1 0 0 Eket 1 0 0 0 0 0 Grūšlaukio upelis 1 0 0 1 0 0 Jaurykla 1 1 0 1 0 0 Pievolupis 1 0 0 1 0 0 Šlaveita 1 0 0 1 0 0 Tenž 1 1 1 1 0 0 Bon 0 0 0 1 0 0 Burkštinas 0 1 0 0 0 0 Cypa 1 0 0 0 0 0 Smeltait 1 1 0 1 0 0 Smeltal 1 0 0 1 0 0 Žiba 1 1 0 1 0 0 Kirnupalis 0 1 0 0 0 0 Pajūrio upių baseine n ra rizikos ežerų. Geros būkl s upių ir upių, kurioms iškyla rizika nepasiekti vandensaugos tikslų, ilgiai Pajūrio upių pabaseinyje pateikiami 91 lentel je, o d l įvairios ūkin s veiklos poveikio išskirtų rizikos upių ilgiai pateikiami 92 lentel je. 91 lentel. Geros būkl s ir rizikos upių ilgiai (km) Pajūrio upių pabaseinyje Pabaseinis Geros būkl s upių ilgis Rizikos upių ilgis Bendras upių ilgis Pajūrio up s 553 120 672 92 lentel. Rizikos upių ilgiai (km) d l skirtingos ūkin s veiklos Pabaseinis Rizika d l pasklidosios taršos Rizika d l sutelktosios taršos Rizika d l morfologinių pakeitimų Rizika d l hidroelektrinių Rizika d l kelių poveikių Pajūrio up s 0 120 0 0 0 Didžioji dalis upių pagal ilgį yra geros būkl s. Visų upių rizikos priežastis sutelktoji tarša. 3.5.6. Jūros pabaseinis D l ūkin s apkrovos kai kurioms Jūros pabaseinyje esančioms up ms iškyla rizika nepasiekti nustatytų vandensaugos tikslų (93 lentel ). 81

93 lentel. Up s, kuriose d l per didelių BDS 7, amonio azoto, nitratų azoto, bendro fosforo ir pavojingų medžiagų (PM) koncentracijų bei d l hidroelektrinių (HE) poveikio gali būti nepasiekti vandensaugos tikslai; 1 rodo rizikos upę, 0 - ne rizikos Rizikos up s Parametras, d l kurio upei iškyla rizika BDS 7 NH 4 -N NO 3 -N P bendras HE PM Agluona 1 0 0 1 0 0 Ašutis 1 1 1 1 0 0 Driūbinas 1 0 1 1 0 0 Kalnupis 1 1 1 1 0 0 Lankup 1 0 0 1 0 0 Nemylas 1 0 0 1 0 0 Pal ja 1 1 1 1 0 0 Reizgupis 1 1 1 1 0 0 Šlyna 1 1 1 1 0 0 Up 1 0 1 1 0 0 Upyna 1 0 1 1 0 0 Ūsupis 1 0 1 1 0 0 Vilkupis 1 0 1 1 0 0 Žagvietis 1 0 0 1 0 0 Akmena (Šaltuonos 0 0 1 1 0 0 intakas) Alsa 0 1 1 1 0 0 Bebirva 0 1 1 1 0 0 Bremena 0 0 0 1 0 0 Jūra 0 0 0 1 1 0 Meižis 0 0 0 1 0 0 Rudupis 0 1 1 1 0 0 Šaltuona 0 1 1 1 0 0 Trišiūkšt 0 1 1 1 0 0 V žus 0 1 0 1 0 0 Beržtupis 0 1 0 0 0 Šešuvis 0 0 1 0 0 1 Visos up s Šešuvio pabaseinyje aukščiau Trišiūkšt s intako, Šaltuona ir visos jos pabaseinio up s Lokysta 0 0 0 1 0 0 Jūros pabaseinyje n ra rizikos ežerų. Geros būkl s upių ir upių, kurioms iškyla rizika nepasiekti vandensaugos tikslų, ilgiai Jūros pabaseinyje pateikiami 94 lentel je, o d l įvairios ūkin s veiklos poveikio išskirtų rizikos upių ilgiai pateikiami 95 lentel je. 1 94 lentel. Geros būkl s ir rizikos upių ilgiai (km) Pabaseinis Geros būkl s upių ilgis Rizikos upių ilgis Bendras upių ilgis Jūros 1 082 1 820 2 902 82

95 lentel. Rizikos upių ilgiai (km) d l skirtingos ūkin s veiklos Pabaseinis Rizika d l pasklidosios taršos Rizika d l sutelktosios taršos Rizika d l morfologinių pakeitimų Rizika d l hidroelektrinių Rizika d l kelių poveikių Jūra 1 028 48 721 7 373 Didesn pabaseinio upių dalis (pagal ilgį) yra priskiriama rizikos grupei, o pagrindin priskyrimo rizikos grupei priežastis pasklidoji tarša ir morfologiniai pakeitimai. 3.5.7 Šventosios pabaseinis Up s, kurioms d l ūkin s apkrovos iškyla rizika nepasiekti nustatytų vandensaugos tikslų, pateiktos 96 lentel je. 96 lentel. Up s, kuriose d l per didelių BDS 7, amonio azoto, nitratų azoto, bendro fosforo ir pavojingų medžiagų (PM) koncentracijų bei d l hidroelektrinių (HE) poveikio gali būti nepasiekti vandensaugos tikslai; 1 rodo rizikos upę, 0 - ne rizikos Rizikos up s Parametras, d l kurio upei iškyla rizika BDS 7 NH 4 -N NO 3 -N P bendras HE PM Pavarklas 1 1 0 1 0 0 Berž 1 0 0 0 0 0 Vyžuona 0 0 0 1 0 0 Žv rupis 0 0 0 1 0 0 Grieža 0 0 0 1 0 0 Šakiena 0 0 1 0 0 0 Suraižos upelis 0 0 1 0 0 0 Šventoji 0 0 0 0 1 0 Siesartis 0 0 0 0 1 0 Širvinta 0 0 0 0 1 0 Širvinta 0 0 0 0 1 0 Virinta 0 0 0 0 1 0 Virinta 0 0 0 0 1 0 Nev ža 0 0 0 0 1 0 Mūšia 0 0 0 0 1 0 Šventoji (žemiau Anykščių) 0 0 0 0 0 1 Dvylika ežerų Šventosios pabaseinyje patenka į rizikos telkinių grupę d l paskaičiuotos fosforo prietakos (97 lentel ). 97 lentel. Rizikos ežerai Pavadinimas Gylis, m Per metus patenkančio P kiekis (kg) Vidutin P koncentracija (µg/l) Taškin s taršos ind lis į apskaičiuotą vidutinę P koncentraciją Ilgajis 3 279 199 71 Kiementas 4 578 76 0 83

Pavadinimas Gylis, m Per metus patenkančio P kiekis (kg) Vidutin P koncentracija (µg/l) Taškin s taršos ind lis į apskaičiuotą vidutinę P koncentraciją Šventas 6 377 95 12 Dusynas 2 498 100 0 Luknas 3 631 79 0 Dusynas 2 1 803 213 15 Mūš jus 4 2 348 77 6 Vidinkstas 4 104 78 48 Indrajai 8 2 392 63 8 Ilgys 7 789 89 0 Dviragis (Salų ež.) 3 680 59 7 Južintas 5 278 68 39 Geros būkl s upių ir upių, kurioms iškyla rizika nepasiekti vandensaugos tikslų, ilgiai Šventosios pabaseinyje pateikiami 98 lentel je, o d l įvairios ūkin s veiklos poveikio išskirtų rizikos upių ilgiai pateikiami 99 lentel je. 98 lentel. Geros būkl s ir rizikos upių ilgiai (km) Pabaseinis Geros būkl s upių ilgis Rizikos upių ilgis Bendras upių ilgis Šventosios 1 845 1 455 3 300 99 lentel. Rizikos upių ilgiai d l skirtingos ūkin s veiklos Pabaseinis Rizika d l pasklidosios taršos Rizika d l sutelktosios taršos Rizika d l morfologinių pakeitimų Rizika d l hidroelektrinių Rizika d l kelių poveikių Šventosios 18 131 1 270 86 50 Daugiau nei pus upių (pagal ilgį) yra geros būkl s. Dauguma upių priskirta d l morfologinių pokyčių. Skirtingai nei daugumoje kitų pabaseinių, Šventosios pabaseinyje mažai problemų kelia pasklidoji tarša. 3.5.8 Šešup s pabaseinis D l ūkin s apkrovos kai kurioms Šešup s pabaseinyje esančioms up ms iškyla rizika nepasiekti nustatytų aplinkosaugos tikslų (100 lentel ). 100 lentel. Up s, kuriose d l per didelių BDS 7, amonio azoto, nitratų azoto, bendro fosforo ir pavojingų medžiagų (PM) koncentracijų bei d l hidroelektrinių (HE) poveikio gali būti nepasiekti vandensaugos tikslai; 1 rodo rizikos upę, 0 - ne rizikos Rizikos up s Parametras, d l kurio upei iškyla rizika BDS 7 NH 4 -N NO 3 -N P bendras HE PM Aista 1 0 1 1 0 0 84

Rizikos up s Parametras, d l kurio upei iškyla rizika Alksn 1 0 1 1 0 0 Aukspirta 1 0 1 1 0 0 Dovin 1 0 1 1 1 0 Eglupis 1 1 1 1 0 0 Gulbinas 1 1 1 1 0 0 Jevonis 1 0 1 1 0 0 Juodup 1 0 1 0 0 0 Kiaulup 1 0 1 1 0 0 Kiaulyčia 1 0 1 1 0 0 Kirsna 1 0 0 1 0 0 Kok 1 0 1 1 0 0 Laikšt 1 1 1 1 0 0 Liepona 1 1 1 1 0 0 Milup 1 0 1 1 0 0 Pilv 1 0 1 0 0 0 Raišup lis 1 0 1 1 0 0 Raišupis 1 0 0 1 0 0 Sūrava 1 0 1 1 0 0 Šeimena 1 1 1 1 0 0 Šešup 1 0 1 1 1 1 Siesartis 1 1 1 1 0 1 Šilup 1 0 1 1 0 0 Širvinta (Šeimenos) 1 0 1 1 0 0 Širvinta (Šešup s) 1 1 1 1 0 0 Skriaudupis 1 1 1 1 0 0 Uosup lis 1 0 1 1 0 0 Vandup 1 0 1 0 0 0 Vembr 1 0 1 1 0 0 Vilkauja 1 0 1 1 0 0 Vyžupis 1 0 0 1 0 0 Žvirgžd 1 0 1 1 0 0 Amalv -Šlavanta 0 0 1 1 0 0 Gausbal 0 0 1 1 0 0 Jūr 0 0 0 1 0 0 Valčiuva 0 0 1 1 0 0 Sasna 1 1 1 1 0 0 Gulbinas 1 1 1 1 0 0 Rausv 1 0 1 1 0 1 Didžiupis 0 1 1 0 0 0 Juodup 0 0 1 1 0 0 Visos up s Šešup s pabaseinyje žemiau Kirsnos, išskyrus Višakio upę ir visos up s 1 Višakio pabaseinyje Visos up s Kirsnos pabaseinyje 1 Visos up s Rausv s pabaseinyje 1 1 Penki ežerai Šešup s pabaseinyje patenka į rizikos telkinių grupę d l paskaičiuotos fosforo prietakos (101 lentel ). 85

101 lentel. Rizikos ežerai Pavadinimas Gylis, m Per metus patenkančio P kiekis(kg) Vidutin P koncentracija (µg/l) Taškin s taršos ind lis į apskaičiuotą vidutinę P koncentraciją Simnas 2 3 304 275 42 Amalvas 1 2 853 121 19 Rimietis 3 4 134 150 13 Orija 4 146 103 13 Žaltytis 2 524 149 26 Geros būkl s upių ir upių, kurioms iškyla rizika nepasiekti aplinkosaugos tikslų, ilgiai Šešup s pabaseinyje pateikiami 102 lentel je, o d l įvairios ūkin s veiklos poveikio priskirtų rizikos upių ilgiai pateikiami 103 lentel je. 102 lentel. Geros būkl s ir rizikos upių ilgiai (km) Pabaseinis Geros būkl s upių ilgis Rizikos upių ilgis Bendras upių ilgis Šešup s 232 2 470 2 702 103 lentel. Rizikos upių ilgiai (km) d l skirtingos ūkin s veiklos Pabaseinis Rizika d l pasklidosios taršos Rizika d l sutelktosios taršos Rizika d l morfologinių pakeitimų Rizika d l hidroelektrinių Rizika d l kelių poveikių Šešup s 2 375 780 457 85 1 084 Šešup s pabaseinyje net apie 90 % visų upių (pagal ilgį) priskiriamos rizikos grupei. Dauguma jų priskirta d l pasklidosios taršos poveikio. 3.5.9 Žeimenos pabaseinis Tik dvi up s Žeimenos pabaseinyje patenka į rizikos telkinių grupę: Mera-Kūna ir Dubinga (104 lentel ). 104 lentel. Up s, kuriose d l per didelių BDS 7, amonio azoto, nitratų azoto, bendro fosforo ir pavojingų medžiagų (PM) koncentracijų bei d l hidroelektrinių (HE) poveikio gali būti nepasiekti vandensaugos tikslai; 1 rodo rizikos upę, 0 - ne rizikos Rizikos up s Parametras, d l kurio upei iškyla rizika BDS 7 NH 4 -N NO 3 -N P bendras HE PM Mera-Kūna 1 0 0 1 0 0 Dubinga 0 0 0 0 1 0 Du ežerai Žeimenos pabaseinyje patenka į rizikos telkinių grupę d l paskaičiuotos fosforo prietakos (105 lentele). 86

105 lentel. Rizikos ežerai Pavadinimas Gylis, m Per metus patenkančio P kiekis (kg) Vidutin P koncentracija (µg/l) Sutelktosios taršos ind lis į apskaičiuotą vidutinę P koncentraciją Gavys 10 113 75 66 Saria 7 346 63 29 Geros būkl s upių ir upių, kurioms iškyla rizika nepasiekti aplinkosaugos tikslų, ilgiai Žeimenos pabaseinyje pateikiami 106 lentel je, o d l įvairios ūkin s veiklos susiformavusių rizikos upių ilgiai pateikiami 107 lentel je. 106 lentel. Geros būkl s ir rizikos upių ilgiai (km) Pabaseinis Geros būkl s upių ilgis Rizikos upių ilgis Bendras upių ilgis Žeimenos 714 395 1 110 107 lentel. Rizikos upių ilgiai (km) d l skirtingos ūkin s veiklos Pabaseinis Rizika d l pasklidosios taršos Rizika d l sutelktosios taršos Rizika d l morfologinių pakeitimų Rizika d l hidroelektrinių Rizika d l kelių poveikių Žeimenos 25 47 374 2 28 Dauguma Žeimenos pabaseinio upių (pagal ilgį) yra geros būkl s, o dauguma rizikos upių priskirtos d l morfologinių pokyčių. 3.5.10 Merkio pabaseinis D l ūkin s apkrovos kai kurioms Merkio pabaseinyje esančioms up ms iškyla rizika nepasiekti nustatytų vandensaugos tikslų (108 lentel ). 108 lentel. Up s, kuriose d l per didelių BDS 7, amonio azoto, nitratų azoto, bendro fosforo ir pavojingų medžiagų (PM) koncentracijų bei d l hidroelektrinių (HE) poveikio gali būti nepasiekti vandensaugos tikslai; 1 rodo rizikos upę, 0 - ne rizikos Rizikos up s Parametras, d l kurio upei iškyla rizika BDS 7 NH 4 -N NO 3 -N P bendras HE PM Derežnyčia 1 1 0 1 0 0 Šalčia 1 1 0 1 0 0 Lielukas 0 0 0 1 0 0 Merkys 0 0 0 1 0 0 Spengla 0 0 0 1 0 0 Verseka 0 0 0 0 1 0 Var n 0 0 0 0 1 0 Devyni ežerai Merkio pabaseinyje patenka į rizikos telkinių grupę d l paskaičiuotos fosforo prietakos. 87

109 lentel. Rizikos ežerai Pavadinimas Gylis, m Per metus patenkančio P kiekis (kg) Vidutin P koncentracija (µg/l) Sutelktosios taršos ind lis į apskaičiuotą vidutinę P koncentraciją Niedulis 4 265 98 28 Meduvys 5 222 87 8 Nedingis 3 1435 74 5 Neveiglas 4 453 91 0 Savistas 5 2 005 80 2 Spengla ir Greiželis 2 1 058 104 0 Spengla ir Greiželis 2 1 247 91 0 Lielukas 4 1 407 92 8 Netečius 2 297 136 68 Geros būkl s upių ir upių, kurioms iškyla rizika nepasiekti vandensaugos tikslų, ilgiai Merkio pabaseinyje pateikiami 110 lentel je, o d l įvairios ūkin s veiklos poveikio išskirtų rizikos upių ilgiai pateikiami 111 lentel je. 110 lentel. Geros būkl s ir rizikos upių ilgiai (km) Pabaseinis Geros būkl s upių ilgis Rizikos upių ilgis Bendras upių ilgis, Merkio 604 950 1 554 111 lentel. Rizikos upių ilgiai d l skirtingos ūkin s veiklos (km) Pabaseinis Rizika d l pasklidosios taršos Rizika d l sutelktosios taršos Rizika d l morfologinių pakeitimų Rizika d l hidroelektrinių Rizika d l kelių poveikių Merkio 110 186 765 17 114 Daugiau nei pus upių (pagal ilgį) yra priskirtos rizikos grupei. Dauguma jų priskirtos rizikai d l morfologinių pokyčių. poveikio. 3.5.11 Dubysos up s pabaseinis Kai kurioms Dubysos pabaseinio up ms d l ūkin s apkrovos iškyla rizika nepasiekti nustatytų vandensaugos tikslų (112 lentel ). 112 lentel. Up s, kuriose d l per didelių BDS 7, amonio azoto, nitratų azoto, bendro fosforo ir pavojingų medžiagų (PM) koncentracijų bei d l hidroelektrinių (HE) poveikio gali būti nepasiekti vandensaugos tikslai; 1 rodo rizikos upę, 0 - ne rizikos Rizikos up s Parametras, d l kurio upei iškyla rizika 88

Rizikos up s Parametras, d l kurio upei iškyla rizika BDS 7 NH 4 -N NO 3 -N P bendras HE PM Lazduona 1 0 1 1 0 0 Mūk 1 0 1 1 0 0 Ringov 1 0 1 1 0 0 Skystūnas 1 0 1 0 0 0 Šlaunis 1 0 1 0 0 0 Verpelis 1 0 1 1 0 0 Juodupis 0 0 1 1 0 0 Lapiš 0 1 1 1 0 0 Lašiša 0 1 1 1 0 0 Tytuva 0 1 0 1 0 0 Lukn 0 0 1 0 1 0 Gyn v 0 0 1 0 1 0 Visos pabaseinio up s žemiau Lyduv nų, 1 išskyrus Dubysą Visos up s Kražant s pabaseinyje žemiau Pluskių 1 Dubysos upių baseine n ra rizikos ežerų. Geros būkl s upių ir upių, kurioms iškyla rizika nepasiekti vandensaugos tikslų, ilgiai Dubysos pabaseinyje pateikiami 113 lentel je, o d l įvairios ūkin s veiklos susiformavusių rizikos upių ilgiai pateikiami 114 lentel je. 113 lentel. Geros būkl s ir rizikos upių ilgiai (km) Pabaseinis Geros būkl s upių ilgis Rizikos upių ilgis Bendras upių ilgis Dubysos 245 1 012 1 257 114 lentel. Rizikos upių ilgiai (km) d l skirtingos ūkin s veiklos Pabaseinis Rizika d l pasklidosios taršos Rizika d l sutelktosios taršos Rizika d l morfologinių pakeitimų Rizika d l hidroelektrinių Rizika d l kelių poveikių Dubysos 620 48 721 7 373 Dubysos up s pabaseinyje apie 80 % visų upių ilgio priskiriama rizikos grupei. Dauguma upių priskirtos d l morfologinių pokyčių ir pasklidosios taršos poveikio. 89

4. PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ BŪKLö 4.1. Upių būkl 4.1.1. Upių būkl pagal fizinius-cheminius kokyb s elementus Nemuno UBR upių būkl buvo vertinama pagal 2006 m. valstybinio monitoringo duomenis. Vandens būkl pagal fizinius-cheminius (hidrocheminius) parametrus buvo vertinama pagal planuojamus 2008 m. patvirtinti naujus būkl s vertinimo kriterijus (115 Lentel ). Organin s medžiagos vertinamos pagal vidutines metines ištirpusio deguonies, ištirpusio deguonies minimumo, prisotinimo deguonimi ir biocheminio deguonies sunaudojimo per 7 paras (BDS 7 ) vertes, o biogenin s vertinamos pagal vidutines metines bendro azoto (N bendras ), amonio azoto (NH 4 -N), nitratinio azoto (NO 3 -N), bendro fosforo (P bendras ) ir fosfatinio fosforo (PO 4 -P) vertes vandenyje. Upių būkl pagal pavojingas medžiagas vertinta pagal oficialias Lietuvoje patvirtintas vandens kokyb s normas didžiausią leistiną koncentraciją (DLK). 115 lentel. Nemuno UBR upių vandens kokyb s vertinimui naudoti kriterijai Parametras Būkl Labai gera Gera Vidutin Bloga Labai bloga Ištirpęs deguonis >9.5 9.5-8 7.9-6.0 5.9-3.0 <3.0 (metų vidurkis), mg/l >9.0 (1) 9.0-7.0 (1) 6.9-5.0 (1) 4.9-2 (1) <2.0 (1) Ištirpęs deguonis (minimumas), mg/l >7.0 7.0-5.0 4.9-4.0 3.9-2.0 <2.0 >6.5 (1) 6.5-4.5 (1) 4.4-3.5 (1) 3.4-1.5 (1) <1.5 (1) Deguonies prisotinimas (metų >85.0 (1) 85-70 (1) 69-55 (1) <55 (1) vidurkis), % >80.0 (2) 80-65 (2) 64-50 (2) <50 (2) BDS 7 (metų vidurkis), mgo 2 /l <2.0 2.0-3.0 3.1-4.0 4.1-5.0 >5.0 Bendras azotas (N bendras ), mg/l <1.5 1.5-2.6 2.7-3.8 3.9-5.2 >5.2 Amonio azotas (NH 4 -N), mg/l <0.1 0.1-0.2 0.21-0.3 0.31-0.4 >0.4 Nitratinis azotas (NO 3 -N), mg/l <1.3 1.3-2.3 2.4-3.5 3.6-5.0 >5.0 Bendras fosforas (P bendras ), mg/l <0.07 0.07-0.11 0.12-0.20 0.21-0.4 >0.4 Fosfatinis fosforas (PO 4 -P), mg/l <0.03 0.03-0.07 0.08-0.15 0.16-0.32 >0.32 1 šie kriterijai taikomi 2-o tipo up ms (baseino plotas 100-1000 km 2, vagos nuolydis <0,7 m/km); Vandens kokyb s vertinimas pagal hidrocheminius parametrus buvo atliekamas skirtingo tipo monitoringo tyrimo vietų grup ms: priežiūros intensyvaus, priežiūros ekstensyvaus bei veiklos monitoringo. Priežiūros intensyvus monitoringas skirtas bendrai apibūdinti vandens telkinių būklę, o vykdomi 12 kartų per metus matavimai leidžia labai patikimai įvertinti būklę. Priežiūros ekstensyvus monitoringas, vykdomas vieną ar kelis kartus per metus, leidžia tik apytiksliai nustatyti telkinių būklę ištiriant didesnę teritoriją ir potencialiai identifikuojant probleminius ir labai švarius vandens telkinius. Veiklos monitoringas taip pat vykdomas vieną ar kelis kartus per metus, tačiau tyrimo vietos išd stomos vandens telkiniuose, kur žinoma ar numanoma, kad yra vandens kokyb s problemų, tad jo rezultatai patvirtina ar paneigia, nusako problemos mastą. Tod l n ra steb tina, kad veiklos monitoringo rezultatai neretai būna daug prastesni negu kitų monitoringo tipų. Reikia pabr žti, kad hidrocheminiai parametrai metų b gyje gali labai kisti, tod l priežiūros ekstensyvaus ir veiklos monitoringo retų matavimų rezultatai gali neatspind ti realios būkl s. Nustačius, kad yra vandens kokyb s problemų, tuose telkiniuose atliekami detalesni tyrimai. 18-25 Paveiksluose pateikta viso Nemuno UBR teritorijos upių būkl s situaciją pagal išmatuotas ir sumodeliuotas BDS 7, amonio azoto, nitratinio azoto ir bendrojo fosforo koncentracijas. 90

18 paveikslas. Nemuno UBR upių būkl pagal BDS 7 koncentracijas 91

19 paveikslas. Nemuno UBR sumodeliuota upių būkl pagal BDS 7 koncentracijas 92

20 paveikslas. Nemuno UBR upių būkl pagal amonio azoto koncentracijas 93

21 paveikslas. Nemuno UBR sumodeliuota upių būkl pagal amonio azoto koncentracijas 94

22 paveikslas. Nemuno UBR upių būkl pagal nitratinio azoto koncentracijas 95

23 paveikslas. Nemuno UBR sumodeliuota upių būkl pagal nitratinio azoto koncentracijas 96