LIGONIŲ KASOS: 2009-ųjų APŽVALGA

LIGONIŲ KASOS: 2009-ųjų APŽVALGA

2010 metai IŠSAUGOTAS SVEIKATOS SISTEMOS FINANSINIS TVARUMAS IR IŠVENGTA SKOLŲ Algis SASNAUSKAS Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius Atsigręžus į 2009-uosius metus kaip labiausiai įstrigęs jų išskirtinis bruožas iškyla nuolatinės pastangos išlaikyti pagrindinio sveikatos sistemos finansavimo šaltinio Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto tam tikrą stabilumą, vaizdžiai tariant, įgalumą. Manau, jog dabar galima konstatuoti, jog daugelio žmonių, specialistų, institucijų, gydymo įstaigų pastangomis tai pavyko padaryti. Pernai PSDF biudžeto pajamos sudarė 4 mlrd. 467 mln. 787 tūkst. litų, iš jų 351 mln. Lt lėšų likutis metų pradžioje (331 mln. Lt buvo laikoma atskiroje rezervo sąskaitoje). Negauta 251 mln. 637 tūkst. Lt planuotų pajamų. Tad sumažėjus PSDF biudžetui buvo svarbu subalansuoti jo išlaidas siekiant, kad neblogėtų pacientams teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Buvo nutarta kuo daugiau paslaugų teikti ambulatorinėmis sąlygomis, arčiau paciento gyvenamosios vietos, todėl prioritetas teko pirminei ambulatorinei asmens sveikatos priežiūrai, tad nebuvo mažinamos lėšos šeimos gydytojams skatinti už gerus darbo rezultatus. Taip pat buvo skatinami kaimo rajonų gyventojus aptarnaujantys šeimos gydytojai. Siekiant subalansuoti PSDF biudžeto pajamas ir išlaidas bei pacientams užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą buvo nutarta išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms mažinti nustatant, kad bazinių kainų 1 balo vertė yra 0,89 lito. Ši nuostata buvo taikoma visų rūšių asmens sveikatos priežiūros paslaugoms. Taip pačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos buvo skatinamos persitvarkyti, racionaliau naudoti PSDF biudžeto lėšas, teikti ekonomiškai efektyvesnes paslaugas (dienos chirurgijos, dienos stacionaro, stebėjimo, trumpalaikio gydymo bei kt.) ir nemažinti jų kiekio. Todėl apskritai 2009 metais pacientams buvo suteikta ir ligonių kasų apmokėta per 8 mln. 871 tūkst. ambulatorinių specializuotų, trumpalaikio gydymo ir stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, tai yra, net daugiau nei 2008 metais. Beje, ir 2009-ųjų gruodžio 11 d. įvykusi ligonių kasų metinė konferencija Sveikatos sistemos finansavimo tvarumas ekonominio nuosmukio sąlygomis buvo skirta šioms problemoms, jų sprendimams aptarti. Nors PSDF biudžeto bendras kreditorinis įsiskolinimas nuo 361,2 mln. Lt (2009 m. pradžioje) padidėjo iki 484 mln. Lt (metų pabaigoje), bet su asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir vaistų tiekėjais atsiskaityta pagal Sveikatos draudimo įstatymo nuostatas, taip pat griežtai laikantis sutartyse numatytų sąlygų. Nemažiau svarbu, jog pavyko išlaikyti ir įstatymo įtvirtintą PSDF biudžeto rezervą, skirtą nenumatytoms išlaidoms. Žodžiu, nors 2009-aisiais ir mažėjo sveikatos apsaugos finansavimas, tačiau krizės smūgius ligonių kasos atlaikė. Deja, teko atsisakyti kai kurių svarbių sumanymų, tačiau pacientai gavo visas būtinas paslaugas, o ligonių kasos išsaugojo finansinį sveikatos sistemos tvarumą ir išvengė skolų. Kai kurioms gydymo įstaigoms nemažai sunkumų buvo iškilę 2009 metų pradžioje, kai nuo praktiškai avansinio atsiskaitymo ligonių kasos buvo priverstos pereiti prie apmokėjimo už suteiktas paslaugas griežtai pagal įstatymą. Bet labiausiai norisi pabrėžti, jog apskritai ir pacientams, ir gydymo įstaigoms, medicinos darbuotojams bei daugeliui su sveikatos apsaugos sistema susijusių institucijų bei jų specialistų teko prisiimti savąją krizinio krūvio dalį. Tokio susitelkimo, savitarpio supratimo, be abejo, prireiks ir šiais, ir ateinančiais metais. 2

PACIENTAI SVEIKATOS POLITIKOS PARTNERIAI Vida AUGUSTINIENĖ Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė, Europos pacientų forumo valdybos narė Europos pacientų forumas (EPF), atstovaudamas Europos Sąjungos pacientų bendruomenei, propaguoja į pacientus orientuotą teisingą sveikatos priežiūrą Europoje ir siekia, kad tokia priežiūra būtų visiems prieinama ir kokybiška. Kitas svarbus EPF siekis kad sveikatos politikos kūrimo centre būtų pacientai ir pacientų organizacijos. Partnerystė ir lygiateisiškumas yra svarbiausi prasmingo pacientų dalyvavimo elementai, pacientams dalyvaujant sveikatos apsaugos politika kuriama skaidriau ir demokratiškiau. Tačiau reikia pripažinti, kad ne tik Lietuvoje, bet ir kai kuriose kitose Europos šalyse pacientų įtaka daugelyje sveikatos apsaugos sričių neretai būna tik simbolinė, deklaratyvi. Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba (LPOAT), kaip savarankiška ir nepriklausoma organizacija, bendrai ginanti pacientų teises ir atstovaujanti jų interesams, yra didelė ir veiksminga jėga mūsų šalyje. LPOAT pasiekė, kad būtų pakeistas LR Sveikatos draudimo įstatymas, o pacientų organizacijų atstovas būtų įtrauktas į Privalomojo sveikatos draudimo tarybą. LPOAT turi neetatinį ekspertą LR Seimo Sveikatos reikalų komitete, narius Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijoje, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, Vilniaus ir Kauno regioninių biomedicininių tyrimų etikos komitetuose, Komitete nacionalinei pacientų saugos platformai parengti, Ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašų tikslinimo komisijoje ir pan. Pacientų atstovai yra kviečiami dalyvauti įvairių darbo grupių veikloje, o LPOAT, kaip pacientų labui vaisingai dirbanti organizacija, yra pripažinta tarptautinių organizacijų. Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba dabar jungia 26 organizacijas, atstovaujančias artritu, astma, diabetu, epilepsija, osteoporoze, Bechterevo, Parkinsono, sutrikusios psichikos, onkohematologinėmis, krūties, prostatos, galvos smegenų ir kitomis onkologinėmis, nefrologinėmis ligomis sergantiesiems, stomuotiems, laringehtomuotiems žmonėms, storuliams, žemaūgiams vaikams, neprigirdinčiam jaunimui, donorams. Per tas LPOAT organizacijas mes atstovaujame didelei daliai Lietuvos gyventojų. Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba, bendradarbiaudama su visuomeninėmis ir valstybinėmis institucijomis, padeda spręsti pacientų aprūpinimo medikamentais, gydymo, psichologines ir socialinės adaptacijos problemas. Štai maždaug prieš aštuonerius metus užsimezgęs glaudus bendradarbiavimas su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) gana sėkmingai plėtojasi ir dabar. Kasmet vykstančiuose LPOAT susitikimuose su VLK vadovais ir specialistais dalijamasi abiems šalims vertinga informacija, aptariami svarbiausi klausimai, sprendimo būdai. Nors Lietuvos 2009-aisiais neaplenkė dideli ekonominiai sunkumai, buvo siekiama, kad neblogėtų pacientams teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Daugiau paslaugų pradėta teikti ambulatorinėmis sąlygomis, daugiau dėmesio skiriama pirminės sveikatos priežiūros grandžiai, šeimos gydytojams, iš PSDF finansuojamoms programoms. Toliau įtvirtinama pacientų teisė pasirinkti paslaugas ir privačiose gydymo įstaigose. Kadangi sumažėjo finansavimas, reikėjo mažinti ir išlaidas, todėl gydymo įstaigos buvo raginamos persitvarkyti, racionaliau naudoti PSDF biudžeto lėšas, teikti ekonomiškai efektyvesnes paslaugas ir nemažinti jų kiekio. Dėl to kilo daug nepasitenkinimo, gydymo įstaigos net bandė pasitelkti pacientus pasipriešinimui dėl gydymo įstaigų reorganizavimo reikšti. Tad visi sveikatos priežiūros partneriai privalėjo susitelkti bendram susitarimui, kad galėtume įveikti sunkmečio bangas. Nes sumažėjęs PSDF biudžetas iškėlė ir nemažai kompensuojamųjų vaistų bei medicinos 3

pagalbos priemonių, medicininės reabilitacijos ir sanatorinis gydymo prieinamumo, taip pat pastarųjų paslaugų kokybės ir kitų problemų. Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba kartu su Europos pacientų forumu siekia, kad sprendimus priimantieji pirmiausiai išklausytų ir įsiklausytų į visų sveikatos sistemoje dalyvaujančių partnerių nuomones. Žodžiu, pacientai bei jiems atstovaujančios organizacijos turi dalyvauti visuose sveikatos politikos kūrimo etapuose, tad tikimės ir tolesnio efektyvaus bei malonaus bei bendradarbiavimo su Valstybine ir teritorinėmis ligonių kasomis. PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO TOLESNĖ RAIDA 2009-ieji Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinių ligonių kasų darbuotojams, be kita ko, buvo ir vykdytos programos bei pasiektų rezultatų esminio įvertinimo metas, buvo iš naujo apmąstyta savo kaip organizacijos paskirtis ir vertybės, nustatyti prioritetai. Prieita išvados, kad ligšiolinė veikla ir pagrindinis darbas daugiausia buvo orientuoti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto formavimą, jo subalansavimą ir tvarumą, išlaidų paskirstymą ir administravimą, bet nepakankamai dėmesio skirta pagrindiniam sukuriamo produkto gavėjui žmogui, kurio poreikiams tenkinti veikia visa sveikatos priežiūros sistema. Todėl pirmiausiai VLK naujai įvertino savo paskirtį bei atnaujino tai atspindintį savo misijos apibrėžimą: VLK sveikųjų ir sergančiųjų garantas užtikrina apdraustųjų sveikatos priežiūrą, kompensuodama jos išlaidas, skaidriai ir efektyviai naudodama lėšas. Esminė VLK paskirtis suteikti garantiją apdraustiesiems, kad jų sveikatos priežiūros išlaidos bus kompensuotos. Ši garantija reiškia, kad visiems bus suteikta paslaugų tiek, kiek reikės, nepriklausomai nuo sumokėtų įmokų (įgyvendinamas solidarumo principas). Garantija žmonėms taip pat reiškia saugumą plačiąja prasme: tiek finansinį (nebus katastrofiškų išlaidų), tiek fizinį (bus suteiktos kokybiškos paslaugos, už kurias bus sumokėta), tiek psichologinį (žmogus jausis ramus, nes žinos, kad atsitikus bėdai, juo bus pasirūpinta). Pagrindinis naudos gavėjas apdraustieji gyventojai. Valstybinis privalomasis sveikatos draudimas siekia, kad visi gyventojai būtų apdrausti, paslaugos teikiamos atsižvelgiant į gyventojų poreikius (įgyvendinamas teisumo principas). Įvertinus šiuos veiksnius ir tai, kad lėšos naudojamos skaidriai ir efektyviai, galima teigti, kad ligonių kasos yra ir finansinio sveikatos sistemos tvarumo garantas. Paskui buvo apsvarstyti, aptarti tolesni ligonių kasų tikslai, perspektyvos ir siekiai. Apsibrėžta tokia ateities vizija: Ligonių kasos patikimos, atviros pokyčiams, profesionaliu darbu užtikrina sveikatos sistemos finansinį tvarumą, kad kiekvienas žmogus jaustųsi saugus ir galėtų naudotis privalomojo sveikatos draudimo teikiamomis galimybėmis. Svarbus žingsnis žengtas ir tobulinant ilgalaikį planavimą. Kuriant privalomojo sveikatos draudimo ilgalaikės plėtros planus svarbu sudaryti dinaminį modelį, kurį nuolat tobulinant galima tiksliau identifikuoti ryšius tarp sistemos išteklių bei rezultatų kintamųjų. Modelis taip pat sudaro galimybę numatyti galimus alternatyvius ilgalaikės plėtros scenarijus, būtinus išteklius pasirinktiems scenarijams įgyvendinti. Taip buvo parengtas iš esmės savo turiniu atnaujintas 2010 2012 m. VLK strateginis veiklos planas. Jame atnaujintas strateginis tikslas, iškelti ir kitaip nei anksčiau suformuluoti nauji tikslai, uždaviniai, atnaujinti veiklos rezultatus atspindintys informatyvūs kriterijai. Šis planas vėliau buvo labai gerai įvertintas Ministro Pirmininko tarnybos atstovų ir jų konsultantų. Sveikatos draudimo įstatyme nurodyta, kad VLK vykdo privalomąjį sveikatos draudimą. Iškyla būtinybė žinoti kaip šis darbas yra atliekamas, ką reikia keisti. Dėl šios priežasties VLK 2009 m. parengė projektą privalomojo sveikatos draudimo sistemos funkcionavimo rodiklių, kurie ateityje leis objektyviai pažvelgti į šalies privalomąjį sveikatos draudimą, vykdyti draudimo stebėseną ir jį tobulinti. 2009 m. lapkričio 10 d. VLK ir teritorinėms ligonių kasoms (toliau TLK) buvo įteikti ISO 9001 kokybės vadybos sertifikatai. Jie patvirtina, kad visoje ligonių kasų sistemoje įdiegta ir veikia 4

kokybės vadybos sistema, atitinkanti ISO 9001:2008 standarto keliamus reikalavimus. Naujieji tarptautiniai kokybės vadybos sertifikatai patvirtina, kad visa ligonių kasų sistema veikia laikydamasi gerąja praktika pagrįstų tarptautinių vadybos standartų, kad yra įdiegti ir tinkamai reglamentuoti vadybos procesai. Atlikta visuomenės nuomonės apklausa, kurios tikslas nustatyti visuomenės, jos grupių informuotumą apie privalomąjį sveikatos draudimą ir ligonių kasų veiklą, įvertinti pasitikėjimą ir pasitenkinimą sveikatos apsaugos sistema bei ligonių kasų paslaugomis, taip pat įvertinti pasitikėjimą ir pasitenkinimą PSDF lėšomis finansuojamomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir kitomis kompensuojamomis priemonėmis. Apklausos duomenys ne tik davė peno apmąstymams, bet ir pasitarnauja planuojant savo tolesnę veiklą, tvarkant kasdienius reikalus. 2009 m. parengta ir direktoriaus įsakymu patvirtinta ligonių kasų ženklų knyga, kurioje aprašyti VLK ir TLK ženklų naudojimo standartai, organizuotas e. blankų parengimas pagal ženklų naudojimo knygą. Ženklų sistemos sudarymas ir vienodas naudojimas didina ir ligonių kasų kaip institucijos atpažįstamumą. Pagamintos ir išplatintos (TLK, ASPĮ ir vaistinėse) apdraustųjų informavimo priemonės lipdukai ir spaudiniai. Tikslas didinti gyventojų informuotumą apie PSDF lėšomis apmokamas paslaugas (prevencines programas), paciento teises ir pan. Tampa tradicija baigiantis metams aptarti sveikatos sistemos, ligonių kasų aktualijas ir kartu atsiskaityti visuomenei už nuveiktus darbus ir rezultatus. 2009 m. gruodžio 11 d. LR Seimo rūmuose įvyko antroji ligonių kasų metinė konferencija Sveikatos sistemos finansavimo tvarumas ekonominio nuosmukio sąlygomis. Joje pranešimus skaitė VLK direktorius Algis Sasnauskas, sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius, M. Riomerio universiteto docentė Danguolė Jankauskienė, Gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Stasys Gendvilis, Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius Remigijus Mažeika. Į konferenciją atvyko ir taip pat pranešimus skaitė Pasaulio sveikatos organizacijos) atstovas Tamas Evetovits, svečias iš Estijos Talino ligonių kasų direktorius Ado Viik. Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 300 žmonių pacientų organizacijų, gydymo įstaigų, valstybės ir savivaldybių institucijų, aukštųjų mokyklų, farmacijos įmonių atstovų, ligonių kasų darbuotojai iš visos Lietuvos, joje aptartas 2010-ųjų PSDF biudžetas ir ateinančių metų ligonių kasų planai. Konferencijoje metu išsakytos mintys ir idėjos buvo apibendrintos, padarytos išvados, tikimės, padės įveikti galimus sunkumus ir krizes ateityje. Ligonių kasos neretai sulaukia gydymo įstaigų kritikos dėl dabartinio asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo ir bazinių kainų, kuriomis su įstaigomis atsiskaitoma. Todėl Valstybinė ligonių kasa, tobulindama gydymo įstaigų suteiktų paslaugų apmokėjimą, iš Australijos įsigijo ir pradėjo diegti asmens sveikatos priežiūros paslaugų klasifikavimo pagal giminingas diagnozių grupes (ang. AR-DRG diagnosis-related groups) sistemą. Kartu imta rengti nauja bazinių kainų skaičiavimo metodika. 2009-aisiais buvo parengti ir Sveikatos apsaugos ministerijai pateikti naujos metodikos, pagristos veiklos sąnaudų apskaita, pagrindai. Įdiegus šią metodiką gydymo įstaigos teiks VLK duomenis apie patiriamas paslaugų teikimo sąnaudas, o VLK šios informacijos pagrindu galės skaičiuoti PSDF biudžeto lėšomis jau apmokamų ir naujų paslaugų bazines kainas. Svarbu ne tik tai, kad kainų skaičiavimas pagal naująją metodiką bus grindžiamas išsamiais duomenimis apie gydymo įstaigų veiklos sąnaudas, bet ir tai, kad bus užtikrinamas abipusis informacinis ryšys tarp VLK ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Ši informacija neabejotinai pravers atskirų gydymo įstaigų valdymui tobulinti, efektyviau naudoti turimas lėšas. Šias naujoves tikimasi įdiegti iki 2011 m. pabaigos. Kai bus visiškai įgyvendinti šie naujieji projektai, prisidės šiek tiek darbo gydymo įstaigoms, tačiau ateityje tai užtikrins kainų skaidrumą, papildys medicinos statistiką naujais duomenimis, lengvai palyginamais su užsienio šalių informacija. 2009-aisiais atliktas dar vienas svarbus darbas į asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas įtrauktos kraujo komponentų ir preparatų kainos. Vykdant šią Sveikatos apsaugos 5

ministerijos užduotį buvo parašytos specialios analizei reikalingos programos, sujungti iš ASPĮ gauti duomenys apie kraujo, jo komponentų ir preparatų panaudojimą su SVEIDROS duomenimis apie pacientų gydymo profilius. Kraujo komponentų bei preparatų kainos įskaičiuotos į 104 stacionarines, 4 dienos chirurgijos, 4 dienos stacionaro, 1 paliatyviosios pagalbos, 21 transplantacijos ir 3 slaugos paslaugų bazines kainas. LR sveikatos draudimo įstatymo 25 straipsnis, kiti poįstatyminiai teisės aktai nustato paslaugų kainodaros procese dalyvaujančių institucijų funkcijas. Tačiau tai, kaip šios funkcijos turi būti įgyvendinamos, nebuvo reglamentuota. Todėl buvo parengtas 2009 m. vasario 13 d. VLK direktoriaus įsakymas Nr. 1K 19 Paraiškų dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų nustatymo arba perskaičiavimo teikimo ir vertinimo bei šių paslaugų bazinių kainų nustatymo ir perskaičiavimo tvarkos aprašas. Šis aprašas turi užtikrinti paslaugų kainodaros proceso nuoseklumą, skaidrumą ir geresnį priimamų sprendimų pagrįstumą. PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO PAJAMOS PSDF biudžeto pajamos 2009 m. sudarė 4 467 787 tūkst. litų (įskaitant lėšų likutį metų pradžioje). Draudėjų už dirbančiuosius nuo darbo užmokesčio mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos sudarė 17,3 proc., arba 772 377 tūkst. Lt PSDF biudžeto pajamų. 32,3 proc. PSDF biudžeto pajamų 1 441 045 tūkst. litų sudarė dirbančiųjų asmenų iš darbo užmokesčio mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Asmenų, gaunančių gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamų pajamų, nesusijusių su darbo santykiais, mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos sudarė 269 583 tūkst. Lt, arba 6 proc. biudžeto pajamų. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai sudarė 35,2 proc. PSDF biudžeto pajamų 1 572 134 tūkst. Lt (gautos visos planuotos pajamos). Valstybės biudžetas į PSDF biudžetą perveda: asignavimus už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis (gauta 1 077 541 tūkst. Lt; biudžeto įmoka už apdraustąjį valstybės lėšomis, palyginti su 2008 m., padidėjo 41,4 proc. ir sudarė 605,3 Lt per metus; net 56 proc. Lietuvos gyventojų buvo draudžiami valstybės lėšomis); papildomus valstybės biudžeto asignavimus (gauta 494 593 tūkst. Lt). Kitos PSDF biudžeto pajamos sudarė 30 227 tūkst. Lt, iš jų: privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklos pajamos sudarė 14 866 tūkst. litų; savanoriškos asmenų įmokos sudarė 8 099 tūkst. litų (iš esmės tai Rusijos Federacijos kariškių pensininkų, nuolat gyvenančių Lietuvoje, sveikatos draudimo įmokos, kurias skiria RF ambasados Lietuvos Respublikoje Socialinio aprūpinimo skyrius); išieškotos lėšos už žalą, padarytą PSDF biudžetui, sudarė 7 262 tūkst. litų. 2009 m. PSDF biudžetas negavo 251 637 tūkst. Lt planuotų pajamų. 6

PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO PAJAMOS, tūkst. Lt 5000000 4500000 4386776 4388415 4000000 3640382 3500000 3000000 2500000 2000000 2360810 1988016 2045520 1878796 1885015 1831585 1888722 2049310 2885173 1500000 1000000 500000 0 1943977 1831408 1828258 1874652 1922838 2104486 2390328 2887940 3407136 3997498 4584419 4467787 1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. * Pastaba: 2002 m. ir 2003 m. gautos pajamos nurodytos su banko paskola: 2002 m. -71968 tūkst. Lt, 2003 m. -95000 tūkst. Lt. Faktas Planas Šaltinis: VLK prie SAM Biudžeto vykdymo skyriaus duomenys PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO IŠLAIDOS Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos 2009 m. iš viso sudarė 4 467 787 tūkst. litų (iš jų PSDF biudžeto rezervas 8 779,3 tūkst. Lt), tai yra, 101,8 proc. planuotųjų išlaidų. PSDF biudžeto išlaidas sudaro: išlaidos asmens sveikatos priežiūros, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugoms apmokėti, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti, galūnių, sąnarių ir organų protezavimo, protezų įsigijimo ir kitų centralizuotai apmokamų vaistų ir medicinos priemonių išlaidoms kompensuoti, ortopedijos techninėms priemonėms kompensuoti, sveikatos programoms finansuoti, privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidos, kasos apyvartos lėšos, PSDF biudžeto rezervas. Didžiausią PSDF biudžeto išlaidų dalį 63,7 proc. sudarė išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti. 2009 m. tam išleista 2 843 894 tūkst. litų. Išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti sudarė 15,7 proc. visų biudžeto išlaidų, t. y. 700 526 tūkst. Lt (6 proc. mažiau nei planuota). Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui kompensuoti išleista 129 949 tūkst. litų. Galūnėms, sąnariams ir organams protezuoti, protezams įsigyti, centralizuotai perkamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms įsigyti panaudota 151 226 tūkst. Lt (iš jų 4999,8 tūkst. Lt rezervo išlaidos nenumatytiems atvejams bei retoms ligoms ir būklėms gydyti) Ortopedijos technikos priemonėms kompensuoti išleista 42 189 tūkst. Lt arba 1 639 tūkst. Lt daugiau nei 2008 metais. Išlaidos sveikatos programoms finansuoti sudarė 207 109 tūkst. Lt. (iš jų 3 779,5 tūkst. Lt buvo sumokėta iš PSDF biudžeto rezervo). Privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidos sudarė 42 862 tūkst. Lt, t. y. 75 proc. tam planuotų išlaidų, arba tik 1 proc. visų PSDF biudžeto pajamų (Sveikatos draudimo įstatymas tam numato iki 2 proc. pajamų). PSDF biudžeto rezervas 2009 m. pradžioje buvo 351 009 tūkst. Lt, metų pabaigoje liko 322 229 tūkst. Lt nepanaudotų rezervo lėšų. 7

2009 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos (tūkst. Lt) 4388415 4467787 (101.8%) 4.500.000 4.000.000 3.500.000 3.000.000 2.500.000 2.000.000 1.500.000 1.000.000 500.000 0 2009 m. planas 2009 m. įvykdyta PSDF biudžeto rezervas 0 322.229 Kasos apyvartos lėšos 20.000 27.803 Kitos išlaidos 458.603 443.386 Sanatorijos 133.239 129.949 Vaistai 747.691 700.526 ASPĮ 3.028.882 2.843.894 Šaltinis: VLK prie SAM Biudžeto vykdymo skyriaus duomenys Sveikatos programoms finansuoti 2009 m. iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sveikatos programoms finansuoti buvo išleista 207 109 tūkst. litų. Didžiausią dalį sudarė išlaidos Nacionalinei kraujo programai 43 124,1 tūkst. Lt, t. y. 20,9 proc. visų programoms tenkančių išlaidų. Žmogaus organų ir audinių transplantacijos paprastųjų išlaidų finansavimo programai buvo panaudota 39 263,7 tūkst. Lt (19 proc.). Iš PSDF biudžeto taip pat buvo finansuojamos: Skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos programa (išleista 17 265,4 tūkst. Lt); Priklausomybės ligų programa (1 933,4 tūkst. Lt); Savivaldybių visuomenės sveikatos programų rėmimo specialioji programa (2 099,5 tūkst. Lt); Sveikatos priežiūros mokyklose finansavimo programa (9 328,7 tūkst. Lt); Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa (1 782,1 tūkst. Lt); Pagyvenusių žmonių dantų protezavimo programa (išleista 30 491,9 tūkst. Lt, šios paslaugos suteiktos 15 066 žmonių); Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programa (4 895 tūkst. Lt); Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa (4 052,7 tūkst. Lt); Asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa (5 834,8 tūkst. Lt); Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa (6 462,9 tūkst. Lt); Nuo 2009 m. II pusmečio pradėta vykdyti Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa ir jai iš PSDF biudžeto buvo panaudota 962,3 tūkst. Lt; Europos Tarybos reglamentų įgyvendinimo programa (10 576 tūkst. Lt); Nacionalinė imunoprofilaktikos programa (vakcinoms įsigyti išleista 19 278,4 tūkst. Lt). 8

Sveikatos priežiūros mokyklose finansavimas. 2009 m. iš PSDF biudžeto skirta 9,47 mln. Lt sveikatos priežiūrai mokyklose finansuoti, t. y. tiek pat lėšų kaip ir 2008 metais. Vykdant Sveikatos priežiūros mokyklose finansavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 5 (Žin., 2004, Nr. 5-96), nuostatas sveikatos priežiūrai mokyklose, kurių steigėjas yra savivaldybė, iš PSDF biudžeto buvo skirta du trečdaliai lėšų, o trečdalį lėšų savivaldybės skyrė iš savo biudžeto. Kitų steigėjų mokykloms iš PSDF biudžeto buvo skirtos visos lėšos. Vidutiniškai vienam mokiniui mokykloje, kurios steigėja yra savivaldybė (jose mokėsi apie 440,6 tūkst. moksleivių) iš PSDF biudžeto 2009 m. buvo skirta 18,27 Lt, o kitų steigėjų mokyklų mokiniams (jose mokėsi apie 51,9 tūkst. moksleivių) 27,41 lito. Parama savivaldybių visuomenės sveikatos programoms. 2009 m. iš PSDF biudžeto Savivaldybių visuomenės sveikatos programų rėmimo specialiajai programai vykdyti buvo skirta 2,164 mln. Lt, t. y. 0,2 mln. Lt (9,8 proc.) mažiau lėšų nei 2008 metais. Iš tų lėšų įgyvendinamos įvairios programos, iš kurių didžiausia panaudotų lėšų dalis 2009 m. teko savivaldybių vykdomoms Ikimokyklinių vaikų ugdymo įstaigų sveikatos stiprinimo, Sveikos gyvensenos ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose, Sveikatos stiprinimo ir sveikos gyvensenos ugdymo miesto ir kaimo bendruomenėse programoms. Joms įgyvendinti 2009 m. buvo panaudota 1 mln. 80,4 tūkst. Lt (51,5 proc. visų šios specialiosios programos panaudotų lėšų), o 2008 m. 1 mln. 104,5 tūkst. Lt (46,7 proc. visų šios specialiosios programos panaudotų lėšų). Širdies ir kraujagyslių sistemos, vėžinių susirgimų, kitų lėtinių bei priklausomybės ligų prevencijos programoms 2009 m. skirta 567,7 tūkst. Lt (27 proc. visų šios specialiosios programos panaudotų lėšų), 2008 m. 546,4 tūkst. Lt (23,1 proc. visų šios specialiosios programos panaudotų lėšų). Sveikatos programų finansavimo eiga 2009 m. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Programos pavadinimas Skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos organizavimo ir finansavimo programai Žmogaus organų ir audinių transplantacijos paprastųjų išlaidų finansavimo programai Savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai Sveikatos priežiūros mokyklose finansavimo programai Vaikų dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programai Pagyvenusių žmonių dantų protezavimui finansuoti Paslaugų restruktūrizavimo programai Priklausomybės ligų programai Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių finansavimo programai Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programai 2009 m. planas tūkst. Lt 17265,4 40099,0 2164,0 9474,0 2159,5 31493,0 10032,0 1992,0 5977,5 4557,5 2009 m. vykdymas, tūkst. Lt 17265,4 39263,7 2099,5 9328,7 1782,1 30491,9 9858,3 1933,4 4895,0 4052,7 2009 m. vykdymas, proc. 100,0 97,9 97,0 98,5 82,5 96,8 98,3 97,1 81,9 88,9 11 12 13 14 15 Asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programai Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programai Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programai Europos Tarybos Reglamentų įgyvendinimo programai Nacionalinei kraujo programai iš viso Iš jų: rezervo lėšos 7385,4 7597,1 1509,0 10921,0 44474,1 3779,5 5834,8 6462,9 862,3 10576,0 43124,1 3779,5 79,0 85,1 57,1 96,8 97,0 100,0 16 Nacionalinei imunoprofilaktikos programai Išlaidos sveikatos programoms finansuoti iš viso 19550,0 212871,0 19278,4 207109,2 98,6 97,3 Šaltinis: VLK prie SAM Biudžeto vykdymo skyriaus duomenys Tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės, Parazitinių ligų profilaktikos ir kontrolės bei Užkrečiamųjų ligų profilaktikos programoms vykdyti 2009 m. buvo išleista tik 292,7 tūkst. Lt (13,9 proc. visų šios specialiosios programos panaudotų lėšų), o 2008 m. 543,7 tūkst. Lt (23 proc. panaudotų lėšų). 9

Šachtinių šulinių ir atvirų vandens telkinių vandens kokybės tyrimų programoms vykdyti 2008 m. buvo išleista 57,2 tūkst. Lt (2,4 proc. visų šios specialiosios programos panaudotų lėšų) o 2009 m. 48,3 tūkst. Lt (atitinkamai 2,3 proc.). Kitoms programoms, finansuojamoms iš Savivaldybių visuomenės sveikatos programų rėmimo specialiajai programai skirtų lėšų, 2009 m. buvo panaudota 110,5 tūkst. Lt (5,3 proc. visų panaudotų lėšų), o 2008 m. 114,1 tūkst. Lt (4,8 proc. visų panaudotų lėšų). Iš pastarųjų programų galima išskirti jau keletą metų vykdomą Savižudybių prevencijos programą, kuriai 2009 m. panaudota 47,9 tūkst. Lt (2008 m. 68,1 tūkst. Lt). Praėjusiais metais kai kurios savivaldybės pradėjo vykdyti naują Žmogaus organų donorystės propagavimo programą ir jai skyrė 22,3 tūkst. Lt, t. y. 1,1 proc. PSDF biudžeto Savivaldybių visuomenės sveikatos programų rėmimo specialiajai programai panaudotų lėšų. PIRMINĖ AMBULATORINĖ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪRA Pirminė ambulatorinė asmens sveikatos priežiūra (PAASP) viena prioritetinių sveikatos apsaugos sistemos sričių. Jos pagrindiniai tikslai: gerinti šių paslaugų kokybę, priartinant paslaugas prie paciento, mažiau ligonių gydyti stacionare, plėtoti ambulatorinę slaugą. 2009 m. pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti buvo skirta 591 284,8 tūkst. Lt (2008 m. 596 278,1 tūkst. Lt), iš jų 43 904,9 tūkst. Lt skatinamosioms paslaugoms (2008 m. 42 419,3 tūkst. Lt) ir 34 679,2 tūkst. Lt gydymo įstaigų pasiektiems geriems darbo rezultatams apmokėti. Sumažėjus PSDF biudžetui iškilo problema, kaip subalansuoti PSDF biudžeto išlaidas, kad nemažėtų pacientams teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Nutarta didinti paslaugų teikimą ambulatorinėmis sąlygomis, arčiau paciento gyvenamosios vietos, todėl prioritetas buvo skirtas pirminei ambulatorinei asmens sveikatos priežiūrai nemažinama lėšų šeimos gydytojams skatinti už gerus darbo rezultatus. Taip pat buvo skatinami kaimo gyventojus aptarnaujantys šeimos gydytojai jiems nemažintos priemokos už prisirašiusius prie šeimos gydytojo kaimo gyventojus. Tad įgyvendinant sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V-717 patvirtintas Pirminės sveikatos priežiūros plėtros koncepcijos pirminės asmens sveikatos priežiūros plėtros kryptis buvo mažinami sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo netolygumai tarp miesto ir kaimo. Mūsų šalyje užtikrinama paciento teisė pasirinkti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą, o pastarosioms teisė sudaryti sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Sveikatos apsaugos ministro patvirtinta Gyventojų prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tvarka užtikrina paciento teisę pasirinkti arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančią arba jam patogiau pasiekiamą pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Iš viso pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas 2009 m. teikė 391 pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaiga (2008 m. 382 įstaigos), iš jų privačių 221 (2008 m. 214 įstaigų). Kasmet daugėja privačių minėtas paslaugas teikiančių įstaigų. Pastaraisiais metais sparčiai daugėja šeimos gydytojų ir atitinkamai mažėja komandomis dirbančių gydytojų: 1998 m. dirbo 230 šeimos gydytojų, o 2009 m. gruodį 1951. TLK, sudarydama sutartis su pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, vadovaujasi savivaldybės patvirtintais plėtros planais, paslaugų teikėjo licencija bei sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-943 Dėl Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo bei Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų tvirtinimo patvirtinta pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, bazinių kainų, organizavimo bei apmokėjimo tvarka. Ligonių kasų atsiskaitymas su pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis yra mišrus: mokama atsižvelgiant ne tik į prisirašiusiųjų kiekį 10

(už kiekvieną prisirašiusį prie sveikatos priežiūros įstaigos gyventoją mokama metinė bazinė kaina pagal 7 amžiaus grupes: iki 1 m., 1 4 m., 5 6 m., 7 17 m., 18 49 m., 50 65 m., 65 m. ir vyresni), bet ir į atliktų tam tikrų paslaugų, tyrimų bei procedūrų skaičių (papildomai mokama kaip už skatinamąsias paslaugas), taip pat už gerų darbo rezultatų rodiklių vykdymą. Siekiant, kad pacientai sulauktų kuo daugiau šeimos gydytojų dėmesio, pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų geresnės kokybės bei prieinamumo, tobulesnio šių paslaugų apmokėjimo ir skatinant gydymo įstaigas siekti gerų darbo rezultatų, gydymo įstaigoms už šeimos gydytojų gerus darbo rezultatus bei skatinamąsias paslaugas mokama papildomai. Taip, be kita ko, mažinta ligonių, sergančių lėtinėmis ligomis, hospitalizacija, skatinta šeimos gydytojus daugiau paslaugų teikti ambulatoriškai, efektyviau diegti ligų prevencijos programas. Įvertinus 2009 m. šeimos gydytojų gerų darbo rezultatų rodiklius konstatuota, kad vaikų priežiūros intensyvumo rodiklis šalyje siekia 89 proc., o suaugusių 63 procentus. PAASP gerų darbo rezultatų vidutiniai rodikliai šalyje 100% 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% 89% 63% 31% 23% Vaikų priežiūros intensyvumas Suaugusiųjų priežiūros intensyvumas Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programos vykdymas Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymas 2009 m. net 17 proc. pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti skirtų lėšų teko šeimos gydytojams apmokėti už gerus darbo rezultatus, skatinamąsias paslaugas bei prevencinių programų vykdymą. Skatinant daugiau paslaugų teikti ambulatoriškai ir mažinti siuntimų pas gydytojus specialistus, sveikatos apsaugos ministro 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. V-913 buvo patvirtintas šeimos gydytojų kompetencijos ribų praplėtimas, suteikiant galimybę skirti ir vertinti daugiau laboratorinių tyrimų. Šeimos gydytojo kompetencija išplėsta leidžiant nustatyti ir vertinti kalio, natrio, kreatinino ir šlapalo kiekį kraujo serume bei gliukozės toleravimo mėginį. Greitoji medicinos pagalba Greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugos apmokamos iš PSDF biudžeto pagal GMP brigadų budėjimo valandų skaičių ir budėjimo valandos bazines kainas. Svarbiausias GMP veiklos vertinimo rodiklis operatyvumas. Siekiama, kad laikas nuo iškvietimo užregistravimo iki pirmosios medicinos pagalbos suteikimo gyvybei grėsmingais atvejais mieste būtų iki 10 15 min., kaime iki 20 25 min., kitais atvejais mieste iki 30 min., kaime iki 45 min. GMP brigadų skaičius ir jų aptarnaujami gyventojai 11

2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. Gyventojų skaičius metų pradžioje, tūkst. GMP brigadų skaičius metų pradžioje, tūkst. Vienos GMP brigados aptarnaujami gyventojai, tūkst. 3475,6 3462,5 3445,9 3425,3 3403,3 3384,9 3366,4 3349,9 271 264 258 249 251 250 247 244 12,8 13,1 13,4 13,8 13,6 13,5 13,6 13,7 Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 dienos iš PSDF biudžeto papildomai mokama už gerus GMP darbo rezultatus, už vieną aptarnaujamą gyventoją skiriama 1,5 lito. PRIORITETAS AMBULATORINĖMS PASLAUGOMS Pagal Sveikatos draudimo įstatymą privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, garantuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimas. Pacientų sveikatos priežiūros poreikių tenkinimas numatomas ir vykdomas pagal TLK ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) sudarytas sutartis. Kaip tik 2009 m. buvo parengta ir sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-1051 patvirtinta Sutarčių tarp TLK ir ASPĮ sudarymo tvarka, kurioje nustatyta visa sutarčių sudarymo procedūra, numatyti konkretūs sutartims sudaryti reikalingi dokumentai ir jų pateikimo terminai. Minėtoje tvarkoje taip pat pirmą kartą nustatomi objektyvūs, visoms ASPĮ vienodai taikomi kriterijai. 2009 m. balandį Seimui 6,4 proc. sumažinus PSDF biudžetą, teko patikslinti 2009 m. PSDF biudžeto išlaidų paskirstymą. Siekiant subalansuoti PSDF biudžetą prireikė imtis tam tikrų priemonių, viena iš jų asmens sveikatos priežiūros paslaugų balo vertės mažinimas. Sveikatos apsaugos ministras 2009 m. balandį sudarė darbo grupę, kuriai pavedė pasiūlyti sprendimus, kurie įgalintų pagal turimas pajamas subalansuoti PSDF biudžeto išlaidas kartu išsaugant pacientams teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Darbo grupė pateikė siūlymus, kurie buvo apsvarstyti 2009 m. gegužę SAM surengtame pasitarime, dalyvaujant medikų organizacijų vadovams, gydymo įstaigų atstovams, buvo nutarta darbo grupės pateiktoms PSDF biudžeto subalansavimo priemonėms pritarti. Kad nenukentėtų pacientai ir kad jiems nebūtų suteikta mažiau paslaugų, buvo nutarta išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimui mažinti nustatant, kad bazinių kainų 1 balo vertė yra lygi 0,89 lito. Ši nuostata taikoma visų rūšių asmens sveikatos priežiūros paslaugoms vienodu mastu. Taip ir pačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos buvo paskatintos persitvarkyti, racionaliau naudoti PSDF biudžeto lėšas, suteikiant visas pacientams būtinas paslaugas, nemažinti jų apimčių, tačiau stengtis suteikti tas paslaugas ekonomiškai efektyvesnių paslaugų formomis (dienos chirurgijos, dienos stacionaro, trumpalaikio gydymo ir kt.). Buvo nustatyta taip: jeigu gydymo įstaiga suteiks stacionarinių paslaugų mažiau, negu yra numatyta teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sutartyje, apmokant už stacionarinės asmens sveikatos paslaugas paliekama 1 balo indeksavimo galimybė iki 1 lito, bet neviršijant sutartinės sumos. Be to, 12

sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarka numato, kad lėšos, nepanaudotos stacionarinėms paslaugoms apmokėti, gali būti skirtos prioritetinėms specializuotoms ambulatorinėms paslaugoms. Siekiant kuo daugiau paslaugų teikti ambulatorinėmis sąlygomis, arčiau paciento gyvenamosios vietos, nutarta išsaugoti prioritetą pirminei ambulatorinei asmens sveikatos priežiūrai nemažinti lėšų šeimos gydytojams skatinti už gerus darbo rezultatus. Be to, kaimo rajonų gyventojus aptarnaujantiems šeimos gydytojams nemažinamos taikomos priemokos. Svarbu, kad 2009 m., palyginti su 2008 m., suteikta net 9 proc. daugiau dienos stacionaro paslaugų, 12 proc. dienos chirurgijos, 9 proc. trumpalaikio gydymo ir 11 proc. daugiau stebėjimo paslaugų, o stacionare teikiamų paslaugų sumažėjo 1 proc.. Faktiškai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pasiskirstymas (proc.) 2009 m. Ambulatorinės konsultacinės paslaugos (II, III lygio konsultacijos, profilaktikos, žmogaus genetikos, papildomai apmokamos paslaugos) ; 82,1 % Stacionarinės paslaugos; 8,7 % Kita ; 9,2 % Dienos stacionaro paslaugos; 4,0 % Dienos chirurgijos paslaugos; 1,3 % Stebėjimo paslaugos; 0,4 % Trumpalaikio gydymo paslaugos; 1,8 % Priėmimo skubiosios pagalbos paslaugos; 1,7 % 2009 m. toliau buvo vykdomas stacionarinių paslaugų diferencijavimas, tobulinama stacionarinių paslaugų apmokėjimo tvarka, siekiama kuo daugiau paslaugų teikti ambulatoriškai. Todėl 2009 m. pabaigoje buvo įvesta dar viena paslaugų teikimo forma dienos stacionare teikiama terapijos paslauga. Ši paslauga ypač aktuali toms ligoninėms, kurios trečiojo restruktūrizacijos etapo metu reorganizuos neurologijos, gastroenterologijos bei kitus skyrius. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1654 patvirtintą trečiąjį ASPĮ ir paslaugų restruktūrizacijos etapą toliau reikės diferencijuoti stacionarinių paslaugų apmokėjimą, leisti pačiai ASPĮ pasirinkti geriausiai tinkančią pacientui ir įstaigai paslaugos teikimo formą, skatinti ekonomiškai efektyvių paslaugų teikimo formas, stacionarines paslaugas apmokėti vadovaujantis patvirtintais teikimo bendraisiais ir specialiaisiais reikalavimais. Siekiama plačiai paplitusias ligas gydyti arčiau gyventojų esančiose sveikatos priežiūros įstaigose, o naujausias technologijas koncentruoti universitetinėse ligoninėse bei ten, kur gydoma daugiausia sunkių pacientų. 13

Nuo 2007 metų VLK direktoriaus įsakymu Nr. 1K-113 patvirtinus Asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilių registravimo ir stebėsenos tvarkos aprašą, kuris reglamentuoja ASPĮ teikiamų planinių pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros, specializuotų ambulatorinių paslaugų, brangiųjų tyrimų ir dienos stacionaro paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto, laukimo eilių registravimo ir stebėsenos tvarką, renkami duomenys apie eiles pas gydytojus specialistus. 2009 m. Vyriausybei pailginus (suvienodinus) sveikatos priežiūros specialistų darbo laiko trukmę, maždaug 50 proc. padaugėjo ASPĮ, kuriose laukimo eilė gydytojų specialistų paslaugoms gauti neviršija 10 darbo dienų, apie 40 proc. gydytojų specialistų paslaugų prieinamumas išliko nepakitęs ir tik 10 proc. paslaugos laukimo eilė viršijo 10 darbo dienų (tai rečiau vartojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos: vaikų neurochirurgo, vaikų gastroenterologo, nes jas teikiančių specialistų šalyje trūksta). Pastebėta, kad pakeitus gydytojų darbo savaitės valandų trukmę, daugelio specialistų ambulatorinių paslaugų prieinamumas pagerėjo. MEDICININĖS REABILITACIJOS IR SANATORINIO GYDYMO PASLAUGOS Medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugoms apmokėti 2009 m. panaudota 130,1 mln. Lt (2008 m. 144,7 mln. Lt). Per tuos metus šios paslaugos buvo suteiktos 77 316 asmenims (2008 m. 78 227). Sergančiųjų sunkiomis ligomis gydymas neatsiejamas nuo medicininės reabilitacijos. Tobulinant atrankos ir siuntimo dėl medicininės reabilitacijos tvarką, 2009 m. gruodžio 3 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-988 buvo optimizuotos suaugusiųjų visų reabilitacijos gydymo rūšių, išskyrus palaikomąją reabilitaciją, gydymo trukmės, patikslintos reabilitacijos paslaugų indikacijos. Medicininė reabilitacija yra svarbus gydymo etapas, leidžiantis greičiau išgydyti pacientus, grąžinti juos į darbo rinką ar atkurti biosocialinius gebėjimus ir integruoti į visuomenę bei išvengti antrinio neįgalumo. 2009 m. ambulatorinės reabilitacijos paslaugų kiekis bendroje reabilitacijos paslaugų struktūroje sudarė 30,1 procentą. Ambulatorinė reabilitacija savo veiksmingumu tolygi stacionarinei. Be to, ambulatorinės reabilitacijos paslaugas pacientas gali gauti gyvenamojoje vietoje. Kita vertus, ambulatorinė reabilitacija yra gerokai pigesnė nei stacionarinė, o jos trukmė gali būti ilgesnė. Tai leidžia medicininės reabilitacijos paslaugų suteikti didesniam pacientų skaičiui. Ar pacientas turi gauti šias paslaugas stacionare, ar ambulatoriškai, sprendžia gydantysis gydytojas. Jei jis siunčia pacientą ambulatorinei reabilitacijai, o ligonis nori vykti į kitame mieste esančią stacionarinę reabilitacinę įstaigą (sanatoriją) už vadinamąsias viešbučio paslaugas nakvynę ir maitinimą pacientas susimoka pats. Ligonių kasos sumoka tik už įstaigos suteiktas gydymo procedūras. 14

Medicininės reabilitacijos bei ambulatorinės reabilitacijos finansavimo ir paslaugų dinamika 2003-2009 m. 78072 78227 77316 160000 71201 70838 75000 Apmokėta paslaugų, tūkst. L 140000 120000 100000 80000 60000 40000 20000 0 61941 55970 144679 131803 130127 110003 95998 89409 78160 18612 18323 11005 8188 3181 4027 5287 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 60000 45000 30000 15000 0 Paslaugų skaičius Prioritetas teikiamas vaikų medicininei reabilitacijai ir ambulatorinės reabilitacijos plėtrai. Yra nustatyta, kad ne mažiau kaip 20 proc. PSDF biudžeto lėšų, numatytų medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidoms kompensuoti, turi būti skirta vaikų gydymui. 2009 m. minėtoms paslaugoms teikti buvo skirta 26,6 mln. Lt, panaudota 23,5 mln. lito. 2008 m. minėtoms paslaugoms skirta 30,1 mln. Lt (su papildomomis rezervo lėšomis), panaudota 25,6 mln. litų. 2007 m. taip pat buvo siekiama, kad ne mažiau kaip penktadalis lėšų medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidoms kompensuoti atitektų vaikų gydymui: vis dėlto tam buvo panaudota 18,1 proc. (2006 m. 17,3 proc.) šių lėšų. Kodėl ne visos vaikų medicininės reabilitacijos paslaugoms skirtos lėšos panaudojamos? Taip yra dėl keleto priežasčių: medicininės reabilitacijos paslaugos buvo suteiktos vaikui gydantis stacionare, tėvai dėl šeimyninių aplinkybių atsisako vaikams siūlomos medicininės reabilitacijos, slaugantys asmenys turi mokėti priemokas sanatorinėse gydymo įstaigose, tėvai dėl nepakankamo mokymo lygio atsisako į sanatorijas išleisti mokyklinio amžiaus vaikus, kūdikiai ir vaikai iki 3 metų amžiaus be slaugančio asmens į sanatorijas nepriimami (pablogėja paslaugos prieinamumas vaikams iš globos namų ar asocialių šeimų), mažėjo vaikų gimstamumas. Taip pat dėl tėvų siekių suderinti savo kasmetines atostogas su vaikų gydymu sanatorijoje vaikai netolygiai siunčiami į medicininės reabilitacijos įstaigas. Tenka konstatuoti, kad Valstybinė ligonių kasa nurodytų priežasčių paveikti negali. Prevencinės programos moterims 2004 m. liepą pradėta vykdyti Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų, finansavimo programa. 25 60 m. moterims sudaryta galimybė kas trejus metus nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Kuo anksčiau aptinkami pakitimai, tuo lengviau galima juos išgydyti. Net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau būtų pradėtas gydymas. Iš PSDF biudžeto lėšų sveikatos priežiūros įstaigoms apmokamos šios programos paslaugos: informavimas dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos, gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimas ir rezultatų įvertinimas, gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas, gimdos kaklelio biopsija ir jos rezultatų įvertinimas, 15

gimdos kaklelio biopsijos medžiagos ištyrimas. Per penkerius su puse programos įgyvendinimo metų (2004 m. liepos mėn. 2009 m.) dėl gimdos kaklelio vėžio pasitikrino daugiau kaip 627 tūkstančiai Lietuvos moterų: 298 moterims nustatyti gimdos kaklelio vėžio požymiai, 7 220 ikivėžinės būklės. Vėžio registro duomenimis 2005 m. pirmą kartą Lietuvoje buvo nustatyta daugiau neinvazinio vėžio (Ca in situ) atvejų (533), nei invazinio (505), o 2009-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, ši tendencija išlieka, Ca in situ atvejų nustatyta 628, o Ca 448. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programos finansavimas Metai Suteikta paslaugų už (mln. Lt) Patikrinta moterų Rasta su ikivėžiniais susirgimais Rasta su piktybinių navikų požymiais 2004 0,7 62 tūkst. 551 41 2005 2,6 145 tūkst. 1550 81 2006 1,9 86 tūkst. 1122 6776767 2007 2,3 75 tūkst. 967 38838 2008 4,9 127 tūkst. 1389 45 2009 4,9 129 tūkst. 1641 26 2005 m. rugsėjo 23 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-729 buvo patvirtinta Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa. Atrankinis mamografinis tyrimas iš PSDF biudžeto apmokamas 50 69 metų moterims kas dvejus metus. Programos priemonėmis siekiama nustatyti kuo ankstesnės stadijos krūties ligas, nes daugiau kaip 95 proc. moterų, sergančių pirmos stadijos krūties vėžiu, visiškai išgydomos. Iš PSDF biudžeto lėšų sveikatos priežiūros įstaigoms apmokamos šios programos paslaugos: informavimas dėl krūties piktybinių navikų profilaktikos ir siuntimas atlikti mamografiją, mamogramų atlikimas, mamogramų vertinimas. 2009 m. daugiau kaip 57 tūkstančiai moterų pasinaudojo galimybe nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio. Nuo 2006 m. gegužės iki 2010 m. piktybinio pobūdžio pakitimai nustatyti 478 moterims, 17 980 moterų buvo rasti krūtų ikivėžiniai pakitimai. Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programos finansavimas Metai Suteikta paslaugų už (mln. Lt) Patikrinta moterų 2005 0,2 4,5 tūkst. Rasta su ikivėžiniais pakitimais 2006 2,15 48 tūkst. 4934* 90* 2007 2,7 47 tūkst. 5362 127 2008 3,6 52 tūkst. 3427 121 2009 4,1 57 tūkst. 4257 140 Rasta su piktybinių navikų požymiais * 2006 m. gegužės gruodžio mėnesių rezultatai Prevencinė programa vyrams 2005 m. gruodžio 14 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-973 buvo patvirtinta Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa. Joje numatytos paslaugos apmokamos 50 75 metų vyrams bei vyrams nuo 45 metų, jei jų broliai ar tėvai sirgo priešinės 16

liaukos vėžiu. Remiantis Europos randomizuotosios studijos apie prostatos vėžio patikrą (ERSPC - European Randomized Study of Screening for Prostate Cancer) išvadomis nuo 2009 m. liepos 1 dienos informavimo apie priešinės liaukos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir PSA nustatymo paslauga bei urologo konsultacijos ir priešinės liaukos biopsijos paslauga teikiama kas dvejus metus. Programos paslaugos: informavimas apie ankstyvąją priešinės liaukos vėžio diagnostiką ir prostatos specifinio antigeno (PSA) nustatymas, urologo konsultacija ir priešinės liaukos biopsija. 2009 m. pasitikrino daugiau kaip 101 tūkst. vyrų. Nuo programos vykdymo pradžios 7 254 vyrams nustatytas priešinės liaukos vėžys. Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos finansavimas Metai Suteikta paslaugų už (mln. Lt) Pasitikrino Nustatytas vėžys 2006 4,9 98 tūkst. 140 2007 6,2 107 tūkst. 1985 2008 7,4 126 tūkst. 2022 2009 6,5 101 tūkst. 1841 Rūpinantis širdies sveikata Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vis dar yra dažniausia sergamumo ir mirties priežastis. Šios ligos siejamos su netinkama žmonių gyvensena: nesveika mityba (maiste per daug riebalų, cholesterolio, druskos), rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu, antsvoriu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu ar cukriniu diabetu. Užsienio ir mūsų šalies patirtis rodo, kad norint išvengti daugelio širdies ir kraujagyslių ligų bei pailginti žmonių gyvenimą reikia perprasti ligos prigimtį, nustatyti ją skatinančius rizikos veiksnius ir atkakliai su jais kovoti. Pokyčių pirmiausia turime norėti patys ir ryžtis keisti savo gyvenseną. Tad siekiant sumažinti sergamumą ir mirtingumą nuo ūminių širdies ir kraujagyslių ligų 2005 m. lapkričio 25 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-913 buvo patvirtinta Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa. Programa skirta 40 55 metų vyrams bei 50 65 metų moterims. Programos paslaugos: informavimas apie didelę širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, šios tikimybės įvertinimas, pirminės prevencijos priemonių plano sudarymas ar siuntimas išsamiai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, išsamus širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimas, sergančiųjų cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės išsamus įvertinimas. Programos priemonės taikomos vieną kartą per metus. 2009 m. programos paslaugos buvo suteiktos daugiau kaip 109 tūkst. pacientų, padaugėjo informavimo paslaugą teikiančių PAASPĮ iki 283 (2008 m. šią paslaugą teikė 264 įstaigos). Gerinant programos išsamaus širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo paslaugos prieinamumą sudaromos sutartys su naujais šių paslaugų teikėjais (2008 6 įstaigos, 2009 m. 8 įstaigos, teikiančios šią paslaugą). 2009 m. net 5 kartus daugiau suteikta išsamaus širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo paslaugų nei 2008 metais (2008 m. 168, 2009 m. 871). Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programos finansavimas 17

Metai Suteikta paslaugų už (mln. Lt) Pasitikrino 2006 0,9 21 tūkst. 2007 3,4 73 tūkst. 2008 5,4 105 tūkst. 2009 5,8 109 tūkst. Nauja prevencinė programa Storosios žarnos vėžys išsivysčiusiose šalyse yra dažniausiai pasitaikanti vėžio liga ir antroji pagal dažnumą Europos gyventojų mirties priežastis. Storosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgą laiką nejaučia jokių ligos požymių, todėl dažnai Lietuvoje aptinkamas IV stadijos storosios žarnos vėžys, kurio visiškai išgydyti nebeįmanoma. Tad siekiant pagerinti ankstyvųjų šio vėžio stadijų išaiškinimą ir sumažinti mirtingumą dėl šios ligos 2009 m. birželio 23 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo patvirtinta Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa. Ši programa patvirtinta kaip bandomasis projektas 2 metams Vilniaus ir Kauno apskrityse. Jei pasitvirtintų programos efektyvumas, vėliau jos mastą numatoma plėtoti. Programos paslaugos: informavimas apie storosios žarnos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir imunocheminio slapto kraujavimo testo išmatose (ifobt) rezultatų įvertinimas, paciento siuntimas pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopiją, gydytojo specialisto konsultacija su kolonoskopija ir, jei reikia, biopsijos medžiagos paėmimas, gydytojo specialisto konsultacija su kolonoskopija ir, jei reikia, biopsijos medžiagos paėmimas, taikant intraveninę nejautrą, biopsijos medžiagos histologinis ištyrimas ir įvertinimas. Programos paslaugos teikiamos kas dveji metai 50 74 metų asmenims. 2009 m. per penkis programos vykdymo mėnesius pasitikrino daugiau kaip 44 tūkst. asmenų, 241 atveju rasta ikivėžinių pakitimų, 34 piktybinių navikų požymiai. Vaikų dantų priežiūrai silantavimas 2009 m. toliau sėkmingai tęsiama 2004-aisiais pradėta Vaikų dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa. Šios programos lėšomis vaikams nuolatiniai krūminiai dantys dengiami hermetizuojančiomis medžiagomis silantais, apsaugančiais juos nuo karieso. 2009 m. šiai programai įgyvendinti buvo skirta 2 159,5 tūkst. litų (159,5 tūkst. Lt daugiau nei 2008 m), suteikta 55 tūkst. paslaugų už 1 782,1 tūkst. litų. Nuo programos vykdymo pradžios iki 2010 m. daugiau kaip 242 tūkst. 6 14 metų vaikų buvo silantuoti krūminiai dantys. 2009 m. šioje programoje dalyvavo daugiau nei 51 tūkst. vaikų. Vaikų krūminių dantų silantavimo paslaugos nemokamai teikiamos sutartį su teritorine ligonių kasa sudariusiose poliklinikose, šeimos medicinos centruose, kuriuose dirba gydytojai odontologai arba burnos higienistai. Sutartį su ligonių kasomis sudariusioms sveikatos priežiūros įstaigoms mokama už visas minėto amžiaus vaikams suteiktas silantavimo paslaugas. Padengtų silantais dantų kontrolė atliekama po 3 mėnesių, vėliau kiekvieno profilaktinio tikrinimosi metu. Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama. 18

Švedijos mokslininkai nustatė, kad silantinėmis medžiagomis padengus dantų vageles apie 80 96 proc. vaikų net po aštuonerių metų nesiskundė kariesu. KONTROLĖS PROCEDŪRŲ APŽVALGA 2009 m. TLK sudarė 1015 sutartis su asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant ir reabilitacijos bei sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo, teikiančiomis įstaigomis bei 462 sutartis su vaistinėmis. TLK per metus atliko 1216 asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių teikiamų paslaugų kontrolės procedūrų (iš jų 1016 planinių ir 200 neplaninių). Kontroliuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų, kiekį ir kokybę, atlikti finansinę lėšų naudojimo analizę bei išieškoti PSDF biudžetui padarytą žalą pagrindinės ligonių kasų ekspertų funkcijos. ASPĮ kontrolės periodiškumo rodiklis (siekiama 1x3 metus) 350 300 291 250 230 253 200 150 100 167 90 152 130 69 111 61 Sutarčių skaičius su ASPĮ Kontroliuota ASPĮ 50 0 Vilniaus Kauno Klaipėdos Šiaulių Panevėžio 19

Vaistinių kontrolės periodiškumo rodiklis (siekiama 1x5 metus) 450 400 350 300 250 200 150 100 50 0 404 227 222 202 153 167 133 79 35 48 Vilniaus Kauno Klaipėdos Šiaulių Panevėžio Sutarčių skaičius su vaistinėmis Kontroliuota vaistinių 2009 m. TLK atliktų kontrolės procedūrų metu 558 atvejais buvo nustatyta žala PSDF biudžetui, o 658 kontrolės procedūrų metu nenustatyta žalos PSDF biudžetui. 2009 metais nustatytos žalos PSDF biudžetui dydis daugiau nei 2 605 tūkst. litų: asmens sveikatos priežiūros įstaigų žala PSDF biudžetui už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas daugiau nei 2 603 tūkst. Lt, tai yra, apie 500 tūkst. Lt. daugiau nei pernai; vaistinių žala PSDF biudžetui sudarė apie 2,7 tūkst. Lt., tai yra, apie 2,5 kartus mažiau nei pernai. 2009 m. kontroliuojant pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų pateikimo apmokėjimui pagrįstumą, buvo atliktos 44 kontrolės procedūros ir nustatyta didesnė nei 85 tūkst. litų žala PSDF biudžetui. Pagrindinės neatitiktys susijusios su skatinamųjų paslaugų bei ambulatorinės slaugos paslaugų namuose teikimu. Kontroliuojant siuntimo konsultuoti, hospitalizuoti ir (ar) atlikti brangiuosius tyrimus bei procedūras tinkamumą ir pagrįstumą buvo atlikta 18 kontrolės procedūrų ir nustatyta žala PSDF biudžetui siekė 0,4 tūkst. litų. 2009 m. TLK atliko 41 palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų, prieinamumo ir tinkamumo, kiekio, apskaitos, medicinos dokumentų pildymo kokybės bei norminių dokumentų laikymosi kontrolės procedūras ir nustatė daugiau nei 332 tūkst. Lt žalą PSDF biudžetui. Buvo atliekamos slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų kartotinės kontrolės procedūros siekiant įvertinti, ar minėtos paslaugos atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punkto reikalavimą, t. y., ar jos nebuvo teiktos ilgiau nei 120 dienų per kalendorinius metus, ir nustatyti kartotiniai šio reikalavimo pažeidimai. Didžiausia žala PSDF biudžetui daugiau nei 805 tūkst. litų nustatyta atlikus 130 kontrolės procedūrų vertinant specializuotų ambulatorinių paslaugų kiekį, kokybę bei už konsultacijas pateiktų apmokėti sąskaitų pagrįstumą. Dažniausiai buvo aptinkama, kad konsultacijos suteiktos šeimos gydytojo normos apimties, pacientai kreipėsi neturėdami siuntimų arba jie nebuvo apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Kartais medicinos dokumentuose nėra jokių įrašų apie pacientui suteiktas paslaugas. Klaipėdos TLK specialistai nustatė sistemingą pažeidimą, kai nepagrįstai buvo teikiamos apmokėti radiologo paslaugos (aprašius kompiuterinės tomografijos tyrimą). 20

Tuo laikotarpiu buvo atliktos 76 kontrolės procedūros dėl dienos chirurgijos, dienos stacionaro, stebėjimo ir trumpalaikio gydymo (prioritetinių) paslaugų ir nustatyta 752 tūkst. litų žala PSDF biudžetui. Visose TLK buvo kontroliuojama, ar neviršijama normatyvinė 72 valandų gulėjimo trukmė, teikiant apmokėti trumpalaikio gydymo paslaugų išlaidas. Tikrinimų metu nustatyti sistemingi pažeidimai. Kontroliuojant antrinio ir tretinio lygio stacionarinių paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų, prieinamumo ir tinkamumo, kiekio, apskaitos, medicinos dokumentų pildymo kokybės bei norminių dokumentų laikymosi dalykus buvo atliktos 36 kontrolės procedūros ir nustatyta daugiau nei 305 tūkst. litų žala PSDF biudžetui. Vis nustatoma, kad nesilaikoma stacionaro paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų, kartais paslaugos teikiamos nedraustiems pacientams arba pateikiamos apmokėti kitų paslaugų išlaidos. Kontroliuojant dantų protezavimo paslaugų tinkamumą atlikta 19 kontrolės procedūrų ir nustatyta 18,5 tūkst. litų žala PSDF biudžetui. Kontroliuojant medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo siuntimų išdavimo pagrįstumą atliktos 4 kontrolės procedūros, neatitikčių nenustatyta. Tačiau kontroliuojant medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų, prieinamumą ir tinkamumą, kiekį, apskaitos, medicinos dokumentų pildymo kokybę bei norminių dokumentų laikymąsi buvo atliktos 9 kontrolės procedūros ir jų metu nustatyta 56 tūkst. litų žala PSDF biudžetui. Konstatuota, kad paslaugos neatitiko specialiųjų reikalavimų, kai kurie pacientai į namus išvykdavo anksčiau. Kontroliuodamos kompensuojamųjų vaistų ir MPP skyrimo ir išrašymo pagrįstumą teritorinės ligonių kasos atliko 307 kontrolės procedūras, išaiškinta, jog PSDF biudžetui padaryta daugiau nei 194 tūkst. litų žalos. Kontroliuojant kompensuojamųjų vaistų ir MPP išdavimo (pardavimo) vaistinėje pagrįstumą buvo atlikta 478 kontrolės procedūros, nustatyta žala PSDF biudžetui tik 2,6 tūkst. litų. Tikrinant brangiųjų tyrimų ir procedūrų tinkamumą ir jų išlaidų apmokėjimo teisėtumą atliktos 8 kontrolės procedūros ir nustatyta apie 36 tūkst. litų žala PSDF biudžetui. Pažymėtina, kad jau kelerius metus prevencinių programų vykdymo tinkamumo kontrolė įtraukiama į prioritetinių kontrolės krypčių sąrašą ir jas kontroliuojant nustatoma santykinai nedidelė žala PSDF biudžetui: atlikus 55 kontrolės procedūras nustatyta 15,6 tūkst. litų žala. Koordinuojant VLK Ortopedijos technikos kompensavimo skyriaus specialistams buvo kontroliuojamas ortopedijos technikos priemonių skyrimo bei išrašymo teisėtumas. Atlikus 73 kontrolės procedūras nustatyta 0,4 tūkst. litų žala PSDF biudžetui. Tai patvirtino prielaidą, kad medicinos dokumentų tikrinimas šioje srityje nėra efektyvus kontrolės metodas. Šiaulių TLK specialistams apklausus pacientus VLK specialistai įrodė, kad buvo klastojami medicinos dokumentai, patvirtinantys ortopedijos technikos priemonių išdavimą. Tad pacientų tiesioginės apklausos metodas dažniau turėtų būti taikomas kontroliuojant minėtų priemonių skyrimo teisėtumą. Sveikatos apsaugos ministro pavedimu nuo 2006 m. šalies mastu atliekamos kontrolės procedūros, taikant rizikos įvertinimo metodą. Šių patikrų metu vadovaujamasi NST rizikos įvertinimo metodo taikymo (kitose) Europos šalyse vadovu (Amsterdamas, 2005 m. liepos mėn.) bei Rizikos įvertinime (NST Kovos su sukčiavimu ir apsaugos valdymo tarnybos autorinė teisė @ 2005) nurodytais tikrinamo kontingento atrinkimo ir vertinimo kriterijais. 2009 m. šiuo metodu buvo kontroliuotos priėmimo ir skubios pagalbos paslaugos. Šalies mastu gauti rezultatai buvo lyginti su analogiškais duomenimis, kuriuos nustatė Vilniaus TLK specialistai 2006 2007 metais. Nustatyta, kad neatitikčių pasireiškimo tikimybė teikiant priėmimo ir skubios pagalbos paslaugas 2006 2008 m. iš esmės nesikeitė ir siekė apie 7 procentus. Be to, iš fizinių asmenų išieškota 5 066 678 Lt žalos, padarytos PSDF biudžetui. 21

NAUJA DANTŲ PROTEZAVIMO TVARKA LABIAU PRIEINAMOS PASLAUGOS 2009 m. buvo rengiama ir sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-743 patvirtinta (įsigaliojo nuo 2009 m. rugsėjo 20 d.) nauja dantų protezavimo tvarka, pagerinusi šių paslaugų prieinamumą. Ši tvarka taip pat skatina suteikti paslaugas daugiau pacientų, stabdo PSDF išlaidų augimą. Primename, kad iš PSDF biudžeto už dantų protezavimo paslaugas kompensuojama senatvės pensininkams (moterims nuo 60 metų, vyrams nuo 62,5 metų), neįgaliesiems, vaikams (iki 18 m.). Pabrėžtina, kad kasmet buvo gerinamas šių paslaugų finansavimas: prieš penketą metų dantų protezavimui buvo išleista 8,2 mln. Lt, o 2007-aisiais jau 27,2 mln. Lt, pikas pasiektas 2008- aisiais, kai iš PSDF biudžeto buvo išleista 37,5 mln. Lt, tiesa, 2009-aisias išleista kiek mažiau 29,9 mln. litų. Daugiausiai paslaugų dantų protezuotojai suteikė 2008-aisias iš viso 19 380 pacientų (kaip minėjome, tais metais išleista ir daugiausia PSDF biudžeto lėšų). 2009-aisiais minėtas paslaugas gavo 15 158 pacientai. Per pastaruosius penkerius metus itin šoktelėjo PSDF biudžeto išlaidos vieno asmens dantų protezavimui: jei 2005-aisiais buvo išleidžiama 390,1 Lt, tai 2006-aisiais beveik dvigubai daugiau 774,3 Lt, 2007-aisias minėtos išlaidos, palyginti su 2005 m., augo daugiau nei keturis kartus 1650,9 Lt, 2009-aisiais net penkis kartus iki1972,6 lito. 40.000.000,00 2002-2009 m. dantų protezavimo išlaidos, Lt 37.468.762 2500 35.000.000,00 30.000.000,00 Metai Žmonių sk. 1.972,62 1.933,37 29.900.945 2000 2002 m. 13.073 1.650,91 25.000.000,00 2003 m. 2004 m. 13.293 14.894 1500 20.000.000,00 2005 m. 21.080 15.000.000,00 2006 m. 2007 m. 10.794 16.498 27.236.667 1000 2008 m. 19.380 774,3 10.000.000,00 2009 m. 15.158 390,1 500 5.000.000,00 214,2 217,7 233,4 0,00 2.800.4312.893.519 3.476.718 8.224.1548.357.976 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 0 Visos išlaidos, Lt Išlaidos vienam žmogui, Lt Augant PSDF biudžeto dantų protezavimo išlaidoms nerimą kėlė ir kelia tai, kad kasmet didėjo eilės šioms paslaugoms gauti (2009 m. rudenį dantų protezavimo laukė 111 870 asmenų). Todėl, kaip jau minėjome, sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė ir parengta bei patvirtinta naujoji tvarka. Dantų protezavimo išlaidos pagal naująją tvarką kompensuojamos pacientui, o ne paslaugų teikėjui, todėl pacientams didėja protezavimo įstaigų pasirinkimo galimybė: gaunantys paslaugas pagal savivaldybės gyventojų sąrašo eilę gali pasirinkti bet kurią dantų protezavimo paslaugas teikiančią įstaigą, turinčią sutartį su ligonių kasa. Asmenys, įrašyti į minėtą sąrašą, bet nusprendę nelaukti, kol ateis jų eilė, ir galintys už paslaugas susimokėti patys, gali pasirinkti ir neturinčią sutarties su TLK įstaigą (ji gali būti net ir ne Lietuvoje). Jie vėliau nustatyta tvarka pateikę ligonių kasai sąskaitą gauna atitinkamo dydžio kompensaciją. 22

Minėta tvarka reglamentuoja, kokia išlaidų dalis bus kompensuota iš PSDF biudžeto. Numatyti kompensacijos dydžiai iki 1300 ir iki 4000 balų. Kadangi 2009 m., priėmus naująją tvarką, balo vertė buvo 0,89 Lt, už dantų protezavimą atitinkamai buvo mokama iki 1157 arba iki 3560 litų. Didesnioji kompensacija už dantų protezavimą numatyta vaikams bei suaugusiesiems, kuriems būtina sudėtingesnio gydymo technologija (sprendžia tretinio lygio odontologų konsiliumas). Priėmus naująją tvarką pasikeitė prašymų dėl dantų protezavimo paslaugų, kompensuojamų iš PSDF biudžeto, padavimo vieta. Anksčiau prašymai buvo priimami dantų protezavimo įstaigose, o dabar pageidaujantieji gauti dantų protezavimo paslaugas turi kreiptis į pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurios yra prisirašę, gydytoją odontologą (jei kreipiasi į kitos sveikatos priežiūros įstaigos gydytoją odontologą, už suteiktą konsultaciją turi susimokėti). Minėtos įstaigos asmenų prašymus registruoja ir pateikia teritorinei ligonių kasai, kuri pagal prašymų užpildymo datą įtraukia į savivaldybės gyventojų, laukiančiųjų dantų protezavimo paslaugų, sąrašą. Šis sąrašas yra tęstinis ir sudaromas pagal vienintelį kriterijų prašymo datą. Atėjus paciento eilei protezuoti dantis, jį apie tai informuoja ligonių kasa. Vaikams dantų protezavimo paslaugos kompensuojamos be eilės. IŠLAIDŲ KOMPENSUOJAMIESIEMS VAISTAMS IR MEDICINOS PAGALBOS PRIEMONĖMS ŠIEK TIEK MAŽIAU 2009-aisiais pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus sumažėjo PSDF išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. Praėjusių metų viduryje pradėjus taikyti sveikatos apsaugos ministro patvirtinto Vaistų prieinamumo ir kainų mažinimo plano priemones 2009 m. antrąjį pusmetį buvo sulaukta ir rezultatų kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms išleista 7 mln. Lt mažiau. Pagal tą planą į kompensuojamųjų vaistų kainyną buvo įrašyta nemažai generinių vaistų, buvo pradėtos grupuoti kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės, o jų grupėms nustatytos vienodos bazinės kainos. Pigesnių, tačiau tokio pat gydomojo poveikio kaip ir originalūs vaistai generinių vaistų įrašymas į kainyną leido taupyti ne tik PSDF biudžeto lėšas, bet ir mažinti pacientų priemokas už kompensuojamuosius vaistus. Lietuvoje 2009 metais buvo kompensuojama apie 380 vaistų bendriniais pavadinimais ir 1750 vaistų prekiniais pavadinimais. 2007 m. organizacijos Health Consumer Powerhouse atlikto Europos sveikatos paslaugų indekso tyrimo metu buvo vertinama, kokia dalis visų receptinių vaistų įsigijimo išlaidų yra kompensuojama visuomeninėmis lėšomis. Teigiamai buvo įvertintos tos šalys, kuriose buvo kompensuojama daugiau nei 60 procentų išlaidų receptiniams vaistams. 2009 m. PSDF biudžeto lėšomis buvo kompensuojama 62,7 proc. receptinių vaistų įsigijimo išlaidų. Tai rodo, kad Lietuvoje palyginti sparčiai plėtojamas išlaidų vaistams kompensavimas. Per pastaruosius devynerius metus išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, skiriamiems ambulatorinio gydymo metu, padidėjo 1,6 karto 2009 m. siekė 696,23 mln. Lt: 644,23 mln. Lt išleista vaistams, 51,99 mln. Lt medicinos pagalbos priemonėms (1 pav.). 23

2001 2010 m. PSDF biudžeto išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (MPP) 2009 m. buvo išrašyta tik tūkstančiu daugiau kompensuojamųjų vaistų receptų, palyginti su 2008 metais. 2007 metais buvo išrašyta 11 mln. receptų, 2006 m. 10,5 mln., 2005 m. 10,1 mln., 2004 m. 9,7 mln., 2003 m. 8,9 mln., 2002 m. 8,8 mln., 2001 m. 11 mln. receptų. Absoliučiais skaičiais vidutinė recepto kaina (palyginti 2009 m. su 2008 m.) padidėjo tik 1 litu, o 2008 m., palyginti su 2007 m., net 3,4 lito. 2001 2009 m. kompensuojamųjų vaistų receptų skaičius ir vidutinės recepto kainos pokytis 2009 m. 1,18 mln. pacientų, t. y. 35,3 proc. visų Lietuvos gyventojų, naudojosi vaistų įsigijimo išlaidų kompensavimo sistema. Daugiausia vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašoma vyresniems žmonėms: 2009 metais vaistus vartojo 88,7 proc. visų vyresnių kaip 75 m. 24

asmenų ir tik 11,2 proc. 25 44 metų gyventojų. Vidutiniškai vienam pacientui tenka 589 litai PSDF biudžeto išlaidų kompensuojamiesiems vaistams. 2009 m. vidutiniškai vienam statistiniam gyventojui teko 208 litai PSDF biudžeto išlaidų kompensuojamiesiems vaistams ir 9,6 recepto, o vidutinė recepto kaina sudarė 61,2 lito. 2009 m. PSDF biudžeto išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (MPP) pagal amžiaus grupes Amžiaus grupė Pacientų, kuriems buvo išrašyti komp. vaistai ir MPP, dalis (proc.), palyginti su bendru gyventojų skaičiumi pagal amžiaus grupes Kompensuojamoji suma, tenkanti vienam pacientui (Lt) Vidutinė recepto kompensuojamoji kaina (Lt) Vidutinis receptų skaičius, tenkantis vienam pacientui Vidutinis receptų skaičius, tenkantis vienam statistiniam šalies gyventojui Vidutinė suma, tenkanti vienam statistiniam šalies gyventojui (Lt) 0 14 45,1 120,2 40,9 2,9 1,32 54,15 15 24 13,2 355,5 117,4 3,0 0,40 46,87 25 44 11,2 856,6 136,4 6,3 0,70 95,74 45 64 41 670,3 66 10,2 4,17 275,04 64 74 75,6 729,1 53,1 13,7 10,38 551,01 75+ 88,7 755,2 48,9 15,4 13,71 670,25 Iš viso 35,3 588,8 61,2 9,6 3,40 207,84 2009 m. PSDF biudžeto išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms buvo 13 mln. Lt didesnės nei 2008-aisiais. Tačiau lygindami PSDF biudžeto išlaidų pasiskirstymą pagal PSO Anatominės terapinės klasifikacijos (ATC) vaistų grupes matome, kad 2008 2009 m. daugiausia išlaidų teko toms pačioms ligų grupėms. Pirmavo kardiologiniai vaistai, tačiau 2009 m. PSDF biudžeto išlaidos šiems vaistams buvo 2,85 proc. mažesnės nei 2008-aisiais. 2009 m. priešnavikiniams vaistams buvo išleista 5,39 proc., o vaistams nuo nervų sistemos ligų 0,78 proc. PSDF biudžeto lėšų daugiau nei 2008 metais. 2009 m., palyginti su 2008 m., padidėjo PSDF biudžeto išlaidos, tenkančios kitoms ligų grupėms: išlaidos virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantiems vaistams padidėjo 3,86 proc., vaistams nuo kraujotakos sistemos ligų 16,29 proc., jutimų sistemą veikiantiems vaistams 7,86 proc., kitiems vaistams 11,88 procento. 2009 m. medicinos pagalbos priemonėms buvo išleista 6,1 mln. litų daugiau nei 2008-aisiais. Lietuvoje vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidos kompensuojamos 100, 90, 80, 50 procentų pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintus kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašus. 2009 m. PSDF biudžeto išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms pagal 100 proc. kompensavimo lygį buvo 22,7 mln. Lt didesnės nei 2008- aisiais, pagal 80 proc. kompensavimo lygį 9,1 mln. Lt mažesnės, o pagal 50 proc. kompensavimo lygį 1 mln. Lt mažesnės nei 2008-aisiais. 25

2008-2009 m. PSDF biudžeto išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms pagal kompensavimo lygmenis 427.1 449.8 233.6 224.5 20.3 19.3 Pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (TLK-10) 2009 m. 50% 80% 100% 2008 Kompensuojamoji suma 2009 Kompensuojamoji suma Pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (TLK 10) 2009 m. daugiausia PSDF biudžeto lėšų buvo išleista hipertenzijai (kodas I10-I15 pagal TLK-10), II tipo cukriniam diabetui (kodas E11), astmai (kodas J45), priešinės liaukos piktybiniams navikams (kodas C61), šizofrenijai (kodas F20), glaukomai (kodas H40), išsėtinei sklerozei (kodas G35), krūties piktybiniams navikams (kodas C50), I tipo cukriniam diabetui (kodas E10) ir lėtiniam virusiniam hepatitui (kodas B18) gydyti. Lygindami PSDF biudžeto išlaidas kompensuojamiesiems vaistams pagal firminius vaistų pavadinimus matome, kad 2008 2009 m. daugiausia lėšų buvo išleidžiama virškinimo sistemą ir metabolizmą veikiančiam vaistui NovoMix 30 FlexPen inj. susp. pripild. švirkšte 100 V/ml 3ml N5 (2008 m. 13,14 mln. Lt, 2009 m. 14,48 mln. Lt). Iš vaistų kvėpavimo sistemos ligoms gydyti pagal išlaidas išsiskyrė vaistas Symbicort Turbuhaler 160/4.5mcg inhal. milt. 120 dozių (2008 m. 11,98 mln. Lt, 2009 m. 12,88 mln. Lt) ir vaistas Seretide Diskus 50/500mkg inhaliaciniai dozuoti milteliai 60 dozių (2008 m. 12,02 mln. Lt, 2009 m. 12,67 mln. Lt). Iš vaistų nuo kraujodaros sistemos ligų daugiausiai PSDF biudžeto išlaidų teko vaistui Plavix 75mg plėvele dengtos tabletės N28 (2008 m. 12,29 mln. Lt, 2009 m. 12,06 mln. Lt), vaistui Lercapin 10 mg plėvele dengtos tabletės N28 (2008 m. 12,48 mln. Lt, 2009 m. 11,88 mln. Lt), vaistui Zofistar 30 mg plėvele dengtos tabletės N28 (2008 m. 8,79 mln. Lt, 2009 m. 9,32 mln. Lt) ir vaistui Nebilet 5mg tabletės N28 (2008 m. 17,12 mln. Lt, 2009 m. 9,07 mln. Lt). Iš priešnavikinių vaistų pirmauja vaistas Diphereline 3.75 mg milteliai ir tirpiklis pailginto atpalaidavimo inj. susp. (2008 m. buvo išleista 11,18 mln. Lt, 2009 m. 11,39 mln. Lt), vaistas Rebif 44 mkg (12 mln. TV) inj. tirpalas užpild. švirkštas 0.5ml N12 (2008 m. 8,87 mln. Lt, 2009 m. 9,76 mln. Lt). Nemažai PSDF biudžeto lėšų buvo skiriama jutimų sistemą veikiančiam vaistui Xalatan 0.005% akių lašai, tirpalas 2.5ml (2008 m. 8,49 mln. Lt, 2009 m. 9,29 mln. Lt). Toliau lentelėje išvardytos 5 vaistinės (jų tinklai), išdavusios daugiausia kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių. 2009 m. iš 696,23 mln. Lt, skirtų iš PSDF biudžeto vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, daugiausia teko UAB EUROVAISTINĖ 178,95 mln. Lt (25,7 proc.). UAB EUROVAISTINĖ teko ir didžiausia dalis kompensuojamųjų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių receptų 3,67 milijono (32,3 proc.). UAB Nemuno vaistinė taip pat teko nemaža dalis šių receptų 2,41 milijono (21,2 proc.), o PSDF biudžeto išlaidos šios 26

vaistinės išduotiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms sudarė 104,16 mln. Lt (15 proc.). Daugiau nei po 4 proc. visų išduotų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių receptų teko UAB Apotheca vaistinė ir UAB Gintarinė vaistinė, daugiau nei 3 proc. UAB Saulėgrąžų vaistinė. Kitoms vaistinėms teko 3,92 mln. (34,5 proc.) receptų, PSDF biudžeto išlaidos jų išduotiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms sudarė 282,69 mln. litų. 2009 m PSDF biudžeto išlaidos pagal vaistines 2009 m. PSDF biudžeto išlaidos (Lt) 2009 m. išlaidų dalis (proc.) 2009 m. receptų skaičius (vnt.) 2009 m. receptų dalis (proc.) Vaistinės pavadinimas UAB EUROVAISTINĖ 178 948 900 25,7 3 670 421 32,3 UAB Nemuno vaistinė 104 163 322 15,0 2 412 904 21,2 UAB Apotheca vaistinė 67 730 316 9,7 477 878 4,2 UAB Gintarinė vaistinė 37 903 568 5,4 503 860 4,4 UAB Saulėgrąžų vaistinė 24 800 327 3,6 387 336 3,4 Kitos vaistinės 282 686 294 40,6 3 923 242 34,5 Bendra suma 696 232 727 100 11 375 641 100 Endoprotezavimo operacijų daugėjo, eilės mažėjo 7245 tiek endoprotezavimo operacijų 2009-aisias atliko Lietuvos gydymo įstaigos, pagerinusios 2008-ųjų (6 526 operacijos) ir visų ankstesnių metų rekordą. Per pastaruosius trejus metus tokių operacijų kasmet buvo atliekama vis daugiau, kaip ir anksčiau dauguma jų pirminės klubo ir kelio sąnarių keitimo operacijos (2009 m. atlikta 6 808 tokios operacijos). Beveik visos įstaigos, su kuriomis ligonių kasos buvo sudarę sutartis, 2009 m. atliko daugiau pirminių klubo ir kelio operacijų. Itin ūgtelėjo Klaipėdos universiteto ligoninėje (iš viso atliktos 804 operacijos), Kauno medicinos universiteto klinikose (1022 operacijos), Panevėžio ligoninėje (611 operacijų), Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Centro filiale (536 operacijos) atliktų pirminių klubo ir kelio operacijų skaičius. Endoprotezavimo operacijų lydere išlieka Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, kurioje 2009 m. iš viso atlikta 1258 operacijos (kartu su peties, čiurnos bei pakartotinėmis operacijomis), nors tokių operacijų čia padaryta netgi mažiau nei 2008- aisiais. 2009-aisiais daugiau buvo atlikta pakartotinių klubo endoprotezavimo operacijų (iš viso 260, tai sudaro 6,5 proc. klubo endoprotezavimo operacijų), o pakartotinių kelio operacijų mažiau (iš viso 50, tai sudaro 1,6 proc. kelio endoprotezavimo operacijų). Prireikus tokios operacijos pacientai dažniausiai vyksta į didžiųjų miestų gydymo įstaigas Vilniaus greitosios medicinos pagalbos universitetinę, Santariškių klinikų Centro filialą, Kauno medicinos universiteto klinikas, Kauno Raudonojo Kryžiaus, Klaipėdos universiteto, Klaipėdos apskrities, Panevėžio, Šiaulių ligonines, kuriose atliekama dauguma visų endoprotezavimo operacijų. 2009-aisiais, palyginti su 2008 m., 16 proc. sumažėjo pacientų prašymų dėl nemokamų endoprotezų skyrimo jų iš viso gauta 10 390 (2008 m. 12 043, 2007 m. 12 292, 2006 m. 10 850, 2005 m. 10 323 prašymai). 27

Sąnarių endoprotezų laukiančiųjų eilė 2009 m. sutrumpėjo nuo 20 641 iki 17 852 pacientų (tiek jų buvo 2010 m. pradžioje). Valstybinė ligonių kasa pacientų prašymus dėl nemokamų endoprotezų skyrimo registruoja nuo 1998 ųjų (tais metais VLK pirmą kartą centralizuotai nupirko endoprotezų). Per pastarąjį dešimtmetį beveik 4 kartus padaugėjo prašymų skirti kelio sąnario endoprotezą ir net 9 kartus padaugėjo atliktų operacijų kiekis. Prašymų skirti klubo sąnarį minėtu laikotarpiu padaugėjo pusantro karto, o šių operacijų 2,4 karto. Didžiausią klubo ir kelio sąnario protezavimo laukiančiųjų sudaro 61 70 metų amžiaus pacientai, o jaunesni kaip 41 metų ir vyresni nei 80 metų sudaro vos kelis procentus tokių pacientų. Pabrėžtina, kad pacientas turi teisę rinktis ligoninę, kurioje laukiančiųjų endoprotezavimo operacijos eilės yra trumpiausios, o pasirinkęs pakeisti gydymo įstaigą. Savo pageidavimą pasirinkti kitą ligoninę asmuo turi raštu pranešti Valstybinei ligonių kasai. Informacija apie eiles pateikiama VLK tinklapyje www.vlk.lt, skyriuje Sąnarių endoprotezavimas. 2009 m. mažėjo (palyginti su 2008 m. net 31 proc.) įsigyjančių endoprotezus savo lėšomis komercinėmis kainomis, o vėliau laukiančių kompensacijos iš PSDF biudžeto. Minėtu laikotarpiu gauti 952 prašymai skirti kompensaciją, o kompensacijos išmokėtos 1117 pacientų (2008 m. gauti 1385 prašymai, kompensacijos išmokėtos 1457 pacientams). Tikėtina, kad tokią tendenciją skatina tai, jog pacientai jau gali lengvai pasirinkti gydymo įstaigas, kuriose nereikia laukti (arba laukti neilgai) operacijos. Savo ruožtu išryškėjo ir gydymo įstaigų konkurencija dėl pacientų, be to, Valstybinė ligonių kasa endoprotezų nupirko pakankamai. Beje, savo lėšomis endoprotezą įsigijusiems pacientams kompensuojama ne visa jo kaina: kompensuojamoji suma nustatoma pagal mažiausią VLK centralizuotai nupirkto endoprotezavimo sistemos komplekto kainą 2009 m. savo lėšomis įsigijusieji klubo sąnario endoprotezą gaus 1850,10 Lt, o kelio sąnario endoprotezą 3506,16 Lt kompensaciją. Tiesa, nerimo kelia, kad 2009 m. daugėjo pacientų skundų, jog kai kuriose gydymo įstaigose už savo pinigus tenka įsigyti vadinamuosius operacinius rinkinius, nors privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams už jiems atliktą operaciją, būtinus vaistus ir priemones gydymo įstaigai sumoka ligonių kasos pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymuose patvirtintas paslaugų bazines kainas. Tik tuo atveju, jei apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu pacientas savo iniciatyva (ar gydytojo patartas) pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, vaistus ar medicinos pagalbos priemones, jis apmoka paties pasirenkamų ir gydytojo skiriamų paslaugų, procedūrų, vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą. 28

Lietuvoje atliekamų sąnarių pakeitimo operacijų skaičius, palyginti su kitų šalių tokiais rodikliais, yra gana didelis: 100 tūkst. mūsų šalies gyventojų per metus tenka 112 klubo ir 94 kelio endoprotezavimo operacijos. 2009 m. Vokietijoje tokiam skaičiui gyventojų per metus teko 221 klubo operacija, Danijoje 212, Šveicarijoje 201, Jungtinėje Karalystėje 147, Švedijoje 141, Austrijoje 138, Prancūzijoje 113. Ir Lietuvos kelio endoprotezavimo operacijų skaičius jau ne gėda lyginti: Vokietijoje ir Danijoje jų per metus 100 tūkst. gyventojų atliekama po 172, Švedijoje 152, Austrijoje 149, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje po 147, Ispanijoje 96, Prancūzijoje 76 operacijos. Na, o štai Rumunijoje tokiam gyventojų skaičiui per metus teko tik 32 klubo bei 7 kelio operacijos. Endoprotezavimo srityje einame panašiu žingsniu kaip ir Prancūzija tai tikrai geras rezultatas. Juk čia lenkiame ir savo kaimynus Lenkiją, Latviją, šiek tiek Estiją, mūsų rodikliai po truputį artėja prie Skandinavijos šalių. Tiesa, pagal dabartinį klubo ir kelio sąnarių pirminio endoprotezavimo poreikį per metus 100 tūkst. gyventojų turėtų tekti 176 kelio ir 141 klubo pirminės endoprotezavimo operacijos. Šio proceso spartinimas, operacijų laukimo eilių trumpėjimas priklauso nuo tam skiriamų lėšų, nuo perkamų endoprotezų kainų, taip pat nuo gydymo įstaigų pajėgumo atlikti daugiau tokių operacijų. Centralizuotai perkama daugiau 2009-ųjų balandį patvirtinus centralizuotai perkamų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą, VLK surengė 26 atviruosius pirkimo konkursus bei 23 neskelbiamas derybas, buvo sudaryta 118 sutarčių. Tais metais išlaidoms galūnėms, sąnariams ir organams protezuoti, protezams įsigyti ir centralizuotai perkamiems vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms buvo skirta 151,4 mln. Lt, t. y. 11,7 mln. (8 proc.) daugiau negu buvo numatyta 2008 m. PSDF biudžete. 29