sv_pran.p65

Nacionalinës sveikatos tarybos metinis praneðimas 2001 Lietuvos gyventojø bendrosios ir psichikos sveikatos bûklës bei sveikatos sistemos organizavimo problemos Vilnius 2002

Na-15 Nacionalinës sveikatos tarybos metinis praneðimas. 2001. Lietuvos gyventojø bendrosios ir psichikos sveikatos bûklës bei sveikatos sistemos organizavimo problemos. Vilnius: Baltijos kopija, 2002. 104 p. UDK 614.2(474.5) Nacionalinës sveikatos tarybos metinis praneðimas 2001 Lietuvos gyventojø bendrosios ir psichikos sveikatos bûklës bei sveikatos sistemos organizavimo problemos SL 1116. 2002 05 30. 13 leidyb. apsk. l. Uþsakymas Nr. 147 Iðleido ir spausdino BÁ Baltijos kopija, Kareiviø g. 13b, LT-2012 Vilnius

TURINYS Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Dël Seimo nutarimo Dël Nacionalinës sveikatos tarybos ásteigimo ir jos sudëties pakeitimo..... 9 Ávadas. J.Pundzius... 11 1. Svarbiausi Lietuvos gyventojø sveikatos rodikliai... Þ.Padaiga, R.Kalëdienë, J.Klumbienë, J.Petkevièienë, A.Gaiþauskienë, J.Petrauskienë... 12 2. Visuomenës psichikos sveikata Lietuvoje 2.1. Ávadas. D.Pûras... 24 2.2. Ðiuolaikinis poþiûris á psichikos sveikatà ir jos sutrikimus. Pasaulio sveikatos organizacijos 2001 metø praneðimas ir jo reikðmë Lietuvai. D.Pûras... 24 2.3. Biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai, darantys átakà psichikos sveikatai. A.Germanavièius... 31 2.4. Svarbiausiø psichikos ir elgesio sutrikimø paplitimas Lietuvoje. V.Danilevièiûtë, O.Davidonienë, A.Dembinskas... 33 2.4.1. Mirtingumas dël saviþudybiø Lietuvoje ir jo demografiniai, socialiniai bei teritoriniai netolygumai. J. Petrauskienë, R. Kalëdienë... 37 2.4.2. Saviþudybiø prevencijos problemos. D. Gailienë... 39 2.4.3. Priklausomybës ligø prevencijos, sveikatos prieþiûros ir socialinës reabilitacijos problemos. Nelegaliø narkotikø paklausa ir pasiûla. E.Subata... 42 2.4.4. Priklausomybës ligø prevencija, sveikatos prieþiûra ir socialinë reabilitacija Lietuvoje: problemos ir jø sprendimo perspektyvos. S. Èaplinskas... 47 2.4.5. Moksleiviø psichikos sveikata. A.Zaborskis... 51 2.5. Psichikos sveikatos prieþiûros sistemos evoliucija Lietuvoje. Psichikos sveikatos strategija ir jos ágyvendinimas. Þmoniø veiklos ir finansø iðtekliai... 55 2.5.1. Ástatymai, jø papildomieji aktai, valstybinës programos. Moksliðkai pagrástos psichikos sveikatos strategijos rengimas. D.Pûras... 55 2.5.2. Psichikos sveikatos prieþiûros finansavimas. L.Murauskienë, H.Baubinas... 56 2.5.3. Psichikos sveikatos centrai. V.Danilevièiûtë, O.Davidonienë... 58 2.5.4. Nevyriausybiniø organizacijø vaidmuo sprendþiant psichikos sveikatos problemas. D.Migaliova... 60 2.6. Psichikos sveikatos problemø sprendimo bûdai: Europos Sàjungos ir Pasaulio sveikatos organizacijos nuostatø ágyvendinimo Lietuvoje rekomendacijos. D.Pûras... 63 3. Sveikatos prieþiûros finansavimas ir jo teisumas 3.1. Valstybës sveikatos prieþiûros finansavimas. L.Murauskienë, H.Baubinas... 70 3.2. Nacionalinë sveikatos sàskaita. J.Kumpienë... 74 3.3. Teisumo principais grindþiamas sveikatos prieþiûros finansavimas. J.Þemgulienë, V.Grabauskas... 82 4. Kitos spræstinos problemos 4.1. Pacientø poreikiø bei nuomonës apie teikiamas sveikatos prieþiûros paslaugas vertinimas. E.Þëbienë, I.Misevièienë, Þ.Milaðauskienë... 87 4.2. Pirminë sveikatos prieþiûra Lietuvoje. E.Razgauskas,L.Valius, E.Þëbienë... 91 4.3. Lëtinëmis ligomis serganèiø pacientø tæstinës prieþiûros sistemos projektas. A.Laucevièius, V.Kalibatas, N.Misiûnienë, Þ.Padaiga, E.Razgauskas, R.Sakalauskas, P.Ðerpytis, L.Valius, R.Vaitkienë, A.Venalis, E.Þëbienë... 97 4.4. Ligoniniø restruktûrizavimo strategija. Pagal Ðvedijos konsultantø Scandinavian Care Consultant Services AB 2001 m. ataskaità parengë R.Vaitkienë, Þ.Padaiga, V.Kalibatas... 100 PRIEDAI Nevyriausybiniø organizacijø veikla... 104

Paveikslai ir lentelës Paveikslai 1.1 pav. Natûralus gyventojø prieaugis 1970 2000 metais... 12 1.2 pav. Vidutinës gyvenimo trukmës kaita 1970 2000 metais... 12 1.3 pav. Vidutinë sveiko gyvenimo tarpsnio trukmë ES ðalyse kandidatëse 2000 metais... 13 1.4 pav. Standartizuoto 0 64 m. amþiaus grupës gyventojø bendrojo mirtingumo rodiklio (SMR) kaita 1970 2000 metais... 13 1.5 pav. Miesto ir kaimo vyrø mirtingumo nuo daþniausiø mirties prieþasèiø palyginimas 1990 ir 2000 metais... 14 1.6 pav. Miesto ir kaimo moterø mirtingumo nuo daþniausiø mirties prieþasèiø palyginimas 1990 ir 2000 metais... 14 1.7 pav. 0 64 metø amþiaus grupës gyventojø mirtingumo nuo ðirdies ir kraujagysliø ligø kaita 1970 2000 metais... 15 1.8 pav. 0 64 metø amþiaus grupës gyventojø mirtingumo nuo ischeminës ðirdies ligos kaita 1970 2000 metais... 15 1.9 pav. 0 64 metø amþiaus grupës gyventojø mirtingumo nuo insulto kaita 1970 2000 metais... 16 1.10 pav. 0 64 metø amþiaus grupës gyventojø mirtingumo nuo vëþio kaita 1970 2000 metais... 16 1.11 pav. 0 64 metø amþiaus grupës gyventojø mirtingumo nuo plauèiø vëþio kaita 1970 2000 metais... 17 1.12 pav. 0 64 metø amþiaus grupës moterø mirtingumo nuo krûties ir gimdos kaklelio vëþio kaita 1970 2000 metais... 17 1.13 pav. 0 64 metø amþiaus grupës gyventojø mirtingumo dël iðoriniø prieþasèiø kaita 1970 2000 metais... 18 1.14 pav. 5 19 m. asmenø mirtingumo dël iðoriniø prieþasèiø pokyèiai 1980 2000 metais... 18 1.15 pav. 0 64 metø amþiaus grupës gyventojø mirtingumo dël transporto traumø kaita 1970 2000 metais... 19 1.16 pav. 0 64 metø amþiaus grupës gyventojø mirtingumo dël saviþudybiø kaita 1970 2000 metais... 19 1.17 pav. 0 64 metø amþiaus grupës gyventojø mirtingumo nuo kvëpavimo sistemos ligø kaita 1970 2000 metais... 20 1.18 pav. Kûdikiø mirtingumas 1000 gyvø gimusiø ir perinatalinis mirtingumas 1000 gimusiø 1970 2000 metais... 20 1.19 pav. Naujagimiø, sverianèiø maþiau negu 2500 g, dalis ir abortø skaièius 1000 gyvø gimusiø. 2000 m. duomenys... 21 1.20 pav. Sergamumo tuberkulioze kaita 1970 2000 metais... 21 1.21 pav. Sergamumas AIDS ir nauji ÞIV atvejai.... 21 1.22 pav. Reguliariai rûkanèiø vyresniø negu 15 metø amþiaus vyrø ir moterø dalis ES ðalyse kandidatëse. 2000 m. duomenys... 22 1.23 pav. Reguliariai rûkanèiø 20 64 m. vyrø ir moterø dalis Lietuvoje 2000 m. pagal iðsilavinimà... 22 1.24 pav. Surûkytø cigareèiø skaièiaus (vienam gyventojui) ir suvartoto gryno alkoholio kiekio (litrais vienam gyventojui) kaita 1970 2000 metais... 22 1.25 pav. Alkoholio ir rûkymo nulemto mirtingumo kaita 1980 2000 metais... 23

2.4.1 pav. Pirmà kartà diagnozuotos schizofrenijos atvejø skaièius, tenkantis 100 000 gyventojø 1997 2001 m.... 34 2.4.2 pav. Serganèiøjø schizofrenija skaièius, tenkantis 100 000 gyventojø 1997 2001 m.... 34 2.4.3 pav. Pirmà kartà diagnozuotø nuotaikos (afektiniø) sutrikimø skaièius ðalyje... 34 2.4.4 pav. Serganèiøjø nuotaikos (afektiniais) sutrikimais skaièius 100 000 gyventojø... 35 2.4.5 pav. Pirmà kartà diagnozuotø Alcheimerio ligos atvejø skaièius Lietuvoje... 35 2.4.6 pav. Serganèiøjø Alcheimerio liga skaièius Lietuvoje 1997 2001 m.... 35 2.4.7 pav. Pirmà kartà diagnozuoto protinio atsilikimo atvejø skaièius Lietuvoje, tenkantis 100 000 gyventojø... 36 2.4.8 pav. Protinio atsilikimo atvejø skaièius Lietuvoje, tenkantis 100 000 gyventojø... 36 2.4.1.1 pav. Lietuvos gyventojø mirtingumo dël saviþudybiø kaita 1990 2000 metais... 37 2.4.1.2 pav. Lietuvos miesto ir kaimo gyventojø mirtingumo dël saviþudybiø kaita 1990 2000 metais... 37 2.4.1.3 pav. Lietuvos vyrø ir moterø mirtingumas dël saviþudybiø pagal amþiø 1990 ir 2000 metais... 38 2.4.1.4 pav. Lietuvos vyrø ir moterø mirtingumo nuo saviþudybiø santykis 1990 ir 2000 metais... 38 2.4.1.5 pav. Mirtingumo dël saviþudybiø lygis Lietuvos miestuose ir rajonuose 1997 1999 metais... 38 2.4.2.1 pav. Saviþudybiø rodikliai Europos ðalyse... 39 2.4.2.2 pav. Imitacijos skatinimo rizikos rodikliø pasiskirstymas Lietuvos spaudos leidiniuose 1996 ir 2000 metais... 41 2.4.2.3 pav. Mëginimui nusiþudyti vartotos medþiagos 1994 2000 metais... 41 2.4.2.4 pav. Psichotropiniø vaistø vartojimas mëginimams nusiþudyti 1994 2000 m.... 41 2.4.3.1 pav. Uþsikrëtusiø ÞIV asmenø skaièius (bendras ir vartojusiø ðvirkðèiamuosius narkotikus) 1994 2001 m. Lietuvoje... 45 2.4.5.1 pav. Moksleiviai, kurie nesijauèia laimingi... 52 2.4.5.2 pav. Moksleiviø nuomonë 1997 1998 m., kiek jie jauèiasi laimingi galvodami apie dabartiná savo gyvenimà... 52 2.4.5.3 pav. Moksleiviai, kurie daþnai jautësi vieniði... 53 2.4.5.4 pav. Ávairiø ðaliø moksleiviø vieniðumas 1997 1998 metais... 53 2.4.5.5 pav. Moksleiviai, kurie beveik kiekvienà savaitæ ir daþniau jautë liûdesá arba prislëgtumà... 53 2.4.5.6 pav. Didelës suicido tikimybës paplitimas... 54 2.4.5.7 pav. Moksleiviø, svarsèiusiø galimybæ pakartoti þiniasklaidoje pateiktà suicidiðkà elgesá, procentas priklausomai nuo jø suicidiniø polinkiø 1998 metais... 54 2.5.2.1 pav. Valstybës iðlaidos psichikos sveikatai 2001 metais... 57 2.5.2.2 pav. PSDF iðlaidos psichikos sveikatos prieþiûrai 1998 2001 metais... 57 2.5.2.3 pav. 1998 2001 m. PSDF psichikos sveikatos prieþiûros iðlaidø struktûra 2.5.2.4 pav. 2001m. PSDF iðlaidos psichikos sveikatos prieþiûros paslaugoms... 57 3.1.1 pav. Sveikatos prieþiûros finansavimo valstybës lëðomis struktûra... 70 3.1.2 pav. Sveikatos prieþiûros finansavimas valstybës ir savivaldybiø biudþetø lëðomis 1996 2000 metais... 70 3.1.3 pav. 2000 m. valstybës biudþeto iðlaidos sveikatos prieþiûrai... 71

3.1.4 pav. PSDF biudþeto pajamø ir iðlaidø kaita 1998 2001 metais... 72 3.1.5 pav. 1998 2002 m. PSDF iðlaidos ASP paslaugoms... 72 3.1.6 pav. 1998 2001 m. PSDF iðlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonëms... 73 3.1.7 pav. 2001 m. vidutinës PSDF iðlaidos vieno Lietuvos gyventojo paslaugoms ir kompensacijoms pagal amþiaus grupes... 73 3.1.8 pav. 2001 m.vidutinës valstybës sveikatos prieþiûros iðlaidos vienam gyventojui pagal amþiaus grupes... 74 3.2.1 pav. Lietuvos nacionalinës sveikatos sàskaitos struktûra... 76 3.2.2 pav. Lietuvos nacionalinës sveikatos sàskaitos finansiniø srautø schema... 77 5 pav. Valstybiniø ir privaèiø sveikatos apsaugos sistemos iðlaidø finansavimo ðaltiniø pasiskirstymo 1998 2000 metais struktûra ir jos pokyèiai... 78 3.2.3 pav. Sveikatos apsaugos finansavimui numatytø 5 proc. BVP (galiojanèiomis kainomis) ir faktiðkai gauto finansavimo dinamika... 79 3.3.1 pav. Namø ûkiø santykinës iðlaidos sveikatos prieþiûrai decilinëse grupëse... 84 3.3.2 pav. Sveikatos finansavimo rizikos pasiskirstymas decilinëse namø ûkiø grupëse... 85 4.1.1 pav. Atskirø pacientø lûkesèiø grupiø ágyvendinimas... 88 4.1.2 pav. Kiek gydantis ligoninëje / priþiûrint artimuosius Jums svarbûs iðvardyti faktoriai... 88 4.1.3 pav. Problemos, su kuriomis susidûrë respondentai gydydamiesi ar priþiûrëdami ligoná ligoninëje... 90 4.2.1 pav. Vieðøjø ir privaèiø PASPÁ skaièius apskrityse 2001 m. pabaigoje... 92 4.2.2 pav. PASP paslaugas teikiantys gydytojai 1998 2001 m.... 93 4.2.3 pav. 1998 2001 m. BPG ir gydytojø komandø aptarnaujamø gyventojø struktûros pokyèiai... 93 4.2.4 pav. BPG ir gydytojø komandø aptarnaujami ðalies gyventojai 1998 2001 metais... 93 4.2.5 pav. 1998 m. pradþioje ir 2001 m. pabaigoje BPG bei gydytojø specialistø komandø aptarnaujamø gyventojø struktûra apskrityse... 94 4.4.1 pav. Ligoniniø pastatymo metai... 10 2

Lentelës 2.1 lentelë. Paradigmos permainos teikiant psichikos sveikatos prieþiûros paslaugas... 28 2.2 lentelë. Svarbiausiø vaikø psichikos sveikatos prieþiûros paslaugø rûðys ir galimybë jas teikti 2002 metais Lietuvoje... 29 2.4.2.1 lentelë. Þiniasklaidos pateikiamø saviþudybiø pavyzdþiø poveikis paaugliams ir jaunuoliams... 40 2.4.3.1 lentelë. Nors kartà gyvenime vartojusieji nelegalius narkotikus... 44 2.5.3.1 lentelë. Psichikos sveikatos centrai..... 59 3.2.1 lentelë. Sveikatos apsaugos sistemos paslaugø ir prekiø finansavimas pagal kieká... 77 3.2.2 lentelë. Sveikatos apsaugos sistemos finansavimo tarpininkø struktûros pokyèiai 1999 2000 m.... 79 3.2.3 lentelë. Finansiniai iðtekliai pagal paslaugø rûðis 1999 2000 metais... 80 3.2.4 lentelë. Sveikatos apsaugos iðtekliø struktûra pagal paslaugø ir prekiø funkcijas 1999 2000 metais... 81 3.3.1 lentelë. Iðlaidø sveikatos prieþiûrai kitimas 1994 2000 metais... 83 4.2.1 lentelë. 1994 2001 m. Lietuvoje baigusiøjø bendrosios praktikos gydytojo rezidentûrà duomenys... 91 4.2.2. lentelë. Pirminës sveikatos prieþiûros bûklës keturmatë analizë... 96

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO N U T A R I M A S DËL SEIMO NUTARIMO DËL NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS ÁSTEIGIMO IR JOS SUDËTIES PAKEITIMO 2001 m. liepos 5 d. Nr. IX-422 Vilnius (Þin., 1998, Nr. 56-1549; 2000, Nr. 28-773) Lietuvos Respublikos Seimas n u t a r i a : 1 straipsnis. Pakeisti 2 straipsná ir já iðdëstyti taip: Patvirtinti Nacionalinës sveikatos tarybos nariais: Janina ASADAUSKIENË Rima BALANAÐKIENË Saulius ÈAPLINSKAS Romualdas GUREVIÈIUS Juozas JAKUTIS Valdas KAZLAS Gintautas KLIGYS Esmeralda KULIEÐYTË Klaipëdos miesto savivaldybës Sveikatos skyriaus virðininkë; LNK Sveikatos ABC laidos redaktorë; Lietuvos AIDS centro direktorius, docentas; Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Socialinës medicinos centro vadovas, docentas; VðÁ Alytaus apskrities sveikatos apsaugos projekto koordinavimo biuro direktorius; Kazlø Rûdos savivaldybës meras; Lietuvos visuomenës sveikatos asociacijos prezidentas; Ðeimos planavimo ir seksualinës sveikatos asociacijos direktorë; Aleksandras LAUCEVIÈIUS Lietuvos ðirdies asociacijos valdybos narys, profesorius; Irena MISEVIÈIENË Robertas PETKEVIÈIUS Juozas PUNDZIUS Dainius PÛRAS Romualdas ÞEKAS Vida ÞVIRBLIENË Kauno medicinos universiteto Biomedicininiø tyrimø instituto direktorë, profesorë; Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas Lietuvoje, docentas; Kauno medicinos universiteto klinikø generalinis direktorius, Kauno medicinos universiteto Senato pirmininkas, profesorius; Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, docentas; Kauno rajono savivaldybës gydytojas; VðÁ Vilniaus rajono centrinës poliklinikos vyr. gydytoja. 2 straipsnis. Nutarimas ásigalioja nuo priëmimo. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS ARTÛRAS PAULAUSKAS 8

Nacionalinës sveikatos tarybos nariai pirmoje eilëje ið kairës: J. Asadauskienë, V. Þvirblienë, E. Kulieðytë, J. Pundzius, I. Misevièienë, R. Balanaðkienë, J. Jakutis; antroje eilëje: R. Petkevièius, R. Þekas, S. Èaplinskas, R. Gurevièius, G. Kligys, A. Laucevièius, D. Pûras (nëra V. Kazlo) 9 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

ÁVADAS J. Pundzius Naujos kadencijos Nacionalinë sveikatos taryba (NST), patvirtinta Lietuvos Respublikos Seime 2001 m. liepos 5 d., tæsia ankstesnës kadencijos NST veiklà strateginëmis sveikatos politikos formavimo kryptimis. 2001 m. rugsëjo 27 d. posëdyje Seimo pirmininkas A. Paulauskas palinkëjo Tarybai iðlikti.. ta institucija, kuri ne tik propaguotø ar pritartø Sveikatos apsaugos ministerijos formuluotëms, teiginiams, bet ir aktyviai prisidëtø prie sveikatos reformos politikos formavimo, kad á savo veiklà átrauktø kuo daugiau nevyriausybiniø organizacijø ir savivaldos atstovø, ekspertø, kad bûtø ta vieta, kur iðklausomos ávairios nuomonës. NST perspektyviniame 2002 2004 metø darbo plane numatyta svarstyti labai platø visuomenës ir asmens sveikatos problemø spektrà, nagrinëti tokias prioritetines problemas kaip socialiniai ir ekonominiai sveikatos skirtumai, Valstybiniø sveikatos programø ágyvendinimas, Nacionalinës visuomenës sveikatos strategijos ágyvendinimas, bendradarbiavimas su nevyriausybinëmis organizacijomis, politinëmis partijomis ir tarpsektorinio bendradarbiavimo partneriais, sveikatos technologijø vertinimo programos plëtra ir kt. (www.lrs.lt). 2001-øjø metø NST metiná praneðimà sudaro jau tradicinëmis tapusios dalys, t.y. apþvelgiamos Lietuvos gyventojø sveikatos tendencijos bei iðsamiai vertinamos svarbios visuomenës bei asmens sveikatos problemos. Pirmoji praneðimo dalis skirta sveikatos ir jos socialiniø bei ekonominiø skirtumø vertinimui. Antroji dalis, atsiþvelgiant á 2001-øjø metø Pasaulio sveikatos organizacijos raportà bei problemos aktualumà Lietuvoje, skiriama visuomenës psichikos sveikatai. Èia apþvelgiamas psichikos ir elgesio sutrikimø paplitimas Lietuvoje, psichikos sveikatos prieþiûra, psichikos sveikatos strategijos ágyvendinimas, nevyriausybiniø organizacijø veikla ðioje srityje. Remdamasi Europos Sàjungos ir Pasaulio sveikatos organizacijos nuostatomis, NST siûlo konkreèius, pagrástus ir realius psichikos sveikatos problemø sprendimo bûdus. Treèioji praneðimo dalis skirta sveikatos prieþiûros finansavimui ir jo teisumo problemoms. Èia apþvelgiamos valstybës sveikatos prieþiûros finansavimo tendencijos ir problemos bei pristatomi Nacionalinës sveikatos sàskaitos duomenys, pateikiami argumentuoti pasiûlymai sveikatos prieþiûros finansavimo racionaliam panaudojimui uþtikrinant teisumo principus. Ketvirta metinio praneðimo dalis skirta kitoms aktualioms problemoms, kurias Nacionalinë sveikatos taryba planuoja iðsamiai vertinti ateityje. Tai pacientø nuomonës apie teikiamas sveikatos prieþiûros paslaugas vertinimas, pirminës sveikatos prieþiûros problemos, serganèiøjø lëtinëmis ligomis tæstinës prieþiûros aktualijos bei ligoniniø restruktûrizavimo strategija. Rengiant 2001-øjø metø metiná praneðimà Nacionalinei sveikatos tarybai padëjo geriausi minëtø srièiø specialistai, buvo pasitelkta Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertø parama. Nuoðirdþiai dëkoju visiems, prisidëjusiems rengiant metiná praneðimà. Esu ásitikinæs, kad tæsiant bendradarbiavimà su Seimo Sveikatos reikalø komitetu, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybine ligoniø kasa, visomis politinëmis partijomis, kitais partneriais, prisidedanèiais prie sveikatos politikos formavimo ir ágyvendinimo, apskrièiø, savivaldybiø gydytojais ir visuomenës sveikatos specialistais, nevyriausybinëmis organizacijomis ðios kadencijos Nacionalinë sveikatos taryba þenkliai prisidës ágyvendinant Nacionalinës sveikatos koncepcijos nuostatas, Lietuvos sveikatos programoje keliamus tikslus. Dëkoju Nacionalinës sveikatos tarybos nariams, visa tai darantiems neatlygintinai vardan Lietuvos þmoniø ir visuomenës sveikatos stiprinimo. Prof. Juozas PUNDZIUS Nacionalinës sveikatos tarybos pirmininkas 11 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

1 1. Svarbiausi Lietuvos gyventojø sveikatos rodikliai Þ.Padaiga, R.Kalëdienë, J.Klumbienë, J.Petkevièienë, A.Gaiþauskienë, J.Petrauskienë Ðioje dalyje pateikti svarbiausi Lietuvos gyventojø sveikatos rodikliai, kurie lyginami su atitinkamais Centrinës ir Rytø Europos (CRE) ðaliø, Rusijos ir Europos sàjungos (ES) ðaliø vidurkiais. Sveikatos rodiklius pateikiame remdamiesi PSO sveikatos informacijos sistemos Sveikata visiems duomenø baze. metais vidutinë gyvenimo trukmë Lietuvoje siekë 72,9 metø (vyrø 67,6 metø, moterø 77,9 metø). Deðimties metø gyvenimo trukmës skirtumas tarp lyèiø yra vienas didþiausiø Europoje (1.2 pav.). Gyvenimo trukmë, metais Vyrai Natûralus gyventojø prieaugis iðlieka neigiamas. Nuo 1990 metø, kaip ir daugelyje CRE ðaliø ir ypaè Rusijoje, gimstamumas Lietuvoje gerokai sumaþëjo. Dël didëjanèio mirtingumo nuo 1994 metø gyventojø prieaugis tapo neigiamas, t.y. mirèiø skaièius virðijo gimimø skaièiø (1.1 pav.). Gyvenimo trukmë, metais Moterys Prieaugio pokytis 1000 gyv. 1.2 pav. Vidutinës gyvenimo trukmës kaita 1970 2000 metais 1.1 pav. Natûralus gyventojø prieaugis 1970 2000 metais Gyvenimo trukmë toliau ilgëja. Nuo 1995 metø gyvenimo trukmës ir daugelio mirtingumo rodikliø pokyèiai buvo teigiami. Gyvenimo trukmë Lietuvoje kito panaðiai kaip Rusijoje, taèiau nuo 1997 metø pastarojoje gyvenimo trukmë vël pradëjo trumpëti, o Lietuvoje toliau ilgëjo ir artëja prie CRE vidurkio. 2000 Sveiko gyvenimo tarpsnio trukmë Lietuvoje trumpiausia tarp ES ðaliø kandidaèiø. Sveiko gyvenimo tarpsnio trukmë naujai skaièiuojamas sveikatos rodiklis, pirmà kartà pateiktas 2000 metø pasaulio sveikatos raporte. Lietuva yra tarp ES ðaliø kandidaèiø, kuriose sveiko gyvenimo tarpsnio trukmë trumpiausia (1.3 pav.). Bendra sveiko gyvenimo tarpsnio trukmë Lietuvoje 2000 metais buvo 58,4 metø (vyrø 53,6 metø, moterø 63,2 metø). 12

Vyrai Vyrai Moterys Moterys SMR ið 100 000 gyv. SMR ið 100 000 gyv. 1.3 pav. Vidutinë sveiko gyvenimo tarpsnio trukmë ES ðalyse kandidatëse 2000 metais 1.4 pav. Standartizuoto 0 64 m. amþiaus grupës gyventojø bendrojo mirtingumo rodiklio (SMR) kaita 1970 2000 metais Bendrasis mirtingumas (pagal visas mirties prieþastis) toliau maþëja. Lyginant Lietuvos standartizuotà bendrojo mirtingumo (pagal visas mirties prieþastis) rodiklá su Rusijos, CRE ir ES ðaliø rodikliais, galima ávertinti, kiek mûsø ðalies rodiklis galëtø pagerëti. Lietuvos 0 64 m. amþiaus grupës moterø bendrojo mirtingumo rodiklis nesiskiria nuo CRE vidurkio, o vyrø mirtingumas kol kas yra þymiai didesnis (1.4 pav.). Ir moterø, ir vyrø bendrasis mirtingumas dar gerokai skiriasi nuo ES ðaliø vidurkio. Didëja miesto ir kaimo gyventojø mirtingumo skirtumai. Lietuvoje 1990 2000 m. standartizuoti amþiaus atþvilgiu kaimo gyventojø bendrojo mirtingumo rodikliai buvo didesni negu miesto. Ðis skirtumas nuo 1990 m. iki 2000 m. padidëjo nuo 16,9 iki 29,5 % (vyrø atitinkamai nuo 15,2 iki 30,4%, moterø nuo 12,5 iki 23,7%). Iðskyrus moterø piktybinius navikus, nuo visø kitø daþniausiai pasitaikanèiø mirties prieþasèiø kaimo gyventojai mirðta daþniau negu miesto (1.5 ir 1.6 pav.). Labiausiai skiriasi miesto ir kaimo gyventojø mirtingumas nuo nelaimingø atsitikimø ir traumø (iki 1,6 karto) ir nuo kvëpavimo organø ligø (iki 2 kartø). 13 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

1. SVARBIAUSI LIETUVOS GYVENTOJØ SVEIKATOS RODIKLIAI Kartai * miesto ir kaimo moterø mirtingumo skirtumas statistiðkai reikðmingas, p<0,05 1.5 pav. Miesto ir kaimo vyrø mirtingumo nuo daþniausiø mirties prieþasèiø palyginimas 1990 ir 2000 metais (miesto vyrø standartizuoti mirtingumo rodikliai prilyginti 1), kartais Mirtingumas nuo ðirdies ir kraujagysliø ligø, áskaitant ischeminæ ðirdies ligà ir insultà, toliau maþëja. Ðirdies ir kraujagysliø ligos Lietuvoje lemia apie 50 proc. mirtingumo, 30 proc. invalidumo ir 15 20 proc. kreipimøsi á sveikatos prieþiûros ástaigas. Nuo 1994 metø standartizuotas mirtingumo nuo ðirdies ir kraujagysliø ligø rodiklis (SMR) Lietuvoje nuolat maþëjo ir 2000 metais buvo 115,8 ið 100 000 gyventojø. Lietuva pagal ðá rodiklá nesiskyrë nuo CRE ðaliø, taèiau ðis rodiklis ir tarp vyrø, ir tarp moterø beveik 2 kartus virðijo ES vidurká (1.7 pav.). Kartai * miesto ir kaimo moterø mirtingumo skirtumas statistiðkai reikðmingas, p<0,05 1.6 pav. Miesto ir kaimo moterø mirtingumo nuo daþniausiø mirties prieþasèiø palyginimas 1990 ir 2000 metais (miesto moterø standartizuoti mirtingumo rodikliai prilyginti 1), kartais 14

Vyrai Vyrai SMR ið 100 000 gyv. SMR ið 100 000 gyv. SMR / 100 000 gyv. Moterys Moterys SMR / 100 000 gyv. 1.7 pav. 0 64 metø amþiaus grupës gyventojø mirtingumo nuo ðirdies ir kraujagysliø ligø kaita 1970 2000 metais 1.8 pav. 0 64 metø amþiaus grupës gyventojø mirtingumo nuo ischeminës ðirdies ligos kaita 1970 2000 metais Mirtingumas nuo ischeminës ðirdies ligos Lietuvoje daugiau negu dvigubai virðija ES vidurká (1.8 pav.), taèiau nuo 1994 metø ðis rodiklis gerëja. Moterø mirtingumas nuo ischeminës ðirdies ligos nesiskiria nuo CRE vidurkio, taèiau tarp vyrø ðis rodiklis yra kur kas didesnis ir uþ ES, ir uþ CRE vidurká. Mirtingumas nuo insulto Lietuvoje nuo 1994 metø maþëjo. Ir tarp vyrø, ir tarp moterø ðis rodiklis geresnis uþ CRE ðaliø vidurká, jis ypaè skiriasi nuo Rusijos vidurkio (1.9 pav.). 15 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

1. SVARBIAUSI LIETUVOS GYVENTOJØ SVEIKATOS RODIKLIAI SMR / 100 000 gyv. SMR / 100 000 gyv. Vyrai Moterys SMR / 100 000 gyv. SMR / 100 000 gyv. Krûties vëþys Gimdos kaklelio vëþys 1.9 pav. 0 64 metø amþiaus grupës gyventojø mirtingumo nuo insulto kaita 1970 2000 metais 1.10 pav. 0 64 metø amþiaus grupës gyventojø mirtingumo nuo vëþio kaita 1970 2000 metais Nors mirtingumas nuo vëþio palaipsniui maþëja, beveik pusë visø vëþio formø diagnozuojama III IV stadijos, kai gydymas yra maþai veiksmingas. Lietuvos gyventojø mirtingumo struktûroje vëþys uþima antràjà vietà. Iki 1994 metø didëjæs mirtingumas vëliau pradëjo maþëti, ypaè tarp moterø (1.10 pav.). Mirtingumas nuo vëþio Lietuvoje gerokai didesnis (20 30 proc.) negu ES ðalyse, vyrø mirtingumas atitinka CRE ðaliø rodiklá ir yra kur kas maþesnis negu Rusijoje, moterø maþesnis negu CRE ðalyse ir Rusijoje. Vyrø mirtingumas nuo plauèiø vëþio nuo 1993 metø nuolat maþëjo ir 2000 metais buvo maþesnis uþ Rusijos ir CRE ðaliø vidurkius, moterø maþesnis ir uþ ES ðaliø vidurká (1.11 pav.). Jei panaði vyrø mirtingumo nuo plauèiø vëþio tendencija iðsilaikys dar 5 metus, ðis rodiklis prilygs ES vidurkiui. Taèiau dël rûkymo, vis labiau plintanèio tarp vyrø ir ypaè tarp moksleiviø, mirtingumas nuo plauèiø vëþio po 10 metø gali vël padidëti. 16

Vyrai Krûties vëþys SMR ið 100 000 gyv. SMR ið 100 000 gyv. SMR / 100 000 gyv. Moterys Gimdos kaklelio vëþys SMR / 100 000 gyv. 1.11 pav. 0 64 metø amþiaus grupës gyventojø mirtingumo nuo plauèiø vëþio kaita 1970 2000 metais 1.12 pav. 0 64 metø amþiaus grupës moterø mirtingumo nuo krûties ir gimdos kaklelio vëþio kaita 1970 2000 metais Grësmingai didëja mirtingumas nuo gimdos kaklelio vëþio. Moterø mirtingumà nuo krûties ir gimdos kaklelio vëþio galima veiksmingai maþinti atliekant profilaktiná moterø tikrinimà. Mirtingumas nuo krûties vëþio Lietuvoje panaðus á ES ðaliø ir Rusijos rodiklius (1.12 pav.), taèiau mirtingumas nuo gimdos kaklelio vëþio, prieðingai ES ir CRE ðaliø tendencijoms, nuolat didëja. Nepateisinamas delsimas ágyvendinti krûties ir gimdos kaklelio vëþio profilaktinio tikrinimo programas kasmet lemia þmoniø netektá ir didþiulius finansinius nuostolius. Lietuvos gyventojø mirtingumas dël iðoriniø prieþasèiø tebëra þymiai didesnis negu Centrinës ir Rytø Europos bei Europos Sàjungos ðalyse, o mirtingumas dël saviþudybiø vis dar didþiausias Europoje. Mirtingumo dël iðoriniø prieþasèiø struktûrà sudaro mirtys dël nelaimingø atsitikimø, nuo suþalojimø, apsinuodijimø bei smurto (dël þmogþudysèiø) ir dël saviþudybiø. Mirtingumas dël iðoriniø prieþasèiø uþima treèiàjà vietà Lietuvos gyventojø mirtingumo struktûroje. Lietuvoje mirtingumas dël iðoriniø prieþasèiø iðliko þymiai didesnis negu CRE ir ES ðalyse (1.13 pav.). Rusijoje, nuo 1995 metø staigiai maþëjæs, nuo 1998 metø ðis ro- 17 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

1. SVARBIAUSI LIETUVOS GYVENTOJØ SVEIKATOS RODIKLIAI diklis vël didëja. Sveikatos sektorius beveik negali daryti átakos mirtingumui dël iðoriniø prieþasèiø. Tik tarpsektorinis bendradarbiavimas gali paveikti ðá rodiklá, ypaè vaikø ir paaugliø mirtingumà. SMR / 100 000 gyv. Vyrai Moterys SMR / 100 000 gyv. SMR / 100 000 gyv. Vyrai SMR / 100 000 gyv. Moterys 1.14 pav. 5 19 m. asmenø mirtingumo dël iðoriniø prieþasèiø pokyèiai 1980 2000 metais 1.13 pav. 0 64 metø amþiaus grupës gyventojø mirtingumo dël iðoriniø prieþasèiø kaita 1970 2000 metais Iðorinës prieþastys uþima pirmàjà vietà vaikø ir paaugliø mirtingumo struktûroje. Tarp berniukø ðis rodiklis nuo 1994 metø beveik nesikeièia ir iðlieka didesnis negu CRE ir ES ðalyse. Tarp mergaièiø ðis rodiklis 2000 metais susilygino su CRE ðaliø vidurkiu (1.14 pav.). Svarbi visuomenës sveikatos problema mirtingumas dël transporto traumø. Ðis rodiklis pastaraisiais metais maþëjo (1.15 pav.), taèiau tarp vyrø jis iðliko didesnis negu CRE ðalyse, o ES ðaliø vidurká virðija du kartus. Tarp moterø ðis rodiklis nesiskiria nuo CRE ir ES ðaliø vidurkiø. 18

Vyrai Vyrai SMR ið 100 000 gyv. SMR ið 100 000 gyv. SMR / 100 000 gyv. Moterys Moterys SMR / 100 000 gyv. 1.15 pav. 0 64 metø amþiaus grupës gyventojø mirtingumo dël transporto traumø kaita 1970 2000 metais 1.16 pav. 0 64 metø amþiaus grupës gyventojø mirtingumo dël saviþudybiø kaita 1970 2000 metais Lietuvos gyventojø mirtingumas dël saviþudybiø iðliko didþiausias Europoje (1.16 pav.), ypaè tarp vyrø. Maþëjæs nuo 1994 metø, nuo 1999 metø ðis rodiklis, kaip ir Rusijoje, vël ëmë didëti. Mirtingumas nuo kvëpavimo sistemos ligø maþëja. Ketvirtà vietà Lietuvos gyventojø mirtingumo struktûroje uþima mirtingumas nuo kvëpavimo sistemos ligø. Ðio rodiklio teigiamos tendencijos Lietuvoje stebimos nuo 1995 metø. Vyrø mirtingumas nuo kvëpavimo sistemos ligø susilygino su CRE ðaliø vidurkiu, o moterø su ES vidurkiu (1.17 pav.). 19 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

1. SVARBIAUSI LIETUVOS GYVENTOJØ SVEIKATOS RODIKLIAI SMR ið 100 000 gyv. SMR ið 100 000 gyv. Vyrai Moterys metais vël padidëjo ir pasiekë 8,3 ið 1000 gimusiø. Nepaisant ðio padidëjimo, perinatalinis mirtingumas Lietuvoje iðliko maþesnis negu Rusijoje ir CRE ðalyse. Mirèiø sk. iš 1000 gyvø gimusiø Kûdikiø mirtingumas (1000 gyvø gimusiø) Perinatalinis mirtingumas (1000 gimusiø) Mirèiø sk. iš 1000 gimusiø 1.17 pav. 0 64 metø amþiaus grupës gyventojø mirtingumo nuo kvëpavimo sistemos ligø kaita 1970 2000 metais Perinatalinis ir kûdikiø mirtingumas maþëja ir artëja prie ES vidurkio. Kûdikiø mirtingumas Lietuvoje toliau maþëjo ir 2000 metais (8,6 ið 1000 gyvø gimusiø) buvo maþesnis negu Rusijoje (15,2 ið 1000 gyvø gimusiø) ir CRE (11,1 ið 1000 gyvø gimusiø) ðalyse (1.18 pav.). Svarbiausios kûdikiø mirtingumo prieþastys Lietuvoje yra apsigimimai (apie 37 proc.), perinatalinio laikotarpio patologija (34 proc.), nelaimingi atsitikimai (10 proc.) ir kvëpavimo ligos (5 proc.). Perinatalinis mirtingumas Lietuvoje 1999 metais buvo beveik pasiekæs ES vidurká (atitinkamai 6,7 ir 6,3 ið 1000 gimusiø), taèiau 2000 1.18 pav. Kûdikiø mirtingumas 1000 gyvø gimusiø ir perinatalinis mirtingumas 1000 gimusiø 1970 2000 metais Naujagimiø, sverianèiø maþiau kaip 2500 g, dalis Lietuvoje 2000 metais buvo tik 4,6 procento. Ðis rodiklis, lyginant su Rusija, CRE ir ES ðaliø vëliausiais duomenimis, Lietuvoje buvo maþiausias. 1990 1999 metais abortø skaièius, tenkantis 1000 gyvø gimusiøjø, Lietuvoje maþëjo. Remiantis 2000 metø duomenimis, abortø skaièius Lietuvoje buvo maþesnis negu CRE ðalyse ir ypaè Rusijoje, taèiau vis dar daugiau negu 2 kartus virðijo ES vidurká (1.19 pav.). 20

Naujagimiø, sverianèiø maþiau negu 2500 g, dalis Sergamumas AIDS Lietuvoje, lyginant su CRE ir ES ðalimis kandidatëmis, lieka stabiliai þemas. Taèiau infekuotøjø ÞIV skaièius didëja. Ypaè grësminga tai, kad naujø ÞIV atvejø daugëja Rusijoje (1.21 pav.). Sergamumas AIDS 100 000 gyventojø 1985 2000 m. Abortø skaièius 1000 gyvø gimusiøjø Sergamumas/100 000 gyv. Nauji ÞIV atvejai 100 000 gyventojø 1991 1999 m. Abortø sk. 1000 gyvø gimusiøjø 1.19 pav. Naujagimiø, sverianèiø maþiau negu 2500 g, dalis ir abortø skaièius 1000 gyvø gimusiøjø. 2000 m. duomenys Sergamumas/100 000 gyv. Sergamumas tuberkulioze Lietuvoje, nors ir iðliko gerokai didesnis negu CRE ir ypaè ES ðalyse, nuo 1998 metø pradëjo maþëti (1.20 pav.). 1.21 pav. Sergamumas AIDS ir nauji ÞIV atvejai Sergamumas/100 000 gyv. 1.20 pav. Sergamumo tuberkulioze kaita 1970 2000 metais Nuo 1998 metø rûkymo paplitimas tarp vyresniø negu 15 metø amþiaus vyrø ir moterø padidëjo. Reguliariai rûkanèiø vyrø dalis padidëjo nuo 48,5 proc. iki 51,5 proc., o moterø nuo 12,5 proc. iki 15,8 proc. Tarp ES ðaliø kandidaèiø uþ Lietuvos vyrus daugiau reguliariai rûkanèiøjø 2000 metais buvo tik Vengrijoje. Lietuvos moterys pagal reguliaraus rûkymo paplitimà 2000 metais buvo tarp keturiø maþiausius rodiklius turinèiø ðaliø (1.22 pav.). 1998 metais Rusijoje reguliariai rûkë 63,2 proc. vyrø ir tik 9,7 proc. moterø. 21 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

1. SVARBIAUSI LIETUVOS GYVENTOJØ SVEIKATOS RODIKLIAI Vyrai Moterys Surûkytø cigareèiø skaièiumi Lietuva kol kas þenkliai atsilieka nuo CRE ðaliø, ES ir Rusijos (1.24 pav.), taèiau PSO duomenø bazëje pateikiami duomenys tik apie oficialiai ðalyje parduotà cigareèiø skaièiø, kasmet publikuojamà tarptautiniame tabako þurnale (Tobacco International Journal). Realus surûkytø cigareèiø skaièius, atsiþvelgiant á nemaþus kontrabandos mastus, gali bûti þymiai didesnis. Pagal gryno alkoholio, tenkanèio vienam gyventojui suvartojimà lyginamos ðalys ir jø grupës skiriasi labai neþymiai. Taèiau duomenø bazëje pateikiama tik oficiali statistika apie ðalyje pagamintà ir importuotà alkoholá. Cig. sk. / 1 am gyv. Surûkytø cigareèiø skaièius (1-am gyv.) 1.22 pav. Reguliariai rûkanèiø vyresniø negu 15 metø amþiaus vyrø ir moterø dalis ES ðalyse kandidatëse. 2000 m. duomenys Iðlieka dideli reguliaraus rûkymo paplitimo skirtumai skirtingose iðsilavinimo grupëse, ypaè tarp vyrø (1.23 pav.). Gryno alkoholio suvartojimas (litrais/1-am gyv.) Gryno alkoholio (litrais) 1.24 pav. Surûkytø cigareèiø skaièiaus (vienam gyventojui) ir suvartoto gryno alkoholio kiekio (litrais vienam gyventojui) kaita 1970 2000 metais *p<0,05 lyginant su aukðtuoju iðsilavinimu 1.23 pav. Reguliariai rûkanèiø 20 64 m. vyrø ir moterø dalis Lietuvoje 2000 m. pagal iðsilavinimà Netikslumus, susijusius su oficialios statistikos apie surûkytø cigareèiø skaièiø ir gryno alkoholio kieká, tenkantá vienam gyventojui, patikimumu, atspindi alkoholio ir rûkymo nulemto mirtingumo kaita (1.25 pav.). Nors 22

alkoholio ir rûkymo nulemtas mirtingumas Lietuvoje pastaraisiais metais maþëjo, taèiau iðliko didesnis negu CRE ir ypaè ES vidurkis. SMR / 100 000 gyv. SMR / 100 000 gyv. Mirtingumas dël alkoholio vartojimo Mirtingumas dël rûkymo 1.25 pav. Alkoholio ir rûkymo nulemto mirtingumo kaita 1980 2000 metais Apibendrinimas Natûralus gyventojø prieaugis Lietuvoje iðliko neigiamas. Nors gyvenimo trukmë toliau ilgëjo, taèiau sveiko gyvenimo tarpsnio trukmë buvo trumpiausia tarp ES ðaliø kandidaèiø. Bendrasis mirtingumas (pagal visas mirties prieþastis) ir mirtingumas nuo ðirdies ir kraujagysliø ligø, vëþio ir kvëpavimo sistemos ligø maþëjo, taèiau toliau didëjo miesto ir kaimo gyventojø mirtingumo nuo ðiø prieþasèiø skirtumai. Mirtingumas nuo vëþio (visø formø kartu) maþëjo, taèiau mirtingumas nuo gimdos kaklelio vëþio grësmingai didëjo. Lietuvos gyventojø mirtingumas dël iðoriniø prieþasèiø tebëra þymiai didesnis negu CRE bei ES ðalyse, mirtingumas dël saviþudybiø vis dar didþiausias Europoje. Perinatalinis ir kûdikiø mirtingumas maþëjo ir artëjo prie ES vidurkio. Sergamumas AIDS Lietuvoje, lyginant su CRE ir ES ðalimis kandidatëmis, lieka stabiliai þemas, taèiau infekuotøjø ÞIV skaièius didëjo. Nuo 1998 metø rûkymo paplitimas tarp vyresniø negu 15 metø amþiaus vyrø ir moterø padidëjo. Reguliariai rûkanèiø vyrø dalis padidëjo nuo 48,5 proc. iki 51,5 proc., o moterø nuo 12,5 proc. iki 15,8 proc. Iðliko rûkymo paplitimo skirtumai priklausomai nuo iðsilavinimo, ypaè tarp vyrø. Nors alkoholio ir rûkymo nulemtas mirtingumas Lietuvoje pastaraisiais metais maþëjo, taèiau iðliko didesnis negu CRE ir ypaè ES vidurkis. 23 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

2 2. Visuomenës psichikos sveikata Lietuvoje 2.1. Ávadas D.Pûras Lietuvoje, kaip ir kitose pokomunistinëse valstybëse, psichikos sveikatos prieþiûrai tenka trigubai sunkus uþdavinys. Pirma, pereinamojo laikotarpio sunkumai paskutiná XX a. amþiaus deðimtmetá atskleidë itin prastà visuomenës psichikos sveikatos bûklæ, pasireiðkianèià labai dideliu saviþudybiø, alkoholizmo paplitimu, plintanèia narkomanija. Antra, ið ankstesnës sistemos paveldëtas psichiatrijos pagalbos modelis, grindþiamas psichikos sutrikimus turinèiø asmenø izoliavimu specializuotose ástaigose, rodo uþdaros visuomenës pastangas ignoruoti opias psichikos sveikatos problemas bei vis dar stiprias tendencijas diskriminuoti psichikos ligonius ir laikyti juos kelianèiais grësmæ aplinkiniams. Treèia, pastangos psichikos sveikatos problemas spræsti moderniosios visuomenës sveikatos sampratos kontekste kaip bendruomenës problemas susiduria su kliûtimis, kurias sudaro ir visuomenëje ásigalëjæ mitai apie psichikos ligas bei ligonius, ir menkos savivaldybiø finansinës galimybës, socialinës pagalbos bendruomenëje tradicijø stoka. Nepriklausomos Lietuvos valstybës pastangas kurti ðiuolaikinæ, tarptautinius standartus atitinkanèià psichikos sveikatos apsaugos sistemà, galima suskirstyti á tris etapus. Pirmajam etapui (1989 1993 metai) bûdingas opiø problemø, kurias slëpë sovietinë ideologija, ávardijimas ir atskleidimas, pirmøjø naujo tipo psichikos sveikatos tarnybø, pirmøjø nevyriausybiniø ir profesiniø organizacijø kûrimasis. Suvokus psichikos sveikatos svarbà bei didþiulá psichikos ir elgesio sutrikimø, saviþudybiø, prievartos, priklausomybës nuo psichoaktyviøjø medþiagø paplitimà tarp Lietuvos gyventojø, visø lygiø valdþios struktûros ir stiprëjantis nevyriausybinis sektorius kasmet ëmë skirti vis daugiau dëmesio psichikos sveikatos problemoms spræsti. Antrojo etapo (1994 1996 metai) svarbiausias pasiekimas Seimo 1995 m. priimtas Psichikos sveikatos prieþiûros ástatymas, kuris padëjo pagrindà psichikos sveikatos apsaugos sistemos kokybinëms permainoms ir uþkirto kelià piktnaudþiavimui psichiatrija. 1997 2000 metais þengti dar keli svarbûs þingsniai valstybës psichikos sveikatos politikai formuoti ásteigtas Valstybinis psichikos sveikatos centras, patvirtinta Valstybinë psichikos ligø profilaktikos programa, sudaryta Valstybinë psichikos sveikatos komisija. Daug dëmesio psichikos sveikatos apsaugai skiria Nacionalinë sveikatos taryba, 1999 metais pateikusi psichikos sveikatos prieþiûros ir psichikos sutrikimø prevencijos strategijos nuostatas. Ðis treèiasis etapas susijæs su ne visuomet sëkmingomis pastangomis spræsti psichikos sveikatos prieþiûros paslaugø finansavimo problemas ir vadovautis naujais sveikatos sistemos reformos ir sveikatos draudimo sistemos principais. Ðioje metinio praneðimo dalyje pateikiame visuomenës psichikos sveikatos problemas Lietuvoje, jø prieþastis bei sprendimo bûdus, apimanèius bendras visuomenës sveikatos, sveikatos prieþiûros, socialinio sektoriaus ir nevyriausybiniø organizacijø pastangas, Lietuvos ir kitø ðaliø patirtá bei tarptautiniø organizacijø rekomendacijas. 2.2. Ðiuolaikinis poþiûris á psichikos sveikatà ir jos sutrikimus. Pasaulio sveikatos organizacijos 2001 metø praneðimas ir jo reikðmë Lietuvai D.Pûras Visame pasaulyje XX amþiaus pabaigoje ið esmës pakito poþiûris á psichikos sveikatos prieþiûros paslaugø vietà naujojoje sveikatos politikoje. 1996 m. paskelbti bendro Harvardo universiteto, PSO ir Pasaulio banko tyrimo rezultatai parodë, kad bendroje visø ligø struktûroje pradeda vyrauti psichikos ir elgesio sutrikimai, dël kuriø patiriama daugiausia ekonominiø nuostoliø. Antra vertus, vis gausëja moksliniø duomenø, kad ðiuo metu esama gydymo, reabilitacijos ir prevencijos metodø, kuriuos taikant galima efektyviai in- 24

vestuoti á visuomenës psichikos sveikatos prieþiûrà. PSO 2001 metø ataskaitoje pateikiamos konkreèios rekomendacijos valstybëms PSO narëms, kaip plëtoti psichikos sveikatos prieþiûros paslaugas, kad lëðos bûtø efektyviai naudojamos. Neabejotinos psichikos sveikatos prieþiûros paslaugø plëtros tendencijos, dël kuriø ðiandien pasaulio mokslininkai nebediskutuoja, tai, kad pagalba vaikams ir suaugusiesiems, turintiems psichikos, elgesio ir raidos sutrikimø, tenkintø individo, ðeimos ir bendruomenës poreikius, psichikos sveikatos paslaugos integruojamos á pirminæ sveikatos prieþiûrà, bendràjà medicinà ir bendruomenës socialinës infrastruktûros tinklà. Ðiuolaikinë psichikos sveikatos samprata. Dar 1949 metais, pateikusi sveikatos apibrëþimà ( sveikata tai fizinë, dvasinë ir socialinë þmogaus gerovë ), PSO aiðkiai pasisakë uþ tai, kad psichikos prieþiûrai bûtø skiriama ne maþiau dëmesio negu kûno sveikatai, taip pat uþ tai, kad psichikos sveikatos prieþiûra nebûtø atsiejama nuo bendrosios sveikatos prieþiûros. Deja, realybëje daug kas vyko kitaip. Psichikos problemos iki pat XX amþiaus pabaigos buvo diskriminuojamos ir izoliuojamos nuo bendrosios valstybiø sveikatos politikos. Iðsivysèiusiose Europos ir Ðiaurës Amerikos valstybëse XX amþiaus antroje pusëje buvo siekiama psichikos sveikatos prieþiûrà integruoti á bendruomenës lygiu kuriamà sveikatos ir socialiniø paslaugø infrastruktûrà, o Rytø ir Centrinëje Europoje vyravusi ideologija labai aiðkiai atsiejo psichikos sveikatos apsaugà nuo sveikatos prieþiûros sistemos ir susiaurino jà iki psichiatrijos ligoniniø ir psichiatrijos dispanseriø tinklo. 1997 metais Suomijos iniciatyva Europos Sàjungos Sveikatos taryba pasiûlë aukðèiausiu lygiu svarstyti psichikos sveikatos klausimus kaip nepaprastai svarbius visuomenës sveikatai. Nuo to laiko psichikos sveikata tapo Europos Sàjungos valstybiø sveikatos ir socialinës politikos strategijos dalimi. Svarbûs dokumentai buvo rengiami ir priimti 1999 metais Briuselio bendroje Europos Komisijos ir PSO konferencijoje Pusiausvyra tarp psichikos sveikatos stiprinimo ir psichikos sveikatos prieþiûros, 1999 m. Tamperës Europos Sàjungos ministrø konferencijoje Psichikos sveikatos stiprinimas ir socialinë integracija, 2001 m. Briuselio bendroje Europos Komisijos, Europos Parlamento ir PSO konferencijoje Stresas ir su depresija susijæ sutrikimai. Ðiø konferencijø dokumentuose, taip pat PSO 2001 metø ataskaitoje suformuluoti labai aiðkûs naujosios psichikos sveikatos strategijos principai. Lyginant su ankstesniuoju poþiûriu (iki ðiol tebevyraujanèiu Lietuvoje), bûtina atkreipti dëmesá á ðiuos naujosios psichikos sveikatos strategijos principus: 1. Psichikos sveikatos prieþiûra turi bûti iðvaduota ið ilgametës profesinës, organizacinës ir politinës izoliacijos ir integruojama á bendrosios asmens sveikatos prieþiûros ir á visuomenës sveikatos strategijà. 2. Prioritetà reikia teikti ne tiek atskirø individø gydymui (psichiatrijos paslaugoms), kiek visuomenës psichikos sveikatai, kuri turi bûti stiprinama ðiuolaikiniais bûdais ir pripaþástama strategine valstybiø sveikatos politikos dalimi. 3. Psichikos sveikatos strategijoje, apimanèioje psichikos sutrikimø diagnostikà, gydymà ir reabilitacijà, svarbiausiu laikomas pozityvusis psichikos sveikatos aspektas, kaip individo, bendruomenës ir visuomenës gerovës pagrindas. Pozityvi psichikos sveikata suvokiama kaip individo gebëjimø kompleksas asmeninës gerovës pojûtis, asmenybës resursai (adekvatus savæs vertinimas, optimizmas, kompetencija, vidinës darnos pojûtis), gebëjimas uþmegzti, palaikyti ir plëtoti asmeninius santykius, gebëjimas atsispirti neigiamiems aplinkos veiksniams (atsparumas). Jei dauguma individø ir ðeimø turi ðias savybes, bendruomenës ir visuomenës psichikos sveikata gerëja, uþkertamas kelias ávairioms socialinës patologijos apraiðkoms. Ir atvirkðèiai, jei dël kokiø nors prieþasèiø susikaupia kritinë masë individø, neturinèiø minëtø gebëjimø, lemianèiø gerà psichikos sveikatà, bendruomenë ir visuomenë tampa neatspari 25 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

2. VISUOMENËS PSICHIKOS SVEIKATA LIETUVOJE socialinei patologijai, gausëja neigiamø reiðkiniø, kaip saviþudybës ir kitos savæs naikinimo elgesio formos, priklausomybë nuo psichoaktyviøjø medþiagø, prievarta, nusikalstamumas. Ðia prasme PSO ir ypaè ES skatina valstybes planuoti ir ágyvendinti tokià psichikos sveikatos strategijà, kuri itin daug dëmesio skirtø visuomenës psichikos sveikatai, t.y. bendrosiomis ekonominës, socialinës, kultûros, sveikatos politikos priemonëmis stiprintø gyventojø dvasinæ sveikatà ir sudarytø prielaidas gerai visuomenës psichikos sveikatai bei sumaþintø psichikos ir elgesio sutrikimø paplitimà populiacijoje. Nemenkinant psichiatrijos paslaugø svarbos, turi bûti aiðku, kad lemiamà vaidmená gyventojø psichikos sveikatai gerinti ir socialinës patologijos lygiui visuomenëje maþinti turi ne specializuotos asmens sveikatos prieþiûros paslaugos, o ta sveikatos sistemos dalis, kurià sudaro bendros ir efektyvios visuomenës sveikatos bei pirminës sveikatos prieþiûros priemonës. Ir PSO, ir ES ekspertai ðiuo metu laikosi nuostatos, kad teikiant pagalbà vaikams ir suaugusiesiems, kuriø psichika, elgesys, raida sutrikæ, pirmiausia bûtina tenkinti individo, ðeimos ir bendruomenës poreikius. Todël rekomenduojama psichikos sveikatos paslaugas integruoti á pirminæ sveikatos prieþiûrà, bendràjà medicinà ir bendruomenës socialinës infrastruktûros tinklà. 2001 metø pabaigoje PSO paskelbë ataskaità, skirtà psichikos sveikatai. Kaip niekada aiðkiai ir nedviprasmiðkai iðvardytos svarbiausios gairës: teikti pagalbà pirminiame lygyje, padaryti prieinamus psichotropinius vaistus, teikti pagalbà bendruomenëje, ðviesti visuomenæ, átraukti á sveikatinimo veiklà bendruomenæ, ðeimas ir paslaugø vartotojus, rengti ir ágyvendinti nacionalinæ strategijà, programas ir ástatymus, stiprinti þmoniø veiklos iðteklius, pasitelkti kitus (ne sveikatos) sektorius, vykdyti bendruomenës psichikos sveikatos monitoringà, remti mokslinius tyrimus. Itin sunki Lietuvos valstybës problema, rodanti blogà visuomenës dvasinæ sveikatà, tebëra vienas didþiausiø pasaulyje saviþudybiø skaièius. Nors 1998 1999 metais saviþudybiø skaièius ðiek tiek sumaþëjo, neturëtume ramiai vertinti ir juo labiau priprasti prie fakto, kad kasmet nusiþudo apie 1,5 tûkstanèio Lietuvos gyventojø ir kad, palyginti su 1998 1999 metais, 2000 ir 2001 metais saviþudybiø skaièius liovësi maþëti. 2000 metais vykusi nacionalinë konferencija Saviþudybiø prevencija Lietuvoje konstatavo, jog bendrà nerimo ir socialinio nesaugumo nuotaikà visuomenëje sukelia jos prisitaikymo prie vykstanèiø socialiniø ir ekonominiø permainø sunkumai ir pozityviø nuostatø dël permainø stoka. Ypatingo dëmesio reikia vaikø psichikos sveikatos problemoms. Nesiimant efektyviø intervencijos priemoniø prieð anksti vaikystëje pasireiðkianèius nedidelius elgesio, emocijø, socialinio bendravimo sutrikimus, jie paauglystës laikotarpiu perauga á grësmingus socializacijos sutrikimus, pasireiðkianèius agresija prieð visuomenæ (nusikalstamumas) arba prieð save (saviþudybës, savæs naikinimas psichoaktyviosiomis medþiagomis). Taèiau bûtina pripaþinti ir tai, kad investavus á ankstyvà psichikos ir elgesio sutrikimø gydymà, sukûrus bendruomenës lygio psichosocialiniø paslaugø tinklà, ásteigus naujas psichikos sveikatos specialistø darbo vietas bei parengus pirminës grandies specialistus (mokytojus, seniûnijø darbuotojus, bendrosios praktikos gydytojus, pediatrus) dirbti su problemø turinèiais vaikais rezultatø galima tikëtis ne taip greitai, kaip to tikisi politikai. Galbût tuo galima paaiðkinti reiðkiná, kad specialistø raginimai vykdyti ilgalaikes prevencijos programas, kuriø tæstinumà garantuotø valstybë, kol kas nesusilaukia didesnio politikø dëmesio, o ilgalaikiø prevencijos programø finansavimas kol kas pralaimi kovà uþ valstybës biudþeto lëðas maþai efektyvioms gaisro gesinimo priemonëms, kuriomis bandoma paveikti vëlyvas ir sunkias socialinës adaptacijos sutrikimø pasekmes. Todël tenka pripaþinti, kad nemaþai esminiø nuostatø sukurti efektyvià psichikos sveikatos prieþiûros sistemà dël ávairiø prieþasèiø iki ðiol neágyvendinta. Nepaisant naujo paslaugø modelio parengimo ir jo ádiegimo á praktikà, Lie- 26

tuvos psichikos sveikatos prieþiûros sistema nedaug tepakito: finansavimo prioritetas tenka neefektyvioms, labiausiai nutolusioms nuo bendruomenës ir brangioms paslaugoms, teikiamoms ið ankstesnës sistemos paveldëtose ástaigose (kûdikiø namuose, psichiatrijos ligoninëse, psichoneurologijos pensionatuose, internatinëse mokyklose, valstybiniuose vaikø globos namuose). Net tarp pokomunistiniø valstybiø Lietuva pradedama laikyti pirmaujanèia ðalimi pagal vaikø, gyvenanèiø ne ðeimose, o specialiose ástaigose, skaièiø. Ðá faktà galima interpretuoti dvejopai. Tradicinis poþiûris, iki ðiol populiarus Lietuvoje, grindþiamas gilia ðeimos krize ir susilpnëjusiu tëvø gebëjimu tinkamai auginti vaikus. Taèiau nuolat daugëja duomenø, kurie leidþia kitaip aiðkinti minëtà reiðkiná: vaikø institucionalizavimo globos ástaigose atvejø daugëja todël, kad iki ðiol nesukurtas efektyviø bendruomenës lygio prevencijos paslaugø, padedanèiø rizikos grupiø ðeimoms ir rizikos grupiø vaikams áveikti socialinës adaptacijos problemas, tinklas. Siekiant atlikti mokslinæ vaikø psichikos sveikatos prieþiûros reformos kliûèiø analizæ, taikyta naujausia mokslinëje literatûroje siûloma psichikos sveikatos paslaugø ir strategijos vertinimo metodika. Tarptautinio psichikos sveikatos strategijos ir paslaugø tyrimø konsorciumo (International Consortium for Mental Health Services Research) sukurtas psichikos sveikatos strategijos modelis ir psichikos sveikatos matricos metodas leidþia esamà kompleksiná reiðkiná, ðiuo atveju psichikos sveikatos prieþiûros sistemà, analizuoti keturiais aspektais: tiriant kontekstà, iðteklius, teikiamø paslaugø kompleksà (procesà) ir siekiamus rezultatus. Iðanalizavus esamà sistemà kokybiniu ir kiekybiniu poþiûriu, siûloma siekti moksliðkai pagrástos valstybinës psichikos sveikatos strategijos. I. Kontekstas. Visuomenei pereinant ið vienos sistemos á kità (ið totalitarinës sistemos á demokratinæ, ið centralizuoto planavimo á rinkos ekonomikà), joje vyksta labai sudëtingi socialiniai, politiniai, ekonominiai, demografiniai ir kiti procesai, kurie daro didþiulæ átakà gyventojø sveikatai, visø pirma ðeimos institucijai ir vaikø psichikos sveikatai. Pastaroji yra ypaè susijusi su tokiais reiðkiniais kaip skurdas ir turtinë gyventojø diferenciacija. II. Iðtekliai. Analizuojant iðtekliø investavimo á vienà ar kità sistemà tikslingumà, bûtina atkreipti dëmesá, kad iðteklius (resursus) sudaro ne tik finansai, bet ir þmoniø veikla. Iðsivysèiusiø pasaulio valstybiø patirtis rodo, kad psichikos sveikatai itin svarbûs tampa þmoniø veiklos iðtekliai. Tai susijæ su ypatinga psichikos sveikatos prieþiûros psichikos sutrikimø diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos metodø specifika vietoje modernios árangos, kuri daþnai reikalinga sudëtingoms kûno ligoms diagnozuoti ir gydyti, naujausios psichikos sutrikimø gydymo technologijos susijusios su darnia specialistø komandos veikla, ðeimos nariø, paèiø pacientø ir bendruomenës átraukimu á gydymo ir reabilitacijos procesà, psichosocialinio pobûdþio paslaugomis. Todël bendra PSO ir kitø tarptautiniø institucijø rekomendacija Lietuvai bei kitoms Rytø ir Centrinës Europos valstybëms yra ta, kad finansiniai iðtekliai (ypaè jei jie riboti) turi bûti skiriami naujoms nuostatoms formuoti, bendruomenës lygio paslaugoms plëtoti ir deinstitucionalizacijos (t.y. esminës dalies paslaugø, teikiamø nuolatinës ar ilgalaikës globos ástaigose bei specializuotose psichiatrijos ástaigose keitimu á paslaugas individams, ðeimoms ir bendruomenëms) procesui spartinti. Analizuojant psichikos sveikatos prieþiûros prioritetus, taip pat nesunku pastebëti, kad permainos restruktûrizuojant psichikos sveikatos prieþiûros paslaugas ir integruojant jas á bendràjà sveikatos prieþiûrà vyksta labai lëtai. Iki ðiol didþiausia PSDF lëðø, skirtø psichikos sveikatos prieþiûrai, dalis tenka psichiatrijos ligoninëms, o daugiausia socialinës apsaugos sektoriaus lëðø, skiriamø psichosocialinei reabilitacijai, tenka psichoneurologijos pensionatø iðlaikymui. Ðios dvi tradicinës paslaugø rûðys, PSO nuomone, jau priklauso praeièiai, todël valstybës PSO narës raginamos kuo skubiau imtis psichikos sveikatos paslaugø restruktûrizacijos ir integruoti psichikos svei- 27 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

2. VISUOMENËS PSICHIKOS SVEIKATA LIETUVOJE katos prieþiûrà á bendruomenës socialiniø bei sveikatos paslaugø infrastruktûrà, pirminæ sveikatos prieþiûrà ir bendrojo profilio ligoniniø tinklà. Deja, iki ðiol negu Sveikatos apsaugos, negu Socialinës apsaugos ir darbo ministerija kol kas realiai nesiima spræsti, kaip artimiausiais deðimtmeèiais bus restruktûrizuojamos psichikos sveikatos prieþiûros paslaugos ir ar bus atsiþvelgiama á tarptautiniø organizacijø rekomendacijas. III. Teikiamø paslaugø kompleksas. Iðsivysèiusios pasaulio valstybës turi ilgametæ efektyvaus tarnybø ir paslaugø tinklo suaugusiesiems ir vaikams, turintiems ávairiø psichikos, elgesio ir raidos sutrikimø, plëtojimo patirtá. Rengiant ir ágyvendinant ðiuolaikinæ psichikos sveikatos strategijà, bûtina atsiþvelgti á PSO ir kitø tarptautiniø organizacijø rekomendacijas keisti esminius psichikos sveikatos prieþiûros paslaugø teikimo principus (2.1 lentelë). 2.1 lentelë. Paradigmos permainos teikiant psichikos sveikatos prieþiûros paslaugas Tradicinë sistema Naujoji sistema Specializuotos didelës ástaigos Prioritetas stacionaro ir ilgalaikës globos paslaugoms Psichikos sveikatos prieþiûros paslaugos integruotos á bendruomenæ ir bendràjà medicinà Prioritetas bendruomenës paslaugoms Reabilitacija medicinos ir ilgalaikës globos Reabilitacija namø aplinkoje ástaigose Biologinis sindromø ir simptomø gydymas Ypatingas dëmesys medicininei diagnozei Standartinis ligø gydymas Didþiausias dëmesys patologiniams simptomams Psichosocialinës integracijos ir reabilitacijos fragmentai Profesionalø sprendimai Gydymas apima biologinius, psichologinius, socialinius ir kultûrinius sutrikimø komponentus Sutrikimas vertinamas daugeliu aspektø, áskaitant diskriminacijos ir stigmatizacijos tikimybæ bei individo socialinës adaptacijos galimybes Gydymo planas pagal individø ypatumus ir poreikius Dëmesys teigiamiems poslinkiams ir pasiekimams Reali socialinë sutrikusios psichikos asmenø integracija Priimant sprendimus aktyviai dalyvauja paslaugø vartotojai 28

Kadangi Lietuva XX amþiaus antroje pusëje dël ideologiniø ir politiniø prieþasèiø neturëjo galimybiø plëtoti moderniðkà psichikos sveikatos prieþiûros sistemà ir paveldëjo labai centralizuotà, paremtà vienpusës biologinës paradigmos nuostatomis psichiatrijos paslaugø ir tarnybø modelá, nuo 1989 metø buvo pradëta kurti ir plëtoti kokybiðkai naujà paslaugø teikimo sistemà ðioje srityje. Per paskutiná XX amþiaus deðimtmetá Lietuvoje labai daug pasiekta perimant uþsienio valstybiø patirtá ir sukuriant demonstracines tarnybas, kuriose á klinikinæ praktikà ádiegta absoliuti dauguma pasaulyje pripaþintø psichikos, elgesio ir raidos sutrikimø gydymo ir reabilitacijos metodø. Taip pat buvo sëkmingai rengiami kokybiðkai nauji psichikos sveikatos specialistai (psichiatrai, vaikø ir paaugliø psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai). Taèiau 1997 2001 m. paaiðkëjo, kad esama rimtø kliûèiø ðias paslaugas ádiegti á bendrà sveikatos prieþiûros ir socialinës apsaugos paslaugø infrastruktûrà ir jas apmokëti taip, kaip apmokamos visos kitos sveikatos prieþiûros ir socialinës rûpybos paslaugos. Teikiant efektyvias paslaugas psichikos ligoniams ir kitø psichikos bei elgesio sutrikimø turintiems asmenims, labai svarbu yra iðvystyti lankstø nestacionariniø paslaugø tinklà, patenkinantá pacientø poreikius bendruomenëje. Prieð keletà metø pradëjus kurti savivaldybiø psichikos sveikatos centrus, buvo tikimasi, kad ðie centrai uþtikrins viso spektro nestacionariniø paslaugø plëtrà. Ðiandien aiðkëja, kad psichikos sveikatos centrø finansavimo tvarka ir joms deleguotos funkcijos leidþia tikëtis, kad ðie centrai tegalës patenkinti tik nedidelæ dalá nestacionariniø paslaugø poreikio. 2.2 lentelë apibendrina Vilniaus universiteto Socialinës pediatrijos ir vaikø psichiatrijos klinikoje atliktà paslaugø teikimo ir apmokëjimo galimybiø analizæ vaikø psichikos sveikatos prieþiûros srityje. Ið ðios lentelës aiðkiai matyti, koks didelis yra atotrûkis tarp teorinio, metodinio ir praktinio pasirengimo teikti efektyvias plataus spektro paslaugas rizikos grupiø vaikams bei ðeimoms ir susiklosèiusios tikrovës, kuomet dauguma ðiø paslaugø iki ðiol dël ávairiø prieþasèiø diskriminuojamos nesukuriant jø apmokëjimo mechanizmo ið Privalomojo sveikatos draudimo fondo arba ið valstybës biudþeto. 2.2 lentelë. Svarbiausiø vaikø psichikos sveikatos prieþiûros paslaugø rûðys ir galimybë jas teikti 2002 metais Lietuvoje Paslauga Pirminë vaikø sveikatos prieþiûra Vaikø psichikos sveikatos prieþiûra savivaldybiø psichikos sveikatos centruose Ambulatorinë individuali vaikø psichoterapija (gydymo kursas) Ambulatorinë ðeimos terapija (gydymo kursas) Galimybë paslaugà teikti Bendrosios praktikos gydytojai ir pediatrai negauna þiniø ir ágûdþiø vaikø psichikos sveikatos prieþiûros srityje Minimalios paslaugø teikimo galimybës (nëra galimybiø teikti ilgiau trunkanèià ir kompleksinæ ambulatorinæ pagalbà ar dienos stacionaro paslaugas) Paslauga nëra apmokama ið ligoniø kasø, nëra patvirtintas ákainis Paslauga nëra apmokama ið ligoniø kasø, nëra patvirtintas ákainis Ambulatorinë grupinë vaikø psichoterapija Paslauga nëra apmokama ið ligoniø kasø, (gydymo kursas) nëra patvirtintas ákainis 29 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

2. VISUOMENËS PSICHIKOS SVEIKATA LIETUVOJE 2.2 lentelës tæsinys Paslauga Ambulatorinis ðeimos konsultavimo kursas Dienos stacionaro vaikams ir paaugliams, turintiems psichikos ir elgesio sutrikimø, paslaugos Stacionaras vaikams ir paaugliams, turintiems psichikos ir elgesio sutrikimø Vaikø raidos sutrikimø ankstyvosios reabilitacijos ambulatorinës paslaugos Vaikø ir paaugliø kriziø intervencija Galimybë paslaugà teikti Paslauga nëra apmokama ið ligoniø kasø, nëra patvirtintas ákainis Paslaugos teikti neleidþia esantis ákainis, kuris yra neadekvatus apraðytam ir patvirtintam paslaugos turiniui Paslauga teikiama, taèiau esantis ákainis neuþtikrina tinkamos paslaugos kokybës Minimalios paslaugø teikimo galimybës pagal galiojantá minimalø ákainá; naujai apraðytas ir patvirtintas kokybiðkø paslaugø kompleksas neturi patvirtinto ákainio Paslauga nëra apmokama ið ligoniø kasø; nëra patvirtintas ákainis Vaikø ir paaugliø su socializacijos sutrikimais ilgalaikë psichosocialinë reabilitacija Vaikystës sutrikimø (invalidumo, nusikalstamumo, saviþudybiø, prievartos) prevencijos programos Paslauga neteikiama, nes nëra politinio sprendimo, kuris sektorius (sveikatos apsaugos, socialinës apsaugos, ðvietimo) yra atsakingas uþ paslaugos apraðymà, patvirtinimà ir finansavimà Minimalios paslaugø teikimo galimybës (neuþtikrintas programø tæstinumas; nepakankamas tarpsektorinis bendradarbiavimas; nëra koordinuojanèios institucijos) Lengvesnius vaikø elgesio ir emocijø sutrikimø atvejus turi gydyti pirminës sveikatos prieþiûros specialistai bendrosios praktikos gydytojai, pediatrai. Ðiame kontekste bûtina atkreipti dëmesá, kad Lietuvoje rengiant tiek pediatrus, tiek bendrosios praktikos gydytojus neskiriama pakankamai dëmesio ðiø specialistø mokymui vaikø psichikos sveikatos prieþiûros ir socialinës pediatrijos srityje. IV. Siekiami rezultatai. Valstybei vykdant ávairias strategines programas ir investuojant lëðas, labai svarbu yra ið anksto numatyti tikslus ir uþdavinius, kuriø ávykdymo laipsná vëliau galima bûtø vertinti konkreèiais metodais, lyginant konkreèiø indikatoriø dinamikà. Ðia prasme psichikos sveikatos prieþiûros srityje esama dideliø metodologiniø problemø, kurias PSO rekomenduoja spræsti nuolat vykdant psichikos sveikatos monitoringà. Aiðkios, ryþtingos ir skaidrios psichikos sveikatos prieþiûros strategijos stoka lemia neracionalø ir neefektyvø þmogiðkøjø ir finansiniø resursø panaudojimà, kai metai po metø prioritetiðkai investuojama á tokiø ástaigø, paslaugø ir tarnybø tinklà, nors jas vieningai PSO ir kitose tarptautiniø ekspertø rekomendacijose siûloma pradëti palaipsniui maþinti ir ilgainiui uþdaryti. Literatûra 1. Praneðimas apie þmogaus socialinæ raidà Lietuvoje 2001. Vilnius, Socialinës politikos grupë: Leidykla Homo liber, 2002. 2. Pûras D. Sveikatos prieþiûros paslaugos vaikams su raidos ir psichikos sutrikimais Lietuvoje. Medicina, 2000; 36 (1) : 1 5. 3. Bower P, Garralda E, Kramer T, Harrington R, Sibbald B. The treatment of child and adolescent mental health problems in primary care: a systematic review. Family Practice 2001; 18 (4): 373 382. 30

4. Cornia GA, Paniccia R (eds). The Mortality Crisis of Transitional Economies. Oxford: Oxford University Press, 2001. 5. Desjarlais R, Eisenberg L, Good B, Kleinman A. World mental health: problems and priorities in low income countries. New York, Oxford University Press; 1995. 6. Graham P, Orley H. WHO and mental health of children. World Health Forum 1998; 19: 268 272. 7. Jenkins R, Tomov T, Puras D, Naneishvili G, Kornetov N, Sheradze M et al. Mental health reform in Eastern Europe. Eurohealth 2001; 7 (3): 15 21. 8. Murray CJL, Lopez AD. The Global Burden of Disease. Boston: Harvard School of Public Health, WHO and the World Bank; 1996. 9.Orley J, Saxena S, Herrman H. Quality of life and mental illness: reflections form the perspective of WHOQOL. British Journal of Psychiatry 1998; 172: 291 293. 10. Patel V. Poverty, inequality and mental health in developing countries. In: Leon D, Walt G, eds. Poverty, inequality and health: an international perspective. Oxford, Oxford University Press; 2001, p. 247 261. 11. Pûras, D. Child and adolescent psychiatry in Lithuania. In: Remschmidt H, van Engeland H, editors. Child and adolescent psychiatry in Europe. Darmstadt: Steinkopf; New York: Springer; 1999, p. 205 212. 12. Rutz W, Knorring L, Walinder J. Long term effects of an educational program for general practitioners given by the Swedish Committee for the Prevention and Treatment of Depression. Acta Psychiatrica Scandinavica 1995; 85: 83 88. 13. Shah A, Jenkins R. Mental health economics studies from developing countries reviewed in the context of those from developed countries. Acta Psychiatrica Scandinavica 1999; 100:1 18. 14. The World Health report 2001. Mental health: New understanding, new hope. World Health Organization; 2001. 15. Tomov T. Central and Eastern European countries. In: Thornicroft G, Tansella G, eds. The mental health matrix: a manual to improve services. Cambridge, Cambridge University Press; 1999, p. 216 227. 2.3. Biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai, darantys átakà psichikos sveikatai A.Germanavièius Pasaulio sveikatos organizacijos 2001 metø ataskaitoje pabrëþiama, kad psichikos sveikatos sutrikimams bei psichikos ligoms vienodai svarbià átakà turi biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Taèiau dirbtinis biologiniø veiksniø atskyrimas nuo psichologiniø ir socialiniø daugelá metø kliudë tinkamai vertinti psichikos ir elgesio sutrikimus. Psichikos ir elgesio sutrikimai ið tikro primena daugelá kûno negaliø, nes kaip ir jos priklauso nuo sudëtingos visø minëtø veiksniø tarpusavio sàveikos. Demografiniai veiksniai amþius ir lytis yra tiesiogiai susijæ su psichikos ir elgesio sutrikimais. Nustatyta, kad tam tikrais amþiaus tarpsniais padidëja psichikos ir elgesio sutrikimø tikimybë. Pavyzdþiui, senyvi þmonës daþniau linkæ susirgti ne vien Alcheimerio liga, bet ir kitais psichikos bei elgesio sutrikimais. Depresija taip pat daþniau iðtinka vyresnio amþiaus asmenis, serganèius fizine liga, kuri sukelia negalià. Senyvø þmoniø depresiniai sutrikimai neretai nediagnozuojami ir klaidingai aiðkinami kaip natûralaus senëjimo proceso dalis. Apskritai psichikos ir elgesio sutrikimai maþdaug vienodai paplitæ tarp lyèiø, taèiau esama kai kuriø reikðmingø skirtumø: moterys daþniau serga depresiniais bei nerimo sutrikimais (moterø ir vyrø santykis svyruoja nuo 1,5:1 iki 2:1), tuo tarpu piktnaudþiavimas psichoaktyviomis medþiagomis bei asmenybës socialumo sutrikimas daþnesnis tarp vyrø. Paþymëtina, kad depresiniø sutrikimø paplitimas tarp lyèiø yra glaudþiai susijæs su amþiumi: skirtumø esama tik vidutinio amþiaus grupëje, taèiau jø nenustatoma vaikystëje ir jaunystëje bei vyresniame amþiuje. Kitas veiksnys, lemiantis sergamumo daþniausiais psichikos ir elgesio sutrikimais skirtumus tarp lyèiø, yra smurtas namuose bei seksualinis smurtas, kurá kur kas daþniau patiria moterys. Nustatyta, kad viena ið penkiø moterø maþiausiai kartà per gyvenimà patiria pasikësinimà iðprievartauti ar yra iðprievartaujama. Psichologiniai veiksniai. Raidos psichologija nustatë, kad emocinis, dëmesingas ir nuolatinis rûpinimasis maþu vaiku padeda vystytis normalioms jo funkcijoms, tokioms kaip kalba, intelektas ir emocijø pusiausvyra. Vaikà globojanèio asmens psichikos problemos, liga ar mirtis gali sutrikdyti ðià normalià raidà. Psichikos raidai gali daryti átakà ir kiti veiksniai, tokie kaip vaiko atskyrimas nuo globëjo dël skurdo ar kitø prieþasèiø, ypaè jei bendruomenëje nëra geros socialiniø paslaugø infrastruktûros. Árodyta, kad ðie veiksniai, le- 31 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

2. VISUOMENËS PSICHIKOS SVEIKATA LIETUVOJE miantys emocinæ ir socialinæ deprivacijà, gali tapti psichikos ir elgesio sutrikimø vaikystëje arba vëlesniame gyvenime prieþastimi. Susirgus lëtinëmis ligomis, kurios sukelia grësmæ normaliam gyvenimui, skausmà bei negalià, gali sutrikti psichika. Ið tokiø ligø paminëtinas reumatoidinis artritas ir kitos sisteminës uþdegiminës ligos, bronchinë astma, tuberkuliozë, cukrinis diabetas ir kiti endokrininiai sutrikimai, epilepsija, Parkinsono liga, ischeminë ðirdies liga, onkologinës ligos, ÞIV/AIDS, kitos lëtinës vidaus organø bei nervø sistemos ligos. Nerimà ir depresijà gali sukelti individo nesugebëjimas susidoroti su stresu. Nustatyta, kad þmonës, kurie vengia galvoti apie stresorius ar konfrontuoti su jais, daþniau linkæ á nerimà ir depresijà, tuo tarpu tie, kurie pasidalija savo problemomis, geriau funkcionuoja net stresinëmis sàlygomis. Socialiniai veiksniai Skurdas ir nedarbas. Pasaulyje atliktø tyrimø rezultatai rodo, kad vaikams ið skurstanèiø ðeimø du kartus daþniau nustatoma elgesio sutrikimø negu vaikams, nepatiriantiems skurdo. Depresija pasitaiko 1,6 1,8 karto daþniau tarp skurstanèiø negu tarp pasiturinèiø þmoniø. Taip pat daugëja árodymø, kad psichikos bei elgesio sutrikimø eiga priklauso nuo individo socialinës ir ekonominës padëties. Tai ið dalies susijæ su faktu, kad neturtingiesiems sunkiau prieinamos psichikos sveikatos paslaugos. Skurdas yra susijæs ir su þemu iðsilavinimo lygiu bei nedarbu. Ðiø veiksniø kompleksinis poveikis sudaro daug prielaidø psichikos ir elgesio sutrikimams, o ðie savo ruoþtu sukelia neproduktyvumà ir dar didesná nedarbà, didina valstybës iðlaidas sveikatos prieþiûrai. Skurdas bei su juo susijæ elgesio bei psichikos sutrikimai turi abipusá ryðá su bûsto neturëjimu ar praradimu. Socialiniai neramumai, konfliktai ir katastrofos. Ginkluoti konfliktai, karai ir suirutës, kankinimai, ákalinimas, deportacija, migracija bei savaiminës ar þmoniø sukeltos ekologinës katastrofos ir avarijos neigiamai veikia þmoniø psichikà. Manoma, kad maþdaug nuo treèdalio iki pusës visø þmoniø, patyrusiø sukreèianèius ávykius, vëliau turi psichikos problemø. Daþniausiai diagnozuojamas potrauminis streso sutrikimas, neretai ir depresija bei nerimo sutrikimas. Be to, daugeliui kenèianèiøjø nustatomi pavieniai simptomai ar jø deriniai, neatitinkantys sutrikimo diagnozës kriterijø. Tarp kitø veiksniø paminëtinas kalëjimas, kuriame gausu þmoniø ið marginaliniø visuomenës grupiø, pasiþyminèiø paþeidþiamumu ir itin didele psichikos sutrikimø tikimybe. Naujos technologijos, þiniasklaida ir globalizacija. Manoma, kad XX amþiuje prasidëjusi technologijø revoliucija gali neigiamai veikti þmoniø psichikos sveikatà. Technologijø pokyèiai, ypaè komunikacijø srityje, leidþia perduoti milþiniðkà informacijos kieká. Taèiau paþanga turi ir neigiamø bruoþø, nes daugiausia rega bei klausa suvokiamos informacijos neselektyvûs srautai sukelia þmoniø psichikos perkrovas. Be to, tam tikra þiniasklaidos vaizduojama elgsena daro neigiamà átakà ypaè jauniems þmonëms, skatindama agresijà, beatodairiðkà seksualiná elgesá, domëjimàsi pornografija. Vaizdo þaidimai su smurto elementais irgi skatina elgtis agresyviai bei smurtauti. Globalizacijos fenomenai, tokie kaip skatinimas pirkti ir reklama, turintys didþiulæ átakà vartotojø visuomenei, agresyviai siûlo vartoti alkoholá ir tabakà, ypaè jaunimui. Tai sukelia psichikos sveikatos sutrikimus, susijusius su ðiø psichotropiniø medþiagø vartojimu. Urbanizacija ir socialiniai pokyèiai kaime. Didëjant miesto gyventojø skaièiui, kaime maþëja jauno amþiaus ir kvalifikuotø bei iðsilavinusiø þmoniø. Izoliacija, transporto ir komunikacijø stygius, blogesnës ðvietimo ir ekonominës sàlygos yra tie veiksniai, kurie turi neigiamà átakà kaimo þmoniø psichikos sveikatai. Tiesioginis blogos psichikos sveikatos bûklës rodiklis yra saviþudybiø skaièius, kuris daugelyje pasaulio ðaliø kaimo vietovëse nepalyginamai didesnis negu miestuose. Tokia pat situacija yra ir Lietuvoje, kur ypatingà saviþudybiø rizikos grupæ sudaro kaime gyvenantys darbingo amþiaus vyrai. 32

Papildomas neigiamas veiksnys kaime yra blogiau prieinama psichikos sveikatos pagalba. Kartu reikia atkreipti dëmesá, kad intervencijø strategija kaime skiriasi nuo taikomos mieste, kur þmonës, turintys psichikos sveikatos problemø, paprastai patys kreipiasi pagalbos. Kaimo gyventojø psichikos sveikatà padëtø pagerinti veiksmingesnës ðvietimo, uþimtumo, perkvalifikavimo bei socialinës programos. Apibendrinimas Biologiniai, socialiniai ir psichologiniai veiksniai turi didelæ átakà visuomenës psichikos sveikatai. Konkreèiame regione ir aplinkoje gyventojø psichikos sveikatos bûklæ nulemia ðiø veiksniø deriniai ir kompleksinis jø poveikis. Visuomenës psichikos sveikatai Lietuvoje pagerinti turi bûti atliekamas nuolatinis monitoringas, ypatingà dëmesá skiriant rizikos grupëms: skurstantiesiems, bedarbiams, kaimo gyventojams ir asmenims, patiriantiems smurtà. Ekonominë, socialinë ir teisinë valstybës raida turi atitikti ðalies gyventojø psichikos sveikatà. Bûtina sukurti ekonominiø, socialiniø ir kitø numatomø pokyèiø vertinimo mechanizmà, kuris padëtø prognozuoti ðiø pokyèiø átakà gyventojø psichikos sveikatai. Literatûra 1. Brown G.W. ir Harris T.O. Social Origins of Depression. Tavistock: London. 1978. 2. Goldberg D, Bridges K., Cook D. ir kt. The influence of social factors on common mental disorders. Destabilisation and restitution // British Journal of Psychiatry. vol.156. 1990. p. 704 713. 3. Goldberg D. ir Huxley P. Common Mental Disorders. A Bio Social Model. Routledge: London. 1992. The World Health Report: 2001: Mental Health: New Understanding, New Hope. WHO Geneva. p.10 45. 4. Ormel J., de Jong P. On vulnerability to common mental disorders, An evidence based plea for a developmental perspective // In: Common Mental Disorders In Primary Care. Essays in honour of Professor Sir David Goldberg (Ed. by M.Tansella and G.Thornicroft). Routledge: London and New York. 1999. p. 34 51. 5. Rodgers B. Models of stress, vulnerability and affective disorders // Journal of Affective Disorders. vol. 21. 1991. p.1 13. 2.4. Svarbiausiø psichikos ir elgesio sutrikimø paplitimas Lietuvoje V. Danilevièiûtë, O. Davidonienë, A. Dembinskas Psichikos ir elgesio sutrikimai suprantami kaip klinikinës bûklës, kurioms bûdingi màstymo, nuotaikos (emocijø) arba elgesio pakitimai, susijæ su asmenybës distresu ir (arba) sutrikusiu funkcionavimu. Psichikos ir elgesio sutrikimai nëra vien nukrypimai nuo visuotinai priimtos normos, tai aiðkiai nenormalûs arba patologiniai reiðkiniai. Vienas nenormalaus elgesio epizodas arba trumpas nenormalios nuotaikos laikotarpis nereiðkia, kad sergama psichikos liga arba esama elgesio sutrikimø. Psichikos ir elgesio sutrikimø esti labai ávairiø, daugelio jø prieþastys yra neaiðkios. Ðiame skyriuje pateiksime ðizofrenijos, depresijos, Alcheimerio ligos ir protinio atsilikimo charakteristikas bei ðiø sutrikimø paplitimà Lietuvoje. Schizofrenija. Schizofrenija yra sunkus psichikos sutrikimas, paprastai prasidedantis vëlyvojoje paauglystëje ar ankstyvojoje jaunystëje. PSO duomenimis, apie penktadalá serganèiøjø schizofrenija susiduria su kasdieniais funkcionavimo apribojimais, susijusiais su jø psichikos bûkle. Daugelio tyrimø duomenimis, schizofrenija ávairiose ðalyse serga nuo 0,2 iki 2 proc. gyventojø. Serganèiøjø schizofrenija gyvenimo kokybæ gerina atitinkamos sveikatos prieþiûros decentralizavimas bei priartinimas prie gyvenamosios vietos. Lietuvoje neatliekami epidemiologiniai schizofrenijos tyrimai. Valstybinis psichikos sveikatos centras kasmet surenka ir apibendrina duomenis apie besigydanèius nuo schizofrenijos ambulatorinëse ar stacionarinëse gydymo ástaigose asmenis. Per pastaruosius 4 metus serganèiøjø schizofrenija skaièius beveik nepakito (apie 17000). Pirmà kartà diagnozuotos schizofrenijos atvejø skaièius, tenkantis 100 000 Lietuvos gyventojø, pateikiamas 2.4.1 paveiksle. Ðis skaièius 1997 2001 metais svyravo nuo 10,7 iki 14,2. Bendras serganèiøjø schizofre- 33 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

2. VISUOMENËS PSICHIKOS SVEIKATA LIETUVOJE nija skaièius, tenkantis 100 000 gyventojø, pateikiamas 2.4.2 paveiksle. 1997 2001 metais bendras serganèiøjø skaièius keitësi neþymiai. Sk./100 000 gyv. 2.4.1 pav. Pirmà kartà diagnozuotos schizofrenijos atvejø skaièius, tenkantis 100 000 gyventojø 1997 2001 m. terø ir 2 3 proc. vyrø. Serganèiøjø depresija daugëja, jø amþius jaunëja, daugiau serga moterys (2,5 3 kartus daþniau uþ vyrus). Depresijos paplitimas tarp Lietuvos gyventojø nëra tiksliai þinomas. Kaip ir schizofrenijos atveju, turimi duomenys iliustruoja asmenø, kurie kreipësi á gydymo ástaigas dël depresijos, skaièiø. Per pastaruosius 4 metus pirmà kartà besikreipianèiøjø dël depresijos skaièius labai padidëjo (þr. 2.4.3 pav.). Dalis pacientø kreipiasi ne á psichiatrus, todël nepatenka á apskaità. Kai kurie sergantieji depresija apskritai niekur nesikreipia. Sk./100 000 gyv. 2.4.3 pav. Pirmà kartà diagnozuotø nuotaikos (afektiniø) sutrikimø skaièius ðalyje 2.4.2 pav. Serganèiøjø schizofrenija skaièius, tenkantis 100 000 gyventojø 1997 2001 m. Remiantis Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, galima teigti, kad sergantieji schizofrenija sudaro apie 0,49 proc. populiacijos. Tai atitinka schizofrenijos paplitimà kitose ðalyse, taèiau ðiuos skaièius, paremtus kreipimosi á sveikatos prieþiûros ástaigas registracija, reiktø vertinti atsargiai. Depresija. Depresija sukelia daug problemø visame pasaulyje. Remiantis mirtingumo ir neágalumo 1990 m. analize ir ðiø rodikliø prognoze iki 2020 metø, depresija uþëmë antràjà vietà tarp ðiuos rodiklius lemianèiø prieþasèiø ir, manoma, liks toje paèioje vietoje 2020 m. Moterø tikimybë susirgti didþiàja depresija svyruoja nuo 10 iki 25 proc., o vyrø nuo 5 iki 12 procentø. Pasaulio gyventojø populiacijoje vienu metu didþiàja depresija serga 5 9 proc. mo- 2.4.4 pav. pateikti oficialiai besigydþiusiøjø dël depresijos skaièiai, tenkantys 100 000 gyventojø. 1997 2001 metais tai atitinkamai sudarë 0,18, 0,27, 0,35, 0,43, 0,54 proc. gyventojø. Suprantama, kad duomenys apie depresijos paplitimà neiðsamûs, kadangi epidemiologiniø tyrimø nebuvo. Taèiau palyginus depresijos paplitimà su pasaulinës literatûros duomenimis, pagal kuriuos depresija serga 4 6 proc. visø gyventojø, ir tai, kad Lietuvoje dël depresijos kreipiasi 0,2 0,4 proc. gyventojø, galima daryti iðvadà, jog daugelis jø negauna reikiamos pagalbos dël to, kad nesikreipia á gydytojus, dël netikslios diagnozës bei neprofesionalaus gydymo. 34

Sk./100 000 gyv. 2.4.4 pav. Serganèiøjø nuotaikos (afektiniais) sutrikimais skaièius 100 000 gyventojø Kad pagalba depresija segantiems pacientams bûtø labiau prieinama, greta psichiatrø depresijos diagnostikos ir gydymo pagrindinius principus turi gerai iðmanyti ir bendrosios praktikos gydytojai. Kaip ir schizofrenijos bei depresijos atveju, tiksliø duomenø apie ðios ligos paplitimà Lietuvoje nëra. Todël toliau pateikiami duomenys apie Alcheimerio ligos paplitimà, pagrásti kitø ðaliø moksliniø tyrimø duomenimis. Tikimybë susirgti ðia liga yra lygi 1 proc.; tai leidþia teigti, kad Lietuvoje Alcheimerio liga gali sirgti apie 37000 gyventojø. Daþniausiai ðia liga serga vyresni kaip 65 metø asmenys (apie 2 4 proc.). Pritaikant ðiuos skaièius Lietuvos populiacijai, vyresniø kaip 65 m. amþiaus moterø, serganèiø Alcheimerio liga, turëtø bûti apie 6000 12000, vyrø 3000 6000. Naujø ligos atvejø skaièius 1997 2001 metais didëjo (2.4.5 pav.). Bendras serganèiøjø skaièius taip pat augo ir 2001 metais pasiekë 538 (2.4.6 pav.). Nediagnozuota ir negydoma depresija yra svarbus veiksnys, lemiantis didelá saviþudybiø skaièiø. Dël suicidiniø tendencijø sergantieji depresija daþnai kreipiasi á kitø specialybiø gydytojus, taèiau tik kai kuriems ið jø nustatoma tiksli diagnozë. Alcheimerio liga. Alcheimerio liga yra degeneracinë galvos smegenø liga, sukelianti silpnaprotystæ, kuriai progresuojant vis labiau sutrinka paþintinës funkcijos: atmintis, màstymas, suvokimas, gebëjimas spræsti ir kitos. Serganèiojo Alcheimerio liga atveju bûklë pamaþu blogëja, visiðkai sutrinka individo funkcionavimas, jam reikia nuolatinës prieþiûros. Alcheimerio liga serga apie 5 6 proc. vyresniø negu 60 m. þmoniø, jos gydymas bei slauga yra labai brangûs. Gydant serganèiuosius Alcheimerio liga nuo depresijos galima pagerinti jø funkcijas. Ið ankstyvøjø ðia liga serganèiø asmenø elgesio sutrikimø daþniausia depresija ir nerimas, o vëliau randasi sutrikusios psichikos simptomø, agresyvus elgesys. Kovojant su Alcheimerio liga labai svarbios psichologinës ir socialinës priemonës, taikomos ir patiems pacientams, ir juos globojantiems ðeimos nariams, kuriems taip pat gresia depresija, nerimas bei somatiniai sutrikimai. 2.4.5 pav. Pirmà kartà diagnozuotø Alcheimerio ligos atvejø skaièius Lietuvoje (pagal SAM patvirtintos apskaitos duomenis) 2.4.6 pav. Serganèiøjø Alcheimerio liga skaièius Lietuvoje 1997 2001 m. Protinis atsilikimas. Protinis atsilikimas tai psichikos bûklë dël lëtesnës arba nevisiðkos protinës raidos. Ðiai bûklei bûdingas ágûdþiø ir bendrojo intelekto paþinimo, kalbos ir mo- 35 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

2. VISUOMENËS PSICHIKOS SVEIKATA LIETUVOJE torikos bei socialiniø gebëjimø sutrikimas. Kartais greta intelekto negalia arba defektu vadinamo protinio atsilikimo bûna ir bet koks kitas fizinis arba psichikos sutrikimas. Nors bûdinga protinio atsilikimo ypatybë yra sumaþëjæs intelektinis funkcionavimo lygis, ðis sutrikimas diagnozuojamas tik tada, kai greta maþo intelekto nustatomas sumaþëjæs gebëjimas prisitaikyti prie kasdieniø normalios socialinës aplinkos reikalavimø. Protinis atsilikimas skirstomas á lengvà (IQ lygus 50 69), vidutiná (IQ lygus 35 49), sunkø (IQ lygus 20 34) ir labai sunkø (IQ maþesnis uþ 20). Paplitimo duomenys smarkiai skiriasi dël skirtingø apklausø kriterijø ir metodø bei amþiaus skirtumo tiriamøjø grupëse. Manoma, kad bendras protinis atsilikimas pasaulyje paplitæs nuo 1 iki 3 proc., o vidutinis, sunkus ir labai sunkus 0,3 procento. Dël daþnø traumø bei anoksijos, patiriamø gimdymo metu, ir smegenø infekcijø ankstyvojoje vaikystëje ðis sutrikimas labiau paplitæs besivystanèiose ðalyse. Kaip ir kitø psichikos sutrikimø, taip ir protinio atsilikimo epidemiologiniø duomenø Lietuvoje nëra. Valstybinis psichikos sveikatos centras kaupia duomenis apie tuos atvejus, dël kuriø asmenys ar jø artimieji kreipësi á psichiatrijos ástaigas. Ðie duomenys pateikiami 2.4.7 ir 2.4.8 paveiksluose. Turimi duomenys rodo maþëjanèià protinio atsilikimo tendencijà, taèiau, neturint tiksliø epidemiologiniø duomenø, ðiuos skaièius reikia vertinti labai atsargiai. Sk./100 000 gyv. 2.4.7 pav. Pirmà kartà diagnozuoto protinio atsilikimo atvejø skaièius Lietuvoje, tenkantis 100 000 gyventojø Visos iðlaidos ir nuostoliai, patiriami dël protinio atsilikimo, nëra apskaièiuoti, taèiau duomenys rodo, kad ðios bûklës naðta didelë. Protinis atsilikimas sukelia daug sunkumø ir já patiriantiems individams, ir jø ðeimoms bei sveikatos prieþiûros ástaigoms, todël itin svarbi jo prevencija. Atsiþvelgiant á itin skirtingà protinio atsilikimo etiologijà, prevencijos priemonëmis siekiama paveikti jà lemianèius specifinius veiksnius. Tokiø priemoniø pavyzdþiai: vandens arba druskos papildymas jodu, siekiant iðvengti protinio atsilikimo dël jodo trûkumo (kretinizmo), draudimas nëðèiosioms vartoti alkoholá, kad bûtø iðvengta alkoholinio vaisiaus sindromo, dietos kontrolë, kad bûtø iðvengta protinio atsilikimo dël fenilketonurijos, konsultavimas genetikos klausimais, siekiant iðvengti tam tikrø protinio atsilikimo formø (Dauno sindromo), tinkama prenatalinë ir postnatalinë prieþiûra bei aplinkos kontrolë, kuria siekiama iðvengti protinio atsilikimo dël apsinuodijimo sunkiaisiais metalais, pvz., ðvinu. Sk./100 000 gyv. 2.4.8 pav. Protinio atsilikimo atvejø skaièius Lietuvoje, tenkantis 100 000 gyventojø PSO rekomendacijose pabrëþiama visuomenës psichikos sveikatos monitoringo reikðmë. Monitoringas bûtinas, siekiant ávertinti prevencijos bei kitø priemoniø efektyvumà. Lietuvoje reikalingi epidemiologiniai tyrimai, ypaè susijæ su tomis psichikos ligomis, kurios kelia didþiausias problemas: schizofrenija, depresija, protinis atsilikimas, priklausomybiø ligos ir kt. Apibendrinimas Neturint tiksliø, epidemiologiniais tyrimais paremtø duomenø apie psichikos sutrikimø paplitimà, neámanoma planuoti veiksmingø psichikos sveikatos stiprinimo programø bei 36

jø vykdymui reikalingø resursø. Taip pat labai sunku vertinti ðiuo metu vykstanèias programas, skirtas psichikos sutrikimø paplitimo maþinimui ar serganèiøjø gyvenimo kokybës gerinimui. Todël bûtina pradëti vykdyti psichikos sveikatos nuolatiná monitoringà; tam turime pakankamai galimybiø universitetø mokslininkus, Sveikatos informacijos centro ir Valstybinës ligoniø kasos informacines sistemas, sveikatos prieþiûros specialistus, stiprias nevyriausybines organizacijas, dirbanèias psichikos sveikatos srityje. Remiantis ðio monitoringo duomenimis, bus galima þymiai veiksmingiau spræsti psichikos sveikatos problemas Lietuvoje. Literatûra 1. Morris J.C. et.al Arch. Neurol 58:397:405, 2001. Mild cognitive impairment represents early stage Alcheimer s disease. 2. Macher J.P.Dialogues in clinical neuroscience. Alcheimer s Disease, France, 2000, 171 p. 3. Livingston G. Dementia. London, 1994, p.p. 21 35. 4. Kaplan H.J., Sadock B.J. Synopsis of Psychiatry, Baltimore, Maryland. USA, 1991, 241 270. 100 000 vyrø), o moterø 1996 m. (17,1 ið 100 000). Standartizuoti pagal amþiø vyrø mirtingumo dël saviþudybiø rodikliai 1990 2000 m. didëjo labiau negu moterø atitinkamai 3,9 ir 2,8 proc. per metus (2.4.1.1 pav.). Mirtingumas 100 000 gyv. 2.4.1.1 pav. Lietuvos gyventojø mirtingumo dël saviþudybiø kaita 1990 2000 metais (rodikliai standartizuoti pagal amþiø) Intensyviau didëjo kaimo gyventojø, ypaè vyrø, mirtingumas dël saviþudybiø (2.4.1.2 pav.). Mirtingumas 100 000 gyv. 2.4.1. Mirtingumas dël saviþudybiø Lietuvoje ir jo demografiniai, socialiniai bei teritoriniai netolygumai J. Petrauskienë, R. Kalëdienë Pastaràjá deðimtmetá Lietuva pagal saviþudybiø paplitimà uþima vienà pirmøjø vietø pasaulyje. Saviþudybiø skaièius, tenkantis 100 000 gyventojø, yra apie du kartus didesnis negu daugelyje iðsivysèiusiø Europos ðaliø. 2000 m. Lietuvoje nusiþudë 1631 þmogus (44,1 ið 100 000 gyventojø) tai sudarë 4,2 proc. visø mirusiøjø tais metais. Nuo 1990 m. mirtingumas dël saviþudybiø didëjo ir 1996 m. pasiekë aukðèiausià lygá (46,5 ið 100 000 gyventojø). Nuo 1997 m. saviþudybiø rodiklis buvo pradëjæs maþëti, taèiau 2000 m. vël padidëjo ir liko 1,7 karto didesnis negu 1990 metais. 1990 m. þmogus nusiþudydavo kas 8 9 valandas, o 2000 m. kas 4 5 valandas. Didþiausias vyrø mirtingumas dël saviþudybiø nustatytas 1994 m. (81,9 ið 2.4.1.2 pav. Lietuvos miesto ir kaimo gyventojø mirtingumo dël saviþudybiø kaita 1990 2000 metais (rodikliai standartizuoti pagal amþiø) Vyrø ir moterø saviþudybiø paplitimas pagal amþiø Lietuvoje nevienodas. 1990 m. ir 2000 m. duomenimis, moterø saviþudybiø sulig amþiumi nuosekliai daugëja, o vyrai daþniausiai þudosi sulaukæ 50 54 metø (2.4.1.3 pav.). Moterø saviþudybiø paplitimo pagal amþiø kreivë primena iðsivysèiusiø ðaliø, o vyrø pereinamojo laikotarpio kreivæ, bûdingà maþiau iðsivysèiusioms ðalims. 37 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

2. VISUOMENËS PSICHIKOS SVEIKATA LIETUVOJE Mirtingumas 100 000 gyv. Amþius 2.4.1.3 pav. Lietuvos vyrø ir moterø mirtingumas dël saviþudybiø pagal amþiø 1990 ir 2000 metais Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitø ðaliø, daugiau vyrø negu moterø saviþudybiø. Daþniau bando þudytis moterys, bet jø pasirenkamas saviþudybës bûdas (vaistai, nuodingosios medþiagos) leidþia jas daþniau negu vyrus iðgelbëti. Lietuvoje 1990 2000 m. standartizuotas vyrø mirtingumo dël saviþudybiø rodiklis buvo 4,7 6,8 karto didesnis negu moterø. Didþiausias vyrø ir moterø saviþudybiø rodiklio skirtumas (6 8 kartai) nustatytas tarp darbingo amþiaus gyventojø (2.4.1.4 pav.). 2.4.1.4 pav. Lietuvos vyrø ir moterø mirtingumo nuo saviþudybiø santykis 1990 ir 2000 metais (moterø mirtingumas lygus vienetui) Lietuvos gyventojø mirtingumo dël saviþudybiø teritoriniø skirtumø analizë atlikta apibendrinus trejø metø (1997 1999) duomenis. Maþiausi standartizuoti mirtingumo dël saviþudybiø rodikliai nuo didþiausiø ávairiuose administraciniuose Lietuvos regionuose skyrësi 3,1 karto. Lyginant vien rajonø gyventojø saviþudybiø paplitimà, skirtumas tarp maþiausiø ir didþiausiø rodikliø ðiek tiek maþesnis (2,8 karto). Suskirsèius visus Lietuvos administracinius regionus pagal saviþudybiø rodiklio lygá á tris grupes (maþesnis uþ vidurká, ið esmës nesiskiriantis ir didesnis uþ Lietuvos vidurká), buvo sudarytas mirtingumo dël saviþudybiø þemëlapis (2.4.1.5 pav.). Lietuva 1997 1999 m. mirtingumas nuo saviþudybiø 1 maþesnis uþ vidurká 2 atitinkantis vidurká 3 didesnis uþ vidurká 2.4.1.5 pav. Mirtingumo dël saviþudybiø lygis Lietuvos miestuose ir rajonuose 1997 1999 metais 38

Kaip matyti ið ðio þemëlapio, mirtingumas nuo saviþudybiø reikðmingai maþesnis negu vidutiniðkai Lietuvoje didþiuosiuose Lietuvos miestuose (iðskiriant Panevëþá) ir Kretingos rajone. Nepalankiausi saviþudybiø atþvilgiu rajonai koncentruojasi pietryèiø Lietuvoje. Tai rodo, kad formuojant saviþudybiø maþinimo strategijà bei kuriant jø prevencijos programà, daugiau dëmesio reikia skirti psichosocialinëms sàlygoms gerinti nepalankiuose saviþudybiø atþvilgiu rajonuose. Apibendrinimas Saviþudybiø skaièius Lietuvoje, tenkantis 100 000 gyventojø, yra apie du kartus didesnis negu daugelyje iðsivysèiusiø Europos ðaliø. 1990 2000 m. vyrø mirtingumo nuo saviþudybiø rodikliai buvo 4,7 6,8 karto didesni negu moterø, jø mirtingumas nuo saviþudybiø taip pat didëjo labiau uþ moterø. Ypaè dideli kaimo vyrø mirtingumo nuo saviþudybiø rodikliai. Stebimi dideli teritoriniai mirtingumo nuo saviþudybiø rodikliai, kurie 1997 1999 metais tarp administraciniø regionø skyrësi iki 3 kartø. Nepalankiausi saviþudybiø atþvilgiu rajonai koncentruojasi pietryèiø Lietuvoje. Formuojant ir ágyvendinant saviþudybiø maþinimo strategijà bei kuriant jø prevencijos programas, daugiau dëmesio reikia skirti vyrams, ypaè gyvenantiems kaime, bei nepalankiø saviþudybiø atþvilgiu rajonø bendruomenëms. 2.4.2. Saviþudybiø prevencijos problemos D. Gailienë Pirmàjá penketukà Europoje pagal saviþudybiø rodiklius sudaro Lietuva (44 saviþudybës, tenkanèios 100 tûkstanèiø gyventojø), Rusija (39/100 000 gyventojø), Latvija (34/100 000 gyventojø), Estija(33/100 000 gyventojø) ir Vengrija (32/100 000 gyventojø) (2.4.2.1 pav.). Taèiau toks didþiulis saviþudybiø paplitimas anksèiau Lietuvai nebuvo bûdingas. Nepriklausomoje prieðkario Lietuvoje (oficialiais duomenimis nuo 1924 m.) saviþudybiø pasitaikydavo 2.4.2.1 pav. Saviþudybiø rodikliai Europos ðalyse retai kelis kartus reèiau negu Estijoje, Vengrijoje, Austrijoje ir kai kuriose kitose to meto Europos ðalyse (pavyzdþiui, 1930 m. Lietuvoje 100 tûkstanèiø gyventojø teko 9 saviþudybës, o Estijoje ir Vengrijoje apie 30 saviþudybiø). Saviþudybiø paplitimo Lietuvoje prieþastys yra susijusios su bendrais visuomenës gyvenimo ypatumais socialine dezintegracija, radikaliø reformø sukeltu ðoku, alkoholio vartojimu, vertybiø krize, vyraujanèiu poþiûriu á þmogaus ir jo gyvybës vertæ, nepakankama socialinë pagalba ir psichikos sveikatos prieþiûra. Taèiau ávairioms þmoniø grupëms skirtingais periodais daro átakà skirtingi veiksniai. Tai rodo ir kai kurie svarbûs pastarojo meto saviþudybiø paplitimo Baltijos ðalyse sociologiniai tyrimai. Konstatuota, kad mëginimai keliais sociologiniais veiksniais paaiðkinti saviþudybiø paplitimo dinamikà ðiose ðalyse yra abejotini. Reikia nuodugniai tirti specifines prieþastis ir specifines rizikos grupes. Nesëkmingo darbo su þiniasklaida rezultatai Saviþudybiø paplitimui ðalyje didelæ átakà daro ir visuomenëje vyraujanèios nuostatos saviþudybës atþvilgiu, ir neretai pasireiðkiantis (ypaè tarp jaunimo) imitacijos fenomenas jauni þmones linkæ mëgdþioti gyvenime matomus ir þiniasklaidos pateikiamus saviþudiðko elgesio pavyzdþius. Per pastaruosius penkerius metus labiausiai sustiprëjo saviþudiðki paaugliø polinkiai tuose Lietuvos regionuose, kuriuose ávyksta daugiausia saviþudybiø. 39 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

2. VISUOMENËS PSICHIKOS SVEIKATA LIETUVOJE Lietuvos (kaip ir daþnomis saviþudybëmis pasiþyminèios Vengrijos) þiniasklaida saviþudybes daug daþniau pateikia kaip romantiðkus, herojiðkus poelgius, juos pozityviau vertina negu ðalys, kuriø saviþudybiø rodikliai þemi Vokietija, Austrija. Beveik ketvirtadalis (24,1 proc.) Lietuvoje apklaustø studentø nurodo, jog saviþudiðko elgesio pavyzdþiai þiniasklaidoje juos smarkiai veikia ir sukelia minèiø apie imitacijà. Taèiau itin stipriai ðie pavyzdþiai veikia paauglius stiprø poveiká nurodo 42,1 proc. penkiolikmeèiø, 40,5 proc. trylikameèiø ir 36,6 proc. vienuolikmeèiø (2.4.2.1 lentelë). Specialus tyrimas ðias tendencijas patvirtino: imitaciná efektà skatinanèiu stiliumi paraðyti straipsniai daro jaunuoliø nuostatà á saviþudybæ teigiamesnæ ir skatina pozityviau vertinti straipsnio herojø. Remiantis minëtø tyrimø duomenimis, ávairiomis priemonëmis buvo siekiama pakeisti saviþudybës ávaizdá Lietuvos þiniasklaidoje (po- puliarûs straipsniai ir broðiûros, seminarai þurnalistams, reguliarûs ryðiai su straipsniø autoriais ir pan.). Siekiant ávertinti ðiø poveikio priemoniø efektyvumà, atlikta straipsniø apie saviþudybes Lietuvos spaudoje analizë. Buvo atrinkti ir iðanalizuoti straipsniai apie saviþudybes, 1996 ir 2000 metais spausdinti trijuose pagrindiniuose Lietuvos dienraðèiuose Lietuvos ryte, Respublikoje, Lietuvos aide bei trijuose savaitraðèiuose Akistatoje, Privaèiame seklyje ir Europoje. Straipsniø analizei taikyta imitacijos rizikos ávertinimo metodika, kurià 1997 metais parengë Ðveicarijos medikø asociacija kartu su Ðveicarijos Federacijos sveikatos apsaugos ministerija (jos autorius prof. K. Michel maloniai leido naudoti ðià metodikà mûsø tyrimams). Skalës kiekybinis rodiklis saviþudybës imitacijos rizikos balas (IRB). Kuo jis aukðtesnis, tuo stipresnis potencialus straipsnio poveikis, skatinantis imituoti saviþudybæ. 2.4.2.1 lentelë. Þiniasklaidos pateikiamø saviþudybiø pavyzdþiø poveikis paaugliams ir jaunuoliams Amþiaus grupë Pavyzdys sukrëtë Pavyzdys nesukrëtë Bendras atsakiusiøjø á klausimà skaièius Jaunuoliai (amþiaus 24,1% 75,9% 170 vidurkis 20,3 m.) N = 41 N = 129 11 m. paaugliai 36,6% 63,4% 1543 N = 565 N = 978 13 m. paaugliai 40,5% 59,5% 1499 N = 607 N = 892 15 m. paaugliai 42,1% 57,9% 1427 N = 601 N = 826 40

2.4.2.2 pav. Imitacijos skatinimo rizikos rodikliø pasiskirstymas Lietuvos spaudos leidiniuose 1996 ir 2000 metais Matome, kad 2000 m. aukðèiausi saviþudybës skatinimo rizikos rodikliai bûdingi Respublikos, Privataus seklio ir Lietuvos ryto publikacijoms (atitinkamai 5,6; 5,5 ir 5,4). 2000 metais, palyginti su 1996-aisiais, IRB sumaþëjo Europos ir Akistatos leidiniuose. Bendras visø leidiniø skatinimo rizikos balas nuo 1996 metø iki 2000 metø iðliko nepakitæs lygus 5,3. Taigi áprastinës priemonës, kuriomis siekiama sumaþinti saviþudybës imitacijos rizikos skatinimà þiniasklaidoje (þurnalistø mokymas ir jø nuostatø keitimas, reguliaraus ryðio su þurnalistais palaikymas), Lietuvoje yra neefektyvios. Galbût taip yra dël to, kad laikraðèiø vyriausieji redaktoriai daþniausiai yra ir jø savininkai, daþnai nurodantys þurnalistams teikti sensacingà medþiagà ar bent sensacingas antraðtes. Reikia ieðkoti efektyvesniø poveikio þiniasklaidai priemoniø: gal teisiniø svertø, apribojanèiø smurtiniø ir autodestrukcijà skatinanèiø publikacijø skelbimà, gal stengtis intensyviau bendrauti su paèiais vyriausiaisiais redaktoriais. pagal já mëginusieji nusiþudyti asmenys priskiriami tyèiniø susiþalojimø kategorijai ir, jei tik jiems nenustatomas stacionarinio gydymo reikalingas psichikos sutrikimas, po reanimacijos jie tuoj pat gràþinami á jø aplinkà, neretai juos traumuojanèià. Specialistai jau keletà metø bergþdþiai siekia atkreipti kai kuriø pareigûnø dëmesá á ðá absurdiðkà nesusipratimà. Bûtina atkreipti dëmesá á tai, kad nusinuodyti vis daþniau mëginama psichotropiniais vaistais (2.4.2.3 pav.). 2000 m. ðie medikamentai buvo vartojami 55,8 proc. visø nuodijimosi atvejø, daug reèiau kiti medikamentai (28,8 proc.) ar nemedicininiai nuodai (2,9 proc.). 2.4.2.3 pav. Mëginimui nusiþudyti vartotos medþiagos 1994 2000 metais 1994 m. psichotropiniai ir nepsichotropiniai vaistai mëginimui nusiþudyti bûdavo vartojami vienodai daþnai (2.4.2.4 pav.), o nuo 1994 iki 2000 metø nepsichotropiniø vaistø vartojimas sumaþëjo 1,5 karto (nuo 45,5 proc. iki 28, 8 proc.), nemedicininiø nuodø 3,1 karto (nuo 9,1 proc. iki 2,9 proc.), o psichotropiniø padaþnëjo nuo 44 iki 56 procentø. Nepakankama pagalba mëginusiesiems nusiþudyti Mëginusieji nusiþudyti yra viena svarbiausiø padidëjusios saviþudybiø rizikos grupiø. Bandymas þudytis padidina tolesnio suicidinio elgesio rizikà iki 100 kartø, todël Vakarø Europos ðalyse ðiai pacientø grupei skiriamas ypatingas dëmesys. Tuo tarpu Lietuvoje vis dar galioja Sveikatos apsaugos ir Socialinës apsaugos ir darbo ministerijø ásakymas dël nedarbingumo paþymëjimø davimo taisykliø; 2.4.2.4 pav. Psichotropiniø vaistø vartojimas mëginimams nusiþudyti 1994 2000 m. Lietuvoje trankviliantai ir sedatyviniai preparatai mëginimui nusiþudyti vartojami daug daþniau negu kitose ðalyse. Nuo 1994 iki 2000 41 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

2. VISUOMENËS PSICHIKOS SVEIKATA LIETUVOJE metø jø vartojimas padaþnëjo net 2,2 karto nuo 16,2 proc. iki 36,2 proc. (2.4.2.4 pav.). Matyt, ðie preparatai yra per lengvai prieinami. Galbût bendrosios praktikos gydytojai juos gana lengvai skiria ne tik nerimo sutrikimø, bet ir depresijø atvejais. Taip pat galimas dalykas, kad vaistinëse jø nesunku ásigyti be receptø. Vienø ar kitø priemoniø vartojimas mëginimams nusiþudyti priklauso nuo to, ar lengvai jos prieinamos, o jø prieinamumo apribojimas yra svarbi prevencijos priemonë. Pavyzdþiui, Anglijoje padaugëjus mëginimø nuodytis paracetamoliu, nuo 1998 metø buvo apribotas ðio vaisto vienos pakuotës dydis ir tai lëmë apsinuodijimø paracetamoliu sumaþëjimà. Valstybinës saviþudybiø prevencijos strategijos projektas Kad saviþudybiø prevencija bûtina ir efektyvi, árodë daugelio ðaliø patirtis ir gausiø moksliniø tyrimø rezultatai. Deja, nëra universalaus prevencijos recepto, todël kiekviena ðalis renkasi savo kelià. Lietuva kol kas nepasirinko jokio. 2001 metais Sveikatos apsaugos ministerijos kolegija pritarë parengtai saviþudybiø prevencijos strategijai. Dar neapsispræsta, koks bus vykdant ðià strategijà valstybinis saviþudybiø prevencijos priemoniø planas ir ar ðios priemonës galës tikëtis adekvataus ir tæstinio finansavimo. Apibendrinimas Nors saviþudybës, be jokios abejonës, yra viena ið svarbiausiø visuomenës sveikatos problemø Lietuvoje, iki ðiol nëra veiksmingos saviþudybiø prevencijos veiksmø plano. Prevencinëse programose bûtina naudoti tik moksliðkai pagrástas ir iðbandytas poveikio priemones, toliau tyrinëjant naujø prevencijos metodø veiksmingumà. Pavyzdþiui, priemonës, kuriø buvo imtasi siekiant sumaþinti saviþudybës imitacijos rizikos skatinimà þiniasklaidoje (þurnalistø mokymas ir jø nuostatø keitimas, reguliaraus kontakto su þurnalistais palaikymas), Lietuvoje pasirodë neveiksmingos. Iki ðiol Lietuvoje nëra veiksmingos ir lanksèios paslaugø teikimo ir apmokëjimo sistemos dvasiniø kriziø iðtiktiems ar nusiþudyti bandþiusiems asmenims, nors specialistai jau seniai pasirengæ ðiam reikalingam darbui. Literatûra 1. Gailienë D. Mëginusieji nusiþudyti labai didelës suicidinës rizikos grupë. D.Gailienë (sud.) Saviþudybiø prevencijos idëjos. Vilnius: Tyto alba, 2001, 182 199. 2. Gailienë D. Saviþudybiø prevencijos Lietuvoje gairës. D.Gailienë (sud.) Saviþudybiø prevencijos idëjos. Vilnius: Tyto alba, 2001, 9 30. 3. Þemaitienë N., L.Jaruðevièienë, D.Gailienë. Saviþudybë mokykloje. D.Gailienë (sud.) Saviþudybiø prevencijos idëjos. Vilnius: Tyto alba, 2001, 138 170. 4. Gailienë D. Suicidal Behaviour in Lithuania. A.Schmidtke, U.Bille Brahe, D.De Leo, A.J.F.M. Kerkhof (Eds.). Suicide and Suicide Attempts in Europe. Findings from the WHO/Euro Multicentre Study of Suicidal Behavior. Hogrefe & Huber Publishers, 2001. 5. Gailienë D. Suicide Trends in Lithuania and in other Baltic Countries. Rethinking Psychiatry (Matherials of International Jubilee Congress of World Psychiatric Association). Paris: 2001, 114 118. 6. Gailienë D. Suicide Trends in Lithuania. Suicide Risk and Protective Factors in the New Milenium (Matherials of 8 th European Symposium on Suicide and Suicidal behaviour). Lubljana: 2001, 58 67. 7. Mäkinen I.H. Eastern European transition and suicide mortality. Social Science & Medicine 51(2000), 1405 1420. 8. Rancans E., E. Salander Renberg, L. Jacobsson. Major demographic, social and economic factors associated to suicide rates in Latvia 1980 98. Acta Psychiatrica Scandinavica. 2001: 103: 275 281. 9. Voracek M., Kôlves K., Rancâns E., Gailienë D., Yip P.S.F. Decreasing seasonality in suicides? Counter evidence from the Baltic countries. Acta Psychiatrica Scandinavica (submitted). 2.4.3. Priklausomybës ligø prevencijos, sveikatos prieþiûros ir socialinës reabilitacijos problemos. Nelegaliø narkotikø paklausa ir pasiûla E. Subata ES ðalyse nelegaliø narkotikø vartojimo prevencijos priemonëmis siekiama sumaþinti nelegaliø narkotikø pasiûlà ir paklausà. 1999 m. LRV patvirtinta Nacionalinë narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos programa numatë kompleksiná ir diferencijuotà ðiø priemoniø plëtojimà. 2001 m. sausio 23 d. Vyriausybës nutarimu patvirtintoms ðios programos vykdymo priemonëms skirta beveik 42

6,5 mln. litø, ið jø narkotikø pasiûlos maþinimui (kovai su nelegaliø narkotikø kontrabanda, gamyba ir prekyba) Vidaus reikalø ministerijai bei Muitinës departamentui prie Finansø ministerijos skirta 1 mln. 580 tûkst. litø. Nelegaliø narkotikø paklausos maþinimui, t.y. jaunimo vartojimo prevencijai, sveikatos prieþiûrai ir socialinei reabilitacijai, kurias vykdo Sveikatos apsaugos, Ðvietimo ir mokslo bei Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos, skirta 4 mln. 766 tûkst. litø. Pasiûla ir paklausa terminai, atëjæ ið rinkos, verslo. Nelegaliø narkotikø pasiûlà lemia nelegalaus verslo, organizuoto nusikalstamumo struktûrø tikslas gauti pelno. Didelis ir greitas nelegalaus verslo pelnas, nuo kurio nemokami mokesèiai valstybei, yra varomoji nelegaliø narkotikø kontrabandos, vietos gamybos ir prekybos jëga. Kova su organizuotu nusikalstamumu padeda maþinti nelegaliø narkotikø pasiûlà, taèiau, kaip minima 2000 m. Europos narkotikø monitoringo centro praneðime, ekspertai mano, jog ES ðalyse pasiseka konfiskuoti tik apie 10 procentø apyvartoje esanèiø nelegaliø narkotikø. Iki ðiol ði priemonë nepakankamai efektyvi ir Lietuvoje: nors konfiskuojamo heroino kiekis nuolat auga, jo pasiûla juodojoje rinkoje nuolat didëja. ES ðalyse pripaþástama, kad nelegaliø narkotikø rinkà galima slopinti tik nuosekliai maþinant jø paklausà, t.y. plëtojant pirminæ prevencijà, serganèiøjø priklausomybës ligomis sveikatos prieþiûrà ir socialinæ reabilitacijà. Daugelis ES ðaliø, suvokusios, kad nepavyks greitai ir galutinai iðspræsti nelegaliø narkotikø vartojimo problemø, siekia sumaþinti þalà dël narkotikø vartojimo, ágyvendindamos specialias ÞIV ir infekcinio hepatito, mirðtamumo nuo perdozavimo bei nusikalstamumo prevencijos programas. Nelegaliø narkotikø paklausos maþinimas: pirminë prevencija, sveikatos prieþiûra, socialinë reabilitacija Nelegaliø narkotikø paklausà lemia daugelis veiksniø, tai nëra vienalytis fenomenas. Atsiþvelgiant á nelegaliø narkotikø paklausos struktûrà reikia diferencijuoti paklausos maþinimo priemones, áskaitant prevencijà, serganèiøjø priklausomybës ligomis sveikatos prieþiûrà ir socialinæ reabilitacijà. Ðiuo metu Lietuvoje nelegalius narkotikus pradeda vartoti jauni þmonës nuo 15 iki 25 metø. Tarp jø galima iðskirti dvi dideles grupes, kurios ir lemia nelegaliø narkotikø paklausà. Eksperimentinis vartojimas. Pirmoji jaunuoliø grupë vartojantieji sintetinius narkotikus, tokius kaip amfetaminas, ekstazi, LSD. Ðis vartojimas susijæs su naujausiais jaunimo muzikos stiliais (pvz., techno ir kt.), naktiniais klubais, ðokiø aikðtelëmis; jam galima priskirti ir kanapës rûkymà. Lietuvos 15 16 metø moksleiviø 1995 ir 1999 m. tyrimai (2.4.3.1 lentelë) parodë, kad eksperimentø su nelegaliais narkotikais per ðá laikotarpá gerokai padidëjo, t.y. bet kokiø nelegaliø narkotikø vartojusiø moksleiviø skaièius padidëjo nuo 3,2 iki 15,5 procento. Absoliuti dauguma ðiø moksleiviø, ir eksperimentuojanèiø su narkotikais, ir juos vartojanèiø laisvalaikiui paávairinti, nëra narkomanai, kuriems bûdingas kompulsyvus, prievartinis vartojimas (priklausomybës sindromas). Didþioji minëtø moksleiviø dauguma dar palyginti gerai integravæsi á visuomenæ, lankantys mokyklà arba dirbantys, nors dël nelegaliø narkotikø vartojimo gali patirti ir labai sunkiø sveikatos sutrikimø, su teisësauga susijusiø problemø. Ðios grupës jaunuoliai retai kreipiasi á sveikatos prieþiûros ástaigas. Tai, kad jie yra socialiniu atþvilgiu palyginti integravæsi, lemia konkreèias narkotikø vartojimo prevencijos vykdymo sàlygas integruotà prevencijos ir sveikos gyvensenos programà mokykloje, socialiniø ágûdþiø lavinimà, ðeimos poveiká, jaunimo kultûros ir sporto organizacijø veiklà, investicijà á paaugliø brendimo ir ðeimos krizes. 43 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

2. VISUOMENËS PSICHIKOS SVEIKATA LIETUVOJE 2.4.3.1 lentelë. Nors kartà gyvenime vartojusieji nelegalius narkotikus, procentais (A.Davidavièienë, 2002) Nelegalus narkotikas Tyrimas Lytis marihu- Amfeta- LSD ekstazi koka- rûko- leidþia- bet ana/ha- minai inas masis masis koks ðiðas hero- heroinas inas Respublika berniukai 2,0 0,3 0,1 0,4 0,1 0,1 0 3,4 ESPAD 95 mergaitës 1,2 0,3 0,1 0,4 0,6 0,2 0 2,7 ið viso 1,6 0,3 0,1 0,4 0,4 0,2 0 3,2 Respublika berniukai 17.4 1.9 2.9 6.4 1.3 5.9 2.9 21.0 ESPAD 99 mergaitës 6.1 1.0 0.7 2.3 0.8 2.9 0.7 9.6 ið viso 11.9 1.5 1.4 4.4 1.1 3.4 1.4 15.5 Gatvës berniukai 63.3 18.3 13.3 13.3 0 32.1 19.6 98.3 vaikai, mergaitës 25.5 15.7 5.9 15.7 9.8 29.4 0 60.8 2000 ið viso 54.1 17.1 9.9 14.4 4.5 32.4 9.0 81.0 Vilniaus pro vaikinai 41.5 13.9 8.4 5.5 4.0 13.2 3.8 48.6 fesinës mo merginos 20.1 8.3 3.2 3.2 1.7 6.6 1.7 38.2 kyklos, 2001) ið viso 32.2 11.5 6.1 4.5 3.0 10.6 2.9 44.1 Nelegalûs narkotikai ir socialinë atskirtis Kità nelegaliø narkotikø paklausos dalá uþtikrina kur kas sunkesnio jaunimo grupë. Nelegaliø narkotikø paklausà lemia kompulsyvusis vartojimas asmenø, kurie fiziðkai priklausomi nuo narkotikø ir turi gauti savo dozæ kiekvienà dienà. Dël ðiø vartotojø susidaro nuolatinë narkotikø paklausa. Ið Lietuvoje ðiuo metu nuolatos vartojamø narkotikø iðsiskiria opioidai (heroinas, aguonø nuoviras). Net 95 proc. asmenø, gydomø Lietuvos sveikatos prieþiûros ástaigose, sudaro vartojantieji opioidus ðvirkðèiamuoju bûdu. Ðie jaunuoliai skiriasi nuo anksèiau minëtos eksperimentuojanèiøjø grupës tuo, kad jie priversti ieðkoti kasdienës dozës, kuriai ásigyja lëðø vogdami ið automobiliø, parduotuviø, bendraamþiø, tëvø ir pan. Tokie asmenys kur kas menkiau integravæsi á visuomenæ ir gyvena daugiau ar maþiau kriminalinëje aplinkoje, galima sakyti, besiformuojanèios arba esamos socialinës atskirties sàlygomis. 2.4.3.1 lentelëje matoma, kad tarp gatvës vaikø nelegaliø narkotikø yra bandæs net 81 paauglys, ið jø beveik treèdalis vartoja heroinà (32,4 proc.), o 19,6 proc. berniukø já ðvirkðèiasi ir priskirtini sergantiesiems priklausomybe nuo narkotikø. Ði paaugliø ir jaunuoliø grupë gyvena gerokai pavojingesnëmis sveikatai sàlygomis negu jø bendraamþiai vidurinëse ir profesinëse technikos mokyklose. Marginalizuota, gyvenanti socialinës atskirties ir kriminalinës aplinkos sàlygomis ði jaunuoliø grupë negali gauti lengvai prieinamø sveikatos prieþiûros paslaugø, todël vartojanèiøjø ðvirkðèiamuosius narkotikus populiacija yra pagrindinis ÞIV plitimo rizikos veiksnys Baltijos ðaliø ir Rytø Europos ðaliø regione. Lietuvoje ÞIV taip pat plinta per ðvirkðtus ir adatas (2.4.3.1 pav.). 44

ÞIV tarp i/v narkomanø Bendras ÞIV skaièius 2.4.3.1 pav. Uþsikrëtusiø ÞIV asmenø skaièius (bendras ir vartojusiø ðvirkðèiamuosius narkotikus) 1994 2001 m. Lietuvoje (Lietuvos AIDS centro duomenimis) Nuolatinis lëðø kasdienei dozei poreikis verèia jaunuolius daryti kriminalinius nusikaltimus (daþniausiai vagystes), todël didelë jø dalis patenka á ákalinimo ástaigas. 2002 m. pradþioje ðiose ástaigose kalëjo 1301 asmuo, sergantis priklausomybe nuo opioidø (11,25 proc.), ið jø 49 proc. jaunesniø negu 25 metø. Kalëjimø departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos duomenimis, daugiausia vartojama opioidø. 86,6 proc. atvejø narkotikai vartojami ðvirkðèiamuoju bûdu. Organizuojant ðios jaunuoliø grupës, gyvenanèios socialinës atskirties sàlygomis, sveikatos prieþiûrà, reikalinga intervencijø, sveikatos prieþiûros ir socialinës reabilitacijos priemoniø ávairovë, kuri padarytø sveikatos paslaugas prieinamas kuo didesniam vartojanèiøjø nelegalius narkotikus skaièiui. Ðiuo atveju tikslinga atsiþvelgti á visuomenës sveikatos prioritetus, tuberkuliozës, lytiðkai plintanèiø ligø, mirèiø nuo perdozavimo prevencijà. Anoniminio konsultavimo tarnybos Priklausomi nuo nelegaliø narkotikø ir juos kompulsyviai vartojantys asmenys gyvena daugiau ar maþiau kriminalinëje aplinkoje, nuolat paþeidþia ástatymus ir slepia nuo aplinkiniø narkotikø vartojimà. Todël labai svarbu palengvinti pirmàjá kontaktà su atitinkamomis sveikatos prieþiûros ástaigomis. Pirmajai paþinèiai gerai tinka anoniminio konsultavimo tarnybos, kuriose nereikia ið anksto registruotis, be to, nesant smerkianèio poþiûrio, kyla abipusis pasitikëjimas. 1997 m. vienas pirmøjø Baltijos ðalyse buvo ásteigtas Klaipëdos priklausomybës ligø centro anoniminio konsultavimo kabinetas, nuo 2001 m. Klaipëdoje veikia jau du tokie kabinetai. 2001 m. Jungtiniø Tautø narkotikø kontrolës programa átraukë Klaipëdos anoniminio konsultavimo kabinetø veiklà á narkomanijos ir ÞIV/AIDS prevencijos Centrinëje ir Rytø Europoje pavyzdiniø programø sàraðà. 1998 m. Lietuvos AIDS centras atidarë socialiniø ligø prevencijos kabinetà Demetra, skirtà komercinio sekso darbuotojoms ir vartojantiesiems narkotikus; já Jungtiniø Tautø AIDS programa 1999 m. átraukë á pavyzdiniø programø sàraðà. 2001 m. birþelá pradëjo veikti Vilniaus priklausomybës ligø centro mobilusis konsultacijø punktas Mëlynasis autobusiukas, kuris palaiko ryðius su 3777 ðvirkðèiamøjø narkotikø vartotojais, teikia kai kurias sveikatos prieþiûros paslaugas. Ðios anoniminio konsultavimo tarnybos ágyja serganèiøjø narkomanija pasitikëjimà, stiprina motyvacijà tausoti sveikatà ir informuoja apie prieinamà sveikatos prieþiûrà. Èia teikiami konkretûs patarimai apie prieinamà gydymà bei sveikatos tausojimà (lytiðkai plintanèiø ligø, perdozavimo profilaktikà). Ðiose tarnybose, vadovaujantis PSO ir Jungtiniø Tautø AIDS programos rekomendacijomis, sudaromos sàlygos pasikeisti ðvirkðtus, gauti dezinfekcijos medþiagø, kontracepcijos priemoniø, diagnozuoti paprasèiausius sveikatos sutrikimus, atlikti elementarià sveikatos prieþiûros intervencijà. Pirminë sveikatos prieþiûra Narkologinës prieþiûros ástatymà papildanèiuose teisës aktuose (1998) numatyta tvarka, kuria vadovaudamasi psichikos sveikatos centro specialistø komanda, bendradarbiaudama su bendrosios praktikos gydytojais ir kitomis vietos bendruomenës ástaigomis (socialinës pagalbos, nevyriausybinëmis organizacijomis), gali vykdyti ilgalaikæ sveikatos prieþiûrà 45 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

2. VISUOMENËS PSICHIKOS SVEIKATA LIETUVOJE ir pacientø socialinæ integracijà. Taèiau ðis pirminës sveikatos prieþiûros specialistø ir ástaigø potencialas iki ðiol naudojamas tik ið dalies, o serganèiøjø priklausomybe nuo psichoaktyviøjø medþiagø sveikatos prieþiûros ir socialinës reabilitacijos sistema savivaldybiø bendruomenëse dar tik kuriama. Èia esama keleto kliûèiø. Viena jø tokiø ligoniø stigmatizacija ir specialistø baimë bei nenoras su jais dirbti. Neiðspræstas ir efektyviø medikamentø nuo priklausomybës ligø kompensavimo klausimas (ðiuo metu uþ medikamentus ambulatoriniam gydymui turi mokëti pats pacientas arba jo artimieji). Taèiau daugelyje Europos Sàjungos ðaliø paslaugas sergantiesiems priklausomybe nuo narkotikø teikia bendrosios praktikos gydytojai ir pirminë sveikatos prieþiûros grandis. Sveikatos prieþiûros modelá, pagal kurá serganèiøjø priklausomybe nuo nelegaliø narkotikø sveikatos prieþiûra integruojama á pirminës sveikatos prieþiûros ástaigø (Vilniaus ir Druskininkø poliklinikø) veiklà, Jungtiniø Tautø narkotikø kontrolës programa átraukë á 2001 m. Centrinës ir Rytø Europos narkomanijos ir ÞIV/ AIDS prevencijos gerosios praktikos programø sàraðà. Specializuota pagalba ir socialinë reabilitacija Lietuvoje specializuotà sveikatos prieþiûrà teikia 5 priklausomybës ligø centrai Vilniuje, Kaune, Klaipëdoje, Ðiauliuose ir Panevëþyje bei psichiatrijos ligoninës. Teikdami specializuotas antrojo lygio sveikatos prieþiûros paslaugas, priklausomybës ligø centrai turëtø bendradarbiauti su savo apskrities psichikos sveikatos centrais ir socialinës pagalbos bendruomeniø ástaigomis. Sveikstanèiøjø nuo priklausomybës, jø artimøjø, kai kuriø religiniø konfesijø (katalikø, pranciðkonø, metodistø, baptistø ir kt.) iniciatyva iki 2001 m. ásteigta apie deðimt nevyriausybiniø organizacijø reabilitacijos centrø ir bendruomeniø. Ðiose bendruomenëse reabilituojamieji uþsiima ûkine veikla ir savanoriðku darbu (pvz., þemës ûkyje), vadovaujasi anoniminiø narkomanø 12 þingsniø arba religinës pasaulëþiûros filosofija ir praktika. Tokia socialinë reabilitacija trunka 1 2 metus. Nevyriausybiniø organizacijø steigimas nusipelno skatinimo ir paramos, nepaisant to, kad daugelio programø profesionalumo stokà stengiamasi kompensuoti nevyriausybiniø organizacijø darbuotojø optimizmu ir entuziazmu. Reabilitacijos centrø steigimas nesumenkina bendruomenës ambulatorinës sveikatos prieþiûros, apimanèios socialinæ reabilitacijà ir integracijà, sistemos sukûrimo svarbos. Á tokià bendruomenæ galëtø gráþti asmenys, nesilaikæ stacionariniø reabilitacijos centrø reikalavimø. Ði sistema reikalinga ir daugeliui sëkmingai baigusiøjø reabilitacijos kursà, nes ji uþsiimtø atkryèiø prevencija bei teiktø paramà iðtikus krizei. Apibendrinimas 1999 m. Vyriausybës patvirtinta Nacionalinë narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos programa numatë ir ðiuo metu vykdo kompleksà priemoniø, nukreiptø á narkotikø pasiûlos ir paklausos maþinimà. Bûtina toliau plëtoti pirminæ, antrinæ ir tretinæ priklausomybiø prevencijà, perimant paþangià uþsienio valstybiø patirtá, maþinant priklausomais tapusiø þmoniø socialinæ atskirtá, átraukiant nevyriausybines ir religines organizacijas á prevencijos ir reabilitacijos programø vykdymà. Vykdant ir finansuojant priklausomybiø prevencijos programas, vienodai stipriai þalojanèiomis visuomenës sveikatà bûtina laikyti priklausomybes nuo rûkymo, alkoholio ir narkotikø, neiðskiriant kurios nors vienos ið jø kaip svarbesnës problemos uþ kitas. Literatûra 1. Davidavièienë A.G. Alkoholá ir kitus narkotikus vartojantys moksleiviai. Tyrimo duomenys. ESPAD 99 Europos mokyklos alkoholio ir kitø narkotikø tyrimo projektas. Vilnius, 1999. 52 psl. 2. Narkomanijos problema Lietuvoje, 2001. LR Sveikatos apsaugos ministerija, Vilnius, 2001. 3. Annual report on the state of the drugs problem in the European Union. European Monitoring Centre for Drugs and Drug Adiction, 1998. 46

4. Lithuania: Facilitating access to services for out of treatment drug users. In: Drug Abuse and HIV/AIDS: Lessons learned. Case Studies Booklet, Central and Eastern Europe and the Central Asian States. United Nations, New York, 2001, p. 22 25. 5. Lithuania: Developing substitution treatment as part of comprehensive addiction treatment services. In: Drug Abuse and HIV/AIDS: Lessons learned. Case Studies Booklet, Central and Eastern Europe and the Central Asian States. United Nations, New York, 2001, p. 26 30. 6. Summary Booklet of Best Practices. Issue 1, Joint United Nations Programme on HIV/AIDS (UNAIDS), Geneva, Switzerland, 1999. p. 109 110. 2.4.4. Priklausomybës ligø prevencija, sveikatos prieþiûra ir socialinë reabilitacija Lietuvoje: problemos ir jø sprendimo perspektyvos S. Èaplinskas Valstybinë politika sprendþiant su narkotikø vartojimu susijusias problemas Nors Nacionalinë narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos programa pirmà kartà buvo patvirtinta dar 1998 m., taèiau pirmieji rimtesni þingsniai jà realizuojant þengti tik 2001 m., kai Lietuvos Vyriausybë skyrë beveik 6,5 mln. litø ðios programos ágyvendinimui. Vis dëlto jau 2002 metais programai skiriamø lëðø kiekis þenkliai sumaþëjo. Su narkotikø vartojimu susijusiø problemø sprendimas vadinamas vienu prioritetiniø valstybës uþdaviniø, bet pati Nacionalinës narkotikø kontrolës ir narkomanijos prevencijos programa skirstant ir planuojant ávairiø ministerijø biudþetà finansuojama nepakankamai ir netolygiai. Taip pat pasireiðkia ir valstybinës narkomanijos prevencijos strategijos trûkumai nëra aiðkiai apibrëþti prioritetai ir ávardyti þingsniai, kuriuos turëtume þengti siekdami maþinti nelegaliø narkotikø paklausà ir pasiûlà. Lietuvos AIDS centro specialistai savo iniciatyva parengë Lietuvos narkotikø strategijos projektà, kuris ðiuo metu pateiktas svarstyti ávairioms valstybinëms institucijoms (Lietuvos narkotikø strategija. Projektas, 2002). Nelegaliø narkotikø vartojimas: epidemiologinës situacijos ávertinimas Duomenys apie narkotikø vartojimo paplitimà Lietuvoje gaunami tik dviem pagrindiniais bûdais. Vienas jø priklausomybës ligomis serganèiøjø áskaita, á kurià átraukiami tie asmenys, kurie kreipësi á sveikatos prieþiûros ástaigas ir kuriems buvo diagnozuotos priklausomybës ligos. Tai vienas rimèiausiø ðaltiniø ávertinti priklausomybiø ligø paplitimà, nors ir turi tam tikrø trûkumø. Visø pirma á sveikatos prieþiûros institucijas besikreipianèiø asmenø skaièius yra ribotas dël paèiø ástaigø maþo pajëgumo kol kas dauguma serganèiøjø priklausomybiø ligomis tiesiog nepatenka á sveikatos prieþiûros ástaigas bûtent dël ðios prieþasties. Todël áskaitoje esanèiø priklausomybës ligomis serganèiø þmoniø skaièius ið tikrøjø yra maþesnis negu realus. Galima manyti, kad narkomanijos gydymo ir reabilitacijos paslaugø plëtimas bei kokybës gerinimas leistø á ðià áskaità átraukti daugiau þmoniø, o tai tiksliau atspindëtø padëtá Lietuvoje. Antrasis informacijos apie narkotikø vartojimà ðaltinis yra vaikø ir jaunimo apklausos, tokios kaip ESPAD tyrimai ir kt. Tai leidþia tiksliau ávertinti narkotikø vartojimo tendencijas Lietuvoje. Ðiø tyrimø duomenys labai vertingi analizuojant epidemiologinius situacijos ypatumus. Iki ðiol nepanaudojami kiti informacijos ðaltiniai, kurie leistø tiksliau ávertinti narkotikø vartojimo paplitimà bei jø þalà. Vienas pavyzdþiø yra þalos maþinimo programø, tokiø kaip Lietuvos AIDS centro socialiniø ligø kabineto Demetra bei Vilniaus priklausomybës ligø centro Mëlynasis autobusiukas, duomenys: vien tik ðiose Vilniuje vykdomose programose dalyvauja per 3 tûkstanèius intraveninius narkotikus vartojanèiø asmenø, tuo tarpu priklausomybës ligomis serganèiøjø áskaitoje Vilniuje 2000 m. buvo áregistruoti tik 1326 narkomanai (Narkomanijos problema Lietuvoje, 2001). Kita vertus, tokios programos veikia tik Vilniuje ir Klaipë- 47 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

2. VISUOMENËS PSICHIKOS SVEIKATA LIETUVOJE doje. Galima manyti, kad tokiø programø inicijavimas kituose miestuose taip pat leistø tiksliau ávertinti narkotikus vartojanèiø þmoniø skaièiø. Nëra tiksliø duomenø, kiek Lietuvoje þmoniø mirðta dël prieþasèiø, susijusiø su narkotikø vartojimu, bei nëra nelaimingø atsitikimø, susijusiø su narkotikø vartojimu, apskaitos. Tai gana rimtas trûkumas, kadangi negalima tiksliai ávertinti narkotikø vartojimo þalos ir pavojaus þmogaus sveikatai ir gyvybei. Nelegaliø narkotikø vartojimas: þalos maþinimo ir elgesio keitimo programos Þalos maþinimo programos, pvz., ðvirkðtø keitimas, leidþia efektyviai ir ekonomiðkai maþinti kai kurias su narkotikø vartojimu susijusias problemas, ypaè ÞIV/AIDS plitimo pavojø (Caplinskas S., Mittiene I. Intravenous drug use and risk to aquire HIV. 8th German AIDS Conference//European Journal of Medical Research, 2001, p. 9). Ávertinusi Lietuvos AIDS centro socialiniø ligø konsultacijos kabineto Demetra þalos maþinimo programà, Jungtiniø Tautø AIDS programa átraukë jà á veiksmingiausiø pasaulio AIDS prevencijos iniciatyvø apraðà (Summary Booklet of Best Practices, UNAIDS, Issue 1, 1999). Ðiuo metu prevencinis darbas su intraveniniø narkotikø vartotojais ypaè aktualus, kadangi 64 proc. áregistruotø ÞIV neðiotojø uþsikrëtë vartodami intraveninius narkotikus (ÞIV pasiskirstymas pagal uþsikrëtimo bûdà. Epidemiologinë situacija, 2002). Þalos maþinimo programos naudingos ir tuo, kad leidþia specialistams pasiekti uþdarà narkotikus vartojanèiø þmoniø bendruomenæ ir tokiu bûdu surinkti informacijà apie vartojanèiuosius, jø elgesá, skleisti informacijà apie gydymosi galimybes bei skatinti juos gydytis. Ðiuo metu Lietuvoje veikia Lietuvos AIDS centro socialiniø ligø kabinetas Demetra, Vilniaus priklausomybës ligø centro programa Mëlynasis autobusiukas, du Klaipëdos priklausomybës ligø centro anoniminiai konsultacijø kabinetai. Jø patirtis rodo, kad á sveikatos prieþiûros institucijas apskritai kreipiasi nedaug narkomanø. Dël didelio tokiø programø poreikio atsiranda kita problema: kiekviena tokia programa skatina didelæ narkomanø koncentracijà ir susibûrimà, o tai savo ruoþtu gali veikti nusikalstamumà aplinkiniuose rajonuose bei ðalia gyvenanèiø þmoniø nesaugumà, platesná narkotines medþiagas vartojanèiø asmenø bendravimà. Tad jeigu nesikeis ðiø þmoniø elgesys, þalos maþinimas lengvai gali virsti þalos didinimu. Norint to iðvengti, bûtina ne tik plësti tokiø programø tinklà, bet ir uþtikrinti teikiamø paslaugø kokybæ, t.y. þalos maþinimo programos turi tapti ir elgesio keitimo programomis. Nelegaliø narkotikø paklausos maþinimas: pirminë prevencija Nors daþniausiai deklaruojama nuomonë, kad vienas svarbiausiø uþdaviniø sprendþiant su narkotikais susijusias problemas yra pirminë narkotikø vartojimo prevencija, taèiau ðioje srityje taip pat kol kas nematyti aiðkesniø þingsniø. Daþniausiai narkotikø vartojimo prevencija vadinamos ávairios paskaitos apie narkomanijos þalà. Tikslios informacijos pateikimas viena svarbiø narkotikø vartojimo prevencijos daliø, taèiau to nepakanka. Tuo tarpu mokyklos ir ávairios ðvietimo ástaigos apsiriboja bûtent ðia priemone, kadangi ji lengviausiai realizuojama. Be to, ir ðios pastangos nëra sistemingos, daþniausiai mokyklos laukia pagalbos ið ðalies ir neskatinamos ieðkoti savo resursø prevencijai vykdyti. Nors ávairios organizacijos, tokios kaip Lietuvos AIDS centras, Pilietiniø iniciatyvø centras, Tëvai prieð narkotikus ir kt., stengiasi skleisti informacijà apie narkotikus ir narkomanijos problemas, taèiau vien ðioje srityje dirbanèiø specialistø pastangø nepakanka efektyviai prevencijai tarp vaikø ir jaunimo uþtikrinti. Bûtina skatinti aktyviai ir efektyviai dirbti paèias mokyklas bei ðvietimo ástaigas. Taip pat reikia þinoti, kad vaikai bus labiau linkæ vartoti narkotikus tada, kai juos veiks ávairûs rizikos faktoriai t.y. jei vaikas ðeimoje, mokykloje, gatvëje jauèiasi blogai, neturi kuo uþsiimti ir pan., jis daug lengviau ryðis iðmëginti narkotikus, kuriuos pasiûlys draugai. Todël reikia skatinti tokias prevenci- 48

jos formas, kurios stiprintø vaikø ir jaunimo psichinæ ir socialinæ sveikatà. Kita problema praktiðkai nëra programø, skirtø rizikos grupiø vaikams, nelankantiems mokyklø. Didelis þingsnis ðia linkme buvo socialiniø pedagogø etatø mokyklose ásteigimas. Taèiau kvalifikuoti socialiniai pedagogai tik pradëti ruoðti, o dirbantieji daþnai stokoja narkomanijos prevencijos bei darbo su rizikos grupës vaikais þiniø ir patirties. Lietuvoje trûksta informacijos apie tyrimais pagrástas prevencijos programas, skirtas bûtent ðiems vaikams. Dël ðiø prieþasèiø nedirbama su ðiø vaikø ðeimomis, nors uþsienio ðaliø patirtis rodo, kad tëvystës ágûdþiø bei ðeimos problemø sprendimo mokymas yra vienas pagrindiniø tokios prevencijos komponentø (Dishion T.J. ir kt., 1998). Nelegaliø narkotikø paklausos maþinimas: priklausomybës ligø gydymas ir reabilitacija Iki 2001 metø Lietuvoje narkomanijos gydymo ir reabilitacijos paslaugø sfera nebuvo plaèiai iðvystyta daugiausia dël to, kad trûko atitinkamos darbo su narkomanais patirties. Todël labai svarbu buvo atrasti tinkamas ir efektyvias gydymo ir reabilitacijos formas: nuo 1993 metø pradëjo veikti Lietuvos AIDS centro narkomanø psichologinës socialinës reabilitacijos bendruomenë, nuo 1995 metø ágyvendinama Vilniaus priklausomybës ligø centro pakaitinio gydymo metadonu programa, 2000 m. ásteigtas Lietuvos AIDS centro dienos skyrius narkotikus vartojantiems jaunuoliams. Sëkmingo darbo patirtis paskatino narkomanijos gydymo ir reabilitacijos paslaugø ávairovæ 2001 metais gerokai pagausëjo organizacijø, teikianèiø tokias paslaugas. Ásteigti nauji priklausomybiø ligø centrai Kaune, Ðiauliuose, Panevëþyje. Taip pat atsirado dienos centrai narkotikus vartojantiems jaunuoliams. Keletas nevyriausybiniø organizacijø ásteigë narkomanø reabilitacijos bendruomenes. Nors toks paslaugø plëtimasis dþiugina, vis dëlto ðioje srityje yra dar daug spræstinø problemø. Viena jø gydymo ir reabilitacijos paslaugø kokybë ir kompleksiðkumas. Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino Priklausomybës ligø gydymo ir reabilitacijos standartus (Valstybës þinios, 2002 05 03), átvirtinusius gydymo ir reabilitacijos paslaugø ávairovæ. Ðie standartai atspindi ir ðiuolaikines tendencijas: kol kas sveikatos apsaugos specialistai didesná dëmesá skiria medikamentiniam gydymui, nors vienas ið svarbiø uþdaviniø turi bûti tinkamo gydymo ir reabilitacijos paslaugø balanso uþtikrinimas, nepamirðtant kitø narkotikø vartojimo sukeliamø problemø, t.y. gydyti reikia ne tik vaistais, bet ir teikiant psichosocialinæ pagalbà (Principles of Drug Addiction Treatment: A Research based guide, 1998). Nustatytuose standartuose psichologiniams ir socialiniams narkomanijos gydymo aspektams kaip tik ir skiriama maþiausiai dëmesio. Pavyzdþiui, taikant gydymà metadonu (trumpalaiká, ilgalaiká ar palaikomàjá, tiek pirminiame, tiek antriniame sveikatos prieþiûros lygyje) psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijos arba iðvis nenumatomos, arba numatoma tik 1 2 konsultacijos per mënesá. Tuo tarpu svarbiausias gydymo tikslas yra padëti priklausomybës liga serganèiam þmogui integruotis á visuomenæ, o psichologinës, socialinës paslaugos yra vienas ið tokio gydymo bûtinø ir svarbiø komponentø. Lietuvoje vykdomose metadono programose psichologiniams ir socialiniams gydymo aspektams buvo skiriama maþai dëmesio. Tai rodo metadono programø Lietuvoje efektyvumo vertinimo tyrimai pakaitinis gydymas metadonu nesàlygojo þymios ir greitos socialinës reabilitacijos bei reintegracijos á visuomenæ (E.Subata, 2000). Be to, ir ðiuo metu veikiantys priklausomybës ligø centrai daugiausia teikia tik detoksikacijos ir gydymo metadonu paslaugas. Vienas kompleksinio gydymo pavyzdþiø gali bûti tuose paèiuose standartuose numatomos ávairios (trumpalaikës ir ilgalaikës, dienos centro ir stacionarinës) psichoterapinës programos, kur psichologø ir socialiniø darbuotojø konsultacijoms skiriama nuo 4 iki 12 valandø per savaitæ. Toks paslaugø kompleksiðkumas 49 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

2. VISUOMENËS PSICHIKOS SVEIKATA LIETUVOJE pasiteisina ir praktikoje tai rodo Lietuvos AIDS centro narkomanø psichologinës-socialinës reabilitacijos bendruomenës patirtis bei jos veiklos efektyvumo vertinimo tyrimai. Derëtø pastebëti, kad bûtent kompleksinis gydymas ir reabilitacija principai, kuriø laikosi Lietuvos AIDS centro narkomanø psichologinës-socialinës reabilitacijos bendruomenë, pasiteisina ne vien psichikos sveikatos, bet ir ekonomine prasme (Dragûnevièius K. ir kt., 2001). Tai, kad didesnis dëmesys skiriamas bûtent medicininiams priklausomybiø aspektams, gali bûti susijæ ir su kita rimta problema specialistø kvalifikacija ir patirtimi. Priklausomybiø psichiatrai yra pakankamai gerai ásisavinæ medikamentinio gydymo (tiek detoksikacijos, tiek gydymo metadonu, tiek gydymo naltreksonu) metodikas, kurioms ypatingà dëmesá skyrë ir Vilniaus priklausomybës ligø centras, paruoðæs ir iðleidæs atitinkamas mokymo priemones (Gydymo metadonu vadovas gydytojams, rezidentams ir studentams, 1999). Taèiau trûksta specialistø, kurie galëtø suteikti narkomanams kvalifikuotà psichologinæ ir socialinæ pagalbà. Dël specialistø trûkumo paslaugos narkomanams neteikiamos pirminiame sveikatos prieþiûros lygyje. Ðiuos sunkumus jauèia ir ðiuo metu veikianèios nevyriausybiniø organizacijø narkomanø reabilitacijos bendruomenës, o tai atitinkamai veikia ir jø teikiamø paslaugø kokybæ. Specialistø rengimo klausimai sprendþiami gana neaktyviai, nors Lietuvoje jau sukaupta pakankamai patirties. Pavyzdþiui, Lietuvos AIDS centras pasiruoðæs dalytis patirtimi narkomanø psichologinës ir socialinës reabilitacijos klausimais savo patirtá jau sëkmingai perteikëme kelioms nevyriausybinëms organizacijoms, ákûrusioms reabilitacijos centrus. Lietuvos AIDS centro specialistai dalyvavo Socialiniø darbuotojø rengimo centro organizuotuose narkomanijos psichologinës ir socialinës reabilitacijos mokymuose. Iðleidome Stacionarinës narkomanø psichologinës socialinës reabilitacijos metodines rekomendacijas (1999). Nelegaliø narkotikø vartojimas ir nusikaltimai: bausmiø ir gydymo suderinimo politika Narkotikø vartojimas glaudþiai susijæs su nusikalstamu gyvenimo bûdu narkotines medþiagas vartojantys asmenys daþnai daro ávairius nusikaltimus, todël teisësaugos sistema jiems geriau þinoma negu sveikatos ar socialinës apsaugos sistemos. Teisësauga gali aktyviai dalyvauti sprendþiant narkotikø vartojimo prevencijos klausimus. Bausmës uþ nusikaltimus, kuriuos daro narkotines medþiagas vartojantys asmenys, gali skatinti juos gydytis (Principles of Drug Addiction Treatment: A Research based guide, 1999). Gydymas ir reabilitacija ávairius teisës paþeidimus padariusiems narkologiniams ligoniams gali bûti skirti bausmës atlikimo metu, po jos atlikimo arba vietoj jos. Ðiuo metu galiojantys ástatymai numato galimybæ atleisti priklausomybës ligomis serganèius asmenis nuo administracinës ir baudþiamosios atsakomybës, jei jie savanoriðkai kreipiasi á sveikatos prieþiûros ástaigas. Yra ir su tuo susijusiø sunkumø visø pirma, teisës aktais nëra aiðkiai apibrëþta, koks gydymas turi bûti taikomas, kad nuo narkotikø priklausomas asmuo bûtø atleistas nuo bausmës uþ padarytà nusikaltimà. Kad nusikaltimø skaièius sumaþëtø, gydymas turi bûti efektyvus. Bûtina ástatymais apibrëþti, kokie gydymo ir reabilitacijos standartai turi bûti taikomi kaip numatomø uþ administracinës ir baudþiamosios teisës paþeidimus bausmiø alternatyva. Reiktø numatyti galimybæ gydyti tuos narkomanus, kurie padarë nesunkius nusikaltimus, netiesiogiai susijusius su narkotiniø ir psichotropiniø medþiagø vartojimu (pvz., vagystës siekiant ásigyti pinigø narkotikams), o ne bausti juos laisvës atëmimu. Dar viena probleminë grupë ákalinti nuo narkotikø priklausomi asmenys, kuriems nëra prieinamas gydymas ir reabilitacija, bei tie, kurie padarë sunkius nusikaltimus ir negali bûti atleidþiami nuo bausmës. Ið viso 2001 metais ákalinimo ástaigose buvo 1156 narkomanai (Statistiniai analitiniai duomenys apie KD ástai- 50

gose atliktà auklëjamàjá darbà; Kalëjimø departamento statistinë ataskaita, 2002). Ðiuo atveju bûtina tinkama prieþiûra bei atitinkamos medicininës, socialinës ir psichologinës reabilitacijos paslaugos ákalinimo ástaigose. Taèiau tai sunkiai realizuojama dël menkø ákalinimo ástaigø socialinës ir psichologinës pagalbos resursø 2001 metais ákalinimo ástaigos turëjo 309,5 auklëjamojo darbo darbuotojø etato, ið jø 11 vyresniøjø inspektoriø socialiniams klausimams ir 13 psichologø. Akivaizdu, jog tiek darbuotojø neástengs atskirai dirbti su priklausomybës ligomis serganèiais asmenimis, nes nuteistøjø yra þymiai daugiau ðiuo metu ákalinimo ástaigose bausmæ atlieka 11753 nuteistieji (Kalëjimø departamento áskaitos skyriaus mënesinë suvestinë, 2002 m. geguþë). Todël svarbu sukurti efektyvià gydymo bei reabilitacijos ákalinimo ástaigose sistemà bei socialines programas buvusiems kaliniams. Apibendrinimas Sprendþiant narkotikø problemas Lietuvoje svarbiausia pasiekti, kad narkotikø ásigyti bûtø sunku, vartoti nesaugu, o gauti kvalifikuotà pagalbà saugu ir lengva. Ðiam tikslui pasiekti turime galimybiø vis daugiau organizacijø teikia ávairias prevencijos, gydymo ir reabilitacijos paslaugas. Reikia stengtis, kad su narkotikais susijusios problemos bûtø sprendþiamos sistemingai. Bûtina numatyti aiðkià valstybinæ strategijà ir prioritetus; tiksliai ávertinti narkotikø vartojimo paplitimà ir pasekmes Lietuvoje; pirminës prevencijos srityje skirti daugiau dëmesio darbui su rizikos grupiø vaikais ir jø ðeimomis; narkomanijos gydymo ir reabilitacijos srityje plësti teikiamø paslaugø spektrà, gerinti ðiuo metu teikiamø paslaugø kokybæ uþtikrinant gydymo ir reabilitacijos kompleksiðkumà; kelti narkomanijos prevencijos, gydymo ir reabilitacijos specialistø kvalifikacijà. Literatûra 1. S.Èaplinskas, L.Gasiliauskas, V.Sruoga, K.Dragûnevièius. Narkomanø psichologinës-socialinës reabilitacijos metodinës rekomendacijos. Vilnius, 1999. 2. Dël priklausomybës ligø gydymo ir reabilitacijos standartø patvirtinimo. Valstybës þinios, 2002 05 03, Nr. 47-1824. 3. Gydymo metadonu vadovas gydytojams, rezidentams ir studentams. Sudarë E.Subata, Lietuvos priklausomybiø psichiatrijos asociacija, 1999. 4. Kalëjimø departamento áskaitos skyriaus mënesinë suvestinë, www.nplc.lt, 2002 m. geguþë. 5. Lietuvos narkotikø strategija. Projektas. Lietuvos AIDS centras, www.aids.lt, 2002. 6. Narkomanijos problema Lietuvoje, 2001. LR sveikatos apsaugos ministerija, Vilnius, 2001. 7. Statistiniai analitiniai duomenys apie KD ástaigose atliktà auklëjamàjá darbà. Kalëjimø departamento statistinë ataskaita. Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras, www.nplc.lt, 2002. 8. Subata E. Informacija apie pakaitiná gydymà metadonu Vilniaus priklausomybës ligø centre 1999 2000 m. 9. ÞIV pasiskirstymas pagal uþsikrëtimo bûdà. Epidemiologinë situacija. Lietuvos AIDS centras, www.aids.lt, 2002. 10.Caplinskas S., Mittiene I. Intravenous drug use and risk to aquire HIV/8th German AIDS Conference//European Journal of Medical Research, 2001, p. 9. 11.Dishion T.J., Kavanagh K., Kiesner J. Prevention of Early Adolescent Substance Abuse Among High Risk Youth: A Multiple Gating Approach to Parent Intervention / Drug Abuse Prevention Through Family Intervention. NIDA Research Monograph, No. 177, 1998. 12.K.Dragûnevièius, L.Gasiliauskas, S.Èaplinskas. Analysis of Results of Drug users Social and Rehabilitation Community of Lithuanian AIDS Centre. Acta Medica Lithuanica, Supplement No. 6, 2001. 13.Principles of Drug Addiction Treatment: A Research based guide. National Institute of Health, publication No. 99 4180, 1999. 14.Summary Booklet of Best Practices, UNAIDS, Issue 1, 1999. 2.4.5. Moksleiviø psichikos sveikata A.Zaborskis Vaiko ir paauglio psichikos sveikatos raida apima emociná ir intelektiná vystymàsi bei tarpasmeniniø santykiø ir socialiniø ryðiø su kitais bei aplinka formavimàsi. Jau pirmaisiais gyvenimo metais vaiko psichikos sveikatos rai- 51 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

2. VISUOMENËS PSICHIKOS SVEIKATA LIETUVOJE da gali bûti sutrikusi. Yra daug moksliniø duomenø, rodanèiø, jog tokius sutrikimus vaikams sàlygoja paþeisti socialiniai ryðiai su artimaisiais (tëvais), skurdi, nepalanki psichosocialinë aplinka, bloga socialinë integracija ir kt. Moksleiviø psichinë sveikata plaèiai nagrinëjama atliekant Pasaulio sveikatos organizacijos koordinuojamà tarptautiná moksleiviø sveikatos ir gyvensenos tyrimà (HBSC). Minëtasis tyrimas pradëtas vykdyti prieð 20 metø Europos ðaliø mokyklose. Kas ketveri metai tuo paèiu metu pagal vienodà metodikà atliekama reprezentatyviø 11, 13 ir 15 metø moksleiviø grupiø apklausa. Lietuvoje tokia apklausa pirmà kartà atlikta 1994 m. (apklausti 5428 moksleiviai), antrà kartà 1998 m. (apklausti 4513 moksleiviø). Pirmajame tyrime dalyvavo 24, antrajame 29 Europos bei kitos pasaulio ðalys. 2002 m. pavasará Lietuvoje ruoðiamasi atlikti jau treèià toká tyrimà. Apklausø duomenys rodo Lietuvos moksleiviø psichikos sveikatos raidà 1994 1998 m. ir leidþia jà vertinti tarptautiniu poþiûriu. 2.4.5.1 pav. Moksleiviai, kurie nesijauèia laimingi proc. proc. Asmeninës laimës vertinimas. Laimingumo, arba subjektyvus gyvenimo kokybës, vertinimas neatsiejamas nuo asmens psichikos sveikatos ir leidþia spræsti, ar þmogui bûdinga baimë, pyktis, depresija, ar jis apskritai patenkintas gyvenimu. Moksleiviø klausëme, ar jie jauèiasi laimingi galvodami apie savo dabartiná gyvenimà. 1994 ir 1998 m. tirtø moksleiviø, atsakiusiø nesijauèiu laimingas, procentas pagal apklaustøjø lytá ir amþiø matyti 2.4.5.1 paveiksle. Duomenys rodo, kad mergaitës daþniau negu berniukai nesijauèia laimingos. Vyresni moksleiviai jautësi maþiau laimingi negu jaunesni. Abiejø apklausø duomenø palyginimas rodo, kad moksleiviø gyvenimo kokybë tiriamuoju laikotarpiu pagerëjo. 1994 m. tarp tyrime dalyvavusiø 23 ðaliø lietuviai berniukai uþëmë prieðpaskutinæ vietà (nelaimingesniais save laikë tik estai), o mergaitës paskutinæ vietà (Zaborskis ir kt., 1996). 1998 m. situacija kiek pagerëjo lietuvaièiai uþëmë aukðtesnæ vietà, taèiau Lietuva vis tiek liko tarp tø ðaliø, kuriø moksleiviai daþnai teigë nesijauèià laimingi (2.4.5.2 pav.). 2.4.5.2 pav. Moksleiviø nuomonë 1997 1998 m., kiek jie jauèiasi laimingi galvodami apie dabartiná savo gyvenimà (ðalys iðdëstytos atsakymø nesijauèiu laimingas bendro procento didëjimo tvarka) Nuodugnesnë duomenø analizë parodë, jog moksleiviø laimingumo pojûtis siejosi su geresne sveikata ir savæs vertinimu, silpnesniu vieniðumo pojûèiu, retesniais psichosomatiniais sutrikimais, iðvaizdos problemomis. Laimingumas ir mokymosi rezultatai taip pat koreliavo. Laimingumui turëjo átakos ir psichosocialiniai aplinkos veiksniai, pavyzdþiui, ðeimos ekonominë bûklë: vaikai, manæ, jog jø ðeimos pakankamai turtingos, daþniau nurodë esà laimingi. Vieniðumas. Vieniðumas grësmingas paauglio psichoemocinës sveikatos sutrikimo rodiklis, neretai siejamas su saviþudybës ketinimais. Paaugliai, kuriø bendravimas su vienmeèiais dël vienokiø ar kitokiø prieþasèiø nesëkmingas, tampa izoliuoti, atskirti nuo bendraamþiø grupës, todël patiria labai stiprø vieniðumo jausmà. 52

Á minëtos apklausos klausimà Ar kada nors jautiesi vieniðas? teigiamai atsakë 15 proc. berniukø ir 25 proc. mergaièiø. 1994 ir 1998 m. apklausø duomenys apie moksleiviø vieniðumà daug nesiskyrë. Iðliko tie patys dësningumai: mergaitës daþniau uþ berniukus prisipaþindavo, kad jauèiasi vieniðos, o jø skaièius sparèiai didëjo su amþiumi (2.4.5.3 pav.). 2.4.5.4 pav. Ávairiø ðaliø moksleiviø vieniðumas 1997 1998 metais (ðalys iðdëstytos atsakymø labai daþnai ir gana daþnai bendro procento didëjimo tvarka) 2.4.5.3 pav. Moksleiviai, kurie daþnai jautësi vieniði Moksleiviø vieniðumas siejosi su bejëgiðkumu, nepasitikëjimu, liûdesiu, prislëgtumu, bloga nuotaika, nervine átampa, taip pat ir su psichosocialine aplinka (bendraklasiø atstûmimu, tëvø paramos stoka). Vieniðumo jausmà patiriantys moksleiviai daþniau skundësi galvos skausmu, ávairiais kitais somatiniais sutrikimais, jie buvo abejingi savo iðvaizdai. Ið vieniðø, bendraamþiø atstumtø paaugliø buvo daþniau tyèiojamasi. 2.4.5.4 paveiksle matyti, kad Lietuvos berniukai ir mergaitës yra tarp tø ðaliø moksleiviø, kurie daþnai nurodë jautæsi vieniði (1994 m. tyrimo duomenimis, tarp 23 ðaliø Lietuvos mergaitës daþniausiai nurodë, kad jauèiasi vieniðos, o berniukai uþëmë antràjà vietà). Pastebëta, kad vieniðumo poþymis susijæs su paaugliø suicidiniais ketinimais. Todël aukðtas mûsø paaugliø vieniðumo rodiklis ið dalies gali paaiðkinti daþnas saviþudybes Lietuvoje. Depresija. Paaugliams depresiðkumas pasireiðkia ávairiai: liûdesiu, prislëgtumu, o kai kada ir mintimis apie saviþudybæ. Mergaitës gali pradëti nerimauti dël savo iðvaizdos, netekti apetito ir apskritai jaustis labai nelaimingos. Berniukai daþniau tampa irzlûs, nervingi, blogos nuotaikos. Jie ima vengti draugø, juos kankina nemiga. Depresijos prieþastys, kaip mano mokslininkai, yra susijusios su problemomis ðeimoje ir draugø trûkumu. HBSC tyrimo metu paaugliø depresija buvo vertinama pagal tiriamøjø liûdesio ir prislëgtumo daþná. Depresiðkumu daþniau skundësi mergaitës (2.4.5.5 pav.). Berniukø grupëje ðiø negalavimø daþnis nepriklausë nuo amþiaus, mergaièiø grupëje statistiðkai patikimai didëjo su amþiumi. Reikia paþymëti, jog pastarojo tyrimo duomenimis, moksleiviø depresija buvo daþnesnë negu atliekant ankstesná tyrimà. Nuodugnesnë mûsø duomenø analizë parodë, jog paauglystëje liûdesio ir prislëgtumo jausmas stipriai susijæs su suicidiðkumu. 2.4.5.5 pav. Moksleiviai, kurie beveik kiekvienà savaitæ ir daþniau jautë liûdesá arba prislëgtumà Suicidiniai polinkiai. Atliktas tyrimas vienas pirmøjø bandymø ávertinti Lietuvos paaugliø suicidiniø polinkiø paplitimà bei pokyèius per ketverius metus ir nustatyti su paaugliø suicidiðkumo rodikliais susijusius veiksnius. 53 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

2. VISUOMENËS PSICHIKOS SVEIKATA LIETUVOJE Nustatyta, kad suicidiniai polinkiai bûdingi beveik 40 proc. vienuolikos, trylikos ir penkiolikos metø Lietuvos paaugliø (1994 m. 40 proc. 1998 m. 41 proc.). Beveik 10 proc. paaugliø bûdinga didelë suicido tikimybë (1994 m. 8,1 proc., 1998 m. 9,8 proc.). Palyginus ðiuos rodiklius su kitø ðaliø duomenimis, Lietuvos paaugliø suicidiðkumas yra didesnis. 1994 1998 m. bendras paaugliø suicidiniø polinkiø daþnis Lietuvoje padidëjo dël spartaus didelës suicido rizikos rodikliø augimo, ypaè dël pagausëjusiø paaugliø bandymø nusiþudyti: 1994 m. tokiø paaugliø buvo 0,9 proc., 1998 m. 1,8 procento. Didelë suicido tikimybë itin paplitusi tarp vienuolikmeèiø berniukø ir penkiolikmeèiø mergaièiø (2.4.5.6 pav.). Þiniasklaidos pateikiami saviþudybës pavyzdþiai paaugliams daþnai tampa sektino elgesio modeliu. Siekiant patikrinti ðià hipotezæ apie galimà suicido modeliavimo efektà moksleiviams, susipaþinusiems su ávairiø þiniasklaidos ðaltiniø pateikiama suicidine informacija, buvo pateiktas klausimas: Ar yra buvæ, kad pasakojimai ar apraðymai apie saviþudybæ bûtø tave labai sujaudinæ ir kada nors vëliau, kai tau buvo labai sunku, bûtum svarstæs irgi taip pat padaryti? Pasiþymintys suicidiniais polinkiais paaugliai statistiðkai patikimai daþniau negu tuo nepasiþymintys teigë, kad yra buvæ atvejø, kai tokie pasakojimai ar apraðymai juos labai sujaudino ir vëliau jie svarstë galimybæ pasielgti taip pat (2.4.5.7 pav.). 2.4.5.6 pav. Didelës suicido tikimybës paplitimas 2.4.5.7 pav. Moksleiviø, svarsèiusiø galimybæ pakartoti þiniasklaidoje pateiktà suicidiðkà elgesá, procentas priklausomai nuo jø suicidiniø polinkiø 1998 metais Saviþudybës, kaip gyvenimo normos, samprata vis labiau ásigali tarp paaugliø: 1994 m. teiginiui, kad þmogus gali laisvai pasirinkti saviþudybæ, pritarë 37 proc. apklaustø moksleiviø; 1998 m. poþiûris á saviþudybæ buvo dar labiau teigiamas tam pritarë 42 proc. moksleiviø. Suicidiniais polinkiais pasiþymintiems paaugliams, palyginti su neturinèiais ðiø polinkiø bendraamþiais, bûdingesni ðie psichosocialiniai ypatumai: bendravimo su tëvais sunkumai ir savitarpio supratimo bei paramos stoka; blogesnë integracija mokykloje; vieniðumas, nepasitenkinimo, prislëgtumo bûsena, blogesnis savo sveikatos vertinimas, psichosomatinio pobûdþio negalavimai; daþniau patiriamas smurtas; palankesnis poþiûris á saviþudybæ, kaip priimtinà iðeitá ið blogos padëties; artimøjø ar draugø suicidiðko elgesio pavyzdys. Á ðá faktà reikëtø atkreipti dëmesá planuojant ir ágyvendinant jaunø þmoniø saviþudybiø prevencijà. Ne tik tëvai bei mokytojai, bet ir þurnalistai dël galimo modeliavimo efekto turi jausti atsakomybæ uþ þiniasklaidoje gvildenamas saviþudybës temas. Apibendrinimas Pastaraisiais metais 20 proc. berniukø ir 31 proc. mergaièiø nesijauèia laimingi. Palyginus su ankstesniø (1994) metø duomenimis, ðis rodiklis yra pagerëjæs. Deja, lyginant kitø ðaliø rodiklius aiðkëja, kad Lietuvos moksleiviø psichikos sveikatos bûklë nepatenkinama. Mûsø ðalies vaikams ir paaugliams nustatoma daug psichikos sveikatos sutrikimø poþymiø: vieniðumo jausmas, depresija, stresas, mintys apie saviþudybæ. Lietuvos paaugliø suicidiðku- 54

mo rodikliai yra labai aukðti ir dar didëja nepalankia kryptimi, todël bûtina ðià problemà spræsti kompleksiðkai ir nedelsiant. Valstybë ir visuomenë turi labiau rûpintis vaikø ir jaunimo psichikos sveikatos stiprinimu. Literatûra 1. Zaborskis A., Makari J. Lietuvos moksleiviø gyvensena: raida 1994 1998 metais ir vertinimas tarptautiniu poþiûriu. Panevëþys, 2001. 136. 2. Zaborskis A., Þemaitienë N., Ðumskas L., Dirþytë A. Moksleiviø gyvenimo bûdas ir sveikata. Pasaulinës sveikatos organizacijos 1994 m. tarptautinës moksleiviø apklausos rezultatai. Vilnius, 1996. 124. 3. Baron P., Campbell T.L. Gender differences in the expression of depressive symptoms in middle adolescents: An extension of earlier findings. Adolescence. 1993. 4. Dixon S.L. Working with poeple in crisis, 2nd ed. Columbus, OH: Merrill. 1987. 5. Kaiser R.S. Depression in adolescent headache patients. Headache, 1992; 32 (7): 340 344. 6. King A., Wold B., Tudor Smith C., Harel Y. The Health of Youth. A cross national survey. Copenhagen: WHO, European Series No.69, 1996. 222. 7. King A.J.C., Boyce W.F., King M.A. Trends in the Health of Canadian Youth. Canada: Health Canada, 1999. 110. 8. Montgomery G.T. Headache characteristics among high school and university students. Headache, 1994; 34 (5): 247 256. 9. Portegijs P.J.M., Jeuken F.M.H., van der Horst F.G., Karaan H.F., et al. A troubled youth: Relations with somatization, depression and anxiety in adulhood. Family Practice. 1996. 10. Robinson J.P., Shaver P.R., Wringhtsman L.S. (Eds.) Measures of personality and social psychological attitudes. Toronto:Academic Press, 1991. 11. Stenberg R. In search of the human mind. 2 ed., Harcourt Brace College Publishers, 1998. 700. 12. WHO. Child Mental Health and Psychological Development. Geneva: World Health Organization, 1977. (Technical Report Series, No. 613). 2.5. Psichikos sveikatos prieþiûros sistemos evoliucija Lietuvoje. Psichikos sveikatos strategija ir jos ágyvendinimas. Þmoniø veiklos ir finansø iðtekliai 2.5.1. Ástatymai, jø papildomieji aktai, valstybinës programos. Moksliðkai pagrástos psichikos sveikatos strategijos rengimas D.Pûras Psichikos sveikatos prieþiûros sistemos tikslai ir uþdaviniai iðvardyti 1998 m. Seimo patvirtintoje Lietuvos sveikatos programoje ir 1999 m. Vyriausybës patvirtintoje Valstybinëje psichikos ligø profilaktikos programoje. Lietuvos sveikatos programoje numatyti ðie tikslai: 1. Iki 2005 m. stabilizuoti sergamumà psichikos ligomis. 2. Iki 2010 m. sumaþinti saviþudybiø paplitimà iki Europos ðaliø vidurkio, t.y. iki 25 ið 100 000 gyventojø. 3. Iki 2010 m. sumaþinti sergamumà alkoholinëmis psichozëmis iki 10 ið 100 000 gyventojø. Lietuvos sveikatos programoje numatyta, kad ðiems tikslams ágyvendinti bus steigiami savivaldybiø psichikos sveikatos centrai, finansuojamos ilgalaikës programos svarbiausioms psichikos sveikatos problemoms spræsti, t.y. maþinti girtavimo ir alkoholizmo paplitimà, vykdyti psichikos sutrikimø epidemiologijos tyrimus ir monitoringà, keisti visuomenës sociokultûrines nuostatas, mokyti jà áveikti krizes, vykdyti smurto, prievartos ir þalingø áproèiø prevencijà. Nors Valstybinëje psichikos ligø profilaktikos programoje deklaruojamas prioritetas nestacionarinëms paslaugoms, priartinanèioms pagalbà prie bendruomenës ir pirminio lygio sveikatos prieþiûros, iki ðiol maþai pakitæs paslaugø finansavimo mechanizmas palaiko daugiametæ tradicijà didþiausià lëðø psichikos sveikatos prieþiûrai dalá skirti psichiatrijos ligoninëms ir psichoneurologijos pensionatams (þr. 2.5.2 skirsná). Be jokios abejonës, didelis þingsnis á 55 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

2. VISUOMENËS PSICHIKOS SVEIKATA LIETUVOJE prieká buvo savivaldybiø psichikos sveikatos centrø steigimas ir veikla (plaèiau apie tai 2.5.3 skirsnyje). Ðiuo metu, planuojant antràjá ðiø itin svarbiø visuomenës psichikos sveikatai struktûrø plëtros etapà, reikia bendromis jëgomis patikslinti ðios plëtros strategijà siekiant efektyvesnës jø veiklos ir bendradarbiavimo su pirmine sveikatos prieþiûros grandimi, savivaldybiø socialinës rûpybos struktûromis, taip pat sudaryti galimybæ savivaldybiø psichikos sveikatos centrams teikti ávairias nestacionarines antrinio lygio paslaugas. Bûtent savivaldybiø psichikos sveikatos centrai turëtø tapti tikraisiais moderniosios visuomenës psichikos sveikatos idëjø ágyvendinimo centrais savivaldybëse bei apskrityse ir visais bûdais spartinti savo regione vangiai vykstanèius procesus daugelio nesunkiø psichikos ir elgesio sutrikimø atvejø diagnostikos ir gydymo perkëlimà á nespecializuotà pirminæ sveikatos prieþiûros grandá (bendrosios praktikos gydytojai, vidaus ligø gydytojai, pediatrai); átraukti visuomenës sveikatos centrus á visuomenës psichikos sveikatos stiprinimà ir nuolatiná procesø vertinimà (monitoringà); organizuoti visavertæ psichikos ligoniø reabilitacijà bendruomenëje, jø aprûpinimà darbu, uþimtumu, bûstu; siekti, kad stacionarinës psichiatrijos paslaugos bûtø teikiamos bendrojo profilio ligoninëse; vertinti gyventojø psichikos sveikatos prieþiûros poreikius. Tik tada, kai strateginiø sprendimø teisæ ið psichiatrijos ligoniniø perims struktûros, atsakanèios uþ bendruomenës psichikos sveikatà, psichikos sveikatos prieþiûros paslaugø rinkoje atsiras konkurencija, bus geriau tenkinami pacientø poreikiai. Vienas svarbiausiø psichikos sveikatos apsaugos reformos uþdaviniø, numatytø 1995 m. priimtame Psichikos sveikatos prieþiûros ástatyme, yra savivaldybiø psichikos sveikatos centrø tinklo kûrimas. Ðiuo metu daugelyje savivaldybiø jau ásteigti psichikos sveikatos centrai, veikiantys specialistø komandø principu. Juose visiems gyventojams prieinamà ambulatorinæ pagalbà teikia suaugusiøjø bei vaikø ir paaugliø psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai, psichikos sveikatos slaugytojai. Didëja, nors lëtokai, suaugusiøjø ir vaikø psichiatrijos lovø skaièius bendrojo profilio ligoninëse, taèiau daugelis stacionariniø psichiatrijos paslaugø kaip ir anksèiau teikiamos specializuotose psichiatrijos ligoninëse. Ðiuo metu, kai visais lygiais aktyviai svarstomi Lietuvos ligoniniø restruktûrizavimo klausimai, reikëtø svarstyti ir ávairius psichiatrijos stacionariniø paslaugø integravimo á bendrojo profilio ligoniniø tinklà variantus. Ðiuolaikiðkas, atitinkanèias tarptautinius standartus idëjas, susijusias su vaikø psichikos sveikatos prieþiûra, Lietuvoje bandoma nuosekliai ágyvendinti nuo 1990 metø, kai Sveikatos apsaugos ministerija ásteigë Vaiko raidos centrà (tuo metu vadintà Vaikø psichikos sveikatos centru), kurio svarbiausia misija buvo diegti naujà poþiûrá ir naujus metodus á vaikø psichikos, elgesio ir raidos sutrikimø gydymo, reabilitacijos bei prevencijos sistemà. Parengus naujà vaikø psichikos sveikatos prieþiûros ir vaikø raidos sutrikimø ankstyvosios reabilitacijos tarnybø modelá, 1996 m. Vyriausybë patvirtino Valstybinæ sutrikusio vystymosi vaikø sveikatos programà. Jà ágyvendinant Lietuvoje pradëtas kurti vaikø raidos sutrikimø ankstyvosios reabilitacijos tarnybø tinklas. Vaiko raidos centre, bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Socialinës pediatrijos ir vaikø psichiatrijos klinika, á klinikinæ praktikà ádiegta daugiau kaip 50 naujø Lietuvos medicinoje diagnostikos ir gydymo metodø. Parengtos ir sëkmingai vykdytos ið esmës naujos gydytojø bei kitø sveikatos prieþiûros specialistø prieðdiplominio ir podiplominio rengimo programos, kuriø tikslas specialistø komandos darbas bendruomenëje ir bendradarbiavimas su tëvais kaip lygiaverèiais partneriais. 2.5.2. Psichikos sveikatos prieþiûros finansavimas L. Murauskienë, H. Baubinas Remiantis apytiksliais duomenimis (nëra nuoseklaus bei visapusiðko duomenø kaupimo sistemos), galima teigti, kad 2001 m. maþø maþiausiai treèdalá viso psichikos sveikatos prieþiûros finansavimo sudarë valstybës biudþeto lëðos (apie 94 mln. Lt), o kitas dvi treèiàsias lëðø (daugiau negu 187 mln. Lt) skyrë privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF). 56

Kaip matyti 2.5.2.1 pav., didþiausià bendrøjø valstybës iðlaidø psichikos sveikatos prieþiûrai dalá sudarë PSDF iðlaidos atitinkamoms paslaugoms (áskaitant ambulatorines bei stacionarines). 30 proc. iðlaidø sudarë valstybës biudþeto lëðos valstybiniø psichiðkai neágaliø suaugusiøjø ir vaikø globos ástaigø iðlaikymui, beveik ketvirtadalis iðlaidø teko kompensuojamiesiems vaistams. Likusius 3 proc. sudarë Vidaus reikalø ministerijos, Kraðto apsaugos ministerijos, Valstybinës teismo psichiatrijos ir narkologijos tarnybos bei respublikiniø visuomenës organizacijø, vienijanèiø psichiðkai neágalius þmones ir teikianèiø jiems paslaugas, iðlaidos, padengtos valstybës biudþeto lëðomis. 2.5.2.2 pav. PSDF iðlaidos psichikos sveikatos prieþiûrai 1998 2001 metais (tûkst. litø) 2.5.2.1 pav. Valstybës iðlaidos psichikos sveikatai 2001 metais (procentais) Vertinant psichikos sveikatos prieþiûros finansavimo pokyèius pagal kità iðlaidø grupavimà (sudarant atskirà suaugusiøjø bei vaikø ankstyvosios reabilitacijos paslaugø finansavimo grupæ) galima teigti, kad nuo 1998 m. iki 2001 metø iðlaidø stacionarinëms paslaugoms apmokëti dalis ðiek tiek sumaþëjo nuo 60 iki 55 procentø (2.5.2.3 pav.). 2001 m., palyginti su 1998 metais, nuo 9 iki 19 proc. padidëjo PSDF iðlaidø dalis ambulatorinëms psichikos sveikatos prieþiûros paslaugoms, nuo 11 iki 16 proc. kompensuojamiesiems vaistams, nuo 9 iki 11 proc. stacionarinëms psichikos sveikatos prieþiûros paslaugoms. PSDF iðlaidos stacionarinëms psichikos sveikatos prieþiûros paslaugoms ir 1998 m., ir 2001 m. sudarë didþiausià visø PSDF iðlaidø psichikos sveikatos prieþiûrai dalá (2001 m. daugiau negu 90 mln. Lt). Antra pagal dydá iðlaidø grupë tai kompensuojamieji vaistai (daugiau kaip 98 mln. Lt 2001 metais). Nors 1998 2001 metais iðlaidos ambulatorinëms psichikos sveikatos prieþiûros paslaugoms, PSDF duomenimis, padidëjo du kartus, 2001 metais jos sudarë maþiau negu 26 mln. litø. 2.5.2.3 pav. 1998 2001 m. PSDF psichikos sveikatos prieþiûros iðlaidø struktûra (procentais) 2.5.2.4 pav. 2001m. PSDF iðlaidos psichikos sveikatos prieþiûros paslaugoms (procentais) 57 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

2. VISUOMENËS PSICHIKOS SVEIKATA LIETUVOJE Nagrinëjant PSDF iðlaidas psichikos sveikatos prieþiûros paslaugoms pastebima, kad 2001 metais daugiau kaip ¾ jø sudarë iðlaidos stacionariniam gydymui (2.5.2.4 pav.). 1999 metais pakito psichiatrijos stacionariniø paslaugø apmokëjimo sistema (buvo detalizuoti suaugusiøjø gydymo profiliai), todël ðiø paslaugø finansavimas, palyginti su 1998 metais, padidëjo 16 procentø. Didþiausià iðlaidø stacionariniø psichikos sveikatos prieþiûros paslaugø suaugusiems ligoniams dalá 2001 m. sudarë iðlaidos endogeniniø psichikos sutrikimø gydymo paslaugoms (II lygio). Joms teko beveik 60 proc. visø iðlaidø, dar 7 proc. jø sudarë iðlaidos pakartotinei hospitalizacijai, ðios sutrikimø grupës serganèiøjø psichikos ligomis ilgalaikiam gydymui (beveik 13 proc.), psichoaktyviøjø medþiagø sukeltos psichozës gydymui (9 proc.). Vaikø specializuotos psichikos sveikatos prieþiûros finansavimas 2001 metais sudarë apie 7,5 proc. visø iðlaidø specializuotoms asmens sveikatos prieþiûros paslaugoms. Skirtingai nuo suaugusiøjø psichikos sveikatos prieþiûros paslaugø finansavimo pokyèiø, vaikø specializuotos psichikos sveikatos prieþiûros finansavimas maþëja (ðias tendencijas daugiausia lemia pasikeitusi stacionariniø paslaugø apmokëjimo tvarka). Taigi, remiantis apytiksliais duomenimis, galima apskaièiuoti, kad 1998 metais vieno suaugusio Lietuvos gyventojo specializuotos psichikos sveikatos prieþiûros paslaugoms vidutiniðkai teko apie 26,6 Lt, vieno vaiko 9,7 Lt, o 2001 metais atitinkamai vienam suaugusiajam ðiø paslaugø teko uþ 30,4 Lt, vienam vaikui tik uþ 9,5 lito. Apibendrinimas 2001 m. ið valstybës biudþeto lëðø buvo skirta apie treèdalá visos psichikos sveikatos prieþiûros finansavimo apimties (apie 94 mln. Lt), kiti 2/3 iðlaidø buvo skirti ið Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lëðø (daugiau negu 187 mln. Lt). Psichikos sveikatos prieþiûros finansavimo didþiàjà dalá sudaro iðlaidos valstybiniø globos ástaigø suaugusiesiems ir vaikams su proto negalia iðlaikyti, kompensuojamiesiems vaistams bei stacionarinëms psichikos sveikatos prieþiûros paslaugoms apmokëti. Vaikø specializuotos psichikos sveikatos prieþiûros finansavimas, sudarydamas apie 7 proc. visø asmens sveikatos prieþiûros paslaugø iðlaidø specializuotos psichikos sveikatos srityje, skirtingai nuo finansavimo pokyèiø tendencijø suaugusiesiems, maþëja. 2.5.3. Psichikos sveikatos centrai V.Danilevièiûtë, O.Davidonienë Psichikos sveikatos prieþiûros reformos esminis bruoþas yra siekis priartinti psichikos sveikatos prieþiûrà prie gyventojø, atsiþvelgiant á realias valstybës galimybes teikti kokybiðkas kompleksines paslaugas asmenims, kuriø psichika sutrikusi. Vienas pirmøjø ir svarbiausias reformos þingsniø buvo psichikos sveikatos prieþiûros decentralizavimas. Ðá procesà sudarë keli etapai. Visø pirma buvo ákurti psichikos sveikatos centrai (PSC), nebeliko dideliø psichiatrijos poliklinikø. PSC priartino paslaugas prie gyventojø, kita vertus, tai darë nemaþà átakà destigmatizavimo procesui. Pirmieji PSC buvo ásteigti 1998 metais, todël nuo tada, atsiradus daugiau galimybiø, gerokai pagausëjo besikreipianèiøjø dël psichikos sveikatos problemø, ypaè dël depresijø. Ðiuo metu Lietuvoje veikia 61 psichikos sveikatos centras. Bûtina paminëti, kad dabartiniai PSC ið esmës skiriasi nuo psichiatrijos poliklinikø ar dispanseriø. Psichikos sveikatos centruose paslaugas teikia visa specialistø komanda, kurià sudaro gydytojai psichiatrai, medicinos psichologai, psichikos sveikatos slaugytojai ir socialiniai darbuotojai. Svarbu paminëti, kad PSC dirbantys psichiatrai teikia asmens sveikatos prieþiûros paslaugas suaugusiesiems, vaikams bei priklausomybës ligomis sergantiems asmenims. PSC specialistø aptarnaujamø gyventojø skaièiai tokie: gydytojas psichiatras aptarnauja 20 000 gyventojø, medicinos psichologui tenka 40 000, psichikos sveikatos slaugytojui 20 000, o socialiniam darbuotojui iki 25 000 gyventojø. Atsiþvelgiant á juridiná PSC statusà, dabartiniu metu jie gali bûti savarankiðki 58

arba veikti kaip pirminës sveikatos prieþiûros centro padaliniai. Ðiuo metu Lietuvoje yra 13 savarankiðkø psichikos sveikatos centrø. PSC specialistø veiklos nuostatai buvo patvirtinti 1999 03 09 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ásakymu Nr. 110. Psichikos sveikatos centrø gydytojai uþsiima ne tik gydomàja, bet ir prevencine veikla, taip pat propaguoja sveikà gyvensenà, ágyvendina ligø profilaktikos ir tausojimo bei ugdymo priemones. Psichiatrai yra PSC komandos lyderiai, kuriems tenka didþiausia atsakomybë uþ pacientus. Taèiau daugeliu atvejø lyderio pozicija gali keistis, kadangi bûtina atsiþvelgti á paciento poreikiø prioritetus. Pvz., jei vyrauja socialinës problemos, PSC komandoje lyderio pozicijas uþima socialinis darbuotojas. Prevencinë veikla vyksta ne tik PSC viduje ji aprëpia ir bendradarbiavimà su kitomis þinybomis bei nevyriausybinëmis organizacijomis. PSC psichiatrai uþsiima psichikos ligø prevencija kartu su vietos savivaldos vykdomosiomis institucijomis spræsdami psichikos sveikatos problemas, mokydami ir supaþindindami visuomenæ su psichikos ligø profilaktikos priemonëmis. Duomenys apie PSC darbuotojus pateikti 2.5.3.1 lentelëje. 2.5.3.1 lentelë. Psichikos sveikatos centrai 1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m. Psichikos sveikatos centrø sausio 1 d. sausio 1 d. sausio 1 d. sausio 1 d. skaièius 49 55 59 61 suaugusiøjø psichiatrai 102,25 105,5 117,25 123 Psichiatrijos specialistø skaièius Vaikø psichiatrai 26,25 36,0 39,0 40,36 slaugos specialistai 125,75 147,5 156,25 165,15 socialiniai darbuotojai 14,5 65,25 98 108,5 psichologai 3 26,5 57,25 66,6 narkologai 36,75 30,5 34,75 34,25 Narkologijos specialistø skaièius slaugos specialistai 22,25 44,5 39,75 40,85 socialiniai darbuotojai 6,5 20,5 23,0 25,8 psichologai 2,5 7 10,25 12,35 59 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

2. VISUOMENËS PSICHIKOS SVEIKATA LIETUVOJE PSO rekomenduoja á PSC komandà átraukti psichiatrus, klinikos psichologus, psichikos slaugytojus, socialinius darbuotojus ir uþimtumo terapeutus. Lietuvos PSC komandose nëra tik uþimtumo terapeutø. Bûtina pabrëþti, kad pagrindinë PSC komandos sudëtis ir veiklos pobûdis atitinka PSO rekomendacijas, pateiktas 2001 m. PSO ataskaitoje. Reikia paminëti, kad Lietuvoje dirbantys PSC psichikos sveikatos profesionalai turëtø labiau ásitraukti á prevenciná darbà. Atsiþvelgiant á Lietuvos gyventojø sergamumà bei ligotumà psichikos ligomis ir PSC komandø konkreèiø asmenø skaièiø, bûtina plëtoti BPG teikiamas paslaugas. Pagal PSO rekomendacijas, neurotinius, stresinius sutrikimus, priklausomybës ligas bei depresinius sutrikimus gali ir turi gydyti BPG. Lietuvoje bendrosios praktikos gydytojø pasirengimas psichiatrijos srityje nepakankamas, todël bûtina perþiûrëti ir papildyti BPG rengimo programas. Kita vertus, tobulinant pirminæ psichikos sveikatos prieþiûrà, bûtina stiprinti socialiniø darbuotojø bendradarbiavimà su kitø þinybø socialiniais darbuotojais. Apibendrinimas Savivaldybiø psichikos sveikatos centrø plëtra, vykstanti nuo 1997 metø, yra pats didþiausias Lietuvos psichikos sveikatos reformos laimëjimas, priartinantis psichikos sveikatos prieþiûrà prie bendrosios medicinos ir bendruomenës ir padedantis palaipsniui áveikti stiprias psichikos ligoniø stigmatizavimo ir diskriminavimo tradicijas. Bûtina tæsti vykstanèià psichikos sveikatos centrø plëtrà ieðkant kokybiðkai naujo ir efektyvesnio bendradarbiavimo su pirmine sveikatos prieþiûros grandimi, visuomenës sveikatos struktûromis, socialinës apsaugos ir ðvietimo paslaugø infrastruktûra. Siekiant realaus ambulatorinës pagalbos prioriteto savivaldybiø psichikos sveikatos centrø finansavimas ateityje turi sudaryti þymiai didesnæ dalá, negu dabar, bendro psichikos sveikatos prieþiûrai valstybëje skiriamo biudþeto. 2.5.4. Nevyriausybiniø organizacijø vaidmuo sprendþiant psichikos sveikatos problemas D. Migaliova Lietuvoje veikianèiø nevyriausybiniø organizacijø, susijusiø su psichikos sveikata, veiklos apþvalga Lietuvoje nevyriausybinës psichikos sveikatos paslaugø vartotojø organizacijos pradëtos steigti nuo 1989 metø. Iki to meto visa, kas buvo susijæ su psichikos sveikata, eiliniam Lietuvos pilieèiui ar paslaugø vartotojui buvo grieþtai uþdrausta tema. Kitokie þmonës ar jø ðeimø nariai visuomenëje buvo ávardijami kaip asocialûs, nevisaverèiai, nevertingi, pavojingi. Vadinamoji gera ðeima buvo ta, kuri augino visaverèius vaikus. Pirmoji nevyriausybinë organizacija Lietuvos sutrikusio intelekto þmoniø globos bendrija Viltis, áregistruota 1989 metais, suvienijo sutrikusios raidos asmenø tëvus, specialistus ir kitus suinteresuotus asmenis, kurie buvo pasirengæ gerinti þmoniø, kuriø raida ar psichika sutrikusi, gyvenimo kokybæ. Tik dël ðios organizacijos átakos Lietuva pirmoji ið visø posovietiniø valstybiø jau 1991 metais priëmë demokratiðkà Ðvietimo ástatymà ir panaikino nemokytino vaiko statusà. Ðiandien ði organizacija vienija 11 516 asmenø, jos regioniniai padaliniai áregistruoti 53 ðalies savivaldybëse. Antroji paslaugø vartotojø organizacija Lietuvos sutrikusios psichikos þmoniø globos bendrija áregistruota 1997 metais. Organizacija ëmësi aktyvios veiklos ir, bendradarbiaudama su psichikos sveikatos ástaigø specialistais, bando gerinti psichiatrijos klinikø darbà, organizuoti kokybiðkesná ir humaniðkesná gydymà, uþtikrinti sveikatos prieþiûros paslaugø prieinamumà pagal gyvenamàjà vietà, o svarbiausia maþinti socialinæ psichikos ligoniø atskirtá bei atsiþvelgti á þmogaus teises plaèiàja prasme. Organizacija vienija 880 nariø, jos regioniniai padaliniai veikia 17-oje savivaldybiø. 60

Treèioji nacionalinë organizacija Lietuvos ðeimø, kuriose yra psichikos ligoniø, bendrija Bûkime kartu ásikûrë 2000 metais ir vienija 191 asmená. Bendrijos veiklos sritis psichiðkai neágaliø asmenø socialinë integracija, darbo vietø steigimas bei saugaus bûsto programos. Ði organizacija labai aktyviai dirba socialiniø paslaugø teikimo srityje. Po 1997 m. sveikatos prieþiûros reformos, lëmusios paslaugø decentralizavimà, pradëti steigti pacientø klubai prie psichikos sveikatos centrø, psichiatrijos ligoninëse kuriamos paslaugø vartotojø organizacijos. Viena ið pirmøjø ir ðiandien labai sëkmingai dirbanèiø organizacijø klubas 13 ir Ko pelnë pripaþinimà ne tik Lietuvoje, bet ir uþsienyje. Ðis klubas áregistruotas 1997 metais, jame 50 nariø. Pagrindinis organizacijos tikslas skatinti psichiðkai neágaliø asmenø dalyvavimà visose gyvenimo srityse. 2002 metais ákurta Psichikos sveikatos paslaugø vartotojø organizacija, kuriai vadovauja ne ðeimos narys ar specialistas, bet þmogus, nugalëjæs savo ligà, iðmokæs jà kontroliuoti ir pajëgiantis padëti ne tik sau, bet ir kitiems. Ði organizacija sukëlë labai daug diskusijø ne tik tarp specialistø, bet ir tarp kitø nevyriausybiniø organizacijø. Èia ir atsiskleidë iki tol sëkmingai slepiamas poþiûris á raidos ar psichikos sveikatos sutrikimø turinèius asmenis. Amþinas konfliktas tarp specialistø, psichikos ligoniø ðeimø nariø ar globëjø ir paèiø paslaugø vartotojø tapo atviras. Kodël? Labai nesunku kalbëti APIE neágalø asmená, tartis ir spræsti, ko jam reikia, taèiau be galo sunku ir nepatogu kalbëtis SU PAÈIU asmeniu ar asmenimis, kuriems mes taip aktyviai organizuojame ávairias paslaugas ir pagalbà. Taigi Lietuvoje prasidëjo naujas etapas, kai psichikos sveikatos paslaugø vartotojai patys ryþosi pasakyti, kokiø paslaugø, ið kur ir kokia forma jie norëtø gauti. Antra vertus, ir Lietuvos nevyriausybinës organizacijos, ir profesionalai turi mokytis kitaip bendrauti su þmonëmis, dël kuriø jie dirba. Dalytis atsakomybe, nepaþeidþiant në vienos pusës kompetencijos ir teisiø, yra labai nelengvas uþdavinys. Todël kalbant apie sutrikusios raidos ar psichikos asmenis ir jiems atstovaujanèias organizacijas, reikëtø susitarti, koks gi pagrindinis mûsø tikslas. Nevyriausybinëms organizacijoms pavyko sutarti dël vieno dalyko visa pagalba turi bûti kuo labiau priartinta prie þmogaus; ji turi bûti teikiama bendruomenëje; neágalus asmuo turi teisæ rinktis; á pagalbos ar paslaugø teikëjus turi bûti átraukiama neágaliojo ðeima ir jis pats. 61 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

2. VISUOMENËS PSICHIKOS SVEIKATA LIETUVOJE NVO veikla teikiant paslaugas bei bendradarbiavimas su valdþios institucijomis NVO aktyvios veiklos dëka nuo 2000 metø ðalyje pradëti steigti dienos uþimtumo centrai bendruomenëse. Ðiandien jie jau ne retenybë. Aiðku, jø poreikis kur kas didesnis, bet gerø pavyzdþiø jau pakanka. Lietuvoje gyvena 27 167 asmenys, pripaþinti psichikos invalidais (Valstybinio psichikos sveikatos centro 2001m. duomenys), ið jø 5106 suaugusieji ir 640 vaikø gyvena psichoneurologijos pensionatuose ir naudojasi centralizuotos sistemos paslaugomis (Socialiniø paslaugø ir audito departamento prie SADM 2002 m. duomenys). Vadinasi, 21 421 sutrikusios raidos ar psichikos asmuo turi teorinæ galimybæ naudotis, o daugelis ið jø jau naudojasi bendruomeninëmis paslaugomis. Socialinës apsaugos ir darbo ministerija ir Invalidø reikalø taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, vykdydamos valstybinæ invalidø socialinës integracijos programà, bendruomeniniø paslaugø plëtrai 2001 metais skyrë 3 709 000 litø. Ðios lëðos per NVO, dirbanèias psichikos sveikatos paslaugø srityje, buvo panaudotos prevencijos, ugdymo, uþimtumo ir kitoms socialinëms programoms ágyvendinti savivaldybëse ir sudarë 18,21 proc. bendro valstybinës programos biudþeto (2002 m. Invalidø reikalø tarybos sekretoriato duomenys). Nacionalinës neágaliøjø socialinës integracijos programos, kurioje dalyvauja valstybinës institucijos bei apskrièiø, savivaldybiø ir neágaliøjø organizacijos, vykdymà koordinuoja Lietuvos invalidø reikalø taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, atsakinga uþ medicininæ, profesinæ ir socialinæ neágaliøjø reabilitacijà bei integracijà. Taryba kartu su nevyriausybinëmis organizacijomis padeda Vyriausybei formuoti neágaliøjø socialinës integracijos politikà, rengti ástatymus ir jø papildomuosius aktus, konkurso bûdu atrenka atitinkanèias minëtos programos reikalavimus, finansuojamas ið valstybës biudþeto neágaliøjø visuomeniniø organizacijø programas, kontroliuoja jø ágyvendinimà bei tikslingà biudþeto lëðø naudojimà. Invalidø reikalø tarybos sekretoriato pastangomis nevyriausybinës organizacijos tapo visavertëmis socialiniø paslaugø pardavimo partnerëmis, tam tikra prasme konkuruojanèiomis su valstybës siûlomomis paslaugomis. Valstybës mastu tai labai nedidelës lëðos, bet dirbant kartu su savivaldybëmis bei kitais Lietuvos ir tarptautiniais fondais jos dvigubëja projektus ágyvendinant, o neretai ir patrigubëja. Kadangi daugelis uþsienio fondø ar organizacijø remia tik pilietines iniciatyvas, tai reiðkia, kad vartotojø organizacijos yra ne tik reikalautojai, bet ir solidûs valstybiniø institucijø socialiniai partneriai. Prie kryptingos nevyriausybiniø organizacijø veiklos nemaþai prisidëjo ir tarptautinës organizacijos. Viena jø Þenevos psichiatrijos iniciatyva (Geneva Initiative on Psychiatry), skatinanti pilieèiø iniciatyvumà ir aktyvesná visuomenës dalyvavimà sprendþiant problemas (tarp jø ir psichikos sveikatos), 2001 m. vasarà ákûrë regioniná biurà, kurio veikla skirta Lietuvai ir NVS ðalims, áskaitant ir Rusijos Federacijà. Suprantama, jog toks faktas byloja apie mûsø ðalies pasiekimus minëtoje srityje. Ðiandien dar neturime tiksliø duomenø, kiek lëðø psichikos sveikatos paslaugoms Lietuva gavo per NVO. Kitas labai svarbus ekonomikos veiksnys yra tai, kad psichikos sveikatos paslaugø vartotojø organizacijose dirba labai daug savanoriø, todël sumaþëja bendruomeniniø paslaugø lëðos, paslaugos tampa prieinamesnës, atviresnës, kinta jø pobûdis ir pan. Á ðiuos procesus ásitraukiantys bendruomenës gyventojai susipaþásta su kitokiais negu visi þmonëmis, todël maþëja paslapèiø ir mitø. Dar viena puiki galimybë NVO dalyvauti humanizuojant psichikos sveikatos paslaugas yra savivaldybiø bendruomenës sveikatos fondø finansuojami projektai. Kiekvienos savivaldybës prioritetai gerokai skiriasi, bet jeigu NVO pajëgia dalyvauti konkursuose, tai, kaip rodo rajonø statistikos duomenys, psichikos sveikatos projektai yra pakankamai paklausûs. Remiantis esamais duomenimis, vietos sveikatos fondai daugiausia finansuoja trumpalaikius prevencinius, mokomuosius, konsultacinius 62

projektus, skirtus rizikos grupiø ar priklausomybës ligomis sergantiems asmenims. Tik nacionalinës organizacijos sugeba susitarti su vietine valdþia dël ilgalaikiø projektø finansavimo. Opi problema, kurià sprendþiant turëtø dalyvauti NVO, yra psichikos sutrikimø turinèiø þmoniø invalidumo nustatymo procedûra bei kriterijai. Ðiuo metu psichikos sveikatos sutrikimø atvejais plaèiai taikoma medicininë invalidumo nustatymo metodika visiðkai netinkama, nes neatsiþvelgiama á realias þmogaus galimybes ásidarbinti, sukurti ðeimà, atlikti ávairias socialines funkcijas bendruomenëje. NVO problemos bei galimybës Nors esama gerø pasiekimø, turime pripaþinti nemalonø faktà, kad mûsø ðalyje poþiûris á NVO kinta labai lëtai. Galima manyti, kad tai konkurencijos baimë, bet atrodo, jog esama ir kitø prieþasèiø. Viena jø nuomonë, esà nespecialistai negali, nemoka ir neturi teisës dalyvauti psichikos sveikatos paslaugø organizavimo ir teikimo rinkoje. Antra, maþiau priklausomi ir laisvi pilieèiai tampa pavojingi valdþiai, nes valdþia (plaèiàja prasme) nelinkusi ar dar nepasirengusi atsitraukti, perduoti kai kuriø atsakomybiø kartu su resursais pilieèiams, tiksliau treèiajam sektoriui. Sena kaip pasaulis tiesa byloja, kad aktyvi ir brandi visuomenë pajëgia savarankiðkai tvarkytis, priimti sprendimus ir atsakyti uþ savo veiksmus, tenkinti savo poreikius ir tapti vis maþiau priklausoma nuo valdþios bei jos skirstomø finansø, todël ji kelia grësmæ vyraujanèios valdþios pozicijoms. Pilieèiai daro vis didesnæ átakà politikai savo finansais ir stumia á kampà valstybiná monopolá. Pasaulio praktika rodo, jog ekonomikà ir finansus geriausiai administruoja privatûs valdytojai, o valdþiai belieka reguliuoti sutartis, priþiûrëti, kad viena pusë nepiktnaudþiautø kitos stiprybëmis ar silpnybëmis, daryti politinius sprendimus, padedanèius reguliuoti tarpusavio santykius. Ðiandien NVO ir valstybë priartëjo prie kryþkelës. Beliko susitarti dël atsakomybës, esminiuose dalykuose ieðkoti panaðumo, o ne skirtumø ir pradëti vadovautis socialinës partnerystës principais. Apibendrinimas 1989 2002 metais nevyriausybinës organizacijos, dirbanèios psichikos sveikatos srityje (Lietuvos sutrikusio intelekto þmoniø globos bendrija Viltis, Lietuvos sutrikusios psichikos þmoniø globos bendrija, Lietuvos ðeimø, turinèiø psichikos ligoniø, bendrija Bûkime kartu, pacientø klubai prie psichikos sveikatos centrø, Psichikos sveikatos paslaugø vartotojø organizacija), pradëjo aktyvià veiklà, siekdamos maksimaliai priartinti visà pagalbà prie þmogaus, ðià pagalbà organizuodamos bendruomenëje, uþtikrindamos þmonëms su negalia teisæ rinktis, á pagalbos ar paslaugø teikëjø ratà átraukdamos ðeimà ir paèius neágaliuosius. Ið daugiau negu 27 tûkst. psichikos invalidais pripaþintø asmenø beveik 6 tûkst. gyvena psichoneurologiniuose pensionatuose, kuriems iðlaikyti valstybë skiria daugiau kaip 90 mln. litø per metus. Likusieji turi teorinæ galimybæ naudotis arba naudojasi bendruomeninëmis paslaugomis. Ðias paslaugoms skiriamas lëðas, pritraukiant papildomà finansavimà ið savivaldybiø sveikatos fondø, kitø Lietuvos bei tarptautiniø fondø, nevyriausybinës organizacijos panaudoja neágaliøjø problemoms spræsti, jø socialinei integracijai. Nevyriausybinës organizacijos, dirbanèios psichikos sveikatos srityje ir uþtikrinanèios bendruomeniniø paslaugø iðlaidø maþëjimà, jø prieinamumà, skatindamos laipsniðkà perëjimà nuo medicininio prie pedagoginio-socialinio modelio, pelnytai tampa rimtais valstybiniø institucijø socialiniais partneriais. 2.6. Psichikos sveikatos problemø sprendimo bûdai: Europos Sàjungos ir Pasaulio sveikatos organizacijos nuostatø ágyvendinimo Lietuvoje rekomendacijos D.Pûras Valstybës psichikos sveikatos strategija turi tapti visø svarbiausia valstybës raidos strateginiø krypèiø sudëtine dalimi planuojant ávairiø 63 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

2. VISUOMENËS PSICHIKOS SVEIKATA LIETUVOJE ûkio ðakø, miestø ir kaimo plëtros, ðvietimo bei socialinës apsaugos infrastruktûrà, turi bûti ávertinama priimamø sprendimø átaka visuomenës psichikos sveikatai. Visuomenës psichikos sveikatos klausimai turi bûti átraukiami plëtojant veiklà ir darant sprendimus ðiose srityse: Vieðojoje politikoje (ádarbinimas, ðvietimas, aprûpinimas bûstu, aplinkos apsauga, lygios galimybës); Visuose sveikatos ir socialinës apsaugos infrastruktûros komponentuose (pirminë sveikatos prieþiûra, specializuotos psichikos sveikatos prieþiûros paslaugos, socialinës paslaugos, tarpsektorinis tarnybø veiklos koordinavimas); Aptarnavimo infrastruktûroje (psichikos sveikatos monitoringas, taikomieji moksliniai psichikos sveikatos tyrimai, NVO veikla); Teisinës bazës, finansavimo, informacinës duomenø bazës kûrimo srityse. Iki ðiol vyravo tradicinë nuostata, kad psichikos sveikatos klausimais turi rûpintis vien psichikos sveikatos specialistai (pirmiausia psichiatrai), teikiantys stacionarines arba ambulatorines paslaugas gyventojams, kuriø psichika sutrikusi. Ðiandien ðias nuostatas privalome perþiûrëti ir, nemaþindami dëmesio bei lëðø psichiatrijos paslaugoms, turime suvokti, kad vien specializuotomis, juo labiau teikiamomis stacionaruose paslaugomis niekada neiðspræsime visuomenës psichikos sveikatos problemø, jei nepradësime tinkamai naudoti bendruomenëje, pirminëje sveikatos prieþiûros grandyje, socialiniø paslaugø infrastruktûroje, ðvietimo sistemoje, darbovietëse esanèiø didþiuliø apsauginiø (prevenciniø) iðtekliø. Iðsivysèiusiø pasaulio valstybiø daugiametë patirtis rodo, kad net labai gerai veikianti psichikos sveikatos prieþiûros paslaugø sistema tegali suteikti kokybiðkas paslaugas maþdaug 10 procentø asmenø, kuriø psichika, elgesys ir emocijos sutrikæ. Pirmenybæ gauti ðias specializuotø psichikos sveikatos tarnybø (ir nestacionariniø, ir stacionariniø) paslaugas turi sergantieji sunkiomis psichikos ligomis. Tuo tarpu absoliuti dauguma suaugusiøjø ir vaikø, negaluojanèiø dël tokiø sutrikimø kaip reakcija á stresà, nerimo sutrikimas, adaptacijos reakcijos, depresija ir kt. turi gauti reikiamà pagalbà pirminëje sveikatos prieþiûros grandyje bendrosios praktikos gydytojo institucijoje. Specializuotos psichikos sveikatos prieþiûros struktûros, pvz., savivaldybiø psichikos sveikatos centrai, turëtø konsultuoti pirminës sveikatos prieþiûros grandies specialistus, mokyklas, darbovietes, socialiniø paslaugø infrastruktûrà, o psichikos sveikatos prieþiûros paslaugas teikti tik esant ypatingiems klinikiniams atvejams. 2001 metø pabaigoje PSO paskelbë metø sveikatos ataskaità, skirtà psichikos sveikatai. Kaip niekada aiðkiai ir nedviprasmiðkai iðvardytos svarbiausios gairës. Þinodami, jog PSO yra itin átakinga organizacija, turime padaryti viskà, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybë atkreiptø ypatingà dëmesá á PSO rekomendacijø vykdymà. Aptarsime, kokios problemos Lietuvoje kliudo ágyvendinti ðias PSO rekomendacijas I. Teikti pirminio lygio ástaigose pagalbà. Kalbant apie ðià rekomendacijà, reikia ið esmës perþiûrëti bendrosios praktikos gydytojø funkcijas ir santykius su psichikos sveikatos centrais dël ambulatorinës pagalbos psichikos ir elgesio sutrikimø turintiems asmenims paslaugø. Uþsienio ekspertø nuomone, tvirtindami, kad sukûrëme pirminio lygio struktûras psichikos problemoms spræsti, didiname problemà. Psichikos sveikatos centrø veikla ið esmës yra skirta ávairioms antrinio lygio nestacionarinëms paslaugoms plëtoti (deja, bûtent tokiø paslaugø jiems ðiuo metu neleidþiama teikti), o didelë dalis ðiuo metu jø vykdomos klinikinës veiklos turi palaipsniui pereiti gerai parengtø bendrosios praktikos gydytojø kompetencijai. Pirminës sveikatos prieþiûros specialistai bendrosios praktikos, vidaus ligø gydytojai, pediatrai privalo turëti pakankamai þiniø bei ágûdþiø diagnozuoti ir gydyti asmenis, turinèius plaèiai paplitusiø psichikos ir elgesio sutrikimø (visø pirma depresija, nerimo sutrikimas, vaikø raidos ir elgesio sutrikimai, neuroziniai, somatoforminiai ir stresiniai sutrikimai). To sie- 64

kiant reikia ið esmës perþiûrëti bendrosios praktikos gydytojø, pediatrø ir vidaus ligø gydytojø podiplominio mokymo programas ir ypaè daug dëmesio skirti profesionalaus bendravimo ágûdþiø formavimui, streso sukeliamø ir kitø emociniø bei elgesio sutrikimø diagnostikai ir gydymui, ðeimø konsultavimo pagrindams. Bendradarbiaudami su savivaldybiø psichikos sveikatos centrais, pirminës sveikatos prieþiûros specialistai turëtø bûti visapusiðkai jø konsultuojami. Bûtina skatinti spartesnæ savivaldybiø psichikos sveikatos centrø plëtrà: suteikti ðioms ástaigoms teisæ teikti ávairias nestacionarines paslaugas (dienos stacionaro, nakties stacionaro, ambulatorinës psichoterapijos, psichikos ligoniø psichosocialinës reabilitacijos bendruomenëje) ir sudaryti sàlygas apmokëti ðias paslaugas kaip antrinio lygio sveikatos prieþiûros arba kaip socialines paslaugas. II. Psichotropiniai vaistai turi bûti prieinami. Aptardami antràjà rekomendacijà, galime tvirtinti, kad psichotropiniai vaistai prieinami tiems Lietuvos gyventojams, kuriems jø labiausiai reikia. Pastaruoju metu Lietuvoje daug diskutuojama dël psichotropiniø medikamentø skyrimo ir jø kompensavimo. Be abejonës, turi bûti galimybë skirti psichikos ligoniams kompensuojamuosius psichotropinius preparatus, taèiau tai visus ðio proceso dalyvius ápareigoja itin ekonomiðkai naudoti ribotus iðteklius ir nepiktnaudþiauti ðia galimybe, pvz., gydytojai privalo bûti pakankamai kompetentingi spræsti, kada reikia skirti medikamentiná gydymà, o kada nebûtina. Þinant, kaip paplitusios bejëgiðkumo bei nusivylimo savimi ir aplinka nuostatos sveikojoje visuomenëje, Lietuvoje nereikëtø pernelyg sureikðminti medikamentinio gydymo vaidmens sprendþiant visuomenës psichikos sveikatos problemas. Bûtø didelë klaida, jei nebe pirmà kartà biomedicininiais metodais bandytume spræsti tai, kas visø pirma yra visuomenës sveikatos bei socialinës problemos. Sveikatos apsaugos ministerija, vykdydama sveikatos prieþiûros paslaugø plëtros politikà, neturëtø pamirðti nemedikamentiniø gydymo metodø ir rûpintis ne vien vaistø politika, bet ir psichosocialiniø gydymo bei reabilitacijos metodø reglamentavimu ir plëtra. III. Teikti pagalbà bendruomenei IV. Ðviesti visuomenæ. Laikas pradëti esmines permainas, reikalingas PSO rekomendacijoms vykdyti. Ðiuo metu nëra jokiø galimybiø teikti (apmokëti) kompleksines psichosocialinës reabilitacijos paslaugas psichikos ligoniams bendruomenëje, net neaiðku, kuris sektorius sveikatos ar socialinës apsaugos uþ tai atsakingas. Abi sistemos sveikatos ir socialinës apsaugos turi prisiimti vienodà atsakomybæ uþ ðias svarbias paslaugas, ið esmës priklausanèias joms abiem. PSO rekomendacija teikti didþiàjà psichikos sveikatos prieþiûros paslaugø dalá bendruomenëje yra didþiausias iððûkis visø pokomunistiniø valstybiø, taip pat ir Lietuvos psichikos sveikatos prieþiûros sistemos reformai. Nemenkindami vykstanèiø permainø ir bendrø pastangø, turime pripaþinti, kad daugiausia lëðø psichikos sveikatos prieþiûros paslaugoms skiriama siekiant uþtikrinti tradiciniø ðios sistemos ástaigø psichoneurologijos pensionatø, priklausanèiø socialinës apsaugos sistemai, ir psichiatrijos ligoniniø, priklausanèiø sveikatos prieþiûros sistemai, finansavimà. Suvokus ribotas valstybës galimybes gerinti paslaugø finansavimo apimtis, anksèiau ar vëliau teks restruktûrizuoti dabar teikiamø paslaugø sistemà ir ágyvendinti esminá principà, pagal kurá prioritetinëmis laikomos paslaugos, teikiamos maþiausiai varþanèioje aplinkoje ir pagal gyvenamàjà vietà. Ðtai kodël prasidëjusi psichikos sveikatos prieþiûros paslaugø integracija á bendràjà medicinà ir bendruomenës lygá neturi apsiriboti vien ambulatoriniø paslaugø teikimu. PSO rekomenduoja kuo daugiau psichiatrijos stacionariniø paslaugø teikti bendrojo profilio ligoninëse. Valstybëms PSO narëms primenama, kad atskiros ástaigos psichikos ligoniams psichoneurologijos pensionatai ar didelës psichiatrijos ligoninës yra tolimos praeities reliktas ir rodo ásiðaknijusià ir nebeatitinkanèià laikotarpio reikalavimø psichikos ligoniø 65 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

2. VISUOMENËS PSICHIKOS SVEIKATA LIETUVOJE stigmatizacijos tradicijà. Rengiant ir ágyvendinant ligoniniø restruktûrizavimo planus, bûtina vis labiau atsiþvelgti á ðias rekomendacijas. Be abejo, tokiai reformai reikalingi politiniai sprendimai ir gana ilgas pereinamasis laikotarpis, taèiau aiðku viena kuo ilgiau atidëliosime esminius sprendimus, tuo sunkiau bus ir tuo brangiau kainuos juos vëliau ágyvendinti. Plëtojant sveikatos prieþiûros paslaugas bendrojoje medicinoje, psichikos sveikatos diegimas á bendrojo profilio ligoniniø tinklà padëtø spræsti dar vienà labai opià problemà. Uþsienio valstybiø patirtis ir Lietuvoje atlikti tyrimai (G. Daubaras, 2001) rodo labai didelá psichikos sutrikimø paplitimà tarp serganèiøjø somatinëmis ligomis. Per didelis gydytojø ir ligoniø susiþavëjimas naujausiomis, brangiai kainuojanèiomis somatiniø ligø diagnostikos ir gydymo technologijomis sukelia piktnaudþiavimo ðiomis technologijomis ir nepagrásto psichosocialinës kilmës sutrikimø medikalizavimo tikimybæ. Uþsienyje seniai taikomø koncepcijø konsultacinës ryðio psichiatrijos (consultation liaison psychiatry) ir medicininës psichiatrijos diegimas á Lietuvos ambulatorinës ir stacionarinës medicinos praktikà leistø efektyviau panaudoti visai sveikatos prieþiûrai skiriamus finansinius ir þmoniø veiklos iðteklius. PSO rekomenduoja, kad penki svarbiausi ir bûtini kompleksinio psichikos ligoniø gydymo ir reabilitacijos komponentai bûtø ðie: farmakoterapija, psichoterapija, bendruomenës lygio psichosocialinë reabilitacija, aprûpinimas darbu ar uþimtumu, aprûpinimas bûstu. Iki ðiol Lietuvos psichikos sveikatos prieþiûros sistemoje pakankamai dëmesio buvo skiriama vienam ið komponentø farmakoterapijai; likusieji keturi ne maþiau svarbûs komponentai iki ðiol laukia politiniø sprendimø, kad bûtø galima tinkamai juos plëtoti. Ðiems seniai laukiamiems sprendimams reikia politinio ryþto ir tarpsektorinio bendradarbiavimo, visø pirma darnios Sveikatos apsaugos ministerijos ir Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos partnerystës. Tai reiðkia, kad Socialinës apsaugos ir darbo ministerija turi prisiimti didelæ dalá atsakomybës uþ tai, kad psichikos ligoniams bûtø uþtikrinta galimybë oriai ir savarankiðkai gyventi bendruomenëje, jauèiantis visaverèiais jos nariais. Uþuot investavus, kaip iki ðiol buvo iðtisus deðimtmeèius, á izoliuotas nuo bendruomenës ástaigas, kuriose buvo uþdaromi blogesnës kokybës, nebeperspektyvûs pilieèiai, atëjo laikas keisti socialinës politikos ir finansavimo prioritetus tam, kad visose savivaldybëse bûtø teikiamas bendruomeniniø psichosocialiniø paslaugø kompleksas moderni centralizuotø psichoneurologijos pensionatø alternatyva. Ðiuo metu rengiamasi pradëti antràjá Valstybinës invalidø integracijos programos etapà. Parengtas nacionalinës neágaliøjø socialinës integracijos programos projektas, kuriame numatyta nemaþa veiklos krypèiø, apimanèiø psichiðkai neágaliø asmenø reabilitacijà bendruomenës lygiu. Vaikø psichikos sveikatos prieþiûros strategija turi ið esmës keistis. Pirmenybæ reikia teikti efektyvioms ir kokybiðkoms specialistø komandos paslaugoms bei solidþioms, gerai finansuojamoms prevencijos programoms. Vaikø psichikos sveikatos prieþiûra turi bûti skirta ne tik esamø sutrikimø simptomams maþinti, kiek specialistø darbui su vaikais, ðeimomis ir bendruomene, vaikø ir tëvø psichologinio atsparumo stiprinimui, tëvø, auginanèiø vaikus, kompetencijos didinimui. Turi bûti áveikta tradicija nuolat diskriminuoti vaikø psichikos sveikatos prieþiûros paslaugas, kurios sveikatos draudimo sistemai atrodo nepakankamai mediciniðkos, kad jas galima bûtø deramai apmokëti (biudþetinis finansavimas tam netinka, kadangi pagal ástatymus ðias, kaip ir visas kitas sveikatos prieþiûros ástaigø paslaugas, turi apmokëti ligoniø kasos). Bet kokiu atveju nebegalima toleruoti to, kad vienai ið opiausiø ðiandienos Lietuvos problemø vaikø psichikos sveikatos prieþiûrai jau keleri metai ið eilës skiriama vis maþiau lëðø. Pastaruoju metu Socialinës apsaugos ir darbo ministerija ëmësi puikios iniciatyvos koordinuoti keliø ministerijø, besirûpinanèiø vaikø 66

teisëmis, veiklà. Reikia tikëtis, kad po ilgø laukimo metø efektyvios socialiniø darbuotojø ir kitø specialistø paslaugos sudarys prielaidas dirbti prevenciná, konsultaciná ir terapiná darbà su gausiomis Lietuvos ðeimomis, kurios ne dël savo kaltës nesusitvarko su jas iðtikusiomis krizëmis ir palaipsniui praranda gebëjimà kompetentingai auginti vaikus. Uþuot moralizavæ ir represavæ tokius tëvus ir motinas, pirmà kartà valstybës istorijoje privalome pradëti teikti ðiems þmonëms pagalbà taip, kaip ji teikiama visame pasaulyje. Suprantama, kad ðiam procesui labai reikia bendruomenës paramos, solidarumo ir gerø norø siekiant maþinti vis dar labai paplitusià visuomenëje nuostatà netoleruoti pilieèiø, kuriems dël skurdo ir naujø rinkos ekonomikos reikalavimø sunkiau prisitaikyti ir vykdyti tëvø pareigas. Siekiant vykdyti devintàjà rekomendacijà, bûtina áveikti didelæ kliûtá priversti patikëti uþ visuomenës sveikatà atsakingas struktûras, kad jos atsako ne tik uþ fizinës, bet ir uþ psichosocialinës aplinkos monitoringà bei visuomenës psichikos sveikatà. Psichikos sveikatos strategijos svorio centrà perkelti á bendruomenës lygá bus galima tik tada, kai psichikos sveikata taps svarbiu ir integruotu visuomenës sveikatos strategijos komponentu, kai nebeliks ilgametës ir neatitinkanèios laikotarpio reikalavimø tradicijos visuomenës sveikatos tarnybos veiklà apriboti vien fizinës aplinkos rizikos veiksniø prevencija bei monitoringu. Su strateginiais sprendimais susijæs ir deðimtosios rekomendacijos vykdymas iki ðiol valstybë nefinansavo psichikos sveikatos ir jos sutrikimø moksliniø tyrimø. Efektyvi psichikos sveikatos reforma negali vykti be nuodugniø moksliniø tyrimø, apimanèiø psichikos ir elgesio sutrikimø paplitimo, pacientø poreikiø, paslaugø efektyvumo, paèios psichikos sveikatos prieþiûros sistemos ir joje vykstanèiø permainø analizæ. Tokiems tyrimams reikalingas solidus mokslo potencialas, todël pats laikas aukðèiausiu lygiu svarstyti galimybæ ásteigti moksliná visuomenës psichikos sveikatos problemø tyrimo institutà. Rekomendacijos Ágyvendinant PSO rekomendacijas Lietuvoje, bûtini nauji þingsniai psichikos sveikatos prieþiûros reformai tæsti. 1. Seimas, leisdamas teisës aktus, turi atsiþvelgti á galimà jø poveiká visuomenës psichikos sveikatai. 2. Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Kauno medicinos universiteto ir Vilniaus universiteto atstovais turi perþiûrëti bendrosios praktikos gydytojø rengimo programas ir skirti gerokai daugiau dëmesio profesionalaus bendravimo ágûdþiø mokymui, darbo komandoje ágûdþiø ugdymui, daþniausiai pasitaikanèiø suaugusiøjø bei vaikø elgesio ir psichikos sutrikimø ankstyvajai diagnostikai ir ambulatoriniam gydymui. Prieðdiplominio ir podiplominio visø sveikatos prieþiûros specialistø rengimo programose reikia daugiau dëmesio skirti visuomenës psichikos sveikatos, klinikinës psichologijos ir psichiatrijos dalykams, siekiant pereiti nuo ilgus metus vyravusios biomedicininës paradigmos prie holistinës ir biopsichosocialinës paradigmos. 3. Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Privalomojo sveikatos draudimo taryba ir Valstybine ligoniø kasa turi iðanalizuoti ambulatorinës pagalbos savivaldybiø ásteigtuose psichikos sveikatos centruose ketveriø metø patirtá ir pateikti konkreèias rekomendacijas dël psichikos sveikatos centrø funkcijø, partnerystës su BPG institucija, galimybiø teikti paslaugas, ðiuo metu priskiriamas antriniam sveikatos prieþiûros lygiui. 4. Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Privalomojo sveikatos draudimo taryba ir Valstybine ligoniø kasa turi numatyti priemones, kurios leistø sparèiau plëtoti priklausomybës nuo narkotikø ir kitø psichoaktyviø medþiagø gydymo ir reabilitacijos paslaugas pirminës sveikatos prieþiûros lygiu. 5. Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Socialinës apsaugos ir darbo ministerija turi pateikti konkreèiø ástatymø papildomøjø teisës aktø paketà, kuriuo remiantis bûtø galima pradëti 67 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

2. VISUOMENËS PSICHIKOS SVEIKATA LIETUVOJE kompleksiniø paslaugø psichiðkai neágaliems asmenims deinstitucionalizacijos procesà. Abi ministerijos turi parengti ir pradëti diegti psichosocialinës reabilitacijos paslaugø psichikos ligoniams teikimo ir apmokëjimo mechanizmà, kuriuo sudarytø alternatyvà vienintelei iki ðiol taikomai priemonei ligoniø siuntimui á psichoneurologijos pensionatus. Tam tikslui neatidëliojant turi bûti priimti bendri sprendimai dël ambulatoriniø ir dienos stacionaro paslaugø, kaip nuolatinës psichikos ligoniø globos institucijoje ir psichiatrijos stacionaruose alternatyvos, apraðymo, patvirtinimo ir ákainojimo. 6. Sveikatos apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su Valstybine ligoniø kasa, turi skubiai patvirtinti 2000 metais detalizuotø ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintø vaikø psichiatrijos ir psichoterapijos bei vaikø raidos sutrikimø ankstyvosios reabilitacijos paslaugø ákainius ir 2002 m. inicijuoti jø teikimà ir apmokëjimà tam skirtose tarnybose. Vaikø ir paaugliø psichikos sveikatos prieþiûros paslaugø plëtra turi bûti pripaþinta prioritetine sveikatos prieþiûros sritimi siekiant padidinti efektyviø paslaugø vaikams ir rizikos grupiø ðeimoms apimtis. 7. Vyriausybë ir Sveikatos apsaugos ministerija turi uþtikrinti, kad psichikos sveikatos tausojimas ir psichikos sutrikimø, saviþudybiø, priklausomybës ligø, vaikø ir paaugliø socializacijos sutrikimø prevencija taptø prioritetine Nacionalinës visuomenës sveikatos prieþiûros strategijos ágyvendinimo kryptimi. Saviþudybiø prevencija turi bûti pripaþinta prioritetine Vyriausybës veiklos sritimi, atitinkamai finansuojant tris svarbiausius nacionalinës saviþudybiø strategijos komponentus. 8. Ið esmës turi pasikeisti Vyriausybës institucijø poþiûris á mokslo tiriamøjø darbø prioritetus sveikatos prieþiûros ir visuomenës sveikatos srityje. Atsiþvelgiant á tai, kad psichikos sutrikimai sukelia daugiausia ekonominiø nuostoliø ið visø sveikatos sutrikimø ir kad taikant moksliðkai pagrástus prevencijos, gydymo ir reabilitacijos metodus ðià naðtà ámanoma sumaþinti, moksliniams psichikos sveikatos tyrimams turi bûti skiriama prioritetinë parama. Apibendrinant reikëtø konstatuoti, kad visuomenës psichikos sveikata Lietuvoje reikalauja strateginio lygio sprendimø, kuriems bûtina bendra visø suinteresuotø pusiø (visi valdþios lygiai, nevyriausybinës organizacijos, paslaugø vartotojai, sveikatos prieþiûros specialistø draugijos, akademinës institucijos, religinës organizacijos) politinë valia. Pirmieji keli psichikos sveikatos reformos metai buvo lyg savotiðkas apðilimas, po kurio ateina laikas pradëti vykdyti mokslo þiniomis grindþiamà psichikos sveikatos strategijà. Privalome sutelkti visas psichikos sveikatai neabejingas pilieèiø grupes, vyriausybines ir nevyriausybines organizacijas, kad patikëtume patys ir átikintume tuos, nuo kuriø priklauso sprendimai, jog laikas ryþtingai veikti. Visuomenës psichikos sveikatos bûklë yra tiesiogiai susijusi su tolerancijos dvasia. Tolerancija kitaip màstanèiam bendrapilieèiui, kitos partijos, tautybës, pilietybës, religijos, bet kokios maþumos atstovui, socialiniø negaliø palauþtam þmogui tai brandaus individo, brandþios visuomenës ir brandþios tautos bruoþas. Lietuvai, ðimtmeèiais garsëjusiai kaip tolerantiðkam kraðtui, po dramatiðkø XX amþiaus istorijos bandymø iðkilo grësmë prarasti tolerantiðkos visuomenës vardà. Visuomenë, linkusi diskriminuoti kitokius þmones, pasidavusi ksenofobinëms nuotaikoms, netrunka susirgti pati (saviþudybës, nepagarba savo kraðtui, vartotojiðkø nuostatø ásigalëjimas). Jau 12 metø bûdami savo likimo ðeimininkai, turime puikià galimybæ iðugdyti atvirà pilieèiø visuomenæ ir gráþti prie tikrøjø vertybiø. Geriausià pavyzdá visuomenei galëtø rodyti politinës partijos bei jø lyderiai, siekdami bendros valstybës vizijos ir strateginiø raidos principø, kasdieniame politiniame gyvenime demonstruodami tolerancijà ir pagarbà kitai nuomonei, áveikdami uþsitæsusá nekonstruktyvø tarpusavio prieðiðkumà. Didelæ átakà visuomenei turinti Lietuvos þiniasklaida, dirbanti svarbø ir itin naudingà visuomenës informavimo darbà ir ágyvendinanti vieðumo principus, turëtø, uþuot piktnaudþiavusi demokratija, iðsiugdyti brandþiai þiniasklaidai bûtinas vidines nuostatas, riboti ðiuo metu beveik ne- 68

kontroliuojamà smurto, prievartos, vulgarumo, cinizmo ir primityviø vartotojiðkø nuostatø kupinà informacijos srautà. Tokie politikø ir þiniasklaidos þingsniai bûtø neákainojamas indëlis á visuomenës dvasinæ sveikatà, pavyzdys kiekvienam visuomenës nariui, galintis ir já paskatinti prisidëti prie dvasiðkai sveikesnës visuomenës kûrimo. Tik mes visi kartu, kaip visuomenë ir valstybë, galime áveikti uþdarà mums primesto bejëgiðkumo ratà ir prarasti saviþudybiø lyderiø titulà. Bûtent pilietinës visuomenës kûrimasis yra geriausias vaistas nuo sutrikusios visuomenës dvasinës sveikatos. Niekas neiðgydys mûsø visuomenës ið ðiuo metu apëmusios dvasinës negalios, jei prie to neprisidësime mes patys kiekvienas ið mûsø. Apibendrinimas Analizuojant 2000 m. atlikto PSO ekspertø tyrimo iðvadas ir 2001 m. PSO metinio praneðimo rekomendacijas akivaizdu, kad Lietuva þengia tik paèius pirmuosius þingsnius kuriant ðiuolaikiðkà, iðvaduotà nuo praeities stigmø, integruotà á bendruomenæ ir bendràjà medicinà psichikos sveikatos prieþiûros sistemà. Nors psichikos sveikatos prieþiûros sistemos plëtros kryptys numatytos Lietuvos sveikatos programoje ir Valstybinëje psichikos ligø profilaktikos programoje, ðiandien yra aiðku, kad artëjame prie kokybiðkai naujo etapo, kai bûtina sukurti ir pradëti vykdyti moksliðkai pagrástà nacionalinæ psichikos sveikatos strategijà. 69 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

3 3. Sveikatos prieþiûros finansavimas ir jo teisumas 3.1. Valstybës sveikatos prieþiûros finansavimas L. Murauskienë, H. Baubinas Valstybës biudþeto lëðos 1997 m. pradëjus diegti privalomojo sveikatos draudimo sistemà, labai pakito sveikatos prieþiûros finansavimo ið valstybës biudþeto vaidmuo. Privalomojo sveikatos draudimo fondas tapo pagrindiniu sveikatos prieþiûros finansavimo ðaltiniu. Antroji vieta pagal sveikatos prieþiûros finansavimui skiriamø lëðø dydá teko valstybës biudþetui, kurio iðlaidø dalis sveikatos apsaugai sudarë 14,3 proc., arba 1073 mln. litø. 1997 m. ði dalis sumaþëjo iki 7,6 proc., arba 657 mln. Lt, o 2000 m. iki 6,4 proc., arba 607 mln. litø. Valstybës biudþeto ámokos á privalomojo sveikatos draudimo fondà (PSDF) sudarë daugiau kaip pusæ sveikatos prieþiûros finansavimo valstybës biudþeto lëðomis, tai yra 55 proc. 1997 m., 68 proc. 1998 m., 73 proc. 1999 m. ir 70 proc. 2000 metais (3.1.1 pav.). 2000 metais sveikatos prieþiûros finansavimas ið valstybës biudþeto lëðø sudarë 57 proc. 1996 metø sumos (skaièiuojant einamosiomis kainomis), arba 17 proc., neáskaitant valstybës biudþeto ámokø á PSDF. Ðá maþëjimà daugiausia lëmë tai, kad ið savivaldybiø biudþetø buvo skiriama kur kas maþiau lëðø sveikatos prieþiûrai finansuoti (2000 m. jos sudarë tik 2 proc. 1996 m. lygio) (3.1.2 pav.). 3.1.2 pav. Sveikatos prieþiûros finansavimas valstybës ir savivaldybiø biudþetø lëðomis 1996 2000 metais 3.1.1 pav. Sveikatos prieþiûros finansavimo valstybës lëðomis struktûra Per tà patá laikotarpá (1996 2000 metais) valstybës biudþeto lëðos, skirtos sveikatos prieþiûrai finansuoti, padidëjo 39 procentais. Taèiau atëmus valstybës biudþeto ámokø á PSDF dydá valstybës biudþeto iðlaidos sveikatos prieþiûrai 2000 metais sudarë 40 proc., palyginti su 1996 metais (skaièiuojant einamosiomis kainomis). Valstybës biudþeto (neskaièiuojant ámokø á PSDF) sveikatos prieþiûrai skirtø iðlaidø struktûra 1998 ir 2000 metais buvo faktiðkai vienoda. 2000 m. iðlaidos personalui (darbo uþmokesèiui, socialinio draudimo ánaðams bei komandiruotpinigiams) sudarë beveik 75 mln. Lt (54 proc. visø iðlaidø); tiesiogiai pacientams 70

skirtos iðlaidos (medikamentai bei mityba) siekë 8,8 mln. Lt, ûkio bei kitos paprastosios sànaudos sudarë beveik 4,8 mln. Lt, o nepaprastosios iðlaidos 52,4 mln. litø (3.1.3 pav.). 3.1.3 pav. 2000 m. valstybës biudþeto iðlaidos sveikatos prieþiûrai Lyginant 1998 ir 2000 metø valstybës biudþeto nepaprastàsias iðlaidas pastebima, kad 2000 m. jos sumaþëjo beveik 17 proc. ir sudarë 52 359 tûkst. litø. Dar daugiau pakito ðiø iðlaidø struktûra: 1998 metais pagrindiniam kapitalui ásigyti buvo skiriama 73,7 proc., paskoloms padengti 25,5 proc. visø nepaprastøjø iðlaidø, o 2000 metais atvirkðèiai: paskoloms padengti teko 71,3 proc., o pagrindiniam kapitalui ásigyti 28,2 proc. visø nepaprastøjø iðlaidø. Dël sumaþëjusiø pagrindinio kapitalo ásigijimo iðlaidø paþymëtina, kad tai daugiausia lëmë maþesnës iðlaidos statyboms: 2000 m. joms skirta apie 2 mln. Lt (beveik 15 kartø maþiau negu 1998 metais), o pagrindinëms priemonëms ásigyti 12 648 tûkst. Lt (25 proc. maþiau negu 1998 metais). Privalomojo sveikatos draudimo fondo lëðos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþeto pajamos, gerokai sumaþëjusios 1999 metais, kol kas nepasiekë 1998 metø lygio. 1998 m. faktiðkai gauta 1837 mln. Lt pajamø, 1999 m. 1756 mln. Lt (81 mln. Lt maþiau), 2000 m. 1806 mln. Lt (50 mln. Lt daugiau negu 1999 m.), 2001 m. tikëtasi gauti 1817 mln. Lt (11 mln. Lt daugiau negu 2000 m.). Valstybinë ligoniø kasa planuoja privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþeto pajamas remdamasi Finansø ministerijos patvirtintomis Lietuvos ekonominëmis prognozëmis, taèiau vien 1999 metais dël pernelyg optimistiniø ûkio raidos prognoziø bei Rusijos krizës padariniø nepakankamo ávertinimo PSDF biudþetas negavo 361 mln. Lt planuotø pajamø. Ið viso per 1998 2001 metus PSDF biudþetas negavo daugiau kaip 500 mln. Lt planuotø pajamø, ið jø 54 mln. Lt sudarë SODROS nepervestos PSD ámokos, o 120 mln. Lt valstybës biudþeto asignavimai uþ valstybës lëðomis draudþiamus asmenis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudþeto iðlaidos 1998 2000 metais nevirðijo plano, taèiau dël didelio planuotø pajamø trûkumo faktinës iðlaidos buvo didesnës uþ faktiðkai gautas pajamas, todël ligoniø kasos vis daugiau ásiskolino gydymo ástaigoms ir vaistinëms. Itin didelis deficitas dël minëtø prieþasèiø susidarë 1999 metais, kai iðlaidos, palyginti su 1998 metais, padidëjo net 129 mln. Lt, o pajamos sumaþëjo 81 mln. Lt, todël kreditorinis ligoniø kasø ásiskolinimas gydymo ástaigoms ir vaistinëms per tuos metus padidëjo nuo 40 mln. Lt iki 226 mln. litø. 1999 metais dar didesnio deficito grësmës pavyko iðvengti iðlaidas sumaþinus net 100 mln. litø. Dël grieþtos finansinës politikos 2000 metais iðlaidas pavyko sumaþinti net 160 mln. Lt, taèiau dël 50 mln. Lt negautø planuotø pajamø skolos padidëjo iki 270 mln. litø. 71 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

3. SVEIKATOS PRIEÞIÛROS FINANSAVIMAS IR JO TEISUMAS 3.1.4 pav. PSDF biudþeto pajamø ir iðlaidø kaita 1998 2001 metais Didþiausia PSDF lëðø dalis skiriama asmens sveikatos prieþiûros paslaugoms (ASP) apmokëti (1998 m. 73,4 proc. ir 2001 m. 72,6 proc.). 1998 metais ASP paslaugoms apmokëti buvo skirta 1406 tûkst. Lt, 2001 metais 1359 tûkst. Lt; pagal 2002 metø finansiná planà numatoma skirti 1325 tûkst. litø. Kadangi PSDF iðlaidos ASP paslaugoms apmokëti sumaþëjo 3 proc., jø struktûra 1998 2001 metais buvo beveik vienoda iðlaidos visoms paslaugø rûðims, iðskyrus pirminæ sveikatos prieþiûrà (7 proc. padidëjimas) sumaþëjo. Pagal PSDF finansiná planà 2002 m. daugiau negu 1998 metais lëðø bus skiriama PSP ir ambulatorinës specializuotos pagalbos paslaugoms (3.1.5 pav.). Taigi 2001 metais ið visø iðlaidø ASP paslaugoms stacionarinëms paslaugoms teko 59 proc. (1998 m. 62 proc., pagal 2002 metø planà 56 proc.), PSP paslaugoms 20 proc., ambulatoriniø specialistø paslaugoms 10 proc., greitosios medicinos pagalbos 5 proc. bei slaugos ir palaikomojo gydymo 5 procentai. Ástaigø veiklos analizë rodo, kad vidutinis darbo uþmokestis 1997 1999 metus iðaugo 55 proc. nuo 518 Lt iki 803 Lt, taèiau ðiek tiek iki 788 Lt sumaþëjo 2000 metais. Darbo uþmokesèio fondas 1999 metais virðijo 1 mlrd. litø. Iðlaidos medicinos reikmenims ir paslaugoms per 1997 2000 metus padidëjo daugiau kaip du kartus nuo 87 mln. Lt iki 186 mln. 3.1.5 pav. 1998 2002 m. PSDF iðlaidos ASP paslaugoms (mln. Lt) litø. Ðá padidëjimà nulëmë gausiau naudojamos naujos technologijos. Gydymo ástaigø ûkio ir administravimo iðlaidos 1997 2000 metais nuo 390 mln. Lt sumaþëjo iki 215 mln. litø. Tai rodo, jog ástaigos siekia kuo racionaliau naudoti esamus iðteklius. 2000 metø ðalies asmens sveikatos prieþiûros ástaigø veiklos analizë parodë, kad ið 302 valstybës ir savivaldybiø sveikatos prieþiûros ástaigø, sudariusiø sutartis su teritorinëmis ligoniø kasomis 227 ástaigø (75,2 proc.) balansas buvo teigiamas, tai yra ástaigø uþdirbtos lëðos 55 mln. Lt virðijo iðlaidas. Tarp nuostolingai dirbanèiø ástaigø daugiausia maþø rajono ligoniniø, kuriø metinës pajamos maþesnës negu 10 mln. Lt, bei slaugos ir palaikomojo gydymo ligoniniø. Nuostolingai dirba ir tos ligoninës, kuriø efektyvumo rodikliai prasèiausi arba kurios gydymo tikslams naudoja daug naujø, brangiø technologijø. 2000 2001 metais gydymo ástaigos suteikë paslaugø uþ 111 mln. Lt, virðijanèiø sutartinius ásipareigojimus. 2001 m. PSDF iðlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonëms (áskaitant iðlaidas kompensuojamiesiems bei centralizuotai perkamiems vaistams), palyginti su 1998 m., padidëjo 3 procentais. Kita vertus, faktinës iðlaidos kasmet virðijo PSDF finansines galimybes ir 72

sudarë vis didëjantá deficità. 2001 metais faktinës iðlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonëms buvo 34 proc. didesnës negu 1998 metais, taigi 2001 metais PSDF nepadengë apie ketvirtadalá faktiniø iðlaidø. Iðlaidø didëjimà lemia ne tiek gausëjantys pacientai (apie 2 4 proc. kasmet), kiek naujos technologijos vaistø rinkoje. Brangesni vaistai iðstumia pigesnius analogus (1998 m. iðraðyta 11,7 mln. receptø kompensuojamiesiems vaistams, vidutinë vieno recepto kaina 27 Lt; 2001 m. iðraðyta 11,1 mln. receptø, vieno recepto kaina 35,8 Lt; per 1999 2001 metus Lietuvoje uþregistruota apie 1200 naujø medikamentø skirtingomis formomis ir dozuotëmis; 2000 2001 metais pateikta praðymø dël vaistø kompensavimo papildomai uþ 130 mln. litø. iðlaidø skirta stacionarinëms paslaugoms (891 mln. Lt), vaistams kompensuoti (419 mln. Lt) bei slaugos ir palaikomajam gydymui (29 mln. Lt) tenka pagyvenusiø þmoniø amþiaus grupei. 3.1.7 pav. 2001 m. vidutinës PSDF iðlaidos vieno Lietuvos gyventojo paslaugoms ir kompensacijoms pagal amþiaus grupes (litais) 3.1.6 pav. 1998 2001 m. PSDF iðlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonëms (mln. Lt) Sveikatos prieþiûros iðlaidø pasiskirstymas gyventojø amþiaus grupëse PSDF informaciniø sistemø plëtojimas sudarë prielaidas ne tik operatyviai ávertinti paslaugø teikimo ir lëðø tolygumà, bet ir visapusiðkai nagrinëti ástaigø veiklà bei iðtekliø panaudojimà. Pateikiame vieno ið ðiø tyrimø, kuriuo buvo siekiama nustatyti, kiek vidutiniðkai PSDF lëðø tenka ávairaus amþiaus Lietuvos gyventojams, rezultatus. Pagal gyventojø amþiø PSDF lëðos paslaugoms apmokëti bei vaistams kompensuoti 2001 metais pasiskirstë skirtingai. 3.1.7 pav. matyti svyravimai didþiausiø iðlaidø grupëse: daugiausia Papildomai nagrinëjant 2000 2001 m. PSDF lëðø pasiskirstymà pagal atskiras paslaugø bei iðlaidø rûðis paþymëtina, kad 2001 metais: Daugiausia iðlaidø (per 69 mln. Lt) teko 70 74 metø amþiaus gyventojø grupei, o didþiausios vidutinës iðlaidos vienam gyventojui (623 Lt) susidarë 80 84 m. amþiaus grupëje; Daugiausia iðlaidø ambulatorinëms specializuotoms paslaugoms (9,5 mln. Lt, arba 7,6 proc., ið 125 mln. Lt) teko 50 54 metø amþiaus grupei, o didþiausios vidutinës iðlaidos vienam gyventojui (51 Lt) susidarë 70 74 m. gyventojø amþiaus grupëje; Daugiausia iðlaidø slaugai ir palaikomajam gydymui (beveik 7 mln. Lt, arba 19,3 proc.) teko 75 79 m. gyventojø amþiaus grupei, o didþiausios vidutinës iðlaidos vienam gyventojui (145 Lt) susidarë 85 89 m. amþiaus grupëje; Daugiausia iðlaidø sanatorinio gydymo kompensavimui (beveik 10 mln. Lt, arba 12,3 proc., ið 81 mln. Lt) teko 65 69 metø gyventojø amþiaus grupei, o didþiausios vidutinës iðlaidos vienam gyventojui (63 Lt) susidarë 70 74 m. amþiaus grupëje; 73 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

3. SVEIKATOS PRIEÞIÛROS FINANSAVIMAS IR JO TEISUMAS Daugiausia iðlaidø vaistams ir medicinos pagalbos priemonëms kompensuoti (per 50 mln. Lt, arba 12,1 proc., ið 419 mln. Lt) teko 65 69 metø gyventojø amþiaus grupei, o didþiausios vidutinës iðlaidos vienam gyventojui (364 Lt) susidarë 75 79 m. amþiaus grupëje; Labiausiai skyrësi PSDF iðlaidø vaistø kompensavimui ir sanatoriniam gydymui, tenkanèiø ávairaus amþiaus gyventojams, vidutiniai dydþiai: vaistø kompensavimo iðlaidos 16 kartø, sanatorinio gydymo 14 kartø; Iðlaidø ambulatorinëms specializuotoms paslaugoms ir stacionarinëms paslaugoms dydþiai skyrësi maþiau sudarë 8 bei 5 kartus. Atlikus sudëtingesnius skaièiavimus, áskaitant iðlaidø PSP paslaugoms modeliavimà, atsiþvelgiant á faktiná iðlaidø PSP paslaugoms apmokëjimà bei á apsilankymø pas PSP gydytojus skaièiø pagal skirtingas suaugusiøjø gyventojø amþiaus grupes (remiantis 2001 m. gyventojø sociologinio tyrimo duomenimis); iðlaidø greitosios medicinos pagalbos paslaugoms modeliavimà (atlikto panaðiai kaip vertinant PSP); kitø PSDF iðlaidø (pvz., administravimo ir sveikatos programø iðlaidos) pasiskirstymà pagal gyventojø amþiaus grupes ir ðiø iðlaidø paskirtá; valstybës biudþeto iðlaidø (apytikriai 150 mln. Lt) pasiskirstymà pagal gyventojø amþiaus grupes ir ðiø iðlaidø paskirtá, buvo apytiksliai ávertintas 2001 m. valstybës iðlaidø sveikatos prieþiûrai paskirstymas pagal gyventojø amþiaus grupes (3.1.8 pav.). 3.2. Nacionalinë sveikatos sàskaita J.Kumpienë Nacionaliniø sàskaitø kilmë ir jø sistemos sudarymas Nacionalinës sàskaitos tai standartizuota ir tarptautiniu mastu pripaþinta statistiniø rodikliø sistema, kurios esmë kiekybinis valstybës ekonomikos raidos, gamybos, pajamø formavimo, lëðø paskirstymo, vartojimo, kapitalo ir turto kaupimo, skolinimosi, finansiniø iðtekliø ir ásipareigojimø ávertinimas. Lietuvoje nacionaliniø sàskaitø sudarymo pradþia 1992 metai, o jø sistema pradëta diegti vadovaujantis tarptautine nacionaliniø sàskaitø sistemos metodologija, parengta 1993 metais. Pastaruoju metu Lietuvos nacionalinës sàskaitos sudaromos vadovaujantis sàvokø, apskaitos taisykliø ir klasifikacijos sistema, labai artima 1995 m. Europos nacionaliniø ir regioniniø sàskaitø sistemai ESS 1995. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës lygmeniu Lietuvos nacionaliniø sàskaitø sistema sudaroma bendrojo vidaus produkto (BVP), jo kitimo tendencijø ir bendrøjø valstybës pajamø rodikliø pagrindu. Nuo 1998 m. BVP pradëtas skaièiuoti regioniniu principu, vertinant 10 apskrièiø indëlá á ðalies BVP ir jo pokyèius nuo 1996 metø. Atitinkamose institucijose pradëti darbai þemës ûkio ekonomikos, aplinkosaugos ir socialinës apsaugos nacionalinëms sàskaitoms parengti. 3.1.8 pav. 2001 m.vidutinës valstybës sveikatos prieþiûros iðlaidos vienam gyventojui pagal amþiaus grupes (litais) Nacionalinë sveikatos sàskaita Nacionalinë sveikatos sàskaita (NSS) yra nacionaliniø sàskaitø sistemos sudëtinë dalis. Tarptautiniu lygmeniu NSS sudarymo prioritetà lëmë daugelis veiksniø: ðios ûkio ðakos reikðmë ir átaka kiekvienos valstybës ekonominei bei socialinei raidai, neiðvengiama bûtinybë suderinti esamus finansinius iðteklius su sveikatos prieþiûros paslaugø poreikiu, sparti medicinos technologijø paþanga, kurià, pagrástà argumentais ir skaièiais, valstybiø politikai linkæ naudoti kaip pagalbinæ priemonæ tam, kad priimtø sprendimus, didëjantis sveikatos apsau- 74

gos paslaugø vartotojø poreikis gauti naujausià visa apimanèià informacijà ir panaðiai. Nacionalinë sveikatos sàskaita kiekvienoje valstybëje apima ðias esmines sritis: susistemina visus sveikatos apsaugos sistemos finansavimo ir rëmimo ðaltinius, áskaitant valstybinius bei privaèius, vidaus ir uþsienio; identifikuoja finansinius srautus, kuriais lëðos pasiekia tarpinius ir galutinius gavëjus (sveikatos prieþiûros paslaugø ir prekiø tiekëjus), ir parodo, kas, kam, kiek ir uþ kà moka; parodo, kokios pagal funkcijas teikiamos paslaugos, kokios perkamos prekës ir kokiomis proporcijomis pasiskirsto lëðos joms apmokëti. Nacionalinës sveikatos sàskaitos sudarymas Lietuvoje Lietuvoje NSS pirmà kartà buvo sudaryta 1999 m. ávairiø ðaltiniø ataskaitiniø duomenø pagrindu. Ðià NSS 2000 m. sausio 11 d. sveikatos apsaugos ministro ásakymu Nr. 17 buvo pavesta sudaryti Sveikatos teisës ir ekonomikos centrui. Darbas buvo atliekamas konsultuojant ir padedant ES PHARE ekspertams, bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinës ligoniø kasos, Finansø ministerijos, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës, Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos, Vidaus reikalø ministerijos, Kraðto apsaugos ministerijos, Valdymo reformø ir savivaldybiø reikalø ministerijos, Lietuvos sveikatos informacijos centro bei kitø institucijø, susijusiø su sveikatos apsaugos sistemos finansavimu, darbuotojais. Rezultatams aptarti ir ávertinti 2000 m. lapkrièio 14 d. buvo organizuota tarptautinë konferencija Nacionalinë sveikatos sàskaita, kurioje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybës, ministerijø ir institucijø, mokslo atstovai, ES PHARE ekspertai, draudimo kompanijos, privaèios firmos ir kiti. Ávertinusi darbo aktualumà, vienuoliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybë, tvirtindama 2000 2004 metø programos ágyvendinimo priemoniø planà, á já átraukë ir Nacionalinës sveikatos sàskaitos parengimà bei ágyvendinimà. Dabartinë Lietuvos Respublikos Vyriausybë 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 Dël Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2000 2004 metø programos ágyvendinimo priemoniø patvirtinimo numatë ðiø darbø tæstinumà. Ágyvendinant Vyriausybës programos priemones, buvo parengta ir 2000 m. NSS. Bûtina atkreipti dëmesá, kad kol kas nepakanka duomenø sudaryti labai tikslià NSS, todël galimi tam tikri nukrypimai nuo pateikiamø rodikliø, taèiau ið esmës jie atitinka vykstanèiø procesø kryptis bei pokyèius. NSS struktûros schema pateikiama 3.2.1 paveiksle. Ðioje schemoje matyti Lietuvos sveikatos sektoriaus lëðø pirminiai ðaltiniai: valstybinës ástaigos, valstybës ir regioniniai (apskrièiø ir savivaldybiø) biudþetai, SODRA, gyventojø namø ûkis, privaèiø firmø ir uþsienio parama. Lëðos ið pirminiø finansavimo ðaltiniø skirstomos per tarpininkus (agentus) Sveikatos apsaugos ministerijà, Valstybinæ ligoniø kasà, Kraðto apsaugos ministerijà, Vidaus reikalø ministerijà, apskritis ir savivaldybes, socialinës apsaugos fondus, draudimo kompanijas ir kitas organizacijas. NSS taip pat parodo, kaip sveikatos sektoriui tenkanèios lëðos paskirstomos pagal: sveikatos paslaugø rûðis (stacionarines, slaugos, ambulatorines, farmacines paslaugas, sveikatos programas, ûkio iðlaidas ir kitas paslaugas); sveikatos paslaugø ir prekiø funkcijas asmens sveikatos paslaugos ir prekës (gydomosios paslaugos, reabilitacijos paslaugos, ilgalaikës slaugos paslaugos, medicinos prekës ambulatoriniams ligoniams), visuomenës sveikatos paslaugos (profilaktikos ir sveikatos ugdymo paslaugos, sveikatos administravimo ir sveikatos draudimo paslaugos), kitos su sveikata susijusios paslaugos (sveikatos prekiø ir paslaugø tiekëjø kapitalo sudarymas, sveikatos personalo rengimas, moksliniai tyrimai, sveikatos paslaugø invalidams administravimas ir teikimas, su sveikata susijusios piniginës paðalpos ir jø administravimas). 75 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001

3. SVEIKATOS PRIEÞIÛROS FINANSAVIMAS IR JO TEISUMAS Toliau pateikiame Lietuvos 1999 m. ir 2000 m. NSS struktûros elementø analizæ ir jos iðvadas. Atliekant NSS apþvalgà ir siekiant geriau pavaizduoti pagrindiniø tendencijø formavimàsi, naudotasi ir tyrimø pagal minëtà ES PHARE projektà duomenimis. Finansiniø srautø schema NSS sudarymo pagrindu laikoma konkreèios valstybës sveikatos sektoriaus finansø apyvartos schema. Ðioje schemoje iðsamiai vaizduojama: kokie pirminiai sveikatos sektoriaus finansavimo ðaltiniai; per kokius tarpininkus, tarptautinëje praktikoje vadinamus agentais, pereina ðios lëðos; kokie galutiniai ðiø lëðø vartotojai. Pinigai pradeda savo kelià nuo gyventojø, kaip mokesèiø mokëtojø, ir proceso pabaigoje gráþta gyventojams, kaip pacientams. Visà vaizdà, kaip lëðos ið pirminiø ðaltiniø per tarpininkus patenka galutiniams vartotojams sveikatos prieþiûros, farmacijos ir kitø prekiø tiekëjams, pateikiame 3.2.2 paveiksle. Rengiant Lietuvos NSS ir finansiniø srautø schemà remtasi 25 uþsienio valstybiø Vokietijos, Lenkijos, Suomijos, Danijos, Prancûzijos, Kanados, Vengrijos, Belgijos, Australijos, Ðvedijos, Graikijos ir kitø patirtimi. Tyrinëjant ðià patirtá paaiðkëjo, kad kai kuriø valstybiø sudarytose schemose nurodomi tik pagrindiniai finansø srautai, kitos valstybës Prancûzija, Olandija, Australija, Vokietija sudaro labai detalizuotas schemas. Be to, lyginant tø paèiø valstybiø skirtingø laikotarpiø finansiniø srautø schemas, kai kuriose valstybëse pastebimi dideli, þenklûs finansiniø srautø pokyèiai. Sudarant Lietuvos sveikatos sektoriaus finansiniø srautø schemà, ið esmës naudotasi Ðvedijos, Suomijos ir Lenkijos patirtimi. 3.2.1 pav.. Lietuvos nacionalinës sveikatos sàskaitos struktûra 76

3.2.2 pav. Lietuvos nacionalinës sveikatos sàskaitos finansiniø srautø schema Nacionalinës sveikatos sàskaitos áplaukø analizë Sveikatos apsaugos sistemos paslaugø ir prekiø finansavimas pagal kieká iðraiðka agreguotu lygmeniu pateikiamas 3.2.1 lentelëje. Remiantis ðioje lentelëje pateikiamais ES PHARE projekto tyrimø duomenimis, 1998 m. iðlaidos sveikatos apsaugai Lietuvoje sudarë 2 716,0 mln. litø. NSS duomenimis, 1999 m. sveikatos prieþiûros paslaugoms ir prekëms ið viso iðleista 3 030,4 mln. litø, 2000 m. 3 494,9 mln. litø, arba 15,3 procento daugiau negu praëjusiais metais. Ðios lëðos ir yra vadinamos NSS áplaukomis. Minëtø trejø metø duomenys rodo, kad iðlaidos sveikatos prieþiûros paslaugoms ir prekëms suma 1999 m., palyginti su 1998 m., 3.2.1 lent. Sveikatos apsaugos sistemos paslaugø ir prekiø finansavimas pagal kieká ES PHARE detalesniø tyrimø neatliko 77 NACIONALINËS SVEIKATOS TARYBOS METINIS PRANEÐIMAS 2001