LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DöL GALVYDIŠKöS KAIMO APYLINKIŲ GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO 2012 m. geguž s 2 d. Nr. D1-385 Vilni

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DöL GALVYDIŠKöS KAIMO APYLINKIŲ GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO 2012 m. geguž s 2 d. Nr. D1-385 Vilnius Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409; 2012 Nr. 33-1561), 27 punktu: 1. T v i r t i n u Galvydišk s kaimo apylinkių gamtotvarkos planą (toliau Gamtotvarkos planas) (pridedama). 2. P a v e d u : 2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Generalinei miškų ur dijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą; 2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti planavimą l šų priemon ms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga parko direkcija; 2.3. Generalinei miškų ur dijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti valstyb s įmon s Šiaulių miškų ur dijos privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų l šų, kuriomis reikia finansuoti atitinkamas priemones, numatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, planavimą. Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas Pareng 2012-03-30 Vaid Porvaneckien

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. geguž s 2 d. įsakymu Nr. D1-385 GALVYDIŠKöS KAIMO APYLINKIŲ GAMTOTVARKOS PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Galvydišk s kaimo apylinkių gamtotvarkos planas (toliau Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2009, Nr. 41-1593), nuostatomis. Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais br žiniais ir priedais, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia jiems pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka. II. TERITORIJOS BŪKLöS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS 2. Galvydišk s kaimo apylink s yra Šiaulių apskrityje, Kelm s rajono savivaldyb je, Šauk nų seniūnijos teritorijoje. Teritorija yra Kurtuv nų regioniniame parke, apima Vainagių kraštovaizdžio draustinio dalį. Teritorija šiaur s vakaruose ribojasi su parko Ilgos kraštovaizdžio ir Pustlaukio geomorfologiniu draustiniais, pietryčiuose ribojasi su Targių geomorfologiniu draustiniu ir V žežerio rekreacinio prioriteto zona, šiaur je, pietuose, pietvakariuose, rytuose ir vakaruose su ekologin s apsaugos prioriteto zonomis. Teritorijos plotas 964 ha. Teritorija įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039). Galvydišk s kaimo apylink se aptinkamos šios Europos Bendrijos svarbos natūralios buvein s: 6210 Stepin s pievos, 6410 Melvenynai, 7110 *Aktyvios aukštapelk s, 7140 Tarpin s pelk s ir liūnai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk s, 7210 *Žemapelk s su šakotąja ratainyte, 7230 Šarmingos žemapelk s, 9010 *Vakarų taiga, 9080 *Pelk ti lapuočių miškai, 91D0 *Pelkiniai miškai. Galvydišk s kaimo apylink se aptinkamos 42 saugomos rūšys, kurios nurodytos Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949) (toliau Saugomų rūšių sąrašas). Galvydišk s kaimo apylink se nustatyta 16 paukščių rūšių, įrašytų Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-358 (Žin., 2008, Nr. 77-3048), 1 priedą ir (ar) Saugomų rūšių sąrašą. Teritorijoje aptinkamų ir į Saugomų rūšių sąrašą įtrauktų rūšių sąrašas pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Daugumos saugomų gyvūnų rūšių svarba nacionaliniu ir tarptautiniu mastu yra nedidel d l mažų jų populiacijų. Teritorijoje aptinkamos 3 rūšys, kurių apsaugai reikalinga steigti specialias saugomas teritorijas ir kurios nurodytos Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2008, Nr. 87-3495): pelkin uolask l (Saxifraga hirculus), v jaland šilag l (Pulsatilla patens), didysis auksinukas (Lycaena dispar). Teritorijoje rastos 2 saugomos augalų bendrijos, įtrauktos į Augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 (Žin., 1998, Nr. 108-2976) liekninis beržynas (Betulo humilis-salicetum repentis) ir šakotasis ratainynas (Cladietum marisci). Didžiąją teritorijos dalį užima miškai, kuriuose daug pušynų su eglių priemaiša, nepilnai susiv rusių mišrių pelkinių miškų. Pelk tuose miškuose

2 aptinkamos šios saugomos rūšys, kurios įtrauktos į Saugomų rūšių sąrašą statusis atgiris (Huperzia selago), širdin dviguon (Listera cordata), aukštoji gegūn (Dactylorhiza fuchsii), susiformavusiose šarmingose žemapelk se (Caricion davallianae) daugiametis patvenis (Swertia perennis), liekninis beržas (Betula humilis), raudonoji gegūn (Dactylorhiza incarnata), d m toji gegūn (Dactylorhiza maculata), raiboji gegūn (Dactylorhiza cruenta), baltijin gegūn (Dactylorhiza longifolia), tukl (Pinguicula vulgaris), siauralap gegūn (Dactylorhiza traunsteineri), sm l tose pušynuose siauralap smilt (Arenaria saxatilis), smiltyninis gvazdikas (Dianthus arenarius) ir v jaland šilag l. Nemažą teritorijos dalį užima pusamžiai sodinti pušynai. Šonos tvenkinio pakrant se ties Galvydišk s kaimu yra nedidelių melvenynų fragmentų (Molinietum caeruleae). Pelkiapiev se aptinkamos saugomos drugių rūšys: baltajuostis melsvys (Aricia eumedon) ir didysis auksinukas (Lycaena dispar). Pagrindin s Galvydišk s kaimo apylinkių gamtosaugin s problemos susijusios su atvirų plotų (pelkių, pievų) užaugimu medžiais ir krūmais, nendr mis d l nepakankamo jų naudojimo žem s ūkio tikslais ir natūralių bendrijų neigiamais struktūriniais pokyčiais: monodominantinių, ruderalinių ir nitrofilinių rūšių išplitimu. Galvydišk s kaimo vietov je išplitusi invazin rūšis gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus), kuri išstumia natūralių pievų rūšis. V jalandžių šilag lių dauginimosi sąlygos blog ja d l augaviečių užpav sinimo ir stor jančios samanų dangos. Didžiojoje dalyje natūralių buveinių nebevykdoma jas suformavusi žem s ūkio veikla (ganymas, šienavimas). Juodupio ir Šonos sl niuose esančiose vertingose pievose ir pelk se saugomų augalų augaviet s nukenčia nuo periodiško užtvindymo, bebrams patvenkus upelius ir iškasus griovius. Europos Bendrijos svarbos miškų buvein se saugomų vabzdžių ir grybų rūšių nepalankią apsaugos būklę lemia intensyvūs sanitariniai kirtimai, kurių metu pašalinama negyva mediena. Stepinių pievų buvein s būklę blogina seniai gyventojų iškastos duob s bulv ms saugoti. Galvydišk s kaimo apylinkių buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje privatūs miškai sudaro apie 14 % teritorijos, kita žem yra valstyb s nuosavyb. III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS 3. Gamtotvarkos plano tikslas yra palaikyti ir atkurti gerą apsaugos būklę į Buveinių direktyvos I priedą įrašytų ir teritorijoje saugomų natūralių Europos Bendrijos svarbos buveinių: 6210 Stepin s pievos ne mažiau kaip 1 ha plote, 6410 Melvenynai ne mažiau kaip 0,2 ha plote, 7110 *Aktyvios aukštapelk s ne mažiau kaip 0,5 ha plote, 7140 Tarpin s pelk s ir liūnai ne mažiau 0,5 ha plote, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk s ne mažiau kaip 1 ha plote, 7230 Šarmingos žemapelk s ne mažiau kaip 1,5 ha plote, 7210 *Žemapelk s su šakotąja ratainyte ne mažiau kaip 1 ha plote, 9010 *Vakarų taiga ne mažiau kaip 98,8 ha plote, 91D0 *Pelkiniai miškai ne mažiau kaip 60 ha plote, 9080 *Pelk ti lapuočių miškai ne mažiau kaip 20 ha plote. Taip pat palaikyti ir atkurti gerą apsaugos būklę į Buveinių direktyvos II priedą įrašytų Europos Bendrijos svarbos augalų rūšių v jaland s šilag l s ne mažiau kaip 50 augalų, pelkin s uolask l s ne mažiau kaip 30 žydinčių augalų. Išsaugoti ir pagausinti saugomų rūšių populiacijas smiltyninio gvazdiko ne mažiau kaip 100 augalų, liekninio beržo, daugiamečio patvenio, paprastosios tukl s, raudonosios gegūn s, siauralap s gegūn s ne mažiau kaip 50 augalų, raibosios gegūn s ne mažiau kaip 20 augalų. 4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai: 4.1. atkurti ir išsaugoti atvirus natūralių pievų (6210 Stepin s pievos, 6410 Melvelynai) ir pelkių (7110 *Aktyvios aukštapelk s, 7140 Tarpin s pelk s ir liūnai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk s, 7210 *Žemapelk s su šakotąja ratainyte, 7230 Šarmingos žemapelk s) buveinių plotus su į Saugomų rūšių sąrašą įrašytų rūšių populiacijomis. Sudaryti kuo geresnes sąlygas saugomų vabzdžių rūšims: didžiajam auksinukui ir baltajuosčiui melsviui; 4.2. išsaugoti v jalandžių ir pievinių šilag lių augavietes; 4.3. išsaugoti natūralias miško buveines (9010 *Vakarų taiga, 9080 *Pelk ti lapuočių miškai, 91D0 *Pelkiniai miškai) ir padidinti miškų buvein se negyvos medienos kiekį;

3 4.4. informuoti visuomenę apie teritorijos gamtines vertybes. 5. Gamtotvarkos plano uždaviniams įgyvendinti numatytų priemonių planas pateiktas Gamtotvarkos plano priede. IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS 6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja parko direkcija. Ji yra atsakinga už Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir augalų rūšių palankios apsaugos būkl s užtikrinimą ir kitų saugomų gamtos objektų priežiūrą. parko direkcija atsakinga už 1.6, 1.7, 1.9 1.12, 2.1, 2.2, 3.1, 3.2, 4 priemonių įgyvendinimo organizavimą, 1.1 1.5, 1.8, 3.3 priemones vykdo kartu su VĮ Šiaulių miškų ur dija. parko direkcija konsultuoja VĮ Šiaulių miškų ur diją ir privačios žem s savininkus d l buveinių būkl s palaikymo darbų metodų, terminų, technikos naudojimo ir konkrečių darbų vietų, kad jais nebūtų pakenkta saugomiems augalams ir buvein ms. VĮ Šiaulių miškų ur dija ūkio veiklą ir Priemonių plano įgyvendinimo metodus ir terminus derina su parko direkcija. VĮ Šiaulių miškų ur dija atsakinga tik už priemonių įgyvendinimą plotuose, priskirtuose valstybin s reikšm s miškams. V. IŠTEKLIŲ ANALIZö IR LöŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONöMS ĮGYVENDINTI 7. Išteklių analiz ir preliminarus l šų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstyb s biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žem s ūkio fondo kaimo pl trai, taip pat teis s aktų nustatyta tvarka gautos kitos l šos. Europos Bendrijos svarbos miško buveinių būdingos struktūros atkūrimo darbams įgyvendinti siūloma prašyti pagal Kaimo pl tros 2007 2013 metų programą skiriamos paramos pelno nesiekiančioms investicijoms miškuose arba pagal analogišką kaimo pl tros priemonę, kuri bus numatyta kitame (2014 2020 m.) finansinio programavimo laikotarpyje. Reguliariems pievų, pelkių buveinių priežiūros darbams valstybin je ir privačioje žem je rekomenduojama prašyti pagal Kaimo pl tros 2007 2013 metų programos priemonę Agrarin aplinkosauga skiriamos paramos pievų ir šlapžemių tvarkymui arba pagal analogišką kaimo pl tros priemonę, kuri bus numatyta kitame (2014 2020 m.) finansinio programavimo laikotarpyje. Priklausomai nuo pasirinktos darbų finansavimo alternatyvos parko direkcija teikia metodinę paramą VĮ Šiaulių miškų ur dijai šiai rengiant paraiškas finansavimui. VI. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBöSENOS TVARKA 8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemon s iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari Europos Bendrijos svarbos buveinių ir joms būdingų rūšių kokyb s, dydžio ir rūšių individų gausos, augalų skaičiaus steb sena. Jei steb senos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas. 9. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių steb sena numatyta Valstybin je aplinkos monitoringo 2011 2017 metų programoje (toliau VAMP), patvirtintoje Lietuvos

4 Respublikos Vyriausyb s 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2011, Nr. 34-1603). Tod l, atliekant šiame skyriuje numatytą Gamtotvarkos plano tikslinimą, tikslinga įvertinti VAMP programos nuostatas d l Gamtotvarkos plano uždaviniuose nurodytų objektų steb senos. Steb seną vykdo parko direkcija. 10. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą ir peržiūros ataskaitos rengimą atsakinga Kurtuv nų regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino tikslinių gamtos vertybių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Parengtą Gamtotvarkos plano peržiūros ataskaitą parko direkcija teikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. 11. Gamtotvarkos planas pirmą kartą peržiūrimas po trejų metų nuo jo patvirtinimo, o v liau steb sena vykdoma ne rečiau nei kas trečius metus, parengiant peržiūr jimo ataskaitą. Paskutin peržiūr jimo ataskaita rengiama kitais metais pasibaigus Gamtotvarkos plano įgyvendinimui. 12. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama: 12.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys; 12.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai; 12.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas, l šų panaudojimas; 12.4. pasiekti tvarkymo rezultatai; 12.5. būtinyb pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas; 12.6. saugomų buveinių ir rūšių būkl, vadovaujantis šių objektų steb senos rezultatais. 13. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinimas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 11 punkte, jeigu pradeda blog ti buveinių būkl, maž ja saugomų rūšių populiacijos arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti palankią jų raidą. 14. Gamtotvarkos plano peržiūros metu turi būti atliktas ne tik jo rezultatų įvertinimas, bet ir papildymas naujais duomenimis. Pasiūlymai pakeisti Gamtotvarkos planą turi būti apsvarstyti su suinteresuotais asmenimis ir įstaigomis. 15. Saugomų buveinių augalų rūšin įvairov ir joms būdingų rūšių populiacijų indeksas (dažnumo analiz ) turi būti nustatoma ne rečiau kaip kartą per 5 metus. Jei tam tikros buvein s maž ja ar did ja kitų saugomų buveinių sąskaita, turi būti atlikti tyrimai, išaiškinti pokyčiai ir (esant būtinumui) nustatytas kitoks steb jimų dažnumas.

Galvydišk s kaimo apylinkių Gamtotvarkos plano priedas GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS Uždavinys 1. Atkurti ir išsaugoti atvirus natūralių pievų (6210 Stepin s pievos, 6410 Melvelynai), pelkių (7110 *Aktyvios aukštapelk s, 7140 Tarpin s pelk s ir liūnai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk s, 7210 *Žemapelk s su šakotąja ratainyte, 7230 Šarmingos žemapelk s) buveinių plotus su į Saugomų rūšių sąraše įrašytų rūšių populiacijomis. Pagerinti ekologines sąlygas saugomų vabzdžių rūšims: didžiajam auksinukui ir baltajuosčiui melsviui Priemon s pavadinimas 1.1. iškirsti ir pašalinti medžius ir krūmus 1 5, 7 13, 15, 22 27 tvarkymo plotai 1.2. iškirsti ir pašalinti medžių ir krūmų atžalas 1 5, 8, 10, 12, 13 tvarkymo plotai 1.3. šviesinti medyną, iškertant pomiškį, traką, v liau pagal poreikį ir atžalas 20, 21 tvarkymo plotas 1.4. šienauti ir išvežti žolę iš pelkių ir pievų 6, 7, 8, 15, 16, 22 27 tvarkymo plotai Atsakingos institucijos parko direkcija, VĮ Šiaulių miškų ur dija 3 parko direkcija, VĮ Šiaulių miškų ur dija 3 parko direkcija, VĮ Šiaulių miškų ur dija 3 parko direkcija, VĮ Šiaulių miškų ur dija 3 Priemon s įvykdymo terminas arba periodiškumas I II I, III v liau ne rečiau kaip kas 3 metai II IV v liau ne rečiau kaip kas 3 metai II-X Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai 1 I I II I 1.5. išpjauti ir pašalinti nendres 9 ir 11 tvarkymo plotai parko direkcija, VĮ Šiaulių miškų ur dija 3 II IV v liau kas dvejus metus I 1.6. naikinti ruderalinę ir nitrofilinę augaliją 14, 17, 18 tvarkymo plotai parko direkcija II IV v liau kas dvejus metus I 1.7. naikinti gausialapio lubino židinius iškasant ir šienaujant 23 25 tvarkymo plotai parko direkcija II-IV v liau ne rečiau kaip kas 3 metus I 1.8. naikinti gausialapio lubino židinius l kščiuojant ir šienaujant 26, 27 tvarkymo plotai VĮ Šiaulių miškų ur dija 3, Kurtuv nų regioninio parko direkcija II-IV du kartus per metus, v liau kas dvejus metus I 1.9. rekultivuoti teritoriją užpilant bulvių duobes sm liu 19 tvarkymo plotas parko direkcija V II 1.10. vykdyti kasmetines bebrų apskaitas, sekti šeimų gausumo dinamiką ir pasiskirstymą parko direkcija I X I 1.11. organizuoti bebrų skaičiaus reguliavimą parko direkcija I X I 1.12. Organizuoti pasitarimą d l naujų Vainagių Lygumų medžiotojų būrelio žv rių š rimo ir medžiokl s bokštelių pastatymo vietų parko direkcija I I 2. Išsaugoti v jalandžių ir pievinių šilag lių augavietes 2.1. pažym ti v jalandžių ir pievinių šilag lių augavietes tvarkymui (100 ha) parko direkcija II X I 2.2. praardyti miško paklotę aplink potencialias v jalandžių ir pievinių šilag lių augavietes, prireikus iškirsti jaunas pušis, egles ir tankiai suž lusius viržius parko direkcija II X I I

2 3. Išsaugoti natūralias miško buveines (9010 *Vakarų taiga, 9080 *Pelk ti lapuočių miškai, 91D0 *Pelkiniai miškai) ir padidinti miškuose negyvos medienos kiekį 3.1. atnaujinti natūralių miško buveinių plotų inventorizacijos duomenis, atsižvelgiant į medynų amžių, ir parengti atitinkamus pasiūlymus d l gamtotvarkos plano patikslinimo parko direkcija V II 3.2. surengti individualias konsultacijas miško savininkams apie paramos gavimą pagal KPP 2 miškų priemones parko direkcija I X II 3.3. palikti (pažym ti 200 ha) natūraliai susidarančius virtuolius ir stačius sausuolius, nesukeliančius masinio ligų ir kenk jų išplitimo gr sm s VĮ Šiaulių miškų ur dija 3, Kurtuv nų regioninio parko direkcija I X I 4. Informuoti visuomenę apie teritorijos gamtines vertybes įrengti pažintinius stendus, kurie supažindintų lankytojus su gamtotvarkos darbais parko direkcija IV II 1 Priemonių svarba: I labai svarbios; II mažiau svarbios; 2 KPP Kaimo pl tros 2007 2013 m. programa; 3 Tik už priemon s įgyvendinimą plotuose, priskirtuose valstybin s reikšm s miškams.

GALVYDIŠKöS KAIMO APYLINKIŲ GAMTOTVARKOS PLANO PAGRINDŽIAMOJI INFORMACIJA (Šiaulių apskritis, Kelm s rajono savivaldyb ) 2012 2022 m. Reng jai: Raimondas Čiuplys Valerijus Rašomavičius Edmundas Greimas Gamtotvakos planas patikslintas pagal 2011 m. parko direkcijos pateiktus duomenis ir pastabas Konsultavo Vidmantas Lopeta Vilnius, 2012

2 I. TERITORIJOS BŪKLöS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS 1.1. Teritorijos pad tis, ribos ir plotas Galvydišk s kaimo apylinkių teritorija yra Šiaulių apskrities Kelm s rajono savivaldyb s šiaurvakarin je dalyje, Šauk nų seniūnijos teritorijoje, Galvydišk s ir išnykusio Šonos kaimų apylink se. Galvydišk s kaimo apylinkių teritorija yra apie 5 km nuo Šauk nų ir Kurtuv nų miestelių. Teritorija šiaur s vakaruose ribojasi su parko (toliau KRP) Ilgos kraštovaizdžio ir Pustlaukio geomorfologiniu draustiniais. Pietryčiuose ribojasi su KRP Targių geomorfologiniu draustiniu ir V žežerio rekreacinio prioriteto zona; šiaur je, pietuose, pietvakariuose, rytuose ir vakaruose su ekologin s apsaugos prioriteto zonomis. Teritorija priklauso KRP, kuris įsteigtas pagal Lietuvos Respublikos Seimo 1992 m. rugs jo 24 d. nutarimą Nr. I-2913 D l regioninių parkų ir draustinių įsteigimo (Žin., 1992, Nr. 30-913). Galvydiškių teritorija užima visą buvusio KRP Šonos kraštovaizdžio draustinio teritoriją (plotas 965 ha). LR Vyriausyb s 2009 m. lapkričio 18 d. nutarimu D l parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo, Šonos kraštovaizdžio draustinis (tuo pačiu ir buveinių apsaugai svarbi teritorija Galvydišk s kaimo apylink s ) buvo įjungtas į Vainagių kraštovaizdžio draustinį kaip jo dalis. Galvydišk s kaimo apylink s atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau BAST) atrankos kriterijus, nustatytus aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 D l gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2008, Nr. 87-3495). Teritorijoje aptinkamos pievų (6220 Stepin s pievos, 6410 Melvenynai), pelkių (7110 Aktyvios aukštapelk s, 7140 Tarpin s pelk s ir liūnai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk s, 7210 Žemapelk s su šakotąja ratainyte, 7230 Šarmingos žemapelk s) ir miškų (9010 *Vakarų taiga, 9080 *Pelk ti lapuočių miškai, 91D0 *Pelkiniai miškai) buvein s, d l kurių ji įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039). BAST aptinkama nemažai retų augalų, iš kurių 2 įrašytos į 1992 m. geguž s 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB d l natūralių buveinių ir laukin s faunos bei floros apsaugos (toliau Buveinių direktyva) II priedą, kaip rūšys, kurių apsaugai reikalinga steigti specialias saugomas teritorijas: pelkin uolask l (Saxifraga hirculus) ir v jaland šilag l (Pulsatilla patens). 1 pav. Galvydišk s kaimo apylinkių BAST pad tis

3 2 pav. Galvydišk s kaimo apylinkių BAST pad tis regione 1.2. Teritorijos teisinis statusas ir svarba Kurtuv nų regioninis parkas buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos Seimo 1992 m. rugs jo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 D l regioninių parkų ir draustinių įsteigimo (Žin., 1992, Nr. 30-913). KRP Šonos kraštovaizdžio draustinio ribos buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1995 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 247 D l Dieveniškių istorinio regioninio, Kurtuv nų, Metelių, Nemuno deltos, Panemunių, Rambyno, Salantų, Veisiejų, Ventos, Žagar s regioninių parkų zonavimo (Žin,1995, Nr. 16-377), siekiant išsaugoti hidrografiniu, geomorfologiniu ir botaniniu aspektu vertingą teritoriją. Papildomas teritorijos apsaugos statusas buvo suteiktas ją įtraukiant į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-3495). Galvydišk s kaimo apylink s atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, nustatytus aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 D l gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2008, Nr. 87-3495). Galvydišk s kaimo apylinkių BAST veiklos apribojimus ir apsaugos statusą reglamentuoja: LR Seimo 1993 m. lapkričio 19 d. įstatymas Nr. I-301 Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902); LR Vyriausyb s 1992 m. geguž s 12 d. nutarimas Nr. 343 D l specialiųjų žem s ir miškų naudojimo sąlygų patvirtinimo (Žin., 1992, Nr. 22-652; 2008, Nr. 44-1643); LR Vyriausyb s 2011 m. geguž s 25 d. nutarimas Nr. 614 D l Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2004 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 276 D l Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo pakeitimo. (Žin., 2011, Nr. 67-3171); LR aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. D1-210 D l Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo (Žin., 2009, Nr. 51-3495). Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą žem s naudmenų, esančių kraštovaizdžio draustiniuose, sud tis keičiama tik pagal projektus, suderintus su Aplinkos ministerija.

4 Teritorijos apsaugos nuostatos apibr žtos Bendruosiuose buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose (LRV nutarimas Nr. 614 (Žin., 2011, Nr. 67-3171). Pagal šį nutarimą 6210 Stepinių pievų ir 6410 Melvenynų buveinių apsaugai skirtose teritorijose draudžiama: - eksploatuoti naudingąsias iškasenas; - įveisti mišką ar sodinti pavienius medžius ir krūmus; - keisti natūralias pievas, įs ti kultūrines žoles, tręšti, nupjauti kupstus, suarti ar kitaip keisti žolynus; - keisti hidrologinį režimą, tiesinti upelių vagas, įrengti tvenkinius, dambas, polderius; - skatinama šienauti, ganyti galvijus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytu intensyvumu. 7110* Aktyvių aukštapelkių, 7140 tarpinių pelkių ir liūnų buveinių apsaugai skirtose teritorijose draudžiama: - eksploatuoti naudingąsias iškasenas, sausinti apypelkį, vykdyti kitą veiklą, kuri pažeistų durpių klodą, terštų pelkę ir jos aplinką, pakeistų hidrologinį režimą, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones; - 100 metrų atstumu nuo pelk s kirsti plynai apypelkio mišką neįšalus gruntui; - nuleisti nutekamuosius ar drenažo vandenis į pelkę. 7160 Nekalkingų šaltinių, šaltiniuotų pelkių ir 7210 *Žemapelkių su šakotosiomis ratainyt mis buveinių apsaugai skirtose teritorijose draudžiama: - intensyviai naudoti pelkę maitinančių šaltinių ir požeminius vandenis; - keisti pelk s ir su ja susijusių vandens telkinių hidrologinį režimą, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones; - statyti statinius, nesusijusius su buvein s išsaugojimo darbais; - naudoti trąšas ir pesticidus teritorijose, hidrologiniais ryšiais susijusiose su saugoma buveine; - į pelkę ar su ja susijusius vandens telkinius nuleisti nutekamuosius ar drenažo vandenis. 7230 Šarmingų žemapelkių buveinių apsaugai skirtose teritorijose draudžiama: - keisti hidrologinį režimą su pelke susijusiose teritorijose ir vandens telkiniuose, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones; - nuleisti nutekamuosius ar drenažo vandenis į susijusius su pelke vandens telkinius; - skatinama šienauti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytu intensyvumu. 9010 *Vakarų taigos, 9080 *Pelk tų lapuočių miškų ir 91D0 *Pelkinių miškų buvein se: - negali būti ardoma miško paklot, žolių, samanų, kerpių ar krūmokšnių danga, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytus atvejus (reikalavimas netaikomas, jeigu miško paklot s suardymo neįmanoma išvengti vykdant leistiną medienos ruošą); - 9010 *Vakarų taigos buvein se negali būti: - šalinama buvein se susidaranti negyva mediena, vykdomi miško kirtimai, išskyrus specialiuosius kirtimus, siekiant sukurti įvairiaamžį, būdingos rūšin s sud ties ir vertikaliosios struktūros medyną; - sodinamas miškas išdegusiose arba gaisrų pažeistose vietose, mechaniškai ruošiamas kirtaviečių ir gaisraviečių dirvožemis; - eksploatuojamos naudingosios iškasenos; - keičiamas hidrologinis režimas, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones; - tręšiama; Vakarų taigos buvein se skatinama nenaudoti pesticidų; be to, skatinamos priemon s, skirtos būdingai medynų rūšinei sud čiai ir medynų vertikaliajai struktūrai palaikyti. 9080 *Pelk tų lapuočių miškų, 91D0 *Pelkinių miškų buvein se negali būti vykdomi miško kirtimai, išskyrus atrankinius kirtimus, specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti būdingos rūšin s sud ties ir vertikaliosios struktūros medyną bei sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenk jų išplitimo gr sm.

5 1.3. Teritorijos fizin s-geografin s sąlygos 1.3.1. Klimatin s ypatyb s. Pagal Lietuvos klimatinį zonavimą, Galvydišk s kaimo apylinkių teritorija priklauso Vidurio žemumos klimato rajonui, kuris skiriasi nuo kitų Vakarų Lietuvos rajonų labiau kontinentiniu klimatu: didesne temperatūrų amplitude, šaltesn mis žiemomis, šiltesn mis vasaromis. Paklotinio paviršiaus metinis radiacinis balansas sudaro 36 40 kcal/cm 2. Vidutin metin temperatūra apie +6,5 o C. Vidutinis metinis kritulių kiekis 550 600 mm, iš to net 3/4 tenka šiltajam metų periodui. Pastovi sniego danga laikosi gana neilgai (vidutiniškai 85 dienas), o jos storis didelis vidutiniškai apie 24 cm. Laikotarpis be šalnų čia sudaro apie 170 dienų. Vakarų, pietvakarių ir pietų v jai vyrauja tiek žiemą, tiek vasarą. 1.3.2. Geologin s ypatyb s. Geologiniai duomenys rodo, kad į šiaurę nuo Rytų Žemaičių plynaukšt s rajono tęsiasi vadinamoji Suginčių fleksūrin pakopa, skersai kertanti Baltijos tektoninį įlinkį. Ruožas, einąs išilgai tos struktūrin s linijos ilgiems geologiniams laikams pasidar tektoniniu atžvilgiu aktyvesnis už kitus plotus. Jis buvo aukštokai pakilęs ir priešledynmetyje. Pleistocene tarnavo kaip ledų takoskyra, tod l buvo mažiau ledynų egzaruotas už kaimynines žemumas. Tai sudaryta iš kietų, ledynų egzaracijai atsparių permo klinčių ir devono dolomitų, iškylančių net 50 70 m aukščiau jūros lygio. Kaip ir kitur, ankstyvojo pleistoceno darinių beveik neišliko: nubrauk juos v lesni ledynai. Vidurinio pleistoceno dariniai, nors ir egzaruoti paskutiniųjų ledynų, dengia visą rajono teritoriją maždaug 30 40 m storiu. 1.3.3. Geomorfologin s ypatyb s ir pagrindin s reljefo formos. Didesnį teritorijos kvarterin s dangos pjūvį paliko v lyvojo pleistoceno ledynai, kurie suformavo ir pagrindinius reljefo bruožus. Kurtuv nų apylinkių reljefo bruožų formavimuisi svarbus buvo nedidelis Gans s ledyninis liežuvis, vienas iš tų, kurie V lyvajame ledynmetyje Pietų Lietuvos faz s pabaigoje deng Žemaičių aukštumos rytinę dalį. Prad jus intensyviai tirpti ledo liežuviams, tarp pagrindin s ledo mas s ir ledo, gul jusio Gans s dubumoje, atsirado plyšys. Gans s ledo liežuvis virto ledo luitu. Tarp jo ir pagrindin s ledo mas s prad jo kauptis tirpstančio ledo vandenys. Vandenys, tek ję į atsiradusį ledyno tirpsmo vandenų pasitvenkusį limnoglacialinį baseiną, atnešdavo daug mineralin s medžiagos, kuri nus sdavo baseino dugne, laidodama dar neištirpusį ledą. Į rytus nuo vis did jančio plyšio suskaldytame reljefe vyko pakraštin morenin ir vidinio ledo fliuvioglacialin akumuliacija. Ten atsirado meridianin s krypties Kurtuv nų marginalinis masyvas. Prad jus intensyviau tirpti ledo liežuviams, vandenys telk si Gans s dubumos pakraščiuose, kur ledo jau nebuvo. Vandens lygis siek 140 136 m absoliutinio aukščio. Šis baseinas rytuose skalavo keiminę terasą. Pastarosios šlaitai buvo abraduoti ir išraižyti raguvų. Ledynams toliau tirpstant, limnoglacialinis baseinas pl t si atsipalaidavusiuose nuo ledo žemesniuose plotuose. Dar nesp jus dubumoje galutinai ištirpti ledo luitams, o keimin je terasoje palaidotiems ledams, prasid jo klimato atšalimas (Vidurio Lietuvos faz ). Atslinko Ventos vidurupio ledynin plaštaka. Pastarosios tirpsmo vandenys plūdo į Gans s dubumą ir pak l prieledyninio baseino lygį. Sutvinę vandenys ilgai laik si 128 124 m abs. a. lygyje ir skalavo keimin s terasos šlaitą. Nuo keimin s terasos vakaruose atsiveria plačios raguvos ir sausi sl niukai. Atšilus klimatui Biolinge, m tirpti palaidoti ledai, kurių nemažai išliko keimin je terasoje. Galutinai ištirpus palaidotiems ledams, keimin je terasoje atsirado daug termokarstinių daubų (duburių), kurias gal jo pagilinti sufozijos procesai. Pirminį lygų keimin s terasos reljefą pagilino fliuvioglacialin erozija, kuri lygų pirminį terasos reljefą išraiž, pagyvino. Buvusių protakų sl niais šiuo metu teka dabartiniai upeliai. 1.3.4. Dirvožemių ypatyb s. Vietov je vyrauja priemoliai su nedideliu kiekiu karbonatų, vyraujančių apatiniame dirvožemio sluoksnyje. Tam tikrose BAST vietose paviršius yra padengtas sm liu ir priesm liu. Vyrauja vel niniai jauriniai vidutiniškai ir stipriai jaur ję dirvožemiai.

6 Dirvožemio našumas pagal Lietuvos dirvožemių klasifikaciją iki 45,9 žem s ūkio naudmenų našumo balų. 1.3.5. Hidrografin s ir hidrologin s ypatyb s. Galvydišk s kaimo apylinkių BAST teka Šonos ir Juodupio upelių atkarpos, pasižyminčios išskirtin mis sl nių vertyb mis bei nestabiliu hidrologiniu režimu d l nereguliuojamos bebrų veiklos. Upelių baseino teritorijoje intensyvus žem s ūkis niekada nebuvo vykdomas, tod l jų vanduo neužterštas. Teritorijoje yra Vainagių ežeras, kuris yra priešpaskutin je eutrofikacijos stadijoje, jo dubuo nuklotas storu organinių nuos dų sluoksniu; ežeras intensyviai užauga vandens augalija, ypač makrofitais. Galvydišk s kaimo apylinkių BAST yra Šoniuko ir Galvydišk s pelk s, tačiau jos užima mažą plotą ir šių objektų hidrografin s ir hidrologin s ypatyb s n ra aprašytos ar tirtos. 1.4. Kraštovaizdžio aprašymas Galvydišk s kaimo apylink s įeina į Kurtuv nų kraštovaizdžio mikrorajoną, apimantį to paties pavadinimo pakraštinių moreninių darinių masyvą, kurio didel dalis užpilta sm liu. Šis mikrorajonas yra labai sud tingas, vyrauja smulkiai ir stačiai kalvotasis duobuotasis ežeringasis sm lingasis vietovaizdis, susidaręs iš nedidelių kauburių, atskirų negilių duobų, kurių vienos sausos, o kitos pelkingos. Galvydišk s kaimo apylinkių BAST vyrauja natūralus gamtinis kraštovaizdis. Galvydišk s ir Vainagių kaimuose tarp miškų yra išlikę kaimiškojo (agrarinio) kraštovaizdžio ploteliai. Praeityje šis kraštovaizdžio tipas teritorijoje už m kur kas didesnį plotą. 1.5. Teritorijos biologin s ypatyb s 1.5.1. Laukin s augalijos ypatyb s: 1.5.1.1. Ankstesni ir plano rengimo metu atlikti augalijos tyrimai Dar 1942 m. šakotąsias ratainytes prie Vainagių ežero aptiko prof. Jonas Dagys. 1994 metais teritorijoje botaninius tyrimus atliko Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto botanikai, vadovaujami prof. Jono Naujalio. Vakarin je parko dalyje (čia yra buvęs Šonos kraštovaizdžio draustinis, dabar tapęs Vainagių kraštovaizdžio draustinio dalimi) buvo atlikta floros rūšių inventorizacija, tačiau atskiras draustinio floros sąrašas nepateiktas. Teritorijoje botanin s ekspedicijos metu išskirtos dvi svarbiausios retoms rūšims vietos: Juodupio ir Šonos upelių sl niai ties jų santaka Galvydišk s k. ir pieva Šonos upelio sl nyje 64 miško kvartale (dabar Vainagių girininkijos 35 kvartale). Pateiktos Juodupio upelio sl nyje aptiktų Lietuvos raudonosios knygos augalų rūšių radviečių kortel s. 2000 metais Juodupio sl nio buveines apraš Zofija Sinkevičien. Teritorijos bendrijas apraš prof. Vida Motiekaityt. Ne vienerius metus pelkin s uolask l s populiaciją tyr dr. Edita Meškauskait. 2002 2003 metais kertinių miško buveinių inventorizaciją teritorijoje atliko parko ekologas Vidmantas Lopeta. Plano rengimo metu botaninius tyrimus atliko dr. Valerijus Rašomavičius ir Raimondas Čiuplys. 2010 2011 metais v jalandžių šilag lių monitoringą atliko parko ekolog Irma Jazdauskait. 1.5.1.2. Bendra augalijos charakteristika Didžiąją teritorijos dalį užima miškai. Gausiausi vakarų taigos pušynai su eglių priemaiša ir gana jauni, nepilnai susiv rę mišrūs pelkiniai miškai (Sphagno girgensohnii-piceetum, Carici elongatae-alnetum, Sphagno squarrosi-alnetum), tarp kurių įsiterpia brandesnių medynų sklypai. Pelkinių miškų medynuose vyrauja plaukuotasis beržas (Betula pubescens), juodalksnis (Alnus glutinosa), paprastoji egl (Picea abies), paprastoji pušis (Pinus sylvestris). Pelk tuose miškuose iš saugomų augalų rūšių pasitaiko statusis atgiris (Huperzia selago), širdin dviguon (Listera cordata), aukštoji gegūn (Dactylorhiza fuchsii). Kai kur, ypač šiaurin je teritorijos dalyje, pasitaiko nedidelių aukštapelkinių ir tarpinio tipo raistų (Ledo-Pinetum). Upelių pakrant se, ypač Šonos, plyti dideli aukštųjų helofitų sąžalynai, kuriuose dažniausiai dominuoja paprastoji nendr (Phragmites australis); kai kur auga plačialapis švendras (Typha latifolia), baltijin gegūn (Dactylorhiza longifolia), m lynasis palemonas (Polemonium

7 caeruleum), aukštoji viksva (Carex elata). Pakrant se ir dr gnose senvag se vyrauja aukštus kupstus sudarančių viksvų bendrijos (Caricetum elatae, Caricetum cespitosae). Juodupio sl nyje plyti Caricion lasiocarpae sąjungos šaltiniuotos žemapelk s. Šiose bendrijose dominuoja kupstin viksva (Carex cespitosa), laiboji viksva (Carex lasiocarpa), ganyklin viksva (Carex lepidocarpa), snapuotoji viksva (Carex rostrata), trilapis puplaiškis (Menyanthes trifoliata), paprastasis pelkiapapartis (Thelypteris palustris), balinis asiūklis (Equisetum fluviatile), šilkažied gaisrena (Lychnis flos-cuculi). Samanų dangoje vyrauja drepan s (Drepanocladus spp.), lapūn s (Plagiomnium spp.), kiminai (Sphagnum spp). Šiose bendrijose klesti gana gausi pelkin s uolask l s (Saxifraga hirculus) populiacija. Karbonatų turtingose augimviet se, susiformavusiose šarmingose žemapelk se (Caricion davallianae) auga daug saugomų rūšių augalų daugiametis patvenis (Swertia perennis), liekninis beržas (Betula humilis), raudonoji gegūn (Dactylorhiza incarnata), d m toji gegūn (Dactylorhiza maculata), raiboji gegūn (Dactylorhiza cruenta), baltijin gegūn (Dactylorhiza longifolia). Šaltiniuotų pelkių ir šarmingų žemapelkių kompleksas intensyviai apauga medžiais ir krūmais (gluosniais (Salix spp.), beržais (Betula spp.), paprastąja pušimi (Pinus sylvestris), paprastąja egle (Picea abies)). Šonos tvenkinio pakrant se ties Galvydišk s kaimu yra nedidelių melvenynų fragmentų (Molinietum caeruleae), tačiau daugelis jų degraduoja d l nutrūkusio naudojimo ir užž limo medžiais, krūmais bei nendr mis. Ant sm l to gūbrio Galvydišk s kaime aptinkami sausų stepinių pievų plotai, kuriuose auga stepinis motiejukas (Phleum phleoides), valgomoji rūgštyn (Rumex acetosa), siauralap migl (Poa angustifolia), paprastasis lipikas (Galium mollugo), dirvin buožain (Knautia pratensis), paprastoji jonažol (Hypericum perforatum). Ant mineralinių sm lio dirvožemių paplitę spygliuočių miškai, daugiausiai pušynai (Dicrano-Pinion). Sausesn se sm l tose augimviet se plyti pušynai su gana gausia egl s priemaiša (Peucedano-Pinetum), kuriuose auga siauralap smilt (Arenaria saxatilis), smiltyninis gvazdikas (Dianthus arenarius) ir v jaland šilag l (Pulsatilla patens). Nemažą teritorijos dalį užima pusamžiai (40 60 m. amžiaus) sodinti pušynai. D l vietomis pasitaikančių specifinių augimviečių teritorijoje aptinkama nemažai retų ir apyrečių Lietuvos floros rūšių; tarp jų į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos raiboji gegūn (Dactylorhiza cruenta), raudonoji gegūn (Dactylorhiza incarnata), siauralap gegūn (Dactylorhiza traunsteineri), baltijin gegūn (Dactylorhiza longifolia), statusis atgiris (Huperzia selago), širdin dviguon (Listera cordata), pūkuotoji apuok (Trichocolea tomentella), daugiametis patvenis (Swertia perennis), paprastoji tukl (Pinguicula vulgaris), v jaland šilag l (Pulsatilla patens), siauralap smilt (Arenaria saxatilis). 1.5.1.3. Buveinių direktyvos II priedo rūšys Pelkin s uolask l s (Saxifraga hirculus) populiacija Galvydišk s kaimo apylinkių BAST aptinkama netoli Galvydišk s kaimo, Šonos upelio pakrant s pušyne, 77 Vainagių girininkijos kvartale. Augimviet s yra 2 pagrindiniuose taškuose, kuriuose žydinčių individų skaičius apie 50 (vegetatyvinių daug daugiau). Pelkin s uolask l s (Saxifraga hirculus) populiacija Galvydišk s BAST gana gyvybinga. Nors ji buvo sumaž jusi bebrams užtvenkus Juodupio upelį ir užliejus dalį augimviet s, tačiau tyrimų metu (2006) buvo atsistačiusi. V jaland s šilag l s (Pulsatilla patens) augimviet s Galvydišk s kaimo apylinkių BAST (teritorijos mastu) yra plačiai paplitusios, tačiau jų atskiras populiacijas sudaro vos 2 3 vienetai. Pagrindin augimviet yra 70 ir 76 Vainagių girininkijos kvartaluose ir šalia kvartalin s linijos, skiriančios šiuos du kvartalus. Gyvybinga populiacija susiformavusi buvusioje gaisraviet je. 1.5.1.4. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys Teritorijoje be aukščiau pamin tų 2 rūšių, įrašytų į ES Buveinių direktyvos II priedą ir į Lietuvos raudonąją knygą, 1994 2011 metais aptikta dar 20 augalų rūšių, įtrauktų į Lietuvos raudonąją knygą. Vietiniu ir nacionaliniu lygmeniu didel svarba yra šių rūšių: raibosios gegūn s, pelkin s uolask l s, daugiamečio patvenio. V jaland s šilag l s, smiltyninio gvazdiko, siauralap s smilt s populiacijos šalies mastu svarbios kaip esančios arealo šiaurvakariniame pakraštyje. Paprastosios

8 tukl s, liekninio beržo, raktažol s pelen l s, m lynojo palemono, šakotosios ratainyt s augaviečių vietin svarba yra didel, o šalies mastu vidutin. Šalies ir vietiniu lygmeniu pūkuotosios apuok s ir širdin s dviguon s populiacijų svarba vidutin. D l labai mažos populiacijos plunksnin s pliusn s radviet s svarba yra nežymi. 1 (E) kategorija Dactylorhiza cruenta (O. F. Müll.) Soó raiboji gegūn Viena iš nedaugelio Lietuvoje žinomų šios rūšies populiacijų išlikusi Juodupio sl nio žemapelk je. 2011-06-27 žyd jo apie 25 augalai. Kasmet stebima nuo vieno iki kelių žydinčių individų. 2005 m. vasarą vienas augalas buvo rastas tarpinio tipo pelk je prie Šoniuko ežero. 2 (V) kategorija Trichocolea tomentella (Ehrh.) Dum. pūkuotoji apuok Gausios populiacijos auga Vainagių g-jos 71 kvartale (Juodupio sl nyje) ir 83 84 kvartaluose (Šonos upelio sl nyje). Pelkiniuose miškuose, kertin se miško buvein se sutinkamos kartu su širdine dviguone (Listera cordata L.). Neckera pennata Hedw. plunksnin pliusn Teritorijoje labai reta. 2003 metais aptikta vienintel je vietoje: Vainagių girininkijos 64 kvartale, ant drebul s kamieno. Arenaria saxatilis L. siauralap smilt 2002 m. vasarą Vainagių g-jos 76 kv. rasti keli individai 1 m 2 plote. Dianthus arenarius smiltyninis gvazdikas Jo populiacija Galvydišk s kaime yra viena iš labiausiai į šiaur s vakarus nutolusių rūšies augimo vietų Lietuvoje. Augimviet Galvydišk s BAST yra 76 Vainagių girininkijos kvartale ir užima apie 150 m 2. Šioje teritorijoje aptinkama apie 130 individų, o pati populiacija yra gyvybinga, tačiau teritoriškai nesiplečia. Šiuo metu jų užimamą teritoriją intensyviai apauga karpotasis beržas (Betula pendula), tod l artimiausiu metu netvarkant, populiacijos rodikliai gali keistis. Betula humilis L. liekninis beržas Auga tarpinio tipo pelk je Juodupio upelio sl nyje, teritorijos šiaurin je dalyje. Polemonium caeruleum L. m lynasis palemonas Aptiktas Šonos upelio sl nyje pietvakarin je teritorijos dalyje. 2011-06-27 žyd jo apie 60 augalų. Pinguicula vulgaris L. paprastoji tukl Pasitaiko šarmingose ir šaltiniuotose žemapelk se Juodupio sl nyje. Populiaciją sudaro keliasdešimt individų. Primula farinosa L. raktažol pelen l Teritorijoje aptikta vienintel je vietoje Šonelio ežero rytiniame pakraštyje. 2011-06-28 ten suskaičiuota apie 100 augalų. Augavietei buvo reikalingas šienavimas. Listera cordata (L.) R. Br. širdin dviguon 2002 ir 2003 m. vasarą rasta pelkiniuose miškuose Vainagių g-jos 71 kv. 30 ir 39 miško sklypuose (Juodupio upelio sl nyje) ir tos pačios g-jos 83 kv. 23 skl. ir 84 kv. (Šonos upelio sl nyje). Augimviet s yra kertin se miško buvein se. Dactylorhiza maculata (L.) Soó d m toji gegūn Pasitaiko šaltiniuotose Juodupio sl nio žemapelk se ir Šonos upelio sl nyje. Dactylorhiza traunsteineri (Saut.) Soó siauralap gegūn 2011-06-27 apie 100 individų aptikta šaltiniuotoje Juodupio sl nio žemapelk je. Cladium mariscus (L.) Pohl šakotoji ratainyt 2002-08-01 Vainagių ežero liūnin je apyežer je suskaičiuota apie 300 peržyd jusių augalų. 2011-06-28 Šonelio ežero pakrant je augo apie 25 m 2 plote. 3 (R) kategorija Botrychium multifidum (G.G.Gmel.) Rupr. daugiaskiltis varpenis

9 2005 metais labai negausi populiacija (10 15 sporifikuojančių individų) augo Vainagių girininkijos 35 kv., pušyno pietiniame pakraštyje netoli Šonos. 2011 metais čia aptikta apie 10 augalų. Populiacijos gausumas ir gyvybingumas buvo sumaž jęs d l pievos užaugimo. Swertia perennis L. daugiametis patvenis Auga šaltiniuotoje Juodupio sl nio žemapelk je maždaug 250 100 m plote. Populiacija sumaž jusi d l teritorijos apaugimo. 2005 m. vasarą tarpinio tipo pelk je prie Šonelio ežero rasti 6 7 augalai. Orobanche reticulata Wallr. blyškioji džiovekl 2003-07-23 gyvybinga populiacija aptikta Vainagių g-joje, Grybitišk s pelk je, šaltiniuotoje Šonos upelio salpoje. Žyd jo daugiau nei 20 augalų. 4 (I) kategorija Dactylorhiza fuchsii (Druce) Soó aukštoji gegūn Auga Juodupio ir Šonos upelių pelk tuose sl niuose. 2002 m. vasarą pelkut je prie Juodupio upelio (Galvydišk s k.) žyd jo keliolika vienetų. 2011 metais keliasdešimt gegūnių žyd jo pelk je prie Galvydišk s piliakalnio. 5 (Rs) kategorija Huperzia selago (L.) Bernh. ex. Schrank et Mart. statusis atgiris Negausiai paplitęs mišriuose pelkiniuose miškuose, kertin se miško buvein se. Dactylorhiza incarnata (L.) Soó raudonoji gegūn 2002 m. vasarą pelkut je ties Juodupio upeliu (Galvydišk s k.) virš 100 m 2 plote žyd jo daugiau nei 100 augalų. 2005 m. vasarą keli augalai rasti pelk je už Šoniuko ežero. Dactylorhiza longifolia (Neuman) Soó baltijin gegūn Negausiai pasitaiko šaltiniuotose žemapelk se Juodupio ir Šonos sl niuose. 1 Lentel. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos Galvydišk s kaimo apylinkių BAST augalų rūšys. Rūšis Retumo Gausumas Būkl Lokalizacija kategorija Pūkuotoji apuok (Trichocolea tomentella) 2 (V) Virš 300 m 2 Gera Pelkiniuose miškuose, prie šaltinių, upokšnių Plunksnin pliusn 2 (V) Ant 1 medžio Nežinoma 64 kv. (Neckera pennata) (2003) Statusis atgiris (Huperzia selago) 5 (Rs) Negausus Gera Pelkiniuose miškuose Daugiaskiltis varpenis 3 (R) Apie 10 augalų Bloga 35 kv. (Botrychium multifidum) V jaland šilag l (Pulsatilla patens) 2 (V) Virš 50 augalų Blog janti Sausuose pušynuose Siauralap smilt 2 (V) 1 m 2 (2002) Nežinoma 76 kv. (Arenaria saxatilis) Smiltyninis gvazdikas 2 (V) 0,13 ha plote Blog janti 76 kv. (Dianthus arenarius) Liekninis beržas (Betula humilis) 2 (V) Virš 100 augalų Vidutiniška Juodupio sl nyje Pelkin uolask l (Saxifraga hirculus) 2 (V) 50 žydinčių (2006) Blog janti Šaltiniuotoje pelk je Daugiametis patvenis 3 (R) Negausus Blog janti Pelkut je prie (Swertia perennis) M lynasis palemonas (Polemonium Juodupio 2 (V) Apie 60 augalų Vidutiniška Šonos upelio sl nio pievoje

caeruleum) Blyškioji džiovekl (Orobanche reticulate) Paprastoji tukl (Pinguicula vulgaris) Raktažol pelen l (Primula farinose) Širdin dviguon (Listera cordata) Raiboji gegūn (Dactylorhiza cruenta) Aukštoji gegūn (Dactylorhiza fuchsii) Raudonoji gegūn (Dactylorhiza incarnata) Baltijin gegūn (Dactylorhiza longifolia) D m toji gegūn (Dactylorhiza maculata) Siauralap gegūn (Dactylorhiza traunsteineri) Šakotoji ratainyt (Cladium mariscus) 10 3 (R) Virš 20 augalų Stabili Šonos upelio sl nyje 2 (V) Apie 30 augalų Blog janti Juodupio sl nyje 2 (V) Apie 100 augalų Blog janti Prie Šonelio ežero 2 (V) Virš 50 augalų Gera Pelkiniuose miškuose 1 (E) Apie 25 augalus Blog janti Juodupio sl nyje 4 (I) Keliasdešimt Gera Pelkiniuose augalų miškuose 5 (Rs) Apie 100 augalų Blog janti Upelių sl niuose ir pelk se 5 (Rs) Negausi Blog janti Upelių sl niuose 2 (V) Keliasdešimt Blog janti Upelių augalų sl niuose 2 (V) Apie 100 augalų Blog janti Juodupio sl nyje 2 (V) Apie 300 augalų Stabili Vainagių ir Šonelio ež. apyežer je 1.5.1.5. Svetimžem s augalų rūšys Teritorijos Galvydišk s kaimo sausose pievose didelius plotus užima invazin rūšis gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllos). Lubinai auga ir pačiose stepin s pievos prieigose, pakel se, tod l turi būti naikinami. Apleistoje sodybviet je išplitę paprastosios alyvos (Syrinx vulgaris). Juodupio sl nio pakraštyje auga svetimžemių tuopų (Populus sp.) rūšis, sausose pievose išaugę gudobel s (Crataegus sp.). Svetimžem s rūšys, plintančios saugomose buvein se ir bendrijose, yra naikintinos. 1.5.1.6. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų bendrijos Betulo humilis Salicetum repentis (Fijalkowski 1960) Oberd. 1964 liekninis beržynas. II retumo kategorijos bendrija. Nedideli jos plotai aptinkami Juodupio sl nyje, Vainagių girininkijos 76 ir 77 miško kvartaluose; pastarajame neigiamą įtaką (d l užtvindymo ir augalų nugraužimo) bendrijai daro bebrai. Cladietum marisci (Allorge 1922) Zobrist 1935 šakotasis ratainytynas. III retumo kategorijos bendrija, siaura juosta išsid sčiusi Vainagių ežero šiaur s, šiaur s vakariniame, vakariniame ir pietiniame pakraščiuose. Užima nedidelį plotą. 1.5.1.7. Kitos saugotinos augalų bendrijos Prof. Vida Motiekaityt, apibendrindama 1993 1995 metų Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto Botanikos ir genetikos katedros botaninių ekspedicijų tyrimų medžiagą, paruoš publikaciją Saugotinos parko augalų bendrijos. Šonos kraštovaizdžio draustinio teritorijoje ji apraš šias bendrijas (be pamin tų aukščiau): Ass. Caricetum lepidocarpa Smagin 93 in Boč et Smagin 93 ganyklinis viksvynas. Aptiktas 77 kv. 12 sklype su raibąja gegūne (Dactylorhiza cruenta), d m tąja gegūne (D. maculata), paprastąja tukle (Pinguicula vulgaris), pelkine uolask le (Saxifraga hirculus), daugiamečiu patveniu (Swertia perennis). Ass. Peucedano Pinetum Mat. (62) 73 šilinis saliavinis pušynas. Auga 76 kv. 2 ir 7 sklypuose su v jalande šilag le (Pulsatilla patens).

11 Cl. Sedo Scleranthetea Br. Bl. 55 sm lynų žolin s bendrijos; Cl. Festuco Brometea Br. Bl. et Tx. 43 kseroterminiai žolynai. Auga 76 kv. 11 sklype. Ass. Vicio cassubicae Melampyretum Pass. 67 vikinis kūpolynas. Aptiktas 76 kv. 7 sklype. Ass. Potentillo Phleetum Br. Bl. 38 sidabražolinis motiejukynas. Auga 77 kvartale, stepin je pievoje. Ass. Filipendulo Geranietum Koch 26 vingiorykštinis snaputynas su apyret mis rūšimis: m lynuoju palemonu (Polemonium caeruleum), vaistine šventagaršve (Archangelica officinalis) ir kt. Aptikta Šonos upelio sl nyje ties Galvydišk s kaimu. 1.5.1.8. ES Buveinių direktyvos I priedo buvein s Galvydišk s kaimo teritorijoje aptinkamos 10 tipų pelkių, pievų ir miškų buvein s. Didžiausius plotus užima savo svarba prioritetin s vakarų taigos, pelkinių miškų ir pelk tų lapuočių miškų buvein s. 2 lentel. Duomenys apie EB svarbos tipiškas buveines Buvein s kodas Pavadinimas Steigimo metu* % Plotas ha Dabar** kartografuotas % Plotas ha Būkl 6210 Stepin s pievos 0,16 1,5 0,16 1,5 Blog janti 6410 Melvenynai 1,04 10,0 0,04 0,4 Bloga 7110 *Aktyvios aukštapelk s 0 0 0,05 0,5 Gera 7140 7160 7210 7140 Tarpin s pelk s ir liūnai Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk s * Žemapelk s su šakotąja ratainyte 0,52 5,0 0,12 1,2 Vidutiniška 0,1 1,0 0,1 1,0 Vidutiniška 0,1 1,0 0,1 1,0 Stabili 7230 Šarmingos žemapelk s 0,16 1,5 0,16 1,5 Patenkinama arba bloga 9010 *Vakarų taiga 13, 6 131,0 10,25 98,8 Vidutiniška 9080 *Pelk ti lapuočių miškai 31,0 299,0 3,11 30,0 Gera 91D0 *Pelkiniai miškai 7, 68 74,0 5,94 57,3 Vidutiniška Iš viso 54,36 % 524 29,7 % 286,4 BAST bendras plotas 964 964 * Buveinių plotai, remiantis 2009 m. balandžio 22 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-210 ** Buveinių plotai, remiantis 2011 metų kartografavimo duomenimis. Likusių septynių tipų buvein s teritorijoje užima labai mažus plotus nuo 1 iki 1,5 ha (žr. 2 lentelę). Pelk tose Vainagių ežero pakrant se esančių buveinių aktyvių aukštapelkių ir žemapelk s su šakotąja ratainyte būkl yra gera; tokia pati ir pelk tų lapuočių miškų būkl. Vakarų taigos buveinių būkl vidutiniška d l negyvos medienos trūkumo, o pelkinių miškų d l eglynų džiūvimo ir atsiv rusių retmių. Stepinių pievų ir melvenynų būkl bloga d l nenaudojimo ir augalijos struktūros pokyčių. Tapinių pelkių ir liūnų, nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių būkl vidutiniška po 2011 metais atliktų medžių ir krūmų kirtimų. 2011 metais atlikus buveinių tikslinimą, palyginus su Galvydišk s kaimo apylinkių BAST steigimo metais, stebimi kai kurie pokyčiai. Peržiūr jus visos teritorijos medynų taksacinius rodiklius, padid jo vakarų taigos, o sumaž jo pelkinių miškų buveinių plotai. Greičiausiai d l

12 praeityje padarytų aritmetinių skaičiavimo klaidų, sumaž jo tarpinių pelkių ir liūnų, melvenynų ir pelk tų lapuočių miškų buveinių plotai. Tipiškų EB svarbos buveinių išsid stymas miško kvartaluose ir sklypuose pateikiamas 3 lentel je. 3 lentel. Buveinių direktyvos I priedo tipiškos buvein s Galvydišk s kaimo apylinkių BAST Buvein s tipas Kvartalas (sklypai) Bendras plotas (ha) 6210 Stepin pieva 76 ir 77 kvartalų dalis 1,5 6410 Melvenynas 77 kv. 0,4 7110 *Aktyvi aukštapelk 63 (8 d.), 63 (14 d.) 0,5 7140 Tarpin s pelk s ir 100 (32) 0,6 liūnai 7160 Nekalkingi šaltiniai 77 (12 d.) 1,0 ir šaltiniuotos pelk s 7210 * Žemapelk su 55 ir 63 (Vainagių ežero liūninis pakraštys) 1,0 šakotąja ratainyte 7230 Šarminga 76 (12 d.), 77 (12 d.) 1,5 žemapelk 9010 * Vakarų taiga 35 (11, 28, 29, 35, 41, 42, 44, 45, 50, 51), 70 (3, 37), 71 (27, 34, 40, 41), 72 (3, 4, 12), 76 ( 14, 15), 77 (4, 6, 18), 78 (4, 5, 6, 9), 81 (3, 4), 82 (2, 4, 10, 13, 19, 22, 23), 83 (6, 9, 21), 84 (4, 7,10, 18), 85 (1, 2, 8, 13), 88 (5, 8, 23) 98,8 9080 *Pelk ti lapuočių 55 (20), 64 (9), 72 (13), 73 (6, 16, 18, 22), 79 (7, 24,1 miškai 16), 80 (4), 89 (10) 91D0 *Pelkiniai miškai 63 (11, 16, 26), 64 (32), 70 (35), 71 (17, 30, 31, 35, 57,3 39), 72(6), 73 (12, 13, 15, 17), 77 (3, 5), 78 (11), 79 (2, 6), 84 (11), 85 (6, 7), 88 (4, 17, 25), 89 (21) IŠ VISO: 192, 6 * d. nurodytam buvein s tipui priskiriama tik dalis sklypo 6210 Stepin s pievos Vienintelis plotas yra į vakarus nuo Galvydišk s kaimo esančiame sm l tame gūbryje. Šis gūbrys virš pelk tų Šonos ir Juodupio sl nių iškilęs apie 2 metrus. Stepin je pievoje auga įvairiažol sausų vietų augalija, tarp jos ir apyret rūšis stepinis motiejukas (Phleum phleoides). 6410 Melvenynai Šio tipo blogos kokyb s buvein s fragmentas aptiktas dr gnoje sl nio terasoje prie Galvydišk s tvenkinio. Buvein nebenaudojama, tod l intensyviai apauga medžiais, krūmais ir kita nebūdinga augalija. 7110 Aktyvios aukštapelk s Buvein s užima nedidelius plotelius Vainagių ežero vakariniame pakraštyje ir pietiniame gale. Jos susidarę užpelk jus ežero daliai (viename aukštapelk s plote dar likusi nemaža ežero akis ). Aukštapelk se randami kelių rūšių kiminai, paprastosios spanguol s (Oxycoccus palustris), pakraščiuose negausiai auga pelkiniai gailiai (Ledum palustre) ir juodosios varnauog s (Empetrum nigrum).

7140 Tarpin s pelk s ir liūnai 13 Buvein aptikta Šonelio ežero šiauriniame pakraštyje. Joje auga kelios gegūnių rūšys, pelkiniai skiautalūpiai (Epipactis palustris), trilapiai puplaiškiai (Menyanthes trifoliata). Ežero pakrant je tarpin pelk ribojasi su žemapelke. 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk s Šio tipo buvein s telkiasi Juodupio sl nyje į šiaurę nuo Galvydišk s kaimo. Šaltiniuotose pelk se auga daug Lietuvoje saugomų rūšių augalų, tarp jų raiboji gegūn (Dctylorhiza cruenta), taip pat į Buveinių direktyvos II priedą įrašyta pelkin uolask l (Saxifraga hirculus). Mažesnių šio tipo buveinių plotelių pasitaiko Šonos sl nyje, tačiau jie labai smarkiai užž lę nendr mis. Juodupio sl nyje šaltiniuotos pelk s intensyviai apauga krūmais ir medžiais. 7210 * Žemapelk su šakotąja ratainyte Buvein aptinkama Vainagių ežero šiaurin je, šiaurvakarin je, vakarin je ir pietvakarin je liūnin je pakrant je. Ratainyt s auga nendrynų švendrynų juostoje, išsid stę atskiromis grup mis. Saugant buveinę, svarbu nekeisti ežero vandens lygio ir nepjauti nendrynų. 7230 Šarmingos žemapelk s Sudaro kompleksą su šaltiniuotų pelkių buvein mis ir pakrančių viksvynais. Šio tipo buvein s aptinkamos Juodupio sl nyje į šiaurę nuo Galvydišk s kaimo. Čia auga pelkiniai skiautalūpiai (Epipactis palustris), daugiamečiai patveniai (Swertia perennis), gausūs Buveinių direktyva saugomo drugelio auksuotosios šaškyt s (Euphydryas aurinia) vikšrų mitybiniai augalai pievin s miegal s (Succisa pratensis). Mažesnių šio tipo buveinių plotelių pasitaiko Šonos sl nyje. 9010 *Vakarų taiga Pribręstantys ir brandūs vakarų taigos pušynai (kai kur su žymia eglių priemaiša) fragmentiškai pasiskirstę visoje teritorijoje ant sm l tų gūbrių. Daugiausia buvein s kriterijus atitinkančių medynų yra 35, 71, 78, 82, 84 ir 85 miško kvartaluose. Biologinei įvairovei miško sklypuose siūloma palikti daugiau negyvos medienos arba džiūstančių medžių. 9080 *Pelk ti lapuočių miškai Jauni pelk ti lapuočių miškai formuojasi užželiančiose Juodupio ir Šonos sl nių pelk se. Buvein aptinkama prie bevardžių miško upelių ir kanalų, pelk tuose duburiuose. Teritorijoje vyrauja viksviniai beržynai (Carici Betuletum pubescentis). Pelkinių juodalksnynų (Alnetea glutinosae) su įvairaus gausumo egl s ir pušies priemaiša fragmentai įsiterpia tarp pelkinių spygliuočių miškų ir miško bendrijų, įsikūrusių ant mineralinių dirvožemių. 91D0 *Pelkiniai miškai Pelkiniai spygliuočių miškai aptinkami užpelk jusiuose duburiuose, pelk tose Juodupio ir Šonos sl nių terasose. Didžiausią plotą užima pelkiniai eglynai (Sphagno girgensohnii-piceetum), kuriuose aptinkama saugomų augalų (pūkuotoji apuok (Trichocolea tomentella), širdin dviguon (Listera cordata), aukštoji gegūn (Dactylorhiza fuchsii). Pelkinių pušynų (Ledo- Pinetum) buvein s teritorijoje daug retesn s.

14 1.5.1.9. Kertin s miško buvein s Galvydišk s kaimo apylinkių BAST 2002 2003 metais išskirta virš 50 ha (žr. 4 lentelę) kertinių miško buveinių. Visos jos yra Vainagių girininkijoje. Buvein s susitelkę duburyje prie Vainagių ežero, Juodupio ir Šonos upelių sl niuose. Greta upelių esančios buvein s kai kur įtakojamos bebrų veiklos (užtvindymo), o Šonos sl nyje maitinamos gausių šaltinių. Šaltiniuotose gausiai auga kerpsaman s pūkuotosios apuok s. Pelkiniuose miškuose auga statieji atgiriai, aukštosios gegūn s, širdin s dviguon s. Pelkiniuose miškuose randamos samanos - melsvosios balzgan s, riestalap s raguot s, grybai gelsvosios voverait s. Ant egl s virt lių išauga skaisčiosios raudonpint s, ant senų pušų pušin s kempin s. Daugumai Galvydišk s kaimo apylinkių kertinių miško buveinių tinkamiausias yra rezervatinis režimas, draudžiant bet kokias ūkines priemones, numatant apsaugos zonas. 4 lentel. Galvydišk s kaimo apylinkių BAST kertin s miško buvein s Eil. Nr. Kv. Nr. Sklypo Nr. KMB kodas KMB tipas Plotas (ha) Tinkamiausias apsaugos režimas 1. 63 11, 12 475705 Pušynai ir mišrūs 3,328 Jokių ūkinių priemonių miškai su pušimis 2. 63; 64 16, 17, 26; 32 475718 Pušynai ir mišrūs miškai su pušimis 7,043 Jokių ūkinių priemonių 3. 63; 64 36; 22 475618 Medžių milžinų grup 0,025 Kirsti pomiškį 4. 70 35, 37 475601 Šlapieji eglynai ir mišrūs miškai su egl mis 2,494 Jokių ūkinių priemonių, apsaugos zona 5. 71 28, 29, 30, 42 6. 71; 72 38, 39, 41; 14 475616 Šlapieji eglynai ir mišrūs miškai su egl mis 475617 Šlapieji eglynai ir mišrūs miškai su egl mis 7. 72 4 475619 Šlapieji eglynai ir mišrūs miškai su egl mis 2,26 Jokių ūkinių priemonių 7,909 Jokių ūkinių priemonių, apsaugos zona 3,687 Jokių ūkinių priemonių, apsaugos zona 8. 83 22, 23 475605 Upelio salpa 1,174 Jokių ūkinių priemonių 9. 84 10, 11, 12, 475606 Šlapieji eglynai ir mišrūs miškai su 6,741 Jokių ūkinių priemonių, apsaugos 10. 84; 85; 88; 89 16, 18, 19; 17; 4; 23 egl mis 475607 Pušynai ir mišrūs miškai su pušimis 11. 88 24 475610 Pušynai ir mišrūs miškai su pušimis 12. 88 16, 17, 25, 26 zona 12,824 Jokių ūkinių priemonių, apsaugos zona 0,41 Nešalinti sausuolių ir medienos liekanų, kirsti pomiškį 475611 Pelkiniai pušynai ir 4,489 Jokių ūkinių priemonių beržynai Iš viso: 52,384 1.5.2. Laukin s gyvūnijos ypatyb s 1.5.2.1. Ankstesni ir plano rengimo metu atlikti gyvūnijos tyrimai Galvydišk s kaimo apylink se (BAST teritorijoje) 1993 2005 metais buvo atlikti įvairių grupių gyvūnų tyrimai, tačiau apibendrintas faunos rūšių sąrašas n ra paruoštas. Tyrimus atliko: vorų V. R lys (1997), smulkiųjų žinduolių L. Balčiauskien, R. Juškaitis, V. Lopeta (1994

15 1997, 2000 2001), žuvų E. Bukelskis (2003), paukščių ir kai kurių kitų žinduolių rūšių V. Lopeta (1993 2011). 1996 m. vasarą Vainagių kaime epizodiškai šikšnosparnius tyr D. H. Pauža. 1.5.2.1. Retos ir saugomos gyvūnų rūšys Galvydišk s kaimo apylink se aptikta 18 Lietuvos raudonosios knygos (RK) rūšių (žr. 5 lentelę), 14 paukščių rūšių, įtrauktų į Paukščių direktyvos (PD) I priedą ir 6 gyvūnų rūšys, įrašytos į Buveinių direktyvos (BD) II arba IV priedus. Daugumos saugomų gyvūnų rūšių svarba nacionaliniu ir tarptautiniu mastu yra nedidel d l mažų jų populiacijų. 5 lentel. Saugomos Galvydišk s kaimo apylinkių BAST gyvūnų rūšys, jų apsaugos statusas, gausa ir būkl Rūšies pavadinimas Apsaugos Lokalizacija Gausumas Būkl lietuviškas lotyniškas statusas* Žinduoliai Beržin Sicista 4 (I), BD 55, 56, 77 Pavieniai žv reliai Nežinoma sicista betulina IV kvartalai Baltasis Lepus 3 (R) Pelkiniuose Negausus Stabili kiškis Rudasis nakviša Paukščiai Juodasis gandras Jūrinis erelis Mažasis erelis r ksnys timidus Nyctalus noctula Ciconia nigra Haliaëtus albicilla Aquila pomarina BD IV, 5 (Rs) 2 (V), PD (I) 3 (R), PD (I) 3 (R), PD (I) miškuose Vainagių ežeras Galvydišk s tvenkinys Galvydišk s tvenkinys Šonos sl nio miške Vienas žv relis (1996) Labai retai užskrenda Retai užskrenda Retai peri 1 pora Nežinoma Bloga Stabili Nežinoma Jerub Bonasa PD (I) Mišrūs miškai Negausi Vidutiniška bonasia Griežl Crex crex 5 (Rs), PD Galvydišk s Labai reta (2011) Bloga (I) pievose Švygžda Porzana 3 (R), Pelk prie Labai reta (2011) Nežinoma porzana PD (I) Šonelio ežero Pilkoji gerv Grus grus 5 (Rs), PD (I) Vainagių ir Galvydišk s Pavieniai paukščiai Stabili Uldukas Lutut L lys Tulžys Columba oenas Aegolius funereus Caprimulgu s europaeus Alcedo atthis pelk se 3 (R) BAST pušynai 1 2 patinai Gera 3 (R), Miškas už 1 paukštis (1995) Nežinoma PD (I) Galvydišk s PD (I) Pušynai 1 2 poros Nežinoma 3 (R), PD (I) Galvydišk s tv., Šonos upelis Brandūs pušynai Pelkių pakraščiuose Galvydišk s ir Vainagių k. Retai užskrenda migruodami Nežinoma Juodoji meleta Dryopcopus martius PD (I) Įprasta Gera Pilkoji Picus canus 3 (R), Dvi radviet s Nežinoma meleta PD (I) Lygut Lulula PD (I) Keletas porų Stabili arborea Paprastoji Lanius PD (I) Galvydišk s 1 pora Nežinoma

medšark collurio kaime Pl šrioji medšark Varliagyviai Nendrin rupūž Smailiasnuk varl Žuvys Kartuol Vabzdžiai Didysis auksinukas Lanius excubitor Bufo calamita Rana arvalis Rhodeus sericeus Lycaena dispar 16 5 (Rs) Galvydišk s kaime 5 (Rs), BD IV BD IV BD II 3 (R), BD II ir IV Galvydišk s kaime Pelkiniai miškai Vainagių ežeras Juodupio ir Šonos upelių sl niai Užklysta pavieniai paukščiai Labai reta (2005) Gausi Negausi Pavieniai drugiai (2011) Stabili Nežinoma Gera Nežinoma Blog janti Baltajuostis Aricia 4 (I) Šonos upelio Pavieniai drugiai Blog janti melsvys eumedon sl nis (2011) Machaonas Papilio machaon 4 (I) Galvydišk s kaimas Vienas drugys (1995) Nežinoma *Lietuvos raudonosios knygos kategorija ir (ar) Paukščių arba Buveinų direktyvos priedas. 1.5.2.3. Vabzdžiai Galvydišk s kaimo apylinkių BAST entomologinių tyrimų n ra atlikta. Saugomoms drugių rūšims yra svarbios Šonos ir Juodupio sl nių pievos, kur 2011 metais steb tos saugomos drugių rūšys: didysis auksinukas (Lycaena dispar) ir baltajuostis melsvys (Aricia eumedon). Upelių sl niai tinkami drugiams gyventi, nes čia auga jų vikšrų mitybiniai augalai: pelkiniai snapučiai ir vandenin s rūgštyn s. 2003 metais Vainagių ežero zoobentose sugauta 1 apsiuvų (Polycentropus flavomaculatus), 4 uodų trūklių (Chironomidae) ir 1 plunksn taūsių uodų (Chaoboridae) rūšis. 1.5.2.4. Kitos bestuburių sistematin s grup s 1997 m. teritorijoje vorų bendrijų tyrimus atliko Vygandas R lys. Keturiuose biotopuose buvo apibūdinta 100 vorų rūšių. Brukniašilyje sugauta viena Vokietijoje saugoma (Lietuvoje retų rūšių paplitimas nepakankamai ištirtas) vorų rūšis Alopecosa aculeata. M lyniniame eglyne aptikta Europoje reta rūšis Lepthyphantes lepthyphantiformis. Sausoje pievoje Galvydišk s kaime sugautos retos vorų rūšys: Enoplognatha thoracica ir Robertus neglectus. 2003 metais Vainagių ežero zoobentose aptiktos mažašer s kirm l s (Oligochaeta) ir žuvin s d l s (Piscicola geometra). 1.5.2.5.Žuvys, varliagyviai ir ropliai Atliekant žuvų tyrimus, 2003 m. Vainagių ežere be įprastų rūšių (lydekų, kuojų, raudžių, ešerių, lynų, saulažuvių) buvo sugautos 2 kartuol s (Rhodeus sericeus). Teritorijoje gyvena paprastosios rupūž s, pievin s varl s, gyvavedžiai driežai, gluodenai, pelkut se pasitaiko angių. Galvydišk s kaimo apylinkių BAST steb tos į Buveinių direktyvos IV priedą įtrauktos rūšys: mažosios kūdrin s varl s (Rana lessonae), smailiasnuk s varl s (Rana arvalis), nendrin s rupūž s (Bufo calamita). 1.5.2.6. Paukščiai Iš KRP retesnių paukščių rūšių Galvydišk s kaimo apylink se gyvena namin s pel dos (Strix aluco), baltabruviai strazdai (Turdus iliacus), grąžiagalv s (Jynx torquila), retkarčiais inkiluose peri paprastosios raudonuodeg s (Phoenicurus phoenicurus). Be žemiau išvardintų paukščių rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, teritorijoje sutinkamos Paukščių direktyvos

17 saugomos rūšys: jerub s (Bonasa bonasia), l liai (Caprimulgus eurupeus), juodosios meletos (Dryocopus martius), lygut s (Lulula arborea) ir paprastosios medšark s (Lanius collurio). 1996 m. geguž s m n.31 d. Vainagių ir Galvydišk s kaimuose gird ta po 1 griežlių (Crex crex) patino balsą. 2011 metų vasarą vieno patino balsas v l gird tas Galvydišk s kaimo pievoje, Juodupio sl nyje. 1.5.2.7. Žinduoliai Labai didele smulkiųjų žinduolių įvairove pasižymi Vainagių ežero apylink s, kur 1995 2001 metais aptikta net 16 jų rūšių. Čia rasti vandeniniai kirstukai (Neomys fodiens), lazdynin s miegapel s (Muscardinus avellanarius), beržin s sicistos (Sicista betulina), pilkosios žiurk s (Rattus norvegicus), pelkiniai (Microtus oeconomus) ir vandeniniai (Arvicola terrestris) pel nai. Galvydišk s ir Vainagių kaimų pievose sugautos Lietuvoje ribotai paplitusios mažosios miškin s pel s (Apodemus uralensis). Teritorijoje gyvena stirnos (Capreolus capreolus), taurieji elniai (Cervus elaphus), briedžiai (Alces alces), šernai (Sus scrofa), miškin s kiaun s (Martes martes), vover s (Sciurus vulgaris), lap s (Vulpes vulpes), baltieji kiškiai (Lepus timidus). Lietuvos upinių bebrų (Castor fiber) ir vilkų (Canis lupus) populiacijos yra įtrauktos į Buveinių direktyvos V priedą. Bebrai nuolat gyvena Vainagių ežero apyežer je (čia aptinkamos jų trobel s). Gyvūnų veiklos p dsakų gausu Šonos upelio sl nyje tarp Šonos ir Juodupio santakos ir išnykusio Šonos kaimo. D l šių gyvūnų veiklos (užtvankų, vandens lygio pak limo) kai kuriose Šonos upelio sl nio vietose pakitę augalų bendrijos, suveš ję nendrynai. Vilkai nuo seno gyveno teritorijos miškuose. Jų būdavo nuolat aptinkama vadinamoje Žydpelk je (esančioje tarp Vainagių ir Galvydišk s kaimų). Atliekant kasmetines vilkų apskaitas, pastaraisiais metais pasteb tas šių gyvūnų sumaž jimas, o 2005 m. žiemą pirmąkart vilkų p dsakų neaptikta. 2011 metų pradžioje Žydpelk je v l pasirod keletas šių pl šrūnų. 1.5.2.8. Į Lietuvos raudonąją knygą arba į Buveinių Direktyvos II ir IV priedus bei Paukščių Direktyvos I priedą įrašytos gyvūnų rūšys Papilio machaon L. machaonas. 1995-07-16 vienas drugys praskrido pro Galvydišk s tvenkinį. Lycaena dispar L. didysis auksinukas. 2011 metų vasarą pavieniai drugiai steb ti Šonos ir Juodupio sl nių pelkut se. Aricia eumedon Esper baltajuostis melsvys. 2011 metų vasarą pavieniai drugiai steb ti Šonos upelio sl nyje, kur augo jų mitybiniai augalai pelkiniai snapučiai. Rhodeus sericeus amarus (Bloch) kartuol. Atliekant hidrobiologinius tyrimus, 2003 metais dvi žuvys buvo sugautos Vainagių ežere. Bufo calamita Laur. nendrin rupūž. Gyvena Galvydišk s kaime. 1995-09-14 už Galvydišk s tvenkinio steb tas jauniklis. 2005-06-30 naktį suaugęs gyvūnas rastas Galvydišk s kaime, stepin je pievoje. Rana arvalis, smailiasnuk varl. Įprasta pelkiniuose miškuose ir upelių sl niuose. Rana lessonae mažoji kūdrin varl. 2011 metų vasarą keletas individų steb ta Šonos upelio sl nyje. Ciconia nigra L. juodasis gandras. 1996-07-09 steb tas prie Galvydišk s tvenkinio. Haliaetus albicilla L. jūrinis erelis. Nuolat negyvena. Retkarčiais stebimi atskrendantys paukščiai. Steb ti prie Galvydišk s tvenkinio. Aquila pomarina C. L. Brehm mažasis erelis r ksnys. Teritorijoje labai retas. Viena pora 1995 ir 1996 metais per jo Šonos upelio pakrančių pelk tame miške. Bonasa bonasia L. jerub. Aptinkama mišriuose miškuose. Negausi, greičiausiai d l paplitusių pl šrūnų. 2011-11-04 rasta sudraskyta Juodupio sl nio pelkut je. Crex crex L. griežl. 1996 metų vasarą Galvydišk s kaime gird ti dviejų, o Vainagių kaime vieno patino balsas. 2011 metų vasarą Juodupio sl nyje gird tas vieno paukščio balsas. Porzana porzana L. švygžda. Teritorijoje labai reta. 2011-06-28 vieno paukščio balsas gird tas pelk je šiaurin je Šonelio ežero pus je. Grus grus L. gerv. Pavasarį keli paukščiai steb ti Juodupio sl nio pelk se ir prie Vainagių ežero.

18 Columba oenas L. uldukas. 2011 metų vasarą vieno paukščio balsas gird tas teritorijos pakraštyje į Ilgaežerio pusę. Aegolius funereus L. lutut. 1995-05-11. balsas gird tas spygliuočių miške už Galvydišk s kaimo. Caprimulgus europaeus L. l lys. 2003 metų liepos pradžioje balsas gird tas pušynuose už Galvydišk s kaimo. Alcedo atthis L. tulžys. Užskrendanti rūšis. Rudenin s migracijos metu pasitaiko prie Šonos upelio ir Galvydišk s tvenkinio. Picus canus Gmel. pilkoji meleta. Labai reta rūšis. Po vieną kartą steb ta Vainagių ir Galvydišk s kaimuose. Gali per ti. Dryocopus martius L juodoji meleta. Įprasta brandžiuose teritorijos spygliuočių miškuose. Lullula arborea L. ligut. Čiulbantys paukščiai girdimi Vainagių ir Galvydišk s kaimų pakraščiuose. Lanius collurio L. paprastoji medšark. 1995-07-16. pora su jaunikliais matyta Galvydišk s kaime. Lanius excubitor L. pl šrioji medšark. 1998-03-31. vienas paukštis steb tas Galvydišk s kaime. 2000 metais paukščio plunksnos rastos namin s pel dos inkile Vainagių piliakalnyje. Nyctalus noctula Schreber rudasis nakviša. 1996 m. birželio m nesį vieno gyvūno skleidžiami signalai ultragarsiniu detektoriumi užfiksuoti virš Vainagių ežero (D. H. Pauža). Sicista betulina Pallas beržin sicista. Po vieną individą aptikta Vainagių g-jos 77 kvartale skirtingose vietose. Dviejų individų likučiai rasti namin s pel dos inkile Vainagių piliakalnyje. Lepus timidus L. baltasis kiškis. 2004 m. kovo m nesį p dsakai buvo gausiai randami Šonos sl nį supančiuose pelkiniuose miškuose. 1.5.3. Grybijos ypatyb s Galvydišk s kaimo apylinkių BAST kerp s netyrin tos. Kerpšilio tipo miškų n ra, tačiau sausuose pušynuose pasitaiko miško aikštelių, gausiai apaugusių kerp mis. Grybų įvairov mokslininkų specialiai n ra tyrin ta. Surinkta nedaug duomenų tik apie kai kurias jų rūšis. Kertin se miško buvein se ant senų pušų auga pušin s kempin s (Phelinus pini). Pelkiniuose pušynuose auga gelsvosios voverait s (Cantharellus lutescens). Dr gnesniuose miško sklypuose ant egl s virt lių išauga skaisčiosios raudonpint s (Pycnoporellus fulgens) vaisiakūniai. Vienoje vietoje, pelk s pakraštyje ant baltalksnio šakų buvo aptikta tikroji raudonpint (Pycnoporus cinnabarinus). Teritorijos miškuose auga įvairios grybų rūšys: tikriniai baravykai, lepš s, raudonviršiai, tikrieji kazl kai, pilkosios meškut s, paprastosios musmir s, piengrybiai paberžiai, grūzdai, valgieji bobausiai, valgomosios voverait s, raukšl tieji gudukai ir daugelis kitų. 1.6. Žem s ir gamtos išteklių nuosavyb ir naudojimas 1.6.1. Esamos žem valdos Didesn miškų dalis yra valstybin s reikšm s, patik jimo teise valstybin s reikšm s miškus valdo VĮ Šiaulių miškų ur dija, juos naudoja Šiaulių miškų ur dijos Vainagių girininkija. Privačios žem s plotai yra šiose vietose: 1. Šonos upelio sl nio pievose ir aplinkiniuose miškuose (35 miško kvartale); 2. Galvydišk s kaimo apylink se (76 78, 81 84 kvartaluose); 3. Ties Šoniuko ežero (100-ajame miško kvartale). 1.6.2. Žem s ūkio intensyvumas ir jo poveikis gamtin ms vertyb ms Galvydišk s kaimo apylinkių BAST žem s ūkio plotų labai mažai. Vainagių kaime nedidelis ariamas žem s plotas yra šalia vienos iš sodybų. 2011 metais šiame kaime viena šeima laiko karvę, kita šeima arklį. Galvydišk s kaime šienaujamas tik maždaug 0,3 ha dydžio stepin s pievos plotelis. Dideli apleistų pievų ir dirvų plotai Galvydišk s kaime jau seniai nenaudojami, priaugę piktžolių, lubinų, medžių ir krūmų. 1.6.3. Žem s naudojimas praeityje

19 Juodupio ir Šonos upelių sl niuose esantys pievų ir žemapelkių plotai buvo reguliariai šienaujami vietinių gyventojų. Juodupio sl nyje dar neseniai buvo likę vielinių aptvarų likučiai nuo tų laikų, kai žemapelk se buvo ganoma. Šonos upelio dešiniajame krante yra Galvydišk s ir išnykusio Šonos kaimo sodybviečių vietos; žinoma, kad čia gyvenę žmon s šienaudavo ir ganydavo upelio sl nio pievose. Dalyje nederlingose žem se buvusių dirbamų laukų arba pievų šiuo metu įveisti pušies želdiniai. 1983 m. kariniame žem lapyje matyti, kad Vainagių ežero šiaurinę, šiaur s rytų ir šiaur s vakarų pakrantę tuo metu supo pelk tos pievos, šiuo metu užaugusios jaunuolynu, kuriame dar galima rasti būdingos pievų augalijos. 1.6.4. Teritorijos miško išteklių naudojimo ypatyb s Miškuose ūkininkaujama pagal II A miškų grup s reikalavimus. Iškirsti miško plotai želdomi spygliuočių želdiniais. Išlikusiose vertingose gamtin se buvein se vykdomi miško darbai kelia tiesioginį pavojų jų išlikimui arba gali smarkiai pabloginti jų būklę. Miškuose vykdomi intensyvūs sanitariniai kirtimai ir paliekama nedaug negyvos medienos. Be sanitarinių teritorijoje dažniausiai atliekami ugdymo, daug rečiau - pagrindiniai kirtimai. 1.6.5. Vyraujančios rekreacin s formos ir objektai Šiuo metu Galvydišk s kaimo apylinkių teritorija rekreacijai sezoniškai naudojama neintensyviai. Vietov je vyraujančios pagrindin s rekreacijos formos grybavimas, uogavimas ir žvejyba. Kaimo turizmo sodybų ar kitų rekreacinių objektų ir pastatų šiuo metu teritorijoje n ra. Maudymuisi vietinių gyventojų naudojamas tik Galvydišk s tvenkinys. Prie lankomų Kurtuv nų regioninio parko objektų: Galvydišk s ir Vainagių piliakalnių, Galvydišk s daugiakamien s egl s pastatyti informaciniai stendai. 1.6.6. Medžiokl s ir žvejybos ypatyb s Teritorijoje medžioja Vainagių Lygumų medžiotojų būrelis. Per sezoną surengia 1 2 varymines medžiokles. Šernus intensyviai šaudo iš bokštelių. Prie Šonos ir Juodupio upelių medžioja bebrus. M g jiškai žūklei Galvydišk s kaimo apylinkių BAST naudojamas Vainagių ežeras. Ežerą yra išsinuomojusi Kelm s rajono žvejų medžiotojų draugija. Ežere atlikti žuvų įvairov s tyrimai. Gausiausios rūšys: kuojos, lynai, ešeriai ir saulažuv s. Rečiausios lydekos, raud s ir kartuol s. 1.6.7. Vandens telkinių naudojimo būdai Šonos upelio vandens lygis reguliuojamas pylime įrengta pralaida. Galvydišk s tvenkinys vietinių gyventojų naudojamas maudymuisi ir m g jiškai žūklei. Į šiaurę nuo Vainagių piliakalnio esančios dvi kūdros vegetacijos metu naudojamos Vainagių miško daigyno laistymui. Kitai veiklai Galvydišk s kaimo apylinkių teritorijoje esantys vandens telkiniai nenaudojami. 1.6.8. Naudingųjų iškasenų gavyba Galvydišk s apylinkių BAST n ra naudingųjų iškasenų plotų ir naudingųjų iškasenų gavyba nevykdoma. 1.6.9. Kitos gamtos išteklių naudojimo rūšys Teritorijoje daugiausiai naudojami miško ištekliai. Daugiausia sanitarinius ir ugdymo kirtimus vykdo VĮ Šiaulių miškų ur dija ir privatūs savininkai. Sezono metu intensyviai grybaujama, rečiau uogaujama (dažniausiai renkamos m lyn s ir žemuog s). 1.7. Teritorijos socialiniai ir ekonominiai aspektai 1.7.1. Teritorijoje vykdomos veiklos, teigiamai veikiančios plano objektą Teritorijoje šiuo metu beveik n ra veiklų, teigiamai veikiančių pievų ir pelkių buveines beveik neganoma ir nešienaujama (2011 metais buvo nušienautas tik apie 0,3 ha pievos plotas Galvydišk s kaime). Vainagių kaime gan si tik viena karv, tačiau natūralių pievų ten nebuvo. 1.7.2. Teritorijos ekonominį gyvybingumą palaikančios veiklos Galvydišk s kaimo apylinkių BAST apgyvendinta retai Vainagių kaime t ra viena sodyba (du kiemai), Galvydišk s trys sodybos, o buvęs Šonos kaimas jau seniai išnykęs. Vainagių kaimo gyventojai gyvena ir dirba vietoje, o Galvydišk s gyvena kaime, o dirba mieste. Pensijinio amžiaus ir nedarbingų žmonių yra Vainagiuose; čia gyvena ir smulkių ūkininkų šeima.

20 6 lentel. Duomenys apie Galvydišk s kaimo apylinkių (Šauk nų seniūnijos) gyventojų ekonominį aktyvumą 2011 metais Vietov s Kiemų skaičius Gyventojų Gyventojų darbingumo rodikliai % pavadinimas skaičius Darbingų skaičius Nedarbingų skaičius Galvydišk 3?*? *? * Vainagiai 2+1 administracinis pastatas 11 82 18 * Šauk nų seniūnijoje šio kaimo gyventojai n ra registruoti 1.7.3. Teritorijos naudojimas švietimo reikm ms Teritorijoje prie kelių, gamtos ir kultūros paveldo objektų stovi parko informacin s sistemos įranga: informaciniai stendai, suolai, stovai dviračiams. Aplink Vainagių ežerą VĮ Šiaulių miškų ur dija tvarko pažintinį miško taką, jo stotel s su aprašymais įrengin jamos miške, pelk je, prie įspūdingų medžių. Aplink Vainagių piliakalnį nutiestas lentinis takas. Vainagių kaimo apylink s labai tinkamos žmonių švietimui, nes be pažintinio tako, Vainagių piliakalnio, čia galima apžiūr ti greta BAST esantį medelyną ir netoli pavažiavus randamą įspūdingą gamtos paveldo objektą Pustlaukio duobę. 1.7.4. Gamtotvarkos plano objektą reikšmingai įtakojanti kita specifin veikla Kitos specifin s veiklos, reikšmingai įtakojančios Galvydišk s kaimo apylinkių BAST, šiuo metu neužregistruota. 1.7.5. Su teritorija ar jos dalimi susiję kiti projektai, planai ar programos, galintys tur ti poveikį gamtotvarkos plano objektams parko tvarkymo plano rekreacinio naudojimo pl tros kryptyse teritorijoje numatytos net kelios turistin s trasos: - Vainagių miško pažintinis takas Vainagių kraštovaizdžio draustinyje eina aplink Vainagių ežerą. Pagrindiniai lankomi objektai: Vainagių piliakalnis, vadinamas Piliuku, medelynas, žemapelk s, bebraviet su užtvanka, kertin s miško buvein s, Juodupio upelis; - Trijų pasagų žirginio turizmo trasa, žirginio turizmo Parkų trasa, automobilių dviračių turizmo trasa, dviračių trasa Šauk nų žiedas, einanti iki Vainagių, o tokia pati Šonos žiedas ir iki Galvydišk s kaimo. Turistin mis trasomis keliaujantys žmon s didesnio neigiamo poveikio gamtos ir kultūros paveldo vertyb ms netur tų padaryti. Tik tina, kad bus šiukšlinama Vainagių miško pažintiniame take, tod l reikia numatyti tako priežiūrą ir periodišką jo tvarkymą sezono metu. 1.8. Žmogaus veikla gretimose teritorijose Galvydišk s kaimo apylinkių BAST iš visų pusių supa miškai, kuriuose vykdomi įvairių rūšių miškų kirtimai. Ilgos kraštovaizdžio draustinyje ir V žežerio rekreacin je zonoje, kur nustatytas II grup s ūkininkavimo režimas, pagrindiniai miškų kirtimai beveik neatliekami. Daugiau kertama gretimose ekologin s apsaugos zonose ir Pustlaukio bei Targių geomorfologiniuose draustiniuose, kur yra III miškų grup. Greta teritorijos, Jadvygavos kaime, yra kaimiško turizmo Gitanos sodyba. Vainagių kaime yra VĮ Šiaulių miškų ur dijos medelynas, kuriame 34,2 ha plote auginami daugiausia vietinių rūšių medžiai ir krūmai. Greta teritorijos esantys Šonos ir V žežerio ežerai naudojami žmonių poilsiui ir m g jiškai žūklei. 1.9. Ekologinis gamtotvarkos plano objektų vertinimas 1.9.1. Pažeidžiamumas ir stabilumas Teritorijoje didelius plotus užimančios vakarų taigos ir kiek mažiau paplitusios pelkinių miškų bei pelk tų lapuočių miškų buvein s yra santykinai stabilios, didesnis pavojus d l miškų kirtimų šioms buvein ms yra privačiose valdose. Mažiau stabilūs yra medynai, kuriuose vyrauja egl s. Vakarų taigos buveinių vert s pablog jimas yra d l dalies eglių išdžiūvimo ir d l mažo negyvos medienos kiekio palikimo sausose augaviet se. Pievų ir pelkių buvein s pažeidžiamos d l jų mažo ploto. D l aukšto vandens lygio Vainagių ežero pakraštyje aktyvios aukštapelk s ir žemapelk s su šakotąja ratainyte stabilios. Tuo

21 tarpu kiti pelkių tipai: šarmingos žemapelk s, tarpinio tipo pelk s, šaltiniuotos pelk s yra stipriai apaugę medžiais ir krūmais. Upelių sl niuose pelkių buvein s pažeidžiamos ir bebrų, nes d l užtvindymo vietomis suveši nendr s ir išnyksta saugomos rūšys; kitur yra pavojus, kad d l ilgesnio užtvindymo vertingesn s buvein s gali pavirsti paprastomis žemapelk mis. D l nenaudojimo keičiasi melvenynų ir stepinių pievų augalijos struktūra. Vietomis įsigali monodominantin s rūšys (pvz. pelkin s vingiorykšt s), o iš apleistos sodybviet s Galvydišk s kaime į stepinę pievą plinta ruderalin ir nitrofilin augalija. Pavojų natūralioms pievoms kelia ir plintanti invazin rūšis gausialapis lubinas. Tarp pelkių buvein se aptinkamų augalų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, daugumą sudaro labai retos, sparčiai nykstančios ar pažeidžiamos rūšys, tokios kaip pelkin uolask l (Saxifraga hirculus), raiboji gegūn (Dactylorhiza cruenta), d m toji gegūn (Dactylorhiza maculata), siauralap gegūn (Dactylorhiza traunsteineri), paprastoji tukl (Pinguicula vulgaris), raktažol pelen l (Primula farinosa), daugiametis patvenis (Swertia perennis). Iš saugomų gyvūnų rūšių stabilios yra smailiasnukių varlių, juodųjų meletų populiacijos. Nuo šlapių pievų naudojimo ir tvarkymo yra priklausomos ir lengvai pažeidžiamos drugių didžiojo auksinuko, baltajuosčio melsvio radviet s. 1.9.2. Retumas Teritorija pasižymi didele retų rūšių įvairove. Joje aptikta net 42 rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Tai 18 gyvūnų, 22 augalų ir 2 grybų rūšys (skaisčioji ir tikroji raudonpint s). Be to, steb tos Buveinių direktyva saugomos 2 augalų, 6 gyvūnų ir 13 į Paukščių direktyvos I priedą įrašytų paukščių rūšių. Dvi augalų bendrijos (liekninis beržynas ir šakotasis ratainynas) įrašytos į Lietuvos augalų bendrijų raudonąją knygą. Teritorijoje aptinkamos tokios retos augalų rūšys kaip raiboji gegūn (Dactylorhiza cruenta), siauralap smilt (Arenaria saxatilis), daugiametis patvenis (Swertia perennis). Ypač svarbios į Lietuvos raudonąją knygą ir Buveinių direktyvos II priedą įrašytų pelkinių uolask lių (Saxifraga hirculus) ir v jalandžių šilag lių (Pulsatilla patens) augimviet s. 1.9.3. Natūralumas ir tipiškumas Juodupio ir Šonos sl nių natūrali gamtin aplinka išliko beveik nepakitusi, nes čia ilgą laiką vykdyta tik tradicin mažo intensyvumo ūkin veikla. Natūralus upelio t km s pobūdis buvo palankus atvirų pievų ir pelkių biotopų išlikimui. Pelkinių miškų natūralumui kai kuriose vietose pakenk miškų sausinamoji melioracija (nors šiuo metu sausinamieji kanalai dalinai užslinkę). Didžiausią įtaką teritorijai padar kai kuriose vietose nutrūkęs tradicinis ūkininkavimas. Daugelis toliau nuo gyvenamų vietovių plytinčių pievų ir žemapelkių buvo baigtos šienauti ir ganyti, tod l smarkiai užž l medžiais ir krūmais. Kai kuriose vietose buvusių atvirų biotopų atstatymas tapo nebetikslingas, tod l rekomenduotina tokiuose plotuose leisti formuotis savaimin ms šlapių ir pelk tų miškų bendrijoms. V jaland s šilag l s ir smiltyninio gvazdiko augaviet s Galvydišk s kaimo apylink se yra arealo pakraštyje Lietuvoje, tod l n ra gausios ir aptinkamos ne visai tipiškose vietose (pakel se, prie kvartalinių linijų), kur lengviau įsikuria d l mažesn s tarprūšin s konkurencijos. Galvydišk s kaimo pievose ir sodybviet je plinta adventyviniai, ruderaliniai ir invaziniai augalai, mažinantys šių buveinių natūralumą. 1.9.4. Įvairov Teritorija pasižymi didele augalų rūšių įvairove. Čia sutinkamos ne tik Šiaur s Lietuvoje augančios raktažol s pelen l s, bet ir Pietų Pietryčių Lietuvoje gausesn s rūšys: siauralap s smilt s, smiltyniniai gvazdikai, v jaland s šilag l s. Nustatyta, kad Vainagių kaimo apylink s pasižymi labai didele smulkiųjų žinduolių įvairove (rasta net 16-a jų rūšių); tyrimų metu keturiose bendrijose sugauta 100 vorų rūšių. Teritorijos ribose konstatuotos 10 tipų europin s svarbos buvein s, įtrauktos į Buveinių direktyvos I priedą. 1.9.5. Dydis ir fragmentiškumas Bendras teritorijos plotas, kuriai rengiamas gamtotvarkos planas, yra 964 ha. Mažiausiai fragmentuotos yra didelius plotus užimančios vakarų taigos ir pelkinių miškų buvein s. Pelk tų lapuočių miškų buvein s fragmentuotos, išsid stę atskirais sklypais palei natūralius ar

22 kanalizuotus miško upelius ar pelk tuose duburiuose. Labai fragmentuotos ir mažos yra pievų bei pelkių buvein s. Daugelyje vietų jos išsibarstę 0,3 ha 1,5 ha dydžio lopin liais. Iš dalies tai lemia teritorijos gamtin s sąlygos (mozaikiški upelio sl nio biotopai), tačiau teritorijos fragmentacija labai padid jo d l dalies nebenaudojamų atvirų buveinių apaugimo nendr mis, krūmynais ir mišku. D l atvirų plotų fragmentacijos fragmentuotos ir su jais susijusių saugomų drugių (didžiųjų auksinukų, baltajuosčių melsvių) ar paukščių (griežlių, švygždų) rūšių buvein s. Fragmentacijai sumažinti būtinos aktyvios tvarkymo priemon s: sumed jusios augalijos kirtimai, lubinų ir ruderalin s augalijos naikinimas, nendrynų pjovimas, pievų šienavimas. 1.9.6. Teritorijos svarba nulemta jos pad ties Galvydišk s kaimo apylinkių BAST 2005 2015 m. Kelm s rajono bendrajame plane įrašyta kaip saugoma teritorija, esanti gamtiniame karkase, kurioje veiklą reglamentuoja saugomų teritorijų planavimo dokumentai. Galvydišk s kaimo apylinkių BAST yra vidinio stabilizavimo areale. 2. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 2.1. Gamtotvarkos plano tikslas Galvydišk s kaimo apylinkių BAST Gamtotvarkos plano tikslas yra palaikyti ir atkurti gerą apsaugos būklę į Buveinių direktyvos I priedą įrašytų ir teritorijoje saugomų natūralių Europos Bendrijos svarbos buveinių: 6210 Stepin s pievos ne mažiau kaip 1 ha plote, 6410 Melvenynai ne mažiau kaip 0,2 ha plote, 7110 *Aktyvios aukštapelk s ne mažiau kaip 0,5 ha plote, 7140 Tarpin s pelk s ir liūnai ne mažiau 0,5 ha plote, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk s ne mažiau kaip 1 ha plote, 7230 Šarmingos žemapelk s ne mažiau kaip 1,5 ha plote, 7210 *Žemapelk s su šakotąja ratainyte ne mažiau kaip 1 ha plote, 9010 *Vakarų taiga ne mažiau kaip 98,8 ha plote, 91D0 *Pelkiniai miškai ne mažiau kaip 60 ha plote, 9080 *Pelk ti lapuočių miškai ne mažiau kaip 20 ha plote. Taip pat palaikyti ir atkurti gerą apsaugos būklę į Buveinių direktyvos II priedą įrašytų Europos Bendrijos svarbos augalų rūšių v jaland s šilag l s ne mažiau kaip 50 augalų, pelkin s uolask l s ne mažiau kaip 30 žydinčių augalų. Išsaugoti ir pagausinti saugomų rūšių populiacijas smiltyninio gvazdiko ne mažiau kaip 100 augalų, liekninio beržo, daugiamečio patvenio, paprastosios tukl s, raudonosios gegūn s, siauralap s gegūn s ne mažiau kaip 50 augalų, raibosios gegūn s ne mažiau kaip 20 augalų. 2.2. Gamtosaugin s problemos Pagrindin s Galvydišk s kaimo apylinkių BAST gamtosaugin s problemos susijusios su atvirų plotų (įvairių tipų pelkių ir teritorijoje retų pievų) užaugimu medžiais, krūmais, nendr mis ir tų plotų bendrijų neigiamais struktūriniais pokyčiais: monodominantinių, ruderalinių ir nitrofilinių rūšių išplitimu. Galvydišk s kaime dideliuose plotuose išplitusi invazin rūšis (gausialapis lubinas) išstumia natūralių pievų rūšis. Teritorijoje jau senokai praktiškai n ra tradicinio ūkininkavimo (ganymo ir šienavimo). Stepin s pievos būklę blogina seniai iškastos bulvių duob s. Juodupio ir Šonos sl niuose esančios vertingos pievos ir pelk s, jose augantys reti augalai nukenčia nuo periodiško užtvindymo, bebrams patvenkus upelius ir iškasus griovius. Miškų buvein se saugomų vabzdžių ir grybų rūšių plitimą stabdo intensyvūs sanitariniai kirtimai, kurių metu pašalinama vadinama negyva mediena Neigiama žmonių veikla (šiukšlinimas, laužų kūrenimas) pasireiškia prie Vainagių ežero, kur įrengin jamas pažintinis miško takas. Šakotųjų ratainyčių apsaugai ežere tur tų būti draudžiamas nendrių pjovimas ir naujų žvejojimo vietų (pri jimų prie vandens) įrengimas pelk tose pakrant se. Vainagių ežero pakrančių tikrinimas tur tų būti įtrauktas į inspekcinių reidų maršrutus. V jalandžių šilag lių ir smiltyninių gvazdikų dauginimosi sąlygos blog ja d l augaviečių apaugimo ir stor jančios samanų dangos.

23 Teritorijoje stovintys medžiotojų bokšteliai ir žv rių š ryklos n ra suderinti su Kurtuv nų regioninio parko direkcija, tod l kai kuriose vietose gali kelti pavojų retoms augalų ar gyvūnų rūšims. Pasak senų medžiotojų, Žydpelk je ištisus dešimtmečius vaikus vesdavo vilkai. Pasikeitus medžiokl s tradicijoms, prad ta medžioti masyvo viduryje iš bokštelių. Šernai medžiojami 10 m nesių per metus, tame tarpe ir vilkų jauniklių vedimo metu. Galvydišk s kaimo apylinkių lankytojai dažnai būna nepakankamai informuoti apie gamtotvarkos priemonių būtinumą, o kartais net neadekvačiai reaguoja į vykdomas priemones. 2.3. Gamtotvarkos plano uždaviniai ir priemon s 7 lentel. Uždaviniai, priemon s ir įgyvendinimo rodikliai. Uždaviniai Priemon s pavadinimas Įgyvendinimo rodikliai 1. Atkurti ir išsaugoti atvirus natūralių pievų (6210 Stepin s pievos, 6410 Melvelynai) ir pelkių (7110 *Aktyvios aukštapelk s, 7140 Tarpin s pelk s ir liūnai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk s, 7210 *Žemapelk s su šakotąja ratainyte, 7230 Šarmingos žemapelk s) buveinių plotus su į Saugomų rūšių sąraše įrašytų rūšių populiacijomis. Sudaryti kuo geresnes sąlygas saugomų vabzdžių rūšims: didžiajam auksinukui ir baltajuosčiui melsviui 1.1. iškirsti ir pašalinti medžius ir krūmus 1, 2, 3, 4, 5, 7 13, 15, 22 27 tvarkymo plotai 1.2. iškirsti ir pašalinti medžių ir krūmų atžalas 1 5, 8, 10, 12, 13 tvarkymo plotai 1.3. šviesinti medyną, iškertant pomiškį, traką, v liau pagal poreikį ir atžalas 21 20 tvarkymo plotas 1.4. šienauti ir išvežti žolę iš pelkių ir pievų 6, 7, 8, 15, 16, 22 27 tvarkymo plotai 1.5. išpjauti ir pašalinti nendres iš 9 ir 11 tvarkymo plotų 1.6. naikinti ruderalinę ir nitrofilinę augaliją 14, 17, 18 tvarkymo plotas 1.7. naikinti gausialapio lubino židinius iškasant ir šienaujant 23 25 tvarkymo plotai 1.8. naikinti gausialapio lubino židinius l kščiuojant ir šienaujant 26, 27 tvarkymo plotai 1.9. rekultivuoti teritoriją užpilant bulvių duobes sm liu 19 tvarkymo plotas 1.10. vykdyti kasmetines bebrų apskaitas, sekti šeimų gausumo dinamiką ir pasiskirstymą Iškirsta medžių ir krūmų 13,34 ha plote Atlikti vienkartiniai kirtimai 0,33 ha plote Reguliariai atžalas (6,97 ha) Medynas (2,64 ha ) šalinti praretintas Nušienauta (10,68 ha) Nendr s nušienautos 1,88 ha plote Ruderalin ir nitrofilin augalija nupjauta 1,09 ha plote Gausialapiai lubinai išnaikinti 4,77 ha plot Išnaikinti lubinai (2,95 ha) Užlygintos bulvių duob s (50 m 3 ) plote Kasmet įvertinti bebrų skaičių. Remiantis gamtosauginiais

24 2. Išsaugoti v jalandžių šilag lių augavietes 3. Išsaugoti natūralias miško buveines (9010 *Vakarų taiga, 9080 *Pelk ti lapuočių miškai, 91D0 *Pelkiniai miškai) ir padidinti miškuose negyvos medienos kiekį 4. Informuoti visuomenę apie teritorijos gamtines vertybes 1.11. organizuoti bebrų skaičiaus reguliavimą 1.12. organizuoti pasitarimą d l naujų Vainagių Lygumų medžiotojų būrelio žv rių š rimo ir medžiokl s bokštelių pastatymo vietų poreikiais ir apskaitų rezultatais, dalį bebrų sumedžioti Suderintos žv rių š rimo ir medžiokl s bokštelių statymo vietos 2.1. pažym ti v jalandžių ir Pažym tos v jaland s pievinių šilag lių augavietes ir pievin s šilag l s tvarkymui 200 ha Galvydišk s kaimo apylinkių BAST pušynų plote 2.2. praardyti miško paklotę Praardyta miško aplink potencialias v jalandžių ir paklot šilag lių pievinių šilag lių augavietes užsis jimui 2 ha plote 3.1. atnaujinti natūralių miško Parengtas natūralių buveinių plotų inventorizacijos buveinių duomenis, atsižvelgiant į medynų inventorizacijos amžių ir atitinkamai patikslinant žem lapis, sužym ta gamtotvarkos planą negyva mediena Galvydišk s kaimo apylinkių tipiškų miškų buveinių 180 ha plote 3.2. surengti individualias Suorganizuoti visiems konsultacijas miško savininkams pageidaujantiems apie paramos gavimą pagal KPP 2 savininkams miškų priemones individualias konsultacijas KPP Natura 2000 klausimais 3.3. palikti (pažym ti)) natūraliai susidarančius virtuolius ir stačius sausuolius, jeigu tai nesukelia masinio ligų ir kenk jų išplitimo gr sm s (200 ha) Pažym ti 200 ha plote stuobrius, sausuolius, kuriuos būtų tikslinga palikti miške sanitarinių ir kitų kirtimų metu įrengti pažintinius stendus, kurieįrengti 2 pažintiniai supažindintų lankytojus su stendai Galvydišk s ir gamtotvarkos darbais Vainagių kaimuose

25 2.4. Gamtotvarkos metodų alternatyvos Gamtotvarkos metodų alternatyvos nurodytos 8 lentel je. Kai kurie gamtotvarkos metodai neturi alternatyvų, nes yra ekspertų pasiūlyti kaip geriausi ir vieninteliai įmanomi ar veiksmingiausi esamoje situacijoje. 8 lentel. Galvydišk s kaimo apylinkių BAST gamtotvarkos priemonių alternatyvos. Eil. Nr. Uždaviniai ir atskiros priemon s Alternatyvūs įgyvendinimo metodai Tinkamiausias įgyvendinimo 1. 1. Atkurti ir išsaugoti atvirus natūralių pievų (6210 Stepin s pievos, 6410 Melvelynai) ir pelkių (7110 *Aktyvios aukštapelk s, 7140 Tarpin s pelk s ir liūnai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk s, 7210 *Žemapelk s su šakotąja ratainyte, 7230 Šarmingos žemapelk s) buveinių plotus su į Saugomų rūšių sąraše įrašytų rūšių populiacijomis. Sudaryti kuo geresnes sąlygas saugomų vabzdžių rūšims: didžiajam auksinukui (Lycaena dispar) ir baltajuosčiui melsviui (Aricia eumedon) privalumai / trūkumai Iškirsti rankiniu būdų medžius, krūmus, po to kelis metus iš eil s naikinti atžalas ir, jeigu reikia, šienauti (sąlyginai brangus, bet efektyvus metodas); Deginti medžius ir krūmus taikant kontroliuojamo gaisro metodą (pigus metodas, bet didel rizika, kad ugnis išplis į mišką, gyvenamuosius rajonus ir pridarys didel s žalos, be to su pelenais pasklis daug lengvai įsisavinamų maistmedžiagių ir mineralinių medžiagų). Kaip alternatyva šienavimui gali būti pievų ganymas (prisilaikant intensyvumo 1 sąlyginis galvijų vienetas hektare). Ši priemon tur tų būti derinama su šienavimu. Tačiau dalį siūlomų šienauti tvarkymo plotų valdo VĮ Šiaulių miškų ur dija, o privatūs savininkai gyvulių nelaiko, tod l ši priemon nesiūloma. metodas -pirminis medžių ir krūmų iškirtimas bei išgabenimas; -tolimesnis buvein s esamos būkl s palaikymas šalinant medžių ir krūmų atžalas ir šienaujant 1.2. Invazin s rūšies gausialapio lubino (Lupinus polyphyllus) židinių išnaikinimas, iškasant ir šienaujant. Priemon aprašyta pagal 2012 2014 metų lubinų naikinimo Galvydišk je veiksmų planą 1.3. Bulvių duobių užpylimas ir užlyginimas Lubinų iškasimas yra efektyvi, tačiau dideliuose plotuose d l brangumo n įgyvendinama priemon ; Lubinų šienavimas (naudojant technika, o nelygiose vetose rankiniu būdu) du kartus per vasarą: pirmą kartą iki žyd jimo, antrą kartą papildomai atž lus ir pražydus; Lubinais apaugusių pievų l kščiavimas traktoriumi, supjaustant lubinų šaknis alternatyvių priemonių nenustatyta -pirmus du metus šienauti lubinus du kartus per metus, pašalinant iš pievų biomasę; -trečiais metais šienauti prieš žyd jimą, o po to nul kščiuoti lubinais apaugusius plotus; -lubinams ataugus pjovimo l kščiavimo priemonę pakartoti ketvirtais tvarkymo metais Bulvių duobes iki pus s užpilti nestambiais rieduliais, skalda ar plytų nuolaužomis, o iš viršaus užpilti sm lio

26 sluoksniu atsis jimui augalų 1.4. Organizuoti kasmetinę bebrų apskaitą, reguliuoti jų skaičių, suderinti žv rių š rimo ir medžiokl s bokštelių statymo vietas 2. 2. Išsaugoti v jalandžių šilag lių augavietes 3. 3. Išsaugoti natūralias miško buveines (9010 *Vakarų taiga, 9080 *Pelk ti lapuočių miškai, 91D0 *Pelkiniai miškai) ir padidinti miškuose negyvos medienos kiekį 4. 4. Informuoti visuomenę apie teritorijos gamtines vertybes, jų apsaugos poreikius Bebrų vietin s populiacijos monitoringas ir jų skaičiaus reguliavimas tiesiogin mis žmogaus pastangomis yra vienintel galima alternatyva, kadangi kita galima alternatyva didinti natūralių bebrų priešų skaičių reikštų vilkų ir lūšių skaičiaus dirbtinį didinimą teritorijoje. Toks pl šrūnų dirbtinis skaičiaus didinimas (reintrodukcija ir perk limas iš kitų vietų) sukeltų dideles socialines įtampas, nes teritorija yra išsid sčius netoli urbanizuotų centrų Praardyti miško paklotę aplink šilag lių kerus (daug rankinio darbo reikalaujantis, tačiau efektyvus metodas); Sukurti kontroliuojamo gaisro zonas ir išdeginti vietomis miško paklotę (pigesnis metodas, bet reikalauja daug įgudimo, išlieka didelio gaisro rizika, visuomenei sunkiai paaiškinamas metodas, bendra aplinkos apsaugos politika prieštarauja bet kokiems miško gaisrams) Negyvos medienos kiekio didinimas galimas tik 1) stengiantis neišimti natūraliai susidariusios negyvos medienos arba 2) dirbtinai sukeliant medžių žūtį (mechaniškai arba chemiškai žalojant). Kadangi manome, kad optimalus negyvos medienos kiekis gali būti pasiektas paliekant natūraliai žuvusius medžius, tai alternatyvių priemonių sukeliančių medžių žūtį nesiūlome Žmones supažindinti su gamtotvarkos priemonių poreikiu ir įgyvendinimu gamtotvarkos plano įgyvendinimo vietoje. Visos kitos alternatyvos vietin spauda, vietin televizija ir pan. pasiekia platesnius visuomen s sluoksnius, tačiau nebūtinai tuos, kurie suinteresuoti gauti šią informaciją Kasmetin s bebrų apskaitos organizavimas ir jų skaičiaus reguliavimas Praardyti paklotę šilag lių kerus miško aplink Surengti keletą privačių konsultacijų Galvydišk s kaimo privačių miškų savininkams KPP Natura 2000 priemon s klausimais Pažym ti stuobrius, sausuolius, kuriuos būtų tikslinga palikti miške sanitarinių ir kitų kirtimų metu Žmonių supažindinimas su teritorijos gamtin mis vertyb mis ir gamtotvarkos priemon mis pateikiant informaciją pažintinio tako ar atskiruose stenduose

27 3. GAMTOTVARKOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS 9 lentel. Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo periodiškumas ir l šų poreikis Tvarkymo priemon s 1. Iškirsti ir pašalinti medžius ir krūmus 1, 2, 3, 4, 5, 7 13, 15, 22 27 tvarkymo plotai (13,34 ha) 2. Iškirsti ir pašalinti medžių ir krūmų atžalas 1-5, 8, 10, 12, 13 tvarkymo plotai (6,97 ha) 3. Šviesinti medyną, iškertant pomiškį, traką, v liau pagal poreikį ir atžalas 20 ir 21 tvarkymo plotai (2,64 ha) 4. Šienauti ir išvežti žolę iš pelkių ir pievų 6, 7, 8, 15, 16, 22 27 tvarkymo plotai (10,68) 5. Išpjauti ir pašalinti nendres iš 9 ir 11 tvarkymo plotų (1,88 ha) 6. Naikinti ruderalinę ir nitrofilinę augaliją 14, 17, 18 tvarkymo plotas (1,09 ha) 7 Naikinti gausialapio lubino židinius iškasant ir šienaujant23 25 tvarkymo plotai (4,77 ha) 8. Naikinti gausialapio lubino židinius l kščiuojant ir šienaujant 26, 27 tvarkymo plotai (2,95 ha) Matavimo vieneto kaina, Lt/vnt. I įgyvendinimo metai Matavimo vienetų skaičius, ha Kaina, Lt 3000 Lt/ha 13,34 40020 II įgyvendinimo metai Matavi mo Kaina, vienetų Lt skaičius, ha APSAUGOS, TVARKYMO PRIEMONöS III įgyvendinimo metai Matavimo Kaina, vienetų Lt skaičius, ha IV įgyvendinimo metai Matavimo vienetų skaičius Kaina, Lt V įgyvendinimo metai Matavimo vienetų skaičius 2500 Lt/ha 2,9 7250 7,0 17500 3,6 9000 3,4 8500 2,4 6000 2500 Lt/ha 2,6 6500 2,6 6500 2,6 6500 2500 Lt/ha 1,3 3250 10,2 37425 9,8 43750 8 20000 1,4 3500 4500 Lt/ha 1,9 8550 1,9 8550 1,9 8550 1,9 8550 3000 Lt/ha 1,1 6600 1,1 6600 1,1 6600 1,1 3300 10 000 Lt/ha 4,77 47700 4,77 28620 4,77 19 080 1200 Lt/ha 3 3600 Kaina, Lt 9. Rekultivuoti bulvių duobes sm liu 19 tvarkymo plotas (50 m 3 ) 500 Lt/m 3 50 (m 3 ) 25000 10. Vykdyti kasmetines bebrų apskaitas, sekti šeimų gausumo dinamiką ir pasiskirstymą * 11. Organizuoti bebrų skaičiaus reguliavimą *

28 12. Organizuoti pasitarimą d l naujų Vainagių Lygumų medžiotojų būrelio žv rių š rimo ir medžiokl s bokštelių pastatymo vietų 13. Pažym ti v jalandžių ir pievinių šilag lių augavietes tvarkymui (100 ha plote) 14. Praardyti miško paklotę aplink potencialias v jalandžių ir pievinių šilag lių augavietes (2 ha) * 1000 Lt/100 ha 100 1000 5000 Lt/ha 2 10000 15. Atnaujinti natūralių miško buveinių plotų inventorizacijos duomenis, atsižvelgiant į medynų amžių ir atitinkamai patikslinant gamtotvarkos planą 16. Surengti individualias konsultacijas miško savininkams KPP AAP Natura 2000 priemon s klausimais 17. Palikti (pažym ti 200 ha) natūraliai susidarančius virtuolius ir stačius sausuolius, jeigu tai nesukelia masinio ligų ir kenk jų išplitimo gr sm s 18. Įrengti pažintinius stendus, kurie supažindintų lankytojus su gamtotvarkos darbais ** ** 20 Lt/ha** 200 4000 Iš viso kaina: 73170 3500 Lt/vnt. 2 7000 KITOS PRIEMONöS 14187 5 11992 0 63130 12800

29 9 lentel. Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo periodiškumas ir l šų poreikis (Lentel s tęsinys) Tvarkymo priemon s 1. Iškirsti ir pašalinti medžius ir krūmuss 1, 2, 3, 4, 5, 7 13, 15, 22-27 tvarkymo plotai 2. Iškirsti ir pašalinti medžių ir krūmų atžalas 1 5, 8, 10, 12, 13 tvarkymo plotai 3. Šviesinti medyną, iškertant pomiškį, traką, v liau pagal poreikį ir atžalas 20 ir 21 tvarkymo plotai 4. Šienauti ir išvežti žolę iš pelkių ir pievų 6, 7, 8, 15, 16, 22 27 tvarkymo plotai 5. Išpjauti ir pašalinti nendres iš 9 ir 11 tvarkymo plotų 6. Naikinti ruderalinę ir nitrofilinę augaliją 14, 17, 18 tvarkymo plotas) 7. Naikinti gausialapio lubino židinius iškasant ir šienaujant 23 25 tvarkymo plotai 8. Naikinti gausialapio lubino židinius l kščiuojant ir šienaujant 26, 27 tvarkymo plotai Matavimo vieneto kaina, Lt/vnt. 3000 Lt/ha VI įgyvendinimo metai Matavim o vienetų skaičius, ha Kaina, Lt VII įgyvendinimo metai Matavim o vienetų skaičius Kaina, Lt APSAUGOS, TVARKYMO PRIEMONöS VIII įgyvendinimo metai Matavim o vienetų skaičius Kaina, Lt IX įgyvendinimo Matavi mo Kaina, vienetų Lt skaičiu s X įgyvendinimo metai Matavim o vienetų skaičius 2500 Lt/ha 3,5 8750 2,4 6000 3,4 8500 2,0 5000 4,0 10000 2500 Lt/ha 2,6 6500 2,6 6500 Kaina, Lt 2500 Lt/ha 2,2 5500 9,1 22750 0,4 1000 2,5 6250 8,9 22250 4500 Lt/ha 1,9 8550 1,9 8550 1,9 8550 3000 Lt/ha 1,1 3300 1,1 3300 10 000 Lt/ha 1200 Lt/ha 9. Rekultivuoti bulvių duobes sm liu 19 tvarkymo plotas (50 m 3 ) 500 Lt/m 3 65 10. Vykdyti kasmetines bebrų apskaitas, sekti šeimų gausumo dinamiką ir pasiskirstymą * 11. Organizuoti bebrų skaičiaus reguliavimą * 12. Organizuoti pasitarimą d l naujų Vainagių Lygumų medžiotojų būrelio žv rių š rimo ir medžiokl s bokštelių pastatymo vietų *

30 13. Pažym ti v jalandžių ir pievinių šilag lių augavietes tvarkymui (100 ha) 14. Praardyti miško paklotę aplink potencialių v jalandžių ir pievinių šilag lių augavietes, prireikus iškirsti jaunas pušis, egles ir tankiai suž lusius viržius 1000 Lt/100 ha 5000 Lt/ha 1000 15. Atnaujinti natūralių miško buveinių plotų inventorizacijos duomenis, atsižvelgiant į medynų amžių ir atitinkamai patikslinant gamtotvarkos planą 16. Surengti individualias konsultacijas miško savininkams KPP AAP Natura 2000 priemon s klausimais 17. Palikti (pažym ti 200 ha) natūraliai susidarančius virtuolius ir stačius sausuolius, jeigu tai nesukelia masinio ligų ir kenk jų išplitimo gr sm s 18. Įrengti pažintinius stendus, kurie supažindintų lankytojus su gamtotvarkos darbais * * 20 Lt/ha 3500 Lt/vnt. 7000 KITOS PRIEMONöS Iš viso kaina (Lt) 559 310 29300 32050 18050 21050 47965 *Darbus atlieka parko ekologas (-ai), į kainą neįskaičiuota, nes apmokama iš biudžeto l šų. Bebrų apskaitai teritorijoje reik tų 4 darbo dienų (dviejų pavasarį, dviejų rudenį);

31 1. Uždavinys. Atkurti ir išsaugoti atvirus natūralių pievų (6210 Stepin s pievos, 6410 Melvelynai) ir pelkių (7110 *Aktyvios aukštapelk s, 7140 Tarpin s pelk s ir liūnai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk s, 7210 *Žemapelk s su šakotąja ratainyte, 7230 Šarmingos žemapelk s) buveinių plotus su į Saugomų rūšių sąraše įrašytų rūšių populiacijomis. Sudaryti kuo geresnes sąlygas saugomų vabzdžių rūšims: didžiajam auksinukui (Lycaena dispar) ir baltajuosčiui melsviui (Aricia eumedon) Priemon 1.1. Iškirsti ir pašalinti medžius ir krūmus 1, 2, 3, 4, 5, 7 13, 15, 22 27 tvarkymo plotai Medžiai ir krūmai kertami patogiu šiam darbui laikotarpiui, tačiau pageidautina tai daryti vegetacijos pabaigoje, o kai kuriose vietose, kur auga v lai žydintys daugiamečiai patveniai ir pelkin s uolask l s nuo rugs jo vidurio. Šlapiausiose teritorijos vietose tvarkymo darbus siūloma atlikti žiemą, esant pašalui ( priedas Nr.1). Visi nukirsti medžiai ir jų šakos turi būti pašalinami iš tvarkymo plotų. Biomas turi būti sukraunama į krūvas iš anksto parinktose vietose, kur n ra retų augalų, ir paliekama pūti. Tik šlapiausiose vietose, kur n ra retų rūšių, leistinas šakų deginimas žiemą, esant ledo ir sniego dangai. Esant tokioms sąlygoms (jei būtų galimyb ), pageidautinas biomas s išvežimas iš tvarkymo plotų, naudojant lengvą plačiaratę techniką. Ratinę techniką patartina naudoti tik esant didesniam negu 10 cm dirvos paviršiaus įšalimui. Medienos ištraukimui iš dr gnų augaviečių gali būti įrengiami valksmai, tačiau jų įrengimo vietos turi būti suderintos su direkcija, kad nebūtų pakenkta retoms augalų rūšims ir bendrijoms. Rekomenduojama valksmų įrengimo vietas numatyti iš anksto vegetacijos metu. Lapuočių medžių ir krūmų atžalos antrais ir v lesniais tvarkymo metais daugumoje tvarkymo plotų pjaunamos nuo rugpjūčio 1-os dienos, o atskiruose plotuose, kur saugomi daugiamečiai patveniai ir pelkin s uolask l s nuo rugs jo vidurio. Nupjauta biomas išgabenama iš tvarkymo plotų ir sukraunama tose pačiose krūvose ar (deginimo atveju) vietose, kur anksčiau buvo sukrauti medžiai ir krūmai. Medienos ištraukimui iš dr gnų augaviečių gali būti įrengiami valksmai, tačiau jų įrengimo vietos turi būti suderintos su direkcija, kad nebūtų pakenkta retoms augalų rūšims ir bendrijoms. Rekomenduojama valksmų įrengimo vietas numatyti iš anksto vegetacijos metu. Priemon 1.2. Iškirsti ir pašalinti medžių ir krūmų atžalas 1 5, 8, 10, 12, 13 tvarkymo plotai Antrais ir trečiais tvarkymo metais vasaros pabaigoje reikia išpjauti atžalas, v liau pjovimą kartoti kas du tris metus. Atžalas reikia sukrauti į tas pačias šakų krūvas. Priemon 1.3. Šviesinti medyną, iškertant pomiškį, traką, v liau pagal poreikį ir atžalas 20, 21 tvarkymo plotas Saugant retus augalus ir drugius, nežymiai sumažinamas medyno skalsumas. Esant įšalui, iškertamas pomiškis, trakas, formuojamose aikštel se (greta jau esančių) iškertami atskiri beržai ir egl s. Antrais ir trečiais tvarkymo metais vegetacijos pabaigoje šalinamos atžalos, kartu pjaunama žol. Šakos sukraunamos tankiame miške arba išvežamos, o išpjauta žol būtinai išvežama iš tvarkymo plotų. V lesniais metais atviros medyno aikštel s šienaujamos. Priemon 1.4. Šienauti ir išvežti žolę iš pelkių ir pievų 6, 7, 8, 15, 16, 22 27 tvarkymo plotai Šienavimą daugumoje plotų rekomenduojame prad ti ne anksčiau kaip nuo rugpjūčio 15 d., retiems augalams išbarsčius s klas. Atskiruose tvarkymo plotuose, kur saugomi daugiamečiai patveniai (Swertia perennis) ir reti drugiai, šienauti reikia dar v liau nuo rugs jo vidurio.

32 Šlapesnius plotus patartina šienauti dalgiais arba benzinin mis žoliapjov mis-trimeriais, sausesniems plotams, kurių dirvožemis šienavimo laikotarpiu n ra įmirkęs, galima naudoti ant traktoriaus pakabinamas žoliapjoves. Šienauti rekomenduojama ne rečiau, kaip kas 3 metus. Nesant galimyb s nušienauti visus tvarkymo plotus, reik tų juos suskirstyti į barus ir šienauti rotaciniu būdu taip, kad kiekvienas baras būtų nušienaujamas kartą per trejus metus. Išdžiūvusi arba žalia žol s mas iš tvarkymo ploto turi būti pašalinama. 23 27 tvarkymo plotai ne tik šienaujami, šiuose plotuose naikinamas gausialapis lubinas pagal 1.7, 1.8 priemones. Priemon 1.5. Išpjauti ir pašalinti nendres iš 9 ir 11 tvarkymo plotų Nendrių pjovimas skirtas saugomų augalų ir buveinių būkl s pagerinimui. Darbai atliekami rugpjūčio rugs jo m nesį. Norint nusilpninti nendrių šaknis, svarbu darbų nesuv linti. Nupjauta biomas išnešama už tvarkymo ploto ir sukraunama į krūvas. Žiemą, esant ledui ir sniego dangai, krūvas reikia pernešti į tankų nendryną, kur n ra saugomų rūšių; ten galima palikti, arba, suderinus su savininku ar žem s naudotoju, sudeginti. Pjovimo darbai kartojami tris metus iš eil s, v liau kas du metai. Pjaunant nendres Juodupio ir Šonos upelių sl niuose kartu turi būti naudojama ir kita priemon bebrų skaičiaus reguliavimas, saugant sl nius nuo užtvindymo ir sumažinant galimybę nendrynams suveš ti. Priemon 1.6. Naikinti ruderalinę ir nitrofilinę augaliją 14, 17, 18 tvarkymo plotai Apleistoje Galvydišk s kaimo sodyboje ir aplink yra išplitusi nitrofilin ir ruderalin augalija: dirvin s usnys, dilg l s, garšvos, kuri plečiasi aplinkui ir jau prad jo skverbtis į aplinkui išsid sčiusią stepinę pievą. Tod l aktualu šią augaliją naikinti ir sustabdyti jos plitimą. Kad augalai negal tų išbarstyti s klų, siūloma juos pjauti du kartus per vegetaciją: pirmąkart vasaros viduryje, antrąkart vasaros pabaigoje. Išpjauta žol turi būti išvežama iš tvarkomo ploto ir negali būti kraunama buvein se, kur saugomos retos rūšys. Jei sodybvietę nušienauti savininkas neapsiima, tvarkymo darbams turi būti gautas jo sutikimas. Priemon 1.7. Naikinti gausialapio lubino židinius iškasant ir šienaujant 23 25 tvarkymo plotai Gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus) gausiausias sausose pievose Galvydišk s kaimo centrin je dalyje, kur išplitęs didel se teritorijose. Yra pavojus, kad gali paplisti stepin je pievoje, tod l turi būti naikinamas. Gausialapio lubino naikinimui ši priemon numatyta taikyti 23 25 tvarkymo plotuose (žr. tvarkymo plotų schemą). Lubinų iškasimas naudojamas saugomose teritorijose, pasižyminčiose biologine įvairove. Kasimo būdu lubinai naikinami žyd jimo metu, nuo geguž s pabaigos iki birželio vidurio (geriausia laikotarpiu nuo geguž s 20 d. iki birželio 15 d.). Tuo metu šaknų sistemoje būna likę mažiausiai maisto medžiagų atsargų, nes visa energija būna nukreipta į žiedynus. Kastuvas į žemę smeigiamas 10 15 cm atstumu nuo augalo įstrižai ir maždaug 10 15 cm gylyje pakertamos lubino šaknys. Su mus lubiną už lapų ir žiedynų, augalas su šaknimis ar jų dalimis ištraukiamas iš žem s. Dirvožemis nupurtomas, kasimo vieta užlyginama kastuvu ir pakelta vel na prispaudžiama koja. Iškasti lubinai sukraunami į krūveles. Iškasti ir surinkti gausialapiai lubinai iš buvein s turi būti išgabenti iš tvarkymo ploto, BAST teritorijos ir parko ribų. Palikti vietoje lubinų arba jų dalių, sukrauti gretimuose plotuose arba deginti tvarkomame plote negalima, nes pūvančios liekanos ir iš jų į dirvožemį patenkantis azotas smarkiai pakenktų buveinei, prasid tų tolesn jų degradacija ir ruderalizacija.

33 Tvarkomoje teritorijoje lubinai pirmąkart kasami pirmaisiais tvarkymo metais. Antraisiais ir trečiaisiais tvarkymo metais tuo pačiu laiku (nuo geguž s 20 d. iki birželio 15 d.) kasami likę neiškasti, iš s klų išaugę arba iš šaknų atž lę gausialapiai lubinai. Antraisiais tvarkymo metais kasamų individų skaičius sudaro maždaug 5 % pirminio individų skaičiaus, trečiaisiais metais 1 % pirminio individų skaičiaus. Gausialapiai lubinai kasant naikinami visoje tvarkomoje teritorijoje, kuri užima 4,77 ha. Tvarkymo plote Nr. 24, kurio plotas 1,48 ha, vidutinis gausialapių lubinų tankumas yra 6 generatyviniai individai 1 m 2. Tvarkymo plote Nr. 23, kuris užima 2,78 ha plotą, vidutinis gausialapių lubinų tankumas yra 3 generatyviniai individai 1 m 2. Pirmaisiais tvarkymo metais pievų plotus, kuriuose buvo iškasti gausialapiai lubinai, pra jus maždaug 3 4 savait ms nuo kasimo, būtina nušienauti. Tvarkymo plotų vietos, iš kurių nepašalinta sumed jusi augalija, pjaunamos rankomis, kitur gali būti pjaunama traktoriumi. Žol negali būti smulkinama. Žol gali būti pjaunama traktoriumi, pjaunant ji negali būti smulkinama. Nupjauta žol sugr biama ir išgabenama iš tvarkymo ploto, BAST teritorijos ir Kurtuv nų regioninio parko ribų. Antrą kartą šienauti pievą tais pačiais metais nereikia. Antraisiais ir trečiaisiais tvarkymo metais tvarkymo plote žol pjaunama 2 kartus per vasarą. Pirmą kartą žol pjaunama birželio pradžioje (iki birželio 20 d.), kol gausialapiai lubinai nebaigę žyd ti, o iš s klų išaugę individai dar nesustipr ję. Antrą kartą antraisiais ir trečiaisiais tvarkymo metais pieva šienaujama pra jus maždaug 1,5 m n. nuo pirmojo pjovimo (liepos pabaigoje arba rugpjūčio pirmojoje pus je). Pjaunant žol negali būti smulkinama. Kartu su žole nupjaunamos ir medžių bei krūmų atžalos. Nupjauta žol iš karto sugr biama arba išdžiovinama, sugr biama ir išgabenama iš tvarkymo ploto, BAST teritorijos ir parko ribų. Žolę galima panaudoti biokuro ar komposto gamybai, o išdžiovintas šienas tinka gyvulių pašarui. Naikinant gausialapius lubinus ypač svarbu, kad būtų iškasti ir nušienauti visi plote esantys augalai, nepaliekant net pavienių individų, kurie gal tų subrandinti s klų ir tapti naujos kartos pradininkais. Priemon 1.8. Naikinti gausialapio lubino židinius l kščiuojant ir šienaujant 26, 27 tvarkymo plotai Gausialapio lubino naikinimui ši priemon numatyta taikyti 26 27 tvarkymo plotuose (žr. tvarkymo plotų schemą). Lubinų iškasimas taikomas pusiau kultūrin se pievose, nepasižyminčiose biologine verte. Bendras ploto dydis, kuriame siūloma taikyti šią priemonę, yra 2,95 ha. Pirmais metais tvarkymo plote iškertami bei pašalinami medžiai ir krūmai. Antrais metais tvarkymo plotas l kščiuojamas dukart per sezoną, lubinų žyd jimo metu (tuo pačiu metu, kaip ir taikant iškasimą). Laukas traktoriumi pravažiuojamas ne tik išilgai, bet ir skersai. Po kiekvieno l kščiavimo abu tvarkymo plotai nušienaujami, nupjautą nesmulkintą žolę išvežant iš teritorijos. Antrais ir trečiais metais taikomas tik šienavimas dukart per vasarą, tais pačiais terminais kaip ir taikant priemonę 1.7. Pradedant nuo ketvirtų tvarkymo metų kas du metai tvarkymo plotai šienaujami vieną kartą: liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje. Biomas turi būti išvežama iš teritorijos. Priemon 1.9. Rekultivuoti bulvių duobes sm liu 19 tvarkymo plotas Netoli apleistos sodybos stepin je pievoje vietinių gyventojų iškasta apie 10 bulvių duobių, kurios ne tik gadina vaizdą, bet ir apsunkina pievos tvarkymo darbus. Siūloma bulvių duobes užpilti ir užlyginti. Užpylimui reik tų panaudoti sm lį. Kad jis nebūtų išvogtas, duobių apačią reik tų iškloti statybiniu laužu: betono gabalais, senomis plytomis. Sm lį reik tų supilti ant viršaus ir duobes užlyginti. Dvi duobes arčiau kelio reik tų palikti neužpiltas: jos gal tų būti panaudotos tvarkomų plotų sausų augalijos liekanų deginimui.

34 Priemon 1.10. Vykdyti kasmetines bebrų apskaitas, sekti šeimų gausumo dinamiką ir pasiskirstymą Teritorijoje, prie Vainagių ežero, Juodupio ir Šonos upelių sl niuose gyvena bebrai. Įvairiose vietose jų poveikis skirtingas. Vainagių ežere graužikai jokios žalos nedaro. Šonos ir Juodupio upelių sl nių vietose, kur auga saugomi pievų ir pelkių augalai, šie graužikai nepageidautini, nes pakelia vandens lygį, kas sukelia nendrynų suveš jimą (nendrynai išstumia retus augalus). Vietose, kur auga reti augalai, bebrai tur tų būti medžiojami. Praeityje jų skaičių reguliuodavo čia gyvenantys vilkai. Bebrų veiklą būtina reguliariai steb ti Šonos upelio atkarpoje tarp Šonos ir Galvydišk s kaimų bei Juodupio sl nyje ties Galvydišk s kaimu. Šiose teritorijose reikia organizuoti reguliarias bebrų apskaitas, pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas metodikas. Vykdoma kasmetin bebrų apskaita. Priemon 1.11. Organizuoti bebrų skaičiaus reguliavimą Remiantis apskaitų rezultatais ir įvertinus bebrų keliamas gr smes EB svarbos buvein ms ir kitoms saugomoms rūšims, Šonos ir Juodupio upelių sl nių vietose, kur auga saugomi pievų ir pelkių augalai, organizuojama bebrų tikslin medžiokl arba gaudymas (gyvūnų skaičių sumažinant iki optimalios ribos). parko direkcija turi informuoti medžiokl s plotų naudotoją (Vainagių Lygumų medžiotojų būrelį) apie būtinybę sumažinti bebrų gausą, o esant nepakankamam bendradarbiavimui direkcija gali kreiptis į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentą d l privalomo nurodymo skyrimo medžiokl s plotų naudotojams sureguliuoti bebrų gausą. Sumažinus bebrų skaičių, medžiokl s plotų naudotojas (arba jo sutikimu - regioninio parko direkcija) turi organizuoti ir jų pastatytų užtvankų pilną ar dalinį likvidavimą. Priemon 1.12. Organizuoti pasitarimą d l naujų Vainagių Lygumų medžiotojų būrelio žv rių š rimo ir medžiokl s bokštelių pastatymo vietų Š rimo vietų įrengimas ir kitų medžiokl s įrenginių statyba turi būti suderinti su privačių miškų savininku ar valstybinių miškų valdytoju (Medžiokl s įstatymo reikalavimas) ir Kurtuv nų regioninio parko direkcija (Saugomų teritorijų ir Statybos įstatymų reikalavimas), tod l pirmais gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais parko direkcija turi suorganizuoti pasitarimą su medžiokl s plotų naudotoju, skirtą suderinti (aptarti) naujų Vainagių Lygumų medžiotojų būrelio žv rių š rimo ir medžiokl s bokštelių pastatymo vietas. parko direkcija konsultuoja, kaip parenkant vietas ir statant medžiokl s įrenginius išvengti pakenkimų saugomų rūšių radviet ms ir natūralioms buvein ms. 2 Uždavinys. Išsaugoti v jalandžių šilag lių augavietes Priemon 2.1. pažym ti v jalandžių ir pievinių šilag lių augavietes tvarkymui v jalandžių ir pievinių šilag lių augaviečių pažym jimas tvarkymui Identifikuojamos visos perspektyvios v jalandžių ir pievinių šilag lių augaviet s. Šilag lių augaviet s surandamos pagal turimas koordinates ir augimo vietos pažymimos žyd jimo metu ar joms nužyd jus (geguž s birželio m nesiais). Greta augalų įkalamas medinis nudažytas kuoliukas, artimiausias medis papurškiamas spalvotais dažais, kad v lyvą rudenį pakloto ir žolių dangos praardymą vykdantys darbuotojai gal tų žinoti kur atlikti darbus. Pažym ti v jalandžių ir pievinių šilag lių centro koordinates turi šiuos augalus nesunkiai identifikuoti galintys specialistai. Tur tų būti atkreiptas d mesys, kad kartais v jaland s šilag l s sudaro hibridus su kitomis šilag lių rūšimis.

35 Priemon 2.2. Praardyti miško paklotę aplink potencialias v jalandžių ir pievinių šilag lių augavietes, prireikus iškirsti jaunas pušis, egles ir tankiai suž lusius viržius Teritorijoje augančios v jaland s ir pievin s šilag l s nyksta d l storos samanų dangos, nuokritų sluoksnio, augalų s kloms negalint pasiekti dirvožemio ir sudygti. Seniau, kai miškų gaisrų kontrol nebuvo tokia efektyvi, miškas išdegdavo d l žmogaus sukeltų arba natūralių faktorių daug didesniuose plotuose. Naujai susiformavusios pažemin s gaisraviet s buvo puiki terp sudygti ir augti daugeliui šilag lių rūšių. Kai kuriose šilag lių augaviet se, daugiausia pakel se, siūloma išpjauti augalus užgožiančias jaunas pušaites, eglutes. Kai kur reik tų išpjauti ir labai tankiai suž lusius viržius. Darbai atliekami spalio m nesį rankiniu būdu 25 metru spinduliu aplink šilag lių kerus (nepažeidžiant kerų, jų nesužalojant) gr bliu nugr biant samanas ir nuokritas. 3 Uždavinys. Išsaugoti natūralias miško buveines (9010 *Vakarų taiga, 9080 *Pelk ti lapuočių miškai, 91D0 *Pelkiniai miškai) ir padidinti negyvos medienos kiekį Priemon 3.1. Atnaujinti natūralių miško buveinių plotų inventorizacijos duomenis, atsižvelgiant į medynų amžių ir atitinkamai patikslinant gamtotvarkos planą Priemon 3.2. Surengti individualias konsultacijas to pageidaujantiems miško savininkams apie galimybes gauti išmokas už veiklos apribojimus Pagal 2007 2013 metų Lietuvos kaimo pl tros programos (KPP) priemonę Parama Natura 2000 teritorijose, už veiklos apribojimus teritorijos miškuose gali būti kompensuojama privatiems miško savininkais. 2011 metais tik vienas miško savininkas kreip si į Kurtuv nų regioninio parko direkciją, išduodančią pažymas d l apribojimų. Tik tina, kad žmon s apie tokią galimybę nežinojo arba ja nepakankamai pasitik jo. Kraštovaizdžio draustinyje nustatyta aukštesn II miškų grup, tod l medynai pagrindiniais kirtimais čia gali būti kertami tik vyresniame amžiuje (pvz. pušys, tik sulaukusios 171 metų). Už kirtimų apribojimus miško savininkams kompensuojama, kai jų medynai sulaukia IV miškų grup s kirtimų amžių (pvz. pušys 101 metų), tuo tarpu kirsti dar negalima. Išmokos mokamos ir už sanitarinių kirtimų apribojimus, kai daugiau negyvų medžių reikia palikti biologin s įvairov s išsaugojimui. parko specialistai, atsakingi už pažymų d l apribojimų Natura 2000 miškuose išdavimą, turi informuoti miškų savininkus apie galimybę gauti kompensacijas. Tokiu būdu būtų galima išsaugoti natūralias miškų buveines ar padidinti jų gamtosauginę vertę privačiose valdose. Priemon 3.3. Palikti (pažym ti 200 ha) natūraliai susidarančius virtuolius ir stačius sausuolius, jeigu tai nesukelia masinio ligų ir kenk jų išplitimo gr sm s Teritorijos miškų buvein se, ypač sausuose, gerai privažiuojamuose pušynuose, labai mažai negyvos medienos : stambesnių medžių virt lių, nudžiūvusių medžių ir stuobrių, tod l didžiojoje sklypų dalyje n ra su pūvančia mediena susijusių saugomų vabzdžių ir grybų rūšių. Retos rūšys išlikę sunkiai privažiuojamose kertin se miško buvein se, daugiausia pelk tuose duburiuose ir miško upelių sl niuose. Siekiant sudaryti sąlygas saugomų vabzdžių ir medieną ardančių grybų plitimui naujose vietose, išskirtose miškų buvein se būtina gerokai padidinti negyvos medienos kiekį. Retiems vabzdžiams išlikti būtina palikti neiškirstų džiūstančių ar nudžiūvusių medžių, ypač su nenusilupusia žieve. Šių medžių tur tų likti tiek ūksminguose, tiek saul tuose miško sklypuose (ypač pušynuose).

36 Natūralūs miškai svarbūs ir kai kuriems saugomiems miškų paukščiams, pvz. mažosioms musinuk ms, lizdus sukančioms medžių stuobriuose ir po atšokusia medžių žieve. Uoksai svarbūs pel doms, uldukams, įvairiems uoksiniams žvirbliniams paukščiams, šikšnosparniams. Specialiais aerozoliniais dažais reik tų pažym ti tuos sausuolius, virt lius, kuriuos būtų tikslinga palikti miške sanitarinių ir kitų kirtimų metu. 4 Uždavinys Informuoti visuomenę apie teritorijos gamtines vertybes Įrengti pažintinius stendus, kurie supažindintų lankytojus su gamtotvarkos darbais Lankomose Galvydišk s kaimo apylinkių BAST vietose: Vainagių ir Galvydišk s kaimuose, tikslinga pastatyti informacinius stendus. Lankydamiesi teritorijoje žmon s dažnai nežino apie saugomas gamtos vertybes, kurios egzistuoja visai šalia ir kurioms jie gali pakenkti ne iš blogos valios. Būtent tod l patvirtinus gamtotvarkos planą, labai aktualu su jo sprendiniais ir numatomomis priemon mis supažindinti vietinius gyventojus ir lankytojus iš tolimesnių regionų. Tvarkymo plotų aprašymai Aukštapelk s tvarkymo plotas Nr. 1 (valst. 0,13 ha) Aukštapelk yra 63 kv. 8 skl. dalyje. Ji atsirado kiminais užaugus Vainagių ežero pakraščiui. Aukštapelk s užaugimas sumed jusia augalija siekia apie 15 %. Tvarkymo darbų metu reikia iškirsti mažas eglaites ir plaukuotuosius beržus. Biomasę reikia išnešti už aukštapelk s ribos. Antrais ir trečiais metais rugpjūčio m nesį reik tų iškirsti lapuočių atžalas, v liau kirtimą pakartoti po dviejų metų. Kartu paežer je reikia surinkti žvejų paliktas šiukšles. Aukštapelk s tvarkymo plotas Nr. 2 (valst. 0,45 ha) Aukštapelk yra 63 kv. 14 sklypo dalyje. Ji atsirado užaugus Vainagių ežero pietin s dalies iškyšuliui (aukštapelk je yra nemaža ežero akis ). Aukštapelk s pakraščiai užaugę medžiais ir krūmais, užaugimas siekia iki 15 %. Tvarkymo darbų metu reikia iškirsti mažas eglaites, pušaites, plaukuotuosius beržus. Tvarkymo darbai turi būti atliekami esant įšalui. Biomasę reikia išnešti už aukštapelk s ribos. Antrais ir trečiais metais rugpjūčio m nesį reik tų iškirsti lapuočių medžių ir krūmų atžalas, v liau kirtimą pakartoti po dviejų metų. Tarpin s pelk s tvarkymo plotas Nr. 3 (valst. 0,6 ha) Tvarkymo plotas yra Šonelio ežero šiaurrytiniame pakraštyje. Jis atitinka 100 kv. 32 sklypą. 2011 metais dalyje ploto (0,45 ha) buvo iškirsti medžiai ir krūmai. Pirmais tvarkymo metais likusioje tvarkymo ploto dalyje (0,15 ha) reikia iškirsti medžius ir krūmus. Kitoje dalyje (0,45 ha) numatyta iškirsti jų atžalas. Antrais tvarkymo metais atžalas būtina pašalinti iš viso ploto. Atžalų kirtimai tur tų būti atliekami vasaros pabaigoje, saugomų augalų rūšims išbarsčius s klas. Atžalos turi būti išnešamos už tvarkymo ploto ribos ir sukraunamos į tas pačias krūvas kaip ir šakos. V liau atžalų kirtimus tvarkymo plote reik tų pakartoti po dviejų metų. Pelk s tvarkymo plotas Nr. 4 (valst. 0,6 ha) Tvarkymo plotas yra Šonelio ežero pietvakariniame pakraštyje. Dalyje jo yra aukštapelk. 2011 metais pelk je 0,071 ha plote buvo iškirsti medžiai ir krūmai. Pirmais tvarkymo metais čia reik tų iškirsti jų atžalas. Didžiojoje (netvarkytoje 0,529 ha dydžio) netvarkytoje ploto dalyje reikia iškirsti medžius ir krūmus. Antrais tvarkymo metais atžalas pakartotinai reikia iškirsti visame plote. Trečiais tvarkymo metais atžalų kirtimą siūloma pakartoti. Darbai tur tų būti

37 atliekami rugpjūčio rugs jo m nesiais. Atžalos turi būti išnešamos už tvarkymo ploto ribos ir sukraunamos į tas pačias krūvas kaip ir šakos. V liau medžių ir krūmų atžalų kirtimą reiktų kartoti kas du metus. Pelk s tvarkymo plotas Nr. 5 (valst. 0,01 ha) Tvarkymo plotas yra į pietus nuo Šonelio ežero. Gausiai auga apyrečiai pelkiniai skiautalūpiai, aptikta raudonoji gegūn. Pirmais metais rudenį arba žiemą išpjaunami medžiai, krūmai, išnešami į gretimą valstybinį mišką ir sukraunami į krūvas. Antrais ir trečiais tvarkymo metais vegetacijai baigiantis išpjaunamos medžių ir krūmų šakos; jos sukraunamos į tas pačias krūvas. V liau atžalų kirtimas kartojamas kas du metus. Šonos kaimo pelkiapiev s tvarkymo plotas Nr. 6 (valst. 0,7 ha) Pelkiapiev yra Vainagių girininkijos 35 kv. 19 skl. dalyje, Šonos upelio sl nyje, šiaurin je upelio pus je. 2011 metais tvarkymo plote išpjauti medžiai ir krūmai, nendr s. Pirmais tvarkymo metais tvarkymo plotą reik tų nušienauti, kartu išpjaunant atžalas ir nendres. Darbai pakartojami ir antrais tvarkymo metais, v liau ne rečiau kaip kas tris metus. Pjovimas turi būti atliekamas vegetacijos pabaigoje, rugpjūčio m nesį. Biomasę siūloma sukrauti į krūvas greta upelio. Žiemą, esant ledo ir sniego dangai krūvas būtina pernešti už upelio, sukraunant arba sudeginant nendryne. Deginimo darbai turi būti suderinti su girininkija. Šonos sl nio pievos tvarkymo plotas Nr. 7 (priv. 0,33 ha) Tvarkymo plotas yra privačioje valdoje, tod l darbai turi būti suderinti su sklypo savininku. Tvarkymo plotas yra svarbus kaip vienintel regioniniame parke žinoma daugiaskilčio varpenio (Botrychium multifidum) augaviet. Užaugimas medžiais ir krūmais siekia apie 15 %. Auga karklai, eglut s, beržai. Plinta aviet s, lendrūnai, vingiorykšt s, dirvin s usnys, dilg l s. Nitrofilin augalija ir piktžol s pamažu išstumia natūralią augaliją. Pirmais tvarkymo metais reikia išpjauti medžius, krūmus bei avietes. Antrais ir trečiais tvarkymo metais vegetacijos pabaigoje tvarkomą plotą reikia šienauti. V liau šienavimą siūloma kartoti ne rečiau kaip kas tris metus. Pamiškę, kur auga daugiaskiltis varpenis, reikia pjauti ypač atsargiai, nenupjaunant saugomų augalų. Suderinus su savininku, biomasę reikia išnešti už tvarkomo ploto ribų. Šonos sl nio pievos tvarkymo plotas Nr. 8 (priv. 1,04 ha) Tvarkymo plotas priklauso dviem savininkams, tod l tvarkymo darbai turi būti suderinti su jais. Pieva palyginti šlapia, augalija natūrali. Steb tos saugomos drugių rūšys: didysis auksinukas ir baltajuostis melsvys. Šių rūšių apsaugai reikalingi tvarkymo darbai. Ploto būkl nevienoda. Užaugimas medžiais ir krūmais įvairiose vietose svyruoja nuo 5 iki 20 %. Greta šio ploto, iš šiaurvakarin s pus s, yra pievos dalis, savaime užaugusi nuskurusiomis eglait mis. Suderinus su savininkais (gavus jų sutikimą), tvarkymo plotą būtų galima prapl sti iki tikro miško ribos. Pirmais tvarkymo metais rudenį arba žiemą reikia iškirsti sumed jusią augaliją: eglaites, jaunus juodalksnius, karklus. Antrais ir trečiais tvarkymo metais ne anksčiau kaip rugs jo m nesį iškertamos atžalos. Nuo ketvirtų tvarkymo metų pradedamas pievos šienavimas, kartu šalinant atžalas. Šienavimas didžiojo auksinuko buvein se turi būti ne ištisinis, o mozaikiškas, t.y. kasmet iššienaujama tik dalis pievos parinktuose ploteliuose (bareliuose), kitais metais iššienaujami kiti bareliai, o trečiais likusieji. Po to ciklas kartojamas. Šienauti turi būti pradedama ne anksčiau kaip rugpjūčio pabaigoje rugs jo pradžioje. Tai sudarytų palankias sąlygas tiek lervoms vystytis, tiek suaug liams maitintis ant žydinčių augalų. Visais atvejais reiktų stengtis neiššienauti mitybinių augalų Rumex hydrolapathum ir R. aquaticus, o taip pat paliekant snapučių kupstus, ant kurių vystosi kita saugoma drugių rūšis Eumedonia eumedon. Nupjautą augalų biomasę

38 reikia pašalinti iš pievos teritorijos; suderinus su savininkais, geriausia sukrauti miške. Alternatyvus tvarkymo būdas sukrautas krūvas žiemą sudeginti šlapiausiose vietose ant sniego ar ledo. Nendryno tvarkymo plotas Nr. 9 (priv. 0,63 ha) Tvarkymo plotas priklauso privatiems savininkams, tod l darbai turi būti su jais suderinti. Šlapioje pievoje auga saugoma augalų rūšis m lynasis palemonas (Polemonium caeruleum). Pirmais tvarkymo metais v lai rudenį arba žiemą reikia išpjauti medžius ir krūmus. Antrais ketvirtais tvarkymo metais rugpjūčio m nesį, palemonams išbarsčius s klas, reikia nupjauti nendres kartu su atžalomis. V liau nendrių pjovimas kartojamas kas 2 metus. Biomasę būtina išnešti už tvarkymo ploto ribos ir sukrauti į krūvas su savininkais suderintose vietose. Žiemą, ledui užšalus krūvas siūloma sudeginti parinktose vietose, kuriose būtų išvengta žalos retoms ar apyret ms augalų rūšims. Smiltyninio gvazdiko tvarkymo plotas Nr. 10 (Privačios žem s sklypas Nr. 5482/0003:0021 0,16 ha) Tvarkymo plote vasaros pabaigoje siūloma išpjauti jaunus medelius, surinkti šakas. Antrais ir trečiais tvarkymo metais rugpjūčio m nesį reikia išpjauti ir išnešti atžalas; v liau tvarkymo darbus užtenka pakartoti kas tris metus. Biomasę būtina pašalinti iš teritorijos. Spalio m nesį pietin s ekspozicijos šlaite gr bliu reikia nugr bti spyglius ir pradraskyti greta gvazdikų esantį storą samanų sluoksnį, kad augalų s klos kitais metais lengviau sudygtų. Sugr btus spyglius ir samanas reikia nunešti į mišką toliau nuo tvarkomo ploto. Nendryno tvarkymo plotas Nr. 11 1,25 ha (valst. ) Atviresn se nendryno vietose auga raudonosios gegūn s (Dactylorhiza incarnata), o upelio pakraščiuose apyret rūšis sparnuotasis bervidis (Scrophularia umbrosa). Šlapioje pievoje auga saugoma augalų rūšis m lynasis palemonas (Polemonium caeruleum). Dalyje tvarkymo ploto (0,6 ha) medžiai ir krūmai išpjauti 2011 metais. Likusioje dalyje jie turi būti išpjauti pirmaisiais gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais. Kartu išpjaunamos ir nendr s. Darbai turi būti atliekami rugpjūčio rugs jo m nesiais (iki rugs jo vidurio). Atžalų ir nendrių pjovimas tuo pačiu laiku kartojamas antrais ketvirtais tvarkymo metais, o v liau kas du metai. Biomasę būtina išnešti už tvarkymo ploto ribos ir sukrauti į krūvas su savininkais ar plotų naudotojais suderintose vietose. Žiemą, ledui užšalus, esant sniego dangai, krūvas siūloma sudeginti parinktose vietose, kuriose būtų išvengta žalos retoms ar apyret ms augalų rūšims. Nendrių augimas intensyv ja d l bebrų užtvankų, tod l tvarkymo plote turi būti stebima šių žv rių veikla ir reguliuojamas jų skaičius. Pelk s tvarkymo plotas Nr. 12 (valst. 3,38 ha) Tvarkymo plotas yra Juodupio upelio sl nyje. Medžiai ir krūmai dalyje ploto buvo išpjauti 2011 metais. Pirmaisiais gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais likusioje ploto (77 kv. 12 sklypo pelk s dalyje) reikia išpjauti medžius ir krūmus, o 2011 metais tvarkytose vietose atžalas. 77 kv. 9 sklypo vakariniame, su pelke besiribojančiame pakraštyje siūlome prašviesinti tik kelias aikšteles, kuriose auga saugomų drugių mitybiniai augalai; šiose aikštel se tvarkymo darbų metu iškertamas trakas ir eglių pomiškis, tačiau neliečiamas medyno ardas. Pjovimo darbus reikia pakartoti antrais tvarkymo metais. Darbai turi būti atliekami rudenį, ne anksčiau kaip rugs jo pabaigoje, nužyd jus daugiamečiams patveniams ir pelkin ms uolask l ms. Toliau tvarkymo darbai kartojami kas du metus. Biomas turi būti sukrauta į esančias šakų krūvas. Negalima nupjauti tvarkymo plote augančių liekninių beržų ir paprastųjų kadagių.

39 Tvarkymo plote turi būti stebima bebrų veikla, o esant ploto užtvindymo pavojui, reguliuojamas jų skaičius. Žemapelk s tvarkymo plotas Nr. 13 (valst. 0,6 ha) Tvarkymo plotas yra Juodupio upelio sl nyje, dešiniajame jo krante. Plotas dalinai užaugęs medžiais ir krūmais, nors užaugimo procentas nedidelis. Upelio sl nyje labai šlapia, šlapumą padidina bebrų užtvindymas. Sl nyje negausiai auga saugomi augalai gegūn s. Pirmaisiais tvarkymo metais žiemą, esant sniego įšalui ir ledui, reikia iškirsti medžius ir krūmus. Stambesnius medžių kamienus galima išvežti arba sukrauti į krūvas ir palikti pūti šlapesn se vietose. Šakas reikia sukrauti šlapiausiose vietose arba ant medžių kelmų ir palikti pūti. Alternatyvus tvarkymo būdas gali būti šakų krūvų sudeginimas žiemos metu. Antrais ir trečiais tvarkymo metais vasaros pabaigoje reikia išpjauti atžalas, v liau pjovimą kartoti kas du tris metus. Atžalas reikia sukrauti į tas pačias šakų krūvas. Ruderalin s augalijos naikinimo plotas Nr. 14 (priv. 0,01 ha) Tvarkymo plotas privačioje valdoje, sodybviet s, kuri įsiterpia į stepinę pievą, dalyje.. Iš čia į stepinę pievą plinta ruderaliniai ir nitrofiliniai augalai: dilg l s, usnys, garšvos. Siūloma tartis su savininku, kad jis pats sutvarkytų šį plotą. Nepavykus susitarti, su sklypo savininku reikia sudaryti sutartį ir sodybvietę sutvarkyti kitomis l šomis. Žolinę augaliją siūloma išpjauti tokiu pat būdu, kaip ir gretimame 17-ame tvarkymo plote. Stepin s pievos tvarkymo plotas Nr. 15 (vals. 1,1 ha) Stepin s pievos gabalas, supantis sodybvietę. Pieva nenaudojama. Iš sodybviet s joje užsis ja obelys, o iš gretimo sklypo svetimžem s tuopos. Pirmais metais rudenį pievoje siūloma iškirsti svetimžemes tuopas, gudobeles, kitus medžius ir krūmus (galima palikti tik kelias obelaites pakraščiuose). Antrais tvarkymo metais vasaros antroje pus je (ne anksčiau kaip liepos 15 dieną) pievą siūloma nušienauti. Šienavimo negalima suv linti, kad piktžolių s klos nesp tų išbarstyti s klų. Tais pačiais metais reikia nupjauti medžių ir krūmų atžalas, kurias galima sukrauti į šakų krūvas. Pievą ir atžalas rekomenduotina nupjauti ir trečiais metais, v liau šienavimą kartoti ne rečiau kaip kas trys metai. Nušienautą žalią ar išdžiūvusią žolę būtina išvežti už teritorijos ribų ir sukrauti vietoje, kur nedarytų žalos gamtai. Stepin s pievos tvarkymo plotas Nr. 16 (priv. 0,45 ha) Geros būkl s stepin s pievos plotas. 2011 metais dalis ploto buvo nušienauta. Siūloma susirasti sklypo savininką ir išsiaiškinti, ar šį plotą jis nušienaus. Jei plotas nebus šienaujamas, reikia sudaryti sutartį su savininku ir nušienauti kitomis l šomis. Šienauti pageidautina ne anksčiau kaip rugpjūčio 15 dieną, augalams išbarsčius s klas. Žalią ar sausą žolę iš tvarkymo ploto reikia išvežti; ją galima panaudoti ir gyvulių š rimui ar pakratams. Ruderalin s augalijos naikinimo plotas Nr. 17 (valst. 0,83 ha) Tvarkymo plotas supa sodybą. Jis apleistas, netvarkomas. Priaugęs garšvų, dilg lių, usnių, iš sodybos į jį plinta alyvos, obelys. Nepageidautini augalai iš šio ploto skverbiasi į stepinę pievą. Tvarkymo plote augančią žolinę augaliją siūloma šienauti du kartus per vegetaciją, kad neišbarstytų s klų. Pirmąkart siūloma žolę nupjauti liepos viduryje (pievų paukščiams išsiper jus), antrąkart rugpjūčio pabaigoje rugs jo m nesį. Biomasę būtina išvežti už tvarkymo ploto. Pjovimą tokiu intensyvumu siūloma kartoti tris metus iš eil s, v liau šienauti kartą (vasaros pabaigoje) kas antrus metus.

40 Ruderalin s augalijos naikinimo plotas Nr. 18 (priv. 0,25 ha) Tvarkymo plotas privačioje valdoje, apleistoje sodybviet je. Iš čia į stepinę pievą plinta ruderaliniai ir nitrofiliniai augalai: dilg l s, usnys, garšvos, svetimžem s alyvos. Siūloma tartis su savininku, kad jis pats sutvarkytų sodybvietę. Nepavykus susitarti, su sklypo savininku reikia sudaryti sutartį ir sodybvietę sutvarkyti kitomis l šomis. Žolinę augaliją siūloma išpjauti tokiu pat būdu, kaip ir gretimame 17-ame tvarkymo plote. Bulvių duobių tvarkymo plotas Nr. 19 (valst. 0,13 ha) Stepin je pievoje nuo senų laikų (kai buvo gyvenama gretimoje sodyboje) iškastos bulvių duob s. Kai kuriose duob se yra statybinių atliekų (pvz. šiferio gabalų). Bulvių duobes siūloma sutvarkyti užpilti. Užpylimui galima panaudoti statybinį laužą (plytas, betono gabalus ir kt.), kuris būtų pilamas į duobių apačią. Duobių viršus turi būti užpilamas sm liu, sulyginamas ir paliekamas augalams užsis ti. Dvi didesnes bulvių duobes būtų galima panaudoti kaip laužavietes iš gretimų tvarkymo plotų atvežtoms augalų liekanoms (nendr ms, sausai žolei) sudeginti tuo atveju, kai n ra galimyb s biomasę išvežti. Visas kitas bulvių duobes siūloma užlyginti. Sm lį užpylimui reik tų atvežti iš karjerų. Mozaikiško tvarkymo plotas Nr. 20 (valst. 2,4 ha) Tvarkymo plotas atitinka 77 miško kvartalo 17 sklypą. Pagal augalijos struktūrą matyti, kad praeityje dabartinio miško vietoje yra buvusi pelk. Atviresn se sklypo vietose ir dabar auga apyrečiai pelkiniai skiautalūpiai, pelkin s vingiorykšt s ir pievin s miegal s Buveinių direktyva saugomos drugių rūšies auksuotosios šaškyt s (Euphydryas aurinia) vikšrų mitybiniai augalai. Drugių ir augalų apsaugai sklypą siūloma prašviesinti, atliekant pagrindinius retinimo kirtimus. Medyno skalsumą, iškertant dalį beržų ir eglių, siūloma sumažinti iki 0,5 0,6. Kartu reikia iškirsti svetimžemių tuopų grupę. Netolygaus tankumo sklype siūloma padidinti jau esančias natūralias aikšteles ir retmes. Jose reik tų iškirsti pomiškį ir traką. Darbai turi būti vykdomi žiemą, esant pašalui, medienos ištraukimui naudojant lengvą techniką. Esant galimybei, kirtimo atliekas reik tų išvežti, kitu atveju sukrauti tankesn se sklypo vietose. Antrais ir trečiais metais vegetacijos sezono pabaigoje reikia išpjauti suformuotose aikštel se augančias medžių ir krūmų atžalas ir žolinę augaliją. V lesniais metais (ne rečiau kaip kas trys metai) suformuotas aikšteles reikia šienauti. Medžių atžalas ir žolę reikia pašalinti iš tvarkymo ploto. Mozaikiško tvarkymo plotas Nr. 21 (valst. 0,24 ha) Į tvarkymo plotą įsiterpia 77 miško kvartalo 35 sklypo galas. Pirmais tvarkymo metais jame esančias aikšteles siūloma prašviesinti, iškertant traką ir pavienius medžius. Taip pat reikia iškirsti aplink miško sklypą atvirame plote išaugusius medžius ir krūmus. Darbai turi būti atliekami esant įšalui. Antrais ir trečiais metais rugpjūčio m nesį reikia išpjauti atžalas, kartu nupjaunant ir žolę, o biomasę būtina pašalinti iš teritorijos. V liau tvarkymo priemonę reikia pakartoti ne rečiau kaip kas tris metus. Melvenyno tvarkymo plotas Nr. 22 (priv. 0,24 ha) Tvarkymo plotas yra privačioje valdoje, tod l darbai turi būti suderinti su savininku. Sklype užaugimas medžiais ir krūmais siekia iki 10 %. Daugiausia auga karklai (Salix). Pirmais tvarkymo metais v lai rudenį reikia išpjauti medžius ir krūmus, išnešant toliau už tvarkymo ploto. Antrais ir trečiais tvarkymo metais plotą reikia šienauti, kartu išpjaunant atžalas. V liau šienavimą plote reikia kartoti kas du metus. Biomasę būtina išvežti toliau nuo tvarkymo ploto. Lubinų naikinimo plotas Nr.23 (priv. 2,78 ha)

41 Tvarkymo plotas yra privačioje valdoje, tod l darbai turi būti suderinti su savininku. Be to, reikia sužinoti, ar n ra galimyb s sutvarkyti plotą savininko l šomis. Kitu atveju, plotas turi būti tvarkomas kitomis l šomis. Sklypo užaugimas medžiais ir krūmais siekia iki 20 %. Auga daugiausia pušys, karklai, pavieniai kadagiai. Apie pus je ploto išplitę lubinai, kitur gausiai auga dilg l s, kiečiai, usnys ir kiti aukšti augalai. Pirmais tvarkymo metais rugs jo m nesį būtina iškirsti medžius ir krūmus, juos išnešant ar išvežant iš tvarkymo ploto. Neiškirstus siūloma palikti tik kadagius. Antrais tvarkymo metais lubinų žyd jimo metu siūloma juos iškasti. Trečiais ir ketvirtais tvarkymo metais lubinų iškasimą reikia pakartoti tuo pačiu laiku (nuo geguž s 20 d. iki birželio 15 d.); kasami iš s klų išaugę arba iš šaknų atž lę gausialapiai lubinai. Antraisiais tvarkymo metais, pra jus maždaug 3 4 savait ms nuo kasimo, tvarkymo plotą būtina nušienauti. Žolę galima pjauti traktorine žoliapjove, kartu nupjaunant ir atžalas. Pjaunant žol negali būti smulkinama. Nupjauta žol sugr biama ir išgabenama. Antraisiais ir trečiaisiais tvarkymo metais tvarkymo plote žol pjaunama 2 kartus per vasarą. Kartu su žole nupjaunamos ir medžių bei krūmų atžalos. Nupjauta žol iš karto sugr biama arba išdžiovinama, ir išgabenama iš tvarkymo ploto, BAST teritorijos ir parko ribų. Ketvirtais metais žol tvarkymo plote nupjaunama vienąkart per sezoną. V liau tvarkymo plotą užtenka nušienauti vieną kartą ne rečiau kaip kas tris metus. Lubinų naikinimo plotas Nr. 24 (valst. 1,48 ha) Tvarkymo plotas gausiai apaugęs lubinais. Be lubinų auga dilg l s, usnys, kiečiai. Pušys, kiti medžiai ir krūmai užima iki 15 % tvarkymo ploto. Siūlomos tvarkymo priemon s tokios pačios kaip ir 23 tvarkymo plotui. Lubinų naikinimo plotas Nr. 25 (valst. 0,51 ha) Sklypo užaugimas medžiais ir krūmais siekia iki 20 %. Auga daugiausia pušys ir karklai. Apie pus je ploto išplitę lubinai, kitur gausiai auga dilg l s, kiečiai, usnys ir kita aukšta augalija. Siūlomos tvarkymo priemon s tokios pačios kaip ir 23 tvarkymo plotui. Lubinų naikinimo plotas Nr. 26 (valst. 0,97 ha) Pusiau kultūrin nenaudojama pieva. Pievos pakraštyje stovi medžiotojų bokštelis. Sklypo užaugimas medžiais ir krūmais siekia apie 10 %. Auga daugiausia pušys ir beržai. Daugiau kaip pus je ploto išplitę lubinai. Pirmais tvarkymo metais siūloma iškirsti medžius ir krūmus, biomasę pašalinant iš teritorijos. Antrais tvarkymo metais lubinų žyd jimo metu pieva dukart nul kščiuojama: pirmąkart iki birželio 20 d., antrąkart liepos pabaigoje rugpjūčio pradžioje. Po antro l kščiavimo plotas nušienaujamas, biomasę išvežant iš teritorijos. Trečiais tvarkymo metais plotas tik nušienaujamas du kartus. Nuo ketvirtų tvarkymo metų šienaujama vienąkart, v liau šienavimas kartojamas ne rečiau kaip kas 3 metus. Nesmulkinta nepjauta žalia ar sudžiūvusi žol išvežama iš teritorijos. Lubinų naikinimo plotas Nr. 27 (priv. 1,98 ha) Pusiau kultūrin nenaudojama pieva. Sklypo užaugimas medžiais ir krūmais siekia apie 10 %. Auga daugiausia pušys ir beržai. Lubinai išplitę apie 60 70 % pievos ploto. Siūlomos lubinų naikinimo priemon s tokios pačios kaip ir 26 tvarkymo plotui.

42 4. GAMTOTVARKOS PRIEMONES ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS IR JŲ FUNKCIJOS parko direkcija atsako už Galvydišk s kaimo apylinkių BAST gamtotvarkos plano įgyvendinimą. Parko direkcijoje turi būti paskirtas atsakingas asmuo, kuris tiesiogiai koordinuos plane numatytus veiksmus. Paskirtasis asmuo turi imtis viso organizacinio, o kai kuriais atvejais ir vykdomojo darbo: bendrauti su vietos gyventojais, įvairiomis institucijomis (miškų ur dija, savivaldyb s administracija, regiono aplinkos apsaugos departamentu, aplinkos apsaugos agentūra ir kt.), ieškoti l šų numatytiems darbams atlikti, rangovų vienai ar kitai veiklai, vykdyti atliktų darbų kontrolę ir supažindinti visuomenę su tvarkomos teritorijos uždaviniais. Šiaulių miškų ur dija atsako už valstybinių miškų tvarkymą ir naudojimą. Už teritorijos kontrolę tiesiogiai atsakinga Kurtuv nų RPD ir kitos įgaliotos institucijos. Aukščiau išvardintų institucijų veiksmus, vykdant buveinių apsaugai svarbios teritorijos apsaugą ir tvarkymą, koordinuoja Valstybin saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Visos nurodytos institucijos privalo imtis priemonių, kad būtų išvengta saugomų buveinių ir rūšių būkl s blog jimo. Prireikus jos organizuoja buveinių ir rūšių apsaugos projektų, gamtotvarkos planų ar kitų saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų arba teritorijų planavimo dokumentų parengimą ir įgyvendinimą, taip pat įgyvendina kitas priemones, reikalingas išsaugoti natūralias ar atkurti pažeistas buveines, išsaugoti nykstančių augalų ir gyvūnų populiacijas. 5. IŠTEKLIŲ ANALIZö, LöŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONöMS ĮGYVENDINTI IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI 10 lentel. Galvydišk s kaimo apylinkių gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo planas Priemon s pavadinimas 1.1. iškirsti ir pašalinti medžius ir krūmus 1, 2, 3, 4, 5, 7 13, 15, 22 27 tvarkymo plotai 1.2. iškirsti ir pašalinti medžių ir krūmų atžalas 1 5, 8, 10, 12, 13 tvarkymo plotai (6,97 ha) 1.3. šviesinti medyną, iškertant pomiškį, traką, v liau pagal poreikį ir atžalas 20, 21 tvarkymo plotas 1.4. šienauti ir išvežti žolę iš pelkių ir pievų 6, 7, 8, 15, 16, 21 27 tvarkymo plotai 1.5. išpjauti ir pašalinti nendres iš 9 ir 11 tvarkymo plotų 1.6. naikinti ruderalinę ir nitrofilinę augaliją 14, 17, 18 tvarkymo plotas 1.7. naikinti gausialapio lubino židinius iškasant ir šienaujant 23 25 tvarkymo plotai) Atsakingos institucijos parko direkcija, VĮ Šiaulių miškų ur dija 3 parko direkcija, VĮ Šiaulių miškų ur dija 3 parko direkcija, VĮ Šiaulių miškų ur dija 3 parko direkcija, VĮ Šiaulių miškų ur dija 3 parko direkcija, VĮ Šiaulių miškų ur dija 3 parko direkcija, VĮ Šiaulių miškų ur dija 3 parko direkcija Priemon s įvykdymo terminas arba periodiškumas I II I, III v liau ne rečiau kaip kas 3 metai II IV v liau ne rečiau kaip kas 3 metai II-X II IV v liau kas dvejus metus II IV v liau kas dvejus metus II-IV v liau ne rečiau kaip kas 3 metus Priemonių finansavimo šaltiniai Biudžetas, struktūriniai fondai Biudžetas, struktūriniai fondai Biudžetas, struktūriniai fondai Biudžetas, struktūriniai fondai Biudžetas, struktūriniai fondai Biudžetas, struktūriniai fondai Biudžetas, struktūriniai fondai, Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetų I I II I I I I

1.8. naikinti gausialapio lubino židinius l kščiuojant ir šienaujant 26, 27 tvarkymo plotai 1.9.rekultivuoti bulvių duobes sm liu 19 tvarkymo plotas 1.10. vykdyti kasmetines bebrų apskaitas, sekti šeimų gausumo dinamiką ir pasiskirstymą 1.11. organizuoti bebrų skaičiaus reguliavimą 1.12. organizuoti pasitarimą d l naujų Vainagių Lygumų medžiotojų būrelio žv rių š rimo ir medžiokl s bokštelių pastatymo vietų 2.1. pažym ti v jalandžių ir pievinių šilag lių augavietes tvarkymui 2.2. praardyti miško paklotę aplink potencialias v jalandžių ir pievinių šilag lių augavietes, prireikus iškirsti jaunas pušis, egles ir tankiai suž lusius viržius 43 VĮ Šiaulių miškų ur dija 3, Kurtuv nų regioninio parko direkcija parko direkcija parko direkcija parko direkcija parko direkcija parko direkcija parko direkcija II-IV du kartus per metus, v liau kas dvejus metus V Veiksmų planas Biudžetas, struktūriniai fondai, Veiksmų planas Biudžetas, struktūriniai fondai I X Biudžetas I I X Biudžetas I I Biudžetas I II X Biudžetas I II X Biudžetas, struktūriniai fondai I II II 3.1. atnaujinti natūralių miško buveinių plotų inventorizacijos duomenis, atsižvelgiant į medynų amžių ir atitinkamai patikslinant gamtotvarkos planą parko direkcija V Biudžetas II 3.2. surengti individualias konsultacijas miško savininkams KPP AAP Natura 2000 priemon s klausimais parko direkcija I X Biudžetas, struktūriniai fondai II 3.3. palikti (pažym ti 200 ha) natūraliai susidarančius virtuolius ir stačius sausuolius, jeigu tai nesukelia masinio ligų ir kenk jų išplitimo gr sm s VĮ Šiaulių miškų ur dija 3, Kurtuv nų regioninio parko direkcija I X Biudžetas, struktūriniai fondai I 4. įrengti pažintinius stendus, kurie supažindintų lankytojus su gamtotvarkos darbais parko direkcija IV Biudžetas, struktūriniai fondai II 1 Priemonių svarba: I labai svarbios; II svarbios; 2 KPP AAP Kaimo pl tros 2007 2013 m. plano Agrarin s aplinkosaugos išmokų priemon ; 3 Tik už priemon s įgyvendinimą plotuose, priskirtuose valstybin s reikšm s miškams;

4 Kitame finansinio programavimo laikotarpyje (2014 2020 m.) bus numatoma analogiška kaimo pl tros priemon ne pelno investicijoms miškuose remti. 44 parko direkcija atsako už Galvydišk s kaimo apylinkių BAST gamtotvarkos plano įgyvendinimą. Parko direkcijoje turi būti paskirtas atsakingas asmuo, kuris tiesiogiai koordinuos plane numatytus veiksmus. Paskirtasis asmuo turi imtis viso organizacinio, o kai kuriais atvejais ir vykdomojo darbo: bendrauti su vietos gyventojais, įvairiomis institucijomis (miškų ur dija, savivaldyb s administracija, regiono aplinkos apsaugos departamentu, aplinkos apsaugos agentūra ir kt.), ieškoti l šų numatytiems darbams atlikti, rangovų vienai ar kitai veiklai, vykdyti atliktų darbų kontrolę ir supažindinti visuomenę su tvarkomos teritorijos uždaviniais. Šiaulių miškų ur dija atsako už valstybinių miškų tvarkymą ir naudojimą. Už teritorijos kontrolę tiesiogiai atsakinga Kurtuv nų RPD ir kitos įgaliotos institucijos. Aukščiau išvardintų institucijų veiksmus, vykdant buveinių apsaugai svarbios teritorijos apsaugą ir tvarkymą, koordinuoja Valstybin saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Visos nurodytos institucijos privalo imtis priemonių, kad būtų išvengta saugomų buveinių ir rūšių būkl s blog jimo. Prireikus jos organizuoja buveinių ir rūšių apsaugos projektų, gamtotvarkos planų ar kitų saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų arba teritorijų planavimo dokumentų parengimą ir įgyvendinimą, taip pat įgyvendina kitas priemones, reikalingas išsaugoti natūralias ar atkurti pažeistas buveines, išsaugoti nykstančių augalų ir gyvūnų populiacijas. 5.1 ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ ANALIZö parko direkcijoje 2012 metais dirba du ekologai, į kurių pareigas tiesiogiai įeina vykdomų gamtotvarkinių priemonių organizavimas ir priežiūra. Įgyvendinant Galvydišk s kaimo apylinkių BAST gamtotvarkos planą, jie tur tų prižiūr ti vykdomus gamtotvarkinius darbus: medžių, krūmų ir jų atžalų kirtimą, nendrių pjovimą, šienavimą, lubinų naikinimą ir kitus suplanuotus darbus. Įgyvendinant dalį priemonių reikalinga speciali kompetencija. Gamtotvarkos plano peržiūros metu turi būti perkamos mokslinių tyrimų: saugomų buveinių kartografavimo ir retų augalų ir gyvūnų (vabzdžių) rūšių tyrimų paslaugos. 5.2. MEDŽIAGINIŲ IŠTEKLIŲ ANALIZö Gamtotvarkiniams darbams vykdyti ar organizuoti parko direkcija turi tam tikrą ilgalaikį turtą: automobilį, du traktorius su priekaba ir rotacinę šienapjovę, krūmapjoves, benzininius pjūklus, GPS imtuvą tvarkymo plotų matavimui. Ilgalaikio turto sąrašas ir jo įsigijimo data pateikiama 11 lentel je. 11 lentel. Kurtuv nų RP turima Gamtotvarkos planui įgyvendinti pritaikomas turtas. Pavadinimas Įsigijimo data GPS imtuvas su post-processing MobileMaper 2005.12.29 Priekaba pspf dviaš 2000.01.01 Traktorius t-16 mg 2000.01.01 Pjūklas "J" 2055 2003.11.25 Traktorius FORD 5030 su frontal. krautuvu 2007.11.06 Šienapjov rotacin Z169 2007.11.10 Krūmapjov CC2145 2011.06.20 Krūmapjov CC2145 2011.06.20 Pjūklas 55 2011.06.20 Pjūklas "H" 55 ir priedai 2008.06.13

45 Krūmapjov 343FR 2008.06.13 VW CADDY 2005.11.03 Gamtotvarkiniams darbams medžiaginius išteklius naudoti direkcija gali tik tur dama finansinių išteklių, kurie šiuo metu yra laikini ir gaunami tik iš atskirų programų (pavyzdžiui iš Aplinkos apsaugos r mimo programos). 5.3. FINANSINIŲ IŠTEKLIŲ ANALIZö Preliminariai vertinant nustatyta, kad gamtotvarkinių priemonių įgyvendinimas 10 metų laikotarpiui gali kainuoti maždaug 537 360 Lt. Nuolatinių finansinių išteklių gamtotvarkiniams darbams organizuoti Kurtuv nų RP direkcija neturi, tad potencialūs finansavimo šaltiniai yra iš Lietuvos Respublikos biudžeto gautos l šos ar Europos Sąjungos parama. 15 lentel je pateikiami tvarkymo darbų ar veiklų apytiksliai įkainiai, kurie paskaičiuoti remiantis rekomendacin mis kainomis. Vykdant gamtotvarkos plano priemones ir atlikus viešųjų pirkimų procedūras, darbų ir veiklų įkainiai gali keistis. Per ilgesnį laiką (10-15 metų) dalį priemonių tik tina, kad gal tų įgyvendinti Kurtuv nų RP direkcijos darbuotojai. Tačiau esami finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai n ra adekvatūs toms darbų apimtims, kurios numatytos šio gamtotvarkos plano tikslams pasiekti. 6. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR STEBöSENA 6.1. Gamtotvarkos plano tikslinimas Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai tikslinamas apsvarstant, ar priemon s iš tiesų daro laukiamą poveikį įgyvendinant projekto tikslus. Tam būtina reguliari buveinių ir/ar rūšių kokyb s, dydžio ar skaičiaus steb sena. Jei steb sena parodo, kad tikslai n ra įgyvendinami, gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas. Naujai atsiradę veiksniai, kurių nebuvo gamtotvarkos plano rengimo metu, taip pat gali pakeisti situaciją, sudarydami poreikį naujoms patikslintoms priemon ms. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas ir tikslinamas kas trejus metus nuo 2015 m., parengiant peržiūr jimo ataskaitą. Ataskaitoje turi būti aprašyta: Uždavinių įgyvendinimas. Jei užduotys neįgyvendintos, to priežastys turi būti pagrįstos. Uždavinių tinkamumas esamai situacijai. L šų panaudojimas. Pasiekti rezultatai. Saugomų buveinių ir rūšių būkl, vadovaujantis šių objektų steb senos rezultatais. Būtinyb pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas. Už gamtotvarkos plano peržiūr jimą turi būti atsakinga KRP direkcija. Parengta išsamios peržiūros ataskaita turi būti pateikta Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. 6.2. Gamtotvarkos plano steb sena Gamtotvarkos plano peržiūros metu turi būti atliktas ne tik jo rezultatų įvertinimas, bet ir papildymas naujais duomenimis. Pakeistas gamtotvarkos planas turi būti apsvarstytas su suinteresuotais asmenimis ir įstaigomis, jo derinimo procedūra ta pati, kaip ir gamtotvarkos plano. Už steb senos vykdymą, rezultatų kaupimą ir apibendrinimą atsakinga KRP direkcija. Gamtotvarkos plano steb sena apima indikatorių grupes, galinčias parodyti plano veiksmingumą: ūkin s veiklos steb sena; rūšių ir buveinių būkl s steb sena.

46 122 lentel. Ūkin s veiklos steb senos apimtys Steb senos Parametrai objektas Gamtotvarkos darbai - suardytos miško paklot s plotas skirtas v jalandžių miško buvein se šilag lių užsis jimui (ha); Gamtotvarkos darbai - iškirstų medžių, krūmų ar jų atžalų plotas pelk se pievų ir pelkių (ha); buvein se - iškirstų nendrynų plotas pelk se ir pelkiapiev se Periodiškumas Kasmet Kas 2 metai Atsižvelgiant į Galvydišk s kaimo apylinkių BAST aptinkamas saugomas buveines ir rūšis preliminariai sudaryta steb senos programa (žr. 12 lentelę). Trečiaisiais plano įgyvendinimo metais (v liau ne rečiau kaip kas 5 metus) visos BAST esančios buvein s tur tų būti sukartografuotos ir nustatyti jų užimami plotai bei koordinat s. Šie skaičiai įtraukiami į peržiūrą ir, jei saugomos buvein s plotas maž ja, reikia imtis priemonių, kad būtų nustatyta maž jimo priežastis. Taip pat reik tų apsvarstyti, ar tinkamas steb jimų dažnumas. Saugomų buveinių augalų rūšin įvairov ir joms būdingų rūšių populiacijų indeksas (dažnumo analiz ) turi būti nustatoma ne rečiau kaip kartą per 5 metus. Jei tam tikros buvein s maž ja ar did ja kitų saugomų buveinių sąskaita, turi būti atlikti tyrimai išaiškinti pokyčius ir (esant būtinumui) nustatytas kitoks steb jimų dažnumas. Esant galimybei, bent kartą per kelerius metus reik tų atlikti Buveinių direktyva saugomų didžiųjų auksinukų gausumo vertinimą. Be to, siūloma atlikti išsamesnius entomologinius tyrimus, ieškant kitų saugomų vabzdžių rūšių (auksuotųjų ir tamsiųjų šaškyčių, rudakių satyriukų, akiuotųjų satyrų, didžiųjų ir pūzrinių skydvabalių). 13 lentel. Galvydišk s kaimo apylinkių BAST buveinių ir rūšių steb senos programa Buveinių grup Miškų buvein s Pelkių buvein s Buvein s tipas Parametrai Periodiškumas 9010 Vakarų taiga, sausi - v jalandžių šilag lių Kas 3 metai pušynai, sm l tų kalvų pietin s gausumas; ekspozicijos šlaitai - smiltyninių gvazdikų gausumas 7110 aktyvios aukštapelk s, 7140 tarpin s pelk s ir liūnai, 7160 nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk s, 7210 žemapelk s su šakotąja ratainyte 7230 šarmingos žemapelk s - charakteringų augalų rūšin įvairov ir skaitlingumas; - augalų bendrijų struktūra; - buveinių užimamas plotas; -pelkinių uolask lių gausumas; Kas 3 metai

Literatūros sąrašas: 47 Basalykas A., Lietuvos TSR fizin geografija, 1 t. Vilnius. 1958. Basalykas A., Lietuvos TSR fizin geografija, 2 t. Vilnius. 1965. Bukantis A., Klimatas. Lietuvos dirvožemiai: kolektyvin monografija. Vilnius. 2001. Bukelskis E. Vainagių ežero hidrobiologiniai tyrimai. Mokslinio tiriamojo darbo ataskaita. Vilnius, 2003. Česnulevičius A., Reljefas. Lietuvos dirvožemiai: kolektyvin monografija. Vilnius. 2001. Česnulevičius A., Lietuvos reljefas: morfografiniai ir morfometriniai aspektai. Vilnius. 1999. Gudžinskas Z. Lietuvos induočiai augalai. Vilnius. 1999. Juškaitis R., Lopeta V. parko smulkieji žinduoliai. Kurtuva. parko metraštis Nr. 3, 1997, p. 21 27. parko botaniniai tyrimai. VU GF Botanikos ir genetikos katedros mokslinio tiriamojo darbo ataskaita. Vilnius. 1994. Lietuvos raudonoji knyga. Augalų bendrijos. Vilnius, 2000, p. 48 50. Lietuvos raudonoji knyga. Vilnius. 2007. Lopeta V., 1993 2009 m. Šonos kraštovaizdžio draustinio teritorijos gamtinių tyrimų medžiaga. Steb jimų dienoraščiai. Kurtuv nai. Pauža D. H. Šikšnosparnių tyrimas Kurtuv nų regioniniame parke 1996 metais. Kurtuva, Nr. 3, 1997, p. 19. Purvinas E., Seibutis A. Pagrindiniai pelkių rajonai Lietuvos TSR teritorijoje. LTSR MA darbai, serija B, 2. 1957. V. Rašomavičius. Europin s svarbos buvein s Lietuvoje. Vilnius. 2001. V. Rašomavičius ir kiti. Vietov s, atitinkančios buveinių apsaugai svarbios teritorijos kriterijus, Galvydišk s kaimo apylinkių (BAST dalies) gamtotvarkos planas. Vilnius. 2006. R lys V. parko vakarin s dalies vorų bendrijos. Kurtuva, Nr. 5, 1999, p. 59 69. 1992 m. geguž s 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB d l natūralių buveinių ir laukin s faunos bei floros apsaugos. Oficialus Europos Bendrijų žurnalas, Nr. L 206. 2009 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s nutarimas Nr. 1519 D l parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo. Žin., 2009, Nr. 141-6211. 2010 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-26 D l parko tvarkymo plano patvirtinimo. Žin., 2010, Nr. 8-383. VĮ Šiaulių miškų ur dija vidin s miškotvarkos projektas, patvirtintas LR aplinkos ministro 2008 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. D1-529. VĮ Šiaulių miškų ur dija Vainagių girininkijos taksoraštis. VĮ Šiaulių miškų ur dijos miškotvarkos projektas, 2008 m.

48

49

50