KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI Liudmila Lobanova VGTU Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra Inga Veževičienė VGTU Integracijos ir karjeros direkcija Vilnius 2005.02.25
Karjeros kompetencijos ugdymas Europos žinių visuomenėje: Karjeros kompetencijos ugdymas - žmogaus aktyvinimo strategija. Ši strategija nukreipta į konstruktyvių nuostatų bei gebėjimų įgijimą. Karjeros kompetencijos ugdymas - Europinės aukštojo mokslo sistemos plėtojimo prioritetas.
Europos žinių visuomenės kūrimo modelis Žinios Intelektinis šalies potencialas Socialinis kontraktas Visą gyvenimą trunkančios studijos Tyrimų ir technologijų plėtros bei inovacijų sistema Vieninga tyrimų erdvė Vieninga studijų erdvė Tarptautinis bendradarbiavimas Pilietiškumas, demokratija, solidarumas, atvirumas, tolerancija, iniciatyva, žmonių gerbūvis Šaltinis: Daugėlienė R. Žinių koncepcija Europos žinių visuomenės raidoje. Kaunas: KTU Europos Institutas, 2002.
Aukštojo mokslo misija Prisidėti prie nepertraukiamo visuomenės vystymo, ugdant kvalifikuotus specialistus ir atsakingus piliečius, sugebančius atsiliepti į žinių visuomenės poreikius. Plėtojant Lietuvos aukštojo mokslo sistemą siekiama, kad universitetinės ir neuniversitetinės studijos nedubliuodamos vienos kitų orientuotųsi į skirtingus specialistų parengimo lygius ir jų pritaikymo sritis.
Vieningos aukštojo mokslo erdvės sukūrimas iki 2010 m. Leis įtvirtinti lengvai suprantamą ir palyginamą kvalifikacinių laipsnių sistemą, turinčią reikalingas europines dimensijas, kad būtų galima efektyviai naudoti įgytas ir kaupti naujas žinias, įgūdžius ir kompetencijas visoje Europoje.
Su įsidarbinimu bei verslumu susijusių gebėjimų ugdymo problemos: Nepakankamas profesinis orientavimas; neefektyvus profesinis rengimas; neatitinkanti darbo rinkos poreikius karjeros konsultavimo sistema; komplikuota jaunimo integracija į darbo rinką Ugdant su įsidarbinimu bei verslumu susijusius gebėjimus akcentuojama tokia jaunimo įsidarbinimo galimybių didinimo priemonė, kaip verslumo ugdymas.
Šaltinis: Glinskienė R., Beržinskienė D. Jaunimo padėties darbo rinkoje gerinimas Lietuvai integruojantis į ES. KTU Panevėžio institutas, 2001. Jaunimo integracijos į darbo rinką schema Jaunimo verslumo plėtra Bendrojo lavinimo mokykla Profesinio orientavimo ir konsultavimo sistema Profesinis rengimas: Specialybės įsigijimas Tęstinis mokymas Jaunimo įdarbinimas Aktyvių darbo rinkos politikos priemonių tobulinimas
Karjeros savivaldos gebėjimai Žinių visuomenėje žmogaus sėkminga profesinę karjerą lemia: ne tik profesinės žinios ir profesiniai mokėjimai, bet ir specialieji karjeros savivaldos gebėjimai. Karjeros savivaldos gebėjimai sąlygoja galimybę nuolatos vertinti ir efektyviai keisti kintančią darbo ir gyvenimo aplinką.
Specialiųjų gebėjimų grupei priklauso: Įsidarbinimo gebėjimai verslumas arba verslui tvarkyti reikalingi asmeniniai ir dalykiniai žmogaus sugebėjimai. Įsidarbinimo gebėjimai suteikia žmogui galimybę: susirasti darbą, įgyti kvalifikaciją ir kompetenciją; civilizuotais būdais siekti savo profesinės karjeros.
Karjeros kompetentingumą lemiantys gebėjimai: 1. Savęs pažinimo gebėjimai, padedantys išsiaiškinti dabartines ir numatomas įgyti ateityje lemiančius asmenybės kryptingumą vertybes, nuostatas, interesus; 2. Darbo pasaulio pažinimo gebėjimai, grindžiami informuotumu apie darbo pasaulio ir jame egzistuojančios karjeros pasirinkimo įvairovės dinamiką; 3. Nuolatinio tobulėjimo arba mokymosi visą gyvenimą gebėjimai, kurie yra svarbiausia asmenybės savikūros ir saviraiškos visuomenėje prielaidą ir rezultatas; 4. Prisitaikymo darbe gebėjimai, kuriems priklauso šalies ekonominės sistemos išmanymo pagrindai, laiduojantys supratimą ir pagarbą jai bei efektyvų funkcionavimą joje, asmeniškai vertingų darbo vertybių sistema, sąlygojanti individo norą dirbti, darbo paieškos ir išsilaikymo jame galimybes; 5. Savivaldos gebėjimai, apimantys savęs pažinimo ir darbo pasaulio pažinimo gebėjimais pagrįstų karjeros, taip pat ir mokymosi bei gyvenimo sprendimų priėmimo, jų koregavimo ir įgyvendinimo procesus.
Karjeros kompetencija Rengiant specialistus, tenkinančius modernios žinių ekonomikos reikalavimus, būtina ugdyti karjeros kompetentingumą. Karjeros kompetenciją lemia gebėjimai, turintys tapti pagrindu visą gyvenimą vystant sėkmingą profesinę karjerą.
Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų karjeros kompetentingumo analizė Karjeros kompetentingumo ugdymo poreikio analizė atlikta, grindžiantis VGTU Integracijos ir karjeros direkcijos ir Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedros įvykdytos 2004 m. anketinės apklausos rezultatais. Apklausos rezultatai suteikia galimybę susipažinti su Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų bei studentų požiūriais į pasirengimą profesinei karjerai Lietuvos ir kitų ES šalių darbo rinkose.
Imties harakteristika (n=521) 80 proc. aukštųjų universitetinių mokyklų absolventų bei studentų; 20 proc. aukštųjų neuniversitetinių mokyklų (kolegijų) studentų. Moterų - 72 proc., vyrų 28 proc. Amžiaus vidurkis 22 metai.
Tyrimo rezultatai
Požiūris į profesinių žinių poreikį, siekiant dirbti Lietuvoje ir užsienyje Psichologijos žinių Komercijos žinių Personalo vadybos žinių Finansų srities žinių Užsienyje Lietuvoje Įstatymų žinojimo Žinių darbui su kompiuteriu Užsienio kalbų mokėjimo Vadybos, verslo organizavimo, marketingo žinių 9 8 7 6 5 4 3 2 1 Rangai
Veiksniai, lemiantys sėkmingą profesinę karjerą Išsimokslinimas Naudingi asmeniniai ryšiai Puikūs darbo įgūdžiai Asmeninės savybės Lietuvoje Užsienyje Motyvuotas profesijos pasirinkimas Įgytos specialybės prestižas darbo rinkoje 7 6 5 4 3 2 1 Rangai
Bendrųjų gebėjimų poreikis, siekiant dirbti Lietuvoje ir užsienyje Gebėjimas bendrauti Gebėjimas dirbti įvairioje aplinkoje Gebėjimas dirbti grupėje Gebėjimas kokybiškai atlikti užduotis IT ir kompiuterinio raštingumo gebėjimai Vadovavimo / administravimo gebėjimai Gebėjimai įsisavinti naujas technologijas Kontrolės ir rezultatų vertinimo Gėbėjimo spręsti konfliktus Lietuvoje 10 9 8 7 6 5 4 3 2 1 Užsienyje Rangai
Reikalavimai keliami būsimam darbuotojui Lietuvoje ir užsienyje Įsidarbinimo sėkmę lemia asmeniniai ryšiai Dažniausiai užtenka tinkamų asmeninių savybių Naujus darbuotojus priima, neturint aiškių reikalavimų kvalifikacijai Vidutiniai / ne labai griežti Labai aukšti ir griežti Užsienyje Lietuvoje 0 10 20 30 40 50 60 70 Procentai
Karjeros kompetencijos ugdymui žinių visuomenėje skirti sprendimai Praktinių profesinių gebėjimų ugdymo kryptis: jos plėtojimui dar didesnę reikšmę turės praktikų organizavimo tobulinimas, aktyviai taikant Europos šalių universitetų ir neuniversitetinių aukštųjų mokyklų praktikų organizavimo patirtį, nes realių profesinių gebėjimų ugdymui reikalinga reali darbo aplinka. Karjeros kompetencijos ugdymo kryptis: jos plėtojimui efektyviai turi prisidėti aukštųjų mokyklų karjeros konsultavimo centrai, įtraukdami studentus į specialias programas ir imitacinius žaidimus, ugdančius karjeros kompetencijas.
Praktikų organizavimo tobulinimui skirti spendimai. Aukštosios mokyklos turėtų stiprinti ryšius su darbdaviais, diegiant naujas bendradarbiavimo formas su įmonėmis, naudojančiomis šiuolaikines technologijas ne tik Lietuvoje, bet ir ES šalyse, sudarant sąlygas išmokti aptarnauti modernią įrangą, įgyjant pranašumą darbui žinioms imliose įmonėse, plėtojančiose aukštąsias technologijas. Praktikos atlikimo laikas turi būti ilginamas, tačiau praktikas organizuojant ne tik vasaros metu, o ir studijų laikotarpiu, kuomet įgijus teorinių profesinių žinių pagrindus vienas semestras praleidžiamas dirbant realų su busima profesine kvalifikacija susijusį darbą (tokios sandwich placement praktikos sėkmingai taikomos Didžiosios Britanijos universitetuose).
Karjeros centrų veiklos tobulinimo prioritetai: Karjeros kompetencijos ugdymui skirta veikla turi būti nuosekliai plėtojama visuose Lietuvos universitetuose ir neuniversitetinėse aukštosiose mokyklose (kolegijose) įsteigtuose karjeros centruose, perimant pažangius kompetencijos ugdymo metodus ir nemenką patirtį iš Europos universitetų karjeros centrų, sudarančių europinę asociaciją. Karjeros centrų veikla turi būti orientuota į konsultavimą visais karjeros planavimo klausimais, skiriant dėmesį informacinių leidinių ir interneto svetainių tobulinimui. Svarbu taikyti visus pažangius metodus, ugdant komunikacinius įgūdžius, savęs pažinimo ir vertinimo gebėjimus, reikalingus sėkmingai profesinei karjerai.
Thank you for attention!