3 Vilniaus universitetas Medicinos fakultetas Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos SVEIKATOS MOKSLAI HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUR

3 Vilniaus universitetas Medicinos fakultetas Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos SVEIKATOS 2019 2 MOKSLAI HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE Nacionalinis vėžio institutas Vi suo me nės sveikata Biomedicina Slauga Public Health Biomedicine Nursing Kauno kolegija Tomas 29 Vilnius, 2019

ISSN 1392-6373 print/2335-867x online http://sm-hs.eu http://sam.lrv.lt Sveikatos mokslai Volume 29, Number 2, 2019 SVEIKATOS 2019 2(124) MOKSLAI HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE Vi suo me nės sveikata Biomedicina Slauga Public Health Biomedicine Nursing Tomas 29 Þur na las spaus di na moks li nius straips nius lie tu viø, an glø ir ki to mis kal bo mis. Žurnalas pradėtas leisti 1990 m. Kasmet išeina 1 tomas (6 numeriai). Žurnalas yra Lietuvos mokslo periodikos asociacijos narys. The journal publishes scientific articles in Lithuanian, English and other languages. The journal has been published since 1990. 1 vol. (6 issues) per year are published. The journal is a member of the Association of Lithuanian Serials Printed on acid-free paper 2019 KOVAS-BALANDIS

2 ŽURNALE SPAUSDINAMI ŠIOS TEMATIKOS STRAIPSNIAI VISUOMENĖS SVEIKATA: Sveika gyvensena ir aplinka Sveikatos ugdymas Užkrečiamosios ligos ir profilaktika BIOMEDICINA: Biomedicina, medicina Klinikiniai tyrimai ir atvejai, biotechnologijos Psichiatrija Psichologija Farmacija ir farmakologija Medicinos istorija Apžvalgos, informacija SLAUGA: Slaugos mokslas ir slaugytojų profesinė socializacija Slauga ir palaikomasis gydymas Reabilitacija SVEIKATOS EKONOMIKA IR VADYBA PATEIKIAMA: Mokslinių tyrimų rezultatai, pranešimai apie konferencijas, seminarus, informacija apie mokslo leidinius, mokslo žmonių datos. Žurnale Sveikatos mokslai publikuojami straipsniai recenzuojami dviejų redakcinės kolegijos narių arba ekspertų. Žurnalo redkolegija naudoja CrossCheck pateiktų rankraščių originalumui nustatyti. THE JOURNAL IS DESIGNED FOR PUBLISHING ARTICLES IN THE FOLLOWING FIELDS OF RESEARCH: PUBLIC HEALTH: healthy lifestyle and environment, health education, infectious diseases and prevention. BIOMEDICINE: biomedicine and medicine, clinical researches and cases, biotechnologies, psychiatry, psychology, pharmacy and pharmacology history of medicine, reviews, information NURSING: nursing science and professional socialization of nurses, nursing and supportive treatment, rehabilitation. HEALTH ECONOMICS AND MANAGEMENT Besides, the following issues or items are published: research results, reviews of conferences, seminars, chronicles about publications of science and studies, dates of scientists. The articles in journal Health Sciences are reviewed by two members of Editorial Board or by its appointed experts. The journal Editors use CrossCheck to verify the originality of submitted papers. CrossCheck is powered by the ithenticate software from iparadigms service. DUOMENŲ BAZĖS: Index Copernicus; EBSCO host (Academic Search Complete); Gale (Academic OneFile); ProQuest (Ulrich's, Summon); DOAJ (Directory of Open Acces Journals); Excellence in Research for Australia (ERA) 2012 Journal List (ERA ID 34962). ABSTACTS & INDEXING: Index Copernicus; EBSCO host (Academic Search Complete); Gale (Academic OneFile); ProQuest (Ulrich's, Summon); DOAJ (Directory of Open Acces Journals); Excellence in Research for Australia (ERA) 2012 Journal List (ERA ID 34962).

REDAKCINĖS KOLEGIJOS PIRMININKAS Prof. habil. dr. ALGIRDAS JUO ZU LY NAS (Lietuvos ergonomikos asociacija) REDAKCINĖS KOLEGIJOS PIRMININKO PAVADUOTOJAS Prof. dr. DANIELIUS SERAPINAS (Mykolo Romerio universitetas, Pasaulio gydytojų federacijos Už žmogaus gyvybę Lietuvos asociacija) Habil. dr. VIDMANTAS ALEKNA (Vilniaus universitetas) Doc. dr. DAIVA BARTKEVIČIENĖ (Vilniaus universitetas) Prof. habil. dr. VYTAUTAS BASYS (Lietuvos mokslų akademija) Dr. ŽIVILĖ BEKASSY (Lundo universitetinė ligoninė, Švedija) Prof. dr. MATILDA BYLAITĖ-BUČINSKIENĖ (Vilniaus universitetas) Prof. MAURO COZZOLINO (Departamento di Scienze dell eduazione, Universita di Salerno, Italija) Prof. dr. SAULIUS ČAPLINSKAS (Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras) Doc. dr. KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS (Klinika "Tomografija") Prof. dr. JOLITA HORBAČAUSKIENĖ (Kauno technologijos universitetas) Doc. ph. KOSTAS IVANAUSKAS (Vilniaus universitetas) Dr. ERNESTAS JANULIONIS (Nacionalinis vėžio institutas) Prof. habil. dr. VINSAS JANUŠONIS (Klaipėdos universitetinė ligoninė) Prof. JAN JAŠČANINAS (Ščecino universitetas, Lenkija) Prof. habil. dr. VIKTORAS JUSTICKIS (Mykolo Romerio universitetas) Habil. dr. JONAS KAIRYS (Vilniaus universitetas) Doc. dr. KAZYS ALGIRDAS KAMINSKAS (Lietuvos ergonomikos asociacija) Prof. dr. DAINA KRANČIUKAITĖ-BUTYLKINIENĖ (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) Prof. habil. dr. ZITA KUČINSKIENĖ (Vilniaus universitetas) Prof. dr. ANDRIUS MACAS (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) Mgr. BRADLEY MATTES (Tarptautinės gyvybės teisės federacijos prezidentas, JAV) Dr. ALDONA MIKALIŪKŠTIENĖ (Vilniaus universitetas) Dr. LAURA NARKAUSKAITĖ (Vilniaus universitetas) Doc. dr. ALVYDAS NAVICKAS (Vilniaus universitetas) Prof. habil. dr. ANTANAS NORKUS (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) TARPTAUTINĖ REDAKCINĖ KOLEGIJA Prof. BIRUTĖ OBELENIENĖ (Vytauto Didžiojo universitetas) Prof. RALF RISSE (Factum Chaloupa centras, Austrija) Prof. dr. VYTAUTĖ PEČIULIENĖ (Vilniaus universiteto Odontologijos institutas) Dr. RIMA PILIČIAUSKIENĖ (VšĮ Karoliniškių poliklinika, Vilnius) Doc. dr. VIKTORIJA PIŠČALKIENĖ (Kauno kolegija) Prof. JAN POKORSKI (Lenkijos Jogailos universitetas) Prof. dr. ALINA PŪRIENĖ (Vilniaus universitetas) Prof. dr. ARTŪRAS RAZBADAUSKAS (Klaipėdos universitetas) Prof. habil. dr. NARIMANTAS EVALDAS SAMALAVIČIUS (Klaipėdos universitetinė ligoninė) Doc. dr. LAIMUTĖ SAMSONIENĖ (Vilniaus universitetas) Prof. dr. JONAS SĄLYGA (Klaipėdos universitetas, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė) Prof. dr. STANISLAW SAWCZYN (Medicinos ir sporto akademija, Gdanskas, Lenkija) Dr. ZUZANA SIMONOVA (Comitato Permanente Studi Ricerca Scientifica e Programmazione Socio sanitaria, ASL Caserta, Italija) Prof. dr. RIMANTAS STUKAS (Vilniaus universitetas) Prof. KATARZYNA SZCERBINSKA (Jogailos universiteto Medicinos kolegijos Visuomenės sveikatos institutas, Lenkija) Prof. dr. PRANAS ŠERPYTIS (Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos) Dr. RENATA ŠTURIENĖ (VšĮ Šeškinės poliklinika, Vilnius) Prof. dr. JANINA TUTKUVIENĖ (Vilniaus universitetas) Prof. habil. dr. ALGIRDAS UTKUS (Vilniaus universitetas) Dr. VAINETA VALEIKIENĖ (Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė) Redakcija: ZENONAS TARTILAS vyriausiasis redaktorius, tel. 261 25 29, 8 618 24712, ZENONAS GLAVECKAS vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, tel. 261 25 29, 8 612 41252, JANINA IRENA TARTILIENĖ gydytoja konsultantė, tel. 261 25 29, 8 687 29223, RITA KASPERAVIČIENĖ finansininkė, tel. 8 683 59875. Adresas: Justiniškių g. 16-308, LT 05100 Vil nius. El. paštas: sveikatosmokslai91@gmail.com Lei džia asociacija žur na las SVEIKATOS MOKSLAI. Spaus di no UAB Ciklonas, Žirmūnų g. 68, LT-09124, Vilnius, tel. 249 10 60, faksas 249 74 80. Svei ka tos moks lai, 2019. Tiražas 200 egz. Kaina 6,00 EUR

4 CHAIRMAN OF EDITORIAL BOARD Prof. Dr Habil ALGIRDAS JUOZULYNAS (Lithuanian Association of Ergonomics) VICECHAIRMAN OF EDITORIAL BOARD Prof. Dr DANIELIUS SERAPINAS (Mykolas Romeris University, Lithuania; Lithuanian Association of the World Federation of Doctors Who Respect Human Life) Dr Habil VIDMANTAS ALEKNA (Vilnius University, Lithuania) Doc. Dr DAIVA BARTKEVIČIENĖ (Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr Habil VYTAUTAS BASYS (The Lithuanian Academy of Sciences) Dr. ŽIVILĖ BEKASSY (Lund University Hospital, Sweden) Prof. Dr MATILDA BYLAITĖ-BUČINSKIENĖ (Vilnius University, Lithuania) Prof. MAURO COZZOLINO (Departamento di Scienze dell educazione, Universita di Salerno, Italy) Prof. Dr SAULIUS ČAPLINSKAS (Centre for Communicable Diseases and AIDS, Lithuania) Doc. Dr KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS (Clinic "Tomography", Lithuania) Prof. Dr JOLITA HORBAČAUSKIENĖ (Kaunas University of Technology) Doc. ph. KOSTAS IVANAUSKAS (Vilnius University, Lithuania) Dr. ERNESTAS JANULIONIS (National Cancer Institute, Lithuania) Prof. Dr Habil VINSAS JANUŠONIS (Klaipeda University Hospital, Lithuania) Prof. JAN JASZCZANIN (Szczecin University, Poland) Prof. Dr Habil VIKTORAS JUSTICKIS (Mykolas Romeris University, Lithuania) Dr Habil JONAS KAIRYS (Vilnius University, Lithuania) Doc. Dr Kazys Algirdas KAMINSKAS (Lithuanian Association of Ergonomics) Prof. Dr DAINA KRANČIUKAITĖ-BUTYLKINIENĖ (Lithuanian University of Health Sciences) Prof. Dr Habil ZITA KUČINSKIENĖ (Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr ANDRIUS MACAS (Lithuanian University of Health Sciences) Mbs. BRADLEY MATTES (President of the International Right To Life Federation, USA) Dr. ALDONA MIKALIŪKŠTIENĖ (Vilnius University, Lithuania) Dr. LAURA NARKAUSKAITĖ (Vilnius University, Lithuania) Doc. Dr ALVYDAS NAVICKAS (Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr Habil ANTANAS NORKUS (Lithuanian University of Health Sciences) INTERNATIONAL EDITORIAL BOARD Prof. BIRUTĖ OBELENIENĖ (Vytautas Magnus University, Lithuania) Prof. RALF RISSE (Factum Chaloupa, Austria) Prof. Dr VYTAUTĖ PEČIULIENĖ (Vilnius University, Institute of Odonthology, Lithuania) Dr. RIMA PILIČIAUSKIENĖ (Karoliniškių Polyclinic, Lithuania) Doc. Dr VIKTORIJA PIŠČALKIENĖ (Kaunas College, Lithuania) Prof. JAN POKORSKI (Jagiellonian University, Poland) Prof. Dr Habil ALINA PŪRIENĖ (Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr ARTŪRAS RAZBADAUSKAS (Klaipeda Universitety, Lithuania) Prof. Dr Habil NARIMANTAS EVALDAS SAMALAVIČIUS (Klaipeda University Hospital, Lithuania) Doc. Dr LAIMUTĖ SAMSONIENĖ (Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr JONAS SĄLYGA (Klaipeda University, Lithuania) Prof. Dr STANISLAW SAWCZYN (Akademy of Physical Education Sport in Gdansk, Poland) Dr. ZUZANA SIMONOVA (Comitato Permanente Studi Ricerca Scientifica e Programmazione Socio sanitaria, ASL Caserta, Italy) Prof. Dr Habil RIMANTAS STUKAS (Vilnius University, Lithuania) Prof. KATARZYNA SZCERBINSKA (Institute of Public Health, Jagiellonian University Medical College, Poland) Prof. Dr PRANAS ŠERPYTIS (Vilnius University Hospital Santaros clinics, Lithuania) Dr. RENATA ŠTURIENĖ (Šeškines Polyclinic, Lithuania) Prof. Dr GENUTĖ ŠURKIENĖ (Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr Habil JANINA TUTKUVIENĖ (Vilnius University, Lithuania) Prof. Dr Habil ALGIRDAS UTKUS (Vilnius University, Lithuania) Dr. VAINETA VALEIKIENĖ (State Vilnius University Hospital, Lithuania) Editor in Chief ZENONAS TARTILAS Deputy Editor ZENONAS GLAVECKAS Doctor Consultant JANINA IRENA TARTILIENĖ Financier RITA KASPERAVIČIENĖ Publishing company Association of journal "Sveikatos mokslai" Editorial office: Justiniskiu 16-308 LT 05100 VILNIUS, Lithuania Telephone: +370 5 261 25 29 E mail: sveikatosmokslai91@gmail.com

SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2019, 29 tomas, Nr. 2, p. 5-10 DOI: https://doi.org/10.5200/sm-hs.2019.009 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH 5 TĖVŲ NUOMONĖS IR ŽINIŲ APIE KAUNO IKIMOKYKLINES ĮSTAIGAS LANKANČIŲ VAIKŲ JAUTRUMĄ MAISTUI VERTINIMAS Rūta Ustinavičienė, Dalia Lukšienė, Ričardas Radišauskas, Lina Škėmienė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas Raktažodžiai: jautrumas maistui, maisto alergenai, tėvų žinios apie vaikų jautrumą maistui, šeimų gyvenimo kokybė. Santrauka Maisto produktai gali sukelti įvairių nepageidaujamų reakcijų, kurios vadinamos padidėjusiu jautrumu maisto produktams. Tyrimo tikslas buvo įvertinti Kauno mieste ikimokyklines įstaigas lankančių vaikų jautrumo maistui dažnį bei tėvų (globėjų) nuomonę ir žinias apie vaikų jautrumą maistui. Anketinėje apklausoje dalyvavo 1143 vaikų tėvai. Nustatyta, kad jautrumo maistui dažnis ikimokyklinėse įstaigose siekė 15,2 proc., (n=174), iš jų 98 (17,5 proc.) berniukai ir 76 (13,0 proc.) mergaitės. Mergaitės dažniau buvo jautrios šokoladui (61,8 proc.), citrusiniams vaisiams (50,0 proc.) ir pienui (43,4 proc.); tuo tarpu berniukai buvo labiau jautrūs pienui (54,1 proc.), šokoladui (45,9 proc.), kiaušiniams (39,8 proc.). Dažniausiai vaikams pasireiškė alerginės odos reakcijos (80,6 proc. berniukų ir 77,7 proc. mergaičių), rečiau - sloga, čiaudulys (41,8 proc. berniukų ir 31,6 proc. mergaičių). Tėvų nuomone, maisto alergijas lemia genetiniai veiksniai, mityba bei aplinkos tarša. Statistiškai reikšmingai daugiau žinių apie alergiją maistui ir anafilaksinio šoko galimybę turėjo aukštąjį išsilavinimą įgiję respondentai (atitinkamai ŠS = 2,73 (95 proc. PI 1,25-6,31) ir ŠS=2,83 (95 proc. PI 1,98-4,95). Vaikų jautrumas maistui lėmė didžiosios dalies respondentų šeimų gyvenimo kokybę (82,2 proc.), siekiant užtikrinti tinkamą vaikų mitybą bei gydymą. Įvadas Pastaruoju metu alergija maistui tampa vis rimtesne sveikatos problema ir pasaulyje, ir Lietuvoje [1-7]. Problemos mastą rodo ir padidėjęs sveikatos priežiūros resursų poreikis, susijęs su šių ligų gydymu, pastebėtas daugelyje šalių [1,8]. Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu teigimu, nuo alerginių ligų sukeltų simptomų kenčia 1 iš 4 Europos gyventojų, tai yra dažniausias lėtinis susirgimas šio regiono šalyse [8-10]. Kiekvienoje šalyje yra skirtingos mitybos tradicijos, todėl alergijas sukelia skirtingi maisto produktai [1-8]. Liga neišvengiamai paveikia sergančiojo ir jam artimų žmonių gyvenimo kokybę bei buitį, taip pat didėja finansinė našta valstybei [11]. Dažniausiai nuo jautrumo maistui kenčia vaikai, tačiau tai smarkiai paveikia visos šeimos buitį ir gyvenimo kokybę [11-15]. Tam tikro alergizuojančio maisto produkto vengimas yra pats efektyviausias ir dažniausiai taikomas šios ligos gydymo būdas, jis reikalauja tėvų pastangų, žinių ir laiko. Todėl tėvai priversti keisti gyvenimo būdą, priprasti prie kylančių nepatogumų, nes privalo nuolat stebėti, ką vaikas valgo, ieškoti informacijos apie ligą, galimas kryžmines reakcijas [12-15]. Jautrių maistui vaikų šeimos susiduria su problemomis saugant savo vaikus nuo alergizuojančių maisto medžiagų bei stengiantis išlaikyti racionalią jo mitybą, netrikdant jo normalaus vystymosi [13,15]. Labai svarbu išsiaiškinti, kokias problemas sprendžia jautrių maistui vaikų tėvai, siekiant pagerinti šeimų gyvenimo kokybę, vengiant alergizuojančių medžiagų bei užtikrinant visavertę vaiko mitybą. Darbo tikslas: ištirti ikimokyklines įstaigas Kauno mieste lankančių vaikų jautrumo maistui dažnį, alergizuojančius maisto produktus bei tėvų nuomonę apie vaikų maisto alergijas bei šeimos gyvenimo kokybės pokyčius. Kontingentas ir tyrimo metodai Momentinis epidemiologinis tyrimas atliktas Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose 2015-2016 metais. Įstaigos buvo atrinktos taikant atsitiktinę lizdinę atranką. Iš Kauno miesto savivaldybės tinklapyje skelbiamo Kauno miesto ikimokyklinių įstaigų sąrašo buvo atsitiktinai atrinkta 23 įstaigos. Tyrimui atlikti buvo gautas Kauno miesto švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo leidimas bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro leidimas (Nr. BC-VC (M)-279). Tyrimui buvo sudaryta anketa, atsi- Adresas susirašinėti: Rūta Ustinavičienė, el. p. ruta.ustinaviciene@lsmuni.lt

6 žvelgiant į EuroPrevall projekte naudotą klausimyną bei kitus klausimynus, nagrinėjančius jautrumo maistui problemas. Pagal Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos priimtą alerginių ligų nomenklatūrą, literatūros duomenimis [7,9], taip pat norėdami išvengti interpretavimo klaidų, alergiją maistui ir padidėjusį nealerginį jautrumą maistui priskyrėme padidėjusiam jautrumui maistui (toliau jautrumas maistui) [16]. Pirmojoje klausimyno dalyje visi tyrime dalyvavę tėvai nurodė savo ir vaiko sociodemografinius duomenis, tokius kaip lytis, amžius, išsilavinimas, gyvenamoji vieta. Antros dalies klausimai buvo skirti vaikų jautrumo maistui bei tėvų žinioms apie šį sveikatos sutrikimą įvertinti. Buvo apklausti 1143 vaikų tėvai (atsako dažnis 86,4 proc.). Daugiausia į anketos klausimus atsakinėjo vaikų mamos (82,4 proc.), ne tėčiai - (17,6 proc.). Jauniausias respondentas buvo 19 metų, vyriausias 45 metų. Apklaustųjų amžiaus vidurkis buvo 31,4 ± 4,33 m. Analizuojant tyrimo duomenis, respondentai buvo suskirstyti į dvi amžiaus grupes: pirmai grupei priskirti tėvai iki 33 metų imtinai, į antrą grupę įtraukti tėvai 33 metų ir vyresni. Didžioji dalis (68,1 proc.) respondentų buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą. Tyrime dalyvavo 584 mergaičių (51,1 proc.) ir 559 ber- niukų (48,9 proc.) tėvai. Vaikų amžius svyravo nuo vienerių iki šešerių metų (amžiaus vidurkis 4,01±1,41 m.). Duomenų vertinimui buvo naudota aprašomoji statistika. Kokybinių požymių tarpusavio priklausomumui vertinti buvo taikomas chi kvadrato (χ 2 ) kriterijus ir Fišerio (Fisher) tikslusis testas. Tėvų žinių apie vaikų maisto sukeltą jautrumą sąsajos su tėvų išsilavinimu ir amžiumi buvo vertinamos naudojant logistinę regresiją, skaičiuojant galimybių (šansų) santykį ir 95 proc. pasikliautinį intervalą (PI). Naudotas statistinio reikšmingumo lygmuo α=0,05; skirtumas buvo statistiškai reikšmingas, kai p<0,05. Rezultatai Tėvų nuomone, jautrūs maistui buvo 174 (15,2 proc.) tirti vaikai, iš jų 98 (17,5 proc.) berniukai ir 76 (13,0 proc.) mergaitės. Toliau darbe buvo nagrinėti bei vertinti tik tie atvejai, kurių tėvai nurodė, jog jų vaikas yra jautrus maistui. Tėvų išsakyta nuomonė apie vaikų jautrumą tam tikriems maisto produktams pateikta 1 paveiksle. Tėvų nuomone, dažniausiai jautrumą maistui ikimokyklinio amžiaus vaikams sukelia šie maisto produktai: pienas, šokoladas, citrusiniai vaisiai ir kiaušiniai. Daugiau nei pusė berniukų yra alergiški pienui (54,1 proc.), o mergaitės šokoladui (61,8 proc.). Apklausos duomenimis, mažiausiai vaikai yra alergiški daržovėms ir grūdinės kilmės produktams. Apie 5 proc. respondentų nežinojo, kokiam 1 pav. Respondentų teigiamų atsakymų į klausimą Kokiam maisto produktui ar jų grupei alergiškas (jautrus) Jūsų vaikas? dažnis (proc.) *p<0,05 lyginant su berniukų grupe. 1 lentelė. Tėvų nuomone, dažniausiai jautrumą maistui sukeliančių maisto produktų skaičius. Maisto produktų (maisto grupių) skaičius Berniukai N=98 Mergaitės N=76 n (proc.) n (proc.) 1 26 (26,5) 27 (35,5) 2-3 38 (38,8) 21 (27,6) 4-5 18 (18,4) 15 (19,7) 6 ir daugiau 12 (12,2) 9 (11,9) Nežino kokiems produktams alergiškas 4 (4,1) 4 (5,3)

7 maisto produktui yra jautrus jų vaikas (1 pav.). Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikai gali būti jautrūs ne tik vienam, bet ir keliems maisto produktams ar jų grupėms (1 lentelė). Tėvų nuomone, berniukai 1,4 karto dažniau buvo jautrūs 2-3 maisto produktams, lyginant su mergaitėmis (p>0,05). Mergaičių tėvai pažymėjo, kad jos dažniausiai buvo jautrios vienam maisto produktui (35,5 proc.). Tačiau 6 ir daugiau maisto produktų buvo jautrūs beveik vienoda dalis berniukų bei mergaičių, atitinkamai 12,2 proc. ir 11,9 proc. Toliau buvo analizuota, kokiems maisto produktams dažniausiai jautrūs vaikai, atsižvelgiant į jiems nepageidaujamas reakcijas sukeliančių maisto produktų skaičių (2 pav.). Beveik pusei berniukų (46,2 proc.), jautrių vienam maisto produktui ar jų grupei, pasireiškė jautrumas pienui, rečiau šokoladui (23,0 proc.) ir kiaušiniams (15,4 proc.). Mergaitės jautrios vienam maisto produktui, daugiausia netoleravo citrusinių vaisių (25,9 proc.), rečiau pieno (18,6 proc.) ar šokolado (18,5 proc.). Vaikams, įsijautrinusiems 2-3 maisto produktams, pirmoje vietoje buvo jautrumas 2 pav. Vaikų netoleruojamų maisto produktų skirstinys (proc.) jautrumą sukeliančių produktų skaičiaus atžvilgiu. šokoladui - jo negalėjo valgyti kiek daugiau negu trečdalis mergaičių (36,1 proc.) ir penktadalis berniukų (21,0 proc.). Nuo šių nedaug atsiliko citrusiniai vaisiai ir kiaušiniai, kurie daugiau vargino mergaites, ir pieno produktai bei žemės riešutai, kuriems dažniau jautrūs berniukai. Vaikams, turintiems alergiją 4-5 maisto produktams, daugiausia jautrumą maistui sukelia šokoladas, citrusiniai vaisiai, kiaušiniai, žemės riešutai (2 pav.). Respondentų buvo paklausta, kas nustatė jautrumą maistui jų vaikams. Tėvai pažymėjo, kad dažniausiai jų vaikams jautrumą maistui diagnozavo alergologas (47,2 proc.) bei šeimos gydytojas (41,8 proc.). Vertinant dažniausiai pasireiškusių simptomų dažnį jautriems maistui vaikams buvo nustatyta, kad vaikus dažniausiai vargino odos simptomai, tokie kaip egzema, dilgėlinė, odos niežulys, odos patinimas. Šie simptomai užėmė pirmą vietą tarp tirtųjų, kurie nurodė vaiko alergiją maistui, ir jie vargino apie 79,3 proc. jautrių maistui vaikų (80,6 proc. berniukų ir 77,7 proc. mergaičių). Kitos pažymėtos reakcijos į maistą buvo sloga, čiaudulys, užburkusi nosis (atitinkamai 41,8 proc. berniukų ir 31,6 proc. mergaičių). Retesni nusiskundimai buvo burnos, lūpų, akių niežulys, paraudimas bei pilvo skausmai. Tačiau galvos svaigimo, maisto sukelto anafilaksinio šoko tėvai nenurodė. Tyrimo metu respondentams buvo pateiktas klausimas; Kokios įtakos šeimos gyvenimo kokybei turi tai, jog Jūsų vaikas yra jautrus (alergiškas) maistui? Paaiškėjo, kad pastangos išlaikyti maisto produktų įvairovę vaiko racione ir tinkamiausio gydymo būdo ieškojimas kėlė daugiausia rūpesčių vaikų tėvams (82,2 proc.). Dar vie-

8 nas, jautrių maistui vaikų tėvų buitį lemiantis veiksnys buvo nuolatinis maisto produktų etikečių skaitymas (81,0 proc.) bei maisto davinio, į kurio sudėtį įeina daugiau negu vienas produktas, pasirinkimas (71,8 proc.). Taip pat respondentai nurodė, jog, siekdami apsaugoti vaiką nuo alergizuojančių medžiagų (69,5 proc.), keitė visos šeimos mitybą, bei patyrė sunkumus planuodami atostogas, keliones, rinkdamiesi poilsio vietas (54,0 proc.). Vertinant tėvų žinias apie jautrumą maistui, didžioji dalis manė, kad jautrumą maistui sąlygojo genetiniai veiksniai. Šį veiksnį nurodė 68,9 proc. aukštąjį išsilavinimą įgijusių tėvų ir 51,7 proc. neįgijusių aukštojo išsilavinimo (p<0,05). Statistiškai reikšmingai daugiau žinių apie alergiją maistui ir anafilaksinio šoko galimybę turėjo aukštąjį išsilavinimą įgiję respondentai (atitinkamai ŠS = 2,73 (95 proc. PI 1,25-6,31) ir ŠS=2,83 (95 proc. PI 1,98-4,95)). Statistiškai reikšmingai daugiau žinojusių, kas yra anafilaksinis šokas, priklausė jaunesnei amžiaus grupei (19-33 m.) (χ 2 =5,17, lls=1, p=0,025) ŠS = 1,81 (95 proc. PI 1,19-2,97). Dauguma tėvų manė, jog pagrindiniai maisto alergenai yra citrusiniai vaisiai (74,7 proc.), šokoladas (69,5 proc.), kiaušiniai (52,3 proc.) ir pienas (47,7 proc.). Klaidingai tėvų buvo manyta, kad dažniausiai vaikai tampa jautrūs maisto priedams (dažikliams, konservantams, kvapiosioms medžiagoms, skonio stiprikliams). Taip manė 76,4 proc. aukštąjį išsilavinimą įgijusių tėvų ir 64,9 proc. žemesnį išsilavinimą turinčių tėvų, nors ši jautrumo maistui priežastis nė vienam tirtųjų nebuvo nustatyta. Pasidomėjus, iš kur respondentai norėtų gauti papildomos informacijos apie jautrumą maisto produktams, didžioji dalis tėvų (90,8 proc.) nurodė, kad šios informacijos norėtų daugiau gauti iš gydytojo. Taip pat trečdalis (34,5 proc.) šių tėvų norėtų informacijos papildomai gauti iš dirbančio darželyje visuomenės sveikatos specialisto. Rezultatų aptarimas Mūsų atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog jautrumo maistui dažnis tirtuose Kauno vaikų darželiuose yra 15,2 procentai. Tokie rezultatai buvo panašūs į ankstesnius EuroPrevall atliktų apklausų duomenis. Juose nuo 5 iki 35 proc. tėvų mano, jog jų vaikai yra jautrūs maistui [1]. Kitose pasaulio šalyse atlikti tyrimai rodo, jog šie skaičiai yra labai skirtingi: nuo itin didelio jautrumo dažnio Mongolijoje bei Šiaurės Kinijoje 38,7 proc., Gruzijoje 15,7 proc., Čilėje - 13 proc., Meksikoje 10,6 proc. iki ypač žemo - Honkonge 4,8 proc. [2-6]. Skirtumus gali lemti skirtingi mitybos įpročiai bei vartojami maisto produktai. Mūsų atlikto tyrimo duomenimis, maistui jautresni buvo berniukai, nors skirtumas nebuvo statistiškai reikšmingas. Lietuvoje jautrių maistui vaikų, lankančių ikimokyklines įstaigas, dažnis mažai tyrinėtas, jį aptarsime remdamiesi panašiomis vykdytomis apklausomis. Lietuvoje apklausus vyresnius vaikus, buvo gauta, kad berniukų sergamumas jautrumu maistui yra neženkliai didesnis. Vilniaus mieste atlikto tyrimo metu apklausti 4333 pradinių mokyklų 1 4 klasių mokiniai. Berniukams jautrumas maistui buvo pasireiškęs dažniau nei mergaitėms (18,1 ir 14,8 proc. atitinkamai) [7]. Mūsų tyrimo duomenimis, vaikai daugiausia buvo jautrūs pienui ir jo produktams, šokoladui, citrusiniams vaisiams ir kiaušiniams. Vilniuje atlikto pradinių klasių moksleivių tyrimo duomenimis, buvo sudarytas vaikus alergizuojančių maisto produktų sąrašas: vaisiai ir uogos 24,6 proc., pienas ir jo produktai 19,4 proc., šokoladas 10,9 proc., kiaušiniai 7,4 proc., rečiau daržovės, riešutai, mėsa, žuvis, vėžiagyviai [18]. Švedų mokslininkai apklausė 1139 įvairaus amžiaus respondentus iš Šiaurės Europos šalių: Rusijos, Lietuvos ir Estijos. Nustatyta, kad šio regiono gyventojai daugiausia buvo jautrūs citrusiniams vaisiams, šokoladui, medui, obuoliams, riešutams, braškėms, žuviai, pomidorams, kiaušiniams ir pienui. Šių autorių taip pat nurodyta, jog egzistuoja skirtumai tarp šalių arba jų grupių, nulemti mitybos ypatumų [17]. Tai labai svarbu, nes kuo daugiau maisto produktų alergizuoja vaiką, tuo sunkiau gali būti tėvams organizuoti vaikų mitybą ir išlaikyti maisto davinio įvairovę [15]. Mūsų atlikto tyrimo duomenimis, dažniausiai vaikams pasireiškė odos reakcijos: egzema dilgėlinė, odos niežulys, odos patinimas. Šie simptomai užėmė pirmą vietą tarp tirtųjų, kurie nurodė vaiko jautrumą maistui, ir minėtieji simptomai vargino daugiau negu du trečdalius visų jautrių maistui respondentų. Atliekant ankstesnius tyrimus, apklausus 4333 Vilniaus pradinių mokyklų 1 4 klasių mokinius, vyravo odos reakcijos į maistą, jų buvo 62,7 proc., po jų sekė skausmingos, paraudusios ar ašarojančios akys (23,5 proc.) [18]. Nors mūsų tyrimo duomenimis, berniukus šiek tiek dažniau nei mergaites vargino odos simptomai, tačiau, kaip ir Vilniaus pradinėse mokyklose, reikšmingų skirtumų tarp berniukų ir mergaičių nebuvo nustatyta [7,18]. Tėvų nuomone, jautrumą maistui gali sąlygoti genetiniai veiksniai. Tą patvirtina literatūros duomenys. Alerginėmis ligomis dažniau serga asmenys, kurių pirmos eilės giminės serga ar sirgo alerginėmis ligomis [8,14]. Tačiau daugelis alerginių ligų siejamos taip pat ir su aplinkos užterštumu [19], ko nenurodė nė vienas respondentas. Šeimos, auginančios vaikus, turinčius jautrumą maistui, susiduria su kasdieninėmis problemomis apsiperkant maisto parduotuvėse, gaminant maistą namuose, o ypač daug įtampos kelia vaikų maitinimas restoranuose bei kitose visuomeninio maitinimo įstaigose [11-15]. Šias problemas nurodė ir mūsų tyrime dalyvavę respondentai. Visgi mūsų atlikto tyrimo duomenys rodo, jog viena aktualesnių problemų yra

9 taip pat tinkamiausio gydymo būdo paieška, kas nėra aktualu daugelio šalių respondentams. Apibendrinant galima teigti, jog vaikų jautrumas maistui yra dažna ir svarbi problema, todėl būtina tęsti maisto alergijų tyrimus, kad būtų įvertinta alergizuojančių maisto produktų kaita, jų sukeliamų reakcijų pobūdis, kas padėtų sukurti veiksmingas priemones valdyti maisto alergijas bei šeimų, auginančių alergiškus vaikus, gyvenimo kokybei gerinti. Išvados Nustatyta, kad 15,2 proc. Kauno ikimokyklines įstaigas lankančių vaikų buvo jautrūs maistui. Dažniausiai jautrumą maistui sukėlė pienas, šokoladas, citrusiniai vaisiai. Tėvų nuomone, berniukai dažniau buvo jautrūs 2-3 produktams, mergaitės vienam produktui. Maistui jautrius vaikus dažniausiai vargino odos simptomai, tokie kaip egzema, dilgėlinė, odos niežulys. Didžiajai daliai respondentų vaikų jautrumą maistui nustatė alergologas bei šeimos gydytojas. Statistiškai reikšmingai daugiau žinių apie alergijos priežastis bei alergijos simptomus turėjo aukštąjį išsilavinimą įgiję tirtųjų vaikų tėvai. Vaikų jautrumas maistui, siekimas užtikrinti tinkamą mitybą bei gydymą lėmė didžiosios dalies respondentų šeimos gyvenimo kokybę (82,2 proc.). Literatūra 1. McBride D, Keil T, Grabenhenrich L, Dubakiene R, Drasutiene G, Fiocchi A. et al. The EuroPrevall birth cohort study on food allergy: baseline characteristics of 12,000 newborns and their families from nine European countries. Pediatr Allergy Immunol 2012;23(3):230-9. https://doi.org/10.1111/j.1399-3038.2011.01254.x 2. Bedolla-Pulido TR, Bedolla-Barajas M, Morales-Romero J, Bedolla-Pulido TI, Domínguez-García MV, Hernández-Colín DD, Flores-Merino MV. Self-reported hypersensitivity and allergy to foods amongst Mexican adolescents: prevalence and associated factors. Allergol Immunopathol (Madr) 2018 Nov 29. doi: 10.1016/j.aller.2018.09.004. https://doi.org/10.1016/j.aller.2018.09.004 3. Wang XY, Zhuang Y, Ma TT, Zhang B, Wang XY. Prevalence of self-reported food allergy in six regions of Inner Mongolia, Northern China: a population-based survey. Med Sci Monit 2018;24:1902-11. https://doi.org/10.12659/msm.908365 4. Lomidze N, Gotua M. Prevalence of self-reported food allergy in different age groups of Georgian population. Georgian Med News 2015;241:40-4. 5. Hoyos-Bachiloglu R, Ivanovic-Zuvic D, Álvarez J, Linn K, Thöne N, de los Ángeles Paul M, Borzutzky A. Prevalence of parent-reported immediate hypersensitivity food allergy in Chilean school-aged children. Allergol Immunopathol (Madr) 2014;42(6):527-32. https://doi.org/10.1016/j.aller.2013.09.006 6. Ho MH, Lee SL, Wong WH, Ip P, Lau YL. Prevalence of selfreported food allergy in Hong Kong children and teens a population survey. Asian Pac J Allergy Immunol 2012;30(4):275-84. 7. Kavaliūnas A., Šurkienė G., Dubakienė R., Stukas R. Padidėjusio jautrumo maisto produktams sukeliamų negalavimų pobūdis ir paplitimas tarp Vilniaus miesto gyventojų. Medicinos teorija ir praktika, 2012;18(1):10-7. 8. Nwaru BI, Hickstein L, Panesar SS, Roberts G, Muraro A, Sheikh A. EAACI food allergy and anaphylaxis guidelines group. Prevalence of common food allergies in Europe: a systematic review and metaanalysis. Allergy 2014;69(8):992-1007. https://doi.org/10.1111/all.12423 9. Kavaliūnas A., Šurkienė G., Dubakienė R., Stukas R. Alergijos maistui epidemiologija: rizikos veiksniai, paplitimas, reikšmė. Visuomenės sveikata, 2010;51(4):35-44. 10. Burney PG, Potts J, Kummeling I, Mills EN, Clausen M, Dubakiene R, Barreales L. et al. The prevalence and distribution of food sensitization in European adults. Allergy 2014;69(3):365-71. https://doi.org/10.1111/all.12341 11. Ostblom E, Egmar AC, Gardulf A, Lilja G, Wickman M. The impact of food hypersensitivity reported in 9 year old children by their parents on health-related quality of life. Allergy 2008: 63: 211-8. https://doi.org/10.1111/j.1398-9995.2007.01559.x 12. Bollinger ME, Dahlquist LM, Mudd K, Sonntag C, Dillinger L, McKenna K. The impact of food allergy on the daily activities of children and their families. Ann Allergy Asthma Immunol 2006;96(3):415-21. https://doi.org/10.1016/s1081-1206(10)60908-8 13. Alanne S, Laitinen K, Söderlund R, Paavilainen E. Mothers' perceptions of factors affecting their abilities to care for infants with allergy. J Clin Nurs 2012;21(1-2):170-9. https://doi.org/10.1111/j.1365-2702.2010.03587.x 14. Walkner M, Warren C, Gupta RS. Quality of life in food allergy patients and their families. Pediatr Clin North Am 2015; 62(6):1453-61. https://doi.org/10.1016/j.pcl.2015.07.003 15. Rouf K, White L, Evans K. A qualitative investigation into the maternal experience of having a young child with severe food allergy. Clin Child Psychol Psychiatry 2012; 17(1):49-64. https://doi.org/10.1177/1359104511415636 16. Dubakienė R. Lietuviški alergologijos terminai. Botanica Lithuanica. 2005;Suppl.8: 47 50. 17. Eriksson NE, Möller C, Werner S, Magnusson J, Bengtsson U, Zolubas M. Self-reported food hypersensitivity in Sweden, Denmark, Estonia, Lithuania, and Russia. J Investig Allergol Clin Immunol 2004;14(1):70-9.

10 18. Kavaliūnas A, Šurkienė G, Dubakienė R, Stukas R, Žagminas K, Šaulytė J ir kt. EuroPrevall survey on prevalence and pattern of self-reported adverse reactions to food and food allergies among primary schoolchildren in Vilnius, Lithuania. Medicina, 2012; 48(5):265-71. https://doi.org/10.3390/medicina48050038 19. Gilles S, Akdis C, Lauener R, Schmid-Grendelmeier P, Bieber T, Schäppi G, Traidl-Hoffmann C. The role of environmental factors in allergy: a critical reappraisal. Exp Dermatol 2018; 27(11):1193-200. https://doi.org/10.1111/exd.13769 EVALUATION OF PARENTS OPINION AND KNOWLEDGE ABOUT FOOD SENSITIVITY OF CHILDREN ATTENDING KAUNAS PRESCHOOL INSTITUTIONS R.Ustinavičienė, D.Lukšienė, R.Radišauskas, L.Škėmienė Key words: sensitivity to food, food allergens, parents knowledge about food sensitivity, quality of family life. Summary Food products may cause various undesirable reactions, which are called increased sensitivity to food products. The objective of this study was to evaluate the prevalence of sensitivity to food among preschool pupils in Kaunas as well as their parent s opinion and knowledge of this phenomenon. 1143 parents participated in the survey. It was found that frequency of sensitivity to food products among preschool pupils was 15.2% (n = 174), among which 98 (17.5%) were boys and 76 (13.0%) were girls. Girls were most commonly sensitive to chocolate (61.8%), citrus fruit (50.0%) and milk (43.4%); boys were sensitive to milk (54.1%), chocolate (45.9%) and eggs (43.4%). Sensitivity to food most commonly manifested as skin allergic reactions (80.6% boys and 77.7% girls) as well as allergic rhinitis (41.8% boys and 31.6% girls). According to the pupils parents, food allergies are caused by genetic factors, diet and environmental pollution. Respondents with higher education possessed statistically significantly more information about food allergies and possibility of anaphylactic shock (OR = 2.73 (95% CI: 1.25 6.31) and OR = 2.83 (95% CI: 1.98 4.95) respectively). Children s sensitivity to food affected most of the respondents quality of life (82.2%) while seeking to ensure appropriate diet and treatment. Correspondence to: ruta.ustinaviciene@lsmuni.lt Gauta 2019-01-07 KVIEČIAME PRENUMERUOTI SVEIKATOS MOKSLŲ ŽURNALĄ 2019 METAIS! Žurnalas Sveikatos mokslai (Index Copernicus, EBSCO host (Academic Search Complete), Gale (Academic OneFile), ProQuest (Ulrich's, Summon), Australia (ERA) 2012 Journal List (ERA ID 34962) skirtas visų specialybių gydytojams, slaugytojams ir kitiems specialistams, spausdina mokslinius straipsnius lietuvių, anglų kalbomis. Reikalavimai straipsniams atitinka mokslo leidiniams keliamus reikalavimus. Žurnalas kioskuose neparduodamas. Žurnalą, kuris leidžiamas kartą per du mėnesius, galima užsiprenumeruoti visuose Lietuvos pašto skyriuose, taip pat internetu: www.prenumeruok.lt Prenumeratos kaina nesikeičia: visiems metams 36 EUR, šešiems mėnesiams 18 EUR, keturiems mėnesiams 12 EUR, dviem mėnesiams 6 EUR. Prenumeratos kodas: 5348. Žurnalo autoriams straipsnių spausdinimas mokamas. Redakcija

SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES IN EASTERN EUROPE ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2019, 29 tomas, Nr. 2, p. 11-15 DOI: https://doi.org/10.5200/sm-hs.2019.010 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH 11 ERKINIO ENCEFALITO KINTANČIO SERGAMUMO ĮTAKA KLINIKINEI FORMAI Gabrielė Kalvelytė 1, Austėja Žibūdaitė 1, Daiva Radzišauskienė 2 1 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, 2 Vilniaus universiteto Santaros klinikų Infekcinių ligų centras Raktažodžiai: epidemiologija, erkinis encefalitas, meningoencefalomielitas, vakcinacija Santrauka Darbo tikslas. Įvertinti sirgusiųjų erkiniu encefalitu (EE) 2011-2014 m. ir 2005-2008 m.epidemiologiją ir klinikinį pasireiškimą. Darbo objektas. Atliktas retrospektyvinis erkinio encefalito tyrimas Vilniaus rajone 2011-2014 m., kai sergamumas buvo didelis (13,1 atvejai 100 000 gyventojų) ir 2005-2008 m., kai sergamumas buvo mažas (3,7 atvejai 100 000 gyventojų). Ištirti Vilniaus rajono suaugę pacientai, sirgę erkiniu encefalitu ir gydyti Vilniaus universiteto Santaros klinikų Infekcinių ligų ir Neurologijos centruose 2005-2014 m. Metodas. Į tyrimą buvo įtraukti tik laboratoriškai patvirtinti atvejai: nustačius EEV IgM ir IgG kraujyje arba EEV IgM likvore. Pacientai buvo suskirstyti į dvi grupes pagal sergamumo lygio laikotarpius, tai 2011-2014 m. (n=417) ir 2005-2008 m. (n=130). Grupės lyginamos pagal epidemiologiją, kliniką ir liekamuosius reiškinius. Statistinė analizė atlikta naudojant R statistinį paketą, chi-kvadrato, Fišerio (Fisher) testus; α=0,05. Rezultatai. 2011-2014 m., kai sergamumas Vilniaus rajone didėjo, palyginus su 2005-2008 m. nustatyta, kad sumažėjo meningitinių ligos formų 33/417 (7,91%) palyginus su 19/130 (14,62%), (p=0,023), taip pat sumažėjo ir encefalitinių formų 12/417 (2,88%) lyginant su 9/130 (6,92%) (p=0,023). Meningoencefalomielitinių ligos formų padaugėjo 18/417 (4,32%) palyginus su 1/130 (1,32%) (p=0,054). Meninginių simptomų pasireiškimo dažnis sumažėjo 255/417 (61%) lyginant su 100/130 (76,92%) (p=0,001). Padidėjo šių simptomų/sindromų pasireiškimo dažnis: ataksijos 146/416 (35,1%) palyginus su 32/130 (24,63%) (p=0,026), tremoro 229/417 Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu (54,78%) palyginus su 49/130 (37,69%) (p=0,001), galvinių nervų pažeidimo 188/417 (44,98%) palyginus su 44/130 (33,85%) (p=0,025) ir galvos skausmo 385/416 (92,55%) palyginus su 112/130 (86,15%) (p=0,026). Padažnėjo liekamieji reiškiniai: galvos svaigimas (p=0,028), ataksijos (p<0,05) bei tremoras (p<0,01). 2011-2014 metais buvo 4 mirtys (0,96%) palyginus su 2005-2008 metais, kai nebuvo nei vienos mirties (p=0,264). Išvados. Vilniaus rajone nustatytas tiesioginis didėjančio erkinio encefalitu sergamumo ir kintančių ligos formų ryšys. Didėjant erkinio encefalito sergamumui Vilniaus rajone daugėja meningoencefalitinių, mažėja meningitinių ir encefalitinių ligos formų, dažnesni liekamieji reiškiniai, didėja mirštamumas. Įvadas Erkinis encefalitas (EE) paskutiniais dešimtmečiais didėjanti sveikatos problema Europoje [1]. Tai virusinė centrinės nervų sistemos (CNS) infekcija. Erkinio encefalito virusas yra vienas iš flavivirusų šeimos narių, kurį perneša iksodinės erkės. Šis virusas pagal molekulinę filogenezę skirstomas į tris potipius: Tolimųjų rytų, Sibiro, Europos, būtent pastarasis potipis yra vienintelis iki šiol aptiktas Lietuvoje [2]. Erkiniui encefalitui būdinga dvibangė eiga. Pirmosios fazės metu, kuri trunka apie vieną savaitę, virusas patenka į kraują ir jame dauginasi, kliniškai pasireiškia karščiavimu, gripo simptomais, sąnarių skausmu ir kaulų laužymu. Toliau besitęsiančio besimptomio periodo metu virusas iš kraujo keliauja į tarpinius organus, čia toliau dauginasi. Šiuo laikotarpiu simptomai nebūdingi [3]. Vėliau prasideda antroji fazė, kuomet virusas praeina hematoencefalinį barjerą ir liga pasireiškia meningitu, meningoencefalitu ar meningoencefalomielitu [4]. Iki šiol nėra EE specifinio gydymo, ši liga gydoma tik simptomiškai [5]. Ilgalaikiai simptomai nustatyti 31-36 % segančių, mirtingumas 2% visų atvejų Adresas susirašinėti: Gabrielė Kalvelytė, el. p. gabrielek13@yahoo.com

12 Lietuvoje [6]. Lietuvoje virusą platina Ixodes ricinus rūšies erkės [7]. Erkių didžiausias aktyvumas stebimas nuo kovo pabaigos iki lapkričio vidurio, tam daro įtaką tinkama aplinkos temperatūra +5 - +7 laipsniai [6]. Erkinio encefalito klinika gali būti lengva, kuomet pasireiškia meningitinė forma, vidutinė ir sunki forma siejama su meningoencefalitu ir meningoencefalomielitu. Simptomai taip pat yra klasifikuojami į lengvus, vidutinius ir sunkius pagal tai, kokią įtaką jie daro paciento gyvenimo kokybei [8]. Darbo tikslas palyginti epidemiologinį ir klinikinį pasireiškimą sirgusių erkiniu encefalitu 2011-2014 m. ir 2005-2008 m. encefalitu Vilniaus rajone 2011-2014 m., kai jis buvo didelis (13,1 atvejai 100 000 gyventojų) ir 2005-2008 m., kai jis buvo mažas (3,7 atvejai 100 000 gyventojų). Ištirti Vilniaus rajono suaugę pacientai, sirgę erkiniu encefalitu ir gydyti Vilniaus universiteto Santaros klinikų Infekcinių ligų ir Neurologijos centruose 2005-2014 m. Į tyrimą buvo įtraukti tik laboratoriškai patvirtinti atvejai: imunofermentinės analizės metodu (ELISA) nustačius EEV IgM ir IgG kraujyje arba EEV IgM likvore. Pacientai buvo Darbo objektas ir metodas Atliktas retrospektyvinis tyrimas: sergamumas erkiniu 3 pav. Sirgusiųjų erkiniu 2011-2014 m. bei 2005-2008 m (n=548) liekamieji reiškiniai. 1 pav. Demografiniai sergančiųjų erkiniu encefalitu 2005-2008 m. bei 2011-2014 m. (n=548) duomenys. 2 pav. Sergančiųjų erkiniu encefalitu 2011-2014 m. bei 2005-2008 m. (n=548) ligos formos. 4 pav. Sirgusiųjų erkiniu encefalitu 2005-2008 metais bei 2011-2014 m. (n=548) klinikiniai veiksniai, kurie turėjo įtakos atsirasti liekamiesiems reiškiniams.

13 suskirstyti į dvi grupes pagal sergamumo lygio laikotarpius, tai 2011-2014 m. (n=417) ir 2005-2008 m. (n=130). Grupės lyginamos pagal epidemiologiją, kliniką ir liekamuosius reiškinius. Statistinė analizė atlikta naudojant R statistinį paketą, chi kvadrato, Fišerio testus; α=0,05. Atsižvelgiant į kliniką, erkinio encefalito atvejai buvo suskirstyti į meningitinius, meningoencefalitinius ir meningoencefalomielitinius. Meningitinei erkinio encefalito formai būdinga: galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sprando raumenų rigidiškumas. Pačiai dažniausiai formai meningoencefalitinei - būdingi ne tik meningitiniai, bet ir encefalito požymiai sąmonės, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, tremoras, ataksija. Meningoencefalomielitinės formos metu šalia išvardintų simptomų pasireiškia nugaros smegenų ir šaknelių bei nugarinių nervų pažeidimo simptomai periferinės ar spazminės parezės, laidinio ir segmentinio tipo jutimo sutrikimai, vegetacinių funkcijų sutrikimai [11]. Erkinis encefalitas pagal kliniką taip pat skirstomas į lengvą, vidutinį ir sunkų. Lengva forma siejama su meningitu, vidutinė ir sunki su meningoencefalitu ir meningoencefalomielitu. Sunkia forma laikoma, kuomet nustatomi difuziniai smegenų pažeidimai, daugiažidininė CNS simptomatika, sunki ataksija, kuomet pacientas negali vaikščioti. Visi pacientai su infekciniu mielitu taip pat priskiriami sunkiai ligos formai. Vidutinio sunkumo liga nustatoma su mažesniais smegenų pažeidimais ir CNS simptomatika. Lengvo sunkumo liga laikoma tik su meningito simptomatika arba trumpalaikiais encefalito simptomais (tremoras, ataksija). Visi simptomai dar yra klasifikuojami pagal tai, kokią įtaką daro paciento, persirgusio erkiniu encefalitu, gyvenimo kokybei. Lengvi simptomai nedaro jokio reikšmingo poveikio, vidutiniai sukelia nepatogumų kasdieniniame gyvenime, o sunkiems simptomams priskiriami tokie, kurie trukdo tęsti ankstesnes kasdienines veiklas [13]. (Gautas Bioetikos sutikimas, 2014 m. Nr. 158200-14-742-259). Rezultatai Epidemiologija ir demografija (n=548). 2011-2014 m. ir 2005-2008 m. pacientų, sirgusių EE, buvo 548. Iš šių tiriamųjų 418 atvejų 2011-2014 m. (374 atvejai Infekcinių ligų centre ir 44 atvejai Neurologijos ligų centre) ir 130 buvo diagnozuota 2005-2008 m. (iš jų 94 buvo hospitalizuoti Infekcinių ligų centre ir 36 Centrinės nervų sistemos ligų centre). Labai maža dalis pacientų pradėję skiepų kursą susirgo EE: 2011-2014 metais 9/394 (2,28%), 2005-2008 m. 5/99 (5,05%), tačiau nei vienas iš susirgusiųjų nebuvo praėjęs viso skiepijimo kurso. Demografinis pasiskirtymas grupėse pateiktas 1 paveiksle. Pirmoje grupėje vyrų sirgo 224/417 (53,72%), antroje 65/130 (50%), p=0,46, o moterų pirmoje grupėje 193/417 (46,28%), antroje grupėje 65/130 (50%), p=0,46. Ligos formos (n=548). Pirmoje grupėje meningitinių ligos formų užfiksuota 33/417 (7,91%), antroje 19/130 (14,62%), p=0,023. 2011-2014 m. meningoencefalomielitinių formų buvo 18/417 (4,3%), 2005-2008 m. 1/130 (0,77%), p=0,054. Encefalitinės formos pirmoje grupėje 12/417 (2,88%), antroje 9/130 (6,92%), p=0,023 (2 pav.). Ligos simptomai (n=548). Klinikiniai simptomai buvo suskirstyti į tuos, kurie pasireiškė iki hospitalizacijos ir jos metu. Dažniausias simptomas iki hospitalizacijos karščiavimas, pirmoje grupėje 240/418 (57,42%), antroje grupėje 89/129 (61,24%), p=0,441. 2011-2014 m. sirgusiems erkiniu encefalitu Parkinsono sindromas nebuvo užfiksuotas, o ankstesniu laikotarpiu šis sindromas pasireiškė dviem pacientams, (p=0,011), taip pat dažniau buvo skundžiamasi įvairių sričių tremoru: pirmoje grupėje 29/418 (6,94%), antroje 17/130 (13,08%), p=0,03. 2011-2014 m. galvos skausmu skundėsi 385/416 (92,55%), 2005-2008 m. 112/130 (86,2%), p=0,026. Pirmoje grupėje ataksija pasireiškė 146/416 (35,1%), antroje 32/130 (24,6%), p=0,026. 2011-2014 m. galūnių parezių buvo 15/418 (3,59%), 2005-2008 m. 10/130 (7,69%), p=0,05. Diplopija buvo pirmoje grupėje 18/418 (4,31%), antroje 1/130 (0,77%), p=0,05. Pagrindiniai simptomai hospitalizacijos metu buvo tokie patys abejose grupėse: galvos skausmas pirmoje grupėje 404/418 (96,65%), antroje 124/130 (95,38%), p=0,501, taip pat galvos svaigimas pirmoje grupėje 314/417 (75,3%), antroje 91/130 (70%), p=0,229, mialgijos pirmoje grupėje 33/417 (7,91%), antroje 16/128 (12,5%), p=0,113, vėmimas pirmoje grupėje 48/414 (11,59%), antroje 23/130 (17,69%), p= 0,072. Neurologiniai simptomai (n=548). Lyginant sirgusiuosius, meninginiai simptomai retėjo: pirmoje grupėje 255/418 (61%), antroje 100/130 (76,92%), p=0,001. Atitinkamai pateikiami ir kiti neurologiniai simptomai: sprando rigidiškumas 238/417 (57,07%) ir 93/130 (71,54%), p= 0,003, Kernigo simptomas 158/417 (37,89%) ir 79/130 (60,77%), p<0,05, somnolencija 71/418 (16,99%) ir 32/129 (24,81%), p= 0,047. Dezorentacija pirmoje grupėje 46/418 (11%), antroje 25/130 (19,23%), p= 0,015. Dizfazija pirmoje grupėje 6/418 (1,44%), antroje 6/130 (4,62%), p=0,03. Tremoras pirmoje grupėje 229/418 (54,78%), antroje 49/130 (37,69%), p= 0,001. Spazminės galūnių parezės pirmoje grupėje 7/418 (1,67%), antroje 7/130 (5,38%), p=0,019. Galvinių nervų pažeidimai pirmoje grupėje 188/418 (44,98%),antroje 44/130 (33,85%), p=0,025. Patologiniai refleksai pirmoje grupėje 37/417 (8,87%), antroje 22/130 (16,92%), p= 0,01. Laboratoriniai tyrimai antros karščiavimo bangos metu (n=548). Pirmoje grupėje ENG (>30) buvo 33/418 (8,71%),

14 antroje 40/130 (35,09%), p<0,05. Pirmoje grupėje CRB (>30) buvo 5/418 (1,21%), pacientų, antroje 12/130 (40,43%), p<0,05. Pirmoje grupėje leukocitozė (>9) 71/418 (17,11%), antroje 71/130 (54,62%), p<0,05. Liekamieji reiškiniai (n=548). 2011-2014 m. nustatytos keturios mirtys (3 pav.) 4/416 (0,96%), 2005-2008 m. neužfiksuota nei vienos, p=0,264. Galvos svaigimas pirmoje grupėje 169/372 (45,43%), antroje 37/110 (33,64%), p= 0,028. Ataksija pirmoje grupėje 222/372 (59,68%), antroje 43/110 (39,09%), p<0,05. Tremoras pirmoje grupėje 127/372 (34,14%), antroje 19/110 (17,27%), p<0,05. Liekamųjų reiškinių atsiradimo rizika yra vyresnis amžius, sąmonės sutrikimas, ataksija, parezės (4 pav.). Diskusija Erkinis encefalitas (EE) dažniausia Europoje centrinės nervų sistemos (CNS) infekcija [9]. Lietuva yra viena iš endeminių erkinio encefalito šalių [10]. Tam turėjo įtakos didelis miškingumas (30%), daug žemės sklypų nėra naudojami ir apsodinti, taip pat palankios klimato sąlygos erkių dauginimuisi [11]. Lietuvoje erkinio encefalito infekcijos vis dažniau buvo pradėtos fiksuoti 1994 m., tam galėjo turėti įtakos erkių gausėjimas, pasikeitęs klimatas, socialiniai veiksniai, geresnė laboratorinė diagnostika. Vienintelis efektyvus būdas išvengti ligos yra vakcinacija [12]. Lietuva, nors ir priklauso didelės rizikos grupėms, tačiau skiepijimo apimtis yra labai maža. Austrijoje 1971 m. buvo sukurta pirmoji inaktyvuota erkinio encefalito vakcina. Būtent ten pradėjus aktyviai skiepyti gyventojus sergamumas sumažėjo kelis kartus. Vakcinuoti galima įprastine arba pagreitinta tvarka. Įprastine vakcinacija laikoma, kuomet pirmosios dvi vakcinos suleidžiamos kas 1-3 mėn., trečioji praėjus 9-12 mėn. po antrosios, o stiprinančios dozės leidžiamos kas 3-5 metus. Pagreitinta tvarka skiepijuoma, kuomet yra prasidėjęs erkių aktyvumo sezonas, dažniausiai taikoma schema: 0,7,21 dienomis ir sustiprinamoji dozė po 12-18 mėn. Apskaičiavome, kad daugiausia pacientų abiejose grupėse sirgo meningoencefalitu. Meningitine forma pacientai sirgo rečiau, tai gali būti dėl to, kad meningitas yra sunkiau diagnozuojamas, ypač jei pacientus kamuoja tik bendras negalavimas. Šios ligos formos dar labiau sumažėjo 2011-2014 m., tačiau reikšmingai padaugėjo meningoencefalomielitinių bei encefalitinių formų. Šių sunkių formų dažnėjimo priežastis galėtų būti ne tik geresnė diagnostika, tačiau ir kitų viruso potipių paplitimas Lietuvoje. Lietuvos kaimynėje Latvijoje atrasti visi trys erkinio encefalito viruso potipiai, dėl to reikėtų atlikti tyrimus dėl viruso potipių paplitimo ir mūsų šalyje. Nors per pastaruosius metus žinios apie klinikinę būklę pagerėjo, vis dar pasitaiko nediagnozuotų arba per vėlai diagnozuotų atvejų. Taigi ir toliau reikia tobulinti žinias apie patogenezę ir gydymą. Remiantis epidemiologiniais duomenimis dažniausias viruso rezervuaras yra smulkieji graužikai, būtent jie yra pagrindiniai iksodinių erkių maitintojai. Retesnis, tačiau taip pat įmanomas erkinio encefalito užsikrėtimo būdas yra nepasterizuotas karvių ir ožkų pienas, todėl ypač svarbu ir toliau šviesti visuomenę apie saugų pieno vartojimą bei vakcinaciją [13]. Išvados 1. Nustatytas tiesioginis didėjančio erkinio encefalitu sergamumo Vilniaus rajone ir kintančių ligos formų ryšys. 2. Didėjant erkinio encefalito sergamumui Vilniaus rajone daugėja meningoencefalitinių, mažėja meningitinių ir encefalitinių ligos formų, dažnesni liekamieji reiškiniai, didėja mirštamumas. Literatūra 1. Kunz C, Heinz FX. Tick- born encephalitis. Vaccine. 2003 Apr; 21(1): S1/1 2. 2. ECDC. Tick species Distribution maps. http://ecdc.europa.eu/ en/healthtopics/vectors/vector-maps/pages/vbornet-mapstick-species.aspx 3. Karelis G, Bormane A, Logina I, Lucenko I, Suna N, Krumina A. et al. Tick-borne encephalitis in Latvia 1973 2009: epidemiology, clinical features and sequelae. European Journal of Neurology 2012; 19: 62 68. https://doi.org/10.1111/j.1468-1331.2011.03434.x 4. Haglund Mats, Gunther G. Tick-borne encephalitis pathogenesis, clinical course and long- term follow-up. Vaccine 2003; 21: S1/11-S1/18. 5. Ašoklienė L., Mickienė A., Jasulaitienė V., Žygutienė M., Laiškonis A., Morkūnas B. Erkinio encefalito etiologija, epidemiologija, klinika, diagnostika, gydymas ir profilaktika (metodinės rekomendacijos). Vilnius, 2005. 6. European Centre for Disease Prevention and Control. Annual epidemiological report 2014 emerging and vector-borne diseases. Stockholm: ECDC; 2014. 7. Suss J. Tick-borne encephalitis 2010: epidemiology, risk areas, and virus strains in Europe and Asia an overview. Ticks and tick-borne diseases 2011; 2: 2 15. https://doi.org/10.1016/j.ttbdis.2010.10.007 8. Czupryna P, Moniuszko A, Pancewicz SA, Grygorczuk S, Kondrusik M, Zajkowska J. Tick-borne encephalitis in Poland in the years 1993 2008 epidemiology and clinical presentation. A retrospective study of 687 patients. European Journal of Neurology 2011; 18: 673 679. https://doi.org/10.1111/j.1468-1331.2010.03278.x 9. Amato-Gauci AJ, Zeller H. Tick-borne encephalitis joins the