- PDF Free Download

of 14 English Byla Nr. 06/07 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS NUTARIMAS DL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBI TARYB RINKIM STATYMO 34 STRAIPSNIO (2006 M. GRUODŽIO 21 D. REDAKCIJA) 1 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI 2007 m. vasario 9 d. Vilnius Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisj Armano Abramaviiaus, Tomos Birmontiens, Egidijaus Krio, Kstuio Lapinsko, Zenono Namaviiaus, Ramuts Ruškyts, Vytauto Sinkeviiaus, Stasio Staioko, Romualdo Kstuio Urbaiio, sekretoriaujant Daivai Pitrnaitei, dalyvaujant suinteresuoto asmens - Lietuvos Respublikos Seimo atstovams Seimo Valstybs valdymo ir savivaldybi komiteto vyresniajam patarjui Broniui Kleponiui ir Seimo kanceliarijos Teiss departamento patarjai Audronei Ožinienei, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 1 straipsniu, viešame Teismo posdyje 2007 m. vasario 8 d. išnagrinjo byl Nr. 06/07 pagal pareiškjo - Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašym ištirti, ar Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb rinkim statymo 34 straipsnio (2006 m. gruodžio 21 d. redakcija) 1 dalies nuostata "kandidatus savivaldybs tarybos narius gali kelti partija" ta apimtimi, kuria, pasak pareiškjo, išimtins teiss kelti kandidatus savivaldybi taryb narius yra suteiktos politinms partijoms, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 2 daliai, 119 straipsnio 2 daliai, 135 straipsnio 1 daliai. Konstitucinis Teismas nustat: I Pareiškjas - Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinjo administracin byl. Teismas nutartimi bylos nagrinjim sustabd ir kreipsi Konstitucin Teism su prašymu ištirti, ar Savivaldybi taryb rinkim statymo (toliau - ir statymas) 34 straipsnio (2006 m. gruodžio 21 d. redakcija) 1 dalies nuostata "kandidatus savivaldybs tarybos narius gali kelti partija" ta apimtimi, kuria, pasak pareiškjo, išimtins teiss kelti kandidatus savivaldybi taryb narius yra suteiktos politinms partijoms, neprieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 2 daliai, 119 straipsnio 2 daliai, 135 straipsnio 1 daliai. II Pareiškjo prašymas grindžiamas šiais argumentais. 1. statymo 34 straipsnio (2006 m. gruodžio 21 d. redakcija) 1 dalyje nustatyta: "Kandidatus savivaldybs tarybos narius gali kelti partija, registruota pagal Politini partij statym ir atitinkanti Politini partij statymo reikalavimus dl partijos nari skaiiaus, ne vliau kaip likus 65 dienoms iki rinkim." Taigi kandidatus savivaldybi taryb narius turi teis kelti tik politins partijos. Tai reiškia, kad savivaldybi taryb narius rinkjai renka ne tiesiogiai, o iš politini partij (j organ) parinkt kandidat. Tokiu teisiniu reguliavimu gali bti pažeidžiamas Konstitucijos 119 straipsnio 2

of 14 dalyje tvirtintas tiesiogini rinkim principas. 2. Politins partijos savivaldybi taryb narius kelia tik tuos kandidatus, kurie yra t politini partij nariai, priima tam tikros politins partijos program arba kitaip sipareigoja atitinkamai politinei partijai. Taigi politini partij nariai turi daugiau galimybi bti išrinkti savivaldybi tarybas už asmenis, kurie nra politini partij nariai, vadinasi, jie turi "platesn" pasyvij rinkim teis negu politinms partijoms nepriklausantys asmenys. Tokiu teisiniu reguliavimu gali bti pažeidžiamas Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje tvirtintas lygios rinkim teiss principas. 3. Ginijama nuostata iš esms veria asmenis, siekianius tapti savivaldybi taryb nariais, stoti politines partijas. Toks teisinis reguliavimas gali prieštarauti Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalyje tvirtintam laisvo apsisprendimo bti politins partijos nariu principui. 4. Pagal Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 25 straipsn kiekvienas pilietis turi teis nepatirdamas šio pakto 2 straipsnyje nurodytos diskriminacijos (inter alia diskriminacijos dl politini sitikinim) ir nepagr st apribojim bti išrinktas reguliariuose, visuotine, lygia rinkim teise grindžiamuose teisinguose rinkimuose. Pareiškjo manymu, ginijama nuostata pažeidžia minto pakto 2, 25 straipsni nuostatas; tai gali prieštarauti Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalyje tvirtintam prisiimt tarptautini sipareigojim laikymosi bei pagarbos visuotinai pripažintiems tarptautins teiss principams principui. III Rengiant byl Konstitucinio Teismo posdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens - Seimo atstov B. Kleponio ir A. Ožiniens rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginijama statymo 34 straipsnio 1 dalies nuostata neprieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 2 daliai, 119 straipsnio 2 daliai, 135 straipsnio 1 daliai. Seimo atstov pozicija grindžiama šiais argumentais. 1. Konstitucija riboja statym leidjo diskrecij reglamentuojant savivaldybi taryb nari rinkim tvark, taiau nenustato reikalavim pasirinkti vien ar kit rinkim sistem. Pasirinkta proporcin rinkim sistema (statymo 1 straipsnio 1 dalis) ir nustatyta kandidat savivaldybi taryb narius klimo tvarka (statymo 34 straipsnio 1 dalis) atitinka politines realijas bei poreik užtikrinti politin atskaitingum vietos lygmeniu ir taip padidinti pasitikjim politine sistema, ji užtikrina teising atstovavim savivaldybi tarybose. 2. Nei Savivaldybi taryb rinkim statymo 34 straipsnio 1 dalies nuostata, kad "kandidatus savivaldybs tarybos narius gali kelti politins partijos", nei kiti šio statymo straipsniai, reglamentuojantys kandidat savivaldybi taryb narius klim, nereikalauja, kad politins partijos kandidatais savivaldybi taryb narius kelt tik savo narius; taigi kandidat savivaldybi tarybos narius srašus gali bti traukti ir nepartiniai asmenys, taip pat kit politini partij atstovai. Todl nra pagrindo teigti, kad ginijama statymo nuostata prieštarauja konstitucinei nuostatai, kad "niekas negali bti veriamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai." 3. statyme nustatyta savivaldybi taryb rinkim tvarka ir rinkim principai, atitinkantys, pasak suinteresuoto asmens - Seimo atstov, Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje tvirtintus aktyviosios ir pasyviosios rinkim teiss ribojimus ir nepažeidžiantys konstitucini savivaldybi taryb rinkim princip, nepažeidžia ir visuotinai pripažint tarptautins teiss princip ir norm. B. Kleponio ir A. Ožiniens teigimu,

of 14 jie nežino jokio tarptautinio teiss akto, kuriame bt tvirtintas reikalavimas, kad, esant proporcinei rinkim sistemai, rinkimuose privalt dalyvauti save išsikl kandidatai. IV Rengiant byl teisminiam nagrinjimui buvo gauti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkim komisijos pirmininko Z. Vaigausko rašytiniai paaiškinimai. V Konstitucinio Teismo posdyje suinteresuoto asmens - Seimo atstovai B. Kleponis ir A. Ožinien iš esms pakartojo rašytiniuose paaiškinimuose išdstytus argumentus. Konstitucinis Teismas konstatuoja: I 1. Seimas 1994 m. gegužs 31 d. prim Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb rinkim statym. Šio Seimo priimto statymo 30 straipsnio 1 dalyje buvo inter alia nustatyta, kad "kandidatus tarybos narius turi teis kelti politins partijos, politins organizacijos". Nagrinjamos konstitucins justicijos bylos kontekste pažymtina, kad Respublikos Prezidentas šio Seimo priimto statymo nepasiraš ir savo 1994 m. birželio 16 d. dekretu Nr. 334 "Dl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb rinkim statymo gržinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti" gržino Seimui pakartotinai svarstyti; vienas iš šiame Respublikos Prezidento dekrete nurodyt motyv buvo tai, kad " statyme neatsižvelgus, jog pagal <...> Konstitucijos 5 straipsn savivaldybi tarybos nevykdo valstybins valdžios, suformuluota nuostata, kad kandidatus tarybos narius turi teis kelti tik politins partijos ir organizacijos ir neleidžiama kelti kandidat tarybos narius visuomeninms organizacijoms", ir buvo pasilyta minto Seimo priimto statymo 30 straipsn išdstyti, nustatant, kad "kandidatus tarybos narius turi teis kelti politins partijos, politins organizacijos ir visuomenins organizacijos". 2. Seimas 1994 m. liepos 7 d. prim Savivaldybi taryb rinkim statym, kuris sigaliojo 1994 m. liepos 13 d. Seimas, priimdamas mint statym, prim ir nurodyt Respublikos Prezidento pateikt šio statymo 30 straipsnio 1 dalies patais. 3. Savivaldybi taryb rinkim statymas (1994 m. liepos 7 d. redakcija) buvo ne kart keiiamas. 4. Seimas 1996 m. gruodžio 23 d. prim Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb rinkim statymo pakeitimo statym, kurio 1 straipsniu Savivaldybi taryb rinkim statymas (1994 m. liepos 7 d. redakcija su vlesniais pakeitimais) buvo išdstytas nauja redakcija. Seimo 1996 m. gruodžio 23 d. priimtas Savivaldybi taryb rinkim statymo pakeitimo statymas sigaliojo 1996 m. gruodžio 31 d. (išskyrus jame nurodyt išimt ). 5. Ne kart keiiamas ir (arba) papildomas buvo ir Savivaldybi taryb rinkim statymas (1996 m. gruodžio 23 d. redakcija). 6. Seimas 1999 m. spalio 19 d. prim Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb rinkim statymo pakeitimo statym, kurio 1 straipsniu Savivaldybi taryb rinkim statymas (1996 m. gruodžio 23 d. redakcija su vlesniais pakeitimais ir papildymais) buvo išdstytas nauja redakcija. Seimo 1999 m. spalio 19 d. priimtas Savivaldybi taryb rinkim statymo pakeitimo statymas sigaliojo 1999 m. lapkriio 4 d. (išskyrus

of 14 jame nurodyt išimt ). 7. Savivaldybi taryb rinkim statymas (1999 m. spalio 19 d. redakcija) taip pat buvo ne kart keiiamas ir (arba) papildomas. 8. Seimas 2006 m. gruodžio 21 d. prim Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb rinkim statymo pakeitimo statym, kurio 1 straipsniu Savivaldybi taryb rinkim statymas (1999 m. spalio 19 d. redakcija su vlesniais pakeitimais ir papildymais) buvo išdstytas nauja redakcija. Savivaldybi taryb rinkim statymas (2006 m. gruodžio 21 d. redakcija) sigaliojo 2006 m. gruodžio 30 d. 9. Šiame kontekste pažymtina ir tai, kad Seimas 2006 m. liepos 11 d. prim nutarim Nr. X-759 "Dl 2007 met savivaldybi taryb rinkim", kurio 1 straipsniu savivaldybi taryb rinkimai paskirti 2007 m. vasario 25 d. Šis Seimo nutarimas sigaliojo 2006 m. liepos 21 d. Taigi statymas nauja redakcija buvo išdstytas prajus daugiau kaip penkiems mnesiams po to, kai buvo paskelbta bsim savivaldybi taryb rinkim data, iki kurios tuo metu, kai sigaliojo mintas naujos redakcijos statymas, nebuvo lik n dviej mnesi. 10. Savivaldybi taryb rinkim statymas (2006 m. gruodžio 21 d. redakcija) buvo pakeistas Seimo 2007 m. sausio 18 d. priimtu ir 2007 m. sausio 19 d. sigaliojusiu Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb rinkim statymo 2, 14, 16, 29, 31, 55, 62, 64, 65, 67, 69, 73 straipsni pakeitimo statymu. statymo 34 straipsnio 1 dalis, kurios atitikt Konstitucijai (atitinkama apimtimi) ginija pareiškjas, pakeista nebuvo. II 1. Savivaldybi taryb rinkim statymo 34 straipsnyje (2006 m. gruodžio 21 d. redakcija) "Kandidat savivaldybs tarybos narius klimas" nustatyta: "1. Kandidatus savivaldybs tarybos narius gali kelti partija, registruota pagal Politini partij statym ir atitinkanti Politini partij statymo reikalavimus dl partijos nari skaiiaus, ne vliau kaip likus 65 dienoms iki rinkim. 2. Partija kandidatus savivaldybs tarybos narius kelia pateikdama kandidat savivaldybs tarybos narius sraš, kuriame kandidatai surašyti pagal jos nustatyt eil. Sraše kandidat savivaldybs tarybos narius negali bti mažiau kaip 10 ir du kartus daugiau kaip toje apygardoje nustatytas mandat skaiius. Kandidatai savivaldybs tarybos narius turi atitikti šio statymo 2 straipsnio reikalavimus." 2. statymo 1 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad savivaldybi taryb nariai renkami daugiamandatse rinkim apygardose pagal proporcin rinkim sistem, o 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad "rinkimams organizuoti ir vykdyti savivaldybs teritorijoje sudaroma viena daugiamandat rinkim apygarda, kurioje balsuoja visi aktyvij rinkim teis turintys šios savivaldybs rinkjai". 3. Savivaldybi taryb rinkim statymo 34 straipsnio (2006 m. gruodžio 21 d. redakcija) 1 dalyje, kurios nuostatos "kandidatus savivaldybs tarybos narius gali kelti partija" atitikt Konstitucijai ginija pareiškjas, nustatyt teisin reguliavim aiškinant viso šiame statyme nustatyto teisinio reguliavimo kontekste konstatuotina, kad statyme yra nustatyta vien proporcin savivaldybi taryb (j nari) rinkim sistema, taip pat kad savivaldybi taryb rinkimuose varžosi tik politini partij srašus traukti kandidatai. Pavieniai asmenys, ne traukti politini partij srašus, negali bti iškelti kandidatais savivaldybi taryb rinkimuose. Be to, nra numatyta, kad kandidatus savivaldybi taryb narius galt kelti susivienijimai (asociacijos), kurie nra politins partijos.

of 14 4. Pažymtina, kad proporcin rinkim sistema Savivaldybi taryb rinkim statyme buvo tvirtinta nuo pat šio statymo (paios pirmosios - 1994 m. liepos 7 d. - redakcijos) sigaliojimo - 1994 m. liepos 13 d. Taip pat pamintina, kad pagal š statym savivaldybi taryb rinkimuose tam tikr laik galjo varžytis kandidatai, traukti ne tik politini partij, bet ir politini organizacij bei visuomenini organizacij srašus. Antai Savivaldybi taryb rinkim statymo 30 straipsnio 1 dalyje (1994 m. liepos 7 d. redakcija) buvo inter alia nustatyta, kad "kandidatus tarybos narius turi teis kelti politins partijos, politins organizacijos ir visuomenins organizacijos"; Savivaldybi taryb rinkim statymo 35 straipsnio 1 dalyje (1996 m. gruodžio 23 d. redakcija) ir 34 straipsnio 1 dalyje (1999 m. spalio 19 d. redakcija) buvo nustatyta, kad "kandidatus tarybos narius gali kelti partija ar politin organizacija". Taigi keiiant Savivaldybi taryb rinkim statyme nustatyt teisin reguliavim subjekt, turini teis kelti kandidatus savivaldybi taryb narius, srašas buvo siaurinamas. III Dl Savivaldybi taryb rinkim statymo 34 straipsnio (2006 m. gruodžio 21 d. redakcija) 1 dalies atitikties Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai. 1. Konstitucijos 119 straipsnyje nustatyta: "Savivaldos teis laiduojama statymo numatytiems valstybs teritorijos administraciniams vienetams. Ji gyvendinama per atitinkamas savivaldybi tarybas. Savivaldybi taryb nariais Lietuvos Respublikos pilieius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal statym ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos pilieiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu. Savivaldos institucij organizavimo ir veiklos tvark nustato statymas. Lietuvos Respublikos statymams, Vyriausybs bei savivaldybs tarybos sprendimams tiesiogiai gyvendinti savivaldybs taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus." 2. Pagal pareiškjo - Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašym sprendžiant, ar Savivaldybi taryb rinkim statymo 34 straipsnio (2006 m. gruodžio 21 d. redakcija) 1 dalies nuostata "kandidatus savivaldybs tarybos narius gali kelti partija" ta apimtimi, kuria, pasak pareiškjo, išimtins teiss kelti kandidatus savivaldybi taryb narius yra suteiktos politinms partijoms, neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai, btina paisyti vietos savivaldos konstitucins sampratos, taip pat išsiaiškinti, kokie vietos savivaldos taryb rinkim santyki teisinio reguliavimo imperatyvai kyla iš Konstitucijos. Konstitucinis Teismas savo aktuose, priimtuose ankstesnse konstitucins justicijos bylose, aiškindamas vietos savivaldai skirtas, taip pat kitas Konstitucijos nuostatas yra suformulavs plai vietos savivaldos oficiali konstitucin doktrin. Nagrinjamos konstitucins justicijos bylos kontekste pažymtina, kad, kaip yra konstatavs Konstitucinis Teismas: - valstybs valdymas ir vietos savivalda yra dvi Konstitucijoje tvirtintos viešosios valdžios sistemos; vietos savivalda - tai statymo numatyt valstybs teritorijos administracini vienet bendruomeni, t. y. teritorini bendruomeni, kurias sudaro ši vienet nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos pilieiai ir kiti nuolatiniai gyventojai),

of 14 savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir statym apibržt kompetencij, savaveiksmiškumo pagrindais veikianti vietin viešosios valdžios sistema, tiesiogiai nepavaldi valstybs valdžios institucijoms, netapatinama su valstybs valdymu ir formuojama bei funkcionuojanti kitokiais nei valstybs valdžia konstituciniais pagrindais (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. gegužs 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 11 d. sprendimas, 2004 m. gegužs 25 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. liepos 8 d. nutarimai); - savivaldos teis gyvendinama per demokratin atstovavim; savivaldybi tarybos, per kurias gyvendinama savivaldos teis, negali bti formuojamos tokiu bdu, kad kilt abejoni dl j legitimumo, teistumo, inter alia dl to, ar renkant asmenis politines atstovaujamsias institucijas nebuvo pažeisti demokratins teisins valstybs principai (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas, 2004 m. lapkriio 5 d. išvada); - pagal Konstitucijos 119 straipsnio 2 dal asmens aktyviosios ir pasyviosios rinkim teiss renkant savivaldybi taryb narius turjimas siejamas su teisiniu faktu - asmens nuolatiniu gyvenimu atitinkamame Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniame vienete; statym leidjas turi konstitucin pareig statymu nustatyti toki asmens nuolatinio gyvenimo atitinkamame Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniame vienete fakto nustatymo tvark, kad savivaldybi taryb narius rinkt tik tie asmenys, kuriuos galima pagr stai laikyti nuolatiniais t Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet gyventojais, taip pat kad savivaldybi taryb nariais bt renkami tik tie asmenys, kuriuos galima pagr stai laikyti nuolatiniais t Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet gyventojais (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas); - pagal Konstitucijos 141 straipsn savivaldybi taryb nariais negali bti asmenys, atliekantys tikrj karo arba alternatyvij tarnyb, taip pat neišj atsarg krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kit sukarint ir saugumo tarnyb apmokami pareignai; pagal Konstitucij tie patys asmenys negali tuo pat metu vykdyti funkcij gyvendinant valstybs valdži ir bti savivaldybi taryb, per kurias gyvendinama savivaldos teis, nariais, todl savivaldybi taryb nariais negali bti Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, Vyriausybs nariai, teisjai; savivaldybi taryb nariais taip pat negali bti valstybs pareignai, kurie pagal Konstitucij ir statymus turi galiojimus kontroliuoti ar prižirti savivaldybi veikl, t. y. valstybs pareignai (tarnautojai ar kiti asmenys, nepaisant to, kaip jie vadinami statymuose), pagal Konstitucij ir statymus turintys galiojimus priimti tokius sprendimus, nuo kuri priklauso savivaldybi taryb sprendim pagal Konstitucijoje ir statymuose apibržt kompetencij primimas ir gyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas, 2004 m. vasario 11 d., 2004 m. vasario 13 d. sprendimai); šie Konstitucijos reikalavimai reiškia ne tai, kad nurodyti asmenys neturi teiss siekti bti išrinktais savivaldybi taryb nariais (t. y. kad jie neturi pasyviosios rinkim teiss renkant savivaldybi taryb narius), bet tai, kad jeigu susidaro tokia teisin situacija, kai Konstitucijos 141 straipsnyje nurodytas asmuo arba asmuo, vykdantis funkcijas gyvendinant valstybs valdži, arba valstybs pareignas, kuris pagal Konstitucij ir statymus turi galiojimus kontroliuoti ar prižirti savivaldybi veikl, išrenkamas savivaldybs tarybos nariu, jis, iki naujai išrinkta savivaldybs taryba susirenka pirmj posd, privalo apsisprsti, ar eiti ankstesnes pareigas, ar bti savivaldybs tarybos nariu (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio

of 14 24 d., 2003 m. gegužs 30 d. nutarimai); rinkimuose nedalyvauja asmenys, kurie teismo pripažinti neveiksniais (Konstitucijos 34 straipsnio 3 dalis); - Konstitucijoje nustatyti ir aktyviosios rinkim teiss renkant savivaldybi tarybas ribojimai: šios teiss neturi tik tie pilieiai ir kiti Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet nuolatiniai gyventojai, kuriems rinkim dien nra sukak 18 met, taip pat tie pilieiai ir kiti Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet nuolatiniai gyventojai, kurie teismo pripažinti neveiksniais; joki kit aktyviosios rinkim teiss ribojim renkant savivaldybi tarybas Konstitucijoje nra nustatyta. 3. Konstitucijos 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pilieiai, kuriems rinkim dien yra sukak 18 met, turi rinkim teis; 2 dalyje - kad teis bti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkim statymai. Pažymtina, kad statym leidjas, gyvendindamas iš Konstitucijos 34 straipsnio, 119 straipsnio 2, 3 dali, kit Konstitucijos nuostat kylanius galiojimus statymu nustatyti savivaldybi taryb rinkim sistem, turi labai plai diskrecij. 4. Konstitucija nenustato statym leidjui joki reikalavim, koki savivaldybi taryb rinkim sistem pasirinkti. Ji nedraudžia ir keisti pasirinktos savivaldybi taryb rinkim sistemos. Minta, kad valstybs valdymas ir vietos savivalda, kaip dvi viešosios valdžios sistemos, yra formuojamos ir funkcionuoja skirtingais konstituciniais pagrindais. Vadinasi, statym leidjas gali nustatyti skirtingas Seimo rinkim ir savivaldybi taryb rinkim sistemas. Pagal Konstitucij savivaldybi taryb rinkim sistema neprivalo bti modeliuojama pagal Seimo rinkim sistem. Antai statymu gali bti nustatyta vien proporcin arba vien mažoritarin savivaldybi taryb rinkim sistema, arba tokia rinkim sistema, kai derinami proporcins ir mažoritarins sistemos elementai; nei vien proporcin, nei vien mažoritarin rinkim sistemos, nei tokia rinkim sistema, kai yra derinami tam tikri proporcins ir mažoritarins sistem elementai, negali bti laikomos pažeidžianiomis Konstitucijoje tvirtint tiesiogini rinkim princip, reikalaujant, kad savivaldybi taryb narius rinkt rinkjai, o ne kokios nors j balsavimo pagrindu suformuotos "tarpins" institucijos (rinkik kolegijos ar pan.). Juo labiau nei vien proporcin, nei vien mažoritarin rinkim sistemos, nei tokia rinkim sistema, kai yra derinami tam tikri proporcins ir mažoritarins sistem elementai, negali bti laikomos savaime sudaraniomis prielaidas pažeisti laisv, demokratišk rinkim reikalavimus, visuotin, lygi rinkim teis, slapt balsavim, kitus demokratins teisins valstybs rinkim standartus. 5. Tai, kad Konstitucija nenustato statym leidjui reikalavim, koki savivaldybi taryb rinkim sistem pasirinkti, anaiptol nereiškia, kad iš Konstitucijos savivaldybi taryb rinkim santyki teisiniam reguliavimui apskritai nekyla joki reikalavim. statym leidjas, statymu reguliuodamas savivaldybi taryb rinkim santykius, privalo paisyti Konstitucijos nuostat - norm ir princip, konstitucins vietos savivaldos sampratos. 6. Šiame kontekste pažymtina, kad toks statymu nustatytas savivaldybi taryb rinkim santyki teisinis reguliavimas neturi sudaryti prielaid pažeisti konstitucins nuostatos, kad ši taryb narius gali ir turi rinkti ir j nariais gali ir turi bti renkami tik tie asmenys, kuriuos galima pagr stai laikyti nuolatiniais atitinkam Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet gyventojais. 7. Mintas statymu nustatytas teisinis reguliavimas taip pat neturi sudaryti prielaid pažeisti visuotins, lygios ir

of 14 tiesiogins rinkim teiss, slapto balsavimo imperatyvo. Šiame kontekste pamintina, kad, kaip savo 2004 m. lapkriio 5 d. išvadoje yra konstatavs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 55 straipsnio 3 dalies nuostata, kad Seimo nari rinkim tvark nustato statymas, "reiškia, kad statym leidjas turi pareig statymu tvirtinti Seimo nari rinkim sistem, nustatyti rinkim organizavimo pagrindus ir tvark, apimani inter alia kandidat Seimo narius klim, rinkim agitacij, balsavimo tvark, rinkim rezultat nustatym, rinkimini gin nagrinjimo procedras, reguliuoti kitus Seimo nari rinkim santykius" ir kad "tai darydamas, statym leidjas <...> negali nei pats paneigti, iškreipti ar apriboti visuotins, lygios, tiesiogins rinkim teiss, slapto balsavimo, nei sudaryti teisini prielaid tai padaryti kitiems subjektams, nes antraip tai reikšt, jog yra apribojama arba išvis paneigiama Tautos aukšiausios suverenios galios raiška per Tautos atstovyb - Seim." Šios oficialios konstitucins doktrinos nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir savivaldybi taryb rinkim santyki teisiniam reguliavimui. 8. Minta, kad vietos savivalda yra teritorini bendruomeni, kurias sudaro atitinkam Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos pilieiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir statym apibržt kompetencij, savaveiksmiškumo pagrindais veikianti vietin viešosios valdžios sistema, tiesiogiai nepavaldi valstybs valdžios institucijoms. Konstitucin vietos savivaldos samprata suponuoja kuo platesnes galimybes visiems atitinkamos teritorins bendruomens nariams dalyvauti priimant sprendimus dl tos vietos (teritorins bendruomens) reikal tvarkymo, taigi - ir kuo platesnes galimybes varžytis dl viet atitinkamos savivaldybs taryboje. Rinkimai, taip pat ir savivaldybi taryb, yra politinis procesas. Rinkim teis (ir aktyvioji, ir pasyvioji) yra glaudžiai susijusi su Konstitucijos 33 straipsnyje tvirtinta Lietuvos Respublikos pilieio teise dalyvauti valdant savo šal, taip pat su Konstitucijos 35 straipsnyje tvirtinta piliei teise laisvai vienytis politines partijas, jei ši tikslai ir veikla nra priešingi Konstitucijai ir statymams. Pažymtina, kad politini partij steigimosi tikslai ir veikla yra neatsiejami nuo viešosios valdžios siekio, taigi ir nuo dalyvavimo rinkimuose atstovaujamsias viešosios valdžios institucijas, inter alia savivaldybi tarybas. Kad ir koki savivaldybi taryb rinkim sistem pasirinkt statym leidjas (vien proporcin, vien mažoritarin ar toki, kai yra derinami tam tikri proporcins ir mažoritarins sistem elementai), pagal Konstitucij negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirst keli politinms partijoms arba j iškeltiems bei remiamiems kandidatams dalyvauti savivaldybi taryb (j nari) rinkimuose. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad vien proporcin savivaldybi taryb rinkim sistema savaime nesudaro prielaid pažeisti Konstitucijoje tvirtinto tiesiogini rinkim principo, laisv, demokratišk rinkim reikalavim, visuotins, lygios rinkim teiss, slapto balsavimo, kit demokratins teisins valstybs rinkim standart. Vadinasi, tokia (proporcin) savivaldybi taryb rinkim sistema, kai dl savivaldybi taryb nari mandat varžosi politini partij srašus traukti kandidatai, pagal Konstitucij yra galima. 9. Kita vertus, tai, kad tokia (proporcin) savivaldybi taryb rinkim sistema, kai dl savivaldybi taryb nari mandat varžosi politini partij srašus traukti kandidatai, pagal Konstitucij yra galima, nereiškia, kad, pasirinkus vien

of 14 proporcin savivaldybi taryb rinkim sistem (t. y. toki sistem, kai kandidatais savivaldybi taryb rinkimuose negali bti iškelti pavieniai asmenys, ne traukti kandidat srašus), yra konstituciškai pateisinama kandidat srašus apriboti vien politini partij sudaromais srašais. 9.1. Pažymtina, kad, kaip savo 2000 m. gruodžio 21 d. ir 2004 m. liepos 1 d. nutarimuose yra konstatavs Konstitucinis Teismas, konstitucins teiss laisvai vienytis politines partijas turin sudaro teis steigti politines partijas, teis stoti jas ir dalyvauti j veikloje, taip pat teis nebti politini partij nariu, teis išstoti iš j; asmuo savo konstitucin teis nusprsti, ar priklausyti, ar nepriklausyti kuriai nors politinei partijai, realizuoja arba jos nerealizuoja laisva valia; ši asmens laisva valia yra pagrindinis narysts politinse partijose principas. Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies nuostata, kad niekas negali bti veriamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai, yra konstitucin garantija, ginanti asmen nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo vali. Nagrinjamos konstitucins justicijos bylos kontekste ypa pabržtina, kad minta konstitucin garantija, ginanti asmen nuo priklausymo kokiai nors politinei partijai prieš jo vali, reiškia ir tai, kad asmuo negali bti tiesiogiai arba netiesiogiai veriamas bti susaistytas su kuria nors politine partija kokiais nors kitokiais - ne formalios narysts - ryšiais. Taigi statym leidjas, statymu reguliuodamas savivaldybi taryb rinkim santykius, yra saistomas iš Konstitucijos kylanio reikalavimo nenustatyti tokio teisinio reguliavimo, kai asmuo, norintis pasinaudoti savo pasyvija rinkim teise renkant savivaldybi taryb narius, bt priverstas siekti narysts kurioje nors politinje partijoje arba susaistyti save su kuria nors politine partija kitokiais - ne formalios narysts - ryšiais. Tai suponuoja btinum užtikrinti, kad, pasirinkus vien proporcin savivaldybi taryb rinkim sistem (t. y. toki sistem, kai kandidatais savivaldybi taryb rinkimuose negali bti iškelti pavieniai asmenys, ne traukti kandidat srašus), teritorini bendruomeni nariai - Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos pilieiai ir kiti nuolatiniai gyventojai) turt galimyb bti renkami atitinkam savivaldybi tarybas ir neremiami jokios politins partijos, bdami rašyti kur nors ne politins partijos sraš kaip kandidatai savivaldybi taryb narius. Pasirinkus toki (proporcin) savivaldybi taryb rinkim sistem, turi bti užtikrinta galimyb teritorini bendruomeni nariams savo pasyvij rinkim teis gyvendinti bnant trauktiems ir kitokius - ne tik politini partij - srašus (o jeigu statym leidjas nusprst - ir individualiai). Susivienijimai (asociacijos), kurie pagal statym turi turti teis sudaryti mintus srašus, gali bti sukuriami tam tikriems savivaldybi taryb rinkimams, bet jie, jeigu tai bt nustatyta statyme, gali bti ir nuolat veikiantys. 9.2. statym leidjas turi plai diskrecij nustatyti reikalavimus, kuriuos turi atitikti minti ne politini partij srašai, inter alia tai, kiek asmen turi bti rašyta tok sraš, ar kas nors turi paremti tok sraš, kad jis bt registruojamas savivaldybi taryb rinkimams, o jeigu taip, tai kiek asmen turi tai padaryti, laik, kada toks srašas turi bti pateiktas registruoti ir kaip tai turi bti daroma ir t. t. Nagrinjamos konstitucins justicijos bylos kontekste ypa pabržtina, kad statym leidjas, statymu nustatydamas, jog teritorini bendruomeni nariai savo pasyvij rinkim teis renkant savivaldybi taryb narius gali gyvendinti bdami traukti ne politini partij srašus, privalo paisyti tos

of 14 akivaizdžios aplinkybs, kad rinkimai yra politinis procesas. Todl nebt konstituciškai nepagr stas ir toks teisinis reguliavimas, kai toli gražu ne bet koks (ne bet kokiems tikslams sukurtas) susivienijimas (inter alia ne bet kokia asociacija, visuomenin organizacija, bendrija) galt sudaryti kandidat savivaldybi taryb narius sraš ir pateikti j registruoti savivaldybi taryb rinkimams. Šiame kontekste pažymtina, kad Konstitucijoje yra tvirtintas ne tik politini partij, bet ir politini organizacij institutas (Konstitucijos 35 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 2 dalis, 83 straipsnio 2 dalis, 113 straipsnio 2 dalis, 114 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis); nors svokos "politin partija" ir "politin organizacija" yra artimos, jos nra tapaios. statym leidjas, paisydamas Konstitucijos, taip pat gali statymu nustatyti tam tikrus kriterijus, susijusius su atitinkam sraš sudaranio ir pateikianio registruoti savivaldybi taryb rinkimams susivienijimo, kuris nra politin partija, veiklos teritorija (pavyzdžiui, kad ji apimt atitinkam Lietuvos Respublikos teritorijos administracin vienet). 9.3. Kad ir koki rinkim sistem statym leidjas pasirinkt, jis privalo nustatyti tok teisin reguliavim, kuris užtikrint demokratišk Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet nuolatini gyventoj atstovavim savivaldos institucijose, deram savivaldos teiss gyvendinim ir savivaldybi institucij funkcionavim ir nesudaryt prielaid savivaldybi taryb veiklos neprognozuojamumui, nestabilumui, neefektyvumui. Priešingu atveju galt bti paneigti rinkj lkesiai, kilt grsm, kad bus pažeistas ir konstitucinis atsakingo valdymo principas. 10. Minta, kad pagal Konstitucij savivaldybi taryb narius gali ir turi rinkti ir j nariais gali ir turi bti renkami nuolatiniai atitinkam Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet gyventojai - ne tik Lietuvos Respublikos pilieiai. Šiame kontekste pamintina, kad pagal Europos Sjungos Tarybos 1994 m. gruodžio 19 d. direktyv 94/80/EB, nustatani išsamias priemones Sjungos pilieiams, gyvenantiems valstybje narje ir nesantiems jos pilieiais, naudotis balsavimo teise ir teise bti kandidatais savivaldybi rinkimuose (su vlesniu pakeitimu), kiekvienas asmuo, kuris nustatytj dien yra ES pilietis ir nra gyvenamosios vietos valstybs nars pilietis, bet atitinka tuos paius teisei balsuoti ir bti kandidatu keliamus reikalavimus, kuriuos ta valstyb pagal statym taiko savo pilieiams, turi inter alia teis bti kandidatu savivaldybi rinkimuose gyvenamosios vietos valstybje narje (3 straipsnis). Pamintina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos politini partij statym (2004 m. kovo 23 d. redakcija) Lietuvos politini partij steigjais ir nariais gali bti tik Lietuvos Respublikos pilieiai (5 straipsnio 1 dalis). Nra joki teisini argument, dl kuri bt galima abejoti šios Politini partij statymo nuostatos konstitucingumu. Vadinasi, Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet nuolatini gyventoj - ne Lietuvos Respublikos piliei galimybs bti trauktiems politini partij sudaromus kandidat srašus yra siauresns nei t administracini vienet nuolatini gyventoj - Lietuvos Respublikos piliei. Kita vertus, nei Savivaldybi taryb rinkim statymas, nei kiti statymai nedraudžia šiems gyventojams bti trauktiems savivaldybi taryb rinkimams politini partij sudaromus kandidat srašus ir nebnant politini partij nariais, todl nra pagrindo teigti, kad j pasyvioji rinkim teis renkant savivaldybi taryb narius yra paneigiama. 11. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad

of 14 Savivaldybi taryb rinkim statyme yra nustatyta vien tokia proporcin savivaldybi taryb (j nari) rinkim sistema, kai savivaldybi taryb rinkimuose varžosi tik politini partij srašus traukti kandidatai; pagal statymo 34 straipsnio (2006 m. gruodžio 21 d. redakcija) 1 dal, kurios nuostatos "kandidatus savivaldybs tarybos narius gali kelti partija" atitikt Konstitucijai ginija pareiškjas (j aiškinant viso šiame statyme nustatyto teisinio reguliavimo kontekste), pavieniai asmenys, ne traukti politini partij srašus, negali bti iškelti kandidatais savivaldybi taryb rinkimuose, taip pat nra numatyta, kad kandidatus savivaldybi taryb narius galt kelti susivienijimai (asociacijos), kurie nra politins partijos. 12. Toks teisinis reguliavimas nukrypsta nuo iš Konstitucijos, inter alia jos 119 straipsnio 2 dalies, kylanio reikalavimo, kad, statym leidjui pasirinkus vien proporcin savivaldybi taryb rinkim sistem (t. y. toki sistem, kai kandidatais savivaldybi taryb rinkimuose negali bti iškelti pavieniai asmenys, ne traukti kandidat srašus), teritorini bendruomeni nariai - Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet nuolatiniai gyventojai turi turti galimyb bti renkami atitinkam savivaldybi tarybas ir bdami rašyti kur nors ne politins partijos sraš kaip kandidatai savivaldybi taryb narius. Kita vertus, nors statymo 34 straipsnio (2006 m. gruodžio 21 d. redakcija) 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas ir nukrypsta nuo minto konstitucinio reikalavimo, nra teisinio pagrindo konstatuoti, kad statyme tvirtinta savivaldybi taryb rinkim sistema iš esms paneigia kitus iš Konstitucijos kylanius vietos savivaldos taryb rinkim santyki teisinio reguliavimo imperatyvus, neleidžia demokratiškai sudaryti savivaldos institucij, deramai gyvendinti savivaldos teiss. Taigi negalima teigti, kad tokiu teisiniu reguliavimu yra iš esms paneigiama konstitucin vietos savivaldos samprata - nuo jos yra nukrypstama tik ta apimtimi, kuria, statym leidjui pasirinkus vien proporcin savivaldybi taryb rinkim sistem, nra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet nuolatiniai gyventojai gali bti renkami atitinkam savivaldybi tarybas ir bdami rašyti ne politini partij sudaromus kandidat savivaldybi taryb narius srašus. 13. Atsižvelgiant išdstytus argumentus, darytina išvada, kad Savivaldybi taryb rinkim statymo 34 straipsnio (2006 m. gruodžio 21 d. redakcija) 1 dalis ta apimtimi, kuria, statym leidjui pasirinkus vien proporcin savivaldybi taryb rinkim sistem, nra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet nuolatiniai gyventojai gali bti renkami atitinkam savivaldybi tarybas ir bdami rašyti ne politini partij sudaromus kandidat savivaldybi taryb narius srašus, prieštarauja Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai. 14. Tai konstatavs, Konstitucinis Teismas šioje konstitucins justicijos byloje toliau netirs, ar ginijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 2 daliai, 135 straipsnio 1 daliai. IV 1. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo Savivaldybi taryb rinkim statymo (2006 m. gruodžio 21 d. redakcija) 34 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria, statym leidjui pasirinkus vien proporcin savivaldybi taryb rinkim sistem, nra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet nuolatiniai gyventojai gali bti renkami atitinkam savivaldybi tarybas ir bdami rašyti ne

of 14 politini partij sudaromus kandidat savivaldybi taryb narius srašus, pripažinta prieštaraujania Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai, priimtas jau vykstant savivaldybi taryb rinkim (kaip minta, Seimo 2006 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. X- 759 "Dl 2007 met savivaldybi taryb rinkim" paskirt 2007 m. vasario 25 d.) procesui, be to, kai kurioms statyme numatytoms šio rinkim proceso stadijoms (kaip antai: rinkim apygard bei rinkim apylinki sudarymo, rinkim komisij sudarymo, rinkj sraš sudarymo, kandidat savivaldybi taryb narius išklimo) jau pasibaigus. 2. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad tokia (proporcin) savivaldybi taryb rinkim sistema, kai dl savivaldybi taryb nari mandat varžosi politini partij srašus traukti kandidatai, pagal Konstitucij yra galima. statymo 34 straipsnio 1 dalis prieštarauja (atitinkama apimtimi) Konstitucijai ne dl to, kad teis kelti kandidatus savivaldybi taryb narius turi politins partijos, bet dl to, kad pagal ši dal teritorini bendruomeni nariai - Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet nuolatiniai gyventojai neturi galimybs bti renkami atitinkam savivaldybi tarybas ir bdami rašyti kur nors ne politins partijos sraš kaip kandidatai savivaldybi taryb narius. 3. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota, kad nors statymo 34 straipsnio (2006 m. gruodžio 21 d. redakcija) 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas ir nukrypsta nuo konstitucinio reikalavimo, kad, statym leidjui pasirinkus vien proporcin savivaldybi taryb rinkim sistem (t. y. toki sistem, kai kandidatais savivaldybi taryb rinkimuose negali bti iškelti pavieniai asmenys, ne traukti kandidat srašus), teritorini bendruomeni nariai - Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet nuolatiniai gyventojai turi turti galimyb bti renkami atitinkam savivaldybi tarybas ir bdami rašyti kur nors ne politins partijos sraš kaip kandidatai savivaldybi taryb narius, nra teisinio pagrindo konstatuoti, kad statyme tvirtinta savivaldybi taryb rinkim sistema iš esms paneigia kitus iš Konstitucijos kylanius savivaldybi taryb rinkim santyki teisinio reguliavimo imperatyvus, neleidžia demokratiškai sudaryti savivaldos institucij, deramai gyvendinti savivaldos teiss, kad tokiu teisiniu reguliavimu yra iš esms paneigiama konstitucin vietos savivaldos samprata. Vadinasi, nra ir teisinio pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet nuolatiniai gyventojai apskritai neturi galimybs 2007 m. vasario 25 d. paskirtuose savivaldybi taryb rinkimuose pasinaudoti savo pasyvija rinkim teise renkant savivaldybi tarybas ar kad šie rinkimai vien dl to, kad statymo 34 straipsnio 1 dalis prieštarauja (atitinkama apimtimi) Konstitucijai, nebus laisvi ir demokratiški. 4. Pabržtina, kad, pasirinks vien proporcin savivaldybi taryb rinkim sistem, statym leidjas turi pareig statymu sureguliuoti savivaldybi taryb rinkim santykius taip, kad, kaip minta, teritorini bendruomeni nariai - Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet nuolatiniai gyventojai turt galimyb bti renkami atitinkam savivaldybi tarybas ir bdami rašyti kur nors ne politins partijos sraš kaip kandidatai savivaldybi taryb narius. Atitinkamas Savivaldybi taryb rinkim statymo pataisas (inter alia susijusias su ne politini partij srašus traukt kandidat savivaldybi taryb narius klimo tvarkos nustatymu, toki sraš registravimu ir kt.) gali padaryti tik statym leidjas; joks kitas teiskros ar teiss taikymo subjektas to padaryti negali, nes turi bti koreguojamas ne individualaus, bet bendrojo teisinio santykio - vieno iš visai valstybei nustatytos

of 14 savivaldybi taryb rinkim sistemos element - teisinis reguliavimas. Tol, kol statym leidjas nra prims atitinkam legislatyvini sprendim, teritorini bendruomeni nariai - Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet nuolatiniai gyventojai atitinkam savivaldybi tarybas negali bti renkami bdami rašyti kur nors ne politins partijos sraš kaip kandidatai savivaldybi taryb narius. Pabržtina, kad visuotinai pripažinti demokratins teisins valstybs standartai pareigoja statym leidj mint Savivaldybi taryb rinkim statymo koregavim atlikti likus pakankamai ilgam laikui iki kit savivaldybi taryb rinkim. 5. Ypa pabržtina, kad jeigu 2007 m. vasario 25 d. turintys vykti savivaldybi taryb rinkimai, kuri procesas, kaip minta, šiuo metu vyksta (o kai kurios stadijos yra jau pasibaigusios), bt atšaukiami, atidedami ar kitaip stabdomi vien dl to, kad šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu Savivaldybi taryb rinkim statymo 34 straipsnio (2006 m. gruodžio 21 d. redakcija) 1 dalis pripažinta prieštaraujania (atitinkama apimtimi) Konstitucijai, neabejotinai bt padaryta nepalyginamai didesn žala rinkj lkesiams, taip pat ne tik vietos savivaldos, bet ir visos viešosios valdžios sistemos stabilumui, negu tai, kad šie savivaldybi taryb rinkimai vyks teritorini bendruomeni nariams - Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet nuolatiniams gyventojams negalint bti renkamais atitinkam savivaldybi tarybas ir bnant rašytais kur nors ne politins partijos sraš kaip kandidatai savivaldybi taryb narius. 6. Taip pat pabržtina, kad, atsižvelgiant inter alia tai, jog Savivaldybi taryb rinkim statyme tvirtinta savivaldybi taryb rinkim sistema iš esms nepaneigia iš Konstitucijos kylani savivaldybi taryb rinkim santyki teisinio reguliavimo imperatyv ir nekliudo demokratiškai sudaryti savivaldos institucij, deramai gyvendinti savivaldos teiss, taip pat iš esms nepaneigia konstitucins vietos savivaldos sampratos, 2007 m. vasario 25 d. turini vykti savivaldybi taryb rinkim konstitucingumas negali bti kvestionuojamas vien tuo pagrindu, kad šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu šio statymo 34 straipsnio (2006 m. gruodžio 21 d. redakcija) 1 dalis pripažinta prieštaraujania (atitinkama apimtimi) Konstitucijai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymo 1, 53, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutaria: Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos savivaldybi taryb rinkim statymo 34 straipsnio (2006 m. gruodžio 21 d. redakcija; Žin., Nr. 143-5445) 1 dalis ta apimtimi, kuria, statym leidjui pasirinkus vien proporcin savivaldybi taryb rinkim sistem, nra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracini vienet nuolatiniai gyventojai gali bti renkami atitinkam savivaldybi tarybas ir bdami rašyti ne politini partij sudaromus kandidat savivaldybi taryb narius srašus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 daliai. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis neskundžiamas. Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu. ir Konstitucinio Teismo teisjai: Armanas Abramaviius Toma Birmontien

of 14 Egidijus Kris Kstutis Lapinskas Zenonas Namaviius Ramut Ruškyt Vytautas Sinkeviius Stasys Staiokas Romualdas Kstutis Urbaitis