Ataskaita

2014 m. specialiojo plano sprendinių keitimas (TPD reg. Nr. 00112000609) Planavimo organizatorius: Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Specialiojo plano rengėjas:

Leidinio data 2014 m. liepos mėn. Varianto Nr. 4 specialiojo plano sprendinių keitimas Projekto vadovas: Specialiojo plano rengėjai: Mantas Morkvėnas Atestato Nr. 27819 Robertas Puodžius Titas Sereika Rūta Blagnytė Marius Davidavičius

2014 m. 3 (165) TURINYS 1 ĮVADAS 9 2 ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ 11 2.1 Alytaus miesto charakteristika... 11 2.1.1 Gyventojai ir gyvenamasis fondas... 12 2.1.2 Tolimesnės miesto raidos ir plėtros kryptys... 13 2.1.3 Rajono klimatologiniai duomenys... 14 2.2 Aprūpinimo šiluma sistemos ir jų plėtra... 15 2.2.1 CŠT sistemos atnaujinimo ir plėtros darbai... 15 2.2.2 Šilumos energijos gamybos šaltinių analizė... 17 2.2.3 Informacija apie eksploatuojamas centralizuoto šilumos energijos tiekimo sistemas 23 2.2.4 Centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojai... 26 2.2.5 CŠT sistemų šilumos poreikio analizė... 27 2.2.6 Šilumos energijos vartojimo poreikio įvertinimas ir prognozės... 32 2.2.7 Ekonominiai įmonės veiklos rodikliai... 33 2.3 Gamtinių dujų tiekimo sistema... 33 2.4 Elektros energijos tiekimo sistemos... 33 2.5 Aplinkos oro esamo taršos lygio įvertinimas... 33 2.5.1 Geofizinė Alytaus miesto savivaldybės padėtis ir kiti aplinkos orą įtakojantys veiksniai 33 2.5.2 Alytaus miesto geologinė sandara... 33 2.5.3 Alytaus miesto klimatinės sąlygos... 35 2.5.4 Aplinkos oro esamo taršos lygio įvertinimas... 35 3 TECHNINĖS IR FINANSINĖS EKONOMINĖS PRIELAIDOS, NAUDOJAMOS KONCEPCIJŲ ANALIZĖJE 40 3.1.1 Pagrindiniai analizės principai ir koncepcija... 40 3.1.2 Darbo jėgos, statybos, remonto darbų kainos kitimo prognozė... 42 3.1.3 Kietojo biokuro ir gamtinių dujų kaina... 42 3.1.4 Elektros energijos kaina... 46 3.1.5 Centralizuoto šilumos energijos tiekimo tinklų rekonstrukcijos techninės ir finansinės prielaidos 48 3.1.6 Šilumos punktų rekonstrukcijos ir katilinės galios parinkimo techninės ir finansinės prielaidos 49 3.1.7 Individualių gamtines dujas naudojančių šilumos gamybos įrenginių statybos techninės ir finansinės prielaidos... 50 3.1.8 Individualių biokurą naudojančių šilumos gamybos įrenginių statybos techninės ir finansinės prielaidos... 51 3.1.9 Atsinaujinančius energijos išteklius (saulės, aeroterminė, geoterminė energija) naudojančių šilumos gamybos įrenginių techninės ir finansinės prielaidos... 51

2014 m. 4 (165) 3.1.10 Šilumos energijos gamybos įrenginių, naudojančių biokurą, statybos Alytaus mieste techninės ir finansinės prielaidos... 55 3.1.11 Aplinkosauginės prielaidos... 57 3.1.12 Poskyrio apibendrinimas, prielaidų katalogas... 58 4 APSIRŪPINIMO ŠILUMOS ENERGIJA BŪDŲ IR ALYTAUS MIESTO CŠT SEKTORIAUS PLĖTROS KRYPČIŲ ANALIZĖ 62 4.1 Alytaus miesto šilumos vartotojų decentralizavimo tikslingumo tyrimas... 62 4.2 Optimalaus aprūpinimo šiluma būdo Alytaus miesto zonose nustatymas... 73 4.2.1 Alytaus miesto suskirstymas į zonas... 73 4.3 Esamo Alytaus miesto šilumos tiekimo ūkio plėtros, modernizavimo ir optimizavimo, analizė... 81 4.3.1 Vidzgirio mikrorajono decentralizacijos panaudojant alternatyvios energijos šaltinius tikslingumo analizė... 81 4.3.2 Kogeneracijos technologijų taikymo tikslingumo tyrimas miesto mikrorajono decentralizacijos atveju (Vidzgirio mikrorajono pavyzdžiu)... 85 4.3.3 Alyčio katilinės CŠT sistemos šilumos vartotojų decentralizavimo tikslingumo tyrimas94 4.3.4 Biokurą naudojančių įrenginių plėtros Alytaus mieste tikslingumo analizė... 101 4.3.5 Rekomendacijos dėl Alytaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos trasų rekonstrukcijos apimčių... 112 4.4 Degių atliekų ir sauso dumblo panaudojimo šilumos arba/ir elektros energijos gamybai galimybių analizė 117 4.4.1 UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centre susidarančio kietojo atgautojo kuro panaudojimas energijos gamybai... 117 4.4.2 UAB Dzūkijos vandenys Alytaus nuotekų valykloje susidarančio sausojo nuotekų dumblo panaudojimas energijos gamybai... 122 4.5 Nepriklausomų šilumos gamintojų teisinės aplinkos apžvalga ir galimos įtakos šilumos kainai mieste nustatymas... 126 4.6 Gyvenamųjų pastatų modernizavimas... 130 5 APRŪPINIMO ŠILUMA BŪDŲ ĮTAKOS APLINKOS ORO KOKYBEI VERTINIMAS.. 133 5.1 Alytaus miesto decentralizacijos individualiam šildymui naudojant gamtines dujas įtaka aplinkos oro kokybei 135 5.2 Alyčio katilinės decentralizacijos įtaka aplinkos oro kokybei... 136 5.2.1 Alyčio katilinės CŠT sistemos vartotojų decentralizacijos variantas, individualiam šildymui naudojant gamtines dujas, aplinkosauginis vertinimas... 136 5.2.2 Alyčio katilinės CŠT sistemos vartotojų decentralizacijos variantas, individualiam šildymui naudojant biokurą, aplinkosauginis vertinimas... 137 5.3 Alytaus RK naujų biokurą naudojančių įrenginių statybos įtakos aplinkos oro kokybei vertinimas 137 5.3.1 I etapo įtakos aplinkos orui vertinimas... 138 5.3.2 I etapo ir Alyčio RK decentralizacijos įtaka aplinkos orui vertinimas... 138 5.3.3 II etapo įtakos aplinkos orui vertinimas... 139 5.4 Skyriaus išvados... 140

2014 m. 5 (165) 6 SPRENDINIAI. TERITORIJOS SUSKIRSTYMAS ZONOMIS. 141 6.1 Zonoms taikomi aprūpinimo šiluma būdai... 141 6.1.1 Centralizuoto šilumos tiekimo zonos... 142 6.1.2 Mišraus šilumos tiekimo zonos... 142 6.1.3 Decentralizuoto šilumos tiekimo zonos... 142 6.2 Zonoms taikomų aprūpinimo šiluma būdų siūlomas reglamentas... 144 6.2.1 Centralizuoto šilumos tiekimo zona... 145 6.2.2 Mišraus šilumos tiekimo zona (konkurencinė zona)... 146 6.2.3 Decentralizuoto šilumos tiekimo zona... 147 6.3 Rekomenduojamas vartotojų atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos reglamentas 147 6.4 Gaisrinės saugos reikalavimai... 149 6.5 Veiksmų planas specialiojo plano sprendinių įgyvendinimui... 149 6.5.1 Trumpojo laikotarpio priemonės. Projektų įgyvendinimo laikotarpis 2013-2017 m.. 149 6.5.2 Ilgojo laikotarpio priemonės. Projektų įgyvendinimo laikotarpis 2018-2022 m.... 150 7 SPECIALIOJO PLANO SPRENDINIŲ PASEKMIŲ ĮVERTINIMAS 151 7.1 Nacionalinės energetikos strategijos kontekste... 151 7.2 Poveikis teritorijos vystymo darnai... 152 7.3 Poveikis ekonominei aplinkai... 153 7.4 Poveikis socialinei aplinkai... 154 7.5 Poveikis gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui... 155 7.6 Poveikis visuomenės sveikatai... 156 7.7 TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMO LENTELĖ... 156 8 ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ PANAUDOJIMO ŠILUMOS ENERGIJOS GAMYBAI CŠT SEKTORIUJE IR NAMŲ ŪKIUOSE PLĖTROS PLANAS 158 8.1.1 Alytaus šilumos ūkio plėtros kryptys LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo kontekste 158 8.1.2 Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo šilumos energijos gamybai plėtros krypčių nustatymas... 160 9 LITERATŪRA: 163 10 PRIEDAI 165

2014 m. 6 (165) LENTELIŲ SĄRAŠAS 2.1 lentelė. Norminių metų klimatologiniai duomenys... 14 2.2 lentelė. Aplinkos oro ir grunto temperatūros 2009-2011 metų šildymo sezono metu... 15 2.3 lentelė. Paskutinių trejų metų šildymo sezono pabaigos ir pradžios datos... 15 2.4 lentelė. UAB Litesko fil. Alytaus energija investicijų planas (tūkst. Lt)... 16 2.5 lentelė. ARK katilų techniniai duomenys... 17 2.6 lentelė. Gamtines dujas naudojančios termoifikacinės elektrinės techniniai duomenys... 18 2.7 lentelė. Kietąjį biokurą naudojančios termofikacinės elektrinės techniniai duomenys... 19 2.8 lentelė. Alytaus RK 2009-2012 m. gamybos duomenys... 19 2.9 lentelė. Alyčio katilinės šilumos gamybos įrenginių techniniai duomenys... 20 2.10 lentelė. Alyčio kat. 2009-2012 m. gamybos duomenys... 20 2.11 lentelė. Sodžiaus katilinės katilų techniniai duomenys... 21 2.12 lentelė. Sodžiaus kat. 2009-2012 m. gamybos duomenys... 21 2.13 lentelė. Geležinkelio katilinės katilų techniniai duomenys... 22 2.14 lentelė. Geležinkelio kat. 2009-2011 m. gamybos duomenys... 22 2.15 lentelė. Pramonės kat. 2009-2012 m. gamybos duomenys... 22 2.16 lentelė. Alytaus miesto CŠT tinklų suvestinė (eksploatuojamas tinklas)... 24 2.17 lentelė. Alytaus miesto CŠT eksploatuojamame tinkle ruožų pasiskirstymas pagal paklojimo metus... 25 2.18 lentelė. Realizuotos šilumos kiekis Alytaus mieste pagal vartotojus, GWh... 26 2.19 lentelė. Alytaus miesto klimatinės sąlygos *6+... 35 2.20 lentelė. Vidutinis metinis vėjo krypčių pasikartojimas, % *8+... 35 2.21 lentelė. Foninė vidutinė metinė oro tarša Alytaus mieste 2011 m.... 36 3.1 lentelė. Lietuvos makroekonominių rodiklių prognozė (2012.05)... 42 3.2 lentelė. Kuro kainų prognozė 2013-2032 m. laikotarpiui... 43 3.3 lentelė. Gamtinių dujų transportavimo mokesčių dedamosios... 44 3.4 lentelė. Gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams... 45 3.5 lentelė. Kietojo biokuro transportavimo kaina... 45 3.6 lentelė. AB LESTO elektros energijos kaina *14+... 47 3.7 lentelė. Šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos darbų įkainiai *15+... 48 3.8 lentelė. Šilumos punktų rekonstrukcijos įkainiai *15+... 49 3.9 lentelė. Individualių, gamtines dujas naudojančių katilinių statybos įkainiai *16+... 50 3.10 lentelė. Šilumos siurblių įrengimo ir eksploatacijos finansinės prielaidos... 54 3.11 lentelė. Analizėje naudojami VŠK varianto techniniai duomenys... 56 3.12 lentelė. Investicijos į naujus biokurą naudojančius VŠK dydis... 56 3.13 lentelė. Mokesčiai už išmetamus SO 2 ir NOxteršalus... 57 3.14 lentelė. Finansiniame ekonominiame vertinime naudojamos prielaidos... 58 4.1 lentelė. Decentralizacijos variantų finansinio vertinimo rezultatai... 65 4.2 lentelė. Alytaus miesto zonų techniniai duomenys... 75 4.3 lentelė. Apsirūpinimo šiluma iš CŠT Alytaus miesto zonose finansinio-socialinio vertinimo rezultatai... 77 4.4 lentelė. Apsirūpinimo šiluma būdų Alytaus miesto zonose finansinio vertinimo rezultatai... 78 4.5 lentelė. Alytaus miesto zonų suskirstymas pagal apsirūpinimo šiluma būdą... 79 4.6 lentelė. Vidzgirio mikrorajono decentralizacijos variantų finansinio vertinimo rezultatai... 82 4.7 lentelė. Vidzgirio mikrorajono decentralizacijos įtaka likusiems miesto gyventojams... 83 4.8 lentelė. VDV įrenginių techninis, finansinis apibendrinimas... 87 4.9 lentelė. Kogeneracinės elektrinės techninio vertinimo rezultatai, esant fiksuotai elektros energijos supirkimo iš kogeneracinių elektrinių kainai... 91 4.10 lentelė. Kogeneracinės elektrinės finansinio vertinimo vertinimo rezultatai... 91 4.11 lentelė. I etapo techninio vertinimo rezultatai... 102 4.12 lentelė. II etapo techninio vertinimo rezultatai... 103

2014 m. 7 (165) 4.13 lentelė. Šilumos siurblio panaudojimo patalpų šildymui ir daliniam karšto buitinio vandens ruošimui finansinis vertinimas... 107 4.14 lentelė. Šilumos siurblio panaudojimo patalpų šildymui ir karšto buitinio vandens ruošimui finansinis vertinimas modernizuoto daugiabučio atveju... 110 4.15 lentelė. Alytaus miesto CŠT sistemos nerekonstruotų trasų pasisiskirstymas pagal skermenį ir statybos metus... 112 4.16 lentelė. Investicijų poreikis pilnam Alytaus miesto CŠT sistemos atnaujinimui... 115 4.17 lentelė. Išmetamų teršalų ribinės vertės atliekų deginimo įrenginiams... 121 4.18 lentelė. Nuotekų dumblo deginimo technologijų taikymas... 124 4.19 lentelė. Papildomojo apšiltinimo iki STR 2.05.01:2005 orientacinė kaina... 131 4.20 lentelė. Šilumos energijos nuostoliai per atitvaras... 131 5.1 lentelė. Emisijų skaičiavimams naudoti duomenys... 135 5.2 lentelė. Pažemio oro taršos koncentracijos Alytaus miesto savivaldybės decentralizacijos atveju... 135 5.3 lentelė. Pažemio oro taršos koncentracijos Alyčio katilinės CŠT sistemos vartotojų decentralizacijos atveju... 136 5.4 lentelė. Pažemio oro taršos koncentracijos Alyčio katilinės CŠT sistemos vartotojų decentralizacijos atveju... 137 5.5 lentelė. Pažemio oro taršos koncentracijos Alytaus RK naujo biokuro katilo atveju (I etapas)... 138 5.6 lentelė. Pažemio oro taršos koncentracijos I etapo ir Alyčio katilinės CŠT sistemos vartotojų decentralizacijos atveju 138 5.7 lentelė. Pažemio oro taršos koncentracijos I etapo ir Alyčio katilinės CŠT sistemos vartotojų decentralizacijos atveju 139 5.8 lentelė. Pažemio oro taršos koncentracijos Alytaus RK 2 naujų biokuro katilų eksploatacijos atveju (II etapas)... 139 6.1 lentelė. Alytaus miesto suskirstymas zonomis pagal prioritetinį apsirūpinimo šiluma būdą... 141 6.2 lentelė. Trumpo laikotarpio (2013-2017 m.) investicijų poreikis į šilumos ūkį Alytaus mieste... 149 6.3 lentelė. Ilgo laikotarpio (2018-2022 m.) investicijų poreikis į šilumos ūkį Alytaus mieste... 150 8.1 lentelė. Šilumos energijos poreikio mažėjimo įtaka šilumos balansui Alytaus CŠT sistemoje... 159 8.2 lentelė. Informacija apie individualių namų ūkius Alytaus mieste... 160 8.3 lentelė. AEI naudojimo šilumos gamybai didinimo Alytaus mieste planas 2013-2020 m.... 161 8.4 lentelė. AEI naudojimo šilumos gamybai didinimo Alytaus mieste lėšų poreikis 2013-2020 m.... 162

2014 m. 8 (165) PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 2.1 pav. Alytaus miesto savivaldybė... 11 2.2 pav. Gyventojų skaičiaus Alytaus mieste kitimo dinamika... 13 2.3 pav. Vartotojų galios pasiskirstymas Alytuje.... 24 2.4 pav. Alytaus RK CŠT sistemos poreikis norminiais metais... 28 2.5 pav. Alytaus RK CŠT sistemos poreikio palyginimas faktiniais ir norminiais metais (perskaičiuota pagal 2011 m.).... 29 2.6 pav. Alytaus RK CŠT sistemos šilumos poreikis norminiais metais (perskaičiuota pagal 2011 m.).... 30 2.7 pav. Alytaus RK CŠT sistemos šilumos poreikio galios trukmės grafikas.... 31 2.8 pav. Pagaminamas metinis šilumos energijos kiekis, atitinkantis instaliuotą galią nuo maksimalaus CŠT sistemos šilumos energijos poreikio.... 31 2.9 pav. Vidutinė metinė anglies monoksido CO koncentracija aplinkos ore Alytuje (2011 m.) *4+... 37 2.10 pav. Vidutinė metinė kietųjų dalelių (k.d.) koncentracija aplinkos ore Alytuje (2011 m.) *4+... 38 2.11 pav. Vidutinė metinė azoto dioksido (NO 2 ) koncentracija aplinkos ore Alytuje (2011 m.) [4]... 38 2.12 pav. Vidutinė metinė sieros dioksido (SO 2 ) koncentracija aplinkos ore Alytuje (2011 m.) [4]... 39 3.1 pav. Kuro kainų kitimas 2000-2012.09... 43 3.2 pav. Vidutinės elektros energijos kainos 2012-2013 m. struktūra... 47 4.1 pav. Šilumos tiekimo sistemos schema ir vartotojų koncentracija Alytaus mieste... 64 4.2 pav. Apsirūpinimo šiluma sąnaudų, taikant skirtingas technologijas, palyginimas... 65 4.3 pav. Šilumos siurblio technologijos panaudojimo kaštų palyginimas su šilumos pirkimu iš CŠT sistemos... 67 4.4 pav. Pastatų renovacijos kaštų įtaka apsirūpinimo šiluma kainai... 67 4.5 pav. Šilumos vartojimo mažėjimo įtaka šilumos kainai Alytaus mieste... 70 4.6 pav. Alytaus miesto dalies su išvystytu centralizuotu šilumos tiekimu suskirstymas zonomis... 74 4.7 pav. Alytaus miesto Vidzgirio mikrorajonas... 81 4.8 pav. Alytaus miesto Vidzgirio mikrorajono metinio šilumos poreikio galios trukmės grafikas... 85 4.9 pav. Kogeneracinės jėgainės su VDV principinė schema... 86 4.10 pav. 1 energetinio bloko kogeneracinės jėgainės su VDV galios optimizavimo pavyzdys... 89 4.11 pav. Vidzgirio mikrorajono kogeneracinės elektrinės darbo modeliavimas (1)... 89 4.12 pav. Vidzgirio mikrorajono kogeneracinės elektrinės darbo modeliavimas (2)... 90 4.13 pav. Šilumos tiekimo sistemos schema ir vartotojų koncentracija I Alytuje (Alyčio kat. sistema)... 96 4.14 pav. Šilumos gamybos nuosavame biokurą naudojančiame šaltinyje savikainos palyginimas su LITESKO kainos struktūra... 97 4.15 pav. Šilumos gamybos nuosavame biokurą naudojančiame šaltinyje savikainos struktūra... 98 4.16 pav. Šilumos tiekimo sistemos I Alytuje (Alyčio kat.) optimizavimas... 99 4.17 pav. Alytaus miesto energijos gamybos įrenginių darbo modeliavimas: I etapas... 102 4.18 pav. Alytaus miesto energijos gamybos įrenginių darbo modeliavimas: II etapas... 104 4.19 pav. Projketo vystymo šilumos tiekėjo lėšomis I ir II plėtros etapų finansinio vertinimo rezultatai... 105 4.20 pav. Šilumos tinklų ilgio (perskaičiuoto pagal sutartinį 100 mm skersmenį) pasiskirstymas pagal statybos metus... 114 4.21 pav. Šilumos ruožų pasiskirstymas pagal paklojimo metus... 115 4.22 pav. Metinis investicijų poreikis šilumos tinklų atnaujinimui... 117 4.23 pav. Sutaupymai, sukaupti per 3-jus metus, dėl biokuro ir KAK kainų skirtumo... 120 4.24 pav. Sutaupymai, sukaupti per 3-jus metus, dėl biokuro ir KAK kainų skirtumo... 125 4.25 pav. NŠG įtakos šilumos tarifui analizės rezultatai... 128 4.26 pav. Galimos NŠG šilumos gamybos įrenginių statybos vietos... 129 6.1 pav. Alytaus miesto suskirstymas šilumos tiekimo zonomis pagal prioritetinį apsirūpinimo šilumą būdą... 143

2014 m. 9 (165) 1 Įvadas Organizatorius. specialiojo plano sprendinių keitimas (toliau Specialusis planas) yra rengiamas Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus užsakymu. Pagrindimas. Pagrindiniai šilumos ūkio specialųjį planavimą reglamentuojantys dokumentai yra: 1. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 21-617); 2. Šilumos ūkio įstatymas (Žin., 2003, Nr. 51-2254); 3. Šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo taisyklės (Žin., 2004, Nr. 12-360), juose nurodyti teisės aktai; 4. Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011 vasario 24 d. sprendimas Nr. T-37 Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 154 patvirtinto Alytaus miesto šilumos ūkio specialiojo plano keitimo. Planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla: 1. Suformuoti ilgalaikes savivaldybės šilumos ūkio modernizavimo ir plėtros kryptis, siekiant užtikrinti saugų ir patikimą šilumos tiekimą vartotojams mažiausiomis sąnaudomis bei neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai; 2. Suderinti valstybės, savivaldybės, energetikos įmonių, fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių interesus aprūpinant vartotojus šiluma ir energijos ištekliais šilumos gamybai; 3. Reglamentuoti aprūpinimo šiluma būdus ir naudotinas kuro bei energijos rūšis šilumos gamybai šilumos vartotojų teritorijose. Plano rengėjas darbo apimtyje atlieka savivaldybės šilumos ūkio esamos būklės apžvalgą ir analizę, nustato ir įvardija esamas problemas, nustato šilumos ūkio plėtros kryptis, derinant įvairias šilumos gamybos galimybes bei grupuojant šilumos vartotojus pagal apibrėžtas teritorijas, įvertina scenarijus ir atrinkto optimalaus scenarijaus pagrindu parengia Specialųjį planą. Plano rengėjas parengia veiksmų planą Specialiojo plano įgyvendinimui, nustatydamas įgyvendinamų projektų prioritetus ir eiliškumą. Objektas. Šilumos ūkio specialiojo planavimo objektas yra savivaldybės teritorija ar jos dalys (miestai, miesteliai) su vartotojų aprūpinimo šiluma inžinerinės infrastruktūros sistema.

Pirmame darbo skyriuje: 2014 m. 10 (165) 1. Pateikta miesto teritorijos urbanistinio plėtojimo bei esamos demografinės situacijos apžvalga; 2. Pateikta centralizuoto šilumos tiekimo (toliau CŠT) sistemos, elektros tinklų, gamtinių dujų tinklų išvystymo bei jų būklės apžvalga; 3. Atlikta esamų šilumos gamybos šaltinių techninės būklės ir gamybos techninių ekonominių rodiklių apžvalga; 4. Įvertinta šilumos tiekimo tinklų būklė; 5. Apibendrinti duomenys apie esamus šilumos vartotojus nagrinėjamoje teritorijoje; 6. Įvertintas šilumos energijos poreikis mieste bei pateikta tikėtina šilumos poreikio kitimo tendencija; 7. Pateiktas esamo oro užterštumo įvertinimas. Išeities duomenys. Savivaldybė nustato išeities duomenis Specialiajam planui. Jie apima planavimo sąlygas, išduotas suinteresuotų institucijų: regioninio aplinkos apsaugos departamento, visuomenės sveikatos centro, šilumos tiekėjo, elektros tinklų įmonės, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir kitų suinteresuotų institucijų.

2014 m. 11 (165) 2 Esamos situacijos analizė 2.1 Alytaus miesto charakteristika Alytus didžiausias Pietų Lietuvos ir šeštas pagal dydį Lietuvos miestas, neformali Dzūkijos sostinė. Pro Alytų iš pietryčių link šiaurės vakarų teka Nemunas, kuris dalina miestą į dvi dalis pirmąjį Alytų (Alytus I) ir antrąjį Alytų (Alytus II). Didžioji miesto dalis - išsidėsčiusi kairiajame upės krante. Alytų galima vadinti žaliuoju miestu, nes miškai čia sudaro net 31,8 % visos Alytaus miesto teritorijos, užstatyta teritorijos dalis sudaro 33,9 %, vandenys 2,3 %, keliai 4,9 %, žemės ūkio naudmenos 10,9 %, kita žemė 16,2 %. 2.1 pav. Alytaus miesto savivaldybė Alytus vienas seniausių Lietuvos miestų, pirmą kartą paminėtas 1377 m. Vygando Marburgiečio kronikoje, tačiau Magdeburgo teises ir herbą gavęs tik 1581 m. birželio 15 d. Būtent kiekvienų metų birželio 15 d. švenčiama miesto šventė. Dabartinis miesto herbas balta rožė raudoname fone miestui suteiktas 1995 m. Ypatingai gražios miesto apylinkės ir patogi vieta lėmė tai, kad 1932 m. Alytui suteiktas kurorto statusas. Alytus tai miestas parke. Vaizdingais miškais, žaliuojančiomis kalvomis pasipuošusį Alytų juosia 16 km Nemuno kilpa. Alytaus miesto teritorijoje driekiasi 452 ha Vidzgirio miškas botaninis draustinis unikalus

2014 m. 12 (165) gamtos kampelis, kuriame veši plačialapiai bei griovų ir šlaitų miškai, skroblynai, ąžuolynai, didelę botaninę vertę turintys retieji augalai, gyvena daug saugomų gyvūnų rūšių. Tiems, kurie domisi gamta, istorija ir mėgsta paklajoti, čia įrengtas ekologinis takas, vedantis iki Radžiūnų piliakalnio (dar vadinamo Pilaite). Mieste įkurta nemažai parkų (Miesto sodas, Kurorto, Jaunimo, Gulbynės, Likiškių parkai, Drevinuko skulptūrų parkas), įrengtas pėsčiųjų ir dviratininkų Sveikatos takas, dviračių takas Panemunėje. Rekreacijai patrauklūs Alytaus piliakalnis, Vidzgirio botaninis draustinis, kurių teritorijoje įrengti pėsčiųjų takai, žiemą tinkami slidinėti. Prie Dailidės ežerėlių sukurta poilsiavimo aplinka. Mieste veikia Kraštotyros muziejus, besirūpinantis ne tik paveldo išsaugojimu, šiuolaikinio meno eksponavimu, bet ir edukacine veikla, literatūriniai memorialiniai Antano Jonyno ir Anzelmo Matučio, Laisvės kovų, Alytaus teisėsaugos ir teisėtvarkos, A.Ramanausko-Vanago gimnazijos istorijos muziejai. Šie muziejai yra vietinės reikšmės, turistiniu požiūriu nėra patrauklūs. Alytuje yra architektūrinių vertybių: Šv. Liudviko, Šv. Angelų Sargų, Šv. Kazimiero, Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios. Alytaus miške yra Dainų slėnis ir paminklas Alytaus 400-ųjų metinių jubiliejui. Alytuje yra vienintelis Lietuvoje cirkas Dzūkijos cirkas (nuo 1982 m.). Miesto parkas savitas metalo skulptūromis (autoriai K. Valaitis, N. Nasvytis, K. Musteikis ir kiti). Sovietmečiu, 1963 m., iki tol buvusį ramų nediduką, tačiau strategiškai patogios padėties kurortinį miestelį buvo nuspręsta paversti Pietų Lietuvos regiono pramonės centru. Per 25 metus buvo pastatyta 17 didelių pramonės įmonių. Iškilo ir naujieji mikrorajonai, daugėjo gyventojų, plėtėsi infrastruktūra. Tačiau tokia pramoninio miesto koncepcija, atkūrus nepriklausomą Lietuvą, sukėlė ir daugybę problemų didėjančio nedarbo, mažėjančio gyventojų užimtumo, intensyvios emigracijos, augančio nusikalstamumo ir kt. Pradėjus vykdyti ekonomines reformas, dauguma įmonių buvo privatizuotos. Kilus ekonominei krizei, o vėliau spartėjant ekonomikos globalizacijos procesams, daug didžiųjų pramonės įmonių bankrutavo. Savo ruožtu, socialinės problemos nedarbas, emigracija, ypač jaunimo, vėl tapo aštrios. Dabar Alytuje pagaminama 4,6% visos Lietuvos pramonės produkcijos. Mieste yra įvairių pramonės įmonių šaldytuvų ir mašinų gamyklos, maisto pramonė (mėsos, pieno, gėrimų), siuvimo fabrikas, išvystyta medienos, statybų, chemijos, tekstilės, medvilnės pramonė. Alytaus šiaurės vakarinėje dalyje yra pramonės rajonas, kuriame susitelkę daug įmonių AB Snaigė (šaldytuvų gamykla), AB Alytaus gelžbetonis, UAB Alkesta. Rytiniame pramonės rajone įsikūrusios AB Alita, AB Alytaus chemija, AB Alytaus Coca-cola, pietiniame pramonės rajone AB Astra. 2.1.1 Gyventojai ir gyvenamasis fondas Alytaus mieste juntamas gyventojų skaičiaus mažėjimas. Remiantis Lietuvos statistikos departamento pateikiamais duomenimis, Alytaus mieste 2012 metais gyveno 61.956 žmonės. Iš 2.2 paveikslo matome, kad paskutinius 6 metus gyventojų skaičius Alytaus mieste mažėja. Gyventojų skaičiaus augimas Alytaus mieste buvo

2014 m. 13 (165) užregistruotas 2002 (tačiau labai nežymus), nuo tų metų gyventojų skaičius tik mažėja. Pažymėtina, jog nuo 2006 metų Alytaus mieste gyventojų skaičius sumažėjo 7.174 žm. Gyventojų mažėjimą didžiąja dalimi lėmė natūrali gyventojų kaita, t. y. mirusių žmonių skaičius buvo didesnis už gimusiųjų bei gyventojų migraciją. Per pastaruosius 2010 2011 metus Alytaus miesto savivaldybę dėl migracijos paliko 6.594 gyventojai, o atvyko 1.746. 2.2 pav. Gyventojų skaičiaus Alytaus mieste kitimo dinamika Remiantis Lietuvos statistikos departamento 2011 metų duomenimis, vienam Alytaus miesto gyventojui tenka 24,1 m 2 naudingo ploto. 2.1.2 Tolimesnės miesto raidos ir plėtros kryptys Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2010-08-19 sprendimu Nr. T-164 patvirtintas Alytaus miesto plėtros iki 2015 metų strateginis planas, kuriame numatyta: 1. Sudaryti palankias sąlygas pradėti ir plėtoti verslą, skatinti gyventojų verslumą, didinti įmonių konkurencingumą, pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. 2. Tobulinti vietinę infrastruktūrą, plėtoti ir modernizuoti būstą, ypatingą dėmesį skiriant energinio efektyvumo didinimui, gerinti vandentvarkos, šilumos ūkio ir atliekų tvarkymo infrastruktūrą; 3. Tobulinti savivaldybės administravimą ir planavimą, gerinti viešųjų paslaugų teikimo kokybę. 4. Rekonstruoti Alytaus rajoninės katilinės įrenginius, Alytaus miesto šilumos tinklus ir šilumos punktus bei pastatyti biomasės kogeneracinę elektrinę Alytaus rajoninėje katilinėje (autoriaus pastaba: kietojo biokuro kogeneracinė elektrinė Alytaus RK pradėta eksploatuoti 2012-05-23).

2014 m. 14 (165) 2.1.3 Rajono klimatologiniai duomenys Pagal Lietuvos Respublikos statybinės klimatologijos normatyvus, Alytaus miestui nepateikti visi skaičiavimams reikalingi duomenys, skaičiavimai atliekami pagal artimiausios vietovės Lazdijų miesto klimatologinius duomenis [22]: norminė išorės šildymo temperatūra šildymo sezono vidutinė temperatūra šildymo sezono periodo trukmė šildymo sezono pradžia rudenį šildymo sezono pabaiga pavasarį patalpų skaičiuotina vidaus temperatūra -22 C; 0,1 C; 219 parų; rugsėjo 26 d.; gegužės 3 d.; +18 C; šildymo periodo dienolaipsnių skaičius 3920. Alytaus miesto norminės vidutinės mėnesinės oro temperatūros, kartu su informacija apie šildymo parų skaičių ir pereigos datas, pateiktos 2.1 lentelėje (priimti Lazdijų miesto klimatiniai duomenys) [22]: 2.1 lentelė. Norminių metų klimatologiniai duomenys Vidutinė lauko Mėnuo temperatūra, C Šildymo parų skaičius Sausis -5,5 31 Vasaris -4,7 28 Kovas -0,5 31 Balandis 6,1 30 Pereigos data Gegužė 12,4 3 Gegužės 3 d. Birželis 15,6 Liepa 16,6 Rugpjūtis 16,2 Rugsėjis 12,0 4 Rugsėjo 26 d. Spalis 7,4 31 Lapkritis 1,9 30 Gruodis -2,7 31 Vidutinis 6,2 Iš viso: 219 Vidutinės oro temperatūros Alytaus mieste šildymo sezono metu pateiktos 2.2 lentelėje.

2014 m. 15 (165) 2.2 lentelė. Aplinkos oro ir grunto temperatūros 2009-2011 metų šildymo sezono metu Minimali 2009 2010 2011 Lauko oro -14,3-20,2-13,7 Grunto 1,5 1,1 1,1 Vidutinė 2009 2010 2011 Lauko oro 1,7-0,41 2,6 Grunto 4,69 4,57 5,64 2.3 lentelė. Paskutinių trejų metų šildymo sezono pabaigos ir pradžios datos 2009 2010 2011 Pabaiga 04-10 04-02 04-18 Pradžia 10-12 10-07 10-13 Vidutinė aplinkos oro temperatūra šildymo sezono metu 2009 metais buvo 1,7 o C (įvertinant šildymo dienų skaičių balandžio ir spalio mėnesiais), šildymo sezono trukmė buvo 180 dienų. Atitinkamai 2010 metais -0,41 o C ir 177 dienos, o 2011 metais 2,6 o C ir 187 dienos. 2.2 Aprūpinimo šiluma sistemos ir jų plėtra Alytaus miestas turi išvystytą inžinerinių tinklų sistemą, tarp jų ir šilumos tiekimo sistemą. Daugiabučiai gyvenamieji namai, visuomeninės paskirties pastatai, daliai individualių gyvenamųjų namų šilumos energija šildymo reikmėms tiekiama iš CŠT sistemos. Pramonės įmonės šilumos energijos iš CŠT sistemos šiuo metu nenaudoja. Kiti individualūs vienbučiai namai šildomi dujomis arba kietu kuru kūrenamais katilais. Šilumos tiekimo licencijuojamą veiklą Alytaus mieste šiuo metu vykdo uždarosios akcinės bendrovės "LITESKO" filialas "Alytaus energija" (toliau LITESKO). Centralizuoto šilumos energijos tiekimo tinklus valdanti bendrovė nuolat investuoja į šilumos ūkio modernizavimą bei pertvarkymą, siekdama pagerinti šilumos energijos gamybos ir perdavimo patikimumą. Pagal patvirtintus investicijų planus ir grafikus, kiekvienais metais atliekami įrenginių ir šilumos perdavimo tinklų bandymai bei remontai. Renovuojant šilumos ūkį pirmiausia investuojama į tas technologinių įrenginių grupes, kurios padeda užtikrinti patikimą ir nepertraukiamą šilumos energijos gamybą bei tiekimą šilumos vartotojams. 2.2.1 CŠT sistemos atnaujinimo ir plėtros darbai Artimiausiu metu žadama ir toliau modernizuoti pasenusius centralizuoto šilumos energijos tiekimo sistemos tinklus bei didinti šilumos energijos gamybos efektyvumą remontuojant esamus arba statant naujus energijos gamybos įrenginius Alytaus mieste. Pagal LITESKO pateiktą investicijų planą numatomas tolimesnis šilumos trasų

2014 m. 16 (165) rekonstravimas ir tinklo siurblių rekonstravimas. 2.4 lentelėje žemiau pateikiamas LITESKO investicijų planas 2013-2018 metams. 2.4 lentelė. UAB Litesko fil. Alytaus energija investicijų planas (tūkst. Lt) Eil. Nr. Investicijų pavadinimai 2013 2014 2015 2016 2017 2018 1 Alytaus RK garo katilo GM- 3.000 50-1 Nr.8 rekonstravimas, Pramonės g. 9 Alytuje 2 Mazuto ūkio nutekamųjų 2.000 įrenginių rekonstrukcija 3 Alytaus šilumos tinklų 471 500 500 kompensavimo įrenginių rekonstravimas 4 Alytaus RK mazuto 1.700 rezervuaro Nr. 1 rekonstravimas, Pramonės g. 9, Alytuje 5 Alytaus RK 900 transformatorinės pastotės KTP-101 rekonstravimas, Pramonės g. 9, Alytuje 6 Alytaus RK 900 transformatorinės pastotės KTP-102 rekonstravimas, Pramonės g. 9, Alytuje 7 Alytaus RK VŠK PTVM-50 3.000 katilo Nr. 2 rekonstravimas, Pramonės g. 9, Alytuje 8 Alytaus RK VŠK PTVM-50 3.500 Nr. 3 rekonstravimas, Pramonės g. 9, Alytuje 9 Alytaus RK kamino rekonstravimas, Pramonės g. 9, Alytuje 1.946 10 Alytaus RK tinklo siurblių 326 rekonstravimas, Pramonės g. 9 Alytuje 11 Alytaus RK šilumokaičių 300 rekonstravimas, Pramonės g. 9, Alytuje 12 Alytaus RK GK GM-50-1 Nr.7 2.000 rekonstravimas, Pramonės g. 9 Alytuje 13 Šilumos tinklų 1.900 1.100 3.000 3.000

2014 m. 17 (165) Eil. Nr. Investicijų pavadinimai 2013 2014 2015 2016 2017 2018 rekonstravimas 14 Naujų vartotojų prijungimas 200 200 200 200 200 200 15 Alytaus RK chemiškai valyto 120 vandens akumuliacinės cisternos įrengimas, Pramonės g. 9, Alytuje 16 Alytaus RK mazuto 60 padavimo siurblio Nr.4 rekonstravimas, Pramonės g 9, Alytuje Iš viso: 3.797 9.746 4.080 6.700 2.200 4.900 Iš LITESKO pateikto investicijų plano matome, kad šilumos tiekėjas aktyviai veikia, siekdamas užtikrinti patikimą tiekimą vartotojams (šilumos tiekimo tinklų atnaujinimas) ir galimai efektyvesnę (esamų šilumos gamybos įrenginių rekonstrukcija) šilumos energijos gamybą mieste. 2.2.2 Šilumos energijos gamybos šaltinių analizė Alytaus mieste LITESKO šiuo metu eksploatuoja penkias katilines: Alytaus RK, Alyčio, Sodžiaus, Geležinkelio ir Pramonės. Katilinių eksploatacijos už 2009-2011 metus duomenys ir pagrindinių energijos gamybos įrenginių techninės charakteristikos pateikiamos 2.2.2.1-2.2.2.5 poskyriuose. Duomenys apie šilumos energijos vartotojų poreikį, energijos gamybos įrenginių darbo organizavimą bei gamybą norminiais metais pateikiami 2.2.4 2.2.6 poskyriuose 2.2.2.1 Alytaus rajoninė katilinė (ARK) Šiuo metu daugiausia šilumos pagamina Alytaus RK. Pagrindinių šilumos energiją generuojančių įrenginių sąrašas ir pagrindiniai techniniai duomenys pateikiami 2.5 lentelėje. Kuro rūšys Projektinė 2.5 lentelė. ARK katilų techniniai duomenys Nr. Markė Tipas VŠK/GK 1 galia, MW Eksploatacijos pradžia 1. BFB 25-45-460 GK Biokuras 20,2 2012 2. PTVM -50-1 2 VŠK Dujos 58,15 1972 1 VŠK vandens šildymo katilas; GK garo katilas.

2014 m. 18 (165) Kuro rūšys Projektinė Nr. Markė Tipas VŠK/GK 1 galia, MW Eksploatacijos pradžia 3. PTVM-50-1 VŠK Dujos, mazutas 58,15 1969 6. GM 50-14-252 GK Dujos, mazutas 40,7 1975 7. GM-50-1 GK Dujos 46 1973 8. GM-50-1 GK Dujos, mazutas 46 1978 Iš viso: 350,6 Visa Alytaus RK pagaminta šilumos energija yra sunaudojama pastatų šildymui ir karšto buitinio vandens ruošimui bei šilumos nuotoliams šilumos tiekimo trasose padengti. Alytaus RK pagaminta šilumos energija tiekiama Pramonės, Putinų, Vidzgirio, Dainavos, Senamiesčio mikrorajonams. 2.6 lentelėje pateikiami Alytaus RK veikiančios gamtines dujas naudojančios termofikacinės elektrinės, veikiančios garo turbinos technologijos pagrindu, techninės charakteristikos. 2.6 lentelė. Gamtines dujas naudojančios termoifikacinės elektrinės techniniai duomenys Nr. Rodiklis Reikšmė 1. Garo parametrai įėjime į turbiną 1.1 Našumas *kg/h+ 50.000 1.2. Garo temperatūra * C] 435 1.3. Absoliutus garo slėgis *bar a+ 36 2. Generatoriaus nominalus galingumas ant generatoriaus gnybtų [MW] 9,2 3. Bendras šilumos atidavimas iš TE 3 [MW] (gamtinės dujos) 36 4. Katilo efektyvumas [proc.] 91,46 5. Turbinos efektyvumas [proc.] 70 6. Generatoriaus efektyvumas [proc.] Nėra duomenų 7. TE savi elektros poreikiai šilumos gamybai *kwhe/mwš+ 14,0 8. Maksimalios TE dujinio kuro sąnaudos *kg s.k./mwh+ 133,31 9. Minimali TE šilumos atidavimo galia *MW+ 16,0 2012-05-23 metais Alytaus RK buvo pradėta eksploatuoti kietąjį biokurą naudojanti termofikacinė elektrinė. Ši jėgainė, kaip ir dujinė, veikia garo turbinos technologijos pagrindu. Pagrindiniai šios jėgainės techniniai rodikliai pateikiami 2.7 lentelėje. 2 Prie GM 50-1 dujinio garo katilo yra įrengta garo turbina su elektros generatoriumi generatoriumi ir įrenginiai šildymo sezono metu dirba kogeneraciniu režimu. 3 TE termofikacinė elektrinė.

2014 m. 19 (165) 2.7 lentelė. Kietąjį biokurą naudojančios termofikacinės elektrinės techniniai duomenys Nr. Rodiklis Reikšmė 1. Garo parametrai įėjime į turbiną 1.1 Našumas *kg/h+ 25.000 1.2. Garo temperatūra * 0 C] 455 1.3. Absoliutus garo slėgis *bar a+ 42 2. Generatoriaus nominalus galingumas ant generatoriaus gnybtų [MW] 5,4 3. Bendras šilumos atidavimas iš TE [MW] (be dūmų kondensacinio 13,9 ekonomaizerio) 4. Bendras šilumos atidavimas iš TE [MW] (su dūmų kondensaciniu 18,8 ekonomaizeriu) 5. TE efektyvumas (esant 40 60 proc. kuro drėgnumui) [proc.] 5.1. Katilo efektyvumas [proc.] 87 5.2. Turbinos efektyvumas [proc.[ 95 5.3. Generatoriaus efektyvumas [proc.] nėra duomenų 5.4. DKE efektyvumas [proc.] 35 6. TE savi elektros poreikiai šilumos gamybai [kwh e /MW š ] nėra duomenų 7. Maksimalios TE biomasės kuro sąnaudos (lyginamasis biokuro 445 sunaudojimas) [kg/mwh] 8. Minimali TE šilumos atidavimo galia [MW] 3,48 2.8 lentelėje pateikiama 2009-2012 metų gamybos Alytaus RK informacija. 2.8 lentelė. Alytaus RK 2009-2012 m. gamybos duomenys Alytaus RK Metai Darbo trukmė Šildymo periodas Atleista šiluma Realizuota šiluma Mazuto vartojimas Gamtinių dujų vartojimas paros paros MWh MWh t n.e. t n.e. 2009 361 170 244.661 206.959 0 27.826 2010 361 169 256.183 215.418 102 28.639 2011 361 172 231.294 193.795 0 26.315 2012 362 172 240.650 201.380 0 17.282 Šiuo metu planuojama, kad pagrindinė šilumos energijos gamyba vyks naujoje biokurą naudojančioje termofikacinėje elektrinėje pastaroji dirbs baziniu režimu ir gamins šilumos ir elektros energiją šildymo ir nešildymo sezonų metu. Nešildymo sezono metu, instaliuotos naujosios termofikacinės elektrinės galios visiškai pakanka esamų vartotojų poreikių užtikrinimui, o taip pat jėgainės techninės savybės leidžia dirbti nusikrovus iki ~3,5 MW, kas leidžia gaminti šilumos energiją esant labai mažam šilumos poreikiui. Esamoje gamtines dujas naudojančioje termofikacinėje elektrinėje energijos gamyba planuojama tik šildymo sezono metu ir esant ekonominiam

2014 m. 20 (165) tikslingumui, pagrinde atsižvelgiant į sumažintą elektros energijos, pagamintos termofikaciniu režimu, supirkimo kvotą 2013 m. 12.500 MWh (autoriaus pastaba: lyginant su 2011 m. kvota ~36.000 MWh). Kaip matome iš 2.8 lentelėje pateiktų duomenų, Alytaus RK per metus vidutiniškai pagaminama ir į CŠT tinklą patiekiama apie 230-250 GWh šilumos energijos. Kita informacija Informacijos apie katilinėje sumontuotus pagrindinius šilumos, vandens tinklų papildymo apskaitos prietaisus ir jų pagrindinės technines charakteristikas, vandens paruošimo ūkį, termofikacinio tinklo siurblius ir šilumokaičius LITESKO nepateikė. Gamtinių dujų įvadas į katilinę: Ø300, slėgis 6 bar. Dūmai šalinami per 100 metrų aukščio kaminą, kurio žiočių skersmuo 3,5 m, ir 45 metrų aukščio kaminą, kurio žiočių skersmuo 2,2 m. 2.2.2.2 Alyčio katilinė Alyčio katilinė dirba atskirame hidrauliškai nepriklausomame tinkle ir aprūpina šiluma I-ąjį Alytų. 2.9 lentelė. Alyčio katilinės šilumos gamybos įrenginių techniniai duomenys Nr. Markė Tipas VŠK/Garo Kuro rūšys Projektinė galia, MW Eksploatacijos pradžia 1. VK-2,1 Nr.1 VŠK Dujos, mazutas 1,9 1994 2. VK-2,1 Nr.2 VŠK Dujos, mazutas 1,9 1994 3. VK-2,1 Nr.3 VŠK Dujos 1,9 1996 4. Universal 5M Nr.4 VŠK Dujos, mazutas 6,0 1994 Visa Alyčio katilinėje pagaminta šilumos energija yra sunaudojama pastatų šildymui ir karšto buitinio vandens ruošimui bei šilumos nuotoliams šilumos tiekimo trasose padengti. Alyčio katilinėje pagaminta šilumos energija aprūpina I-ąjį Alytų. 2.10 lentelėje pateikiama 2009-2012 metų gamybos Alyčio katilinėje informacija. 2.10 lentelė. Alyčio kat. 2009-2012 m. gamybos duomenys Alyčio katilinė Metai Darbo trukmė Šildymo periodas Atleista šiluma Realizuota šiluma Mazuto vartojimas Gamtinių dujų vartojimas paros paros MWh MWh t n.e. t n.e. 2009 364 171 3.164 2.093 275 2010 362 172 3.249 2.142 277 2011 365 172 3.025 1.923 247 2012 364 179 3.228 2.134 262

2014 m. 21 (165) Kaip matome iš 2.10 lentelėje pateiktų duomenų, Alyčio katilinėje per metus vidutiniškai pagaminama ir į CŠT tinklą patiekiama apie 3.000-3.300 MWh šilumos energijos. Kita informacija Informacijos apie katilinėje sumontuotus pagrindinius šilumos, vandens tinklų papildymo apskaitos prietaisus ir jų pagrindinės technines charakteristikas, vandens paruošimo ūkį, termofikacinio tinklo siurblius ir šilumokaičius LITESKO nepateikė. 2.2.2.3 Sodžiaus katilinė Sodžiaus katilinė šiluma ir karštu vandeniu aprūpina Sodžiaus gatvės 6, 8 ir 10 namus. 2.11 lentelė. Sodžiaus katilinės katilų techniniai duomenys Nr. Markė Tipas VŠK/Garo Kuro rūšys Projektinė galia, MW Eksploatacijos pradžia 1. Rielo GT 306 C Nr.1 VŠK Dujos 0,2 2001 2. Rielo GT 306 C Nr.2 VŠK Dujos 0,2 2001 Katilinėje generuojama šilumos energija naudojama pastatų šildymui ir karšto vandens ruošimui. 2.12 lentelėje pateikiama 2009-2012 metų gamybos Sodžiaus katilinėje informacija. 2.12 lentelė. Sodžiaus kat. 2009-2012 m. gamybos duomenys Sodžiaus katilinė Metai Darbo trukmė Šildymo periodas Atleista šiluma Realizuota šiluma Mazuto vartojimas Gamtinių dujų vartojimas paros paros MWh MWh t n.e. t n.e. 2009 365 168 465 464 44 2010 365 167 461 461 46 2011 365 167 444 444 40 2012 366 170 461 461 42 Per metus Sodžiaus katilinė vidutiniškai į tinklą patiekia apie 0,4 GWh šilumos energijos. Kita informacija Informacijos apie katilinėje sumontuotus pagrindinius šilumos, vandens tinklų papildymo apskaitos prietaisus ir jų pagrindinės technines charakteristikas, vandens paruošimo ūkį, termofikacinio tinklo siurblius ir šilumokaičius LITESKO nepateikė.

2014 m. 22 (165) 2.2.2.4 Geležinkelio katilinė Geležinkelio katilinė šiluma aprūpina Alytaus miesto geležinkelio stotį. 2.13 lentelė. Geležinkelio katilinės katilų techniniai duomenys Nr. Markė Tipas VŠK/Garo Kuro rūšys Projektinė galia, MW Eksploatacijos pradžia 1. SPACE 2F-175 VŠK Dujos 0,4 2001 2.14 lentelėje pateikiama 2009-2011 metų gamybos Geležinkelio katilinėje informacija. 2.14 lentelė. Geležinkelio kat. 2009-2011 m. gamybos duomenys Geležinkelio katilinė Metai Darbo trukmė Šildymo periodas Atleista šiluma Realizuota šiluma Mazuto vartojimas Gamtinių dujų vartojimas paros paros MWh MWh t n.e. t n.e. 2009 144 174 223 223 20 2010 177 177 235 235 23 2011 175 182 191 191 19 Per metus Geležinkelio katilinė vidutiniškai į tinklą patiekia apie 190-240 MWh šilumos energijos. 2.2.2.5 Pramonės katilinė Techninių duomenų apie Pramonės katilinėje eksploatuojamus įrenginius šilumos tiekėjas nepateikė. 2.15 lentelėje pateikiama 2009-2012 metų gamybos Pramonės katilinėje informacija. 2.15 lentelė. Pramonės kat. 2009-2012 m. gamybos duomenys Pramonės katilinė Metai Darbo trukmė Šildymo periodas Atleista šiluma Realizuota šiluma Mazuto vartojimas Gamtinių dujų vartojimas paros paros MWh MWh t n.e. t n.e. 2009 365 170 106 105 13 2010 365 163 127 127 15 2011 366 155 105 104 11 2012 366 169 114 113 12

2014 m. 23 (165) Per metus Pramonės katilinėje vidutiniškai pagaminama ir vartotojams patiekiama apie 100-130 MWh šilumos energijos. 2.2.3 Informacija apie eksploatuojamas centralizuoto šilumos energijos tiekimo sistemas Alytaus mieste šilumos energija gaminama šiose katilinėse: Alytaus rajoninėje katilinėje, Alyčio, Sodžiaus, ir Pramonės. ARK dirba ir šiluma bei karštu vandeniu aprūpina Alytaus integruotą tinklą (Pramonės, Putinų, Vidzgirio, Dainavos, Senamiesčio mikrorajonus). Alyčio katilinė dirba atskirame tinkle ir šiluma aprūpina I- ą Alytų. Sodžiaus katilinė šiluma ir karštu vandeniu aprūpina Sodžiaus g. 6, 8, 10 namus. Alytaus mieste eksploatuojama išplėtota centralizuoto šilumos tiekimo sistema, kuria užtikrinamas šilumos tiekimas pastatų šildymo reikmėms ir karšto buitinio vandens ruošimui. Centralizuotai termofikaciniais tinklais šiluma tiekiama komerciniams, visuomeniniams ir gyvenamiesiems pastatams. Bendras per visą laiką paklotas termofikacinio tinklo ilgis siekia ~120 km, o šiuo metu eksploatuojamų tinklų ilgis ~89,4 km. Vamzdynai pakloti nepraeinamuose kanaluose su drenažu, praeinamuose kanaluose, techniniuose koridoriuose, bekanaliu būdu (naujo tipo) ir atvirame ore. Eksploatuojamų šilumos tiekimo tinklų schema pateikta priede Nr.2. Didžioji dalis šilumos vartotojų galios yra koncentruota vakarinėje miesto dalyje. Rytinėje dalyje, kur vyrauja mažaaukštė statyba ir individualūs gyvenamieji namai, vartotojų galios koncentracija yra labai nedidelė (žr. 2.3 pav.). Didžiąją dalį eksploatuojamo termofikacinio tinklo sudaro vamzdynai pakloti iki 2000 metų. Trasų būklė yra patenkinama. Požeminiai vamzdynai, dėl aukšto gruntinio vandens lygio vietomis yra pažeisti korozijos. Vamzdynų pasiskirstymas pagal vamzdžių skersmenis ir paklojimo būdą pateikiamas 2.16 lentelėje, o pagal skersmenis ir paklojimo metus 2.17 lentelėje.

2014 m. 24 (165) 2.3 pav. Vartotojų galios pasiskirstymas Alytuje. 2.16 lentelė. Alytaus miesto CŠT tinklų suvestinė (eksploatuojamas tinklas) DN Bendras ilgis Ilgis pagal paklojimo būdą, m (vieno vamzdžio), m Bekanalis Nepraeinamas kanalas Praeinamas kanalas Techninis koridorius Orinis 20 126 124 2 25 171 1 161 9 32 1.011 476 529 6 40 1.225 533 665 27 50 14.920 2.018 10.715 2.187 65 3.168 3.131 37 70 8.774 6.224 2.550 80 10.832 1.642 7.213 1.800 177 100 9.555 2.197 5.857 1.346 155 125 5.296 2.200 2.649 447 150 10.149 4.485 5.224 440 200 7.229 2.892 4.283 54 250 2.438 775 1.499 164

2014 m. 25 (165) DN Bendras ilgis (vieno vamzdžio), m Bekanalis Ilgis pagal paklojimo būdą, m Nepraeinamas kanalas Praeinamas kanalas Techninis koridorius Orinis 300 2.241 568 1.673 350 337 184 153 400 2.107 878 1.216 13 500 4.767 1.638 2.440 74 615 600 1.886 1.579 307 700 2.272 2.272 Iš viso: 88.504 23.742 54.354 238 8.916 1.254 2.17 lentelė. Alytaus miesto CŠT eksploatuojamame tinkle ruožų pasiskirstymas pagal paklojimo metus DN Bendras ilgis Ilgis pagal paklojimo metus, m (vieno vamzdžio), m Iki 2000 metų Po 2000 metų 20 126 2 124 25 171 170 1 32 1.011 644 367 40 1.225 781 444 50 14.920 13.793 1.127 65 3.168 620 2.548 70 8.774 8.774 0 80 10.832 9.505 1.327 100 9.555 7.917 1.638 125 5.296 3.084 2.212 150 10.149 7.747 2.402 200 7.229 4.435 2.794 250 2.438 1.943 495 300 2.241 1.916 325 350 337 153 184 400 2.107 1.472 635 500 4.767 3.286 1.481 600 1.886 1.886 0 700 2.272 2.272 0 Iš viso: 88.504 70.400 18.104 Iš pateiktų duomenų matyti, kad dauguma vamzdynų Alytuje, apie 80 proc., pakloti iki 2000 metų. Bendras vamzdynų ilgis 177 km (skaičiuojant pagal vieno vamzdžio ilgį) arba ~88,5 km bendras trasų ilgis. Dalis jų yra technologiškai pasenę, susidėvėjusi izoliacija, ~61 proc. vamzdynų pakloti nepraeinamuose kanaluose.

2014 m. 26 (165) Termofikacinio vandens vamzdynų susidėvėjimo priežastys skirstomos į vidines ir išorines. Jeigu išoriniai vamzdynų pažeidimai yra daugiau vietinio pobūdžio ir gali būti šalinami remontų metu, tai vidinės korozijos pažeisti vamzdynai keičiami dideliais ruožais, o tai pareikalauja didelių investicinių lėšų. Vidinį (ištisinį) vamzdynų pusės susidėvėjimą daugiausiai lemia termofikacinio vandens priežiūra ir metalo kokybė. Siekiant įvertinti Alytaus miesto vamzdynų susidėvėjimo lygį ir jų būtino pakeitimo apimtis reikia įvertinti ne tik esamų šilumos tinklų ilgius, bet ir rekonstruotų vamzdynų charakteristikas, vamzdynų korozijos greitį, plyšimų skaičius hidraulinių bandymų ir eksploatacijos metu, slėgius sistemoje ir vandens kokybės rodiklius ir kt. faktorius. Dabar naudojamų vamzdynų tikėtinas eksploatacijos resursas vertintinas apskaičiuojant jų sienelės suplonėjimo laiką iki mechaninio atsparumo praradimo ribos. Įvertinus tai, kad LITESKO nuolat investuoja į šilumos tiekimo tinklų rekonstrukciją, ką matome ir iš LITESKO pateikto investicijų plano iki 2018 m., kuriame yra numatyta apie 11,67 mln. Lt investicijų į šilumos tiekimo tinklus, detali Alytaus miesto CŠT sistemos tinklų techninės būklės analizė neatliekama. Santykiniai technologiniai nuostoliai CŠT sistemoje, kurie apskaičiuojami kaip patiektos į tinklą ir realizuotos (parduotos vartotojui) šilumos energijos santykis, Alytaus mieste 2011 m. sudarė ~16,42 proc. (įvertinant šilumos gamybos ir realizacijos duomenis visose Alytaus m. katilinėse). Alytaus RK hidrauliškai vientisoje CŠT sistemoje šie nuostoliai 2011 m. siekė ~16,21 proc., Alyčio katilinės sistemoje net 36,43 proc. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (toliau LŠTA) duomenimis 2011 metais vidutiniai šilumos tiekimo įmonių santykiniai nuostoliai tinkluose buvo ~15,7 proc. Santykiniai technologiniai nuostoliai parodo ne tik šilumos tiekimo trasų būklę, tačiau taip pat atspindi tinklo išnaudojimą, t. y. pavyzdžiui, Alyčio katilinės atveju sąlygiškai ilgas CŠT tinklas yra naudojamas sąlygiškai mažam šilumos enerigjos poreikiui tenkinti. 2.2.4 Centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojai Visus Alytaus miesto šilumos energijos vartotojus būtų galima suskirstyti į 2 grupes: a) gyvenamosios paskirties pastatai, b) įmonės bei kiti vartotojai. Centralizuoto šilumos tiekimo paslaugomis 2012 metų duomenimis naudojosi 963 vartotojai, iš kurių 801 yra gyvenamosios paskirties ir 162 negyvenamosios paskirties pastatai. Pagal patiektą šilumos kiekį, apie 80,3 proc. šilumos suvartoja gyventojai, kitas šilumos kiekis tenka įmonėms ir kitiems vartotojams. 2.18 lentelė. Realizuotos šilumos kiekis Alytaus mieste pagal vartotojus, GWh 2009 m. 2010 m. 2011 m. 1. Gyventojai 167,4 174,5 157,8 2. Įmonės ir įstaigos 42,4 43,9 38,6 Iš viso: 209,8 218,4 196,4

2014 m. 27 (165) 2009 m. 2010 m. 2011 m. 3. Gyventojai: 3.1. K/V ruošimas 27,0 26,5 26,4 3.2. Temp.palaikymas 37,4 36,2 37,5 3.3. Šildymas 103,0 111,7 93,8 Iš viso: 167,4 174,5 157,8 Mieste iš viso šildoma ~1.643,7 tūkst. m 2 bendrojo ploto, iš jų gyventojų (daugiabučių ir individualių namų) šildomas plotas užima ~1.197,7 tūkst. m 2 (~73proc.). Vidutiniškai apie 60 proc. gyventojams 2011 m. patiektos šilumos energijos teko šildymo poreikiams, kas sudaro apie 93,8 tūkst. MWh, o likusi dalis karštam vandeniui ruošti. Vartotojų įvaduose instaliuota (projektinė) galia šildymui yra ~141 MW, karšto vandens ruošimui ~121,3 MW. Santykiniai šilumos vartotojų Alytaus mieste poreikiai šildymui ir karšto vandens temperatūros palaikymui sudarė apie 105 kwh/m 2 per metus (2011 metų duomenimis). Alytaus miesto gyvenamųjų pastatų vidutiniai santykiniai poreikiai šildymui yra žemesni lyginant su kitais Lietuvos miestais. Tai charakterizuoja gana taupų šilumos energijos vartojimą, tačiau dažnai per taupus šilumos energijos vartojimas, ypač senesnės statybos pastatuose, atsiliepia gyventojų komfortinėms gyvenimo sąlygoms, kai nėra išlaikoma reikiama patalpų oro temperatūra pereinamaisiais ir šildymo laikotarpiais. Investicijos į būsto modernizaciją padėtų gerinti komfortines sąlygas, tuo pačiu išlaikant arba mažinant bendrą šilumos suvartojimą. 2.2.5 CŠT sistemų šilumos poreikio analizė Šiame darbe esamų ir perspektyvinių šilumos ir/arba elektros energijos gamybos įrenginių darbo modeliavimui bei kitiems susijusiems skaičiavimams Alytaus RK CŠT sistemoje naudojami 2011 m. duomenys, perskaičiuoti norminiams metams. Kitų katilinių atveju naudojami vidutiniai paskutinių trejų metų duomenys. 2011 m. į Alytaus RK CŠT sistemą buvo patiekta apie 231.294 MWh šilumos energijos, iš kurių 193.795 MWh buvo realizuota. Šildymo reikmėms buvo sunaudota apie 56 proc. patiektos į tinklą šilumos energijos, karšto buitinio vandens ruošimui ir temperatūros palaikymui ~27,8 proc., šilumos nuostoliams šilumos tiekimo trasose padengti ~16,21 proc. Perskaičiuojant Alytaus RK CŠT sistemos poreikio dedamąsias laikoma, kad nuo aplinkos oro temperatūros priklauso tik šilumos poreikis šildymui, o likusios dedamosios (karšto vandens ruošimo ir temperatūros palaikymo, šilumos nuostoliai trasose) nepriklauso nuo aplinkos oro temperatūros pokyčių ir yra prilyginami

2014 m. 28 (165) paskutinių metų (2011 m.) poreikiui. 2.4 pav. pateikiami šilumos suvartojimo duomenys norminiais metais, perskaičiuoti pagal 2009-2011 m. Mėnuo: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 2012 m. 41.178 36.197 34.284 24.373 8.212 8.495 8.779 8.779 8.495 23.393 29.976 37.318 269.478 2011 m. 40.966 35.917 33.758 23.555 7.447 7.535 7.725 7.761 7.734 22.564 29.361 36.913 261.235 2010 m. 41.046 36.085 34.200 24.351 8.296 8.582 8.868 8.868 8.582 23.383 29.916 37.212 269.390 2009 m. 41.736 36.682 34.715 24.626 8.174 8.456 8.738 8.738 8.456 23.622 30.334 37.804 272.080 2.4 pav. Alytaus RK CŠT sistemos poreikis norminiais metais Atlikta šilumos gamybos ir realizavimo apimčių šildymo, karšto buitinio vandens ruošimo, karšto vandens temperatūros palaikymo ir šilumos nuostolių šilumos tiekimo tinkle analizė faktiniais ir norminiais metais parodė, kad nuo 2009 m. šilumos poreikis šildymui nuosekliai mažėjo. Šilumos poreikio mažėjimo tendencija stebima tiek faktiniais metais, tiek norminiais, atitinkamai perskaičiuotais pagal faktinius 2009-2011 m. Vidutiniškai šilumos poreikis kas met Alytaus RK CŠT sistemoje mažėja ~1-1,5 proc., o nuo 2009 m. sumažėjo ~4 proc. Didžiausią įtaką šilumos poreikio mažėjimui turi sumažėjusios šilumos energijos sąnaudos šildymo reikmėms, tuo tarpu šilumos nuostoliai šilumos tiekimo tinkle ir šilumos sąnaudos karšto buitinio vandens ruošimui kito neženkliai abi dedamosios nuo 2009 m. sumažėjo apie 0,5 proc. 2.5 pav. pateikiamas Alytaus RK CŠT sistemos šilumos energijos poreikių 2011 m. (faktiniais metais) ir norminiais metais palyginimas.

2014 m. 29 (165) Mėnuo: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 2011 m. faktiniai 36.745 37.585 30.988 13.880 7.447 7.535 7.725 7.761 7.734 16.505 26.808 30.582 231.294 Norminiai 40.966 35.917 33.758 23.555 7.447 7.535 7.725 7.761 7.734 22.564 29.361 36.913 261.235 2.5 pav. Alytaus RK CŠT sistemos poreikio palyginimas faktiniais ir norminiais metais (perskaičiuota pagal 2011 m.). 2.6 pav. pateikiamas Alytaus RK CŠT sistemos poreikis norminiais metais, išskaidytas pagal šilumos poreikio dedamąsias. Toliau šiame darbe, vertinami pagal 2011 m. faktinius duomenis ir norminius klimatinius duomenis Alytaus miestui perskaičiuoti šilumos gamybos ir vartojimo kiekiai norminiais metais. Skaičiuojant pagal 2011 m., norminiais metais šilumos energijos poreikis patalpų šildymo reikmėms siektų ~159.459 MWh arba ~19 proc. daugiau nei faktiniai 2011 m. šilumos vartojimo duomenys. Hidrauliškai vientisos CŠT sistemos šilumos energijos poreikio galios trukmės grafikas yra vienas pagrindinių atskaitos taškų, lemiančių planuojamų šilumos energijos gamybos įrenginių galią, jų skaičių ir priimtiniausias technines charakteristikas, tokias kaip įrenginio galimybė dirbti iš dalies nusikrovus ir kt. Ši kreivė yra šilumos energijos galios, patiekiamos į centralizuoto šilumos energijos tiekimo tinklą, kitimo, tam tikro metų laiko atžvilgiu, funkcija. Sumodeliuotas Alytaus RK CŠT sistemos šilumos energijos poreikio galios trukmės grafikas norminiais metais pateikimas 2.7 pav.

2014 m. 30 (165) Mėnuo: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 Šildymas 30.995 27.042 24.400 15.189 0 0 0 0 0 13.981 20.550 27.302 159.459 K/V 5.489 4.958 5.489 5.312 5.135 5.312 5.489 5.489 5.312 5.489 5.312 5.489 64.276 CŠT nuost. 4.482 3.917 3.869 3.054 2.312 2.223 2.236 2.272 2.422 3.094 3.499 4.122 37.501 2.6 pav. Alytaus RK CŠT sistemos šilumos poreikis norminiais metais (perskaičiuota pagal 2011 m.). Iš 2.6 pav. matome, kad nešildymo sezono metu santykiniai šilumos nuostoliai šilumos tiekimo tinkle siekia apie 30 proc., todėl rekomenduojama ieškoti būdu kaip racionaliau tiekti šilumą karšto buitinio vandens ruošimui nešildymo sezono metu. Beveik visų centralizuoto šilumos tiekimo sistemų šilumos energijos poreikio galios trukmės grafikus galime charakterizuoti 4-iais tipiniais taškais: -Taškas Nr. 1 parodo maksimalią šilumos energijos poreikio galią, būnančią tik keletą valandų metuose per vadinamą šalčiausią penkiadienį. -Taškai Nr. 2 ir Nr. 3 nusako šildymo sezono pradžios arba pabaigos šilumos energijos poreikio galią. Taip pat taškas Nr. 3 parodo maksimalią nešildymo sezono šilumos energijos poreikio galią, susidedančią iš karšto buitinio vandens vartojimo piko, nuostolių energijos perdavimo vamzdynuose ir, jei yra, šilumos energijos poreikio pramonėje technologinėms reikmėms maksimumo. -Taškas Nr. 4 charakterizuoja mažiausią centralizuotai tiekiamos šilumos energijos poreikio galią. Žemiau pateiktame 2.8 pav. pavaizduojame pertvarkytą 2.7 pav. pateiktą šilumos energijos galios poreikio grafiką taip, kad tam tikras metinis šilumos energijos kiekis atitiktų būtiną instaliuoti šilumos energijos gamybos galią.

Pagaminama šilumos energijos dalis per metus 2014 m. 31 (165) 1 2 3 4 2.7 pav. Alytaus RK CŠT sistemos šilumos poreikio galios trukmės grafikas. 100% 90% 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Instaliuota šilumos energijos gamybos galia nuo maksimalaus poreikio 2.8 pav. Pagaminamas metinis šilumos energijos kiekis, atitinkantis instaliuotą galią nuo maksimalaus CŠT sistemos šilumos energijos poreikio. Iš pateikto 2.8 pav. matome, kad instaliavus vos 30 proc. nuo maksimalios CŠT sistemos šilumos energijos poreikio galios įrenginį, jis galėtų pagaminti beveik 65 proc. viso šilumos energijos metinio kiekio, o instaliavus ~60 proc. nuo maksimalios CŠT sistemos šilumos energijos poreikio galios įrenginį ~95 proc. Šis grafikas toliau

2014 m. 32 (165) šiame darbe naudojamas siekiant įvertinti optimalią perspektyvinių medienos kurą naudojančių šilumos energijos gamybos įrenginių instaliuotiną galią. 2.2.6 Šilumos energijos vartojimo poreikio įvertinimas ir prognozės Planuojant šiluminės energijos poreikius, skirtos pastatų šildymui bei karšto vandens ruošimui, būtina įvertinti daugelį faktorių gyventojų skaičiaus kitimą, naujų vartotojų atsiradimą, galimą vartotojų plėtrą ir kt. Anksčiau įvertinti šilumos energijos poreikiai karšto vandens ruošimui ir šildymui, atsižvelgiant į klimatines sąlygas parodė, jog pastarasis per paskutinius metus kito nežymiai. Kaip minėta, pagrindiniai centralizuotos šilumos vartotojai Alytaus mieste yra gyventojai, kurių šiluminės energijos poreikis šildymui ir karšto vandens ruošimui sudaro apie 80 proc. viso šilumos energijos poreikio. Likusi šilumos energijos poreikio dalis tenka komerciniams, gamybiniams bei visuomeniniams pastatams. Pagal atliktą gyventojų demografinės padėties įvertinimą, pastaruoju metu išlieka gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija. Tokia tendencija dar gali išlikti artimiausius 5 10 metų. Pažymėtina, jog gyventojų skaičiaus kitimas pagrinde gali įtakoti tik karšto vandens vartojimą, tačiau ne poreikį patalpų šildymui, kadangi bendras gyvenamasis fondas palaipsniui didėja. Galima teigti, kad demografinės situacijos kitimas praktiškai neįtakoja šilumos energijos poreikio kitimo. Šilumos energijos vartojimą įtakoja pastatų atitvarų (langų, sienų izoliacijos) renovacija, modernių šilumos punktų įrengimo darbai, alternatyvių apsirūpinimo šiluma technologijų (pavyzdžiui, šilumos siurblio) įrengimas šilumos gamybai visa tai mažina šilumos energijos poreikį sistemoje. Praktika rodo, kad pastatų renovacija gali duoti vidutinį taupymo efektą ~20-50 proc. nuo šilumos poreikio patalpų šildymo reikmėms. Šiuo metu šios priemonės Alytaus mieste intensyviai nėra diegiamos, tačiau perspektyvoje numatoma plėtoti ir skatinti būsto renovacijos projektus. Dėl duomenų trūkumo, neįmanoma tiksliai nusakyti šilumos energijos poreikio mažėjimo, susijusio su pastatų renovavimu. Preliminariais vertinimais, remiantis Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T-16 Dėl Alytaus miesto daugiabučių namų energinio efektyvumo didinimo 2013-2020 m. programos tvirtinimo, vidutiniškai 2014-2017 m. galima prognozuoti vidutinį 3-4 proc. kasmetinį šilumos poreikio šildymo reikmėms mažėjimą (arba apie 15 proc. per nagrinėjamą laikotarpį). Pastatų modernizacijos ir šilumos gamybos priemonių, energijos gamybai naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, diegimo įtaka šilumos kainai yra vertinama 4.1 skyriuje. Tuo pačiu šilumos poreikis perspektyvoje gali didėti dėl naujų vartotojų atsiradimo. Vystantis verslui ir pramonei perspektyvoje gali atsirasti nauji objektai miesto teritorijoje, pavyzdžiui, prekybos centrai, sanatorijos, verslo įmonės, gyvenamieji daugiabučiai namai ir kt.

2014 m. 33 (165) 2.2.7 Ekonominiai įmonės veiklos rodikliai Ekonominių įmonės veiklos rodiklių šilumos tiekėjas nepateikė. 2.3 Gamtinių dujų tiekimo sistema Pagal AB Lietuvos dujos pateiktą informaciją, esami magistralinių ir skirstomųjų dujotiekių pajėgumai užtikrina dabartinių ir būsimų gamtinių dujų vartotojų poreikių tenkinimą. Artimiausioje perspektyvoje nėra numatyta konkrečių dujotiekio plėtros planų, todėl, rengiant specialųjį planą, galima naudoti Alytaus miesto bendrojo plano sprendinius. 2.4 Elektros energijos tiekimo sistemos Alytaus mieste už elektros energijos tiekimą atsakinga AB LESTO. Projektuojant Alytaus miesto elektros tinklus, galimybė elektros energiją naudoti šilumos gamybos tikslams nebuvo numatyta. Elektros energijos naudojimą šildymo reikmėms taip pat riboja žymiai didesnė 1 kwh kaina, lyginant su šiuo metu šilumos tiekimo įmonėje gaminamos šilumos kaina, ar deginant gamtines dujas. Todėl laikome, kad šilumos gamyba tiesiogiai panaudojant elektros energiją pagalba yra tik teorinė prielaida ir šiuo metu detaliai nenagrinėtina. Elektros energijos panaudojimas šilumos energijos gamybai nagrinėjamas tik šilumos siurblio technologijos panaudojimo atveju. 2.5 Aplinkos oro esamo taršos lygio įvertinimas 2.5.1 Geofizinė Alytaus miesto savivaldybės padėtis ir kiti aplinkos orą įtakojantys veiksniai Alytaus miesto savivaldybė yra patogioje geografinėje vietoje, Lietuvos pietinėje dalyje. Alytaus miestas yra Dzūkijos etnografinio regiono, dar vadinamo Dainava, sostinė, pietų Lietuvos pramonės verslo, švietimo ir kultūros centras. Alytaus miestas yra Alytaus apskrities centras, savivaldybės teritorija ribojasi su Alytaus rajono savivaldybės teritorija. Gerai sutvarkytas gatvių tinklas, parkai, skverai, ežerai išsidėstę tarp gyvenamųjų rajonų, priemiestiniai želdiniai vieni puikiausių Alytaus bruožų *3]. 2.5.2 Alytaus miesto geologinė sandara Alytaus miestas priklauso Dzūkų geomorfologiniam rajonui, ežeringos aukštumos žemėvaizdžiui. Dzūkų aukštuma yra sudaryta iš vidutinio stambumo ir smulkių kalvų

2014 m. 34 (165) bei banguotų lygumų. Ežeringose aukštumose paplitęs moreninis priemolis, rupus smėlis, durpės ir sapropelis *5]. Alytaus miesto ir apylinkių ekogeologinėms sąlygoms svarbi kvartero storymės sąranga. Jai būdingas alivinių smėlio žvyro sluoksnių vyravimas Nemuno upės slėnio ribose bei ledyninės kilmės priemolių bei priesmėlių vyravimas už Nemuno upės slėnio ribų. Už Nemuno slėnio ribų smėlingos žvyringos fliuvioglacialinės nuogulos ir smėlingos eolinės bei limnoglacialinės nuogulos sutinkamos atskirų plotų pavidalu. Atskirais lopais, reljefo pažemėjimuose fiksuotos balų nuogulos: durpės, sapropelis [5]. Nemaža ploto dalis, esanti už Nemuno slėnio ribų pasižymi palyginti gerai izoliuotomis gelmėmis. Galima teigti, kad pagrindinė Alytaus pramoninių rajonų dalis su nežymiomis išimtimis patenka būtent į šiuos plotus. Alytaus miesto teritorija esanti Nemuno slėnyje, ant įvairaus amžiaus salpinių terasų pasižymi bloga gelmių izoliacija, čia daugiau įsikūrę gyvenamieji ir administraciniai rajonai, rekreacinės zonos. Naudingosios iškasenos Alytaus miesto apylinkėse eksploatuojamos palyginti nedideliais kiekiais. Čia šiuo metu kasami šeši smėlio ir žvyro telkiniai. Eksploatacija bei telkinių rekultivacija dažnai vykdoma netvarkingai. Nerekultivuoti karjerai tampa sąvartynais, ar užšiukšlintais plotais. Ekogeologiniu požiūriu, planuojant ūkinę veiklą reiktų atsižvelgti į tai, kad Nemuno upės slėnis yra jautrus antropogeniniam poveikiui, nes čia silpnas gruntinio vandens apsaugotumas ir tamprus jo ryšys su gilesnių vandeningų horizontų bei paviršiniu vandeniu; slėnio šlaitai pasižymi nedideliu stabilumu *3+. Geologinės sąlygos už Nemuno slėnio ribų pasižymi palyginti aukštu atsparumu antropogeniniam poveikiui: ypač tuose litomorfogenetiniuose rajonuose, kur paviršių sudaro daugiausia priemolingas priesmėlingas banguotas, silpnai ir vidutiniškai kalvotas reljefas. Čia gruntinio vandens apsaugotumas vidutinis; kvartero storymėje vyrauja molingos silpnai laidžios nuogulos, užtikrinančios gerą gelmių apsaugotumą. Šiuose plotuose, kaip gamtinio karkaso elementą rekomenduojame išskirti įvairaus dydžio pelkes, kurios stabilizuoja gruntinio - paviršinio vandens dinamiką, ypač sausrų metu. Didesniu pažeidžiamumu pasižymi vėjo perpustytos eolinės nuogulos, nedideliu plotu sutinkamos Tverktos ir Tolupės upelių apylinkėse *5]. Pagal dirvožemio defliacijos (išpustymo) potencialą didžioji dalis Lietuvos, tame tarpe ir Alytaus apskritis, priskiriama mažą, tačiau iš dalies defliacinį potencialą turinčioms teritorijoms. Alytaus apskrities teritorijoje tai lemia miškingumas (46 %). Tačiau, pagal nuardytų dirvožemių kiekį, Alytaus apskritis pirmauja Lietuvoje. Jai tenka 42,4 % visų nuardytų Lietuvos dirvožemių. Kai kurias apskritis pagal šį rodiklį lenkia 3 4 kartus. Lietuvos vidurkį 16,15 %, Alytaus apskritis lenkia 2,6 karto. Šią sudėtingą dirvožemių dangos situaciją apskrityje lemia paklotinio paviršiaus granuliometrinės situacijos ir reljefo ypatumai. Situaciją stabilizuoja gausūs miško želdiniai, Alytaus miesto miškingumas siekia 31.7%. Nuardytų dirvožemių paplitimas glaudžiai siejamas su miško paplitimu.

2014 m. 35 (165) 2.5.3 Alytaus miesto klimatinės sąlygos Lietuvos teritorija yra vidutinių platumų klimato zonoje ir pagal B. Alisovo klimatų klasifikaciją priklauso Atlanto kontinentinės miškų srities pietvakariniam posričiui. Per Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją eina riba tarp Vidurio Lietuvos žemumos ir Pietryčių aukštumų klimatinių parajonių, Alytaus miestas priklauso Pietryčių aukštumos Dzūkų parajoniui *6]. Oro kokybė miestuose priklauso nuo stacionarių ir mobilių taršos šaltinių emisijų bei nuo meteorologinių sąlygų. Didžiuosiuose miestuose palankios teršalų kaupimuisi sąlygos susidaro, kai orus lemia pastovi oro masė anticiklonai, gūbriai, mažo gradiento atmosferos slėgio laukai. Tokiais atvejais paprastai vyrauja ramūs, be kritulių orai, žiemą paprastai smarkiai atšąla, vasarą vyrauja karštis. Didelė oro drėgmė, esant silpnam vėjui rūkas, dulksna taip pat sąlygoja didesnį oro užterštumą. Mažesniuose pramonės centruose, kur oro kokybei didelę įtaką turi vieno stambaus teršėjo išmetimai, teršalų koncentracija gali padidėti ir pučiant tos krypties vėjui, kuris teršalus neša nuo stambaus taršos šaltinio link miesto. Žiemą nemažą įtaką užterštumui turi oro temperatūra, nes spaudžiant šalčiams padidėja šiluminės energijos poreikis, o ją gaminant padidėja išmetimai į orą [2]. 2.19 lentelė. Alytaus miesto klimatinės sąlygos *6] Rajonas Pietryčių aukštuma Parajonis Dzūkų Sausio mėnesio temperatūra, o C -5,9 Liepos mėnesio temperatūra, o C +16,3 Vidutinė metinė temperatūra, o C +6 Kritulių kiekis per metus (mm) 600-700 Laikotarpis su sniego danga (dienomis) 85-95 Laikotarpis be šalnų (dienomis) 140-150 Svarbiausi procesai įtakojantys tarprajoninius klimato skirtumus Turbulentinės apykaitos ir terminės konvekcijos sustiprėjimas labai raižytoje vietovėje; Galingų terminių inversijų susidarymas žiemą; 2.20 lentelė. Vidutinis metinis vėjo krypčių pasikartojimas, % *8] Kryptis Š ŠR R PR P PV V ŠV Štilius Pasikart ojimas 6 6 8 15 15 15 23 12 6 Ties Alytumi didžiausiu Pietų Lietuvos miestu susikerta 540 24' šiaurės pločio lygiagretė ir 2406' rytų dienovidis. Virš jūros lygio jis yra iškilęs apie 120 metrų. 2.5.4 Aplinkos oro esamo taršos lygio įvertinimas Alytus pietų Lietuvos pramonės centras su išvystyta pramonės infrastruktūra. Pagrindinės Alytaus pramonės šakos pagal parduotos pramonės produkcijos apimtis:

2014 m. 36 (165) mašinų ir įrenginių gamyba, drabužių siuvimas, baldų, medienos ir medinių dirbinių gamyba. Alytaus mieste esančioms pramonės įmonėms tenka apie 80% visos Alytaus apskrityje gaminamos ir parduodamos pramonės produkcijos *2+. Alytaus mieste nėra vykdomas nuolatinis oro kokybės stebėjimas. Mieste nėra stacionarių oro stebėjimo stočių, todėl nėra žinoma oro kokybė atskirose miesto dalyse. Atliekami tik kontroliniai teršiančių medžiagų emisijų iš mobilių ir stacionarių taršos šaltinių į atmosferą patikrinimai *2+. Alytaus miesto plėtros iki 2015 metų strateginiame plane teigiama, kad vienam Alytaus gyventojui teko 5,2 kg į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų tai keturis kartus mažiau nei vidutiniškai šalyje ir 1,4 karto mažiau nei Alytaus apskrityje, mažesnis teršalų kiekis vienam gyventojui teko tik Šiauliuose (5,1 kg) [1]. Alytaus miesto plėtros iki 2015 metų strateginio plano duomenimis, 2008 m. vienam kvadratiniam kilometrui Alytaus mieste teko 8,818 kg į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų. Pagal šį rodiklį Alytaus miestas 36,1 karto viršijo Alytaus apskrities ir 8 kartus šalies vidurkį. Lyginant Alytaus miestą su kitais didžiaisiais šalies miestais matyti, kad pagal vienam kvadratiniam kilometrui tenkančių teršalų kiekį (kg) Alytuje šis rodiklis yra mažesnis nei Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje, tačiau didesnis nei Vilniuje ir Šiauliuose *1+. 2012-06-14 raštu Nr. (5)-V2-1038 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas nurodė, kad rengiant specialųjį planą reikia naudotis 2011 m. Alytaus miesto modeliavimo duomenimis (lentelė 2.21). 2.21 lentelė. Foninė vidutinė metinė oro tarša Alytaus mieste 2011 m. Teršalas KD 10 SO 2 NO 2 CO Vidutinė metinė koncentracija, µg/m 3 33,4 2,5 26,4 450 Ribinės vertės nustatytos žmonių sveikatos apsaugai, µg/m 3 40 40 40 -

2014 m. 37 (165) 2.9 pav. Vidutinė metinė anglies monoksido CO koncentracija aplinkos ore Alytuje (2011 m.) [4] Didžiausia vidutinė metinė CO koncentracija 2011 metais Alytaus mieste siekė 0,45 mg/m 3. Lyginant su Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių bei Klaipėdos 2011 m. esamos aplinkos oro kokybės modeliavimo rezultatais, tik Kauno mieste CO koncentracija yra mažesnė nei Alytuje - 0,443 mg/m 3. Didžiausia vidutinė CO koncentracija 2011 metais buvo nustatyta Vilniuje - 1,43 karto didesnė nei Alytaus mieste. Vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija 2011 metais Alytaus mieste siekė 33,4 µg/m 3, sudarydama 83,5% leistinos 40 µg/m 3 ribinės vertės, nustatytos žmonių sveikatos apsaugai. Lyginant su Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių bei Klaipėdos 2011 metų esamos aplinkos oro kokybės modeliavimo rezultatais, tik Panevėžyje ir Klaipėdoje kietųjų dalelių koncentracija buvo ~0,93 kartų mažesnė nei Alytuje. Didžiausia vidutinė kietųjų dalelių koncentracija 2011 m buvo Vilniuje - 1,43 karto didesnė nei Alytaus mieste.

2014 m. 38 (165) 2.10 pav. Vidutinė metinė kietųjų dalelių (k.d.) koncentracija aplinkos ore Alytuje (2011 m.) *4] 2.11 pav. Vidutinė metinė azoto dioksido (NO 2 ) koncentracija aplinkos ore Alytuje (2011 m.) [4] Vidutinė metinė azoto dioksido koncentracija 2011 metais Alytaus mieste siekė 26,4 µg/m 3, sudarydama 66% leistinos 40 µg/m 3 ribinės vertės, nustatytos žmonių sveikatos apsaugai. Alytuje nustatytas mažiausias NO 2 kiekis, lyginant su Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių bei Klaipėdos 2011 metų esamos aplinkos oro kokybės modeliavimo rezultatais. Didžiausia vidutinė azoto dioksido koncentracija 2011 m. nustatyta Vilniuje - 2 kartais didesnė nei Alytaus mieste.

2014 m. 39 (165) 2.12 pav. Vidutinė metinė sieros dioksido (SO 2 ) koncentracija aplinkos ore Alytuje (2011 m.) [4] Vidutinė metinė sieros dioksido koncentracija 2011 metais Alytaus mieste siekė 2,5 µg/m 3, sudarydama tik 6,25% leistinos 40 µg/m 3 ribinės vertės, nustatytos žmonių sveikatos apsaugai. Lyginant su Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių bei Klaipėdos 2011 metų esamos aplinkos oro kokybės modeliavimo rezultatais, Alytaus miesto koncentracija buvo ~1,2 karto didesnė nei Panevėžyje, Kaune ir Šiauliuose. Didžiausia vidutinė sieros dioksido koncentracija 2011 metais buvo nustatyta Vilniuje - 2 kartais didesnė nei Alytaus mieste.

2014 m. 40 (165) 3 Techninės ir finansinės ekonominės prielaidos, naudojamos koncepcijų analizėje Šiame skyriuje apibendrintai pateikiama analizės (skaičiavimo) koncepcija, bendrosios, techninės ir finansinės-ekonominės prielaidos, naudojamos skaičiavimuose ir nepaminėtos ankstesniuose šio darbo skyriuose. 3.1.1 Pagrindiniai analizės principai ir koncepcija Reguliavimo objektas. Alytaus miesto savivaldybės teritorija ar jos dalys su inžinerinės infrastruktūros sistema skirta aprūpinti vartotojus šiluma jų pastatų šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Nagrinėjami aprūpinimo šiluma būdai. Šilumos tiekimas iš centralizuoto šilumos energijos tiekimo sistemos, šilumos tiekimas iš gamtinėmis dujomis kūrenamų katilinių įrengtų prie kiekvieno pastato, taip pat, kur taikoma, panaudojant alternatyvų apsirūpinimo šiluma būdą panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Teritorijos suskirstymas į zonas. Alytaus miesto savivaldybės administracinėse ribose esanti teritorija yra suskirstoma į atskiras zonas, kurioms kiekvienai atskirai nustatomas vartotojų aprūpinimo šiluma būdas. Toliau atskira zona yra vertinama, kaip vienetas, t. y. ieškoma vieno optimalaus aprūpinimo šiluma būdo visiems joje esantiems vartotojams. Aplinkosauginiai aspektai. Zonose, kur individualiu organinio kuro deginimu pagrįstas šildymas įtakotų lokalių taršos fonų leidžiamų normų viršijimą, turėtų būti išlaikomas centralizuotas šilumos tiekimas. Objektyvumas. Vartotojų aprūpinimo šiluma būdas turi atspindėti mažiausias galimas vartotojų ilgo laikotarpio sąnaudas. Skirtingų aprūpinimo šiluma būdų palyginimas. Skirtingi aprūpinimo šiluma būdai lygintini pagal sąnaudas tik tada, kai paslaugų vartotojui kokybė lyginamuose variantuose yra vienoda ir variantai skiriasi tik sąnaudų apimtimi. Galimų išimčių ir naujų vartotojų aprūpinimo šiluma planavimo principas. Sprendimai yra atliekami remiantis skaičiavimų, kuriems naudojami sustambinti duomenys, rezultatais. Naudojami sustambinti rodikliai gali būti neobjektyvūs atskirų, išsiskiriančių vartotojų atveju. Todėl bendri sprendimai atskiroms zonoms negali uždrausti atskiriem vartotojams šiose zonose būti aprūpintais šiluma alternatyviu būdu, ypač panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas, jei dėl pagrįstų priežasčių toks aprūpinimo šiluma būdas yra naudingesnis finansiniu, ekonominiu, technologiniu ir aplinkosauginiu požiūriu, ir tai galima įrodyti naudojantis tais pačiais specialiojo plano principais.

2014 m. 41 (165) Taip pat, planuojant naujų vartotojų aprūpinimą šiluma būdą, rekomenduojama remtis vertinimo metu gaunama informacija, taip pat aktualia padėtimi šilumos, kuro ir elektros rinkose. Galimybė realizuoti specialųjį planą. Vertinant atsižvelgiama į technines galimybes pakeisti zonos aprūpinimo šiluma principą, pavyzdžiui, zonos vartotojai turi būti aprūpinti šiluma nuo vienos šilumos tinklų trasos atšakos (turi būti galimybė vartotojus atjungti nuo šilumos tinklų, panaikinant visą ŠT atšaką). Vienalytiškumas. Zonoje turi vyrauti (sudaryti daugumą) vienas vartotojų tipas, pavyzdžiui, daugiabučiai pastatai, individualūs gyvenami namai, pramonės įmonės, komercinė (daugiaaukštė), komercinė (mažaaukštė) statyba ar kt. Zonų tipai. Specialiojo plano rezultate pateikiami šie zonų tipai: 1. Centralizuoto šilumos tiekimo zonos, kuriose ilgo laikotarpio sąnaudos, aprūpinant esamus miesto šilumos vartotojus decentralizacijos atveju yra didesnės, lyginant su dabartine situacija. Prie šių zonų priskiriamos ir zonos, kur šilumos tiekimo decentralizavimas yra apribotas aplinkosauginiais reikalavimais arba nėra alternatyvių aprūpinimo šiluma būdų. 2. Decentralizuoto šilumos tiekimo zonos, kuriose ilgo laikotarpio sąnaudos, aprūpinant esamus miesto šilumos vartotojus iš miesto centralizuoto šilumos tiekimo tinklo yra didesnės, lyginant su sąnaudomis vartotojams atsijungus nuo šilumos tiekimo tinklo ir naudojant alternatyvų apsirūpinimo šiluma būdą. 3. Mišraus šilumos tiekimo zonos, kuriose šilumos vartotojas pasirenka jam ekonomiškai palankiausią šildymo būdą. Specialaus plano galiojimo trukmė. Planas peržiūrimas ir prireikus atnaujinamas atsižvelgiant į šilumos gamybos, perdavimo technologijų raidą, šilumos vartojimo bei aplinkos užterštumo pokyčius ir kitus šilumos ūkiui bei aplinkosaugai svarbius veiksnius, bet ne rečiau kaip kas 5 metai (pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą 2003 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-1565 Vilnius). Suinteresuota pusė gali oponuoti bendram šilumos tiekimo būdui, nustatytai zonai, kurioje yra vartotojas ir prašyti atlikti detalesnį (būtent šiam vartotojui) optimalaus aprūpinimo šiluma skirtingais būdais įvertinimą, naudojantis tais pačiais principais, bet tikslesniais duomenimis, esant vienai iš toliau pateiktų priežasčių: 1. Nustatytas aprūpinimo šiluma būdas neleidžia pasiekti vienodos paslaugų kokybės; 2. Vartotojas numato naudoti kitokią aprūpinimo šiluma technologiją, nei specialiajame plane lyginami aprūpinimo šiluma būdai; 3. Vartotojo nutolimas nuo pagrindinių šilumos tinklų yra didesnis, lyginant su zonoje vyraujančiu vidurkiu;

2014 m. 42 (165) 4. Santykinės išlaidos (investicijos, remontas ir kt.), aprūpinant konkretų vartotoją numatytu aprūpinimo šiluma būdu yra didesnės nei skaičiavimuose naudoti sustambinti rodikliai; 5. Yra techninių, gamtosauginių, paveldo išsaugojimo problemų, aprūpinant konkretų vartotoją zonai numatytu aprūpinimo šiluma būdu. 3.1.2 Darbo jėgos, statybos, remonto darbų kainos kitimo prognozė Šiuo metu Lietuvos bankas *9] skelbia makroekonomines prognozes iki 2013 m., iš kurių keletas pateikiama 3.1 lentelėje. 3.1 lentelė. Lietuvos makroekonominių rodiklių prognozė (2012.05) Makroekonominiai rodikliai 2011 m. 2012 m. 2013 m. BVP (neįtraukti atsargų pasikeitimai) 5,9 3,0 3,5 (procentai; pokytis per metus) Nedarbo lygis, (vidutinis metinis; procentai, palyginti su darbo jėga) 15,4 13,7 12,2 Iš Lietuvos banko skelbiamų prognozių, lyginant jas su 2012.02 prognozėmis, galime daryti išvadą, kad šalies ūkio aktyvumas didėja sparčiau nei buvo manyta metų pradžioje. Priimant tolimesnes ekonominių rodiklių kitimo tendencijas daroma prielaida, kad jau 2012-2013 metais šalies ekonominė padėtis iš lėto gerės. Šioje ataskaitoje priimama, kad 20 metų laikotarpyje darbo jėgos, statybos, remonto darbų vidutinis metinis brangimas sudarys 2 proc. 3.1.3 Kietojo biokuro ir gamtinių dujų kaina Tiksliai prognozuoti būsimas kuro kainas yra sudėtinga, o prognozės dažnu atveju ženkliai prasilenkia su faktinėmis kainomis. Per pastaruosius 4 5-erius metus vyko nemažai pokyčių naftos rinkoje, kurie turėjo įtakos ir kitos rūšies kuro kainoms. Kaip matome 3.1 pav., nuo 2005 metų vidutinė metinė gamtinių dujų kaina pakilo ~3,3 karto arba ~54 proc. kasmet, o 2012 m. rugsėjo mėn. siekė ~1705,78 Lt/t n.e. (1371,97 Lt/1000nm 3 nevertinant skirstymo paslaugų kaštų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM)) [10]. Spartus gamtinių dujų kainos didėjimas lėmė spartesnę kieto biokuro (medienos kuro) kainos augimo tendenciją. Medienos kuro kaina nuo 2005 m. išaugo ~2 kartus, t. y. kasmetinis kuro kainos brangimas siekė ~34 proc. 2012 m. rugsėjo mėn. kietojo biokuro žaliavos (be transportavimo mokesčių) kaina buvo 654,89 Lt/t n.e.. Įvertinant ilgalaikes kuro kainos kitimo tendencijas ir tai, kad pastaruoju metu kai kurios privačios verslo įmonės ir šilumos tiekimo įmonės vykdo investicijas į kietąjį biokurą naudojančius šilumos energijos gamybos įrenginius, šiame darbe laikoma,

2014 m. 43 (165) kad gamtinių dujų kainos kasmet didės 2 proc., o kietojo biokuro, atsižvelgiant į augančią paklausą ir prognozuojant paklausos didėjimą 2012-2014 m., kainos augimas priimamas toks 2013 m. 10 proc., 2014 m. 7 proc., 2015 m. 5 proc., 2016 ir vėliau 2 proc. Tolesniame vertinime naudojamos kuro kainos pateikiamos 3.2 lentelėje. Šiame darbe priimama, kad kitų kuro rūšių kainos augs vidutiniškai 2 proc. per metus. 3.1 pav. Kuro kainų kitimas 2000-2012.09 Kuro kainos turi ženklią įtaką galutinei centralizuotai tiekiamos šilumos kainai, o jų kilimas pastaruoju metu lėmė ženklius šilumos energijos kainos šuolius. 3.2 lentelėje pateikiama šiame darbe naudojama kuro kainų prognozė. Siekiant įvertinti sezoniškumo įtaką kuro kainoms, prognozėse kaip atskaitos taškas naudojamos vidutinės pastarųjų metų (2011.10 2012.09 imtinai) kuro kainos. 3.2 lentelė. Kuro kainų prognozė 2013-2032 m. laikotarpiui Metai Vidutinė gamtinių dujų kaina 4 Vidutinė kietojo biokuro kaina rinkoje 4 Prognozuojama LITESKO šilumos kaina ct/kwh su PVM (9 proc.) Lt/MWh be Lt/t n.e. be Lt/MWh be Lt/t n.e. be PVM PVM PVM PVM 2013 152,20 5 1.770,09 75,96 883,41 30,23 2014 155,24 1.805,44 81,28 945,29 30,81 4 Kuro kaina pateikiama be transportavimo mokesčių. 5 ~1415,46 Lt/1000nm 3.

Metai Vidutinė gamtinių dujų kaina 4 Vidutinė kietojo biokuro kaina rinkoje 4 2014 m. 44 (165) Prognozuojama LITESKO šilumos kaina ct/kwh su PVM (9 proc.) Lt/MWh be Lt/t n.e. be Lt/MWh be Lt/t n.e. be PVM PVM PVM PVM 2015 158,34 1.841,49 85,34 992,50 31,34 2016 161,51 1.878,36 87,05 1.012,39 31,70 2017 164,74 1.915,93 88,79 1.032,63 32,08 2018 168,03 1.954,19 90,57 1.053,33 32,47 2019 171,39 1.993,27 92,38 1.074,38 32,86 2020 174,82 2.033,16 94,23 1.095,89 33,27 2021 178,32 2.073,86 96,11 1.117,76 33,68 2022 181,89 2.115,38 98,03 1.140,09 34,10 2023 185,53 2.157,71 99,99 1.162,88 34,52 2024 189,24 2.200,86 101,99 1.186,14 34,96 2025 193,02 2.244,82 104,03 1.209,87 35,40 2026 196,88 2.289,71 106,11 1.234,06 35,85 2027 200,82 2.335,54 108,23 1.258,71 36,32 2028 204,84 2.382,29 110,39 1.283,84 36,79 2029 208,94 2.429,97 112,60 1.309,54 37,27 2030 213,12 2.478,59 114,85 1.335,71 37,76 2031 217,38 2.528,13 117,15 1.362,45 38,26 2032 221,73 2.578,72 119,49 1.389,67 38,77 Analizuojant duomenis matome, kad yra akivaizdus dujų ir biokuro kainų kaitos nesutapimas laiko atžvilgiu ir kintant gamtinių dujų kainoms biokuro kainos gamtinių dujų kainų atžvilgiu vėluoja, t. y. kitimo tempai lėtesni. Todėl šilumos gamybos kaina biokurą deginančiose katilinėse buvo mažesnė ir stabilesnė lyginant su dujas deginančiomis katilinėmis. Gamtines dujas tiek LITESKO, tiek buitiniai ir kiti gamtinių dujų vartotojai Alytaus mieste perka iš AB Lietuvos dujos. 3.3 lentelėje pateikiami gamtinių dujų transportavimo mokesčiai, taikomi stambesniems nebuitiniams vartotojams nuo 2012.01.01 [11]. 3.3 lentelė. Gamtinių dujų transportavimo mokesčių dedamosios Gamtinių dujų metinis suvartojimas Iki 1 mln. nm 3 1 5 mln. nm 3 5 15 mln. nm 3 15 mln. nm 3 Skirstymo dedamoji, Lt/1000nm 3 be PVM 223,03 189,68 131,20 55,03 Pastovioji dalis už pajėgumus, 6677,01 6 6 Taikoma I-ai naudotojų grupei (kai naudojama iki 1 mlrd. m 3 gamtinių dujų per metus).

2014 m. 45 (165) Lt/parą/metus be PVM Kintamoji dalis už perduodamą kiekį, 14,98 6 Lt/1000nm 3 be PVM Buitiniams vartotojams nuo 2012.07.01 taikoma gamtinių dujų kainodara pateikiama 3.4 lentelėje. 3.4 lentelė. Gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams Vartotojų Suvartojamas gamtinių dujų kiekis pogrupis (Q) per kalendorinius metus Pastovioji tarifo dalis, Lt/mėn. su PVM Kintamoji tarifo dalis, Lt/m³ su PVM 1 iki 500 m³ (Q 500 m³) 1,95 2,79 2 nuo 500 m³ iki 20 000 m³ (500 m³ < Q 20 tūkst. m³) 13,81 2,17 3 daugiau kaip 20 000 m³ (Q > 20 tūkst. m³) 13,81 2,16 Galutinė gamtinių dujų kaina pas vartotoją šiame darbe nustatoma įvertinant skirstymo ir perdavimo dedamąsias, apskaičiuotas atsižvelgiant į vartotojo faktiškai sunaudojamą gamtinių dujų mąstą. 3.2 lentelėje pateiktos biokuro kainos taip pat yra be transportavimo mokesčių. Šiame darbe, siekiant objektyviai įvertinti ateityje mokėtiną kainą už kietąjį biokurą, reikia biokuro pirkimo kainoje įvertinti ir transportavimo mokesčius. Darbo rengimo metu buvo atlikta biokuro tiekėjų apklausa, kurios metu nustatyti tokie apibendrinti biokuro transportavimo įkainiai: 3.5 lentelė. Kietojo biokuro transportavimo kaina 7 Minimalus mokestis už pervežimą 350 Lt už reisą Transportavimo įkainis 3,2 Lt/km (atstumas skaičiuojamas į abi puses) Transportavimo priemonės pakrovimo įkainis 150 Lt/vnt. Transportavimo priemonės iškrovimo įkainis 0 Lt/vnt. Transportavimo priemonės talpa 24 t Priimamas vidutinis transportavimo spindulys 100 km Apskaičiuota transportavimo kaina 32,92 Lt/t Apskaičiuota biokuro transportavimo kaina pagal energetinę vertę 16,54 Lt/MWh 8 Toliau šiame darbe, apskaičiuojant galutinę biokuro kainą pas vartotoją (nepriklausomai nuo vartojimo mąsto) priimami įkainiai ir prielaidos pateiktos 3.5 lentelėje. Vidutinis metinis transportavimo kaštų brangimas priimamas 2 proc. kasmet tiek gamtinių dujų, tiek biokuro atveju. 7 Kainos pateikiamos be PVM. 8 Priimamas biokuro žemutinis šilumingumas yra 1,99 MWh/t [12].

2014 m. 46 (165) 3.1.4 Elektros energijos kaina Nuo 2007 metų Europos Sąjungos bendroji energetikos politika skatina konkurenciją elektros ir dujų rinkose, t. y. galimybę vartotojui pačiam pasirinkti elektros energijos, taip pat ir dujų tiekėją. Lietuvoje 2009 metų pabaigoje uždarius Ignalinos atominę elektrinę prasidėjo reali konkurencija tarp gamintojų ir tiekėjų, nes iki šiol 80-90 proc. sąlyginai pigios elektros energijos pagamindavo Ignalinos AE. 2010 metų elektros energetikos sektorius pradėjo realiai veikti konkurencijos ir rinkos santykių pagrindu. Didmeninėje elektros rinkoje yra prekiaujama pagal dvišales sutartis ir elektros biržoje. Dvišalės sutartys yra sudaromos tarp gamintojų arba importuotojų ir tiekėjų, siekiant užsitikrinti sutarto elektros energijos kiekio tiekimą už nustatytą kainą sutartu, dažniausiai ilgesniu nei vienas mėnuo, laikotarpiu. Likęs elektros energijos kiekis yra perkamas arba parduodamas elektros biržoje, kuri nuo 2010 metų veikia pagal Skandinavijos elektros biržos NordPool modelį ir kurią valdo naujai įkurta įmonė UAB BALTPOOL. Žemiau pateiktame 2.2 pav. pateikiama vidutinės elektros energijos kainos 2012 m. struktūra pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenis [13]. Elektros energijos įsigijimo kaina 2012 m., įskaitant balansavimo energijos sąnaudas, nustatyta visuomeniniams vartotojams sudarė 15,94 ct/kwh. Elektros energijos perdavimo kainą sudaro perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudos dėl elektros energijos persiuntimo aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinklais. Sisteminės (kokybiško elektros energijos tiekimo) paslaugos paslaugos, kurios užtikrina energetikos sistemos darbo stabilumą ir patikimumą, sisteminių avarijų prevenciją ir likvidavimą, reikiamą galios rezervą bei pralaidumą perdavimo tinklais laikantis nustatytų elektros energijos tiekimo kokybės ir patikimumo ribų. Elektros energijos skirstymo kainą sudaro skirstomųjų tinklų įmonių, paskirstant elektros energiją vidutinės ir žemos įtampos tinklais, patiriami kaštai. Elektros energijos skirstymo kaina priklauso nuo įtampos, iš kurios vartotojai gauna (vartoja) elektros energiją. VIAP (viešuosius interesus atitinkančios paslaugos) kaina (2012 m. 7,04 ct/kwh, 2013 m. 10,49 ct/kwh) susideda iš kelių dedamųjų. Dalis šios kainos yra skirta AB Lietuvos elektrinei, kurioje elektros energijos gamyba būtina elektros energijos tiekimo saugumui ir energetikos sistemos rezervams užtikrinti, dalis remti termofikacines elektrines, elektrą gaminančias termofikaciniu režimu kombinuoto elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse bei atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines (vėjo jėgaines, hidro, biokurą naudojančias ir saulės elektrines). Strateginiams objektams taip pat skiriama VIAP dalis tai Nacionalinėje energetikos strategijoje numatomiems šaliai svarbiems objektams finansuoti skirtos lėšos.

2014 m. 47 (165) 3.2 pav. Vidutinės elektros energijos kainos 2012-2013 m. struktūra Elektros energijos visuomeninio tiekimo kaina visuomeninių tiekėjų teikiamų elektros energijos pardavimo, sąskaitų išrašymo, vartotojų aptarnavimo paslaugų sąnaudos. Reali vartotojo mokama kaina už elektros energiją priklauso nuo to, kokia elektros pirkimo kaina yra nustatyta sutartyje su visuomeniniu tiekėju ir nuo to, koks planas yra numatytas sutartyje su skirstomųjų tinklų operatoriumi AB LESTO bei kitų veiksnių. 3.6 lentelėje pateikiamos AB LESTO elektros energijos kainos vartotojams, kurie elektros energiją perka iš žemos įtampos tinklų, taikomos nuo 2013 m. pradžios. 3.6 lentelė. AB LESTO elektros energijos kaina [14] Žemoji įtampa, su PVM 2013 m. Viena laiko zona Standartinis 51,9 Elektrinės viryklės 50,5 12 000 kwh 48,5 Dvi laiko zonos Standartinis, dieninė/naktinė dedamoji 56,1/42,2 El. viryklės, dien./nakt. 54,5/41,3 12 000 kwh, dien./nakt. 52,3/40,1 Planas Namai Pastovioji dedamoji 10 Lt Viena laiko zona 47,2 Dvi laiko zonos, dien./nakt. 50,7/39,1 Planas Namai plius Pastovioji dedamoji 20 Lt Viena laiko zona 45,5 Dvi laiko zonos, diena/naktis 48,8/38

2014 m. 48 (165) Šiame darbe priimama, kad elektros energijos buitiniai vartotojai atsiskaito su AB LESTO pagal vienos laiko zonos standartinį tarifą. Vartotojai, elektros energiją naudojantys šildymo reikmėms elektros prietaisuose, šilumos siurbliuose ar kt. atsiskaito pagal standartinį dviejų zonų tarifą priimant, kad elektros energijos sąnaudos naktiniu tarifu sudarys 60 proc. Vidutinis metinis elektros energijos kainos brangimas priimamas lygiu 2 proc. skaičiuojant nuo prognozuojamos elektros energijos kainos 2013 m. 3.1.5 Centralizuoto šilumos energijos tiekimo tinklų rekonstrukcijos techninės ir finansinės prielaidos Atsižvelgiant į pastarųjų metų stebėjimus siekiant nustatyti neefektyvias, didelius šilumos tiekimo nuostolius turinčias šilumos perdavimo atkarpas, taip pat atsižvelgiant į avaringiausių ruožų nustatymo rezultatus LITESKO planuoja ir vykdo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos trasų rekonstrukciją. Esama situacija CŠT tiekimo sistemoje pateikta priede Nr. 2. Šiame darbe vertinant centralizuoto šilumos tiekimo tinklo rekonstrukcijos darbų apimtis yra naudojami šie rekonstrukcijos darbų įkainiai: 3.7 lentelė. Šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos darbų įkainiai [15] Eil. Nr. Šilumos tiekiamųjų kvartalinių tinklų rekonstrukcijos kaina, Lt/km be PVM Šilumos tiekiamųjų magistralinių tinklų rekonstrukcijos kaina, Lt/km be PVM 1 iki 2xDN40 419.338-2 2xDN50 473.290-3 2xDN65 487.361-4 2xDN80 564.801-5 2xDN100 698.305 648.933 6 2xDN125 762.498 736.466 7 2xDN150 923.124 851.885 8 2xDN200-1.200.699 9 2xDN250-1.709.438 10 2xDN300-2.169.211 Kitos su šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcija tiesiogiai susijusios išlaidos inžinerinėms paslaugoms, pavyzdžiui, statinio projekto parengimui, statinio projekto ekspertizei, statinio statybos techninei priežiūrai ir kt., yra nustatomi naudojantis Bendraisiais ekonominiais normatyvais statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymui (pagal 2010 m. spalio mėn. skaičiuojamąsias statinių statybos kainas) patvirtintais/įregistruotais Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2010-10-29 įsakymu Nr. B-015.

2014 m. 49 (165) 3.1.6 Šilumos punktų rekonstrukcijos ir katilinės galios parinkimo techninės ir finansinės prielaidos Katilinės arba įvado dydis parenkamas atsižvelgiant į maksimalius poreikius šildymui, karšto buitinio vandens ruošimui, vėdinimui ir technologijai. Sąlygiškai nedideliuose pastatuose (iki 140 kw bendro šilumos poreikio) esant ryškiam poreikio karštam vandeniui ruošti vyravimui (kai šilumos poreikis karštam vandeniui viršija 55 % maksimalaus šilumos poreikio) įrengiamas karšto vandens akumuliacinė talpa. Tokiu atveju katilinės/šilumos mazgo galia apskaičiuojama pagal tokią formulę:. Karšto vandens akumuliacinės talpos tūris skaičiuojamas pagal empirinę formulę: kur. Q KV norminis šilumos poreikis karštam vandeniui *kw+, Q Š norminis šilumos poreikis šildymui *kw+, Q V norminis šilumos poreikis vėdinimui *kw+, Q T norminis šilumos poreikis technologijai *kw+. Vartotojams, kur karšto vandens poreikis nevyrauja arba stambesniems vartotojams katilinės/šilumos mazgo galia apskaičiuojama pagal tokią formulę: Q' ' katilin. Q KV Q Š Q V Q T. Katilinės/įvado galia šildymui yra apskaičiuojama įvertinant projektinę galią šildymui ir faktinę vidutinę galią šildymui pagal paskutinių metų suvartojimus perskaičiuotus norminiams metams. Darant prielaidą, kad tikėtinas poreikis šildymui nebus mažesnis kaip 80 W/m 2 ir ne didesnis kaip 250 W/m 2, tolesniam vertinimui pasirenkama projektinė galia, jei ši yra mažesnė už perskaičiuotą, arba tikėtina galia (įvertinta pagal faktinius energijos suvartojimus šildymui), jei ši yra mažesnė už projektinę. Nustatant investicijos dydį į alternatyvius šilumos gamybos įrenginius priimama, kad pagal aukščiau pateiktą metodiką apskaičiuota įrenginių galia šildymui negali būti daugiau kaip 2 kartus didesnė už skaičiuotiną faktinę vidutinę galią šildymui pagal paskutinių metų suvartojimus, perskaičiuotus norminiams metams. 3.8 lentelėje pateikiamos šilumos punktų rekonstrukcijos kainos. 3.8 lentelė. Šilumos punktų rekonstrukcijos įkainiai *15] Įrengiamo modulinio Elevatorinio mazgo įrenginio galia keitimas, Lt be PVM Elevatorinio mazgo su boileriu keitimas, Lt be PVM 1 60 kw 9.595 2 185 kw 14.019 14.336

Įrengiamo modulinio įrenginio galia 2014 m. 50 (165) Elevatorinio mazgo keitimas, Lt be PVM Elevatorinio mazgo su boileriu keitimas, Lt be PVM 3 320 kw 19.930 20.290 4 480 kw 24.592 5 745 kw 28.270 Šiame darbe, siekiant nustatyti kainų lygį tarpinės galios mazgams, remiantis 3.8 lentelėje pateiktais duomenimis, toliau šilumos punkto rekonstrukcijos kaina yra apskaičiuojama pagal tokią apibendrinančią formulę: kur P rekonstrukcijos kaina [Lt], Q katilinės/šilumos mazgo galia *kw+.. Apšiltintos akumuliacinės talpos kaina šiame darbe, remiantis vidutinėmis rinkos kainomis, priimama 3.500 Lt/m 3 [17, 18], o tūrinio elektrinio 100 l vandens šildytuvo 2000 Lt/vnt. su įrengimo sąnaudomis. 3.1.7 Individualių gamtines dujas naudojančių šilumos gamybos įrenginių statybos techninės ir finansinės prielaidos 3.9 lentelėje pateikiamos gamtines dujas naudojančių vandens šildymo katilinių statybos kainos pagal katilinės dydį *16]. 3.9 lentelė. Individualių, gamtines dujas naudojančių katilinių statybos įkainiai *16] Katilinių našumas Galia [P], kw Iki 120 kw (katilai, kurie atitinka buitinių dujinių prietaisų reikalavimus, yra vienas katilas) Iki 250 kw (yra du katilai) Iki 500 kw (yra du arba trys katilai) Iki 1000 kw (yra du arba trys katilai, reikalingas atskiras pastatas) Iki 2500 kw (yra du arba trys katilai, reikalingas atskiras pastatas) Nuo Iki 0 20 21 120 Vidutinis metinis n.v.k. Techninio eksploatavimo laikotarpis, metai 0,80 10 121 250 0,84 12 251 500 0,87 15 501 1000 0,91 15 1001 2500 0,91 20 Kaina, Lt 0+315 P 0+305 P 32.000+300 P 60.000+295 P 72.000+290 P 350.000+180 P

2014 m. 51 (165) Daugiau kaip 2500 kw (yra trys katilai, kurių vienas rezervinis, reikalingas atskiras pastatas) 2501 20 550.000+100 P Gamtines dujas naudojančių katilinių eksploatavimo ir remonto sąnaudos šiame darbe priimamos 3,5 proc. nuo pradinės investicijos per metus [19]. Taip pat priimama, kad naudingas techninis įrengimų eksploatavimo laikotarpis yra 10-20 metų, priklausomai nuo katilo galios [16], ir pasibaigus šiam laikotarpiui reikalingos investicijos į naujus įrenginius. Šie kaštai šiame darbe vertinami kaip nusidėvėjimo sąnaudos, kaupiamos tiesine priklausomybe naudingo eksploatavimo laikotarpiu naujų įrenginių statybai. 3.1.8 Individualių biokurą naudojančių šilumos gamybos įrenginių statybos techninės ir finansinės prielaidos Šiame darbe yra nagrinėjami du vartotojų aprūpinimo šiluma iš biokurą naudojančių individualių katilinių variantai: 1. Katilo galia parenkama pagal bendrą galią šildymui ir karšto buitinio vandens ruošimui (žr. 3.1.6 poskyrį); 2. Katilo galia parenkama pagal galią šildymui (žr. 3.1.6 poskyrį), o karšto buitinio vandens ruošimui yra montuojamas tūrinis elektrinis vandens šildytuvas. Šiame darbe priimama, kad vidutinės biokurą naudojančių katilinių įrengimo sąnaudos yra 1000 Lt/kW su PVM. Biokurą naudojančių katilinių eksploatavimo ir remonto sąnaudos šiame darbe priimamos 3 proc. nuo pradinės investicijos per metus. Taip pat priimama, kad naudingas techninis įrengimų eksploatavimo laikotarpis yra 10 metų ir pasibaigus šiam laikotarpiui reikalingos investicijos į naujus įrenginius. Šie kaštai šiame darbe vertinami kaip amortizacinės sąnaudos, kaupiamos tiesine priklausomybe naudingo eksploatavimo laikotarpiu naujų įrenginių statybai, priimant, kad pasibaigus 10 metų laikotarpiui investicijos įrenginių/katilinės atnaujinimui sudarys 60 proc. pradinės investicijos sumos. 3.1.9 Atsinaujinančius energijos išteklius (saulės, aeroterminė, geoterminė energija) naudojančių šilumos gamybos įrenginių techninės ir finansinės prielaidos Šilumos siurblys Decentralizuotam pastatų šildymui dažniausiai naudojamas žemos temperatūros geoterminės energijos potencialas - paviršinio grunto (1-3 metrų gylyje) ir gręžinių (iki

2014 m. 52 (165) ~120-150 metrų gylio) šiluma, o temperatūra iki reikiamos šildymo sistemos temperatūros pakeliama šilumos siurblių technologijos pagalba. Nuo to, kokią reikalaujamą šilumos kiekio dalį padengs šilumos siurblys, priklauso investicijų į sistemą dydis. Lietuvos klimatinėmis sąlygomis racionalu planuoti, kad šilumos siurblys padengs ~90 proc. šilumos poreikio šildymo reikmėms, o likusi dalis šilumos bus gaminama naudojant elektros energiją. Šilumos siurblys šildymui reikalingą energiją ima iš žemės, todėl ypač svarbu teisingai įrengti kolektorių. Šiluma geoterminiam šildymui gali būti imama iš žemės, vandens arba oro. Paprastai šiluma iš grunto (žemės) paimama: 1. Montuojant horizontalius kolektorius (~1,2 - ~1,5 m gylyje). 2. Montuojant vertikalius kolektorius (~1,2 - ~3 m gylyje). 3. Gręžiant gręžinį/-ius (~70 - ~150 m gylyje). Kiekvienas šilumos paėmimo iš aplinkos būdas turi savų privalumų ir trūkumų, susijusių tiek su techninėmis, tiek su finansinėmis pasekmėmis. Paprastai horizontalus kolektorius naudojamas ten, kur yra pakankamas žemės (sklypo) plotas, tuo tarpu vertikalūs kolektoriai naudojami ten, kur esama nepakankamo sklypo ploto horizontalaus kolektoriaus įrengimui. Esant aplinkybėms, kuomet sklypo ploto neužtenka net ir vertikalaus kolektoriaus panaudojimo atveju, gali būti gręžiami gręžiniai, tačiau tai paprastai yra susiję su didesnėmis investicijomis į šilumos siurblio įrengimą. 1 kw šilumos siurblio šiluminės galios horizontalaus kolektoriaus atveju priklausomai nuo grunto tipo (sausas, nebirus; drėgnas, vientisas; šlapias vientisas) reikia apie 20 70 m 2 žemės ploto, vertikalaus kolektoriaus atveju 10-25 m 2 [21+, gręžinio ~5kW/100 m. Pasirenkant vertikalių kolektorių sistemą, svarbu teisingai apskaičiuoti gręžimo vietą: tarp dviejų gręžinių turi būti ne mažesnis nei 5 m tarpas, taip pat svarbu įvertinti esamų komunikacijų apsaugos zonas (pavyzdžiui, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona, kai vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklai ir įrenginiai įrengiami iki 2,5 metro gylyje, yra žemės juosta po 2,5 metro nuo vamzdyno ašies. Vandentiekio, lietaus, fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona, kai vandentiekio, lietaus, fekalinės kanalizacijos tinklai ir įrenginiai įrengiami giliau kaip 2,5 metro, yra žemės juosta po 5 metrus nuo vamzdynų ašies. Magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis, apsaugos zona yra žemės juosta po 10 metrų nuo vamzdynų ašies. Vandens rezervuarų, skaidrintuvų, kaupiklių apsaugos zonos plotis po 30 metrų, o vandentiekio bokštų, nuotekų siurblinių ir kitų įrenginių ne mažiau kaip po

2014 m. 53 (165) 10 metrų nuo išorinių sienelių 9 ). Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų apsaugos zonose galima melioruoti, drėkinti ir sausinti žemę, kasti ir lyginti gruntą, vykdyti geologines paieškas, geodezijos bei kitus darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto (išskyrus dirvą) bandinių ėmimu tik laikantis tinklus ir įrenginius eksploatuojančios įmonės nustatytų sąlygų. Natūrali saulės energija paimama iš oro. Čia kolektorių keičia orinis šilumokaitis su ventiliatoriumi. Pašildytas oras pučiamas į šilumokaitį, kuriame cirkuliuoja neužšąlantis skystis. Ši sistema efektyviausiai veikia, kai oro temperatūra ne žemesnė kaip -20 C (praktikoje, siekiant, kad įrenginio COP nebūtų mažesnis kaip 2, sistema stabdoma ir pradedamas naudoti alternatyvios energijos šaltinis, pavyzdžiui, gamtinių dujų katilas, prie ~-10 C). Sistema instaliuojama paprastai ir greitai. Puikus sprendimas namams, kurių sklypuose žemės kasinėjimo ar gręžimo darbai yra negalimi ar tiesiog tam nėra vietos. Tai tinkamas variantas miesto senamiestyje, esant keliems daliniams sklypo savininkams, komerciniams objektams ir kt. Šilumos siurblio sistemos efektyvumas priklauso nuo daugybės faktorių, pavyzdžiui: 1. Ar sistema yra reversinė. Sistemos, skirtos daugiausia vėsinimui, turi žemą metinį šildymo naudingumo koeficientą; 2. Šilumos siurblio pastatymo vieta (lauke ar pastato viduje); 3. Kolektoriaus tipas; 4. Orinio šilumos siurblio atveju: sistema su vienu šilumos siurbliu visam pastatui ar su daug mažų, sienose įmontuojamų šilumos siurblių kiekvienai patalpai; 5. Ar sistema parinkta padengti visą reikiamą šilumos kiekį ar tik bazinį; 6. Ar sistema šildo patalpas ir kartu ruošia karštą vandenį. Naudojant žemės kolektorių sistemą dirvožemis, esantis aplink kolektorių, gali užšalti, dėl ko mažėja sistemos efektyvumas. Naudojant orinius šilumos siurblius, esant labai žemai lauko oro temperatūrai, garintuvą apipūsti reikalingi labai dideli oro tūriai, dėl to ženkliai mažėja sistemos efektyvumas. Lauko oro temperatūrai ilgą laiką būnant labai žemai (mažesniai kaip - 10 C), galimas garintuvo apšalimas ir dėl šios priežasties ženklus sistemos efektyvumo sumažėjimas. Apšalus garintuvui, sistemoje periodiškai nutraukiamas šildymo ciklas ir šilumos siurblys persijungia į reversinį režimą tam, kad atitirpintų apšalusį garintuvą. Šis procesas sunaudoja nemažai papildomos elektros energijos, nežiūrint į tai, kad sistemos automatinio valdymo mechanizmas sureguliuotas taip, kad atitirpinimo ciklas veiktų tik tada, kai tai neišvengiama. Taip pat ventiliatorių veikimui elektros energijos poreikis yra didesnis nei žemės (vandens)/vandens sistemose naudojamų cirkuliacinių siurblių. Dėl minėtų priežasčių šilumos siurblių, naudojančių aplinkos oro 9 DĖL SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS IR MIŠKO NAUDOJIMO SĄLYGŲ PATVIRTINIMO (Žin., 1992, Nr.22-652), aktuali redakcija nuo 2013 m. sausio 1 d.

2014 m. 54 (165) šilumos potencialą, vidutinis metinis energijos transformavimo koeficientas (SPF) neretai tesiekia ~2,5. Šilumos siurblio technologijos parinkimui reikia įvertinti nemažai faktorių, tokių kaip šilumos poreikis, vidutinė šilumos poreikio galia šildymui, maksimali (projektinė) poreikio galia šildymui, namo vieta kitų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų atžvilgiu, sklypo plotas, danga (asfaltuota ar ne, stovėjimo aikštelių plotas, vyrauja daugiamečiai medžiai ir pan.) ir kt., kurie gali technologiniu požiūriu ženkliai įtakoti šilumos siurblio technologijos pasirinkimą, taip pat šilumos siurblio kolektoriaus tipo pasirinkimą ir pan. Šilumos siurbliai su žemės horizontaliais ar vertikaliais kolektoriais turi būti parenkami atsižvelgiant į galimą panaudoti sklypo plotą ir su tuo susijusius įrengimo kaštus (dažnai, gyvenamųjų daugiabučių atveju arba didelio ploto negyvenamųjų pastatų atveju, ypač esančių miesto centrinėje dalyje, nėra pakankamai žemės ploto arba darbų atlikimo kaštai gali ženkliai išaugti dėl darbų atlikimo sudėtingumo, gerbūvio atstatymo darbų kainos ir pan.). Tuo tarpu šilumos siurbliai, naudojantys aplinkos oro šilumos potencialą, gali būti naudojami ten kur nėra galimybės įrengti žemės kolektorių sistemą, tačiau būtina atsižvelgti į įrenginių skleidžiamą papildomą triukšmą priklausomai nuo jų montavimo vietos (pastato viduje, pristatant prie pastato, ant stogo ar pan.). Taip pat didelę įtaką šilumos siurblio technologijos pasirinkimui turi pastatuose naudojamų šildymo prietaisų tipas įrengti radiatoriai (paprastai vyrauja senesnės statybos daugiabučiuose) ar grindinis šildymas. Didesnės galios įrenginiuose tai yra susiję su sistemoje naudojamu darbo agentu, pavyzdžiui, kaip darbo agentą naudojant NH 3 (amoniaką) šilumos tiekimo temperatūra dažniausiai neviršija 55 C (dėl žemos kondensacijos temperatūros), o naudojant CO 2 tiekiamo šilumnešio temperatūra gali siekti 90 C, tačiau CO 2 naudojančios sistemos dar nėra plačiai paplitusios ir yra brangesnės, tačiau priimtinesnės aplinkosauginiu požiūriu *19]. Daromos šios finansinės prielaidos: 3.10 lentelė. Šilumos siurblių įrengimo ir eksploatacijos finansinės prielaidos Šilumos siurblio galia Technologijos instaliavimo kaštai 10, Lt/kW Pastoviosios eksploatacinės išlaidos, Lt/kW/metus Kintamos eksploatacinės išlaidos, Lt/kW/10.000 val. 10 P 150 kw 150<P 5500 kw -4,0571*P 2 +2103,5*P +15025 1595*P 7 5,2 10 Instaliavimo kaštai nustatyti įvertinant [19] ir [21] pateiktą informaciją ir apima tik tiesiogines išlaidas, t. y. neapima galimų papildomų išlaidų, tokių kaip elektros įvado galios padidinimo išlaidos, papildomų statinių statybos išlaidos, akumuliacinių talpų įrengimo išlaidos ir pan.

2014 m. 55 (165) Priimamas šilumos siurblio pagrindinės įrangos techninis gyvavimo laikotarpis ~80.000 darbo valandų. Investicijos dydžio šilumos siurblio įrengimui nustatymui naudojami sustambinti įkainiai, nustatyti remiantis *19] ir [21+ pateikta informacija ir yra laikoma, kad šie dydžiai atitinka dabartinės rinkos kainų vidurkį. Parastai 50-60 proc. įrengimo sąnaudų sudaro pats šilumos siurblys, kurio kaina, priklausomai nuo gamintojo, gali skirtis keletą (kartasi iki 6-7) kartų, todėl finansinio vertinimo rezultatai, kiekvieną objektą vertinant individualiai, taip pat vertinant kiekvieno vartotojo/statytojo poreikius ir lūkesčius atskirai, kiekvienu atveju gali skirtis nuo šiame darbe pateikiamų rezultatų. Pramonei arba centralizuoto šilumos tiekimo šilumos gamybos katilinėse naudojamų šilumos siurblių kainos, remiantis užsienio patirtimi, dažnai siekia 1,73 2,9 mln. Lt/MW instaliuotos galios, tačiau jų techninis gyvavimo laikas siekia net 20 metų ar daugiau. 3.1.10 Šilumos energijos gamybos įrenginių, naudojančių biokurą, statybos Alytaus mieste techninės ir finansinės prielaidos Atsižvelgiant į esamą situaciją Alytaus miesto šilumos gamybos ūkyje ir į esamą bei prognozuojamą šilumos energijos poreikį Alytaus miesto CŠT sistemoje, nagrinėjami du biokurą naudojančių šilumos energijos gamybos įrenginių plėtros etapai: 1. ~1x16MW VŠK su DKE statyba (bendra šiluminė galia ~19,8 MW); 2. ~1x16MW VŠK su DKE statyba (bendra šiluminė galia ~19,8 MW). Pastaba: Esant techniniam, ekonominiam, finansiniam ir aplinkosauginiam pagrindimui, gali būti statomi kitokie panašios šiluminės galios energijos gamybos įrenginiai, pavyzdžiui, termofikacinė elektrinė, kurios šiluminė galia yra apie 20 MW, garo katilas, kuriame pagamintas garas būtų paduodamas į šiuo metu eksploatuojamą garo turbiną (veikiančią nuo gamtines dujas naudojančių katilų), ar panaudojama kita, atsinaujinančius energijos išteklius (tarp jų ir degias organines atliekas iš sąvartynų, sausą dumblą iš nuotekų valyklų) energijos gamybai naudojanti technologija. Pirmojo etapo metu pastatytas vandens šildymo katilas dirbtų kartu su esama biokogeneracine jėgaine ir kitais gamtines dujas naudojančiais įrenginiais, o energijos gamybos prioritetas būtų skiriamas biokogeneracinei jėgainei ir naujam biokurą naudojančiam vandens šildymo katilui. Antrojo etapo tikslingumas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į sprendimo investuoti metu esamą situaciją kuro rinkoje ir vartotojų poreikio mažėjimo/didėjimo tendencijas ir kt. veiksnius. Techniniai duomenys, priimti įvertinus analogus rinkoje ir kitų šilumos tiekimo įmonių patirtį įgyvendinant panašius projektus, taip pat Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodiką Nr. O3-107, pateikiami 3.11 lentelėje.

2014 m. 56 (165) 3.11 lentelė. Analizėje naudojami VŠK varianto techniniai duomenys Eil. Nr. Rodiklis Reikšmė 1. Katilo pakuros galia, MW ~19 2. Katilo galia, MW 16 3. Katilo efektyvumas, proc. 85 4. Kondensaciniame ekonomaizeryje gaunama šiluma, MW 3,8 Bendra šiluminė galia, MW 19,8 5. Bendras vidutinis metinis įrenginių efektyvumas, proc. 105 Kitos techninės prielaidos: 1. Priimama, kad VŠK gali dirbti nusikrovęs iki 40 proc. nominalios galios ; 2. Galimas katilinės metinis išdirbis, įvertinant planinius ir neplaninius remontus, priimamas lygiu ~96 proc. [19]. 3.12 lentelėje pateikta informacija apie lėšų poreikį projekto įgyvendinimui. 3.12 lentelė. Investicijos į naujus biokurą naudojančius VŠK dydis Eil. Nr. Išlaidų pavadinimas Suma, Lt 1. 16 MW VŠK su DKE statyba 23.520.000,00 2. Statinio projektavimas (su statinio projekto vykdymo priežiūra) 905.520,00 3. Statinio statybos techninė priežiūra, statinio projekto ekspertizė 352.800,00 4. IŠ VISO 24.778.320,00 5. PVM (21 proc.) 5.203.447,20 6. IŠ VISO SU PVM 29.981.767,20 Šiame darbe priimama, kad tiek I etapo tiek II etapo įgyvendinimui reikiamų lėšų suma sieks po 24,78 mln. Lt be PVM. Į šią suma kiekvienu atveju įeina visi reikalingi įrenginiai ir statiniai: katilas su pakura, kondensacinis ekonomaizeris, įrenginių aprišimas, valdymo įrenginiai, kuro sandėlis, kuro padavimo sistema ir kt., taip pat įrangos pristatymas į vietą, paleidimo ir derinimo darbai, o taip pat statinio techninio projekto parengimas, statinio projekto vykdymo priežiūra ir kitos inžinerinės paslaugos. Biokurą naudojančių katilinių eksploatavimo ir remonto sąnaudos šiame darbe priimamos 3,0 proc. nuo pradinės investicijos kasmet *20]. Į šias sąnaudas įeina administracinės ir personalo išlaidos, turto draudimo išlaidos, vandens papildymui ir kitų specialiųjų skysčių papildymo sąnaudos, atsarginės dalys, remonto darbai ir kt. Pažymėtina, kad šis dydis atspindi vidutines kasmetines išlaidas objekto eksploatacijai per gyvavimo laikotarpį, t.y. pirmaisiais metais praktikoje šios išlaidos būna mažesnės, o vėliau, padažnėjus remontams ir pan., jos išauga.

2014 m. 57 (165) 3.1.11 Aplinkosauginės prielaidos Išmetamų į aplinką teršalų kiekiai apskaičiuojami vadovaujantis leidiniu Biosferos apsauga šiluminėje energetikoje (Švenčianas P., 1994, Technologija"). Mokesčiai už taršą apskaičiuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 686/1K-308 Dėl aplinkos ir finansų ministrų 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 663/409A "Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos" pakeitimo. Remiantis Lietuvos Respublikos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priedo Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifai aktualia redakcija, nuo 2010 m. taikomi tarifai už išmetamus į aplinką teršalus pateikiami 3.12 lentelėje. 3.13 lentelė. Mokesčiai už išmetamus SO 2 ir NOxteršalus Teršalas Mokesčio tarifas, Lt/t SO 2 360 NOx 680 Šiuo metu skelbiamas taršos mokesčio indeksavimo koeficientas yra 1,179. Skaičiavimuose priimama, kad minėtas koeficientas vertinimo laikotarpiu nekis. 2003 metų spalio 13 dieną buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EC, nustatanti prekybos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių CO 2 dujų apyvartiniais taršos leidimais (ATL) sistemą. Lietuvoje yra sukurta visa reikalinga teisinė bazė prekybos sistemai veikti. Nacionalinis apyvartinių taršos leidimų paskirstymo per 2008-2012 metus planas buvo patvirtintas 2007 m spalio 19 d. ATL yra prilyginamas 1 tco2, o ATL kaina priklauso nuo kainos ATL rinkoje, kuri kaip rodo praktika yra labai nestabili ir ATL kaina gali kisti nuo kelių euro centų iki kelių dešimčių eurų už ATL, tačiau šiame darbe, vertinant decentralizacijos ekonominį poveikį priimama, kad atsijungiantys nuo CŠT tinklo vartotojai ATL mechanizme nedalyvaus (privalomai šiame mechanizme dalyvauja gamintojai, kurių galia viršija 20 MW). Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. balandžio 23 d. direktyvoje 2009/29/EB, kuri iš dalies pakeičia direktyvą 2003/87/EB, siekiama patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Šioje direktyvoje nustatyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo principai prekybos apyvartiniais taršos leidimais (ATL) sektoriuje. Nuo 2013 m. dauguma šių leidimų bus teikiami aukcione (preliminariai vertinama, kad apie 60% nuo viso kiekio), dalis ATL bus paskirstyta nemokamai. Nemokamai suteiktinų ATL kiekis kasmet mažinamas nuo 80 proc. 2013 m. iki 30 proc. 2020 metais. Direktyvos 2009/29/EB priede I numatyta, kad į ATL prekybos sistemą nuo 2013 metų neturėtų būti įtraukiami įrenginiai, kurių galia (pagal kuro suvartojimą) nesiekia 20

2014 m. 58 (165) MW, neskaičiuojant biokuro vartojimo įrengtų galių. Šiuo metu prekybos sistemoje dalyvauja įrenginiai, kurių visa įrengtoji galia viršija 20 MW (nepaisant ar naudojamas biokuras ar ne). Šiame darbe, vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodikos (VŽ, 2009-08-01, Nr. 92-3959), patvirtintos VKEKK 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96, 70.3 punktu, priimama, kad pajamos, gautos iš sutaupytų ATL pardavimo, bus pripažintos pagrįstu (normatyviniu) pelnu. Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatas, mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių šaltinių mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka privalo turėti gamtos išteklių naudojimo arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą su nustatytais teršalų išmetimo į aplinką normatyvais. Vadovaujantis LR aplinkos ministro įsakymu dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklėmis, kuriomis nustatoma, kad TIPK leidimas reikalingas (minimo tik šiam darbui taikomos veiklos sritys): 1. Energetikos pramonėje kurą deginantiems įrenginiams, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW; 2. Stacionariems ūkinės veiklos objektams, kurie išmeta į aplinkos orą 10 tonų / per metus ar daugiau teršalų. Ši nuostata netaikoma teršalams, išmetamiems: 2.1. iš kurą deginančių įrenginių, kurių šiluminis našumas mažesnis už 20 MW. Decentralizacijos atveju, vertinant šildymo sąnaudų dedamąsias, šiame darbe bus vertinama, ar vartotojui bus taikomas taršos mokestis pagal aukščiau išdėstytus normatyvus. Remiantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 4 p. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikę biokuro sunaudojimą patvirtinančius dokumentus, už išmetamus į atmosferą teršalus, susidarančius naudojant biokurą, nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių yra atleidžiami. 3.1.12 Poskyrio apibendrinimas, prielaidų katalogas 3.14 lentelėje pateikiamos pagrindinės prielaidos, kurios toliau šioje ataskaitoje naudojamos koncepcijų techniniame - finansiniame vertinime. 3.14 lentelė. Finansiniame ekonominiame vertinime naudojamos prielaidos Rodiklis Vertė Komentaras Metinis Alytaus miesto Alytaus RK CŠT sistemos šilumos poreikis, MWh 261.234 Norminiais metais, perskaičiavus pagal 2011 m. Metinis I-ojo Alytaus Alyčio katilinės CŠT sistemos 3.146 Vidutiniai paskutinių trejų

2014 m. 59 (165) šilumos poreikis, MWh metų duomenys. Analizėje nagrinėjamų priemonių vertinimo 2014 m. prielaida. laikotarpio pradžia Priemonių vertinimo laikotarpis, metais 20 prielaida. Diskonto norma 7% prielaida. Skolinimosi kaina 6% prielaida. Paskolos grąžinimo laikotarpis, metais 6 prielaida. Nagrinėjamų projektų variantų įgyvendinimui 100% prielaida. skolinimosi lėšų dalis Skolinimosi kaina modernizuojant būstą pagal 3% renovacijos modelį Paskolos grąžinimo laikotarpis modernizuojant būstą pagal renovacijos modelį, metais 6-20 Gamtinių dujų kaina, Lt/1000 nm 3 Skirstymo mokestis, Lt/ 1000nm 3 : 1443,73 11 Prognozuojama kaina 2014 m. iki 1 mln. nm 3 per metus 223,03 nuo 1 mln. nm 3 iki 5 mln. nm 3 per metus 189,68 nuo 5 mln. nm 3 iki 15 mln. nm 3 per metus 131,20 nuo 15 mln. nm 3 per metus 55,03 Pastovioji dalis už pajėgumus, Lt/parą/metus 6677,01 Kintamoji dalis už perduodamą kiekį, Lt/ 1000nm 3 14,98 Gamtinių dujų kaina buitiniam vartotojui, Lt/m 3 su PVM: iki 500 nm 3 per metus 2,79 Pastovioji dalis 1,95 Lt/mėn. nuo 500 nm 3 iki 20.000 nm 3 per metus 2,17 Pastovioji dalis 13,81 Lt/mėn. daugiau kaip 20.000 nm 3 per metus 2,16 Pastovioji dalis 13,81 Lt/mėn. Vidutinis metinis gamtinių dujų kainos brangimas 2% Kietojo biokuro kaina, Lt/MWh 81 12 Prognozuojama kaina 2014 m. vidutinė transportavimo kaina, Lt/MWh 16,54 Vidutinis metinis biokuro kainos brangimas 2% 13 Vidutinis metinis biokuro transportavimo kaštų brangimas 2% 11 2014 m., be PVM, be skirstymo kainos. 12 2014 m., be PVM, be transportavimo kaštų. 13 2% nuo 2016 metų. 2013 m. 10%, 2014 m. 7%, 2015 m. 5%.

2014 m. 60 (165) Elektros energijos kaina buitiniams vartotojams, Lt/MWh su PVM 505 Nuo 2013 m. VKEKK informacija. Šilumos energijos gamybos gamtines dujas naudojančiuose Alytaus šilumos tinklų katiluose n.v.k. Šilumos energijos gamybos naujame biokuro VŠK n.v.k. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvas vandens šildymo katilams Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai šilumos tiekimo tinklams 0,938 Atitinka 91,7 kg n.e. /MWh I grupės A pogrupio vidurkį [VKEKK]. 1,05 Įvertinant dūmų kondensacinio ekonomaizerio teikiamą efektą. 16 Pagal šiuo metu galiojančią Šilumos kainų nustatymo metodiką. 30 Pagal šiuo metu galiojančią Šilumos kainų nustatymo metodiką. Normatyvinis šilumos tiekėjo pelnas 5% Pagal šiuo metu galiojančią Šilumos kainų nustatymo metodiką. Normatyvinis šilumos tiekėjo pelnas investicijų į biokurą naudojančius įrenginius atveju 7-iems metams 11% Pagal šiuo metu galiojančią Šilumos kainų nustatymo metodiką. Metinės biokuro katilinės eksploatavimo sąnaudos 3% Metinės g. dujų katilinės eksploatavimo sąnaudos 3,5% Biokurą naudojančio VŠK nusikrovimo lygis 40% Skaičiuojant nuo nominalios galios. Galimas biokuro katilinės metinis išdirbis, įvertinant planines ir neplanines prastovas 96% Skaičiuojama priimant, kad metuose yra 8760 val. Naujų šilumos tiekėjo investicijų įtaka šilumos tarifui mieste yra vertinama nustatant investicijos teigiamą ir neigiamą efektus. Teigiama (mažinanti šilumos tarifą) įtaka šilumos tarifui sąlygoja: 1. Sąlygiškai pigesnio kuro (biokuro) lyginant su gamtinėmis dujomis naudojimas šilumos gamyboje; 2. Mažėjanti aplinkos oro tarša šilumos gamyboje naudojamas biokuras pakeičia gamtines dujas, už kurių naudojimo metu išmetamus teršalus taikomi mokesčiai. Neigiama (didinanti šilumos tarifą) įtaka šilumos tarifui atsiranda dėl: 1. Amortizacinių sąnaudų padidėjimo, kurias sąlygoja naujos investicijos į įrenginius, šilumos tiekimo trasas ir kt.;

2014 m. 61 (165) 2. Padidėjusio normatyvinio pelno įtraukimo į pagrįstas sąnaudas, kuris apskaičiuojamas nuo įmonės reguliuojamo turto vertės; 3. Lėšų, reikalingų projektams įgyvendinti, skolinimosi palūkanų įtraukimas į pagrįstas sąnaudas; 4. Gamtinių dujų kainos skirstymo dedamosios padidėjimo, vartotojui pereinant į kitą kategoriją.

2014 m. 62 (165) 4 Apsirūpinimo šilumos energija būdų ir Alytaus miesto CŠT sektoriaus plėtros krypčių analizė Atsižvelgiant į esamą situaciją Alytaus miesto šilumos ūkyje, į šilumos ūkio specialiojo plano rengimo metu gautas pastabas ir pasiūlymus iš atsakingų Alytaus miesto savivaldybės administracijos specialistų, visuomenės atstovų, šilumos tiekėjo atstovų ir kitų suinteresuotų šalių, šiame specialiajame plane toliau analizuojamos dvi koncepcijos: 1. Alytaus miesto visiška (pilna) decentralizacija šilumos vartotojų aprūpinimo šilumos energija šildymui ir/arba karšto buitinio vandens ruošimui būdo keitimas iš centralizuoto (kai šilumos energija tiekiama iš centralizuoto šilumos energijos tiekimo tinklo) į decentralizuotą (kai šiluma ruošiama individualiuose šilumos energijos gamybos įrenginiuose); 2. Esamo Alytaus miesto CŠT ūkio plėtros, modernizavimo ir optimizavimo, analizę skaidant į tokias pagrindines dalis: 2.1. Alyčio katilinės CŠT tinklo decentralizavimo tikslingumo tyrimą; 2.2. Naujų kietąjį biokurą naudojančių šilumos gamybos įrenginių statybos Alytaus mieste tikslingumo analizę; 2.3. Šilumos tiekimo trasų renovavimo rekomendacijų parengimą; 2.4. Šilumos vartotojų šilumos poreikio mažėjimo dėl pastatų modernizacijos ir/arba apsirūpinimo šilumos energija būdo keitimo įtakos tyrimas; 2.5. Rekomendacijų dėl šilumos vartotojų atsijungimo nuo šilumos tiekimo sistemos tankiai apgyvendintose zonose (senamiestyje ir miesto centre) ir rezervinio mokesčio už centralizuoto šilumos teikimą taikymui parengimas. Specialiojo plano koncepcijos nagrinėjamos finansiniu ekonominiu, techniniu bei aplinkosauginiu požiūriu, taip pat kur taikoma įvertinant galimą modernizacijos/plėtros kompleksinę įtaką šilumos tarifui. 4.1 Alytaus miesto šilumos vartotojų decentralizavimo tikslingumo tyrimas Alytaus miesto decentralizacijos atveju visi vartotojai būtų atjungiami nuo Alytaus RK ir Alyčio katilinės CŠT sistemų. Kaip alternatyvus apsirūpinimo šiluma būdas šiuo atveju vertinamas vartotojų apsirūpinimas šiluma iš individualių gamtines dujas naudojančių vandens šildymo katilinių. Vartotojų atjungimo nuo CŠT sistemos tikslingumas yra vertinamas techniniufinansiniu ir aplinkosauginiu (žr. 0 potemę) aspektais.

2014 m. 63 (165) Techninis-finansinis decentralizacijos vertinimas Techninio-finansinio vartotojų atjungimo nuo CŠT sistemos tikslingumo tyrimo pagrindiniai aspektai: 1. Naujų įrenginių galios parenkamos taip, kad būtų užtikrinamas lygiavertis šilumos tiekimas kaip ir šilumos tiekimo iš CŠT sistemos atveju; 2. Naujų gamtines dujas naudojančių šilumos gamybos įrenginių statyba vykdoma vartotojų nuosavomis lėšomis; 3. Priimama, kad vartotojai nėra sukaupę pakankamai lėšų naujų šilumos gamybos šaltinių įsirengimui, todėl pradinę investiciją į katilų/katilinių įrengimą 100 proc. finansuos banko paskola (finansavimo sąlygos pateikiamos 3.14 lentelėje); 4. Priimama, kad vartotojai nuo naujų įrenginių eksploatacijos pradžios pradeda kaupti lėšas ateities investicijoms šilumos gamybos įrenginių atnaujinimui, kadangi vartotojai, atlikus decentralizaciją, patys turės užsitikrinti patikimą, pakankamą ir kokybišką šilumos tiekimą. Amortizacinės sąnaudos apskaičiuojamos tiesinės priklausomybės principu atsižvelgiant į įrenginių techninio gyvavimo laikotarpį [16] priklausomai nuo kategorijos; 5. Papildomas sąnaudas, kurias patirs vartotojai eksploatuodami įrenginius, vertinamos kaip sąlygiškai pastovios sąnaudos, o jų dydis nustatytas 3.14 lentelėje; 6. Papildomos investicijos, galimai reikalingos gamtinių dujų įvado padidinimui ir kt. nevertinamos. Alytaus miesto CŠT sistemų ir prie sistemų prijungtų šilumos vartotojų schema pateikiama 4.1 pav. Detalesnė informacija pateikiama 2 priede. Vartotojų, atsijungusių nuo CŠT sistemos, apsirūpinimo šilumos energija iš gamtines dujas naudojančių katilų/katilinių vidutinė metinė savikaina pateikiama 4.2 pav. Kaip matome 4.2 pav., galiojant šiame darbe priimtoms prielaidoms, šilumos gamybos individualiose katilinėse, naudojančiose gamtines dujas, vidutinės sąnaudos, tenkančios 1 kwh pagamintos šilumos energijos, įskaitant visus taikomus mokesčius, yra didesnės už dabartinę LITESKO tiekiamos šilumos kainą.

2014 m. 64 (165) 4.1 pav. Šilumos tiekimo sistemos schema ir vartotojų koncentracija Alytaus mieste 4.2 pav. pateikiami apsirūpinimo šiluma būdų kaštų palyginimo rezultatai, įvertinant: 1. Gamtines dujas naudojančių įrenginių įrengimą šilumos gamybai nerenovuojant pastatų; 2. Gamtines dujas naudojančių įrenginių įrengimą šilumos gamybai renovuojant pastatus (nevertinant investicijos į pastatų renovaciją); 3. Šilumos siurblių įrengimą renovuojant pastatus (nevertinant investicijos į pastatų renovaciją); 4. Apsirūpinimo šiluma kaštus pasiliekant prie CŠT renovavus pastatus ir rekonstravus šilumos punktus (nevertinant investicijos į pastatų renovaciją). Naujų šilumos gamybos įrenginių diegimas senuose nerenovuotuose pastatuose yra ženkliai brangesnis lyginant su tokios pačios technologijos įrenginių diegimu renovuotuose pastatuose dėl mažesnės įrenginių galios, kas sąlygoja mažesnes investicijas ir kitas susijusias sąnaudas ir išlaidas.

2014 m. 65 (165) 4.2 pav. Apsirūpinimo šiluma sąnaudų, taikant skirtingas technologijas, palyginimas 4.1 lentelėje pateikiama informacijos suvestinė, vertinant analizuojamų objektų duomenis 20 metų laikotarpiui. 4.1 lentelė. Decentralizacijos variantų finansinio vertinimo rezultatai Mln. Lt per 20 metų 1. Apsirūpinimo šiluma iš CŠT sąnaudos esamoje situacijoje 2. Apsirūpinimo šiluma iš CŠT sąnaudos esamoje situacijoje įvertinant šilumos punktų atnaujinimo vartotojų lėšomis kaštų įtaką 3. Apsirūpinimo šiluma iš CŠT sąnaudos įvertinant pastatų renovacijos efektą (įvertinant šilumos punktų atnaujinimą vartotojų lėšomis) 4. Apsirūpinimo šiluma kaina, pastatų renovacijos atveju įsirengiant šilumos Išlaidos įvertinant pastatų modernizacijo s kaštus, Mln. Lt per 20 metų Sutaupymai lyginant su esama situacija nevertinant pastatų modernizacijo s kaštų, Lt per 20 metų Sutaupymai lyginant su esama situacija įvertinant pastatų modernizacijo s kaštus, Lt per 20 metų 1.573 - - - 1.595 - - - 1.286 1.617 309-22 1.022 1.353 574 242

2014 m. 66 (165) siurblius 5. Apsirūpinimo šiluma kaina, pastatų 1.038 1.369 557 226 renovacijos atveju įsirengiant šilumos siurblius (nevertinant amortizacijos, vertinant reinvesticiją pasibaigus ŠS tarnavimo laikui) 6. Apsirūpinimo šiluma kaina 1.750 - -155 - nerenovuojant pastatų ir įsirengiant autonominius šilumos gamybos šaltinius, naudojančius gamtines dujas 7. Apsirūpinimo šiluma kaina, pastatų 1.223 1.555 372 40 renovacijos atveju įsirengiant autonominius šilumos gamybos šaltinius, naudojančius gamtines dujas * - vertinant investiciją į įrenginius kur taikoma (3, 4, 5 ir 7 eilutėje) yra priimta, kad įrenginių kaštai bus subsidijuojami pagal pastatų renovacijos programą taikant 30 proc. subsidiją. Kaip matome iš 4.1 lentelės, daugiausia šilumos vartotojams leistų sutaupyti šilumos siurblių įrengimas, o sutaupymai siektų apie 557-574 mln. Lt per 20 metų laikotarpį priklausomai nuo pasirinktos projekto vystymo schemos, finansavimo modelio ir pan. Šilumos siurblių technologijos pasirinkimo atveju sutaupymai per nagrinėjamą laikotarpį galėtų siekti 226-242 mln. Lt įvertinant pastatų renovacijos kaštų įtaką, o tokiu atveju, kompleksiškai vertinant renovacijos ir perėjimo prie alternatyvaus apsirūpinimo energija būdo variantą, atsipirkimo laikas siektų iki apie 15 metų. Pažymime, kad vertinant investiciją į šilumos siurblių įrengimą nėra vertinamos galimai atsirasiančios specialiosios sąlygos masiniam tokių projektų vystymui, susijusios su inžinerinius tinklus eksploatuojančiomis įmonėmis, taip pat nėra vertinamos investicijos į elektros energijos vartojimo galios pralaidumo didinimą, kurio nebus išvengta sparčiai vystant tokio pobūdžio projektus. Taip pat esant dideliam suinteresuotumui minėtos technologijos panaudojimui miesto mikrorajonų lygmenyje, rekomenduojama pavesti šių projektų vystytojams atlikti galimybių studiją, kurioje būtų įvertintas galimas gręžinių poveikis aplinkai. Renovuojant pastatus ir pasiliekant prie esamo apsirūpinimo šiluma būdo, t.y. toliau šilumos energiją perkant iš CŠT sistemos, per vertinimo laikotarpį galima būtų sutaupyti apie 309 mln. Lt, o įvertinus renovacijos kaštus išlaidos padidėtų apie 22 mln. Lt. Tai rodo, kad investicijų į pastatų renovaciją ir šilumos punktų atnaujinimą paprastas atsipirkimo laikas būtų didesnis už vertinimo laikotarpį ir siektų apie 21-22 metus.

2014 m. 67 (165) 4.3 pav. Šilumos siurblio technologijos panaudojimo kaštų palyginimas su šilumos pirkimu iš CŠT sistemos 4.4 pav. Pastatų renovacijos kaštų įtaka apsirūpinimo šiluma kainai 4.3 pav. pateikiami šilumos siurblio technologijos taikymo finansinio vertinimo rezultatai, investicijas į įrangos įsigijimą ir įrengimą finansuojant dviem skirtingais

2014 m. 68 (165) būdais: 6 metų laikotarpiui su 3 proc. palūkanomis (taip pat kaupiant lėšas ateities investicijoms į įrenginius, t.y. po ~80.000 darbo valandų keičiama pagrindinė įranga, kurios kaina sudaro 50 proc. pradinės investicijos) ir 20 metų laikotarpiui su 3 proc. palūkanomis. Vertinimas atliekamas priimant, kad pastato renovacijos atveju bus gaunama 30 proc. subsidija ir minėtai įrangai. 4.4 pav. yra pateikiami pastatų renovacijos įtakos vertinimo apsirūpinimo šiluma alternatyvoms rezultatai. Kaip matome iš 4.3 ir 4.4 pav., siekiant galimai greičiau turėti mažesnes išlaidas apsirūpinant šilumos energija, reiktų rinktis ilgesnį skolinimosi laikotarpį. Tačiau pasirinkus ilgesnį skolinimosi laikotarpį neišvengiama situacija, kai reikia papildomai investuoti į įrangos atnaujinimą (jau nebe lengvatinėm sąlygom, bet rinkos kainomis, t.y. pagal tuo metu siūlomą bankų palūkanų normą ir paskolos laikotarpį) dar neišmokėjus paskolos už minėtą įrangą. Tokiu atveju susidaro situacija, kai įrangos atnaujinimo kaštai ženkliai padidina šilumos gamybos nuosavame šaltinyje kainą. Vertinimo rezultatai rodo, kad galiojant šiame darbe priimtoms prielaidoms, kad per vertinimo laikotarpį apsirūpinimas šilumos energija Alytaus miesto vartotojams kainuotų: CŠT atveju 1.617 mln.lt, šilumos siurblių panaudojimo atveju (toliau 1 variantas) (skolinantis 6-iems metams, kaupiant lėšas įrenginių atnaujinimui ir kt.) 1.353 mln. Lt, šilumos siurblių panaudojimo atveju (toliau 2 variantas) (skolinantis 20-iai metų, nevertinant amortizacijos, bet vertinant reinvesticiją (pakartotinę investiciją) pasibaigus pagrindinės įrangos tarnavimo laikui) 1.369 mln. Lt. Vertinant reinvesticijos dydį priimama, kad reinvesticijos dydis į šilumos siurblio technologiją neviršys 50 proc. pradinės investicijos, todėl kad būtų keičiama tik pagrindinė technologinė įranga. 1 varianto atveju, vertinamo periodo pabaigoje vartotojai būtų sukaupę pakankamai lėšų naujų įrenginių atnaujinimui, t.y. be papildomų investicijų galėtų eksploatuoti objektus dar ~9-erius metus. 2 varianto atveju, pasibaigus vertinimo laikotarpiui, vartotojų padaryta pakartotinė investicija įrenginių atnaujinimui tarnautų dar ~7-erius metus, tačiau dalį šio laikotarpio dar būtų mokama ir paskola. Esminis skirtumas tarp paminėto 1 ir 2 variantų yra per laikotarpį sumokamų palūkanų bankui už investicijų į įrenginių įsigijimą ir sumontavimą finansavimą suma. Pagal priimtas prielaidas palūkanos 1 ir 2 variantams (tik įrangos finansavimui, nevertinant pastatų renovacijos išlaidų) sudarytų: 1 varianto atveju ~15,3 mln. Lt, o 2 varianto atveju ~49,0 mln. Lt (nevertinant skolinimosi įrangos atnaujinimui ir pan.). 1 varianto atveju, ne tik būtų išvengiama didesnių palūkanų (absoliutine reikšme), bet ir sukauptas lėšas galima būtų saugiai, minimaliomis palūkanomis ir minimalia rizika investuoti (pavyzdžiui, padėti į terminuotą indėlį ir pan.) ir taip minimizuoti infliacijos įtaką.

2014 m. 69 (165) Visuotinio miesto decentralizavimo situacija nėra reali, ji geriausiu atveju galėtų vykti palaipsniui, atjungiant nuo CŠT sistemos atskiras miesto dalis (zonas). Šilumos vartotojams, atsijungiant nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, reikia individualiai įsivertinti planuojamo/pasirinkto apsirūpinimo šiluma būdo techninęfinansinę aplinką, o taip pat užtikrinti, kad projekto vystytojų gaunama nauda nebūtų mažesnė už žalą, kurią jų veiksmai sąlygotų likusiems šilumos vartotojams, šilumą toliau perkantiems iš CŠT tinklo. Tokios situacijos analizės pavyzdys yra pateikimas 4.3.1 potemėje Vidzgirio gyvenamojo rajono decentralizacijos pavyzdžiu. Decentralizacijos teisinė aplinka ir šilumos poreikio mažėjimo įtaka šilumos tarifui Atliekant centralizuoto šilumos energijos tiekimo sistemos decentralizacijos ekonominio poveikio įvertinimą nustatoma, kokia žala ar nauda būtų padaroma likusiems vartotojams atliekant dalinę ar visišką sistemos decentralizaciją. Civilinio kodekso 6.390 straipsnio 1 dalyje sakoma: Abonentas, kai pagal energijos pirkimo pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį (t. y. atsijungti nuo energijos tiekimo tinklo) vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šia teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. Sutinkamai su šia nuostata, Šilumos ūkio įstatyme buto šildymo būdo keitimas susiejamas su žala, kurią tokia veikla gali padaryti (arba nepadaryti) kitiems vartotojams. Šilumos rinkoje vartotojai tarpusavyje susieti bendra energijos pristatymo sistema ir vieno vartotojo elgesys atsiliepia kitiems tos pačios tiekimo sistemos vartotojams. Atsijungęs vartotojo pastatas dažniausiai padidina vidutines šilumos tiekimo sąnaudas likusiems šilumos vartotojams dėl didelės pastoviųjų sąnaudų dalies. Atsižvelgiant į naudojamus šilumos gamybos įrenginius, kuro struktūrą šilumos gamyboje mieste ir kitus faktorius, tai kai kuriais atvejais gali sąlygoti kainų didėjimą likusiems vartotojams, tuo suvaržant jų teises mažiau mokėti už šilumą. Atsijungus vienam butui likusiems namo gyventojams už šildymą teks mokėti daugiau, nes bendrojo naudojimo patalpų šildymą ir šilumos nuostolius namo vamzdynuose, proporcingai butų plotams, apmoka visi namo gyventojai. Sumažėjus mokėtojų skaičiui, vienam gyventojui tenkanti šių šilumos sąnaudų dalis didėja. Nuo centrinio šildymo atsijungus nors vienam butui, bus hidrauliškai išbalansuota visa namo šildymo sistema, kurią reiks sutvarkyti. Už šios sistemos aptarnavimą turės sumokėti likusieji centralizuoto šildymo vartotojai. 4.4 pav. pateikiama informacija apie šilumos vartojimo mažėjimo šildymo reikmėms (dėl pastatų modernizacijos ir/arba alternatyvaus apsirūpinimo šilumos energija būdo taikymo) įtaką šilumos tarifui mieste.

2014 m. 70 (165) 4.5 pav. Šilumos vartojimo mažėjimo įtaka šilumos kainai Alytaus mieste Kaip matome, esant dabartiniam kuro balansui šilumos gamyboje, šilumos poreikio šildymo reikmėms sumažėjimas iki 50 proc. galėtų sąlygoti iki apie 5,5 ct/kwh su PVM šilumos kainos didėjimą. Kainos kilimą esamoje situacijoje iš dalies sušvelnintų tai, kad mažėjant šilumos poreikiui tuo pačiu būtų mažiau naudojama sąlygiškai brangių gamtinių dujų šilumos gamyboje. Tuo atveju, jei CŠT sistemoje visa pateikta šiluma yra gaminama naudojant biokurą, šilumos poreikio šildymo reikmėms sumažėjimas iki 50 proc. sąlygotų ženklesnį kainos kilimą ~ 8,5 ct/kwh su PVM. 4.4 pav. taip pat matome, kad šilumos energijos poreikiui šildymo reikmėms nesikeičiant, o vartotojams pradėjus karštą buitinį vandenį ruoštis nuosavuose įrenginiuose (pavyzdžiui, tūriniuose vandens šildytuvuose, šilumos siurblių pagalba ir/arba įsirengiant saulės kolektorius) šilumos kainos padidėjimas šildymo reikmėms galėtų siekti iki ~3 ct/kwh su PVM. Skyriaus išvados Atliktas finansinis aprūpinimo šilumos būdo keitimo vertinimas parodė, kad ilgo laikotarpio (20 m.) apsirūpinimo šiluma kaštai galiojant šiame darbe priimtoms prielaidoms, vartotojams atsijungus nuo CŠT sistemos pereinant prie gamtines dujas naudojančių įrenginių nerenovuojant būtų apie 155 mln. Lt arba apie 10 proc. didesnės, lyginant su centralizuotu šilumos energijos teikimu iš miesto CŠT sistemos. Renovuojant pastatus, per vertinamą laikotarpį galima būtų sutaupyti apie 40 mln. Lt arba apie 3 proc. išlaidų. Pastaruoju atveju paprastas atsipirkimo laikas, įvertinant ir išlaidas pastatų renovacijai, siektų apie 18-19 metų.

2014 m. 71 (165) Didžiausius sutaupymus šilumos vartotojų decentralizacijos atveju leistų pasiekti šilumos siurblių įrengimas. Sutaupymai, priklausomai nuo projektų finansavimo schemos, galėtų siekti nuo 226 iki 242 mln. Lt per vertinimo laikotarpį, tuo atveju, jei nereikėtų papildomai investuoti į elektros įvado galios didinimą ar su tuo susijusias išlaidas, pavyzdžiui, transformatorinės pastotės rekonstrukciją/išplėtimą, rajoninės pastotės rekonstrukciją/išplėtimą, elektros kabelinių/oro linijų keitimą ir pan. Vystant tokio pobūdžio projektus vienam ar keliems vartotojams dažniausiai papildomų ženklių išlaidų susijusių elektros ūkiu nepatiriama, tačiau nagrinėjant šilumos siurblių plėtrą mikrorajono apimtyje tai gali sąlygoti ženklias papildomas investicijas į elektros tiekimo ūkį, kurios paaiškėtų (reikalingi atlikti elektros skirstymo ūkio plėtros darbų apimtys ir investicijų dydis) po kreipimosi į elektros skirstymo tinklo operatorių. Tam, kad galima būtų nustatyti reikiamas plėtros apimtis pirmiausiai reikia žinoti atskirų vartotojų papildomai pareikalaujamos elektrinės galios kiekį. Tuomet būtų apskaičiuojama papildomai pareikalaujama galią per atskiras mikrorajono transformatorines pastotes (10/0,4kV) ir sulyginama su esamu rezervu (jei toks yra) bei numatyti galios plėtrą. Toliau turėtų būti būtų įvertinama pareikalaujama galia, kabelių linijų pralaidumas ir rajoninės transformatorinės (110/10kV) galios rezervai. Kadangi ženklus galios rezervas sunkiai įsivaizduojamas, turėtų būti vertinamas ir rajoninės transformatorinės galios didinimas ir 110kV linijų pralaidumai. Pinigine samprata investicijos į tokio pobūdžio projektus gali būti ženklios, pavyzdžiui, rajoninės transformatorinės pastotės rekonstravimas galėtų kainuoti daugiau kaip 10 mln. Lt. Atsijungiantiems nuo centralizuoto šilumos energijos tiekimo sistemos daugiabučio namo butų šeimininkams ir prisijungus prie dujinio ar elektrinio šildymo esminių problemų juos aprūpinti energija nebus, nes visada pastato įvadas yra įrengiamas su atsarga. Tačiau, panorėjus tai daryti didesnei daliai butų savininkų, gali pradėti trūkti įvadų galios. Dėl nepakankamo pralaidumo teks keisti dujų vamzdžius, nepakaks elektros įvadinių komutacinių įrenginių galingumo. Gali prasidėti grandininė reakcija, pasireikšti dujų arba elektros ūkio visos perdavimo, paskirstymo įrangos, infrastruktūros energetinis nepakankamumas, kurių sutvarkymas pareikalautų papildomų investicijų. Vartotojams keičiant apsirūpinimo šilumos energija būdą (visiškai ar iš dalies) gali būti daroma neigiama finansinė įtaka kitiems vartotojams, kadangi likusiems vartotojams galėtų būti didinama šilumos energijos kaina. Panašios situacijos analizės pavyzdys yra pateikimas 4.3.1 potemėje Vidzgirio gyvenamojo rajono decentralizacijos pavyzdžiu. Decentralizacijos vertinimas parodė, kad išlaikant esamų daugiabučių būklę, perėjimas prie autonominio apsirūpinimo šilumos energija panaudojant gamtines dujas nėra finansiškai tikslingas. Pastatų renovacijos atveju, pereinant prie autonominio apsirūpinimo šilumos energija panaudojant gamtines dujas, per 20 metų laikotarpį būtų patiriama apie 36 mln. Lt mažiau išlaidų lyginant su apsirūpinimo šiluma iš CŠT alternatyva (t.y. renovuojant pastatus ir pasiliekant prie CŠT), arba

2014 m. 72 (165) vidutiniškai tik apie 1,8 mln. Lt per metus (~80 Lt/butui kasmet), todėl finansiniu požiūriu tokia alternatyva taip pat nėra tikslinga netgi nevertinant kitų pasekmių, pavyzdžiui, kam atitektų jau padarytų šilumos tiekėjo investicijų į šilumos ūkį (trasų statybą/remontą/rekonstrukciją, šilumos gamybos įrenginių statybą ir pan.) našta, papildomų sąnaudų gamtinių dujų tinklo rekonstrukcijai, užtikrinsiančiai reikiamą g.d. pralaidumą iki vartotojų, ir kt. Decentralizacijos panaudojant šilumos siurblius vertinimas parodė, kad perėjus prie autonominio apsirūpinimo šilumos energija per 20 metų laikotarpį galėtų būti patiriama apie 250-260 mln. Lt mažiau išlaidų lyginant su apsirūpinimo šiluma iš CŠT alternatyva (t.y. renovuojant pastatus ir pasiliekant prie CŠT), arba vidutiniškai apie 13 mln. Lt per metus (~600 Lt/butui kasmet). Šie rezultatai gaunami vertinimą atliekant esant priimtoms prielaidoms (pavyzdžiui, priimant šilumos siurblio vidutinį metinį šilumos transformavimo koeficientą lygų 3,0), taip pat nevertinant galimai atsirasiančių papildomų kaštų, susijusių su elektros energijos ūkio plėtra, kurių šiai dienai plano rengėjai negali nustatyti, nes neturi suformuotų prisijungimo sąlygų, kurias išduoda AB LESTO projekto vystytojui/-ams pateikus raštišką prašymą. Taip pat vertinant priimta, kad visi vartotojai turi technines galimybes įsirengti daugiabučio teritorijoje reikiamą gręžinių skaičių. Vertinimo rezultatai rodo, kad, vertinant kiekvieną vartotoją atskirai (pagal šio plano rengimui planavimo organizatoriaus pateiktus duomenis), alternatyvaus šaltinio įrengimo tikslingumas gali skirtis, t. y. vertinant visus vartotojus masiškai yra iškreipiami rezultatai pavienių vartotojų atžvilgiu, kadangi vartotojų, kurie gauna didesnę naudą, sutaupymai kompensuoja kitų vartotojų, patiriančių nuostolių dėl projekto įgyvendinimo, žalą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, galime teigti, kad visuotinės decentralizacijos koncepcija nėra techniniu-finansiniu požiūriu optimali miesto šilumos ūkio trumpo laikotarpio vystymo vizija. Rekomenduojame šilumos vartotojams, norintiems apsirūpinimui šilumos energija naudoti autonominius šilumos gamybos šaltinius, naudojančius ekologiniu požiūriu švarius atsinaujinančius energijos išteklius (t.y. saulės, aplinkos oro, paviršinio ir giluminio grunto energiją ir pan.) arba gamtines dujas, prieš priimant sprendimą atlikti išsamų tokio projekto techninį finansinį vertinimą. Rekomenduojama, kad vertinimas būtų atliekamas nepriklausomų ekspertų/konsultantų, neatstovaujančių įrangos gamintojų, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuvoje nėra teisinio reglamentavimo, įpareigojančio įrangos gamintojus pateikti informaciją apie siūlomos įrangos faktiškai pasiekiamus vidutinius metinius pagrindinius techninius parametrus (pavyzdžiui, energijos gamybos efektyvumą, energijos transformavimo koeficientą ir pan.), o ne geriausias pasiekiamas reikšmes esant optimalioms sąlygoms įrenginių darbui.

2014 m. 73 (165) 4.2 Optimalaus aprūpinimo šiluma būdo Alytaus miesto zonose nustatymas Šiame skyriuje yra pateikiamas Alytaus miesto suskirstymas į zonas. Taip pat pateikiami atliktos analizės, apimančios esamų vartotojų aprūpinimo/apsirūpinimo šiluma galimai mažiausiomis sąnaudomis, metodika bei rezultatai. 4.2.1 Alytaus miesto suskirstymas į zonas Nustatant Alytaus miesto zonas buvo iš dalies prisilaikoma UAB COWI Baltic rengtame specialiajame plane nustatytų zonų. Šiame darbe nagrinėjamos zonos, kuriose yra išvystytas centralizuotas šilumos tiekimas, yra pateikiamos 4.6 pav. Detali informacija, apimantis visas miesto zonas (ne tik zonas su išvystyta CŠT infrastruktūra) yra pateikiama priede Nr. 2. Atskira miesto zona yra vertinama kaip vienetas, t. y. ieškoma optimalaus aprūpinimo šiluma būdo visiems joje esantiems vartotojams. Šiame darbe, siekiant įvertinti koks apsirūpinimo šiluma būdas yra finansiniu požiūriu pigiausias nagrinėjamose zonose, yra vertinama galimybė apsirūpinti šilumos energija pastatų šildymui ir karšto buitinio vandens ruošimui tokiais būdais: 1. Įrengiant individualias gamtines dujas naudojančias katilines; 2. Įrengiant individualias kietąjį biokurą naudojančias katilines; 3. Įrengiant individualias kietąjį biokurą naudojančias katilines šildymo poreikių tenkinimui, o karšto buitinio vandens ruošimui įrengiant elektrinius tūrinius vandens šildytuvus. Apsirūpinimo šiluma kaštai yra vertinami kiekvienoje zonoje 10-ies metų laikotarpiui. Finansiniame vertinime yra naudojama ši informacija: 1. Išlaidos įrenginių įsigijimui ir sumontavimui bei paskolos aptarnavimo kaštai (palūkanos); 2. Amortizacinės sąnaudos, skiriamos ateities investicijoms į analogiškus įrenginius pasibaigus techniniam gyvavimo laikotarpiui; 3. Eksploatacinės sąnaudos įrenginių patikimos ir efektyvios veiklos užtikrinimui; 4. Išlaidos kurui ir elektros energijai (jei taikoma); 5. Priimama, kad investicijos, susijusios su kai kurių objektų zonose dujofikavimu ir kt. yra įvertintos investicijose į įrenginių įrengimą. Finansinis vertinimas yra atliekamas, lyginant prognozuojamas išlaidas apsirūpinimui šilumos energija iš CŠT vertinamu laikotarpiu (10 metų) su išlaidomis, kurias patirtų vartotojai pakeitę apsirūpinimo šiluma būdą.

2014 m. 74 (165) 4.6 pav. Alytaus miesto dalies su išvystytu centralizuotu šilumos tiekimu suskirstymas zonomis Šilumos tiekimo sistema yra nevienodai išvystyta kiekvienoje zonoje, t. y. vienose zonose šilumos tiekimo tinklas tankesnis, ilgesnis, nuostolingesnis šilumos nuostolių prasme nei kitose zonose. Tokiu būdu gali susidaryti situacija, kai zonų, kuriose vartotojai yra tankiai išsidėstę ir gerai išnaudoja šilumos tiekimo tinklą arba/ir tinklo didžioji dalis yra rekonstruota, šilumos vartotojai mokėdami už suvartotą šilumą per šilumos tarifą padengia šilumos nuostolius tų zonų vartotojų, kuriose yra patiriami ženkliai didesni šilumos nuostoliai dėl prasto trasų išnaudojimo ir kt. Siekiant objektyviau ir teisingiau socialiniu požiūriu įvertinti šiuo metu patiriamus kaštus kiekvienoje zonoje apsirūpinant šilumos energija, papildomai yra atliekamas vertinimas, kurio metu apskaičiuojamos menamos išlaidos, kurias patirtų kiekvienos zonos vartotojai, jei su kiekvienos zonos šilumos tiekimo tinklų eksploatacija susijusios sąnaudos būtų taikomos konkrečios vertinamos zonos vartotojams.

2014 m. 75 (165) Gauti rezultatai vertinami atsižvelgiant, ar sutaupymų suma per vertinimo laikotarpį yra pagrįstai mažesnė, kad vartotojui būtų finansiniu požiūriu tikslinga investuoti į tokio projekto įgyvendinimą, ne tik savo nuosavų lėšų panaudojimo prasme, bet ir laiko/darbo/laisvalaikio sąnaudų prasme. Todėl nusprendžiant, ar gauti sutaupymai yra pakankami, kad apspręstų investicijos į atsijungimą nuo CŠT sistemos tikslingumą, siekiama, kad paprastas atsipirkimo laikas (nediskontuotas), visos zonos vartotojų perėjimo prie alternatyvaus apsirūpinimo energija būdo, būtų neilgesnis kaip 8 metai. 4.2 lentelėje pateikiama informacija apie kiekvienos zonos metinį šilumos poreikį šildymui, K/V ruošimui ir K/V temperatūros palaikymui, taip pat projektinė galia šildymui ir K/V ruošimui bei perskaičiuota suminė galia šilumos poreikiams. Perskaičiuojant galias buvo naudojamos 3.1.6 skyriuje pateiktas prielaidas. Taip pat vertinama ar 2011 m. vartotojas vartojo šilumą karšto buitinio vandens ruošimui ar ne. 4.2 lentelė. Alytaus miesto zonų techniniai duomenys Zonos Nr. Šilumos poreikis 2011 metais, MWh Projektinė galia šildymui ir K/V ruošimui, MW Perskaičiuota galia šildymui ir K/V ruošimui, MW Zonai priskiriami skaičiuotini santykiniai šilumos energijos nuostoliai šilumos trasose Šilumos nuostoliai zonos trasose, MWh/metus Šilumos nuostoliai CŠT magistralėje priskiriami zonai, MWh/metus 1 2.267 3,07 0,77 23% 582 104 2 21.746 29,48 24,56 16% 3.139 1.002 3 3.991 5,63 5,06 20% 829 184 4 19.004 25,14 20,52 11% 1.524 876 6 444 0,58 0,58 0% 0 0 7 19.118 24,08 22,17 15% 2.484 881 8 20.781 25,66 22,12 14% 2.522 958 9 30.476 41,38 36,05 12% 2.559 1.404 10 7.625 9,44 9,12 16% 1.138 351 11 31.765 40,67 36,79 13% 3.080 1.464 12 4.236 4,96 4,07 14% 487 195 13 8.758 11,28 7,50 19% 1.656 404 14 6.106 9,28 5,15 22% 1.444 281 15 2.383 4,64 2,54 40% 1.447 110 16 996 2,09 0,83 18% 166 46 17 1.285 2,50 0,98 54% 1.430 59 18 153 0,59 0,16 62% 239 7 19 4.561 6,58 5,12 16% 645 210 20 5.446 5,20 3,80 14% 653 251

Zonos Nr. Šilumos poreikis 2011 metais, MWh Projektinė galia šildymui ir K/V ruošimui, MW 2014 m. 76 (165) Perskaičiuota galia šildymui ir K/V ruošimui, MW Zonai priskiriami skaičiuotini santykiniai šilumos energijos nuostoliai šilumos trasose Šilumos nuostoliai zonos trasose, MWh/metus Šilumos nuostoliai CŠT magistralėje priskiriami zonai, MWh/metus 21 2.334 4,15 1,75 24% 612 108 22 669 0,60 0,60 40% 408 31 23 592 0,94 0,79 52% 616 27 24 1.331 2,26 1,14 34% 620 61 25 68 0,59 0,05 70% 155 3 Pramo 104 0,16 0,15 0% 0 0 nės g. 4 kat. Iš viso: 261 212 16% 14 28.435 9.017 Kaip matome 4.2 lentelėje, projektinė galia šildymui ir K/V ruošimui nuo perskaičiuotosios skiriasi apie 50 MW arba yra apie 23 proc. didesnė. Pastabos: Zona Nr. 1 siekiant objektyvesnio vertinimo, iš skaičiavimo modelio eliminuojamas vartotojas, esantis adresu Pramonės g. 9. Zona Nr. 6 Vartotojai aptarnaujami iš vietinės individualios katilinės, eksploatuojamos LITESKO. Stoties g. katilinės zona vartotojas iki šiol buvo aptarnaujamas iš Stoties g. katilinės, tačiau 2012 metų pabaigoje nutraukė šilumos tiekimo sutartį su LITESKO. Pramonės g. 4 katilinės zona Pramonės g. 4 vartotojas yra aptarnaujamas iš vietinės individualios katilinės, eksploatuojamos LITESKO. Atsijungiant šilumos vartotojams nuo miesto CŠT sistemos arba renovuojant pastatus didėja santykiniai nuostoliai likusiose zonose, kadangi joms tokiu atveju priskiriama atitinkamai daugiau šilumos nuostolių, susidarančių magistralinėse trasose. Pavyzdžiui, decentralizavus Vidzgirio mikrorajoną, santykiniai nuostoliai daugelyje zonų padidėtų ~2-3 proc. 4.2 lentelės duomenų pagrindu gali būti atliekamas CŠT tinklo optimizavimas. Siekiant sumažinti santykinius šilumos nuostolius gali būti priimamas sprendimas 14 Svertinis santykinių nuostolių vidurkis. Santykiniai nuostoliai apskaičiuojami kaip patiektos į tinklą ir realizuotos šilumos kiekio skirtumo santykis su patiektu į tinklą šilumos kiekiu.

2014 m. 77 (165) neperspektyviose zonose atjungti dalį tos zonos vartotojų, išmokant jiems kompensaciją. 4.3 lentelėje pateikiami apsirūpinimo šiluma iš CŠT finansinio-socialinio vertinimo rezultatai. 4.3 lentelė. Apsirūpinimo šiluma iš CŠT Alytaus miesto zonose finansinio-socialinio vertinimo rezultatai 15 Eil. Nr. Zona Bendros išlaidos per 10 metų šilumą perkant iš CŠT, Lt Išlaidos per 10 metų šilumą perkant iš CŠT ir įvertinant zonai priskiriamų ŠT tinklų sąnaudas 16, Lt Išlaidos per 10 metų šilumą perkant iš CŠT ir įvertinant zonai priskiriamus šilumos nuostolius 17, Lt 1 1 5.078.000 7.745.000 7.166.000 2 2 80.975.000 80.732.000 81.035.000 3 3 14.831.000 18.131.000 16.221.000 4 4 71.229.000 65.277.000 64.577.000 5 6 1.642.000 1.642.000 1.642.000 6 7 70.786.000 70.483.000 69.431.000 7 8 77.362.000 74.835.000 74.836.000 8 9 113.875.000 105.613.000 103.904.000 9 10 28.010.000 28.311.000 28.312.000 10 11 117.822.000 111.769.000 109.847.000 11 12 15.906.000 15.096.000 15.219.000 12 13 34.203.000 35.523.000 36.017.000 13 14 24.013.000 25.818.000 26.810.000 14 15 8.912.000 13.806.000 15.114.000 15 16 3.996.000 4.196.000 4.059.000 16 17 5.101.000 9.981.000 11.781.000 17 18 616.000 1.362.000 1.784.000 18 19 17.237.000 16.742.000 17.122.000 19 20 20.548.000 19.316.000 19.783.000 20 21 9.158.000 10.233.000 10.557.000 21 22 2.684.000 4.155.000 4.330.000 22 23 2.195.000 4.611.000 5.072.000 23 24 5.188.000 6.707.000 7.462.000 24 25 273.000 827.000 1.056.000 25 Sodžiaus g. kat. 767.000 842.000 823.000 15 Sąnaudos pateikiamos norminiams metams. 16 Šiuo metu šilumos tiekėjo patiriamos eksploatacijos sąnaudos (nevertinant šilumos gamybos sąnaudų nuostolių tinkluose padengimui) paskirstomos proporcingai zonoje eksploatuojamiems tinklams (ilgiai perskaičiuojami sąlyginiam 100 mm skersmens vamzdžiui). 17 Vertinamos tik šilumos gamybos sąnaudos nuostolių padengimui.

2014 m. 78 (165) 26 Pramonės g. 4 kat. 393.000 393.000 393.000 Skaičiavimo rezultatai rodo, kad šiai dienai 1-3, 8, 10, 13-15, 16-18 ir 21-Stoties g. kat. zonose apsirūpinimo šiluma iš CŠT kaštai per 10 metų vertinant socialiniu požiūriu yra didesni už finansinius apsirūpinimo šiluma iš CŠT kaštus. 4.4 lentelėje pateikiami apsirūpinimo šiluma būdų finansinio vertinimo rezultatai. 4.4 lentelė. Apsirūpinimo šiluma būdų Alytaus miesto zonose finansinio vertinimo rezultatai Eil. Zona Nr. Išlaidos šilumą gaminant gamtines dujas naudojančiose katilinėse, Lt Išlaidos šilumą gaminant biokurą naudojančiose katilinėse, Lt Išlaidos šilumą gaminant biokurą naudojančiose katilinėse su K/V šildytuvais, Lt Išlaidos šilumą perkant iš CŠT, Lt 1 1 5.154.000 4.349.000 4.349.000 5.078.000 2 2 96.400.000 95.440.000 87.811.000 80.975.000 3 3 18.276.000 18.655.000 17.064.000 14.831.000 4 4 83.447.000 81.635.000 73.454.000 71.229.000 5 6 2.171.000 2.110.000 1.686.000 1.642.000 6 7 87.211.000 84.909.000 69.623.000 70.786.000 7 8 94.306.000 88.282.000 77.450.000 77.362.000 8 9 135.627.000 137.408.000 121.443.000 113.875.000 9 10 33.070.000 34.343.000 29.685.000 28.010.000 10 11 144.586.000 141.089.000 121.006.000 117.822.000 11 12 18.655.000 17.153.000 15.130.000 15.906.000 12 13 37.234.000 34.209.000 31.392.000 34.203.000 13 14 27.765.000 23.783.000 21.843.000 24.013.000 14 15 10.891.000 10.157.000 9.146.000 8.912.000 15 16 4.598.000 3.898.000 3.900.000 3.996.000 16 17 5.809.000 4.803.000 4.849.000 5.101.000 17 18 724.000 661.000 661.000 616.000 18 19 20.501.000 20.087.000 19.347.000 17.237.000 19 20 21.911.000 19.058.000 18.373.000 20.548.000 20 21 9.613.000 8.620.000 8.351.000 9.158.000 21 22 2.842.000 2.710.000 2.710.000 2.684.000 22 23 2.838.000 2.857.000 2.219.000 2.195.000 23 24 6.045.000 5.200.000 5.758.000 5.188.000 24 25 309.000 247.000 248.000 273.000 25 26 Sodžiaus g. kat. Pramonės g. 4 kat. 838.000 661.000 661.000 767.000 551.000 535.000 429.000 393.000

2014 m. 79 (165) Kaip matome iš 4.3 lentelės, galiojant šiame darbe priimtoms prielaidoms ir dabartinėms rinkų kainoms, pigiau nei iš CŠT šilumos energija galima apsirūpinti alternatyviais būdais 1, 12-14, 17, 18, 20-21, 25 ir Sodžiaus g. katilinės zonose. 4.5 lentelė. Alytaus miesto zonų suskirstymas pagal apsirūpinimo šiluma būdą Zona Finansinio vertinimo rezultatas pigiausias apsirūpinimo šiluma būdas* 18 Plano rengėjo rekomenduojamas apsirūpinimo šiluma būdas Komentarai 1 BK/BKTŠ CŠT/GD/kita Visi zonoje esantys vartotojai yra negyvenamieji pastatai. Šių vartotojų perėjimas prie biokuro sąlygotų vietinės taršos (pagrinde kietosiomis dalelėmis) padidėjimą, todėl rekomenduojama numatyti galimybę naudoti alternatyvius apsirūpinimo šilumos energija būdus tik esant išsamiam finansiniam, techniniam ir aplinkosauginiam pagrindimui iš zonoje esančių vartotojų (pavyzdžiui, gamtines dujas naudojančius įrenginius, šildymą šilumos siurbliais panaudojant geoterminę ar aeroterminę energiją). 2 CŠT CŠT 3 CŠT CŠT 4 CŠT CŠT 6 CŠT CŠT 7 CŠT CŠT 8 CŠT CŠT 9 CŠT CŠT 10 CŠT CŠT 11 CŠT CŠT 12 BKTŠ CŠT Atsižvelgiant į tai, kad sutaupymai 13 BKTŠ CŠT 14 BKTŠ CŠT šildymui panaudojant alternatyvų kurą nėra ženklūs (apie 5-9 proc.), į tai, kad zonos yra miesto centre (pereinant prie biokuro būtų ženkliai padidinama vietinė aplinkos oro tarša) rekomenduojama 18 CŠT šiluma tiekiama centralizuotais šilumos tinklais; BK šiluma tiekiama iš individualių biokurą naudojančių katilinių; BKTŠ šiluma šildymo reikmėms tiekiama iš individualių biokurą naudojančių katilinių, K/V ruošiamas tūriniuose elektriniuose vandens šildytuvuose; GD šiluma tiekiama iš individualių gamtines dujas naudojančių katilinių; kita kitas apsirūpinimo šilumos energija būdas (pavyzdžiui, panaudojant šilumos siurblio technologiją ir kt.).

2014 m. 80 (165) išlaikyti centralizuotą šilumos tiekimą arba, esant išsamiam finansiniam, techniniam ir aplinkosauginiam pagrindimui iš zonoje esančių vartotojų ir modernizuojant pastatą, taikyti aplinkosauginiu požiūriu švarų apsirūpinimo energija būdą (pavyzdžiui, šildymą šilumos siurbliais panaudojant geoterminę ar aeroterminę energiją). 15 CŠT CŠT Nevertinamas vartotojas, esantis Pulko g. 34, kadangi šiuo metu vartotojas iš CŠT yra aprūpinamas tik iš dalies, t. y. yra įsirengęs šilumos siurblius, naudojančius aeroterminę ir paviršinę grunto šilumos energiją. 16 CŠT CŠT/GD/kita Visi zonoje esantys vartotojai yra 17 BK CŠT/BK/BKTŠ 18 CŠT BK/BKTŠ/GD/ kita negyvenamieji pastatai. Rekomenduojama numatyti galimybę naudoti alternatyvius apsirūpinimo šilumos energija būdus tik esant išsamiam finansiniam, techniniam ir aplinkosauginiam pagrindimui iš zonoje esančių vartotojų (pavyzdžiui, gamtines dujas naudojančius įrenginius, šildymą šilumos siurbliais panaudojant geoterminę ar aeroterminę energiją). Zonoje vyrauja individualūs gyvenamieji namai, iš kurių daugelis jau atsijungę nuo CŠT ir šildymui naudoja kietą kurą. 19 CŠT CŠT 20 BKTŠ CŠT Suderinus su savivaldybe ir atsižvelgiant į 21 BKTŠ CŠT 22 CŠT CŠT/BK/BKTŠ/GD/ kita tai, kad zonose šilumos vartotojai yra savivaldybės arba valstybinės įmonės siūloma taikyti centralizuoto aprūpinimo šiluma būdą. Atsižvelgiant į tai, kad zonoje Nr. 22 yra tik vienas komercinis vartotojas ir į tai, kad alternatyvūs apsirūpinimo šiluma būdai yra neženkliai brangesni, siūloma numatyti galimybę vartotojui įsirengti autonominius šilumos gamybos įrenginius. Taip pat pažymėtina, kad šilumos energijos nuostoliai iki vartotojo sudaro apie 38 proc. nuo patiektos šilumos energijos.

23 CŠT CŠT/BK/BKTŠ/GD/ kita 2014 m. 81 (165) Išlaikant CŠT tiekimą zonoje, rekomenduojama optimizuoti šilumos tiekimą zonoje, modernizuoti daugiabučius ir kt. (žr. 4.3.3 skyrių). 24 CŠT CŠT/BK/BKTŠ/GD/ kita 25 BK/BKTŠ CŠT/BK/BKTŠ Stoties g. kat. CŠT Stoties g. katilinės vartotojas 2012 m. nutraukė sutartį su LITESKO. Pramonės g. 4 kat. CŠT CŠT Apibendrintas Alytaus miesto zonų suskirstymas pagal apsirūpinimo šilumos energija būdą, naudojant 3.1.1 skyriuje pateiktus kriterijus, yra pateikiamas 6 skyriuje. 4.3 Esamo Alytaus miesto šilumos tiekimo ūkio plėtros, modernizavimo ir optimizavimo, analizė 4.3.1 Vidzgirio mikrorajono decentralizacijos panaudojant alternatyvios energijos šaltinius tikslingumo analizė Vidzgiris Alytaus miesto dalis (mikrorajonas) (žr. 4.7 pav.), esanti į vakarus nuo miesto centro. Yra paštas, stovi Vėtrungės paminklas. Į šiaurės vakarus nuo Vidzgirio yra Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia. Mikrorajone yra Vidzgirio miškas (parkas), kuris paskelbtas Vidzgirio botaniniu draustiniu. Parke yra žydų holokausto aukų kapinės 19. Vidzgirio mikrorajonas 4.7 pav. Alytaus miesto Vidzgirio mikrorajonas 19 http://lt.wikipedia.org/wiki/vidzgiris

2014 m. 82 (165) Vidzgirio mikrorajonas apima 7, 8, 10, 11, 12 zonas. Toliau šiame darbe nagrinėjama Vidzgirio mikrorajono gyventojų aprūpinimo alternatyvia šilumos energija galimybės: 1. Vidzgirio pastatų renovacija pasiliekant prie CŠT; 2. Vidzgirio decentralizacija atjungimas nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo: a. Apsirūpinant iš autonominių šaltinių, panaudojant šilumos siurblio technologijas; b. Panaudojant gamtines dujas naudojančius įrenginius; c. Įrengiant gamtinių dujų kogeneraciją (naudingos šilumos ir elektros gamyba viename bendrame cikle). Vertinimas atliekamas laikantis principų ir prielaidų, aprašytų ankstesniuose šio darbo skyriuose. Vidzgirio mikrorajone yra apie 9.880 butų (apie 313 gyvenamųjų namų, kurių plotas apie 547 tūkst. m 2 ) ir apie 28 vnt. negyvenamųjų objektų, kurių plotas yra apie 70.833 m 2. Vidzgirio mikrorajono šilumos energijos poreikis 2011 m. siekė apie 83.500 MWh arba apie 43 proc. viso metinio Alytaus miesto vartotojų šilumos poreikio. Vidzgirio mikrorajonui priskiriamų šilumos tiekimo trasų nuostoliai sudaro apie 9.700 MWh per metus (žr. 4.2 lentelę). Nuostoliai šilumos tiekimo magistralėje, einančioje nuo Alytaus RK iki kameros 1M8 (Putinų g. ir Naujosios g. sankryža) sudaro 1400,98 MWh/metus. Finansinio vertinimo rezultatai pateikiami 4.6 lentelėje. 4.6 lentelė. Vidzgirio mikrorajono decentralizacijos variantų finansinio vertinimo rezultatai Mln. Lt per 20 metų 1. Apsirūpinimo šiluma iš CŠT sąnaudos esamoje situacijoje 2. Apsirūpinimo šiluma iš CŠT sąnaudos esamoje situacijoje įvertinant šilumos punktų atnaujinimo vartotojų lėšomis kaštų įtaką 3. Apsirūpinimo šiluma iš CŠT sąnaudos įvertinant pastatų renovacijos efektą Išlaidos įvertinant pastatų modernizacijos kaštus, Mln. Lt per 20 metų Sutaupymai lyginant su esama situacija nevertinant pastatų modernizacijo s kaštų, Lt per 20 metų Sutaupymai lyginant su esama situacija įvertinant pastatų modernizacijo s kaštus, Lt per 20 metų 661 - - - 670 - - - 555 710 115-39

2014 m. 83 (165) (įvertinant šilumos punktų atnaujinimą vartotojų lėšomis) 4. Apsirūpinimo šiluma kaina, pastatų 434 589 236 82 renovacijos atveju įsirengiant šilumos siurblius 5. Apsirūpinimo šiluma kaina, pastatų 415 570 255 101 renovacijos atveju įsirengiant šilumos siurblius (nevertinant amortizacijos, vertinant reinvesticiją pasibaigus ŠS tarnavimo laikui) 6. Apsirūpinimo šiluma kaina 751 - -80 - nerenovuojant pastatų ir įsirengiant autonominius šilumos gamybos šaltinius, naudojančius gamtines dujas 7. Apsirūpinimo šiluma kaina, pastatų 539 693 131-23 renovacijos atveju įsirengiant autonominius šilumos gamybos šaltinius, naudojančius gamtines dujas * - vertinant investiciją į įrenginius kur taikoma (3, 4, 5 ir 7 eilutėje) yra priimta, kad įrenginių kaštai bus subsidijuojami pagal pastatų renovacijos programą taikant 30 proc. subsidiją. Kaip matome iš 4.6 lentelės, didžiausia nauda Vidzgirio mikrorajono šilumos vartotojams būtų įsirengiant šilumos siurblius, o sutaupymai siektų apie 80-100 mln. Lt per 20 metų jau įvertinus pastatų renovacijai priskirtinus kaštus. 4.7 lentelėje pateikiami Vidzgirio mikrorajono decentralizacijos žalos likusiems miesto šilumos vartotojams vertinimo rezultatai. 4.7 lentelė. Vidzgirio mikrorajono decentralizacijos įtaka likusiems miesto gyventojams Išlaikant esamą pastatų būklę ir pasiliekant prie CŠT, mln. Lt/20 metų Likusių miesto mikrorajonų gyventojų ir kitų šilumos vartotojų mokėjimai už šilumos energiją neatsijungiant Vidzgirio mikrorajonui Likusių miesto mikrorajonų gyventojų ir kitų šilumos vartotojų mokėjimai už šilumos energiją atsijungiant Vidzgirio mikrorajonui * nevertinamos išlaidos už pastatų modernizavimą Renovuojant pastatus ir pasiliekant prie CŠT, mln. Lt/20 metų* 925 731 1.095 914 171 184

2014 m. 84 (165) Vidzgirio decentralizavimo žalos vertinimas buvo atliekamas priimant, kad likusieji miesto šilumos vartotojai toliau pirks šilumos energiją iš CŠT sistemos. Atsijungiant daliai vartotojų yra daroma įtaka šilumos kainai mieste dėl: 1. Sumažėjusio šilumos poreikio sistemoje; 2. Sumažėjusių šilumos nuostolių trasose; 3. Pasikeitusio šilumos gamybos balanso (didėja naudojamo biokuro dalis), dėl ko keičiasi šilumos gamybos nuosavame šaltinyje kainos kintamoji dalis; 4. Pasikeitusios šilumos perdavimo kainos pastoviosios dalies (išimama iš tarifo sąnaudų dalis, priskiriama decentralizuojamam mikrorajonui); 5. Pasikeitusios šilumos gamybos savame šaltinyje kainos pastoviosios dalies (sąlygiškai priimama 20, kad šilumos tiekėjas kainos struktūroje paliks visus esamus šilumos gamybai naudojamus įrenginius); Kaip matome iš 4.7 lentelės, atsijungus Vidzgirio mikrorajono gyventojams, likusieji Alytaus miesto centralizuotai tiekiamos šilumos energijos vartotojai per 20 metų sumokėtų nuo apie 171 iki apie 184 mln. Lt daugiau už šilumos energiją. Vertinimo rezultatai rodo, kad Vidzgirio arba analogiško mikrorajono atsijungimo nuo CŠT sistemos atveju likusių miesto gyventojų patiriama žala būtų didesnė negu atsijungusio mikrorajono gyventojų gaunama nauda. Atsijungiant sąlygiškai mažiems šilumos vartotojams, įtaka likusiems yra nepastebimai maža, tuo tarpu sparčiai vystantis decentralizacijai gali išsivystyti tokia situacija, kuomet centralizuotas šildymas taptų ženkliai brangesnis ir likusiems vartotojams tektų šio apsirūpinimo šiluma būdo atsisakyti, o alternatyviam apsirūpinimo energija būdui neturint pakankami lėšų tektų ieškoti finansinės paramos, augtų įsiskolinimui šilumos tiekėjui ir pan. Dėl minėtų priežasčių, plano rengėjas rekomenduoja savivaldybei leisti atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo tiems vartotojams, kurie įsirengia AEI naudojančius šilumos energijos gamybos įrenginius (kadangi tai skatina įstatymas), tačiau tik esant išsamiam techniniam-finansiniamaplinkosauginiam ir socialiniu požiūriu įvertintam pagrindimui, kurį pateiktų projekto vystytojai (alternatyvių šilumos energijos gamybos šaltinių panaudojimo reglamentas pateikimas 6 skyriuje). 20 Pagal kompetenciją VKEKK priima sprendimus dėl būtinųjų šilumos tiekėjo sąnaudų įtraukimo į tarifą, o plano rengėjas neturi pakankamai duomenų tokiam vertinimui.

2014 m. 85 (165) 4.3.2 Kogeneracijos technologijų taikymo tikslingumo tyrimas miesto mikrorajono decentralizacijos atveju (Vidzgirio mikrorajono pavyzdžiu) Specialia programa sumodeliuotas Vidzgirio mikrorajono šilumos energijos poreikio grafikas yra pateikiamas 4.8 pav. Pažymėtina, kad šilumos poreikis šildymui buvo modeliuojamas priimant, kad visi pastatai bus renovuoti iki alternatyvių šilumos šaltinių pastatymo momento. 4.8 pav. Alytaus miesto Vidzgirio mikrorajono metinio šilumos poreikio galios trukmės grafikas Kogeneracijos technologijos, galia ir kiti parametrai yra optimizuojami atsižvelgiant į 4.8 pav. pateikiamą grafiką. Šiame darbe kaip pavyzdys toliau bus nagrinėjama vidaus degimo variklio technologijos pagrindu veikiančios kogeneracinės elektrinės statybos tikslingumas. Vidaus degimo varikliai Vidaus degimo varikliai (toliau VDV) yra vieni iš plačiausiai naudojamų kogeneracinių įrenginių. Šie įrenginiai ypač plačiai paplitę municipaliniame bei pramoniniame sektoriuose. Vidaus degimo varikliai greitai paleidžiami iš šaltos būsenos (nominalią galią iš šaltos būsenos gali pasiekti per 15 minučių), jų elektros energijos gamybos efektyvumas pakankamai aukštas net ir dirbant iš dalies nusikrovus. Tai patikima ir sąlyginai paprastai eksploatuojama technologija. Kogeneracijai arba atskirai elektros energijos gamybai labiausiai tinkami naudoti keturtakčiai Otto ar Dyzelio ciklais veikiantys VDV. Svarbiausi mechaniniai elementai jų konstrukcijose yra tie patys. Pagrindinis Otto ir Dyzelio ciklais veikiančių VDV skirtumas yra kuro uždegimo būdas. Kibirkštinio uždegimo varikliuose (Otto ciklas) naudojamos žvakės, kurios uždega į cilindrą tiekiamą kuro ir oro mišinį. Slegiamojo uždegimo varikliuose (Dyzelio ciklas) oro ir kuro mišinys užsidega jį slegiant be

2014 m. 86 (165) papildomai įrengtų uždegimo mechanizmų. Toliau VDV yra skirstomi pagal naudojamo kuro rūšis (gamtinių dujų, dyzeliniai, dviejų kuro rūšių), alkūninio veleno sukimosi greitį ir pagal tai, ar yra naudojamas turbokompresorius oro suslėgimui ar ne. Gamtinių dujų kibirkštinio uždegimo variklių efektyvumas daugeliu atveju yra mažesnis už dyzelinių variklių dėl mažesnio suslėgimo laipsnio. Vidaus degimo varikliai kogeneracinėse elektrinėse dažniausiai naudojami ne didesnės kaip 10 MW_el. vienetinės galios. 4.9 pav. pateikiama viena iš galimų kogeneracinės elektrinės schemų su VDV technologija. 4.9 pav. Kogeneracinės jėgainės su VDV principinė schema Dirbančio VDV gaminamos šilumos energijos šaltiniai yra šie: šilumos energija, esanti degimo produktuose, variklio marškinių aušinimo šilumos energija, tepimo sistemos aušinimo šilumos energija ir/arba turbokompresorių aušinančio agento šilumos energija. Degimo produktų šiluma, sudaro apie 50 60 % visos VDV šilumos energijos ir gali būti panaudojama garo iki ~10 bar slėgio gamybai. Vidaus degimo variklio aušinimo sistemos yra dviejų tipų: uždaros (aušinimo agentas cirkuliuojamas priverstinai) ir verdančio tipo (aušinimo agentas cirkuliuoja natūraliai). Šilumos atgavimo iš degimo produktų sistema gali būti atskirta nuo variklio aušinimo sistemos arba su ja sujungta. 4.9 pav. pateiktas pavyzdys, kada variklio marškinių aušinimo agentas degimo produktais pašildo vandenį prieš šilumos energijos atgavimo iš degimo produktų įrenginį. Tipinėje CŠT sistemoje variklio marškinių, tepimo sistemos ir degimo produktų šilumos energija yra visa sunaudojama termofikacinio vandens temperatūros pakėlimui. VDV į aplinką išmeta azoto oksidus (NOx), anglies monoksidą (CO), anglies dioksidą (CO2) ir lakiuosius organinius junginius. Sieros oksidų (SOx) emisijas lemia tik kuro

2014 m. 87 (165) pasirinkimas. Kietosios dalelės išmetamos į aplinką dyzeliniuose varikliuose deginant dyzelinį kurą. Ši technologija reikalauja griežtos priežiūros, nes joje yra daug judančių ir sąlyginai greitai besidėvinčių dalių. Rekomenduojama kas 1000 darbo valandų atlikti trumpalaikius priežiūros darbus, t.y. keisti tepalo ir oro filtrus, aušinamąjį skystį, žvakes ir kt. Kas 30.000 65.000 darbo valandų atliekamas kapitalinis remontas. VDV kogeneracijos technologijos pagrindiniai privalumai yra susiję su paprastu galios reguliavimu kintant elektros energijos arba šilumos energijos poreikiui, nepatiriant didesnių nuostolių dėl įrenginio energijos gamybos efektyvumo sumažėjimo. Taip pat šis ilgalaikis turtas yra sąlygiškai likvidus, kadangi VDV kogeneratorius gali būti priskiriamas standartinei įrangai ir gali būti lengvai perkeliamas ir pritaikomas kitame energetiniame objekte tai yra susiję su investuotojo (šilumos tiekėjo, nepriklausomo šilumos energijos gamintojo ar kt.) finansinės rizikos mažinimu. Atsižvelgiant į šiame skyriuje pateiktą VDV technologijos apžvalgą ir šios technologijos tinkamumą bendrai naudingos šilumos ir elektros energijos gamybai CŠT sistemoje, šiame darbe tyrinėjamas tik VDV pagrindu veikiančių kogeneracinių elektrinių statybos tikslingumas šilumos energijos gamybai ir tiekimui šilumos vartotojams. Pagrindiniai VDV kogeneracinių elektrinių techniniai ir finansiniai rodikliai pateikti 4.8 lentelėje. Dujų turbinos ir kombinuoto ciklo kogeneracinių elektrinių techniniai ir finansiniai rodikliai pateikiami palyginimui. 4.8 lentelė. VDV įrenginių techninis, finansinis apibendrinimas Technologija Galimos naudoti kuro rūšys VDV gamtinės dujos, propanas, biodujos, suskystintos dujos, dyzelinas, naftos produktai DT su šilumos atgavimu gamtinės dujos, propanas, biodujos, krosnių kuras KC gamtinės dujos, propanas, biodujos, krosnių kuras Vienetinė energetinio bloko elektrinė galia, MW 0,03 10 3 300 10 500 Elektrinis efektyvumas, % 27 50 20 42 40 62 Elektros ir šilumos energijų gamybos galių santykis 0,5 1 0,3 1 0,5 2 Bendras efektyvumas, % 70 90 70 86 89 92,5 Techninio gyvavimo trukmė, metais 20 25 10 25 30 Santykiniai instaliavimo kaštai, mln. Lt/MW_el. 2,0 4,1 (1) 0,6 6 (2) 1,3 3,5 (3) Kintami eksploatacijos kaštai, Lt/MWh_el. 20 6,9 24 5,2 15

Technologija Pastovūs eksploatacijos kaštai, Lt/MW_el./metus Bendri eksploatacijos kaštai, Lt/MWh_el. 2014 m. 88 (165) VDV DT su šilumos atgavimu 40000 80000 20.000 40.000 8.000 50.000 21 32 (dyzel. varikliai: 35) KC >24 (1) statybos kaina pateikiama standartinei kogeneracinės elektrinės komplektacijai, įvertinant kogeneratoriaus kainą, pastato kainą, elektros automatikos dalies kainą (tik elektrinės patalpose), šiluminę-vėdinimo dalį, inžinerines paslaugas; (2) kaštai pateikiami tik dujų turbinos bazinei įrangai, naudojančiai vieną kurą, elektros generatoriui, oro pasiurbimo įrangai su standartiniu filtru ir garso slopintuvu, standartine paleidimo sistema ir valdymo prietaisais, įprasta kuro deginimo sistema. Transportavimo kaštai neįtraukti. Priklausomai nuo įrangos, geografinės padėties, statybvietės specifikos, valiutos kurso kitimo ir konkurencijos rinkoje, kainos gali keistis gana plačiose ribose; (3) kaštai pateikiami kombinuoto ciklo dujų turbinos jėgainės bazinei įrangai (pagrindinis kuras gamtinės dujos) su dujų turbina, garo katilu, kondensacine garo turbina, elektros generatoriais, standartinėmis valdymo, paleidimo ir papildomomis sistemomis. Priklausomai nuo įrangos, geografinės padėties, statybvietės specifikos, valiutos kurso kitimo ir konkurencijos rinkoje, kainos gali keistis gana plačiose ribose. Be to, reikia atsižvelgti į technologijos elektros ir šilumos energijos gamybos santykį, nes instaliavimo kaštai vertinami elektrinės galios vienetui (MW_el.). Reikia paminėti, kad skirtingų gamintojų tos pačios technologijos kogeneracinių blokų techniniai parametrai gali labai ženkliai skirtis, o kiekvienu konkrečiu atveju turi būti parenkamas to gamintojo gaminys, kuris nagrinėjamu atveju yra tinkamiausias techniniu ir finansiniu požiūriais. Pavyzdžiui, mažo elektrinio efektyvumo vidaus degimo variklio pagrindu veikiantis kogeneratorius gali būti pritaikytas rezervuoti elektros energijos gamybą svarbiuose objektuose (I kategorijos elektros vartotojams) ir tuo pačiu būti sąlyginai pigus, o siekiant nuolatinės galimai didesnės elektros energijos gamybos išnaudojant esamą šilumos energijos poreikį reiktų rinktis vidaus degimo variklio pagrindu veikiančią kogeneracinę elektrinę, kurios elektros ir šilumos energijos gamybos galių santykis yra artimas 1. Tokios elektrinės elektros energijos gamybos efektyvumas yra gerokai didesnis (apie 41-42 % dirbant nominaliu apkrovimu), tačiau ir pats įrenginys gerokai brangesnis. 4.10 pav. pateikiamas 1 energetinio bloko kogeneracinės elektrinės galios optimizavimo pavyzdys. Optimizavimas atliekamas įvertinant kogeneracinio bloko techniniu požiūriu leistiną nusikrovimo ribą.

2014 m. 89 (165) 4.10 pav. 1 energetinio bloko kogeneracinės jėgainės su VDV galios optimizavimo pavyzdys 4.11 ir 4.12 pav. pateikiamas 3 energetinių blokų po 3 MW_el. galios kogeneracinės elektrinės darbo Vidzgirio mikrorajono CŠT sistemoje pavyzdys. 4.11 pav. Vidzgirio mikrorajono kogeneracinės elektrinės darbo modeliavimas (1)

2014 m. 90 (165) Taikant kogeneracinėje elektrinėje pagamintos elektros energijos supirkimo kaip viešąjį interesą atitinkančią paslaugą tvarką, kogeneracinių elektrinių operatoriai gali tikėtis, kad jų įrenginiuose pagaminta elektros energija bus superkama už tokią kainą, kad jų veikla nebūtų nuostolinga. Esant fiksuotam elektros energijos supirkimo tarifui ir palankiom sąlygom kuro rinkoje bei kitiems palankiems veiksniams, prioritetas ištisus metus yra skiriamas elektros energijos gamybai, išnaudojant CŠT sistemos šilumos energijos poreikio potencialą tiek, kiek leidžia techninės įrenginių galimybės. Techninio kogeneracinių elektrinių variantų vertinimo Vidzgirio CŠT sistemoje rezultatai, planuojant metinę energijos gamybą kogeneracinės elektrinės blokuose pagal 4.11 ir 4.12 pav. pateiktus darbo modelius, pateikiami 4.9 lentelėje. 4.12 pav. Vidzgirio mikrorajono kogeneracinės elektrinės darbo modeliavimas (2)

2014 m. 91 (165) 4.9 lentelė. Kogeneracinės elektrinės techninio vertinimo rezultatai, esant fiksuotai elektros energijos supirkimo iš kogeneracinių elektrinių kainai Variantas 3x3 MW_el. Investicija į kogeneracinės elektrinės statybą *, tūkst. Lt be PVM 27.968 Metinė elektros energijos gamyba, MWh 57.510 Pajamos iš elektros energijos gamybos, tūkst. Lt 9.029 Metinė šilumos energijos gamyba (CHP), MWh 63.053 Metinė šilumos energijos gamyba (katile), MWh 17.184 Bendras gamtinių dujų poreikis elektrinėje, 1000 nm 3 16.967 VDV bloko Nr.1 įjungimų skaičius, vnt. 4 VDV bloko Nr.2 įjungimų skaičius, vnt. 124 VDV bloko Nr.3 įjungimų skaičius, vnt. 45 Bendras vidutinis metinis energijos gamybos efektyvumas elektrinėje 87,3% * statybos kaina pateikiama standartinei kogeneracinės elektrinės komplektacijai, įvertinant kogeneratoriaus kainą, pastato kainą, elektros automatikos dalies kainą (tik elektrinės patalpose), šiluminę-vėdinimo dalį, inžinerines paslaugas. Iš kogeneracinės elektrinės veiklos gautos pajamos gali būti skiriamos šilumos energijos kainų mažinimui, jeigu šilumos gamintojas yra kogeneracinės elektrinės savininkas. 4.10 lentelėje pateikiami kogeneracinės elektrinės finansinio vertinimo rezultatai. 4.10 lentelė. Kogeneracinės elektrinės finansinio vertinimo vertinimo rezultatai 1. Gamybiniai rodikliai Mat. vnt. 2014 2015 2016 1.1 Bendras elektros energijos MWh/metus 57.510 57.510 57.510 pardavimas (A) MWh/metus 57.510 57.510 57.510 1.2. Bendra šilumos energijos gamyba MWh/metus 80.237 80.237 80.237 (A) MWh/metus 80.237 80.237 80.237 2. Pajamos iš planuojamos veiklos tūkst. Lt/metus 27.119 27.662 28.215 2.1 Iš elektros energijos pardavimo tūkst. 9.029 9.210 9.394 Lt/metus elektros energijos pardavimo kaina (A) Lt/MWh 157,00 160,14 163,34 elektros energijos pardavimo kainos metinis brangimas (A) % 2,00 2,00 2,00 2.2 Iš šilumos energijos pardavimo tūkst. Lt/metus 18.090 18.452 18.821 šilumos energijos pardavimo kaina (A) Lt/MWh 256,5021 261,63 266,86 šilumos energijos pardavimo kainos % 2,00 2,00 2,00 metinis brangimas (A) 3. Išlaidos planuojamai veiklai tūkst. 25.716 26.240 26.776 21 Priimama, kad šilumos energija parduodama bendrijoms 5 proc. pigiau, nei šiuo metu kainuoja perkant iš CŠT (be PVM).

2014 m. 92 (165) Lt/metus 3.1 Kurui tūkst. 24.573 25.065 25.566 Lt/metus 3.1.1 (A) išlaidos gamtinėms dujoms tūkst. 24.573 25.065 25.566 Lt/metus kuro natūrinis suvartojimas (A) 1000 16.967 16.967 16.967 nm3/metus kuro suvartojimas (A) MWh/metus 157.793 157.793 157.793 kuro pirkimo kaina (A) Lt/1000 nm3 1.448,30 1.477,27 1.506,81 kuro pirkimo kainos metinis brangimas % 2,00 2,00 2,00 (A) 3.1 Elektros energijai tūkst. 0 0 0 Lt/metus 3.1.1 (A) išlaidos pirktai elektros tūkst. 0 0 0 energijai Lt/metus 3.3 Vandeniui/nuotekoms tūkst. 4 4 4 Lt/metus 3.3.1 (A) išlaidos pirktam vandeniui tūkst. 4 4 4 Lt/metus nupirkta vandens (A) m3/metus 365 365 365 vandens pirkimo kaina (A) Lt/m3 10,00 10,20 10,40 vandens pirkimo kainos metinis brangimas (A) % 2,00 2,00 2,00 3.4 Kitos sąlyginai kintamos tūkst. 1.068 1.100 1.133 eksploatacijos išlaidos Lt/metus 3.4.1 (A) kintamos išlaidos tūkst. 1.068 1.100 1.133 eksploatacijai Lt/metus kogeneracinių blokų metinis išdirbis (A) 20.496 20.496 20.496 motoval. 20.496 eksploatacijos išlaidų kaina (A) Lt/motoval. 52,10 53,66 55,27 eksploatacijos išlaidų metinis % 3,00 3,00 3,00 brangimas (A) 3.5 Kitos neišvardintos išlaidos ir tūkst. 71 72 73 veiklos sąnaudos Lt/metus 3.7.2 Veiklos sąnaudos tūkst. 0 0 0 (administracijos kaštai ir pan.) Lt/metus metinis augimas % 1,00 1,00 1,00 3.7.3 Kita (taršos mokestis ir kita) tūkst. 71 72 73 Lt/metus metinis augimas % 1,00 1,00 1,00 EBITDA (2-3) 1.403 1.421 1.439 FINANSINĖ ANALIZĖ Finansinis laikotarpis 1 2 3 Kalendoriniai metai 2014 2015 2016

2014 m. 93 (165) Planuojamos investicijos tūkst. Lt 27.967,68 Kogeneracinė elektrinė tūkst. Lt 27.967,68 Bankinė paskola Nr.1 tūkst. Lt 27.968 23.958 19.708 Palūkanų norma % 6,0 Numatomas paskolos laikotarpis metai 6,0 Metinis mokėjimas anuiteto principu tūkst. 5.688 5.688 5.688 Lt/metus tame tarpe bankinės palūkanos tūkst. Lt/metus 1.678 1.437 1.182 EBIT tūkst./lt 1.403 1.421 1.439 EBT tūkst. Lt -275-16 257 Bankinės palūkanos tūkst. 1.678 1.437 1.182 Lt/metus Disponuojamos lėšos tūkst. Lt -275-16 257 Balansas (tikrasis veiklos rezultatas) tūkst. Lt -28.243-28.259-28.002 Diskonto norma % 6,00 Bendri pinigų srautai tūkst. Lt. -275-16 257 Pinigų srautų būsimoji vertė tūkst. Lt. -622-35 517 Diskontuoti pinigų srautai tūkst. Lt. -259-15 216 Nediskontuotų pinigų srautų projekto tūkst. Lt. balansas -28.243-28.259-28.002 Diskontuotų pinigų srautų projekto tūkst. Lt. balansas -28.227-28.242-28.026 Finansiniai rodikliai (5 proc. nuolaida šilumos kainai) Grynoji dabartinė vertė, GDV (NPV) tūkst. Lt 10.350 Vidinė grąžos norma, VGN (IRR) -4,8% Investicijų atsipirkimo laikas metai >15 Diskontuotas atsipirkimo laikas metai >15 Finansiniai rodikliai (10 proc. nuolaida šilumos kainai) Grynoji dabartinė vertė, GDV (NPV) tūkst. Lt -1.311 Vidinė grąžos norma, VGN (IRR) -17,1% Investicijų atsipirkimo laikas metai >15 Diskontuotas atsipirkimo laikas metai >15 Finansinio vertinimo rezultatai rodo, kad privačiam investuotojui nagrinėta investavimo alternatyva nebūtų finansiniu požiūriu patraukli esant dabartinėms sąlygoms kuro ir kt. rinkose, o prie gautų projekto finansinio gyvybingumo rodiklių nebūtų galimybių projekto finansavimui gauti banko paskolą.

2014 m. 94 (165) 4.3.3 Alyčio katilinės CŠT sistemos šilumos vartotojų decentralizavimo tikslingumo tyrimas Į Alyčio katilinės CŠT sistemą kasmet vidutiniškai pateikiama apie 3.146 MWh šilumos energijos arba apie 1 proc. Alytaus miesto šilumos poreikio. Pagal 2011 m. duomenis iš viso parduota buvo apie 1.923 MWh šilumos energijos. Vidutiniai santykiniai šilumos energijos nuostoliai šilumos tiekimo tinkle per pastaruosius tris metus sudarė 1.093 MWh arba apie 35 proc. Sąlygiškai dideli santykiniai šilumos nuostoliai šilumos tiekimo tinkle parodo ne tik vamzdynų būklę, o taip pat ir prastą tinklo išnaudojimą rajone vyrauja mažaaukščiai gyvenamieji namai. Apie 3,2 km trasų yra naudojama šilumos tiekimui vos 7-iems gyvenamiesiems namams ir 5-iems negyvenamiesiems pastatams. Apie 1,67 km šilumos tiekimo trasos, skaičiuojant nuo vartotojo esančio Jiezno g. 1, yra naudojama šilumos tiekimui vos trims šilumos vartotojams, esantiems Lakūnų g. 9, Lakūnų g. 7 ir Aerodromo g. 11. 2011 m. šie vartotojai kartu sudėjus sunaudojo apie 592 MWh (681 MWh perskaičiavus norminiams metams) šilumos energijos, kai tuo tarpu šilumos nuostoliai trasos atkarpoje iki šių vartotojų siekė apie 615 MWh. Pateikta informacija rodo, kad šilumos energija I Alytuje yra tiekiama neracionaliai, todėl reikia ieškoti būdų, kaip optimizuoti šilumos tiekimą Alyčio katilinės CŠT vartotojams. Alyčio katilinės decentralizacijos atveju visi vartotojai būtų atjungiami nuo Alyčio katilinės CŠT sistemos. Kaip alternatyvus apsirūpinimo šiluma būdas šiuo atveju vertinamas vartotojų apsirūpinimas šiluma iš individualių biokurą naudojančių vandens šildymo katilinių. 4.1 skyriuje pateikiami techniniai-finansiniai duomenys ir išvados apie šilumos teikimo decentralizavimą, šilumos gamybą vykdant individualiose katilinėse naudojant gamtines dujas, taikomi ir Alyčio katilinės CŠT sistemos atveju. Vartotojų atjungimo nuo CŠT sistemos tikslingumas yra vertinamas techniniufinansiniu ir aplinkosauginiu aspektais. Techninis-finansinis decentralizacijos vertinimas Techninio-finansinio vartotojų atjungimo nuo CŠT sistemos tikslingumo tyrimo pagrindiniai aspektai: 1. Naujų įrenginių galios parenkamos taip, kad būtų užtikrinamas lygiavertis šilumos tiekimas kaip ir šilumos tiekimo iš CŠT sistemos atveju: a. naujų įrenginių galia parenkama taip, kad pilnai užtikrintų vartotojų šilumos poreikius šildymui ir karšto buitinio vandens ruošimui; b. naujų įrenginių galia parenkama tik šildymo poreikių tenkinimui, o karštas buitinis vanduo ruošiamas tūriniuose vandens šildytuvuose naudojant elektros energiją.

2014 m. 95 (165) 2. Naujų biokurą naudojančių šilumos gamybos įrenginių statyba vykdoma vartotojų nuosavomis lėšomis; 3. Priimama, kad vartotojai nėra sukaupę pakankamai lėšų naujų šilumos gamybos šaltinių įsirengimui, todėl pradinę investiciją į katilų/katilinių įrengimą 100 proc. finansuos banko paskola (finansavimo sąlygos pateikiamos 3.14 lentelėje); 4. Priimama, kad vartotojai nuo naujų įrenginių eksploatacijos pradžios pradeda kaupti lėšas ateities investicijoms šilumos gamybos įrenginių atnaujinimui, kadangi vartotojai, atlikus decentralizaciją, patys turės užsitikrinti patikimą, pakankamą ir kokybišką šilumos tiekimą. Amortizacinės sąnaudos apskaičiuojamos tiesinės priklausomybės principu atsižvelgiant į įrenginių techninio gyvavimo laikotarpį *16] priklausomai nuo kategorijos, priimant, kad įrenginių atnaujinimui reikės 60 proc. pradinės investicijos sumos, t. y. reikės atnaujinti tik pagrindinę įrangą ir laikoma, kad pagalbinė įranga tarnaus visą vertinimo laikotarpį be papildomų investicijų (išskyrus eksploatacijos sąnaudas); 5. Papildomas sąnaudas, kurias patirs vartotojai eksploatuodami įrenginius, vertinamos kaip sąlygiškai pastovios sąnaudos, o jų dydis nustatytas 3.14 lentelėje; 6. Papildomos investicijos, galimai reikalingos gamtinių dujų įvado padidinimui ir kt. nevertinamos. Alyčio katilinės CŠT sistemos schema ir vartotojų išsidėstymas pateikiami 4.13 pav.

2014 m. 96 (165) 4.13 pav. Šilumos tiekimo sistemos schema ir vartotojų koncentracija I Alytuje (Alyčio kat. sistema) Vartotojų, atsijungusių nuo CŠT sistemos, apsirūpinimo šilumos energija iš biokurą naudojančių katilų/katilinių vidutinė metinė savikaina pateikiama 4.14 pav. Kaip matome 4.14 pav., galiojant šiame darbe priimtoms prielaidoms, šilumos gamybos individualiose biokurą naudojančiose katilinėse vidutinės sąnaudos, tenkančios 1 kwh pagamintos šilumos energijos, įskaitant visus taikomus mokesčius, pirmuosius 6-erius metus yra didesnės už dabartinę LITESKO tiekiamos šilumos kainą.

2014 m. 97 (165) 4.14 pav. Šilumos gamybos nuosavame biokurą naudojančiame šaltinyje savikainos palyginimas su LITESKO kainos struktūra Pirmus 6-erius metus, šilumos gamybos savikaina yra apie 20-22 ct/kwh didesnė nei LITESKO tiekiamos šilumos kaina, kadangi į savikainoje įvertinami investicijų į įrenginių įrengimą skolinimosi kaštai mokėjimai bankui ir palūkanos. Didesnė šilumos gamybos savikaina lyginant su gamtines dujas naudojančiomis alternatyvomis pagrinde gaunama todėl, kad santykinės investicijos į biokurą naudojančius įrenginius yra ženkliai didesnės už investicijas į gamtines dujas naudojančius įrenginius. Vėlesniu vertinamu laikotarpiu šilumos gamybos savikaina nuosavuose biokurą naudojančiuose įrenginiuose yra apie 3-4 ct/kwh mažesnė už prognozuojamą LITESKO teikiamos šilumos kainą. Pažymėtina, kad apie 7 ct/kwh šilumos gamybos savikainoje decentralizacijos atveju panaudojant biokurą naudojančius įrenginius sudarytų lėšų kaupimas įrenginių atnaujinimui/keitimui, pasibaigus jų naudingam eksploatacijos laikotarpiui.

2014 m. 98 (165) 4.15 pav. Šilumos gamybos nuosavame biokurą naudojančiame šaltinyje savikainos struktūra 4.15 pav. taip pat matome, kad pasirinkus mišrų decentralizavimo būdą, t. y. biokurą naudojančius įrenginius pastačius tik šildymo reikmėms, o karštą buitinį vandenį ruošiant tūriniuose vandens šildytuvuose, įrengiamuose kiekviename bute, naudojančius el. energiją ženkliai padidėja vidutinė metinė šilumos energijos gamybos savikaina tai lemia sąlygiškai didelė elektros energijos kaina. Atkreiptinas dėmesys, kad decentralizacijos atveju, vartotojų šilumos gamybos nuosavame šaltinyje kuro dedamoji abiem atvejais yra apie 7-14 ct/kwh mažesnė už LITESKO šilumos gamybos nuosavame šaltinyje kainą, įvertinančią ir pastoviąsias sąnaudas. Įvertinant ilgo laikotarpio (10 m.) apsirūpinimo šiluma kaštus ir galiojant šiame darbe priimtoms prielaidoms, matome, kad decentralizuoto aprūpinimo šiluma būdo sąnaudos šilumos gamybai panaudojant biokurą I Alytaus (Alyčio CŠT sistemos) vartotojams būtų: a. biokurą naudojančius šilumos gamybos įrenginius instaliuojant visai Alyčio katilinės vartotojų galiai apie 1,9 mln. Lt arba apie 26 proc. didesnės, lyginant su centralizuotu šilumos energijos tiekimu iš Alyčio katilinės CŠT sistemos; b. biokurą naudojančius šilumos gamybos įrenginius instaliuojant tik šildymo poreikio užtikrinimui, o karšto buitinio vandens ruošimui įrengiant tūrinius elektrinius vandens šildytuvus apie 2,0 mln. Lt arba apie 27 proc. didesnės, lyginant su centralizuotu šilumos energijos tiekimu iš Alyčio katilinės CŠT sistemos.

2014 m. 99 (165) Atsižvelgiant į 4.2.1 skyriuje pateiktą informaciją ir skaičiavimo rezultatus ir į tai, kad 23 zonoje tinklas yra renovuotas bei šiluma tiekiama tik trim daugiabučiams namams, viena rekomendacijų yra užkonservuoti šilumos tiekimo trasą, einančią nuo vartotojo adresu Juozapavičiaus g. 33 iki Aerodromo g. 11 ir pastatyti katilinę kitame CŠT sistemos gale (žr. 4.16 pav.). Naujos katilinės statybos vieta Konservuojamas trasos ruožas 4.16 pav. Šilumos tiekimo sistemos I Alytuje (Alyčio kat.) optimizavimas Šiuo metu Alyčio katilinėje yra eksploatuojami trys VK-2,1 vandens šildymo katilai, kurių kiekvieno nominali šiluminė galia yra 1,9 MW ir vienas katilas Universal 5M, kurio šiluminė galia yra 6 MW. 23 zonos vartotojų projektinė šilumos poreikio galia šildymui ir buitinio K/V ruošimui yra apie 0,94 MW, o perskaičiuota (pagal faktinius pastarojo laikotarpio suvartojimus norminiams metams) apie 0,8 MW, 24 zonos atitinkamai 2,26 MW ir 1,14 MW. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta ir į tai, kad jau šiuo metu 24 zonoje kai kurie vartojai (pavyzdžiui, Alytaus kolegija) planuoja pakeisti apsirūpinimo energija būdą (didindami atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą šilumos gamybai ir pan.), prognozuojama, kad minėtas šiluminės galios poreikis bus mažesnis, todėl dalį įrenginių galima iškelti į kitą Alyčio CŠT sistemos vietą, taip optimizuojant šilumos tiekimą ir racionalų lėšų panaudojimą. Minėto CŠT trasos ruožo užkonservavimas per metus leistų išvengti apie 480 MWh šilumos nuostolių trasoje, arba, skaičiuojant pagal dabartinę gamtinių dujų kainą, apie 90.000 Lt/metus arba apie 1,8 mln. Lt per 20 metų. Tai yra pakankamas pagrindas ieškoti šilumos

2014 m. 100 (165) tiekimo optimizacijos variantų, arba šias lėšas nukreipti daugiabučių namų Lakūnų ir Aerodromo gatvėse modernizavimui. Alyčio katilinės CŠT sistemos vartotojų decentralizacijos poveikio likusiems Alytaus miesto CŠT vartotojams poveikio vertinimas Plano rengėjas finansiniais duomenimis apie Alyčio katilinės įrenginius ir CŠT sistemos trasas (amortizacinių atskaitymų dydis, likutinė vertė, darbo užmokesčio sąnaudos ir pan.) nedisponuoja, todėl Alyčio CŠT sistemos vartotojų atjungimo nuo CŠT sistemos poveikio likusiems Alytaus miesto vartotojams įvertinti negalima. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog į Alyčio katilinės CŠT sistemą patiekiama vos 1 proc. viso miesto šilumos poreikio, galima teigti, kad įtaka likusiems šilumos vartotojams bus nykstamai maža. Skyriaus išvados Atlikta Alyčio katilinės CŠT sistemos vartotojų decentralizavimo analizė rodo, kad minėtos sistemos vartotojams atsijungimas galėtų būti nuostolingas, galiojant priimtoms prielaidoms. Tačiau pažymėtina, kad, kaip minėta 4.2 skyriuje, šiuo metu šilumos energija I Alytuje tiekiama nevisiškai racionaliai: prastai išnaudojamas centralizuotas šilumos energijos tiekimo tinklas, šilumos tiekimo sistema 24 zonoje yra beveik nerekonstruota (vamzdžiai pakloti nepraeinamuose kanaluose), trasose patiriami metiniai šilumos nuostoliai yra neadekvatūs parduotam šilumos kiekiui (santykiniai nuostoliai 2011 m. siekė ~32 proc., kai tuo tarpu vidutiniai Alytaus mieste sudarė apie 16,4 proc.). Vertinant tik 23 zoną, skaičiuotini šilumos energijos nuostoliai norminiais metais siektų apie 615 MWh/metus, o parduodamos vartotojams šilumos kiekis 681 MWh/metus. Santykiniai metiniai šilumos nuostoliai (skaičiuojant norminiams metams) 23 zonai priskiriamoje šilumos tiekimo sistemoje siektų apie 47,5 proc. (faktiniai 2011 m. ~51 proc.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, rekomenduojama ieškoti optimalių alternatyvių aprūpinimo šilumos energija būdų, ypatingai atkreipiant dėmesį į galimus finansinės paramos mechanizmus, remiančius atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių technologijų plėtrą gyvenamuosiuose namuose. Projektų įgyvendinimas su finansine parama padeda sutaupyti nuosavų lėšų investicijai į įrenginius, tuo pačiu sumažindama skolinimosi kaštus ir kt., o projektas dažniausiai tampa finansiniu požiūriu patrauklus. Rekomenduojama pirmuoju etapu 23 ir 24 zonose prioritetiniu uždaviniu numatyti esamų daugiabučių modernizaciją (apšiltinant atitvaras ir kt.), taip pat galimai įrengiant atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šilumos gamybos technologijas. Antruoju etapu rekomenduojama užkonservuoti šilumos tiekimo trasą, einančią nuo vartotojo adresu Juozapavičiaus g. 33 iki Aerodromo g. 11 ir, esant poreikiui, pastatyti katilinę, kurios galia būtų parenkama pagal skaičiuotiną modernizuotų daugiabučių šilumos poreikį, kitame CŠT sistemos gale (žr. 4.16 pav.). Esant katilinės statybos poreikiui, jei daugiabučių modernizacijos etape nebūtų įrengti autonominiai AEI naudojantys šilumos energijos gamybos ar kiti įrenginiai arba jų

2014 m. 101 (165) galios nepakaktų, rekomenduojama pirmiausiai įvertinti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių technologijų įrengimą naujoje katilinėje. 4.3.4 Biokurą naudojančių įrenginių plėtros Alytaus mieste tikslingumo analizė Atsižvelgiant į esamą situaciją Alytaus miesto šilumos gamybos ūkyje ir į esamą bei prognozuojamą šilumos energijos poreikį Alytaus miesto CŠT sistemoje, nagrinėjami du biokurą naudojančių šilumos energijos gamybos įrenginių Alytaus mieste plėtros etapai: 1. ~1x16MW VŠK su DKE statyba (bendra šiluminė galia ~19,8 MW); 2. ~1x16MW VŠK su DKE statyba (bendra šiluminė galia ~19,8 MW). Pastaba: Esant techniniam, ekonominiam, finansiniam ir aplinkosauginiam pagrindimui, gali būti statomi kitokie panašios šiluminės galios energijos gamybos įrenginiai, pavyzdžiui, termofikacinė elektrinė, kurios šiluminė galia yra apie 20 MW, garo katilas, kuriame pagamintas garas būtų paduodamas į šiuo metu eksploatuojamą garo turbiną (veikiančią nuo gamtines dujas naudojančių katilų), ar panaudojama kita, atsinaujinančius energijos išteklius (tarp jų ir degias organines atliekas iš sąvartynų, sausą dumblą iš nuotekų valyklų) energijos gamybai naudojanti technologija. Įrenginių statybos galia, blokų skaičius ir kt. turi būti tikslinama pasirengimo projektui stadijoje, atsižvelgiant į faktinę padėtį šilumos ir kuro rinkose, šilumos vartojimo tendenciją CŠT sektoriuje ir kitus veiksnius, galinčius įtakoti projekto tikslingumą. Pirmojo etapo metu pastatytas vandens šildymo katilas dirbtų kartu su esama LITESKO biokogeneracine jėgaine ir kitais gamtines dujas naudojančiais įrenginiais, o energijos gamybos prioritetas būtų skiriamas biokogeneracinei jėgainei ir naujam biokurą naudojančiam vandens šildymo katilui. Energijos gamybos prioritetai gali būtų ir kitokie, priklausomai nuo naujų įrenginių statytojo statuso (ar tai šilumos tiekėjas ar nepriklausomas šilumos gamintojas) ir nuo gaminamos ir į miesto CŠT sistemą tiekiamos/parduodamos šilumos energijos kainos. Antrojo etapo tikslingumas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į sprendimo investuoti metu esamą situaciją kuro rinkoje ir vartotojų poreikio mažėjimo/didėjimo tendencijas ir kt. veiksnius. I etapas. 1x16MW VŠK su DKE plėtros etapo Alytaus mieste techninis vertinimas Alytaus mieste esamų ir planuojamų šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginių darbo modeliavimas atliekamas specializuota programa EnergyPRO. Įrenginių modeliavimas atliekamas naudojant 3 skyriuje pateiktas prielaidas ir priimant, kad darbo prioritetas bus skiriamas biokurą naudojančiai termofikacinei elektrinei, po to biokurą naudojantiems VŠK, o likusį šilumos energijos poreikį tenkins esama gamtines dujas naudojanti termofikacinė elektrinė ir gamtines dujas naudojantys katilai. 4.11 lentelėje pateikiami I etapo techninio vertinimo rezultatai.

2014 m. 102 (165) 4.11 lentelė. I etapo techninio vertinimo rezultatai I etapas Metinė šilumos energijos gamyba, MWh Metinis biokuro poreikis 22, MWh Metinis gamtinių dujų poreikis 14, MWh Biokuro TE 117.896 112.282 G. dujų TE 24.458 26.074 Kiti g. dujų VŠK 41.074 43.788 16 MW BK VŠK+DKE NR.1 77.807 74.102 Iš viso: 261.234 186.384 69.863 Modeliavimo rezultatai rodo, kad įgyvendinus I etapą naujuose įrenginiuose per metus būtų galima pagaminti apie 77,8 GWh šilumos energijos, o tai iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos šilumos energijos kiekį sistemoje leistų padidinti iki apie 75 proc. Šiam kiekiui pagaminti papildomai per metus reikėtų apie 37.000 t kietojo biokuro. 4.17 pav. pateikiamas 16 MW vandens šildymo katilo su DKE statybos etapo modeliavimo rezultatas. 4.17 pav. Alytaus miesto energijos gamybos įrenginių darbo modeliavimas: I etapas Iš 4.17 pav. matome, kad bazinis šilumos energijos poreikis, pagal šiame darbe priimtas prielaidas, būtų tenkinamas iš šiuo metu eksploatuojamos biokuro termofikacinės elektrinės. Naujas katilas šilumos energiją gamintų tik šildymo sezono metu, o jo metinis išdirbis siektų apie 4.255 val. 22 Kuro sąnaudos priskiriamos šilumos energijos gamybai.

2014 m. 103 (165) II etapas. Antro 1x16MW VŠK su DKE plėtros etapo Alytaus mieste techninis vertinimas Šio etapo techninis vertinimas atliekamas analogiškai kaip I etapo, tačiau priimama, kad įrenginių darbo prioritetas bus skiriamas biokuro termofikacinei elektrinei ir I etapo metu pastatytiems įrenginiams. Remiantis LR teisės aktais, reglamentuojančiais ūkio subjektų veiklą šilumos sektoriuje, nepriklausomi šilumos gamintojai konkuruoja tarpusavyje ir su šilumos tiekėju konkrečioje CŠT sistemoje su siūloma parduoti šilumos kaina, kuri turi būti mažesnė už šilumos tiekėjo palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas. Tokiu būdu energijos gamybos prioritetai ir metiniai pagamintos šilumos kiekiai konkrečiu duotu atveju gali skirtis. 4.12 lentelėje pateikiami I etapo techninio vertinimo rezultatai. 4.12 lentelė. II etapo techninio vertinimo rezultatai II etapas Metinė šilumos energijos gamyba, MWh Metinis biokuro poreikis 23, MWh Metinis gamtinių dujų poreikis 15, MWh Biokuro TE 117.896 112.282 G. dujų TE 5.573 5.941 Kiti g. dujų VŠK 14.885 15.869 16 MW BK VŠK+DKE NR.1 77.807 74.102 16 MW BK VŠK+DKE NR.2 45.073 42.926 Iš viso: 261.234 229.310 21.811 Modeliavimo rezultatai rodo, kad įgyvendinus II etapą naujuose įrenginiuose per metus būtų galima pagaminti apie 45 GWh šilumos energijos, o tai iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos šilumos energijos kiekį sistemoje leistų padidinti iki apie 90 proc. Šiam kiekiui pagaminti papildomai per metus reikėtų apie 21.500 t kietojo biokuro. 4.18 pav. pateikiamas 16 MW vandens šildymo katilo su DKE statybos II etapo modeliavimo rezultatas. Iš 4.18 pav. matome, kad bazinis šilumos energijos poreikis būtų tenkinamas iš šiuo metu eksploatuojamos biokuro termofikacinės elektrinės ir I etapo metu pastatytų įrenginių. Naujas katilas šilumos energiją gamintų tik šildymo sezono metu, o jo metinis išdirbis siektų apie 2.700 val. 23 Kuro sąnaudos priskiriamos šilumos energijos gamybai.

2014 m. 104 (165) 4.18 pav. Alytaus miesto energijos gamybos įrenginių darbo modeliavimas: II etapas Finansinis I ir II etapo įgyvendinimo vertinimas Šiame skyriuje yra pateikiama informacija apie galimą naujų biokurą naudojančių įrenginių įtaką šilumos kainai, jei projektą vystytų šilumos tiekėjas. Nepriklausomų šilumos gamintojų galima įtaka šilumos kainodarai yra vertinama 4.5 skyriuje. Šilumos tiekėjo investicijų į biokurą naudojančių įrenginių statybą įtaka šilumos kainai mieste yra vertinama nustatant investicijos teigiamą ir neigiamą efektus. Preliminariai vertinama statybos vieta yra Alytaus RK. Atliekant investicijų į naujus įrenginius poveikio šilumos kainai mieste vertinimą naudojamos šios prielaidos: Mažinančią šilumos kainą vartotojui įtaką sąlygoja: 1. Sąlygiškai pigesnio kuro (biokuro) lyginant su gamtinėmis dujomis naudojimas šilumos gamyboje; Didinanti šilumos kainą vartotojui įtaka atsiranda dėl: 1. Amortizacinių sąnaudų padidėjimo, kurias sąlygoja naujos investicijos į įrenginius; 2. Padidėjusio normatyvinio pelno įtraukimo į pagrįstas sąnaudas, kuris apskaičiuojamas nuo įmonės reguliuojamo turto vertės. Atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių technologijų atveju normatyvinis pelnas, susijęs su investicijomis į ilgalaikį turtą (AEI naudojančius įrenginius) pagal šiuo metu galiojančią Šilumos kainų nustatymo metodiką 7-erius metus po projekto įgyvendinimo yra didinamas 6 proc.; 3. Lėšų, reikalingų projektams įgyvendinti, skolinimosi palūkanų įtraukimas į pagrįstas sąnaudas;

2014 m. 105 (165) 4. Gamtinių dujų kainos skirstymo dedamosios padidėjimo, dėl sumažėjusio gamtinių dujų vartojimo. Vartotojui pereinant į kitą, mažiau dujų vartojančių vartotojų, kategoriją, didėja gamtinių dujų skirstymo mokestis, todėl gamtinių dujų, kurios naudojamos daliai šilumos energijos gaminti, kaina didėja įgyvendinus I ir II etapus lyginant su esama situacija. Priimama, kad I etapo įgyvendinimo terminas yra 2014 m. II etapas galėtų būti įgyvendinamas praėjus 2 metams po I etapo įgyvendinimo. Finansinio vertinimo rezultatai pateikiami 4.19pav. Iš 4.19 pav. matome, kad įgyvendinus I etapą jau pirmaisiais metais būtų galimybė mažinti šilumos kainą vartotojams apie 0,3 ct/kwh. Pasibaigus banko paskolos terminui ir metodikoje nustatytam investicijas į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas skatinimo terminui (7 m.), šilumos kaina galėtų būti mažinama apie 1,7 ct/kwh. Įgyvendinus II etapą pirmaisiais metais suminė I ir II etapų įtaka tarifui siektų apie (- 0,2) ct/kwh. Pasibaigus banko paskolos terminui ir metodikoje nustatytam investicijas į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas skatinimo terminui (7 m.), įgyvendinus II etapą, suminė I ir II etapų įtaka šilumos kainai galėtų siekti (-2,9) ct/kwh. 4.19 pav. Projketo vystymo šilumos tiekėjo lėšomis I ir II plėtros etapų finansinio vertinimo rezultatai Pateikti rezultatai yra gauti galiojant šiame darbe, 3 ir šiame skyriuje pateiktoms prielaidoms, kuro kainų lygiams, investicijų į įrenginius dydžiams ir kt. Esant

2014 m. 106 (165) pokyčiams gamtinių dujų ir biokuro rinkose, didesnėms ar mažesnėms faktinėms investicijoms į įrenginius ir kt., rezultatai gali kisti, todėl faktinė įtaka šilumos kainai gali būti nustatoma tik įvertinus visas sąlygas projekto įgyvendinimo stadijoje arba jau įgyvendinus projektą. Skyriaus išvados Atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių technologijų plėtra yra naudinga ne tik finansine, bet ir aplinkosaugine prasme, kadangi mažina anglies dvideginio emisijas į aplinkos orą. I etapo įgyvendinimas leistų miesto CŠT kuro balanse turėti iki 75 proc. biokuro ir prisidėtų prie šilumos kainos vartotojams mažinimo arba stabilizavimo. I etapo įgyvendinimas leistų pasiekti Atsinaujinančiu išteklių energetikos įstatyme nustatytų tikslų CŠT sektoriui, kur 2020 metams yra nustatytas 60 proc. AEI panaudojimo CŠT sektoriuje tikslas. II etapo įgyvendinimas toliau leistų didinti šilumos gamybą iš AEI: biokuro kuro balanse dalis galėtų siekti iki apie 90 proc. Toks pats tikslas galėtų būti pasiektas ne tik statant naujus biokurą naudojančius įrenginius, bet taip pat mažinant šilumos energijos vartojimą, pavyzdžiui, rekonstruojant šilumos tiekimo trasas ir taip sumažinant šilumos energijos nuostolius, skatinant daugiabučių modernizaciją ir kt. Bet kokiu atveju I etapas turėtų būti įgyvendinamas, siekiant bendrų tikslų, nustatytų tiek LR teisės aktuose tiek Europos sąjungos direktyvose. II etapo tikslingumas turėtų būti pervertinamas vėlesniu laikotarpiu, atsižvelgiant į aktualią informaciją, tendencijas kuro ir kt. rinkose, postūmį pastatų modernizacijos sektoriuje ir pan. Atsinaujinančius energijos išteklius (saulės, aeroterminė, geoterminė energija) naudojančių šilumos gamybos technologijų finansinis įvertinimas Pažymėtina, kad keičiant apsirūpinimo šilumos energija būdą rekomenduotina atlikti pilną nagrinėjamo objekto modernizaciją apšiltinant atitvaras, pakeičiant langus, rekonstruojant šildymo sistemą, pakeičiant šildymo prietaisus (ten kur įmanoma pereinant prie grindinio šildymo) ir kt. Tokiu atveju lėšos būtų naudojamos racionaliai, projektuojamų šilumos energijos gamybos šaltinių galia būtų parenkama optimaliai, užtikrinant galimai mažesnius instaliavimo kaštus, ir būtų galima tikėtis maksimalios naudos tiek finansine, tiek komfortinių sąlygų užtikrinimo prasme. Tolesniuose sustambintuose, orientaciniuose skaičiavimuose priimama, kad yra techninė galimybė vertinamų technologijų įrengimui, skaičiavimuose naudojamos sustambintos dabartinių rinkų kainos. Šilumos siurblio įrengimas patalpų šildymo poreikių tenkinimui Atliekant skaičiavimus priimame, kad šilumos gamybos sistema, energijos gamybai panaudojant atsinaujinančią geoterminę energiją su šilumos siurblio (žemė-vanduo) technologija, yra įrengiama standartiniame nemodernizuotame daugiabutyje. Skaičiavimuose naudojami vidutiniai faktiniai didesnių nei 4-ių aukštų daugiabučių

2014 m. 107 (165) duomenys. 4.13 lentelėje pateikiami skaičiavimuose naudojami išeities duomenys ir skaičiavimo rezultatai. 4.13 lentelė. Šilumos siurblio panaudojimo patalpų šildymui ir daliniam karšto buitinio vandens ruošimui finansinis vertinimas Daugiabučio plotas 2.100 m 2 Butų skaičius 40 vnt. Galia šildymo reikmėms 165 kw Galia K/V ruošimui ir t-ros palaikymui 4,60 kw/butui Galia K/V ruošimui ir t-ros palaikymui 184 kw Šilumos poreikis šildymo reikmėms 102 kwh/m 2 /metus Šilumos poreikis K/V ruošimui 3.020 kwh/metus/butui Bendra maksimali vertinamo objekto šilumos poreikio galia Metinis šilumos poreikis šildymo reikmėms Metinis šilumos poreikis K/V ruošimui 349 kw 214.200 kwh/metus 120.800 kwh/metus Instaliuojamo geoterminio šilumos siurblio šiluminė galia 165 kw Investicija šilumos siurblio įrengimui 251.648 Lt Vidutinis metinis COP 3 Metinė šilumos energijos gamyba ŠS šildymo reikmėms Metinė šilumos energijos gamyba ŠS K/V ruošimo reikmėms Metinės elektros energijos sąnaudos ŠS 214.200 kwh/metus 54.163 24 kwh/metus 71.400 kwh/metus Metinės išlaidos elektros energijai Metinės išlaidos šilumai iš CŠT Iš viso: 34.101 Lt/metus 20.144 Lt/metus 54.245 Lt/metus Metinės išlaidos apsirūpinant šilumos energija iš CŠT Sutaupymai: 101.271 Lt/metus 47.026 Lt/metus Kaip matome iš 4.13 lentelėje pateiktų rezultatų, šilumos siurblio įrengimas daugiabutyje leistų savo reikmėms pasigaminti apie 80 proc. viso metinio šilumos poreikio. Likęs kiekis būtų perkamas iš CŠT sistemos. Metiniai sutaupymai apsirūpinant šilumos energija siektų apie 47.000 Lt, o investicijos atsipirktų per ~5- erius metus (nevertinant papildomų sąnaudų, susijusių su galimomis palūkanomis už pasiskolintas lėšas, įrenginių eksploatacijos sąnaudų, remontų ir kt.). Pagal priimtas prielaidas, palūkanos už skolintas lėšas investiciją padidintų apie ~55.000 Lt (kasmet 24 Priimama, kad įrenginiai karšto buitinio vandens ruošimui bus naudojami tik nešildymo sezono metu ir juose bus pagaminama iki 90 proc. šilumos energijos karšto buitinio vandens ruošimui.

2014 m. 108 (165) ~9.200 Lt), o pagrindinių įrenginių eksploataciniai kaštai galėtų siekti iki 0,4 proc. nuo pradinės investicijos kasmet arba apie 1.000 Lt/metus. Tokiu atveju paprastas atsipirkimo laikas pailgėtų iki apie 7-8 metų. Pažymėtina, kad tokio tipo projektai, kurių metu diegiamos AEI naudojančios technologijos, yra remiami pagal daugiabučių renovacijos modelį renovuojant daugiabutį (iki 40 proc. investicijos) arba skatinami savivaldybės, taikant 400 Lt/kW instaliuotai galiai subsidijos dydį. Tokiu būdu, pagal pateiktą pavyzdį, renovuojant pastatą ir diegiant analogiškos galios sistemą būtų galimybė gauti apie 100.000 Lt finansinę paramą arba ~60-70 tūkst. Lt prašant finansinės paramos pagal savivaldybės programą. Paramos gavimo atveju paprastas atsipirkimo laikas galėtų sumažėti keleriais metais. Šilumos siurblio įrengimas karšto buitinio vandens ruošimui Kaip pavyzdį šiame skyriuje vertinsime šilumos siurblio įrengimo tikslingumą vidutinio dydžio Alytaus miesto daugiabutyje 2.100 m 2 šildomo ploto, 40 butų. Priimame, kad vidutinis karšto buitinio vandens (55 C) yra apie 120 m 3 /mėn., arba vidutiniškai per dieną 4 m 3. Modeliavimo rezultatai rodo, kad maksimalus K/V sunaudojimas gali siekti apie arba 1,7m 3 /h. Pastačius karšto vandens akumuliacines talpas, galima sumažinti reikalingą galią karšto vandens ruošimui, nes teoriškai maksimalus valandinis kiekis gali būti tik dvi valandas per dieną. Visą kitą laiką karšto vandens suvartojimas yra gerokai mažesnis. Tokiu būdu įrengiant akumuliacinę talpą apie 1700 l, užtektų ~ 65 kw 25 šiluminės galios. Tai padengtų 100 % karšto vandens poreikių. Kadangi bet kokiu atveju, alternatyviu šilumos šaltiniu neracionalu ruošti 100 % karšto vandens poreikio ir visuomet turi būti numatytas alternatyvus (CŠT) arba pikinis (gamtines dujas naudojantis katilas arba elektrinis vandens šildytuvas ar pan.), laikome, kad siurblio galios užtektų paruošti vidutiniam paros karšto vandens kiekiui. Laikome, kad intensyviausiai vartojamas vanduo būna ryte tarp 6.30 ir 8.30 ir vakare tarp 17.30 ir 20.30, t. y. 5 valandas per parą. Tokiu būdu vidutinis karšto vandens suvartojimas yra apie 0,8 m 3 /h. Šio kiekio momentiniam pašildymui reikėtų apie 60 kw šiluminės galios šilumos gamybos šaltinio (įvertinant recirkuliacijos kontūro šilumos nuostolius). Sumontavus apie 1000 l akumuliacinę talpą (kai temperatūrų skirtumas 30 C, tokia talpa talpina apie 34 kwh), minėta galia sumažėtų iki apie 40 kw. 25 Priimama šalto vandens temperatūra + 7 C, delta T = 48 C. Preliminariais skaičiavimais, momentiniam vandens pašildymui reikalinga šiluminė galia yra 1,7 x 1,163 x 48 = 94 kw arba apie 110 kw su recirkuliacijos linijos (ir gyvatukų) šilumos nuostoliais.

2014 m. 109 (165) Priimama, kad tokiu atveju, metinis karšto vandens poreikis bus padengiamas 80 proc. Montuojant aplinkos oras-vanduo modifikacijos šilumos siurblį vidutinis metinis energijos gamybos efektyvumas (SPF, angl. seasonal performance factor), įvertinant efektyvumo mažėjimą mažėjant aplinkos oro temperatūrai ir ruošiant karštą vandenį, priimamas lygiu 2,5. Tokiu būdu pasirenkame 2 vnt. šilumos siurblių po ~20 kw galios (priklausomai nuo gamintojo galimos ir kitokios modifikacijos, instaliuojant vieną ar daugiau šilumos siurblių atitinkamai perskaičiuojant bendrąją galią). Per metus šilumos siurbliuose bus suvartojama elektros energijos: 120.800 26 *80%/2,5=~39.000 kwh. Esant dabartinei elektros energijos kainai (žr. 3.1.4), metinės elektros energijos sąnaudos siektų apie 18.600 Lt. Likusi dalis šilumos energijos (apie 20 proc.) būtų perkama iš šilumos tinklų, o pirkimo sąnaudos pagal priimtas prielaidas siektų apie 7.300 Lt. Panaudojus šilumos siurblius karšto buitinio vandens pašildymui per metus vidutiniškai galima būtų sutaupyti apie 10.600 Lt. Investicija į 40 kw galios šilumos siurblio įrengimą galėtų siekti apie 93.000 Lt su PVM (žr. 3.1.9 skyrių). Tokiu atveju paprastas atsipirkimo laikas siektų apie 9-erius metus (nevertinant papildomų sąnaudų, susijusių su galimomis palūkanomis už pasiskolintas lėšas, įrenginių eksploatacijos sąnaudų, remontų ir kt.). Pagal priimtas prielaidas, palūkanos už skolintas lėšas investiciją padidintų apie ~20.500 Lt (kasmet ~3.400 Lt), o pagrindinių įrenginių eksploataciniai kaštai galėtų siekti iki 0,4 proc. nuo pradinės investicijos kasmet arba apie 400 Lt/metus. Tokiu atveju paprastas atsipirkimo laikas pailgėtų iki apie 11 metų. Šilumos siurblio įrengimas patalpų šildymo ir karšto buitinio vandens ruošimo poreikių tenkinimui modernizuoto daugiabučio atveju Atliekant skaičiavimus priimame, kad šilumos gamybos sistema, energijos gamybai panaudojant atsinaujinančią geoterminę energiją su šilumos siurblio (žemė-vanduo) technologija, yra įrengiama standartiniame nemodernizuotame daugiabutyje. Skaičiavimuose naudojami vidutiniai faktiniai didesnių nei 4-ių aukštų daugiabučių duomenys. 4.14 lentelėje pateikiami skaičiavimuose naudojami išeities duomenys ir skaičiavimo rezultatai. 26 Priimama, kad nuostoliai K/V temperatūros palaikymui (su gyvatuku ) sudaro apie 60 proc. bendrų sąnaudų karšto vandens ruošimui.

2014 m. 110 (165) 4.14 lentelė. Šilumos siurblio panaudojimo patalpų šildymui ir karšto buitinio vandens ruošimui finansinis vertinimas modernizuoto daugiabučio atveju Vertinamo daugiabučio plotas 2.100 m 2 Butų skaičius 40 vnt. Galia šildymo reikmėms 100 kw Galia K/V ruošimui ir t-os palaikymui 110 kw Galia K/V ruošimui ir t-os (instaliuojama) 75 27 kw Šilumos poreikis šildymo reikmėms 71 kwh/m 2 /metus Šilumos poreikis K/V ruošimui 3.020 kwh/metus/butui Bendra maksimali šilumos poreikio galia Metinis šilumos poreikis šildymo reikmėms Metinis šilumos poreikis K/V ruošimui Instaliuojamo geoterminio šilumos siurblio šiluminė galia Investicija šilumos siurblio įrengimui arba su 30 proc. finansine parama modernizuojant daugiabutį pagal renovacijos programą Metinė šilumos energijos gamyba ŠS šildymo reikmėms Metinė šilumos energijos gamyba ŠS K/V ruošimo reikmėms 175 kw 149.940 kwh/metus 120.800 kwh/metus 175 kw 258.889 Lt 181.222 Lt 149.940 kwh/metus 120.800 kwh/metus Vidutinis metinis COP 3 Metinės elektros energijos sąnaudos ŠS Metinės išlaidos elektros energijai Metinės išlaidos šilumai iš CŠT Iš viso: Metinės išlaidos apsirūpinant šilumos energija iš CŠT Sutaupymai: 90.247 kwh/metus 43.102 Lt/metus 0 Lt/metus 43.102 Lt/metus 81.845 Lt/metus 38.743 Lt/metus Kaip matome iš 4.14 lentelėje pateiktų rezultatų, metiniai sutaupymai apsirūpinant šilumos energija siektų apie 39.000 Lt, o investicijos atsipirktų per ~7-erius metus (nevertinant papildomų sąnaudų, susijusių su galimomis palūkanomis už pasiskolintas lėšas, įrenginių eksploatacijos sąnaudų, remontų ir kt.) arba apie 5-erius metus, jei tokio projekto įgyvendinimui būtų skiriama finansinė parama pagal daugiabučių renovacijos programą. Pagal priimtas prielaidas įvertinus palūkanas už skolintas lėšas ir pagrindinių įrenginių eksploatacinius kaštus paprastas atsipirkimo laikas pailgėtų iki apie 9-10 metų arba iki apie 6-7 metų projektą įgyvendinant su finansine parama. 27 Priimama, kad kartu būtų instaliuojama ne mažesnės kaip 2 m 3 akumuliacinė talpa, o momentiniam K/V ruošimo poreikiui esant didesniam nei instaliuota šilumos siurblio galia šildymui bus naudojama galia patalpų šildymo sąskaita.

Saulės kolektorių panaudojimas karšto vandens ruošimui 2014 m. 111 (165) Kaip pavyzdį šiame skyriuje vertinsime šilumos siurblio įrengimo tikslingumą vidutinio dydžio Alytaus miesto daugiabutyje 40 butų. Priimame, kad vidutinis karšto buitinio vandens (55 C) yra apie 120 m 3 /mėn., arba vidutiniškai per dieną 4 m 3. Saulės kolektorių panaudojimui K/V ruošimui optimaliausia akumuliacinėje talpoje sukaupti apie 60-70 proc. karšto vandens poreikio. Tokiu būdu analogiškam objektui reiktų apie 3.500 l tūrio akumuliacinės talpos (arba kelių talpų kurių bendras tūris 3.500 l) (nevertinamas šilumos kaupimas karšto vandens cirkuliaciniam kontūrui). 1 m 2 paviršiaus ploto į saulę duoda ne daugiau kaip 4,60 kwh/dieną. Vidutinis metinis saulės radiacijos dydis Alytaus rajone siekia apie 3,15 kwh/dieną/m 2 [23]. Priimame, kad naudingumo koeficientas yra apie 0,75 [24]. Vidutiniškai per metus gauname ~2,4 kwh/dieną saulės energijos. Kai vieno kolektoriaus efektyvus plotas yra 2,3 m 2, gaunama apie 5,5 kwh/dieną šilumos. Norint užtikrinti K/V ruošimą iš saulės kolektorių, reikalingi apie 100 kolektorių (apie 230 m 2 darbinio ploto). Kolektoriui rekomenduojamas vandens pralaidumas yra 15-40 l/h/m 2 darbinio ploto. Priimamas vidutinis pralaidumas 27 l/h/m 2. Esant priimtam temperatūrų skirtumui 20 C, vieno kolektoriaus galia siektų 1,44 kw, o suminė kolektorių galia ~ 144 kw. Paprastai analogiška saulės kolektorių sistema gali padengti apie 60 % metinio karšto vandens poreikio. Priimant, kad vidutinės investicijos į 1 m 2 naudingo ploto saulės kolektoriaus įrengimą yra 1300 Lt/m 2 (įskaitant pačius saulės kolektorius, kolektorių sujungimo komplektą, pastatymo ant plokščio stogo rėmą, akumuliacines talpas, siurblius, išsiplėtimo indus, automatiką, montavimo darbus ir kt.), bendra investicija tokiam objektui siektų apie 299.000 Lt. Metiniai sutaupymai siektų apie 30.000 Lt, o paprastas atsipirkimo laikas apie 10 metų (nevertinant papildomų sąnaudų, susijusių su galimomis palūkanomis už pasiskolintas lėšas, įrenginių eksploatacijos sąnaudų, remontų ir kt.) arba apie 7-erius metus projektą įgyvendinant su finansine parama renovuojant daugiabutį pagal daugiabučių renovacijos programą. Skyriaus išvados Kaip rodo vertinimo rezultatai, šiame skyriuje naudojamos technologijos gali būti naudojamos daliniam patalpų šildymui, karšto buitinio vandens ruošimui. Tačiau siekiant 100 proc. apsirūpinti šilumos energija panaudojant šias technologijas, reikėtų ženkliai didesnių investicijų, kas mažintų finansinį tokių projektų tikslingumą.

2014 m. 112 (165) Pažymėtina, kad geoterminio šilumos siurblio panaudojimo šildymo reikmėms ir dalies karšto buitinio vandens poreikių užtikrinimui, investicija skaičiuojama priimant, kad sklypo plotas šalia nagrinėjamo objekto bus pakankamas įprastinio žemės kolektoriaus įrengimui. Esant nepakankamam sklypo plotui, turėtų būti gręžiami gręžiniai, kurie ženkliai pabrangintų šios technologijos įrengimo sąnaudas. Atliekant skaičiavimus nėra vertinamos galimos papildomos investicijos elektros įvado galios didinimui ir kt., bei sąnaudos įrenginių eksploatacijos laikotarpiui, susijusios su įrenginių priežiūra, remontais. Taip pat daugeliu atveju tokių projektų įgyvendinimui gyventojai naudoja skolintas lėšas, kas sąlygoja projekto pabrangimą dėl palūkanų. Net ir naudojant nuosavas lėšas, dažnai pamirštama įvertinti nuosavo kapitalo kainą. Tai gali padidinti su objekto eksploatacija susijusias sąnaudas, vertintas šiame darbe. Siekiant objektyviai ir lygiaverčiai įvertinti šilumos siurblio (ar kito alternatyvaus apsirūpinimo šiluma šaltinio) įrengimo tikslingumą, reikėtų vertinti projekto rodiklius dirbant salos rėžimu, t. y. visiškai atsijungus nuo CŠT sistemos (saulės kolektorių arba šilumos siurblio panaudojimo atveju karšto buitinio vandens ruošimui atsijungimą nuo CŠT sistemos nešildymo sezono metu), o taip pat numatyti lėšų kaupimą naujų analogiškų įrenginių statybai pasibaigus jų techniniam gyvavimo laikotarpiui. Neabejotinai, paminėti papildomi kaštai (sąnaudos ir išlaidos) turi juntamą neigiamą įtaką panašių objektų finansiniam tikslingumui, todėl rekomenduojama prieš priimant sprendimą dėl panašaus projekto įgyvendinimo konkrečiame objekte rekomenduojama atlikti techninį-finansinį vertinimą, kuris įvertintų visas (neapsiribojant) aukščiau išvardintas sąnaudų ir išlaidų dedamąsias, kurios būtų pagrįstos potencialių įrangos tiekėjų/montuotojų komercinių pasiūlymų finansine informacija, aktualia kuro, elektros ir centralizuotai tiekiamos šilumos rinkų informacija bei įvertintų vertinimo metu besiformuojančias tendencijas minėtose rinkose. 4.3.5 Rekomendacijos dėl Alytaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos trasų rekonstrukcijos apimčių 4.15 lentelėje pateikiami duomenys apie Alytaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemos nerekonstruotų tinklų statybos metus pagal skersmenį. 4.15 lentelė. Alytaus miesto CŠT sistemos nerekonstruotų trasų pasisiskirstymas pagal skermenį ir statybos metus Trasos paklojimo metai Trasos skersmuo iki 1970 1970-1980 1980-1990 1990-2000 2000-2010 Iš viso: DN20 0 2 0 0 0 2 DN25 0 0 170 0 0 170 DN32 0 415 120 0 0 535

2014 m. 113 (165) Trasos skersmuo iki 1970 1970-1980 Trasos paklojimo metai 1980-1990 1990-2000 2000-2010 Iš viso: DN40 18 421 243 9 1 692 DN50 968 6.156 4.473 1.293 12 12.902 DN65 0 0 0 25 12 37 DN70 748 4.438 3.066 522 0 8.774 DN80 941 4.134 3.634 466 15 9.190 DN100 613 2.708 3.162 812 63 7.358 DN125 240 1.074 1.347 423 12 3.096 DN150 459 2.890 1.994 321 0 5.664 DN200 882 1.755 1.336 364 0 4.337 DN250 934 135 594 0 0 1.663 DN300 598 0 1.075 0 0 1.673 DN350 0 0 153 0 0 153 DN400 3 501 725 0 0 1.229 DN500 2.040 979 0 0 110 3.129 DN600 0 1.886 0 0 0 1.886 DN700 0 0 2.272 0 0 2.272 Iš viso: 8.444 27.494 24.364 4.235 225 64.762 Iš pateiktų duomenų matome, kad didžioji dalis trasų buvo pastatyta iki 1990 metų. 4.20 pav. pateikiami apibendrinti 4.15 lentelės duomenys, perskaičiuoti sutartiniu 100 mm skersmens trasos ilgiu.

2014 m. 114 (165) 4.20 pav. Šilumos tinklų ilgio (perskaičiuoto pagal sutartinį 100 mm skersmenį) pasiskirstymas pagal statybos metus Iš 4.20 pav. matome, kad centralizuotas šilumos teikimo tinklas aktyviausiai buvo vystomas 1969 m., 1975 m. ir 1985 m. Vėlesniu laikotarpiu (skaičiuojant iki 1992 m.) vidutiniškai kasmet buvo paklojama apie 2,2 km 100 mm sutartinio skersmens trasos. Alytaus mieste apie 63 proc. šilumos tiekimo tinklų yra paklota iki 1983 metų. Įvertinant šiuo metu taikomą amortizacinį laikotarpį šilumos tinklams (30 metų), šios trasos turėtų būti rekonstruojamos. 4.16 lentelėje pateikiamas preliminarus investicijų poreikis pilnai šilumos tiekimo trasų rekonstrukcijai, klojant tokio paties skersmens vamzdžius, t. y. neoptimizuojant trasų skersmens.

2014 m. 115 (165) 4.21 pav. Šilumos ruožų pasiskirstymas pagal paklojimo metus 4.16 lentelė. Investicijų poreikis pilnam Alytaus miesto CŠT sistemos atnaujinimui Eil. Nr. Nerekonstruotų trasų ilgis 28, m Šilumos tinklų rekonstrukcijos kaina 29, Lt be PVM 1 iki 2xDN40 1.399 586.654 2 2xDN50 12.902 6.106.388 28 Trasų ilgis, kurios paklotos nepraeinamuose kanaluose, techniniuose koridoriuose, praeinamuose kanaluose arba ore. 29 Investicija apskaičiuojama priimant, kad bus klojamos tokio paties (neoptimizuoto) skersmens trasos

2014 m. 116 (165) Eil. Nr. Nerekonstruotų trasų ilgis 28, m Šilumos tinklų rekonstrukcijos kaina 29, Lt be PVM 3 2xDN65 37 4.294.138 4 2xDN80 8.811 5.190.521 5 2xDN100 7.358 5.138.128 6 2xDN125 3.096 2.280.099 7 2xDN150 5.664 4.825.077 8 2xDN200 4.337 5.207.432 9 2xDN250 1.663 2.842.795 10 2xDN300 1.673 3.629.090 11 2xDN350 153 355.942 12 2xDN400 1.229 3.259.840 13 2xDN500 3.129 10.339.665 14 2xDN600 1.886 7.461.946 15 2xDN700 2.272 10.470.564 Iš viso: 64.762 71.988.278 Kaip matome iš 4.16 lentelės, visiškai sistemos rekonstrukcijai reiktų apie 72 mln. Lt be PVM. Praktikoje rekonstruojant šilumos tiekimo trasas, jas keičiant optimalaus skersmens trasomis, paprastai investicijos sumažėja 10-30 proc. Siekiant rekonstruoti visą centralizuoto šilumos tiekimo tinklą, šiuo metu jau susidėvėjusio tinklo rekonstrukcijos išlaidas paskirstant 20 metų, DN700 ~2,3 km magistralės (statybos metai 1985 m.) rekonstrukciją išskaidant 10 metų, vidutinės metinės investicijos turėtų siekti apie 3,6 mln. Lt. Investicijų poreikio grafikas pateikiamas 4.22 pav. Vadovaujantis 4.2.1 skyriaus išvadomis, šilumos tinklų rekonstrukcijos nerekomenduojama intensyviai vystyti 16, 18, 17, ir 22 zonose, kadangi šilumos vartojimas šiose zonose nėra intensyvus ir vis daugiau vartotojų pereina prie alternatyvaus apsirūpinimo šiluma būdo. Atsižvelgiant į tai, kaip toliau bus vystoma centralizuoto šilumos tiekimo veikla 23 ir 24 zonose, 24 zonoje rekomenduojama keisti šilumos tinklus tik esant neišvengiamiems įvykiams (padidėjusiam avaringumui konkrečiame ruože ir kt.). Šilumos tiekimo trasų rekonstrukcija rekomenduojama vykdyti tose zonose, kuriose šiuo metu santykiniai nuostoliai yra didžiausi (žr. 4.2 lentelę). Išsamesnes rekomendacijas dėl prioritetinių ruožų rekonstrukcijos įmanoma pateikti tik turint praėjusio laikotarpio duomenis apie avaringumą visuose CŠT sistemos ruožuose, termofikacinio vandens kokybės stebėjimo duomenis ir kt.

2014 m. 117 (165) 4.22 pav. Metinis investicijų poreikis šilumos tinklų atnaujinimui 4.4 Degių atliekų ir sauso dumblo panaudojimo šilumos arba/ir elektros energijos gamybai galimybių analizė 4.4.1 UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centre susidarančio kietojo atgautojo kuro panaudojimas energijos gamybai Šiuo metu UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau ARATC) įgyvendina projektą Alytaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra, kurio metu bus nupirkti buitinių atliekų kompostavimo konteineriai miesto individualių namų gyventojams, pastatyti Komunalinių Atliekų mechaninio rūšiavimo, biologinio apdorojimo (toliau MBA) su energijos gamyba ir virtuvės atliekų biologinio apdorojimo įrenginiai Alytaus regioniniame sąvartyne ir Druskininkų kompostavimo aikštelėje. Sukurta komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūra leis atskirai (ne sąvartyne) pūdyti komunalines atliekas. Tai padės išspręsti problemą, kuri kyla dėl bioskaidžių atliekų surinkimo bei priėmimo į saugomas aikšteles ir sąvartynus. Projekto metu siekiama užtikrinti biologiškai skaidžių atliekų (toliau BSA) optimaliausius apdorojimo, naudojimo ir perdirbimo metodus. Šis projektas yra finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis, pagal priemonės Nr. VP3-3.2-AM-01-V Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas veiklą Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, sukuriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą.

2014 m. 118 (165) Atliekų mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo su energijos gamyba įrenginiai yra statomi Takniškių kaime, Alovės sen., Alytaus r. savivaldybėje. Po atliekų tvarkymo MBA įrenginiuose (po mechaninio rūšiavimo proceso, taip pat po kompostavimo likusios masės, kurioje yra smulkaus plastiko ir kitų degių atliekų, apdirbimo separavimo įrenginiuose (pvz. būgniniame arba diskiniame separatoriuse) susidaro taip vadinamas kietasis atgautasis kuras (toliau KAK) (angl. SRF solid recovered fuel). Šio kuro pagrindinė sudedamoji dalis yra biomasė, kuri paprastai sudaro apie 40-60 proc. Potencialas. Vadovaujantis duomenimis, gautais iš ARATC, planuojama, kad per metus ARATC susidarys apie 20.000 t KAK. Vidutinis planuojamas KAK žemutinis šilumingumas apie 9-11 MJ/kg. Tokiu būdu energinis KAK potencialas iš ARATC siektų apie 55.000-56.000 MWh per metus. KAK (SRF) yra klasifikuojamas į 5-ias klases pagal standartą CEN/343 ANAS atsižvelgiant į žemutinį šilumingumą, chloro (Cl) kiekį ir gyvsidabrio (Hg) kiekį. KAK panaudojimas energijos gamybai. Šiuo metu tiek Europoje tiek visame pasaulyje sparčiai plinta KAK panaudojimas energijos gamybai. Nors KAK panaudojimas jau egzistuojančiuose objektuose yra gana komplikuotas, jis dažniau yra naudojamas mišinyje su medienos, anglies, durpių ir kt. kuru. KAK energijos gamybai galėtų būti naudojamas tiek esamuose šilumos tiekėjo įrenginiuose, tiek naujai statomuose objektuose, kurių vystytojais galėtų būti tiek valstybės/savivaldybės įmonės, tiek privatūs juridiniai asmenys, veikiantys šilumos rinkoje NŠG statusu. Alytaus mieste šiuo metu yra eksploatuojama tik viena katilinė, kurioje energijos gamybai yra naudojamas biokuras Alytaus rajoninė katilinė, kurią eksploatuoja šilumos tiekėjas. Šiuo metu katilinėje medienos kuras yra naudojamas kogeneracinėje elektrinėje, veikiančioje garo turbinos technologijos pagrindu, šilumos ir elektros energijos gamybai. Per metus šilumos ir elektros energijos gamybai planuojama sunaudoti apie iki 73.000 t medienos kuro (kai vidutinis metinis medienos kuro žemutinis šilumingumas yra 2 MWh/t). Paprastai KAK sudėtyje yra dideli šarminių metalų kiekiai (pavyzdžiui, natrio (Na) ir kalio (K)), kurie degimo metu reaguoja su chloru (Cl) formuodami chloridus su žema lydymosi temperatūra. Šios medžiagos sąlygoja šlakavimąsi ir koroziją karštesnėse katilo zonose. Praktikoje KAK panaudojimas mišinyje su biokuru ar kitu kuru sąlygoja didesnius katilo eksploatacijos kaštus dėl aukščiau paminėtų priežasčių, o taip pat yra reikalingos investicijos į papildomą įrangą šio kuro dozavimui ir geram sumaišymui su pagrindiniu kuru, investicijos į KAK sandėliavimo statinius degimo produkto valymo bei taršos monitoringo įrenginius (rankovinį filtrą ir pusiau sausą arba šlapią (skruberinį) valymą dozuojant kalcio hidroksidą (Ca(OH) 2 ir/arba taip pat natrio hidrokarbonatą (NaHCO 3 ) HCl ir SO 2 kiekio mažinimui).

2014 m. 119 (165) Galimybė naudoti KAK mišinyje su pagrindiniu kuru kiekviename objekte turi būti tiriama atskirai, kadangi tai priklauso nuo daugelio veiksnių susijusių su šiuo metu naudojamomis technologijomis (pavyzdžiui, pakuros tipu, pagrindinio kuro charakteristikomis, aplinkosauginiais reikalavimams išmetamiems į aplinką teršalams kiekvienoje vietovėje ir pan.). Praktikoje esamuose įrenginiuose paprastai galima naudoti iki 10 proc. (pagal energetinę vertę) 2 klasės KAK (Cl 0,6%) be papildomų investicijų *25+. Norint naudoti didesnį kiekį KAK arba žemesnė klasės (5 klasės KAK Cl yra net iki 3%) reikia papildomų degimo produktų valymo įrengimų. Taip pat, atsižvelgiant į tai ar dabartinėje situacijoje yra naudojamas DKE ar ne, nepriklausomai nuo dozuojamo KAK kiekio gali reikėti papildomų investicijų į degimo produktų prieš DKE valymą, kad būtų užtikrinta DKE gamintojo reikalaujama degimo produktų kokybė. Bet kokiu atveju priimame, kad esamuose Alytaus RK įrenginiuose yra galimybė deginti ne daugiau kaip 15 proc. 3 klasės (Cl 1%) KAK (pagal energetinę vertę) mišinyje su biokuru. Pagal aukščiau pateiktas prielaidas Alytaus RK per metus galima būtų sunaudoti iki ~8.000 t KAK kasmet arba iki ~40 proc. viso planuojamo potencialo, atsižvelgiant į energijos gamybos sezoniškumą ir priimant, kad KAK gamyba metuose pasiskirsto proporcingai (~1.700 t/mėn.). KAK panaudojimo energijos gamybai ekonominis vertinimas. Atsižvelgiant į tai, kad degimo produktų valymo įrenginių statyba, kuro paruošimo, dozavimo ir sumaišymo įrangos montavimas ir su tuo susijusios investicijos turi būti nustatomos individualiai kiekvienam objektui ir nėra informacijos apie tokios įrangos tiekimo ir montavimo santykinius kaštus, nėra galimybės atlikti išsamų techninį vertinimą šio darbo apimtyje. Plano rengėjas rekomenduoja šilumos tiekėjui ir/arba kitiems suinteresuotiems asmenims (potencialiems NGŠ ar kt.), esant poreikiui ir susidomėjimui KAK panaudojimu Alytaus RK ir/arba kitose miesto vietose/objektuose, atlikti išsamią KAK panaudojimo galimybių studiją. Šiame darbe, siekiant preliminariai įvertinti KAK panaudojimo finansinį ekonominį tikslingumą, toliau priimama, kad instaliuojami papildomi įrenginiai, kurių statybą sąlygoja KAK deginimas mišinyje su pagrindiniu kuru, turi atsipirkti neilgiau kaip per tris metus (skaičiuojant parastąjį atsipirkimo laiką). 4.23 pav. pateikiami skaičiavimų rezultatai, kurie parodo, kiek lėšų leistų sutaupyti KAK panaudojimas mišinyje su biokuru per trejų metų laikotarpį. Kaip matome iš 4.23 pav., KAK panaudojimas leistų sutaupyti ~2-5,7 mln. Lt per trejų metų laikotarpį, jei KAK kainuotų 50 Lt/t, KAK panaudojimui kintant nuo 5% iki 15% pagal energetinę vertę mišinyje. Siekiant investicijos, susijusios su KAK panaudojimu, paprastojo atsipirkimo laiko ne ilgesnio nei treji metai, papildomos įrangos, papildomų eksploatacinių sąnaudų, skolinimosi kaštų ir kt. dydis per trejus metus neturėtų viršyti 4.23 pav. pateikiamų sutaupymų.

2014 m. 120 (165) 4.23 pav. Sutaupymai, sukaupti per 3-jus metus, dėl biokuro ir KAK kainų skirtumo Aplinkosauga. Atliekų deginimą deginimo įrenginiuose ir bendro deginimo įrenginiuose reglamentuoja 2002 m. gruodžio 31 d. LR aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. 699 patvirtinti Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai (Valstybės žinios, 2003-03-31, Nr. 31-1290). Pagrindinės minėto teisės akto nuostatos yra susijusios su leidimų deginti atliekas išdavimu, reikalavimais atliekas deginimo arba bendro deginimo įrenginių projektavimui, teršalų, išmetamų į aplinką, ribinėmis vertėmis ir monitoringu. Bendro atliekų deginimo įrenginių atveju turi būti užtikrinta, kad: 1. Procese gauta šiluma bus panaudota, kiek tai praktiškai įmanoma, pavyzdžiui, gaminant šilumą ir energiją (kombinuotas ciklas), panaudojant garą technologiniuose procesuose ar tiekiant šilumą šilumos tinklams. 2. Bus kiek įmanoma sumažintas liekanų kiekis ir kenksmingumas, o susidariusios liekanos, jei įmanoma, perdirbtos; 3. Liekanos, kurių neįmanoma išvengti, sumažinti arba perdirbti, bus šalinamos laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. 4. Bendro deginimo metu, netgi esant pačioms nepalankiausioms sąlygoms, išsiskyrusių dujų temperatūra kontroliuojamai ir tolygiai mažiausiai dviem sekundėms bus padidinta iki 850 C.

2014 m. 121 (165) 5. Bendrai deginant pavojingas atliekas, kuriose yra daugiau kaip 1 % halogenintų organinių medžiagų, išreikštų chloru, temperatūra bus padidinta iki 1100 C. 6. Bus eksploatuojamos automatinės sistemos, užtikrinančios, kad atliekų padavimas į degimo kamerą nebus vykdomas tokiais atvejais: a. deginimo pradžioje, kol temperatūra nesiekia 850 C ar atitinkamai 1100 C; b. kai pagal reikalavimus privalomi nuolatiniai matavimai rodo, kad dėl valymo įrenginių sutrikimų arba dėl įrangos gedimų viršijama bet kuri išmetamųjų teršalų ribinė vertė. Taip pat eksploatuojant bendro deginimo įrenginius turi būti atliekami nuolatiniai NO X (jei yra nustatytos jų ribinės vertės), CO, dulkių (bendras kiekis), bendroji organinė anglis (toliau BOA), HCl, HF, SO 2 matavimai. Taip pat nuolatos stebimi šie proceso darbinių parametrų matavimai: temperatūra prie degimo kameros vidinės sienos arba kitame tipiniame matavimo taške, suderintame su regiono aplinkos apsaugos departamentu, deguonies koncentracija ir vandens garų kiekis išmetamosiose dujose bei išmetamųjų dujų slėgis ir temperatūra. Papildomai atliekami ne mažiau kaip du sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų matavimai per metus. Per pirmuosius 12 deginimo ar bendro deginimo įrenginio eksploatavimo mėnesių šie matavimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai taip pat reglamentuoja degimo produktų valymo nuotekų, įrenginyje vykstančių degimo procesų liekanų tvarkymą ir kt. Kaip minėta, Lietuvos Respublikoje reikalavimai atliekų deginimo įrenginiams yra reglamentuojami LR aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr. 699 Dėl atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo pakeitimo 2005 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 (aktuali redakcija). Daugeliu atveju šiame dokumente nustatytos ribinės vertės yra griežtesnės nei paprastiems kurą deginantiems įrenginiams. Pagal šiuos reikalavimus į aplinkos orą išmetamiems teršalams taikomos ribinės vertės pateiktos 4.17 lentelėje. 4.17 lentelė. Išmetamų teršalų ribinės vertės atliekų deginimo įrenginiams Teršalo pavadinimas Ribinės vertės pagal įsakymą Nr. 699 Atliekų pagal GPGB deginimo aplinkosauginiai reikalavimai Vidutinė paros vertė Vidutinė ½ val. vertė Vidutinė paros vertė Vidutinė ½ val. vertė CO 50 mg/nm 3 100 mg/nm 3 30 mg/nm 3 100 mg/nm 3 NO x 200 mg/nm 3 400 mg/nm 3 180 mg/nm 3 350 mg/nm 3 Bendras dulkių kiekis 10 mg/nm 3 30 mg/nm 3 5 mg/nm 3 20 mg/nm 3 SO 2 50 mg/nm 3 200 mg/nm 3 40 mg/nm 3 150 mg/nm 3 HCl 10 mg/nm 3 60 mg/nm 3 8 mg/nm 3 50 mg/nm 3 HF 1 mg/nm 3 < 4 mg/nm 3 1 mg/nm 3 < 2 mg/nm 3

2014 m. 122 (165) Bendroji organinė 10 mg/nm 3 20 mg/nm 3 10 mg/nm 3 20 mg/nm 3 anglis (TOC) Sunkieji metalai (Cd, 0,05 mg/nm 3 0,05 mg/nm 3 0,05 mg/nm 3 0,05 mg/nm 3 TI) Hg 0,05 mg/nm 3 0,05 mg/nm 3 0,02 mg/nm 3 0,03 mg/nm 3 Sunkieji metalai (Sb, 0,5 mg/nm 3 0,5 mg/nm 3 0,5 mg/nm 3 0,5 mg/nm 3 As, Pb, Cr, Co, Cu, Mn, Ni, V) Dioksinai ir furanai 1x10-7 mg/nm 3 1x10-7 mg/nm 3 1x10-7 mg/nm 3 1x10-7 mg/nm 3 (PCDD/PCDF) NH 3 <10 mg/nm 3 10 mg/nm 3 Vadovaujantis 2002 m. LR aplinkos ministro įsakymo Nr. 80 Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikini taisyklių patvirtinimo (aktuali redakcija) V skyriaus 12 punktu, šių Taisyklių 1-a priedo 5-ame punkte nurodytiems įrenginiams: 5.1. įrenginiai pavojingoms atliekoms šalinti arba joms naudoti, kai jų pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną; 5.3. įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti, kai jų pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną; papildomai taikomas reikalavimas išmetamų teršalų ribinėms vertėms, kurios turi būti nustatomos pagal GPGB informacinį dokumentą ir šios vertės turi būti palyginamos ir pagal galimybę atitikti išmetamų teršalų ribines vertes, nurodytas ES GPGB informaciniuose dokumentuose ar šių dokumentų rekomendacijose. Atsižvelgiant į tai, kad Alytaus RK LITESKO įrenginiuose deginamo KAK kiekis pagal priimtas prielaidas deginant neviršytų 50 t/dieną (siektų iki ~22 t/dieną), teršalų emisijos iš atliekų deginimo įrenginio turės neviršyti ribinių verčių nustatytų LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 699. 4.4.2 UAB Dzūkijos vandenys Alytaus nuotekų valykloje susidarančio sausojo nuotekų dumblo panaudojimas energijos gamybai 2009 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra su UAB Dzūkijos vandenys pasirašė pirmąją dumblo tvarkymo infrastruktūros finansavimo sutartį projektui,,alytaus dumblo apdorojimo įrenginių statyba (projekto kodas Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-019). Alytaus miesto nuotekų valykloje susidaro sąlygiškai dideli dumblo kiekiai. Projektas apima po nuotekų valymo susidariusio dumblo tankinimą, pūdymą bei vėlesnį jo sausinimą ir džiovinimą. Tačiau lieka neišspręstos dar dvi aktualios problemos išdžiovinto dumblo tolesnis panaudojimas bei iki projekto vykdymo sukaupto seno dumblo tolesnis panaudojimas ar utilizavimas.

2014 m. 123 (165) Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano (Žin., 2007, Nr. 122-5003, aktuali redakcija) 136-138 punktai nustato, kad nuotekų valymo metu susidarančio dumblo tinkamą tvarkymą turi užtikrinti šio dumblo turėtojai. Komunalinių nuotekų valymo metu susidarančio dumblo šalinimas sąvartynuose, dumblo aikštelėse ar kitokiose talpyklose turi būti nutrauktas ne vėliau kaip iki 2013 metų. Siekiant išspręsti nuotekų dumblo pertekliaus problemą Lietuvoje, 2006 metais buvo parengta galimybių studija Dumblo tvarkymo Lietuvoje investicinė programa. Pagrindinis aspektas, pabrėžiamas minėtoje studijoje nuotekų dumblas turi tapti ne atlieka, o produktu, kurį tinkamai paruošus galima naudoti žemės ūkyje kaip trąšą, energetikoje kaip kurą (tiesiogiai arba kaip žaliavą biodujų gamybai). Potencialas. UAB Dzūkijos vandenys teigimu, per metus vidutiniškai planuojama utilizavimui atiduoti apie 2.700 t sauso (~10 proc. drėgnumo) dumblo. Alytaus nuotekų valykloje numatytuose dumblo pūdymo įrenginiuose (pūdytuvuose) bus pūdomas ne tik šioje valykloje susidarantis tankintas pirminis ir perteklinis dumblas, bet ir iš Daugų nuotekų valyklos atvežtas tankintas dumblas. Dumblo džiovykloje bus džiovinamas Alytaus nuotekų valykloje supūdytas dumblas ir iš Simno, Varėnos, Lazdijų nuotekų valyklų atvežtas sausintas dumblas. Vien tik iš Alytaus miesto nuotekų planuojama, kad susidarys apie 6 t dumblo per parą. 10 proc. drėgnumo dumblo apatinė degimo šiluma yra apie 14-16 MJ/t [26+. Tokiu būdu, priimant vidutinį metinį susidarančio sauso stabilizuoto dumblo šilumingumą 15 MJ/t, metinis sausinto dumblo energetinis potencialas Alytaus nuotekų valykloje siektų apie 11.250 MWh. Sausinto dumblo panaudojimas energijos gamybai. Darant prielaidą, kad sauso dumblo susidarymo apimtys metuose pasiskirstys tolygiai, per mėnesį vidutiniškai utilizavimui būtų galima atiduoti apie 938 MWh dumblo. Šiuo metu pasaulyje yra žinomos šios dumblo panaudojimo galimybės: 1. žemės ūkyje dirvožemių tręšimui, auginant javus, technines kultūras; 2. biokurui; 3. energetinio miško auginimui; 4. išeksploatuotų žvyro, smėlio, molio karjerų ir durpynų rekultivacijai; 5. eksploatuojamų sąvartynų tarpinių sluoksnių formavimui ir uždarytų sąvartynų rekultivavimui; 6. dumblo kompostavimas; 7. dumblo deginimas. Dumblas praktikoje deginamas tiek po džiovinimo ir granuliavimo, tiek po apdžiovinimo iki reikiamo lygio, ar po kompostavimo su žaliosiomis atliekomis. Jei dumblas prieš deginimą nedžiovinamas, degimo procesui palaikyti reikia papildomo kuro. Degintinas dumblas dažniausiai gabenamas į energetikos objektus, o dalis išvežama į kitas šalis. Remiantis užsienio šalių patirtimi, deginamas džiovintas

2014 m. 124 (165) dumblas sudaro 3-5 % viso šiluminėje elektrinėje ar katilinėje sudeginamo kuro kiekio. Praktikoje dažniausiai naudojamos krosnys su ardynu arba krosnys su verdančiu sluoksniu. Naujausios dumblo deginimo įmonės beveik visos turi įrengtas krosnis su verdančiu sluoksniu. Kartais naudojamos krosnys su cirkuliaciniu smėlio sluoksniu. 2006 m. rugpjūtį Europos Komisija patvirtino paskutinę rekomendacinio dokumento versiją redakciją Taršos integruota prevencija ir kontrolė Geriausi prieinami gamybos būdai atliekų deginimui (toliau GPGB) (angl. Integrated Pollution Prevention and Control Reference Document on the Best Available Techniques for Waste Incineration), kurioje pateikiamos tinkamiausios atliekų deginimo technologijos (žr. 4.18 lentelę). 4.18 lentelė. Nuotekų dumblo deginimo technologijų taikymas Eil. Nr. Būdas Nuotekų dumblas 1. Ardynas judantis pirmyn/ atgal Įprastai nenaudojama 2. Ardynas judantis Įprastai nenaudojama 3. Ardynas kilnojamas Įprastai naudojama 4. Ardynas rotorinis Įprastai naudojama 5. Ardynas + rotacinė krosnis Įprastai nenaudojama 6. Rotorinė krosnis Įprastai nenaudojama 7. Nejudanti krosnis Įprastai nenaudojama 8. Verdantis sluoksnis Naudojama 9. Cirkuliuojantis verdantis sluoksnis Plačiai naudojama 10. Rotacinis verdantis sluoksnis Naudojama 11. Pirolizė Retai naudojama 12. Gazifikacija Retai naudojama Džiovintas dumblas dėl savo konsistencijos (džiovinto dumblo frakcija 5-30 mm) nėra pritaikytas ardyninio tipo pakuroms, todėl Deginant didesnius džiovinto dumblo kiekius (> 5 proc.) kyla rizika, kad dumblas pradės byrėti per ardyną. Taip pat, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakyme Nr. 699 Dėl atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo reikalaujama kontroliuoti užterštų dūmų valymą. Lietuvos kieto kuro katilinėse išeinančios dujos paprastai valomos tik nuo dulkių (kietų dalelių). Rūgštiniai teršalai visiškai nepašalinami. Deginant džiovintą dumblą katilinėse ar termofikacinėse elektrinėse būtų reikalingos papildomos investicijos dūmų valymo įrangai. Verdančio sluoksnio deginimas yra tinkama technologija džiovinto dumblo utilizavimui. Džiovinto dumblo deginimas tokio tipo katile turi keletą teigiamų aspektų:

2014 m. 125 (165) 1. lengvai kontroliuojama degimo temperatūra, taip tokiu būdu NOx emisijos yra santykinai mažos, ko pasėkoje, susidarančio šlako kiekis taip pat yra minimalus; 2. iš verdančio sluoksnio katilų šlakas pašalinamas naudojant sausą dūmų valymo sistemą, t. y. reikalingas tik šaltas vanduo, kuris gali būti įrengtas arti šalto vandens ciklo. Verdančio sluoksnio katile gali būti deginamos tik homogeniškos kietos atliekos. Prieš deginant heterogenines atliekas jas būtina apdoroti, t. y. susmulkinti ir atskirti nuo metalų, todėl kaip ir SRF panaudojimo atveju būtina įvertinti papildomos kuro paruošimo įrangos statybos kaštus. Atsižvelgiant į biokuro naudojimo sezoniškumą ir priimant, kad Alytaus nuotekų valykloje susidarančio sausinto dumblo kiekiai metuose pasiskirstys vienodai, viso sausinto dumblo panaudojimo LITESKO eksploatuojamuose įrenginiuose Alytaus RK atveju, sausinto dumblo dalis mišinyje su biokuru (skaičiuojant pagal energetinę vertę) siektų nuo ~5-7 proc. nešildymo sezono metu iki ~10-12 proc. šildymo sezono metu. 4.24 pav. Sutaupymai, sukaupti per 3-jus metus, dėl biokuro ir KAK kainų skirtumo Kaip matome iš 4.24 pav., sausinto dumblo panaudojimas leistų sutaupyti ~3,5 mln. Lt per trejų metų laikotarpį, jei šis būtų tiekiamas už dyką. Siekiant investicijos, susijusios su sausinto dumblo panaudojimu, paprastojo atsipirkimo laiko ne ilgesnio nei treji metai, papildomos įrangos, papildomų eksploatacinių sąnaudų, skolinimosi kaštų ir kt. dydis per trejus metus neturėtų viršyti 4.24 pav. pateikiamų sutaupymų.

2014 m. 126 (165) Aplinkosauga. Dumblo deginimui taip pat taikomi aplinkosauginiai reikalavimai paminėti 4.4.1 poskyryje. Atsižvelgiant į tai, kad Alytaus nuotekų valykloje susidarantis džiovintas dumblas nepriskiriamas pavojingoms atliekoms ir, visą Alytaus nuotekų valykloje susidarantį dumblą deginant Alytaus mieste esamuose šilumos tiekėjo įrenginiuose, utilizuojamas kiekis neviršytų 50 t/dieną, teršalų emisijos iš atliekų deginimo įrenginio turės neviršyti ribinių verčių nustatytų LR aplinkos ministro įsakymu Nr. 699. VĮ Aplinkos apsaugos agentūra priskyrus džiovintą dumblą prie atsinaujinančių energijos išteklių, todėl atliekant techninį ekonominį vertinimą, džiovinto dumblo utilizavimui neturėtų būti vertinama metinio mokesčio už aplinkos teršimą įtaka finansiniams rodikliams. 4.5 Nepriklausomų šilumos gamintojų teisinės aplinkos apžvalga ir galimos įtakos šilumos kainai mieste nustatymas Nepriklausomų šilumos gamintojų (toliau NŠG) veiklą pagrinde reglamentuoja: Šilumos ūkio įstatymas (Nr. X-1329, 2007-11-20, Žin., 2007, Nr. 130-5259 (2007-12- 11)) (toliau ŠŪĮ) ir Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašas (nauja redakcija patvirtinta 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-74) (toliau NŠG Aprašas): ŠŪĮ pateikto NŠG veiklos reglamentavimo esmė: 3 straipsnis. Konkurencija šilumos ūkyje 1. Konkurencija tarp alternatyvių energijos rūšių tiekėjų vartotojų šilumos poreikiams tenkinti įgyvendinama atsižvelgiant į tiekėjų planus šilumos ūkio specialiuosiuose planuose, nustatant vartotojų šilumos poreikių tenkinimą jiems mažiausiomis sąnaudomis <...> 2. Šilumos gamyba grindžiama šilumos gamintojų konkurencija. 5. Konkurencijos taryba kontroliuoja, kaip šilumos ūkyje laikomasi Konkurencijos įstatymo reikalavimų, inter alia, kad šilumos gamintojai, tiekėjai ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojai (eksploatuotojai) nepiktnaudžiautų dominuojančia padėtimi ar nesudarytų draudžiamų susitarimų. 10 straipsnis. Šilumos supirkimas iš nepriklausomų gamintojų 1. Šilumos tiekėjai superka iš nepriklausomų šilumos gamintojų šilumą <...> atitinkančią kokybės, tiekimo patikimumo ir aplinkosaugos reikalavimus. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas. <...> Visais atvejais šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, negali būti brangesnė negu šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

2014 m. 127 (165) 3. Nepriklausomiems šilumos gamintojams yra privaloma šilumos gamybos kainodara šio įstatymo nustatyta tvarka kaip ir kitiems šilumos tiekėjams. Esant pagrįstam nepriklausomo šilumos gamintojo prašymui, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę priimti motyvuotą sprendimą netaikyti privalomos šilumos gamybos kainodaros nepriklausomam šilumos gamintojui <...>. NŠG Apraše pateikto veiklos reglamentavimo esmė: Palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos atitinkamo mėnesio sąnaudos, apskaičiuojamos, vadovaujantis Komisijos patvirtinta Šilumos kainų nustatymo metodika ir Supirkimo tvarkoje reglamentuota tvarka, ir taikomos nustatyti iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kainų viršutinę ribą atitinkamoje sistemoje. 9. Nepriklausomas šilumos gamintojas taiko, o šilumos tiekėjas superka nepriklausomo šilumos gamintojo pagamintą šilumą pagal tokią kainą: 9.1. nustatytą laisvai, nepriklausomo šilumos gamintojo nuožiūra, jei Komisija, vadovaudamasi Nepriklausomų šilumos gamintojų pripažinimo nereguliuojamais tvarkos aprašu, yra priėmusi motyvuotą sprendimą netaikyti privalomojo reguliavimo šilumos gamybos kainodaros srityje konkretaus nepriklausomo šilumos gamintojo atžvilgiu <...> 9.2. ne didesnę nei nustatyta, vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodika, jei Komisija, vadovaudamasi Nepriklausomų šilumos gamintojų pripažinimo nereguliuojamais tvarka, nėra priėmusi motyvuoto sprendimo netaikyti privalomojo reguliavimo šilumos gamybos kainodaros srityje konkretaus nepriklausomo šilumos gamintojo atžvilgiu <...> Šiuo atveju nepriklausomas šilumos gamintojas gali parduoti šilumą už mažesnę nei pagal nustatytas dedamąsias apskaičiuota šilumos gamybos kainą; 9.3. visais atvejais nepriklausomas šilumos gamintojas negali taikyti kainų, didesnių nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, nustatytos pagal Supirkimo tvarkos 10 punktą. Apskaičiuojant palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas vertinama šilumos tiekėjo (šiuo atveju LITESKO) galimybė gaminti šilumą nagrinėjamoje CŠT sistemoje nuosavuose įrenginiuose mažiausiomis sąnaudomis efektyviausiuose, naudojančiuose pigiausią kurą ir pan. 4.25 pav. pateikiami NŠG parduodamos šilumos energijos kiekio ir kainos (kuomet taikoma nuolaida šilumos kainai nuo šilumos tiekėjo palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų) įtaka galutinei šilumos kainai mieste.

2014 m. 128 (165) 4.25 pav. NŠG įtakos šilumos tarifui analizės rezultatai Iš 4.25 pav. matome, kad NŠG įsirengus šilumos gamybos šaltinius, kurių galia sudaro 30 proc. nuo maksimalios miesto CŠT sistemos poreikio galios, ir taikant 10 proc. nuolaidą parduodamai šilumai nuo šilumos tiekėjo palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų, šilumos tarifas galutiniam šilumos vartotojui Alytaus mieste galėtų mažėti apie 1-1,2 ct/kwh (be PVM). Šilumos kainos mažėjimas vertintas priimant, kad esamos šilumos tiekėjo šilumos gamybos pastoviosios sąnaudos išliks nepakitusios. Praktikoje, atėjus į rinką NŠG ir nusistovėjus gamybai, VKEKK gali sumažinti šilumos tiekėjo būtinąsias sąnaudas, priskiriamas šilumos gamybai, dėl ko šilumos kainos mažėjimas gali būti ir didesnis. 4.26 pav. pateikiama informacija apie galimas NŠG įrenginių plėtros Alytaus mieste vietas.

2014 m. 129 (165) 4.26 pav. Galimos NŠG šilumos gamybos įrenginių statybos vietos

2014 m. 130 (165) Kadangi konkrečių vietų tinkamumo NŠG įrenginių plėtros projektų vystymo įvertinimui minimaliai yra reikalingos šilumos tiekėjo išduotos prisijungimo sąlygos, sklypų topografinės nuotraukos, detalieji planai ir pan., detalesnis 4.26 pav. pateiktų galimų statybos vietų vertinimas neatliekamas. Kaip ir bet kokiam kitam energetiniam objektui, taip ir NŠG įrenginių plėtros projektams (katilinių ir/ar šiluminių elektrinių statybai ar pan.) yra taikomi LR teisės aktai, į kurių reikalavimus ir nuostatas privalomai atsižvelgiama įvertinant statybos vietos tinkamumą, tuo neapsiribojant, technine, aplinkosaugine bei finansineekonomine prasmėmis. 4.6 Gyvenamųjų pastatų modernizavimas Pastatų renovavimas yra remiamas LR Vyriausybės. Įgyvendindama Lietuvos būsto strategiją, LR Vyriausybė 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr.1213 patvirtino daugiabučių namų modernizavimo finansavimo programą. 2008 m. kovo 5 d. LR Vyriausybė patvirtino naujos redakcijos Daugiabučių namų modernizavimo programą. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 243 Dėl LR Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1213 "Dėl Daugiabučių namų modernizavimo programos" pakeitimo įsigaliojo 2008 m. kovo 30 d. 2004 m. priimta Programa buvo orientuota į pavienių pastatų modernizavimą, o naujosios tikslas skatinti kompleksinį ne tik daugiabučių namų, bet ir miestų rajonų atnaujinimą. Tai leis užtikrinti ne tik geresnes būsto sąlygas, bet ir kokybiškesnę visą gyvenamąją aplinką. Daugiabučių namų modernizavimo programoje gali dalyvauti visi daugiabučių namų savininkai. Pertvarkant ir/ar rekonstruojant šildymo sistemą, gerų rezultatų galima pasiekti tik iš esmės peržiūrint ir pertvarkant architektūrinę statybinę pastato dalį, o tai gali būti laiptinės atskyrimas nuo gyvenamųjų patalpų, langų paketų keitimas, rūsio perdengimo, sienų, stogo ir/arba pastogės šiluminės izoliacijos pastorinimas, durų sutvarkymas ir kiti darbai, kuriuos atlikus žymiai sumažėtų šilumos nuostoliai į aplinką. Daugiaaukščių gyvenamųjų namų kaip ir individualiųjų gyvenamųjų namų statyboje apšiltinimo problemos tos pačios: statybinių konstrukcijų šiluminės varžos gerinimas, trečiojo stiklo įstiklinimas. Šildymo sistemos daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose pastatuose turi būti su šilumos apskaitos prietaisais, programinio valdymo įrenginiu, kurio atminties bloke būtų šildymo grafikai ir galimybė juos koreguoti. Visi pastatai nuo 2005 m. projektuojami pagal STR 2.05.01:2005 reglamentą Pastatų atitvarų šiluminė technika. Pastatytų namų pagal šį reglamentą šilumos nuostoliai yra apie 40-50 proc. mažesni nei suprojektuotų pagal buvusios TSRS normas. Papildomojo apšiltinimo iki STR 2.05.01:2005 normų reikalavimo vidutiniam butui (66,7 m 2 bendrojo ploto) orientacinė kaina pateikiama 4.12 lentelėje.

2014 m. 131 (165) 4.19 lentelė. Papildomojo apšiltinimo iki STR 2.05.01:2005 orientacinė kaina Eil. Nr. Atitvara Kaina, Lt/m 2 Atitvarų plotas, m 2 Iš viso, Lt (su PVM) 1 Sienos 161 73,4 11.817 2 Langai 377 14,0 5.278 3 Denginiai 135 16,3 2.200 4 Grindys 100 16,3 1.630 Iš viso: 20.925 Lt, arba 313,7 Lt/m 2 bendrojo grindų ploto Šiuo metu vidutiniai metiniai gyvenamųjų namų šilumos nuostoliai per pastatų atitvaras Alytaus mieste kai kuriuose pastatuose viršija 150kWh/m 2 grindų ploto. Apšiltinus pastatus iki STR 2.05.01:2005 reglamento Pastatų atitvarų šiluminė technika reikalavimų, šie nuostoliai būtų artimi ~100 kwh/m 2 grindų ploto, o skirtumas sudarytų 50-100 kwh/m 2 grindų ploto. Tariant, kad šiuo metu šiluminės energijos kaina yra apie 30 ct/kwh, metinės sutaupytos lėšos sudarytų apie 15 30 Lt/m 2 grindų ploto. Jeigu vidutinis vieno buto plotas sudaro 66,7 m 2, tai kaštų sumažėjimas už šildymą dėl šiluminės energijos ekonomijos po papildomojo šiltinimo sudarytų apie 1000 2000 Lt/butui per metus. Įvertinant tai, kad šiluminė energija perspektyvoje tiktai brangs, tuomet gaunamas taupymo efektas didės. Panašūs, arba net didesni ekonominiai efektai dėl šilumos energijos nuostolių sumažinimo gaunami viešosios paskirties (mokyklos, ligoninės, administraciniai pastatai) ir pramonės pastatuose. Vidutiniai statistiniai duomenys, kaip pasiskirsto prarandama apšildymui naudojama energija per kai kurias atitvarų konstrukcijas pateikiami 4.13 lentelėje. 4.20 lentelė. Šilumos energijos nuostoliai per atitvaras Namų aukštingumas Per sienas, Per langus, Per lubas Per grindis, proc. proc. (stogus), proc. proc. 1 aukšto 47 20 23 10 1 aukšto su mansarda 50 22 15 11 2-4 aukštų 58 26 8 8 5 aukštų 48 43 5 4 9 ir daugiau aukštų 43 48 5 4 Matome, kad visais atvejais daugiausia šilumos iš patalpų prarandama per sienas (43-58 proc.), taip pat daug per sienų angas langus, duris. Šilumos pralaidumas per langus didėja, didėjant namų aukštingumui. Daugiaaukščiuose namuose per langus prarandama beveik pusė šildymui sunaudotos šilumos. Be to, jeigu langai nesandarūs, šilumos nuostoliai dar didesni. Apšiltinant namą, reikia vadovautis viso namo techninio ir ekonominio racionalumo nagrinėjimo rezultatais. Galbūt tą patį ar dar geresnį rezultatą galime pasiekti ne

2014 m. 132 (165) didindami sienų šiluminę varžą, bet sutvarkydami langus ir kitas atitvaras. Darant apšiltinimo projektą, reikia padaryti namo šiluminį balansą. Kaip rodo skaičiavimai, apytikriai šilumos sąnaudų šildymui sutaupymai, apšildžius pastatus iki STR 2.05.01:2005 reikalavimų, yra apie 30-60 proc., lyginant su dabartine situacija. Paprastas investicijų atsipirkimo laikas sudarytų apie 20 metų. Įvertinant bankų palūkanas, atsipirkimas gali pailgėti dar daugiau. Dėl šios priežasties tokie projektai turėtų būti remiami savivaldybės iš būsto renovavimo fondo ar kitų šaltinių. Šildymo sistemų sutvarkymas. Šildymo sistemų esamas lygis Alytaus mieste yra toks pats, kaip ir visoje šalyje šildymo sistemos daugiausia vienvamzdės, viršutinio arba apatinio paskirstymo. Gyventojai atskiruose butuose neturi galimybės individualiai reguliuotis šildymo intensyvumo. Paprastai pastatuose, kuriuose didelis skaičius stovų, šildymo sistema blogai hidrauliškai subalansuota, atskirose laiptinėse butai nevienodai šyla. Visų pirma, tvarkant šildymo sistemą, būtina hidrauliškai subalansuoti stovus, kad visi pastate esantys butai vienodai gerai būtų šildomi, ir visi gyventojai turėtų vienodas komforto sąlygas. Toks sutvarkymas nėra brangus, tačiau imlus laiko požiūriu. Esminis šildymo sistemų sutvarkymas tai vamzdyno keitimas pastate, įrengiant kolektorinę šildymo sistemą. Kiekvienas butas po tokios rekonstrukcijos turėtų galimybę individuliai reguliuotis šildymą, taip pat kiekvienam butui galima būtų įrengti šilumos apskaitos prietaisus. Tokia rekonstrukcija susijusi su didelėmis investicijomis, kadangi be naujų vamzdynų ir darbų kainos, reikia atlikti atstatymo darbus butuose, kur dėl vamzdyno tiesimo būtų pažeistos sienos, lubos ir grindys. Konsultanto nuomone, Alytaus mieste realu svarstyti esamų šildymo sistemų sutvarkymą hidraulinį stovų subalansavimą. Tačiau esminis šildymo sistemos tvarkymas būtų tikslingas, kai dėl nusidėvėjimo esama šildymo sistema negali būti toliau eksploatuojama. Pastatų modernizavimas turi ženklią įtaką šilumos vartojimui, o tuo pačiu ir miesto CŠT sistemos darbui. Sumažėjęs šilumos poreikis įtakoja šilumos energijos gamybos įrenginių darbą, energijos gamybos organizavimą, didina santykinius šilumos nuostolius sistemoje ir kt. Alytaus RK CŠT sistemos šilumos poreikio galia, įvertinus modernizacijos efektą šilumos suvartojimui (skaičiavimuose priimama, kad modernizavus pastatus, vidutiniškai bus sutaupoma apie 45 proc. šilumos energijos šildymo reikmėms), galėtų sumažinti maksimalią šilumos energijos gamybos galią ~30 proc. Tai yra ženklus vartojimo sumažėjimas, todėl šilumos teikėjui, planuojant investicijas į naujus šilumos energijos gamybos įrenginius ir rekonstruojant trasas (optimizuojant trasų skersmenis) būtina atsižvelgti į pastatų modernizavimo (šilumos vartojimo) kitimo tendencijas sprendimo dėl investicijos priėmimo metu. Šiuo metu kol kas sunku nuspėti koks bus pastatų modernizacijos programos tempas, todėl šiame darbe pastatų modernizacijos mastas neprognozuojamas.

2014 m. 133 (165) 5 Aprūpinimo šiluma būdų įtakos aplinkos oro kokybei vertinimas Rengiant specialiojo plano sprendinių keitimus, teršalų sklaidos modeliavimas buvo atliktas BREEZE AERMOD ISC 7.6 matematiniu modeliu, skirtu pramoninių šaltinių išmetamų teršalų sklaidos aplinkoje simuliavimui. LR aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. AV- 200 patvirtintose Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijose BREEZE AERMOD ISC modelis yra rekomenduojamas teršalų sklaidos modeliavimui. Šilumos ūkio specialiojo plano rengėjams Alytaus regioninis aplinkos apsaugos departamentas raštu NR. (5)-V2-1038 nurodė naudoti 2011 m. Alytaus miesto oro taršos foninių koncentracijų modeliavimo duomenimis, taip pat papildomai konsultantai įvertino ir 2012 m. pradėjusią veikti Alytaus biomasės termofikacinę elektrinę, kurioje yra sumontuotas 20,2 MW galios biokuro garo katilas ir 5 MW galios kondensacinis ekonomaizeris bei 5,4 MW elektrinės galios garo turbina. Modeliuojant BREEZE AERMOD ISC programa konkrečiu atveju buvo naudojamas AERMOD kūrėjų parengtas 2009-2011 metų meteorologinių duomenų paketas, į kurį yra įtrauktos kasvalandinės Alytaus miesto meteorologinių parametrų reikšmės: aplinkos temperatūra, oro drėgnumas, atmosferinis slėgis, vėjo greitis ir kryptis, krituliai, debesuotumas, debesų pado aukštis ir saulės spinduliavimo į horizontalų paviršių suma. Matematiniuose modeliuose pažemio koncentracijos skaičiuojamos tam tikruose taškuose receptoriuose. Jie apibrėžiami suformuojant tam tikru atstumu vienas nuo kito išdėstytų taškų aibę (tinklą). Kuo taškai yra arčiau vienas kito, tuo tikslesni gaunami modeliavimo rezultatai, nes sumažėja interpoliacijos intervalai tarpinių koncentracijų tarp gretimų taškų skaičiavimui, tačiau ilgėja skaičiavimo (modeliavimo) trukmė, todėl modeliuojant buvo ieškomas optimalus sprendimas atstumo tarp gretimų taškų parinkimui, kad rezultatų tikslumas ir patikimumas būtų įtakojamas kuo mažiau, modeliavimo trukmę mažinant iki minimumo. Modeliuojant Alytaus miesto savivaldybės oro taršos sklaidą buvo sudarytas poliarinis receptorių tinklas. Tinklo centro koordinatės LKS 94 sistemoje X- 502298; Y- 6029294. Tinklo spinduliai išdėstyti kas 6, iš viso 60 spindulių, receptorių tinklo žiedai nuo tinklo centro išdėstyti kas 100 metrų. Alytaus miesto savivaldybės teritorijos receptorių tinklas sudarytas iš 51 žiedų, 3060 receptoriai, receptorių tinklo spindulys 5,1 km. Pažemio teršalų sklaidos koncentracijos buvo skaičiuojamos 1,5 m aukštyje - laikoma, kad tai aukštis, kuriame vidutinio ūgio žmogus įkvėpia oro.

2014 m. 134 (165) Siekiant detaliau įvertinti oro taršos pokyčius gyvenamojoje teritorijoje buvo pasirinktas Alytaus miesto centre kontrolinis taškas (Rotušės a. 16). Pažeminių oro taršos koncentracijų maksimalių ir vidutinių metinių sklaidos skaičiavimų žemėlapiai su foninėmis koncentracijomis yra pateikti priede Nr. 3. Naudojamo teršalų sklaidos matematinio modelio pagrindinis įvesties parametras visiems taršos šaltiniams konkretaus teršalo emisija išreikšta g/s. Emisijų skaičiavimams naudotos formulės pateikiamos žemiau. Maksimalus valandinis sunaudojamo kuro kiekis: B Qins kg QZ s ; val, kur Q ž kuro žemutinė degimo šiluma, kj/kg; Q ins instaliuotas galingumas, kw; η katilo naudingumo koeficientas. Maksimaliai galintis išsiskirti teršalų kiekis: 1, g s M NOx 10 3 B Qz K NOx / kur B sekundinis kuro sunaudojimas, kg/s; Q ž kuro kaloringumas, kj/kg; K NOx parametras apibūdinantis susidarančių oksidų kiekį tenkantį 1 GJ šilumos, kg/gj; β koeficientas, įvertinantis azoto oksidų susidarymo sumažėjimą dėl panaudotų techninių priemonių. M c CO CO c CO q3 R Q 1000 q4 B 1, g / s; 100 Z kg, tukst. nm 3. kur c CO anglies monoksido kiekis, susidarantis deginant kurą, kg/tūkst.kg; q 3 cheminiai nevisiško degimo nuostoliai, proc; R koeficientas įvertinantis šilumos nuostolius dėl CO buvimo dujose; q 4 šilumos nuostoliai dėl nevisiško mechaninio sudegimo, proc. 1, g s n M kd 10 3 B A / čia A n kuro naudojamosios masės peleningumas, proc; η lakiųjų pelenų gaudytuvų gaudymo laipsnis;

2014 m. 135 (165) χ koeficientas, apibūdinantis degiųjų medžiagų kiekį šlake ir jų dalį lakiuosiuose pelenuose. Vertinant taršos šaltinių kaminų aukščius buvo remiamasi "Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių" ( Valstybės žinios, 2012-01-06, Nr. 3-96) 192 punkto reikalavimais "B tipo dujinių prietaisų degimo produktų šalinimo sistemos angos turi būti ne mažiau kaip 0,40 m išsikišusios virš kraigo ir būti nutolusios nuo stogo paviršiaus ne mažiau kaip 1 m.". Reikiami parametrai emisijų skaičiavimams yra pateikti 5.1 lentelėje. 5.1 lentelė. Emisijų skaičiavimams naudoti duomenys Parametrai įtakojantys teršalų išmetimą Biokuras Gamtinės dujos Šiluminė kuro vertė Q r i 7200 kj/kg 33480 kj/m 3 Šilumos nuostoliai dėl nepilno kuro sudegimo q 3, % 1 0,5 Koeficientas, nusakantis nepilną kuro sudegimą dėl anglies 1 0,5 monoksido buvimo dūmuose, R Šilumos nuostoliai dėl nepilno mechaninio kuro sudegimo q 4, 4 4 % Koeficientas, charakterizuojantis susidarančio azoto oksidų 0,13 0,06* kiekį 1GJ šilumos K NOx, kg/gj Koeficientas, įvertinantis azoto oksidų sumažėjimą dėl 0 0 techninių priemonių panaudojimo ᵦ Koeficientas, apibūdinantis degiųjų medžiagų kiekį šlake ir jų 0,0034 - dalį lakiuosiuose pelenuose ᵡ Kuro naudojamosios masės peleningumas A n, % 0,6 - *- visuomenės atstovų pageidavimu, buvo taikoma minimali K NOx reikšmė. 5.1 Alytaus miesto decentralizacijos individualiam šildymui naudojant gamtines dujas įtaka aplinkos oro kokybei Modeliuojant oro taršą decentralizacijos atveju buvo vertinamas vartotojų aprūpinimas šiluma iš individualių gamtines dujas naudojančių vandens šildymo katilinių, t. y. visų vartotojų atjungimas nuo Alytaus RK ir Alyčio katilinės CŠT sistemų. 5.2 lentelė. Pažemio oro taršos koncentracijos Alytaus miesto savivaldybės decentralizacijos atveju CO 8 val. maksimali vertė, μg/m³ NO x 1 val. vertė, μg/m³ NO x 1 metų vertė, μg/m³ Decentralizacija (su esama fonine 704,49 181,99 42,92 koncentracija) Kontroliniame taške 595,26 132,7 36,92 Ribinė vertė, nustatyta žmonių sveikatos apsaugai 10.000 200 40

2014 m. 136 (165) Gauti modeliavimo rezultatai rodo, kad CO maksimali aštuonių valandų koncentracija aplinkos ore neviršytų leistinos koncentracijos sudarydama 7,04 % žmonių sveikatai nustatytos ribos. Vidutinė metinė NOx koncentracija, lyginant su esama fonine koncentracija, Alytaus miesto savivaldybėje padidėtų 1,4 karto ir viršytų ribinę (40 μg/m³) vertę, todėl viso miesto decentralizacija turėtų neigiamą poveikį aplinkos oro kokybei ir žmonių sveikatai. Atsižvelgiant į visuomenės atstovų pageidavimą, nurodyti kokia turėtų būti įrenginių galia decentralizacijos atveju, kad NO x koncentracija neviršytų ribinių verčių, buvo modeliuojama situacija mažinant gamtines dujas naudojančių katilinių (kurių galia didesnė nei 24 kw) galią 10%. Tokiu atveju vidutinė metinė NO x koncentracija, lyginant su esama fonine koncentracija, Alytaus miesto savivaldybėje padidėtų iki 36,85 μg/m³ ir neviršytų ribinės (40 μg/m³) vertės. 5.2 Alyčio katilinės decentralizacijos įtaka aplinkos oro kokybei Alyčio decentralizacijos atveju visi vartotojai būtų atjungiami nuo Alyčio katilinės CŠT sistemos. Skaičiuojant oro taršos sklaidą buvo pasirinkti du alternatyvūs individualaus šildymo variantai naudojant gamtines dujas arba biokurą. Modeliuojant buvo įvertintas esamas foninis užterštumas bei 2012 m. pradėjusi veikti Alytaus biokuro termofikacinė elektrinė. 5.2.1 Alyčio katilinės CŠT sistemos vartotojų decentralizacijos variantas, individualiam šildymui naudojant gamtines dujas, aplinkosauginis vertinimas Modeliavimo rezultatai rodo, kad NO x, CO teršalų didžiausios vienos valandos, aštuonių valandų, paros ir vidutinės metinės koncentracijos aplinkos oro kokybei įtakos turi, tačiau neviršija ribinių verčių nustatytų žmonių sveikatos apsaugai. 5.3 lentelė. Pažemio oro taršos koncentracijos Alyčio katilinės CŠT sistemos vartotojų decentralizacijos atveju CO 8 val. maksimali vertė, μg/m³ NO x 1 val. vertė, μg/m³ NO x 1 metų vertė, μg/m³ Alyčio RK decentralizacija (su esama 526,16 36,57 28,47 fonine koncentracija) Kontroliniame taške 464,75 30,82 26,53 Ribinė vertė, nustatyta žmonių sveikatos apsaugai 10.000 200 40 Vidutinė metinė NO x koncentracija Alytaus miesto savivaldybėje Alyčio katilinės decentralizacijos atveju nežymiai padidėtų (8%), lyginant su esama fonine

2014 m. 137 (165) koncentracija ir sudarytų 71% leistinos ribinės vertės, nustatytos žmonių sveikatos apsaugai. 5.2.2 Alyčio katilinės CŠT sistemos vartotojų decentralizacijos variantas, individualiam šildymui naudojant biokurą, aplinkosauginis vertinimas Teršalų sklaidos skaičiavimai rodo, kad teršalų didžiausios vienos valandos, aštuonių valandų, paros bei vidutinės metinės koncentracijos aplinkos oro kokybei įtakos turi, tačiau neviršija ribinių verčių nustatytų žmonių sveikatos apsaugai. 5.4 lentelė. Pažemio oro taršos koncentracijos Alyčio katilinės CŠT sistemos vartotojų decentralizacijos atveju CO 8 val. maksimali vertė, μg/m³ NO x 1 val. vertė, μg/m³ NO x 1 metų vertė, μg/m³ KD 10 24 val. vertė, μg/m³ KD 10 1 metų vertė, μg/m³ Alyčio RK decentralizacija 515,63 35,12 27,90 46,12 39,59 (su esama fonine koncentracija) Kontroliniame taške 469,15 30,33 26,51 37,36 33,81 Alytaus mieste Ribinė vertė, nustatyta žmonių sveikatos apsaugai 10.000 200 40 50 40 Decentralizacijos atveju, naudojant biokurą, kietųjų dalelių (KD 10 ) paros koncentracija ore sudarytų 92,24% žmonių sveikatai nustatytos ribinės vertės. Vidutinė metinė KD 10 koncentracija savivaldybėje, Alyčio katilinės decentralizacijos atveju, padidėtų 1,2 karto, lyginant su esama fonine koncentracija ir sudarytų 98,98 % leistinos ribinės vertės, nustatytos žmonių sveikatos apsaugai. 5.3 Alytaus RK naujų biokurą naudojančių įrenginių statybos įtakos aplinkos oro kokybei vertinimas Modeliavimas buvo atliktas dviem etapais: I etapas 16 MW vandens šildymo katilo su DKE statyba; 16 MW vandens šildymo katilo su DKE statyba ir Alyčio RK decentralizacija; II etapas antro 16MW vandens šildymo katilo su DKE statyba. Modeliuojant buvo įvertintas esamas foninis užterštumas bei 2012 m. pradėjusi veikti Alytaus biokuro termofikacinė elektrinė.

2014 m. 138 (165) 5.3.1 I etapo įtakos aplinkos orui vertinimas Gauti modeliavimo rezultatai rodo, kad NO x, CO kietųjų dalelių didžiausios vienos valandos, aštuonių valandų, paros bei vidutinės metinės koncentracijos aplinkos oro kokybei įtakos turi, tačiau neviršija leistinų ribinių verčių. 5.5 lentelė. Pažemio oro taršos koncentracijos Alytaus RK naujo biokuro katilo atveju (I etapas) CO 8 val. NO x 1 val. NO x 1 metų KD 10 24 val. KD 10 1 metų maksimali vertė, vertė, μg/m³ vertė, μg/m³ vertė, μg/m³ vertė, μg/m³ μg/m³ 16MW VŠK+DKE (su esama 573,32 42,71 27,44 44,34 36,74 fonine koncentracija) Kontroliniame taške Alytaus 475,80 28,44 26,44 40,21 33,74 mieste Ribinė vertė, nustatyta žmonių sveikatos apsaugai 10.000 200 40 50 40 Esama foninė KD10 koncentracija savivaldybėje siekia 33,4 μg/m³, sudarydama 83,5% ribinės vertės, kuri yra nustatyta žmonių sveikatos apsaugai. Vidutinė metinė KD10 koncentracija savivaldybėje, I etapo metu padidėtų 8,4%, lyginant su esama fonine koncentracija, bei sudarytų 91,85% ribinės vertės, kuri yra nustatyta žmonių sveikatos apsaugai. 5.3.2 I etapo ir Alyčio RK decentralizacijos įtaka aplinkos orui vertinimas Alyčio CŠT sistemos vartotojų decentralizacijos atveju visi vartotojai būtų atjungiami CŠT sistemos. Modeliuojant oro taršos sklaidą buvo pasirinkti du alternatyvūs individualaus šildymo variantai naudojant gamtines dujas arba biokurą. Modeliuojant buvo įvertintas esamas foninis užterštumas bei 2012 m. pradėjusi veikti Alytaus biokuro termofikacinė elektrinė. 5.6 lentelė. Pažemio oro taršos koncentracijos I etapo ir Alyčio katilinės CŠT sistemos vartotojų decentralizacijos atveju CO 8 val. NO x 1 val. NO x 1 metų KD 10 24 val. maksimali vertė, μg/m³ vertė, μg/m³ vertė, μg/m³ vertė, μg/m³ Alyčio RK decentralizacija ir 16MW VŠK+DKE (su esama fonine koncentracija) Kontroliniame taške Alytaus mieste Ribinė vertė, nustatyta žmonių sveikatos apsaugai KD 10 1 metų vertė, μg/m³ 574,11 42,84 28,57 44,34 36,74 472,22 31,32 27,52 40,21 33,74 10 000 200 40 50 40

2014 m. 139 (165) Vidutinė metinė NO x koncentracija Alytaus miesto savivaldybėje Alyčio katilinės decentralizacijos (naudojamas kuras gamtinės dujos) ir I etapo įgyvendinimo atveju padidėtų 8,2%, lyginant su esama fonine koncentracija ir sudarytų 71,4% leistinos ribinės vertės, nustatytos žmonių sveikatos apsaugai. Alyčio katilinės decentralizacijos (naudojamas kuras biokuras) ir I etapo įgyvendinimo atveju gauti modeliavimo rezultatai pateikiami lentelėje žemiau. 5.7 lentelė. Pažemio oro taršos koncentracijos I etapo ir Alyčio katilinės CŠT sistemos vartotojų decentralizacijos atveju CO 8 val. NO x 1 val. NO x 1 metų KD 10 24 val. maksimali vertė, μg/m³ vertė, μg/m³ vertė, μg/m³ vertė, μg/m³ Alyčio RK decentralizacija ir 16MW VŠK+DKE (su esama fonine koncentracija) Kontroliniame taške Alytaus mieste Ribinė vertė, nustatyta žmonių sveikatos apsaugai KD 10 1 metų vertė, μg/m³ 573,33 42,72 27,96 46,31 39,81 469,63 31,13 26,50 40,38 33,76 10.000 200 40 50 40 Įvertinus fonines koncentracijas bei Alytaus biokuro termofikacinę elektrinę, gauti modeliavimo rezultatai rodo, kad visų tirtų oro priemaišų vidutinės metinės ir maksimalios vienkartinės koncentracijos neturėtų viršyti ribinių dydžių, nustatytų žmonių sveikatos atžvilgiu. 5.3.3 II etapo įtakos aplinkos orui vertinimas Modeliavimo rezultatai parodė, įvertinus esamą teršalų foninį užterštumą, NOx, CO kietųjų dalelių didžiausios vienos valandos, aštuonių valandų, paros bei vidutinės metinės koncentracijos aplinkos oro kokybei įtakos turi, tačiau neviršija leistinų ribinių verčių. 5.8 lentelė. Pažemio oro taršos koncentracijos Alytaus RK 2 naujų biokuro katilų eksploatacijos atveju (II etapas) CO 8 val. NO x 1 val. NO x 1 metų KD 10 24 val. KD 10 1 metų maksimali vertė, vertė, μg/m³ vertė, μg/m³ vertė, μg/m³ vertė, μg/m³ μg/m³ 2 x 16MW VŠK+DKE (su esama fonine koncentracija) 631,02 50,36 27,91 49,20 38,23

2014 m. 140 (165) Kontroliniame taške Alytaus mieste Ribinė vertė, nustatyta žmonių sveikatos apsaugai 482,13 32,49 27,49 39,19 33,69 10.000 200 40 50 40 Vidutinė metinė KD10 koncentracija savivaldybėje, II etapo metu padidėtų 12,08%, lyginant su esama fonine koncentracija, bei sudarytų 95,6% ribinės vertės, kuri yra nustatyta žmonių sveikatos apsaugai. 5.4 Skyriaus išvados Vadovaujantis modeliavimo BREEZE AERMOD ISC 7.6 skaičiavimo rezultatais, prognozuojama, kad dėl visiškos miesto decentralizacijos NO x vidutinė metinė koncentracija viršytų ribinę vertę ir turėtų neigiamą poveikį aplinkos oro kokybei ir žmonių sveikatai. Kitų alternatyvų atvejais, įvertinus fonines koncentracijas bei Alytaus biokuro kogeneracinę elektrinę, prognozuojama, kad visų tirtų oro priemaišų vidutinės metinės ir maksimalios vienkartinės koncentracijos, galiojant šiame darbe priimtoms prielaidoms, neturėtų viršyti ribinių dydžių, nustatytų žmonių sveikatos atžvilgiu. Decentralizacijos atveju, NO x koncentracija neviršytų ribinių verčių, jei gamtinių dujų katilinių galios (kurių galia didesnė nei 24 kw) būtų sumažintos bent 10%. Tokiu atveju vidutinė metinė NO x koncentracija, lyginant su esama fonine koncentracija, Alytaus miesto savivaldybėje padidėtų iki 36,85 μg/m³ ir neviršytų ribinės (40 μg/m³) vertės.

2014 m. 141 (165) 6 Sprendiniai. Teritorijos suskirstymas zonomis. 6.1 Zonoms taikomi aprūpinimo šiluma būdai Alytaus miestą pagal teritorinį bei prioritetinį šilumos tiekimo būdą siūlome skirstyti į sekančias zonas: 1. Centralizuoto šilumos tiekimo zona. Šioje zonoje vykdomas centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas šilumos vartotojams. Zonoje siūloma išlaikyti, modernizuoti ir plėtoti centralizuotą aprūpinimo šiluma būdą kaip ekologišką, patikimą ir ekonomišką energijos šaltinį. Šios zonos aprūpinimo šiluma būdas neprivalomas esantiems vartotojams, naudojantiems vietinio šildymo sistemas; 2. Mišraus šilumos tiekimo zona. Šioje zonoje naudojamos tiek centralizuoto šilumos tiekimo, tiek ir vietinio šildymo sistemos. Zonoje siūloma pasirinkti centralizuotą arba decentralizuotą aprūpinimo šiluma būdą, užtikrinant saugų ir patikimą šilumos tiekimą mažiausiomis sąnaudomis bei neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai; 3. Decentralizuoto šilumos tiekimo zona. Šioje zonoje naudojamos vietinio šildymo sistemos. Zonoje siūloma išlaikyti ir plėtoti decentralizuotą aprūpinimo šiluma būdą. Šios zonos aprūpinimo šiluma būdas neprivalomas esantiems vartotojams, naudojantiems kitą aprūpinimo šiluma būdą. Detalus savivaldybės suskirstymo zonomis pagal šilumos tiekimo būdą planas pateikiamas grafinėje dalyje. 6.1 lentelėje pateikiama informacija apie rekomenduojamą Alytaus miesto suskirstymą zonomis pagal prioritetinį apsirūpinimo šilumos energija šildymo ir karšto buitinio vandens ruošimo reikmėms būdą. 6.1 lentelė. Alytaus miesto suskirstymas zonomis pagal prioritetinį apsirūpinimo šiluma būdą Teritorinis šilumos Zonų Nr. tiekimo būdas Centralizuotas šilumos 2, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 19, 20, 21 tiekimas (iš Alytaus miesto CŠT tinklo) Mišrus šilumos tiekimas 1, 16, 17, 18, 22, 23, 25, 24, 50 Decentralizuotas šilumos tiekimas 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 39, 40, 42, 44, 47, 49, 51 6.1 pav. pateiktos Alytaus miesto šilumos tiekimo zonos ir centralizuoto šilumos tiekimo tinklų schemos jose.

2014 m. 142 (165) 6.1.1 Centralizuoto šilumos tiekimo zonos Į centralizuoto tiekimo zonas yra įtrauktos tankiai užstatytos teritorijos, kuriose yra arba ateityje planuojama išvystyti centralizuoto šilumos tiekimo sistemas. Šioje zonoje išsidėstę daugiabučiai gyvenamieji namai, komercinių, biudžetinių ir kitų įmonių pastatai, kurie šiluma yra aprūpinami centralizuotu šilumos tiekimo būdu. 6.1.2 Mišraus šilumos tiekimo zonos Į mišraus šilumos tiekimo zonas įtrauktos teritorijos, kuriose išdėstyti komerciniai, pramoninės paskirties objektai, o taip pat vyrauja individualūs gyvenamieji namai. Dalyje teritorijos yra išvedžioti centralizuoto šilumos tiekimo tinklai, taip pat naudojamos vietinio šildymo sistemos. Šilumos vartotojai turi teisę pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos tiekėjus ar įsirengti vietinę šildymo sistemą. Esami ir galimi šilumos generavimo šaltiniai, kuro bei energijos rūšys Šioje zonoje yra individualių namų, kitų pastatų, kurie šiluma apsirūpina iš nuosavų įrenginių taip pat dalyje teritorijos yra išvedžioti centralizuoto šilumos tiekimo tinklai. Šilumos vartotojai turi teisę pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos tiekėjus ar įsirengti vietinę šildymo sistemą. Rekomenduojama naudoti centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, vietinio šildymo atveju pirmenybę teikti šilumos siurblio technologijai, gamtinėms dujoms ir/arba elektros energijai kaip ekologiškai švarioms energijos rūšims. Šioje zonoje vartotojams, šiuo metu nenaudojantiems centralizuoto šildymo, gali būti suteikta galimybė prisijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos. 6.1.3 Decentralizuoto šilumos tiekimo zonos Tai teritorija, apimanti likusias miesto dalis ir ribojasi su miesto ribomis. Tai yra individualių namų, mažai užstatytos, arba neužstatytos teritorijos. Šioje zonoje šiuo metu energija pagrindinai apsirūpinama iš individualių šaltinių. Zonoje siūlomas decentralizuotas šiluminės energijos tiekimas. Rekomenduojama naudoti individualias katilines. Esant ekonominiam-techniniam pagrindimui, šioje zonoje galima plėtoti lokalinius centralizuoto šilumos tiekimo tinklus, kai viena katilinė aprūpina grupę vartotojų. Planuojama decentralizuoto šilumos tiekimo zona apima Alytaus miesto teritorijas, kurios yra atokiau nuo išvystytos CŠT sistemos ir nėra tankiai užstatytos.

2014 m. 143 (165) 6.1 pav. Alytaus miesto suskirstymas šilumos tiekimo zonomis pagal prioritetinį apsirūpinimo šilumą būdą

2014 m. 144 (165) 6.2 Zonoms taikomų aprūpinimo šiluma būdų siūlomas reglamentas Nustatant aprūpinimo šiluma būdus konkretiems objektams Alytaus mieste, sprendimus priima Alytaus miesto savivaldybės sudaryta komisija, kuri vadovaujasi savivaldybės tarybos patvirtintu šilumos ūkio specialiuoju planu, šiuo reglamentu, Šilumos ūkio įstatymu bei šio įstatymo poįstatyminiais dokumentais. Aprūpinimo šiluma būdų nustatymo procese dalyvauti kviečiamos visų suinteresuotų institucijų (regioninio aplinkos apsaugos departamento, visuomenės sveikatos centro, šilumos aprūpinimo įmonės, kito pasirinkto šilumos šaltinio ar energijos rūšies tiekimo įmonių ir kitų suinteresuotų institucijų) atstovai. Visos suinteresuotos institucijos išduodamos projektavimo sąlygas turi vadovautis Alytaus miesto savivaldybės sudarytos komisijos dėl aprūpinimo šiluma būdų priimtais sprendimais. Šilumos energijos gamyba ir tiekimas turi būti vykdomas vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvomis, LR įstatymais, LRV nutarimais, LR aplinkos ministro įsakymais, LR galiojančiomis normomis, sąlygomis ir kt.: 1. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259). Šis įstatymas reglamentuoja šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę; 2. Šilumos Tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos LR ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 4-617 redakcija). Šios taisyklės reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, tiesiogiai susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu; 3. LR sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo (Žin., 2004, Nr. 134-4878) bei LR vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo (Žin., 1992, Nr.22 652; 1996, Nr.2-43; 2003, Nr.11-407), kuriomis nustatomos naujų ir esamų infrastruktūros objektų sanitarinės apsaugos zonos (SAZ); 4. Respublikos aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrų 2001 gruodžio 11 d. įsakymas Nr. 591/640 Dėl aplinkos oro užterštumo normų nustatymo ; Lietuvos higienos norma HN 33:2007 "Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje (Žin., 2007, Nr.75-2990) ir higienos norma 35: 2002 Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės (Žin., 2002, Nr. 105-4726) nustato triukšmo ir teršalų ribinius dydžius gyvenamosios aplinkos ore;

2014 m. 145 (165) 5. Kultūros paveldo objektų teritorijose ir apsaugos zonose veikla vykdoma vadovaujantis nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiaisiais planais, reglamentais, LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (Žin., 995, Nr.3-37; 2004, Nr.153-5571) bei kitais kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais. Šio reglamento nuostatos netaikomos: 1. Kultūros vertybių objektams; 2. Individualiems gyvenamiesiems namams, išskyrus statomus naujose teritorijose; 3. Šilumos, skirtos įmonių technologiniams poreikiams tenkinti, gamybai ir tiekimui; 4. Elektros, geoterminės energijos ir kiti ekologiškai švarūs šilumos šaltiniai galimi visoje savivaldybės teritorijoje. 6.2.1 Centralizuoto šilumos tiekimo zona Siekiant maksimaliai naudoti esamus CŠT tinklus bei apriboti ir reguliuoti teršalų išmetimus, CŠT zonos nuostatos taikomos šiuo metu tankiai užstatytoms Alytaus miesto teritorijoms, kuriose vyrauja daugiaaukščiai gyvenamieji namai, visuomeniniai pastatai ir yra išvystyti CŠT tinklai. Šioje zonoje taikomos nuostatos: Sprendžiant šilumos tiekimo naujiems ar renovuojamiems objektams klausimą, pirmiausia svarstoma centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) galimybė. Šioje zonoje leidžiama kloti naujus CŠT tinklus bei vykdyti esamų CŠT tinklų rekonstrukciją; Šilumos kaina apskaičiuojama pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikas. Jeigu naujai statomam objektui prisijungti prie esamo CŠT tinklo techniškai sudėtinga, arba objekto veiklos pobūdis nusako šildymo būdą, gali būti numatomos vietinio šildymo sistemos, naudojant ekologiškai švarius šilumos energijos šaltinius (elektros, geotermine (aerotermine) energija ir kt.) ar kitus šilumos energijos šaltinius, jei nėra pažeidžiami aplinkosauginiai ir kiti reikalavimai, t. y. atlikta teršalų emisijų analizė, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo (jei taikoma), poveikio aplinkai vertinimas (jei taikoma) ir kitos procedūros; Objektams, naudojantiems technologijai kitą kuro (energijos) rūšį, o ne CŠT, leidimas naudoti šį kurą patalpų šildymui bei buitinio karšto vandens ruošimui gali būti suteiktas tik atlikus įvertinimą, ar nebus pažeidžiami aplinkosauginiai ir kiti reikalavimai;

2014 m. 146 (165) Daugiabučio gyvenamojo namo, individualaus buto arba patalpų atsijungimas nuo CŠT tinklo leidžiamas pagal teisės aktų aktualias redakcijas: LR civilinį kodeksą, Statybos įstatymą, Šilumos ūkio įstatymą ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles; Šioje zonoje draudžiama įrengti taršaus kuro katilines, jeigu yra techninės galimybės naudoti ekologiškesnius energijos šaltinius (elektra, gamtinės dujos, suskystintos dujos ir kt.). 6.2.2 Mišraus šilumos tiekimo zona (konkurencinė zona) Šios zonos nuostatos taikomos Alytaus miesto teritorijoms, kuriuose pastatų užstatymo tankumas nėra didelis ir nėra vyraujančio šilumos tiekimo būdo. Taip pat pramoninėms miesto dalims. Dalis vartotojų šiose teritorijose turi galimybę naudotis CŠT sistemos paslaugomis ir ja naudojasi, kita vartotojų dalis galimybės naudotis CŠT sistemos paslaugomis neturi, arba šildymo tikslams naudoja vietinio šildymo sistemas. Pagal galiojančias taršos normas bei įvertinant išorines sąnaudas, taip pat kitas šio įstatymo nustatytas priemones, šilumos vartotojai turi teisę pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos tiekėjus ar įsirengti vietinę šildymo sistemą, užtikrinant saugų ir patikimą šilumos tiekimą mažiausiomis sąnaudomis bei neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai pagal galiojančias taršos normas. Šioje zonoje taikomos nuostatos: Parenkant šilumos tiekimo būdą šilumos tiekimo naujiems ar renovuojamiems objektams, suteikiama teisė pasirinkti šildymo būdą (centralizuotą ar vietinį), remiantis techniniais-ekonominiais skaičiavimais, siūlomomis energijos (kuro) tiekėjų sąlygomis bei neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai pagal galiojančias taršos normas; Parenkant kitą energijos rūšį turi būti įvertinta ar pastato šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų ir kitas pastato šildymo būdas nepadidina žalos aplinkai, bus nepažeidžiamos kitų namų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar atjungiamo namo šildymo ar karšto vandens sistemų, savininkų teisės ar teisėti interesai. Turi būti užtikrintas saugus ir patikimas šilumos tiekimas mažiausiomis sąnaudomis bei neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai; Daugiabučio gyvenamojo namo, individualaus buto arba patalpų atsijungimas nuo CŠT tinklo leidžiamas pagal galiojančias galiojančius teisės aktus: LR civilinį kodeksą, Statybos įstatymą, Šilumos ūkio įstatymą ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles ;; Atsijungiančiam nuo CŠT objektui, šioje zonoje turi būti nustatomas šildymo būdas ekologiškai švariais energijos šaltiniais arba parenkant kitą energijos rūšį turi būti įvertinta ar pastato šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos

2014 m. 147 (165) perdavimo tinklų ir kitas pastato šildymo būdas nepadidina žalos aplinkai, bus nepažeidžiamos kitų namų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar atjungiamo namo šildymo ar karšto vandens sistemų, savininkų teisės ar teisėti interesai. Turi būti užtikrintas saugus ir patikimas šilumos tiekimas mažiausiomis sąnaudomis bei neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai; Šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Pastato savininkas, pageidaujantis atjungti prijungtas prie šilumos perdavimo tinklų pastato šilumos įrenginius ir keisti pastato šildymo būdą, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai gauti iš jos technines sąlygas projektavimui šių darbų atlikimui; Šioje zonoje nerekomenduojama įrengti taršaus kuro katilinių, jei yra galimybė naudoti centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, vietinio šildymo sistemas, naudojant ekologiškai švarius šilumos energijos šaltinius ar gamtines dujas. Siūloma riboti kieto kuro naudojimą netoli gyvenamųjų kvartalų, parkų, rekreacinių zonų. 6.2.3 Decentralizuoto šilumos tiekimo zona Šios zonos nuostatos taikomos Alytaus miesto teritorijoms, kuriose vyrauja individualūs gyvenamieji namai ir nėra išvystytas centralizuotas šilumos tiekimas. Šioje zonoje taikomos nuostatos: Nustatant šilumos aprūpinimo būdą naujiems ar renovuojamiems objektams, suteikiama teisė pasirinkti individualų šildymo būdą bei kuro rūšį, remiantis ekonominiais skaičiavimais bei siūlomomis energijos (kuro) tiekėjų sąlygomis; Įrengiant naujas bei renovuojant esamas katilines turi būti įvertinta, ar dėl pasirinkto apsirūpinimo energija būdo nebus pažeidžiami aplinkosauginiai ir kiti reikalavimai; Šioje zonoje nerekomenduojama įrengti kieto arba skysto kuro katilines, jei yra galimybė kaip kurą naudoti gamtines dujas. Siūloma riboti kieto kuro naudojimą netoli gyvenamųjų kvartalų, parkų, rekreacinių zonų. 6.3 Rekomenduojamas vartotojų atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos reglamentas Vartotojų atsijungimas nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos yra leidžiamas:

2014 m. 148 (165) Visoje savivaldybės teritorijoje, kai apsirūpinimui šiluma ir/ar karštu vandeniu yra panaudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą *29]; Decentralizuoto šilumos tiekimo zonoje atsijungimas yra leidžiamas ir atliekamas remiantis aktualių teisės aktų reikalavimais ir nuostatomis; Mišraus šilumos tiekimo zonoje atsijungimas yra leidžiamas ir atliekamas remiantis aktualių teisės aktų reikalavimais ir nuostatomis; Centralizuoto šilumos tiekimo zonose atsijungimas yra leidžiamas ir atliekamas remiantis aktualių teisės aktų reikalavimais ir nuostatomis. Vartotojas norėdamas atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, savivaldybės įgaliotam skyriui kartu su prašymu išduoti projektavimo sąlygas rekonstrukcijai (inžinerinių sistemų), turėtų pateikti, neapsiribojant, šiuos dokumentus: Prašymą atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos; Bendraturčių ar bendrijos narių sutikimą (susirinkimo protokolas, kurio metu balsų dauguma buvo nutarta atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos); Bent vieną komercinį pasiūlymą naujo šilumos šaltinio įrengimui, kuro tiekimui ir kitų susijusių išlaidų pagrindimui; Apsirūpinimo šiluma ir/ar karštu vandeniu būdo keitimo ir naujo šilumos šaltinio įrengimo investicinį projektą, parengtą komercinio pasiūlymo pagrindu, kuriame turi būti techninis (saugumo, patikimumo ir kitais aspektais), ekonominis ir finansinis (šilumos tiekimas mažiausiomis sąnaudomis) vertinimas; Aplinkosauginis vertinimas, kad apsirūpinimo šiluma ir/ar karštu vandeniu būdo keitimas ir naujas šilumos šaltinis nepadidins neigiamo poveikio aplinkai arba pagrindimas, kad toks vertinimas neprivalomas pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus Kitus dokumentus, kurie yra privalomi pateikti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 7 straipsnio antra dalis nustato, kad Šilumos ūkio specialieji planai rengiami pagal Teritorijų planavimo įstatymo, šio įstatymo ir aplinkos bei energetikos ministrų patvirtintas Šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo taisykles. Taip pat šio įstatymo 29 straipsnio pirma dalis nurodo, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas).

2014 m. 149 (165) Atsižvelgiant į 7 straipsnio 2 dalį ir 29 straipsnio 1 dalį Šilumos ūkio specialusis planas nėra LR Statybos įstatymo įgyvendinantis teisės aktas, reglamentuojantis atsijungimo tvarką. Todėl šiame skyriuje pateikiamas vartotojų atsijungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos reglamentas yra rekomendacija projektavimo sąlygas išduodančiam Savivaldybės skyriui. 6.4 Gaisrinės saugos reikalavimai Rengiant šilumos ūkio modernizavimo techninius projektus, laikytis gaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, siekiant užtikrinti savalaikį ugniagesių gelbėtojų patekimą į incidento vietas bei efektyvų gaisrų ar kitų nelaimingų incidentų likvidavimą. 6.5 Veiksmų planas specialiojo plano sprendinių įgyvendinimui Remiantis šilumos tiekimo specialiojo plano sprendiniais bei technine-ekonomine šilumos ūkio vystymo variantų analize, parengtas veiksmų planas, pagal kurį nustatomas numatytų techninių priemonių įgyvendinimo eiliškumas ir laikas. Numatomos priemonės yra suskirstomos į trumpalaikes (nuo 1 iki 5 metų) ir ilgalaikes (daugiau kaip 5 metai). 6.5.1 Trumpojo laikotarpio priemonės. Projektų įgyvendinimo laikotarpis 2013-2017 m. Atsižvelgiant į 4.2 lentelėje pateikiamus šilumos nuostolius, rekomenduojama 15, 17, 18, 22, 23, 24 ir 25 zonose svarstyti vartotojų atjungimą nuo centralizuoto šilumos tiekimo tinklo (šiose zonose vyrauja vienbučiai/dvibučiai gyvenamieji namai). Rekomenduojamos minimalios trumpo laikotarpio priemonių apimtys ir preliminarus investicijų poreikis pateiktas 6.2 lentelėje. Likusios rekomenduojamos investicijų apimtys pateikiamos 8 skyriuje. 6.2 lentelė. Trumpo laikotarpio (2013-2017 m.) investicijų poreikis į šilumos ūkį Alytaus mieste Eil. Nr. Priemonė Mat. vnt. Kiekis Investicijos, tūkst. Lt be PVM 1. Biokurą naudojančių šilumos energijos MW 20 30.000 gamybos įrenginių Alytaus mieste plėtra 2. Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos km 30 26,9 18.300 rekonstrukcija 3. Daugiabučių, esančių Lakūnų g. Nr. 7, Nr. 9 ir Aerodromo g. 11, modernizacija m 2 4.400 1.300 31 30 km sutartinio 100 mm skersmens trasos. 31 priimtas investicijos dydis 300 Lt/m 2.

2014 m. 150 (165) 4. Katilinės, aprūpinsiančios Lakūnų g. ir Aerodromo g. šilumos vartotojus, statyba kw 32 6.5.2 Ilgojo laikotarpio priemonės. Projektų įgyvendinimo laikotarpis 2018-2022 m. Rekomenduojamos minimalios ilgo laikotarpio priemonių apimtys ir preliminarus investicijų poreikis pateiktas 6.3 lentelėje. Likusios rekomenduojamos investicijų apimtys pateikiamos 8 skyriuje. 6.3 lentelė. Ilgo laikotarpio (2018-2022 m.) investicijų poreikis į šilumos ūkį Alytaus mieste Eil. Nr. Priemonė Mat. vnt. Kiekis Investicijos, tūkst. Lt be PVM 1. Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos rekonstrukcija km 21 29,2 19.800 Šilumos tinklų renovacija, užtikrinanti saugų ir patikimą šilumos energijos tiekimą Alytaus mieste yra numatyta perspektyvoje. Ilgalaikių priemonių apimtys ir šilumos taupymo priemonių įgyvendinimo pastatuose (pastatų šiltinimas, langų durų keitimas, šildymo sistemų rekonstrukcija) darbų apimtys ir investicijų poreikis paaiškės atliekant pastatų energetinius auditus bei nustatant konkrečių pastatų techninę būklę. Galimi finansavimo šaltiniai bankų paskolos, šilumos tiekimo įmonės lėšos, Alytaus miesto savivaldybės nuosavos lėšos, Europos Sąjungos fondai. 32 Katilinės galia, katilinės tipas (pagal naudojamo kuro rūšį) ir investicijos dydis galės būti nustatyti tik atlikus daugiabučių modernizaciją.

2014 m. 151 (165) 7 Specialiojo plano sprendinių pasekmių įvertinimas Patvirtinus Alytaus miesto zonų šilumos ūkio specialųjį planą ir šilumos naudojimo reglamentą, centralizuoto šilumos tiekimo įmonė galės efektyviai planuoti savo ūkinę veiklą bei investicijas šilumos ūkio infrastruktūros gerinimui, atsižvelgiant į energijos (kuro) kainos pokyčius, atliktas investicijas bei renovacijas, aprūpinimo šiluma sistemų plėtrą. Remiantis specialiųjų planų rengimo taisyklėmis, Planas peržiūrimas ir prireikus atnaujinamas atsižvelgiant į šilumos gamybos, perdavimo technologijų raidą, aplinkos užterštumo pokyčius ir kitus šilumos ūkiui bei aplinkosaugai svarbius veiksnius, bet ne rečiau kaip kas 5-eri metai. Dėl aplinkosauginių ir kraštovaizdžio reikalavimų šiuo metu realių alternatyvų centralizuotam šilumos tiekimui intensyviai užstatytose Alytaus miesto teritorijose nėra. Neesant parengtam Savivaldybės Šilumos ūkio specialiajam planui, gali kilti neaiškumų ir netinkamai parinkti aprūpinimo šiluma būdai aplinkosauginiu aspektu padarys žalą gamtinei aplinkai ir gyventojų sveikatai. LR Šilumos ūkio įstatyme nurodoma, kad Savivaldybės turi tvarkyti šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. 7.1 Nacionalinės energetikos strategijos kontekste Nacionalinės energetikos strategijos tikslų įgyvendinimui yra parengta eilė teisės aktų. Planuojant šilumos ūkio vystymo klausimus, pagrindinės strateginės nuostatos yra išdėstytos nutarime: Dėl šilumos ūkio plėtros krypčių patvirtinimo, kuriame nurodoma: Planingai plėtoti šilumos ūkį: išsaugant esamas centralizuoto šilumos tiekimo sistemas ten, kur jas naudoti tikslinga ir efektyvu tiek aplinkosaugos, tiek ekonominiu požiūriu, ir geriau panaudojant šių sistemų pranašumus, sparčiau diegti technologines naujoves, diversifikuoti kurą ir mažinti iš šilumos gamybos įrenginių išmetamų į aplinką teršalų kiekį; Numatyti vartotojams galimybę planuojamuose naujuose mikrorajonuose pasirinkti pageidaujamą pastato šildymo būdą; Plėtoti kogeneracinių elektrinių pajėgumus, siekiant didinti energijos generavimo efektyvumą ir mažinti aplinkos taršą; Pasiekti, kad 2020 metais kogeneracinėse elektrinėse gaminama elektros energija sudarytų ne mažiau kaip 35 proc. bendro elektros energijos balanso. Kogeneracinėse elektrinėse gaminama šiluma sudarytų ne mažiau kaip 75 proc. bendro centralizuotai tiekiamos šilumos balanso;

2014 m. 152 (165) Mažinti aplinkos taršą, šilumos gamybai naudojant įvairių rūšių energijos išteklius; Statant naujas katilines, rekonstruojant esamas ir parenkant naudojamą kurą, pirmenybę teikti vietiniams, atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, gamtinėms dujoms ir nekenksmingoms organinėms medžiagoms; Didinti šilumos vartojimo efektyvumą namų ūkyje: atnaujinti pastatus, modernizuoti jų energetikos ūkį, gerinti pastatų šiluminę izoliaciją; Modernizuoti šilumos tiekimo (taip pat apskaitos ir parametrų kontrolės) sistemas, didinti šilumos vartotojų galimybes įsirengti šilumos reguliavimo įrenginius ir pagal poreikius reguliuoti temperatūrą patalpose, atsiskaityti su šilumos tiekėjais už realiai suvartotos šilumos kiekį. Specialiojo plano sprendiniai atitinka visas įvardintas nuostatas, kadangi siūloma išlaikyti ir vystyti centralizuotą šilumos tiekimo sistemą intensyviai užstatytose miesto teritorijose, tuo užtikrinant patikimą, saugų, ekologišką ir ekonomišką vartotojų aprūpinimą šilumą. Taip pat siūloma diegti technologines naujoves, naudoti vietinį kurą (biokurą). Palaipsniui siūloma atnaujinti šilumos tiekimo vamzdynus, modernizuoti pastatus, renovuojant pastatų šildymo sistemas ir kt. 7.2 Poveikis teritorijos vystymo darnai Šilumos ūkio specialusis planas buvo rengiamas atsižvelgiant į prioritetus ir tikslus suformuluotus Alytaus miesto savivaldybės Bendrajame plane. Remiantis Šilumos ūkio įstatymu, šiluminės energijos tiekimo būdo parinkimas, išduodant detaliųjų planų rengimo sąlygas, turi tenkinti žemiau pateiktus reikalavimus: mažiausiomis ilgalaikėmis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams; šilumos ūkyje įteisinti pagrįstą konkurenciją; ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus; didinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą; gaminant šilumą, plačiau panaudoti vietinį kurą, biokurą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius; mažinti šilumos energetikos neigiamą poveikį aplinkai. Šilumos ūkio specialiojo plano sprendinių įgyvendinimas turės teigiamų pasekmių Alytaus miesto teritorijos vystymo darnai. Šilumos tiekimo būdų pasirinkimo reglamentavimas padės tinkamai parinkti aprūpinimo šiluma būdus naujiems objektams, spręsti iškilusius neaiškumus šilumos tiekėjų ir vartotojų atžvilgiu, leis planuoti įvairių suinteresuotų šalių investicijas į šilumos ūkio plėtrą.

2014 m. 153 (165) Numatytos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos modernizavimo ir plėtros priemonės padės CŠT įmonei planuoti investicijas šilumos ūkio išlaikymui ir plėtrai, gerinti teikiamų paslaugų kokybę, mažinti tiekiamos šilumos energijos kainą, o tai teigiamai paveiks tiek gyventojų, tiek ir šilumos vartotojų finansinę padėtį bei visos savivaldybės ekonominę plėtrą. Įgyvendinant šilumos ūkio specialiojo plano sprendinius planuojamas teigiamas ilgalaikis poveikis Alytaus miesto teritorijos vystymo darnai ir savivaldybės šilumos ūkiui. 7.3 Poveikis ekonominei aplinkai Parengto Alytaus miesto zonų šilumos ūkio specialiojo plano sprendinių įgyvendinimas teigiamai paveiks Alytaus miesto savivaldybės ekonominę plėtrą, nes bus išlaikoma CŠT sistema, tad šilumos tiekimo įmonė galės planuoti savo investicijas į savivaldybės šilumos ūkį. Reikia pažymėti, kad CŠT sistemos išlaikymas leis efektyviai išnaudoti kogeneracijos potencialą (efektyvios šilumos ir elektros energijos gamybos) savivaldybės šilumos ūkyje. Pažymėtina, kad specialiojo plano sprendinių įgyvendinimas prisidės prie regionų skirtumų mažinimo, nes plano sprendiniai skatina šilumos ūkio plėtrą ir investicijas į šilumos ūkį. Savivaldybės šilumos ūkio, kaip ir bet kurios kitos veiklos srities, plėtra teigiamai paveiks bendrą savivaldybės ekonominę padėtį, bendrąsias investicijų ir verslo sąlygas, didins savivaldybės ekonominės aplinkos patrauklumą. Šilumos ūkio specialiojo plano sprendinių įgyvendinimas turės teigiamą ilgalaikę įtaką savivaldybės teritorijos gamtinių išteklių fondui ir jo racionaliam naudojimui. Atlikus CŠT sistemos decentralizaciją, būtų įrengta daug individualių katilinių. Mažo galingumo katilų naudingumo koeficientas yra mažesnis nei didelio galingumo katilų, tad siekiant pagaminti tą patį šiluminės energijos poreikį, tektų sudeginti daugiau kuro. Šiuo požiūriu sudaromo šilumos ūkio specialiojo plano sprendiniai turės ilgalaikės teigiamos įtakos racionaliam savivaldybės išteklių naudojimui. Specialiojo plano sprendinių įgyvendinimas teigiamai paveiks gamybos sąnaudų pokyčius šilumos ūkyje. Atlikus plane siūlomas CŠT sistemos vamzdynų renovacijas, bus ne tik sumažinti šiluminės energijos nuostoliai bet ir bus sumažintos tiek materialinės, tiek ir žmogiškosios sąnaudos šių vamzdynų priežiūrai. Specialiojo plano sprendinių įgyvendinimas turės teigiamos įtakos Valstybės ir Alytaus miesto savivaldybės biudžetams, nes išlaikius CŠT sistemą, išliks ir įmonė-šilumos tiekėja, mokanti įvairius mokesčius bei suteikianti darbo vietas. Apibendrinant galima pasakyti, kad įgyvendinant sudaromo šilumos ūkio specialiojo plano sprendinius planuojamas teigiamas ilgalaikis poveikis Valstybės ir savivaldybės ekonominei aplinkai.

2014 m. 154 (165) 7.4 Poveikis socialinei aplinkai Sudaromo savivaldybės šilumos ūkio specialiojo plano sprendinių įgyvendinimas turės teigiamos įtakos savivaldybės bendrajai socialinei būklei. Dėl šilumos energijos gamybos mažiausiomis sąnaudomis, šilumos energijos vartotojai išleis mažiau pinigų savo būstų apšildymui. Įgyvendinus specialiajame plane siūlomas šilumos ūkio renovacijas bus galima sumažinti vartotojams tiekiamos šilumos kainą. Savivaldybės gyventojai sutaupytus pinigus galės panaudoti kitų savo poreikių tenkinimui. Šilumos ūkio sprendinių įgyvendinimas teigiamai paveiks gyventojų užimtumą, nes bus išlaikomos darbo vietos centralizuoto šilumos tiekimo įmonėje. Sudaromo savivaldybės šilumos ūkio specialiojo plano sprendinių įgyvendinimas turės teigiamos įtakos gyventojų sveikatai ir jų sveikatos apsaugai. Specialiajame plane atlikti aplinkosauginiai skaičiavimai rodo, kad pilnos CŠT sistemos decentralizavimo atveju aplinkos oro tarša kenksmingosiomis medžiagomis padidėtų keletą kartų, o tai neigiamai paveiktų gyventojų sveikatą. Labiausiai būtų paveiktos jautriausios gyventojų grupės, t.y. vaikai ir pensinio amžiaus gyventojai. Padidėjęs sergamumas įvairiomis ligomis priverstų didinti savivaldybės išlaidas gyventojų sveikatos apsaugai ir mažinti išlaidas kitose srityse. Būtina pažymėti ir šilumos tiekimo patikimumą, kuris yra užtikrinamas šilumos šaltinyje turint keletą prieinamų kuro rūšių, kad nutrūkus vienos kuro rūšies tiekimui galima būtų naudoti alternatyvinę kuro rūšį. Individualiose katilinėse, kurios atsirastų decentralizavus CŠT sistemą, naudoti keletą kuro rūšių ir įrengti atskirus įrenginius šių kuro rūšių atžvilgiu būtų ekonomiškai netikslinga. Šiuo požiūriu specialiojo plano sprendinių įgyvendinimas turės teigiamos įtakos, nes CŠT sistemos katilinė gali lanksčiau prisitaikyti prie pokyčių kuro rinkoje ir naudoti keletą kuro rūšių ir šaltinių, tokiu būdu užtikrindama patikimą šiluminės energijos tiekimą vartotojams. Šilumos ūkio specialiojo ūkio plano sprendinių įgyvendinimas turės teigiamos įtakos socialiai labiausiai pažeidžiamoms socialinėms grupėms. Akivaizdu, kad bet koks šiluminės energijos kainų padidėjimas labiausiai paveiktų pažeidžiamas socialines gyventojų grupes socialiai remtinus žmones, jaunas šeimas, pagyvenusius ir kitus asmenis. Specialiojo plano sprendinių įgyvendinimas leis ne tik gaminti šilumą mažiausiomis sąnaudomis, bet ir reglamentuos sąlygas, kuriomis vartotojai galės pasirinkti šildymo būdą, taip minimizuodami savo išlaidas būsto šildymui. Taikant sudaromo šilumos ūkio specialiojo plano nuostatas CŠT įmonė taip pat galės planuoti savo investicijas į šilumos ūkį, tokiu būdu mažindama šilumos kainas. Reglamentuotas šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimas padės išvengti tiekiamos šilumos kainos padidėjimo, kurį nuo sistemos atsijungiant daliai vartotojų gali pajusti likę šilumos vartotojai ar bent jau sušvelninti tokio vartotojų atsijungimo finansines pasekmes.

2014 m. 155 (165) Apibendrinant galima pasakyti, kad įgyvendinant sudaromo šilumos ūkio specialiojo plano sprendinius planuojamas teigiamas ilgalaikis poveikis Alytaus miesto savivaldybės socialinei aplinkai. 7.5 Poveikis gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui Planuojamos teritorijos oro kokybė. Atlikto esamo oro užterštumo Alytaus mieste įvertinimo rezultatai parodė, kad šiuo metu aplinkosauginė situacija yra palanki - azoto dioksido, sieros dioksido ir kietųjų dalelių koncentracijos miesto dalyje neviršija DLK. Atliktas Alytaus miesto decentralizacijos aplinkosauginis įvertinimas parodė, kad tuo atveju oro tarša mieste, o ypač gyvenamuosiuose rajonuose padidėtų keletą kartų. Paviršiniai ir požeminiai vandenys. Alytaus miesto zonų šilumos ūkio specialiojo plano sprendiniai planuojamos teritorijos paviršinių ar požeminių vandenų kokybei įtakos neturės, nes išsaugoma esama padėtis. Saugomos gamtos vertybės, gamtinė rekreacinė aplinka. Konsultanto nuomone, specialiojo plano sprendiniai nei saugomoms gamtos vertybėms, nei gamtinei rekreacinei aplinkai neigiamos įtakos neturės. Sprendiniai liečia išimtinai urbanizuotą teritoriją. Kraštovaizdis, kultūrinio paveldo objektai. Specialiojo plano sprendiniai Alytaus mieste neigiamos įtakos nei kraštovaizdžiui, nei kultūrinio paveldo objektams neturės. Šioje teritorijoje išsaugomas esamas šildymo būdas centralizuotas šilumos tiekimas. Decentralizacijos atveju šilumos gyventojams įsirengus individualias katilines, atsirastų papildomų kaminų bei menkaverčių, dažnai su teritorijos aplinka nederančių pastatų (konteinerinių katilinių, kietojo kuro sandėlių). Architektūriniu požiūriu tai neigiamai paveiktų miesto teritorijų vaizdą, ypatingai centrinėje miesto dalyje. Tai dar vienas iš veiksnių, lėmusių CŠT zonos nuostatų taikymą centrinėje miesto dalyje. Mišrios bei decentralizuotos zonos tai pramonės, individualių namų rajonai bei kitos teritorijos, kuriose architektūrinis (kraštovaizdžio) veiksnys nėra toks svarbus. Kultūrinio paveldo objektams Alytaus mieste specialiojo plano sprendiniai neigiamos įtakos neturės. Apibendrinant galima teigti, kad rengiamo specialiojo plano sprendinių pasekmės aplinkosaugos kontekste bus teigiamos arba neutralios, kadangi centralizuoto šilumos tiekimo išsaugojimas, jo efektyvumo didinimas (termofikacinio tinklo renovavimas) ir ekologiškai švarių energijos šaltinių naudojimo skatinimas sudarys sąlygas gerinti aplinkosauginę padėtį planuojamoje teritorijoje.

7.6 Poveikis visuomenės sveikatai 2014 m. 156 (165) Įvertinus aplinkos taršos modeliavimo duomenis, nustatyta, kad siūlomų CŠT sistemos modernizavimo priemonių galima tarša neviršys leistinų koncentracijų ir neturės neigiamo poveikio gyventojų sveikatai ir nėra pagrindo planuojamai teritorijai nustatyti SAZ ribas. 7.7 TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMO LENTELĖ TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMO LENTELĖ 1. Teritorijų planavimo dokumento organizatorius: Alytaus savivaldybės administracija 2. Teritorijų planavimo dokumento rengėjas: UAB AF-Consult, Draugystės g. 19, LT-51230 Kaunas, tel. (8 37) 207 222, faks. (8 37) 207 137, el. p. mantas.morkvenas@afconsult.com. 3. Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas: 4. Ryšys su planuojamai teritorijai galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais: Alytaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas 5. Ryšys su patvirtintais ilgalaikiais ar vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentais: Nacionalinė energetikos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430). 6. Status quo situacija. Nesant galiojančio šilumos ūkio specialiojo plano, centralizuoto šilumos tiekimo įmonės negali efektyviai planuoti savo ūkinės veiklos bei investicijų šilumos ūkio infrastruktūros gerinimui, atsižvelgiant į energijos (kuro) kainos pokyčius, atliktas investicijas bei renovacijas, aprūpinimo šiluma sistemų plėtrą. 7. Tikslas, kurio siekiama įgyvendinant teritorijų planavimo sprendinius: suformuoti ilgalaikes savivaldybės šilumos ūkio modernizavimo ir plėtros kryptis, siekiant užtikrinti saugų ir patikimą šilumos tiekimą vartotojams mažiausiomis sąnaudomis bei neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai; suderinti valstybės, savivaldybės, energetikos įmonių, fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių interesus aprūpinant vartotojus šiluma ir energetiniais ištekliais šilumos gamybai; reglamentuoti aprūpinimo šiluma būdus ir (arba) naudotinas kuro bei energijos rūšis šilumos gamybai šilumos vartotojų teritorijose (zonose). 8. Galimo sprendinių poveikio vertinimas (pateikiamas apibendrintas poveikio aprašymas ir įvertinimas) Poveikis šilumos tiekimo sektoriui bus teigiamas, nes leis optimaliai planuoti būsimą šilumos bei kuro tiekimo įmonių veiklą. Poveikis aplinkai nepakis ir išliks leidžiamose ribose. Poveikis kraštovaizdžiui ir kultūros paveldo objektams nepakis, nes išliks esama CŠT sistema. Vertinimo aspektai Teigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis Neigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis

2014 m. 157 (165) 9. Sprendinio poveikis: CŠT sistema teritorijos vystymo darnai ir (ar) planuojamai veiklos sričiai ekonominei aplinkai socialinei aplinkai gamtinei aplinkai ir Teigiamas, ilgalaikis Teigiamas, ilgalaikis Teigiamas, ilgalaikis Teigiamas, ilgalaikis kraštovaizdžiui 10. Siūlomos alternatyvos poveikis: Decentralizacija teritorijos vystymo darnai ir (ar) planuojamai veiklos sričiai ekonominei aplinkai socialinei aplinkai gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui Neigiamas, ilgalaikis Neigiamas, ilgalaikis Neigiamas, ilgalaikis Neigiamas, ilgalaikis PV Mantas Morkvėnas (atestato Nr. 27819)