Užstato už vienkartines pakuotes sistemos plėtros sąnaudų-naudos analizės

Užstato už vienkartines pakuotes sistemos plėtros sąnaudų-naudos analizė Galutinė ataskaita 2019-06-18

Turinys SANTRUMPOS...3 ĮVADAS...4 1. UŽSTATO UŽ VIENKARTINES PAKUOTES SISTEMOS ESAMA SITUACIJA...6 2.1. PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO Nr. IX-517 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-278 PASIŪLYMAS...9 2.1.1. Alkoholinių gėrimų pakuočių, turinčių patekti į užstato sistemą apimtys... 12 2.1.2. Naujos sistemos įtaka šiuo metu veikiančiai užstato už vienkartines pakuotes sistemai... 15 2.1.3. Naujos sistemos įtaka šiuo metu veikiančiai rūšiuojamojo surinkimo (konteinerinei) pakuočių atliekų tvarkymo sistemai... 24 Tvarkytojai, suteikę paslaugas išrašo atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus:... 25 2.1.4. Užstato už vienkartines pakuotes plėtros įtaka pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių įgyvendinimui (Lietuvos pakuočių atliekų tvarkytojai)... 37 2.1.5. Naujos sistemos įtaka savivaldybėms nustatytų stiklo atliekų surinkimo užduočių įgyvendinimui... 40 2.1.6. Naujos sistemos įtaka vartotojų, siekiančių susigrąžinti sumokėtą užstatą, teisėms... 42 2.1.7. Naujos sistemos poveikis šešėlinei alkoholinių gėrimų prekybai... 45 2.2. UŽSTATO UŽ VIENKARTINES PAKUOTES PLĖTROS SĄNAUDŲ-NAUDOS ANALIZĖ...47 2.2.1. Užstato už vienkartines pakuotes plėtros poveikis užstato už vienkartines pakuotes sistemai 47 2.2.2. Užstato už vienkartines pakuotes plėtros poveikis rūšiuojamojo surinkimo (konteinerinei) pakuočių atliekų tvarkymo sistemai... 53 2.2.3. Užstato už vienkartines pakuotes plėtros poveikis rinkliavai ar kitai įmokai už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą... 55 2.2.5. Užstato už vienkartines pakuotes plėtros poveikis pakuočių, kurioms taikoma užstato sistema, atliekų priėmimo ir užstato grąžinimo infrastruktūros plėtros ir keitimo poreikiui... 58 2.2.6. Užstato už vienkartines pakuotes plėtros poveikis užstato sistemos administravimo sąnaudoms... 58 2.2.7. Užstato už vienkartines pakuotes plėtros poveikis gėrimų, supakuotų į pakuotes, kurioms būtų taikoma užstato sistema, gamintojų ir importuotojų sąnaudoms... 61 2.2.8. Sąnaudų-naudos analizės rezultatų apibendrinimas... 63 2.2.9. Įgyvendinimo alternatyvos pasirinkimas... 63 2.3. KITŲ ES VALSTYBIŲ NARIŲ PRAKTIKA IR PATIRTIS TAIKANT PANAŠIAS TEISINIO REGULIAVIMO PRIEMONES...65 2.4. PASIŪLYMAI DĖL UŽSTATO UŽ VIENKARTINES PAKUOTES SISTEMOS PLĖTROS...81 2.4.1. Užstato už vienkartinių pakuočių sistemą papildymo alkoholinių gėrimų pakuotėmis tikslingumas... 81 2.4.2. Galimi pasikeitimai rūšiuojamojo pakuočių atliekų surinkimo konteineriais sistemoje, išplėtus užstato už vienkartines pakuotes sistemą alkoholinių gėrimų pakuotėmis... 81 2.4.3. Pereinamasis laikotarpis užstato už vienkartines pakuotes sistemos plėtros įgyvendinimui... 83 PRIEDAI...85 2

SANTRUMPOS Alkoholinis gėrimas Gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 1,2procento (alaus didesnė kaip 0,5 procento). ct centas d. diena ES Europos Sąjunga EUR Euras HoReCa Maisto paslaugų sektoriaus santrumpa (Hotel / Restaurant / Café) GA VŠĮ Gamtos ateitis GDV Grynoji dabartinė vertė GIO Gamintojų ir importuotojų organizacijos MBA Mišrios biologinės atliekos MKA Mišrios komunalinės atliekos mėn. mėnuo mlrd. Milijardas N/S Naudos/sąnaudų santykis grąžintinas ar negrąžintinas gaminys iš bet kokių medžiagų, skirtas daiktams, pradedant Pakuotė žaliavomis ir baigiant perdirbtais produktais, pakuoti (fasuoti), apsaugoti, tvarkyti, transportuoti ir pateikti vartotojams ar produktų naudotojams PET Polietileno tereftalatas PPATĮ Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas PS Papildančios sistemos PTO VŠĮ Pakuočių tvarkymo organizacija SKU Atsargų laikymo vienetas USAD VšĮ Užstato sistemos administratoriaus VGN Vidinė grąžos norma VMI Valstybinė mokesčių inspekcija vnt. vienetas Ramus vynas (faktinė alkoholio koncentracija iki 8,5 proc. tūrio), putojantis vynas (faktinė Stiprus alkoholis alkoholio koncentracija iki 8,5 proc. tūrio), tarpiniai maisto produktai, kurių faktinė alkoholio koncentracija yra nedidesnė ir didesnė kaip 15 procentų tūrio, spiritiniai gėrimai ir kiti etilo alkoholio gėrimai. Sąvoka pagal pateiktus VMI duomenis, kurie naudoti darbe: ŽA Grupės kodas 210 215 Pavadinimas Ramus vynas iš šviežių vynuogių ir kiti ramūs fermentuoti gėrimai (gauti tik fermentacijos būdu), kurių faktinė alkoholio koncentracija išreikšta tūrio procentais, yra ne didesnė kaip 8,5 procento tūrio Putojantis vynas iš šviežių vynuogių ir kiti putojantys fermentuoti gėrimai (gauti tik fermentacijos būdu), kurių faktinė alkoholio koncentracija išreikšta tūrio procentais, yra ne didesnė kaip 8,5 procento tūrio 230 Ramus vynas iš šviežių vynuogių ir kiti ramūs fermentuoti gėrimai, nurodyti Akcizų įstatymo 24 straipsnio 2 punkte 235 Putojantis vynas iš šviežių vynuogių ir kiti putojantys fermentuoti gėrimai, nurodyti Akcizų įstatymo 24 straipsnio 2 punkte 240 Tarpiniai produktai, kurių faktinė alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 15 procentų tūrio 250 Tarpiniai produktai, kurių faktinė alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 15 procentų tūrio 280 Spiritiniai gėrimai (Etilo alkoholis) 290 Etilo alkoholis 299 Kiti etilo alkoholio turintys produktai VŠĮ Žaliasis taškas 3

ĮVADAS Spartėjant urbanizacijos procesams ir besiplečiant vartotojiškos visuomenės kultui, pasaulyje atliekų susidaro vis daugiau. Masinei gamybai eikvojami ir taip riboti gamtiniai ištekliai nepaliaujamai senka, o pagaminta produkcija ar sudėtinės jos dalys ilgainiui virsta šalutine jos atmaina atliekomis. Dėl nuolatos didėjančių susidarančių atliekų kiekių ir neigiamo jų poveikio aplinkai bei visuomenės sveikatai, atliekų tvarkymas kaip specifinė aplinkosauginė sritis tapo itin reikšminga politinėje valstybių darbotvarkėje. Peržengusi nacionalinių valstybių ribas, ši problema įgijo globalaus reiškinio, kuriam kontroliuoti reikalingi kryptingi ir integruoti nacionalinių vyriausybių veiksmai, bruožų. Atliekų tvarkymo politika traktuojama kaip bendros valstybės viešosios politikos dalis, kurios pagrindinis tikslas reguliuoti atliekų srautus savo teritorijoje. Šiam tikslui pasiekti ir esminėms su atliekų tvarkymu susijusioms problemoms spręsti svarbu tinkamai ir aiškiai reglamentuoti atliekų šalinimą. Atliekų kiekių kontroliavimas susijęs ne tik su jau susidariusių atliekų tvarkymu, bet ir su gamtinių išteklių saugojimu, kurių panaudojimo gamybos procesuose išeigoje susidaro atliekos. Atliekų tvarkymo sistema yra sudėtinga, dinamiška, kuriai būdingi dideli susidarančių atliekų kiekiai, atliekų rūšių įvairovė ir skirtingi sistemos dalyvių interesai. Nuostatos apie atliekų tvarkymą yra vienas iš aplinkosauginį sąmoningumą apibūdinančių indikatorių. Kitaip tariant, gyventojų, visuomenės, įmonių požiūris į buitinių atliekų rūšiavimą, jo svarbą ir vietą aplinkosaugos ir visuomenės kontekste, drauge, išreiškia vienokį ar kitokį gyventojų rūpesčio aplinkosauga pobūdį, kurį galima susieti su visuomenės socialinės raidos ypatumais. Laikoma, kad atliekų tvarkymas yra techninių, teisinių, ekonominių, organizacinių ir kitų priemonių, skirtų atliekoms tvarkyti pagal nustatytus reikalavimus, visuma. Nuo tinkamai organizuotos ir vykdomos atliekų tvarkymo sistemos priklauso poveikis gamtos aplinkai, taip pat visuomenės sveikatai. Siekiant mažinti sąvartynuose šalinamų pakuočių atliekų, sukurti efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, įvykdyti jų perdirbimo ir (ar) kitokio naudojimo užduotis, būtina nustatyti ir įgyvendinti pakuočių atliekų prevencijos priemones, diegti pirminį šių atliekų rūšiavimą. Todėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo uždaviniai sukurti tam, kad aplinka būtų apsaugota nuo pakuočių ir pakuočių atliekų poveikio arba tas poveikis būtų sumažintas ir taip užtikrintas aukštas aplinkosaugos lygis. Šio tikslo yra siekiama produkciją importuojančioms ir gaminančioms įmonėms iškeliant pakuočių surinkimui ir perdirbimui uždavinius. Nepasiekus šių uždavinių, įmonės apmokestinamos taršos mokesčiu. Lietuvoje sukurti pakuočių atliekų rūšių tvarkymo pajėgumai vis plečiami. Mūsų šalyje perdirbamos stiklinės, popierinės, kartoninės, plastikinės, PET, medinės pakuočių atliekos ir kt. Užstato sistema Lietuvoje pradėjo veikti 2016-ųjų vasarį, tuo metu Europoje šią sistemą turėjo 10 šalių. Seniausias tradicijas šioje srityje turi Šiaurės šalys Islandija, Švedija, Suomija, Norvegija. Užstato sistemos administratorius atlieka Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui nustatytas ir sutartimis su gamintojais ir importuotojais, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiančiais gaminius, supakuotus į vienkartinę pakuotę, už kurią nustatytas užstatas, pavestas funkcijas. Analizės tikslas įvertinti užstato už vienkartines pakuotes plėtros alkoholinių gėrimų pakuotėmis poveikį ir naudą. 4

Darbo struktūra ir metodologija Ekspertinis vertinimas. Ekspertinio vertinimo metodas aktualus visoms analitinėms veikloms. Analizei atlikti buvo pasitelkti išorės ekspertai, išmanantys tyrimui aktualius klausimus. Buvo organizuojami susitikimai ir diskusijos su suinteresuotais rinkos dalyviais. Antrinių šaltinių informacijos analizė. Atliekant darbą buvo atlikta išsami prieinamų antrinių šaltinių analizė. Visų pirma, buvo išanalizuoti susiję teisės aktai ir strateginiai dokumentai, įstaigų veiklos dokumentai ir ataskaitos. Analizės skaičiavimams naudotos GIO viešai skelbiamų ataskaitų dalys, bei kita viešai prieinama statistinė informacija. Atliktas tyrimas 2018 06 19 06 27. UAB Eurointegracijos projektai užsakymu, atliktas šalies gyventojų nuomonės, dėl taromatų pritaikymo stipriesiems alkoholiniams gėrimams, tyrimas. Apklausta 1003 respondentai. Tyrimo tikslas. Išsiaiškinti, ar Lietuvos gyventojai naudotųsi taromatais, grąžinant stipriųjų alkoholinių gėrimų stiklines pakuotes bei kokią įtaką tai turėtų stipriųjų alkoholinių gėrimų pardavimams Lietuvoje. Tikslinė grupė. Šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Apklausos metodas. Apklausa standartizuotas betarpiškas interviu, naudojant standartizuotą su Užsakovu suderintą klausimyną. Standartizuotą interviu atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Lokacija. Visa šalies teritorija. Iš viso 65 atrankiniai taškai, išdėstyti taip, kad reprezentuotų visus šalies regionus. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos plėtros sąnaudų-naudos analizės rengėjai: Eil. Nr. Vardas, Pavardė Pareigos 1. Jonas Sakalavičius Projekto vadovas 2. Jonas Sakalavičius Atliekų tvarkymo srities specialistas 3. Kęstutis Bruzgis Finansų srities ekspertas 4. Ilona Ališauskaitė-Šeškienė Ekspertė 5. Asta Vaitkevičienė Ekspertė 6. Arūnas Makauskas Ekspertas 7. Vadimas Ivanovas Ekspertas 5

1. UŽSTATO UŽ VIENKARTINES PAKUOTES SISTEMOS ESAMA SITUACIJA Nuo 2016 m. vasario 1 d. pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio nuostatas, gamintojai ir importuotojai tiekiantys Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alų, alaus kokteilius, sidrą, kriaušių sidrą, vaisių vyną, vaisių vyno kokteilius, vaisių vyno gėrimus, kitus fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis, nektarą, supakuotus į šią prekinę vienkartinę pakuotę, kurios talpa didesnė negu viena dešimtoji litro, bet mažesnė negu trys litrai: 1) stiklinę (išskyrus į stiklinę vienkartinę pakuotę supakuotus vaisių vyną, vaisių vyno gėrimus ir vaisių vyno kokteilius); 2) PET (polietileno tereftalatas); 3) metalinę. Privalo taikyti vienkartinės pakuotės užstato sistemą. Supaprastinta vienkartinės pakuotės ir jos užstato judėjimo schema 1 : 1) gamintojai ir/ar importuotojai tiekia prekybos įmonėms prekes, įpakuotas į vienkartinę pakuotę, kuriai taikoma užstato sistema; 2) prekybos įmonės gamintojui ir/ar importuotojui sumoka už vienkartinę pakuotę nustatytą užstatą; 3) paimtą užstatą gamintojai ir importuotojai perveda pagal sutartis, nepriklausomai ar nuo to, ar gavo jį iš pardavėjų, ar ne; 4) prekybos įmonės, tiekdamos vienkartinėje pakuotėje įpakuotas prekes vartotojams, šių prekių pardavimo dokumente kartu su kaina atskirai nurodo šiai pakuotei nustatytą` užstatą; 5) vartotojai sumoka prekybos įmonei prekių pardavimo dokumente nurodytą kainą už prekę ir užstatą už vienkartinę pakuotę; 6) vartotojai grąžina vienkartinės pakuotės atliekas prekybos įmonėms (pvz., per prekybos įmonėse įrengtus taromatus); 7) prekybos įmonės vartotojams grąžina jų sumokėtą užstatą už vienkartinės pakuotės atliekas; 8) prekybos įmonės iš vartotojų priimtas vienkartinės pakuotės atliekas perduoda Administratoriui; 9) Administratorius prekybos įmonėms grąžina jų sumokėtą užstatą už vienkartinę pakuotę; 10) Administratorius sugrąžintas vienkartinės pakuotės atliekas surūšiuoja ir parduoda atliekų perdirbimo įmonėms; 11) atliekų perdirbimo įmonės Administratoriui sumoka atlygį už jo patiektas vienkartinės pakuotės atliekas. Gamintojai ir importuotojai, tiekdami Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, privalo pakuotę pažymėti pakuotės gamintoją ar importuotoją identifikuojančiu brūkšniniu kodu ir atitinkamos užstato sistemos taikymą nurodančiu ženklu. Lietuvoje užstato sistemoje dalyvauja įvairūs plastikiniai buteliai, metalinės skardinės ir nedidelė dalis stiklo butelių, kuriuose parduodami tokie gėrimai, kaip vanduo, sultys, alus, sidras, gaivieji gėrimai ir t.t. Užstatas taikomas šioms vienkartinėms gėrimų pakuotėms: stiklinei ((išskyrus į stiklinę vienkartinę pakuotę supakuotus vaisių vyną, vaisių vyno gėrimus ir vaisių vyno kokteilius); 1 https://www.vmi.lt/cms/web/kmdb/konsultacines-medziagos-katalogas/- /asset_publisher/pec85c90jxw4/content/kokios-rusies-pakuotei-taikoma-vienkartines-pakuotes-uzstatosistema-/10174 6

PET; metalinei. 1.1. pav. Į taromatus atneštos pakuotės, 2017 m. I pusmetis 2018 m. I pusmetis Šaltinis: http://grazintiverta.lt Užstatas netaikomas, jeigu: gaminiai parduodami oro, vandens, kelių, geležinkelių transporto priemonių, priklausančių Lietuvos Respublikos jurisdikcijai ir vežančių keleivius tarptautiniais maršrutais, valdytojams ar naudotojams ir šie gėrimai yra skirti parduoti ir (arba) vartoti nurodytų transporto priemonių keleiviams; išvežant arba eksportuojant gaminius iš Lietuvos Respublikos teritorijos; vienkartinės pakuotės talpa mažesnė negu viena dešimtoji litro arba lygi trims litrams ir didesnė negu trys litrai; vaisių vynas, vaisių vyno gėrimai ir vaisių vyno kokteiliai yra supakuoti į stiklinę vienkartinę pakuotę. Stipriųjų alkoholinių gėrimų (išskyrus vynus) rinka yra visai kitokia: čia stiklinių butelių įvairovė yra labai plati, gėrimai parduodami įvairiausio dydžio plokščiuose, ovaliuose, kvadratiniuose ar netgi įvairias daiktų formas primenančiuose buteliuose. Apibendrinimas Apibendrinimas Nuo 2016 m. vasario 1 d. pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio nuostatas, gamintojai ir importuotojai tiekiantys Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alų, alaus kokteilius, sidrą, kriaušių sidrą, vaisių vyną, vaisių vyno kokteilius, vaisių vyno gėrimus, kitus fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, 7

šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis, nektarą, supakuotus į stiklinę, plastikinę, metalinę prekinę vienkartinę pakuotę, kurios talpa didesnė negu viena dešimtoji litro, bet mažesnė negu trys litrai, privalo taikyti vienkartinės pakuotės užstato sistemą. 2017 m. I pusmetį į taromatus buvo priduota 12,6 mln. stiklinių pakuočių. 2018 m. I pusmetį šis rodiklis padidėjo 0,8 mln. ir siekė 13,5 mln. Stipriųjų alkoholinių gėrimų (išskyrus vynų) rinka yra visai kitokia: čia stiklinių butelių įvairovė yra labai plati, gėrimai parduodami įvairiausio dydžio plokščiuose, ovaliuose, kvadratiniuose ar netgi įvairias daiktų formas primenančiuose buteliuose, kurie šiuo metu nėra įtraukti į užstato sistemą. ropą transporto magistralė Varšuva Marijampolė Sankt Peterburgas, automagistralė Via Baltica. 8

2.1. PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO Nr. IX-517 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-278 PASIŪLYMAS Šios analizės poreikis atsirado pradėjus svarstyti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-278 pasiu lymą, kuriuo siu loma is ple sti vienkartinių pakuoc ių privalomo uz stato sistemą, į ją įtraukiant visų alkoholinių ge rimų pakuotes nuo 0,1 iki 3 l tu rio. Žemiau pateikiame projekto pasiūlymo tekstą: 1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2. Gamintojai ir importuotojai privalo imti užstatą iš pakuočių platintojų ar pakuočių pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas, jeigu teikia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alkoholinius gėrimus ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis, nektarą, supakuotus į šią prekinę vienkartinę pakuotę, kurios talpa ne didesnė negu viena dešimtoji litro, bet ne didesnė negu trys litrai: 1) stiklinę; 2) plastikinę; 3) metalinę. 2. Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: 3. Gamintojai ir importuotojai užstato neima, jeigu: 1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytus gaminius parduoda oro, vandens, kelių, geležinkelių transporto priemonių priklausančių Lietuvos Respublikos jurisdikcijai ir vežančių keleivius tarptautiniais maršrutais, valdytojams ar naudotojams ir šie gėrimai yra skirti parduoti ir (arba) vartoti nurodytų transporto priemonių keleiviams; 2) patys ar per trečiuosius asmenis iš Lietuvos Respublikos teritorijos išveža arba eksportuoja gaminius, kurių pakuotėms taikoma užstato Sistema pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalį; 3) vienkartinės pakuotės talpa mažesnė negu viena dešimtoji litro arba didesnė negu trys litrai; 3. Papildyti 11 straipsnio 3 dalį 4 punktu: 4) šio straipsnio 2 dalyje nurodytus gaminius parduoda krašto apsaugos sistemos daliniams priklausantiems Lietuvos Respublikos jurisdikcijai ir šie gėrimai yra skirti parduoti ir (arba) vartoti nurodytų krašto apsaugos sistemos dalinių poreikiams. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalis įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalis įsigalioja nuo 2017 m. liepos 1 d. 3. Aplinkos ministerija šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pakeitimams įgyvendinamuosius teisės aktus priima iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Gaminius, supakuotus į vienkartinę pakuotę, už kurią nustatytas užstatas pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies pakeitimus ir kuri nėra pažymėta atitinkamos užstato sistemos taikymą nurodančiu ženklu, galima tiek Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, platinti ir parduoti ne ilgiau kaip iki 2018 m. kovo 31 d. Pasiūlymo tikslas praplėsti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje dalyvaujančiųjų pakuočių kiekius ir rūšis, įtraukiant visų alkoholinių gėrimų pakuotes ir nustatyti, kad gamintojai ir importuotojai užstato neima, jeigu gaminius parduoda krašto apsaugos sistemos daliniams. Pasiūlymo siekiamybė - efektyvinti tvarkymo pajėgumus ir intensyvumą, patobulinat jau sukurtą teisinę ir infrastruktūros bazę pakuočių atliekų tvarkymo srityje, siekiant sumažinti aplinkos taršą ir užtikrinti aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimą. 9

2017 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 757 Dėl Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-278, kuriuo: 1. Iš esmės pritaria tikslui efektyviai naudoti pakuočių atliekų tvarkymo pajėgumus, sumažinti aplinkos taršą ir užtikrinti aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimą, tačiau siūlo Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-278 (toliau Įstatymo projektas) svarstyti: 1.1. įvertinus, ar siūlomos teisinio reguliavimo priemonės atitinka siekiamą tikslą atlikus sąnaudų ir naudos analizės vertinimą, t. y. įvertinus poveikį: 1.1.1. pakuočių, kurioms būtų taikoma užstato sistema, atliekų rūšiavimo ir perdirbimo rezultatams; 1.1.2. veikiančiai atliekų rūšiavimo infrastruktūrai; 1.1.3. veikiančios pakuočių, kurioms taikoma užstato sistema, atliekų priėmimo ir užstato grąžinimo infrastruktūros apkrovai; 1.1.4. pakuočių pardavėjų, privalančių priimti pakuočių, kurioms taikoma užstato sistema, atliekas ir grąžinti užstatą, sąnaudoms; 1.1.5. vartotojų, siekiančių susigrąžinti sumokėtą užstatą, teisėms; 1.1.6. pakuočių, kurioms taikoma užstato sistema, atliekų priėmimo ir užstato grąžinimo infrastruktūros plėtros ir keitimo poreikiui; 1.1.7. užstato sistemos administravimo sąnaudoms; 1.1.8. gėrimų, supakuotų į pakuotes, kurioms būtų taikoma užstato sistema, gamintojų ir importuotojų sąnaudoms; 1.1.9. šešėlinei alkoholinių gėrimų prekybai. 1.2. įvertinus kitų Europos Sąjungos valstybių narių praktiką ir patirtį taikant panašias teisinio reguliavimo priemones. 2. Nepritaria Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 daliai, kurioje siūloma papildyti Įstatymo 11 straipsnio 3 dalį 4 punktu, nes siekiant, kad užstato už vienkartines pakuotes sistema būtų efektyvi, aplinkosauginiu ir socialiniu aspektu priimtina, siūlytina nenustatyti išimčių (kada gamintojai ir importuotojai neima užstato už pakuotes, kurioms pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą taikoma užstato sistema) atskiriems subjektams. Grąžinus atitinkamai paženklintą pakuotę galima atgauti 10 ct užstatą, sumokėtą perkant produktą. Gamintojai ir importuotojai, tiekiantys į rinką produktus supakuotus užstato sistemoje dalyvaujančiose pakuotėse, privalomai ženklina jas specialiu ženklu bei yra sudarę sutartis su užstato sistemos administratoriumi dėl pakuočių atliekų surinkimo. Tam, kad produktą depozitinėje pakuotėje būtų galima atskirti nuo anksčiau buvusios, gamintojai ir importuotojai, tiekdami Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių pakuotę nustatytas užstatas, privalo pakuotę pažymėti pakuotės gamintoją ar importuotoją identifikuojančiu brūkšniniu kodu, atsižvelgiant į tai, kad brūkšninis kodas naudotas ir iki užstato sistemos įvedimo, jis taikoma tik automatizuoto pakuotės identifikavimo ir skaičiavimo tikslais. Gamintojai ir importuotojai, kurie tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alų, alaus kokteilius, sidrą, kriaušių sidrą, vaisių vyną, vaisių vyno kokteilius, vaisių vyno gėrimus, kitus fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus (gaiviuosius gėrimus, stalo vandenį, girą), natūralų mineralinį vandenį, šaltinio vandenį, fasuotą geriamąjį vandenį, sultis, nektarą, supakuotus į stiklinę, plastikinę ar metalinę vienkartinę pakuotę, kurios talpa didesnė negu viena dešimtoji litro, bet mažesnė negu trys litrai, privalo dalyvauti vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemoje (išskyrus į stiklinę vienkartinę pakuotę supakuotus vaisių vyną, vaisių vyno gėrimus ir vaisių vyno kokteilius). Tai reglamentuoja Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas. 2017 m. kovo 8 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė, Lietuvos maisto pramonės asociacijos direktorė Irma Pilipienė, VšĮ Žaliasis taškas direktorius Kęstutis Pocius, VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija direktorė Bena 10

Razbadauskienė, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos prezidentė Raminta Radavičienė, Pakuotės atliekų perdirbėjų asociacijos direktorius Evaldas Sauliūnas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas, Asociacijos Baltijos gėrimų pramonės aljansas prezidentas Romas Apulskis pasirašė raštą Nr. SR-17-6 Dėl vienkartinių pakuočių užstato sistemos plėtros pagrįstumo, skirtą Ministrui Pirmininkui, Aplinkos Ministrui, Ūkio Ministrui ir Finansų Ministrui. Minėtame rašte teigiama, kad gėrimų gamintojams susirūpinus dėl naujos pataisos priėmimo 2, kuri lemtų, kad visi alkoholiniai gėrimai patektų į užstato sistemą, buvo atlikti tyrimai dėl galimybių taromatuose priduoti stiklinius gėrimų butelius. Trys gamyklos, kuriose pilstomi tokių prekių ženklų, kaip Alita, Stumbras, Trejos devynerios ir kiti gėrimai, VšĮ Užstato sistemos administratorius (USAD) ir taromatų gamintojams pateikė savo stiklinės gėrimų pakuotės pavyzdžius. Vertinimo rezultatai parodė, kad taromatai savo technine specifikacija stiklinių butelių priėmimui yra nepritaikyti iš 39 pateiktų vertinimui butelių tinkami taromatams buvo tik 2. Tyrimo užsakovų, gėrimų gamintojų, skaičiavimais, taromatams netinkama pakuotė sudarytų apie 60 proc. jų bendro disponuojamo metinio gėrimų butelių kiekio t. y. iš 36,5 mln. vienetų taromatai negalėtų priimti 22 mln. Rašte teigiama, kad priėmus įstatymo pataisas, dauguma stipriųjų gėrimų pakuotės nedalyvautų užstato sistemoje, tad prie taromatų kiltų sumaištis. Po taromatų sistemos įvedimo 2016 m. vartotojams taip pat kilo nemažai neaiškumų, nes dalis pakuotės buvo be specialaus ženklinimo, tad nepaženklintas pakuotes tekdavo arba palikti prie taromatų, arba ieškoti specialių konteinerių varpelių. Taip pat rašte teigiama, kad po įstatymo pataisų įvedus stipraus alkoholio pakuotės užstato sistemą, tokių nesusipratimų tik daugėtų, nes dėl savo formos ne visi buteliai būtų priimami, todėl žmonėms tektų ieškoti stiklo pakuotės supirktuvės arba specialių konteinerių stiklui, kurių dėl šios reformos natūraliai sumažėtų. Dokumente pabrėžiama, kad įvertinus šiuos faktorius, tampa neaiškus įstatymo pakeitimo motyvas, nes pagrindinė priežastis aplinkosauginė nauda ne tik nepagerėtų, bet gali suprastėti: šiuo metu stiklinės pakuotės specialiuose konteineriuose surenkama 75 proc., o įvesta užstato sistema dėl butelių formos ir taromatų specifikos motyvuotų grąžinti mažiau nei pusę, tad kita pusė būtų tvarkoma taip pat, kaip dabar. Be to, toks pabrangimas galimai pabrangintų prekes galutiniam vartotojui 3. Apibendrinimas 2017 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 757 Dėl Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-278, kuriuo siūloma iš esmės pritarti tikslui efektyviai naudoti pakuočių atliekų tvarkymo pajėgumus, sumažinti aplinkos taršą ir užtikrinti aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimą, prieš tai įvertinant užstato už vienkartines pakuotes plėtros alkoholinių gėrimų pakuotėms poveikį ir naudą. 2 http://www.lpk.lt/wp-content/uploads/2017/03/lpk_d%c4%97l-vienkartini%c5%b3- pakuo%c4%8di%c5%b3-u%c5%bestato-sistemos-pl%c4%97tros-pagr%c4%afstumo.pdf 3https://verslas.lrytas.lt/izvalgos-ir-nuomones/2017/05/22/news/seime-siuloma-istatymo-pataisa-deltaromatu-1327713/ 11

2.1.1. Alkoholinių gėrimų pakuočių, turinčių patekti į užstato sistemą apimtys Remiantis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-278 pasiūlymu, darbo metu privalome įvertinti užstato už vienkartines pakuotes plėtros alkoholinių gėrimų pakuotėmis poveikį ir naudą. Žemiau apžvelgiame dabar esamą situaciją. Gamintojai ir importuotojai, siekiantys organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą kolektyviai, privalo kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos pavesti organizacijai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ateinantiems kalendoriniams metams, išskyrus atvejus, kai gamintojas ar importuotojas ūkinę veiklą pradeda vykdyti po gruodžio 1 dienos. Šiuo atveju gamintojai ir importuotojai organizacijai privalo pavesti pareigų vykdymą per vieną mėnesį nuo registravimo Gamintojų ir importuotojų sąvade dienos. Gamintojai ir importuotojai, pavedę vykdyti savo pareigas vienai organizacijai, negali pavesti savo pareigų vykdymo kitai organizacijai einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu, išskyrus atvejus, kai organizacijai išduotos licencijos galiojimas yra sustabdytas arba panaikintas (Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau PPATĮ) 10 straipsnio 1 dalis): Bendrosios gamintojų ir importuotojų pareigos: registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka (PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas); organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal PPATĮ 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje (PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas); aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę pakuočių atliekų tvarkymo klausimais: apie netinkamo pakuočių atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai, pakuočių atliekų tvarkymo galimybes ir pan. (PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas); apmokėti šios dalies nurodyto pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas ir (ar) dalyvavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemoje išlaidas, susijusias su užstato sistemoje surenkamų vienkartinių pakuočių atliekų sutvarkymu ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administravimu, taip pat aukščiau nurodytas visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas (PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktas); tvarkyti pakuočių apskaitą ir atsiskaityti aplinkos ministro nustatyta tvarka (PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apskaitos taisyklės nustatytos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių V skyriuje (užstato sistemos pakuočių apskaita VI skyriuje). pakuotes ir supakuotus gaminius Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantys gamintojai ir importuotojai privalo imtis visų priemonių, kad tuščios prekinės, grupinės, transporto pakuotės ir šių pakuočių atliekos būtų tvarkomos vadovaujantis PPATĮ 3 straipsnyje nustatytais prioritetais (atliekų susidarymo prevencija, pakartotinis naudojimas, perdirbimas, panaudojimas energijai gauti, šalinimas sąvartyne) (PPATĮ 7 straipsnio 2 dalis); Gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (PPATĮ 7 straipsnio 3 dalis). 12

Pakuotės ženklinimas: Gamintojai ir importuotojai privalo užtikrinti, kad jų Lietuvos Respublikos vidaus tiekiamų gaminių pakuotės būtų paženklintos Lietuvos Respublikos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-225 nustatyta tvarka. Pakuotės turi būti ženklinamos, nurodant pakuotėms pagaminti naudotą medžiagą ar medžiagas (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių 10-11 punktai). Gaminius, supakuotus į pakuotę, kuri nėra paženklinta nurodant pakuotėms pagaminti naudotų medžiagų prigimtį, galima tiekti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai ne ilgiau kaip iki 2019 m. balandžio 30 d. (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo dėl pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo 4 p.). Pakuotės ženklinimo taisyklės nurodytos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių IV skyriuje (ir taisyklių priede). Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių atitiktis Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nurodytiems pakuočių reikalavimams: Rinkai gali būti tiekiamos tik tos pakuotės, kurios atitinka Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme pakuotėms nustatytus reikalavimus. Rinkai tiekiamos pakuotės laikomos atitinkančiomis Lietuvos Respublikos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytus reikalavimus, jeigu pakuočių pateikimo rinkai dieną jos atitinka 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL 1994 L 365, p. 10), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. vasario 7 d. Komisijos direktyva 2013/2/ES (OL 2013 L 37, p. 10), priskirtų harmonizuotų Europos Sąjungos standartų, paskelbtų Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, atitinkamus reikalavimus, ir (arba) ūkio subjektai raštu patvirtina jų atitiktį šiems reikalavimams (Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių atitikties Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nurodytiems pakuočių reikalavimams įgyvendinimo tvarkos aprašo 4 p.). Pavyzdinį dokumentų, kurie patvirtina pakuočių atitiktį Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nurodytiems reikalavimams, sąrašą tvirtina rinkos priežiūros institucija ir šį sąrašą paskelbia savo interneto svetainėje (Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių atitikties Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nurodytiems pakuočių reikalavimams įgyvendinimo tvarkos aprašo 8 p.); Gamintojo (pakuočių naudotojo) ir (ar) importuotojo raštiškas patvirtinimas apie pakuotės atitiktį LR Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme pakuotėms nustatytus reikalavimams ir /ar 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL 1994 L 365, p. 10) su paskutiniais pakeitimais ir priskirtų harmonizuotų Europos Sąjungos standartų, atitinkamiems reikalavimams, gali būti pateikiamas pakuotes lydinčiuose dokumentuose (sąskaitose faktūrose, krovinio gabenimo dokumentuose ir pan.) arba atskiruose pakuotės atitiktį patvirtinančiuose rašytiniuose dokumentuose (Pavyzdinis dokumentų, kurie patvirtina pakuočių atitiktį pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nurodytiems reikalavimams, patvirtintos atsakingos institucijos, t.y. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos). 13

Deklaracijų teikimas valstybinėms institucijoms dėl pakuočių atliekų išleidimo į Lietuvos Respublikos vidaus rinką. Mokestis už aplinkos teršimą sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracija pateikiama ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje mokesčio mokėtojas yra įregistruotas mokesčių mokėtojų registre (Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Gamintojas ir (ar) importuotojas pagal pakuočių apskaitos duomenis turi rengti ir teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje įregistruotas mokesčio mokėtoju mokesčių mokėtojų registre, pateikti praėjusių kalendorinių metų mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaraciją pagal Deklaracijos FR0524 formą (Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 37 punktas). Nagrinėjant Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-278 pasiūlymą ir remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (VMI) Akcizų departamento duomenimis, pagal VMI duomenų bazėje esančią visų etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo banderolių duomenų charakteristiką už 2015 m., 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. (I pusmetį) pagal Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo banderolių užsakymo, išdavimo, grąžinimo ir jų panaudojimo ataskaitų teikimo taisykles, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 193 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. VA-109 redakciją) pateikiame analizuojamų duomenų pagal banderoles grupių kodus (lent. 2.1.), kurie preliminariai galėtų būti įtraukti į užstato už vienkartines pakuotes sistemos plėtrą. Lentelė 2.1. Alkoholinių gėrimų grupių kodai Grupės kodas Pavadinimas Ramus vynas iš šviežių vynuogių ir kiti ramūs fermentuoti gėrimai (gauti tik fermentacijos 210 būdu), kurių faktinė alkoholio koncentracija išreikšta tūrio procentais, yra ne didesnė kaip 8,5 procento tūrio Putojantis vynas iš šviežių vynuogių ir kiti putojantys fermentuoti gėrimai (gauti tik 215 fermentacijos būdu), kurių faktinė alkoholio koncentracija išreikšta tūrio procentais, yra ne didesnė kaip 8,5 procento tūrio 230 Ramus vynas iš šviežių vynuogių ir kiti ramūs fermentuoti gėrimai, nurodyti Akcizų įstatymo 24 straipsnio 2 punkte 235 Putojantis vynas iš šviežių vynuogių ir kiti putojantys fermentuoti gėrimai, nurodyti Akcizų įstatymo 24 straipsnio 2 punkte 240 Tarpiniai produktai, kurių faktinė alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 15 procentų tūrio 250 Tarpiniai produktai, kurių faktinė alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 15 procentų tūrio 280 Spiritiniai gėrimai (Etilo alkoholis) 290 Etilo alkoholis 299 Kiti etilo alkoholio turintys produktai Šaltinis: VMI duomenys. Banderolėmis ženklinami ne tik nauji į sistemą patenkantys stikliniai buteliai, tačiau ir jau dabar sistemoje dalyvaujantys, pvz. sidras, alkoholiniai kokteiliai, tačiau jų 14

detalaus kiekio nustatyti nėra galimybės. Vertinant ekspertiniu vertinimu ir USAD duomenimis, jie sudaro labai mažus kiekius. Palyginus 2015, 2016, 2017 metus, matome, kad kasmet išduodamų banderolių skaičius mažėjo (lent. 2.2.). Remiantis tendencingu mažėjimu (2016 m. per metus sumažėjo 3 proc., 2017 m. 11 proc.), galime daryti prielaidą, kad stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotės išleidimas į rinką per keletą metų dar šiek gali mažėti, tačiau turėtų stabilizuotis ties maždaug 100.000.000 vnt. per metus. Iš kurių apie 30 proc. sudarys vynai ir apie 70 proc. - kiti stiprieji alkoholiniai gėrimai (įvertinta pagal 2015-2017 m. duomenis, lentelė 2.2.). Lentelė 2.2. Alkoholinių gėrimų pakuočių kiekis, realizuojamas su banderolėmis, vnt.* 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. I pusmetis Vienetai 123.364.912 119.426.615 106.405.443 40.090.040 - iš jų vynai 36.603.655 36.750.882 31.344.196 11.713.361 - kiti stiprieji gėrimai 93.248.818 90.342.968 75.061.247 28.376.679 Tonos** 53.046,91 51.353,44 45.754,34 17.238,72 *Į šiuos skaičius įeina stiklinė, plastikinė ir tetrapako pakuotė ** 98,5 % pakuotės yra stiklinė, vidutinis pakuotės svoris 0,43 kg Šaltinis: VMI Akcizų departamento duomenys Lentelė 2.3. Vidutinio pakuotės svorio apskaičiavimas Svoris, t (žiūrėti schemą 2.2. skyriuje) Kiekis (VMI duomenys), vnt. Stiklinė pakuotė (99,5%) Vidutinis svoris, kg Gamintojų duomenys Naudojama reikšmė, kg 1 2 3=2*99,5% 4=1/3*1000 5 6 45 800 106 405 443 105 873 416 0,433 0,428 0,430 Šaltinis: Sudaryta rengėjų. Apibendrinimas Išnagrinėjus pastarųjų metų VMI išduotų banderolių stipriesiems alkoholiniams gėrimams banderolių skaičius, stebima aiški mažėjimo tendencija. Todėl vertinant užstato sistemos praplėtimo poveikį, daroma prielaida, kad stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotės išleidimas į rinką sieks 100.000.000 vnt. per metus, o vidutinis vienos pakuotės svoris sudarys apie 0,43 kg. Tokiu būdu bendras stiklo pakuotės, patenkančios į užstato sistemos praplėtimą, svoris sieks apie 43.000 tonų per metus. 2.1.2. Naujos sistemos įtaka šiuo metu veikiančiai užstato už vienkartines pakuotes sistemai Lietuvos užstato sistemą administruoja VšĮ Užstato sistemos administratorius (USAD) ir VšĮ Užstatas. Šiuo metu VšĮ Užstatas pakuočių surinkimo ir tvarkymo veiklos nevykdo. VšĮ Užstato sistemos administratorius (USAD) ne pelno siekianti įstaiga, kurios tikslas vykdyti užstato sistemos administratoriaus funkcijas kaip numatyta Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme. USAD steigėjai: Lietuvos aludarių gildija; 15

Lietuvos prekybos įmonių asociacija; Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacija. Žemiau, 2.1. paveiksle, pateikiame užstato už vienkartines pakuotes sistemos schemą, galiojančią šiuo metu. 2.1. pav. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos schema Šaltinis: http://grazintiverta.lt USAD teikia paslaugas vienodomis sąlygomis visiems pardavėjams. Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemoje dalyvauti ir su užstato administratoriais sutartis pasirašyti privalo visi pakuočių pardavėjai, kurių prekybos plotas didesnis nei 300 kv. m. bei kaimo parduotuvės. Savanoriškai sistemoje gali dalyvauti ir kiti pakuočių pardavėjai prekyvietės, kurių prekybinis plotas mažesnis nei 300 kv. m., kioskai, degalinės, viešojo maitinimo įstaigos. 2018-10-12 priėmus Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas - nuo 2019 m. gegužės 1 d., jos įpareigoja miestelių ir kaimo parduotuves, kurių plotas daugiau kaip 60 kv. m., taip pat dalyvauti pakuotės užstato sistemoje (atkreiptinas dėmesys, kad šis pakeitimas priimtas dar iki šios analizės techninės užduoties paskelbimo). USAD nuo užstato sistemos starto (2016 m. vasario mėn.) Lietuvoje surinko jau 1,15 mlrd. plastikinių, metalinių ir stiklinių pakuočių. 2017 m. buvo surinkta 92 proc. visų į rinką išleistų pakuočių. Diegiant sistemą tokį procentą buvo planuota pasiekta tik 2020 m. Šiuo metu planuojama, kad 2018 m. šis rodiklis bus lygus 93 proc. USAD duomenimis, 2016 m. buvo surinkta 415,2 mln. pakuočių, 2017 m. 538,5 mln. pakuočių, o 2018 m. taip pat planuojamas panašus rezultatas 2018 m. gegužės mėn. duomenimis kiekvieną dieną surenkama po 1,8 mln. pakuočių, o savaitgaliais šis skaičius perkopia 2 mln. ribą. Taigi, per savo gyvavimo laikotarpį USAD surinko ir perdirbti perdavė 37 120,39 tonų pakuočių atliekų. Iš jų 60 proc. surenkamų užstato sistemoje yra plastikinės. Tam, kad USAD surinktų 1 mlrd. pakuočių, kiekvienas Lietuvos gyventojas turėjo atnešti vidutiniškai apie 365 pakuotes arba po 15 pakuočių kiekvieną sistemos veikimo mėnesį. Didžiausi surinkimo srautai stebimi vasarą bei žiemą, pasibaigus didžiosioms metų šventėms. Vidutiniškai perdirbimui gyventojai grąžina 9 iš 10-ies pakuočių. Lentelė 2.4. USAD pavedimo davėjų (gamintojų ir importuotojų) tiektas rinkai ir surinktas pakuočių kiekis Vienkartinės Pavedimo davėjų tiektas LR vidaus rinkai vienkartinių pakuočių kiekis pakuotės, už 2016 m. 2017 m. 2018 m. I pusmetis kurią nustatytas užstatas, rūšis (pagal medžiagą) vnt. t vnt. t vnt. t PET pakuotės 332 598 997 10 997,085 351 147 111 11 659,004 73 188 624 2 431,557 16

Metalinės pakuotės Stiklinės pakuotės 194 551 284 3 391,643 203 681 297 3 434,012 39 462 943 648,401 31 735 513 8 904,759 30 848 254 8 690,008 6 429 453 1 840,241 VISO 558 885 794 23 293,487 585 676 662 23 783,024 119 081 020 4 920,198 Surinktas vienkartinių pakuočių kiekis 2016 m. 2017 m. 2018 m. I pusmetis t t t PET pakuotės 8.331,422 10.942,178 10.942,178 Metalinės pakuotės Stiklinės pakuotės 2.610,327 3.286,326 2.403,922 5.422,055 7.223,181 685,799 VISO 16.363,803 21.451,685 14.031,899 Šaltinis: http://grazintiverta.lt 2016-2017 m. pardavėjams taikomi sąnaudų kompensavimo tarifai buvo nustatyti dar prieš užstato sistemai pradedant dirbti, remiantis preliminariai numatomais surinkti pakuotės kiekiais ir planuojamomis sąnaudomis, tad sistemai įsibėgėjus kilo poreikis peržiūrėti užstatinių pakuočių surinkimo procesus ir įvertinti faktines sąnaudas. 2017 m. kovo-rugsėjo mėn. Ernst & Young Baltic atliktas pardavėjų surinkimo sąnaudų detalus auditas leido tiksliai įvertinti, kiek ir kokių resursų reikia pardavėjams, vykdant užstatinių pakuočių surinkimo veiklą. Atsižvelgiant į kiekvienos pakuotės rūšies specifiką, audito metu buvo detaliai išmatuoti pardavėjų procesai, susiję su pakuočių surinkimu, ir įvertinti pardavėjų patiriami kaštai ir investicijos. Atliktas auditas leido diferencijuoti kiekvienos pakuotės rūšies surinkimo tarifus pardavėjams. Taigi, remiantis audito išvadomis, USAD valdyba nuo 2018 m. sausio 1 d. pagal vienkartinių užstatinių pakuočių tipus ir surinkimo būdą, rankomis ir taromatais su presavimo funkcija, pakeitė ir diferencijavo prekybininkams taikomus sąnaudų kompensavimo tarifus. Šiuo metu taromatais su presavimo funkcija surenkamoms plastikinėms (PET) pakuotėms taikomas 0,0175 EUR už vienetą tarifas, stiklinėms pakuotėms 0,0284 EUR už vienetą, o metalinėms pakuotėms 0,0137 EUR už vienetą tarifai. Surenkant rankiniu būdu ar taromatais be presavimo funkcijos plastikinėms (PET) pakuotėms taikomas 0,0138 EUR už vienetą tarifas, stiklinėms pakuotėms 0,0148 EUR už vienetą, o metalinėms pakuotėms 0,0118 EUR už vienetą tarifai. Kiekvienos parduotuvės (turinčios ir rankinio surinkimo punktus) pakuotės paėmimą iš pardavėjų organizuoja užstato sistemos administratorius. Minėta pakuotė pažymima, priklausomai nuo to, iš kurios surinkimo vietos ji atkeliavo, specialiu tik tai parduotuvei būdingu brūkšniniu (BAR) kodu. Remiantis BAR kodo duomenimis, pakuotė surūšiuojama (PET, aliuminis, stiklas), vėliau keliauja į presą ir tik kai skaičiavimo sistema nuskaito BAR kodo duomenis, USAD gali atsiskaityti su pardavėjais (turinčiais rankinio surinkimo punktą). Sistema taip pat fiksuoja iš kokios medžiagos pagaminta pakuotė, tokiu būdu ją išskirstydama bei supresuodama. Taromatiniame taške su parduotuvėmis už pakuotę atsiskaitoma iš karto, pagal taromatų surinkimo duomenis, o tuomet, kaip ir rankinio surinkimo punktų atveju, minėta pakuotė surenkama ir USAD e keliauja į presavimo punktą. Stiklinė pakuotė, dėl didesnio savo svorio, išimtine tvarka, renkama į mažesnius maišus ir už ją atsiskaitoma pagal atskirą apskaitą, kai ši pakuotė dar kartą perskaičiuojama USAD skaičiavimo centre, net tuomet, kai ji surenkama iš taromatų. Stiklinė pakuotė USAD e išrūšiuojama pagal stiklo spalvą: rudas stiklas atskiriamas nuo kitų spalvų. Tuomet ši pakuotė šiek tiek smulkinama, tam, kad nebūtų galimybės ją antrą kartą grąžinti į 17

supirkimo punktą arba taromatą, ir tokiu būdu išrūšiuota ji visa būna parduodama UAB Kauno stiklas ir AB Panevėžio stiklas. Taigi, USAD pagrindines pajamas sudaro negrąžintų pakuočių užstatas ir pajamos už parduodamas perdirbimui antrines žaliavas. Likusią išlaidų dalį padengia gamintojų ir importuotojų subsidijos. Reikia pabrėžti, kad taromatas surinkdamas pakuotę ir išrūšiuodamas (PET, stiklas, aliuminis), surenkamo pakuotės kiekio neriboja (dabartinis tonažas 20 000-30 000 t), tačiau pats taromatas reikalauja didelių investicijų, tad taromatai statomi ten, kur yra gana didelės surinkimo apimtys. Taromatus aptarnauja prekybininkai ir už tai prisiima atsakomybę. Visus taromatus jungia vieninga administravimo sistema. Preliminariai, remiantis USAD pateikta informacija, problemų susijusių su taromatais, įvedus naują užstato sistemą, kilti neturėtų: naujos pakuotės, kaip ir dabar, būtų įvedamos į sistemą (įrašant brūkšninį (BAR) kodą ir formą). Taigi, statyti naujus atskirus taromatus, skirtus stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotei, būtų neracionalu finansiškai, kadangi esami taromatai gali priimti įvairios formos butelius. Žinoma, šiuo atveju išimtį sudarytų, taip vadinama, proginė pakuotė (keistų formų, didelio tūrio ir t. t.), kuriai užstato sistema nebūtų taikoma. Tarifai gamintojams ir importuotojams yra keičiami atsižvelgiant į užstato sistemos efektyvumą ir įvertinus jos kaštus. 2017 m. gamintojai ir importuotojai už aliuminio skardines mokėjo 1,5 ct/vnt. tarifą, už geležines skardines 3 ct/vnt. tarifą, o už vienkartinius stiklinius butelius 2,5 ct/vnt. tarifą. 2018 m. gamintojai ir importuotojai už aliuminio skardines moka 1,1, ct/vnt. tarifą, už geležines skardines 2,9 ct/vnt. tarifą, o vienkartiniai stikliniai buteliai apmokestinami 4 ct/vnt. tarifu. Plastikinėms pakuotėms tarifas išliko nepakitęs 3 ct/vnt. Taigi, vidutiniai tarifai gamintojams ir importuotojams sumažėjo 3 proc. Iš jų daugiausiai mažėjo aliuminio pakuotėms taikomi tarifai net 26 proc. Pastarosios pakuotės sudaro apie 40 proc. visų užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių. Nors vidutiniškai gamintojų tarifai 2018 metais mažėjo, labiau išryškėjo skirtumai tarp pakuočių rūšių dėl skirtingo surinkimo ir logistikos: Lentelė 2.5. Lietuvoje taikomas mokestis gamintojams ir importuotojams, ct už pakuotės vnt. Pakuotės rūšis 2017 m. Nuo 2018 m. sausio 1 d. PET butelis 3,0 3,0 Stiklinis butelis 2,5 4,0 Skardinė 1,5 1,1 Šaltinis: https://www.lzinios.lt/lzinios/ekonomika/gerimu-pakuociu-tvarkytojas-vienas-rinkoje-ir-tuo-patenkintas/256386 Praktikoje iš šių tarifų surinktos lėšos panaudojamos ne tik prekybininkų sąnaudų padengimui, bet ir kitoms užstato administratoriaus išlaidoms. Dalyvavimas užstato sistemoje gyventojus skatina ne tik rinkti depozitines pakuotes, bet ir rūšiuoti visas atliekas 2018 m. sausio mėn. Spinter tyrimų atliktų apklausų rezultatas parodė, kad 97 proc. Lietuvos gyventojų užstato sistemą laiko reikalinga arba labai reikalinga. Tas pats procentas respondentų tvirtino esantys patenkinti arba greičiau patenkinti sistemos veikimu. 95 proc. respondentų pripažino, kad įvedus pakuotės užstato sistemą, parkuose, paežerėse ir kitose žmonių lankomose gamtos vietose sumažėjo paliekamų šiukšlių, o 93 proc. apklaustųjų tvirtino, kad užstato sistemos atsiradimas paskatino atsakingiau žiūrėti į visų atliekų rūšiavimą. 46 proc. respondentų patvirtino namuose rūšiuojantys stiklą, 44 proc. rūšiuoja plastiką, 38 proc. popierių, 15 proc. lemputes, baterijas, 14 proc. elektronikos atliekas, 9 proc. virtuvės atliekas. 44 proc. apklaustųjų teigė rūšiuojantys visas atliekas. 11 proc. respondentų teigė, kad tobulinant pakuočių užstato sistemą, tam, kad ji geriau funkcionuotų ir geriau tenkintų vartotojų poreikius, reikėtų įrengti daugiau supirkimo taškų. 18

Tas pats procentas apklaustųjų tvirtino, kad, siekiant pagerinti sistemos veikimą, reikėtų supirkti įvairesnių rūšių pakuotes, tetrapakus ir stiklainius. VŠĮ Užstato sistemos administratorius taromatų ir rankinių surinkimo taškų apžvalga. Šiuo metu prekybos vietose vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekų priėmimui iš vartotojų naudojamos 1073 4 automatizuotos šių atliekų priėmimo priemonės, t. y. taromatai. 949 taromatų prekybos vietose pastatė VŠĮ "Užstato sistemos administratorius" parinktas taromatų gamintojas, su kuriuo VŠĮ "Užstato sistemos administratorius", kaip ir buvo nurodyta su Aplinkos ministerija suderintame Sistemos organizavimo plane 2017-2019 m., sudarė ilgalaikę sutartį dėl pardavėjų aprūpinimo taromatais bei jų techninės priežiūros ir remonto. Pagal šią sutartį, be kita ko, taromatų gamintojas vykdo ir šio Plano galiojimo laikotarpiu vykdys visapusę taromatų techninę priežiūrą ir remontą. 124 taromatai prekybos vietose buvo pastatyti pardavėjų, kadangi pardavėjai nusprendė patys įsigyti ir pasistatyti automatizuotas vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekų priėmimo iš vartotojų priemones, o ne naudotis Užstato administratoriaus siūlomais taromatais. Informacija apie vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekų priėmimo intensyvumą pagal atliekų priėmimo būdą (automatizuotas ar rankinis) (vienetais ir procentais) pateikiama žemiau esančioje lentelėje. Lentelė 2.6. Vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekų priėmimo intensyvumas ir priėmimo būdas Vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, Vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekų Planuojamas pakuočių atliekų priėmimo intensyvumas pagal atliekų priėmimo būdas priėmimo vietų skaičius ir taikomą atliekų priėmimo būdą intensyvumas 2018 m. (procentais) Vnt. Proc. Automatizuotas būdas 911 29 87 (taromatai) Rankinis būdas (įskaitant HORECA sektoriaus įmones, 2233 71 13 biurus, pakuotės supirktuves) Šaltinis: http://grazintiverta.lt/wp-content/uploads/2018/03/2018-2020-sistemos-organizavimo-planas.pdf Atsižvelgiant į tai, kad esamas taromatų skaičius prekybos vietose yra pakankamas, VŠĮ Užstato sistemos administratorius 2018-2020 metų laikotarpiu nenumato priemonių, skirtų automatizuotai (nedalyvaujant žmogui) priimti vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, atliekas (t. y. taromatų), plėtros (išskyrus atvejus, jei atsidarys naujos parduotuvės, kuriose, atsižvelgiant į prekybos plotą bei priimamą vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, kiekį atsiras poreikis taromatų pastatymui). Rankinis stiklinės pakuotės surinkimas. Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme Nr. IX-517, 8 straipsnio, 2 papunktyje nurodyta: "Vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą, išskyrus pakuočių pardavėjus, prekiaujančius parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m (neskaitant kaimo parduotuvių), ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikoma šioje dalyje numatyta išimtis, gali savo pasirinkimu dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje". 4 Iš viso prekybos vietose naudojami 1073 taromatai, tačiau dalyje prekybos vietų yra pastatyta daugiau nei vienas taromatas. Lentelėje pateikiamas prekybos vietų, kuriose stovi taromatai, skaičius. 19

Pagal USAD pateikiamą informaciją, Lietuvoje veikia 2233 rankinio užstatinės pakuotės surinkimo taškų, kuriuose numatoma surinkti apie 13 proc. visos užstatinės pakuotės (žiūr. 2.6. lentelę). Išplėtus užstato sistemą, skaičiuojama, kad 300-uose rankinio surinkimo taškuose, dėl išaugusių surenkamos pakuotės kiekių, reikės įrengti taromatus. Tokiu būdu, rankinio surinkimo taškų kiekis sumažės iki 1933 vienetų arba 13,4 proc. Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos vertinimu 5, kuriam susitikimo metu 2018-09-12 pritarė ir USAD, taromatai turės būti įrengti 10-15 proc. rankinio surinkimo taškų. Taigi 13,4 proc. rankinio surinkimo taškų bus automatizuoti taromatais, papildomi 90 taromatų bus įrengti taškuose, kur jau šiuo metu yra vienas taromatas, bet jo pajėgumo nepakanka. Todėl išplėtus užstato sistemą rankinio surinkimo taškuose surenkamos pakuotės dalis sumažės nuo 13 proc. iki 10 proc. visos surenkamos pakuotės. Atkreipiame dėmesį, kad analizėje nebuvo nagrinėta 2017 m. spalio 12 d. priimta pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisa, įsigaliosianti nuo 2019 m. gegužės 1 d., kurioje numatyta, kad vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo priimti vienkartinių pakuočių, už kurias pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, atliekas ir grąžinti užstatą. Nuo šios pareigos atleidžiami pakuočių pardavėjai, prekiaujantys miestelių ir kaimo parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 60 kv. m, kitose parduotuvėse, kurių prekybos plotas neviršija 300 kv. m, ir prekyvietėse, kioskuose, degalinėse, viešojo maitinimo įstaigose. Vienkartinių pakuočių pardavėjai, kuriems taikomos šioje dalyje numatytos išimtys, gali dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje. Iki dabar rankinis stiklinių ir ne tik stiklinių pakuočių surinkimo būdas, naudojamas mažesnio ploto parduotuvėse (kuris neabejotinai ir toliau egzistuotų praplėtus užstato sistemą), vienareikšmiškai yra sudėtingas dėl parduotuvėse esančio sandėliavimo ploto trūkumo. Planuojama užstato sistemos plėtra šią problemą dar labiau sustiprintų. Jau dabar kaimiškosios ir miesteliuose veikiančios parduotuvės dėl prekybos ir sandėliavimo ploto trūkumo, pačios parduotuvės išplanavimo ir prekybos organizavimo tvarkos (dažniausiai tas pats pardavėjas priima pakuočių atliekas ir aptarnauja pirkėjus) susiduria su kryžminės taršos problema priimant ir sandėliuojant pakuočių atliekas. Be to, būtent alkoholinių gėrimų pakuotės pasižymi prekinių vienetų gausa, dėl ko jas priimant rankiniu būdu būna sunku identifikuoti kaip esančias užstato sistemoje. Svarbu ir tai, jog kaimuose ir miesteliuose veikiančiose parduotuvėse pardavėjomis dažniausiai dirba moterys, kurioms kelti maišus su stiklinėmis pakuotėmis yra sudėtinga. Tokiu būdu rankinio surinkimo parduotuvėse dėl alkoholinių gėrimų pakuočių priėmimo suprastėtų higienos sąlygos, žymiai pailgėtų pakuočių priėmimui skiriamas laikas, susidarytų eilės, suprastėtų pirkėjų aptarnavimo sąlygos, sumažėtų tokių parduotuvių patrauklumas ir konkurencingumas. Atliekant analizę atsižvelgta į smulkiųjų prekybininkų pateiktus argumentus ir įžvalgas, dėl beveik 4 kartus didėsiančios stiklinės pakuotės kiekio, iškils problemos rankinio surinkimo taškuose dėl pakuotės kiekio ir svorio. Smulkiųjų prekybininkų atstovų nuomone vienareikšmiškai reikalingi taromatai, kurie galėtų sudaryti apie 10-15 proc. nuo dabartinių esamų rankinio surinkimo taškų. Tai būtų apie 300 parduotuvių, kur tikslinga pastatyti taromatus. Ekonominiai veiksniai lemia, kad miestų parduotuvėse naudojamos automatizuoto pakuočių atliekų priėmimo priemonės vadinamieji taromatai, o daugumoje miestelių ir kaimo parduotuvių tai atliekama rankiniu būdu. Prekybininkų (remiantis Lietuvos prekybos įmonių asociacijos pateiktu raštu) pozicija dėl esamų taromatų ir rankinių surinkimo taškų. VŠĮ Užstato sistemos administratorius 5 2018 d. rugsėjo 19 d. raštas Dėl užstato plėtros analizės ataskaitos projekto 20

duomenimis 6, 2017 metais į Lietuvos Respublikos vidaus rinką patiektų vienkartinių stiklinių pakuočių kiekis sudarė 30 848 254 vnt. arba 8 690 tonų; per užstato sistemą surinktos 7 223 tonos vienkartinių stiklinių pakuočių. Vertinant pagal svorį, per užstato sistemą surinktos vienkartinės stiklinės pakuotės sudaro apie trečdalį visų per užstato sistemą surinktų pakuočių. Esminė problema būtų papildomam pakuočių kiekiui surinkti ir sandėliuoti reikalingo ploto stoka. Pažymėtina, jog surenkamos vienkartinės stiklinės pakuotės nedaužomos, o dedamos į maišus, tai sąlygoja, jog surinktų stiklinių pakuočių sandėliavimui reikalingas didesnis plotas, nei, pavyzdžiui, plastikinių ar metalinių pakuočių. Surinktos vienkartinės pakuotės yra atliekos, kurios, vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius 2016 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. B1-118, siekiant išvengti kryžminės taršos, negali būti laikomos prekybos salėje. Todėl surinktos vienkartinės pakuotės gali būti laikomos tik paties taromato patalpoje arba parduotuvės sandėliavimo patalpoje, atskirai nuo nesupakuotų maisto produktų. Apklausos metu prekybininkai atsakingai pareiškė, jog absoliuti dauguma parduotuvių neturi jokių galimybių alkoholinių gėrimų vienkartinių pakuočių surinkimui (įskaitant papildomam taromatui pastatyti reikalingą prekybos plotą) ir sandėliavimui papildomai skirti tokį prekybos ir sandėliavimo plotą, nes laisvo prekybos ir sandėliavimo ploto parduotuvėse paprasčiausiai nėra (parduotuvių prekybos ir sandėliavimo patalpos yra pilnai užimtos ir negali būti atlaisvinamos vienkartinių pakuočių surinkimui ir sandėliavimui). Kitas svarbus aspektas stiklinių pakuočių priėmimui ir rūšiavimui sugaištamas laikas, lemiantis žymiai augsiančias taromatų operatorių darbo laiko sąnaudas. Taromatų operatoriai turi rūšiuoti taromatuose priimtus daugkartinius ir vienkartinius butelius: vienkartiniai buteliai atskiriami nuo daugkartinių ir kraunami į maišus, o daugkartiniai buteliai rūšiuojami pagal gamintoją ir kraunami į dėžes. Būtent stiklinių butelių rūšiavimui sugaištama daugiausiai laiko. Tai lemia žymiai augsiančias taromatų operatorių darbo laiko sąnaudas ir, atitinkamai, didelius stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuočių tvarkymo kaštus. Prekybininkų nuomone, alkoholinių gėrimų pakuočių surinkimas parduotuvėse taromatais ir naudojant rankinį pakuočių surinkimo būdą, yra ženkliai apsunkintas: dėl prekinių vienetų gausos ir žmogiškojo faktoriaus, dėl sandėliavimo ploto. Būtinumas prisitaikyti prie vartotojų poreikių sąlygoja poreikį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje įrengti papildomus taromatus. Preliminariais prekybininkų skaičiavimais, kad į užstato sistemą įtraukus stiprųjį alkoholį, minėtuose didžiuosiuose miestuose papildomai reikėtų įrengti iki 90 vnt. naujų taromatų. Skaičiuojama (žiūrėti 2.2.1 skyrių), kad visa užstato sistema pasipildys 100 mln. vnt. pakuotės vienetų (didės nuo 585 mln. vnt. iki 686 mln. vnt.). Užstato sistemai keliamas reikalavimas surinkti ir perdirbti ne mažiau nei 90 proc. (žiūr. 2.15 lentelę) visos į rinką išleistos visų rūšių pakuotės nuo 2020 m. Tai yra, neplečiant užstato sistemos turi būti surinkta ir perdirbta 527,4 mln. vnt. [586 * 90 proc.] pakuotės, o išplėtus užstato sistemą 617,4 mln. vnt. [686 * 90 proc.] pakuotės. Iš šių kiekių, neplečiant užstato sistemos, per rankinio surinkimo taškus būtų surenkama 68,6 mln. vnt. [527,4 * 13 proc.] pakuotės, o išplėtus užstato sistemą 61,7 mln. vnt. [617,4 * 10 proc.] pakuotės. Tokiu būdu, dėl užstato sistemos plėtros dalies rankinio surinkimo taškų automatizavimas taromatais, per rankinio surinkimo taškus surenkamos pakuotės kiekis vienetais sumažės 10 proc. [(61,7-68,6)/68,6 * 6 Užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plano 2017-2019 m. vykdymo metinė ataskaita už 2017 metus, prieinama per http://grazintiverta.lt/wp-content/uploads/2018/03/sop-metineataskaita-2017.pdf 21

100 proc.]. Tačiau viename rankinio surinkimo taške surenkamos pakuotės kiekis vienetais padidės nuo 30,7 tūkstančių vnt. [68,6 mln. vnt. / 2233 * 1000] iki 31,9 tūkst. vnt. [61,7 mln. vnt. / 1933 * 1000] per metus, arba 4 proc. Esamoje užstato sistemoje į rinką yra išleidžiama 24 tūkst. tonų visų rūšių pakuotės ir surenkama bei sutvarkoma 21,6 tūkst. tonų [24 * 90 proc.] pakuotės, iš kurių 2,8 tūkst. tonų [21,6 * 13 proc.] surenkama per rankinio surinkimo taškus arba vidutiniškai po 1,26 tonos [2800 t/ 2233 vnt.] iš vieno rankinio surinkimo taško. Išplėtus užstato sistemą, bendras visų į rinką išleidžiamų pakuočių rūšių svoris padidės iki 67 tūkst. t per metus. 90 proc. jų arba 60,3 tūkst. tonos bus surenkama ir sutvarkoma ir 10 proc. arba 6,0 tūkst. tonų surenkama per rankinio surinkimo taškus, vienam taškui vidutiniškai teks apie 3,1 tonos [6000 t / 1933 vnt.] pakuotės atliekų per metus. Tai yra, vienam neautomatizuotam rankinio surinkimo taškui surenkamos pakuotės svoris padidės 115 proc. [(3,1-1,25)/1,25 * 100 proc.] per metus. Automatizuoti rankinio surinkimo taškai. Taromatų pastatymas, pareikalautų papildomo ploto taromatui ir didintų elektros energijos, reikalingos taromatui funkcionuoti, sąnaudas. Tačiau papildomi kaštai yra įtraukti į prekybininkams USAD mokamus įkainius. Tokiu būdu, papildomi kaštai būtų kompensuoti. Likę neautomatizuoti rankinio surinkimo taškai. Neautomatizuotus rankinio užstatinės pakuotės surinkimo taškus paveiks stiklinės pakuotės SKU padidėjimas apie keturis kartus arba 15.000 SKU. Vertinama, kad rankinio surinkimo taškuose padidės klaidingų pakuotės priėmimų, kai į USAD skaičiavimo centrą pristatyta pakuotė nebus pripažįstama, kaip tinkama. Dėl šio priežasties rankinio pakuotės surinkimo taškų valdytojai (mažosios kaimo parduotuvės ir pan.), patirs papildomų nuostolių, kadangi pirkėjams bus grąžinusios pakuotės užstatą, tačiau neatgaus jo iš USAD. Tokios situacijos pasireikš pirmuosius 2-3 mėnesius, po užstato sistemos plėtros įsigaliojimo. Preliminariai vertinama, kad tai gali paliesti apie 5 proc. rankiniu būdu priimtos stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotės. Tai yra, per tris mėnesius bendri rankinio surinkimo punktų valdytojų nuostoliai galėtų siekti apie 225 tūkst. EUR. 7 [2,25 mln. vnt. * 0,1 EUR/vnt.] arba vidutiniškai po 116 EUR [225 tūkst. EUR / 1933] vienam rankinio surinkimo taškui. Apibendrinimas VšĮ Užstato sistemos administratorius 2017 m. surinko 92 proc. visų į rinką išleistų pakuočių. Diegiant sistemą tokį procentą buvo planuota pasiekta tik 2020 m. Šiuo metu planuojama, kad 2018 m. šis rodiklis bus lygus 93 proc. Dėl padidėjusio stiklinės pakuotės kiekio ir svorio esminės problemos iškiltų rankinio surinkimo vietose: dėl pačios pakuotes identifikavimo ar ji užstatinė ar ne, dėl papildomo sandėliavimo ploto, dėl higienos, dėl žmogiškųjų išteklių. Išaugus beveik 4 kartus taros kiekiui - reikalingas iki 300 vnt. taromatų poreikis rankinio surinkimo taškuose. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos nuomone, dėl užstato sistemos plėtros, įtraukus stiprųjį alkoholį, iškiltų esminės problemos dėl reikiamo papildomo sandėliavimo ploto, dėl higienos, dėl žmogiškųjų išteklių ir logistikos. Asociacijos nuomone tikslinga trijuose didžiuosiuose miestuose papildomai įrengti iki 90 vnt. naujų taromatų. Skaičiavimai pateikiami analizės 2.2 skyriuje. 13,4 proc. rankinio surinkimo taškų bus automatizuoti taromatais, papildomi 90 taromatų bus įrengti taškuose, kur jau šiuo metu yra vienas taromatas, bet jo pajėgumo nepakanka. Todėl išplėtus užstato sistemą rankinio surinkimo taškuose surenkamos pakuotės 7 100 mln. vnt. papildomos pakuotės, grąžinimas 90% arba 90 mln. vnt., grąžinimas per rankinio surinkimo taškus 10% arba 9,0 mln. vnt. per metus, arba 2,25 mln. vnt. per tris mėnesius. 22

dalis sumažės nuo 13 proc. iki 10 proc. visos surenkamos pakuotės. Per tris mėnesius bendri rankinio surinkimo punktų valdytojų nuostoliai galėtų siekti apie 225 tūkst. EUR. [2,25 mln. vnt. * 0,1 EUR/vnt.] arba vidutiniškai po 116 EUR [225 tūkst. EUR / 1933] vienam rankinio surinkimo taškui. 23

2.1.3. Naujos sistemos įtaka šiuo metu veikiančiai rūšiuojamojo surinkimo (konteinerinei) pakuočių atliekų tvarkymo sistemai Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros pateikiamais duomenimis, Lietuvoje pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinčios organizacijos yra šios: VšĮ Žaliasis taškas, VšĮ Gamtos ateitis ir VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija (prisiėmusios stiklinės pakuotės kolektyvinio sutvarkymo įsipareigojimus praktiškai iš visų gamintojų ir importuotojų, išleidžiančių į vidaus rinką produktus stiklinėje pakuotėje, kuriai netaikomi privalomo užstato reikalavimai). 2016 metais Lietuvoje buvo tik dvi Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinčios gamintojų ir importuotojų organizacijos - VšĮ "Žaliasis taškas" ir VšĮ "Pakuočių tvarkymo organizacija", kurios užimamą rinką dalinosi tik abi. 2017 metais prisijungė VŠĮ Gamtos ateitis ir užimamos rinkos dalys atitinkamai sudarė 51 proc., 38 proc., ir 1,2 proc. Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinčių gamintojų ir importuotojų organizacijų užimamos rinkos dalys 2018 m. atitinkamai buvo 70 proc., 19 proc. ir 8 proc. Žemiau pateikiame lenteles 2016 m., 2017 m., ir 2018 metų, parodančias, kaip kito gamintojų ir importuotojų organizacijų finansuojama rinkos dalis procentais. Lentelė 2.7. Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinčių gamintojų ir importuotojų organizacijų užimamos rinkos dalys 2018 m., apskaičiuotos pagal 2017 m. pakuočių tiekimo LR vidaus rinkai duomenis Finansuojama rinkos dalis, Organizacijos pavadinimas Užimama rinkos dalis, % proc. VšĮ "Žaliasis taškas" 69,982295 72,497866 VšĮ "Pakuočių tvarkymo organizacija" 18,501619 19,166675 VšĮ "Gamtos ateitis" 8,046231 8,335460 *Rinkos dalys apskaičiuotos pagal mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų (FR0524) 2018-03-15 duomenis Šaltinis: http://atliekos.gamta.lt/cms/index?rubricid=cd1334bd-e9bf-4d8f-9432-cdf6fd35f29c Lentelė 2.8. Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinčių gamintojų ir importuotojų organizacijų užimamos rinkos dalys 2017 m., apskaičiuotos pagal 2016 m. pakuočių tiekimo LR vidaus rinkai duomenis Finansuojama rinkos dalis, Organizacijos pavadinimas Užimama rinkos dalis, % proc. VšĮ "Žaliasis taškas" 50,563756 56,020486 VšĮ "Pakuočių tvarkymo organizacija" 38,486912 42,640335 VšĮ "Gamtos ateitis" 1,208735 1,339180 Patiektų rinkai pakuočių dalis proc., nepatenkanti į organizacijų užimamą rinkos dalį Licencijuotoms organizacijoms nepriklausančių gamintojų ir 3,289520 importuotojų patiektos rinkai pakuotės Vienkartinės pakuotės, kurių tvarkymo organizavimas pavestas 6,451076 užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriams *Rinkos dalys apskaičiuotos pagal mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų (FR0524) 2017-04-11 duomenis Šaltinis: http://atliekos.gamta.lt/cms/index?rubricid=cd1334bd-e9bf-4d8f-9432-cdf6fd35f29c 24

Lentelė 2.9. Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinčių gamintojų ir importuotojų organizacijų užimamos rinkos dalys 2016 m., apskaičiuotos pagal 2015 m. pakuočių tiekimo LR vidaus rinkai duomenis Organizacijos pavadinimas Užimama rinkos dalis, proc. Finansuojama rinkos dalis, proc. VšĮ "Žaliasis taškas" 58,910465 61,367514 VšĮ "Pakuočių tvarkymo 37,085707 38,632486 organizacija" * Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinčių gamintojų ir importuotojų organizacijų užimamos rinkos dalys apskaičiuotos remiantis: Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją turinčių gamintojų ir importuotojų organizacijų narių sąrašais, pateiktais 2016-01-15; Supakuotų gaminių gamintojų ir importuotojų mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų duomenimis, atnaujintais iki 2016-03-02. Šaltinis: http://atliekos.gamta.lt/cms/index?rubricid=cd1334bd-e9bf-4d8f-9432-cdf6fd35f29c Tvarkytojai, suteikę paslaugas išrašo atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus: Perdirbėjai eksportuotojams arba surinkėjams Eksportuotojai surinkėjams Surinkėjai organizacijoms Organizacijos gamintojams Suteikę paslaugas tvarkytojai organizacijoms pateikia atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Savo ruožtu, organizacijos juos išduoda savo nariams gamintojams ir importuotojams, atsižvelgiant į tai, kad organizacijos gautus Įrodančius dokumentus paskirsto savo pavedimo davėjams išrašydamos patvirtinimus apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą. Gamintojai ir importuotojai, įvykdę pakuočių atliekų tvarkymo užduotis, atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Žemiau pateikiame rūšiuotų pakuočių perdirbimo grandinę. Šaltinis: Sudaryta rengėjų. 2.2. pav. Pakuočių atliekų tvarkymo schema 25

Pakuočių atliekų tvarkymo tematikos aktualumas visuomenėje kasmet tik didėja, nes tai sieja skirtingas sritis komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymo problematiką, pakuočių atliekų apskaitą, pakuočių perdirbimą, gyventojų įsitraukimą į atliekų ir pakuočių tvarkymo sistemą bei jų motyvavimo būdus, infrastruktūros tobulinimo svarbą. Tai tik patvirtina, kad pakuočių atliekų tvarkymo sistemos darnų ir ilgalaikį veikimą bei vystymąsi gali užtikrinti tik bendras skirtingų sektoriaus dalyvių darbas, pradedant pakuočių gamintojais, importuotojais, rūšiuotojais, atliekų tvarkymo organizacijomis ir baigiant surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo įmonėmis, nepamirštant, kad visame procese kasdien dalyvauja ir kiekvienas visuomenės narys. Žemiau apžvelgsime gamintojų ir importuotojų organizacijas ir jų veiklas. Viešoji įstaiga Žaliasis taškas yra gamintojų ir importuotojų organizacija (toliau vadinama Organizacija), turinti 2006 m. gegužės 23 d. išduotą ir galiojančią licenciją Nr. 001 visų rūšių pakuočių atliekų tvarkymui organizuoti. Organizacija vykdo pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą taip, kad būtų įgyvendinamos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme bei kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose gamintojams ir importuotojams nustatytos pareigos. Žemiau, lentelėje, pateikiame organizacijos narių 2017 metais tiektą bendrą rinkai pakuočių kiekį, tonomis ir 2017 metais sutvarkytą kiekį, bei teikiame 2018 metų II ojo ketvirčio duomenis apie išleistą į rinką kiekį, bei jau sutvarkytą kiekį, tonomis. Lentelė 2.10. VšĮ Žaliasis taškas 2017 m. ir 2018 m. II ketv. pakuotės kiekiai t, ir sutvarkytos pakuotės kiekiai, t 2018 m. II ketv. 2017 m. ŽT Bendras 2017 m. ŽT ŽT narių narių išleistas į sutvarkytas sutvarkytas pakuočių kiekis rinką atliekų kiekis kiekis, t išleistas į rinką, kiekis, t per II ketv., t t Stiklinė pakuotė 35.791,00 23.449,00 36.260,00 27.144,00 Popierinė (kartoninė) pakuotė 52.532,00 53.962,00 52.582,00 27.634,00 Plastikinė pakuotė 31.291,00 31.092,00 31.152,00 17.966,00 PET pakuotė 2.435,00 2.243,00 2.113,00 1.365,00 Metalinė pakuotė 6.976,00 7.017,00 6.497,00 3.972,00 Kombinuota pakuotė (vyraujanti medžiaga popierius ir kartonas) 3.202,00 3.338,00 3.189,00 1.841,00 Kombinuota pakuotė (kita vyraujanti medžiaga) 1.090,00 1.058,00 902,00 585,00 Medinė pakuotė 44.328,00 28.349,00 36.074,00 15.779,00 Kita pakuotė 204,00 186,00 130,00 101,00 Bendroji suma 184.285,00 163.036,00 168.899,00 96.387,00 Šaltinis: http://www.zaliasistaskas.lt/ Organizacijai mokami narių įnašai. Organizacijos steigėjai, dalyviai ir pavedimo davėjai Organizacijai įnašus moka vienodomis sąlygomis pagal Organizacijos valdybos patvirtintus paslaugų tarifus. Šiuo metu Žaliasis taškas bendradarbiauja su 43 atliekų tvarkymo bendrovėmis, kurios pasirenkamos viešojo konkurso būdu. Visiems VšĮ Žaliasis taškas nariams yra taikomi vienodi paslaugų teikimo tarifai bei jų taikymo sąlygos (įskaitant Organizacijos dalyvius Organizacijos steigėjus bei dalininkus). Taikomų tarifų dydžiai ir paslaugų teikimo sąlygos yra pateikiamos kiekvienam Organizacijos nariui pasirašant Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis ir/arba sutarčių priedus (sutarčių pratęsimo atveju) 26

vieneriems metams. Organizacijos nariai mokėjimus už pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą moka pagal Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartyje numatytas sąlygas, pagal kurias mokėjimų dydis priklauso nuo Organizacijos nario į vidaus rinką išleidžiamos pakuotės rūšies bei kiekio. VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija (PTO) įsteigta 2012 m. grupės Lietuvos gamintojų ir importuotojų. Tais pačiais metais suteikta Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos licencija, suteikianti teisę organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą. Licencijos numeris 003. Tai pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas gamintojų ir importuotojų pavedimu plėtoti efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo sistemą bei vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo veiklą, siekiant įvykdyti LR Vyriausybės nustatytas apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo užduotis. PTO atlieka gamintojų ir importuotojų atstovo vaidmenį. Organizacijos nariai (pavedimo davėjai) metų pradžioje pateikia duomenis apie planuojamas į vidaus rinką per einamuosius metus išleisti apmokestinamosios pakuotės rūšis bei kiekius ir jų pagrindu periodiškai moka tvarkymo mokestį. Mokesčio dydis priklauso nuo pakuotės rūšies ir LR Vyriausybės nustatytos tvarkymo užduoties. 2018 m. PTO sudariusi sutartis su 1624 gamintojais ir importuotojais. Žemiau pateikiame organizacijos dalyvių ir pavedimo davėjų į LR vidaus rinką išleistą pakuočių kiekį tonomis 2017 metais, bei pakuotės surinkimą 2017 metais faktiniu kiekiu ir 2018 metų II ojo ketvirčio faktinius duomenis. Lentelė 2.11. VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos 2017 m. ir 2018 m. II ketv. pakuotės kiekiai t 2017 m. PTO narių išleistas į rinką kiekis, t 2017 m. PTO sutvarkytas kiekis, t 2018 m. PTO narių pakuočių išleistas į rinką kiekis, t (per II ketv.) Bendras sutvarkytas atliekų kiekis per II ketv., t Stiklinė 21.455,80 11.526,60 1.080,74 1.319,03 Popierinė (kartoninė) 34.133,70 20.643,70 9.503,65 408,66 Plastikinė 17.260,20 7.190,70 4.723,52 683,46 PET 1.141,60 563,80 354,24 49,98 Medinė 31.735,50 14.300,00 9.009,02 0,00 Kombinuota 670,70 193,00 201,95 8,60 Kombinuota ( popierinė) 1.066,90 292,80 360,69 42,78 Metalinė 4.077,50 2.417,70 1.127,17 50,08 Kita 116,50 0,00 42,24 0,00 VISO 111.658,40 57.128,30 26.403,22 2.562,57 Šaltinis: http://www.pto.lt/ Planuojamas 2018 m. Organizacijos steigėjų, dalyvių ir pavedimo davėjų tiekti rinkai stiklinės pakuotės kiekis bei planuojamas surinkti ir sutvarkyti pakuočių atliekų kiekis - 23 000,940 t - viso iš KAS (savivaldybių organizuojamos sistemos kiekis surenkamas rūšiavimo konteineriais). VšĮ Gamtos ateitis yra licencijuota gamintojų ir importuotojų organizacija, kuriai pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija išduota 2016 metais lapkričio 30 d. 27

Organizacijos tikslas atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti skaidrią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą bei įgyvendinti visuomenės švietimo, edukacijos priemones, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais. Organizacijos steigėjas yra supakuotus gaminius Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekianti įmonė Lietuvos ir Slovakijos AB GRAFOBAL VILNIUS. Organizacijos steigėjas yra ir pavedimo Organizacijai davėjas, nes sutartiniais pagrindais yra pavedęs Organizacijai vykdyti savo pareigas, susijusias su tiekiamų vidaus rinkai pakuočių atliekų tvarkymu. 2018 m. II-ą ketvirtį Organizacijai savo tiekiamų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą buvo pavedę 130 gamintojų ir importuotojų (įskaitant Organizacijos steigėją/dalininką): Organizacijos narių 2017 metais bendras tiektas rinkai pakuočių kiekis (faktinis), tonomis ir 2017 metai sutvarkytas pakuočių kiekis tonomis, bei 2018 metų II ketvirčio rinkai tiektas pakuočių kiekis, tonomis, pateikiamas lentelėje. Lentelė 2.12. VšĮ Gamtos ateitis 2017 m. ir 2018 m. II ketv. pakuotės kiekiai t, ir sutvarkytos pakuotės kiekiai, t 2017 m. ir 2018 m. II ketv. Pakuotės rūšis 2017 m. GA narių išleistas į rinką kiekis, t 2017 m. GA sutvarkytas kiekis, t 2018 m. GA narių pakuočių išleistas į rinką kiekis, t (per II ketv.) Bendras sutvarkytas atliekų kiekis per II ketv., t Stiklinė 54,18 296,98 875,22 603,37 Popierinė (kartoninė) 1412,95 1131,59 1597,52 216,40 Plastikinė 643,82 325,33 1079,92 362,21 PET 1,81 14,33 71,51 25,45 Medinė 797,58 360,00 2186,60 0,00 Kombinuota 0,56 0,00 14,13 9,17 Kombinuota (popierinė) 20,72 9,30 35,50 23,23 Metalinė 37,11 20,84 190,62 26,60 Kita 0,00 0,00 1,17 0,00 VISO 2968,74 2158,37 6052,17 1266,43 Šaltinis: http://gamtosateitis.lt/ Pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą VšĮ Gamtos ateitis privalo finansuoti pagal užimamą rinkos dalį pakuočių atliekų tvarkymą iš komunalinio srauto (iš rūšiuojamųjų bendro naudojimo konteinerių ir individualių valdų). Per 2017 metus buvo surinkta apie 22000 tonų stiklinių pakuočių atliekų. 2017 metais gamintojai ir importuotojai, kurie tvarkėsi pakuotes per VšĮ Gamtos ateitis į rinką išleido tik 54,18 tonų stiklinių pakuočių. Pagal įstatymą organizacija privalėjo finansuoti pagal užimamą rinkos dalį, kuri 2017 metais sudarė tik 1,33 proc. Todėl nuo 22 000 tonų surinktų stiklinių pakuočių atliekų VšĮ Gamtos ateitis finansavo 296,98 tonų stiklinių pakuočių atliekų tvarkymą. Galimi svyravimai daugiau arba mažiau priklausomai nuo pardavimų. Kas ketvirtį VšĮ Gamtos ateitis pavedimo davėjai tikslina savo išleistos pakuotės kiekius. 2018 metais iš rūšiuojamųjų konteinerių (bendro naudojimo ir individualių valdų) planuojama surinkti apie 23 000,00 tonų stiklinių pakuočių atliekų. Šis skaičius gali didėti, nes plečiamas konteinerių skaičius bei gerėja gyventojų rūšiavimas. Lentelėje 2.13 pateikiama visų trijų organizacijų pateikti apibendrinti skaičiai apie stiklinės pakuotės išleidimą į rinką ir stiklinių pakuočių atliekų sutvarkymą, per 2017 metus. 28

Lentelė 2.13. Gamintojų ir importuotojų organizacijų 2017 m. išleisti ir surinkti stiklo pakuočių kiekiai, tonomis Pakuotė 2017 m. gamintojų ir importuotojų organizacijų narių išleistas į rinką kiekis, t 2017 m. sutvarkytas atliekų kiekis, t VŠĮ Žaliasis taškas Stiklinė pakuotė 35.790,823 23.449,00 VŠĮ Pakuočių tvarkymo organizacija Stiklinė pakuotė 21.455,80 11.526,60 VŠĮ Gamtos ateitis " Stiklinė pakuotė 54,1820 296,9780 Viso 57.300,80 35.252,58 Šaltinis: http://gamtosateitis.lt/; http://www.pto.lt/; http://www.zaliasistaskas.lt/. Patvirtintų ataskaitų duomenys už 2017 m. Visos trys analizuotos gamintojų importuotojų organizacijos užima skirtingas rinkos dalis bei turi skirtingas finansuojamas rinkos dalis. Taip pat organizacijų veiklą įtakoja turimas narių skaičius ir todėl pasiekiami atitinkami stiklinės pakuotės sutvarkymo rezultatai. Vienas iš pagrindinių visų organizacijų tikslų yra atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti skaidrią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklą bei įgyvendinti visuomenės švietimo, edukacijos priemones, siekiant didinti sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais. 2.1.3.1. Užstato sistemos plėtros poveikis konteinerinei sistemai. Pagal gamintojų ir importuotojų organizacijų skelbiamus Aplinkos apsaugos agentūros patvirtintose veiklos ataskaitose nurodytus oficialius 2017 metų duomenis, galime teigti, kad 2017 m. visų trijų organizacijų nariai (t. y. praktiškai visi šalies gamintojai ir importuotojai) į rinką išleido - 57 300,80 tonų vienkartinės nedepozitinės stiklinės pakuotės. 2017 metais visos trys organizacijos sutvarkė 35 252,58 tonas stiklinės pakuotės (t. y. pateikė tokiam kiekiui šių pakuočių sutvarkymą įrodančių dokumentų gamintojams ir importuotojams). Preliminarus planuojamas 2018 m. trijų organizacijų steigėjų, dalyvių ir pavedimo davėjų tiekti rinkai stiklinės pakuotės kiekis sieks 60 000 tonų. Žemiau pateikiame detalizuotą prognozę ir vertinimą. Pateikiame gamintojų ir importuotojų organizacijų oficialiai apskaitomus duomenis apie pakuočių atliekų susidarymą ir tvarkymo organizavimą komunalinių atliekų sraute. Stiklo pakuotės kiekis bendrame komunalinių atliekų sraute apskaičiuotas pagal morfologinių tyrimų duomenis. Įsivertinus kokios dalys stiklinių pakuočių yra surenkamos rūšiuojamoms atliekoms skirtais konteineriais komunalinių atliekų sraute, papildančiomis sistemomis, nekomunalinių atliekų sraute bei atskiriamos iš mišrių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiuose ir remiantis 2017 m. duomenimis (iš viešai skelbiamų duomenų internetinėse svetainėse: www.zaliasistaskas.lt; www.pto.lt; www.gamtosateitis.lt; www.gamta.lt; www.usad.lt), bei žinant bendrą stiklo atliekų kiekio dalį mišriose komunalinėse atliekose (MKA) pagal regionus ir turint UAB "Kauno stiklas" atliktą surinktų konteineriais atliekų morfologiją, įsivertiname stiklinių alkoholinių butelių procentą konteinerių ir bendrame atliekų turinyje. Taip pat papildomi stiklinės pakuotės kiekiai buvo įvertinti tokiu būdu: Įvertintas stiklinių pakuočių atliekų kiekis, randamas bendrame komunalinių atliekų sraute; Įvertintas GIO deklaruotas sutvarkytas stiklinės pakuotės atliekų kiekis rūšiavimo konteineriuose; 29

Įvertintas USAD deklaruotas sutvarkytas stiklinės pakuotės atliekų kiekis. Lentelė 2.14. Stiklo kiekiai pagal atliktus komunalinių atliekų morfologinius tyrimus, 2017 m. Gyventojai Surinktos MKA MKA sudėtis Bendro stiklo Tenka vid. Regionas Stiklo Skaičiuotinas Skaičius kiekio dalis gyventojui, Dalis Kiekis, t Dalis dalis stiklo kiekis, 2017 MKA kg/metus atliekose t atliekose Alytaus (MBAĮ) 139 591 4,9% 37 281 5,1% 4,6% 1 704 4,03% 12,2 Kauno (MBAĮ) 119 515 565 629 20,0% 19,1% 4,7% 6 500 15,39% 11,5 Kauno (Zabieliškio MBAĮ) 19 962 Klaipėdos (Klaipėdos MAĮ) 318 266 11,3% 108 781 14,9% 6,4% 6 929 21,8 Marijampolės (MBAĮ) 142 890 5,1% 31 304 4,3% 0,2% 59 16,41% 0,4 Panevėžio (MBAĮ) 221 629 7,8% 35 089 4,8% 4,8% 1 677 0,14% 7,6 Šiaulių (MBAĮ) 267 464 9,5% 67 641 9,2% 5,0% 3 409 3,97% 12,7 Tauragės (sąvartynas) 96 980 3,4% 23 016 3,1% 9,4% 2 173 8,07% 22,4 Telšių (MBAĮ) 135 613 4,8% 33 526 4,6% 5,5% 1 834 5,14% 13,5 Utenos (MBAĮ) 131 316 4,6% 27 235 3,7% 5,8% 1 580 4,34% 12,0 Vilniaus (MBAĮ) 804 652 28,5% 227 986 31,2% 7,2% 16 369 3,74% 20,3 BENDRAI: 2 824 030 100,0% 731 335 100,0% - 42 234 100,00% 15,0 Šaltinis: http://gamtosateitis.lt/; http://www.pto.lt/; http://www.zaliasistaskas.lt/ Įvertinus oficialiai skelbiamus mišrių komunalinių atliekų morfologinius tyrimus už 2017 m., pagal atskirus regionus, yra apskaičiuotas kartu su visomis komunalinėmis atliekomis į sąvartynus patenkančių stiklo atliekų kiekis, regionuose ir bendrai visos Lietuvos mastu apie 42.234 t. Stiklinių pakuočių atliekų kiekis bendrame komunalinių atliekų sraute apskaičiuotas pagal morfologinių tyrimų duomenis. Taip pat daroma prielaida (remiantis skelbiamais MKA sudėties MBA įrenginiuose tyrimų rezultatais), kad iš 42.234 tonų randamo stiklo bendrame komunalinių mišrių (nerūšiuotų) atliekų sraute apie 85 proc. arba 35.899 tonų sudaro stiklinės pakuotės atliekos, iš kurių 4.282 t (arba iki 12 proc.) buvo 2017 m. atrinktos MBA įrenginiuose. GIO 2017 m. deklaravo, kad sutvarkė 35.253 tonas stiklinių pakuočių atliekų, iš jų 4.282 tonos atkeliavo iš tų pačių MBA įrenginių. USAD 2017 m. sutvarkė 7.223 tonas stiklinių pakuočių atliekų. Sudėjus aukščiau nurodytus randamų nerūšiuotose MK atliekose stiklinių pakuočių atliekų skaičiuotinus kiekius 2017 m. (35.899 t) ir GIO deklaruotus atskirai surinktos ir sutvarkytos stiklinės pakuotės atliekų kiekius (35.253 t - 4.282 t = 30.971 t) bei privalomo užstato sistemoje sutvarkytus stiklinės pakuotės atliekų kiekius (7.223 t), gauname bendrą rinkoje susidarantį vienkartinės stiklinės pakuotės atliekų kiekį. Tokiu būdu galime daryti prielaidą, kad 2017 m. Lietuvos rinkoje cirkuliavo 74.093 tonos vienkartinės stiklinės pakuotės atliekų. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus GIO deklaruojamą vietos gamintojų ir importuotojų išleistą į vidaus rinką vienkartinės stiklinės pakuotės kiekį (57.300 t) bei USAD nurodomą išleistą į vidaus rinką vienkartinės užstatinės pakuotės kiekį (8.690 t), gauname atsivežamos vienkartinės stiklinės pakuotės kiekį iš kitų rinkų 8.103 t (arba 11 proc. viso kiekio). Atkreipiame dėmesį į tai, kad 16 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų pareiškė, kad įsigyja produktų stiklinėje pakuotėje ne šalies vidaus rinkoje. Vadinasi, praplėtus esamą užstatinės pakuotės sistemą, VŠĮ Žaliasis taškas, VŠĮ Pakuočių tvarkymo organizacija ir VšĮ Gamtos ateitis administruojamas į rinką 30

išleidžiamos stiklinės pakuotės kiekis sumažėtų: surinkimas sumažėtų nuo 57.300 tonų iki 14.300 tonų per metus. Tai yra susiję su tuo, kad iki 43.000 t esamos vienkartinės stiklinės pakuotės taptų užstatine ir jos tvarkymas būtų organizuotas per USAD. 2.1.3.2. Užstato sistemos plėtros įtaka įsigytai ir planuojamai įsigyti infrastruktūrai. Atliekų tvarkymo politika Lietuvoje formuojama Europos Sąjungos teisiniuose dokumentuose numatytais tikslais bei principais. ES keliamų reikalavimų vykdymas yra pagrindinis svertas formuojantis atliekų tvarkymo politiką mūsų šalyje. ES atliekų tvarkymo teisės aktus galima skirstyti į tris pagrindines grupes: 1. Teisės aktai reglamentuojantys bendrąjį atliekų tvarkymą. Šiuose teisės aktuose yra apibrėžti bendri reikalavimai, kurie taikomi visoms atliekoms ir visiems šių atliekų tvarkymo būdams. 2. Teisės aktai, reglamentuojantys atliekų tvarkymo įrenginių veiklą. Tokiuose teisės aktuose yra apibrėžiami reikalavimai atliekų deginimui, šalinimui ar kitokiam atliekų tvarkymui. 3. Teisės aktai, reglamentuojantys atskirų atliekų srautų tvarkymą. Juose apibrėžti konkrečių atliekų srautų tvarkymo reikalavimai. Bendrieji teisės aktai: Bendroji atliekų direktyva (2008/98/EB) Atliekų tvarkymo įrenginiai: Atliekų sąvartynų direktyva (1999/31/EB) Specifiniai atliekų srautai: Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyva (94/62/EB) Reglamentas dėl atliekų vežimo (1013/2006) 2.3. pav. ES atliekų tvarkymo pagrindiniai teisės aktai, atliekų tvarkymui Šaltinis: Sudaryta rengėjų. Galima teigti, kad atliekų tvarkymo teisinė bazė yra pakankamai išplėtota ir aiški. Tinkamai ir laiku įgyvendinti ES teisės aktuose nustatyti reikalavimai ir siekiai, turėtų padėti sukurti mažiausiai aplinkai kenkiančią atliekų tvarkymo sistemą. Už tai yra atsakingos visos valstybės narės. ES institucijos atlieka kontrolę ir stebi, kaip šalys narės laikosi savo įsipareigojimų. Lietuvos strateginiai 2014-2020 metų laikotarpio dokumentai reglamentuojantys atliekų tvarkymą yra šie: LR atliekų tvarkymo įstatymas (1998 m. birželio 16 d. Nr. VIII-787) - šis įstatymas nustato bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, rūšiavimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta jų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai. Įstatymas nustato valstybės valdymo institucijų ir kitų 31

juridinių bei fizinių asmenų funkcijas tvarkant atliekas. Įstatymas nereglamentuoja išmetimų į orą, nuotekų į vandenį ir radioaktyvių atliekų tvarkymo, taip pat kritusių gyvulių ir žemės ūkio atliekų (srutų bei kitų natūralių, nepavojingų, naudojamų žemės ūkyje medžiagų). LR Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo Įstatymas (2001 m. rugsėjo 25 d. Nr. IX-517) šis Įstatymas nustato bendruosius Lietuvos Respublikoje gaminamų ir į Lietuvos Respubliką importuojamų pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos, ženklinimo, surinkimo, naudojimo reikalavimus, kad būtų išvengta pakuočių ir pakuočių atliekų neigiamo poveikio aplinkai bei žmonių sveikatai, taip pat gamintojų, importuotojų, pardavėjų, vartotojų, gaminių naudotojų, atliekų tvarkytojų teises ir pareigas tvarkant pakuotes bei pakuočių atliekas. Įstatymas taikomas visiems gamintojams, importuotojams, pakuočių gamintojams, pardavėjams, vartotojams, gaminių naudotojams bei atliekų tvarkytojams. Europa 2020 šeštasis teminis tikslas Aplinkos išsaugojimas bei apsauga ir išteklių veiksmingumo skatinimas, kuriuo siekiama padidinti rūšiuojamų ir pakartotinai naudojamų komunalinių atliekų dalį. Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 m. planas, patvirtintas Vyriausybės 2014 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 366. 2014-2020 m. laikotarpiui plano parengimas yra išankstinė (ex ante) sąlyga, jame numatytos galimybės kur galėtų būti panaudojama Europos Sąjungos parama. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, yra įsipareigojusi surinkti ir perdirbti tam tikrą kiekį atliekų. Aplinkos ministerija, vykdydama 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/62/EB Dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, yra nustačiusi atliekų sutvarkymo užduotis, kurios aptariamos 2.1.4. skyriuje. Siekiant nustatyti atliekų tvarkymo 2014-2020 metų laikotarpio strateginius tikslus, uždavinius ir priemones, taip pa t valstybines ir savivaldybių atliekų tvarkymo užduotis bei ES paramos panaudojimo kryptis buvo parengtas ir 2014 m. balandžio 16 d. patvirtintas Valstybinis atliekų tvarkymo 2014-2020 metų planas, kuriuo savivaldybėms nustatytos valstybinės komunalinių atliekų tvarkymo užduotys: Užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos iki 2020 metų sudarytų ne daugiau kaip 35 procentus 2000 metais susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų; Iki 2016 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 45 proc. komunalinių atliekų; Iki 2020 metų perdirbti arba kitaip panaudoti ne mažiau kaip 65 proc. komunalinių atliekų; Užtikrinti, kad iki 2020 metų mažiausia 50 proc. komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų ir plastikų ir stiklo atliekų būtų paruošiama naudoti pakartotinai ir perdirbti. Savivaldybe s, organizuojanc ios komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, yra atsakingos uz komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainos, kuri turi bu ti pagrįsta bu tinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis sąnaudomis, nustatymą; jos turi uz tikrinti ilgalaikį komunaline ms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktu ros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų ture tojams priimtinas sąlygas dalyvauti komunalinių atliekų tvarkymo procese, taip pat mažinti aplinkos tars ą. Pagal 2014 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato 32

kaitos priemonę Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra savivaldybių administracijos ir regionų atliekų tvarkymo centrai (RATC) teikė paraiškas ir gavo finansavimą, kur įsipareigojo įgyvendinti nusimatytus rodiklius. Pagal ES finansuojamų projektų priemonės aprašą Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, projektams įgyvendinti skirta iki 70 000 000 eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Tikslas sukurti ar plėtoti komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir (ar) paruošimo naudoti pakartotinai infrastruktūrą. Už veiksmų programos stebėsenos rodiklių pasiekimą atsiskaitoma Europos Komisijai teikiant metines veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitas. Priėmus privalomo užstato sistemos plėtros projektą, iškiltų problemų dėl ES paramos pagal šią priemonę įsisavinimo, nes stiklo konteinerių statymas loginiu ir ekonominiu požiūriais taptų netikslingas, o be stiklo konteinerių parama nėra galima. Tai taip pat apsunkintų numatomų įrengti bendro naudojimo konteinerių finansavimą skiriančių institucijų nustatytų aptarnavimo periodiškumo sąlygų įvykdymą, nes realus jų ištuštinimo periodiškumo poreikis sumažėtų tris kartus arba reiktų neefektyviai ir neekonomiškai aptarnauti pustuščius konteinerius. Savivaldybių Aplinkos apsaugos agentūrai pateiktais duomenimis iki 2018 metų pradžios Lietuvos gyventojams privačiose namų valdose yra išdalinta ir aptarnaujama daugiau nei 280 tūkst. konteinerių stiklo pakuočių atliekoms surinkti. GIO pateiktais duomenimis šiuo metu šis skaičius yra 315.804 vnt. (pagal atliekų tvarkytojų deklaruojamus duomenis). Planas yra pateikti atliekų turėtojams ne mažiau kaip 400 000 vnt. tokių individualaus naudojimo konteinerių. Šiuo metu numatyta stiklinių pakuočių atliekų surinkimo konteinerinės sistemos plėtra vykdoma sėkmingai. Daugiabučių namų gyventojams stiklo pakuočių atliekų surinkimui visoje Lietuvoje GIO teikiamais duomenimis yra pastatyta 8.372 vnt. kolektyvinių (bendro viešo naudojimo) konteinerių. Perspektyvos planas yra turėti šios paskirties bendro naudojimo konteinerių iki 12.000 vnt. Tai pagrindžia - licencijuotų pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų rengiamų ir savivaldybių derinamų komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių bei popieriaus atliekų rūšiuojamojo surinkimo savivaldybių teritorijose ir jų vežimo paslaugų pirkimo viešai skelbiamų sąlygų nuostatos. Papildomo vienkartinės stiklinės pakuotės kiekio įtraukimo į privalomo užstato sistemą aplinkybės neabejotinai apsunkintų rūšiavimo sąlygas gyventojams bei diskriminuos ir padarys neefektyvia nuo 2013 metų reformuotą ir vystomą dabartinę pakuočių atliekų rūšiuojamojo tvarkymo sistemą komunalinių atliekų sraute, ir kuri yra neišvengiama (su nustatyta teisine prievole visiems supakuotų gaminių gamintojams ir importuotojams dalyvauti joje), siekiant įgyvendinti valstybines ir savivaldybių pakuočių atliekų tvarkymo užduotis bei reikalavimus. Tad galima teigti, kad užstato sistemos praplėtimas neigiamai įtakos stiklo atliekų surinkimo užduočių įgyvendinimą savivaldybėse. Rengdami Užstato už vienkartines pakuotes sistemos plėtros sąnaudų-naudos analizę ir norėdami įvertinti užstato už vienkartines stiklines pakuotes plėtros stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotėmis poveikį (kokia galima įtaka jau esamai įsigytai infrastruktūrai, finansuojamai iš tam tikrų šaltinių) ir poreikį (kokia dalis pakuočių atliekų sumažėtų stiklo atliekų konteineriuose ir ar padidėtų stiklinių pakuočių atliekų surinkimas visos šalies mastu), vedėme diskusijas ir raštu apklausėme su šia sistema susijusius rinkos dalyvius. Žemiau pateikiame apklaustųjų dalyvių sąrašą ir teikiame susistemintas mintis tų dalyvių, kurie išsakė savo poziciją šiuo aktualiu klausimu: 33

Gamintojų ir importuotojų organizacijų atstovus; Lietuvos pakuočių atliekų tvarkytojų atstovus Lietuvos prekybos įmonių asociaciją; Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) tarybą; Baltijos gėrimų pramonės aljansą, gamintojus - MV Group, UAB Italiana ; Kitus dalyvius susijusius su atliekama analize - VŠĮ Desa, Lietuvos pramoninkų konfederacija; UAB Kauno stiklas ; Administratorius - VŠĮ Užstato sistemos administratorius, VŠĮ Užstatas. Gamintojų ir importuotojų organizacijų pozicija (VšĮ Žaliasis taškas VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija VšĮ Gamtos ateitis ) Gamintojų ir importuotojų organizacijų atstovų teigimu (atstovai buvo apklausiami raštu, klausimus siunčiant el. paštu ir buvo suorganizuota dalykinė diskusija) dabartinė sukurta infrastruktūra savivaldybių, gamintojų importuotojų, skirta stiklinės pakuotės atliekų surinkimui. Šiuo metu gauta ES parama kolektyvinio naudojimo konteinerinių aikštelių įrengimui. Aikštelės komplekte numatyti konteineriai ir stiklinių pakuočių atliekų surinkimui. Sumažėjus atliekų kiekiui konteineriuose, investicijos į infrastruktūros plėtrą būtų perskirstytos gamintojams importuotojams, kurie neišleidžia stipriųjų alkoholinių gėrimų stiklinės pakuotės. Šiuo metu stiklinės pakuotės atliekų tvarkymo kaštai siekia 80 proc. taršos mokesčio dydžio. Išėmus stipriųjų alkoholinių gėrimų stiklinę pakuotę iš konteinerių, likusių stiklinės pakuotės atliekų tvarkymo kaštai konteinerinėje sistemoje ženkliai padidėtų, ko pasėkoje galimai viršytų taršos mokesčio tarifo dydį, o gamintojai importuotojai būtų nesuinteresuoti naudotis kolektyviniu tvarkymu. Tokiu būdu šiuos kaštus atliekų tvarkytojams turėtų padengti kitos rūšies pakuotes išleidžiantys gamintojai ir importuotojai. Sistema turi esamus įsipareigojimus, todėl kardinalus sistemos struktūros keitimas iš dalies atsilieptų neigiamai. Kaip teigia VšĮ Žaliasis taškas vadovas, į užstato sistemą perkėlus visas stiklines pakuotes, konteinerinėje sistemoje dalyvauti liktų gerokai mažiau įmonių, kurioms tektų padengti visus rūšiavimo konteinerių pastatymo ir aptarnavimo kaštus. Dėl įmonėms tenkančios didesnės pakuočių atliekų tvarkymo naštos brangtų ne tik gėrimai, bet ir kitos kasdienės maisto prekės, parduodamos plastikinėse, popierinėse ir kitokiose pakuotėse konservai, bakalėjos produktai, duona, pienas, mėsa, taip pat ir ne maisto prekės. Tad už valdžios priimtą sprendimą galiausiai tektų sumokėti gyventojams. Suinteresuotų šalių atstovai savo argumentus šiuo klausimu yra išdėstę dar 2017-03-08 Nr. SR-17-6 rašte. Raštas pridedamas (Priedas Nr. 2). Lietuvos pakuočių atliekų tvarkytojų pozicija (Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija; Lietuvos savivaldybių asociacija; Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacija; Pakuočių tvarkytojų asociacija; Pakuotės atliekų perdirbėjų asociacija; UAB Ekobazė ; Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija) Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacija (toliau SKIA), vienijanti virš 20 Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių, kurios yra savivaldybėse komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai ir komunalinių mišrių atliekų ir pakuočių atliekų surinkėjų, nuomone, šis sistemos praplėtimas ne tik susilpnintų esamą pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo savivaldybėse sistemą, bet ir sudarytų neigiamas sąlygas prarasti ES paramą ir jau padarytas investicijas. UAB Ekobazė nuomone gyventojai turi galimybę rūšiuoti pakuotės atliekas individualiais konteineriais ir prie daugiabučių kolektyviniais rūšiavimo konteineriais. Išrūšiuotos pakuotės 34

paslauga gyventojams suteikiama nemokamai, tokiu būdu jie sumažina mišrių komunalinių atliekų kiekį ir atitinkamai mėnesinį šios paslaugos mokestį. Sumažėjus stiklinių pakuočių atliekų kiekiams, bus beprasmiškos kelerių metų investicijos į rūšiavimo konteinerius, specialią techniką, skirtą konteinerių aptarnavimui ir turinio rūšiavimui. Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos (toliau LRATC) nuomone, užstato už vienkartinės pakuotės sistemos plėtra į ją įtraukiant stipriųjų alkoholinių gėrimų stiklinę pakuotę, reikšmingos įtakos, kuri pabrangintų Lietuvos atliekų tvarkymo sistemas, neturės. Antrinių žaliavų (šiuo atveju stiklo) surinkimo apimtys nesumažėtų, išliktų tokios pat arba neženkliai padidėtų, o tai turėtų teigiamą įtaką užduočių įgyvendinimui. Pardavėjų ir gamintojų pozicija (Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) taryba; Baltijos gėrimų pramonės aljansas; MV Group; UAB Italiana ; Lietuvos aludarių gildija) Lietuvos prekybos įmonių asociacija savo atsakyme teigia, kad Lietuvos prekybos įmonių asociacija kategoriškai nepritaria visų alkoholinių gėrimų pakuočių įtraukimui į užstato sistemą. Savo nuomonę argumentuoja taip: Atsakingai pareiškiame, jog absoliuti dauguma parduotuvių neturi jokių galimybių alkoholinių gėrimų vienkartinių pakuočių surinkimui (įskaitant papildomam taromatui pastatyti reikalingo prekybos ploto) ir sandėliavimui papildomai skirti tokį prekybos ir sandėliavimo plotą, nes laisvo prekybos ir sandėliavimo ploto parduotuvėse paprasčiausiai nėra (parduotuvių prekybos ir sandėliavimo patalpos yra pilnai užimtos ir negali būti atlaisvinamos vienkartinių pakuočių surinkimui ir sandėliavimui). Taromatų operatoriai turi rūšiuoti taromatuose priimtus daugkartinius ir vienkartinius butelius: būtent stiklinių butelių rūšiavimui sugaištama daugiausiai laiko. Tai lemia žymiai augsiančias taromatų operatorių darbo laiko sąnaudas ir, atitinkamai, didelius stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuočių tvarkymo kaštus. Būtent taromatų operatorių ir pardavėjų darbo laiko, skiriamo pakuočių priėmimui, rūšiavimui, tvarkymui, sąnaudos sudaro esminę pardavėjų sąnaudų, susijusių su vienkartinių ir daugkartinių pakuočių priėmimu ir užstato grąžinimu. Sunkiai įveikiama užduotimi prekybos įmonėms taptų ir papildomų taromatų operatorių samdymas, nes nuo pat užstato sistemos veiklos pradžios susiduriama su šių darbuotojų trūkumu. Kalbant apie rankinį stiklinių pakuočių surinkimo būdą, naudojamą mažesnio ploto parduotuvėse (kuris neabejotinai ir toliau egzistuotų praplėtus užstato sistemą), vienareikšmiškai teigtina, jog pakuočių surinkimui ir sandėliavimui reikalingo prekybos ir sandėliavimo ploto trūkumo problema šiose parduotuvėse yra ne mažiau opi. Jau dabar kaimiškosios ir miesteliuose veikiančios parduotuvės dėl prekybos ir sandėliavimo ploto trūkumo, pačios parduotuvės išplanavimo ir prekybos organizavimo tvarkos susiduria su kryžminės taršos problema priimant ir sandėliuojant pakuočių atliekas. Be to, būtent alkoholinių gėrimų pakuotės pasižymi prekinių vienetų gausa, dėl ko jas priimant rankiniu būdu būna sunku identifikuoti kaip esančias užstato sistemoje. Tokiu būdu rankinio surinkimo parduotuvėse dėl alkoholinių gėrimų pakuočių priėmimo suprastėtų higienos sąlygos, žymiai pailgėtų pakuočių priėmimui skiriamas laikas, susidarytų eilės, suprastėtų pirkėjų aptarnavimo sąlygos, sumažėtų tokių parduotuvių patrauklumas ir konkurencingumas. Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) tarybą atstovavo Jurbarko rajono verslininkų organizacijos taryba, kuri pateikė smulkaus ir vidutinio verslo nuomonę dėl užstato už vienkartinės pakuotės sistemos plėtrą stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotėmis - anot jų, mažos prekybos įmonės neturi galimybės įrengti atskiros vienkartinės pakuotės surinkimo vietos ar įrengti 35

visai atskiras patalpas, bei atskirų sandėliavimo vietų, nėra galimybės užtikrinti visų riekiamų higienos reikalavimų. Smulkiesiems verslininkams yra privalu dalyvauti vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemoje. UAB Italiana pateikdama savo nuomonę dėl užstato už vienkartinės pakuotės sistemos plėtros stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotėmis, pabrėžė, kad valstybė pirmiausiai turėtų galvoti ne apie pradėjusios veikti sistemos išplėtimą, o tinkamo ir skaidraus jos veikimo užtikrinimą. 1994 m. gruodžio 20 d. direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų įpareigoja valstybes ne tik sukurti efektyviai veikiančias pakuočių atliekų tvarkymo sistemas, bet ir užtikrinti, kad jų pasirinktos, o ypač privalomos užstato sistemos, būtų teisingos, atviros ir skaidrios. UAB Italiana atstovai nemato būtinumo alkoholinių gėrimo pakuočių sutvarkymą perkelti į užstato sistemą, kol nenustatytas būtinumas tai daryti, neįvardinus konkrečių siekiamų tikslų (ne bendrai deklaruojant aplinkosauginį tikslą). Anot jų, įvesta užstato už vienkartines pakuotes sistema gamintojus iš tiesų verčia nusivilti jos skaidrumu, sudaro papildomus nepagrįstus ir nesąžiningus suvaržymus verslui. Užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorių pozicija (VšĮ Užstato sistemos administratorius; VŠĮ Užstatas ) Užstato sistemos administratorių VŠĮ Užstato sistemos administratorius ir VŠĮ Užstatas nuomonės išsiskyrė. VŠĮ Užstato sistemos administratorius atsakydama į užduotą klausimą dėl sistemos plėtros, paminėjo, kad šiuo metu vienareikšmiškai negali pateikti savo nuomonės už ar prieš, kol nėra atlikta išsami analizė, kaip tokia plėtra įtakotų surenkamus pakuočių atliekų kiekius, kaštus ir koks tai būtų poveikis konteinerinei atliekų rūšiavimo sistemai. Taip pat atsakyme informavo, kad jeigu būtų priimtas sprendimas sistemą plėsti, įstaiga turėtų poreikį investicijoms į papildomus skaičiavimo centro pajėgumus, bei vidinius žmogiškuosius išteklius. VŠĮ Užstatas į planuojamą užstato už vienkartines pakuotes sistemos plėtrą į ją įtraukiant stipriųjų alkoholinių gėrimų stiklinę pakuotę vertina teigiamai, nes: leistų absoliučiai daugumai stiklinių gėrimų (įv. vandenys, sultys ir pan., kokteiliai, alus, stipresnis ir stiprusis alkoholis) pakuočių taikyti daug efektyvesnę ir žymiai labiau prognozuojamą surinkimo sistemą, lyginant su savivaldybių (kartu su pakuočių tvarkymo organizacijomis) administruojamomis komunalinėmis pirminio rūšiavimo sistemomis; konteinerinė kolektyvinių ( varpelių ) ir individualių rūšiavimo konteinerių sistema, nepaisant santykinai didžiulių investicijų, praktiškai yra pasiekusi savo realią, ES vidurkio masteliais tik vidutinišką ar net žemesnę, efektyvumo ribą; užstato sistema, turinti pirminį kiekybinį atliekų apskaitos įrankį taromatus, nepalyginamai aiškiau ir efektyviau kontroliuojama nei konteinerinė, leistų ateityje dar patikimiau vengti fiktyvių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų (vadinamųjų pažymų ) teikimo ir naudojimo rinkoje. Būtų užkirstas kelias nusikalstamiems veiksmams, o taip pat užtikrinta, kad gamintojai ir importuotojai neturės dar kartą mokėti už atliekų tvarkymą ir taip kelti produkcijos kainų. Apibendrinimas Svarbus aspektas užstato sistemos plėtrai naujos užstato sistemos pabrangimo 36

(lyginant ją su konteinerine varpelių sistema) proporcingumas aplinkosauginei naudai: šiuo metu esantis pakuočių surinkimas yra logiškas dėl ryškaus naštos gamtai sumažėjimo: įvedus užstato sistemą, gamtoje itin sumažėjo PET ir kitos rūšies pakuotės, taigi, sumažėjo tarša. Stipriojo alkoholio stiklinė pakuotė dažnai papuola į sąvartynus kadangi tokią brangesnę prekę minėtoje taroje perkančio vartotojo pajamos yra šiek tiek arčiau vidutinių, tad ir minėtos prekės vartojimo lokacija tampa ne gamta, o barai, kavinės, restoranai ar nuosavi namai. Tad tarša gamtai, tikėtina, nesikeis. Pakuočių atliekų sumažėjimas konteineriuose pagal atliktus skaičiavimus tikėtinas 14 300 tonų; Pasikeitusi atliekų tvarkymo sistema turės skaudžias pasekmes esamiems įsipareigojimams, nes gavus finansavimą konteinerinės sistemos plėtrai, būtina pasiekti nusimatytus rodiklius ir pilnai įsisavinti lėšas, priešingu atveju laukia sankcijos ar net visas gautos paramos sugrąžinimas. ES paramos teikimo sąlygose kiekvienam projektui yra nustatomi rezultatų rodikliai, kuriuos paramos gavėjai įsipareigoja pasiekti, įgyvendinę projektą. Šiuo metu įgyvendinamiems konteinerinės sistemos plėtros projektams, kaip vienas iš rezultatų rodiklių, yra nustatomas konteinerių aptarnavimo periodiškumas. Tai yra, tuo atveju, jeigu konteineriai bus aptarnaujami rečiau nei buvo numatyta projektų paraiškose, kontroliuojanti agentūra (APVA) privalės nagrinėti paramos sutarties pažeidimus, dėl kurių gali būti skirtos sankcijos. Tuo tarpu naujai pastatytų stiklo atliekų konteinerių aptarnavimas suplanuotu periodiškumu, išplėtus užstato sistemą, būtų ekonomiškai nepagrįstas, kadangi konteineriai nebūtų užpildyti pakankamu atliekų kiekiu. 2.1.4. Užstato už vienkartines pakuotes plėtros įtaka pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių įgyvendinimui (Lietuvos pakuočių atliekų tvarkytojai) Pakuočių atliekų tvarkymo užduotys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas gamintojams ir importuotojams privalomas sutvarkyti pakuočių atliekų kiekis, kurį sutvarkius gamintojai ir (ar) importuotojai įgyja teisę į Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme numatytą mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34 18 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo 7 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi ir įgyvendindama 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 13 tomas, p. 349) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. vasario 7 d. Komisijos direktyva 2013/2/ES (OL 2013 L 37, p. 10), ir 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL 2006 L 266, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/56/EB (OL 2013 L 329, p. 5), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė patvirtinti apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis 8, kuriomis remiantis stiklinėms pakuotėms taikomos perdirbimo užduotys pateiktos žemiau esančioje lentelėje: Lentelė 2.15. Pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys, galiojančios nuo 2016 m. Metai Pakuočių atliekų pavadinimas Naudojimas ir (ar) perdirbimas* Užduotis (procentais), atsižvelgiant į tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai pakuočių kiekį 8 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalact/lt/tad/tais.287397/gpjaquhhef 37

2016 stiklinė pakuotė perdirbimas 65 2017 65 2018 68 2019 68 nuo 2020 70 PAKUOČIŲ, KURIOMS TAIKOMA UŽSTATO UŽ VIENKARTINES PAKUOTES SISTEMA, ATLIEKŲ SURINKIMO IR PERDIRBIMO UŽDUOTYS 2016 stiklinė pakuotė surinkimas ir 55 2017 plastikinė, įskaitant PET, perdirbimas 70 2018 pakuotė 80 2019 metalinė pakuotė 85 nuo 2020 90 *Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimas energijai gauti ir (ar) perdirbimas (organinių medžiagų perdirbimas, įskaitant kompostavimą, metalų ir metalų junginių perdirbimas, kitų neorganinių medžiagų perdirbimas) Lietuvos Respublikos arba kitos valstybės narės teritorijoje. 2018 m. sausio 12 d. Seimas priėmė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymą, reglamentuojantį Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (GPAIS) įvedimą. Tačiau ši informacinė apskaitos sistema dar tinkamai neveikia ir pereinamasis laikotarpis nukeltas iki 2018 m. gruodžio 1 d. Todėl atlikdami analizę vadovavomės galiojusia tvarka, kur gamintojas ir importuotojas pagal pakuočių apskaitos duomenis turi rengti ir pateikti praėjusių kalendorinių metų mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaraciją 9, VMI, kurios veiklos teritorijoje mokesčio mokėtojas yra įregistruotas mokesčių mokėtojų registre (pagal mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos FR0524 formą, patvirtintą VMI prie LR finansų ministerijos ir LR aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. VA-61/D1-658). Gamintojai ir importuotojai per ataskaitinį laikotarpį LR vidaus rinkai tiekiantys ne daugiau kaip 0,5 tonos pakuočių, atleidžiami nuo pareigos mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 1 straipsnis 10 ) 11. Remiantis naujausiais ir paskutiniais Aplinkos apsaugos agentūros teikiamais duomenimis, 2016 m. keliama užduotis stiklo pakuotėms (65 proc.) buvo įvykdyta ir viršyta 6 procentiniais punktais. 2.4 paveiksle pateikiama informacija apie 2017 m. esančią stiklinės pakuotės atliekų rinką, bei stiklinių pakuočių atliekų surinkimo procentą. Stiklinių pakuočių atliekų surenkama 64,4 proc., kai nustatyta užduotis 2017 m. yra 65 proc. Lentelė 2.16. Stiklinių pakuočių teikimas vidaus rinkai, stiklinių pakuočių atliekų tvarkymas 2016 m. Ataskaitiniai metai Pakuotės medžiaga Patiekta vidaus rinkai (gaminiais pripildytų pakuočių), t Panaudota/eksportuota pakuočių atliekų (pagal atliekų tvarkytojų statistinių ataskaitų duomenis) t proc. 2016 Stiklinė, iš jos 69606,2 49402,5 71,0 2016 užstatinė 8904,8 Šaltinis: atliekos.gamta.lt/cms/index?rubricid=a5a674f2-2878-4361-96ca-6829abcab712 Sąnaudų naudos analizės skaičiavimų alternatyvų scenarijuose paskaičiuoti galimi užduočių vykdymo procentai tikėtini 2020 metais. skaičiavimai pateikiami analizės 2.2. skyriuje. Paveiksle 2.4 pateikiami 2017 m. duomenys. 9 atliekos.gamta.lt/cms/index?rubricid=a5a674f2-2878-4361-96ca-6829abcab712 10 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalact/lt/tad/tais.150891/nrepahfpbr 11 http://atliekos.gamta.lt/cms/index?rubricid=a5a674f2-2878-4361-96ca-6829abcab712 38

Lentelė 2.17. Alternatyvų efektyvumo palyginimas, 2017 m. duomenų pagrindu Esama sistema Praplėtus užstato sistemą Praplėtus konteinerinę sistemą Išleista į rinką Surinkta Surinkimo % Išleista į rinką Surinkta Surinkimo % Išleista į rinką Surinkta Surinkimo % Viso: 65 990 42 476 64,4% 65 990 53 671 81,3% 65 990 48 230 73,1% Praplėstojo užstato alternatyvos atveju atskirai konteinerinės sistemos užduočių įgyvendinimas būtų nepasiektas, bet kartu sudėjus abiejų sistemų rezultatus bendras surinkimas pasieks 81,3 proc. Tuo tarpu, plečiant konteinerinę sistemą, kiekvienos sistemos atskirai rezultatai būtų pasiekti, bet bendras pakuotės surinkimas siektų 73,1 proc. Pakuotės surinkimas 64,4 proc. 2017 m. Užstato sistema (USAD ) 7 223 t Taromatai (87%), rankinis surinkimas (13%) Individualių valdų rūšiavimo konteineraiai 11 500 t Daugiabučių rūšiavimo konteineriai 10 700 t Bendras komunalinių atliekų srautas 4 282 t Papildančios sistemos 8 687 t 2.4. pav. Stiklo pakuotės surinkimas 2017 m. Šaltinis: http://gamtosateitis.lt/; http://www.pto.lt/; http://www.zaliasistaskas.lt/; http://grazintiverta.lt Apibendrinimas Pakuočių atliekų tvarkymo užduotys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas gamintojams ir importuotojams privalomas sutvarkyti pakuočių atliekų kiekis, kurį sutvarkius gamintojai ir (ar) importuotojai įgyja teisę į Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme numatytą mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą. Remiantis naujausiais Aplinkos apsaugos agentūros teikiamais duomenimis, 2016 m. keliama užduotis stiklinėms pakuotėms (65 proc.) buvo įvykdyta ir viršyta 6 procentiniais punktais. 2017 m. pagal analizuotus duomenis stiklinių pakuočių atliekų surinkimas sudaro 64,4 proc. 39

2.1.5. Naujos sistemos įtaka savivaldybėms nustatytų stiklo atliekų surinkimo užduočių įgyvendinimui Vertinant pakuoc ių atliekų surinkimo priemonių naudojimą per pastaruosius kelerius metus, duomenys parodė, kad buityje susidarančių stiklinių pakuoc ių atliekų surinkimas (sudarius tinkamas sąlygas ir paskatas) siekia 70 90 proc., o kai kuriose savivaldybėse esančiose individualiose valdose (aprūpintose rūšiuojamojo atliekų surinkimo konteineriais) siekia ir 90 100 procentų. Todėl galima teigti, kad nuosekliai vystant rūšiuojamojo surinkimo savivaldybėse sistemą, stiklinių pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymas padidėjo ir toliau didėja. Atkreiptinas de mesys ir į tai, kad didinant privalomo uz stato sistemoje dalyvaujanc ių pakuoc ių apimtį, dide ja rizika sumaz inti gyventojų suinteresuotumą bei iniciatyvą dalyvauti konteinerinėje atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemoje. Net ir patvirtinus privalomo užstato sistemos ple tros projektą, uz stato sistemoje dalyvautų maz esne buityje susidaranc ių pakuoc ių atliekų dalis, o netinkamas konteinerinėje sistemoje likusios dalies sutvarkymas dėl nepakankamo surinkimo neleistų įvykdyti nustatytų direktyvinių uz duoc ių bei prieštarautų žiedines ekonomikos principams. Rinkos dalyviai (gamintojai ir importuotojai, prekybininkai, atliekų tvarkytojai) nepritaria užstato už vienkartines gėrimų pakuotes sistemos plėtrai, įtraukiant stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotę. Pagrindiniai argumentai: komunalinėse atliekų tvarkymo sistemose atskirai surenkamų stiklo atliekų tvarkymo kaštai vienai tonai padidės (detaliau 2.2.2 skyriuje); pagal esamą teisinį reglamentavimą šiuos kaštus didžiąja dalimi turės padengti gamintojai ir importuotojai, o įvertinus pastarųjų kelių metų gamintojų ir importuotojų atliekų tvarkytojams už atliekų tvarkymą mokamus įkainius ir su įkainių nustatymu susijusių derybų eigą mažai tikėtina, kad gamintojų ir importuotojų organizacijos bus pajėgios mokėti atliekų tvarkytojams kainą, atitinkančią rinkos sąlygas, taigi dalinai nuostolius dėl kaštų padidėjimo turės prisiimti atliekų tvarkytojai (arba reikės kryžminio finansavimo iš kitų pakuočių srautų, kas iš esmės ne labai leidžiama teisės aktais), abejotina, ar praplėtus užstato sistemą numatytu būdu bus pasiektas pastebimas aplinkosauginis efektas (tai iš esmės neįtakos sąvartynų plėtros poreikio peržiūrėjimo, nekeis aplinkos taršos, nes šiomis atliekomis žymus išorinės aplinkos teršimas nepastebimas); investicijos į užstato sistemos plėtrą, kai tuo pat metu vis dar nukreipiamos investicijos (didžioji dalis iš ES paramos lėšų) į atskiro atliekų komunaliniame sraute surinkimo infrastruktūros plėtrą, yra neefektyvios ir tuo pačiu sumažins investicijų į atskiro surinkimo sistemos plėtrą efektyvumą. Lietuvoje atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą skatino Europos Sąjungos finansinė parama, nors parama negali užtikrinti ilgalaikio bei nuolatinio atliekų tvarkymo sistemos finansavimo. Lietuvos darnaus vystymosi prioritetai, kaip gamtos išteklių naudojimo efektyvumo didinimas, atliekų mažinimas, racionalus tvarkymas ir pakartotinis naudojimas vis dar svarbūs ir bandoma juos įgyvendinti. Paskutiniais metais atliekų tvarkymui Lietuvoje skiriama vis daugiau dėmesio, bandoma plėtoti atliekų perdirbimą ir deginimą. Neįgyvendinus Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane numatytų užduočių, Lietuva gali neįvykdyti Europos Sąjungos nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų, todėl jai gali būti taikomos sankcijos, t. y. piniginės baudos. Apibendrinant Lietuvos atliekų tvarkymo politiką, pagrindinis skirtumas tarp Lietuvos ir bendros ES atliekų tvarkymo politikos skirtingai įgyvendinamas siekis, kad 40

mažiau atliekų patektų į sąvartynus. ES šio tikslo siekia skatindama atliekų panaudojimą kaip antrinę žaliavą, o Lietuvoje rūpinamasi, kaip surinkti ir kaip perdirbti atliekas. Apibendrinimas Pirmasis negautų pajamų kompensavimo būdas: vienas būdas, visas kolektyvinio atliekų tvarkymo dalyvių prarandamas pajamas paskirstyti tik tarp kolektyvinėje sistemoje likusių stiklinės pakuotės gamintojų ir importuotojų. Vertinant, kad šioje sistemoje liktų tik apie 14.000 tonų į rinką išleidžiamos stiklinės pakuotės, tai stiklinės pakuotės tvarkymo mokestis didėtų beveik 1,6 karto nuo 62 EUR/t iki 164 EUR/t [2,9 mln. EUR / 14.000 tonų + 62 EUR/t] ir būtų žymiai didesnis už šiuo metu nustatytą taršos mokesčio tarifą (detaliau 2.2 skyriuje). Antrasis negautų pajamų kompensavimo būdas - visas negautas pajamas paskirstyti tarp visų rūšių pakuočių gamintojų ir importuotojų. Tokiu atveju viena tona į rinką išleidžiamos pakuotės vidutiniškai pabrangtų apie 5,6 EUR/t, arba 14 proc., nuo 39 EUR/t iki 45 EUR/t, tačiau tai prieštarautų kryžminio skirtingų rūšių atliekų tvarkymo išlaidų subsidijavimo neleistinumo reikalavimui. 41

2.1.6. Naujos sistemos įtaka vartotojų, siekiančių susigrąžinti sumokėtą užstatą, teisėms 2018 m. birželio mėn. 19-27 dienomis UAB Eurointegracijos projektai užsakymu buvo atliktas šalies gyventojų nuomonės dėl taromatų pritaikymo stipriesiems alkoholiniams gėrimams tyrimas. Tyrimą vykdė viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų agentūra Spinter tyrimai. Tyrimo tikslas išsiaiškinti, ar Lietuvos gyventojai naudotųsi taromatais, grąžinant stipriųjų alkoholinių gėrimų stiklines pakuotes bei kokią įtaką tai turėtų stipriųjų alkoholinių gėrimų pardavimams Lietuvoje. Tikslinė grupė šalies gyventojai nuo 20 iki 75 metų amžiaus. Tyrimas buvo atliekamas apklausos metodu standartizuotas betarpiškas interviu, naudojant klausimyną. Standartizuotą interviu atliko profesionalus apklausėjas. Jis vedė pokalbį su kiekvienu respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Tyrimo alokaciją apėmė 65 atrankiniai taškai, išdėstyti taip, kad reprezentuotų šalies regionus. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai. Tyrime buvo naudotas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas. Šis atrankos metodas užtikrina duomenų reprezentatyvumą, t. y. kiekvienas šalies namų ūkis turi vienodas galimybes būti apklaustas ir atrankinė visuma pagal tikslinius kriterijus atitinka generalinę visumą. Surinktų duomenų analizė buvo atlikta SPSS/PC programine įranga. Ataskaitoje (Priedas Nr. 2) pateikiami bendrieji atsakymų pasiskirstymai (procentai), ir pasiskirstymai pagal socialinesdemografines charakteristikas. Tyrimas parodė, kad šiuo metu taromatais naudojasi 86 proc. apklaustųjų. Tarp visų respondentų 80 proc. pažymėjo, kad prasiplėtus užstato sistemai, grąžintų į taromatus ir stipriųjų gėrimų pakuotę. Atlikus apklausą paaiškėjo, kad stipriųjų gėrimų stiklinę pakuotę, esant tokiai galimybei, dažniau grąžintų aukštesnį išsilavinimą įgiję asmenys, didesnių pajamų respondentai bei didmiesčių gyventojai. Tarp 802 respondentų, kurie nurodė, atsiradus galimybei grąžinsiantys stipriųjų alkoholinių gėrimų stiklinę pakuotę, 53 proc. pažymėjo 10 ct užstato dydį kaip jiems priimtiną užstato dydį, 21 proc. nurodė 20 ct užstato dydį, 13 proc. nurodė 30 ct užstato dydį, 9 proc. nurodė 40 ct užstato dydį, o 4 proc. apklaustųjų nurodė 50 ct ir didesnį užstato dydį kaip jiems priimtiną už stipriųjų alkoholinių gėrimų stiklinės pakuotės vienetą. Verta pažymėti, kad 10 ct užstatas buvo priimtinesnis vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijusiems respondentams bei mažesnių pajamų atstovams. Tarp 802 respondentų, kurie nurodė, kad atsiradus galimybei grąžinsiantys stipriųjų alkoholinių gėrimų stiklinę pakuotę, 14 proc. pažymėjo, kad minėtą pakuotę grąžintų kartą per savaitę, 38 proc. kartą per mėnesį, 24 proc. kartą per 3 mėn., 15 proc. kartą per pusę metų, o 8 proc. nurodė besirinksiantys vieno karto per metus grąžinimo dažnį. Pažymėtina, kad vienkartines stipriųjų alkoholinių gėrimų stiklines pakuotes dažniau grąžintų į taromatus bent kartą per mėnesį vyrai bei vidutinio ar vyresnio amžiaus asmenys. Tarp 802 respondentų, kurie nurodė, atsiradus galimybei grąžinsiantys stipriųjų alkoholinių gėrimų stiklinę pakuotę, 92 proc. į klausimą, ar grąžintų visą stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotę nepriklausomai nuo jų talpos, atsakė teigiamai. Didesnę minėto procentinio dydžio dalį sudarė asmenys, įgiję vidurinį išsilavinimą. Tarp visų 1003 respondentų 16 proc. (t. y. 159 asmenys) nurodė reguliariai perkantys stipriuosius alkoholinius gėrimus ne Lietuvoje. Šią procentinę dalį sudarė daugiau vyrų nei moterų. Tarp visų likusių respondentų, 844 asmenų, kurie nurodė užsienyje (Lenkijoje, Latvijoje ir t. t.) neįsigyjantys stipriųjų alkoholinių gėrimų reguliariai, 88 proc. pažymėjo, kad to daryti, t. y. stipriuosius alkoholinius gėrimus įsigyti užsienio šalyse, jų nepaskatintų ir dėl naujos užstato sistemos plėtros Lietuvoje pabrangę stiprieji alkoholiniai gėrimai. Tarp visų 1003 respondentų net 94 proc. pažymėjo nemanantys, kad dėl sistemos plėtros, t. y. atsiradus užstato sistemai stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotei 42

ir tokiu būdu pabrangus minėtiems stipriesiems alkoholiniams gėrimams, jų, kaip vartotojų, teisės būtų suvaržytos. Ir tik 6 proc. (t. y. 56 asmenys) visų apklaustųjų išreiškė savo nuomonę, kad, praplėtus užstato sistemą, jų, kaip stipriųjų alkoholinių gėrimų vartotojų, teisės, jų manymu, būtų suvaržytos. Tarp minėtų 56 asmenų, nurodžiusių savo nuomonę, kad jų teisės, praplėtus užstato sistemą būtų suvaržytos, 70 proc. argumentavo, kad tokiu būdu alkoholis, šiuo metu brangus, taps įperkamas ne visiems, 14 proc. argumentavo, kad pakuotės pridavimas papildomas vargas/darbas, 6 proc. argumentavo, kad esant minėtai situacijai tokiu atveju daugiau tektų mokėti retai perkantiems alkoholinius gėrimus žmonėms, 4 proc. paminėjo, kad jų teisės būtų suvaržytos, nes jie būtų priversti ilgiau kaupti pakuotę (nenešti jos į taromatą dėl vieno butelio) arba apskritai nepriduoti pakuotės, taigi neatgauti užstato, 4 proc. apklaustųjų savo nuomonės nepateikė ir po 2 proc. apklaustųjų argumentavo, kad prasiplėtus užstato sistemai jų teisės būtų pažeistos, nes į taromatus būtų nepriimama užsienio pakuotė ir atsirastų galimybė sekti jų vartojimo įpročius. Lietuvos gyventojai, atliekant minėtą tyrimą, taip pat buvo paprašyti atsakyti į klausimus, nurodant savo nuomonę pasirenkant vieną iš 5 galimų atsakymo variantų: visiškai nesutinku, nesutinku, sunku pasakyti, sutinku, visiškai sutinku: 2.5. pav. Gyventojų nuomonės dėl taromatų pritaikymo stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotėms tyrimo teiginių įvertinimas, proc. Šaltinis: sudaryta autorių Taigi, apibendrinant atliktos apklausos rezultatus, galima teigti, kad : Dauguma (86 proc.) Lietuvos gyventojų naudojasi taromatais; Keturi iš penkių (80 proc.) apklausos dalyvių grąžintų į taromatus stipriųjų alkoholinių gėrimų stiklinę pakuotę, esant tokiai galimybei; Šiek tiek daugiau nei pusės respondentų (53 proc.) nuomone, 10 ct būtų priimtina užstato už vienkartines stipriųjų alkoholinių gėrimų stiklines pakuotes kaina; Pusė apklausos dalyvių vienkartines stipriųjų alkoholinių gėrimų stiklines pakuotes į taromatus grąžintų vidutiniškai bent kartą į mėnesį. Iš šių respondentų 14 proc. dalyvių pakuotę grąžintų vidutiniškai kartą per savaitę; Dauguma apklausos dalyvių (80 proc.), kurie teigė, jog grąžintų į taromatus stipriųjų alkoholinių gėrimų stiklinę pakuotę, taip pat teigė (92 proc.), jog pakuotę grąžintų nepriklausomai nuo pakuotės talpos dydžio. 16 proc. apklaustųjų teigė, kad stipriuosius alkoholinius gėrimus jie reguliariai perka užsienyje. 12 proc. šiuo metu stipriųjų alkoholinių gėrimų užsienyje neperkančių respondentų pradėtų tai daryti dėl užstato įvedimo, kas lemtų stipriųjų alkoholinių gėrimų kainos didėjimą; 43

6 proc. apklausos dalyvių nuomone jų, kaip vartotojų, teisės būtų suvaržytos jei būtų įvesta galimybė grąžinti stipriųjų alkoholinių gėrimų stiklinę pakuotę, kas sąlygotų šių gėrimų kainos didėjimą. Daugumos pateiktas argumentas: stiprusis alkoholis ir taip yra brangus bei ne visiems įperkamas; Atsiradus stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotės užstato sistemai, dauguma Lietuvos gyventojų ją grąžintų nepriklausomai nuo stiklinės pakuotės talpos dydžio (pritaria 74 proc. respondentų), užstato dydžio (pritaria 73 proc.) ar pirkto stipriojo alkoholinio gėrimo kainos (71 proc.); Nėra aiškios nuostatos ar atsiradusi stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotės užstato sistema paskatintų Lietuvos gyventojus pirkti stipriuosius alkoholinius gėrimus Lietuvoje (tam pritaria 19 proc. apklaustųjų), vartoti mažiau stipriųjų alkoholinių gėrimų (pritaria 18 proc.) ar pirkti stipriuosius alkoholinius gėrimus nelegaliai (13 proc.). Apibendrinimas 2018 m. birželio mėn. 19-27 dienomis UAB Eurointegracijos projektai užsakymu, buvo atliktas šalies gyventojų nuomonės dėl taromatų pritaikymo stipriesiems alkoholiniams gėrimams tyrimas. Tyrimą vykdė viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų agentūra Spinter tyrimai. Tyrimo tikslas išsiaiškinti, ar Lietuvos gyventojai naudotųsi taromatais, grąžinant stipriųjų alkoholinių gėrimų stiklines pakuotes bei kokią įtaką tai turėtų stipriųjų alkoholinių gėrimų pardavimams Lietuvoje. Tikslinė grupė šalies gyventojai nuo 20 iki 75 metų amžiaus. Tyrimas buvo atliekamas apklausos metodu standartizuotas betarpiškas interviu, naudojant klausimyną. Tarp visų 1003 respondentų net 94 proc. pažymėjo nemanantys, kad dėl sistemos plėtros, t. y. atsiradus užstato sistemai stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotei ir tokiu būdu pabrangus minėtiems stipriesiems alkoholiniams gėrimams, jų, kaip vartotojų, teisės būtų suvaržytos. Ir tik 6 proc. (t. y. 56 asmenys) visų apklaustųjų išreiškė savo nuomonę, kad, praplėtus užstato sistemą, jų, kaip stipriųjų alkoholinių gėrimų vartotojų, teisės, jų manymu, būtų suvaržytos. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad apklausoje nebuvo nurodomas galimas papildomos finansinės naštos vartotojui dydis po privalomo užstato sistemos išplėtimo bei kitos, su tuo susijusios atliekų tvarkymo įpročių bei tvarkos pasikeitimą įtakosiančios aplinkybės. Apklausos duomenimis taip pat negalime įvertinti, kiek iš apklaustųjų šiuo metu naudojasi rūšiuojamajam buitinių atliekų surinkimui naudojamais konteineriais. Analizės metu suskaičiuota, kad užstato sistema pagal pakuotės kiekį vienetais prasiplės 20 proc., o pagal svorį 180 proc. Tinkamai sutvarkius surenkamos užstatinės pakuotės logistiką, vartotojai neturėtų pajusti šios užstatinės pakuotės pridavimo skirtumų. Esminės problemos būtų stiklinės pakuotės kaupime pas vartotoją ir socialinės elgsenos ir požiūrio - rūšiuoti ar ne likusias stiklinės bei kitų rūšių pakuočių atliekas. 44

2.1.7. Naujos sistemos poveikis šešėlinei alkoholinių gėrimų prekybai Bendras šešėlinės ekonomikos lygis Lietuvoje mažėja daugiausia taip yra dėl gerėjančios šalies ekonominė padėties, augančių žmonių pajamų. Tačiau akcizinių prekių rinkoje fiksuojamos priešingos tendencijos ten šešėlis išaugo net ir geros ekonominės situacijos sąlygomis. Praėjusių metų kovo mėnesį buvo padidinti akcizai alkoholiniams gėrimams, šiais metais buvo įvesti griežtesni prekybos apribojimai. Tai paskatino žmones ieškoti pigesnių ir lengviau prieinamų alternatyvų šešėlyje. Remiantis Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos turima statistika, lyginant praėjusių metų pirmą ketvirtį su šių metų tuo pačiu laikotarpiu, užregistruotų nusikaltimų, susijusių su nelegaliai gaminamu alkoholiu, skaičius išaugo 19 proc. nuo 42 iki 50. VšĮ Lietuva be šešėlio duomenimis 2017 m. sulaukė 92 pranešimų apie nelegalias alkoholio prekiavimo vietas, šiemet per 11 mėnesių sulaukta jau 242 pranešimų. Pirmauja nelegali prekyba cigaretėmis, antroje vietoje prekyba alkoholiu, o trečią vietą užima degalai. 2.6. pav. Nelegalūs taškai ir pasiskirstymas pagal apskritis 2018 m. Šaltinis: https://www.beseselio.lt/statistika Šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje siekia 30 proc. - didžiausia Europos Sąjungoje kartu su Bulgarija ir Rumunija. Akcizinių prekių įperkamumas (pajamų ir akcizinių prekių kainų santykis) Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (mažesnis yra tik Bulgarijoje). Spiritiniai gėrimai Lietuvoje santykinai yra patys brangiausi visoje Europos Sąjungoje lyginant su gyventojų pajamomis. Šalies gyventojų nuomonės dėl taromatų pritaikymo stipriesiems alkoholiniams gėrimams tyrime (žr. poskyrį 2.1.6.), apklausus 1003 respondentus, 78 proc. jų teigė, jog Lietuvos gyventojus nebepirkti stipriųjų alkoholinių gėrimų šešėlinėje rinkoje (nelegaliai gaminamo alkoholio) paskatintų mažėjanti stipriųjų alkoholinių gėrimų kaina, o 22 proc. nurodė, kad tą padaryti, jų manymu, paskatintų geresnė stipriųjų alkoholinių gėrimų kokybė. Verta pažymėti, kad tarp minėtų 78 proc. respondentų, kurių manymu, Lietuvos gyventojus nebepirkti stipriųjų alkoholinių gėrimų šešėlinėje rinkoje, paskatintų mažesnė stipriųjų alkoholinių gėrimų kaina buvo daugiau vidutinio amžiaus gyventojų. Į teiginį Atsiradusi stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotės užstato sistema paskatintų Lietuvos gyventojus pirkti stipriuosius alkoholinius gėrimus nelegaliai 15 proc. respondentų atsakė Visiškai nesutinku, 37 proc. atsakė Nesutinku, 35 proc. atsakė Sunku pasakyti, 12 proc. atsakė Sutinku ir tik 1 proc. pažymėjo Visiškai sutinku. Taigi, apibendrinant, galima teigti, kad trys ketvirtadaliai (78 proc.) tyrimo dalyvių teigė, jog mažesnė stipriųjų gėrimų kaina būtų stipresnis veiksnys, skatinantis nebepirkti stipriųjų gėrimų nelegaliai. 22 proc. respondentų nuomone geresnė gėrimų kokybė būtų reikšmingesnis veiksnys. 45

Buvo įvertintas užstato sistemos plėtros poveikis galutinei stipriųjų alkoholinių gėrimų kainai. Atlikti skaičiavimai rodo, kad gamintojų ir importuotojų kaštai didės 8,3 mln. Eur arba 0,083 Eur vienai gėrimo pakuotei. Papildomai bus mokamas 10 ct. vienai gėrimo pakuotei užstatas. Tokiu būdu vieno alkoholinio gėrimo pakuotė vidutiniškai pabrangtų 0,18 Eur, kas neturės poveikio šešėlinei alkoholinių gėrimų rinkai. Augančios kainos skatina vartotojus ieškoti pigesnių alternatyvų ir kaip rodo atliekų duomenys iš pilkosios zonos, vartotojai iš tiesų ne tik ieško, tačiau ir randa pigesnių alternatyvų, bet dabartinis kainų augimas nebūtų toks didelis, kad turėtų lemiamos įtakos, todėl vartotojai neturėtų būti linkę į šešėlinę alkoholinių gėrimų rinką. Apibendrinimas Bendras šešėlinės ekonomikos lygis Lietuvoje mažėja, tačiau akcizinių prekių rinkoje fiksuojamos priešingos tendencijos ten šešėlis auga. Užstato sistemos plėtra stipriųjų alkoholinių gėrimų stiklinės pakuotės įtraukimu į sistemą, neturės poveikio šešėlinei alkoholinių gėrimų prekybai (nelegaliai gaminamam alkoholiui) nei padidins, nei sumažins. Analizės metu nustatyta, kad į bendrą komunalinių atliekų srautą patenka apie 8.000 tonų stiklinių pakuočių iš kaimyninių ir kitų šalių (daugiausiai Lenkijos ir Latvijos). Atlikus skaičiavimus, vieno alkoholinio gėrimo pakuotė vidutiniškai pabrangtų 0,18 Eur (įskaitant 10 ct užstatas), kas neturės poveikio šešėlinei alkoholinių gėrimų rinkai. 46

2.2. UŽSTATO UŽ VIENKARTINES PAKUOTES PLĖTROS SĄNAUDŲ-NAUDOS ANALIZĖ 2.2.1. Užstato už vienkartines pakuotes plėtros poveikis užstato už vienkartines pakuotes sistemai Pagrindinės užstato sistemos veiklos sritys, kuriose patiriami kaštai: administravimas ir duomenų valdymas; pinigų srautų administravimas; ženklinimo procedūros; saugumo užtikrinimas ir sukčiavimų prevencija; visuomenės informavimas; pakuočių surinkimo sistemos (pvz., kompensacijos pardavėjams, pakuotės supirkimo automatų įsigijimas); pakuočių atliekų pervežimas; pakuočių atliekų paruošimas perdirbimui ir perdirbimas (nors tai nėra būdinga veikla užstato sistemoms). Patiriami netiesioginiai kaštai: atliekant užstato sistemos stebėseną ir valdymą; įvertinant sistemos efektyvumą; tariantis dėl užstato taikymo apimties ir dydžio. Tam, kad minėti užstato sistemos kaštai būtų padengti, gaunamos pajamos iš šių trijų pagrindinių šaltinių: 1. gėrimų gamintojų ir importuotojų, kurie tiekia gėrimų pakuotes į rinką, įmokos / mokesčiai (įmokos paprastai mokamos proporcingai tiekiamam į rinką gėrimų kiekiui); 2. užstatas, kuris yra vartotojų sumokėtas, bet negrąžintas, nes vartotojas negrąžino pakuotės; 3. surinktų pakuočių atliekų (antrinių žaliavų) pardavimas atliekų perdirbėjams. Svarbu pažymėti, kad užstato sistemos administravimas nėra į pelną orientuota veikla. Todėl svarbu, kad sistemos administratoriaus iš sistemos dalyvių gaunamos pajamos būtų skirtos užstato sistemos sėkmingam funkcionavimui užtikrinti (veiklos kaštų kompensavimui ir sistemos gyvybingumui užtikrinti). Sistemos administratorius paprastai yra atsakingas ir už teisingą kaštų tarp užstato sistemos dalyvių paskirstymą ir sistemos išlaidų stebėseną. Siekiant įvertinti užstato plėtros poveikį, būtina įvertinti visos stiklinės pakuotės išleidimo į rinką kiekius, pakuotės rūšis, bei jų surinkimo kanalus. Vienkartinės stiklinės pakuotės, esančios rinkoje, kiekių įvertinimui buvo naudojami gamintojų ir importuotojų organizacijų (toliau tekste GIO) bei oficialios statistikos skelbiami duomenys. Vertinant GIO ir USAD duomenis, 2017 m. į rinką išleistos stiklinės pakuotės kiekis siekė 65.800 tonų. Atlikus šių duomenų palyginamąją analizę su surenkamų stiklinės pakuotės atliekų oficialiais duomenimis (nurodytais GIO ir USAD skelbiamose ataskaitose jų internetinėse svetainėse bei skelbiamais duomenimis apie mišrių komunalinių atliekų morfologinę sudėtį svetainėje www.gamta.lt), yra apskaičiuota, kad be oficialiai išleidžiamo stiklinės pakuotės kiekio, 47

papildomai į bendrą komunalinių atliekų srautą patenka apie 8.000 tonų stiklinės pakuotės iš kaimyninių ir kitų šalių (daugiausiai Lenkijos ir Latvijos). Tokiu būdu, bendras stiklinės pakuotės kiekis, buvęs rinkoje 2017 m. siekė apie 74.000 tonų. Papildomi stiklinės pakuotės kiekiai buvo įvertinti tokiu būdu: Įvertintas stiklinės pakuotės kiekis, randamas bendrame mišrių komunalinių atliekų sraute pagal šių atliekų viešai skelbiamus morfologinės sudėties duomenis; Įvertintas GIO deklaruotas sutvarkytas stiklinių pakuočių atliekų kiekis rūšiavimo konteineriuose; Įvertintas USAD deklaruotas sutvarkytas stiklinių pakuočių atliekų kiekis Stiklo pakuotės kiekis bendrame mišrių komunalinių atliekų sraute apskaičiuotas pagal morfologinių tyrimų duomenis. Lentelė 2.18. Stiklo kiekiai pagal atliktus komunalinių atliekų morfologinius tyrimus, 2017 m. Gyventojai Surinktos MKA MKA sudėtis Bendro stiklo Tenka vid. Regionas Stiklo Skaičiuotinas Skaičius Kiekis, kiekio dalis gyventojui, Dalis Dalis dalis stiklo kiekis, 2017 t MKA kg/metus atliekose t atliekose Alytaus (MBAĮ) 139 591 4,9% 37 281 5,1% 4,6% 1 704 4,03% 12,2 Kauno (MBAĮ) 565 629 20,0% 119 515 19,1% 4,7% 6 500 15,39% 11,5 Kauno (Zabieliškio MBAĮ) 19 962 Klaipėdos (Klaipėdos MAĮ) 318 266 11,3% 108 781 14,9% 6,4% 6 929 16,41% 21,8 Marijampolės (MBAĮ) 142 890 5,1% 31 304 4,3% 0,2% 59 0,14% 0,4 Panevėžio (MBAĮ) 221 629 7,8% 35 089 4,8% 4,8% 1 677 3,97% 7,6 Šiaulių (MBAĮ) 267 464 9,5% 67 641 9,2% 5,0% 3 409 8,07% 12,7 Tauragės (sąvartynas) 96 980 3,4% 23 016 3,1% 9,4% 2 173 5,14% 22,4 Telšių (MBAĮ) 135 613 4,8% 33 526 4,6% 5,5% 1 834 4,34% 13,5 Utenos (MBAĮ) 131 316 4,6% 27 235 3,7% 5,8% 1 580 3,74% 12,0 Vilniaus (MBAĮ) 804 652 28,5% 227 986 31,2% 7,2% 16 369 38,76% 20,3 BENDRAI: 2 824 030 100,0% 731 335 100,0% - 42 234 100,00% 15,0 Šaltinis: http://gamtosateitis.lt/; http://www.pto.lt/; http://www.zaliasistaskas.lt/ Įvertinus oficialiai skelbiamus mišrių komunalinių atliekų morfologinius tyrimus už 2017 m. pagal atskirus regionus, yra apskaičiuotas kartu su visomis komunalinėmis atliekomis į sąvartynus patenkančių stiklo atliekų kiekis regionuose ir bendrai visos Lietuvos mastu apie 42.234 tonas. Taip pat daroma prielaida, kad iš 42.234 tonų stiklo bendrame komunalinių atliekų sraute apie 85 proc., arba 35.899 tonų sudaro stiklinės pakuotės atliekos, iš kurių 4.282 12 t (iki 12 proc.) buvo atrinktos MBA įrenginiuose (t. y. 31 617 t stiklinės pakuotės atliekų arba 43 proc. viso vertinamo rinkoje stiklinės pakuotės atliekų kiekio liko šalintinose sąvartynuose mišriose komunalinėse atliekose 2017 m.). GIO 2017 m. deklaravo, kad sutvarkė 35.253 tonas stiklinės pakuotės atliekų, iš jų 4.282 tonos atkeliavo iš tų pačių MBA įrenginių. 12 Šaltinis: VšĮ Žaliasis taškas 2017 m. veiklos ataskaita (4212 t) ir VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija pateikti duomenys (~71 t). 48

USAD 2017 m. sutvarkė 7.223 tonas stiklinės pakuotės. Tokiu būdu, 2017 m. Lietuvos rinkoje cirkuliavo 74.093 tonos stiklinės pakuotės atliekų. Žemiau lentelėje pateikiama apibendrinama informacija Lentelė 2.19. Stiklo pakuotės kiekiai Lietuvos rinkoje, 2017 m. Šaltinis Eil. nr. Kiekis, t Dalis, % Stiklinė pakuotė randama MKA sraute 1 35 899 48% Iš šio kiekio atskirta MBAĮ: 2 4 282 6% Surinkta KAS: 3 22 284 42% Surinkta NKAS ir PS: 4 8 687 Surinkta USAD: 5 7 223 10% Skaičiuotinas susidarymas: 6=1+3+4+5 74 093 Iš jo deklaruota GIO: 7 57 300 77% Iš jo deklaruota USAD: 8 8 690 12% Nedeklaruotas kiekis (atsivežama iš kitų rinkų) 9=6-7-8 8 103 11% Šaltinis: http://gamtosateitis.lt/; http://www.pto.lt/; http://www.zaliasistaskas.lt/, http://www.gamta.lt/, http://www.grazintiverta.lt/ Taip pat, vertinant užstato sistemos praplėtimą, būtina įvertinti į rinką patenkančios stiklinės pakuotės pasiskirstymą pagal pakuotės kategorijas ir nustatyti, koks pakuotės kiekis (vienetais ir tonomis) bus įtrauktas į užstato sistemą. Bendrai paėmus stiklinę pakuotę, patenkančią į rinką, galima suskirstyti į keturias stambias kategorijas: nealkoholinių ir silpnų alkoholinių gėrimų pakuotė; stiprių alkoholinių gėrimų pakuotė; maisto produktų pakuotė (stiklainiai); kita pakuotė (kosmetikos, vaistų ir pan.). Visą į rinką patenkančios stiklinės pakuotės pasiskirstymo pagal pakuotės kategorijas bei jos surinkimo būdus bei kiekius informaciją galima pateikti tokia schema: 49

Neapskaityta pakuotė * ~8 000 t Gaiviųjų ir silpnųjų 8 690 t 7 223 t (11 %) (13%) alkoholinių gėrimų (83%) pakuotė 7 223 t Taromatai (USAD) Gamintojai ir importuotojai * 65 990 t stiklo pakuotės 9.500 t (14%) 45.800 t (69%) Maisto produktų pakuotė (stiklainiai) Stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotė 35 252 t (62%) 11.500 t (86%) Individualių valdų rūšiavimo konteineriai Daugiabučių 10.700 t rūšiavimo (49%) konteineriai GIO: ŽT, 2.000 t (3%) Kita pakuotė: pav.medžiagų, vaistų, kosmetikos 4.282 t Bendras komunalinių atliekų srautas (MBAI ) PTO, GA 8.687 t Papildančios sistemos 2.7. pav. Stiklinės pakuotės susidarymo ir tvarkymo srautai Šaltinis: http://gamtosateitis.lt/; http://www.pto.lt/; http://www.zaliasistaskas.lt/ Išnagrinėjus pastarųjų metų VMI išduotų banderolių stipriesiems alkoholiniams gėrimams skaičių, stebima aiški mažėjimo tendencija. Todėl vertinant užstato sistemos praplėtimo poveikį, daroma prielaida, kad stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotės išleidimas į rinką sieks 100.000.000 vnt. per metus, o vidutinis vienos pakuotės svoris sudarys apie 0,43 kg. Tokiu būdu bendras stiklinės pakuotės, patenkančios į užstato sistemos praplėtimą, svoris sieks apie 43.000 tonų per metus ir užstato sistema pagal pakuotės kiekį vienetais prasiplės 20 proc., o pagal svorį 180 proc. Užstatinių pakuočių SKU kiekis padidės nuo 7.635 vnt. iki 22.635 vnt., arba 15.000 SKU. 586 mln. vnt 24 tūkst.t 7 635 SKU 686 mln. vnt. 67 tūkst.t 22 635 SKU 2.8. pav. Užstato sistemos praplėtimas (išleidimas į rinką) visoms pakuotės rūšims 50

Tuo tarpu, surenkamos užstato sistemoje stiklinės pakuotės kiekis vienetais padidės 3,3 karto, o svoris 4,9 karto, atitinkamai iki 130.000.000 vnt. ir 51.690 tonų. 30 mln. vnt. 8,7 tūkst.t 3 692 SKU 130 mln. vnt. 51,7 tūkst.t 18 692 SKU 2.9. pav. Užstato sistemos praplėtimas (išleidimas į rinką) stiklinei pakuotei Šaltinis: http://gamtosateitis.lt/; http://www.pto.lt/; http://www.zaliasistaskas.lt/ Vertinant užstato už vienkartines pakuotes plėtros poveikį užstato už vienkartines pakuotes sistemai, buvo vadovaujamasi žemiau pateikiama schema: Investicijos Taromatai; USAD infrastruktūra; Kiti vienkartiniai kaštai (naujos pakuotės registravimas į Užstato sistemą ir kiti nenumatyti kaštai iki 1% investicijų vertės) USAD veiklos kaštai ir pajamos Esamos sistemos analizė stiklinių pakuočių atliekų tvarkymo kaštai ir pajamos Kaštų ir pajamų augimas dėl padidėjusio stiklo pakuotės kiekio Įkainiai Lūžio taško apskaičiavimas kiek reikia papildomų pajamų kaštams dengti Įkainio apskaičiavimas=trūkst amos pajamos/papildomos pakuotės kiekis 2.10.pav. Užstato sistemos plėtros poveikio schema Šaltinis: http://gamtosateitis.lt/; http://www.pto.lt/; http://www.zaliasistaskas.lt/ Investicijos. Kaip nurodyta schemoje aukščiau, nustatant investicinius kaštus, buvo įvertintas papildomų investicijų poreikis į taromatų tinklo plėtrą, USAD pakuotės rūšiavimo ir apdorojimo įrangos (infrastruktūros) išplėtimą bei vienkartiniai prisitaikymo kaštai, kurie apims naujų SKU registravimą. Po atliktų konsultacijų su užstato sistemos dalyviais, yra nustatyta, kad papildomai reikės įrengti apie 90 naujų taromatų trijuose didžiausiuose miestuose bei apie 300 taromatų rankiniuose surinkimo taškuose. Investicijos į tokio taromatų skaičiaus įsigijimą galėtų kainuoti apie 1,8 mln. EUR 13, tačiau šiuo metu USAD pasirinktas veiklos modelis pagrįstas ne investicijomis į taromatų įsigijimą, o į taromatų nuomą. Taromatai yra nuomojami iš 13 Didžiuosiuose miestuose skaičiuojami T9 lauko taromatai (kaina - 6.000 EUR), rankinio surinkimo taškuose: 150 vnt. T9 lauko taromatų (kaina 6.000 EUR) ir 150 vnt. T63 taromatų (kaina - 2.200 EUR). Viso 1,77 mln. EUR. 51

gamintojų arba taromatus įsigyja patys prekybininkai savo lėšomis, kurios yra kompensuojamos USAD. Tokiu būdu, taromatų sistemos praplėtimas yra vertinamas veiklos sąnaudose, skaičiuojant po 0,01632 EUR už kiekvieną surinktos pakuotės vienetą. Didžiausias poreikis investicijoms, pagal USAD pateiktą informaciją, yra nustatytas papildomos stiklinių pakuočių atliekų rūšiavimo įrangos įsigijimui. USAD vertinimu papildomos investicijos į šią įrangą sieks apie 3 mln. EUR. Praplėtus užstato sistemą, atsiras poreikis į ją suvesti apie 15.000 naujų stiklinės pakuotės SKU. Skaičiuojama, kad vienas SKU į sistemą yra suvedamas maždaug per 10 min., per vieną darbo dieną vienas darbuotojas gali suvesti apie 40 SKU arba 840 SKU per mėnesį. 15.000 SKU suvedimui į sistemą reikės beveik 18 mėnesių vieno žmogaus darbo laiko. Vertinama, kad atitinkamo darbuotojo bruto darbo užmokesti gali siekti apie 1200 EUR, tokiu būdu 15.000 SKU registravimo užstato sistemoje darbo užmokesčio kaštai sieks apie 28.000 EUR. Papildomi netiesioginiai kaštai gali siekti dar apie 1 proc. visų investicinių kaštų, arba papildomus 30.000 EUR. Papildomos USAD investicijos, susijusios su užstato sistemos plėtra sieks 3.058.000 EUR. 52

2.2.2. Užstato už vienkartines pakuotes plėtros poveikis rūšiuojamojo surinkimo (konteinerinei) pakuočių atliekų tvarkymo sistemai Išnagrinėjus GIO viešai skelbiamų ataskaitų duomenis už 2017 m., įvertinta, kad neužstatinės vienkartinės stiklinės pakuotės gamintojų ir importuotojų organizacijos (VŠĮ Žaliasis taškas, VŠĮ Pakuočių tvarkytojų organizacija, ir VŠĮ Gamtos ateitis) surinko apie 35.252 tonas stiklinės pakuotės atliekų, kas sudarė 83 proc. viso surinkto vienkartinės stiklinės pakuotės atliekų kiekio. būdais: Surinkimo užduočių įvykdymas. GIO pakuotės atliekų surinkimą realizuoja šiais Per konteinerinę atliekų rūšiavimo sistemą iš 315 804 vnt. konteinerių: o Individualaus naudojimo rūšiavimo konteineriai 307 432 vnt.; o Bendro naudojimo rūšiavimo konteineriai 8 372 vnt.; Per papildančias sistemas (tame tarpe ir iš HORECA sektoriaus); Iš bendro komunalinių atliekų srautų per MBAI. Nagrinėjant 2017 m. GIO ataskaitų duomenis ir bendrąsias tendencijas, buvo įvertintas stiklinės pakuotės atliekų surinkimo efektyvumas kiekvienam iš surinkimo būdų. Lentelė 2.20. Stiklinių pakuočių atliekų surinkimo efektyvumas kiekvienam iš surinkimo būdų 2017 m. duomenimis Vidutinis pakuotės Surinkta Gyventojų Įsigyta Surinkimo kiekis*, pakuotės skaičius, mln. pakuotės*, t efektyvumas* kg/gyv./m. atliekų, t Rūšiavimo konteineriai 2,81 17,3 48 613 22 284 46% Individualaus naudojimo konteineriai 1,01 17,3 17 473 11 584 66%** Bendro naudojimo konteineriai 1,80 17,3 31 140 10 700 34% * - pakuotės įsigijimas, surinkimo efektyvumas vertinami nuo oficialiai į rinką išleisto kiekio; ** - įvertinant atliekų surinkimą tik iš šiuo metu 70 proc. aprūpintų rūšiavimui skirtais konteineriais individualių valdų skaičiaus. Papildančiose sistemose ir nekomunalinių atliekų sraute surenkama 8 687 tonų stiklinių pakuočių atliekų ir papildomai 4 282 tonos stiklinių pakuočių atliekų atrenkama MBA įrenginiuose iš bendro mišrių komunalinių atliekų srauto. Tai yra, 2017 m. buvo surinkta apie 35 253 tonų stiklinės pakuotės atliekų, o į rinką GIO narių vietos gamintojų ir importuotojų - išleista 57 300 tonų stiklinės pakuotės. Apskaičiuotas bendras konteinerinės sistemos efektyvumas siekė 61,5 proc. Tai susiję su tuo kad šiai dienai dar nėra pasibaigusi šios sistemos plėtra, todėl ne visas numatytas gyventojų skaičius turi galimybę patogiai rūšiuoti atliekas. Pilnam rūšiavimo konteinerių sistemos išplėtimui papildomai turi būti įrengta 92 568 vnt. individualaus rūšiavimo konteinerių, siekiant užtikrinti, kad iš 440.000 individulių namų ūkių ne mažiau kaip 400.000 pasiekiamų ir galimų aptarnauti atliekų surinkimo automobiliais ūkių gyventojų dalyvautų atliekų rūšiavime. Bendro naudojimo rūšiavimo konteinerių sistemą numatoma išplėsti nuo 8 372 vnt. iki 12 000 vnt. rūšiavimo konteinerių. Bendras atliekų surinkimo efektyvumas pagerėtų. Tai yra, daroma prielaida, kad pastačius papildomus konteinerius, į vieną konteinerį vidutinis surenkamų atliekų kiekis išliks toks pats kaip ir šiuo metu. Atlikus skaičiavimus potencialus konteinerinės sistemos efektyvumas gali siekti 72 proc. 53

Lentelė 2.21. Stiklinių pakuočių atliekų surinkimo efektyvumas individualiuose ir bendro naudojimo konteineriuose 2017 m. duomenimis Surenkamas Esamas Numatomas Įsigyta atliekų kiekis į Galimas surinkti Surinkimo konteinerių konteinerių pakuotės*, vieną konteinerį atliekų kiekis, t efektyvumas* kiekis, vnt. kiekis, vnt. t per metus, t Rūšiavimo konteineriai 315 804 412 000 30 409 48 613 63% Individualaus naudojimo konteineriai 307 432 0,038 400 000 15 072 17 473 86% Bendro naudojimo konteineriai 8 372 1,278 12 0000 15 338 31 140 49% * - pakuotės įsigijimas, surinkimo efektyvumas vertinamas nuo oficialiai į rinką išleisto kiekio. Atitinkamai prie 30 409 tonų stiklinių pakuočių atliekų, kurios galėtų būti surinktos konteinerinę sistemą praplėtus iki 412 000 konteinerių, pridėjus 6 000 tonų stiklinių pakuočių atliekų iš nekomunalinių atliekų srauto bei papildančių sistemų, ir 4 000 tonų stiklinių pakuočių atliekų, atrenkamas MBAĮ, bendras stiklinių pakuočių atliekų surinkimas siektų 40 409 tonas. Apskaičiuotas bendras išplėstos konteinerinės sistemos efektyvumas, kartu su papildomai surenkamais stiklinės pakuotės atliekų kiekiais leistų pasiekti išleidžiamos į vidaus rinką stiklinės pakuotės užduočių vykdymą iki 70,5 proc. Tai yra, iš pateiktų skaičiavimų galima daryti išvadą, kad konteinerinės sistemos praplėtimas iki 412 000 konteinerių leistų padidinti sistemos efektyvumą iki reikiamo lygio ne mažiau 70 proc. nuo 2020 m. Užstato sistemos praplėtimas. Praplėtus esamą užstatinės pakuotės sistemą, ŽA, PTO ir GA administruojamos į rinką išleidžiamos neužstatinės stiklinės pakuotės kiekis sumažėtų nuo 57.300 tonų iki 14.300 tonų per metus. O realiai būtinos tvarkyti neužstatinėje sistemoje stiklinės pakuotės kiekis, įvertinus gėrimų įsivežimą iš kitų šalių, sumažėtų nuo 75.000 iki 23.300 tonų per metus. Šioje analizėje yra apskaičiuota, kad Lietuvoje per metus į rinką yra išleidžiama apie 47.000 tonų stipriųjų gėrimų stiklinės pakuotės, už kurios tvarkymą ŽA, PTO ir GA surenka apie 2,91 mln. EUR įmokų iš gamintojų ir importuotojų (esamu vidutiniu įkainiu 62 EUR už išleistą į rinką stiklinės pakuotės toną). Apibendrinus užstatinės pakuotės sistemos praplėtimo poveikį rūšiuojamojo surinkimo sistemai, išskiriami šie veiksniai: iš kolektyvinio neužstatinio stiklinės pakuotės atliekų tvarkymo sistemos būtų išimta apie 43.000 tonų stiklinės pakuotės. GIO pajamos dėl negaunamų gamintojų ir importuotojų įmokų sumažėtų apie 2,67 mln. EUR per metus (priimant vidutinį įkainį 62 EUR/t); stiklinės pakuotės atliekų tvarkytojų komunalinių atliekų sraute pajamos iš antrinių žaliavų pridavimo sumažėtų apie 263.000 EUR per metus (2017 m. priduota apie 22 tūkst. tonų stiklo žaliavos, vidutinė kaina 12 EUR/t); Sumažėjus stiklinių pakuočių atliekų kiekiui konteinerinėje sistemoje, stiklinių pakuočių atliekų konteinerių išvežimas turėtų būti retinamas 54

proporcingai sumažėjusiam kiekiui apie 3-4 kartus, o šios paskirties konteinerių naudojimas individualiose valdose tampa abejotinu, kaip neekonomiškas ir neefektyvus šių atliekų atskiro surinkimo būdas. Sumažėjus stiklinių pakuočių atliekų kiekiui konteinerinėje sistemoje, sumažėtų jos efektyvumas, dėl ko brangtų įmokos šioje sistemoje likusiems gamintojams ir importuotojams. Privalomo užstato sistemos išplėtimo atveju likusieji konteinerinės sistemos dalyviai turės kompensuoti visas 2,9 mln. EUR vertės negautas pajamas, kad būtų padengti neefektyviai veikiančios konteinerinės sistemos veiklos kaštai. Tačiau mažesnis sąvartynuose sutvarkyto stiklo atliekų kiekis tuo pačiu sumažintų GIO išmokas RATC maždaug 1,4 mln. EUR (žiūrėti 2.2.3 skyrių). Įvertinus GIO negautas pajamas ir sumažėjusias sąnaudas, grynasis pajamų nuostolis sieks 1,5 mln. EUR [2,9 mln. EUR -1,4 mln. EUR]. ŽA, PTO ir GA patys spręs kokiu būdu kompensuoti negautas 1,5 mln. EUR pajamas dėl užstato sistemos plėtros. Vienas būdas visas negautas pajamas paskirstyti tik tarp konteinerinėje sistemoje likusių stiklinės pakuotės gamintojų ir importuotojų. Vertinant, kad šioje sistemoje liktų tik apie 14.000 tonų į rinką išleidžiamos stiklinės pakuotės, tai stiklinės pakuotės atliekų tvarkymo mokestis didėtų beveik tris su puse karto nuo 62 EUR/t iki 164 EUR/t [2,9 mln. EUR / 14.000 tonų + 62 EUR/t]. Tai kelis kartus viršija esamą mokesčio už aplinkos teršimą tarifą stiklinei pakuotei, todėl tai gali sukelti gamintojų ir importuotojų norą sumokėti taršos mokestį ir nedalyvauti kolektyviniame šių atliekų tvarkymo finansavime savivaldybių administruojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Antrasis negautų pajamų kompensavimo būdas visas negautas pajamas paskirstyti tarp visų rūšių pakuočių gamintojų ir importuotojų. Tokiu atveju viena tona į rinką išleidžiamos pakuotės vidutiniškai pabrangtų apie 5,6 EUR/t, arba 14 proc., nuo 39 EUR/t iki 45 EUR/t. O tai jau prieštarautų kryžminio skirtingų rūšių atliekų tvarkymo išlaidų subsidijavimo neleistinumo principui. 2.2.3. Užstato už vienkartines pakuotes plėtros poveikis rinkliavai ar kitai įmokai už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Praplėtus užstato sistemą 43.000 tonų stiklinės pakuotės, vertinama, kad iš šio kiekio tik 10 proc. arba 4.300 tonų nebus grąžinta ir pateks į bendrą komunalinių atliekų srautą. Šiuo metu (2017 m.) GIO per rūšiavimo konteinerius ir papildančias sistemas surenka 30.971 toną iš 57.300 tonų į rinką išleistos stiklinės pakuotės, arba 54 proc. 46 proc. pakuotės, kartu su kitomis komunalinėmis atliekomis, yra perduodami atliekų tvarkytojams. Darydami prielaidą, kad toks pat surinkimo efektyvumas būtų išlaikomas ir ateityje, galime apskaičiuoti, koks stiklinės pakuotės kiekis nebus priduodamas atliekų tvarkytojams po užstato sistemos praplėtimo, jis sudarys: (43.000 4.300) *46 proc. = 17.802 t GIO už komunalinių atliekų sutvarkymą atliekų tvarkytojams moka apie 80 EUR/t, todėl atliekų tvarkytojai nesurinks 1.424.160 EUR pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad didžiausią atliekų tvarkytojų sąnaudų dalį sudaro pastovieji kaštai, galime vadovautis prielaida, kad visos negautos pajamos bus kompensuojamos gyventojų, vidutiniškai 0,51 EUR/ žmogui [ 1.424.160 / 2.800.000= 0,51]. 55

Vertinamas galimas rinkliavų ar kitų įmokų už komunalinių atliekų tvarkymą kai kuriuose regionuose nežymus padidėjimas dėl MBA įrenginių operatorių mažesnių pajamų už stiklinės pakuotės atliekų atrinkimą iš apdorojamų mišrių atliekų srauto. 56

2.2.4. Užstato už vienkartines pakuotes plėtros poveikis pardavėjų, privalančių priimti pakuočių, kurioms taikoma užstato sistema, atliekas ir grąžinti užstatą, sąnaudoms Vertinant užstatinės pakuotės sistemos praplėtimo poveikį pardavėjams, buvo įvertinti šis veiksniai: Pradinės investicijos į esamos taromatų sistemos pritaikymą ir/ar plėtrą; Didėjančios taromatų sistemos aptarnavimo išlaidos. Po atliktų konsultacijų su užstato sistemos dalyviais nustatyta, kad papildomai reikės įrengti apie 90 naujų taromatų trijuose didžiausiuose miestuose bei apie 300 taromatų rankiniuose surinkimo taškuose. Investicijos į tokio taromatų skaičiaus įsigijimą galėtų siekti apie 1,8 mln. EUR (žiūrėti 2.2.1 skyrių). Tačiau šiuo metu USAD pasirinktas veiklos modelis pagrįstas ne investicijomis į taromatų įsigijimą, o taromatų nuoma. Taromatai yra nuomojami iš gamintojų arba taromatus įsigyja patys prekybininkai savo lėšomis, kurios yra kompensuojamos USAD. Tokiu būdu pardavėjų investicijos į taromatų plėtrą arba nuomą bus kompensuojamos pagal nustatytus įkainius (po 0,01632 EUR už kiekvieną surinktos pakuotės vienetą). Šis įkainis yra trauktas į Pardavėjų sąnaudų kompensavimo įkainį (žiūr. lenteles 2.22 ir 2.24) Tačiau 20 proc. (pagal kiekį) ir 180 proc. (pagal svorį) padidėjęs pakuotės srautas pareikalaus išspręsti surinktos pakuotės laikinojo saugojimo prekybos vietose problemą. Ši problema gali būti sprendžiama keliais būdais: Pardavėjai turės skirti papildomus plotus surinktos pakuotės saugojimui; Sistemos administratorius turės didinti surinktos pakuotės išvežimo iš prekybos taškų intensyvumą. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos pateiktoje nuomonėje nurodoma, kad papildomų plotų skyrimas surinktos stiklo pakuotės saugojimui yra sunkiai įmanomas, todėl užstato sistemos administratorius, kuris yra atsakingas už surinktos pakuotės išvežimą iš taromatų, turės didinti išvežimo intensyvumą. Išvežimo dažnumo didinimas leis išspręsti saugojimo problemą be papildomų plotų skyrimo. Išvežimo dažnumo didinimas stiklinės pakuotės atveju yra ekonomiškai pagrįstas sprendimas, kadangi stiklinės pakuotė yra ženkliai sunkesnė, palyginti su šiuo metu surenkama pakuote (PET, metaline ir stikline). Todėl vertinama, kad santykiniai 1 tonos logistikos (išvežimo) kaštai, praplėtus sistemą, bus panašūs į kaštus patirtus 2017 m. apie 116,8 EUR/t. USAD nuo 2018 m. nustatė naujus įkainius gamintojams ir importuotojams bei pardavėjams priklausomai nuo pakuotės rūšies. Šiame darbe atlikus USAD stiklinės pakuotės surinkimo kaštų vertinimą, apskaičiuota, kad už stiklinės pakuotės surinkimą pardavėjams tenka apie 0,0271 EUR už pakuotės vienetą. Tuo tarpu nuo 2018 m. USAD apskaičiuotas pardavėjų kaštų kompensavimo tarifo svertinis vidurkis yra lygus 0,02704 EUR reikšmės labai panašios. Tai yra, atlikti skaičiavimai pakankamai tiksliai įvertino pardavėjų kaštų kompensavimo tarifą. Atliekant tolimesnę analizę, skaičiuojama, kad pardavėjams už papildomą stiklinės pakuotės surinkimą, siekiant kompensuoti susidarančius kaštus, bus mokamas po 0,0271 EUR už pakuotės vienetą arba po 2,44 mln. EUR per metus. 57

2.2.5. Užstato už vienkartines pakuotes plėtros poveikis pakuočių, kurioms taikoma užstato sistema, atliekų priėmimo ir užstato grąžinimo infrastruktūros plėtros ir keitimo poreikiui Užstato sistemos praplėtimo atveju sistemos apkrovimas pagal pakuotės kiekius vienetais padidės 20 proc., o bendras svoris didės 180 proc. Po atliktų konsultacijų su užstato sistemos dalyviais, yra nustatyta, kad padidėjusiam pakuotės kiekiui papildomai reikėtų įrengti apie 90 naujų taromatų trijuose didžiausiuose miestuose bei apie 300 taromatų rankiniuose surinkimo taškuose. Investicijos į tokio taromatų skaičiaus įsigijimą galėtų kainuoti apie 1,8 mln. EUR. Tačiau šiuo metu USAD pasirinktas veiklos modelis pagrįstas ne investicijomis į taromatų įsigijimą, o taromatų nuoma. Taromatai yra nuomojami iš gamintojų arba taromatus įsigyja patys prekybininkai savo lėšomis, kurios yra kompensuojamos USAD. Tokiu būdu, taromatų sistemos praplėtimas yra įvertinamas veiklos sąnaudose, skaičiuojant po 0,01632 EUR už kiekvieną surinktos pakuotės vienetą. Tai pat dėl 180 proc. padidėjusio surenkamos pakuotės svorio, reikės intensyvinti taromato aptarnavimo (ištuštinimo) dažnumą. Bendrai vertinama, kad dėl papildomų laiko sąnaudų, kompensavimo įkainis pardavėjams turėtų būti didinamas apie 0,0054 EUR už pakuotės vienetą (žiūr. lentelę 2.24). 2.2.6. Užstato už vienkartines pakuotes plėtros poveikis užstato sistemos administravimo sąnaudoms Vertinant administravimo sąnaudas, buvo siekiama įvertinti veiklos išlaidų pokytį, atsižvelgiant į užstato sistemos praplėtimo mastą. Pirmiausiai buvo siekiama įvertinti stiklinės pakuotės tvarkymo kaštus esamoje užstato sistemoje. Kadangi tokie duomenys nėra atskirai pateikiami USAD ataskaitose, buvo atlikta oficialiai skelbiamų duomenų analizė, kuri leido įvertinti stiklinės pakuotės tvarkymo kaštus bei jų pagrindu nustatyti pagrindines veiklos sąnaudų didėjimo prielaidas. Lentelė 2.22. USAD pakuočių surinkimo sąnaudų pasiskirstymas pagal pakuotės rūšis 2017 m. Surinkta, t Surinkta, vnt. Pakavimo priemonė s 1, EUR Pardavėjų sąnaudų kompensavi mas 2, EUR Logistika (surinkimas) 1, EUR Tvarkymas 2, EUR VISO, EUR EUR/t EUR/vnt. Viso 21 452 538 508 120 574 512 14 578 642 2 505 229 1 328 518 18 986 901 885 0,0353 PET 10 942 322 522 193 293 050 8 731 411 1 277 879 795 673 11 098 013 1014 0,0344 Metalas 3 286 190 221 090 88 013 5 149 718 383 793 469 282 6 090 806 1853 0,0320 Stiklas 7 223 25 764 837 193 449 697 513 843 557 63 563 1 798 082 249 0,0698 Stiklo pakuotės kintamų išlaidų tvarkymo savikainos straipsnių įverčiai, EUR/t arba EUR/vnt. EUR/t 26,8 116,8 EUR/vnt. 0,0271 0,0025 1 - Sąnaudos skirstomos pagal sutvarkytos pakuotės svorį (t.) 2 - Sąnaudos skirstomos pagal sutvarkytos pakuotės kiekius (vnt.) Vertinant praplėstos užstato sistemos efektyvumą, skaičiavimuose naudojamos užstato sistemai keliama surinkimo užduotis nuo 2020 m., kuri siekia 90 proc. Turint omenyje, kad 2017 surinkimo dalis siekė apie 83 proc., tikimybė, kad surinkimo procentas pasieks 90 proc., yra reali ir tokia prielaida gali būti naudojama skaičiavimuose. 58

Lentelė 2.23. Papildomos pakuotės kiekiai praplėstoje užstato sistemoje vnt. tonos Papildomas stiklinės pakuotės kiekis užstato sistemoje 100 000 000 43 000 Surinkimo % 90% Surinkta pakuotės 90 000 000 38 700 Negrąžinta pakuotė 10 000 000 4 300 Įvertinus šiuo metu veikiančios užstato sistemos veiklos kaštus (lentelė 2.22), taip pat buvo įvertintos ir papildomos išlaidos: taromatų nuomos ir priežiūros išlaidos; dėl sunkesnės pakuotės didėsiančius santykinius taromatų aptarnavimo kaštus (didės santykinės laiko sąnaudos), administracinių išlaidų didėjimas (10 proc. daugiau), viešinimo išlaidos (1 proc. nuo padidėjusių pajamų) ir darbo užmokesčio išlaidos (dėl papildomų darbo vietų). Padidėjusiam stiklinės pakuotės kiekiui apdoroti turės būti sumontuotos 4-ios papildomos linijos, prie kurių darbas bus organizuojamas keliomis pamainomis. Išplėsta sistema taip pat pareikalaus papildomų žmogiškųjų resursų organizacinėms, administracinėms bei priežiūros funkcijoms atlikti. Padidėjusi darbų apimtis pareikalaus plėsti įmonės personalą. USAD nurodė, kad personalo skaičius turėtų būti padidintas 35-45 (vidutiniškai 40) darbuotojais. Įvertinus esamą USAD kaštų struktūrą bei būsimas sąnaudas (išplėtus užstato sistemą) buvo prieita išvados, kad toks darbuotojų skaičiaus ir darbo užmokesčio kaštų augimas yra pagrįstas, tai yra vadovaujamasi prielaida, kad bus sukurta apie 40 naujų darbo vietų. Lentelė 2.24. Papildomų veiklos išlaidų įvertinimas praplėstoje užstato sistemoje Išlaidų straipsnis Įkainis 2017 m. Įkainio mato vnt. Vertė EUR/m. Pakavimo priemonės 26,8 EUR/t 1 036 451 Taromatų įrengimas ir priežiūra** 0,0163 EUR/vnt. 1 276 290 Pardavėjų sąnaudų kompensavimas 0,0271 EUR/vnt. 2 436 505 Pardavėjų papildomų laiko sąnaudų kompensavimas 0,0054 EUR/vnt. 487 301 Logistika (surinkimas) 116,8 EUR/t 4 519 569 Tvarkymas 0,0025 EUR/vnt. 222 033 Antrinių žaliavų pristatymas* 8,82 EUR/t 341 282 Papildomų administracinių kaštų augimas 10% 291 024 EUR 2018 m. 29 102 Papildomas darbo užmokestis** 440 160 Viešinimas (1% nuo gautų pajamų) 95.000 Viso papildomų kaštų 10 883 693 * Įvertintas pagal 2016 m. USAD ataskaitos duomenis, indeksuojant santykinių logistikos (surinkimo) kaštų augimu. ** 40 naujų darbo vietų (USAD pateikta informacija). Skaičiuojamas vidutinis bruto darbo užmokestis 700 EUR/mėn. USAD veiklos išlaidos dėl užstato sistemos praplėtimo didės 10.883.693 EUR Veiklos pajamos. Veiklos pajamų augimas buvo apskaičiuotas įvertinant USAD pajamas iš negrąžinto užstato pajamų ir pajamų iš papildomo antrinių žaliavų pardavimo. 59

Lentelė 2.25. Papildomų veiklos išlaidų įvertinimas praplėstoje užstato sistemoje Į rinką išleista pakuotė Negrąžintos pakuotės dalis Surinkta pakuotė Negrąžinta pakuotė Kiekiai, vnt. 100 000 000 90 000 000 10 000 000 Svoris, t 43 000 10% 38 700 4 300 Surinktas užstatas*, EUR 10 000 000 9 000 000 1 000 000 * - skaičiuojamas šiuo metu galiojantis 0,1 EUR už pakuotę užstato mokestis Skaičiuojama, kad negrąžintos pakuotės užstatas sieks 1 mln. EUR, tačiau iš šios sumos USAD privalės sumokėti PVM mokestį į valstybės biudžetą. Tokiu būdu, USAD papildomos pajamos iš negrąžinto užstato sieks 826.446 EUR per metus. Pajamos iš antrinių žaliavų pridavimo turėtų siekti apie 1.715.862 EUR, kadangi bus surinkta 38.700 tonų stiklo atliekų, o vidutinė pardavimo kaina 2018 m. siekia 44,34 EUR/t. Bendras USAD pajamų padidėjimas dėl užstato sistemos praplėtimo sieks 2.542.309 EUR per metus. Apibendrinant USAD veiklos išlaidų ir pajamų pokyčius, nustatytas 8.341.384 EUR/m. grynasis administravimo sąnaudų didėjimas. 60

2.2.7. Užstato už vienkartines pakuotes plėtros poveikis gėrimų, supakuotų į pakuotes, kurioms būtų taikoma užstato sistema, gamintojų ir importuotojų sąnaudoms Gamintojai ir importuotojai - viena iš užstato sistemos plėtros procese dalyvausiančių šalių, kurią šios sistemos plėtra paveiks labiausiai. Vertinant poveikį gamintojams ir importuotojams, buvo vertinama: Poveikio gamintojams ir importuotojams nustatymo etapai Investicijos, vienkartiniai prisitaikymo kaštai, administraciniai kaštai; Veiklos kaštų pokytis; Įmokų už į rinką išleistą pakuotę didėjimas. Šaltinis: Sudaryta rengėjų. 2.11. pav. Poveikio vertinimo schema Investicijos ir prisitaikymo kaštai. Išplėtus užstato sistemą, į ją būtų įvesta apie 15.000 naujų SKU. Tai yra, gamintojai ir importuotojai prie užstato sistemos turės pritaikyti 15.000 skirtingų etikečių arba tais atvejais, kai nebus įmanoma pakeisti esamos, sukurti papildomą etiketę. Vertinama, kad papildomi etikečių dizaino keitimo kaštai gali siekti iki 374.286 EUR, darant šias prielaidas: per vieną dieną dizaineris vidutiniškai pakeis apie 3 etikečių dizainą, 63 etiketės per mėnesį. Kas pareikalaus 238 vieno žmogaus darbo mėnesių; vertinama, kad vidutinis bruto darbo užmokestis siekia 1200 EUR/mėn. 238 * 1200 * 1,31 = 374.286 EUR. Nauji SKU turi būti pristatyti užstato sistemos administratoriui, turi būti sutvarkyti reikiami dokumentai, kas pareikalaus papildomų administracinių resursų. Vertinama, kad papildomi administravimo kaštai sieks 280.714 EUR darant šias prielaidas: Vienas darbuotojas per vieną dieną vidutiniškai galės parengti reikiamus dokumentus keturiems SKU arba 84 SKU per mėnesį; 15.000 SKU įvedimas į sistemą pareikalaus 178,6 mėnesių vieno žmogaus darbo laiko; vertinama, kad vidutinis bruto darbo užmokestis siekia 1200 EUR/mėn. 178,6 *1200 * 1,31 = 280.714 EUR. Bendri prisitaikymo prie užstato sistemos praplėtimo vienkartiniai kaštai sieks 655.000 EUR. Veiklos kaštai. Vertinant šių kaštų pokytį, buvo įvertinta, kad etikečių pakeitimas, jas pritaikant prie užstato sistemos, pareikalaus naudoti šiek tiek didesnes etiketes, dėl ko jų savikaina didės 2 cnt./vnt. Kadangi atlikti skaičiavimai atskleidė, kad į rinką kasmet bus išleidžiama apie 100.000.000 vnt. pakuotės vienetų. Gamintojų ir importuotojų kintami veiklos kaštai išaugs 2 mln. EUR kasmet. 61

Pakuotės tvarkymo mokestis. Kaip yra nurodyta aukščiau, dėl užstato sistemos įvedimo, USAD veiklos kaštai padidės beveik 8,3 mln. EUR. Tai yra, importuotojai ir gamintojai privalės kompensuoti išaugusias sąnaudas. Skaičiuojant mokesčio tarifą, taip pat būtina įvertinti ir lėšų kaupimą būsimoms reinvesticijoms. Įvertinta, kad USAD įsigyta įranga tarnaus 10 metų, o vėliau ją reikės pakeisti. Tai yra, kasmet būtina kaupti dešimtadalį pradinių investicijų vertės 300.000 EUR/m. Tokiu būdu importuotojai ir gamintojai turės kompensuoti apie 8,3 mln. EUR sumą. Atsižvelgiant į tai, kad į rinką bus išleista 100.000.000 pakuotės vienetų, manome, kad galėtų būti nustatytas apie 0,09 EUR įmokos tarifas. Lentelė 2.26. Papildomų veiklos išlaidų įvertinimas praplėstoje užstato sistemoje Esamas tarifas Kiekis, t Tvarkymo kaštai Konteinerinė sistema 62 EUR/t 43.000 2,67 mln. EUR Užstato sistema 0,09 EUR/vnt. 100 mln. vnt. / 209 EUR/t 43.000 t 9,0 mln. EUR Kaštų augimas +181% +6,3 mln. EUR Šaltinis: Sudaryta rengėjų. Gamintojams ir importuotojams, dalyvausiantiems išplėstoje užstato sistemoje, veiklos kaštai kasmet didėtų apie 8,3 mln. EUR. Svarbu pažymėti, kad 1,5 mln. EUR išaugs veiklos kaštai ir tiems gamintojams bei importuotojams, kurie liks konteinerinėje sistemoje. Todėl šiuos kaštus taip pat yra tikslinga įtraukti į bendrą gamintojų ir importuotojų kaštų pokytį. Tokiu būdu, visiems gamintojams ir importuotojams dėl užstato sistemos plėtros, veiklos kaštai kasmet didėtų apie 9,8 mln. EUR. Svarbu pažymėti, kad užstato sistemos išplėtimo atveju būtų perskirstytos esamos administracinės išlaidos, kurios yra paskirstomos tarp nealkoholinių ir silpnųjų alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų. Tai yra, išplėtus užstato sistemą, sumažėtų administracinių sąnaudų dedamoji dalis galutiniame įkainyje. Vidutiniškai visų pakuotės rūšių įkainiai galėtų mažėti apie 0,76 proc. 62

2.2.8. Sąnaudų-naudos analizės rezultatų apibendrinimas Aukščiau pateiktose šios analizės dalyse pateikiamas užstato sistemos plėtros poveikio įvertinimas visoms susijusioms šalims: gamintojams ir importuotojams; užstato sistemos administratoriui; gamintojų ir importuotojų organizacijoms; prekybininkams; atliekų tvarkytojams; Atlikus užstato sistemos plėtros ekonominį-socialinį vertinimą nustatyta, kad šios sistemos plėtra negeneruos teigiamo pinigų srauto ji yra neatsiperkanti. Per 20 metų užstato sistemos plėtra, vertinant diskontuotą pinigų srautą, kainuos 146 mln. EUR. Atlikta jautrumo analizė, parodė, kad pasireiškus vienam iš vertintų rizikos veiksnių, užstato plėtros kaštai gali padidėti beveik iki 165 mln. EUR per 20 metų. Detalūs skaičiavimai pateikiami priede Ekonominis-socialinis vertinimas (Priedas Nr. 8). 2.2.9. Įgyvendinimo alternatyvos pasirinkimas Vienas užstato sistemos praplėtimo tikslų užtikrinti pakuotės atliekų surinkimo užduočių įvykdymą. Kaip apskaičiuota aukščiau 2017 m. stiklinės pakuotės surinkimo užduotis nebus įvykdyta, kai iki 2020 m. surinkimo užduotys didės. Todėl pasirenkant projekto įgyvendinimo alternatyvas buvo siekiama, kad kiekviena iš alternatyvų sudarytų sąlygas įgyvendinti pakuotės surinkimo užduotis. 1. Pirmoji projekto alternatyva Užstato sistemos išplėtimas, į ją įtraukiant stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotę; 2. Antroji alternatyva Išplėsti esamą konteinerinę sistemą. Pilnam rūšiavimo konteinerių sistemos išplėtimui papildomai turi būti įrengta 92 568 vnt. individualaus rūšiavimo konteinerių, siekiant užtikrinti, kad 400.000 iš 440.000 individulių namų ūkių galėtų dalyvauti atliekų rūšiavime. Bendro naudojimo rūšiavimo konteinerių sistemą reikia išplėsti nuo 8 372 vnt. iki 12 000 vnt. rūšiavimo konteinerių. Bendras atliekų surinkimo efektyvumas pagerėtų. Darant prielaidą, kad pastačius papildomus konteinerius, į vieną konteinerį vidutinis surenkamų atliekų kiekis išliks toks pat kaip ir šiuo metu, konteinerinės sistemos efektyvumas gali siekti 70,5 proc. (detaliau žiūrėti 2.2.2 dalį). Abi pasirinktos alternatyvos leistų įgyvendinti stiklinės pakuotės atliekų surinkimo užduotį. Lentelė 2.27. Alternatyvų efektyvumo palyginimas, 2017 m. duomenų pagrindu Išleista į rinką Esama sistema Surinkta Surinkim o % Praplėtus užstato sistemą Išleista į rinką Surinkta Surinkim o % Praplėtus konteinerinę sistemą Išleista į Surinkta Surinkim rinką o % Viso: 65 990 42 476 64,4% 65 990 53 671 81,3% 65 990 48 230 73,1% Iš jo deklaruota GIO: 57 300 35 253 61,5% 14 300 7 150 50% 57 300 40 409 70,5% Iš jo deklaruota USAD: 8 690 7 223 83,1% 51 690 46 521 90,0% 8 690 7 821 90% 63

Praplėstojo užstato alternatyvos atveju atskirai konteinerinės sistemos užduočių įgyvendinimas būtų nepasiektas, bet kartu sudėjus abiejų sistemų rezultatus bendras surinkimas pasieks 81,3 proc. Tuo tarpu, plečiant konteinerinę sistemą, kiekvienos sistemos atskirai rezultatai būtų pasiekti, bet bendras pakuotės surinkimas siektų 73,1 proc. Taigi abi nagrinėjamos alternatyvos leis pasiekti išsikeltą tikslą padidinti stiklinės pakuotės atliekų surinkimo efektyvumą, todėl sprendimas dėl konkrečios alternatyvos pasirinkimo turėtų būti atliktas vadovautis palyginus abiejų alternatyvų sąnaudų-naudos analizės rezultatus. Žemiau pateikiamas pagrindinių abiejų alternatyvų pagrindinių sąnaudų naudos analizės rodiklių palyginimas Lentelė 2.28. Alternatyvų pagrindinių sąnaudų naudos analizės rodiklių palyginimas Alternatyva VGN GDV Atsipirkimo laikas N/S santykis Užstato sistemos plėtra - -146 433 476 Neatsiperka 0,11 Konteinerinės sistemos plėtra - -25 571 288 Neatsiperka 0,22 Šaltinis: Priedas. Ekonominis-socialinis vertinimas VGN vidinė grąžos norma GDV - grynoji dabartinė vertė N/S santykis naudos/sąnaudų santykis Taigi, atlikta sąnaudų naudos analizė parodė, kad konteinerinės sistemos plėtra yra efektyvesnis būdas siekiant užsibrėžto tikslo didinti stiklinės pakuotės atliekų surinkimą. Be to, šios alternatyvos įgyvendinimas vertinant diskontuotą pinigų vertę yra beveik 6 kartus pigesnis nei užstato sistemos plėtros alternatyva. Išvados ir rekomendacijos: Vietoje užstato sistemos plėtros siūlome rinktis rūšiavimo konteinerių sistemos plėtrą/ Konteinerinės sistemos plėtra yra pigesnis būdas siekiant užtikrinti stiklinės pakuotės atliekų surinkimą norimu lygiu; Tačiau manome, kad siekiant pradėti įgyvendinti pakuotės atliekų surinkimo užduotis bent jau nuo 2020 m., iki to laiko būtina užtikrinti reikiamą konteinerinės sistemos plėtrą. Plėtros užtikrinimui reikės pasiekti konkretų susitarimą su GIO, ypač plečiant individualių rūšiavimo konteinerių tinklą, kadangi bendro rūšiavimo tinklo plėtrai jau yra skirtos ES paramos lėšos. 64

2.3. KITŲ ES VALSTYBIŲ NARIŲ PRAKTIKA IR PATIRTIS TAIKANT PANAŠIAS TEISINIO REGULIAVIMO PRIEMONES Viena iš lyderiaujančių valstybių atliekų tvarkymo srityje ES Belgija 14. Belgijoje užstato sistemos nėra, tačiau pakuočių atliekų surinkimo rodiklis šioje šalyje siekia 80,2 proc. 15, o į sąvartynus patenka iki 5 proc. atliekų. Europos Komisijai priėmus žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį, kuriuo Europos verslo įmonėms ir vartotojams siekiama padėti pereiti prie stipresnės žiedinės ekonomikos, kurioje ištekliai naudojami tausiau, Belgijoje už atliekų nerūšiavimą išrašomos baudos. Žiedinė ekonomika Belgijoje populiari, kadangi verslas yra skatinamas vis labiau į ją įsitraukti. Visgi, verslui ypatingų nuolaidų mokestine prasme nėra taikoma ir visos žiedine ekonomika užsiimančios verslo įmonės moka visiškai tokius pačius mokesčius kaip ir kitos įmonės. Atliekų rūšiavimo sistemos Belgijoje principas paremtas skirtingoms atliekoms skirtais maišais, kurie yra išvežami iš namų skirtingomis savaitės dienomis. Jei šiukšlės yra bet kokiame kitame maiše, šiukšlių išvežimo tarnybos turi teisę jų neišvežti. Baudos gali siekti iki 625 EUR. Gyventojai, rūšiuojantys atliekas moka mažiau mokesčių negu tie, kurie nerūšiuoja taip veikia skatinimo sistema. Visgi, pasaulyje plačiai paplitusi nuomonė, kad užstato grąžinimo sistema, skirta antriniam pakuotės panaudojimui arba perdirbimui, yra esminė žiedinės ekonomikos dalis 16. Vien ES valstybėse, kuriose veikia užstato sistema, gyvena per 130 mln. žmonių. Ši sistema taip pat įdiegta kai kuriose Kanados provincijose, dešimtyje JAV valstijų ir didesnėje Australijos dalyje. Daugelyje minėtų šalių užstatas grąžinamas nuskaitant BAR kodą tokiu būdu pakuotė tampa atpažįstama. 2.12. pav. Europos valstybės, kuriose veikia užstato grąžinimo sistema Šaltinis: https://www.cmconsultinginc.com/wp-content/uploads/2017/05/book-deposit-global-24may2017-for-website.pdf 14 https://www.lrt.lt/naujienos/ekonomika/4/122042/atlieku-tvarkymas-belgijoje-kaip-jiems-taipavyko 15 https://sc.bns.lt/view/item/161975 16 https://www.cmconsultinginc.com/wp-content/uploads/2017/05/book-deposit-global- 24May2017-for-Website.pdf 65

Pažymėtina, kad tik vienoje Europos Sąjungos šalyje Suomijoje visi stikliniai vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų buteliai yra įtraukti į užstato sistemą. Lentelė 2.29. Europos valstybės, kuriose veikia užstato grąžinimo sistema Valstybė Populiacija, mln. Priimtas nutarimas Nutarimas įsigaliojo dėl užstato sistemos Kroatija 4,3 2005 2006 Danija 5,6 2000 2002 Estija 1,3 2004 2005 Suomija 5,4-1996, 2008 (PET),2012 (stiklui) Vokietija 81,9 1991 2003 Islandija 0,3 1989 1989 Lietuva 3,0 2014 2016 Nyderlandai 16,8 2003 2005 Norvegija 5,0 1999 1999 Švedija 9,5 1982, 1991 (PET) 1984, 1994 (PET) Šaltinis: https://www.cmconsultinginc.com/wp-content/uploads/2017/05/book-deposit-global-24may2017-for-website.pdf Suomija išsikėlusi tikslą sugrąžinti į užstato sistemą 80 proc. pakuotės metalinės, PET ir stiklinės 17. Suomijoje į užstato sistemą įtraukta: beveik visų gaiviųjų gėrimų pakuotė, vandens, alaus, sidro, ilgųjų gėrimų, sportininkams skirtų gėrimų, sulčių pakuotė ir, kaip minėta, stipriųjų gėrimų pakuotė. Suomijos užstato pakuočių sistemoje neįtraukta pieno pakuotė. Užstato dydis (inicijuotas gamintojų ir importuotojų) skiriasi priklausomai nuo pakuotės tipo: mažesnei nei 0,5 l plastikinei pakuotei taikomas 0,10 EUR užstatas, plastikinei 0,5-1 l pakuotei 0,20 EUR užstato užstatas, didesnei kaip 1 l plastikinei pakuotei 0,40 EUR, metalinei pakuotei 0,15 EUR, o stiklinei pakuotei 0,10 EUR užstato užstatas. Užstato sistemą Suomijoje administruoja Suomen Palautuspakkaus Oy (PALPA), kurios finansus sudaro negrąžinta užstato pakuotė, materialinės pajamos, administravimo mokestis. 2014 m. duomenimis Suomijoje buvo surinkta 97 proc. visų į rinką išleistų gėrimų skardinių 92 proc. PET ir 89 proc. stiklinės pakuotės. Taigi, bendras pakuotės surinkimo koeficientas siekė 92,6 proc. Suomijos piniginių srautų judėjimas užstato sistemoje pavaizduotas 2.12. pav.: 1) prekybininkai iš gamintojų ir importuotojų įsigyja gėrimus užstatinėje taroje ir sumoka jiems kainą už prekes, į kurią yra įskaičiuotas ir užstato mokestis; 2) gamintojai ir importuotojai moka užstato administratoriui (PALPA) užstato mokestį bei administravimo mokestį; 3) vartotojai perka iš prekybininkų gėrimus užstatinėje taroje už juos sumokėdami kainą, į kurią yra įskaičiuotas ir užstato mokestis; 4) vartotojai grąžina tuščią pakuotę į taromatus, kuriuos prižiūri prekybininkai, taip atgaudami užstatą už depozitą; 5) PALPA iš prekybininko gavusi čekius su nuskaityto užstato BAR kodais grąžina prekybininkui kompensaciją už užstatą bei sumoka kiekvieno taromato aptarnavimo mokestį; 6) PALPA surenka užstatinę pakuotę iš prekybininkų; 7) PALPA pristato užstatinę pakuotę į savo surinkimo punktą. 17 https://www.cmconsultinginc.com/wp-content/uploads/2017/05/book-deposit-global- 24May2017-for-Website.pdf 66

2.13. pav. Užstato sistemos schema Suomijoje Šaltinis: https://www.cmconsultinginc.com/wp-content/uploads/2017/05/book-deposit-global-24may2017-for-website.pdf Užstato sistemas kurti atsisakė Ispanija ir Airija 18. Tuo tarpu, kitose užstato sistemą turinčiose Europos valstybėse (Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Estijoje ir kt.) stipriųjų alkoholinių gėrimų buteliai į užstato sistemą įtraukti nėra: Kroatija išsikėlusi tikslą surinkti 95 proc. visų į rinką išleistų pakuočių 19 : metalinių, PET ir stiklinių. Kroatijoje užstato sistema taikoma didesnės kaip 0,2 l talpos gėrimų PET, metalinėms ir stiklinėms pakuotėms. Kroatijos užstato pakuočių sistemoje pieno produktų pakuotė iš vis neįtraukta, nepriklausomai nuo talpos. Užstato dydis (inicijuotas gamintojų ir importuotojų) 0,066 EUR. Užstato sistemą Kroatijoje administruoja Aplinkos apsaugos ir efektyvumo fondas (pavaldus vyriausybei). Pakuotės surinkimas šioje šalyje daugiausia rankinis, už jį atsakingi prekybininkai. 2015 m. duomenimis, Kroatijoje buvo surinkta 90 proc. visos į rinką išleistos depozitinės pakuotės. Kroatijos piniginių srautų judėjimas užstato sistemoje pavaizduotas 2.14 paveiksle. 1) prekybininkai iš gamintojų ir importuotojų įsigyja gėrimus užstatinėje taroje ir sumoka jiems kainą už prekes, į kurią yra įskaičiuotas ir užstato mokestis; 2) gamintojai ir importuotojai moka užstato administratoriui (Aplinkos apsaugos ir efektyvumo fondui) užstato mokestį bei administravimo mokestį; 18 https://sc.bns.lt/view/item/161975 19 https://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&ved=2ahukewiirumsuvliahvgwcqbh WslDBwQFjAAegQIBBAC&url=https%3A%2F%2Fcirculareconomy.europa.eu%2Fplatform%2Fsites%2Fdefault %2Ffiles%2F2019_acr_deposit-refund_systems_in_europe_report.pdf&usg=AOvVaw3uICabshvlagxP-8GHulB3 67

3) vartotojai perka iš prekybininkų gėrimus užstatinėje taroje už juos sumokėdami kainą, į kurią yra įskaičiuotas ir užstato mokestis; 4) vartotojai grąžina tuščią pakuotę prekybininkams, taip atgaudami užstatą už depozitą; 5) Aplinkos apsaugos ir efektyvumo fondas iš prekybininko gavęs čekius su informacija apie depozitą, grąžina prekybininkui kompensaciją už depozitą bei sumoka kiekvieno užstato surinkimo taško aptarnavimo mokestį; 6) Perdirbėjai surenka užstatinę pakuotę iš prekybininkų; 7) Perdirbėjai pristato užstatinę pakuotę Aplinkos apsaugos ir efektyvumo fondo surinkimo punktui. 2.14. pav. Užstato sistemos schema Kroatijoje Šaltinis: https://www.cmconsultinginc.com/wp-content/uploads/2017/05/book-deposit-global-24may2017-for-website.pdf Danijoje į užstato sistemą įtraukta metalinė ir stiklinė pakuotė bei PET 20 : alaus (stipresnio kaip 0,5 proc.) pakuotė, gazuotų gaiviųjų gėrimų pakuotė, energetinių gėrimų pakuotė, mineralinio vandens, šaltos arbatos pakuotė, paruoštų vartoti gėrimų pakuotė, alkoholinių kokteilių pakuotė, sidro pakuotė, šokoladinių gėrimų ar sulčių (į kurių sudėtį įeina 0,5 proc. 10 proc. alkoholio) pakuotė. Danijos užstato pakuočių sistemoje neįtraukta vaisių glotnučių, sulčių, kakavos, vyno ir spiritinių gėrimų, pieno pakuotė. Užstato dydis (inicijuotas gamintojų ir importuotojų) skiriasi priklausomai nuo pakuotės tipo: mažesnei nei 1 l plastikinei, metalinei ir stiklinei pakuotei taikomas 0,13 EUR užstato dydis, plastikinei 0,5 l pakuotei 0,20 EUR užstato dydis, didesnei kaip 1 l plastikinei, metalinei ir stiklinei pakuotei 0,40 EUR užstato dydis. Užstato sistemą Danijoje 20 https://www.cmconsultinginc.com/wp-content/uploads/2017/05/book-deposit-global-24may2017-for- Website.pdf 68

administruoja Dansk Retursystem A/S. Tai privati ne pelno siekianti organizacija, kuriai nuo 2013 m. buvo suteiktos teisės administruoti visą užstato sistemą. Remiantis 2014 m. duomenimis, Danijoje buvo surinkta 89 proc. visos į rinką išleistų užstatinės pakuotės. Pakuotės surinkimas šioje šalyje daugiausia automatinis (95 proc.), už jį atsakingi prekybininkai. Danijos piniginių srautų judėjimas užstato sistemoje pavaizduotas 2.15. pav.: 1) prekybininkai iš gamintojų ir importuotojų įsigyja gėrimus užstatinėje taroje ir sumoka jiems kainą už prekes, į kurią yra įskaičiuotas ir užstato mokestis; 2) gamintojai ir importuotojai moka užstato administratoriui (Dansk Retursystem) užstato mokestį bei administravimo mokestį; 3) vartotojai perka iš prekybininkų gėrimus užstatinėje taroje už juos sumokėdami kainą, į kurią yra įskaičiuotas ir užstato mokestis; 4) vartotojai grąžina tuščią pakuotę į taromatus, kuriuos prižiūri prekybininkai, taip atgaudami užstatą už depozitą; 5) Dansk Retursystem iš prekybininko gavusi čekius su nuskaityto užstato informacija grąžina prekybininkui kompensaciją už depozitą bei sumoka kiekvieno užstato surinkimo taško aptarnavimo mokestį; 6) Surinkėjai surenka užstatinę pakuotę iš prekybininkų; 7) Surinkėjai pristato užstatinę pakuotę į Dansk Retursystem surinkimo punktą. 2.15. pav. Užstato sistemos schema Danijoje Šaltinis: https://www.cmconsultinginc.com/wp-content/uploads/2017/05/book-deposit-global-24may2017-for-website.pdf Estijoje į užstato sistemą įtraukta PET, metalinė ir stiklinė pakuotė 21, t. y. beveik visų gaiviųjų gėrimų pakuotė, vandens, alaus, sidro, sulčių, sulčių koncentrato ir 21 https://www.cmconsultinginc.com/wp-content/uploads/2017/05/book-deposit-global-24may2017-for- Website.pdf 69

nektaro pakuotė bei iki 6 proc. alkoholio stiprumo pakuotė. Estijos užstato pakuočių sistemoje neįtraukta stipriųjų alkoholinių gėrimų stiklinės pakuotės bei tetrapakai. Estija išsikėlusi tikslą sugrąžinti į užstato sistemą 85 proc. PET ir stiklinės pakuotės kiekvienais kalendoriniais metais bei 50 proc. metalinės pakuotės (t. y. skardinių) kiekvienais kalendoriniais metais. Užstato dydis (inicijuotas gamintojų ir importuotojų) visai pakuotei taikomas vienodas 0,10 EUR. Užstato sistemą Estijoje administruoja Eesti Pandipakend OU. 2015 m. duomenimis, Estijoje buvo surinkta 70 proc. visų į rinką išleistų gėrimų skardinių, 90 proc. PET ir 87 proc. stiklinės pakuotės. Taigi, bendras pakuotės surinkimo koeficientas siekė 82,3 proc. Estijos piniginių srautų judėjimas užstato sistemoje pavaizduotas 2.16 paveiksle. 1) prekybininkai iš gamintojų ir importuotojų įsigyja gėrimus užstatinėje taroje ir sumoka jiems kainą už prekes, į kurią yra įskaičiuotas ir užstato mokestis; 2) gamintojai ir importuotojai moka užstato administratoriui (Eesti Pandipakend) užstato mokestį bei administravimo mokestį; 3) vartotojai perka iš prekybininkų gėrimus užstatinėje taroje už juos sumokėdami kainą, į kurią yra įskaičiuotas ir užstato mokestis; 4) vartotojai grąžina tuščią pakuotę į taromatus, kuriuos prižiūri prekybininkai, taip atgaudami užstatą už depozitą; 5) Eesti Pandipakend iš prekybininko gavusi čekius su nuskaityto užstato informacija grąžina prekybininkui kompensaciją už depozitą bei sumoka kiekvieno taromato aptarnavimo mokestį; 6) Surinkėjai surenka užstatinę pakuotę iš prekybininkų; 7) Surinkėjai pristato užstatinę pakuotę į Eesti Pandipakend surinkimo punktą. 2.16. pav. Užstato sistemos schema Estijoje Šaltinis: https://www.cmconsultinginc.com/wp-content/uploads/2017/05/book-deposit-global-24may2017-for-website.pdf 70

Vokietijoje užstato sistema apima 0,1 l 3 l talpos stiklinius butelius, plastikinius butelius ir gėrimų skardines 22 : vandens pakuotę, alaus ir alkoholio kokteilių pakuotę, gazuotų ir negazuotų gaiviųjų gėrimų pakuotę. Vokietijos užstato pakuočių sistemoje neįtraukta pieno produktų pakuotė, vaisių ir daržovių sulčių pakuotė, dietinių, kūdikiams skirtų produktų pakuotė bei visa mažesnė nei 0,1 l ir didesnė nei 3 l talpos gėrimų pakuotė. Taikomas užstato dydis (inicijuotas gamintojų ir importuotojų) vienodas visai pakuotei 0,25 EUR. Visi užstato sistemos dalyviai privalo registruotis centralizuotoje organizacijoje Deutsche Pfandsystem asociacijoje, tačiau šalyje veikia keletas tarpuskaitos centrų (Interseroh ir RHENUS LOGISTICS). Pakuotės surinkimas šioje šalyje daugiausia automatinis (80 proc.), už jį atsakingi prekybininkai. 2014 m. duomenimis, užstato surinkimas Vokietijoje siekė 97 proc.: 96 proc. siekė skardinių surinkimas ir 98 proc. PET. Vokietijos piniginių srautų judėjimas užstato sistemoje pavaizduotas 2.17 paveiksle. 1) prekybininkai iš gamintojų ir importuotojų įsigyja gėrimus užstatinėje taroje ir sumoka jiems kainą už prekes, į kurią yra įskaičiuotas ir užstato mokestis; 2) vartotojai perka iš prekybininkų gėrimus užstatinėje taroje už juos sumokėdami kainą, į kurią yra įskaičiuotas ir užstato mokestis; 3) vartotojai grąžina tuščią pakuotę į taromatus, kuriuos prižiūri prekybininkai, taip atgaudami užstatą už depozitą; 4) Surinkėjai surenka užstatinę pakuotę iš prekybininkų; 5) Užstato tvarkymo paslaugas teikia RHENUS LOGISTICS įmonė surinkusi iš prekybininkų čekius su nuskaityto užstato informacija sumoka prekybininkams tam tikrą mokestį ir perduoda minėtus čekius su užstato informacija gamintojams ir importuotojams, kurie, savo ruožtu, moka RHENUS LOGISTICS. Užstato čekių surinkimas ir atsiskaitymas už juos taip pat koordinuojamas per RHENUS LOGISTICS ir Interseroh (žr. 2.16. pav.). Galiausiai už depozitinę pakuotę atsiskaitoma su gamintojais ir importuotojais, kuriems pateikiama galutinė informacija pagal užstato surinkimo čekius. 22 https://www.cmconsultinginc.com/wp-content/uploads/2017/05/book-deposit-global-24may2017-for- Website.pdf 71

2.17. pav. Užstato sistemos schema Vokietijoje Šaltinis: https://www.cmconsultinginc.com/wp-content/uploads/2017/05/book-deposit-global-24may2017-for-website.pdf Islandijoje į užstato sistemą įtraukta metalinė, PET ir stiklinė pakuotė 23 : visų paruoštų vartoti gėrimų bei vyno ir likerio pakuotė. Islandijos užstato pakuočių sistemoje neįtraukta pieno ir pieno produktų pakuotė bei sulčių ekstrakto pakuotė. Užstato dydis (inicijuotas gamintojų ir importuotojų) visai pakuotei nustatytas vienodas 0,11 EUR. Užstato sistemą Islandijoje administruoja Endurvinnslan Hf, kurios finansus sudaro negrąžinta užstato pakuotė, materialinės pajamos, administravimo mokestis. Remiantis 2013 m. duomenimis, Islandijoje buvo surinkta 94 proc. visų į rinką išleistų gėrimų skardinių, 87 proc. PET ir 86 proc. stiklinės pakuotės. Taigi, bendras pakuotės surinkimo koeficientas siekė 90 proc. Islandijos piniginių srautų judėjimas užstato sistemoje pavaizduotas 2.18 paveiksle. 1) prekybininkai iš gamintojų ir importuotojų įsigyja gėrimus užstatinėje taroje ir sumoka jiems kainą už prekes, į kurią yra įskaičiuotas ir užstato mokestis; 2) gamintojai ir importuotojai moka užstato administratoriui (Endurvinnslan) užstato mokestį bei administravimo mokestį; 3) vartotojai perka iš prekybininkų gėrimus užstatinėje taroje už juos sumokėdami kainą, į kurią yra įskaičiuotas ir užstato mokestis; 4) vartotojai grąžina tuščią pakuotę į vieną iš 5 automatizuotų surinkimo taškų arba į vieną iš 55 rankinio surinkimo taškų, kuriuos prižiūri Endurvinnslan, taip atgaudami užstatą už depozitą; 5) čekius su užstato informacija Endurvinnslan surenka iš aukščiau minėtų savo surinkimo taškų; 6) Pakuotę Endurvinnslan taip pat susirenka iš savo surinkimo taškų. 23 https://www.cmconsultinginc.com/wp-content/uploads/2017/05/book-deposit-global-24may2017-for- Website.pdf 72

2.18. pav. Užstato sistemos schema Islandijoje Šaltinis: https://www.cmconsultinginc.com/wp-content/uploads/2017/05/book-deposit-global-24may2017-for-website.pdf Nyderlandų užstato sistema apima didesnius nei 0,5 l plastikinius butelius 24 : tik gaiviųjų gėrimų ir vandens pakuotę. Užstato dydis (inicijuotas gamintojų ir importuotojų) visai pakuotei nustatytas vienodas 0,25 EUR. Užstato sistemą Nyderlanduose administruoja Stichting Retourverpakkingen NL. Remiantis 2014 m. duomenimis, Nyderlanduose buvo surinkta 95 proc. visos į rinką išleistų užstatinės pakuotės. Pakuotės surinkimas šioje šalyje daugiausia automatinis (89 proc.), už jį atsakingi gėrimų, įtrauktų į užstato sistemą, gamintojai. Nyderlandų piniginių srautų judėjimas užstato sistemoje pavaizduotas 2.19. pav.: 1) prekybininkai iš gamintojų ir importuotojų įsigyja gėrimus užstatinėje taroje ir sumoka jiems kainą už prekes, į kurią yra įskaičiuotas ir užstato mokestis bei sumoka papildomą 0,0625 EUR surinkimo mokestį už kiekvieną PET; 2) vartotojai perka iš prekybininkų gėrimus užstatinėje taroje už juos sumokėdami kainą, į kurią yra įskaičiuotas ir užstato mokestis; 3) vartotojai grąžina tuščią pakuotę į taromatus, kuriuos aptarnauja prekybininkai, taip atgaudami užstatą už depozitą; 4) Stichting Retourverpakkingen NL gauna iš prekybininkų tuščią pakuotę be papildomų čekių su surinkimo informacija. Stichting Retourverpakkingen NL pakuotę išskirsto gamintojams ir perdirbimui; 5) Stichting Retourverpakkingen NL, išskirstę pakuotę, persiunčia gamintojams ir importuotojams pakuotės surinkimo informaciją; 24 https://www.cmconsultinginc.com/wp-content/uploads/2017/05/book-deposit-global-24may2017-for- Website.pdf 73

6) Gamintojai ir importuotojai, gavę čekius su užstato informacija sumoka Stichting Retourverpakkingen NL kompensaciją už depozitą (užstato mokestį), taip pat administravimo mokestį (0,02 EUR) bei mokestį už surinkimą (0,0625 EUR); 7) Stichting Retourverpakkingen NL kompensuoja prekybininkams užstato mokestį bei sumoka mokestį už surinkimą (0,0625 EUR). 2.19. pav. Užstato sistemos schema Nyderlanduose Šaltinis: https://www.cmconsultinginc.com/wp-content/uploads/2017/05/book-deposit-global-24may2017-for-website.pdf Norvegijoje gėrimų pakuotėms taikomi specialūs reikalavimai, tačiau šioje valstybėje nėra įstatymiškai numatytų įpareigojimų gamintojams nei įstatymais numatytų perdirbimo užduočių 25. Šalyje į užstato sistemą įtraukta metalinė pakuotė ir PET 26 : alaus, gazuotų gėrimų, vyno, likerio, negazuotų gėrimų pakuotė, vaisių ir daržovių sulčių pakuotė. Norvegijos užstato pakuočių sistemoje neįtraukta pieno produktų pakuotė. Taikomas užstato dydis (inicijuotas gamintojų ir importuotojų) 0,5 l ir mažesnės talpos pakuotei 0,13 EUR, o didesnei kaip 0,5 l pakuotei 0,32 EUR. Užstato sistemą Norvegijoje administruoja Infinitum AS. Pakuotės surinkimas šioje šalyje daugiausia automatinis (95 proc.). Remiantis 2014 m. duomenimis, Norvegijoje buvo surinkta 96 proc. visų į rinką išleistų gėrimų skardinių: 95,4 proc. PET ir 96,6 proc. skardinių. Taigi, bendras pakuotės surinkimo koeficientas siekė 96 proc. Norvegijos piniginių srautų judėjimas užstato sistemoje pavaizduotas 2.20 paveiksle. 1) prekybininkai iš gamintojų ir importuotojų įsigyja gėrimus užstatinėje taroje ir sumoka jiems kainą už prekes, į kurią yra įskaičiuotas ir užstato mokestis; 25 http://www.nepc.gov.au/system/files/consultations/c299407e-3cdf-8fd4-d94d-6181f096abc8/files/att-bappendix-b-best-practice-intl-packaging-approaches.pdf 26 https://www.cmconsultinginc.com/wp-content/uploads/2017/05/book-deposit-global-24may2017-for- Website.pdf 74

2) gamintojai ir importuotojai moka užstato administratoriui (Infinitum AS) užstato mokestį bei administravimo mokestį; 3) vartotojai perka iš prekybininkų gėrimus užstatinėje taroje už juos sumokėdami kainą, į kurią yra įskaičiuotas ir užstato mokestis; 4) vartotojai grąžina tuščią pakuotę prekybininkams, taip atgaudami užstatą už depozitą; 5) čekius su užstato informacija prekybininkai pateikia Infinitum AS, iš kurių atgauna kompensaciją už depozitą. Infinitum AS prekybininkams taip pat moka kiekvieno taromato aptarnavimo mokestį; 6) Surinkėjai surenka užstatinę pakuotę iš prekybininkų; 7) Surinkėjai pristato užstatinę pakuotę Infinitum AS. 2.20. pav. Užstato sistemos schema Norvegijoje Šaltinis: https://www.cmconsultinginc.com/wp-content/uploads/2017/05/book-deposit-global-24may2017-for-website.pdf Švedija išsikėlusi tikslą surinkti 95 proc. visų į rinką išleistų pakuočių 27 : metalinių ir PET. Švedijoje į užstato sistemą įtraukta: alaus pakuotė, gaiviųjų gėrimų pakuotė, sidro ir vandens pakuotė. Švedijos užstato pakuočių sistemoje neįtraukta pieno produktų, daržovių, vaisių ir uogų gėrimų pakuotė. Užstato dydis (inicijuotas gamintojų ir importuotojų) priklauso nuo pakuotės rūšies ir dydžio: skardinėms taikomas 0,11 EUR užstatas, mažesniems kaip 1 l PET 0,11 EUR, o didesniems nei 1 l PET 0,22 EUR užstatas. Užstato sistemą Švedijoje administruoja AB Svenska Returpack. Pakuotės surinkimas šioje šalyje daugiausia automatinis (95 proc.). 2014 m. duomenimis, Švedijoje buvo surinkta 93,8 proc. visų į rinką išleistų skardinių ir 82,7 proc. PET. Taigi, bendras pakuotės surinkimo 27 https://www.cmconsultinginc.com/wp-content/uploads/2017/05/book-deposit-global-24may2017-for- Website.pdf 75

koeficientas siekė 88,25 proc. Švedijos piniginių srautų judėjimas užstato sistemoje pavaizduotas 2.21 paveiksle. 1) prekybininkai iš gamintojų ir importuotojų įsigyja gėrimus užstatinėje taroje ir sumoka jiems kainą už prekes, į kurią yra įskaičiuotas ir užstato mokestis; 2) gamintojai ir importuotojai moka užstato administratoriui (AB Svenska Returpack) užstato mokestį bei administravimo mokestį; 3) vartotojai perka iš prekybininkų gėrimus užstatinėje taroje už juos sumokėdami kainą, į kurią yra įskaičiuotas ir užstato mokestis; 4) vartotojai grąžina tuščią pakuotę prekybininkams, taip atgaudami užstatą už depozitą; 5) AB Svenska Returpack iš prekybininko gavęs čekius su informacija apie depozitą, grąžina prekybininkui kompensaciją už depozitą bei sumoka kiekvieno užstato surinkimo taško aptarnavimo mokestį; 6) Perdirbėjai surenka užstatinę pakuotę iš prekybininkų; 7) Perdirbėjai pristato užstatinę pakuotę AB Svenska Returpack. 2.21. pav. Užstato sistemos schema Švedijoje Šaltinis: https://www.cmconsultinginc.com/wp-content/uploads/2017/05/book-deposit-global-24may2017-for-website.pdf Lentelė 2.30. Užsienio šalių struktūrizuota praktika, tvarkant pakuočių sistemą* Danija Vokietija Švedija Nyderlandai Estija Islandija Norvegija Kroatija Suomija Produktas Pienas - - - - - - - - - Alus + + + + + + + + + Vynas - - + - - + + + + Stiprieji alkoholiniai - - + - - + + + + gėrimai Gazuotas vanduo + + + + + + + + + Negazuotas vanduo + + + + + + + + + Gazuoti nealkoholiniai + + + + + + + + + gėrimai Negazuoti + + + + + + + + + 76

nealkoholiniai gėrimai Daržovių/vaisių sultys - - - - + - + + + Gėrimų pakuotės rūšis Plastikiniai buteliai + + + + + + + + + Aliuminės skardinės + + + - + + + + + Plieninės skardinės + + + - + - - - - Kartoniniai (Tetra pak - - - - - - - - - tipo) pakeliai Stikliniai buteliai + + - - + + - + + Šaltinis: https://www.cmconsultinginc.com/wp-content/uploads/2017/05/book-deposit-global-24may2017-for-website.pdf * + įtraukta į užstato sistemą; - neįtraukta į užstato sistemą. Lentelė 2.31. Gėrimų pakuočių užstato dydis Šalis Plastikiniai buteliai Aliuminio skardinės Stikliniai buteliai Danija <1 litro 0,5 litro 1 litro <1 litro 1 litro 1 litro Vokietija 0,1 iki 3 litrų 0,1 iki 3 litrų 0,1 iki 3 litrų Švedija 1 litro > 1litro Visų dydžių - Nyderlandai 0,5 litro - - Estija 0,5 litro > 0,5 litro - - Islandija - - - Norvegija 0,5 litro 0,5 litro - - Kroatija - - Suomija 0,5 litro 0,5 iki 1 litro 1 litro - - Šaltinis: https://www.cmconsultinginc.com/wp-content/uploads/2017/05/book-deposit-global-24may2017-for-website.pdf Kaip teigiama rašte 2017-03-08 Nr. SR-17-6 "Dėl vienkartinių pakuočių užstato sistemos plėtros pagrįstumo" 28, Lietuvoje vynai ir stiprūs alkoholiniai gėrimai neįtraukiami į užstato sistemą dėl šių priežasčių: I. užstatas šių gėrimų kainoje sudaro santykinai labai nedidelę dalį, todėl ekonomiškai nemotyvuoja vartotojų sugrąžinti gėrimų pakuotę ir atgauti užstatą; II. šie gėrimai pasižymi didele įvairove, juos visus reikia įtraukti į produktų registrą, o tai apsunkina užstato sistemos administravimą; III. IV. didžioji šių gėrimų rinkos dalis importuojama, todėl vengiama apriboti importą; panaudotus stiklinius butelius techniškai sudėtinga priimti rankiniu būdu; mažesnio formato parduotuvės neturi techninių galimybių priimti stiklinių vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų butelių; 28 http://www.lpk.lt/wp-content/uploads/2017/03/lpk_d%c4%97l-vienkartini%c5%b3- pakuo%c4%8di%c5%b3-u%c5%bestato-sistemos-pl%c4%97tros-pagr%c4%afstumo.pdf 77

V. panaudotų stiklinių butelių tvarkymo užstato sistemoje pabrangimas (lyginant su tvarkymo kaštais konteinerinėje sistemoje) yra neproporcingas aplinkosauginei naudai. Minėtame rašte skaičiuojama, kad šiuo metu vienkartinių stiklinių butelių tvarkymas rūšiuojamojoje surinkimo (konteinerinėje) sistemoje gamintojams ir importuotojams kainuoja apie 0,0236 EUR už 1 butelį. Suomijos patirtis rodo, kad vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų vienkartinių stiklinių butelių tvarkymas užstato sistemoje gamintojams ir importuotojams kainuoja 0,08 0,14 EUR už 1 butelį. Rašte teigiama, kad vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotes įtraukus į užstato sistemą, jų tvarkymas gamintojams ir importuotojams brangtų apie 6 kartus, taigi apie 11 mln. EUR. Dokumente prognozuojama, kad į užstato sistemą įtraukus vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotes, bendras stiklinių pakuočių surinkimas didėtų vos 4 tūkst. tonų per metus, t. y. sąlygotų vos 8 proc. geresnį rezultatą už šiuo metu fiksuojamą. Tačiau tokio menko pagerėjimo kaina kasmet yra 11 mln. EUR papildoma finansinė našta verslui bei šių gėrimų brangimas galutiniams pirkėjams. Kaip teigiama dokumente, vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų vienkartinių stiklinių butelių tvarkymo užstato sistemoje pabrangimas (lyginant su tvarkymo kaštais konteinerinėje sistemoje) yra neproporcingas aplinkosauginei naudai. Vertinant kitų šalių patirtį reikia pažymėti, kad Lietuvoje, lyginant su Estija, pakuotės įkainiai yra didesni, nors rinkos dydis mažesnis. Taigi Estijos sistema yra pigesnė: Lentelė 2.32. Lietuvoje ir Estijoje taikomi mokesčiai gamintojams ir importuotojams, ct už pakuotės vienetą Pakuotės rūšis Lietuva Estija PET butelis 3 3 Stiklinis butelis 4 2,5 Skardinė 1,1 1,5 Šaltinis: https://www.lzinios.lt/lzinios/ekonomika/gerimu-pakuociu-tvarkytojas-vienas-rinkoje-ir-tuo-patenkintas/256386 Užstato ir bendrai atliekų tvarkymo sistema kiekvienoje Europos šalyje skiriasi ir pritaikoma ji atsižvelgiant į tos šalies vartotojų sąmoningumą rūšiavimo ir tvaraus vartojimo srityje bei kiekvienos šalies įstatyminę bazę. Žemiau pateikiame paveikslą, kur procentaliai pavaizdavome kiekvienos šalies bendrą pakuotės surinkimo rezultatą. 78

100 97 96 95 95 90 94 94 93 90 89 85 82 80 75 70 Bendras pakuotės surinkimo koeficientas, proc. 2.22. pav. Bendras pakuotės surinkimo koeficientas šalyse, procentais Šaltinis: https://www.cmconsultinginc.com/wp-content/uploads/2017/05/book-deposit-global-24may2017-for-website.pdf Apibendrinimas Viena iš lyderiaujančių valstybių atliekų tvarkymo srityje ES Belgija. Belgijoje užstato sistemos nėra, tačiau pakuočių surinkimo rodiklis šioje šalyje siekia 80,2 proc. į sąvartynus patenka iki 5 proc. atliekų. Tik vienoje Europos Sąjungos šalyje Suomijoje visi stikliniai vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų buteliai yra įtraukti į užstato sistemą. Suomijos patirtis rodo, kad vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų vienkartinių stiklo butelių tvarkymas užstato sistemoje gamintojams ir importuotojams kainuoja 0,08 0,14 EUR už 1 butelį. Kroatijoje užstato sistema taikoma didesnės kaip 0,2 l talpos gėrimų PET, metalinėms ir stiklinėms pakuotėms. Kroatijos užstato pakuočių sistemoje neįtraukta pieno produktų pakuotė. Danijoje į užstato sistemą įtraukta alaus (stipresnio kaip 0,5 proc.) pakuotė, gazuotų gaiviųjų gėrimų pakuotė, energetinių gėrimų pakuotė, mineralinio vandens, šaltos arbatos pakuotė, paruoštų vartoti gėrimų pakuotė, alkoholinių gėrimų pakuotė, sidro pakuotė, šokoladinių gėrimų pakuotė ar sulčių (į kurių sudėtį įeina 0,5 proc. 10 proc. alkoholio) pakuotė. Danijos užstato pakuočių sistemoje neįtraukta vaisių glotnučių, sulčių, kakavos, vyno ir spiritinių gėrimų, pieno pakuotė. Estijoje į užstato sistemą įtraukta beveik visų gaiviųjų gėrimų pakuotė, vandens, alaus, sidro, sulčių, sulčių koncentrato nektaro pakuotė bei iki 6 proc. alkoholio stiprumo pakuotė. Estijos užstato sistemoje neįtraukta stipriųjų alkoholinių gėrimų stiklo pakuotės ir tetrapakai. Vokietijoje užstato sistema apima tiek vienkartinio, tiek ir pakartotinio naudojimo stiklinius butelius, plastikinius butelius ir gėrimų skardines (0,1 l 3 l talpos): vandens pakuotę, alaus ir alkoholio kokteilių pakuotę, gazuotų ir negazuotų gaiviųjų gėrimų pakuotę, alkoholio kokteilių pakuotę. Vokietijos užstato pakuočių sistemoje neįtraukta pieno produktų pakuotė, vaisių ir daržovių sulčių pakuotė, dietinių, kūdikiams skirtų produktų, pakuotė bei visa mažesnė nei 0,1 l ir didesnė nei 3 l talpos gėrimų pakuotė. 79