PATVIRTINTA Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. V-156 RIETAVO LAURYNO IVINSKIO GIMNAZIJOS 2019 2020 ir 2020 2021 MOKSLO METŲ PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS UGDYMO PLANAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos (toliau Gimnazija) 2019 2020 ir 2020 2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos ugdymo plane reglamentuojamas pradinio ugdymo programos, pradinio ugdymo programos ją pritaikius mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, (toliau Pradinio ugdymo programa) ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimas. 2. Gimnazijos 2019 2020 ir 2020 2021 mokslo metų pradinio ugdymo plano (toliau ugdymo planas) tikslas apibrėžti Gimnazijos vykdomų Pradinio ugdymo programų realizavimo sprendimus ugdymo turiniui formuoti ir ugdymo procesui organizuoti, sudarant lygias galimybes kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų. 3. Ugdymo plano uždaviniai: 3.1. apibrėžti ugdymo turinio formavimo ir įgyvendinimo nuostatas ir reikalavimus; 3.2. nustatyti pamokų skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti; 3.3. padėti atsiskleisti kiekvieno mokinio individualybei ir skatinti jo asmeninę ūgtį; 3.4. kurti saugią fizinę, psichologinę, socialinę ir kultūrinę mokymo(si) aplinką. 4. Gimnazijos 2019 2020 ir 2020 2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos ugdymo planas (toliau ugdymo planas) parengtas vadovaujantis 2019 2020 ir 2020 2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-413 Dėl 2019 2020 ir 2020 2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano patvirtinimo, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo (toliau Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo, 1 priedo Pradinio ugdymo bendroji programa (toliau Bendroji programa) nuostatomis dėl ugdymo turinio kūrimo ir mokymosi pasiekimų, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo, Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo, pradinį ugdymą, neformalųjį vaikų švietimą ir mokyklos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir Gimnazijos strateginiu planu. 5. Ugdymo plane vartojamos sąvokos: 5.1. Kontrolinis darbas žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinių žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam skiriama ne mažiau kaip 30 minučių; 5.2. Laikinoji grupė mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti;
5.3. Gimnazijos ugdymo planas mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendruoju ugdymo planu; 5.4. Pamoka pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma; 5.6. kitos ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas. 6. Gimnazijos ugdymo planą rengia darbo grupė, patvirtinta Gimnazijos direktoriaus 2019 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. V-96. Gimnazijoje įgyvendinamoms ugdymo programoms vykdyti rengiamas Gimnazijos ugdymo planas dvejiems mokslo metams. 7. Rengiant ugdymo planą remiamasi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese duomenimis ir informacija, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis. III SKYRIUS PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS PIRMASIS SKIRSNIS PRADINIO UGDYMO PROCESO TRUKMĖ 8. 2019 2020 mokslo metai ir ugdymo procesas prasideda 2019 m. rugsėjo 2 d. Ugdymo proceso trukmė 175 ugdymo dienos. Ugdymo procesas skirstomas pusmečiais: 1-asis 2019-09- 02 2021-01-24 (90 dienų), 2-asis 2021-01-27 2021-06-09. (85 dienos) 9. 2020 2021 mokslo metai ir ugdymo procesas prasideda 2020 m. rugsėjo 1 d. Ugdymo proceso trukmė 175 ugdymo dienos. Ugdymo procesas skirstomas pusmečiais: 1-asis 2020-09- 01 2021-01-22 (89 dienos), 2-asis 2021-01-25 2021-06-08. (86 dienos) 10. Ugdymo procese mokiniams skiriamos rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) atostogos, kurių bendra trukmė 2019 2020 mokslo metais 19, o 2020 2021 mokslo metais 20 ugdymo dienų. Į atostogų trukmę neįskaičiuojamos švenčių ir poilsio dienos. 11. Mokinių atostogos 2019 2020 mokslo metais: Rudens 2019-10-28 2019-10-31 Žiemos (Kalėdų) 2019-12-23 2020-01-03 Žiemos 2020-02-17 2020-02-21 Pavasario (Velykų) 2020-04-14 2020-04-17 Vasaros atostogos 2020-06-10 2020-08-31 12. Mokinių atostogos 2020 2021 mokslo metais: Rudens 2020-10-26 2020-10-30 Žiemos (Kalėdų) 2020-12-23 2021-01-05 Žiemos 2021-02-15 2021-02-19 Pavasario (Velykų) 2021-04-06 2021-04-09 Vasaros atostogos 2021-06-09 2021-08-31 13. Oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei mokiniai į mokyklą gali nevykti. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių. Ugdymo procesas atvykusiems į mokyklą mokiniams vykdomas. Šiltuoju metų laikotarpiu, temperatūrai mokymosi patalpose viršijus Lietuvos higienos normos HN 21:2017 Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017 Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai patvirtinimo
(toliau Higienos norma), reikalavimus, ugdymo procesas gali būti koreguojamas ir organizuojamas kitose erdvėse. 14. Gimnazijos direktorius, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo ar sustabdymo. Sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo, įskaičiavimo / neįskaičiavimo į ugdymo dienų skaičių Rietavo savivaldybės taryba ar jos įgaliotu asmeniu. ANTRASIS SKIRSNIS UGDYMO TURINIO FORMAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS 15. Pradinio ugdymo programos turinį sudaro šios sritys: dorinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, socialinis ir gamtamokslinis ugdymas, meninis ugdymas, fizinis ugdymas. 16. Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma pamoka, kurios trukmė 1 klasėje - 35 min., 2-4 klasėse 45 min. 17. Ugdomoji veikla (derinant formaliojo ir neformaliojo vaikų švietimo programų turinį) per dieną 1 klasėje gali trukti ilgiau nei 5 ugdymo valandas, 2 4 klasėse 6 valandas. 18. Ugdymą organizuojant tiek pamoka, tiek kitomis mokymosi organizavimo formomis įgyvendinamas ir dalykų programų, ir integruoto ugdymo turinys; 19. Ugdymo procesas organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų (pvz., muziejuose, parkuose, artimiausioje gamtinėje aplinkoje ir pan.); 20. Gimnazija einamaisiais mokslo metais gali koreguoti ugdymo procesą ir turinį pagal pasikeitusius mokinių ugdymosi poreikius, mokinių mokymosi rezultatus, išlaikydama mokslo metams skirtą pamokų / ugdymo valandų skaičių; 21. Klasės dalijamos į grupes: 21.1. doriniam ugdymui, jei tos pačios klasės mokinių tėvai (globėjai) mokiniams yra parinkę tikybą ir etiką; mokykloje nesusidarius mokinių grupei etikai arba tikybai mokytis sudaroma laikinoji grupė iš kelių klasių mokinių; 21.2. užsienio kalbai mokyti, klasėje esant ne mažiau kaip 20 mokinių, jei Gimnazija turi pakankamai mokymo lėšų; 22. Pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla (toliau pažintinė kultūrinė veikla) Gimnazijoje įgyvendinama vadovaujantis Gimnazijos mokinių pažintinės, kultūrinės, meninės, kūrybinės veiklos organizavimo tvarka, patvirtinta Gimnazijos direktoriaus 2018 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. V-43. Mokiniui, besimokančiam pagal Pradinio ugdymo programą, pažintinė kultūrinė veikla yra privaloma sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Gimnazija per mokslo metus skiria nuo 5 iki 25 pamokų, atsižvelgdama į Pradinio ugdymo bendrosiose programose numatytą turinį ir pasiekimus, mokinių amžių. Veikla siejama ne tik su gimnazijos ugdymo tikslais, bet ir su mokinių mokymosi poreikiais. Ši veikla organizuojama ne tik Gimnazijoje, bet ir kitose aplinkose: pavyzdžiui, muziejuose, atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose. Gimnazija šią veiklą organizuoja nuosekliai per mokslo metus. Mokinio mokymosi laikas išvykose, ekskursijose ir kitais panašiais atvejais, trunkantis ilgiau nei pamoka, perskaičiuojamas į konkretaus dalyko (-ų) mokymosi laiką (pagal pamokos (-ų) trukmę). 23. Gimnazijoje per mokslo metus vykdomos 9 ugdymo dienos, kurių ugdymo tikslai, konkrečios datos, už organizavimą atsakingi asmenys numatoma mokslo metų veiklos plane: 1) Mokslo ir žinių diena (rugsėjo 1 d.) 2) Gyvūnų globos diena (spalio mėn.) 3) Meninės raiškos diena (gruodžio mėn.) 4) Kalbų diena (sausio mėn.) 5) Saugaus eismo diena (kovo mėn.) 6) Išmaniųjų technologijų diena (balandžio mėn.) 7) Sporto ir sveikatingumo diena (birželio mėn.) 8) Karjeros diena (birželio mėn.)
9) Ekskursijų diena. 24. Užduotys Pradinio ugdymo programai įgyvendinti gali būti skiriamos atlikti namuose ir turi 24.1. atitikti mokinio galias; 24.2. būti tikslingomis ir naudingomis tolesniam mokinio mokymui ir mokymuisi, padėti siekti numatytų mokymosi tikslų; 24.3. nebūti skiriamos atostogoms; 24.4. nebūti skiriamos dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų uždaviniams įgyvendinti. 25. Mokiniams, kurie negali tinkamai atlikti skiriamų užduočių namuose dėl nepalankių socialinių ekonominių kultūrinių sąlygų, sudaromos sąlygos jas atlikti mokykloje (skaitykloje, informaciniame centre). 26. Gimnazija organizuoja mokinių mokymosi krūvio stebėseną ir remdamasi turimais duomenimis, jeigu reikia, koreguoja ugdymo procesą. 27. Gimnazija užtikrina sisteminę švietimo pagalbą, kuri apima žemų pasiekimų prevenciją, intervenciją ir žemų pasiekimų kompensacines priemones. 28. Gimnazija, vertindama mokinio pasiekimus ir pažangą, vadovaujasi teisės aktais, reglamentuojančiais bendrąjį ugdymą ir mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimą. 29. Pamokų skaičius pradinio ugdymo bendrajai programai įgyvendinti per metus (savaitę):
Dalykai 1a 1b 1c 2a 2b 2c 3a 3b 4a 4b 4c Iš viso skiriama pamokų Pradinio ugdymo programai Dorinis ugdymas (tikyba) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 385 (11) Dorinis ugdymas (etika) 35 (1 p. 16 mok.) 35 (1p., 10 mok.) 70 (2) Lietuvių kalba ** 280 245 280 (8) 280 (8) 245 (7) 245 (7) (8) (7) 245 (7) 245 (7) 245 (7) 245 (7) 245 (7) 2800 (80) Užsienio kalba 70 (2) 70 (2) 0 0 0 70 (2) 70 (2) 70 (2) (anglų) 70 (2) 70(2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 700 (20) Matematika ** 140 175 140 (4) 140 (4) 175 (5) 175 (5) (4) (5) 140 (4) 140 (4) 175 (5) 175 (5) 175 (5) 1750 (50) Pasaulio pažinimas 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 770 (22) Dailė ir technologijos 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 770 (22) Muzika 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 770 (22) Fizinis ugdymas 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 770 (22) Šokis 35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 385 (11) Iš viso privalomų 770 770 770 840 840 840 805 805 840 840 840 pamokų skaičius (22) (22) (22) (24) (24) (24) (23) (23) (24) (24) (24) metams 9170 (262) Pamokos, skiriamos mokinių ugdymosi 35 (1) 35 (1) 70 (2) poreikiams tenkinti Neformalusis švietimas 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 770 (22)
30. Neformaliojo vaikų švietimo valandos skiriamos, atsižvelgiant į mokinių neformaliojo švietimo poreikius, numatomus ugdymo prioritetus, mokyklos lėšas. Mokiniai renkasi neformaliojo vaikų švietimo programas, padedančias atsiskleisti jų pomėgiams, talentams. Gimnazija padeda į neformaliojo vaikų švietimo veiklą įsitraukti mokiniams, gyvenantiems nepalankiomis socialinėmis, ekonominėmis, kultūrinėmis sąlygomis, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, atvykusiems ar grįžusiems iš užsienio valstybių. 31. Minimalus mokinių skaičių neformaliojo vaikų švietimo grupėje yra 12. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujantys mokiniai žymimi Mokinių registre. 32. Neformaliojo vaikų švietimo programos per mokinių atostogas vykdomos Rietavo savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. TREČIASIS SKIRSNIS UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE 33. Gimnazijos Daugėdų pradinio ugdymo skyriuje, vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo (toliau Tinklo kūrimo taisyklės), sudaroma viena jungtinė klasė, jungianti pirmos, antros, trečios ir ketvirtos klasių mokinius. 34. Ugdymo programai įgyvendinti jungtinėje klasėje skiriamas pamokų skaičius per mokslo metus: Dalykas 1 kl. 2 kl. 3 kl. 4 kl. Kurso išlyginimui Iš viso jungtinei klasei Dorinis ugdymas (tikyba) 35 (1) 35 (1) 35 (1) 35 (1) - 35 (1) Lietuvių kalba 280 (8) 245 (7) 245 (7) 245 (7) 105 (3) 385(11) Užsienio kalba (anglų) 70 (2) 70 (2) 70 (2) 2 (70) 140 (4) Matematika 140 (4) 175 (5) 175 (5) 140 (4) 105 (3) 280 (8) Pasaulio pažinimas 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) - 70 (2) Dailė ir technologijos 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) - 70 (2) Muzika 70 (2) 70 (2) 70 (2) 70 (2) - 70 (2) Kūno kultūra 105 (3) 105 (3) 105 (3) 105 (3) 105 (3) 105 (3) Iš viso klasei 770 (22) 805 (23) 840 (24) 805 (23) 350 (10) Neformalusis ugdymas 70 (2) 70 (2) Mokinio poreikių tenkinimas 70 (2) Iš viso 1295 (37) 70 (2) KETVIRTASIS SKIRSNIS MOKINIŲ UGDYMO NAMIE ORGANIZAVIMAS 35. Mokinių, dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis mokykloje, mokymas namie organizuojamas pagal Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašas):
35.1. Bendroji programa įgyvendinama, ugdymą organizuojant pagal atskirus ugdymo dalykus ar integruojant ugdymo dalykų turinį. Įgyvendinamos visos Bendrosios programos dalykų programos, išskyrus fizinio ugdymo programą; 35.2. Gimnazija, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais) ir atsižvelgusi į mokinio ligos pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualų mokinio ugdymo namie planą (pritaiko Bendrąją programą, numato ugdomųjų veiklų tvarkaraštį); 35.3. mokinys gydytojo leidimu dalį pamokų gali lankyti Gimnazijoje. Šios ugdymo pamokos įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą; 35.4. namie savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma) mokomam mokiniui 1 3 klasėse skiriama 315 metinių (9 savaitinės) pamokų Bendrosios programos ugdymo dalykams įgyvendinti; 4 klasėse 385 metinės (11 savaitinių) pamokos. PENKTASIS SKIRSNIS ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS 36. Gimnazija, atvykusį asmenį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos Pradinio ugdymo programos dalį (toliau tarptautinė pradinio ugdymo programa) ar priešmokyklinio ugdymo programos dalį: 36.1. priima mokytis vadovaudamasi Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo, susipažinusi su atvykusiųjų asmenų lūkesčiais ir norais dėl mokymosi kartu su bendraamžiais; 36.2. tėvų (globėjų) pageidavimu priima vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina šešeri metai, mokytis pagal pradinio ugdymo programą, jeigu užsienio valstybėje vaikas buvo ugdomas mokykloje pagal priešmokyklinio ugdymo ar formaliojo švietimo programas ir tėvai (globėjai) pateikia tai patvirtinančius įrodymus; 36.3. vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sukanka septyneri metai, nesiugdžiusį Lietuvoje pagal priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, mokytis pagal pradinio ugdymo programą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 9 straipsnio 3 punktu; 36.4. informuoja Rietavo savivaldybės tarybą ar jos įgaliotą asmenį; 36.5. kartu su mokinio tėvais (globėjais) ar teisėtais mokinio atstovais numato atvykusio mokytis asmens tolesnio mokymosi perspektyvą, aptaria švietimo pagalbos poreikį ar poreikį tam tikrą dalį laiko intensyviai mokytis lietuvių kalbos: 36.5.1. jei Gimnazija nustato, kad reikalinga tikslinė pagalba programų skirtumams pašalinti, mokiniui sudaromas individualus ugdymo planas, kuriame nurodoma, kokia pagalba (atskirų ugdomųjų dalykų, lietuvių kalbos ar socialinių kultūrinių kompetencijų ir kt.) ir kaip bus teikiama. Individualiame ugdymo plane gali būti numatytas pamokų skaičiaus perskirstymas tarp atskirų dalykų, numatytų ugdymo planų 29 punkte; 36.5.2. numato mokinio apytikrę adaptacinio laikotarpio trukmę, Gimnazijos teikiamos pagalbos formas ir būdus; Gimnazijos, mokinio ir tėvų įsipareigojimus. Pagalbos teikimas gali būti numatomas kelerių metų laikotarpiui; 36.5.3. nuolat bendradarbiauja su mokinio tėvais (globėjais) ar teisėtais mokinio atstovais ir teikia informaciją apie mokinio mokymąsi, daromą pažangą; 36.5.4. prireikus, pasitelkia mokinius savanorius, galinčius padėti atvykusiam asmeniui sklandžiai įsitraukti į Gimnazijos bendruomenės gyvenimą, mokytis ir ugdytis; 36.5.5. siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, atliepiančias besimokančiojo poreikius.
37. Mokiniui, nemokančiam ar nepakankamai mokančiam lietuvių kalbą, savivaldybėje nesusidarius nemokančių lietuvių kalbos mokinių išlyginamajai klasei ar laikinajai (mobiliajai) grupei, Gimnazija sudaro sąlygas intensyviai tobulinti lietuvių kalbos gebėjimus, organizuodama papildomą, individualų lietuvių kalbos mokymą, skirdama pamokų iš mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamų pamokų. Intensyviai lietuvių kalbos mokoma(si) iki vienų metų (išimtiniais atvejais ir ilgiau), o pagalbos teikimas numatomas keleriems (2 4) metams. ŠEŠTASIS SKIRSNIS BENDROSIOS PROGRAMOS UGDYMO DALYKŲ, INTEGRUOJAMŲJŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS 38. Ugdymo sričių / ugdymo dalykų programų įgyvendinimas: 38.1. Dorinis ugdymas: 38.1.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tikybą; 38.1.2. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų (globėjų) parašytą prašymą. 38.2. Kalbinis ugdymas: 38.2.1. lietuvių kalbos dalykas yra Pradinio ugdymo programos sudedamoji dalis; 38.2.2. lietuvių kalbos ugdymas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą lietuvių kalbos pradinio ugdymo bendrąją programą, skiriant ugdymo plano 29 punkte nurodytas pamokas; 38.2.3. pirmosios užsienio kalbos anglų kalbos mokoma(si) antraisiais ketvirtaisiais Pradinio ugdymo programos metais. 38.3. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas: 38.3.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama pusė pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko. Vykdomos ugdymo veiklos, sudarančios sąlygas ugdytis praktinius gamtamokslinius gebėjimus, todėl dalį (vieną ketvirtąją) dalykui skiriamo laiko ugdymas vyksta tyrinėjimams palankioje aplinkoje: natūralioje gamtinėje (pvz., parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.) aplinkoje, gamtos mokslų kabinete, laboratorijoje; 38.3.2. socialiniams gebėjimams ugdyti dalis (viena ketvirtoji) pasaulio pažinimo dalyko laiko skiriama ugdymo procesui organizuoti socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (pvz., lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.). 38.4. Fizinis ugdymas: 38.4.1. skiriamos 105 fizinio ugdymo pamokas per metus (3 pamokas per savaitę) 70 bendrojo fizinio ugdymo pamokų ir 35 šokio pamokos; 38.4.2. specialiojo medicininio fizinio pajėgumo mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas; 38.4.3. siekiant skatinti mokinių fizinį aktyvumą, sveikatinimą, ugdymo proceso metu organizuojamos judriosios pertraukos bei fiziniam aktyvinimui skirtos veiklos Gimnazijos kieme. 38.5. Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis): 38.5.1. technologiniam ugdymui rekomenduojama skirti ne mažiau kaip vieną trečiąją dailės ir technologijų dalykui skiriamo laiko, nurodyto ugdymo plano 29 punkte; 38.5.2. šokio programa įgyvendinama, skiriant 35 pamokas per metus (1 per savaitę) iš fiziniam ugdymui dalykui skiriamo laiko, nurodyto ugdymo plano 29 punkte; 39. Integruojamųjų, prevencinių ir kitų ugdymo programų įgyvendinimas: 39.1. Į Bendrosios programos ugdymo dalykų programų turinį integruojama: 39.1.1. bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo programa, integruojamųjų programų Mokymosi mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų pagrindai (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d.
įsakymu Nr. ISAK-2433 Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo, 11 priedas Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas ). 39.1.2. Žmogaus saugos bendroji programa ir Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa; 39.1.3. Gimnazijos pasirinkta prevencinė programa; 39.1.4. etninės kultūros ugdymas; 39.1.5. informacinių komunikacinių technologijų ugdymas. Informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė, taip pat mokoma informacinių komunikacinių technologijų pradmenų; 39.2. Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo. 40. Mokytojas numato ugdymo dalykus, į kuriuos integruojamas Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios, Žmogaus saugos bendrosios, etninės kultūros ugdymo, mokyklos pasirinktų prevencinių ir kitų programų, informacinių komunikacinių technologijų ugdymo turinys. IV SKYRIUS MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 41. Gimnazija atsižvelgia į mokinių, kuriems reikalinga pagalba dėl specialiųjų ugdymosi poreikių, reikmes, pedagoginės psichologinės tarnybos arba švietimo pagalbos tarnybos, Gimnazijos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas, vadovaujasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo. 42. Gimnazija kiekvienam mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, sudaro individualų ugdymo planą, kuriame nurodomos bendrosios programos, pritaikytos ar individualizuotos programos, įgyvendinamos pagal ugdymo plano 34 ir 46 punktus, švietimo pagalbos teikimas, kitų specialistų teikiama pagalba. 43. Švietimo pagalba (psichologinė, specialioji pedagoginė, socialinė pedagoginė ir specialioji) teikiama vadovaujantis Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1215 Dėl Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo, Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo, Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikui ir mokiniui tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. V- 950 Dėl Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikui ir mokiniui tvarkos aprašo patvirtinimo, Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V- 1229 Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašo patvirtinimo. 44. Organizuodama mokinių, kuriems reikalinga pagalba dėl specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą, Gimnazija atsižvelgia į: 44.1. mokinių turimus specialiuosius ugdymosi poreikius, jų lygį (nedideli, vidutiniai, dideli ir labai dideli);
44.2. Gimnazijos ir tėvų (globėjų) įsipareigojimus, įteisintus mokymo sutartyje. ANTRASIS SKIRSNIS INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO RENGIMAS 45. Mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, rengiamas individualus ugdymo planas, siekiant tenkinti jo pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmes, padėti mokytis, pripažįstant ir plėtojant jo gebėjimus ir galias, teikiant švietimo pagalbą. 46. Gimnazija, rengdama individualų ugdymo planą: 46.1. pritaiko ugdymo planą iki 20 procentų koreguodama dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičių, nurodytą ugdymo plano 29 punkte; 46.2. gali didinti pamokų skaičių (nedidinant mokiniui privalomų pamokų skaičiaus per mokslo metus), skirtą meniniam, technologiniam, sveikatos ugdymui; 46.3. teikia mokymosi pagalbą, padedančią įveikti mokymosi sunkumus, kylančius dėl specialiųjų ugdymosi poreikių; 46.4. gali mažinti minimalų privalomą pamokų skaičių iki 9 procentų ugdymo plano 29 punkte nurodytų pamokų skaičių per metus, didinant neformaliojo vaikų švietimo valandų skaičių, besimokantiems pagal Pradinio ugdymo individualizuotą programą; 46.5. per mokslo metus gali keisti individualiai pagalbai skiriamų pamokų skaičių; 46.6. gali intensyvinti mokiniui teikiamą specialiąją pedagoginę ar švietimo pagalbą nustatytą laikotarpį, skirdama papildomų pamokų kiekvienam mokiniui individualiai ar mokinių grupei; 46.7. užtikrina specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymosi tęstinumą ir nuoseklumą. 47. Mokiniui, turinčiam kalbėjimo ir kalbos sutrikimą, Gimnazija skiria individualioms ir grupinėms pratyboms 1 4 klasėse ne mažiau kaip 35 pamokas per metus (1 per savaitę); 48. Mokinys, dėl intelekto, klausos, kalbėjimo ir kalbos, įvairiapusių raidos, mokymosi sutrikimų, turintis kochlearinius implantus ir didelių bei labai didelių mokymosi sutrikimų, Bendrojo ugdymo plano 29 punkte išvardintus mokomuosius dalykus gali mokytis vėliau, keisti juos kitais dalykais ar būti atleidžiamas, atsižvelgiant į mokyklos vaiko gerovės komisijos siūlymus bei tėvų (globėjų) sutikimą. 49. Mokiniui, kuris mokosi pagal Pradinio ugdymo individualizuotą programą, ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į mokinio intelektines galias (sutrikimo lygį). TREČIASIS SKIRSNIS MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, UGDYMAS NAMIE 50. Mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu organizuoja Gimnazija pagal Gimnazijos vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės tarnybos ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui, vadovaudamasi Bendrojo ugdymo plano 37 punktu. SUDERINTA Rietavo savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto
skyriaus vedėja Lidija Rėkašienė 2019-
PATVIRTINTA Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. V-157 RIETAVO LAURYNO IVINSKIO GIMNAZIJOS 2019 2020 IR 2020 2021 MOKSLO METŲ PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ UGDYMO PLANAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos (toliau Gimnazija) 2019 2020 ir 2020 2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų ugdymo planas (toliau ugdymo planas) reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ugdymo programų, pagrindinio ugdymo individualizuotos programos (toliau ugdymo programos) ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą. 2. Ugdymo plano tikslas apibrėžti Gimnazijos vykdomų ugdymo programų realizavimo sprendimus ugdymo turiniui formuoti ir ugdymo procesui organizuoti, sudarant lygias galimybes kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų. 3. Ugdymo plano uždaviniai: 3.1. apibrėžti ugdymo turinio formavimo ir įgyvendinimo nuostatas ir reikalavimus; 3.2. nustatyti pamokų skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti; 3.3. padėti atsiskleisti kiekvieno mokinio individualybei ir skatinti jo asmeninę ūgtį; 3.4. kurti saugią fizinę, psichologinę, socialinę ir kultūrinę mokymo(si) aplinką. 4. Ugdymo plane vartojamos sąvokos: 4.1. Dalyko modulis apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis. 4.2. Kontrolinis darbas žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių. 4.3. Laikinoji grupė mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti. 4.4. Gimnazijos ugdymo planas Gimnazijoje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas, vadovaujantis 2019 2020 ir 2020 2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-417. 4.5. Pamoka pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma. 4.6. Kitos ugdymo plane vartojamos sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. 5. Gimnazijos ugdymo turinys įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo (toliau Ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo (toliau Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo (toliau Vidurinio ugdymo bendrosios programos), Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo (toliau Geros mokyklos koncepcija), 2019 2020 ir 2020 2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais,
patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-417 (toliau Bendrieji ugdymo planai), Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas), ir kt. 6. Gimnazijos ugdymo planą rengia darbo grupė, patvirtinta Gimnazijos direktoriaus 2019 m. gegužės15 d. įsakymu Nr. V-95. Gimnazijoje įgyvendinamoms ugdymo programoms vykdyti rengiamas Gimnazijos ugdymo planas dvejiems mokslo metams. II SKYRIUS UGDYMO ORGANIZAVIMAS PIRMASIS SKIRSNIS MOKSLO METŲ TRUKMĖ 7. Ugdymo organizavimas 5 10, I IV gimnazijos klasėse. 7.1. 2019 2020 mokslo metai. 7.1.1. Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia 2019 m. rugsėjo 2 d. 7.1.2. Ugdymo proceso trukmė 5 10, I III gimnazijos klasės mokiniams 185 ugdymo dienos, IV gimnazijos klasės mokiniams 163 ugdymo dienos. 7.1.3. Ugdymo proceso metu skiriamos atostogos: Rudens atostogos 2019 m. spalio 28 d. spalio 31 d. Žiemos (Kalėdų) atostogos 2019 m. gruodžio 23 d. 2020 m. sausio 3 d. Žiemos atostogos 2020 m. vasario 17 d. vasario 21 d. Pavasario (Velykų) atostogos 2020 m. balandžio 14 d. balandžio 17 d. Vasaros atostogos (5-10, I-III klasių mokiniams) 2020 m. birželio 25 d. - -rugpjūčio 31 d. 7.1.4. Gimnazija, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, ugdymo procesą skirsto pusmečiais: 1-asis 2019-09-02 2020-01-31, 2-asis 2020-02-01 2020-06-23, IV gimnazijos klasė 2020-02-01 2020-05-22. 7.2. 2020 2021 mokslo metai. 7.2.1. Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia 2020 m. rugsėjo 1 d. 7.2.2. Ugdymo proceso trukmė 5 10, I III gimnazijos klasės mokiniams 185 ugdymo dienos, IV gimnazijos klasės mokiniams 163 ugdymo dienos. 7.2.3. Ugdymo proceso metu skiriamos atostogos: Rudens atostogos 2020 m. spalio 26 d. spalio 30 d. Žiemos (Kalėdų) atostogos 2020 m. gruodžio 23 d. 2021 m. sausio 5 d. Žiemos atostogos 2021 m. vasario 15 d. vasario 19 d. Pavasario (Velykų) atostogos 2021 m. balandžio 6 d. balandžio 9 d. Vasaros atostogos (5-10, I-III klasių mokiniams) 2021 m. birželio 23 d. - -rugpjūčio 31 d 7.2.4. Gimnazija, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, ugdymo procesą skirsto pusmečiais: 1-asis 2020-09-01 2021-01-31, 2-asis 2021-02-01 2021-06-22, IV gimnazijos klasė 2021-01-20 2021-05-21. 8. Vasaros atostogos IV gimnazijos klasės mokiniams skiriamos pasibaigus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytai brandos egzaminų sesijai. Jos trunka iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d. 9. Jeigu gimnazijos IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą (-us) ar įskaitą (-as) pavasario (Velykų) atostogų metu, atostogų dienos, per kurias jis laiko egzaminą ar įskaitą,
nukeliamos į artimiausias darbo dienas po atostogų. Jeigu IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu, jo pageidavimu prieš brandos egzaminą gali būti suteikiama laisva diena. Ši diena įskaičiuojama į ugdymo dienų skaičių. 10. Oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei į mokyklą gali nevykti 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsnių šalčio ar žemesnei temperatūrai ir kitų klasių mokiniai. Atvykusiems į mokyklą mokiniams ugdymo procesas vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama elektroniniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių. Šiltuoju metų laikotarpiu, temperatūrai mokymosi patalpose viršijus numatytąją Lietuvos higienos normoje HN 21:2017 Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017. Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai (toliau Higienos norma), ugdymo procesas gali būti koreguojamas ir organizuojamas kitose erdvėse. 11. Gimnazijos direktorius, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo ar sustabdymo. Laikinai sustabdžius ugdymo procesą, Gimnazijos direktorius sprendimą dėl ugdymo laiko, kuriuo nevyko ugdymo procesas, įskaičiavimo ar neįskaičiavimo į ugdymo dienų skaičių ar dėl jo koregavimo derina su Rietavo savivaldybės taryba ar jos įgaliotu asmeniu. ANTRASIS SKIRSNIS MOKYKLOS UGDYMO PLANAS. RENGIMAS IR ĮGYVENDINIMAS 12. Rengiant ugdymo planą remiamasi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese duomenimis ir informacija, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis. 13. Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma pamoka, kurios trukmė 45 min. 14. Laikas Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti nurodytas ugdymo plano 69 ir 80 punktuose. 15. Gimnazija, įgyvendindama ugdymo turinį, pagal poreikį gali intensyvinti ugdymo procesą, t.y. pamokas, numatytas dvejiems metams, metams, savaitei, dienai ar kitokios trukmės mokymosi laikotarpiui, skirstyti ir vykdyti kitu intensyvumu, nepažeidžiant Higienos normos reikalavimų. 16. Be privalomojo ugdymo turinio dalykų, Gimnazija siūlo mokiniams rinktis: 16.1. mokymosi poreikius atitinkančius dalykų modulius, pasirenkamuosius dalykus, kurių turinį nustato švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintos ir (arba) mokyklos parengtos, ir Gimnazijos direktoriaus patvirtintos programos. Šios programos įgyvendinamos per pamokas, skirtas mokinio ugdymo poreikiams ir mokymosi pagalbai teikti, numatytas ugdymo plano 69, 80 punktuose. Gimnazija, rengdama pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programas, vadovaujasi Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-535 Dėl Bendrųjų formaliojo švietimo programų reikalavimų patvirtinimo ; 16.2. įvairių krypčių neformaliojo švietimo programas, atitinkančias mokinių saviraiškos poreikius. Šios veiklos įgyvendinamos per neformaliajam vaikų švietimui skirtas valandas (neformaliojo švietimo valanda 45 min. trukmės), numatytas ugdymo plano 69, 80 punktuose. 17. Gimnazija padeda kiekvienam mokiniui, ypač turinčiam nepalankias socialines, ekonomines, kultūrines sąlygas namuose ar turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, pasirinkti jo poreikius atliepiančias įvairių krypčių neformaliojo vaikų švietimo programas. 18. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujančius mokinius Gimnazija žymi Mokinių registre.
19. Gimnazija priima sprendimą dėl mokinio individualaus ugdymo plano sudarymo. Mokinio individualus ugdymo planas tai kartu su mokiniu sudaromas jo galioms ir mokymosi poreikiams pritaikytas ugdymosi planas, padedantis išsikelti tikslus, juos įgyvendinti, prisiimti asmeninę atsakomybę už mokymąsi. Individualus ugdymo planas gali būti sudaromas mokiniui, kurio pasiekimai žemi, taip pat mokiniui, kurio pasiekimai aukšti (ypač mokinio, galinčio pasiekti aukščiausią ir aukštą lygmenis, gabumams plėtoti, gebėjimams ugdyti ir siekti individualios pažangos). 20. Individualus ugdymo planas privalomai sudaromas: 20.1. mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą; 20.2. asmeniui, atvykusiam mokytis iš užsienio; 20.3. mokiniui, kuris mokomas namie; 20.4. mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių. 21. Mokinio pasiekimai ir pažanga ugdymo procese vertinami: 21.1. vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais bendrąjį ugdymą ir mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimą; 21.2. vadovaujantis Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Gimnazijos direktoriaus 2018 rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V- 190, kuris skelbiamas Gimnazijos internetinėje svetainėje. 22. Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime mokykla dalyvauja Rietavo savivaldybės tarybos arba Gimnazijos direktoriaus sprendimu. Mokinio pasiekimų rezultatai neįskaičiuojami į ugdymo laikotarpio (trimestro, pusmečio) įvertinimą. TREČIASIS SKIRSNIS MOKYKLOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO PLANAVIMAS 23. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo (toliau sveikatos programa), integruojama į dalykų turinį (lietuvių kalba ir literatūra, dorinis ugdymas, biologija, technologijos, fizinis ugdymas, užsienio kalbos, informacinės technologijos, pilietiškumo pagrindai), įgyvendinama per neformaliojo švietimo ir klasės vadovo veiklas. 24. Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo (toliau Ugdymo karjerai programa), integruojama į dalykų turinį (informacinės technologijos, ekonomika ir verslumas, dorinis ugdymas, geografija), įgyvendinama per neformaliojo švietimo ir klasės vadovo veiklas. 25. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 Dėl alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos patvirtinimo integruojama į dalykų turinį (gamta ir žmogus, lietuvių kalba ir literatūra, chemija, biologija, fizinis ugdymas, technologijos, dorinis ugdymas, psichologija), įgyvendinama per neformaliojo švietimo ir klasės vadovo veiklas. 26. Gimnazija įgyvendina konfliktų prevencinę programą Taiki mokykla per klasės vadovo veiklas. 27. Gimnazija, siekdama plėtoti mokinių švietimą nacionalinio saugumo klausimais, verslumą, finansinį raštingumą, siūlo mokiniams pasirenkamuosius dalykus: krašto gynybą, ekonomiką ir verslumą. Antikorupcinis ugdymas realizuojamas dorinio ugdymo pamokose ir klasės vadovo veikloje. 28. Gimnazijoje sudaromos galimybės mokiniui kiekvieną dieną prieš pamokas ar (ir) tarp pamokų užsiimti aktyvia veikla. Skirtos dvi ilgosios pertraukos: po trijų pamokų 20 min. pertrauka, po keturių pamokų 30 min. pertrauka, kurių metu mokiniai gali užsiimti aktyviomis veiklomis.
29. Pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla (toliau pažintinė kultūrinė veikla) Gimnazijoje įgyvendinama vadovaujantis Gimnazijos mokinių pažintinės, kultūrinės, meninės, kūrybinės veiklos organizavimo tvarka, patvirtinta Gimnazijos direktoriaus 2018 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. V-43. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ar vidurio ugdymo programą, pažintinė kultūrinė veikla yra privaloma sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Gimnazija per mokslo metus skiria nuo 10 iki 35 pamokų, atsižvelgdama į Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrosiose programose numatytą turinį ir pasiekimus, mokinių amžių. Veikla siejama ne tik su gimnazijos ugdymo tikslais, bet ir su mokinių mokymosi poreikiais. Ši veikla organizuojama ne tik gimnazijoje, bet ir kitose aplinkose: pavyzdžiui, muziejuose, atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose. Gimnazija šią veiklą organizuoja nuosekliai per mokslo metus. Mokinio mokymosi laikas išvykose, ekskursijose ir kitais panašiais atvejais, trunkantis ilgiau nei pamoka, perskaičiuojamas į konkretaus dalyko (-ų) mokymosi laiką (pagal pamokos (-ų) trukmę). Pavyzdžiui, 3 astronominių valandų trukmės ugdymo procesas muziejuje gali būti įskaitytas kaip atitinkamo dalyko 4 pamokos, kurių trukmė po 45 min. 30. Socialinė-pilietinė veikla mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, yra privaloma. Gimnazija, atsižvelgdama į mokinių amžių, šiai veiklai skiria: 5-6 klasių mokiniams 10 valandų, 7-8 klasių mokiniams 12 valandų, I-II gimnazijos klasių mokiniams 15 valandų per mokslo metus. Socialinė-pilietinė veikla fiksuojama dienyne, o mokiniai savo socialinės-pilietinės veiklos įrodymus fiksuoja gimnazijos sutarta forma, numatyta Gimnazijos socialinės pilietinės veiklos organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Gimnazijos direktoriaus 2019 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V-79. Mokiniams, pateikusiems pažymėjimą, patvirtinantį savanorio atliktą savanorišką tarnybą pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. A1-317 Dėl Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo, įskaitoma socialinė-pilietinė veikla. 31. Etninė kultūrinė veikla įgyvendinama vadovaujantis Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa ir Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 Dėl Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo (toliau Etninės kultūros programa). Etninės kultūros programa integruojama į dalykų turinį (lietuvių kalba ir literatūra, dorinis ugdymas, istorija, pilietiškumo programa, dailė, muzika, technologijos, užsienio kalbos, fizinis ugdymas, geografija gamta ir žmogus, fizika, ekonomika ir verslumas), įgyvendinama per neformaliojo švietimo ir klasės vadovo veiklas. 32. Gimnazijoje per mokslo metus vykdoma 10 ugdymo dienų, kurių ugdymo tikslai, konkrečios datos, už organizavimą atsakingi asmenys numatoma mokslo metų veiklos plane: 32.1. mokslo ir žinių diena; 32.2. Tiksliųjų mokslų diena. Matematikos olimpiada K. Šikšniaus taurei laimėti; 32.3. Meninės saviraiškos diena; 32.4. Karjeros/profesijų diena; 32.5. Gimtosios kalbos ir etnokultūros diena. Lietuvių kalbos olimpiada A. Ašmanto taurei laimėti; 32.6. Rietavo krašto pažinimo diena. Akcija, skirto Kovo 11-ajai sveikinu miestą. Projektas. Daina Tėvynei ; 32.7. Savanorystės diena; 32.8. Pilietiškumo-patriotiškumo diena; 32.9. Sporto ir turizmo diena; 32.10. Mokslo metų užbaigimo diena biologinis-geografinis takas. KETVIRTASIS SKIRSNIS MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS
33. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę turi būti paskirstytas proporcingai. Vadovaujantis Higienos norma Gimnazijoje ugdymo procesui organizuoti sudaromas tvarkaraštis. Penktadienį pagal galimybes organizuojama mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis. 34. Gimnazija vykdo mokinių mokymosi krūvio stebėseną. Remdamasi turimais duomenimis apie mokinių mokymosi krūvį, Gimnazija priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. 35. Mokiniams per dieną skiriamas ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai negali būti rašomi iš karto po ligos, atostogų, nerekomenduojami po šventinių dienų. 36. Užduotys, kurios skiriamos atlikti namuose, turi: 36.1. atitikti mokinio galias; 36.2. būti tikslingomis ir naudingomis tolesniam mokinio mokymui ir mokymuisi, padėti siekti numatytų mokymosi tikslų; 36.3. nebūti skiriamos atostogoms; 36.4. nebūti skiriamos dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų uždaviniams įgyvendinti. 37. Gimnazijoje esant mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą ir negali tinkamai atlikti skiriamų užduočių namuose dėl nepalankių socialinių ekonominių kultūrinių sąlygų, sudaromos sąlygas jas atlikti mokykloje (skaitykloje, informaciniame centre). 38. Penktų klasių mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, skiriamas minimalus privalomų pamokų skaičius per savaitę. 39. Mokymosi pagalbai skiriamos trumpalaikės ar ilgalaikės konsultacijos. Trumpalaikių konsultacijų (trumpesnių už pamokos trukmę) dažnumas priklauso nuo mokantis kylančio mokymosi poreikio išsiaiškinti neaiškumus. Jos neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį. Ilgalaikės (trukmė lygi pamokos trukmei) konsultacijos organizuojamos per visą Gimnazijos nustatytą mokymosi trukmės periodą (pavyzdžiui, trimestrą, pusmetį) ir įskaitomos į mokymosi krūvį. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) elektroniniu dienynu ar kitu būdu informuojami apie mokiniui siūlomą suteikti mokymosi pagalbą, apie mokinio daromą pažangą. 40. Mokinys, jeigu pageidauja, Gimnazijos direktoriaus įsakymu gali būti atleidžiamas nuo dalies ar visų pamokų lankymo tų dalykų: 40.1. kurių jis yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų einamaisiais mokslo metais nugalėtojas; 40.2. kurių mokosi formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose (muzikos, dailės, menų, sporto ir kitose) pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (ar yra jas baigęs); 40.3. kurių mokosi pagal kitas neformaliojo vaikų švietimo programas. 41. Sprendimas priimamas dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų ar kitų neformaliojo švietimo programų turiniu, kuris turi derėti su Bendrųjų programų turiniu. Programas ar jų nuorodas mokyklai pateikia mokinys ar mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) kartu su prašymu dėl atleidimo nuo to dalyko pamokų iki Gimnazijos sprendimu numatomos datos. 42. Mokykla priima sprendimus dėl menų ar fizinio ugdymo dalykų, o išimtiniais atvejais ir kitų dalykų vertinimų, gautų mokantis pagal formalųjį švietimą papildančias programas, įskaitymo ir konvertavimo į pažymius pagal dešimtbalę vertinimo skalę. 43. Mokinys, atleistas nuo kurių nors menų, fizinio ugdymo ar kitų sričių dalykų pamokų, jų metu gali užsiimti kita ugdomąja veikla arba mokytis individualiai Gimnazijos informaciniame centre. Jeigu šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, mokiniai Gimnazijos sprendimu gali į mokyklą atvykti vėliau arba išvykti anksčiau. Apie tai Gimnazija informuoja tėvus. PENKTASIS SKIRSNIS MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS MOKINIUI, BESIMOKANČIAM PAGAL PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ
44. Kiekvieno mokinio mokymosi procesas mokykloje nuolat stebimas, tą atlieka dalyko mokytojas, klasės vadovas, socialinis pedagogas, kuruojantis dalyką vadovas, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai). Stebint žemus pasiekimus, ieškoma šių pasiekimų priežasties, siūloma lankyti konsultacines valandas, kviečiami į pagalbą tėvai, galintys namuose padėti vaikui mokytis. 45. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos poreikio mokiniui ir mokančio mokytojo rekomendacijų. 46. Mokykla derina ir taiko mokymosi pagalbos būdus: 46.1. grįžtamąjį ryšį per pamoką, tinkamas mokymo(si) užduotis ir metodikas, skatinančias mokinį sudominti dalykine medžiaga ir siekti geresnių rezultatų; 46.2. pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams; 46.3. savanorišką tėvų pagalbą; 46.4. trišalių pokalbių metodiką (mokinys tėvai mokytojas) 46.5. trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas, kurių trukmę rekomenduoja mokantis mokytojas ar nustato VGK pagal mokymosi pagalbos poreikį. 47. Mokymosi pagalba teikiama skiriant konsultacijas: 47.1. kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų; 47.2. kai kontrolinis darbas įvertinamas nepatenkinamai; 47.3. kai mokinys gauna kelis iš eilės nepatenkinamus konkretaus dalyko įvertinimus; 47. 4 kai mokinio pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos. 48. Mokymosi pagalbai teikti skiriant konsultacines valandas panaudojamos pamokos, skirtos mokymosi pagalbai ir ugdymo poreikiams tenkinti. 49. Už mokymosi pasiekimų stebėsenos koordinavimą ir mokymosi pagalbos teikimo organizavimą atsakingi direktoriaus pavaduotojai ugdymui. ŠEŠTASIS SKIRSNIS ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS 50. Gimnazija, atvykus asmeniui, baigusiam užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo programą (toliau tarptautinė bendrojo ugdymo programa): 50.1. priima jį mokytis vadovaudamasi Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau Nuosekliojo mokymosi tvarkos aprašas). Mokykla išsiaiškina atvykusiojo asmens lūkesčius ir norus mokytis kartu su bendraamžiais, švietimo pagalbos poreikį ar poreikį tam tikrą dalį laiko intensyviai mokytis lietuvių kalbos; 50.2. informuoja Rietavo savivaldybės tarybą ar jos įgaliotą asmenį; 50.3. kartu su mokinio tėvais (globėjais ir rūpintojais) numato atvykusio mokytis asmens tolesnio mokymosi perspektyvą, aptaria švietimo pagalbos poreikį ar poreikį tam tikrą laiko dalį intensyviai mokytis lietuvių kalbos; 50.4. paskiria asmenį, galintį padėti atvykusiam asmeniui sklandžiai įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą, mokytis ir ugdytis, prireikus pasitelkia mokinius savanorius; 50.5. sudaro mokinio mokymosi individualų planą, kuriame gali būti numatytas ir pamokų skaičiaus perskirstymas tarp dalykų, numatytų Bendrųjų ugdymo planų 77, 93 punktuose, pavyzdžiui, sudarant galimybę kurį laiką nesimokyti kai kurių dalykų ar jų dalies, bet nepažeidžiant mokinio mokymosi poreikių; 50.6. numato preliminarią mokinio adaptacinio laikotarpio trukmę, mokyklos teikiamos pagalbos formas ir būdus, mokyklos, mokinio ir mokinio tėvų (globėjų ir rūpintojų) įsipareigojimus. Adaptaciniu laikotarpiu stebima mokinio individuali pažanga ir jo pasiekimai nevertinami