ORO TRANSPORTU IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ VEŽAMŲ KROVINIŲ SAUGUMAS

EUROPOS SĄJUNGOS VIDAUS POLITIKOS GENERALINIS DIREKTORATAS B TEMINIS SKYRIUS: STRUKTŪRINĖS PARAMOS IR SANGLAUDOS POLITIKA TRANSPORTAS IR TURIZMAS ORO TRANSPORTU IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ VEŽAMŲ KROVINIŲ SAUGUMAS SANTRAUKA Anotacija Šioje ataskaitoje apžvelgiami ES teisės aktai bei procedūros, kuriomis siekiama užtikrinti oro transportu vežamų krovinių ir oro pašto (įskaitant skubaus pristatymo paslaugas) saugumą, ir rekomenduojamos priemonės, skirtos visų pirma skrydžių iš trečiųjų šalių, tačiau ne vien jų saugumui didinti. IP/B/TRAN/FWC/2010-006/Lot2/C1/SC1 2012 m. gegužės mėn. PE 474.546 LT

Šį dokumentą užsakė Europos Parlamento Transporto ir turizmo komitetas. AUTORIAI TIS.pt Rosário Macário, João Vieira, Pedro Mano, Sonja van Renssen Antverpeno universitetas - Eddy van der Voorde, Tom Pauwels, Sérgio Domingues Europe Economics - Ross Dawkins, Jonathan Todd ATSAKINGAS ADMINISTRATORIUS Marc Thomas Europos Parlamentas B teminis skyrius: Struktūrinės paramos ir sanglaudos politika B-1047 Briuselis E. paštas: poldep-cohesion@europarl.europa.eu REDAKTORIUS Nora Revesz KALBOS Originalas: EN. Santraukos kalbos: BG, CS, DA, DE, EL, ES, ET, FI, FR, HU, IT, LT, LV, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, SV. APIE LEIDĖJĄ Norėdami susisiekti su teminiu skyriumi B arba užsisakyti jo mėnesinį naujienlaiškį, rašykite adresu: poldep-cohesion@europarl.europa.eu Rankraštis užbaigtas 2012 m. gegužės mėn. Briuselis, Europos Sąjunga, 2012 m. Šį dokumentą galima rasti internete adresu: http://www.europarl.europa.eu/studies ATSAKOMYBĖ Už šiame dokumente išreikštas nuomones atsako tik autorius ir jos nebūtinai atitinka oficialią Europos Parlamento poziciją. Leidžiama atgaminti ir versti nekomerciniais tikslais tik nurodžius šaltinį, iš anksto informavus apie tai leidėją ir jam nusiuntus kopiją.

Oro transportu iš trečiųjų šalių vežamų krovinių saugumas SANTRAUKA Šiuo tyrimu siekiama informuoti Europos Parlamento Transporto ir turizmo komiteto narius apie saugumą oro transportu vežamų krovinių sektoriuje, įskaitant krovinių vežimą iš trečiųjų šalių ir skubaus pristatymo paslaugas. Todėl šio tyrimo ataskaitoje nagrinėjamos Europos Sąjungoje taikomos oro transportu vežamų krovinių ir oro pašto saugumo nuostatos ir procedūros. Šioje ataskaitoje taip pat pateikta pasiūlymų dėl dabartinės sistemos tobulinimo, kuriuos galėtų apsvarstyti Transporto ir turizmo komiteto nariai. Susirūpinimas oro transportu vežamų krovinių ir oro pašto saugumu, atrodo, yra pagrįstas Šis tyrimas pagrįstas nuodugnia literatūros apžvalga, kompetentingoms valstybių narių valdžios institucijoms pateiktu klausimynu ir daugybe ekspertų, suinteresuotųjų subjektų ir politikos formuotojų, įskaitant atsakingus Europos Komisijos asmenis, apklausų. Pagrindinė šios apžvalgos išvada ta, kad dabartinė oro transportu vežamų krovinių ir oro pašto saugumo sistema yra nepatenkinama. Europos aviacijos saugumo sistema, atrodo, pernelyg sutelkta į kovą su aviacijos sektoriui kylančiomis išorės grėsmėmis ir pernelyg orientuota į keleivių vežimo apsaugą, užuot skyrus dėmesio ir krovinių vežimo sektoriui. Esama požymių, kad dabartinis saugumo užtikrinimo procesas labiau sutelktas ne į faktinį saugumo procedūrų diegimą, o į vežėjų, antžeminių paslaugų teikėjų, krovinių ekspeditorių ir vežėjų bei aviacijos institucijų atsakomybės ir įpareigojimų perkėlimą vieni kitiems; kai kuriais atvejais saugumo kontrolė laikoma tik biurokratine procedūra. Nustatyta svarbių tiek ES saugumo nuostatų aiškinimo, tiek jų įgyvendinimo skirtumų. Vienų valstybių narių atitinkamoms aviacijos saugumo institucijoms trūksta gebėjimų remiantis ES teisės aktais diegti veiksmingą saugumo sistemą, o kitų valstybių narių nacionalinės reguliavimo institucijos iš esmės keičia bendros sistemos nuostatas. Galiausiai ketvirtas svarbus aspektas yra tas, kad pagal saugumo nuostatas paprastai reaguojama į nustatytas grėsmes, pritaikant procedūras kiekvienam konkrečiam atvejui, kad būtų atspindėti naujausi mėginimai imtis neteisėtų veiksmų arba atskleisti pastaruoju metu nustatyti saugumo pažeidimai. Atliekant šią procedūrą tokie veiksmai ne visada pritaikomi prie bendros oro transportu vežamų krovinių ir oro pašto saugumo strategijos ar vizijos, todėl tiek mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP), tiek naujos saugumo įrangos srityse atsirado daug neapibrėžtumo ir gali nukentėti investicijos. ir jis labai svarbus skrydžių iš trečiųjų šalių srityje. Nors pirmiau minėtos problemos būdingos visai ES oro transportu vežamų krovinių ir oro pašto saugumo sistemai, pripažįstama, kad didesnę grėsmę kelia atvykstamieji skrydžiai, t. y. orlaiviais iš trečiųjų šalių, kurių kelionės tikslas yra ES valstybės, skraidinami kroviniai. Nors reikia apdairiai vertinti nuomonę, kad tokie skrydžiai iš trečiųjų šalių kelia didesnę grėsmę nei ES viduje vykdomi skrydžiai, iš šio tyrimo matyti, jog nemažai trečiųjų šalių nepajėgios ir (arba) nepakankamai pasiryžusios įgyvendinti saugumo programas, kurios atitiktų šiuo metu ES įdiegtas programas. Paprastai pasaulinius aviacijos saugumo 3

B teminis skyrius: Struktūrinės paramos ir sanglaudos politika standartus turi tvirtinti Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO), tačiau daugelis mano, kad ši Jungtinių Tautų agentūra nesugeba taip greitai sukurti būtinos reglamentavimo sistemos, kaip jos reikalauja su dideliu pavojumi susiduriančios valstybės, ir nepajėgia užtikrinti, kad visame pasaulyje būtų laikomasi jos standartų. Todėl priemonės, kurių paskirtis didinti atvykstamaisiais skrydžiais vežamų krovinių ir pašto saugumą, turėtų būti ES prioritetas, tačiau, atrodo, neseniai siekiant šio tikslo patvirtintos teisės aktų sistemos (Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 859/2011) nepakanka. 2012 m. vasario mėn. įsigaliojo pirmasis šių naujų taisyklių įgyvendinimo etapas. Šiuo etapu orlaivių naudotojai įpareigojami pateikti atitinkamoms ES institucijoms krovinių ir pašto trečiosiose šalyse saugumo programas, kad jos jas patvirtintų. Dažniausiai tai laikoma biurokratine procedūra ir tik nedaugelis subjektų mano, kad ji padės gerokai padidinti saugumą. 2014 m. liepos mėn. turėtų įsigalioti antrasis etapas. Šiuo etapu bus reikalaujama atlikti nepriklausomą saugumo procedūrų trečiosiose šalyse patikrinimą, ir šis žingsnis laikomas svarbia ES sistemos veiksmingumo užtikrinimo dalimi. Vis dėlto dar nėra plačiai žinoma, kaip šis antrasis etapas bus įgyvendinamas, nes viešai nepaskelbtas jo poveikio ir sąnaudų vertinimas. Reikia pereiti prie naujos oro transportu vežamų krovinių ir oro pašto saugumo strategijos, kurią įgyvendinant būtų taikomos rizikos vertinimu grindžiamos saugumo procedūros... Turint omenyje šias išvadas, atrodo, reikia skubiai persvarstyti ES oro transportu vežamų krovinių ir oro pašto saugumo sistemą, sprendžiant ne tik institucinių pagrindų stiprinimo, bet ir faktinių saugumo procedūrų bei visų susijusių šalių atsakomybės klausimus. Nors dabartinė sistema pagrįsta visoms valstybėms narėms bendrais pagrindiniais saugumo standartais, kuriuos nacionalinės valdžios institucijos vėliau iš dalies pakeičia, kad pritaikytų prie vietos aplinkybių ir pavojų, atliekant šį tyrimą nustatyta, kad reikia pereiti prie visos ES mastu taikytinos rizika grindžiamos saugumo sistemos. Pagal šią naują sampratą ir rizikos vertinimo metodai, ir saugumo procedūros visais rizikos lygmenimis būtų nustatomi ES lygmeniu, taip užtikrinant, kad saugumo procedūros visoje Europoje būtų panašios. Be to, norint išspręsti su suderinimu susijusias problemas, ES reglamentai turėtų būti aiškesni, t. y. į juos reikėtų įtraukti daugiau informacijos apie saugumo procedūrų įgyvendinimo būdus. Reikia suderinti kriterijus, kuriais remiamasi skiriant už saugumą atsakingas organizacijas, įrangos tipo patvirtinimo procedūras ir darbuotojų atrankos bei mokymo reikalavimus.... ir kurioje jau būtų nustatytos skubios priemonės, reikalingos įvežamų krovinių saugumui didinti. Šio tyrimo ataskaitoje siūloma imtis griežtesnių priemonių skrydžiais iš trečiųjų šalių vežamų krovinių ir oro pašto saugumui užtikrinti. Nors sprendimas imtis priemonių pasitelkiant ICAO yra priimtiniausias ir laikomas veiksmingiausiu, kyla rimtų abejonių dėl dabartinių šios organizacijos pajėgumų įdiegti veiksmingą oro transportu vežamų krovinių ir oro pašto saugumo užtikrinimo sistemą. Taikant Komisijos Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 859/2011 patvirtintą metodą būtų galima trumpuoju laikotarpiu geriau suderinti orlaivių naudotojų trečiosiose šalyse taikomas saugumo procedūras; tikimasi, kad tai padės patobulinti kai kurias procedūras. Tačiau nerimaujama, kad skrydžių vykdytojai, kurie iš tikrųjų neatlieka itin griežtos tam tikrų saugumo procedūrų kontrolės, turi prisiimti pernelyg didelę atsakomybę. Ši padėtis gali pasikeisti patvirtinus siūlomus įpareigojimus nuo 4

Oro transportu iš trečiųjų šalių vežamų krovinių saugumas 2014 m. liepos mėn. gauti nepriklausomą saugumo programų trečiosiose šalyse patvirtinimą, net jeigu, kaip minėta pirmiau, dar nenustatytas galimas šių procedūrų poveikis saugumo lygiams ar jų sąnaudos. Yra keturi politikos priemonių rinkiniai, kurie galėtų padėti išspręsti svarbiausias nustatytas problemas... Apskritai reikia spręsti su bendra oro transportu vežamų krovinių saugumo Europoje sistema, dalyvaujančių organizacijų atsakomybe ir faktinių saugumo procedūrų tobulinimo būdais susijusius klausimus. Siekiant išspręsti aktualiausias problemas, šiame tyrime nustatyti keturi politikos priemonių rinkiniai. Persvarstyti dabartinę ES oro transportu vežamų krovinių ir oro pašto reglamentavimo sistemą, nustatant rizika grindžiamo metodo, pagal kurį saugumo procedūros būtų aktyviai pritaikomos prie grėsmės ir rizikos lygių, pagrindą. Įdiegti bendrą į pramonės poreikius sutelktą tiekimo grandinės saugumo (TGS) sistemą, pagal kurią būtų sukurta į procesą orientuota struktūra, sudaranti sąlygas visiems dalyvaujantiems verslo subjektams suvokti oro transportu vežamų krovinių ir oro pašto saugumo svarbą. Taip šie subjektai galėtų visapusiškai įsisavinti saugumo procedūras, kurios turi būti įdiegtos kiekvienu tiekimo grandinės etapu (t. y. į procesą orientuota struktūra), ir būtų skatinami bendradarbiauti su visais kitais tiekimo grandinės dalyviais (ypač keičiantis svarbia informacija ir nagrinėjant galimą riziką), kad ribotos valdžios institucijų priežiūros sąlygomis būtų užtikrintas aukštas saugumo lygis. Suderinti oro transportu vežamų krovinių ir oro pašto saugumo procedūras ES lygmeniu, kad visose valstybėse narėse būtų panašiai sprendžiami su tam tikru rizikos lygiu susiję klausimai, kad skirtingose šalyse už saugumą atsakingi darbuotojai galėtų lengvai prisitaikyti prie panašios padėties ir kad būtų sudarytos visapusės sąlygos saugos įrangai, kurios tipas patvirtintas, patekti į vidaus rinką. Turint omenyje dabartinę padėtį, ES negali tikėtis, kad ICAO patvirtins, sugriežtins ir taikys taisykles pasauliniu mastu. Todėl Sąjunga turėtų taip persvarstyti atvykstamiesiems skrydžiams taikomas oro transportu vežamų krovinių ir oro pašto saugumo procedūras, kad įgyvendinant šį sumanymą būtų galima sustiprinti pasaulinę aviacijos saugumo sistemą, siekiant užtikrinti, jog griežtesnės skrydžiams iš trečiųjų šalių taikomos saugumo sąlygos būtų suderintos su raginimu pasitelkiant ICAO imtis aktyvesnių veiksmų. Kitaip tariant, ES turėtų imtis veiksmų vienašališkai, tačiau kartu stengtis nustatyti sistemą, į kurią būtų galima įtraukti trečiąsias šalis.... ir nemažai toliau diskutuotinų klausimų. Europos Parlamento nariai galėtų apsvarstyti galimybę prašyti Europos Komisijos kitoje metinėje ataskaitoje dėl Reglamento (EB) Nr. 300/2008 įgyvendinimo įvertinti perėjimo prie rizika grindžiamo oro transportu vežamų krovinių ir oro pašto saugumo metodo sąnaudas ir teikiamą naudą, taip pat visoje ES nustatyti bendrus saugumo lygius ir suderinti rizikos vertinimo procedūras bei saugumo kontrolę. Nustatyti keli nerimą keliantys klausimai, susiję su atsakomybe ir faktiniu saugumo procedūrų įgyvendinimu tiekimo grandinės saugumo sistemoje. Todėl, atrodo, reikia atlikti priemonių, kuriomis būtų siekiama veiksmingiau įgyvendinti TGS, ypač suteikiant daugiau informacijos ir užtikrinant glaudesnį bendradarbiavimą visoje 5

B teminis skyrius: Struktūrinės paramos ir sanglaudos politika tiekimo grandinėje, ir kurias papildytų nauja žinomiems siuntėjams taikoma tvarka, tyrimą. Taip pat reikėtų ištirti bendrą rizika grindžiamos TGS sistemos poveikį. Pramonės atstovai išreiškė rimtą susirūpinimą dėl neseniai patvirtinto reglamento, kuriuo siekiama reglamentuoti įvežamų krovinių ir pašto saugumą. Jie nurodė, kad trūksta sisteminio oro transportu vežamų krovinių ir oro pašto saugumo trečiosiose šalyse vaizdo ir išsamaus siūlomų priemonių vertinimo. Pasinaudojant 2012 m. rugsėjo mėn. ICAO rengiama Aukšto lygio konferencija aviacijos saugumo klausimais, būtų galima paraginti Europos Komisiją pristatyti tokią oro transportu vežamų krovinių ir oro pašto saugumo trečiosiose šalyse viziją, kuria remiantis po diskusijų Parlamente ir Taryboje būtų galima patvirtinti ES poziciją šiuo klausimu. Europos Parlamento nariai taip pat turėtų žinoti apie galimybę per pritarimo dvišaliams susitarimams dėl tarptautinio oro susisiekimo paslaugų procedūrą skatinti patvirtinti papildomas nuostatas, kuriomis būtų siekiama užtikrinti skrydžiais iš trečiųjų šalių vežamų krovinių ir oro pašto saugumą. Transporto ir turizmo komiteto nariai galbūt norėtų apsvarstyti galimybę dirbti kartu su Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto (ITRE) nariais, kad būtų užtikrinta, jog įgyvendinant kitą bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą, dėl kurios šiuo metu vyksta diskusijos, oro transportu vežamų krovinių ir oro pašto saugumo klausimams būtų skiriama daugiau dėmesio. 6