LIETUVOS ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS KV TINKLŲ PLĖTROS PLANAS M m. birželis, Vilnius

LIETUVOS ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS 400-110 KV TINKLŲ PLĖTROS PLANAS 2020-2029 M. 2020 m. birželis, Vilnius 1

TURINYS ĮŽANGA / 4 1. LIETUVOS ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS IR ELEKTROS RINKOS 2019 METŲ APŽVALGA / 6 2. MOKSLINIAI TYRIMAI IR STUDIJOS / 11 3. ELEKTROS ENERGIJOS SUVARTOJIMO IR DIDŽIAUSIOS SISTEMOS PAREIKALAUJAMOS GALIOS PROGNOZĖ / 13 4. PERDAVIMO TINKLO PLĖTROS KRYPTYS 2029 M. / 17 5. GENERUOJANČIŲ GALIŲ PLĖTRA IR GALIŲ PAKANKAMUMO ĮVERTINIMAS / 20 5.1. Generuojančių galių plėtra / 20 5.2. Lietuvos EES adekvatumo vertinimas 2020 2030 m. / 21 6. ELEKTROS RINKOS SKAIČIAVIMAI / 27 7. PERDAVIMO TINKLO PROJEKTAI / 28 7.1. Lietuvos EES sujungimas su KET darbui sinchroniniu režimu / 28 7.2. 330 110 kv projektai perdavimo tinklo patikimumo užtikrinimui ir elektros energijos tiekimo saugumo padidinimui (nauja statyba) / 29 7.3. 330 110 kv projektai perdavimo tinklo patikimumo užtikrinimui ir elektros energijos tiekimo saugumo padidinimui (atstatymas) / 30 7.4. Projektai elektros tinklo naudotojų iniciatyva / 30 8. INVESTICIJŲ POREIKIS PERDAVIMO TINKLŲ ATSTATYMUI IR PLĖTRAI 2020 2029 M. / 32 9. ENTSO-E VEIKLA / 33 10. MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS BEI INOVACIJŲ (MTEPI) VEIKLA / 34 2 3

ĮŽANGA SUTRUMPINIMAI AB akcinė bendrovė AIT vidutinė nutraukimo trukmė (angl. Average interruption time) AEI atsinaujinantys energijos ištekliai BVP bendras vidaus produktas BEMIP Baltijos jūros regiono valstybių elektros rinkų integracijos planas (angl. Baltic Energy Market Interconnection Plan) BRELL Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos energetinis žiedas BtB nuolatinės srovės keitiklis (angl. Back-to-Back) CBA kaštų ir naudos analizė (angl. Cost benefit analysis) CEF Europos infrastruktūros tinklų finansavimo priemonė (angl. The Connecting Europe Facility). E elektrinė END neperduotos elektros energijos kiekis (angl. Energy not delivered) ENTSO-E Europos elektros perdavimo sistemų operatorių organizacija (angl. European Network of Transmission System Operators electricity) EPL elektros perdavimo linija EES elektros energetikos sistema ES Europos Sąjunga ESO AB Energijos skirstymo operatorius ETN elektros tinklo naudotojai HAE hidroakumuliacinė elektrinė HE hidroelektrinė HVDC aukštosios įtampos nuolatinė srovė (angl. High-Voltage Direct Current) KET kontinentinės Europos tinklas (angl. European Continental Network) KL kabelių linija LOLE tikėtina apkrovos praradimo trukmė (angl. Loss of Load expectation) LOLP apkrovos praradimo tikimybė (angl. Loss of Load probability) NordPool - elektros energijos prekybos birža OL oro linija PCI bendro intereso projektas (angl. Project of common interest) SK sinchroninis kompensatorius PSO perdavimo sistemos operatorius PT perdavimo tinklas TP transformatorių pastotė TYNDP ENTSO-E rengiamas dešimties metų tinklo plėtros planas (angl. Ten Year Network Development Plan) IPS/UPS Baltijos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių sinchroniškai veikianti elektros energetikos sistema (angl. Integrated power system/ Unified power system of Russia) VE vėjo elektrinė VoLL prarastos apkrovos vertė (angl. Value of Lost Load) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (LR) Elektros energetikos įstatymu, elektros perdavimo sistemos operatorius (PSO) yra atsakingas už elektros energetikos sistemos darbo stabilumą ir patikimumą, nacionalinės balansavimo funkcijos atlikimą ir sisteminių paslaugų teikimą LR teritorijoje, elektros energetikos sistemos (EES) perdavimo tinklo (PT) ir jungiamųjų linijų su kitų šalių elektros energetikos sistemomis eksploatavimą, priežiūrą, valdymą bei plėtrą, mažinant pralaidumo perdavimo tinkluose apribojimus ir atsižvelgiant į elektros energetikos sistemos bei elektros tinklų naudotojų poreikius. Elektros perdavimo sistemos operatorius taip pat privalo prognozuoti ilgalaikį elektros energetikos sistemos galios balansą ir teikti rinkos dalyviams informaciją apie prognozuojamos generuojamos ar perdavimo galios trūkumą arba ribojimus. EES darbo stabilumas, patikimumas, galių ir energijos balansai priklauso ne tik nuo rinkos dalyvių elgsenos, bet ir nuo prijungiamų elektrinių darbo tinkamų parametrų nustatymo, elektrinių darbo koordinavimo bei laiku vykdomos plėtros. Todėl LITGRID, AB (toliau Bendrovė), kaip Lietuvos perdavimo sistemos operatorius (PSO), privalo ne tik tinkamai valdyti elektros PT, bet ir rūpintis visa elektros energetikos sistema: planuoti EES veikimą ilguoju laikotarpiu, įvertinant tiekimo patikimumo, kokybės, efektyvumo, vartojimo, vadybos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Tam yra rengiamas Lietuvos EES 400 110 kv tinklų plėtros planas (toliau Planas), kurio pagrindinis tikslas įvertinti esamą EES būklę bei numatyti galimus elektros energijos ir galios poreikių, generuojančių galių ir generavimo pasikeitimus, sistemos adekvatumo užtikrinimo galimybes ilgalaikėje perspektyvoje, numatyti PT plėtros kryptis, atstatymo apimtis, nustatyti orientacines investicijas tinklo plėtrai ir atstatymui, paruošti reikiamus duomenis Europos elektros tinklų perdavimo sistemos operatorių organizacijos (ENTSO-E) rengiamam dešimties metų tinklo plėtros planui (angl. Ten Year Network Development Plan, TYNDP). Planas rengiamas vadovaujantis Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija (NENS), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB (2009 m. liepos 13 d.) nurodymais, elektros perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID AB strategija 2019 2028 m., ENTSO-E rekomendacijomis bei kitų norminių aktų nuostatomis, kuriose apibrėžiama PSO bei EES veikla ir principai. Nuolatiniai pokyčiai elektros energetikos sistemoje ir prieš vartotojus prisiimtos atsakomybės skatina Bendrovę tobulėti, efektyvinti savo veiklą ir prisiimti greitai ir smarkiai besikeičiančioje šiuolaikinėje aplinkoje vyraujančius iššūkius. Diegdama naujas į išmanų valdymą orientuotas sistemas, pažangiausius vadybinius modelius bei remdamasi gerosiomis regioninėmis ir tarptautinėmis praktikomis, Bendrovė siekia tapti modernia ir pažangia įmone, kurios ilgalaikės plėtros vizija tapti pažangiausiu elektros perdavimo sistemos operatoriumi Europoje. Kad tai pasiekti, pažangus PSO turi atitikti šiuos bruožus: valdyti pokyčius ir turėti aiškią ateities elektros energijos sistemos viziją; domėtis naujausiomis plėtros perspektyvomis visose savo veiklos srityse ir gebėti prioretizuoti naujas technologijas, kurias diegia atsižvelgiant į gerąją verslo praktiką; būti atsakingu (prieš visuomenę, ekologiją ir ekonomiką) ir jaustis esantis didesnės sistemos dalimi; valdyti rizikas ir nešti atsakomybę už naudos visuomenei kūrimą; pritraukti talentus ir turėti aiškią jų valdymo strategiją; bendradarbiauti vystant tarpsektorinę elektros, dujų ir šilumos rinkų integraciją. Ilgalaikė perdavimo tinklo plėtra vykdoma atsižvelgiant į naujų pažangių technologijų taikymą, mokslinių tyrimų rezultatus, mokslo institucijų ir išorinių organizacijų rekomendacijas. Šiuo tikslu, PSO periodiškai atlieka transformatorių pastočių (TP) ir elektros perdavimo linijų (EPL) būklės vertinimą, analizuoja elektros PT faktinį apkrovimą, taip nustatydamas mažiausiai apkrautas pastotes ir linijas. Kartu su energijos skirstymo operatoriumi (ESO) sprendžia dėl naujų elektros tinklo objektų statybos poreikio, esamų atstatymo ar demontavimo galimybių, atlieka tyrimus ir analizes, užsako išorines studijas. Darbo patikimumui užtikrinti, Bendrovė vadovaujasi pagrindiniu EES darbo patikimumą įvertinančiu kriterijumi - (N-1) 1. Išlaidų optimizavimą vykdo atsižvelgiant į elektros PT turto ir darbo režimų valdymą bei tinklo planavimą. Kokybišką elektros energiją Bendrovė perduoda atsižvelgiant į tarptautinių standartų kokybei reikalavimus (LST EN 50160) bei į Bendrovės perengtus aprašus. Atskirų tinklo elementų (naujų EPL ar TP) statybą grindžia atlikdama galimų techninių alternatyvų vertinimą bei alternatyvų ekonominį ir finansinį palyginimą (kaštųnaudos analizę). Įgyvendindama Plane numatytus nacionalinės bei regioninės reikšmės projektus, siekdama pilnavertiškai integruotis į Europos elektros energijos rinką, garantuoti nepertraukiamą ir patikimą elektros energijos tiekimą vartotojams, Bendrovė prisidės prie NENS tikslų įgyvendinimo, 10-ies metų perspektyvoje bus užtikrinamas patikimas elektros energijos tiekimas ir perdavimas vartotojams, laiku atstatomas ir racionaliai vystomas perdavimo tinklas (minimalūs sistemos patikimumo rodikliai (vidutinė nutraukimo trukmė (AIT) ir neperduotos elektros energijos kiekis (END)) ne didesni nei nustatyti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos reguliaciniu periodu), bus užtikrinamas nuoseklus elektros infrastruktūros optimizavimas ir modernizavimas, atsakingų institucijų informavimas apie generacijos adekvatumo perspektyvą nacionaliniu ir regioniniu mastu, suderintas infrastruktūrinių projektų įgyvendinimas, atliktas ilgalaikio investicinių lėšų poreikio bei projektų finansavimo galimybių įvertinimas. Tokiu būdu bus kuriama nauda ir teikiamos kokybiškos paslaugos ne tik Bendrovės klientams, bet ir visos Lietuvos vartotojams. 1 (N-1) kriterijus tai elektros energetikos sistemos gebėjimas užtikrinti statinį ir dinaminį elektros sistemos stabilumą netekus vieno iš sistemoje veikiančių elementų (EPL, TP esančių autotransformatorių, elektros energiją generuojančių šaltinių ir pan.) 4 5

PAGRINDINIAI LIETUVOS ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS RODIKLIAI 2019 m. (faktas) 2029 m. (planas) Bendras elektros energijos suvartojimas (su nuostoliais tinkle) TWh 12,16 14,7 Didžiausia sistemos pareikalaujama galia MW 2032 2466 Elektrinių įrengtoji/turimoji galia: MW 3699/3564 5146/5079 Šiluminės elektrinės (E): MW 1914*/1790* 770/739 Lietuvos E MW 1045*/1002* 445/432 Vilniaus E3 MW 360*/324* 0 Kauno E MW 170*/148* 0 Panevėžio E MW 35/32 35/32 kitos ŠE MW 304/284 290/275 Kruonio HAE MW 900/900 900/900 Atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios elektrinės: MW 863/853 3406/3380 Kauno HE MW 101/99 101/99 mažos HE MW 27/27 27/27 Vėjo E MW 534/534 2206**/2206** Saulės E (įskaitant gaminančius vartotojus) MW 103/103 895/895 Biokuro E: MW 98/90 177/153 biomasės E: MW 63/55 142/117 Vilniaus E2 MW 29/22 29/22 Vilniaus kogeneracinė jėgainė (biomasę deginantis blokas) MW - 79/63 Šiaulių E MW 11/9 11/9 mažosios biomasės MW 23/23 23/23 biodujų E MW 35/35 35/35 Atliekų deginimo E: MW 22/21 70/60 Vilniaus kogeneracinė jėgainė (atliekas deginantis blokas) MW - 22/16 Klaipėda Fortum (Lypkių TP) MW 21/20 21/20 Fortum kogeneracinė jėgainė (Kaunas, Biruliškių TP) MW - 26/23 mažosios atliekų deginimo MW 1/1 1/1 Aukštosios įtampos linijos: km 7190,1 7887 400 kv oro linijos*** km 102,7 102,7 330 kv oro linijos*** km 1864,0 2350 110 kv oro linijos*** km 4982,6 5110 300 kv nuolatinės srovės povandeninis kabelis km 134,3 274,3 300/330 kv kabelių linijos km 13,2 35 110 kv kabelių linijos km 93,3 110 AĮNS keitikliai/keitiklių stotis vnt. 2 3 Aukštosios įtampos transformatorių pastotės: vnt. 235 255 400 kv transformatorių pastotė vnt. 1 1 330 kv transformatorių pastotės/skirstyklos vnt. 15 17 110 kv transformatorių pastotės/skirstyklos vnt. 219 237 Vidutinė elektros energijos kaina Lietuvos elektros rinkos biržoje EUR/MWh 46,1 * Įvertinus rezerve laikomus ir konservuotus E blokus ** Įskaitant 700 MW suminės galios jūrinių VE parkų galią *** Oro linijų ilgis matuojamas sumuojant visų grandžių ilgius 1. LIETUVOS ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS IR ELEKTROS RINKOS 2019 METŲ APŽVALGA Lietuvos EES perdavimo tinklas tai 400 110 kv transformatorių pastotės, kurios sujungtos aukštos įtampos elektros perdavimo linijomis. Lietuvos elektrinėse pagaminta arba iš kitų elektros energetikos sistemų importuota elektros energija elektros perdavimo tinklu pasiekia skirstomuosius tinklus, o vėliau ir elektros energijos vartotojus. 2019 m. EES bendra įrengtoji transformatorių galia buvo 5385,6 MVA (nevertinant keitiklių autotransformatorių galios), o bendras oro ir kabelių linijų ilgis buvo apie 7190 km. 2019 m. buvo užbaigti šie PSO projektai: išplėsta 330 kv Bitėnų TP, rekonstruota 110 kv Grigiškių TP 110 kv skirstykla. Užbaigtas ir Sistemos valdymo ir duomenų centrų saugos projektas. 2019 m. vykdant šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimo ir paruošimo sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos energetikos sistema projektą, buvo demontuota 330 kv OL Ignalinos AE-Minsko TEC (Baltarusija) dalis (Lietuvos teritorijoje apie 8,5 km). Taip pat 2019 m. 330 kv Vilniaus TP esami 2x175 MVA autotransformatoriai buvo pakeisti naujais (2x300 MVA) (toliau vykdomas investicijų projektas 330/110/10 kv Vilniaus TP ir Alytaus TP galių didinimas ). Per 2019 m. buvo užbaigti ir tokie elektros tinklo naudotojų inicijuoti projektai: 10/110 kv Biruliškių TP statyba, 103 MW galios Vilniaus kogeneracinės elektrinės prijungimas prie Vilniaus E-3 110 kv skirstyklos ir kt. Visi šie projektai buvo įgyvendinti elektros tinklo naudotojų lėšomis. 2019 metais didžiausias paros energijos vartojimas užfiksuotas 2019-01-24 dieną ir siekė 41 GWh. Mažiausias paros energijos vartojimas fiksuotas 2019-04-21 dieną ir sudarė 26 GWh. Didžiausia pareikalaujama galia užfiksuota 2019-01- 24 dieną 9-10 valandą ir siekė 2032 MWh per valandą (kai vyravo stiprūs šalčiai), o mažiausia 2019-07-14 dieną 5-6 valandą ir sudarė 860 MWh per valandą. Suvartotas galutinės elektros energijos kiekis pagal atskirus vartotojų sektorius nuo 2010 m. parodytas 1 paveiksle. 1 pav. 2010 2019 m. galutinis suvartotos elektros energijos kiekis pagal vartotojų grupes 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 Lietuvoje 2019 m. galutinis elektros energijos suvartojimas buvo 11,145 TWh, o bendras elektros energijos suvartojimas, įvertinus ir elektros tinklų operatorių technologines sąnaudas, kurios 2019 m. sudarė 1,009 TWh, buvo 12,155 TWh. Lyginant su 2018 metais, galutinis elektros energijos suvartojimas nežymiai sumažėjo (0,3 proc.). Nors bendras elektros energijos suvartojimas didėjo tik 0,4 proc., tačiau tai didžiausias bendras elektros energijos suvartojimas per visą dešimtmetį. 2019 m. didžiausias elektros energijos suvartojimo augimas buvo užfiksuotas pramonės sektoriuje (1,2 proc. padidėjimas). Šis sektorius ir toliau sudaro didžiausią galutinio suvartojimo dalį. Gyventojų ir transporto sektoriuose suvartojimas mažėjo atitinkamai 2,6 ir 5,5 proc. Paslaugų (aptarnavimo) sektoriuje, kaip ir žemės ūkio, galutinio suvartojimo kiekis 2019 m. išliko stabilus. Tarp visų sektorių transporto sektorius, nežiūrint, kad 2019 m. suvartojimas šiame sektoriuje augo 5,5 proc., pasižymi mažiausia galutinių elektros energijos suvartojimo dalimi (apie 0,10 TWh) 2019 m. gruodžio mėn. 31 d. Lietuvos EES veikusių elektrinių bendra įrengtoji galia buvo 3699 MW. Lyginant su 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis, suminė elektrinių įrengtoji galia padidėjo 0,4 proc. (1 lentelė). 6 7 Twh 12 10 8 6 4 2 0 Pramonė Aptarnavimo sektorius Gyventojai Žemės ūkis Transportas

1 lentelė. Elektrinių galių pokyčiai, MW Elektrinės ir jų generuojantys šaltiniai Įrengtoji galia 2018, MW Įrengtoji galia 2019, MW Pokytis, % Šiluminės elektrinės (E): 1915 1914 0,05 patekusios elektros, likusi 59 proc. dalis iš trečiųjų šalių t. y. Kaliningrado ir Baltarusijos pjūvių. Iš ES kaimyninių valstybių daugiausia 28 proc. buvo importuojama per Nordbalt jungtį iš Švedijos, 10 proc. per Latvijos pjūvį ir 3 proc. per LitPol Link jungtį. Beveik 21 proc. galutinai suvartotos elektros buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių (nevertinant Kruonio HAE ir tinklų sąnaudų). Nacionalinį elektros energijos gamybos ir vartojimo balansą galima rasti https://www.litgrid.eu/index.php/energetikos-sistema/elektros-energetikos-sistemos-informacija/elektros-gamybos-ir-vartojimo-balanso-duomenys/2287. Lietuvos E 1045* 1045* Vilniaus E3 360* 360* Kauno E 170* 170* 5,6% 2,6% 4,5% 2 pav. Lietuvos EES balansas (nuo bendro el. en. poreikio (12,98 TWh)) Panevėžio E 35 35 kitos ŠE 305 304 0,3 Kruonio HAE 900 900 Atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios elektrinės: 847 863 1,9 Hidro E: 128 128 72% 11,2% 4,1% Šiluminės E Hidro E KHAE Vėjo E Kiti AEI Komercinis sistemos balansas Bendras el.en. poreikis Kauno HE 101 101 mažos HE 27 27 Vėjo E: 533 534 0,2 prie PT 433 433 prie ST 100 101 1 Biomasės E 62 63 1,6 Biodujų E 41 35-14,6 Saulės E 83 103 24 Atliekų E** 22 22 Iš viso: 3684 3699 0,4 * įvertinus rezerve laikomus ir konservuotus agregatus, kurių eksploatacija laikinai sustabdyta, bet įranga nedemontuota ** priklausomai nuo deginamo kuro rūšies gali būti atsinaujinantys ir neatsinaujinantys (non renewable waste ir renewable waste) Nors Lietuvoje yra gana gerai išvystyti 400-110 kv elektros perdavimo tinklai, tačiau nemažos dalies elektros tinklo įrenginių darbo amžius yra pasiekęs ar net viršijęs numatytą eksploatavimo laiką. Ir tai daro didelę įtaką visos EES darbo patikimumui. Šiai problemai spręsti Bendrovė formuoja ir kuria transformatorių pastočių ir elektros perdavimo linijų atstatymo strategijas ir atskirų įrenginių būklės vertinimo metodikas, periodiškai atlieka TP ir EPL būklės vertinimą, analizuoja elektros PT faktinį apkrovimą ir inicijuoja infrastruktūros rekonstravimo ir plėtros projektus. Elektros energijos persiuntimo patikimumas perdavimo tinklais yra vertinamas dviem rodikliais: 2 lentelė. Elektros perdavimo sistemos pagrindiniai patikimumo rodikliai ENS arba END (angl. Energy not supplied/delivered) perdavimo tinklu nepersiųstos elektros energijos kiekis dėl elektros tiekimo nutraukimų perdavimo sistemoje (MWh); AIT (angl. Average interruption time) vidutinis nutraukimo laikas, kuris parodo vidutinę nutraukimo trukmę perdavimo sistemoje (min.). Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (Taryba) Bendrovei 2016-2020 m. periodu nustatė tokius minimalius patikimumo lygius: ENS=6,3 MWh ir AIT=0,29 min. Elektros perdavimo sistemos neperduotos (nepersiustos) elektros energijos kiekis ir nutraukimo trukmė 2019 m. pateikti 2 lentelėje. Vadovaujantis kasmetinės didžiųjų elektros energijos gamintojų apklausos metu pateiktais duomenimis, nuo 2019 metų pradžios didžiųjų elektrinių įrengtoji galia nesikeitė. Visi generuojančių galių pasikeitimai - prie ESO tinklų prijungtuose generuojančiuose pajėgumuose. Didžiausias augimas buvo saulės energetikoje per 2019 metus papildomai prijungta apie 20 MW saulės elektrinių. Vėjo ir biomasės elektrinių galios didėjo minimaliai - po 1 MW, tuo tarpu biodujas naudojančių elektrinių galia sumažėjo 6 MW, taip pat 1 MW sumažėjo ir kitų šiluminių elektrinių galia. Bendra sistemoje įrengtų generuojančių šaltinių galia 2019 m. lyginant su 2018 m. padidėjo 15 MW. Svarbu paminėti, kad nuo 2015 m. Lietuvoje atsiradus dvipusei elektros energijos apskaitai, pradėjo didėti elektros energiją gaminančių vartotojų 2 skaičius. 2018 metais gaminančių vartotojų generuojančių pajėgumų plėtros apimtys buvo 9,17 MW, o per 2019 metus gaminančių vartotojų galia išaugo dar 20,3 MW ir suminė galia siekia 29,8 MW. 2019 m. šalyje net 13 proc. didesnę dalį, lyginant su 2018 m., suvartojime sudarė Lietuvoje pagaminta elektra ir siekė 3,64 TWh. Beveik du trečdalius visos šalies generacijos sudarė atsinaujinančių energijos išteklių gamyba (2 pav.). Apie 0,34 TWh elektros pagamino hidroelektrinės (neskaitant Kruonio HAE gamybos), 1,45 TWh vėjo elektrinės, dar apie 0,54 TWh pagaminta saulės energija, biomase, biodujomis ir atliekomis kūrenamose elektrinėse. Kitą elektrą (0,73 TWh) gamino tradicinį kurą naudojančios elektrinės. 2019 metais didesnė dalis šalyje suvartotos elektros (apie 80 proc. nuo bendro elektros energijos suvartojimo arba apie 72 proc. nuo bendro elektros energijos poreikio, t. y. įvertinus ir Kruonio HAE užkrovimui sunaudotą elektros energiją) buvo importuota. Lyginant su 2018 m., iš ES šalių importuota 41 proc. į Lietuvą Rodiklis Nutraukimo priežastis 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2016 Force Majeure 21,21 31,20 4,06 1,90 3,59 20,62 62,41 2,31 5,89 20,62 Išorinio poveikio 43,65 11,43 10,94 31,99 24,00 6,41 13,21 30,81 14,16 6,41 ENS, Operatoriaus atsakomybė 7,53 7,36 6,68 5,30 4,17 1,03 1,68 0,95 32,34 1,03 MWh Nenustatytos 0,00 0,00 0,028 0,055 0,373 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 AIT, min Iš viso 72,39 49,99 21,70 39,25 32,13 28,06 77,29 34,08 52,39 28,06 Force Majeure 0,97 1,44 0,19 0,09 0,17 0,81 2,48 0,07 0,20 0,81 Išorinio poveikio Operatoriaus atsakomybė 2,00 0,53 0,51 1,50 1,16 0,25 0,47 1,15 0,48 0,25 0,35 0,34 0,34 0,25 0,20 0,04 0,06 0,04 1,10 0,04 Nenustatytos 0,00 0,00 0,00 0,003 0,018 0,000 0,000 0,00 0,00 0,000 2 Elektros energiją gaminantis vartotojas tai fizinis arba juridinis asmuo, įsirengęs atsinaujinančių išteklių technologijų elektrinę ir gaminantis elektrą savo reikmėms, o nesuvartotą elektros kiekį pateikiantis į tinklus ir, esant poreikiui, ją susigrąžinantis iš tinklų Iš viso 3,32 2,30 1,02 1,84 1,55 1,10 3,01 1,26 1,78 1,10 8 9

Kokybišką elektros energiją Bendrovė perduoda atsižvelgiant į tarptautinių standartų kokybei reikalavimus (LST EN 50160) bei atskirai Litgrid perengtą aukštos įtampos (330 kv ir aukštesnės) perdavimo tinklo leistinų dažnio ir įtampos kokybinių parametrų aprašą. Šiuose dokumentuose nustatyti ribiniai parametrai, kurių turi neviršyti ir išlaikyti visi prie tinklo prijungti naudotojai, apibrėžiamos dažnio ir įtampos ribos, tinklo įtampos kryčiai ir pertrūkiai, harmonikos ir nesimetrija. Pažymėtina, kad labai trumpi (iki sekundės) įtampų pertrūkiai, 110 kv ir aukštesnės įtampos tinkluose atsiranda dėl elektros tinklų avarijų (trumpųjų jungimų), kurias dažniausiai sukelia gamtos reiškiniai (žaibai, vėtros, uraganai, migruojantys paukščiai ir pan.). Elektros perdavimo tinklai projektuojami, kad tokie gedimai būtų pašalinti pagrindinių apsaugų per <150 ms, o jei veiktų rezervinės apsaugos <250 ms. Realybėje, veikiant pagrindinėms apsaugoms, trumpieji jungimai pašalinami dar greičiau (per maždaug 100 ms). Be papildomos atjungimo logikos veikimo laiko, pačios komutacinės įrangos veikimas užtrunka apie 70-80 ms, todėl įtampos pertrūkių aukštos įtampos tinkle panaikinti techniškai negalima arba tai kainuotų nepagrįstai didelius pinigus. Elektros kokybei labai jautrių vartotojų veikimo užtikrinimui, turi būti diegiamos specialios rezervavimo priemonės pačių vartotojų ūkyje arba žemosios įtampos tinkluose. Atsižvelgiant į globalizacijos ir išorinės aplinkos kuriamas tendencijas, prognozuojama, kad Skaitmenizacija ir technologinė konvergencija turės įtakos beveik visiems PSO plėtros aspektams ypač perdavimo tinklo valdymo automatizacijai, spartesniam ir platesniam išmaniųjų matavimo sistemų diegimui bei kibernetinės saugos didinimui. Pagal Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisykles, naujuose ir rekonstruojamuose transformatorių pastotėse turi būti diegiami teleinformacijos surinkimo ir perdavimo įrenginiai, nuotolinis elektros tinklo įrenginių valdymas. Nuo 2011 m. Bendrovė (Sistemos valdymo centras) vykdė nuotoliniu būdu iš dispečerinės valdymo sistemos valdomų įrenginių kiekio apskaitą. 2018 m. buvo sukurtas ir patvirtintas Litgrid AB automatizuotų valdymo prijunginių kiekio nustatymo tvarkos aprašas. Vadovaujantis tvarkos aprašo nuostatomis, kiekvienais metais, birželio bei gruodžio mėnesiais, yra nustatomas faktinis automatizuotų valdymo prijunginių kiekis sistemoje. 2019 gruodžio mėnesio duomenimis iš 1229-ių valdomų prijunginių EES, automatizuotų buvo 860 prijunginių (t. y. apie 70 proc. nuotoliai valdomų prijunginių). Lietuvos EES tiesiogiai sujungta su penkiomis kaimyninėmis (Švedija, Lenkija, Baltarusija, Latvija, Rusija) elektros energetikos sistemomis: su Švedijos EES jungia nuolatinės srovės jungtis, kurios pralaidumas iš/į Lietuvos EES - 700 MW; su Lenkijos EES jungia 400 kv dvigrandė elektros perdavimo linija, kuri veikia per nuolatinės srovės keitiklį. Šio keitiklio galia 500 MW, pjūvio pralaidumas siekia 500 MW į Lietuvos EES ir 500 MW iš Lietuvos EES; su Latvijos EES jungia keturios 330 kv ir trys 110 kv linijos. Pjūvio pralaidumas siekia 1500 MW į Lietuvos EES ir 1200 MW iš Lietuvos EES; su Baltarusijos EES jungia keturios 330 kv ir septynios 110 kv linijos. Pjūvio pralaidumas siekia 1300 MW į Lietuvos EES ir 1350 MW iš Lietuvos EES; su Rusijos (Kaliningrado) EES jungia trys 330 kv ir trys 110 kv linijos. Pjūvio pralaidumas siekia 600 MW į Lietuvos EES ir 680 MW iš Lietuvos EES. 2019 metais, didžiausias tarpsisteminės jungties apkrovimas buvo pasiektas su Kaliningrado EES ir Švedijos EES. Apie 44 proc. NordBalt veikimo laiko, jungtis veikė didžiausia galia. Palyginimui 2018 metais jungtis didžiausia galia veikė 34 proc. laiko. LitPol Link jungties apkrovimas išliko panašus, kaip ir 2018 metais. Nevertinant nuolatinės srovės jungčių su Švedija ir Lenkija apkrautumo, labiausiai apkrautas Lietuvos EES tarpsisteminis pjūvis 2019 metais buvo tarp Lietuvos ir Rusijos (Kaliningrado) EES. Vidutinis šio tarpsisteminio pjūvio apkrautumas siekė 50,8 proc. Tokį didelį pjūvio apkrautumą lėmė tai, kad dėl Kaliningrado srityje esančios TE (įrengtoji galia siekia 900 MW) darbo, srities balansas didžiąją laiko dalį buvo teigiamas. Kadangi Kaliningrado sritis sujungta tik su Lietuvos EES, perteklinė energija teka tarpsisteminiu pjūviu į Lietuvą. Tik tuo metu, kai elektrinė remontuojama, Kaliningrado srities balansas yra neigiamas. Maksimalus pjūvio apkrautumas pasiekiamas vasaros minimalių apkrovų metu, kai Kaliningrado TE dirba nesumažinta galia arba yra remontuojamos pjūvio linijos. Lietuvos-Latvijos pjūvio vidutinis apkrautumas siekė apie 19,1 proc. Didžiausios pjūvio apkrovos buvo pasiektos pavasario potvynio metu, kai Latvijos EES saldo buvo teigiamas. Lietuvos-Baltarusijos pjūvio vidutinis apkrautumas 2019 m. siekė 24,6 proc. Nors tipinis BRELL elektrinio žiedo srautų pasiskirstymas Lietuvai importuojant iš Rusijos EES yra toks, kai 60 proc. elektros energijos atiteka Lietuvos Baltarusijos pjūviu, o 40 proc. Lietuvos Latvijos pjūviu, kitokį Lietuvos tarpsisteminių pjūvių apkrovimą lėmė perskirstytos gamybos pajėgumui visame BRELL žiede. Lietuvos EES tinklo įtampos yra valdomos išnaudojant elektrinių generuojamos reaktyviosios galios valdymo galimybes, taip pat reguliuojant šuntinių reaktorių ir kondensatorių baterijų darbą. Pradėjus veikti NordBalt ir LitPol Link jungtims, atsirado ir papildomų reaktyviosios galios ir įtampos valdymo priemonių. Didžiausias reaktyviosios galios generavimo šaltinis Kruonio HAE agregatai, kurių vieno agregato generuojamos reaktyviosios galios ribos yra -120 180 MVar dirbant sinchroninio kompensatoriaus (SK) režimu. Iš viso 2019 m. Kruonio HAE agregatai sinchroninio kompensatoriaus režimu dirbo apie 2254 valandas. Lyginant su 2018 m. sinchroninio kompensatoriaus režimu Kruonio HAE agregatai dirbo 56 valandomis daugiau. Pagrindinė SK darbo laiko priežastis naujos LitPol Link jungties veikimas. Tam, kad LitPol Link keitiklis tinkamai veiktų, būtina įjungti specialius harmonikų filtrus, kurie yra reaktyviosios galios generavimo šaltiniai. Reaktyviosios galios valdymo požiūriu sunkiausias režimas yra LitPol Link jungties veikimas nakties ar ankstaus ryto valandomis, kai perduodami nedideli kiekiai elektros energijos su Lenkijos EES. Nakties valandomis, kai neveikia Kruonio HAE siurblio režimu, įtampų lygiai 330 kv mazguose ir taip stipriai padidėja ir priartėja prie didžiausių leistinų verčių. Norint įjungti LitPol Link keitiklį būtina sumažinti tinklo įtampas. Šiuo metu vienintelė priemonė tą padaryti yra išnaudoti Kruonio HAE SK režimu. Minėtai problemai spręsti perdavimo sistemos operatorius toliau vykdo projektą, kurio apimtyje esamas Ignalinos valdomas šuntinis reaktorius (VŠR) buvo pervežtas į Lietuvos E 330 kv skirstyklą. Šiuo metu vykdomi paleidimo darbai. Sinchroninio kompensatoriaus panaudojimą taip pat lemia transformatorių pastotėse esančių šuntinių reaktorių išnaudojimas, elektros tinklo elementų remontai (EPL, AT, statinių reaktyviosios galios kompensavimo įrenginių atjungimai), kitų elektrinių darbo režimai. Pastebėta, kad Kruonio HAE darbas sinchroninio kompensatoriaus režimu koreliuoja su Lietuvos E generatorių darbu. Kai dirba Lietuvos E, jos reaktyviosios galios generavimo galimybės sumažina įtampas sistemoje, todėl sumažėja ir Kruonio HAE poreikis dirbti sinchroninio kompensatoriaus režimu. Elektros energijos tiekimo patikimumas yra glaudžiai susijęs su veiksmingu elektros energijos vidaus rinkos veikimu ir su kaimyninių šalių elektros energijos rinkų integracija. Jei elektros energijos vidaus rinkai trūksta skaidrumo ir likvidumo, sunku valdyti riziką, o naujiems dalyviams užkertamas kelias patekti į rinką. PSO užtikrina bendrą šalies gamybos ir vartojimo balansą ir administruoja balansavimo energijos rinką. 3 pav. 2016-2019 m. vidutinės elektros energijos kainos pasiskirstymas 6,5 6,0 5,5 5,0 4,5 4,0 3,5 3,0 2,5 2,0 1,5 Sausis Kovas Gegužė Liepa Rugsėjis Lapkritis Sausis Kovas Gegužė Liepa 2019 m. vidutinė elektros kaina Nord Pool elektros biržos Lietuvos prekybos zonoje krito 8 proc. ir siekė 46,1 Eur/MWh. Lietuvos elektros kainoms didelę įtaką darė situacija kaimyninėse valstybėse. Visame Baltijos jūros regione - 2019 metais elektros energijos kaina vidutiniškai krito 11 proc. lyginant su 2018 metais, išskyrus Lenkiją, kur kaina augo 3 proc. Tokiam kainų kritimui įtakos turėjo palankios meteorologinės sąlygos, kur po buvusių itin sausringų metų vandens resursai atsistatė į įprastą lygį, sumažėjęs suvartojimas ir toliau auganti vėjo elektrinių generacija. Aukščiausia vidutinė mėnesio elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje fiksuota sausio mėnesį siekė 56,5 Eur/MWh, o žemiausia gruodį 39,0 Eur/MWh. Aukščiausia vidutinė mėnesio elektros kaina formavosi metų pradžioje, kai temperatūrai ženkliai nukritus išaugo suvartojimas, o metų eigoje kainos išliko stabilios išskyrus metų vidurį, kai vyravo perdavimo linijų remontai. Metų pabaigoje buvo pastebima kainų mažėjo tendencija, kuriai didelę įtaką darė pigesni naftos ir dujų ištekliai. Bendras 2019 metų importo srautas į Lietuvą augo 7 proc., o bendras eksporto srauto augimas siekė 43 proc. 2019 m. liepos mėnesį aplinkos taršos leidimams pasiekus rekordines 29,1 Eur/t kainas ir toliau laikantis apie 23 Eur/t, pastebimai išaugo importas iš trečiųjų šalių, kuris lyginant su 2018 m. išaugo 39 proc. Tuo tarpu iš kaimyninių ES šalių importas sumažėjo 19 proc. Labiausiai (56 proc.) importas mažėjo iš Latvijos ir iš Lenkijos 45 proc., o importas iš Švedijos augo 23 proc. Bendras importo kiekis sudarė 13,4 TWh. Eksporto srautas iš Lietuvos augo 43 proc., kur didžiausias 183 proc. augimas buvo į Latviją, 40 proc. į Lenkiją ir 15 proc. į Švediją. Bendras eksporto kiekis siekė 4,0 TWh. PL SE4 FI EE LT Rugsėjis Lapkritis Sausis 2016 2017 2018 2019 Kovas Gegužė Liepa Rugsėjis Lapkritis Sausis Kovas Gegužė Liepa Rugsėjis Lapkritis 10 11

2. MOKSLINIAI TYRIMAI IR STUDIJOS Ambicingi Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos keliami tikslai dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimo ir tuo pat metu vykdomas Baltijos EES sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektas, skatina ieškoti naujų inovatyvių sprendinių dėl Lietuvos elektros energetikos sistemos patikimo veikimo. Mokslinių tyrimų ir studijų rengimas, inovacijų diegimo veiklų planavimas ir įgyvendinimas skatina Bendrovę efektyvinti savo veiklą, taikant naujus metodus, priemones ir gerąsias praktikas. Bendrovė, pati arba bendradarbiaudama su mokslo įstaigomis ir kitomis konsultacinėmis bendrovėmis, atlieka studijas, tyrimus, analizes, įvairius vertinimus bei bandomuosius projektus, susijusius su perdavimo sistemos operatoriaus veikla. Bendrovės vykdytos ir(ar) vykdomos studijos ir tyrimai bei jų trumpi aprašymai pateikti žemiau. Baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimas Lietuvos EES Kaip jau buvo skelbta praėjusių metų plane, Bendrovė 2019 metais vykdė pilotinio projekto Baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimas Lietuvos EES pirkimo procedūras. Projekto įgyvendinimo sutartis su jungtinės veiklos pagrindu veikiančiomis UAB Stiemo ir AB Energetikos tinklų institutas buvo pasirašyta 2019 m. lapkričio 27 d. Pagal sutartį iki 2021 metų gruodžio 31 dienos turi būti suprojektuota ir Vilniaus transformatorių pastotėje įrengta 1 MW galios ir 1 MWh talpos baterijų energijos kaupimo sistema, skirta 11 skirtingų sisteminių paslaugų teikimo ištestavimui: 1. Dažnio išlaikymo rezervas (FCR - frequency containment reserve); 2. Dažnio atkūrimo rezervas (FRR - frequency restoration reserve); 3. Pakaitos rezervas (RR - replacement reserve); 4. Specialios automatikos veikimo stabilizuojant sistemos dažnio kitimą (EPC - emergency power control); 5. Specialios automatikos veikimo stabilizuojant sistemos dažnio kitimą (FFR - fast frequency regulation); 6. Sintetinės inercijos reaguojant į dažnio kitimo greitį (RoCoF); 7. Elektros tinklų įtampos valdymas; 8. Elektros tinklų perkrovos valdymas; 9. Elektros tinklų nuostolių optimizavimas keičiant aktyviosios galios režimą; 10. Elektros energijos kokybinių parametrų gerinimas; 11. Kaip rezervinės galios šaltinis veikiant izoliuotai nuo tinklo. Projekto metu taip pat bus sudaryti techniniai reikalavimai baterijų energijos kaupimo sistemoms, teikiančioms skirtingas sistemines paslaugas. Baterijų energijos kaupimo sistema bus įrengta standartiniame jūriniame konteineryje ir prijungta prie Vilniaus transformatorių pastotės 10 kv skirstyklos. Jos prijungimui kitame moduliniame konteineryje ar pastate bus įrengtas uždaro tipo galios transformatorius. Šiais metais planuojama parengti techninį ir darbo projektus, o pats įrangos montavimas numatytas kitų metų pirmoje pusėje. Projekto metu bus patikrintos baterijų kaupimo sistemų panaudojimo galimybes realiomis Lietuvos elektros energetikos sistemos veikimo sąlygomis, identifikuotos didelių galių baterijų kaupimo sistemų įrengimo bei panaudojimo sritys Lietuvoje, nustatyti techniniai reikalavimai baterijoms, kurios teiktų skirtingo pobūdžio paslaugas. Projekto metu gauti rezultatai ir žinios stipriai prisidės vystant Litgrid kompetencijas baterijų panaudos srityje ir leis tinkamai pasiruošti sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais projektui. Naujų sinchroninių kompensatorių įrengimas Inercijos užtikrinimas būtina Baltijos EES sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais sąlyga, numatyta 2019 m. gegužės 27 d. sinchroninio prijungimo sąlygų sutartyje ir prijungimo sąlygų kataloge. Vykdydami šios sutarties nuostatas dėl reikiamo inercijos kiekio (17100 MWs) užtikrinimo Baltijos šalių operatoriai sutarė, kad dalinsis palaikomos inercijos kiekį kiekvienoje šalyje lygiomis dalimis. Tai reiškia, kad Lietuvoje turės būti palaikoma apie 6000 MWs inercijos. Remiantis 2018 metų elektros rinkos sąlygoto elektros energijos balanso ir veikiančių sinchroninių generatorių duomenimis, reikiamas kiekis inercijos Baltijos EES buvo užtikrintas tik 1955 valandas arba apie 22 procentus laiko. Reikia pažymėti, kad veikiant IPS/UPS elektros sistemoje, tai nesudarė rimtų problemų Baltijos EES stabilumui, nes Baltijos ir Lietuvos EES gerai sujungta su kaimyninėmis šalimis ir avarinių režimų metu, sistemos stabilumas buvo užtikrinamas sinchroninių elektros jungčių pagalba. Nutraukus šias sinchronines jungtis ir sinchronizavus Baltijos EES su kontinentinės Europos tinklais per Lenkiją, palaikomos inercijos Baltijos Šalių viduje svarba stipriai išauga, nes ženkliai padidėja izoliuoto Baltijos EES veikimo tikimybė. Perdavimo sistemos operatorius, siekdamas vykdyti sinchroninio prijungimo sąlygų katalogo nuostatas mažiausių sąnaudų ir įtakos elektros perdavimo tarifui, atliko sinchroninės inercijos, reikalingos patikimam sistemos veikimui po Baltijos EES sinchronizavimo su KET, užtikrinimo priemonių Lietuvoje analizę. Tyrime buvo nagrinėtos senų šiluminių elektrinių agregatų pritaikymo (modernizavimo) veikimui sinchroninių kompensatorių (SK) režimu, naujų ir pažangių sinchroninių kompensatorių įrengimo ir esamų hidro ar hidroakumuliacinių agregatų veikimo sinchroninių kompensatorių režimu alternatyvos. Įvertinus alternatyvų įrengimo ir eksploatavimo per metus kaštus, nustatyta, kad daugiausiai investicijų reikalaujanti alternatyva naujų sinchroninių kompensatorių įrengimas. Tačiau šios alternatyvos eksploatavimo sąnaudos per metus yra mažiausios. Papildomai apklausus elektros rinkos dalyvius dėl galimos inercijos paslaugos kainos bei suskaičiavus soc-ekonimines naudas nustatyta, kad optimalus sprendinys trijų naujų sinchroninių kompensatorių įrengimas, vertinant, kad šių naujų SK neprieinamumo (remonto) metu, inerciją užtikrins Kruonio HAE agregatai. 2019 m. rugpjūčio mėn. šis klausimas buvo pristatytas Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai. Nauju sinchroninių kompensatorių įrengimo vietoms nustatyti buvo atlikti elektros režimų skaičiavimai. Remiantis šiais skaičiavimais buvo nuspręsta naujus SK prijungti prie Telšių, Neries bei Alytaus 330 kv skirstyklų. Šiuo metu, pasitelkus Italijos konsultacinę bendrovę CESI, rengiama detali projekto techninė užduotis. Planuojama projektą įgyvendinti etapais. 2020-2050 metų Lietuvos elektros energetikos sistemos raidos scenarijų sudarymo studija 2019 metais buvo inicijuotas 2020-2050 m. Lietuvos EES raidos scenarijų sudarymo studijos pirkimas, o 2020 m. balandžio 10 d. buvo pasirašyta sutartis su DNV GL dėl studijos rengimo. 2020 metų IV ketvirtį laukiama studijos rezultatų. Šios studijos apimtyje bus išanalizuota kaip turėtų vystytis elektros energetikos sektorius, kad būtų įgyvendinti NENS keliami tikslai. Studijoje, skirtingais elektros energetikos raidos scenarijais iki 2050 m., bus identifikuotos rizikos ir kliūtys elektros energetikos sistemos efektyviam veikimui. Sparčiai vystantis AEI energetikai, ateityje bus susiduriama ne tik su integracijos, bet ir su EES valdymo (reikiamų rezervų užtikrinimo, tinklų perkrovų, energijos perdavimo ir pan.) iššūkiais. Studijoje bus pasiūlyti galimi sprendimo būdai ir priemonės identifikuotų rizikų bei kliūčių eliminavimui, kurias parenkant bus atsižvelgta į pasaulines energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, rinkų integravimo, skaitmenizavimo, urbanizacijos, poreikio sparčiai didinti energijos vartojimo efektyvumą, energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos ir energijos paskirstyto generavimo technologijų plėtros tendencijas. Baltijos šalių ir Suomijos generuojančių galių adekvatumo vertinimas 2019-2034 2019 m. atlikta Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) ir Suomijos generuojančių galių adekvatumo analizė apėmė 15 metų perspektyvą ir sudarė 4 pagrindinės dalys: generuojančių galių prognozė, sistemos poreikių prognozė, tarpsisteminių pralaidumų importui prognozė ir aktyviosios galios rezervų (dažnio išlaikymo, dažnio atstatymo ir pakaitos) prognozė. Generuojančių galių perspektyva buvo sudaroma atsižvelgiant į Lietuvos, Latvijos ir Estijos PSO kasmet vykdomos didžiųjų elektros energijos gamintojų apklausos metu gautą informaciją ir Suomijos turimą informaciją apie planuojamą generuojančių šaltinių plėtrą/eksploatacijos nutraukimą, bei Nacionalinėse strategijose nustatytus AEI plėtros tikslus ir apimtis. Tarpsisteminių pralaidumų prognozė buvo sudaryta vadovaujantis NordPool diena-prieš elektros energijos prekybos biržoje skelbiamais tarpsisteminiais pralaidumais bei atsižvelgiant į numatomus elektros perdavimo tinklų plėtros projektus, įtrauktus į Nacionalinius tinklų plėtros planus ir ENTSO-E parengtą TYNDP2018. Baltijos šalių tarpsisteminiai pralaidumai su trečiosiomis šalimis (Rusija, Baltarusija, Kaliningradas) nebuvo vertinami. 2019 m. Baltijos šalių ir Suomijos generuojančių galių adekvatumo vertinimo rezultatai parodė, kad iki 2030 metų Baltijos šalys su Suomija/be Suomijos galių adekvatumą užsitikrins tik tarpsisteminių jungčių pagalba, t. y. nesugebės užsitikrinti sistemos adekvatumo vietine generacija. Nevystant vietinės patikimai prieinamos generacijos, 2034 metais identifikuojamas apie 470 MW galių trūkumas (su Suomija) ir apie 360 MW galių trūkumas (be Suomijos) galių adekvatumui užtikrinti. 12 13

3. ELEKTROS ENERGIJOS SUVARTOJIMO IR DIDŽIAUSIOS SISTEMOS PAREIKALAUJAMOS GALIOS PROGNOZĖ Svarbiausias veiksnys, lemiantis elektros energijos suvartojimą, yra šalies ekonominio lygio pokyčiai, kuriuos geriausiai apibrėžia bendrasis vidaus produktas (BVP). Lietuvoje elektros suvartojimas vienam gyventojui yra vienas mažiausių ES, todėl BVP augimas turi didelę įtaką suvartojimui, o diegiamos energijos efektyvumo priemonės skatina elektrifikaciją. Atliekant elektros energijos suvartojimo ir didžiausios sistemos pareikalaujamos galios poreikio prognozę yra vertinami ir papildomi veiksniai, turintys įtakos būsimai elektros energijos paklausai: 3 lentelė. Lietuvos vidutinio laikotarpio BVP augimo prognozė a. elektros energijos efektyvumas; b. elektra varomų automobilių skaičius ir jų suvartojamas elektros energijos kiekis; c. šilumos siurblių skaičius ir jų suvartojamas elektros energijos kiekis; d. geležinkelių elektrifikacija; e. nuostoliai tinkle; f. paskirstytoji generacija. BVP augimas. Vidutinio laikotarpio BVP augimo projekcija priimta pagal LR Finansų ministerijos prognozę, parengtą 2020 m. kovo 20 dieną (3 lentelė). Kadangi Lietuva vis dar savo ekonomika vejasi išsivysčiusias šalis, šiuo laikotarpiu BVP augimas numatomas didesnis nei ES vidurkis. Artėjant prie ES BVP vidurkio, tikėtina, kad ekonomikos augimas lėtės. Metai 2019 (faktas) 2020 2021 2022 2023 BVP augimas, proc. 3,9-1,3 2,2 2,2 2,2 Ilgo laikotarpio BVP augimo prognozė sudaryta atsižvelgiant į ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, angl. OECD - Organisation for Economic Co-operation and Developmen) ilgalaikės 4 lentelė. Lietuvos ilgo laikotarpio vidutinių BVP augimo tempų prognozė Laikotarpis BVP augimas EBPO šalyse BVP augimas Litgrid poreikio prognozėse 2025 2030 2020-2023 2024 2025-2029 2030 BVP augimas, proc. 1,94 1,84 2,3 2,1 1,9 1,8 Atliekant ilgojo laikotarpio prognozes buvo atsižvelgta ir į NENS pateiktus tikslus, siekiamus rezultatus, įgyvendinimo priemonių plane numatytus rodiklius, taip pat Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planą 2021-2030 m. Elektros energijos efektyvumas. 2018 m. patvirtintoje prognozės projekcijas iki 2060 m. Daroma prielaida, kad artėjant prie ES BVP vidurkio, tikėtina, kad ekonomikos augimas lėtės. Todėl BVP augimas nuo 2024 metų numatomas šiek tiek lėtesnis nei 2020-2023 metų laikotarpiu (4 lentelė). NENS, numatyta skatinti mažo energetinio intensyvumo ir energijos vartojimo efektyvumą didinančias pramonės šakas ir diegti naujas aplinkai palankias technologijas ir įrenginius, tai leis iki 2030 m. sutaupyti 1 TWh elektros energijos. Sutaupytas elektros energijos kiekis dėl elektros energijos vartojimo efektyvumo padidėjimo pateiktas 4 paveiksle. TWh 4 pav. Sutaupytas el. en. kiekis dėl elektros energijos efektyvumo padidėjimo 1,40 1,20 1,00 0,80 0,60 0,40 0,20 0,00 2020 2021 2022 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 2030 Suminis efektyvumas (bendrai), TWh Suminis efektyvumas (EV), TWh Suminis efektyvumas (ŠS), TWh Planuojama, kad 2029 m. dėl diegiamų efektyvumo priemonių gali būti sutaupyta apie 0,93 TWh ir dar apie 0,29 TWh dėl šilumos siurblių ir elektromobilių vystymo. Todėl ateityje dėl tobulėjančių technologijų ir efektyvesnių elektromobilių bei šilumos siurblių papildomai gali būti sutaupoma daugiau nei 1 TWh elektros energijos. Elektra varomų automobilių (elektromobilių, EV) skaičius ir jų suvartojamas elektros energijos kiekis. 2019 m. pabaigoje elektromobilių skaičius Lietuvoje buvo apie 1397 vnt., o ateityje tikimasi dar didesnio augimo tempo. Planuojama, kad 2030 m. elektromobiliai gali sudaryti apie 9 proc. visų įregistruotų automobilių. Priimama, kad elektromobilio suvartojama elektros energija per metus nuo 2100 iki 2700 kwh. Toks skaičius yra pateikiamas reguliavimo apkrova paslaugų (angl. Demand Response Services) techninių galimybių studijoje. Vertinant NENS priemonių planą, daroma prielaida, kad elektromobilių registracijų skaičius tik didės ir 2030 metais prieaugis sieks 27,8 tūkst. vnt., o suminis elektromobilių skaičius iš viso sieks 134 tūkst. Atitinkamai 2029 metais suminis elektromobilių skaičius bus 106 tūkst. vnt, kurie sunaudotų apie 179 mln. kwh/metus. 5 lentelė. Lietuvos bendras ir galutinis elektros energijos suvartojimas Šilumos siurblių skaičius ir jų suvartojamas elektros energijos kiekis. Pagal 2018 m. statistinius duomenis Lietuvoje 2017 m. pabaigoje buvo įrengta apie 9354 šilumos siurblių. Šilumos siurblio suvartojama elektros energija per metus yra priimta apie 7000 kwh. Daroma prielaida, kad naujai įsigyjamų šilumos siurblių skaičius didės nuo 1,5 (2017 m.) iki 4 vnt. (2030 m.) 1000-čiui namų ūkių (atsižvelgiant į reguliavimo apkrova paslaugų techninių galimybių studijoje pateiktas rekomendacijas). Tuomet 2029 m. šilumos siurbliai Lietuvoje papildomai sunaudotų apie 222 mln. kwh/metus. Atliekant elektros energijos suvartojimo ir didžiausios sistemos pareikalaujamos galios prognozę buvo atsižvelgta ir į Susisiekimo ministerijos nacionalinės susisiekimo plėtros 2014-2022 m. programoje pateiktą uždavinį (7.1 Pirmasis uždavinys įrengti naują, atnaujinti ir tobulinti esamą tarptautinės ir vietinės reikšmės geležinkelių infrastruktūrą (įskaitant naujų projekto Rail Baltica geležinkelio kelių ir antrųjų geležinkelio kelių bei aplinkkelių tiesimą), įgyvendinti naujus kontrolės, valdymo ir signalizacijos, energijos posistemių projektus (įskaitant geležinkelių linijų elektrifikavimą)). Šiuo metu Bendrovė kartu su AB Lietuvos geležinkeliai bendradarbiauja dėl geriausių energijos tiekimo užtikrinimo priemonių (prijungimo taškų) nustatymo. Geležinkelio linijų elektrifikacija didins suvartojimą ir didžiausios sistemos pareikalaujamos galios kiekį. Elektros energijos suvartojimo prognozė. Remiantis aukščiau aprašytomis prielaidomis ir papildomų veiksnių vertinimu, sudarytos Lietuvos bendro (su technologinėmis tinklų sąnaudomis, bet be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos energijos) ir galutinio (be technologinių sąnaudų ir be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos energijos) elektros energijos suvartojimo prognozės (5 paveikslas ir 5 lentelė). Prognozuojama, kad Lietuvos bendras elektros ener- Suvartojimas 2019 (faktas) 2020 2025 2029 Bendras el. en. suvartojimas, TWh 12,154 11,9 13,8 14,7 Galutinis el. en. suvartojimas, TWh 11,145 11,0 12,6 13,4 14 15

TWh MW 5 pav. Bendro ir galutinio Lietuvos suvartojimo prognozė 16,0 15,0 14,0 13,0 12,0 11,0 10,0 9,0 8,0 7,0 6,0 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 2030 gijos suvartojimas 2029 m. išaugs iki 14,7 TWh (vidutiniškai apie 1,9 proc. metinis augimas), o galutinis elektros energijos suvartojimas iki 13,4 TWh. Didžiausios pareikalaujamos galios prognozė. 6 pav. Didžiausios pareikalaujamos galios prognozė 2600 2500 2400 2300 2200 2100 2000 1900 1800 1700 1600 1500 Bendras faktinis suvartojimas (su nuostoliais), TWh Bendro suvartojimo prognozė (su nuostoliais), TWh 89 4 1822 103 7 1844 6 lentelė. Sistemos didžiausios galios prognozė Remiantis aukščiau aprašytomis prielaidomis ir atsižvelgus į elektrifikacijos tendencijas bei suvartojimo prognozę, sudaryta didžiausios pareikalaujamos galios prognozė (6 lentelė ir 6 paveikslas). Prognozuojama, kad Lietuvos EES didžiausios sis- 2020 2021 2022 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 2030 Pagal bendrą suvartojimą Elektromobiliai 118 13 1867 135 22 1890-152 34 Galutinis faktinis suvartojimas (be nuostolių), TWh Galutinio suvartojimo prognozė (be nuostolių), TWh 2019 (faktas) 2020 2025 2029 Didžiausia sistemos pareikalaujama galia, MW 2032 1902 2190 2466 50 171 51 Šilumos siurbliai Geležinkeliai Efektyvumo priemonės Bendras suvartojimo pokytis (su nuostoliais), % 1911 1930 1948 1967 1985 2003 2020 12 12 11 11 12 12 12 12 12 12 12 12 50 190 72 50 211 99 50 232 132 50 255 170 50 280 215 12 Twh temos pareikalaujama galia (įvertinus elektrifikaciją transporte ir šilumos ūkyje ir efektyvumą didinančias priemones), 2029 m. didės iki 2466 MW (vid. 2,0 proc. per metus). Atlikus elektros energijos suvartojimo ir didžiausios sistemos pareikalaujamos galios prognozes, galima teigti, kad vystantis šalies ekonomikai toliau didės energijos poreikis iš elektros. Efektyvus energijos vartojimas prisidės prie racionalaus elektros energijos suvartojimo. O ateityje elektros suvartojimą ir didžiausios sistemos pareikalaujamą galią papildomai didins elektrifikacija pramonėje, namų ūkių sektoriuose ir ypatingai transporto sektoriuje, kur numatoma sparti elektromobilių plėtra ir geležinkelio linijų elektrifikacija. Atsižvelgiant į 2018 m. patvirtintą NENS ir ten numatytus siekiamus tikslus ir rezultatus AEI energetikai pasiekti (iki 2025 m. iš AEI būtų pagaminta ne mažiau kaip 5 TWh elektros energijos, 2030 m. 7 TWh, 2050 m. 18 TWh), pradėta vykdyti ilgalaikės energetikos sistemos raidos ir galimybių vertinimo studija (2020, 2030 ir 2050 metų sistemos raidos ir elektros rinkos scenarijų sudarymo pagal NENS numatytus tikslus bei galimybių įvertinimo studija). Šios studijos apimtyje bus pateikiamos reikalingos (galimos) įgyvendinimo priemonės ir kryptys didinančios elektros vartojimo efektyvumą, elektros energijos iš atsinaujinančių 0,600 0,500 0,400 0,300 0,200 0,100 energijos išteklių gamybos ir paskirstytos generacijos technologijų plėtros galimybės. Šios studijos rezultatai bus įvertinti rengiant 2021 m. Planą ir atliekant suvartojimo ir didžiausios sistemos pareikalaujamos galios prognozę. Atliekant poreikio ir galios prognozes didelę įtaką turi elektromobilių vystymosi tempai. Šiuo metu elektromobilių paplitimas yra labai ankstyvoje stadijoje, tačiau ateityje tikimasi labai spartaus jų vystymosi, kur augimas bus eksponentinis ir lūžio taškas priklauso nuo daugybės veiksnių. Bendrovė atliko jautrumo analizę priimant, kad iki 2030 metų elektromobilių skaičius augs: iki 240 tūkst. spartaus augimo scenarijuje (180 proc. vidutinio augimo); iki 134 tūkst. vidutiniame augimo scenarijuje (Litgrid naudotas scenarijus poreikių prognozei); iki 108 tūkst. lėto augimo scenarijuje (80 proc. vidutinio augimo). Suminis elektromobilių elektros energijos suvartojimas pagal skirtingus elektromobilio augimo tempus ir skirtingą nuvažiuojamą atstumą yra pateiktas 7 paveiksle. Suminė elektromobilių krovimo galia labai priklauso 7 pav. Suminis elektromobilių elektros energijos suvartojimas pagal skirtingus augimo tempus ir skirtingas prielaidas nuvažiuojamam atstumui 2019 2020 2021 2022 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 2030 Spartus augimas (8000 km/metus) Spartus augimas (12000 km/metus) Spartus augimas (15000 km/metus) nuo vartotojų įpročių ir esamos infrastruktūros. Lėtas krovimas, dominuojantis namų ūkiuose, reikalautų ilgesnio krovimo laiko, todėl tikėtina vyrautų nakties metu. Tuo tarpu, didelės galios, spartaus krovimo stotelės galios poreikį didintų pagal vairuotojų įpročius. Litgrid atliktoje poreikių prognozės analizėje buvo priimta, jog vidutinis krovimas, kuris didintų pareikalaujamos galios įskaitant ir piko metu esantį elektros vartojimą siektų apie 11,22 kw 4. Šis rodiklis buvo Vidutinis augimas (pagr. scenarijus) (8000 km/metus) Vidutinis augimas (pagr. scenarijus) (12000 km/metus) Vidutinis augimas (pagr. scenarijus) (15000 km/metus) Lėtas augimas (8000 km/metus) Lėtas augimas (12000 km/metus) Lėtas augimas (15000 km/metus) sudarytas remiantis kitų šalių patirtimi, kur tiriami elektromobilių vairuotojų įpročiai. Jautrumo analizėje buvo išnagrinėtas galimas bendras galios poreikis dėl elektromobilių priklausomai nuo pasirinktų scenarijų ir atvejų, kai kraunama vienu metu. Skaičiavimai rodo, kad paroje pareikalaujama galia gali didėti nuo 79 MW iki 702 MW 2029 metais ir nuo 100 MW iki 887 MW 2030 metais. 4 75% - 7kW; 15% - 10kW; 6% - 22 kw, 5% 63 kw; Electric Vehicle Charging Behaviour Study, 29 th March 2019. 16 17

4. PERDAVIMO TINKLO PLĖTROS KRYPTYS 2029 M. Planuojant perdavimo tinklo plėtrą ir nustatant PT plėtros kryptis yra atsižvelgiama į: 2017 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo nuostatas; 2018 m. birželio 28 d. Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos komisijos pasirašytą politinį Memorandumą dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su KET per Lenkiją. Šiame susitarime numatyta Baltijos EES sinchronizuoti su KET panaudojant esamą 400 kv kintamosios srovės liniją Alytus-Elk as (LitPol Link) bei pastatyti naują jūrinę nuolatinės srovės jungtį iš Lietuvos į Lenkiją; 2018 m. rugsėjo 14 d. BEMIP aukšto lygio vadovų susitikime priimtu susitarimu dėl Baltijos šalių EES sinchronizavimo su KET per esamą dvigrandę liniją Lietuva-Lenkija (LitPol Link), papildomai nutiesiant jūrinę HVDC jungtį ir įrengiant kitas optimizavimo priemones, įskaitant ir sinchroninius kondensatorius; 2019 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo nuostatomis; 2019 m. rugsėjo 4 d. LRV patvirtintu Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemonių plane esančiomis nuostatomis. Pagrindinis elektros energetikos sektoriui numatytas tikslas Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) EES sujungimas su KET darbui sinchroniniu režimu ir visavertė integracija į Šiaurės šalių elektros rinką. Šio tikslo įgyvendinimui: vykdomas esamos viengrandės 330 kv OL Lietuvos E-Vilnius rekonstravimas į dvigrandę; vykdomas šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimo ir paruošimo sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos energetikos sistema projektas (apimantis 330/110 kv Ignalinos AE ir Utenos pastočių rekonstravimą bei valdomo šuntinio reaktoriaus pervežimą, pastatymą ir prijungimą prie Lietuvos elektrinės 330 kv skirstyklos); atliekami LitPol Link išplėtimo darbai; vykdoma naujos 330 kv EPL Vilnius-Neris statyba. Šiuo metu vykdomi teritorijų planavimo dokumentų parengimo procedūros ir darbai; vykdoma Harmony Link jungties statyba (nauja nuolatinės srovės jūrinė jungtis sujungs Lietuvos EES su Lenkijos EES. Šio projekto apimtyje bus įrengtas ir apie 15-20 km sausumos kabelis bei keitiklis (700 MW)). Šiuo metu vykdomi teritorijų planavimo darbai; vykdoma 330 kv EPL Bitėnai-Kruonio HAE statyba. Šiuo metu vykdomi teritorijų planavimo darbai; vykdoma 330 kv EPL Darbėnai-Bitėnai statyba. Šiuo metu vykdomi teritorijų planavimo darbai; bus pastatyta 330 kv skirstykla Darbėnai. Prie šios skirstyklos bus prijungtas naujas jūrinis kabelis ( Harmony Link ). Šiuo metu vykdomi teritorijų planavimo darbai; bus pastatyta 330 kv skirstykla Mūša. Šiuo metu vykdomi teritorijų planavimo darbai. 400-330 kv PT schema yra pateikta 8 paveiksle, o geografinė 1 priede. Greta šių projektų, bus vykdomi ir kiti su sinchronizacija susijęs projektai: priemonių kataloge identifikuotų studijų atlikimas, baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimas Lietuvos EES (1 MW pilotinis projektas), valdymo sistemų modernizavimas (FSAS, AGC ir kt.), įtampos valdymo įrenginių įrengimas Lietuvos EES (3 SK), baterijų energijos kaupimo sistemos (BEKS) įrengimas sistemos dažniui reguliuoti. Taip pat bus vykdomi ir vidiniai PT plėtros projektai (330 kv Neries TP rekonstravimas, 330 kv Jonavos TP rekonstravimas, TP ir EPL rekonstravimas ir kiti projektai) skirti tinklo darbo patikimumui užtikrinti, sistemos valdomumo didinimui, technologiniam tinklo valdymui, fizinės ir informacinės saugos bei informacinių sistemų plėtrai. Atsižvelgiant į LR būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 4 straipsnio nuostatas (į Lietuvos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, išskyrus energiją, būtiną Lietuvos EES patikimumui užtikrinti ir po Lietuvos EES sujungimo su KET darbui sinchroniniu režimu neturi likti galimybių į Lietuvos EES tiesiogiai patekti elektros energijai iš trečiųjų šalių arba į Lietuvos EES gali patekti tik tokia apimtimi, kuri gali būti reikalinga dėl techninių priežasčių po desinchronizavimo nuo NVS šalių EES (IPS/UPS), įskaitant Kaliningrado sritį), taip pat į atliktų dinaminio stabilumo ir dažnio stabilumo studijų rezultatus bei į 2018-06-28 d. Baltijos šalių, PL ir EK pasirašytą politinį Memorandumą (dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su KET per Lenkiją) ir į 2019-02-04 d. Baltijos šalių PSO lyderių susitikimo nutarimus, Kaliningrado EES saugumui ir būtinų sisteminių paslaugų užtikrinimui Kaliningrado sričiai (regionui) be šiuo metu turimos tinklo infrastruktūros gali būti įrengiami du papildomi HVDC back-to-back (BtB) keitikliai (tranzitui į Kaliningrado sritį) jei tai bus techniškai įrodyta. Baltijos šalių EES saugumo užtikrinimui bei sinchronizacijai su KET, esamos tarpsisteminės linijos su RU, KAL ir BY nėra reikalingos (būtinos) ir 2024-2025 m. planuojamas šių linijų demontavimas. Atitinkamai 2020 m. Plane, papildoma PT infrastruktūra (papildomi HVDC BtB su trečiosiomis šalimis) nėra vertinama. Lietuvos EES desinchrozacijai nuo IPS/UPS sistemos reikės išmontuoti apie 176 km esamų 330 kv ir 110 kv OL. Tai sąlygos pakeitimus tarpsisteminių linijų prijungimo TP (Lietuvos pusėje): Kalveliai, Didžiasalis, Pabradė, Šalčininkai, Leipalingis ir Kybartai. Atsižvelgiant į 2018 m. patvirtintą NENS ir joje pateiktus siekiamus tikslus bei rezultatus, planuojama, kad po 2025 metų jūrinės teritorijos dalyje gali būti numatyta VE parkų, kurių galingumas nuo 700 MW iki 1400 MW, plėtra. Jūrinių VE parkų integracijai bus reikalinga tiek vidinė PT plėtra, tiek infrastruktūra jūroje (9 pav.). 9 pav. 400-330 kv perdavimo tinklas 2029 m., kai Lietuvos EES sinchroniškai dirba su KET ir Baltijos jūroje įrengti jūrinių VE parkai 8 pav. 400-330 kv perdavimo tinklas 2029 m., kai Lietuvos EES sinchroniškai dirba su KET I etape (planuojami iki 2030 m.) vystomų JVE (700 MW) parkų prijungimui prie 330 kv tinklo papildomos 330 kv PT plėtros sausumoje nereikia. Reikalinga bus tik jūroje. Kadangi nuosavybės riba planuojama Darbėnų skirstykloje ant galinės movos, visa jūrinė (įsk. ir dalis sausumos kabelio) infrastruktūra (jūrinis kabelis ir platforma) priklausys ir bus vystoma gamintojų lėšomis kaip tą numato šiuo metu galiojantys teisiniai dokumentai. Bendrovei ši infrastruktūra nepriklausys ir jos neeksploatuos. II etape (po 2030 m.) vystomų JVE (+700 MW) parkų prijungimui prie 330 kv tinklo reikalinga bus papildoma 330 kv PT plėtra tiek jūroje, tiek sausumoje. Yra nagrinėjamos alternatyvos: (antras jūrinis kabelis ir platforma). Pasirinkus šią alternatyvą, reikalingas bus ir Latvijos PSO sutikimas; II alternatyva reikalinga PT plėtra sausumoje. Analizuojami šie variantai: 1 var., kai tiesiamos naujos 330 kv EPL Darbėnai- Telšiai-Mūša ir Mūša-Panevėžys; 2 var., kai tiesiamos naujos 330 kv EPL Darbėnai- Varduva-Mūša ir Mūša-Panevėžys. Kaip ir I alternatyvoje reikalinga bus ir jūrinė (įsk. ir dalis sausumos kabelio) infrastruktūra (antras jūrinis kabelis ir platforma). I alternatyva - stiprinti tarpsisteminį ryšį su Latvija (t. y. 3 šalių investicijos į JVE gamybą ir projektai tiek sausumoje, 330 kv OL Darbėnai-Grobinė rekonstravimas, atliekant tiek jūroje bus vykdomi gamintojų iniciatyva ir papildomus pakeitimus Latvijos teritorijoje). Tuo pačiu jų lėšomis, kaip tą numato šiuo metu galiojantys teisiniai jūrinė (įsk. ir dalis sausumos kabelio) infrastruktūra dokumentai. JVE gamybai reikalinga infrastruktū- ra nepriklausys ir nebus eksploatuojama Bendrovės. 18 19

5. GENERUOJANČIŲ GALIŲ PLĖTRA IR GALIŲ PAKANKAMUMO ĮVERTINIMAS 2025 m. pradedamas naujo 20 MW agregato AB Lifosa eksploatacija; 2026 m. nutraukiama AB Lifosa 6 MW TG-2 agregato eksploatacija; 2029 m. AEI naudojančių elektrinių įrengtoji galia sudarys: 177 MW biomasės ir biodujų elektrinių, 895 MW saulės elektrinių, 1506 MW vėjo elektrinių sausumoje, 700 MW vėjo elektrinių jūroje ir 128 MW hidroelektrinių. Elektrinių galios 2029 m. pateiktos 8 lentelėje. 5.1. Generuojančių galių plėtra Vadovaujantis 2019 m. pabaigoje gamintojų apklausos metu gauta informacija apie elektrinių perspektyvinius planus, Bendrovės vykdomais generuojančių šaltinių prijungimo projektais, derinamais techniniais projektais, Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje ir LR nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane pateiktomis atsinaujinančių išteklių plėtros gairėmis ir atsižvelgiant į sprendimą vykdyti ilgalaikio pajėgumų mechanizmo (toliau IPM) aukcioną ir į 2020-04-29 d. vykdyto 10-ies metų sistemos adekvatumo vertinimo viešo pristatymo metu suinteresuotų šalių (Energetikos ministerijos, VERT ir EPSO-G) atstovų pateiktus pastebėjimus ir pasiūlymus, yra sudaromi du generuojančių galių raidos scenarijai: A scenarijus Generuojančių galių plėtra pagal Litgrid prielaidas. B scenarijus Generuojančių galių plėtra pagal gamintojų apklausos rezultatus. Atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtra abiem scenarijais vertinama pagal LR nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane pateiktas numatomas plėtros apimtis (7 lentelė), kurias nustatant jau yra atsižvelgta į AEI skatinimo aukcionams apskaičiuotas galias. 8 lentelė. Planuojamos elektrinių galios 2029-12-31, MW Elektrinės ir jų generuojantys šaltiniai A scenarijus Generuojančių galių plėtra pagal Litgrid prielaidas Įrengtoji galia, MW Turimoji galia, MW B scenarijus Generuojančių galių plėtra pagal gamintojų apklausos rezultatus Įrengtoji galia, MW Turimoji galia, MW Šiluminės elektrinės: 770 739 1841 1760 Lietuvos 445 432 1045 1002 Vilniaus 0 0 282* 282** Kauno 0 0 150 145 7 lentelė. AEI naudojančių generuojančių pajėgumų prieaugis, MW/metus 2021 2022 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 2030 Saulės E, 15 3 78 126 135 165 135 135 0 0 Vėjo E, 0 0 120 292 280 280 0 350 0 0 Biokuro E, 73 0 0 5 0 0 0 0 0 0 Atliekų E, 43 0 0 0 0 0 0 0 0 0 Panevėžio 35 32 35 32 Mažeikių 160 150 160 150 kitos ŠE 130 125 169 149 Kruonio HAE 900 900 1125 1125 Elektrinės, naudojančios atsinaujinančius energijos išteklius: 3406 3380 3406 3380 Hidro elektrinės: 128 126 128 126 Kauno HE 101 99 101 99 A scenarijus. Generuojančių galių plėtra pagal Litgrid prielaidas: iškastinio kuro elektrinių perspektyva vertinama pagal Litgrid turimą informaciją (vykdomi projektai, planuojamas eksploatacijos nutraukimas, laikinas veiklos sustabdymas) ir darant prielaidą, kad nuo 2025 metų (dirbant sinchroniškai su KET) senos elektrinės (VE3, KTE, LE 7,8) neatitiks generatoriams keliamų lankstumo, patikimo veikimo, konkurencingumo reikalavimų ir jų eksploatacija bus nutraukta. Šiuo scenarijumi 2020-2029 m. generuojančių galių pokyčiuose vertinama, kad: 2021 m. pradedama 101 MW suminės galios (21,7 MW atliekomis ir 79,2 MW biomase kūrenamos) elektrinės Vilniuje eksploatacija; 2021 m. pradedama 26 MW atliekomis kūrenamos Fortum Heat elektrinės Kauno r. Biruliškių k. eksploatacija; 2022 m. nutraukiama Petrašiūnų elektrinės (8 MW) eksploatacija (Litgrid prielaida); 2025 m. nutraukiama Lietuvos E 7 ir 8 blokų eksploatacija (2x300 MW) (Litgrid prielaida); 2025 m. nutraukiama Vilniaus E-3 eksploatacija (2x180 MW) (Litgrid prielaida); 2025 m. nutraukiama Kauno TE eksploatacija (170 MW); 2026 m. nutraukiama AB Lifosa 6 MW TG-2 agregato eksploatacija; 2029 m. AEI naudojančių elektrinių įrengtoji galia sudarys: 177 MW biomasės ir biodujų elektrinių, 895 MW saulės elektrinių, 1506 MW vėjo elektrinių sausumoje, 700 MW vėjo elektrinių jūroje ir 128 MW hidroelektrinių. B scenarijus. Generuojančių galių plėtra pagal gamintojų apklausos rezultatus: iškastinio kuro elektrinių perspektyva vertinama darant prielaidą, kad LE 7 ir 8 blokai ir VE3 bus modernizuotos ir 2025 metais atitiks generatoriams keliamus reikalavimus (Litgrid prielaida), o KTE, Achema ir Lifosa įgyvendins gamintojų apklausos metu pateiktus svarstomus projektus, kurie pakeis seną, nekonkurencingą ir nelanksčią generaciją. Taip pat vertinamas ir Ignitis gamyba AB svarstomas ir NENS tiksluose esantis naujas Kruonio HAE 5 agregatas, kuris yra ir ES PCI4 sąraše. Šiuo scenarijumi 2020-2029 m. generuojančių galių pokyčiuose vertinama, kad: 2021 m. pradedama 101 MW suminės galios (21,7 MW atliekomis ir 79,2 MW biomase kūrenamos) elektrinės Vilniuje eksploatacija; 2021 m. pradedama 26 MW atliekomis kūrenamos Fortum Heat elektrinės Kauno r. Biruliškių k. eksploatacija; 2022 m. nutraukiama Petrašiūnų elektrinės (8 MW) eksploatacija (Litgrid prielaida); 2022 m. pradedama 18,5 MW agregato AB Achema eksploatacija; 2025 m. nutraukiama Kauno TE eksploatacija (170 MW); 2025 m. pradedamas naujo 150 MW bloko Kauno TE eksploatacija; mažos HE 27 27 27 27 Vėjo E (sausumoje) 1506 1506 1506 1506 Vėjo E (jūroje) 700 700 700 700 Saulės E 895 895 895 895 Biokuro E: 177 153 177 153 Biomasės E: 142 117 142 117 Vilniaus 2 E 29 22 29 22 Vilniaus kogeneracinė (biomasę deginantis blokas) 79 63 79 63 Šiaulių E 11 9 11 9 mažosios biomasės 23 23 23 23 Biodujų E 35 35 35 35 Atliekų deginimo: 70 60 70 60 Vilniaus kogeneracinė (atliekas deginantis blokas) Klaipėda Fortum (Lypkių TP) Fortum kogeneracinė jėgainė (Kaunas, Biruliškių TP) 22 16 22 16 21 20 21 20 26 23 26 23 mažosios atliekų deginimo 1 1 1 1 Iš viso: 5146 5079 6442 6325 * Pagal 2019-10-28 VERT išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-3699 ** Daroma prielaida, kad bus modernizuoti esami agregatai, kurių suminė įrengtoji galia 360 MW ir po modernizacijos VE3 patikimai prieinama galia bus lygi leidime nurodytai įrengtai galiai. 20 21

5.2. Lietuvos EES adekvatumo vertinimas 2020 2030 m. Sistemos adekvatumo vertinimo tikslas - identifikuoti ar elektros energetikos sistema ateityje turės pakankamai vietinių generuojančių ir tarpsisteminių jungčių galių, kad padengti prognozuojamą poreikį. Sistemos adekvatumo vertinimui gali būti naudojami deterministinis ir tikimybinis metodai. Deterministinis sistemos adekvatumo vertinimo metodas tinkamas elektros energetikos sistemoms, kuriose dominuoja tradicinė generacija (lengvai planuojama, pakankamai patikima). Šiuo metodu, remiantis statistiniais generuojančių šaltinių prieinamumo duomenimis, modeliuojama ateities generuojančių šaltinių patikimai prieinama galia ir palyginama su prognozuojamu sistemos poreikiu. Tikimybinis sistemos adekvatumo vertinimo metodas tinkamas elektros energetikos sistemoms, kuriose dominuoja nuo klimato sąlygų priklausanti AEI generacija (saulės, vėjo, hidro). Tikimybinio vertinimo esmė atsižvelgiant į generuojančių šaltinių ir tarpsisteminių jungčių prieinamumą, įvertinti tikimybę, kad tam tikru metu, tam tikras generuojančių šaltinių sąstatas sugebės užtikrinti sistemos poreikį. Esminės prielaidos naudotos atliekant generuojančių galių adekvatumo vertinimą deterministiniu ir tikimybiniu metodais: 2025 metais Baltijos šalys dirba sinchroniškai su kontinentine Europa ir sistemoje turi būti užtikrinamas pakankamas kiekis tinklo kodeksų reikalavimus atitinkančios generacijos, pateikiančios energiją už konkurencingą kainą rinkoje. Rezervų poreikis nustatomas atsižvelgiant į Elektros tinklų kodeksų reikalavimus (9 lentelė). Atsinaujinančių energijos išteklius naudojančių generuojančių pajėgumų (išskyrus biomasės ir biodujų) galia labai priklauso nuo aplinkos sąlygų: vėjo greičio, saulėtumo, vandens lygio upėse, todėl tik tam tikra dalis nuo įrengtosios galios traktuojama kaip patikimai prieinama galia. Vadovaujantis 3 m. statistiniais duomenimis buvo atlikta AEI elektrinių prieinamumo analizė, kurios rezultatai parodė, kad didžiausios sistemos apkrovos metu, t. y. žiemos sezono vakarinis poreikio maksimumas, tiek saulės, tiek vėjo elektrinių galia negali būti traktuojama kaip patikimai prieinama galia. Didžioji dalis vėjo elektrinių yra įrengtos vakarinėje Lietuvos dalyje, todėl yra nemažai situacijų, kai 24 val. vėjo E patikimai prieinama galia nesiekia 3 proc. nuo įrengtos galios. Todėl, kol nėra aiškios naujų vėjo E prijungimo vietos, jūrinių VE parkų prieinamumo statistikos, vėjo E galia traktuojama kaip nepatikima galia ir deterministiniame galių adekvatume nevertinama. Hidroelektrinių patikimai prieinama galia ilguoju laikotarpiu laikomas vienas Kauno HE agregatas. Iki 2025 metų turimi tarpsisteminiai pralaidumai pilnai išnaudojami adekvatumui užtikrinti. Tačiau nuo 2025 metų, pradėjus sinchroninį darbą su kontinentine Europa, atsiranda pokyčių vertinant jungčių indėlį adekvatumo užtikrinime: pradedama 700 MW Harmony Link jungties į Lenkiją eksploatacija, tačiau 500 MW LitPol Link sinchroninė jungtis adekvatumui užtikrinti nevertinama (kol RGCE nepatvirtins, kad po sinchronizacijos bus užtikrintas Baltijos šalių EES dažnio stabilumas sinchroninio ryšio praradimo arba darbo salos režimu atvejais kontinentinės Europos ir/ ar Baltijos tinkluose). Todėl pjūvio Lenkija-Lietuva pralaidumas importui 700 MW; 350 MW dažnio atkūrimo rezervo (FRR) palaikoma kaimyninėse (Latvijos ir Estijos) sistemose, todėl dalis Latvija-Lietuva pjūvio rezervuojama ir pralaidumas importui 600 MW; 9 lentelė. Rezervų poreikis, MW Rezervas 5 2020-2024 2025-2030 Dažnio išlaikymo (FCR) 0 9 Automatinis dažnio atkūrimo (afrr) 0 160 Dažnio atkūrimo (mfrr) 400 280 Pakaitos (RR) 520 700 11 lentelė. AEI naudojančių elektrinių patikimai prieinama galia, MW AEI šaltinis MW Vėjo E 0 Saulės E 0 Hidro E 25 Pakaitos (RR) 700 700 MW sumažinami suminiai tarpsisteminiai pralaidumai (NordBalt ir Harmony Link ), siekiant užsitikrinti pakaitos rezervo (RR) importo galimybes. Atlikus sistemos adekvatumo analizę deterministiniu metodu, nustatyta, kad A scenarijaus atveju, jei būtų vystoma tik AEI energetika, iki 2025 m. sistemos adekvatumas užtikrinamas tarpsisteminių jungčių pagalba. 2025 metais, nutraukus senų iškastinio kuro elektrinių eksploataciją, sumažėja patikimai prieinama galia (10 paveikslas). Kruonio HAE traktuojama kaip pagrindinis atkūrimo rezervo (FRR) šaltinis ir tik 400 MW laikoma patikimai prieinama galia maksimaliam poreikiui padengti (dalyvauja elektros rinkoje). Vertinant galimybes importuoti trūkstamas galias, turimi tarpsisteminiai pralaidumai su trečiosiomis šalimis nevertinami, kadangi trečiosios šalys vertinamos kaip didelės rizikos šalys, galinčios manipuliuoti pralaidumais ir nesilaikyti Europinių taisyklių. Nuo 2025 m. LitPol Link sinchroninė jungtis adekvatume nevertinama, kol regioninė kontinentinės Europos grupė (angl. Regional group continental Europe, RGCE), susidedanti iš kontinentinės Europos PSO, nepatvirtins, kad po sinchronizacijos bus užtikrintas Baltijos šalių EES dažnio stabilumas sinchroninio ryšio praradimo arba darbo salos režimu atvejais kontinentinės Europos ir/ar Baltijos tinkluose. Sistemos adekvatumo vertinimui naudojami tarpsisteminiai pralaidumai pateikti 10 lentelėje. 10 pav. Sistemos adekvatumas ekstremaliomis sistemos darbo sąlygomis 2020-2030 m., A sc., MW 3500 3000 2500 2000 10 lentelė. Tarpsisteminiai pralaidumai galių mainams, MW 1500 Rezervas1 2020-2024 2025-2030 Latvija Lietuva 950 Lietuva Latvija 800 Švedija Lietuva 700 700 Lenkija Lietuva 500 700 1000 500 0 2020 2021 2022 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 2030 3 šalys 0 0 Patikimai prieinama galia Importas (LV, SE, PL) Sistemos poreikis Žiemos max apkrova 5 Pagal EK Reglamentą (ES) 2017/1485 Dažnio išlaikymo rezervas (angl. Frequency consistents reserve (FCR)) - tai aktyviosios galios rezervas, kurį, atsiradus disbalansui, galima panaudoti EES dažniui išlaikyti; Dažnio atkūrimo rezervas (angl. Frequency restoration reserve (FRR)) tai aktyviosios galios rezervas, kurį galima panaudoti EES vardiniam dažniui atkurti, o sinchroninėje zonoje, kurią sudaro daugiau kaip vienas galios ir dažnio valdymo rajonas - planinei galių balanso vertei atkurti; Pakaitos rezervas (angl. Replacement reserve (RR)) tai rezervai, kuriuos galima panaudoti siekiant atkurti arba išlaikyti reikiamą FRR lygį, kad būtų pasirengta kompensuoti papildomą EES disbalansą. 22 23

Nevystant vietinės patikimai prieinamos generacijos, ekstremaliomis sistemos darbo sąlygomis (atsijungus 700 MW NordBalt arba Harmony Link jungčiai) 2025 m. identifikuotas 250 MW galių trūkumas adekvatumui užtikrinti, kuris 2029 metais padidės iki 526 MW, o 2030 metais sieks 613 MW. B scenarijaus atveju, jei iki 2025 metų būtų modernizuotos senos iškastinio kuro elektrinės (LE 7 ir 8 blokai ir VE3) ir pasistatytų nauji generacijos pajėgumai, pakeisiantys nekonkurencingą ir nelanksčią generaciją, sistemos adekvatumas būtų užtikrinamas visu analizuotu laikotarpiu (11 paveikslas). 12 lentelė. Generuojančios galios sistemos adekvatumui užtikrinti tikimybiniu metodu, MW Elektrinės, generuojantys šaltiniai, tarpsisteminės jungtys 2025 2030 Šiluminės elektrinės: 680 680 11 pav. Sistemos adekvatumas ekstremaliomis sistemos darbo sąlygomis 2020-2030 m., B sc., MW 4000 3500 3000 2500 Lietuvos 432 432 Vilniaus 0 0 Kauno 0 0 Panevėžio 30 30 Mažeikių 146 146 kitos ŠE 72 72 Kruonio HAE 400 400 2000 Elektrinės, naudojančios atsinaujinančius energijos išteklius: 977 1138 1500 1000 500 0 2020 2021 2022 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 2030 Hidro elektrinės: 25 25 Vėjo E (sausumoje) 691 843 Vėjo E (jūroje) 0 0 Saulės E 96 101 Biomasės/biodujų E: 165 169 Atliekų deginimo 41 41 Patikimai prieinama galia Importas (LV, SE, PL) Sistemos poreikis Žiemos max apkrova DSR 50 50 Iš viso (elektrinės): 2148 2309 Tikimybinio sistemos adekvatumo vertinimo pagrindiniai žingsniai: 1. Generacijos ir tarpsisteminių jungčių tikimybinis prieinamumas vertinimas - atliekamas Monte Karlo metodu, modeliuojant kelis pasirinktus realius ekstremalių klimato sąlygų metus su tų metų poreikio (priklausomo nuo klimato sąlygų) ir kintamos generacijos (saulės, vėjo, hidro) trukmės duomenimis. 2. Poreikio prognozė - atsižvelgiama į klimato sąlygų įtaką, ekonominį augimą, reguliavimo apkrova apimtis, kaip poreikio mažinimo, atidėjimo ar perkėlimo galimybę (angl. Demand Side Response, DSR). 3. Pasiūlos prognozė - vertinami tik rinkos pagrindu veikiantys ištekliai. 4. Apskaičiuojamas tikėtinas nepatiektos energijos kiekis EENS (angl. Expected Energy Not Served) ir tikėtina apkrovos praradimo trukmė LOLE (angl. Loss of Load Expectation). Tikimybiniame sistemos adekvatumo vertinime naudojamas visas generuojančių galių sąstatas, įskaitant saulės ir vėjo generuojančius pajėgumus ir skaičiuojama elektrinių galių prieinamumo tikimybė, priklausomai nuo klimato sąlygų. Tikimybiniame vertinime naudotos galios pateiktos 12 lentelėje. Tikimybinis sistemos adekvatumo vertinimas parodė, kad: jau 2019 metais, tam tikrais Lietuvos EES darbo scenarijais, vietine patikimai prieinama generacija sistemos adekvatumas nebus užtikrinamas (2019 metais apskaičiuota tikėtina apkrovos praradimo trukmė LOLE=34,2 val./metus). Todėl tikslinga palaikyti sistemos adekvatumui ir saugumui užtikrinti būtinus galios rezervus; atsižvelgiant į ES valstybių narių patirtį ir Lietuvos generuojančių galių sąstatą, rekomenduojama nustatyti siektiną sistemos patikimumo lygį LOLE=8 val./metus; m. ir išaugtų iki 175,2 val./metus 2030 m. pagal vartotojų grupių sukuriamą BVP ir elektros energijos suvartojimą, 2019 apskaičiuota prarastos apkrovos apibendrinta vertė VoLL=5,8 EUR/ kwh. 2020 m. birželio mėn. priimtoje naujoje Elektros energetikos įstatymo redakcijoje atsirado nuostata, kad elektros perdavimo sistemos operatorius kasmet turi atlikti sistemos adekvatumo vertinimą tikimybiniu metodu. Siekiant įgyvendinant šį reikalavimą, Bendrovė inicijavo 2019 metais KTU atlikto sistemos adekvatumo vertinimo atnaujinimą, kurio rezultatai bus pateikti ateinančių metų Plane. 2025 m. norint pasiekti rekomenduojamą LOLE=8 val./metus, papildomai reikėtų įrengti 450 6 MW patikimai prieinamų vietinės generacijos pajėgumų, kitu atveju LOLE pasiektų 134,8 val./metus 2025 Atsižvelgiant į elektros energijos suvartojimo ir didžiausios galios poreikio prognozę, sudarytas sistemos galių balansas dešimties metų laikotarpiui (13 lentelė). 6 2025 m. vertinta maksimali apkrova 2348 MW. 2020 m. atnaujintoje poreikių prognozėje, kuri naudota deterministiniam vertinimui, apkrova šį lygį pasieks ~2027 metus. 24 25

13 lentelė. Sistemos galių balanso prognozė 2020-2029 m., MW 12 pav. Apkrovos praradimo trukmė (LOLE) 2025 m., val. Rodiklis Elektrinių turimoji galia Nepanaudojama elektrinių galia Aktyviosios galios rezervas Likutinė galia Sistemos maksimali pareikalaujama galia Sistemos galių balansas 2020-12-31 3579 1019 875 1685 1902-217 2021-12-31 3685 1022 875 1788 1942-154 2022-12-31 3879 1198 875 1806 1987-181 2023-12-30 4297 1566 875 1857 2034-177 2024-12-31 4712 1932 875 1905 2106-201 2025-12-31 4115 1950 1149 1017 2190-1173 2026-12-31 4244 2078 1149 1017 2249-1232 2027-12-31 4379 2206 1149 1024 2315-1291 2028-12-31 4379 2206 1149 1024 2387-1363 2029-12-31 5079 2801 1149 1129 2466-1337 Čia nepanaudojama elektrinių galia tai generuojančių galių sumažėjimas dėl atsinaujinančių išteklių neprieinamumo ir laikino elektros energijos gamybos veiklos sustabdymo ( konservavimo ). Sudarant sistemos galių balanso prognozę vadovautasi 2017-2019 m. AEI prieinamumo faktiniais duomenimis, kurie parodė, kad patikimai prieinama galia, sistemos maksimalių poreikių metu, gali būti vertinama tik 40 proc. hidroelektrinių, 15 proc. vėjo elektrinių ir 5 proc. saulės elektrinių įrengtos galios. Šios taikomos prielaidos atitinka ir Bendrovės atliktos statistinės atsinaujinančių energijos šaltinių prieinamumo analizė rezultatus, kurią atlikus, nustatyta, kad hidroelektrinės prieinamumas koreliuoja su hidrologiniu ciklu, žiemos mėnesiais vandens daugiau, o vasaros mažiau. Žiemos mėnesiais vidutinis prieinamumas svyruoja nuo 51 % iki 65 %. Vasaros mėnesiais nuo 31 % iki 44 %. Apibendrinant, hidroelektrinių prieinamumas žiemą vidutiniškai yra apie 60 %, o vasarą apie 40 %. Vėjo elektrinių prieinamumas buvo vertinamas dviem būdais. Pirmu būdu vėjo elektrinių prieinamumas buvo nustatytas apskaičiuojant prieinamos galios koeficientą - buvo paimtas kiekvienos valandos galios trūkumas iki maksimalios įrengtos galios tai valandai ir padalintas iš periodo trukmės. Šiuo metodu apskaičiuota, jog vėjo elektrinės patikimai prieinamos žiemos metu 28 % laiko, o vasaros metu - apie 19 %. 28 % vėjo elektrinių prieinamumas reikštų visada patikimai prieinamą 136 MW galią. Antras būdas buvo atliktas vadovaujantis Švedijos perdavimo tinklo operatoriaus vėjo elektrinių galios mažinimo metodika. Šiuo būdu paimti valandiniai generacijos duomenys ir kiekvienam generacijos dydžiui apskaičiuota, kokia buvo tikimybė pasiekti tą dydį. Vėliau apskaičiuota galia, kuri buvo patikimai prieinama su 90 % tikimybe (šioje analizėje taip pat buvo pažvelgta į galią prieinamą su 80 % bei 95 % tikimybėmis). Su 80 % tikimybe buvo prieinama galia tarp 28 iki 43 MW galios (nuo suminės 433 MW galios); su 90 % tikimybe buvo prieinama galia tarp 12 iki 20 MW; o su 95 % tikimybe buvo prieinama 4-9 MW galia. Toliau vėjo elektrinių neprieinamumo analizėje vertinama galia, kuri prieinama su 90 % tikimybe. Vertinanti 2017-2019 m. statistinius duomenis, vidutinė patikimai prieinama (su 90 % tikimybe ) buvo tik 16 MW VE galia. Tokia galia buvo neprieinama maždaug 800 valandų per metus, o ilgiausia nepertraukiama trukmė, kai buvo generuojama mažesnė negu 16 MW galia 2019 metais buvo 24 valandos. Saulės elektrinių generacija pasižymi cikliška tendencija metų bėgyje. Žiemos mėnesiais naktys ilgesnės, dienos tamsesnės, o statistiškai yra net 44 % tikimybė, jog saulės elektrinių generacija bus 0 MW. Todėl saulės elektrinės negali būti laikomos patikimai prieinamomis žiemos mėnesiais. Tuo tarpu vasaros mėnesiais, dienos metu yra tik 16 % tikimybė, t. y. 548 valandos, kad saulės elektrinių generacija bus 0 MW. Tačiau yra apie 80 % tikimybė, jog generacija bus 3 MW (4 % nuo 74 MW įrengtos galios) ir daugiau. Dėl cikliškumo saulės elektrinės yra gana patikimai prieinamos rytinio bei vakarinio vartojimo piko metu. Vidutiniškai Kruonio HAE mažiausiai buvo prieinamas 2018 metais, koef. = 0,88. Du Kruonio HAE agregatai teikia antrinio rezervo paslaugą (400 MW), todėl patikimai prieinama galia lieka 440 MW. Kadangi antriniam rezervui, t. y. 6 valandoms būtina (dėl KHAE naudingumo koeficiento netiesinės priklausomybės nuo vandens lygio) palaikyti 3 metrų vandens lygį, tai prieinama galia būtų 220 MW. Kasmet ENTSO-E rengia Europos energetikos sistemos išteklių vidutinės trukmės adekvatumo prognozę (angl. Mid-term Adequacy Forecast, MAF) dešimčiai metų į priekį. MAF 2019 tikimybinis vertinimas atliktas pagrindiniu sc., kuriame vertinti Europos PSO pateikti generuojančių pagalių pokyčiai. Europos elektros energetikos sistemos tikimybinio adekvatumo vertinimo rezultatai 2025 m. pateikti 12 paveiksle. 2025 metais Lietuvai apskaičiuota 7,5 val. apkrovos praradimo trukmė LOLE. Tačiau apkrovos praradimo trukmės 95 procentilio atveju, apkrovos praradimo trukmė išauga iki 29,5 val. Apibendrinant sistemos adekvatumo vertinimo rezultatus, galima teigti, kad jei nebus vystoma patikimai prieinama generacija A scenarijaus atveju (Generuojančių galių plėtra pagal Litgrid prielaidas), tai 2025 metais norint pasiekti rekomenduojamą tikėtiną apkrovos praradimo trukmę LOLE - 8 val./metus, papildomai reikėtų įrengti 450 7 MW patikimai prieinamų vietinių generacijos pajėgumų. Ekstremaliais Lietuvos elektros energetikos sistemos darbo scenarijais patikimai prieinamos galios trūkumas 2025 m., pagal atnaujintus poreikio prognozės duomenis, bus 250 MW, o 2030 m. išaugs iki 613 MW (deterministiniu metodu). Todėl sistemos adekvatumui užtikrinti 2025 metais reikalingi lankstūs, konkurencingi, Tinklo kodeksų reikalavimus atitinkantys generacijos pajėgumai, kurių apimtys būtų nustatomos atsižvelgiant į sistemos adekvatumui ir saugumui užtikrinti būtinus galios rezervus: Galia = 2190 MW (maksimali sistemos apkrova) + 700 MW (50 proc. FRR+RR). 7 2025 m. vertinta maksimali apkrova 2348 MW. 2020 m. atnaujintoje poreikių prognozėje, kuri naudota deterministiniam vertinimui, apkrova šį lygį pasieks ~2027 metus. 26 27

6. ELEKTROS RINKOS SKAIČIAVIMAI 7. PERDAVIMO TINKLO PROJEKTAI Elektros rinkoje įprasti generacijos šaltiniai naudojantys iškastinį kurą užleidžia vis didesnę rinkos dalį generacijai iš atsinaujinančių išteklių. Pastarosios mažesnė kintamųjų kaštų dalis lemia konkurencinį pranašumą generacijos pasiskirstyme. Kovojant su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltiniais buvo įvesta prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema Europos Bendrijoje. Didesnė šių leidimų kaina rinkoje lemia tiesioginius kaštus didinančius savikainą taršesniems elektros gamybos šaltiniams ir skatina spartesnę atsinaujinančių technologijų plėtrą, didina elektros energijos gamybos efektyvumą ir sumažinti iškastinio kuro naudojimą. Vertinant elektros rinkos situaciją buvo atsižvelgta į skirtingą generacijos plėtrą Lietuvoje. Analizėje buvo 13 pav. Baltijos šalių energijos srautai ir balansai skirtingais scenarijais a) Baltijos šalių energijos srautai ir balansai A scenarijaus atveju Atsižvelgiant į 2029 m. planuojamą generacijos struktūrą, Lietuvos gamyba 2029 m. A scenarijumi sudarytų iki 61 proc., B scenarijumi iki 64 proc., o įvertinus papildomą jūros VE plėtrą, vietinė elektros gamyba galėtų siekti 82 proc., iš kurių atsinaujinantys sudarytų atitinkamai 51 proc., 51 proc, ir 70 proc. Įvertinus, kad nuo 2025 m. atsiras jūros VE ir toliau bus vykdoma kitų AEI plėtra, planuojama, kad 2030 m. gali būti pasiektas numatytas 70 proc. elektros energijos gamybos procentas Lietuvoje. Atitinkamai atlikus ilgalaikės energetikos sistemos raidos ir galimybių vertinimo užsakomąją studiją (2020, 2030 ir 2050 metų sistemos raidos ir elektros rinkos scenarijų sudarymo pagal NENS numatytus tikslus bei galimybių įvertinimo studija), bus išsiaiškintos reikalingos (galimos) įgyvendinimo priemonės ir kryptys didinančios elektros vartojimo efektyvumą, elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir paskirstytos generacijos technologijų plėtrą. b) Baltijos šalių energijos srautai ir balansai B scenarijaus atveju TWh nagrinėjami trys scenarijai, kur vertinama šalies generacijos plėtros scenarijai (A ir B generuojančių galių scenarijai) bei papildomu C scenarijumi (+700 MW jūrinių vėjų plėtra). Skaičiavimams atlikti buvo naudotos ENTSO-E TYNDP2020 nacionalinės kryptys (angl. National Trends, NT) scenarijaus 2030 m. prielaidos. Atlikus rinkos skaičiavimus nustatyta, kad nepriklausomai nuo scenarijaus, vyraujantys srautai bus iš Šiaurės šalių į Baltijos šalis ir iš Lietuvos į Lenkiją. Skaičiavimų rezultatai rodo, jog padidinus vietinę generaciją Lietuvoje importas iš Švedijos sumažėja, tačiau auga importas iš Latvijos ir eksportas į Lenkiją. Tuo tarpu, papildomai padidėjus įrengtai vėjo generacijai, Lietuvos balansas sumažėja bei ženkliai išauga eksportas. Tarpsisteminiais srautai ir balansas skirtingai scenarijais pateikti 13 paveiksle. c) Baltijos šalių energijos srautai ir balansai C scenarijaus atveju 14 pav. Lietuvos EES balansas 2029 m. 14,0 12,0 10,0 8,0 6,0 4,0 2,0 0,0 Vartojimas Hidro 13,4 13,4 0,9 Scenarijus A Scenarijus B Scenarijus B + 700MW Saulė ir vėjas TEC 1,2 0,3 0,3 6,5 6,5 13,4 1,1 0,3 9,0 0,5 0,5 0,5 Kiti atinaujinantys Pagrindinės Lietuvos elektros PSO vystomos elektros rinkos infrastruktūros ir sistemos valdymo integracijos į Europos elektros energetikos sistemą dalys yra: 1. Elektros rinkos integracija; 2. LR EES sujungimas su KET darbui sinchroniniu režimu. Šios dalys tarpusavyje stipriai susijusios. Tiek elektros rinkos integracija, tiek EES sujungimas su KET darbui sinchroniniu režimu apima naujų tarpsisteminių jungčių statybą, vidaus perdavimo tinklo plėtrą, tuo pačiu desinchronizaciją nuo IPS/UPS sistemos. 7.1. Lietuvos EES sujungimas su KET darbui sinchroniniu režimu 2019 m. rugsėjo 4 d. LRV nutarimu Nr. 918 patvirtino Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemonių planą. Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemonių planas buvo parengtas siekiant užtikrinti, kad 2025 metais Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema būtų parengta sujungimui su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu. Atitinkamai elektros PSO Plane yra pateikiami veiksmai ir priemonės siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu: Pakeitus Lietuvos EES normalių sujungimų schemą ir nutraukus 110 kv tranzitus Pagėgiai Klaipėda ir Pagėgiai Jurbarkas, visas Šilutės Pagėgių Tauragės regionas būtų maitinamas tik iš Sovietsko TP (110 kv OL Pagėgiai Sovietskas) ir elektros tiekimas būtų visiškai priklausomas nuo Kaliningrado EES darbo režimų. Todėl elektros energijos tiekimo patikimumo užtikrinimui Šilutės Pagėgių Tauragės regione yra baigiama statyti nauja dvigrandė 110 kv OL Bitėnai Pagėgiai (apie 17 km). Pietvakarių Lietuvos teritorijoje sparčiai vystoma VE parkų plėtra. Todėl pakeitus Lietuvos EES normalių nutraukimų schemą (nutraukiant minėtus 110 kv tranzitus) ir išplėtus Bitėnų TP (2019 m. pabaigoje šis projektas buvo baigtas), bus užtikrinta tolimesnė VE parkų plėtra, sudarytos galimybės naujų VE prijungimui. Projekto Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimas ir paruošimas sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos energetikos sistema (330/110/10 kv Ignalinos AE TP, 330/110/10 kv Utenos TP rekonstravimas ir Ignalinos AE valdomo šuntinio reaktoriaus įrengimas Lietuvos E) apimtyse iki 2021 m. pabaigos planuojama rekonstruoti 330/110/35 kv Ignalinos atominės elektrinės TP, prijungiant tris 330 kv oro linijas ir įrengiant vieną autotransformatorių (atvežtas esamas Kauno AT-1). Jau 2019 m. esama 330 kv oro linija Ignalinos AE- Minsk TEC-5 Lietuvos Respublikos teritorijoje (apie 8 km.) buvo išmontuota. Taip pat bus pilnai rekonstruota Utenos 330/110/10 kv TP, papildomai prijungiant 330 kv oro liniją Ignalinos AE- Neris. Esamas 180 MVar galios Ignalinos AE veikiantis valdomas šuntinis reaktorius su 6 ir 10 kv pagalbiniais įrenginiais, esama relinės apsaugos automatika ir valdymo sistema yra pervežtas į Lietuvos E 330 kv skirstyklą. Šiuo metu vykdomi prijungimo darbai. Įgyvendinant planų priemones ir valdant rizikas dėl Lietuvos elektros sistemos stabilaus ir patikimo veikimo pereinamuoju (iki pilnaverčio sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais) laikotarpiu, Lietuvos EES turi būti parengta galimybei dirbti avariniu sinchroniniu režimu su Lenkijos EES per esamą tarpsisteminę LitPol Link jungtį. Todėl pilnai sinchronizuojant Baltijos ir Lenkijos EES, Alytaus keitiklių stotyje turės būti įrengti 400/330 kv galios transformatoriai (ar autotransformatoriai), užtikrinantys ne mažesnį kaip 1800 MVA elektrinės galios pralaidumą. Tuo tikslu vykdomas projektas LitPol Link išplėtimas. 330 kv linija Vilnius Neris statyba Baltijos šalių sinchronizavimas su KET pareikalaus esamų jungčių su IPS/UPS sistema nutraukimo. Atjungus 330 kv liniją Vilnius Molodečnas, Vilniaus 330/110/10 kv TP prie sistemos liktų prijungta tik viena 330 kv linija Lietuvos E Vilnius. Tokia 330 kv tinklo schema neatitinka (N 1) kriterijaus reikalavimų 330/110/10 kv Vilniaus transformatorių pastotei ir yra nepriimtina, todėl pirmame etape yra vykdomas projektas 330 kv OL Vilnius-Lietuvos E rekonstravimas. Šiuo metu vyksta rangos darbai ir planuojama rangos darbus užbaigti iki 2020 m. pabaigos. Siekiant viso Vilniaus miesto elektros energijos tiekimo patikimumo užtikrinimo sinchronizavus Baltijos EES su KET, reikalinga pastatyti naują 330 kv EPL Vilnius Neris (apie 80 km, iš kurių 25 km panaudojant esamą 330 kv OL Vilnius-Molodečno). Remiantis BEMIP sprendimais dėl sinchronizacijos scenarijaus, yra vykdomas projektas Lietuvos-Lenkijos nuolatinės srovės jungties Harmony Link statyba. Jungtį sudarys aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) kabelis bei keitiklių stotys. Projekto parengiamąjį etapą sudaro jungties trasos parinkimas, jūros dugno tyrimai, techninių specifikacijų parengimas, ES paramos gavimas ir kt. Planuojama parengiamąjį etapą pabaigti iki 2020 pab. Viso projekto pabaiga 2025 m. 330 kv elektros perdavimo linijos Kruonio HAE-Bitėnai statyba projekto įgyvendinimo tikslas 330 kv elektros tinklų perkrovų valdymas po desinchronizacijos nuo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių elektros energetikos sistemos, nutraukus dalies Lietuvos elektros energetikos sistemos 330 kv elektros perdavimo linijų eksploataciją ir Lietuvos elektros energetikos sistemai veikiant sinchroniškai su kontinentinės Europos elektros tinklais. Projekto apimtyje numatyta rekonstruoti esamą 330 kv liniją Bitėnai-Jurbarkas į dvigrandę, panaudoti esamą 330 kv liniją Kruonio HAE-Sovietskas bei įrengti naują 330 kv elektros perdavimo linijos ruožą. 330 kv elektros perdavimo linijos Darbėnai Bitėnai statyba projekto įgyvendinimas leis valdyti įtampas elektros tinklų mazguose po desinchronizacijos nuo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių elektros energetikos sistemos, nutraukus dalies Lietuvos elek- 28 29

tros energetikos sistemos 330 kv elektros perdavimo linijos eksploataciją ir Lietuvos elektros energetikos sistemai veikiant sinchroniškai su kontinentinės Europos elektros tinklais. Projekto įgyvendinimas leis ne tik išspręsti įtampų valdymo problemą vakarų Lietuvos perdavimo tinklo mazguose, bet ir leis išvengti elektros perdavimo linijų perkrovų dėl Darbėnų ir NordBalt keitiklių stotyse padidėjusių reaktyvios galios srautų. Projekto apimtyje planuojamas esamų viengrandžių 330 kv linijų Bitėnai-Šyša, Šyša-Klaipėda, Klaipėda Grobinė rekonstravimas į dvigrandes bei naujo 330 kv linijos ruožo įrengimas. 330 kv skirstyklos Mūša statyba projekto įgyvendinimas leis panaikinti esamų 330 kv linijų T formos sujungimą, kadangi toks sujungimas mažina 330 kv PT patikimumą, nes įvykus trumpajam jungimui bet kurioje iš T forma sujungtų linijų, yra atjungiamos visos linijos kartu, nes nėra komutacijos aparatų, kuriais būtų galima atjungti tik tą liniją, kurioje įvyko gedimas. Taip pat užtikrins PT patikimumą, padidins sistemos valdomumą, relinės apsaugos ir automatikos veikimo selektyvumą, užtikrins remontinių režimų ir jų metu tarpsisteminių pjūvių su Latvijos ir Švedijos EES pralaidumą. Taip pat skirstykla reikalinga jei ateityje būtų statoma 330 kv linija Panevėžys Mūša, kuri leistų integruoti VE įrengtas galias Lietuvoje bei Baltijos jūroje. Tam kad prijungti prie peravimo tinklų planuojamą statyti nuolatinės srovės jungtį su Lenkija Harmony Link, vykdomas 330 kv skirstyklos Darbėnai statyba projektas. Nauja skirstykla bus statoma šalia praeinančios 330 kv EPL Klaipėda-Grobinė, pastarąją užvedant į naują skirstyklą. Prie Darbėnų skirstyklos bus prijungta nauja 330 kv EPL Darbėnai-Bitėnai. Naujoje skirstykloje bus numatyta vieta ir kitiems perspektyviniams prijunginiams - jūros vėjo elektrinių prijungimui, galimoms perspektyvinėms 330 kv linijoms Darbėnai-Mūša arba Darbėnai-Grobinė, 330/110 galios autotransformatoriams, jeigu būtų poreikis įrengti ir 110 kv skirstyklą. Darbėnų skirstykla taps svarbiu energetiniu mazgu, didinančiu elektros energijos tiekimą tiek Klaipėdos rajonui, tiek ir užtikrinančiu patikimą sujungimą su Lenkijos sistema per naują Harmony Link jungtį. Greta aukščiau išvardintų projektų įtrauktų į sinhro priemonių planą, dėl sinchronizacijos bus vykdomi ir kiti projektai, kurie buvo identifikuoti Baltijos EES sinchronizavimo su KET priemonių kataloge: tai Baterijų energijos kaupimo sistema (BEKS) sistemos dažniui reguliuoti. Baterijų kaupimo sistemos būtų skirtos FCR ir FRR rezervų palaikymui reikalingų patikimam bei stabiliam sistemos darbui. Energijos kaupimo baterijų kaip tinklo elemento įgyvendinimo tinkamumo klausimas yra svarstomas Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos reguliavimo institucijų, patvirtinimo tikimasi 2021 metais. Taip pat priemonių kataloge identifikuotų studijų atlikimas, baterijų energijos kaupimo sistemos įrengimas Lietuvos EES (1 MW pilotinis projektas), valdymo sistemų modernizavimas (FSAS, AGC ir kt.), įtampos valdymo įrenginių įrengimas Lietuvos EES (3 SK). PSO planuoja EES veikimą ilguoju laikotarpiu užtikrindamas racionalią elektros tinklų plėtrą, t. y. išlaikydamas mažiausių sąnaudų principą. Todėl Bendrovės iniciatyva nauji elektros tinklo elementai nėra statomi, išskyrus tuos atvejus, kai tas būtina sistemos patikimo darbo užtikrinimui, pilnavertei integracijai į KET ir bendrą elektros energijos rinką, tarpsisteminių pralaidumų didinimui. Naujų 110 kv TP statyba yra vykdoma elektros tinklo naudotojų (ETN) iniciatyva, kai neužtenka esamų TP pajėgumų arba kai ETN nėra galimybių prijungti prie skirstomojo tinklo. Prijungiant didesnių galių ETN vadovaujamasi Bendrovėje patvirtintais prijungimo schemos parinkimo metodiniais nurodymais ir parenkama schema, kuri tenkina tiek elektros tinklo naudotojo, tiek ir operatoriaus poreikius. Įvertinus ne tik sinchroninį Baltijos šalių darbą su kontinentinės Europos sistema, bet ir elektros energijos poreikio augimą Vilniaus regione, rekomenduojama pastatyti naują 330 kv Vilnios TP. Ši 330/110/10 kv transformatorių pastotė ne tik sumažintų Vilniaus ir Neries TP esančių autotransformatorių apkrovimus, bet ir užtikrintų elektros energijos tiekimo patikimumą ir padidintų elektros energijos tiekimo saugumą Vilniaus mieste. Tinkamiausia vieta naujai pastotei galėtų būti šalia esamos 110/10 kv Vilnios pastotės. Prie šios 330 kv Vilnios TP būtų prijungiama linija Vilnius Neris. 330 kv Vilnios pastotės statybos terminas priklauso nuo Vilniaus regiono apkrovos augimo tempų. Naujų 110 kv TP statybos Bendrovė savo iniciatyva neplanuoja. 330 kv linijų statyba yra susijusi tiek su PT elektros energijos tiekimo patikimumo užtikrinimu, tiek su Baltijos šalių EES sinchroniniu susijungimu su KET ir jų aprašymai yra pateikti aukščiau. Lietuvos EES dirbant sinchroniniu režimu su KET ir esant atjungtai 110 kv OL Vilnius Šventininkai bei avariniu būdu atsijungus 330 kv linijai Lietuvos E Alytus, įtampų lygių palaikymas Rūdiškių, Trakų, Šventininkų pastotėse tampa komplikuotas, o visos TP nuo 330/110/10 kv Alytaus TP iki 110 kv Šventininkų TP (110 kv tranzito ilgis apie 174 km) lieka maitinamos iš vienintelio šaltinio 330 kv Alytaus TP. Todėl reikiamų įtampos lygių ir patikimumo užtikrinimui pietinėje Lietuvos EES dalyje vykdomas naujos 110 kv EPL Griškonys Varėna statyba. Naujų 110 kv EPL statybos poreikis Vilniaus mieste grindžiamas Vilniaus miesto 110 kv elektros tinklo perkrovomis dėl padidėjusios Vilniaus regiono apkrovos (apie 700 MW 2020 metais). Suskaičiuota, kad esama 110 kv EPL Šeškinė-Šiaurinė, avarinių režimų metu gali apsikrauti iki 142 proc. Augant Vilniaus miesto apkrovai, esamas 110 kv perdavimo tinklas neužtikrins elektros tiekimo patikimumo avariniais ir remontiniais sistemos darbo režimais. Įvertinus augantį Vilniaus miesto elektros poreikį, tam kad užtikrinti patikimesnį maitinimą Šeškinės, Šiaurinės, Baltupio ir K. Studijos vartotojams, rekomenduojama vykdyti projektą Vilniaus elektros perdavimo tinklo patikimumo užtikrinimas. Šio projekto apimtyje planuojama naujos 110 kv elektros perdavimo linijos statyba. linijai Kaunas Šilainiai, esama OL Kaunas Eiguliai persikrauna. Tiekimo saugumo padidinimui ir patikimumo užtikrinimui būtina pastatyti antrą 110 kv EPL Kaunas Eiguliai2. 7.3. 330 110 kv projektai perdavimo tinklo patikimumo užtikrinimui ir elektros energijos tiekimo saugumo padidinimui (atstatymas) Siekiant pačiu efektyviausiu būdu užtikrinti perdavimo tinklo įrenginių patikimumą, būtina parengti naujus techninius standartus įrangai bei nuolat atnaujinti perdavimo tinklo objektų atnaujinimo metodikas, atsižvelgiant į įrenginių būklę ir svarbą sistemai. Planuojama 2020 metais nuotoliniu būdu valdyti 75 proc. visų perdavimo tinklo komutacinių įrenginių. Tai leis sumažinti sąnaudas operatyviniams perjungimams ir užtikrinti žmonių, dirbančių pastotėse, saugą, palaipsniui atsisakant budinčio personalo pastotėse. Pastotės rekonstravimas yra daug investicijų ir žmogiškųjų resursų (darbo valandų) bei sistemos darbo režimų apribojimų reikalaujantis sudėtingas procesas. Kadangi investicijos, žmogiškieji resursai bei patikimo sistemos darbo režimų užtikrinimas, turi tam tikrų apribojimų ir tenka rinktis, kurias pastotes reikia rekonstruoti anksčiau už kitas, atsižvelgiant ir šių rekonstravimų eiliškumą (lygiagretumą). Pirmiausiai rekonstravimui turi būti atrenkamos labiausiai susidėvėjusios, svarbiausios sistemai bei reikalaujančios didžiausių eksploatacinių išlaidų pastotės. Kad TP galėtų užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą, joje esanti techninė įranga turi būti tinkamos techninės būklės. Pastotėse esanti įranga metams bėgant sensta, todėl būtina periodiškai tikrinti ar esamų TP būklė ir funkcionalumas yra tinkamo lygio, kad užtikrinti vartotojams tinkamą elektros tiekimo kokybę ir patikimumą. Jeigu TP netenkina jai keliamų reikalavimų, sprendžiama ar pastotę būtiną pilnai rekonstruoti ar užtektų atlikti tik dalinį jos rekonstravimą (t. y. pavienius susidėvėjusius įrenginius pakeisti naujais). Planuojama, kad 10-ies metų laikotarpiu vidutiniškai per metus bus pradedamos po 10 vnt. pastočių rekonstrukcijų. Planuojama vykdyti Jonavos, Neries, Jurbarko ir Kruonio HAE pastočių (skirstyklų) rekonstravimą. Planuojama, kad 2020 2029 m. bus baigiama, vykdoma ar pradedama vykdyti apie 118 vnt. 110 kv pastočių rekonstravimus (pagal 2020-2029 m. investicijų planą). Greta šių projektų, bus vykdomi ir dalinės TP rekonstrukcijų projektai, kurių metu bus tik dalis pastotės įrangos (RAA, TSPĮ, pavieniai įrenginiai) pakeista nauja įranga. Šiuo metu vykdomas 330 kv OL Alytus-Lietuvos E rekonstravimas bei pradedamas vykdyti 330 kv OL Šiauliai-Kaunas rekonstravimas. 10-ies metų laikotarpiu planuojama pradėti vykdyti ir tokių linijų kaip Lietuvos E-Neris, Jelgava-Šiauliai, Jonava-Panevėžys ir Kaunas-Jurbarkas rekonstravimo projektus. EPL atstatymas vykdomas atsižvelgiant į sinchronizacijai reikalingų projektų vykdymą. Taip pat bus vykdomi ir 110 kv OL rekonstravimo projektai. Naujų TP statybą dažniausiai nulemia elektros tinklų naudotojų poreikis. Tiek gamintojai, tiek vartotojai prie PT jungiami vadovaujantis LR Energetikos ministro įsakymo (2012-07-04) nutarimu Nr. 1-127 patvirtinančiu Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašą. Visų projektų įgyvendinimo terminai priklauso nuo elektros tinklo naudotojų planų. 2019 m. gruodžio mėn. buvo užbaigtas naujos 110/10 kv Biruliškių TP statybos projektas (iniciatorius UAB Kauno kogeneracinė jėgainė ). Gamintojas prie PT buvo prijungtas prie esamos 110 kv OL Kaunas-Kruonio HAE. 2019 m. pabaigoje prie PT buvo prijungta 101 MW kogeneracinė elektrinė (iniciatorius UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė). Vilniaus kogeneracinė jėgainė prijungta prie esamos Vilniaus E3 110 kv skirstyklos, pastatant papildomus prijunginius. Vadovaujantis AB Ignitis gamyba pateikta informacija, Kruonio HAE yra planuojama įrengti penktąjį 225 MW galios agregatą. Tam tikslui turės būti išplėsta Kruonio HAE 330 kv skirstykla. Kruonio HAE plėtros projektas yra tarp maždaug 250 svarbiausių Europos Komisijos patvirtintų energetikos infrastruktūros projektų. Naujų vartotojų prijungimui pietinėje Vilniaus miesto dalyje planuojama pastatyti 110/10 kv Kuprioniškių TP. Vilniaus miesto plėtra koncentruojasi Neries upės dešiniajame krante ir šiaurinėje miesto dalyje. Su šiaurinės miesto dalies plėtra susijusį papildomų galių poreikį turėtų patenkinti Šiaurinės TP. Tačiau toliau plečiantis statyboms Neries dešiniajame krante (Šnipiškių rajonas), esamas skirstomasis tinklas gali būti nepralaidus ir dėl šios priežasties planuojama naujos 110/10 kv Šnipiškių TP statyba. Naujų vartotojų, esančių Trakų rajono rytinėje dalyje, maitinimui planuojama naujos 110/10 kv Lazdėnų TP statyba. Naujų vartotojų, esančių Sitkūnų apylinkėse, maitinimui ESO planuoja naujos 110/35/10 kv Sitkūnų TP statybą. 110/6 kv Drūkšių TP statyba planuojama atsižvelgus į vartotojo (VĮ Ignalinos atominė elektrinė) plėtros planus. Remiantis AB Lietuvos geležinkelių infrastruktūra pateikta informacija, dėl Lietuvos geležinkelio linijų elektrifikavimui gali būti pastatyta apie 13 naujų traukos pastočių. Tačiau šiuo metu Lietuvos geležinkelių linijų elektrifikavimui planuojamiems infrastruktūros projektams vykdomi paruošiamieji darbai ir galutinių sprendimų dar nėra. Esant sprendiniams dėl geležinkelio linijų elektrifikavimo, ši informacija bus įvertinta ateinančių metų plane. Bendrovė savo iniciatyva oro linijų keitimo KL nevykdo, išskyrus atvejus, kai nėra galimybės teritoriją kirsti OL. Visi elektros tinklo naudotojų projektai inicijuojami tik vartotojų/gamintojų prašymais ir vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127 patvirtinto Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo nuostatomis. 7.2. 330 110 kv projektai perdavimo tinklo patikimumo užtikrinimui ir elektros Augant Kauno miesto apkrovai esamas 110 kv PT energijos tiekimo saugumo padidinimui tinklas neužtikrins elektros energijos tiekimo patikimumo avariniais ir remontiniais sistemos darbo (nauja statyba) 7.4. Projektai elektros tinklo naudotojų režimais. Avariniuose režimuose, atsijungus 110 kv iniciatyva 30 31

Eil. Nr. 8. INVESTICIJŲ POREIKIS PERDAVIMO TINKLŲ ATSTATYMUI IR PLĖTRAI 2020 2029 M. Bendros planuojamos perdavimo tinklų investicijos sudeda iš investicijų, skiriamų strateginių valstybės projektų įgyvendinimui, investicijų, skiriamų perdavimo tinklo patikimumo ir elektros energijos tiekimo užtikrinimui, investicijų, skiriamų informacinėms technologijoms ir kitiems projektams bei investicijų projektams Projektų grupės. Programos ir projekto pavadinimas dėl elektros tinklų naudotojų iniciatyvos. 14 lentelė. Suminės investicijos į perdavimo tinklo plėtrą ir atstatymą 2020 2029 m. Suminės investicijos į perdavimo tinklo plėtrą ir atstatymą (įskaitant ir projektus dėl elektros tinklų naudotojų iniciatyvos) 2020 2029 m. gali sudaryti apie 1,3 mlrd. eurų (14 lentelė). 2020 2021 2022 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 2020-2029 ES struktūrinė parama/ CEF (gauta) ES struktūrinė parama/ CEF (planuojama) Atsižvelgiant į LR būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 4 straipsnio nuostatas (į Lietuvos elektros energijos rinką negali patekti elektros energija iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės, išskyrus energiją, būtiną Lietuvos EES patikimumui užtikrinti ir po Lietuvos EES sujungimo su KET darbui sinchroniniu režimu neturi likti galimybių į Lietuvos EES tiesiogiai patekti elektros energijai iš trečiųjų šalių arba į Lietuvos EES gali patekti tik tokia apimtimi, kuri gali būti reikalinga dėl techninių priežasčių po desinchronizavimo nuo NVS šalių EES (IPS/UPS), įskaitant Kaliningrado sritį), taip pat į atliktų dinaminio stabilumo ir dažnio stabilumo studijų rezultatus bei į 2018-06-28 d. Baltijos šalių, PL ir EK pasirašytą politinį Memorandumą (dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su KET per Lenkiją) ir į 2019-02-04 d. Baltijos šalių PSO lyderių susitikimo nutarimus, vertinama, kad Kaliningrado EES saugumui ir būtinų sisteminių paslaugų užtikrinimui Kaliningrado sričiai (regionui) be šiuo metu turimos tinklo infrastruktūros būtų įrengiami papildomi du HVDC back-toback (BtB) keitikliai (tranzitui į Kaliningrado sritį) tik jei tai bus techniškai įrodyta. Atitinkamai 2020 m. Plane, papildoma PT infrastruktūra (papildomi HVDC BtB su trečiosiomis šalimis) nėra vertinama. 3 šalių investicijos į JVE gamybą ir projektai tiek sausumoje, tiek jūroje bus vykdomi gamintojų iniciatyva ir jų lėšomis, kaip tą numato šiuo metu galiojantys teisiniai dokumentai. JVE gamybai reikalinga infrastruktūra nepriklausys ir nebus eksploatuojama Bendrovės. Visos PT investicijos Visos Litgrid investicijos (be ETN poreikio) 72,58 121,31 135,47 176,38 289,39 222,17 71,53 59,30 79,76 63,14 1291,03 150,73 358,10 69,75 118,63 129,13 170,29 281,32 215,02 67,19 57,80 77,69 61,70 1248,51 I. II. III. IV. EES sujungimas su KET darbui sinchroniniu režimu ir susiję projektai Nauja statyba Tinklo atstatymas ir modernizavimas Kapitaliniai remontai (pavienių įrenginių keitimas, energijos vartojimo efektyvumas) 43,59 54,42 79,72 119,09 213,44 163,91 0,00 0,00 0,00 0,00 674,17 144,55 346,51 0,10 0,10 2,10 0,20 0,30 2,10 2,37 1,43 3,30 7,92 19,92 18,40 54,12 37,10 32,52 50,66 29,65 46,18 33,83 49,27 37,00 388,72 6,18 11,59 5,64 7,76 9,00 16,84 15,17 17,60 17,11 21,68 24,26 15,92 150,98 V. VI. VII. Technologinio valdymo tinklo, fizinės ir informacinės saugos bei informacinių sistemų plėtros projektai Tyrimai ir inovacijos Gamintojai ir vartotojai (ETN) 3 šalių investicijos į JVE gamybą (700 MW) 1,85 1,99 0,91 1,26 1,38 1,28 1,09 0,26 0,26 0,26 10,54 0,17 0,23 0,32 0,37 0,37 0,48 0,45 0,60 0,60 0,60 4,19 2,83 2,68 6,34 6,09 8,07 7,15 4,34 1,50 2,07 1,44 42,52 0 0 0 0 0 0 0 100 150 150 400 Ši infrastruktūra nepriklausys Litgrid 32 33

9. ENTSO-E VEIKLA 10. MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS PLĖTROS BEI INOVACIJŲ (MTEPI) VEIKLA Bendrovė yra narė ir dalyvauja ENTSO-E (Europos elektros perdavimo tinklų operatorių organizacija) veikloje. ENTSO-E dviejų metų ciklu rengia dešimties metų plėtros planą TYNDP, kurio rengime dalyvauja visi ENTSO-E priklausantys perdavimo tinklų operatoriai. Regioniniuose investicijų planuose yra akcentuojami kiekvieno regiono prioritetai, tikslai ir iššūkiai, pristatomi to regiono projektai. Regioninių planų rengimo eigoje yra atliekami elektros rinkos bei tinklų skaičiavimai bei identifikuojama kuriose tinklų vietose pirmiausiai reikia didinti pralaidumą tam, kad bendra europinė elektros rinka funkcionuotų efektyviausiai bei duotų didžiausią naudą gamintojams bei vartotojams, bei identifikuojami nauji projektai (naujos linijos, keitikliai) padėsiantys pasiekti tuos tikslus. TYNDP plano rengimo metu atliekama kaštų naudos analizė (CBA), detaliau įvertinanti visus esamus bei naujus identifikuotus projektus pagal skirtingus kriterijus. TYNDP susideda iš kelių ataskaitų apibendrinanti ataskaita (angl. Executive Report), atskiri regioniniai investicijų planai, komunikacijos su visomis suinteresuotomis šalimis ataskaitos bei techninės ataskaitos. 3. DE scenarijus paskirstyta energija (angl. Distributed Energy). Decentralizuoto perėjimo pilnos energijos scenarijus, atitinkantis ir Paryžiaus susitarimą. GA ir DE leidžia pasiekti anglies dvideginio mažinimo tikslus 2050 metais. Tam, kad būtų galima palyginti skirtingų scenarijų įtaką elektros tinklams, yra naudojamas taip vadinamas etaloninis tinklas (angl. Reference network), kuris taip pat reikalingas ir atliekant kaštų naudos analizę (anlg. CBA Cost benefit analysis). Į etaloninį tinklą yra įtraukiami tik tie projektai, kurie jau pradėti vykdomi, arba kuriems jau pradėtos parengiamosios procedūros. TYNDP2020 etaloniniam tinklui parengti, naudojama MAF 2019 duomenų bazė, 2025 metų laikotarpiui. Tinklo poreikiams identifikuoti naudojamas zoninis modeliavimo metodas. Visa Europa yra suskirstoma į ~100 zonų, o zonos sujungtos viena su kita modeliuojant supaprastintus elektros tinklus. Šis metodas yra reikšmingas patobulinimas, ko nebuvo TYNDP2018 - viena iteracija atliekama ir rinkos, ir tinklo simuliacija (TYNDP2018 buvo atskirai skaičiuojama rinka ir analizuojamas tinklas). Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų (MTEPI) veiklos gairių tikslas - per tyrimus, inovacijas ir naujus sprendimus užtikrinti UAB EP- SO-G įmonių grupės bendrovių veiklos tęstinumą ir efektyvumą, konkurencingumą ar sąlygų konkurencijai 15 pav. MTEPI veiklos kryptys ir prioritetai užtikrinti sudarymą, svarų indėlį įgyvendinant Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, pridėtinės vertės visuomenei kūrimą. MTEPI veiklos krypčių prioritetai ir kryptys yra pateiktos 15 paveiksle. Iki 2020 m. pabaigos bus parengti 6 regioniniai investicijų planai. Regioniniuose investicijų planuose yra akcentuojami kiekvieno regiono prioritetai, tikslai ir iššūkiai, pristatomi to regiono projektai. Regioninių planų rengimo eigoje yra atliekami elektros rinkos bei tinklų skaičiavimai bei identifikuojama kuriose tinklų vietose pirmiausiai reikia didinti pralaidumą tam, kad bendra europinė elektros rinka funkcionuotų efektyviausiai bei duotų didžiausią naudą gamintojams bei vartotojams bei identifikuojami nauji projektai (naujos linijos, keitikliai) padėsiantys pasiekti tuos tikslus. TYNDP2020 studijoje atliekami skaičiavimai pagal patvirtintus scenarijus. Scenarijų skaičiavimai atliekami rinkos modeliavimo priemonėmis, kaip išeities duomenis naudojant PEMMDB darbo grupės surinktus duomenis apie įvairius techninius ir ekonominius tinklo rodiklius bei rodiklių prognozėmis. Naudojami trys scenarijai: 1. NT scenarijus - nacionalinės projekcijos (angl. National Trends). Remiamasi ENTSO-E narių nacionaliniais planais bei vertinant ES nustatytus tikslus dėl įtakos mažinimo klimato kaitai. 2. GA scenarijus - pasauliniai tikslai (angl. Global Ambition). Scenarijus atitinka 1,5 C tikslą pagal Paryžiaus susitarimą, vystant centralizuotą generaciją. TYNDP2020 studijos pirmą leidimą planuojama pateikti pastaboms 2020 m. vasarą, po to studijos versija Europos reguliatoriui (ACER) bus pateikta 2020 m. rudenį, o galutinę studijos ataskaitą planuojama baigti 2021 m. liepos mėnesį. TYNDP2020 yra pateikti šie Lietuvos projektai: 1. LitPol Link 2 etapas. Šiame projekte yra investicijos skirtos vidaus tinklų Lenkijoje stiprinimui, Lietuvos pusėje investicijų nėra. 2. NordBalt 2 etapas. Šiame projekte yra investicijos skirtos vidaus tinklų Švedijoje stiprinimui, Lietuvos pusėje investicijų nėra. 3. Baltijos sinchronizacija su Kontinentine Europa. Projektas apima vidinius tinklų stiprinimus visose Baltijos šalyse bei naują tarpsisteminę liniją į Lenkiją. Šis projektas turi PCI projekto statusą ir jau ne pirmus metus yra įtrauktas į TYNDP projektų sąrašą. 4. Jūros vėjo elektrinių integracija (projektas Nr. 1042). Tai planuojamų statyti vėjo elektrinių Baltijos jūroje šalia Lietuvos krantų projektas, pristatomas TYNDP2020 planui pirmą kartą. Analizei pateiktas variantas, jog 700 MW jūros vėjų parkas būtų pastatytas 2030 metais. Bendrovė, vystydama MTEPI veiklas, koncentruosis į efektyvius elektros tinklo turto valdymo, pažangius elektros sistemos stebėsenos ir valdymo bei skaitmeninimo sprendinius. 16 pav. MTEPI veiklos klasifikavimas Naujos MTEPI veiklos idėjos tiek centralizuotos visai įmonių grupei, tiek ir kilusios Bendrovės viduje bus vertinamos ir klasifikuojamos pagal 16 paveiksle pateiktą principą. 34 35

Bendrovė, vystydama MTEPI veiklas, 2019 metais koncentravosi į efektyvius elektros tinklo turto valdymo, pažangius elektros sistemos stebėsenos ir valdymo bei skaitmeninimo sprendinius. Siekiant efektyviai valdyti inovacijų diegimą buvo sukurta LITGRID AB Inovacijų sistema, kuri Bendrovės inovacijų veiklą orientuoja į Klimato kaitos ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą. Inovacijų sistema grįsta nuostata, kad be inovacijų negalima ar net neįmanoma patikimai veikianti elektros sistema pereinant nuo iškastinį kurą naudojančių elektrinių prie atsinaujinančiųjų energijos 17 pav. Inovacijų sistemos principinė struktūra išteklių, kuriant konkurencingą šalies ekonomiką Baltijos, Skandinavijos ir Vidurio bei Rytų Europos regione. Todėl Inovacijų sistemos pagrindinis tikslas - sklandus perėjimas nuo iškastinį kurą naudojančių elektrinių prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių išmaniai vystant, eksploatuojant ir valdant elektros sistemą mažiausių resursų sąnaudomis. Kūrybiškumui ir inovacijoms palankios aplinkos sukūrimui 2019 metais buvo nustatyti pagrindiniai principai vidinės ir išorinės informacijos valdymas, bendradarbiavimas bei efektyvi komunikacija (17 paveikslas). riaus HiRES Locator pagalba. Gamintojas indikuoja, kad kabelio gedimo vietą nustato iki 200 km. įrangą montuojant tik viename aukštos įtampos nuolatinės srovės (AĮNS) jungties gale. Šio eksperimentinio projekto metu bus siekiama patikrinti tokios įrangos veikimą dvigubai ilgesniame (400 km) NordBalt jungties kabelyje. Eksperimentinis projektas Apkrovos valdymas agreguojant vartotojus 2020 metų pradžioje inicijuotas Apkrovos valdymo agreguojant vartotojus projektas. Pagal dabartinį Lietuvoje veikiantį modelį, balansavimo paslaugų teikėjai (BSP) gali būti tik už balansą atsakinga šalis. Inovatyvi galimybė vartotojams tapti aktyviais balansavimo rinkos dalyviais naudojantis nepriklausomo agregatoriaus paslaugomis padidintų konkurencingumą ir sistemos/tinklo operatoriams suteiktų daugiau lankstumo. Šio piloto metu turėtų būti tobulinamas veiksmų planas, identifikuojamos grėsmės, informacinės sistemos plėtra ir pokyčiai teisiniuose reglamentuose. Kol kas tokių telkėjų atsirado tik vienas, tačiau jau dabar planuojami iki 5 MW galios aktyvavimų pasiūlymai. Tam, kad galėtų veikti agregatorius reikalingas IS STATERA naujas funkcionalumas. Šiuo metu STATERA yra naudojama stebėti, keistis duomenimis aktyvuojant balansavimo rinkos pasiūlymus. Integruojant naują agregatoriaus modelį, būtų keičiamas balansavimo aktyvavimų veikimas. Dabar norint aktyvuoti pasiūlymą naudojami telefoniniai skambučiai. Naujas modelis automatiškai aktyvuos pasiūlymą nenaudojant žmogiškųjų resursų. Taip bus sutaupoma laiko ir sumažės klaidų tikimybė. Bendrovėje vykdomi ir kiti inovatyvių projektų požymių turintys projektai, kurie priskiriami prie Bendrovės inovacijų portfelio. Bendrovė naudojantis nauja inovacijų sistema pati arba bendradarbiaudama su mokslo įstaigomis ir kitomis konsultacinėmis bendrovėmis, atlieka studijas, tyrimus, analizes, įvairius vertinimus bei bandomuosius projektus, susijusius su perdavimo sistemos operatoriaus veikla. Pagrindiniai naujai sukurtų procesų pagalba inicijuoti inovatyvūs projektai: Eksperimentinis projektas Dronų panaudojimas Perdavimo tinklo gedimų vietos nustatymui 2019 m. pabaigoje inicijuotas Dronų panaudojimo Perdavimo tinklo gedimų vietos nustatymui projektas. Perdavimo tinklo 110/330/400 kv oro linijose (OL) įvykus vienfaziam ar daugiafaziam trumpam jungimui į žemę (krintantis medis), žaibo iškrova į liniją, linijos pažeidimai dėl paukščių įskridimo tarp linijos laidų, oro linija, priklausomai nuo pažeidimo dydžio ir trukmės, išjungiama trumpam laikotarpiui (sėkmingo automatinio kartotinio įjungimo atveju) arba linija relinės apsaugos įtaisų (RAA) pagalba visiškai išjungiama, kol bus nustatyta gedimo vieta ir pažeidimas. Oro linijų inžinierius, vadovaujantis RAA įtaisų parodymais, vyksta į galimą gedimo vietą. Tačiau dažnai paskaičiuotas atstumas turi iki 5 km paklaidą. Naudojant droną gedimo vieta būtų nustatyta bent 2 kartus greičiau nei dabar. Pasiteisinus tokiam techniniam sprendiniui, dronų panaudojimas galėtų būti taikomas ir kitoms EPSO-G grupės įmonėms. Eksperimentinis projektas Išmanus NORDBALT kabelio gedimo vietos nustatymas 2019 m. pabaigoje inicijuotas Išmanaus NORDBALT kabelio gedimo vietos nustatymo projektas. Siekiant užtikrinti NORDBALT jungties patikimumą ir padidinti kabelio prieinamumą bus ištestuota automatinė kabelio gedimo vietos nustatymo įranga, kurios šiuo metu jungtyje nėra. Gedimo vietos nustatymas realiu laiku bus vykdomas pereinamųjų procesų registrato- 36 37