VISUOMENĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ, VYKDANČIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪRĄ MOKYKLOJE, VEIKLAI ĮTAKĄ DARANTYS VEIKSNIAI Justina Avelytė 1, Aldona Jociutė 1, Audronė Astrauskienė 2, 3 1 Higienos institutas, 2 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, 3 Vilniaus universitetas Santrauka Tyrimo tikslas įvertinti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų visuomenės sveikatos specialistų, vykdančių sveikatos priežiūrą mokykloje, veiklai įtaką darančius veiksnius. Tyrimo medžiaga ir metodai. Taikant daugiapakopę tyrimo imties formavimo strategiją, tyrimui atrinkti 6 savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, aptarnaujantys 10 savivaldybių. Atlikta sutelktosios grupės diskusija, kurioje dalyvavo 7 visuomenės sveikatos specialistai, vykdantys sveikatos priežiūrą mokykloje. Taip pat surengti individualūs interviu su dviejų visuomenės sveikatos biurų vadovais. Duomenų analizė atlikta vadovaujantis dedukcine metodologine turinio analizės nuostata. Duomenų analizės vienetu laikytas diskusijos / interviu tekstas. Transkribuoti tekstai suskirstyti į mažesnius turinio vienetus temas, šios į kategorijas, pastarosios į subkategorijas. Tyrimo rezultatai. Atliktas tyrimas atskleidė, kad sveikatos priežiūros veiklos sėkmė priklauso nuo vidinių ir išorinių aspektų. Veiklą įgalinantiems vidiniams veiksniams priskirtos sveikatos temos (sveika mityba, asmens ir burnos higiena, žalingų įpročių prevencija) bei veiklų formos (pavyzdžiui, renginių organizavimas ir vedimas), kuriose specialistai jaučiasi turintys pakankamai kompetencijų. Veiklą įgalinantiems išoriniams veiksniams priskirtinas visuomenės sveikatos specialisto bendradarbiavimas tiek ugdymo įstaigoje, tiek visuomenės sveikatos biuro viduje, tiek ir su įvairiomis kitomis įstaigomis, taip pat šio specialisto palaikymas, mokymų kompetencijoms didinti organizavimas. Tyrimu nustatytos ir kliūtys, su kuriomis susiduria specialistai, vykdydami sveikatos priežiūrą, bei jas apibūdinantys vidiniai ir išoriniai veiksniai. Tam tikromis temomis ar srityse informantai nurodė, jog jaučiasi silpniau, pavyzdžiui, lytiškumo ir rengimo šeimai tema. Sveikatos priežiūros įgyvendinimui įtakos turi ir darbo krūvis, veiklos ugdymo įstaigoje neapibrėžtumas. Mažesniuose miestuose aktuali problema vaikų skaičiaus mažėjimas. Tai lemia, kad sveikatos priežiūrą vykdantis visuomenės sveikatos specialistas, siekdamas išlaikyti priskirtą darbo krūvio normatyvą, dirba keliose ugdymo įstaigose. Tuomet pradeda trūkti laiko veikloms įgyvendinti. Apibendrinimas. Visuomenės sveikatos specialistų, vykdančių sveikatos priežiūrą mokykloje, veiklos sėkmė priklauso nuo vidinių ir išorinių veiksnių. Veiklos sėkmę užtikrinantiems vidiniams veiksniams priskirtini: specialistų užtikrintumo pojūtis, veiklos prasmės matymas, tinkama kompetencija, gaunama parama ir palaikymas. Darbas keliose įstaigose ir dėl to kylantys sunkumai, ryšių ugdymo įstaigos bendruomenėje stoka, nediferencijuotas darbo krūvis didžiuosiuose miestuose ir mažesniuose miesteliuose priskirtini sėkmingai veiklai trukdantiems išoriniams veiksniams. Reikšminiai žodžiai: visuomenės sveikatos biurai, visuomenės sveikatos specialistai, ugdymo įstaigos. ĮVADAS Vaikų ir jaunimo sveikata viena esminių darnaus asmenybės ir visuomenės vystymosi sąlygų. Lietuva, prisijungdama prie Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos [1], įsipareigojo siekti geresnės vaikų ir paauglių sveikatos. Siekiant, kad būtų daugiau sveikų, darbingų ir laimingų žmonių ir didesnė visuomenės gerovė ateityje, turi būti stiprinama vaikų sveikata ir formuojami sveikos gyvensenos įpročiai. Adresas susirašinėti: Justina Avelytė Higienos institutas Didžioji g. 22, 01128 Vilnius El. p. justina.avelyte@hi.lt Dabartinės vaikų sveikatos problemos tai būsimos visos visuomenės problemos ateityje. Sveika gyvensena turi būti formuojama nuo pat gimimo visais gyvenimo tarpsniais. Pagrindinis vaidmuo tenka šeimai. Vis dėlto ne ką mažesnį vaidmenį atlieka ir vaikų ugdymo įstaigos. Daugiau kaip 2,3 milijardo mokyklinio amžiaus vaikų pasaulyje trečdalį savo laiko praleidžia mokyklose ir jokia kita institucija negali pasiekti mokykloje vykdomos veiklos masto [2]. Daliai vaikų mokykloje dirbantis sveikatos specialistas yra prieinamiausias specialistas, su kuriuo jie gali konsultuotis rūpimais su sveikata susijusiais klausimais. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme [3] įteisinta nuostata, kad sveikatos priežiūros mokykloje 64 2021/1(92)
paskirtis saugoti ir stiprinti mokinių sveikatą, aktyviai bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais, rūpintojais), bei teikti pagalbą mokyklai ir mokytojams. Nuo 2003 m. įteisintas iš esmės naujas vaikų sveikatos priežiūros ugdymo įstaigoje paslaugų modelis asmens sveikatos priežiūrą pakeitė visuomenės sveikatos priežiūra. Už šią funkciją atsakingas visuomenės sveikatos specialistas, vykdantis sveikatos priežiūrą mokykloje (toliau VSS), ir yra Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo [4] reglamentuotos savivaldybių vykdomos visuomenės sveikatos priežiūros dalis. Anot Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro (PSO / EURO), mokykloje dirbantis sveikatos specialistas turi pasižymėti ekspertiniais, komunikaciniais gebėjimais, turėti pakankamai žinių ir gebėti atlikti tyrimus, bendradarbiauti ir savo veiklos srityje imtis vadovo vaidmens [5]. Lietuvoje visuomenės sveikatos specialistai, vykdantys sveikatos priežiūrą mokykloje, priklauso savivaldybių visuomenės sveikatos biurams (toliau VSB). VSS priskirtos funkcijos apima visuomenės sveikatos rizikos veiksnių mokyklos aplinkoje identifikavimą, mokinių sveikatos stiprinimo priemonių organizavimą ir įgyvendinimą, pirmosios pagalbos teikimą, mokinių asmens higienos tikrinimą, jų maitinimo organizavimo atitikties priežiūrą ir kt. [6]. VSS rekomenduojama pagrindinį dėmesį ugdymo įstaigose skirti mokinių sveikatos stiprinimui, bendruomenės konsultavimui sveikatos stiprinimo ir išsaugojimo klausimais, pagrindžiant tai poreikių ir problemų analize [7]. Mokslinių tyrimų, kuriuose būtų atlikta VSS veiklos, jos apimčių ir su ja susijusių veiksnių analizė ar vertinimas, Lietuvoje nėra daug. Tyrinėti VSS turimų žinių įsivertinimas ir jų poreikis [8], bendrojo ugdymo mokyklų visuomenės sveikatos specialistų, mokyklų vadovų bei mokinių pasitenkinimas mokykloje teikiamomis visuomenės sveikatos paslaugomis ir jų lūkesčiai [9], mokyklos mediko vaidmuo ugdant mokinių sveikatą, šio specialisto kaip sveikatos ugdytojo vaidmens raišką lemiantys veiksniai bei šios veiklos mokykloje įprasminimas [10]. Vis dėlto efektyviai ir veiksmingai visuomenės sveikatos priežiūrai mokyklose užtikrinti būtina atlikti detalesnę analizę ir įvertinti įtaką VSS vykdomai veiklai darančius veiksnius. Tikslas įvertinti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų visuomenės sveikatos specialistų, vykdančių sveikatos priežiūrą mokykloje, veiklai įtaką darančius veiksnius. TYRIMO METODAI Taikant daugiapakopę tyrimo imties formavimo strategiją, tyrimui atrinkti 6 VSB, aptarnaujantys 10 savivaldybių. Sutelktosios grupės diskusijai suformuota VSS grupė iš tyrimui atrinktų VSB. Į diskusiją įtraukti pirmieji sutikę dalyvauti specialistai. Sutelktosios grupės diskusijoje sudalyvavo 7 VSS. Trijų iš jų darbo vietos buvo vienoje ugdymo įstaigoje: dviejų ikimokyklinio ugdymo įstaigose, vieno progimnazijoje. Keturių VSS darbo vietos buvo daugiau nei vienoje įstaigoje: vieno dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, vieno ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ir gimnazijoje, vieno dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir gimnazijoje, vieno gimnazijoje ir pagrindinėje mokykloje. Taip pat papildomai tyrimui atrinktų VSB vadovai kviesti dalyvauti individualiame interviu. Jame sutiko dalyvauti dviejų VSB vadovai: vienas iš didžiojo miesto VSB, turintis 12 m. vadovavimo biurui stažą, kitas iš rajono VSB, turintis 6 m. vadovavimo biurui stažą. Tiek diskusija, tiek interviu atlikti nuotoliniu būdu. Įrašyti diskusijos ir interviu tekstai transkribuoti. Kokybinių duomenų analizė atlikta vadovaujantis dedukcine metodologine turinio analizės nuostata. Duomenų analizės vienetu laikytas diskusijos / interviu tekstas. Pirmu analizės etapu transkribuoti interviu tekstai suskirstyti į mažesnius turinio vienetus temas, šios į kategorijas, pastarosios į subkategorijas. Sveikatos priežiūros veikloms, apimančioms ir sveikatos stiprinimą, priskirtos visos galimos visuomenės sveikatos specialisto funkcijos, nurodytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. V-1035 Dėl Visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo mokykloje tvarkos aprašo patvirtinimo [6]. Šioje publikacijoje pateikiami rezultatai pagal dvi sveikatos priežiūros veiklai vaikų ugdymo institucijose įtaką darančių veiksnių grupes: veiklą įgalinančius veiksnius ir kliūtis, su kuriomis susiduria VSS vykdydami šią veiklą. Abiejose grupėse išskirtos dvi subgrupės: vidiniai ir išoriniai veiksniai. Rezultatų skyriuje VSS citatos žymimos S, VSB vadovų citatos V (kalba netaisyta). REZULTATAI Sveikatos priežiūros veiklą įgalinantys vidiniai ir išoriniai veiksniai 1 lentelėje pateikti VSS sveikatos priežiūros veiklą, apimančią ir sveikatos stiprinimą, įgalinantys vidiniai ir išoriniai veiksniai. Iš vidiniams veiksniams priskirtinų stipriųjų VSS veiklos pusių pažymėtinos informantų įvardytos 2021/1(92) 65
sveikatos temos (sveika mityba, asmens ir burnos higiena, žalingi įpročiai), kuriose jie jaučiasi turintys pakankamai kompetencijų: Sveika mityba <...>. (S); Visai neblogai sekasi ir vaikam įdomu rankų higiena <...>. (S). VSS jaučiasi stiprūs organizuodami įvairias su sveikatinimu susijusias veiklas, tarp kurių išskirtinas renginių organizavimas ir jų vedimas: Renginių organizavimas patinka, einu į klases, vedu paskaitas, visokias viktorinas, akcijas darom, tai yra mano arkliukas. (S); taip pat rengdami projektus ir juos įgyvendindami: Dar labai patinka dalyvauti sveikatos projektuose, tikrai aš juos pati rašau, su vaikais rašau <...>. (S). Viena diskusijos dalyvė pažymėjo, jog jaučiasi stipri atlikdama tyrimus: Man labai sekasi tyrimus atlikti <...>. (S). Dalis VSS įvardijo ir pirmosios pagalbos teikimą kaip vieną stipriųjų savo veiklos pusių. VSB vadovų nuomone, įprastai teikiant pirmąją pagalbą stipresni jaučiasi vyresnio amžiaus VSS, o organizuojant ir vedant renginius savimi labiau pasitiki jaunesni specialistai. Visgi akcentuota, kad VSS yra stiprūs skirtingose temose ir srityse. VSS veiklą skatina veiklos prasmės matymas vaikų susidomėjimas, geri jų atsiliepimai: Kai ir aiškini, ir parodai, <...> paskui atsiliepimai būna geri, jiems [vaikams] būna labai įdomu. (S). 1 lentelė. Sveikatos priežiūros veiklą įgalinantys vidiniai ir išoriniai veiksniai Kategorijos Subkategorijos VIDINIAI VEIKSNIAI Sveikatos sritys, Sveika mityba kuriose specialistai Asmens higiena jaučiasi turintys Burnos higiena kompetencijų Žalingi įpročiai Sveikatos Renginių organizavimas ir jų vedimas stiprinimo veiklų Tyrimų atlikimas formos Sveikatos projektų rengimas, jų įgyvendinimo organizavimas ir dalyvavimas juose Pirmosios pagalbos teikimas Veiklos prasmės Vaikų domėjimasis matymas Geri vaikų atsiliepimai Probleminių veiklos sričių nustatymas Asmeninės savybės Veiklos patikimas Komunikaciniai gebėjimai Pasitikėjimas savimi Noras tobulėti IŠORINIAI VEIKSNIAI Bendradarbiavimas Bendradarbiavimas ugdymo įstaigoje Bendradarbiavimas VSB viduje Bendradarbiavimas už ugdymo įstaigos ribų Specialisto VSB vaidmuo palaikymas Ugdymo įstaigos vaidmuo Bendrų sprendimų priėmimas nacionaliniu lygmeniu Specialistų Kvalifikacijos tobulinimo organizavimas kompetencijų Aprūpinimas metodine medžiaga ir priemonėmis didinimas Patirčių mainai Veikti motyvuoja ir grįžtamasis vaikų ryšys: Ir kai aiškini ir parodai, kokie būna rūkančiojo plaučiai, tai jie tokie gal sukrėsti būna tuo momentu, paskui atsiliepimai būna geri, jiems būna labai įdomu. (S). Specialistams svarbu nustatyti problemines veiklos sritis ir pagal tai planuoti savo veiklą: <...> žiūrim, savo veiklą į ką orientuoti, kokia problema yra. (S). Kad veikla būtų sėkminga, įtakos turi ir asmeninės savybės: veiklos patikimas, pasitikėjimas savimi, noras tobulėti, taip pat dažniausiai įvardyti geri komunikaciniai gebėjimai: <...> bendravimas ir komunikavimas, ir mokėjimas surasti kompromisą. (V). Išoriniams veiksniams priskirtinos kategorijos su atitinkamomis subkategorijomis, suteikiančios galimybę vykdyti ir plėtoti sveikatos priežiūros veiklą. Joms priskirtinas VSS bendradarbiavimas ugdymo įstaigoje ir VSB viduje, taip pat su įvairiomis kitomis įstaigomis. Ugdymo įstaigos viduje svarbus bendradarbiavimas su kolektyvu: <...> bendradarbiavimas su kolektyvu, tiek su mokytojais, tiek su administracija, tikrai mes sutariam. (S); taip pat ir su mokiniais: <...> turiu vaikų grupę, kuri man padeda organizuoti mokykloje įvairias sveikatinimo veiklas <...>. (S). Svarbus bendradarbiavimas ir už ugdymo įstaigos ribų. Bendradarbiaujama su įvairiomis institucijomis, tokiomis kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigos, policija, savivaldybės administracija, švietimo centrai, pedagoginė psichologinė tarnyba, įvairios nevyriausybinės organizacijos ir kt. Galimybių suteikia ir bendradarbiavimas VSB viduje su kitose vaikų ugdymo įstaigose dirbančiais VSS bei jų darbą koordinuojančiu specialistu, taip pat kitų sričių, tokių kaip visuomenės sveikatos stiprinimas, visuomenės sveikatos stebėsena, specialistais. Išskirta atskira kategorija VSS palaikymas, kurį gali suteikti ugdymo įstaigos, kurioje jis dirba, bendruomenė, taip pat VSB. Akcentuota, kad VSS veiklai ypač svarbūs nacionalinio lygmens institucijų sprendimai bei įsitraukimas, nes motyvuoja veikti, įkvepia pasitikėjimo savimi ir didina profesinę savivertę: <...> perėjus į VSB struktūrą, jie pajautė didesnę profesinę savivertę. (V); <...> jei rengiant dokumentus, teisės aktus pradėtų daugiau bendradarbiauti ministerijos, tai palengvintų mums vietiniame lygmenyje darbą. Kad kai vyksta kokios konferencijos, pristatymai, būtinai dalyvautų švietimo sektoriaus atstovai <...>. (V). VSS veiklai labai svarbu turėti galimybę didinti kompetencijas tobulinti kvalifikaciją, būti aprūpintiems tinkama metodine medžiaga ir priemonėmis, keistis patirtimi: Būtų labai naudingi papildomi mokymai, tobulinimosi kursai, paskaitos, seminarai, 66 2021/1(92)
konferencijos. (S); <...> kad būtų tiesiog tokia aprobuota medžiaga sveikatinimo klausimais. (S); Specialistai keičiasi paskaitų medžiagomis, keičiasi naujausia informacija <...>. (V). Kliūtys, su kuriomis susiduria VSS vykdydami sveikatos priežiūros veiklą, bei jas apibūdinantys vidiniai ir išoriniai veiksniai Analizės metu išskirtos sveikatos priežiūros veiklai, apimančiai ir sveikatos stiprinimą, trukdančių vidinių ir išorinių veiksnių kategorijos bei subkategorijos (2 lentelė). Vidiniams veiksniams priskirtina VSS kompetencijų stoka tam tikromis temomis. VSS nurodė, jog jaučiasi silpniau, pavyzdžiui, kalbėdami lytiškumo ir rengimo šeimai tema: Dar nedrąsiai apie lytiškumo temą šneku, jaučiuosi nepakankamai turinti žinių <...>. (S). Patyčių tema ir asmeninės konsultacijos sritys, kuriose taip pat dar trūksta žinių ir gebėjimų. Kai kurių informantų nuomone, trūksta ir bendrųjų kompetencijų, tokių kaip naudojimasis informacinėmis technologijomis: <...> kai kuriems sunku ir technologijomis naudotis, ypač vyresnio amžiaus. (V). Taip pat įvardyta, 2 lentelė. Kliūtys, su kuriomis susiduria VSS vykdydami sveikatos priežiūros veiklą, bei jas apibūdinantys vidiniai ir išoriniai veiksniai Kategorijos Sveikatos sritys, kuriose specialistai jaučiasi neturintys pakankamai kompetencijų Bendrųjų kompetencijų stoka Subkategorijos VIDINIAI VEIKSNIAI Lytiškumas ir rengimas šeimai Asmeninės konsultacijos Patyčios Informacinių technologijų naudojimosi gebėjimai Sunkumai persiorientuoti dirbant su įvairaus amžiaus vaikais Silpna komunikacija su Sunkumai įtraukiant į veiklas tėvus tėvais Negaunamas grįžtamasis tėvų ryšys IŠORINIAI VEIKSNIAI Darbo krūvis Vaikų skaičiaus mažėjimas Darbo rajonuose specifika Laiko trūkumas veikloms įgyvendinti Bandymas laikytis normatyvų Etatinio krūvio normavimo profesinio mokymo įstaigose specifika Veiklos mokykloje Fiksuoto laiko veikloms nebuvimas neapibrėžtumas Specialistų rengimas ir perkvalifikavimas Pasitikėjimo ir partneryste grindžiamų ryšių ugdymo įstaigos bendruomenėje stoka Nepakankamas (ARBA silpnas) naujų specialistų parengimas dirbti vaikų ugdymo įstaigose Su specialistų perkvalifikavimu susijusios finansinės problemos Ne visos įstaigos priima specialistą Nepatenkinti ugdymo įstaigos vadovų lūkesčiai dėl specialisto etatinio darbo krūvio kad sunku persiorientuoti dirbant su įvairaus amžiaus vaikais: <...> su darželinukais yra vienoks darbas, o su gimnazistais yra vėl kitoks darbas. Be galo sunku persiorientuoti <...>. (S). Pažymėta silpnybė ir komunikacijos su tėvais srityje sunku tėvus įtraukti į organizuojamas veiklas, gauti jų grįžtamąjį ryšį: O prasčiausiai gal sekasi su tėvais, nes tėvai dar pasyvūs, nenori dalyvauti. (S); < > sunkiau su tėvais sukontaktuoti, gauti grįžtamąjį ryšį iš jų. (S). Išskirta keletas įvairių VSS veiklai trukdančių išorinių veiksnių, susijusių su darbo krūviu. Mažesniuose miestuose aktuali problema vaikų skaičiaus mažėjimas. Siekiant vykdyti rekomenduojamus normatyvus darbo vietos VSS skiriamos keliose įstaigose, su kuriomis sunku susitvarkyti, pradeda trūkti laiko veikloms įgyvendinti. Skiriasi sveikatos priežiūros veiklos organizavimo pobūdis didžiuosiuose ir mažesniuose miestuose: <...> normatyvai mūsų yra prilyginti miesto vaikams, tikrai neturėtų taip būti. (V). Egzistuoja ir etatinio krūvio normavimo profesinio mokymo įstaigose specifika: Profesinėse mokyklose sveikatos specialisto normatyvas yra skaičiuojamas tik pagal tuos moksleivius, kurie mokosi pagal bendrojo lavinimo programą <...>. (V). Anot informantų, VSS dirba su visais, neskirsto vaikų, tačiau normatyvas skaičiuojamas tik už dalį vaikų. Taip pat akcentuota problema, susijusi su VSS veiklos mokykloje neapibrėžtumu, nėra fiksuoto laiko veikloms: Visuomenės sveikata tokio kaip atskiro dalyko mokykloje neturi, mes einam į valandėles, o pedagogai sprendžia, ar nori valandėlių, ar ne <...>. (S). Nustatyti tam tikrų specialistų rengimo ir perkvalifikavimo trūkumo aspektai: jauni, neseniai studijas baigę VSS jaučiasi silpnai pasirengę darbui ugdymo įstaigose, o vyresniems VSS, baigusiems ne visuomenės sveikatos studijas, nerimą kelia persikvalifikavimo finansiniai aspektai: Mums nuo 2024 m. reikėtų įgyti bakalaurą <...>. Studijos yra nepigios <...>, mes tikrai neuždirbam tokio atlyginimo, kad galėtume leisti sau studijuoti. (S). Nustatyta pasitikėjimo ir partneryste grindžiamų ryšių ugdymo įstaigos bendruomenėje stoka. Ne visos įstaigos noriai priima VSS, nepatenkinami ugdymo įstaigos vadovų lūkesčiai dėl šio specialisto etatinio darbo krūvio: < > darželis sakys aš jo nematau, jisai man kaip ir nereikalingas <...>. (V). REZULTATŲ APTARIMAS Atliktas tyrimas atskleidė, kad VSS vykdomos sveikatos priežiūros veiklos, didžiąja dalimi apimančios ir sveikatos stiprinimą, sėkmė priklauso nuo kelių vidinių ir išorinių veiksnių. 2021/1(92) 67
Anot PSO / EURO, šis specialistas turi turėti gerų žinių apie sveikatos stiprinimą ir ligų prevenciją, gebėti efektyviai veikti tokiose srityse, kaip mityba ir fizinė veikla, burnos sveikata, alkoholio, tabako, narkotikų vartojimo prevencija, lytinė ir reprodukcinė sveikata, psichikos sveikata ir gerovė, lėtinės būklės ir specialūs vaikų sveikatos poreikiai, sužalojimų ir smurto prevencija ir kt. [5]. Mūsų tyrime nustatyta, kad VSS yra kompetentingi skirtingose srityse. Pavyzdžiui, tik viena diskusijos dalyvė nurodė, jog yra stipri tyrimų srityje, tai gera, tačiau reta išimtis. Tyrimas atskleidė, kad vienas specialistas nespėja būti ekspertu visose srityse, todėl svarbu ir toliau išlaikyti ryšį su kitais VSS keistis patirtimi, kaupti ir dalytis metodine bei informacine medžiaga. VSS jaučiasi silpnesni tam tikrose sveikatos srityse, ypač reikšmingas specialisto palaikymas, kurį suteikti gali tiek VSB, tiek ugdymo įstaiga. Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau JAV) atliktos sisteminės apžvalgos duomenimis, mokyklose dirbančių slaugytojų veikla susijusi su padidėjusiu vaikų lankomumu, o suinteresuotos šalys, įskaitant mokytojus, mokyklos administraciją, vaikų tėvus, laiko mokyklos slaugytoją neįkainojamu švietimo komandos nariu [11]. 2017 m. JAV atlikto tyrimo duomenimis, visuomenės sveikatos srities darbuotojų ketinimai pasitraukti iš profesijos buvo susiję su nepalankia darbo vietos aplinka, tobulėjimo galimybių trūkumu [12]. Minėtame tyrime, anot respondentų, jų darbe kūrybingumas ir inovatyvumas nebuvo laikomi vertybėmis. Taip pat akcentuota prasta komunikacija tarp administracijos ir darbuotojų. VSS veiklos kokybei gerinti svarbu nustatyti kompetencijų didinimo poreikį. VSS nuomone, daugeliui iš jų trūksta kompetencijų lytiškumo tema. Kanadoje atlikto tyrimo metu 80 proc. paauglių teigė, kad mokykla jiems svarbiausias informacijos apie lytiškumą šaltinis [13]. Lietuvoje 2012 m. atliktame tyrime nustatyta, kad VSS trūksta žinių bei įgūdžių vykdant duomenų, apibūdinančių vaikų sveikatą, paiešką, skaičiuojant vaikų sergamumo, neįgalumo, traumatizmo rodiklius bei juos interpretuojant, vertinant su mokymosi, poilsio režimu, amžiaus raida susijusias ligas ir sveikatos būklę [14]. Atliktas tyrimas atskleidė, kad VSS sunku susitvarkyti su darbo krūviu. Remiantis teisės aktais, savivaldybėje steigiant VSS pareigybę taikomi šie normatyvai: vienam visuomenės sveikatos specialistui miesto gyvenamosiose vietovėse priskirti 740 mokinių, ugdomų pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas; vienam visuomenės sveikatos specialistui kaimo gyvenamosiose vietovėse priskirti 360 mokinių, ugdomų pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas [15]. Dirbant keliose ugdymo įstaigose trūksta laiko suplanuotoms veikloms įgyvendinti, todėl VSS negali visiškai išnaudoti savo privalumų. 2011 2012 m. Lietuvoje atlikto tyrimo metu taip pat išryškėjo VSS streso, kurį sukelia nuolat kintantis mokinių skaičius, ir su tuo susijusio etato dydžio problema [9]. Mūsų kokybinio tyrimo metu įžvelgta ir darbo profesinėse mokyklose specifika VSS normatyvas skaičiuojamas tik pagal tuos mokinius, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. Tai reiškia, kad specialistas turėtų atrinkti tik tuos vaikus ir dirbti tik su jais. Bet, pasak tyrimo dalyvių, taip nėra, jie dirba su visais vaikais. VSS, kaip atliekančių specifinę funkciją specialistų, poreikio svarba išsakyta ir kitame profesinio mokymo įstaigose atliktame tyrime [16]. 2019 m. vykdant tyrimą nustatyta, kad visuomenės sveikatos specialistai, dirbantys keliose mokyklose, problema įvardijo ir laiko trūkumą [17]. JAV atlikto kokybinio tyrimo duomenimis, ugdymo įstaigose dirbantys mokytojai labai vertino atsakomybes, kurias prisiėmė mokyklos sveikatos specialistas, mokytojų pasitenkinimo lygis buvo susietas su specialisto darbo valandų skaičiumi pastebėtas didesnis pasitenkinimas specialistais, dirbusiais visą darbo dieną [18]. Tyrimu nustatyti sunkumai, kylantys dėl fiksuoto laiko VSS veikloms nebuvimo. 2019 m. valstybinio audito ataskaitos Ar užtikrinamas vaikų sveikatos stiprinimas duomenimis, 41 iš 47 (71 proc.) VSB kyla sunkumų derinant veiklas su ugdymo įstaigos pamokų tvarkaraščiu: organizuojant veiklas po pamokų ar įterpiant į klasių valandėles, kurios dažniausiai yra savaitės pabaigoje, kai sumažėja vaikų susidomėjimas, arba dienomis, kai specialistas nedirba [19]. Mūsų tyrime nustatyta, kad VSS motyvaciją mažina ir tai, jog ne visos ugdymo įstaigos noriai priima specialistą, jiems jis yra svetimas žmogus. Visuomenės sveikatos problemos ir sveikatos iššūkiai keičiasi priklausomai nuo kintančios fizinės, socialinės ir ekonominės aplinkos. Pokyčių išvengti neįmanoma, o tam, kad juos būtų galima valdyti, reikia aukštos profesinės kompetencijos visuomenės sveikatos specialistų, gebančių formuoti ir įgyvendinti aktyvią sveikatos politiką. VSS turi būti pasirengę naujiems iššūkiams ir įsipareigojimams. Visuomenės sveikatai būtina žmogiškųjų išteklių plėtra ir nuolatinis specialistų mokymas. 68 2021/1(92)
Tyrimo privalumai ir ribotumai. Tyrimo privalumu laikome tai, kad VSS turėjo skirtingas profesines patirtis pagal darbo stažą, aptarnaujamų ugdymo įstaigų skaičių ir įstaigų tipą, todėl esant tyrimo dalyvių įvairovei gauta vertingos informacijos apie tiriamąjį reiškinį. Į tyrimą įtraukus VSB vadovus, kaip netiesioginius tyrimo dalyvius, suteikusius papildomų žinių, galima teigti, kad pavyko patenkinti tikslinio duomenų įsotinimo reikalavimą. Trūkumu laikoma tai, kad sutelktosios grupės diskusija ir interviu vyko nuotoliniu būdu, todėl nebuvo galima gauti neverbaliniu būdu pateikiamos informacijos. APIBENDRINIMAS Visuomenės sveikatos specialistų, vykdančių sveikatos priežiūrą mokykloje, veiklos sėkmė priklauso nuo kelių vidinių ir išorinių veiksnių. Veiklos sėkmę užtikrinantiems vidiniams veiksniams priskirtini: užtikrintumo pojūtis, kai VSS jaučiasi kompetentingi tam tikra tema ar organizuodami ir įgyvendindami įvairias veiklas, veiklos prasmės matymas, tinkama kompetencija, kolegų teikiama ir iš išorės gaunama parama ir palaikymas. Darbas keliose įstaigose ir dėl to kylantys sunkumai, kai reikia dirbti su labai skirtingo amžiaus vaikais, ryšių ugdymo įstaigos bendruomenėje stoka, neapskaitytas darbo krūvis dirbant su vyresniais nei 18 m. vaikais profesinio mokymo įstaigose, nediferencijuotas darbo krūvis didžiuosiuose miestuose ir mažesniuose miesteliuose tai sėkmingai veiklai trukdantys išoriniai veiksniai. Straipsnis gautas 2021-02-02, priimtas 2021-03-15 Literatūra 1. Lietuvos Respublikos įstatymas. Dėl Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos ratifikavimo. Priimtas 1995 m. liepos 3 d. 2. World Health Organization. School health services. Prieiga per internetą: <https://www.who.int/maternal_child_adolescent/adolescence/ school-health-services/en/> [žiūrėta 2020-12-01]. 3. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas. 1991 m. birželio 25 d. Nr. I-1489. Vilnius. 4. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas. 2002 m. gegužės 16 d. Nr. IX-886. Vilnius. 5. World Health Organization. European framework for quality standards in school health services and competences for school health professionals. 2014. Prieiga per internetą: <http://www.euro.who. int/ data/assets/pdf_file/0003/246981/european-framework-forquality-standards-in-school-health-services-and-competencesfor-school-health-professionals.pdf> [žiūrėta 2020-12-01]. 6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. V-1035 Dėl Visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo mokykloje tvarkos aprašo patvirtinimo. 7. Aleksejevaitė D, Paulauskienė N, Sabaliauskienė D, Žeromskienė D. Sveikatos priežiūros mokykloje įgyvendinimo vadovas. Metodinės rekomendacijos. Vilnius, 2011. 8. Jonušaitė A, Čaplinskienė I. Visuomenės sveikatos biuruose dirbančių specialistų visuomenės sveikatos politikos žinių vertinimas ir tobulinimo poreikis. Sveikatos politika ir valdymas. 2012;1(4):185-195. 9. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Visuomenės sveikatos priežiūros mokyklose kokybės vertinimas, 2011 2012 m. Vilnius. 10. Petrauskienė A, Ustilaitė S. Mokyklos sveikatos ugdytojų vaidmenys. Mokslo studija. Mykolo Romerio universitetas, 2013. 11. Lineberry MJ, Ickes MJ. The role and impact of nurses in American elementary schools. The Journal of School Nursing. 2014;31(1):22-33. 12. Public Health Workforce. Interests and Needs Survey. PH WINS, 2017. Prieiga per internetą: <https://journals.lww.com/jphmp/ Fulltext/2019/03001/The_Public_Health_Workforce_Interests_ and_needs.6.aspx> [žiūrėta 2020-12-01]. 13. Farmer E, Fleming N, Black A, Dumont T. Where are we in terms of sexual health education? An Ontario perspective. J Obstet Gynaecol Can. 2019;41(6):835-837. 14. Jankauskienė V, Kanapeckienė V, Narkauskaitė L, Valintėlienė R. Visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas vykdančių specialistų žinios ir įgūdžiai. Visuomenės sveikata. 2012;2(57):45-56. 15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 23 d. įsakymas Nr. V-70 Dėl rekomenduojamų visuomenės sveikatos specialistų pareigybių steigimo savivaldybėse. 16. Jociutė A, Liuma V. Sveikatos stiprinimo veikla ir ją įgalinantys veiksniai profesinio mokymo įstaigose. Mokslo darbai. 2018;36. 17. SWECO. Sveikatos priežiūros mokyklose tyrimas. 2019, Vilnius. 18. Biag M, Srivastava A, Landau M, Rodriguez E. Teachers perceptions of full- and part-time nurses at school. J Sch Nurs. 2015;31(3):183-95. 19. Valstybinio audito ataskaita Ar užtikrinamas vaikų sveikatos stiprinimas. 2019. Prieiga per internetą: <https://www.vkontrole. lt/failas.aspx?id=4039> [žiūrėta 2021-02-15]. 2021/1(92) 69
Factors affecting activities of public health professionals working in educational institutions Justina Avelytė 1, Aldona Jociutė 1, Audronė Astrauskienė 2, 3 1 Institute of Hygiene, 2 Ministry of Health of the Republic of Lithuania, 3 Vilnius university Summary Objective to evaluate factors affecting activities of public health professionals working in educational institutions. Material and methods. A focus group discussion was conducted with 7 public health professionals working in educational institutions. Individual interviews were also conducted with the heads of two public health bureaus. Data analysis was performed in accordance with the deductive methodological provision of content analysis. The text of the discussion / interview was considered as the unit of data analysis. The transcribed texts were divided into smaller content units - topics, these into categories, the latter into subcategories. Results. The study revealed that the success of activities depends on internal and external factors. There are some health topics (healthy eating, personal and oral hygiene, prevention of harmful habits) and forms of health activities (such as organizing and conducting events) in which specialists feel that they have sufficient competencies. External factors enabling activities include cooperation of a public health professional both with the educational institution and with the public health bureau, as well as with various other institutions. Support of these specialists and organization of their training is also very important. In certain topics or areas, informants indicated that they feel weaker, such as the topic of sexuality and family preparation. The implementation of health activities is influenced by workload. Declining number of children is a problem in the districts. As a result, public health professionals often work in several educational institutions in order to maintain the assigned workload norm. Then there is a lack of time to implement activities. Conclusion. The success of health activities carried out by public health professionals working in educational institutions depends on internal and external factors. Internal factors that ensure the success of activities include the sense of security of specialists, seeing the meaning of activities, appropriate competences, received support. Working in several institutions and resulting difficulties, lack of communication, undifferentiated workload in large cities and districts can be attributed to external factors hindering the success of activities. Keywords: public health bureaus, public health professionals, educational institutions. Correspondence to Justina Avelytė Institute of Hygiene Didžioji str. 22, LT-01128 Vilnius, Lithuania E-mail: justina.avelyte@hi.lt Received 2 February 2021, accepted 15 March 2021 70 2021/1(92)