VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS. Tomas Veršinskas FINANSŲ TEISĖS VIETA LIETUVOS TEISĖS SISTEMOJE. Magistro baigiamasis darbas

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Tomas Veršinskas FINANSŲ TEISĖS VIETA LIETUVOS TEISĖS SISTEMOJE Magistro baigiamasis darbas Teisės vientisųjų studijų programa, valstybinis kodas 60101S103 Vadovas (-ė)_dr. Paulius Čerka (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Apginta (Fakulteto dekanas) (Parašas) (Data) Kaunas, 2010

TURINYS SANTRAUKA : 2 p. SUMMARY : 3 p. ĮVADAS : 5 p. I. SKYRIUS FINANSŲ TEISĖS SĄVOKOS EVOLIUCIJA : 6 p. II. SKYRIUS FINANSŲ TEISĖS KAIP TEISĖS ŠAKOS SAVARANKIŠKUMO : 8 p. POŽYMIAI 1. Poskyris Teisės šakos savarankiškumo požymiai : 8 p. 2. Poskyris Finansų teisės reguliavimo objektas : 10 p. 3. Poskyris Finansų teisės šaltinių specifiškumas : 11 p. 4. Poskyris Finansų teisės vientisumas : 14 p. 5. Poskyris Finansų teisės ir civilinės teisės santykis : 16 p. 6. Poskyris Finansų teisės metodas : 19 p. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS : 20 p. LITERATŪROS SĄRAŠAS : 21 p. 1 p.

SANTRAUKA Šiame darbe analizuojama finansų teisės vieta Lietuvos teisės sistemoje. Darbe finansų teisė suprantama ne kaip viešosios teisės dalis, bet kaip privatinės teisės dalis, reguliuojanti visuomeninius santykius finansų rinkose. Darbe keliama hipotezė, kad Lietuvos finansų teisė nėra susiformavusi kaip savarankiška teisės šaka. Tyrimo pradžioje pateikiama trumpa finansų teisės sąvokos evoliucijos apžvalga. Vėliau bendrai apžvelgiami teisės šakos savarankiškumo požymiai ir nagrinėjama, kokiais savarankiškumo požymiais pasižymi finansų teisė. Tyrimo išdavoje padaroma išvada, kad Lietuvos finansų teisė nėra iki galo savarankiška teisės šaka, tačiau jos savarankiškumo požymiai yra vystymosi stadijoje. Analizuojant finansų teisės šakos savarankiškumo požymius darbe remiamasi ne tik Lietuvos bet ir užsienio (ypač Prancūzijos) teisininkų darbais. 2 p.

SUMMARY Financial markets in the world are developing extremely rapidly, constantly increasing their impact to the economies of separate states as well as to global economy. Inappropriate or insufficient regulation of financial markets as well as the fact that financial innovations are constantly ahead of legislatures, significantly contribute to the rise of crisis in the said markets. Current global financial crisis may be an illustration of such mismatch. Despite their inherent risks, financial markets play a crucial role in global economy and its development. Today, no one imagines the world economy without credit, risk coverage, trade in equities, etc. Thus, recognizing the risks, related to the financial markets as well as the benefits that such markets bring to the economy, a clear task for legislatures and international organizations arises, which is to regulate and supervise financial markets in such a way, that the risks related to them were minimised or even eliminated, and the benefits brought by the financial markets were the largest possible. To achieve the said goals relevant national, supranational and international legal acts are adopted. Together with the evolution of financial markets, a body of legal acts, regulating such markets, started to distinguish itself into certain quasi autonomous system of legal acts, whose limits and general principles of functioning become more and more distinguishable. Rapid development of economy in general and of financial markets in particular, influences legal systems of countries, makes a strong impact on the development of their legal systems. As the level of development of financial markets varies from country to country, in some states there are efforts to name such body of legal acts, regulating financial markets, as a separate branch of law. Signs of autonomy of such branch are analysed by legal scholars in the respective countries. In this paper a particular attention is made to the French legal doctrine as an exemplary doctrine, analysing the issue of autonomy of the financial law. Methods and models used by the French authors are considered while defining the level of autonomy of the financial law, evaluating the relationships between civil law and other branches of law. In this paper a place of financial law within the system of Lithuanian law is analysed. In this work financial law is understood not as a part of public law, but as a part of private law, regulating social relationships on financial markets. A hypothesis of the work is that the Lithuanian financial law has not yet developed into an autonomous branch of law. In the beginning of the work a short evolution of the notion of financial law is presented. Further on general criteria of autonomy of a branch of law are defined and the analysis of what are the existing signs of autonomy of the financial law is 3 p.

made. The main conclusion of the research is that Lithuanian financial law is not yet a purely autonomous branch of law. However, its signs of autonomy are under development phase. 4 p.

ĮVADAS Darbo problematika ir aktualumas. Finansų rinkos pasaulyje vystosi itin sparčiai ir daro vis didesnę įtaką globaliai ir atskirų šalių ekonomikai. Netinkamas ar nepakankamas finansų rinkų reglamentavimas bei tai, kad finansinės inovacijos lenkia teisės aktų leidėjus, ženkliai prisideda prie finansų rinkų krizių kilimo. Tokios krizės pavyzdžiu gali būti ir šio darbo rašymo metu pasaulį apėmusi finansų krizė. Nors, atsižvelgiant į esamas aktualijas, pirmojoje šio darbo pastraipoje, kalbama apie riziką, susijusią su finansų rinkomis, minėtos rinkos vaidina itin svarbų vaidmenį pasaulio ekonomikoje bei jos vystyme. Šiandien niekas neįsivaizduoja pasaulinės ekonomikos be skolinimo, rizikų draudimo, prekybos akcijomis ir pan. Taigi, pripažįstant pavojus, susijusius su finansų rinkomis bei teigiamus finansų rinkų aspektus, iškyla aiškus uždavinys šalių įstatymų leidėjams bei atitinkamoms tarptautinėms organizacijoms reglamentuoti bei prižiūrėti finansų rinkas taip, kad su jomis susiję pavojai būtų kiek įmanoma sumažinti ar net eliminuoti, o nauda, kurią finansų rinkos teikia ekonomikai, būtų maksimali. Aukščiau minėtiems tikslams pasiekti leidžiami atitinkami teisės aktai, sudaromos tarptautinės sutartys ir pan. Finansų rinkoms vystantis itin sparčiai, teisės aktų, reglamentuojančių šias rinkas visuma ėmė išsiskirti į tam tikrą savarankišką teisės aktų sistemą, kurios ribos bei funkcionavimo principai tampa vis aiškesni bendros teisės sistemos rėmuose. Atitinkamai, toks ekonomikos bendrai ir finansų rinkų konkrečiai vystymasis daro įtaką ir šalių teisės sistemoms, veikia kaip stiprus veiksnys, įtakojantis teisės sistemų evoliuciją. Finansų rinkų išvystymo lygis skirtingose valstybėse skiriasi ir kai kuriose šalyse minėtą teisės normų, reglamentuojančių finansų rinkas, visumą bandoma įvardinti kaip atskirą teisės šaką. Atitinkamų šalių doktrinoje analizuojami finansų teisės kaip teisės šakos savarankiškumo požymiai. Nagrinėjamas finansų teisės santykis su civiline teise. Šiame darbe ypatingas dėmesys skiriamas Prancūzijos doktrinai - kaip pavyzdinei, nagrinėjant finansų teisės savarankiškumo problematiką. Darbe atsižvelgiama į Prancūzijos autorių naudotus tyrimo metodus ir modelius, siekiant nustatyti finansų teisės savarankiškumo laipsnį, finansų teisės sąsajas su civiline teise ir kitomis susiformavusiomis teisės šakomis. Tyrimo tikslai. Šio darbo tikslai yra nustatyti: (i) ar Lietuvos finansų teisė yra savarankiška susiformavusi teisės šaka; bei (ii) kokie yra Lietuvos finansų teisės savarankiškumo požymiai. Tyrimo uždaviniai. Siekiant aukščiau nurodytų darbo tikslų, keliami tokie šio tyrimo uždaviniai: 5 p.

(i) apžvelgti bendrus teisės šakos savarankiškumo požymius; (ii) apibrėžti finansų teisės reguliavimo objektą; (iii) nustatyti finansų teisės šaltinių specifiškumo įtaką finansų teisės savarankiškumui; (iv) nustatyti pagrindinius finansų teisės principus bei jų svarbą finansų teisės vientisumui; (v) išanalizuoti civilinės teisės ir finansų teisės tarpusavio sąveiką; (vi) nustatyti, ar egzistuoja tik finansų teisei būdingas reguliavimo metodas. Tyrimo metodai. Šiame darbe naudojami lyginamasis, loginis, analizės, sisteminis, istorinis bei aprašomasis metodai. Hipotezė. Šiame tyrime keliama tokia hipotezė: Lietuvos finansų teisė nėra susiformavusi kaip savarankiška teisės šaka. I. SKYRIUS - FINANSŲ TEISĖS SĄVOKOS EVOLIUCIJA Finansų teisės sąvoka ir Lietuvoje, ir užsienio valstybėse suvokiama įvairiai, o pats terminas ir jo turinys evoliucionavo vystantis šalių ir pasaulio ekonomikoms. Tarpukario Lietuvoje finansų teisės sąvoka buvo vartojama apibrėžti teisės šakai, kurią būtų galima pavadinti šiuolaikine Mokesčių teise (nors dėl Mokesčių teisės savarankiškumo taip pat karštai diskutuojama 1 ). Kaip savo knygoje Finansų teisė nurodo Vytautas Staugaitis, finansų teisė nagrinėja mokesčius teisinių normų požiūriu, rūpinasi kad viešasis ūkis kuo mažiausia siaurintų privataus ūkio teises, skelbia mokesčių prievoles. 2 Autorius tiesiogiai pripažįsta, kad jo dėstomam kursui gal dalinai tiktų ne finansų teisės pavadinimas, bet įmonių mokesčių mokslas Betriebliche Steuerlehre. 3 Kaip ir kitose šalyse, Lietuvoje finansų teisė dažnai suprantama kaip teisės šaka, kurios (...) reguliavimo objektas žmonių santykiai, atsirandantys sudarant valstybės biudžetą, jį naudojant, taip pat nustatant mokesčių mokėjimo pagrindus ir tvarką, teikiant kreditus, vykdant bankų operacijas, leidžiant vertybinius popierius ir kita. Šių santykių subjektai - valstybė, visi juridiniai ir fiziniai asmenys, nes jie saistomi su valstybe pareigos mokėti mokesčius formuoti biudžetą, ir teisės gauti iš jos tam tikrų paslaugų saugumo nuo išorinės ir vidinės agresijos, švietimo, medicinos, socialinio draudimo ir kitose srityse. 4 1 Žr., pavyzdžiui, Lasry, Le Conseil d'etat, juge de l'impôt, Etudes et documentation du Conseil d'etat 1955, p. 58, citata tekste: Frédéric Peltier, Marchés financiers & droit commun, Banque éditeur, 1997, p. 33, 41 punktas. 2 Vytautas Staugaitis, Finansų teisė, Prekybos institutas, Klaipėda, 1938-39, 1 p. 3 Ten pat. 4 Alfonsas Vaišvila, Teisės teorija, Lietuvos teisės universitetas, Justitia, Vilnius 2000, p. 266. Taip pat žr. Antanas Marcijonas, Bronius Sudavičius, Mokesčių teisė, Teisinės informacijos centras, Vilnius 2003, p. 28, kur mokesčių teisė pripažįstama kaip finansų teisės institutas, bet ne kaip savarankiška teisės šaka. 6 p.

Taigi, finansų teisė dažniausiai buvo suvokiama kaip valstybės finansų teisė, kaip viena viešosios teisės šakų 5. Šiuo metu toks finansų teisės suvokimas nėra visuotinis. Tai, kad finansų teisės sąvokos turinys keičiasi, rodo šalių, kuriose finansų rinkos yra itin gerai išvystytos, praktika. Kaip nurodo Prof. Le Cannu, Prancūzijoje universitetinėje kalboje finansų teisės sąvoka atsirado apie 1980-uosius metus. 6 Aprėpti visus viešuosius finansus bei reguliuojamas finansų rinkas vienos teisės šakos rėmuose darosi itin sudėtinga. Taigi, buvusi finansų teisė ir teisės aktų leidėjų, ir doktrinos, ir teismų praktikoje vis dažniau skaidoma į mokesčių teisę, vertybinių popierių teisę 7, biudžeto teisę, biržos teisę, bankų teisę 8, finansų rinkų teisę 9 (ar tiesiog finansų teisę 10 ) ir kt. Akivaizdu, kad vieningos nuomonės dėl šių teisės šakų savarankiškumo nėra 11, o kai kurios naujos sąvokos vartojamos labiau patogumui nei pripažįstant tam tikros teisės šakos savarankiškumą. Vienok, daugelyje valstybių šiais klausimais vyksta aktyvi diskusija. Naujų teisės šakų atsiradimą pripažįsta ir Lietuvos autoriai. Prof. Vaišvila nurodo, kad dėl mokslo ir technikos pažangos formuojasi naujos teisės šakos: kosmoso naudojimo teisė, kompiuterių teisė ir kitos. 12 Kalbant apie finansų teisės savarankiškumą, prancūzų autoriai nurodo, jog šiuo metu galima nustatyti teisės normų visumą, kuri reguliuoja finansų rinkas 13, tačiau nėra teigiama, kad finansų rinkų teisė jau yra savarankiška. Šiuo metu galima stebėti jos savarankiškumo požymius, ir atitinkamai, kyla klausimas, ar finansų rinkų teisės specifiškumas ir ypatumai gali privesti prie visiško šios teisės savarankiškumo. 14 Šiame darbe finansų teisė 15 suprantama ne kaip viešosios teisės dalis, bet kaip privatinės teisės dalis, reguliuojanti visuomeninius santykius finansų rinkose. 5 Alain Couret, De quelques apports conceptuels du droit financier contemporain, Le droit de l'entreprise dans ses relations externes à la fin du XXe siècle, Mélanges en l'honneur de Claude Champaud, DALLOZ, 1997, p. 195, 2 punktas; Žr. taip pat, rusų autorius: Н.Д. Эриашвили ir kt., Бюджетное право, Юнити-Дана, 2003; М.В. Карасева, Финансовое право / Oбщая часть, Юристъ, Maskva 2000. 6 Paul Le Cannu, Le «droit financier» existe-t-il?, Petites affiches, 2004 04 26, Nr. 3, p. 4. 7 Aleksander Kappes ir kt., Prawo cywilne i handlowe w zarysie, Zakamycze, 2004, p. 402 ir kt. 8 Christian Gavalda, Jean Stoufflet, Droit bancaire : institutions, comptes, opérations, services, Litec, 2008, 7 leidimas; Ross Cranston, Principles of Banking Law, Oxford University Press, 2002, 2 leidimas. 9 Thierry Bonneau, France Drummond, Droit des marchés financiers, Economica, 2001. 10 Marie-Laure Coquelet, Alain Couret ir kt., Droit financier, Dalloz, 2008,1 leidimas. 11 Žr., pavyzdžiui, Wojciech Kocot ir kt., Elementy prawa, Warszawa 2004, p. 234 ir kt. ir Aleksander Kappes ir kt., Prawo cywilne i handlowe w zarysie, Zakamycze, 2004, p. 402 ir kt.; Thierry Bonneau, France Drummond, Droit des marchés financiers, Economica, 2001, p. 33, 34 punktas. 12 Alfonsas Vaišvila, Teisės teorija, Lietuvos teisės universitetas, Justitia, Vilnius 2000, p. 269. 13 Frédéric Peltier, Marchés financiers & droit commun, Banque éditeur, 1997, p. 31, 36 punktas. 14 Ten pat, p. 34, 42 punktas. 15 Atsižvelgiant į tai, kad doktrinoje nėra vieningos nuomonės dėl finansų teisės pavadinimo, darbe be finansų teisės termino vartojamas ir finansų rinkų teisės terminas, jei cituojamas autorius vartojo būtent tokią sąvoką. 7 p.

II. SKYRIUS - FINANSŲ TEISĖS KAIP TEISĖS ŠAKOS SAVARANKIŠKUMO POŽYMIAI 1. Poskyris Teisės šakos savarankiškumo požymiai Kaip jau buvo minėta, klausimas, ar teisės normų, taikomų finansų rinkoms, visuma nesudaro savarankiškos teisės šakos, doktrinoje iškiloje ne taip seniai. 16 Prancūzų autoriai nurodo, kad, viena vertus, minėtas savarankiškos teisės šakos klausimas kyla dėl finansų rinkas reglamentuojančių teisės aktų visumos vystymosi - daugumą šių teisės aktų priima priežiūros bei rinkos institucijos, o ne įstatymų leidėjas. Kita vertus, šis teisės šakos savarankiškumo klausimas kyla atsižvelgiant į reglamentuojamoms finansų rinkoms taikomus reguliavimo principus bei finansų tarpininkų reglamentavimo specifiškumą restruktūrizavimo ir bankroto atvejais. Tačiau, kaip teigiama, vien šių faktų nepakanka, kad būtų nustatytas teisės šakos savarankiškumas. Visi principai išlieka civilinės teisės principais: rinkose sudaromos sutartys, pagrindiniai principai prisideda prie bendro teisės, kuri siekia apginti silpnesniąją šalį informavimo priemonėmis bei užtikrinti visų dalyvių lygiateisiškumą, vystymosi. Nurodoma, kad šaltinių gausa neturėtų suklaidinti ir sumenkinti įstatymo ar jurisprudencijos vaidmens. 17 Lietuvos autoriai teisės šaką apibrėžia kaip plačiausios apimties teisės normų grupę, apimančią teisės institutus, teisės pošakius ir reguliuojančią vienos rūšies visuomeninius santykius jai būdingu metodu. 18 Pasak Prof. Vaišvilos, sudėtingėjant ir intensyvėjant socialiniams santykiams, atitinkamai sudėtingėja ir jų teisinis reguliavimas, daugėja tam tikro teisės instituto teisės normų. Todėl to instituto viduje vyksta nauja teisės normų diferenciacija ir integracija atsiranda naujų teisės institutų arba, plečiantis apimčiai, esami teisės institutai virsta nauju, bendresniu teisinės integracijos dariniu - teisės pošakiu ar net atskira, savarankiška teisės šaka, kuri reguliuoja ne tik naują socialinių santykių sritį, bet ir nauju, tik jai būdingu metodu. 19 Prancūzų autorių nuomone, finansų teisės kaip teisės šakos savarankiškumas pasireikštų tarpusavyje suderintų (koherentiškų), nepriklausomų (pranc. - suffisant à elles seules) ir nuo civilinės teisės atskirtų teisės normų visumos egzistavimu. 20 Pasak Prof. Vaišvilos, Teisės normos jungiamos į teisės institutus, teisės pošakius ir teisės šakas 16 Thierry Bonneau, France Drummond, Droit des marchés financiers, Economica, 2001, p. 33, 34 punktas. 17 Žr. Thierry Bonneau, France Drummond, Droit des marchés financiers, Economica, 2001, p. 33, 34 punktas. 18 Alfonsas Vaišvila, Teisės teorija, Lietuvos teisės universitetas, Justitia, Vilnius 2000, p. 262-263. 19 Ten pat, p. 262-263. 20 Thierry Bonneau, France Drummond, Droit des marchés financiers, Economica, 2001, p. 33, 34 punktas. 8 p.

atsižvelgiant į tai, kokią socialinių santykių sritį konkreti norma reguliuoja (teisinio reguliavimo objektas) ir kokiu būdu reguliuoja (teisinio reguliavimo metodas). 21 Pasak Prof. Grua, remiantis savarankiškumo idėja turi būti galima pagrįsti tai, kad atitinkama teisės šaka geba atsiskirti nuo kitų teisės šakų taisyklių; savarankiškumas taip pat reiškia ir iš kitų teisės šakų kylančių taisyklių atmetimą ar bent atranką, sutinkamai su nagrinėjamos teisės šakos vidine logika. 22 Taigi, finansų teisės šakos savarankiškumas reikalauja, kad būtų sukurta specifinė teisinė sistema, atsiribojanti nuo civilinės teisės, idant būtų patenkinti aiškūs tikslai, pagrįsti tik finansų rinkoms būdingais principais. 23 Doktrinoje pripažįstama, kad teisės šakos savarankiškumo nustatymas išlieka sudėtingas procesas, o savarankiškumo kriterijai nėra itin aiškūs. F. Peltier nurodo, kad galima remtis mokesčių teisės pavyzdžiu ir analizuoti, ar teisės šaka turi: savo šaltinius, savo institucijų ir procedūrų sistemą. (...) Vienok, ar šis specifiškumas reiškia teisės šakos savarankiškumą?. 24 Finansų rinkų teisės savarankiškumas reiškia jos atskyrimą nuo civilinės teisės ir, konkrečiau, nuo įmonių teisės. (...) Būtina nustatyti realų specifinių normų, kurios neatitiktų bendrosios teisės, poreikį siekiant reglamentuoti finansų rinkas. 25 Kaip finansų rinkų teisės savarankiškumo požymiai nurodomi labai specifinės finansų rinkų reguliavimo sistemos buvimas (itin plačios finansų rinkų reguliavimo teisės suteiktos atitinkamoms institucijoms) bei šia teise siekiami tikslai, kuriais, iš esmės siekiama suderinti rinkos efektyvumą ir rinkos dalyvių apsaugą. Finansų rinkų teisės tikslai, be abejo, yra specifiniai ir, atrodo, remiasi tamt tikrais ribotais principais, atitinkančiais šiuos tikslus. Taip pat egzistuoja tam tikros vidinės logikos prielaidos, tam tikro teisingumo idealo prielaidos, kurios yra teisės savarankiškumo pagrindas. 26 Taigi, nors teisės šakos savarankiškumo nustatymo procesas ir atitinkami savarankiškumo požymiai nėra itin aiškūs (tai liudija ir gausios teisinės diskusijos), atsižvelgdami į Lietuvos ir užsienio teisės doktriną, išskirsime šiuos pagrindinius teisės šakos savarankiškumo požymius, kuriais remsimės analizuodami finansų teisė savarankiškumo klausimą: (i) aiškiai apibrėžiamas teisės šakos objektas (reguliuojami socialiniai santykiai); (ii) teisės šakos šaltinių specifiškumas; (iii) specifinių atitinkamos teisės šakos principų, užtikrinančių teisės šakos vientisumą, egzistavimas; 21 Alfonsas Vaišvila, Teisės teorija, Lietuvos teisės universitetas, Justitia, Vilnius 2000, p. 263. 22 F.Grua, Les divisions du droit, RTD civ., 1993.59, Specialus Nr. 20, citata tekste: Frédéric Peltier, Marchés financiers & droit commun, Banque éditeur, 1997, p. 37, 48 punktas. 23 Frédéric Peltier, Marchés financiers & droit commun, Banque éditeur, 1997, p. 38, 48 punktas. 24 Ten pat, p. 32, 38 punktas. 25 Ten pat, p. 38, 49 punktas. 26 Ten pat, p. 40, 50 punktas. 9 p.

(iv) teisės šakos gebėjimas atsiriboti nuo kitų teisės šakų taisyklių, jas atmesti ar bent riboti jų veikimą; (v) tik atitinkamai šakai būdingas minėtų socialinių santykių reguliavimo metodas. 2. Poskyris Finansų teisės reguliavimo objektas 27 Teisės šakos objektas yra itin svarbus teisės šakos savarankiškumo požymis ir parodo, kokius socialinius santykius reguliuoja konkreti teisė (...). 28 Nors finansų rinkų išvystymo lygis skiriasi įvairiose valstybėse, Lietuvos finansų rinkos struktūra atspindi pagrindinius Vakarų valstybių finansų rinkų elementus, o reguliuojant finansų rinkas vienas svarbiausių teisės šaltinių Europos Sąjungos teisė. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, nustatydami Lietuvos finansų teisės reguliavimo objektą, galime remtis kontinentinės teisės šalių finansų teisės objekto analize. Kaip nurodo prancūzų autoriai, finansų teisė susijusi su uždaru pasauliu, kuris neapsiriboja tam tikra profesine šaka, kaip, pavyzdžiui, yra bankų teisėje. Finansų teisė taikoma tam tikriems specifiniams ekonominiams santykiams santykiams finansų rinkose. Šiuo požiūriu yra daug panašumų tarp finansų rinkų teisės bei konkurencijos teisės ir vartojimo teisės, kurios yra savotiška prekių ir paslaugų rinkos teisė. (...) Taigi, pasak Frédéric Peltier, finansų teisė reguliuoja ekonominius santykius, kylančius finansų rinkose. 29 Kiti prancūzų autoriai nurodo, kad biržos ir finansų rinkų teisė reglamentuoja finansų rinkų veiklą 30. Finansų teisės objektas apibrėžiamas ir dar plačiau, nurodant, kad finansų teisė reguliuoja visus finansinės ir investicinės veiklos aspektus. Šiuo atveju, finansų teisės reguliavimo objektą mėginta atskirti nuo finansavimo teisės reguliavimo objekto 31. 32 Lietuvos teisės aktai nepateikia finansų rinkų apibrėžimo. Finansinių priemonių rinkų įstatyme 33 pateikiamas tik reguliuojamos [finansinių priemonių aut.] rinkos apibrėžimas, kuriame nurodoma, 27 Dėl terminų objektas ir dalykas vartojimo, žr.: Alfonsas Vaišvila, Teisės teorija, Lietuvos teisės universitetas, Justitia, Vilnius 2000, p. 23, 12 išnaša: Nevartotini iš rusų kalbos nekritiškai perimti, nors mūsų teisės literatūroje ir plačiai paplitę, terminai teisės teorijos dalykas, prievolių dalykas ir kiti kaip daugiareikšmiai ir netiksliai orientuojantys. 28 Alfonsas Vaišvila, Teisės teorija, Lietuvos teisės universitetas, Justitia, Vilnius 2000, p. 159. 29 Frédéric Peltier, Marchés financiers & droit commun, Banque éditeur, 1997, p. 34, 43 punktas. 30 Hubert de Vauplane, Jean-Pierre Bornet, Droit des marchés financiers, Litec, 2001, 3 leidimas 1 p., 1 punktas. 31 Finansavimo teisės reguliavimo objektas Alain Couret apibrėžtas kaip operacijų, susijusių su įmonių finansavimu, visuma. Žr. Alain Couret, De quelques apports conceptuels du droit financier contemporain, Le droit de l'entreprise dans ses relations externes à la fin du XXe siècle, Mélanges en l'honneur de Claude Champaud, DALLOZ, 1997, p. 214, 77 punktas. 32 Alain Couret, De quelques apports conceptuels du droit financier contemporain, Le droit de l'entreprise dans ses relations externes à la fin du XXe siècle, Mélanges en l'honneur de Claude Champaud, DALLOZ, 1997, p. 214, 77 punktas. 33 LR Finansinių priemonių rinkų įstatymas (2007 01 18, Nr. X-1024). 10 p.

kad reguliuojama rinka rinkos operatoriaus valdoma ir (arba) administruojama nuolat veikianti daugiašalė licencijuota sistema, kurioje pagal neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles palengvinama suderinti arba yra suderinami trečiųjų asmenų ketinimai pirkti ir parduoti finansines priemones, sąlygojantys sandorių dėl finansinių priemonių, kurios įtrauktos į prekybą šioje sistemoje ir (arba) kuriomis prekiaujama pagal šios sistemos taisykles, sudarymą. 34 Prancūzijoje finansų rinkų priežiūros institucijos kompetencijoje yra visų finansų rinkų (įskaitant nereguliuojamas rinkas) priežiūra. Lietuvoje Vertybinių popierių komisija (toliau - VPK) apibrėžiama kaip Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų reguliavimo ir priežiūros institucija 35. Finansinių priemonių rinkų įstatymo 69 straipsnyje nurodoma, kad finansinių priemonių rinkas reguliuoja ir prižiūri Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija. 36 Jau nustatydamas Finansinių priemonių rinkų įstatymo paskirtį įstatymų leidėjas neapsiribojo vien reguliuojamomis rinkomis, bet nurodė, kad įstatymu siekiama reguliuoti visuomeninius santykius siekiant užtikrinti sąžiningą, atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą, investuotojų interesų apsaugą bei sisteminės rizikos ribojimą. 37 Vertybinių popierių įstatyme nurodyta, kad juo siekiama suderinti vertybinių popierių rinkos reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais. 38 Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo paskirtis užtikrinti, kad būtų apsaugoti investicinių fondų bendraturčių, investicinių kintamojo kapitalo bendrovių ir uždaro tipo investicinių bendrovių akcininkų interesai. 39 Kitaip tariant, šio įstatymo paskirtis - apsaugoti tam tikrą investuotojų finansų rinkose grupę. Taigi, Lietuvos finansų teisės objektą būtų galima apibrėžti kaip visuomeninius santykius, kylančius finansinių priemonių rinkose. 3. Poskyris Finansų teisės šaltinių specifiškumas Finansų teisės šaltinių specifiškumas buvo pabrėžiamas Prancūzijos autorių, kuomet itin didelį svorį finansų rinkų reglamentavime turėjo nepriklausomos institucijos, tokios kaip, pavyzdžiui, Conseil des marchés financiers ir Commission des opérations de bourse. 40,41 Taigi, nepriklausomos 34 Ten pat, 3 str. 30 d. 35 Ten pat, 3 str. 41 d. 36 Ten pat, 69 str. 1 d. 37 Ten pat, 1 str. 1 d. 38 LR Vertybinių popierių įstatymas (2007 m. sausio 18 d. Nr. X-1023), 1 str. 2 d. 39 LR Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas (2003 m. liepos 4 d. Nr. IX-1709), 1 str. 40 Frédéric Peltier, Marchés financiers & droit commun, Banque éditeur, 1997, p. 41 ir kt. 41 Šiuo metu Conseil des marchés financiers ir Commission des opérations de bourse bei Conseil de discipline de la gestion financière apjungti į Autorité des marchés financiers. 11 p.

finansų rinkos priežiūros institucijos turėjo plačią galią leidžiant finansų rinkas reguliuojančius teisės aktus. Buvo vartojama net finansų rinkų savireguliavimo 42 sąvoka. Didžiausią galią reguliuojant finansų rinkas turėjo Commission des opérations de bourse, kuri buvo nepriklausoma institucija, t.y. ji tiesiogiai atstovavo valstybę, Commission des opérations de bourse, ji nebuvo valdoma kokios nors kitos administracinės institucijos. Commission des opérations de bourse buvo įkurta 1967 metais, JAV Securities and Exchange Commission pavyzdžiu. 43 Conseil des marchés financiers įstatymo buvo įvardinta kaip profesinė institucija, kurios sudėtį tvirtindavo Ekonomikos ir finansų ministerija, o ją sudarydavo finansų rinkose veikiančių suinteresuotų šalių atstovai (finansų tarpininkai, emitentai, investuotojai, kt.), kurių kiekvienai grupei būdavo skiriamas nustatytas vietų skaičius. 44 Prancūzijos Conseil d'etat Conseil des marchés financiers priskyrė nepriklausomoms administracinėms institucijoms. Būtent šių nepriklausomų administracinių institucijų autonomija ir leidžiami teisės aktai suteikė finansų teisei stiprų išskirtinumą, o finansų teisės šaltiniams suteikė atitinkamą specifiškumą. Kaip nurodo prancūzų autoriai, finansų teisės savarankiškumo įspūdį itin sustiprina labai specializuotos, tik finansinių priemonių rinkoms būdingos reguliavimo sistemos įdiegimas. Tokia sistema yra pačios finansinės rinkos specifiškumo pasekmė ir yra didžiausias finansų rinkų teisės savarankiškumo pagrindas. 45 Lietuvoje finansų teisės šaltiniai taip pat pasižymi tam tikra specifika, nors ir ne taip stipriai išreikšta kaip Prancūzijoje. Lietuvoje be įstatymų, ES teisės aktų, tarptautinių teisės šaltinių, teismų praktikos, verslo praktikos, itin svarbią vietą užima VPK ir jos priimami teisės aktai. Nors VPK galios kyla iš atitinkamų įstatymų (Finansinių priemonių rinkų įstatymo, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 46, kt.), jai suteikiama didelė diskrecija reguliuojant finansų rinkas. Finansinių priemonių rinkų įstatymo 71 straipsnis nustato VPK uždavinius ir funkcijas. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad VPK veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi, skundžiama tiesiogiai, o ne kokiai nors kita valstybinei institucijai, kuri būtų įgaliota vykdyti VPK priežiūrą. Minėto straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad VPK privalo rengti ir pateikti visuomenei ir Seimui metų darbo ataskaitą, kas papildomai nurodo, kam ši institucija yra atskaitinga. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad kiekviena reguliuojama rinka privalo turėti objektyviais kriterijais 42 Frédéric Peltier, Marchés financiers & droit commun, Banque éditeur, 1997, p. 41, 51 punktas. 43 Thierry Bonneau, France Drummond, Droit des marchés financiers, Economica, 2001, p. 229-230, 254-256 punktai. 44 Ten pat, p. 272-274, 311-312 punktai. 45 Frédéric Peltier, Marchés financiers & droit commun, Banque éditeur, 1997, p. 42, 54 punktas. 46 LR Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas, 2003 m. liepos 4 d. Nr. IX-1709. 12 p.

pagrįstas aiškias, skaidrias ir nediskriminacines taisykles. Šias taisykles rengia ir tvirtina reguliuojamos rinkos operatorius, t.y. privati įmonė. Prieš tvirtindamas šias taisykles, reguliuojamos rinkos operatorius privalo jas suderinti su Vertybinių popierių komisija. 47 Finansinės priemonės gali būti įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje pagal taisykles, reglamentuojančias finansinių priemonių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje. 48 Narystę reguliuojamoje rinkoje ir prieigą prie jos reglamentuoja taisyklės. 49 Prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje vyksta pagal taisykles. 50 Sutinkamai su Finansinių priemonių rinkų įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi, reguliuojamos rinkos operatorius privalo: 1) organizuoti prekybą finansinėmis priemonėmis, jų įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje, kotiravimą, saugų ir veiksmingą sandorių sudarymą bei atsiskaitymus; 2) skatinti sąžiningą prekybą finansinėmis priemonėmis ir siekti užkirsti kelią manipuliavimui rinka bei kitiems nesąžiningiems veiksmams; 3) skleisti informaciją, leidžiančią užtikrinti ikiprekybinio ir poprekybinio skaidrumo reikalavimų, taikomų reguliuojamai rinkai, laikymąsi; 4) užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę. 51 Nors aukščiau minėtas taisykles rinkos operatorius privalo suderinti su VPK, jas rengiantis ir tvirtinantis subjektas yra privatinės teisės subjektas, o ne valstybės institucija ar įstaiga. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje tėra vienintelė reguliuojama rinka AB NASDAQ OMX Vilnius, o FIRST NORTH daugiašalė prekybos sistema 52 taip pat priklauso tam pačiam operatoriui, šio privataus operatoriaus išleistos taisyklės įgauna dar didesnį svorį. Įmonė, siekianti platinti savo finansines priemones biržoje neturėtų kito pasirinkimo, kaip tik paklusti vienintelės reguliuojamos rinkos operatoriaus nustatytoms taisyklėms. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, akivaizdu, kad Lietuvos finansų teisės šaltiniai pasižymi tam tikru specifiškumu, lyginant su kitų teisės šakų šaltiniais, nes Lietuvos finansų teisėje svarbu vaidmenį reguliuojant visuomeninius santykius finansų rinkose vaidina ir pakankamai nepriklausoma valstybinė institucija, ir privatus rinkos operatorius. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į išskirtinai didelę ES teisės reikšmę bei tarptautinių teisės šaltinių reikšmę Lietuvos finansų rinkų reglamentavimui. Finansų rinkos yra viena iš labiausiai globalizacijos procesų įtakojama sritis, o finansų rinkų reglamentavimo suderinimas yra viena iš šių 47 LR Finansinių priemonių rinkų įstatymas (2007 01 18, Nr. X-1024), 53 str. 1 d. 48 Ten pat, 54 str. 1 d. 49 Ten pat, 56 str. 1 d. 50 Ten pat, 57 str. 1 d. 51 Ten pat, 47 str. 1 d. 52 Sutinkamai su LR Finansinių priemonių rinkų įstatymo (2007 01 18, Nr. X-1024), 3 str. 2 d., daugiašalė prekybos sistema apibrėžiama kaip finansų maklerio įmonės arba rinkos operatoriaus administruojama daugiašalė sistema, kurioje pagal neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles suderinami trečiųjų asmenų ketinimai pirkti ir parduoti finansines priemones, lemiantys sandorių dėl finansinių priemonių sudarymą. 13 p.

rinkų vystymo prioritetų. Finansų rinkoms itin didelę įtaką daro ir tarptautinė verslo praktika. Verslo praktika įtakoja ir užsienio šalių, ir tarptautinių organizacijų bei ES sudaromų sutarčių ar priimamų teisės aktų turinį. Galiausiai, pasaulinė finansų rinkų verslo praktika, atsižvelgiant į aukščiau minėtus tarptautinius teisės šaltinius, inkorporuojama ir į Lietuvos teisę. Tokį verslo praktikos perkėlimą į Lietuvos teisę atspindi, pavyzdžiui, finansinių priemonių sąrašas, pateikiamas Finansinių priemonių rinkų įstatyme 53. Didžioji dauguma finansinių priemonių, nėra naudojamos Lietuvoje (kalbant vidaus rinkos prasme) ir jomis nėra prekiaujama reguliuojamose finansinių priemonių rinkose. Taigi, įtakojama tarptautinės verslo praktikos, įtvirtintos tarptautinėse sutartyse ir ES teisės aktuose, Lietuvos finansų teisė, šiuo aspektu, yra gerokai aplenkusi atitinkamą Lietuvos verslo praktiką. Vienok, toks reglamentavimas puikiai atitinka globalizavimo procesų esmę bei ES vieningos finansų rinkos kūrimą. Tarptautiniai teisės šaltiniai bei tarptautinė verslo praktika įtakoja tam tikrą Lietuvos finansų teisės suderinimą su tarptautiniu reglamentavimu ir Lietuvos finansų sistemos integravimą į pasaulinę finansų sistemą. Finansų teisės šaltinių specifiškumą įtakos ir numatomi pakeitimai Lietuvos finansinių priemonių rinkų priežiūros institucijų struktūroje. Numatoma sujungti finansų rinkos priežiūros institucijas ir, panaikinus Vertybinių popierių komisiją, jos funkcijas perduoti Lietuvos bankui. Taip pat planuojama sudaryti atskirą patariamąją politikos formavimo bei stebėjimo instituciją Finansų rinkos reglamentavimo ir priežiūros patariamąją komisiją. 54 Taigi, Lietuvos finansų teisės šaltiniai pasižymi tam tikru specifiškumu, kuris sustiprina teisės šakos savarankiškumą. 4. Poskyris Finansų teisės vientisumas Kalbėdamas apie teisės sistemingumą, kaip teisės normų tarpusavio sąveiką, Prof. Vaišvila nurodo, kad teisės normos egzistuoja ne kaip mechaninė normų krūva, o kaip organiška jų sąsaja, kai visos teisės normos tarpusavyje susijusios vidiniu ryšiu viena kitą papildo, parengia, garantuoja viena kitos funkcionavimą. 55 Taigi, šis teiginys, taikomas teisės sistemai, atitinkama prasme taikytinas ir atskirai šios sistemos šakai. Finansų teisė siekia tam tikrų tikslų, o jos veikimą užtikrina pagrindiniai finansų teisės 53 LR Finansinių priemonių rinkų įstatymas (2007 01 18, Nr. X-1024), 3 str. 4 d. 54 LR Finansų ministerijos informacija, 2010 05 19; <http://www.finmin.lt/web/finmin/pranesimai_spaudai? erp_item=naujiena_001371> [aplankyta 2010 05 21]. 55 Alfonsas Vaišvila, Teisės teorija, Lietuvos teisės universitetas, Justitia, Vilnius 2000, p. 201. 14 p.

principai, atitinkantys minėtus tikslus 56. Finansinių priemonių rinkų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo paskirtis reguliuoti visuomeninius santykius siekiant užtikrinti sąžiningą, atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą, investuotojų interesų apsaugą bei sisteminės rizikos ribojimą. Įstatyme taip pat nurodyta, kad prekybos finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje taisyklės turi užtikrinti, pavyzdžiui, kad prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje vyktų sąžiningai, sklandžiai ir veiksmingai 57. Kaip teigiama užsienio doktrinoje, pagrindiniai reguliuojamos finansų rinkos principai yra saugumas (skirtas mažinti individualią ir sisteminę riziką), skaidrumas (susijęs su atitinkamos finansinės ir apskaitos informacijos pateikimu rinkai), integralumas (susijęs su pateikiamos informacijos kokybe bei draudimu naudotis neatskleista informacija), lygybė (susijęs su investuotojų lygybe gauti informaciją ir lygybe dėl rinkos kainos) ir teisingumas (susijęs, pavyzdžiui, su mažųjų akcininkų interesų apsauga vykstant įmonių perėmimo operacijoms). 58 Saugumo arba operacijų saugumo principo esmė yra kaip įmanoma sumažinti individualią (pavyzdžiui, kitos šalies neatsiskaitymo) ir sisteminę riziką finansų rinkose. Ypatingas dėmesys skiriamas sisteminei rizikai 59, kuri atskirai įvardinta ir nurodant Finansinių priemonių rinkų įstatymo paskirtį. 60 Saugumo principo veikimo pavyzdys galėtų būti, pavyzdžiui, garantinio fondo sudarymas reguliuojamoje rinkoje 61. Skaidrumo principo taikymą iliustruoja, pavyzdžiui, įstatymo nuostata, kad vertybiniai popieriai gali būti viešai siūlomi Lietuvos Respublikoje tik po to, kai įstatymo nustatyta tvarka vertybinių popierių emitentas ar siūlytojas paskelbia prospektą 62. Šį principą atspindi ir reikalavimas atskleisti periodinę, einamąją informaciją 63 bei informaciją apie emitento esminius įvykius 64, kt. Integralumo principą iliustruoja, pavyzdžiui, įstatymo draudimas 56 Žr. šia prasme Frédéric Peltier, Marchés financiers & droit commun, Banque éditeur, 1997, p. 40, 50 punktas. 57 LR Finansinių priemonių rinkų įstatymas (2007 01 18, Nr. X-1024), 57 str. 2 d. 58 See: Th.Bonneau, F.Drummond, Droit des marchés financiers (Economica, 2001), p. 24-29. 59 Sisteminė rizika, įstatymu apibrėžiama kaip tikimybė, kad vienos finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ar investuotojo nemokumas turės neigiamos įtakos daugelio finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų ar investuotojų interesams. (LR Finansinių priemonių rinkų įstatymas (2007 01 18, Nr. X-1024), 3 str. 36 d.) 60 LR Finansinių priemonių rinkų įstatymas (2007 01 18, Nr. X-1024), 1 str. 1 d. 61 Žr. AB NASDAQ OMX Vilnius narystės ir prekybos taisyklės, patvirtintos AB NASDAQ OMX Vilnius valdybos posėdyje 2009 01 25 d., Protokolo Nr. 10-110, kur garantinis fondas apibrėžiamas kaip piniginis fondas, sudarytas iš Narių lėšų, kurias patikėjimo teise valdo NASDAQ OMX Vilnius Garantinio fondo formavimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka. NASDAQ OMX Vilnius Garantinio fondo formavimo ir naudojimo taisykles tvirtina NASDAQ OMX Vilnius valdyba, suderinusi su VPK. Garantinio fondo paskirtis užtikrinti, kad NASDAQ OMX Vilnius sudaryti automatinio įvykdymo sandoriai būtų įvykdyti pagal juose nurodytas sąlygas, t. y. kad pirkėjas gautų finansines priemones, o pardavėjas pinigus. 62 LR Vertybinių popierių įstatymas (2007 m. sausio 18 d. Nr. X-1023), 5 str. 63 Ten pat, 19 str. ir kt. 64 Ten pat, 18 str. 15 p.

naudotis viešai neatskleista informacija 65. 66 Lygybės principą atspindi, pavyzdžiui, emitento pareiga užtikrinti, kad visi jo išleistų lygiaverčių vertybinių popierių savininkai būtų vienodai traktuojami atsižvelgiant į visas teises, kurias suteikia šie vertybiniai popieriai 67. Viena iš teisingumo principo išraiškų - pareiga teikti privalomą oficialų siūlymą 68. Įstatyme įtvirtintą prekybos finansinėmis priemonėmis sąžiningumo principą iliustruoja draudimas manipuliuoti rinka 69. Taigi, Lietuvos finansų teisės vientisumą užtikrina tam tikri specifiniai šiai teisės šakai būdingi principai, kurių dėka, dar kartą grįžtant prie Prof. Vaišvilos citatos, teisės normos egzistuoja ne kaip mechaninė normų krūva, o kaip organiška jų sąsaja, kai visos teisės normos tarpusavyje susijusios vidiniu ryšiu (...). 70 5. Poskyris Finansų teisės ir civilinės teisės santykis Finansų teisė itin stipriai susijusi su prievolių bei įmonių teise. Vienas pagrindinių argumentų, prieštaraujančių finansų teisės savarankiškumui nuo civilinės teisės yra tas faktas, kad finansinių priemonių rinkose tarp rinkos dalyvių sudaromi sandoriai. Apie sandorių dėl finansinių priemonių sudarymą aiškiai nurodoma ir pačiame įstatyme, apibrėžiant reguliuojamą finansinių priemonių rinką 71. Tiesa, ir šioje srityje finansų teisės ir prievolių teisės santykis nėra visiškai aiškus. Pavyzdžiui, ar tuo atveju, jei finansų maklerio įmonė neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo pareigą informuoti klientą apie tam tikrą finansinę priemonę į kurią klientas investuoja (pareiga, numatyta Finansinių priemonių rinkų įstatyme 72 ), kyla finansų maklerio sutartinė ar deliktinė atsakomybė? Ar Finansinių 65 Viešai neatskleista informacija tiesiogiai ar netiesiogiai su vienu ar keliais emitentais ar finansinėmis priemonėmis susijusi tikslaus pobūdžio informacija apie planuojamus ar įvykusius esminius įvykius ir kita informacija, kurios atskleidimas gali turėti didelės įtakos šių finansinių priemonių ar su jomis susietų išvestinių priemonių kainai, jeigu ši informacija nėra viešai atskleista. Su prekėmis susietų išvestinių priemonių atžvilgiu viešai neatskleista informacija laikoma tokia tikslaus pobūdžio viešai neatskleista informacija, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai susieta su viena ar daugiau tokių priemonių ir kurią rinkos, kurioje prekiaujama tokiomis priemonėmis, naudotojai tikisi gauti pagal įprastą rinkos praktiką. Asmenų, vykdančių pavedimus dėl finansinių priemonių, atžvilgiu viešai neatskleista informacija taip pat yra kliento suteikta tikslaus pobūdžio informacija, susijusi su jo pavedimais, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su vienu ar keliais emitentais ar finansinėmis priemonėmis, kurios atskleidimas gali turėti didelės įtakos šių finansinių priemonių ar su jomis susietų išvestinių priemonių kainai. (LR Finansinių priemonių rinkų įstatymas (2007 01 18, Nr. X-1024), 3 str. 40 d.) 66 LR Finansinių priemonių rinkų įstatymas (2007 01 18, Nr. X-1024), 62 str. 67 LR Vertybinių popierių įstatymas (2007 m. sausio 18 d. Nr. X-1023), 26 str. 68 Ten pat, 31 str. 69 Ten pat, 63 str. 70 Alfonsas Vaišvila, Teisės teorija, Lietuvos teisės universitetas, Justitia, Vilnius 2000, p. 201. 71 LR Finansinių priemonių rinkų įstatymas (2007 01 18, Nr. X-1024), 3 str. 30 d. 72 Finansų maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Informacija gali būti pateikiama standartizuota forma. (LR Finansinių priemonių rinkų įstatymas (2007 01 18, Nr. X-1024), 22 str. 3 d.) 16 p.

priemonių rinkų įstatyme nustatytu standartu, šiuo atveju, būtų galima remtis civilinėje byloje, reikalaujant atlyginti kliento patirtus nuostolius? Dalinį civilinės ir finansų teisės išsiskyrimą iliustruoja ir pačios vertybinių popierių sąvokos likimas. Finansinių priemonių inovacijos ir gausa šiuolaikinėje finansų rinkoje itin didelė, todėl vertybinių popierių, kaip jie apibrėžiami LR Civiliniame kodekse 73 (toliau CK), sąvoką finansų teisėje pakeitė finansinių priemonių sąvoka, nors, reikia pripažinti, kad CK pateikta vertybinių popierių sąvoka apibrėžiama labai lanksčiai. Tokią sąvokos evoliuciją galime stebėti ir pačios finansų teisės aktų prasme iki 2007 m. vasario 7 d. Lietuvoje galiojo Vertybinių popierių rinkos įstatymas. Pastarąjį pakeitė dabar galiojantis Finansinių priemonių rinkų įstatymas. Finansų teisės ir civilinės teisės sandūroje daug neaiškumų kyla ir teisiškai kvalifikuojant tam tikrus reiškinius finansų rinkose. Pavyzdžiui, kyla klausimas, kaip turėtų būti kvalifikuojamos pakeitimo vertybiniais popieriais (angl. - securitisation) operacijos, ir kokios būtų teisinės tokio kvalifikavimo pasekmės, koks teisinis režimas turėtų būti taikomas. Pavyzdžiui, ar pakeitimo vertybiniais popieriais operacijos turėtų būti pripažįstamos kaip sandorių grupės, o gal sui generis civilinis sandoris ar atskira finansų teisės reguliuojama finansinė operacija? Šiuo atveju, kyla klausimas, ar civilinė teisė yra pajėgi ir tinkamiausia reguliuoti tokius finansinius santykius. Dabartinė finansinė krizė sąlygojo didelį teisminių procesų, susijusių su finansinėmis paslaugomis ir sandoriais (įskaitant ir pakeitimo vertybiniais popieriais operacijų), skaičių. Taigi, netolimoje ateityje jurisprudencija finansų teisės srityje bus žymiai gausesnė nei šiuo metu ir leis geriau įvertinti čia keliamus klausimus. Kalbant apie finansų teisės ir įmonių teisės santykį, finansų teisės savarankiškumo požymiai pasireiškia, pavyzdžiui, reguliuojant santykius, susijusius su finansinių tarpininkų nemokumu. Štai Dr. Kęstutis Laurinavičius pateikia nuorodą į Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos nurodytas priemones, kurių nacionalinės institucijos galėtų imtis, siekdamos apsaugoti investuotojų interesus galimo finansų tarpininko bankroto atveju. Viena iš minėtos organizacijos nurodytų priemonių yra pasiūlymas įstatyme numatyti, kad finansų tarpininko įsipareigojimai investuotojui yra kitokie, nei kiti šio tarpininko įsipareigojimai 74, t. y. investuotojas laikomas privilegijuotu kreditoriumi arba investuotojo vertybiniai popieriai nepripažįstami finansų tarpininko turtu. 75 Lietuvos įstatymai taip pat numato, pavyzdžiui, kad VPK turi teisę neatidėliotinais atvejais, esant duomenų apie teisės aktų pažeidimą, siekdama išvengti grėsmės klientų finansinėms priemonėms ar 73 LR Civilinis kodeksas (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864), 1.101 str. 74 Mūsų pažymėta pasviruoju šriftu. 75 Kęstutis Laurinavičius, Nematerialiųjų vertybinių popierių teisinė prigimtis ir jų panaudojimas prievolių įvykdymui užtikrinti, daktaro disertacija, Mykolo Romerio universitetas, Vilnius, 2005, p. 49. 17 p.

lėšoms, perduotoms finansų maklerio įmonei, paskirti laikinąjį atstovą finansų maklerio įmonės veiklos priežiūrai. Šiuo atveju finansų maklerio įmonės vadovai turi gauti laikinojo atstovo veiklos priežiūrai sutikimą dėl kiekvieno su įmonės veikla susijusio sprendimo. 76 Lietuvos įstatymai taip pat draudžia neteisminį finansų maklerio įmonės veiklos nagrinėjimą, o VPK numatyta kaip subjektas, turintis teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo minėtai įmonei. 77 Finansinių priemonių rinkų 90 straipsnis taip pat nurodo, kad finansų maklerio įmonės bankroto atveju finansų maklerio įmonės administratorius grąžina įmonės klientams priklausančias lėšas, esančias įmonėje arba finansų maklerio įmonės valdomose klientų sąskaitose kredito įstaigoje, ir įmonės klientų asmeninių finansinių priemonių sąskaitų tvarkymą perduoda kliento nurodytam sąskaitų tvarkytojui. 78 Akcinių bendrovių įstatyme aiškiai išreikšta taisyklė, kad reglamentuojant akcines bendroves, Vertybinių popierių įstatymas yra specialusis įstatymas LR Akcinių bendrovių įstatymo 79 požiūriu. Tai puikus sąsajos tarp bendrovių teisės ir finansų teisės pavyzdys. 80 Kita vertus, Akcinių bendrovių įstatymas aiškiai prisideda prie ribų tarp bendrovių teisės objekto ir finansų teisės objekto, nustatymo, nurodydamas, kad akcinių bendrovių akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais 81, t.y. teisės aktais, priskirtinais finansų teisei. Iš šio pavyzdžio matyti, kad Akcinių bendrovių įstatymas nėra skirtas reguliuoti visuomeninius santykius, atsirandančius iš viešo akcinių bendrovių akcijų platinimo ar prekybos. Viena iš esminių prekybos perleidžiamais vertybiniais popieriais reguliuojamoje rinkoje reguliavimo nuostatų yra reikalavimas užtikrinti finansinių priemonių perleidžiamumą. Šiam principui įstatymų leidėjas suteikia itin didelę reikšmę, nes be jo negalėtų egzistuoti ir moderni prekyba vertybiniais popieriais. Šis principas sustiprina finansų teisės savarankiškumo argumentus, nes finansų rinkų reglamentavime jis riboja, įgija viršenybę prieš tam tikrus bendrovių teisės principus, susijusius su bendrovių, kaip atskirų teisės subjektų, interesų gynimu. Šiuo atveju investuotojų interesai įgyja viršenybę prieš minėtus bendrovių interesus. Tokį finansų teisės ir bendrovių teisės principų susikirtimą iliustruoja, pavyzdžiui, Akcinių bendrovių įstatymo 13 straipsnis, susijęs su turto įsigijimo iš akcinės bendrovės steigėjo apribojimais, ir nurodantis, kad 76 LR Finansinių priemonių rinkų įstatymas (2007 01 18, Nr. X-1024), 88 str. 1 ir 2 d. 77 Ten pat, 90 str. 78 Ten pat, 90 str. 79 LR Akcinių bendrovių įstatymas (2000 07 13, Nr. VIII-1835). 80 Ten pat, 1 str. 2 d.: Įstatyme nenustatytus akcinių bendrovių, kurios pagal Vertybinių popierių įstatymą laikomos vertybinių popierių emitentais, reglamentavimo ypatumus nustato Vertybinių popierių įstatymas. 81 Ten pat, 2 str. 3 d. 18 p.

šio straipsnio reikalavimai netaikomi (...) sandoriams dėl vertybinių popierių, sudaromiems reguliuojamoje rinkoje, išskyrus tiesioginius sandorius 82. Kitas pavyzdys susijęs su informacijos, susijusios su visuotinio akcininkų susirinkimais, pateikimu akcininkams. Informacijos pateikimas bendrovės akcininkams yra vienas iš kertinių ir bendrovių teisės, ir finansų teisės elementų. Finansų teisėje informacijos skaidrumas yra itin svarbus, nes jis yra vienas iš pagrindinių veiksnių, užtikrinančių finansų rinkų veikimą, sukuriantis pasitikėjimą finansų rinkų sistema. Todėl, šiuo atveju, taip pat matome, kaip akcininkų informavimo teisinio instituto turinys išsiskiria su investuotojų informavimo teisinio instituto turiniu, pastarajam nustatant griežtesnius skaidrumo reikalavimus 83. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau šiame poskyryje, galime teigti, kad tam tikrais aspektais finansų teisė pasižymi atitinkamu savarankiškumu nuo civilinės teisės, tačiau finansų teisė nėra galutinai atsiribojusi nuo civilinės teisės ir yra glaudžiai su ja susijusi. 6. Poskyris Finansų teisės metodas Prof. Vaišvila nurodo, kad teisės šakos savarankiškumui įrodyti, nepakanka, kad ji reguliuotų santykiškai izoliuotą socialinių santykių grupę. Būtina, kad šie socialiniai santykiai būtų reguliuojami ir atskiru metodu. Bankų teisė pateikiama kaip pavyzdys, kuomet, nors reguliuojama savarankiška visuomeninių santykių grupė, reguliavimo metodas nesiskiria nuo finansų teisės (finansų teisės kaip viešosios teisės teisės šakos) ir bankų teisė išlieka finansų teisės pošakiu. 84 Atrodo, kad finansų teisės likimas, šiuo požiūriu, panašus į aukščiau nurodytą bankų teisės situaciją ir specifinis reguliavimo metodas, būdingas tik finansų teisei dar nėra susiformavęs, nors imperatyvusis metodas, šiuo atveju, žymiai labiau persipynęs su dispozityviuoju, nei, pavyzdžiui, mokesčių teisėje. Taigi, reguliavimo metodas negali būti įvardijamas kaip Lietuvos finansų teisės savarankiškumo požymis. 82 Ten pat, 13 str. 5 d. 83 Ten pat, 26 str. 84 Alfonsas Vaišvila, Teisės teorija, Lietuvos teisės universitetas, Justitia, Vilnius 2000, p. 263. 19 p.

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus bei atliktą analizę, galima daryti tokias išvadas, susijusias su finansų teisės savarankiškumu: (i) Lietuvos finansų teisės objektą galima apibrėžti kaip visuomeninius santykius, kylančius finansinių priemonių rinkose; (ii) Lietuvos finansų teisės šaltiniai pasižymi tam tikru specifiškumu, kuris sustiprina teisės šakos savarankiškumą; (iii) Lietuvos finansų teisės vientisumą užtikrina tam tikri specifiniai šiai teisės šakai būdingi principai; (iv) tam tikrais aspektais finansų teisė pasižymi atitinkamu savarankiškumu nuo civilinės teisės, tačiau finansų teisė nėra galutinai atsiribojusi nuo civilinės teisės ir yra glaudžiai su ja susijusi; (v) reguliavimo metodas negali būti įvardijamas kaip Lietuvos finansų teisės savarankiškumo požymis. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktas išvadas galime teigti, kad tyrimo hipotezė, kad Lietuvos finansų teisė nėra susiformavusi kaip savarankiška teisės šaka, pasitvirtino, tačiau, būtina pabrėžti, kad finansų teisės savarankiškumo požymiai yra vystymosi stadijoje ir ši teisės šaka, vystantis finansų rinkoms bei jų reglamentavimui, ateityje taps savarankiška teisės šaka. Atitinkamai, turi būti toliau atliekama tolesnė finansų teisės vystymosi analizė bei nustatoma finansų teisės savarankiškumo požymių vystymosi įtaka Lietuvos teisės sistemai. 20 p.