Tremt11

Transkriptas

1 Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. LPKTS puslapis internete: LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS Jonavoje paminëta Laisvës gynëjø diena Sausio 13-àjà nuo ankstyvo ryto iki vëlaus vakaro Jonavoje vyko renginiai, skirti prisiminti Sausio ávykius Vilniuje ir 25-àjá kartà paminëti Laisvës gynëjø dienà. Renginiuose dalyvavo jonavieèiai, atstovaujantys skirtingoms kartoms, skirtingoms ástaigoms ir organizacijoms. Juos vienijo ne tik pakili ðventinë nuotaika, bet ir gilus patriotiðkumo jausmas, tikëjimas geresne ateitimi. Klastojo faktus ir anksèiau Pilietinë akcija Atmintis gyva, nes liudija populiari ne tik kituose ðalies miestuose ir miesteliuose, bet ir Jonavoje. Aðtuntà valandà ryto daugelis gyventojø deðimèiai minuèiø uþgesino ðviesà savo namuose ar darbo kabinetuose ir uþdegë atminimo þvakutes languose. Áspûdingai atrodë Jonavos Janinos Miðèiukaitës meno mokyklos, rajono savivaldybës, daugelio ugdymo ástaigø pastatø langai. Þiemiðko ryto tamsoje deganèios þvakutës simbolizavo gyvybæ, ðviesà, atminimà ir viltá. Prie Jonavos kraðto muziejaus tradiciðkai buvo padëta gëliø ir uþdegta þvakiø, Dailës skyriuje ávyko susitikimas su istoriku prof. Valdu Rakuèiu. Sveèias pasidalijo prisiminimais apie Sausio 13-osios ávykius, apie prieð 25erius metus patirtus iðgyvenimus. Gausiai susirinkusiesiems V. Rakutis akcentavo, kad jaunajai kartai reikia iðsamiai ir daþnai kalbëti, kodël ðvenèiama Laisvës gynëjø diena, reikia suprantamai paaiðkinti ir kitus istorinius faktus. Informacinis karas vyko ir anksèiau. Istoriniø faktø klastojimas pirmiausia buvo nukreiptas á tuos, kurie nesidomëjo praeitimi. Daugeliui teko susidurti su sudëtingais diplomatiniais þaidimais. Atsakingi asmenys turëjo diplomatiðkai átikinti daug abejoniø turinèius kitø ðaliø atstovus, pateikti realià situacijà Lietuvoje, kai 1990 metø kovo 11 dienà buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomos valstybës atkûrimas, sakë istorikas. Nr. 3 (1169) * 2016 m. sausio 22 d. * Atminimo lauþas prie Veiveriø Skausmo kalnelio Ragino raðyti atsiminimus Kovo 11-àjà ir Sausio 13-àjà, anot lektoriaus, kûrë vëlyvojo sovietmeèio karta, kurios atstovai seneliø uþauginti vaikai ir vaikaièiai, atsineðæ daug vertybiø ið tarpukario Lietuvos. Prieð 25 metus, per lemtingus ðaliai ávykius, þmonës jautë pareigà ginti laisvæ. Aktyviai veikë trys didþiulës grupës. Tai esantieji parlamento viduje, susirinkusieji jo prieigose ir informacijà uþsienyje skelbiantys lietuviai. Ne paslaptis, kai kurie dirbantieji atsakinguose postuose atskleidë savo tikràjá veidà. Lemiamu ðaliai momentu jie kaþkur iðvaþiavo ir liko abejingi tam, kas vyko Lietuvos ðirdyje Vilniuje, kalbëjo V. Rakutis. Vis dëlto Sausio 13oji Laisvës gynëjams tapo lemiamo mûðio ir pergalës diena. Tad kvieèiu ne liûdëti þuvusiøjø, o dþiugiai ðvæsti. Raginu to laikotarpio ávykiø liudininkus raðyti atsiminimus ir juos neðti á ðá muziejø. Po paskaitos Kraðto muziejuje nuskambëjo Raimundo Samulevièiaus progimnazijoje veikianèios Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Algirdo skautø draugovës atstovø dainuojama partizanø daina, Jonavos buvusiø politiniø kaliniø ir tremtiniø choro Viltis patriotinës dainos. Beje, tàdien Jonavos vieðosios bibliotekos Interneto skaitykloje ávyko netradicinio ugdymo pamoka Sausio 13-oji. Gyva atmintis. Joje dalyvavo grupë Jeronimo Ralio gimnazijos, kai kuriø kitø ugdymo ástaigø moksleiviai ir kiti besidomintieji istorija. Pamokà vedusi profesionali gidë Dana Astromskienë smulkiau papasakojo, kaip per 25 metus lietuviø elgesá, poþiûrá á aplinkà pakeitë iðkovota laisvë. Visi klausësi posmø apie meilæ Tëvynei, þiûrëjo Augustës Tamutytës sukurtà filmà apie Sausio 13-àjà. Be to, Vieðojoje bibliotekoje buvo atidaryta spaudiniø paroda. Atidaryme prisiminimais dalijosi istorijos mokytoja Graþina Dabuðienë. Vidurdiená Jonavos Ðv. Apaðtalo Jokûbo baþnyèioje ðv. Miðios buvo aukojamos uþ þuvusius Laisvës gynëjus. (keliama á 2 psl.) Sausio 12-osios vakarà prie Veiveriø Skausmo kalnelio pagerbti Laisvës kovotojus ir Sausio 13-àjà þuvusiuosius susirinko gausus Prienø kraðto gyventojø bûrys. Juos sukvietë LPKTS Prienø filialo tarybos nariai, Veiveriø seniûnijos ir Veiveriø kultûros ir laisvalaikio centro darbuotojai. LPKTS Prienø filialo pirmininkës Dalytës Raslavièienës rûpesèiu Skausmo kalnelis pasipuoðë ávairiaspalvëmis þvakelëmis. Didþiulis lauþas pleveno sakralinio Lietuvos partizanø kalnelio papëdëje, skleisdamas ugnies ir susirinkusiøjø ðirdþiø ðilumà. Lauþà uþkûrë Veiveriø seniûnas Vaclovas Ramanauskas ir Ðaliðkiø girininkijos girininko pavaduotojas Vytas Matjoðaitis. Tylos minute pagerbëme Sausio 13àjà þuvusius ir prieð kelias dienas Amþinojo poilsio pas savo bendraþygius Skausmo kalnelyje atgulusá mûsø kraðtietá Tauro apygardos partizanà, Prienø miesto garbës pilietá, LPKTS Garbës pirmininkà Antanà Lukðà. Ap- supæ ratu lauþà klausëmës skaudþiø Sausio 13-osios ávykiø liudininkës Dalytës Raslavièienës prisiminimø. Jai su kitais buvusiais tremtiniais teko ne tik budëti prie parlamento, bet ir dalyvauti Sausio 13-àjà þuvusiøjø laidotuvëse. Prisiminimais dalijosi ir kiti prieð 25 metus dalyvavæ apginant mûsø valstybës nepriklausomybæ. Po pasisakymø skambëjo Veiveriø kultûros ir laisvalaikio centro ansamblio Radasta dainuojamos partizanø dainos. Vaiðinomës karðta arbata ir nors buvo þiemiðkai þvarbu, taèiau niekas neskubëjo skirstytis. Dþiaugësi ðirdis, kad nors ðià valandà vël esame vieningi. LPKTS Prienø filialo pirmininkë Dalytë Raslavièienë nuoðirdþiai padëkojo susirinkusiesiems pagerbti Tëvynës Laisvës kovotojus ir gynëjus, nes Sausio 13-àjà þuvusieji tai Lietuvos partizanø kovos uþ laisvæ tæsinys. Audronë LAZDAUSKIENË, LPKTS Prienø filialo tarybos narë Sausio 12-àjà Klaipëdos buvæ politiniai kaliniai ir tremtiniai kartu su TS-LKD partijos nariais susirinko prie buveinës eksponuojamø þuvusiø didvyriø nuotraukø stendo paminëti tragiðkø 1991-øjø sausio ávykiø, pagerbti þuvusiø Lietuvos didvyriø, prisiminti, padainuoti patriotiniø dainø, pabûti kartu jauèiant ðalia stovinèiojo petá ir rankà... Minëjimà pradëjo Klaipëdos PKT sàjungos pirmininkas V.Mickus. Buvo skaitomos þuvusiø didvyriø pavardës, jø atminimas pagerbtas tylos minute. Minint Sausio 13-osios ávykiø 25-metá savo trumpa prasminga kalba pirmininkas ragino prisiminti ne tik laisvæ apgynusius Didvyrius ir jø nepamatuoja- mà aukà, bet ir buvusià vienybæ, tikëjimà Laisve, tikëjimà, kad galime labai daug apginti ir iðsaugoti Lietuvos nepriklausomybæ. Klaipëdos miesto tarybos narys, TS-LKD Klaipëdos sueigos pirmininkës pavaduotojas R.Didþiokas, prisiminæs 1991-øjø sausio 13-osios ávykius, ragino didþiuotis savo þuvusiais didvyriais, didþiuotis savo pasiekta pergale prieð þiaurø, ginkluotà okupantà. Minëjimo dalyviai kartu su Klaipëdos politiniø kaliniø ir tremtiniø choru Atminties gaida sugiedojo Lietuvos himnà, giesmæ Marija Marija, dainavo patriotines, tautines dainas. (keliama á 4 psl.) Sausio 13-osios ávykiø 25-meèio minëjimas Klaipëdoje

2 2 Nr. 3 (1169) Tremtinys 2016 m. sausio 22 d....sunkus buvo tankas, kuris ant tavæs uþvaþiavo, Plieniniai ir aðtrûs vikðrai, kurie draskë susmigæ. Ar spëjai suðukti ir kà? dangui, rytdienai, mamai? Tëvynë! Ir laisvës ðviesos kupina begalybë! Bet tavàjá kûnà á þemæ áspaudë metalas, Á tauræ suliejo drauge su krauju savanoriø. O siela pakilo, ir vël antrà kartà pastojo jiems kelià Nematomu milþinu. Ir tankai sustojo. Praëjus metams po neginkluotø Lietuvos laisvës kariø þûties Vilniuje, taip bandþiau iðreikðti mûsø bendrà patirtá ir iðgyvenimus prieð 25 metus èia, unikaliose þmonijos fronto linijose. Apvaizdos gerumas leido mûsø tautai patirti ir pasaulio istorijai palikti nedaþnai sutinkamà pamokà. Mes þinome ir TV þiniose kasdien matome, kaip vyksta áprastinës þmoniø kovos uþ laisvæ arba tai, kas laikoma laisve: kaukëmis veidus prisidengæ jaunuoliai svaido akmenis á kokiø nors specialiøjø daliniø grandinæ; sprogsta Molotovo kokteiliai, abi pusës talþo viena kità lazdomis, pykèio perkreiptais veidais skanduojami ðûkiai. Paskui, po laimëtø ar pralaimëtø mûðiø, savo darbà atlieka medikai ir duobkasiai. Kaip akmens am- (atkelta ið 1 psl.) Padëjo gëliø prie paminklo Jau pradëjus temti, jonavieèiai rinkosi á minëjimà Santarvës aikðtëje, iðradingai papuoðtoje darþelinukø ið popieriaus bei kitø priemoniø padarytais vëjo malûnëliais. Ant medeliø ðakø vëjas plaikstë trispalvius kaspinëlius, uþriðtus moksleiviø. Minëjimo vedëjai akcentavo, kad prieð 25 metus Sausio 13 diena buvo tautos laisvës troðkimo iðbandymas, kruvinas egzaminas, kurá iðlaikæ lietuviai iðsivadavo nuo sovietmeèio naðtos. Beje, jubiliejinis minëjimas buvo skirtas ir Lietuvos partizanams, rezistencijos dalyviams visiems, kovojusiems uþ nepriklausomà ir laisvà Tëvynæ. Rukloje dislokuoto Didþiojo Lietuvos etmono Jonuðo Kad iðliktume stipri ir ðviesi Lietuva Kunigo Roberto GRIGO kalba Seime Laisvës gynëjø dienos 25-øjø metiniø minëjime Jonavoje paminëta Laisvës gynëjø diena Radvilos mokomojo pulko kariai, skambant Lietuvos himnui, iðkilmingai pakëlë valstybës vëliavà. Iðreiðkiant padëkà, tradiciðkai padëta gëliø prie Nepriklausomybës kovø dalyviams skirto paminklo Ramybës skvere. Nuaidëjo trys kariø salvës: uþ Laisvës gynëjus, uþ lietuviø tautà, uþ Lietuvà. Skambëjo dainos Be minëjime skambëjusiø patriotiniø dainø, kurias atliko rajono ir miesto mëgëjø meninës veiklos kolektyvai, pasakytos ir kelios sveikinimo kalbos. Rajono savivaldybës meras Mindaugas Sinkevièius iðreiðkë teigiamà poþiûrá á pilietiðkai màstanèius moksleivius, didþiuodamasis ðalies kariais, akcentavo, kad auga tvirta valstybës gynëjø karta. Ðávakar aikðtëje matau nemaþai þmoniø, kurie tiesiogiai dalyvavo Sausio 13-osios ávykiuose. Kiti galbût liko namuose su vaikais ir jautriai iðgyveno tai, kas darësi tomis dienomis Vilniuje, klausësi naujø praneðimø. Jiems labai rûpëjo tautos ir valstybës likimas. Manau, paaukojusieji savo gyvybæ ar sveikatà tà lemiamà naktá, ko gero, nesitikëjo, kad valstybës nepriklausomybë bus apginta. Tai yra pavyzdys, kaip reikia besàlygiðkai mylëti savo ðalá, sakë M. Sinkevièius. Mokomojo pulko vadas pulkininkas leitenantas Aleksejus Gaiþevskis savo kalboje akcentavo, kad keturiolikos þuvusiøjø uþ laisvæ kraujas ásigërë á Lietuvos vëliavos raudonà spalvà. Aukos árodë esmæ maþa tauta sugeba apginti iðkovotà laisvæ. Ðiandien kiekvienas karys turi suvokti, kad ginti reikia ne privaèios þemës sklypà, bet savo ðalá, tautà, kultûrà. Lietuviai negali masiðkai iðvykti á uþsiená ir tikëtis, kad apgins kaþkas kitas, svarstë A. Gaiþevskis. Rodë vaidybiná filmà Jonavos kultûros centro Didþiojoje salëje þmonës turëjo galimybæ pamatyti vaidybiná filmà Mes dainuosim. Britø reþisieriaus Roberto Mulano juostoje áamþintas á tautos atmintá ásirëþæs Sausio 13- osios rytas, kai sovietø kariuomenë jau buvo panaudojusi jëgà prieð beginklius Laisvës gynëjus. Tà rytà keturiolika dràsiø þmoniø, gynusiø televizijos bokðtà, jau nebegráþo namo, keli ðimtai suþeistøjø buvo veþami á ligonines. Ðalies ateitimi tikinèiø lietuviø akistata su tankais tapo tautos iðsivadavimo, tvirtybës ir vienybës simboliu. þiuje, kaip tendencingai niekinamais viduramþiais, taip ir savo paþangumu besididþiuojanèiame 21 amþiuje (paþvelkite á bado blokadomis marinamus apgultus Sirijos miestus). Anot Aleksandro Solþenicyno áþvalgos Gulago archipelage : Muðti prieðà kuoka tai mokëjo ir urvinis þmogus. Ðiame kontekste, kurio tarsi stengiasi nepastebëti galingieji pasaulio lyderiai, nuolat uþsiëmæ rutininiais verslo, finansø, politiðkai korektiðkø teisybës slëpimo reikalais nepastebëti, kad iki ðiol mes, kaip konkuruojanèios primatø bandos pirmykðèiame miðke, nesiliaujame moderniais ginklais medþioti vieni kitus, savo rûðies brolius. Ðiame fone Lietuvos iðsivadavimo kelias yra vertas apmàstymo. Mes susidûrëme su visu agresijos, politinio smurto ir vyresniojo brolio arogancijos bjaurumu toká pasaulyje nuolat matome ir ðiandien, galingøjø valstybiø ir tautø vykdomà maþesniøjø ir silpnesniøjø atþvilgiu. Bet neatsakëme tuo paèiu, tarsi natûraliu ir logiðku atoveiksmiu. Á okupanto smogikus Vilniuje ið mûsø pusës nelëkë akmenys, lazdos ir kulkos. Kentëme smurtà, bet neatsakëme smurtu. Stovëjome prieð jø ðarvuoèius ir durtuvus, dainavome apie mums brangius dalykus. Apie tai, dël ko èia buvome, dël ko rinkomës bûti mirties akivaizdoje ir nesitraukti. Tautos dvasia, kultûra prieð brutalià karinæ prievartà. Daina prieð Kalaðnikovø kulkas. Ir (tariama) mûsø silpnybë paradoksaliai tapo mûsø didþiausia jëga. Imperinë prievartos maðina apnuogino prieð pasaulio vieðàjà nuomonæ visà savo menkystæ. Naikinama, bet nesmurtaujanti Lietuva iðkilo kaip kankiniø þemë ir laimëjo visuotines simpatijas. Prieð moraliná lietuviø pranaðumà ir Sausio 13-osios kraujà ëmë blankti propagandinis gorbio demokrato þavesys. Galbût Kristaus kvietimas nugalëti blogá neperimant smurtiniø to paties blogio kovos bûdø nëra jau toks naivus ir negyvenimiðkas. Bûdami tokio nepaprasto dvasinës kovos paveldo dalininkai, manau, turime ir svarbiø ápareigojimø vieni kitiems, ypaè vadinamoji politinë klasë savo tautai. Sausio 13-osios auka ir groþis bus beprasmiai, jei neiðsaugosime savo tautos. Kai nuolat girdime apie senø ir jaunø þmoniø, vaikø alkoholines þudynes mûsø miestuose ir kaimuose, kai vaþiuodami visais keliais matome nesuskaièiuojamas þvakeles ir kryþelius þûèiø daþniausiai girtø vietose, sunku atsikratyti minties, kad politikai, Seimo nariai, visa tai þinodami, metø metus diskutuoja, ar bûtina grieþèiausiai, visais ámanomais bûdais riboti alkoholio prieinamumà, kad jie nemyli savo tautos. Nekenèia Lietuvos, panaðiai kaip Alfa smogikai prieð 25 metus, nes kaip kitaip tà kruvino kvaiðalø verslo globà suprasti? Kai matome emigruojanèià, iðmirðtanèià, demografiðkai kaip ðagrenës oda besitraukianèià Lietuvà ar galime pateisinti eksperimentus su prigimtine ðeima, su vyro ir moters santuoka politikà? Ar galime suprasti fanatiðkas kovas uþ teisæ abortuoti savo kûdikius teisæ á legalià kolektyvinæ saviþudybæ? Juk faktiðkai tuo pasakoma nenorime, kad jaunos, ið kartos á kartà gyvenimo estafetæ perduodanèios Lietuvos bûtø daugiau. Kai einame mûsø didesniø miestø gatvëmis ir svetimakalbiø afiðø, uþraðø pastebime kone daugiau, negu lietuviðkø, kai jaunimo ir vaikø dainø konkursuose kaip ir iki 1990 metø tarsi privalomai turi skambëti kûriniai nelietuviø kalba nejuèiomis nusipurtome, lyg koðmariðkam sapnui sugráþus: palaukite, kur mes esame, nejaugi Lietuva vël kaþkaip nepastebimai okupuota?! Kur mûsø savigarba, mûsø pareiga apginti nepaprastomis aukomis iðsaugotà tautinæ tapatybæ? Þinau visas tas mantras, kuriomis man bûtø atsakyta Europos Sàjunga, globalizacija, pasaulio Lietuva, modernus pasaulis... Tas pasenæs Jûsø etnolingvistinis patriotizmas... Nemanau, kad visa tai pateisina átartinai lengvà vienintelës ir nepakartojamos savasties iðsiþadëjimà, savasties, kuria mes ir tegalime praturtinti tà paèià ES ir pasaulá. Todël neturëtume skubëti unisonu pasmerkti suvereniø valstybiø teises ES viduje ginanèiø Lenkijos ir Vengrijos, o galbût verèiau pasimokyti nebûtinai analogiðkose srityse formuoti ir apginti savo poþiûrá, ypaè tai turëtø galioti ðeimos, kultûriniø tradicijø ir ðvietimo politikai, kuriai kairuoliðka vyraujanti srovë diktatoriðkai primetinëja neomarksistinæ Markuzë ideologijà. Mieli tautieèiai ir bendrapilieèiai, esu ásitikinæs, kad pavieniai interesø klanai tampa tauta ir patvaria valstybe, kai sugebama pripaþinti lyderá, pavyzdþiui, Mindaugà lietuviø valstybës auðroje, ir stoti jam á talkà. Kol kiekvienas kovoja uþ save (savo gentá, partijà, grupuotæ), tol visi esame potencialus godþiø agresoriø grobis, todël, neásiþeiskite, apgailëtinas buvo Seimo daugumos sprendimas neskirti ðiø metø Laisvës premijos Vytautui Landsbergiui. Jûs ne Profesoriui pagarbà ar nuopelnus Laisvës kovai paneigëte, jûs Lietuvai Sausio 13-osios 25-meèio ðventæ sugadinote. Nëra V. Landsbergis ðventasis ið saldþiø paveikslëliø, kaip, beje, ir Tikëjimo Ðventieji nëra tokie, kaip jie sentimentaliuose paveikslëliuose vaizduojami. Taèiau jo sutelkimo nuopelnai vieningam prieðo puolamos Tëvynës pasiprieðinimui yra neginèijamas faktas, ir nebuvo prasmingesnio akcento ðiam 25-meèiui, kaip fakto pripaþinimas ir adekvatus ávertinimas. Praeis 5, 10 metø, ir mûsø su jumis daugelio nelabai kas beprisimins, o Vytautas Landsbergis manau, tai supranta ir jo draugai, ir nemëgëjai iðliks Lietuvos istorijos vadovëliuose greta Basanavièiaus, Kudirkos, Smetonos, Þemaièio. Norite to ar nenorite, patinka tai ar nepatinka. Negebëjimas dël asmeniniø antipatijø priimti tikrovæ terodo vien skaudþià valstybinio màstymo stokà, gentinës ir klaninës savivokos recidyvus. Turime juos áveikti, kad iðliktume ðviesi ir stipri Sausio 13-osios Lietuva. Ne tik sielvarto dël þuvusiøjø, bet ir kovos uþ laisvæ vaizdais paþenklinta juosta 2014 metais buvo filmuojama skirtingose Lietuvos vietose. Reþisierius ðiuo filmu siekë priminti pasauliui tylomis pralietà kraujà. Beje, imtis filmavimo darbø R. Mulanas galutinai nusprendë, kai 2013-øjø gruodá susitiko su þuvusio Laisvës gynëjo Igno Ðimulionio tëvu. Pokalbis reþisieriui padëjo suprasti, kad jau atëjo laikas meniðkai áamþinti aukø uþ laisvæ biografijos detales. Pasibaigus filmui, þiûrovai skirstësi dalydamiesi áspûdþiais ir dar giliau ásitikinæ, kà reiðkia mylëti Tëvynæ. Juk kiekvienas patriotas jauèia atsakomybæ ne tik uþ save jis atkakliai siekia, kad ateinanèioms kartoms Tëvynë bûtø graþesnë. Nijolë KETURKAITË

3 Keista, bet nesutarimø kyla net tarp toli viena nuo kitos esanèiø ðaliø. Ðákart toks barnis kilo tarp Izraelio ir Ðvedijos, tiksliau dël þodþiø, kuriuos pasakë Ðvedijos kairiøjø vyriausybës atstovë, uþsienio reikalø ministrë Margot Wallstrom. Þinome, kad nuo praëjusiø metø spalio prasidëjo teroristiniai peiliø karo aktai, kuriuos prieð þydus Izraelyje vykdo palestinieèiai ir vietiniai arabai. Jie puldinëja þydus panaudodami ðaltuosius ginkus, taip pat specialiai nukreipia á þydø sambûrá vaþiuojanèius automobilius. Tokiais teroro aktais palestinieèiai jau nuþudë 24 þydus ir vienà JAV Ukrainos saugumo tarnyba (UST) pateikë árodymø, kad Rusijos televizijos kanalai naudoja vadinamàsias 25-ojo kadro technologijas, skirtas informaciniam-psichologiniam þiûrovø poveikiui. Tarnybos spaudos atstovë Marina Ostapenko pareiðkë, kad UST specialistai du mënesius tyrinëjo vaizdo medþiagà, kurià transliuoja rusiðki kanalai, ir aptiko tarptautinës teisës uþdraustas psichologinio poveikio auditorijai technologijas vadinamàjá 25-àjá kadrà. (Kadras kino gamyboje vartojamas terminas. Filmuojant kino kamera, juosta sukasi kameros viduje ir per objektyvà projektuojamas vaizdas juos m. sausio 2 d. Tremtinys Nr. 3 (1169) Ávykiai, komentarai Kaliningrade vyko derybos uþ uþdarø durø JAV valstybës sekretoriaus pavaduotoja Viktorija Njuland atvyko á Kaliningradà deryboms Donbaso klausimu. Èia ji susitiko su Rusijos prezidento Vladimiro Putino padëjëju Vladislovu Surkovu, kad aptartø, kaip realizuojami Minsko susitarimai. Derybos vyko uþ uþdarø durø V. Putino rezidencijoje Pioniersko mieste. V. Surkovas yra vienas svarbiausiø þmoniø, Kremliuje nustatanèiø politikos gaires Ukrainos atþvilgiu. Pasak ðaltiniø, susitikimo metu V. Njuland teigë, jog rinkimai á vietos valdþià pagal Ukrainos ástatymus Rytø Ukrainoje ámanomi tik ávykdþius svarbiausià sàlygà visiðkà ugnies nutraukimà. Vëliau þiniasklaidai buvo praneðta, jog JAV valstybës sekretoriaus pavaduotojos vizito tikslas buvo garantuoti besàlygiðkà Minsko susitarimø vykdymà. Vis dëlto keistas tas susitikimas JAV valstybës sekretoriaus pavaduotoja vargu ar gali kà nuspræsti derëdamasi su tokiu Kremliuje svarbiu þmogumi, kaip V. Surkovas, ne veltui vadinamu pilkuoju kardinolu, intelektualiniu Tarp Jeruzalës ir Stokholmo iðkilo nesutarimø barjeras pilietá. Savaime suprantama, Izraelio saugumo tarnybos stengiasi apsaugoti eilinius pilieèius ir save, todël iðkilus grësmei savigynai panaudoja ðaunamuosius ginklus jie jau nuðovë 130 uþpuolikø. Per paskutiná toká iðpuolá peiliu ginkluotas palestinietis uþpuolë Izraelio armijos karininkà, já suþeidë, taèiau buvo nuðautas. Taigi kaip tik ðá atvejá Ðvedijos uþsienio reiklaø ministrë ir pakomentavo atseit, Izraelis be tyrimo ir teismo baudþia palestinieèius mirties bausme, ðaudo visus (palestinieèius) ið eilës, nesirinkdamas! Be abejo, toks, ðvelniai tariant, absurdiðkas komentaras papiktino Izraelio politikus. Sureagavo ir ðalies premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus), pareikðdamas, kad Izraelis neatmeta kritikos, taèiau jis pasisako uþ visiems vienodus kritikos standartus. Mano manymu, tai, kà pasakë ponia ministrë, yra neteisinga, amoralu, absurdiðka ir paprasèiausiai kvaila. Juk þmonës ginasi nuo þudikø, peiliais bandanèiø juos papjauti. Kaip galima tokius savigynos veiksmus vadinti neteisëtu susidorojimu? Tad kaip tada reikia pavadinti visai neseniai San Bernardine arba Paryþiuje ávykusius antpuolius, kur nusikaltëlis peiliu uþpuolë policininkà ir buvo nukautas? Taèiau þodiniu konfliktu ðis barnis neapsiribojo buvo pereita prie diplomatiniø priemoniø: Izraelis pareiðkë, jog nebepriims Ðvedijos oficialiøjø atstovø. Buvo ir dar karðtesniø galvø, kurios siûlë atðaukti ið Ðvedijos Izraelio pasiuntiná. Laimë, iki to neprieita, diplomatinës atstovybës dirba áprasta tvarka. Tenka pripaþinti, kad Ðvedija yra vienas ið arðiausiø Izraelio kritikø Europoje, taèiau nuoseklumo ðvedø politikams nepriskirsi Stokholme áprasta skelti garsius pareiðkimus þydø valstybës atþvilgiu, bet èia 3 Putino administracijos smegenø centru. O kur dar visam pasauliui akis badantis dabartinio JAV prezidento silpnumas santykiuose su Rusija. Eiliniai amerikieèiai teigia, kad tokio silpno prezidento Jungtinës Valstijos dar nëra turëjusios. pat jø iðsiþadama... Taip buvo ir ðá kartà Ðvedijos uþsienio ministerijos spaudos tarnyba pareiðkë, jog ministrë turëjo mintyse visai ne Izraelá. Tiesa, kà galvojo ministrë, nepraneðama... Bet smagiausia, kad paèiame skandalo ákarðtyje á Izraelá su vizitu atvyko Ðvedijos karaliðkosios karo akademijos delegacija, ketinanti iðstudijuoti izraelieèiø patirtá kovojant su terorizmu. Matome, kad ten, kur valdo kairieji lauk tarptautiniø problemø. Kita vertus, politikø ambicijos nëra svarbiau uþ kariniø struktûrø bendradarbiavimà tarptautinio terorizmo akivaizdoje. Turkijoje suimti dëstytojai, kaltinami terorizmo propaganda Praëjusiø savaitæ Turkijoje buvo suimta 18 universitetø dëstytojø, pateikus jiems terorizmo propagandos kaltinimus. Jau anksèiau ðie dëstytojai pasiþymëjo smerkdami Turkijos prezidento politikà ðalies gyventojø kurdø atþvilgiu. Tie 18 dëstytojø buvo maþa dalis ið tûkstanèio mokslininkø ir intelektualø, pasmerkusiø prezidento Recepo Tayyipo Erdogano veiksmus prieð kurdus ir pasiraðiusiø peticijà, raginanèià vyriausybæ nutraukti karinius veiksmus pietryèiø Turkijoje prieð ginkluotas kurdø organizacijas. Nuo pernai liepos Turkijos karinës pajëgos rengia operacijas prieð ginkluotus Kurdø darbininkø partijos ðalininkus ðalies pietryèiuose. Europos Taryba savo ruoþtu irgi pareiðkë gilø susirûpinimà dël mokslininkø areðto ir paragino Ankarà gerbti nuomonës laisvæ. Ið istorijos þinome, kad kurdai yra didþiausia pasaulyje tauta, neturinti savo valstybës ir gyvenanti keliø valstybiø Atvyko dviraèiais, iðveð autobusais Norvegijos ir Rusijos pasienio valdininkai susitarë, kad migrantus, masiðkai plûdusius per Rusijà á Skandinavijos ðalis, gràþins atgal autobusais, o ne dviraèiais taip iki ðiol buvo daroma. Norvegijos policija iðplatino praneðimà, kuriame teigiama: Rusijos valdþios atstovai patvirtino, kad uþsienio ðaliø pilieèiai, turintys nuolatinæ gyvenamàjà vietà arba daugkartinio lankymosi vizas, atgal bus pargabenti autobusais. Taip pat teigiama, kad apie 5,5 tûkstanèio migrantø, kuriø dauguma yra ið Sirijos, Afganistano, Irako ir Irano, 2015 metais kirto Norvegijos sienà ið Rusijos, tikëdamiesi èia gauti prieglobstá. Kadangi Rusijos ástatymai draudþia pësèiomis kirsti sienà, pabëgëliai perka dviraèius ir jais mina á Norvegijà. Þinoma, nereikia manyti, Rusija naudoja draudþiamas technologijas toje atsirandantis vienas paveikslëlis ir yra vadinamas kadru. Áprastai filmuojama po 24 kadrus per sekundæ. Tokiu greièiu filmuojant objektai ekrane juda mums áprastu greièiu. Filmuojant didesniu nei 24 kadrai per sekundæ greièiu (tarkim, 150 kadrø per sekundæ), paskui rodant 24 kadrus per sekundæ, judëjimas sulëtëja. Filmuojant maþesniu nei 24 kadrai per sekundæ greièiu, paskui rodant 24 kadrus per sekundæ, objektai ir þmonës kadre ima judëti greièiau nei áprasta. 25 kadras paprastai nepastebimas plika akimi, taèiau já uþfiksuoja þmogaus pasàmonë, vadinasi, þmogui daromas poveikis jam paèiam nespëjus ásisàmoninti, kas vyksta.) M. Ostapenko pabrëþë, jog toks metodas priskiriamas prie pavojingø informaciniopsichologinio poveikio priemoniø. Spaudos konferencijos dalyviams buvo pateiktos vaizdo medþiagos, rodytos per kanalà Rusija 24 ( Rossija- 24 ), fragmentai su 25-ojo kadro manipuliavimo technologija faktu: kai buvo rodoma speciali laida apie geguþës 2 dienos ávykius Odesoje, laidos metu ekrano kampe pasirodydavo beveik nepastebimi uþraðai: Padegë Deðinysis sektorius, arba þmones þudo banderovcai, nacionalinë gvardija þudikai. (Jei þiûrovo akis toká uþraðà ir pastebi, jis nespëja ásisàmoninti, kà pamatë, taèiau þmogaus pasàmonë tai labai gerai uþfiksuoja, aut. past.) Be to, UST nustatë, kad rusiðki kanalai naudoja ir kitokias poveikio þiûrovui priemones, pavyzdþiui, skelbia pusiau teisybæ, pasiremdami neva informacijos ðaltiniais, rodo iðsamias þudymo ir prievartos scenas, taip siekdami emociðkai paveikti þiûrovà ir já uþzombinti. UST psichologës Oksanos Serbinenko teigimu, 25-ojo kadro technologijos jau gerokai pasenusios ir nëra paèios efektyviausios, taèiau Rusijos masinës informavimo priemonës jas naudoja kaip iðbandytà metodà. teritorijose. Kurdai seniai nepatenkinti Turkijos valdþia, bet... ten, kur darbininkai, ten ir nepasitenkinimas valdþia. Kas paneigtø tikimybæ, jog ten yra ir Rusijos átaka juk jai bûtø labai naudinga suskaldyti Turkijà. kad jie tais dviraèiais rieda ðimtus kilometrø uþtenka pervaþiuoti sienà. Bûtø ádomu iðgirsti atsakymà, kaip pabëgëliai per Rusijà nusikapstë iki Norvegijos sienos? Gi ne pësèiomis ir ne dviraèiais. Atsakymas, matyt, nuspëjamas rusai juos paslaugiai nugabeno iki pasienio, dviraèiø irgi atveþë (negi tikësime, kad Rusijos pasienio kaimø krautuvëlës visà laikà bûna uþverstos dviraèiais). Stebina toks rusø organizuotumas á Europà siøsti pabëgëlius ið visø pusiø laivais, traukiniais, dviraèiais. Ukrainos valdþia stengiasi kovoti su Rusijos propagandos priemonëmis, daranèiomis psichologiná poveiká ðalies pilieèiams. Dar kovo mënesá buvo nuspræsta sustabdyti rusiðkus kanalus NTV, Pervyj kanal, RTR-Planeta ir Rossija-24. Nors mûsø Valstybës saugumo departamentas ne kartà pabrëþë Rusijos propagandos veiksmus, jaukianèius mûsø pilieèiø protà, visgi neaiðku, ar ir mûsø televizoriø ekranuose rusai kartas nuo karto iðmeta 25- àjá kadrà. Sprendþiant ið dalies tautieèiø prokremliðkø nuostatø, tokia tikimybë labai didelë. Parengë ir komentavo Gintaras MARKEVIÈIUS

4 4 Nr. 3 (1169) Tr e m t i n y s Kas mes bûtume be Sausio 13-osios? Sausio 13-oji Laisvës gynëjø diena. Ávykiai prieð dvideðimt penkerius metus tapo ne tik skaudþia mûsø patirtimi, bet ir mûsø stiprybe. Tuomet, apgynæ laisvæ, tapome tauta, ir mirtinos grësmës akivaizdoje gebanti nepasiduoti, kovoti, laimëti. Ðiandien Sausio 13osios ávykius saugome atmintyje kaip skaudø ir ypaè taurø mûsø tautos momentà. Ðiai sukakèiai paminëti renginiai vyko visoje Lietuvoje, ne iðimtis ir Plungë. Nuo pat ryto visi buvo kvieèiami dalyvauti visuotinëje akcijoje Atmintis gyva, nes liudija, kurios metu languose buvo uþdegtos atminimo þvakutës. Laisvës gynëjø dienos minëjimas pradëtas ðv. Miðiomis Ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje. Po pamaldø visi susirinkome á Plungës kultûros centrà, kur fojë buvo iðdëliotos 1991 metø sausio 13-osios naktá þuvusiøjø nuotraukos. Prie jø degë þvakutës. Renginá pradëjo Kultûros centro vaikø ir jaunimo teatro Saula jaunieji aktoriai, vadovaujami Sigitos ir Romo Matuliø. Gavome tiek daug, nors nieko nepraðëme, tai gal dabar turëtume padëkoti? Dievui, Lietuvai ir tiems þmonëms, kurie ant laisvës aukuro padëjo savo gyvybæ prasmingi þodþiai sklido ið jaunøjø aktoriø lûpø. Vëliau sugiedotas Lietuvos himnas ir tylos minute pagerbti þuvusieji per kruvinus Sausio 13-osios ávykius. Pasisakyti pakviesti Plungës Ðv. Jono Krikðtytojo parapijos klebonas dekanas Julius Meðkauskas ir Seimo narys Jurgis Razma. Po pasisakymo J. Razma áteikë prof. V.Landsbergio pasiraðytus pa- Sveikiname Garbingo 85-ojo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname Laisvës kovotojà, Irkutsko sr. Bajandajaus r. tremtinæ, ðviesuolæ, LPKTS Jonavos filialo pirmininkæ Veronikà GABUÞIENÆ. Linkime stiprios sveikatos, dvasios ramybës, Dievo palaimos. Tegul ðvyti þvaigþdë, suteikianti Jums energijos, pasiaukojimo, laimës ir dþiaugsmo. LPKTS Jonavos filialas, LPKTS valdyba Garbingo 70-ojo jubiliejaus proga sveikiname buvusià tremtinæ Jadvygà URBELIONYTÆ-AKULAVIÈIENÆ. Linkime stiprios sveikatos ir Dievo palaimos. LPKTS Varënos filialas Apie valià, nugalinèià mirtá ir kanèià dëkos raðtus 25 plungiðkiams, dalyvavusiems ginant Lietuvos laisvæ 1991 metø sausio 13osios naktá. Á susirinkusiuosius kreipësi ir Plungës rajono savivaldybës meras Audrius Kliðonis. Edmundo Noreikos vadovaujamos grupës Out loud jaunieji atlikëjai Gintarë Kriauèiûnaitë, Linas Sabaliauskas ir Marius Mickus padainavo dainas Laisvë ir Ðiam pasauly visko bûna. Taip pat dainavo miðrus choras ið Senamiesèio mokyklos, vadovaujamas Antano Pagojaus, Ryto pagrindinës mokyklos choras, vadovaujamas Kæstuèio Kazlausko, Saulës gimnazijos choristai, vadovau- jami Elenos Klimienës ir Inos Mockienës. Pasirodë Agnetës Lizdenytës vadovaujamas buvusiø tremtiniø ir politiniø kaliniø miðrus choras Tëvynës ilgesys, Alfonso Vildþiûno vadovaujamas kamerinis choras. Poetas Justinas Marcinkevièius yra pasakæs: Mûsø Nepriklausomybës augalas gausiai palaistytas ðventu jos gynëjø krauju. Amþinam gyvenimui ant Lietuvos patekëjo jø ðirdys. Gyvenkime jø ðviesoje. Paminëti ðià sukaktá susirinko ne tik vyresnieji, bet ir jaunimas tai liudija, kad Laisvës gynëjø diena tampa ir mûsø vienybës jëga. Aniceta GRIKÐIENË Sausio 13-osios ávykiø 25-meèio minëjimas Klaipëdoje (atkelta ið 1 psl.) Pasibaigus minëjimui prie PKTS buveinës, jo dalyviai patraukë prie miesto savivaldybës pasigroþëti senojo paðto bokðtu, nuspalvintu Lietuvos vëliavos spalvomis, pasiðildyti prie lauþo, iðgerti karðtos arbatos, pasiklausyti dainø. Iðtvermingiausieji minëjimà tæsë Ðauliø sàjungos buveinëje, kur buvo rodomi anø dienø istoriniai filmuoti kadrai, buvo pagerbti Laisvës gynëjai klaipëdieèiai, dalyvavæ Aukðèiausiosios Tarybos rûmø gynyboje 2016 m. sausio 22 d. Vilniuje ir savivaldybës pastato Klaipëdoje. Gynëjai dalijosi prisiminimais. Minint Sausio 13-osios ávykius mûsø organizacijos nariai dalyvavo ir graþioje patriotinëje pamokoje Ievos Simonaitytës mokykloje. Neþinau, kaip kiti minëjimo dalyviai, taèiau að, þvelgdama á þuvusiø didvyriø nuotraukas, pergyvenau prieðtaringus jausmus. Prieð 25 metus ðie jauni, graþûs þmonës savo neákainojama auka padëjo apginti Laisvæ oriai gyventi, jaustis lygiais Europoje ir visame pasaulyje, keliauti, dirbti ir gyventi ten, kur mes patys norime. Ðie þmonës privertë trauktis galingiausià pasaulio kariuomenæ. Tuomet mes visi buvome vieningi. Paðaukti Laisvës ðauklio prof. V.Landsbergio stovëjome sargyboje prie parlamento ir televizijos bokðto, buvome vieningi ir ryþtingi. Taèiau ðiandien iðkilus grësmei dël nepriklausomybës ar mes bûtume tokie vieningi ir patriotiðki, ar atsirastø asmenybiø, kvieèianèiø kovai... Irena BERNATONIENË Prieðkalëdinio ðurmulio savaitæ nudþiugino ir suðildë atsiøsta mano knygos Þymiosios XX amþiaus Lietuvos moterys herojës Anastazijos Kanoverskytës-Suèylienës nauja knyga Pilnas ilgesio gyvenimas. Atsiminimai, eilëraðèiai. Prieð jà buvo poezijos rinkinys Tarp nakties ir dienos ; atsiminimø knyga Tekëdama sustingo saulë ; knygelë vaikams Iðpuikëliai vaikai ; eilëraðèiø knygos Ta giesmë neiðgiedota, Atminties ravëjimas. Anastazija Kanoverskytë gimë 1924 metø gruodþio 22 dienà Þvirgþdþiûnø kaimo vienkiemyje (dabar Pasvalio rajonas) vidutiniø ûkininkø Adolfo Kanoverskio ir Emilijos Ðumskytës-Kanoverskienës ðeimoje. Darnioje katalikiðkoje ðeimoje augo dvi mylimos ir graþiai auklëjamos dukterys Anastazija vyresnioji ir Birutë. Nastutë mokësi Spilgiø ir Pakruojo pradinëse mokyklose, vëliau Linkuvos gimnazijoje metø birþelio 15 dienà èia ir uþklupo jà ir Lietuvà okupacija, po metø ir pirmasis dvasinis lûþis mokyklos direktoriaus ir geriausiø mokytojø bei klasës draugø tremtis á Sibirà. Tada pirmà kartà mergaitës sàmonæ, lyg aðtrus peilis, perskrodë bolðevikinio lietuviø tautos genocido esmës suvokimas, ið jaunos krûtinës iðsiverþæs eilëraðèiu Tarp nakties ir dienos : Lietuviais esate jûs gimæ, todël ir turite praþût, nes plaèioje sovietinëj tëvynëj to vardo LIETUVA neturi bût metais Anastazija baigë Linkuvos gimnazijà ir ástojo á Panevëþio mokytojø kursus. Prasidëjus antrajai sovietø okupacijai, ástojo á Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetà studijuoti lietu- viø kalbà ir literatûrà. Èia prabëgo jos laimingiausi gyvenimo metai. Iki jau minëto patekimo á KGB akiratá. Vëliau tardymas pas NKGB majorà Petkevièiø, ðantaþavimas, verbavimas, grasinimai. Jau po ávykusios jos gyvenime didþiausios dramos, kai ji, antro kurso studenèiukë, 1946 metais visiðkai netikëtai tapo kerðto, blogio naikinimo, akcijos uþ kruvinus nusikaltimus prieð lietuviø tautà ir jos ðviesuomenæ, liudininke ir atsidûrë KGB gniauþtuose, Vilniaus KGB rûsiuose, ji atrado savyje Dievo duotà ar ið ðeimos atsineðtà gailestingumo dovanà, rûpinosi silpnesnëmis kalëjimo kameros moterimis, gynë jas nuo brutalios kalëjimo priþiûrëtojø ir á dugnà jau nusiritusiø kameros kriminalisèiø jëgos, þingsnis po þingsnio ið kuklios nedràsios kaimo mergaitës tapo dràsia ir valinga Asmenybe, gebanèia iðdidþiai ir oriai pakilti virð skausmo ir kanèios, savo geleþine valia pelnë net ir kalëjimo priþiûrëtojø, dauguma kuriø jau buvo gerokai nuþmogëjæ, pagarbà, reikalui esant, net ir pagalbà. Netgi ir tada, kai okupacinio reþimo teisësaugos ji buvo ávertinta, kaip nusikaltimo bendrininkë ir nuteista mirties bausme, neprarado savitvardos. Atvesta ið Lukiðkiø kalëjimo, kur buvo kalinama po tardymø KGB komitete iki teismo, ir sugràþinta á mirtininkës kamerà, ji ëmë valingai mokytis mirties meno áveikti mirties baimæ, mirti oriai, nesiþeminti prieð Tëvynæ pavergusá okupantà. Viskà apgalvoju ir pradedu atkakliai kasdien þengti kapo link. Pirmasis þingsnis raktø suskambëjimas. Sukaupiu vaizduotës galià ir girdþiu, kaip koridoriuje suskamba raktai. Ðiurpas perbëga kûnu. Baisu? klausiu pati savæs. (keliama á 8 psl.)

5 Pabaiga. Pradþia Nr. 1 (1167) Tardymai Traukinys, kuriame vaþiavau, sparèiai lëtino greitá. Netikëtai priëjo du vyrai ir èiupo mane uþ paþastø. Ko jûs norit? Paleiskit mane! suðukau, bandydama iðtrûkti. Netiesa! suðukau ið visø jëgø, að nieko nepavogiau! Keleiviai átariai þvelgë á mane ir leido iðlipti pirmai. Iðsiaiðkinsime, burbtelëjo kaþkuris ir iðtempë mane ið vagono. Uþ keliø þingsniø stovëjo sunkveþimis, kaip suþinojau vëliau, vadinamas juoduoju varnu. Be ceremonijø buvau ámesta á já. Vaþiuojame! ðûktelëjo vairuotojui kaþkuris vyriðkis ir mes pajudëjome dar mieganèio miesto gatvëmis. Rûðkanas, miglotas 1951 metø spalio 11-osios rytas neskubëjo auðti. Drëgnas ir þvarbus vëjas kiaurai koðë drabuþius, draikë plaukus, stingdë rankas. Pagaliau maðina sustojo ðalia geleþiniø vartø, uþ kuriø bolavo niûrus triaukðtis pastatas. Uniformuotas vyriðkis atidarë þvanganèius vartus. Atsidûrëme kieme, apsuptame trijø ar keturiø metrø mûro siena. Vyriðkiai èiupo mane uþ rankø ir átempë á vidø. Ilgai ëjome siauru koridoriumi, kol priëjome kaþkokias duris, ir atsidûriau dideliame kambaryje. Abu vyrai, në þodþio netaræ, dingo, o á mane ásmigo truputá primerktos, skvarbios uþ stalo sëdinèio þmogaus akys. Prieik, sësk! trumpai ásakë jis, rodydamas á këdutæ kampe, ir að nejuèia paklusau. Kurá laikà kaþkà raðinëjo, tad turëjau laiko apsidairyti. Stalas, këdë ir mano këdutë visi ðio kambario baldai. Grotuotus langus dengë storos uþuolaidos. Vyriðkis, kokiø keturiasdeðimties metø, þilstelëjæs, grieþto veido, vilkëjo mëlyna kariðka uniforma. Atsidarë ðoninës durys ir áëjo uniformuota moteris. Vyriðkis dëbtelëjo á mane ir vël ániko raðyti. Moteris ávedë mane á dvokianèià patalpà, kur buvo tualetas ir aprûdijusi prausykla. Nusirenk! ásakë ji. Kodël? nustebau. Tai dar nesupranti, kad esi areðtuota? Vykdyk! Be kalbø! Nuogai! paliepë moteris ir èiupo ið rankø mano ryðulëlá. Visà jo turiná iðmetë ant grindø, pasiëmë pasà ir atidþiai iðèiupinëjo drabuþius. Iðtiesk rankas á prieká ir 2016 m. sausio 2 d. Tremtinys Nr. 3 (1169) Sunki, bet herojiðka jaunystë penkis kartus pritûpk, sukomandavo ji. Netûpsiu! Vykdyk, o tai kad skelsiu! riktelëjo priþiûrëtoja pakeldama kumðtá. Na! Vienas, du... Dabar apsirenk ir susirink daiktus. Pagaliau moteris vël ávedë mane á tà patá kambará ir, padëjusi ant stalo pasà, dingo. Uniformuotasis atsivertë pasà, keletà kartø paþiûrëjo á mane, á dokumentà, vël á mane ir, matyt, nustatæs tapatybæ, pastûmë popierius á ðonà. Pavardë, vardas, tëvo vardas, gimimo metai ir vieta? paklausë ásakmiu balsu. Pase paraðyta, atsakiau trumpai. Atsakyk, kol geruoju klausiu! Áëjo dar vienas uniformuotas ir pradëjo smulkiau kamantinëti: kaip, kada, kur, kas giminës. Kodël bûdama neturtingø tëvø, varge augusi kovoji prieð savo valdþià, kuri padeda tokiems, kaip tu? paklausë tardytojas. Man ta valdþia nieko nedavë ir nepadëjo, trumpai burbtelëjau. Jo veidas persikreipë, bet tik akimirkai. Po to ramiai paklausë: Papasakok, kada ir kokiomis aplinkybëmis pradëjai antitarybinæ veiklà? Sakyk tiesà, nes tarybinis ástatymas uþ atvirà prisipaþinimà ir gailëjimàsi maþina bausmæ. Mano veidu nuslinko ironijos ðeðëlis, todël tardytojas trenkë kumðèiu á stalà: Nesivaipyk! Ar þinai, kas esi ir kas tavæs laukia? Man vis tiek, atsakiau. Negi nebrangi laisvë ir nieko mylimo ten nepalikai? Nepalikau, atsakiau trumpai, o ðirdis apmirë. Nejaugi suëmë Petrà? Sugniauþiau kumðèius, sukandau dantis, ðirdis dauþësi ið nerimo ir baimës. Mintyse meldþiau Dievà, kad padëtø neprasitarti ko nors, kas sukeltø valdþios átarinëjimus ir pakenktø kitiems þmonëms. Daug vëliau suþinojau, kaip saugumieèiai naudojosi kaliniø neþinojimu. Mes nebuvome skaitæ baudþiamojo kodekso, neturëjome supratimo apie savo teises, neþinojome, kaip atsakinëti á klausimus. Stengëmës neiðduoti kitø, neprisipaþinti, o esant árodymams, visà kaltæ prisiimti sau. Taip elgëmës instinktyviai, kliovëmës nuojauta, kad tik ðirdies balsas neiðtartø: Iðdavei! Saugumo organuose ga- Marijonos Levutës JUKNELYTËS-BUTKIENËS atsiminimai liojo stipresniojo teisë ir valia. Sklido kalbos, kad tardydami ne tik muða, bet ir graþiuoju stengiasi iðgauti reikalingø þiniø duoda kaþko iðgerti, uþvalgyti ar uþsirûkyti ir taip uþmigdo. Mieganèiojo visko iðklausinëja. To labiausiai bijojau. Diena buvo lietinga ir niûri. Uþ lango gatvëje girdëjosi pravaþiuojanèiø maðinø ûþesys, praeiviø balsai, vaikø klegesys. Tardytojas kaþkà raðë, beveik nieko neklausinëdamas, ko gero uþmirðæs, kad sëdþiu kampe. Mano këdutë nebuvo labai patogi, be atloðo, tad atsiremti nebuvo á kà, nes ir stovëjo ji atitraukta nuo sienos per porà metrø. Buvo gal vidurdienis, kai prie stalo sëdo kitas tardytojas ir ániko raðyti. Pavakare gráþo vël tas, kuris mane klausinëjo ir padëjo ant stalo kaþkà suvyniotà á laikraðtá. Valgyk, tarë netikëtai. Nenoriu, nevalgysiu, atsakiau. Jis abejingai truktelëjo peèiais ir vël sëdo raðyti. Trumpa rudens diena slinko vakarop. Sëdëjau tyli, susigûþusi ir veltui stengiausi áspëti, ið kur jie taip puikiai þino apie mûsø veiklà. Dar neiðauðus, atëjo kitas kariðkis ir pakeitë tà, kuris raðë visà naktá. Atëjæs irgi sëdo raðyti, sëdëjau ir að... Kai visiðkai iðauðo, áëjo vakarykðtë moteris ir nuvedë mane á tualetà. Leido praustis ðaltu vandeniu ir að truputëlá atsigavau. Po keliø minuèiø priþiûrëtoja, në þodþio netarusi, vël ástûmë mane á kabinetà. Tardytojas, nepakeldamas galvos nuo popieriø, liepë valgyti tai, kas nuo vakar buvo padëta ant stalo. Að tik papurèiau galvà ir atsisëdau á savo vietà. Prieð pietus tardytojas sudëliojo savo popierius á stalèiø ir atsistojo. Nenori pasakoti? paklausë. Ne, atsakiau. Nieko, praðnekësi. Ne tokius prakalbiname, pagrasino iðeidamas. Á jo vietà sëdo vakarykðtis. Ðis buvo gerai nusiteikæs. Truputá pavaikðèiojæs po kabinetà, iðvyniojo ið laikraðèio bulkutæ, sûrio, deðros ir liepë valgyti. Vël papurèiau galvà. Be reikalo spyriojies, tarë imdamas ið stalèiaus popierius ir storà mokykliná sàsiuviná. Senovës graikai sakydavo: Pasakyk, kas tavo draugas, pasakysiu, kas tu. Ar girdëjai toká posaká? Að papurèiau galvà, nesuprasdama, kur link krypsta kalba. Tardytojas tæsë toliau: Tavo draugë Prima protingesnë, viskà mums papasakojo, net savo dienoraðtá davë paskaityti. Jis kilstelëjo nuo stalo storàjá sàsiuviná. Supratau, kad pas Primà darë kratà ir, matyt, rado dienoraðtá, apie kurá þinojau. Neramios mintys uþplûdo sunkià mano galvà nejaugi dienoraðtyje ji raðë ir apie mus? Raðë! Viskà raðë! skaitë jis mano mintis. Tai gal dabar kà nors konkreèiau papasakosi? Jei viskas dienoraðtyje paraðyta, ko manæs klausiate? Tardytojas átûþo: Èia að uþdavinëju klausimus! Nutilau, o galvoje blaðkësi baisi mintis: Kas praneðë saugumui ir kodël pas Primà darë kratà? Tardytojas valandëlæ skaitinëjo storàjá sàsiuviná ir netikëtai man paaiðkino: Tavo draugë norëjo iðvaþiuoti á JAV, o tokius paukðtelius mes visada patikriname. Reikia mokëti pasirinkti draugus... Ryte vël atëjo tardytojas, þvilgterëjo á nepaliestà maistà ir taip trenkë kumðèiu á stalà, kad mano suglebæs kûnas krûptelëjo. Juk ne ðienu tave ðeriame! riktelëjo pridëdamas rusiðkø keiksmaþodþiø. Ko neëdi?! Gal per prasta? Nenoriu, atsakiau tyliai, kad net pati neiðgirdau savo þodþiø. Tikriausiai neiðgirdo ir jis, nes priëjo artyn ir ádëmiai apþiûrëjæs veidà, uþsimojo kumðèiu. Uþsimerkiau, laukdama smûgio, bet stiprûs gniauþtai paleido smakrà ir smarkiai keikdamasis kariðkis priëjo prie lango. Að nuslydau nuo këdës ant grindø. Ant kûno pajutau ðaltà vësumà, matyt, apliejo vandeniu. Tardytojas paðaukë priþiûrëtojà, ir ði nuvedë mane á tualetà, leido nusiprausti. Nurijau keletà gurkðniø vandens ið èiaupo ir truputá atsigavau, bet kojos pynësi ir svaigo galva. Kai vël ástûmë á kabinetà, mano këdë buvo pristumta prie stalo, o ant jo iðdëliota deðra, sûris, duona su sviestu ir puodelis arbatos. Pusryèiauk, vakaras dar toli, tarë sësdamas kitoje pusëje stalo prie savo popieriø. Nustebino taikus jo tonas, bet valgyti atsisakiau. Jis neskubëdamas atvertë aplankalà ir lyg tarp kitko paklausë: Zinà paþásti? Ne ið karto suvokiau klausimà. 5 O kas jis? Ne jis, o ji Zina. Primos ir tavo draugë. Vadinasi, ir ji areðtuota, nusmelkë mintis. Zina buvo ðvelni, pamaldi, geraðirdë ir be galo patikli mergina. Prima kalbino jà prisidëti prie mûsø, bet ji nesutiko, nes baiminosi dël motinos. Augo ji be tëvo ir labai mylëjo mamà, tad nenorëjo jos jaudinti. Sakiau Primai, kad be reikalo kalbiname, dar prasitars, ir ðe tau... Apkurtai, ar kà? supyko tardytojas. Nepaþástu, atsakiau. O ji tave paþásta! Prima irgi patvirtino, kad vienà vakarà buvote susitikæ visos trys, netgi sakë, kà kalbëjote, neatlyþo tardytojas. Gal? atsakiau, buvo tamsu, kas ta treèioji neþinau. Jis vël ániko raðyti, o að turëjau laiko apsvarstyti, kà toliau kalbëti, kà nutylëti. Apie pietus tardytojas pakilo, pasiràþë, pavaikðèiojo po kabinetà ir sustojo uþ nugaros. Tai, sakai, nepaþásti? paklausë. Ne, spëjau atsakyti ir iðsitiesiau ant grindø nuo stipraus smûgio. Vël pasinëriau á palaimingà nebûtá. Atgaivinimo procedûra kartojosi. Ðá kartà, matyt, ilgokai nepabudau, nes kai atsipeikëjau, tardytojo nebebuvo, tik priþiûrëtoja ir sargybinis. Jie uþtempë mane ant këdës, moteris ápylë ið grafino vandens ir prikiðo prie lûpø. Jos þvilgsnis buvo ðaltas ir abejingas. Atëjo kitas tardytojas ir sëdo raðyti në þodþio netaræs, tik budriai sekë, kad nesiramstyèiau, sëdëèiau tiesiai. Nukristi ant grindø buvo didþiausia mano svajonë, nes ir visas jëgas sukaupusi nebegalëjau nusëdëti ant këdës. Neapsakomai skaudëjo galvà ir visà kûnà. Po pietø atëjo tardytojas, kuris daugiausia klausinëjo, iðëmë ið stalèiaus aplankalà su popieriais ir padëjo prieðais mane. Esi kaltinama pagal SSRS baudþiamojo kodekso 58 straipsnio 1 a dalá tëvynës iðdavimu. Ðtai tavo bylos apraðymas, pasiraðyk kiekvieno lapo apaèioje. Neturëjau jëgø skaityti, tik pamaèiau stambias raides MVD, rusiðkà pavardæ ir paraðà. Pasiraðiau, kur liepë, daug negalvodama, kà darau, kad tik greièiau viskas pasibaigtø. Spaudai paruoðë Stanislovas ABROMAVIÈIUS

6 6 Nr. 3 (1169) Tremtinys 2016 m. sausio 22 d. Tæsinys. Pradþia Nr. 2 (1168) Arèiau lentpjûvës mediniuose barakuose, kuriuose knibþdëjo tarakonai ir blakës, sausakimðai prigrûdo daugiavaikiø ðeimø. Sunku buvo klausytis alkanø vaikø, praðanèiø duonytës, klyksmo. Jie nekantriai laukë gráþtanèiø ið darbo motinø, iðsekusiø nuo sunkaus darbo ir bado. Uþ atlyginimà vos galëjo nusipirkti normuotos duonos (700 g dirbanèiam ir 200 g vaikui ar seneliui) daviná. Uþdirbtø pinigø trûko, dalá pasiglemþdavo ir pragerdavo virðininkai, buvæ frontininkai. Nemëgink ieðkoti teisybës, tik dar labiau sau pakenksi. Vergvaldþiai nepaisë nei þmoniðkumo, nei sovietiniø ástatymø sakydami: Do Moskvy daleko, do Boga vysoko (iki Maskvos toli, iki Dievo aukðtai) èia mes ðeimininkai. Tarp tremtiniø buvo daug jaunuoliø, kurie Lietuvoje buvo átraukti á rezistencinæ veiklà, priklausë ávairioms pogrindþio organizacijoms. Matydami ciniðkà virðininkø elgesá negalëjome tylëti. Todël 1948 metø vasarà buvæs agronomas ðakietis Kazimieras Jankauskas pasiûlë ákurti draugijà Priesaika iðtrëmimui. Þodis priesaika turëjo ypatingà reikðmæ. Kiekvienas á draugijà ástojæs, neoficialiai prisiekdavo vykdyti programà. Draugija buvo slapta, veikë pagal trejeto sistemà. Vienas narys palaikë ryðá tik su dviem kitais, kuriuos jis uþverbuodavo. Ákûrëme saviðalpos fondà. Pinigus aukodavo daugiau uþdirbantys jauni þmonës. Daugiavaikëms ðeimoms ir seneliams juos paskirdavo ir iðdalydavo draugijos nariai. Kiek vëliau ásigijome valtá ir tinklø, nes þvejoti ne- Vytautas Rakauskas 1946 metais mokykloje per pamokà buvo suimtas, apkaltintas antisovietine veikla, patriotiniø eilëraðèiø raðymu ir nuteistas 7 metus kalëti. Atsidûrë Peèiorlage, Velsko rajone, Archangelsko srityje. Kà jam, paaugliui, teko patirti, kokias kanèias ir iðbandymus atlaikyti, jis papasakojo knygoje Velnio ratu (2001 m.). Savo pirmajame eilëraðèiø rinkinyje Melzgana liepsna ( 1994 m.) Vytautas Rakauskas pateikë nemaþai tremtyje sukurtø eilëraðèiø apie dramatiðkà, mirtino pavojaus ir paþeminimø kupinà tremtinio dalià, laisvës ir groþio troðkimà. Vëliau autoriaus sukurtuose eilëraðèiuose vyrauja Tëvynës meilës tema, ðviesos siekimo idëjos. Apie politiniø kaliniø gyvenimà sovietiniuose lageriuose liudija ir kita Vytauto Rakausko knyga Kai ilgai nepasirodo saulë (2012 m.). Ðioje apsakymø ir apysakos knygoje autoriaus þvilgsnis krypsta á sovietiniø laikø kaimo þmoniø gyvenimà, kompromisus su sàþine. Skaitytojø dëmesio susilaukë ir dar viena Vytauto Rakausko knyga apysaka Vieðkeliu (2010 m.). Autorius, lankydamas savo gimtàjá kraðtà, domisi þmoniø likimais, pasakoja apie kraðtieèiø prieðinimàsi sovietiniam okupantui, smurtu slopinanèiam tautiná judëjimà, partizanø kovà, parodo, kas lieka ið meilës ir kitø dvasiniø savybiø, kai þmogø suþlugdo baimë. Bûkite tvirti iki galo draudë. Þvejojome naktimis, nuo darbo laisvu laiku. Pagaudavome nemaþai þuvø, jas taip pat pirmiausia dalydavome vargstanèioms ðeimoms. Rinkome þinias apie vykdomà smurtà ir fiziná bei dvasiná genocidà. Ðapirografu spausdinome ir leidome periodiná laikraðtëlá Toli nuo Tëvynës. Karo, kurio visi laukëme, atveju, jaunimà ruoðëme pasitraukimui á taigà. Kadangi masiðkai mirë mûsø tautieèiai, ásteigëme atskiras lietuviø kapines, aptvërëme dailia tvorele. Tarp jaunesniøjø kaip ámanydami puoselëjome tautos dvasines vertybes. Vieni kitiems padëjome statyti nedidelius namelius. Ásikûrë atskira lietuviø kolonija su gëliø darþeliais ir ðventinëmis tradicijomis. Ðeimininkams labiausiai nepatiko, kai didelëmis grupëmis uþgriûdavome buhalterijà ir kitokias ástaigas, reikalaudami savo teisiø ir tvarkos laikantis sovietiniø ástatymø. Beldikø ir iðdavikø ið mûsiðkiø beveik neatsirado, nes verbuojami tautieèiai kratësi Judo amato. Draugijos ástatus ir programà siuntëme kitiems tremtiniams. Jurginsko rajone ásikûrë naujas draugijos skyrius, vadovaujamas K. Jankausko, kraðtieèio Antano Kybarto. Draugijos veikla tæsësi beveik trejus metus, iki 1951metø kovo 4 dienos, kai buvo suimtas K. Jankauskas. Po keliø dienø suëmë Antanà Volungevièiø, Leonà Sidarà, Vaclovà Èaplikà ir mane, Vytautà Kaziulioná. Kovo 8 dienà buvau iðkviestas á rajono komendantûrà. Suëmimo orderá perskaitë Tiumenës srities MGB virðininkas pulkininkas Uralovas. Piktdþiugiðkai nusiteikæs Baikalovo rajono operatyvinis ágaliotinis majoras Poljanovas, ásakæs pakelti rankas, mane iðèiupinëjo ir ðypsodamasis uþdëjo antrankius. Dþiûgauti èekistas turëjo pagrindo, nes tik dabar suprato, kad jam trukdë skrupulingai planuojamà agentûriná darbà. Atvykæs ið rajono, Poljanovas mûsø kombinate pasirodydavo tartum vaiduoklis, apsirengæs civiliais drabuþiais, kartais uþsitempæs darbinæ ðimtasiûlæ. Naujai verbuojamus ar anksèiau uþverbuotus agentus jo patikëtiniai nepastebimai kviesdavo á gaisrinæ, lentpjûvës sargø namelá, prie arklidþiø arba á konspiracinius patikëtiniø namus. Në karto Þavero (pravardæ parinkome ið V. Hugo romano Vargdieniai ) pasirodymas neiðslydo ið draugijos nariø akiraèio, nors iðkvietimai vykdavo naktimis. Lankytojus pasekdavo mûsø vyrai, þinojome, kurie tautieèiai lankësi pas Poljanovà. Be to, ir jie patys, neiðtvëræ átampos, daþnai kreipdavosi á bet kurá draugijos nará, praðydami patarimo. Poljanovas verbuodavo gerais paþadais ir pagàsdinimais, neretai gavæs þinià ið Lietuvos apie verbuojamojo ryðá su partizanais ir kitokià veiklà. Mûsø patarimai buvo kategoriðki: neþaisti ir be jokiø iðsisukinëjimø atsisakyti bendradarbiavimo. Stebëdami Poljanovo darbà suþinodavome, kurie kitø tautybiø tremtiniai pas já lankosi. Perspëdavome tautieèius patardami bûti budriems. Iki mûsø suëmimo areðtavo vienintelá tautietá K. Bielskø, atvirai koneveikusá sovietinæ santvarkà, melà, propagandà ir þmoniø mulkinimà. Ne kartà já praðëme elgtis atsargiau. K. Bielskø nuteisë 10 metø lagerio, ið ten jis nebesugráþo. Naujos knygos Dar viena knyga Praëjusiø metø pabaigoje pasirodë dar viena Vytauto Rakausko knyga jau treèias eilëraðèiø rinkinys Rudens takais. Ankstesnëse knygose ir ðioje autorius eiliuoja, laikydamasis klasikinës poetikos tradicijø; dominuoja peizaþinë lyrika; rinktinës pradþioje epigrafas: Þodis gimsta galvoje ir kartais jà slegia Kaip akmuo verþiasi ið jos Kasdieniðkas, paprastas þodis. Vieniðumo bûtis já paþeidþia. Ir jis lekia tada skausmingai apsvaigæs, Gentainiai, pas jus Su jumis nori dþiaugtis, Liûdesio valandà guosti... Pabûti kartu... Vytautas Rakauskas daugiau nei 20 metø dirbo Vagos leidykloje redaktoriumi, redagavo ir spaudai parengë daug knygø, perprato lietuviðko þodþio skambesá ir spalvà, tad ir savo kûryboje ieðko átaigaus ir talpaus þodþio. To paprasto, kasdieniðko þodþio, iðsakanèio dþiaugsmà ar liûdesá, skirto dvasios gentainiams. Rudens takais posmuose gamtos groþio motyvai, liûdesys dël artimø þmoniø netekties, bûties dþiaugsmas, áspûdþio emocija. Knygoje iðspausdintas pluoðtas anksèiau neskelbtos poezijos, kuri maloniai nuteiks skaitytojà, neieðkantá modernizmo. Rinkinio pabaigoje Ðilerio, Afanasijaus Feto, Semiono Nadsono, Ivano Bunino, Anos Poljanovà siutino bejëgiðkumas ir nesëkmë verbuojant lietuvius. Savo átûþá jis liejo ant vietinio komendanto, pas kurá mes du kartus per mënesá privalëjome registruotis. Mûsø þmonës komendantui skøsdavosi dël nedoro virðininkø elgesio ir apgaudinëjimø. Nors ir èekistas, jis nebuvo praradæs sàþinës, kartais sudrausmindavo tremtiniø skriaudëjus. Baigësi tuo, kad neatlaikæs Poljanovo priekabiø, komendantas nusiðovë. Mane suimdamas veltui majoras Poljanovas dþiûgavo. Tardant iðryðkëjo jo darbo trûkumai ir vadovybë jam sumaþino laipsná. Suimant mane, be Uralovo dalyvavo Tiumenës MGB tardytojai: majoras Fialkovskis, kapitonas Bykovas bei keli þemesnio rango karininkai. Pulkininkas Uralovas, tipiðkas þydas, vadovavo suëmimo akcijai. Þydai kiek ámanydami pataikavo bolðevikams, save rusino bent jau keisdami pavardes. Cukermanai tapo Sacharovais, Cimermanai Kvartirovais ir kitokiais. Ilgiau nei parà vaþiavome amerikietiðku dþipu, kol áveikëme 250 kilometrø nuotolá ir per sniego pusnis prisikasëme prie triaukðèio MGB pastato Tiumenës centre. Rûsyje mane nuogai iðrengæ apèiupinëjo drabuþiø siûles, iðpjaustë sagas ir segtukus, atëmë dirþà. Kelis kartus nufotografavo ir padarë abiejø rankø pirðtø antspaudus. Prilaikydamas rankomis kelnes atsidûriau erdvioje kameroje Nr. 2. Atvykau palikæs skurdþià lûðnelæ, todël manæs nenustebino nuo drëgmës pajuodavusios sienos ir lubos, iðpuvusios grindys. Kameroje riogsojo keli ið vamzdþiø suvirinti gultai, taburetë, spintelë ir medinis kubilas bûtinoms reikmëms atlikti. Ant sienos kabëjo instrukcija, nurodanti, kas kaliniui leidþiama ir draudþiama. Virð durø, sienos ádubime, uþ metaliniø groteliø, blankià ðviesà skleidë silpna elektros lemputë. Èia iðgyvenau beveik metus, neskaitant praleistø valandø tardymo kabinetuose ir dienø karceryje. Tapus nuolatiniu ánamiu, kaip sakydavo kaliniai rusai, priþiûrëtojas Durovas (Durovai Rusijoje garsûs þvëriø dresuotojai) atneðë maisto: keturis ðimtus gramø duonos ir puodelá kipiatoko virinto vandens. Pietums duodavo ðaukðtà kruopø ir kopûstø koðës, ir dubenëlá skystimo, kurá kaliniai vadino sriuba su galvutëmis, nes dubenëlyje matydavai savo ir paðvinkusios þuvies galvà. Vakare ta pati sriuba ir duonytë, jei likdavo nuo pusryèiø. Nespëjus pakramsnoti, du sargybiniai nutempë á treèià aukðtà, kur manæs laukë grupë emgiebistø. Spektakliui vadovavo pulkininkas Uralovas. Pasikeisdami tardë kelias paras kartodami vienintelá klausimà: Kaip vadinosi organizacija? Retkarèiais nuvesdavo á kamerà pavalgyti. Sugráþus, pûsdami tabako dûmus á akis, èekistai vël tûkstanèius kartø reikalaudavo pasakyti organizacijos pavadinimà. Kartojau tà patá: Neþinau. Tada vël pratrûkdavo keiksmø srautas ir pasipildavo kumðèiø smûgiai. Uralovas ðmaikðèiai darbuodavosi auliniais batais, spardydavo blauzdas. Suprakaitavæs, pûkðnodamas, spiegianèiu balsu ðaukdavo, kad að jam gyvenimà trumpinu. (bus daugiau) Vytautas KAZIULIONIS Achmatovos, Marinos Cvetajevos iðversti posmai. Dþiugina Vytautas Rakauskas nauja, jau treèia poezijos knyga Rudens takais, papildanèia buvusio politinio kalinio, prozininko ir poeto brandþios kûrybos kraitá. Vygandas RAÈKAITIS

7 2016 m. sausio 2 d. Tremtinys Nr. 3 (1169) Norëjau susapnuoti Lietuvà... Laiko dulkës vis labiau sëda ant didþiausio masinio Lietuvos gyventojø trëmimo datos metø geguþës 22-oji. Tai diena, kai apie keturiasdeðimt tûkstanèiø lietuviø gyvuliniais vagonais buvo iðveþti á Sibirà. Vis maþiau lieka liudytojø, savo akimis maèiusiø tà kraupià kelionæ, vykusià beveik prieð septynis deðimtmeèius. Sulauþyti likimai, sudauþytos svajonës... Viena ðios tremties liudininkë gyvena Ukmergëje. Tai Stefa Kilijonaitë- Ðimanskienë. Lietuvoje þydëjo vyðnios Tà pavasará Ukmergëje taip baltai þydëjo vyðnios, buvo nuostabus vakaras. Su drauge gráþome ið generalinës ðokiø repeticijos mokykloje. Dvideðimt mergaièiø buvo iðrinktos ðokti baletà. Tarp jø buvau ir að, prisimena Stefa paskutines akimirkas Lietuvoje prieð lemtingàjà kelionæ. Stefa Kilijonaitë, Ukmergës mokytojø seminarijos ketvirtakursë, su drauge, taip pat Stefa, laimingos gráþo á nuomoja- Uþjauèiame mà kambarëlá. Naktá mergaites paþadino beldimas á duris. Buto ðeimininkë áleido nepraðytus sveèius. Uniformuoti þmonës Stefutei liepë rengtis, nieko neleido pasiimti. Pasigriebiau tik kelias knygas, sakë bûsimoji mokytoja. Keturi vyrai, atstatæ durtuvus, varë vienplaukæ mergaitæ tuðèia Kauno gatve. Kaip didþiausià nusikaltëlæ Iðauðus surinkti ukmergiðkiai sunkveþimiu buvo iðveþti á Jonavos geleþinkelio stotá. Jonavoje visà dienà Stefà tardë, klausinëjo apie vyresnæ seserá Lionæ, dirbusià mokytoja Þeimiuose. Kità dienà prie traukinio sàstato mergaitë susitiko savo ðeimos narius: mamà, tëtá, tik kà susituokusià seserá Janinà su vyru Henriku Stankaru. Traukinys pajudëjo á neþinià... Mirus buvusiam LPKTS Varënos filialo ákûrëjui ir pirmininkui Vytautui Bronislovui Gutauskui ( ), nuoðirdþiai uþjauèiame ðeimà ir artimuosius. LPKTS Varënos filialas Dël buvusios politinës kalinës Antaninos Valeikienës mirties nuoðirdþiai uþjauèiame ðeimà ir artimuosius. Lietuvos politiniø kaliniø sàjunga Dël buvusios politinës kalinës Elvyros Pliupelytës mirties nuoðirdþiai uþjauèiame ðeimà ir artimuosius. Lietuvos politiniø kaliniø sàjunga Dël buvusio politinio kalinio Alfonso Slaninos mirties nuoðirdþiai uþjauèiame artimuosius. Lietuvos politiniø kaliniø sàjunga Uþsiprenumeruokite Tremtiná Prenumerata priimama bet kuriame Lietuvos paðto, Pay Post skyriuje, per Lietuvos paðto laiðkininkà, paskambinus informacijos tel , internetu Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá. Prenumeratos indeksas Kaina: 1 mën. 2,40, 3 mën. 7,19, 6 mën. 14,40, 12 mën. 28,79 Eur. Kankinantis klausimas: uþ kà? Stefos tëvai gyveno Siesikø valsèiuje, Masiðkiø vienkiemyje. Tvarkingi ûkininkai turëjo trisdeðimt tris hektarus þemës, graþiai priþiûrëjo sodybà, tvarkë ûká, augino tris dukteris: Janinà, Lionæ ir Stefà. Jauniausioji Stefutë, kaip ir vyriausioji sesuo Lionë, norëjo bûti mokytoja. Tëvas kartu su savo seserimi turëjo kuliamàjà maðinà, pagelbëjo kaimynams kuliant javus metø rudená kuliamoji buvo nacionalizuota. Kaime pokariu buvo neramu. Á Kilijonø sodybà naktimis ateidavo ir miðkiniai, ir stribai. Kaip ir daugelio Lietuvos ûkininkø, taip ir Stefos ðeima atsirado juoduose sàraðuose. Ið trijø Masiðkiø kaimo sodybø tik vienai ðeimai pavyko iðvengti tremties. Kanèios ir skausmo kelionë Penkiasdeðimt penktu numeriu paþymëtas vagonas, á kurá buvo suvaryti Stefos artimieji, buvo sausakimðas. Langai ir durys uþkalti. Traukiniui sustojus, keleivius iðlaipino, kad po vagonu atliktø gamtinius reikalus. Þmonës meldësi, sirgo, mirë. Þydint uþ lango geguþei visame vagone skambëjo giesmë Dievas mûsø prieglauda. (keliama á 8 psl.) Skelbimai Sausio 23 d. (ðeðtadiená) val. LPKTS buveinëje (Laisvës al. 39, Kaune) ávyks LPKTS valdybos posëdis. Valdybos narius kvieèiame dalyvauti. LPKTS bûstinës salëje (Laisvës al. 39, Kaune) kiekvieno mënesio paskutiná ketvirtadiená vyks patriotinio kino popietës. Pirmoji sausio 28 d. 16 val., þiûrësime filmà Þaibas Dzûkijos legenda. Kvieèiame dalyvauti! Vasario 6 d. (ðeðtadiená) 14 val. Vilniaus águlos karininkø ramovëje ávyks LPKTS Vilniaus filialo ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Vinco Kudirkos bibliotekos Ðanèiø padalinyje (Sandëliø g. 7, Kaune) veikia architekto, dailininko, kultûros paveldo vertybiø specialisto Jono Lukðës pieðiniø paroda Kauno tarpukario modernizmo architektûra. Knygø tremties ir rezistencijos tematika galite ásigyti LPKTS knygynëlyje (Laisvës al. 39, Kaune) bei internetu ILSËKITËS RAMYBËJE Skelbimai 7 Alfonsas Slanina Gimë Þieþmariø valsè. Kairiðkiø k. ûkininkø Petro ir Bronës Slaninø ðeimoje, auginusioje aðtuonis vaikus. Okupacijos metais á kovotojø uþ laisvæ gretas iðëjo penki jø vaikai: Jonas ( ), Antanas ( ) ir Pranas ( ) þuvo kovose su okupantu, Bronius ( ) dingo be þinios, Aloyzas ( ) buvo nuþudytas Kauno saugume m. vasarà, po broliø þûties, Alfonsas ásiliejo á Tauro apygardos partizanø gretas. Draugams þuvus, pasitraukë á Þieþmariø apylinkes, susitiko su kuopos vadu Romualdu Randþiu-Meðka, tapo rezervinio bûrio kovotoju Jokeriu m. Kauno r. Margeliuose suimtas, nuteistas ir ákalintas Mordovijos, Omsko lageriuose m. sugráþæs á Lietuvà, apsigyveno pakaunëje, sukûrë ðeimà, uþaugino vaikus m. Alfonso iniciatyva ir lëðomis Kairiðkiø kapinaitëse pastatytas paminklas jo broliø ir kitø ðio kraðto partizanø atminimui. Buvo aktyvus patriotiniø renginiø dalyvis, dalyvavo atkurtos Didþiosios Kovos apygardos, Lietuvos politiniø kaliniø sàjungos veikloje, buvo jos tarybos nariu. Pastaraisiais metais Alfonsas svajojo paraðyti atsiminimus apie savo kraðto partizanus, surinkti daugiau duomenø ir iðleisti knygà. Deja, likimas nesuteikë laiko jo svajonei iðsipildyti Palaidotas Kaiðiadoriø r. Kairiðkiø kapinaitëse. Uþjauèiame dukterá ir artimuosius. LPKS Kauno skyrius Elvyra Pliupelytë Gimë Rokiðkio aps. Svëdasø valsè. Kunigiðkiø k. Mokësi Uþpaliø vidurinëje mokykloje, Utenos gimnazijoje, Vilniaus universiteto Chemijos fakultete. Dar studijø metais ásitraukë á organizuotà pasiprieðinimo veiklà, tapo partizanø ryðininke. Buvo areðtuota ir 1950 m. sovietinio karinio tribunolo nuteista 25 m. lagerio. Kalëjo Magadano sr. lageriuose. Perþiûrëjus bylà, 1956 m. ið lagerio iðleista, gráþo á Lietuvà. Dirbo Þemdirbystës institute, vëliau Respublikinëje agrochemijos laboratorijoje m. apgynë daktaro disertacijà. Prasidëjus Atgimimui ásitraukë á Sàjûdþio veiklà, aktyviai dalyvavo ákuriant Lietuvos politiniø kaliniø bendrijà Kolyma, buvo ilgametë organizacijos tarybos narë, aktyviai dalyvavo Vilnijos draugijos veikloje. Palaidota Kauno Karmëlavos kapinëse. Uþjauèiame artimuosius. Lietuvos politiniø kaliniø bendrija Kolyma Antanas Masiulis Gimë Radviliðkio r. Ðiaulënø valsè. Jokobiðkiø k. ûkininkø ðeimoje m. kartu su ðeima iðtremtas á Irkutsko sr. Tulûno miestà. Dirbo statybose ir vairuotoju m. sukûrë ðeimà su tremtine Vaidute Andriðiûnaite m. gráþo á Lietuvà. Uþaugino dukterá ir du sûnus. Dirbo vairuotoju. Palaidotas Radviliðkio kapinëse. Nuoðirdþiai uþjauèiame vaikus ir gimines. LPKTS Radviliðkio filialas Vasario 1 d. (pirmadiená) 16 val. Kauno águlos karininkø ramovëje (A.Mickevièiaus g. 19) ávyks renginys, skirtas paminëti sausio mënesá gimusius 1918 ir 1949 metø Lietuvos Nepriklausomybës Aktø signatarus: Vytautà Guþà-Kardà (1920 m. sausio 2 d.), Steponà Kairá (1879 m. sausio 3 d.), Jonà Vileiðá (1872 m. sausio 3 d.) ir Kazimierà Steponà Ðaulá (1872 m. sausio 28 d.). Koncertuos Kauno Jono ir Petro Vileiðiø pagrindinës mokyklos moksleiviai. Organizatoriai Kauno águlos karininkø ramovë, LPKTS Kauno filialas, TS-LKD Centro skyrius. Renginio globëja LR Seimo narë Vincë Vaidevutë Margevièienë. ISSN X Tremtinys Leidëjas Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga Redaktorë Jolita Navickienë Redakcija: Dalia Maciukevièienë, Vesta Milerienë Maketavo Ignas Navickas Adresas: Laisvës al. 39, Kaunas, tel. (8 37) el. paðtas: tremtinys.redakcija@gmail.com Ámonës kodas Ats. sàsk. Nr. LT , AB SEB bankas Spausdino spaustuvë UAB Morkûnas ir Ko, Draugystës g. 17, Kaunas 2 spaudos lankai Tiraþas 1790 egz. Kaina 0,60 euro Projektà Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautos netekèiø atspindþiai remia Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

8 8 Nr. 3 (1169) Tremtinys 2016 m. sausio 22 d. (atkelta ið 4 psl.) Prisipaþástu, kad baisu. O jei baisu, pradedu seansà ið naujo. Vël klausausi raktø suþvangëjimo... Jie þvanga mano vaizduotëje tol, kol pasidarau visiðkai abejinga. Pirmasis maþas þingsnelis áveiktas. Iðsekinusi dvasines jëgas, susirieèiu kampe ir pajuntu begaliná silpnumà... Rytojaus diena vël sàmoningai suplanuotas savæs kankinimo þingsnis. Privalau. Privalau iðdidþiai numirti, jei gyventi nebus lemta... Raktai suþvangëjo nebebaisu. Dabar þingsniai. Þingsniai koridoriumi, artëjantys prie mano kameros durø... Baisu? Jei baisu, ið naujo... Þingsniai, þingsniai, þingsniai... Deðimtàjá kartà, dvideðimtàjá... Girdþiu juos ir prisiverèiu negirdëti tol, kol nustos bûti baisu... Vël nauja diena... Jau ir raktai suþvangëjo, jau koridoriuje girdisi greiti ir grësmingi þingsniai prie mano kameros durø atdunksëjo... Jau rakina mano duris. Baisu? Taip, taip, taip! Meluoèiau, jei sakyèiau, kad nebijau, o þinau, kad baimæ turiu nugalëti, todël sukaupusi valios ir vaizduotës pastangas, leidþiu, gal jau ðimtàjá kartà rakinti duris Kiekvienà dienà vis garsëja besiartinanèio, neiðvengiamo likimo þingsniai. Vis daþniau naktimis trinksi durys, skamba raktai, þingsniai... Iðveda... Atveda... Ateina ta naktis, kad iðveda mano bendrabylininkus Ðiliø ir Brazauskà... (Antanas Ðilas ir Petras Brazauskas buvo suðaudyti 1946 m. lapkrièio 18 d. O.V.)... Að vis dar èia... Artëjo mano laikas. Stengiausi nepasiduoti þudanèiam pesimizmui... Laikas artëjo prie ribos, ir að tai labai aiðkiai jauèiau. Mano kartos mirtininkø jau nebebuvo... Buvo mirtininkai, bet... Savo likimo laukiau jau ketvirtà mënesá. Atomazgà jauèiau ne tik að. Naujai nuteistiesiems myriop að buvau praeitis. At- Igarkoje prie kraunamø rietuviø. Stefa pirma ið deðinës (atkelta ið 7 psl.) Po daugelio metø baþnyèioje iðgirdusi ðià giesmæ, moteris girdëjo ir kità garsà traukinio ratø bildesá... Pravaþiavus Uralo kalnus pradëjo atidarinëti langus. Traukinys lëkë per þaliuojanèias pievas... Privaþiavus Èeliabinskà visus varë á pirtá. Kai po keliø savaièiø varginanèios kelionës traukinys sustojo Krasnojarske, Jenisiejø buvo sukaustæs ledas. Iðlaipinti ant kranto keleiviai laukë dienos, kada laivas Apie valià, nugalinèià mirtá ir kanèià Deðimt metø barakuose Poliarinëje þemëje pusæ metø tæsiasi naktis, þiemà ðalèiai siekia iki laipsniø, vasarà þemës pavirðius atðyla apie 30 centimetrø. Þemë apaugusi krûmokðniais, þliugsinti. Keliai ir ðaligatviai iðkloti lentomis. Igarkoje lietuvius apgyvendino ðaltuose barakuose, pilnuose blakiø. Þmonës miegojo ant pjuvenø. Kilijonø ðeimos nariams, kaip ir kitiems lietuviams, teko alinanèiai dirbti Igarkos miðko pramonës kombinate dviem pamainomis. Stefa krovë pjuvesisveikinimo su ðia kamera neiðvengiamumà jautë ir mano sargai. Neatrodë, kad jie laukia mano mirties... Vëliau tuo ásitikinau... Pasivaikðèiojimo metu rasta sàvarþële Nastutë kameros sienoje raðë savo testamentà (pateikiu já ne visà aut.), kuriame ji iðreiðkia savo tikëjimà, kad ateis laikas, kai Lietuva vël bus laisva: Ðià paskutinæ naktá þvaigþdei krintant ir mirèiai ðliauþiant keliais pas duris, á jûsø ðirdis raðau testamentà tegul kraujø laðais manieji þodþiai kris. Palieku jums takeliø gelsvà auksà ir lauko ðaltinëliø trykðtanèius perlus, palieku (jeigu vakaro sulauksiu) pripylusi þiburiø á eþerus gilius. Palieku meilæ. didelæ, nemarià, Kokià tik mirðtanti ðirdis tegali jaust, Palieku vasaras skambias kaip vará Ir þemæ LAISVÀ, atpirktà krauju... Norëjau susapnuoti Lietuvà... plukdys á Igarkà. Beveik po savaitës laivu Stalinas lietuviai pasiekë amþino áðalo þemæ. nas, lentas dëjo á aukðtas, iki 18 metrø siekianèias rietuves. Po darbo gráþdavo kraujuojanèiomis rankomis. Nedirbantieji dienai gaudavo 400 gramø duonos, darbininkai 600 gramø, vairuotojai 800 gramø. Kol gráþdavome ið darbo, beveik visà duonos normà suvalgydavome. Gerai, kad sesuo Lionë ið Lietuvos atsiøsdavo laðiniø tai mus iðgelbëjo nuo bado, prisimena moteris. Prie duonos reikëdavo stovëti ilgose eilëse, stipresnieji vyrai moteris nustumdavo nuo laiptø... Tremtyje Stefa Kilijonaitë susipaþino su vairuotoju Stasiu Ðimanskiu, netrukus iðtekëjo metais Igarkoje gimë duktë Angelë. Vos su trijø mënesiø kûdikiu ðeima leidosi kelionën á Krasnojarskà pas Stasio tëvus, taip pat tremtinius. Iðtvërusi ðaltá ir badà pavojingoje kelionëje per stebuklà Angelë liko gyva. Norëjau susapnuoti Lietuvà, juk Igarka pastatyta ant tremtiniø kaulø, atsidûsta tremties þenklu paþymëta moteris. Tik po deðimties metø tremties 1958 metais Ðimanskiø ðeimai leista Dar kelios dienos buko ir ðalto laukimo... Ir 1946 metø gruodþio 15-osios naktá... Ðtai jau prie mano durø... Jau rakina duris... Nebaisu...nebaisu mintyse tikrinu save, ar áveikiau baimæ, ar pasiruoðusi sutikti likimà neverkdama, nepraðydama pasigailëjimo. Taip. Tik tas duris rakina be galo ilgai laikas sustojo prie mano durø. Á kamerà sugriûna penki þvaigþdëti èekistai... Kanoverskytë. Að, atsistoju ir susvyruoju. Jai liepë pasiimti daiktus. Ji dar sakë, kad jai daiktø nereikia, aname pasaulyje jø neprireiks. Vis dëlto pasiëmë savo daiktus, jau sukiðtus á maiðà, ir juos vilkdama grindimis kartu su èekistais iðëjo á kalëjimo koridoriø. O ten pilna kariðkiø, smalsiai mane smaigstanèiø akimis. Ko jie susirinko? Pasiþiûrëti, ar verksiu, raitysiuosi, pulsiu ant keliø prieð juos ið baimës? Nesulauksite! Tempiu maiðà grindimis. Pasukam uþ kampo. Èia sustojame, ir vienas ið tø virðininkø liepia padëti daiktus... Þvaigþdëtasis iðskleidþia popieriø ir iðgirstu: Aukðèiausia bausmë suðaudymas jums pakeièiama dvideðimèia metø katorgos darbø. Mergaitë vël gràþinama á Lukiðkiø kalëjimà, vëliau gyvuliniuose traukiniø vagonuose golgotø keliai... Novosibirskas, Krasnojarskas, Magadanas, Norilskas, Mordovijos grieþtojo reþimo lageriai metø pabaigoje gráþo á Lietuvà Á tëviðkæ gráþusi svetima pasijutau. Á Lietuvà gráþusi Lietuvos neberadau. Svetimieji Lietuvoje jauèiasi ðeimininkais esà, o að Lietuvoje gimusi ir augusi, svetima, taip apie savo gyvenimà gráþusi raðë Anastazija. Iðtekëjo. Gimë dukrelë (dabar ji edukologijos mokslø daktarë, þymi raðytoja ir poetë Jûratë Suèylaitë). Po pusmeèio, gimus Jûratei, mirë vyras. Anastazija dirbo svetimus jos prigimèiai darbus: sàskaitininke, buhaltere, laisvalaikiu vadovavo meno saviveiklai, raðë scenarijus kultûros renginiams. Gavo pasiûlymà dirbti Panevëþio kultûros namuose. Èia dirbdama, tuos kultûriðkai apleistus namus pavertë vienu pagrindiniu Panevëþio kultûros ir traukos centru, á kurá verþësi ir jaunimas, ir pagyvenæ panevëþieèiai. Kai kultûros namai buvo atkurti, Panevëþio KGB virðininkas Steponas Kiðonas prisiminë, kad Anastazija Suèylienë buvusi politinë kalinë, pasiûlë jai bendradarbiauti, o jai nesutikus, pradëjo visokiausiais bûdais persekioti. Tokia pat deganèia neapykanta buvusiai politinei kalinei degë ir miesto komunistø partijos komiteto sekretorë Teofilë Bitinaitë. Viena po kitos buvo leidþiamos Anastazijos Kanoverskytës-Suèylienës knygos. Duktë Jûratë Suèylaitë, baigusi Kauno medicinos institutà, tapo gydytoja psichiatre, psichoterapeute, mokslininke, poete ir raðytoja. Jau iðleido 14 knygø: eilëraðèiø rinkiniø, romanø, esë rinkiniø; dirba Klaipëdos universitete, dabar globoja jau sirguliuojanèià, Lietuvos istorijos legenda tapusià, mûsø amþininkæ poetæ ir raðytojà, LDK Didþiojo kunigaikðèio Gedimino ordino riteræ, savo mamà. Didþiuojasi ja. Nastutë iki ðiol ravi atmintá. Joje ryðkiausiai menasi jos tëvø namai, tëvas ankstyvais rytais kalantis dalgá, iðnykæs Þvirgþdûnø kaimas, kalëjimo metai, dardëjimas gyvuliniuose vagonuose á Sibiro golgotas, sunkus, alinantis bolðevikmeèio vergø kalëjimuose darbas, namø ilgesys. Ir meldþiasi poetë savo graþaus ir prasmingo gyvenimo rudená tais paèiais þodþiais, kuriais meldësi uþgrotuotam rûsy / tà pavasará / sprogstantá liepomis, kaip meldësi po pûga / po naktim / po ðiaurinës paðvaistës nesuðildanèiom liepsnom : Að meldþiuos, kaip meldþiaus: meilës tik neatimk, smaugia mus neapykantos, rietenos... Kurs esi danguje, sugràþink, sugràþink mus á mûsø vienintelæ doràjà Lietuvà. Prof. Ona VOVERIENË gráþti á Lietuvà. Dar po metø gráþo Stefos tëveliai ir sesers Janinos ðeima. Namuose ðeimininkavo svetimi Ðimanskiai apsistojo pas giminaièius Kaune. Tremtiniø niekas nenorëjo registruoti, nenorëjo priimti á darbà. Tëvø sodyboje Masiðkiø kaime gyveno svetimi þmonës. Negaudama darbo ir norëdama baigti mokslus Stefa ryþosi kreiptis pagalbos á aukðèiausiàjà valdþià Vilniuje. Taèiau gráþusi ið vizito sulaukë prieðingo rezultato per 24 valandas ji turëjo palikti Kaunà. Ukmergëje Stefa sutiko savo mokslo draugæ, kuri padëjo jai ir vyrui Stasiui prisiregistruoti ðiame mieste. Ðimanskiai sunkiai kûrësi, savo rankomis pasistatë namelá Krekðliuose. Lietuvoje gimë antroji duktë Jolanta. S.Ðimanskienë dirbo autobusø parke konduktore, bet taip ir neágyvendino savo svajonës dirbti mokytoja... Tëvyne, kodël mûsø ðeimai paskyrei toká sunkø gyvenimo kelià, po daugelio tremties metø sunkiai judanti, ligø prispausta senyva moteris negali sulaikyti aðarø... Zita BATAITIENË