Tremt11

Transkriptas

1 LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS Trisdeðimtieji leidybos metai. Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. www. lpkts.lt Tik nepalik ðioj þemëj kerðto... Ðilalës vardas ðiemet daþnai tariamas ne tik dël ðilaliðkiø gebëjimo apginti miesto medþius, ne tik ðá mënesá sukurtomis smëlio skulptûromis ir Atkurtos Lietuvos 100-metá bei Ðilalës miesto 485 metø gimtadiená áprasminanti skulptûra su Nepriklausomybës àþuolu centre istoriniu Vyèio atvaizdu (autorius daugkartinis pasaulio smëlio skulptûrø èempionas Andrius Petkus), bet ir tik kà nuskambëjusios XIV respublikinës politiniø kaliniø ir tremtiniø dainø ir poezijos ðventës Leiskit á Tëvynæ (vyriausiasis reþisierius Vytautas Jankauskas), trumpam pavertusios graþø miestelá istorinës atminties sostine. Ðventë prasmingai uþpildë visà dienà: prasidëjusi ðv. Miðiomis Ðilalës miesto Lietuvos partizanø kapinëse, vëliau persikëlë á Ðilalës puðyno estradà. Bet taip atrodë tik þiûrint stebëtojo akimis. Dalyviams diena prasidëjo daug anksèiau: juk net ir maþa ðventë reikalauja repeticijø, tad kà jau kalbëti apie renginá, kuriame dalyvavo 26 dainas ir choreografines kompozicijas paruoðæs 31 choras ið visos Lietuvos Alytaus, Anykðèiø, Birþø, Druskininkø, Elektrënø, Gargþdø, Jonavos, Kauno, Kalvarijos, Këdainiø, Klaipëdos, Ðiauliø, Kretingos, Marijampolës, Maþeikiø, Lazdijø, Lentvario, Panevëþio, Pasvalio, Plungës, Radviliðkio, Rokiðkio, Ðiauliø, Ðirvintø, Ðilutës, Taura- gës, Telðiø, Utenos, Ukmergës, Vilkaviðkio, Vilniaus. Chorams grojo Lietuvos kariuomenës Kariniø jûrø pajëgø puèiamøjø orkestras, dalyvavo operos solistai: Lietuvos nacionalinës kultûros ir meno premijos laureatas Vytautas Juozapaitis ir Liudas Mikalauskas, Ðilalës rajono savivaldybës kultûros centro liaudiðkø ðokiø kolektyvai Mainytinis, Laukiva, Kadagys. (keliama á 5 psl.) Birþelio 23-ioji Lietuvos didvyriø diena Dëmesio! Dëmesio! Kalba Kaunas. Nepriklausoma Lietuva. Lietuvos nepriklausomybës atstatymo deklaravimas. Susidariusi laikinoji vël atgimstanèios Lietuvos vyriausybë ðiuo skelbia atstatanti laisvà ir nepriklausomà Lietuvos valstybæ. Prieð viso pasaulio tyràjà sàþinæ jaunoji Lietuvos valstybë entuziastingai pasiþada prisidëti prie Europos organizavimo naujais pagrindais. Þiauraus bolðevikø teroro iðkankinta lietuviø tauta ryþtasi kurti savo ateitá tautinës vienybës ir socialinio teisingumo pagrindais. (1941 metø birþelio 23 dienos atsiðaukimo tekstas) Birþelio 23 dienà Sovietø sàjungos liaudies komisaras uþsienio reikalams Molotovas pats pirmas puolë lietuviø sukilimà per Maskvos radijà. Átûþæs jis grasino Lietuvos faðistams. Taèiau tas neapgalvotas Molotovo puolimas lietuviø neiðgàsdino, tik visam pasauliui iðreklamavo sukilimo faktà. Po poros dienø jis susigriebë taisyti padarytà klaidà. Per savo padëjëjà Lozovská spaudoje paaiðkino, kad jo puolimas buvo klaidingai suprastas ir kad lietuviai savo sukilimà buvo nukreipæ ne prieð bolðevikus, bet prieð vokieèius. Vokieèiø kariai aiðkiai pripaþino, kad lietuviai sukilimo metu kovojo dràsiau nei suomiai. Jei vokieèiai galëjo taip greit pralauþti rusø frontà ðiaurëje, greitai pasiekti Rygà, Minskà, prie Baltstogës sunaikinti didþiules rusø pajëgas, jie turi bûti dëkingi maþai ir narsiai Lietuvai. Lietuviai iðlaikë tris svar- bius tiltus per Nemunà ir Nerá, ir dël to Reicho armija, pradëjusi þygá Suvalkuose, galëjo eiti pirmyn Daugpilio ir Minsko link. Taèiau vokieèiø radijo ir spauda taip ir nutylëjo apie lietuviø didvyriðkumà Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo paskelbimà. Apie lietuviø sukilimà Europoje paskleidë þinias ðie mûsø diplomatai: dr. P. Ancevièius, akredituotas korespondentas Berlyne, ðvedø, ðveicarø ir amerikieèiø kolegoms; dr. A. Gerutis, Lietuvos pasiuntinybës prie Tautø Sàjungos sekretorius, padarë praneðimus visoms pasiuntinybëms ir konsulatams Amerikoje, o plk. Ðkirpa savo kolegoms, kitø kraðtø atstovams. Ðtai tokiais bûdais pasaulis buvo informuotas apie lietuviø sukilimà prieð despotà rusø komunizmà. Vokieèiø kariuomenë á Kaunà áþygiavo tik birþelio 25 dienà. Jà pasitiko lietuviø partizanø-sukilëliø atstovai ir visuomenë. Vokieèiø karo daliniø vadai ir ðiaip þymesni asmenys buvo pakviesti á partizanø ðtabà. O kaip sukilimo metu laikësi lietuviø kariai, kurie buvo oficialiai ájungti á Raudonàjà armijà 1940 metø rugsëjo 30 dienà? Pirmomis sukilimo, arba vokieèiø áþygiavimo dienomis, politrukai juos maitino labai optimistinëmis þiniomis. Jie skleidë, kad Raudonoji armija visur yra perëjusi Vokietijos sienà, ir uþimta Suomija, Klaipëda, Varðuva ir kad netoli Karaliauèiaus, o Berlynas subombarduotas. Toms pasakoms dauguma lietuviø kariø netikëjo, o rusai manë, kad tai tiesa. Lietuviø karius 29ojo teritorinio ðauliø korpuso sukilimas uþklupo poligonuose: Ðvenèionëliuose ir Varënoje. Lietuviø teritoriná ðauliø korpusà sudarë dvi divizijos 179-oji ir 184-oji bei Vilniaus karo mokykla su ginklais, bet be ðaudmenø, kurie buvo laikomi poligonø sandëliuose. Bet lietuviø kariø padëtis buvo ypaè sunki: buvo netekæ savø vyresniøjø karininkø ir sumaiðyti su rusais, apsupti rusø vadø ir politrukø, su lietuviais neturëjo jokiø ryðiø. Vienur karininkø, kitur puskarininkiø vadovaujami pradëjo ruoðti pasikësinimus atsipalaiduoti ir pabëgti nuo rusø. Dëjo visokias pastangas ir dëlto daugumai pavyko, ypaè ið Varënos poligono, pabëgti ir per miðkus prasimuðti iki Lietuvos, kur jø nemaþai ásijungë á savisaugos dalinius, o li- Joniðkëlio sukilëliø bûrys kusieji gráþo á civilá gyvenimà. Kiek sunkiau buvo Ðvenèionëliø poligone. Karo mokykla buvo iðkelta toliau á rytus, ið kariø daug pateko á vokieèiø nelaisvæ. Iðsigelbëjæ arba pabëgæ ið rusø korpuso lietuviai susijungë su sukilëliais partizanais ir labai daug prisidëjo prie sandëliø bei ástaigø iðgelbëjimo, ypaè Vilniuje, á kurá vokieèiai áëjo porà dienø vëliau metø Birþelio sukilimas, kuris truko apie savaitæ, paneigë sovietø propagandos teiginius, kad Lietuva savo noru 1940 metais ástojo á Sovietø sàjungà. Toks visuotinis tautos sukilimas buvo vienintelis sovietø pavergtose teritorijose. Lietuvoje sukilëliai atkûrë savivaldos institucijas. Tik naciø okupacija neleido átvirtinti atkurtos Nepriklausomos valstybës. Parengë Gintaras LUÈINSKAS

2 2 LPKTS valdybos posëdyje Birþelio 16 dienà Ðilalës rajono savivaldybës salëje ávyko Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos valdybos posëdis. Posëdþio dalyvius pasveikinæs Ðilalës rajono savivaldybës meras J. Gudauskas palinkëjo sëkmingo darbo ir pasidþiaugë nuolatiniu bendradarbiavimu. Aktualius LPKTS klausimus aptarë LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas. Jis informavo, kad partizanø memorialas Kryþkalnyje jau baigiamas statyti, LPKTS palaiko projektà, gavusá Vyriausybës finansavimà. Seime priimtas ástatymas Lukiðkiø aikðtæ pripaþinti pagrindine reprezentacine Lietuvos valstybës aikðte, formuojama su Laisvës kovø memorialiniais akcentais. Seime ruoðiamas projektas pripaþinti komunistø partijà nusikalstama organizacija. Projektas rudená turëtø bûti átrauktas á Seimo darbotvarkæ. Informacijà apie valdybos darbà pateikë valdybos pirmininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë. Ji sakë, kad yra gautas atsakymas ið LR Seimo kanceliarijos á rezoliucijà dël Lukiðkiø aikðtës, rezoliucija perduota svarstyti Seimo Kultûros komitetui. Pasidþiaugë, kad minëjimai, skirti Gedulo ir Vilties dienai, vyko daugelyje filialø, sulaukta daug þi- niasklaidos dëmesio tremtiniams. R. Duobaitë-Bumbulienë padëkojo Ðilalës rajono merui J. Gudauskui ir LPKTS Ðilalës filialo nariams uþ Ðilalëje surengtà tremtiniø chorø dainø ir poezijos ðventæ Leiskit á Tëvynæ. Ruoðiamasi sàskrydþiui Su Lietuva ðirdy, LPKTS atstovai buvo susitikæ su Raseiniø rajono vadovais. Siûloma atsisakyti registracijos, sàskrydþio atributika bus dalijama stadione. Iðsamesnæ informacijà paskelbsime Tremtinyje. Dël neuþtikrintø higienos sàlygø nevyks Ðauliø sàjungos stovykla, bet jaunieji Ðauliø sàjungos nariai padës atlikti organizacinius darbus. Ðventëje dalyvaus Punsko lietuviai, atvyks Estijos laisvës sàjungos atstovai. Inter-ASSO kongreso organizatoriai sutiko apmokëti kelionæ vienam LPKTS atstovui. Pritarta, kad á kongresà vyks R. Duobaitë-Bumbulienë. Valdybos pirmininkë pasidþiaugë gauta parama: eurø ið Vyriausybës (projektà raðë R. Duobaitë-Bumbulienë), eurø ið Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos (projektà raðë O. Tamoðaitienë), doleriø ið Lietuviø fondo (JAV) (projektà raðë R. Duobaitë-Bumbulienë). Posëdyje svarstytas ir patvirtintas LPKTS apskrièiø koordinatoriø veiklos reglamentas. Taip pat patvirtinti apskrièiø koordinatoriai: Alytaus Romualdas Poþëra, Kauno Vladas Sungaila, Klaipëdos Jurgis Endziulaitis, Ðiauliø T. Petreikis) ir Panevëþio Algis Èeponis. Telðiø ir Maþeikiø filialus nuspræsta prijungti prie Ðiauliø apskrities. Svarstytas valdybos pirmininkës pavaduotojo Edvardo Stronèiko siûlymas sumaþinti LPKTS komitetø skaièiø iki penkiø. Vincë Vaidevutë Margevièienë pasiûlë dar daugiau komitetø sujungti, paliekant tris. Nuspræsta patvirtinti tris LPKTS komitetus: Finansø, Strategijos bei Istorinës atminties ir patriotinio ugdymo. Komitetø pirmininkais patvirtinti: Finansø valdybos pirmininkë R. Duobaitë-Bumbulienæ, Strategijos LPKTS pirmininkas G. Rutkauskas, Istorinës atminties ir patriotinio ugdymo valdybos narys Vaidas Banys. Valdybos nariai patvirtino Finansø komiteto sudëtá: R. Duobaitë-Bumbulienë, G. Rutkauskas, O. Tamoðaitienë, J. Yla, E. Stronèikas ir D. Norvilienë. Kitas valdybos posëdis ávyks liepos 21 dienà 9.30 val., tarybos posëdis 11 val. Tremtinio inf. Viliamës, kad nebûsime pamirðti LPKTS Vilniaus skyriaus pirmininko dr. Petro GVAZDAUSKO kalba Gedulo ir Vilties dienos minëjime LR Seime Buvo graþus 1951 metø spalio pavakarys. Kauno medicinos instituto studentø bendrabutis. Nematyta moteris ieðko manæs. Nepaþástamoji pasikvieèia mane nuoðalën ir, nepratarusi në þodþio, áteikia be voko trikampiu sulankstytà laiðkelá. Iðkart paþinau, kad tai mano ðeðtokës sesutës braiþas. Jame praneðama, kad tëvai, du broliai mokinukai ir ji jau veþami á Sibirà ir sëdi vagonuose. Matyt, laiðkelá, iðmestà per vagono lango plyðá, pagavo sàþiningas þmogus. Lyg þaibas perëjo per visà kûnà. Supratau, kad mano svajonëms tapti gydytoju atëjo galas. Man 17-a. Að jau puikiai þinojau, kad sovietø valdþia ne kerta medá, o rauna, nepaliekant ðaknø. Taip ir ávyko. Kaip vëliau paaiðkëjo, kaþkoks þvalgas berþas iðsiaiðkino, kur að esu, ir raðtu praneðë saugumui. Po trijø mënesiø, sausio 21 dienà, vos tik ámigus po átempto pasiruoðimo paskutiniam semestro egzaminui, mane paþadino garsi komanda: Kelkis, ginklà dëk ant stalo! Kambaryje degë ðviesa, stovëjo trys vyrai: bendrabuèio komendantas, kariðkai apsirengæs saugumietis ir milicininkas. Kita saugumieèio komanda buvo: Renkis, vaþiuosi pas ðeimà! Su paskubomis sumestu á lagaminà studento turtu, nusileidome á komendanto kabinetà pirmame aukðte. Èia atliko kratà, apklausà ir raðtiðkà areðtuotojo áforminimà. Ten buvo paliktas dar vienas milicininkas, kad sulaikytø mane, jei bandyèiau bëgti. Todël naktá Kauno gatvëmis ëjome: priekyje milicininkas, uþ jo að, tempdamas du staliaus darbo lagaminus, ðalia koja á koja ëjo saugumo karininkas, o ðià kolonà uþbaigë antras milicininkas. Eisena baigësi prie Soboro esanèiame milicijos skyriuje. Ten jau buvo pakankamai sukaupta panaðiø nelaimëliø. Nepaisant ðalèio, visus sulaipino á atviru këbulu atvykusá sunkveþimá ir su palyda iðveþë á Gaiþiûnø geleþinkelio stotá. Ten mûsø laukë gyvuliniø vagonø sàstatas, apsuptas ginkluotø kulkosvaidininkø. Apie gyvuliniø vagonø interjerà, apie kelionæ gyvuliniame perpildytame vagone neþmoniðkomis sàlygomis yra daug kalbëta ir raðyta. Man iðpuolë tokia pat dalia, todël apie tai nesikartosiu. 17-à kelionës dienà trijø gretimø vagonø keleiviai buvo iðlaipinti á ðaltá ir sniegà stotelëje 30 kilometrø uþ Tomsko, miðko kirtavietëje, gaminanèioje kurà Tomskui. Iðtremtuosius ðeimomis patalpino barake prie kontoros, o mes, vieniðiai, 26 vyrai ir 13 merginø, apsi- rengæ tik lietuviðka apranga, bridome per sniegà 2 kilometrus á miðkà paskui roges, pakrautas mûsø manta. Ten, nuo kaþkokiø laikø stovëjo vieniðas, kaimo pirkià primenantis, dviejø galø barakas. Viduje buvo paruoðti dviejø aukðtø gultai su dviejø lentø ploèio gultu kiekvienam. Jokios patalynës nebuvo. Patalà klojosi kaip kas sugebëjo. Darbui miðke studentiðka apranga netiko. Teko imti ið darbovietës á skolà sibirietiðkus vatinukus ir vailokus, uþ kuriuos buvo ið- Petras skaitomas visas mano uþdarbis, visus tris mënesius iki iðsiuntë pas tëvus. Darbo árankiai buvo tik pjûklas ir kirvis, normos didelës, o skaièiavo uþ darbà kapeikas. Todël visà laikà buvau skolingas darbdaviui. Beje, ir ta apranga iki darbo pabaigos ðioje vadinamoje darbovietëje susidëvëjo. Numirti neleido tik artimøjø pagalba ið Lietuvos. Ten turëjau didþiausià savo gyvenime iðbandymà badu ir paþeminimø, kai atvykimo dienà vietos komendantas, atëmæs pasà, vietoj jo iðdavë lapelá, nurodantá, kad èia yra tremties vieta, ir privertë pasiraðyti, kad iðtremtas amþinai. Gvazdauskas Visus tuos metus, dirbant vergiðkà darbà, mane palaikë tik begalinë viltis kada nors sugráþti á Lietuvà. Ðià Gedulo ir Vilties dienà buvæ tremtiniai ir politiniai kaliniai gedi mirusiø vagonuose, þuvusiø miðkuose ir lageriuose, ir kartu puoselëja viltá, palaikiusià mus Sibire, kad nukentëjusiøjø organizacijoms kada nors bus skiriama parama galbût ne maþesnë kaip homoseksualams, kad mes dar sulauksime deramo paminklo neþinomam laisvës kovotojui Lukiðkiø aikðtëje, kur ðiandien jau dingæs paðventintas paminklinis akmuo. Viliamës, kad nebûsime pamirðti mûsø valdþios. Turime viltá! Lietuvoje jau treèius metus rengiamoje akcijoje Iðtark, iðgirsk, iðsaugok aktyviai dalyvavo LPKTS Kauno filialo nariai. Ði akcija Misija Sibiras projektas, kurio organizatoriai pakvietë deðimtyje Lietuvos miestø dalyvauti ir perskaityti daugiau kaip 100 tûkstanèiø tremtiniø ir politiniø kaliniø vardø, pavardþiø, prisiminti jø likimus. Birþelio 14-àjà ðv. Miðios vyko Ðv. Mykolo Arkangelo baþnyèioje, po jø ap- lankytas Tremtiniø memorialas Petraðiûnø panteone, padëtos gëlës geleþinkelio stotyje. Vytauto Didþiojo karo muziejaus sodelyje po iðkilmingo varpø muzikos koncerto nuo vidudienio iki penktadienio ryto gyvoje skaitanèiøjø eilëje rikiavosi jauni, pagyvenæ, buvæ tremtiniai, jø vaikai ir vaikaièiai. Kaune perskaityta apie 20 tûkstanèiø pavardþiø. LPKTS Kauno filialo nariai dalyvavo ir kituose Gedulo ir Vilties bei Oku- pacijos ir genocido dienai skirtuose masiniø gyventojø þudyniø ir trëmimo tragiðkoms netektims atminti renginiuose. Tà dienà Kaune, E. Oþeðkienës gatvëje atidengta atminimo lenta, skirta paskutiniajam tarpukario Lietuvos ðvietimo ministrui Kazimierui Jokantui ( ), kuris tapo bolðevikø teroro auka. Oþeðkienës gatvëje paminëtas ir 1863 metø sukilimo vadas Antanas Mackevièius jo nuþudymo vietoje. Mûsø rûpestis kad ne tik ði diena, ði akcija, bet ir kiti istorinei atminèiai skirti renginiai neliktø be atsako, kad primintø, kad iðsaugotø vardus tø, kurie ðventai tikëjo savo tëvynës atgimimu. Daug, oi daug krito nelygiose kovose su Sibiro ledynais, bado ðmëkla. O ir èia, likæ Lietuvoje, nepripaþinæ okupantø primestos prievartos, nepasidavë. Gynë laisvæ, gynë tikëjimà... (keliama á 4 psl.) Gedulo ir Vilties diena

3 Nuostabus dalykas yra socialiniai tinklai! Ko tik juose nerasi... Visgi atidþiau panagrinëjus juose skleidþiamà turiná, ima ryðkëti þmoniø, besinaudojanèiø tais tinklais, konkreèios pasaulëþiûros tendencijos. Taigi, kad ir kokie skirtingi þmonës bebûtø, tam tikrose srityse jie ima ir supanaðëja, tarkime, vertinant politikos ávykius. Ðtai vyko Sàjûdþio 30-meèio minëjimas. Á tribûnà iðëjæs jaunas vyrukas pasakë kalbà, kuri buvo palydëta smagiais plojimais. Nesikartosiu, kokius Kremliaus propagandos naratyvus tiesiog pavyzdingai atkartojo tas jaunas Lietuvos Respublikos pilietis, bet jo kalbos komentaruose, pasklidusiuose socialiniuose tinkluose, nuomonës tebuvo dvi: uþ ir prieð. Kà pabrëþë jo kalbos ðalininkai ogi tai, kad Lietuvoje nebeámanoma gyventi, joje taip blogai, taip blogai, o kalti konservatoriai. Bet, ponai, nieko naujo juk tà patá mes girdëjome ir prieð 30 metø! Tada irgi buvo rëkaujama (taip taip, bûtent rëkaujama!), kad, girdi, sàjûdistai landsbergistai nekompetentingi, baigia sugriauti Lietuvos SSR ûká ir pramonæ, ir kad prapulsim be motuðës Rusijos globos, ir, þinoma, reikia juos vël pas baltas meðkas iðveþ- Seimo nariø grupë, tarp jø Tëvynës sàjungos-lietuvos krikðèioniø demokratø frakcijos nariai Stasys Ðedbaras ir Radvilë Morkûnaitë-Mikulënienë kreipësi á Konstituciná Teismà dël Lietuvos Respublikos Seimo geguþës 31 dienos nutarimo, kuriuo ið specialiosios tyrimo komisijos dël apkaltos proceso Seimo nariui Artûrui Skardþiui buvo iðbrauktas Seimo narys Andrius Kubilius. Seimo statuto 71 straipsnyje,,komisijø sudarymas numatyta, kad sudarant komisijà pirmiausia nustatomas komisijos nariø skaièius. Po to nustatomos Seimo frakcijø proporcinio atstovavimo normos, taip pat terminas kandidatams á komisijos narius pasiûlyti. Seimas balsuoja uþ visà taip suformuotà komisijos nariø sàraðà. Jokiø kitø tokios rûðies komisijos formavimo taisykliø Seimo statute nëra numatyta. Siûlymà ðalinti A. Kubiliø ið komisijos valstieèiø-þaliøjø atstovë Agnë Ðirinskienë argumentavo parlamentaro sûnaus, kuris yra kompanijos, inves- Ávykiai, komentarai Kas yra kas, pasakys socialiniai tinklai ti. O Lietuvai paskelbus nepriklausomybës atkûrimà ir netrukus ið tikrøjø tapus nepriklausoma, pasigirdo nuolatiniai verkðlenimai, kad Lietuvoje labai blogai (ypaè jie sustiprëdavo rinkimus laimëjus Tëvynës sàjungai). Va ið kur ateina tariamos konservatoriø kaltës leitmotyvas! Beje, visada sakydavau, kad ðitas Lietuvos tikrovæ juodinantis mitas, kalant þmonëms á galvas, kad jø gyvenimas vis blogesnis ir blogesnis nepaisant to, kad taip gerai jie niekada negyveno virs stereotipu, kuris antru lazdos galu voþtelës já skleidþiantiems TS-LKD prieðininkams, nuolat besiskelbiantiems gelbëtojais. Ðiandien taip ir yra mitas apie blogà gyvenimà Lietuvoje tapo minios devizu, kurá nuolat iðkelia koks nors naujas gelbëtojas (tiesa, kai tik prakrapðtai to naujo gelbëtojo praeities luobà, aptinki taip, jis ið tø senøjø, neklystanèiø proletariato hegemonijos kadrø). O antras lazdos galas þmonës átikëjo, kad Lietuvoje yra labai blogai ir kad politikai, kuriuos bepaimtum, yra vien vagys ir sukèiai. Pagalvoju: kaþin, kaip bûtø susiklostæs mûsø gyvenimas, jei tie bûsimo ir esamo nepriklausomos Lietuvos gyvenimo niekintojai prieð 30 metø bûtø 3 iðmesti á istorijos ðiukðlynà, o pagrindiniu vertinimo kriterijumi bûtø pozityviø gyvenimo pokyèiø akcentavimas? Deja, nugalëjo gero gyvenimo Lietuvoje prieðininkai, ðiandien plojantys katutes jaunam lietuviui, ið Seimo tribûnos tiesiog niekinanèiam Lietuvos nepriklausomybæ. Na, todël visai nenuostabu, kad ir Lietuvos Respublikos Prezidentës Dalios Grybauskaitës metinis praneðimas, kuriame ávardytos blogybës ir verti pasididþiavimo Lietuvos þmoniø pasiekimai, ðiø plojikø akimis yra apgailëtinas, nes ið esmës jis pabrëþia Lietuvos paþangà ir demokratijos privalumus. Gráþtu prie socialiniø tinklø: juose ádomu panagrinëti, kas tokie yra, pavyzdþiui, Ramûno Karbauskio ar Arvydo Juozaièio gerbëjai. Pirmas áspûdis kaþkokie fantastikos ir mistikos mëgëjai, svajotojai, kuriø paskyrose dominuoja budizmo, kriðnaizmo ir taip toliau motyvai su nuorodomis á rusiðkus tinklalapius. Visiðkai nekelia nuostabos ir faktas, kad vadinamieji pagonys, nepraradæ vilties tai savo pseudopagonybei suteikti valstybiná statusà, dalijasi apie pagonybæ pasakojanèiais ir slaviðkà pasaulëjautà propaguojanèiais tinklalapiais... Sakysite, nereikia èia ieðkoti kremliaus rankos? Þinoma, kad nereikia ji ir be ieðkojimo akivaizdi! Yra ir dar viena medalio pusë suformuota nuomonë, kad lietuviðkumà iðsaugojo ir toliau puoselëja etnologijos, etnografijos ir taip toliau entuziastai, raginantys senovinëms ðventëms suteikti valstybiniø ðvenèiø statusà, o mitologijos pamokas tapti privalomomis. Trumpai tariant, lietuvybës samprata atkakliai projektuojama á praeitá, o ne á ateitá. Taip nubraukiama Lietuvos istorija, susijusi su jos integracija á Vakarø Europos kultûrà ne tik Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës, bet ir prieðkarinës Respublikos. Savaime suprantama, visi, kas prieðtarauja tokiai tendencijai, skelbiami tautos (beje, ðá þodá kai kas raðo didþiàja raide, tuo demonstruodami nepagarbà gimtosios kalbos raðybai, teigianèiai, kad bendriniai þodþiai raðomi maþàja raide) iðdavikais! Pavyzdþiø toli ieðkoti nereikia taip apðaukta visa Tëvynës sàjunga, kurios pagrindà sudaro þmonës, kûræ Sàjûdá, balsavæ uþ Kovo 11-àjà ir visà laikà pasisakæ uþ Lietuvos nepriklausomybæ, kuri neámanoma be vakarietiðko ðalies kurso. Va kaip viskas iðvirto! Gintaras MARKEVIÈIUS Ar teisëtai A. Kubilius paðalintas ið A. Skardþiaus apkaltos klausimà tirianèios komisijos Birþelio 15 dienà baigësi didþiausios Lietuvos istorijoje karinës pratybos Perkûno griausmas Dvi savaites Lietuvos miestuose ir poligonuose vykusiuose mokymuose ið viso dalyvavo per 9000 kariø. Pastaràsias dvi savaites didþioji dauguma Lietuvos kariuomenës vienetø, talkinant ðalies ginkluotosioms pajëgoms priklausanèioms institucijoms Policijos departamentui, Prieðgaisrinës apsaugos ir gelbëjimo departamentui, Vieðojo tuojanèios ir Baltarusijoje, stebëtojø tarybos narys, galimais interesais. Taèiau nei Vyriausioji tarnybinës etikos komisija (VTEK), nei Seimo etikos ir procedûrø komisija nebuvo nustaèiusios kokiø nors A. Kubiliaus padarytø vieðø ir privaèiø interesø derinimo valstybës tarnyboje ástatymo paþeidimø. Manome, kad valdanèiosios daugumos atstovai tokiu bûdu stengësi apsaugoti A. Skardþiø nuo nepatogiø klausimø ir galimos apkaltos proceso. Todël siekdami demokratiðkos komisijos veiklos bei teisingumo, inicijavome tokio kreipimosi á Konstituciná Teismà rengimà, paþymëjo TS-LKD frakcijos seniûno pavaduotoja R. Morkûnaitë-Mikulënienë. Parlamentarø grupë kreipimesi á Konstituciná Teismà praðo iðtirti, ar Seimo 2018 metø geguþës 31 dienos nutarimas Nr. XIII-1227 Dël Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. XIII-1036 Dël specialiosios tyrimo komisijos Lietuvos Respublikos Seimo nariø grupës teikimo pradëti apkaltos procesà Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artûrui Skardþiui pagrástumui iðtirti ir iðvadai dël pagrindo pradëti apkaltos procesà parengti sudarymo pakeitimo neprieðtarauja Konstitucijos 59 straipsnio ketvirtajai daliai ir Seimo statuto 71 ir 232 straipsniams. Nei Konstitucijoje, nei Seimo statute nëra numatyta jokiø kitø pagrindø ir tvarkos apriboti Seimo nario teises ir kompetencijà. Visi Seimo nariai, kol jie eina savo pareigas Seime, yra lygûs ir negali bûti varþomi jokiø mandatø. Seimo dauguma, balsuodama dël opozicinës frakcijos nario paðalinimo ið Specialiosios tyrimo komisijos nario pareigø, virðijo Konstitucijos ir Seimo statuto Seimui suteiktus ágaliojimus, ðiurkðèiai paþeidë visø Seimo nariø lygybës principà, o tai reiðkia, kad Seimas minëtu nutarimu ðiurkðèiai paþeidë Konstitucijà ir Seimo statutà, sako vienas ið kreipimosi autoriø Seimo narys Stasys Ðedbaras. Priminsime, jog specialioji tyrimo Baigësi pratybos Perkûno griausmas 2018 saugumo tarnybai, Valstybës sienos apsaugos tarnybai, Vadovybës apsaugos departamentui ir kitoms organizacijoms bei NATO sàjungininkams, kartu treniravosi ginklu ginti Lietuvos valstybës suverenitetà ir teritoriná vientisumà. Pratybø scenarijus leido kariams ir vadams pasitreniruoti vykdyti ávairias taikos ir karo meto uþduotis, tokias kaip lokaliø kariniø bei hibridiniø incidentø likvidavimas, gynybinës operacijos bei mobilizaciniai veiksmai. Be komisija Lietuvos Respublikos Seimo nariø grupës teikimo pradëti apkaltos procesà Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artûrui Skardþiui pagrástumui iðtirti ir iðvadai dël pagrindo pradëti apkaltos procesà parengti buvo sudaryta kovo 20 dienà bendra tvarka pagal proporcingo frakcijø atstovavimo principà ið 12 nariø. Seimo 2018 metø geguþës 31 dienos nutarimu ið ðios komisijos buvo iðbrauktas vienas jos narys, deleguotas TS-LKD frakcijos A. Kubilius. Taèiau ðiuo nutarimu nebuvo pakeistas komisijos nariø skaièius, todël nebuvo pakeista ir frakcijø atstovavimo proporcija. Tai reiðkia, kad komisijos sudëtis po nutarimo priëmimo lieka neteisëta, kadangi buvo paþeistas minëtas Seimo statuto 71 straipsnis. Parlamentarø grupæ, kuri kreipiasi á Konstituciná teismà sudaro TS-LKD frakcijos, Liberalø sàjûdþio, Lietuvos socialdemokratø partijos, Lietuvos valstieèiø ir þaliøjø sàjungos frakcijø ir Miðrios Seimo nariø grupës atstovai. Lietuvos kariø ir pareigûnø pratybose dalyvavo ir NATO prieðakiniø pajëgø bataliono kovinës grupës kariai ið Kroatijos, Norvegijos, Nyderlandø, Prancûzijos ir Vokietijos, taip pat Jungtinës Karalystës kariai ið Jungtiniø ekspediciniø pajëgø bei Portugalijos rotaciniø pajëgø kariai. Mokymai vyko ne tik sausumoje Lietuvos kariuomenës Karinës jûrø pajëgos treniravosi uþtikrinti Klaipëdos uosto akvatorijos, Lietuvos teritoriniø vandenø, iðskirtinës ekonominës zonos ir Karo laivø flotilës saugumà, Karinës oro pajëgos, pasitelkdamos pajëgø ðtabà, Aviacijos bazæ, Oro gynybos batalionà, Oro erdvës stebëjimo ir kontrolës valdybà bei Ginkluotës ir technikos remonto depà treniravosi saugoti ir ginti Aviacijos bazæ Ðiauliuose. Lietuvos kariuomenës vadas dëkoja visiems ðalies gyventojams, kurie pademonstravo supratimà, solidarumà ir kantrybæ vardan Lietuvos saugumo. KAM informacija

4 4 Apie tremties vaikø knygas anglø kalba Dr. prof. Milda B. Bakðytë-Richardson JAV leidþiamas þurnalas Lietuvos paveldas ( Lithuanian heritage, Draugo naujienos priedas) yra pagrindinis leidinys apie Lietuvà ir lietuvius anglø kalba. Jo skaitytojai yra lietuviø kilmës ir jø ne lietuviai draugai JAV, Kanadoje, Australijoje, Lietuvoje ir daugelyje kitø ðaliø. Jame spausdinamos istorijos, nuotraukos ir iliustracijos ávairiomis temomis tiems, kurie nori daugiau suþinoti apie Lietuvà, jos praeitá, dabartá ir ateitá. Ðiø metø geguþës mënesio numeryje pristatomos LPKTS iðleistos serijos Tremties vaikai knygos. Jas pristato dr. Milda Bakðytë-Richardson Ðiaurës rytø universiteto Bostone profesorë, pavadinusi raðiná Iðgyvenimo vaizdai. Kaip þinome, ji kartu su Amerikos lietuvëmis Julija Þivile Vaitkiene ir Rûta Jeraðius-Guffey maþøjø tremtiniø pasakojimus yra iðvertusios á anglø kalbà, o Mildos vyras prof. Robertas E. Richardson pasiryþæs tekstà suredaguoti. Tai bûtø apie penkiø ðimtø puslapiø knyga, maþøjø tremtiniø liudijimai apie þvëriðkus sovietiniø okupantø darbus Lietuvoje metais. Anot straipsnio pratarmæ raðiusios dr. M. B. Richardson, spausdinami maþøjø Lietuvos tremtiniø atsiminimai yra ypaè ryðkûs. Pokaryje vyko lietuviø tautos humanitarinë krizë, kuri ðiandien nusipelno platesnio apraðymo, studijø ir pripaþinimo. Vertimo á anglø kalbà prioritetas joms buvo iðsaugoti originalo tonà, nekeièiant stiliaus. Projekto tikslas plaèiai skelbti skaudþià lietuviø tremties á Sibirà istorijà anglø kalba, knygà platinti ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarø valstybiø ambasadoms, jø bibliotekoms ir moksliniø tyrimø institutams, iðeivijos lietuviams. Þurnale spausdinama maþøjø tremtiniø Mildos Rapkauskaitës, Agotos Paðkevièiûtës, Igno Poþëlos, Jono Stacevièiaus, Vidos Teresës Murauskaitës, Zonës Matuzaitës, Onos Maèionytës, Meèislovo Liutvino, Zinos ir Veronikos Skaringaièiø istorijø fragmentai apie trëmimus á tolimus kraðtus neperspëjus, sunkià kelionæ gyvuliniais vagonais, be medicininës pagalbos, maisto, priverstiná vaikø darbà Sibire ir jau po daugelio metø sunkø kelià atgal á Lietuvà. Taip pat publikuojamos herojø nuotraukos ir Sibiro vaizdai. Norëtume padëkoti dr. Mildai Bakðytei-Richardson ir Lithuanian heritage redaktoriui Jonui Tomui Daugirdui uþ, jo nuomone, svarbià ir reikðmingà publikacijà. Stanislovas ABROMAVIÈIUS Sveikiname 95-ojo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname buvusià Tomsko srities, Kurleko kaimo tremtinæ Bronæ KIRSTUKAITÆ. Linkime stiprios sveikatos, iðtvermës, daug dþiugiø gyvenimo dienø ir Aukðèiausiojo globos. LPKTS Kauno filialas Daug laimës norim palinkëti Ir metø daug dþiaugsmingø Ir kad ðirdis Jaunatviðkai plazdëtø Nors þiedlapiais baltais Á plaukus sninga... Garbingo 75-ojo gimtadienio proga nuoðirdþiai sveikiname aktyvià LPKTS Palangos filialo naræ, Irkutsko sr. Bratsko r. buvusià tremtinæ Petronëlæ KNIEÞIENÆ. LPKTS Palangos filialas Jubiliejinio gimtadienio proga sveikiname buvusius tremtinius: Antanà SMALSTÁ 90-ojo, Lionginà JASINKEVIÈIØ 85-ojo, Antanà RAUPÁ 80-ojo, Bronæ TEREÐKEVIÈIÛTÆ-GEIDONIENÆ 75-ojo, Genovaitæ PAJAUJYTÆ-JUKNIENÆ 60-ojo. Linkime, kad pragyventi metai nusëstø praeities dugne, o ateityje nestigtø ðirdyje virpanèios ugnies, sveikatos ir Aukðèiausiojo palaimos. LPKTS Rokiðkio filialas Garbingo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname LPKTS Jonavos filialo narius: Petrà PABRINKÁ 65-ojo, Gintautà DIMÐÀ 60-ojo. Linkime stiprios sveikatos, laimingø ir dþiaugsmingø metø ir Aukðèiausiojo palaimos. LPKTS Jonavos filialas Padëka Dëkojame paaukojusiems Partizanø alëjos Kaune ágyvendinimo darbams: Irenai Runaitei-Belickienei 100 eurø, Graþvydai Zubienei 50 eurø, Valerijai Balnienei 10 eurø, Reginai Aldonai Ðalèiuvienei 100 eurø. Visus geros valios þmones kvieèiame aukoti Partizanø alëjos Kauno senosiose kapinëse statybai. Aukojamas lëðas praðome pervesti á Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos sàskaità LT , AB SEB bankas, banko kodas Aukoti galite ir paskambinæ trumpuoju numeriu 1402, skambuèio kaina 1,50 euro. Daugiau informacijos Dëkojame uþ Jûsø gerumà! LPKTS valdybos pirmininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë Gedulo ir Vilties diena Uþsiprenumeruokite Tremtiná Prenumerata priimama iki kiekvieno mënesio 28 dienos bet kuriame Lietuvos paðto, Pay Post skyriuje, per Lietuvos paðto laiðkininkà, paskambinus informacijos tel , internetu Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá. Prenumeratos indeksas Kaina: 1 mën. 2,45, 3 mën. 7,34 Eur. (atkelta ið 2 psl.) Mûsø pareiga padëti tiems, kurie iðliko, prisiminti ir kuo daugiau áamþinti tremtiniø, politiniø kaliniø likimø, kad tai daugiau neturi pasikartoti. Dëkojame LPKTS tarybos pirmininkei Vincei Vaidevutei Margevièienei, valdybai, aktyviems Kauno filialo na- riams: Junelei Pûrienei, vëliavneðiams Juozui Gaideliui ir Arûnui Masiuliui, Kauno savivaldybës kultûros skyriaus darbuotojai Irenai Simonavièienei ir visiems, kurie buvo ðià dienà kartu. Vladas SUNGAILA, LPKTS Kauno filialo pirmininkas

5 5 Lietuva kaip pilietiðkumo projektas Taip jau nulëmë ðeimos istorija, kad Gedulo ir Vilties diena visada lieka su manimi. Prieð 77 metus, 1941-jø birþelio 14àjà, mano tëvelis su ðeima pirmu trëmimø traukiniu buvo deportuoti á Sibirà. Tai paliko þymæ visai mano ðeimos istorijai. Tëèio tëtis, senelis Adomas, iðgyvenæs GULAGà Reðotø 2 lageryje, Krasnojarsko srityje, iki pat paskutiniø savo gyvenimo dienø slapta palëpëje laikë tarpukará menantá gipsiná Vytá ir iðblukusià Lietuvos vëliavà. Vis nusivesdamas mus, maþus vaikus, ir juos didingai atidengdamas, rodë, kokia trapi, bet amþina mûsø Lietuva. Ta ðeimos tragedijos þymë þenklino ir mano ankstyvà karjerà, trukdë laiku ástoti á universitetà. Ilgus deðimtmeèius po tuo paèiu antspaudu slëpta ir mûsø ðeimos þemës nuosavybë. Ant kurios vis nusivesdamas mus, vaikus, senelis kartojo kad ne kolûkio tai, o mû- sø, Lietuvos ir ðeimos þemë. Ji tapo tokia brangi, kad man neliko ðventesnës vietos pasaulyje. Kaip svarbu ðalia turëti mokytojà, kuris ugdytø tave pilietiðkomis vertybëmis. Kaip svarbu gyventi ten, kur kiekvienas garsas, skonis, kvapas nuolat primintø, kokia tai brangi vieta. Kaip svarbu vaikus auginti tokioje valstybëje, kuri leistø jiems uþaugti savo kraðtà ir þmones mylinèiais bei gerbianèiais pilieèiais. Todël tai, kas prasidëjo nuo skaudþios ðeimos istorijos ir iðaugo á mûsø bendras patirtis, iðgyvenimus valstybæ, man asmeniðkai tapo vienu svarbiausiø stimulø kurti visiems jauniems þmonëms pasiekiamà ir pilietiðkas vertybes skiepijanèià pilietiðkumo mokyklà projektà Misija Sibiras, kuris ilgainiui tapo ne tik istorinës atminties projektu, bet ir populiariausiu pilietiðkumo, patriotiðkumo bei moraliniø ver- tybiø universitetu. Per 13 metø norà tapti Misija Sibiras dalimi iðreiðkë beveik 13 tûkstanèiø Lietuvos jaunuoliø, ðimtai jø prisilietë prie tautos kanèios ir vilties istorijos keliaudami po Sibirà ir tvarkydami èia amþinam poilsiui atgulusiø Lietuvos tremtiniø kapus. Taèiau Misija Sibiras yra kur kas daugiau nei dviejø savaièiø ekspedicija. Ir jos rezultatus turëtume skaièiuoti ne kelionëmis á Sibirà ar sutvarkytais kapais. Nes su kiekvienu taigos glûdumoje atstatytu kryþiumi mes atstatome ir dalelæ savæs savo pagarbos tautai ir jos istorijai, savo pilietiðkumo, savo ryþto aukotis dël Lietuvos. Jau treèius metus Misija Sibiras birþelio 14-àjà pakvietë prisijungti visus prie akcijos Iðtark, iðgirsk, iðsaugok. Atminties akcija, kurios metu skaitomi tremtiniø ir politiniø kaliniø vardai, pavardës bei likimai, ðiemet vyko net deðimtyje Lietuvos miestø: Vilniuje, Kaune, Klaipëdoje, Ðiauliuose, Panevëþyje, Alytuje, Maþeikiuose, Marijampolëje, Utenoje bei Jonavoje. Daugiau kaip 100 tûkstanèiø tremtiniø ir politiniø kaliniø vardø, pavardþiø bei likimø visi jie perskaityti padedant pilietiðkiems ir tautos istorijà saugojantiems þmonëms. Vaikams, skautams, mokytojams, praeiviams, tremtiniams. Nes visa tai nuo kiekvieno mûsø asmeninës istorijos, iðgyvenimø ir vertybiø, iki nacionalinæ prasmæ ágaunanèiø iniciatyvø ir projektø ne tik tautos istorinës atminties iðsaugojimas, ne tik pagarba þuvusiems. Tai pirmiausia mûsø misija Lietuvai, mums patiems, mûsø vaikams. Vygaudas UÐACKAS, Ambasadorius, Misija Sibiras iniciatorius, buvæs Lietuvos uþsienio reikalø ministras Tik nepalik ðioj þemëj kerðto... (atkelta ið 1 psl.) Ðventàsias Miðias aukojo Kariniø jûrø pajëgø kapelionato kapelionas Remigijus Monstvilas, Ðilalës Ðv. Pranciðkaus Asyþieèio parapijos klebonas kanauninkas, baþnytinës teologijos dr. Algis Genutis, vikarai Vaidas Gadeikis ir Aivaras Pudþiuvelis. Ðventës ðeimininkas Ðilalës meras Jonas Gudauskas, pasidþiaugæs, kad miestui buvo patikëta organizuoti tokio masto renginá, pasveikinæs ðventës dalyvius ir sveèius, akcentavo kitus visø mûsø savimonei svarbius dalykus: jaunimo domëjimàsi savo kraðto istorija, tremtiniø, politiniø kaliniø patirtimis ir iðgyvenimais. Kad tai tiesa, praðalaièiui galëjo paliudyti ir gausus bûrys jaunø savanoriø, pasitikdavusiø kiekvienà atvykusá. Ne veltui kità dienà socialiniuose tinkluose þmonës raðë: Kai pamaèiau tuos jaunus mielus savanorius, dalijanèius ið àsoèio vandená choristams, pajutau, kiek dëmesio, profesionalumo ir meilës ádëta. Vilnieèiai reikðmingesniø renginiø dienomis, tokiomis kaip Knygø mugë, yra ápratæ prie nemokamø autobusiukø. Ðilaliðkiai në kiek ne prastesni: tie, kam buvo per sunku dalyvauti ðventinëje eisenoje á estradà, taip pat galëjo pasinaudoti pavëþëjimo paslauga. Kiekviename þingsnyje galëjai justi, kad ðeimininkai apie viskà pagalvojo. Ðis tradicinis renginys kas dveji metai vyksta vis kitame Lietuvos regione. Pirmoji dainø ðventë buvo surengta 1991 metais Kaune. Pastaràjá kartà, prieð dvejus metus, vyko Këdainiuose, ir ðiemet pirmà kartà Ðilalëje. Mero þodþiais, tai didþiulis ávykis bendruomenei, ápareigojantis kiekvienà, juolab jaunimà, domëtis mûsø paèiø istorija, nes nebûdami ádomûs patys sau, nebûsim ádomûs ir pasauliui. Kad kuo daugiau þmoniø galëtø patirti, kuo gyvena tremtiniai, kaip jie moka iðlieti savo jausmus, suvokti, kas garbingo amþiaus þmones verèia bent trumpam pamirðti kasdienybæ, atvykti á toká áspûdingà sambûrá, paskui keletà valandø stovëti ir dainuoti þiûrovams ir vieni kitiems, ðilaliðkiai pasirûpino, kad renginá tiesiogiai galëtø stebëti ir negalëjusieji atvykti, o apie já suþinojæ gerokai vëliau galëtø perþiûrëti áraðà watch?v=9ylftdbyuvs&t=4448s. Iðties dainø ðventë tremtá iðgyvenusiems ne tik atgaiva sielai, bet ir proga visiems susitikti, pasimatyti, dainomis dar kartà visiems papasakoti apie anø dienø ilgesius, viltis, kanèias. Kaip tremtyje dainuojant buvo lengviau dirbti, lengviau iðtverti atskyrimà nuo gimtøjø namø, taip dabar daina padeda uþmirðti nugyventø metø skaièiø, nejausti jø naðtos. Bet daina jiems suteikia sparnus. Jie renkasi, dainuoja, kaip priesakà cituoja taip pat politinio kalinio poeto Vytauto Aleksandro Cinausko þodþius: Tik nepalik ðioj þemëj kerðto ir to priesako laikosi. Dainø ir poezijos ðventë Leiskit á Tëvynæ apima ávairius menus: dainà, ðoká, dailæ, groþinæ kûrybà. Jai ruoðiasi ir savaip joje dalyvauja ne vien choristai, bet ir poetai, prozininkai, dailininkai, siekdami laureato vardo. Jaunajai kartai tokio konkurso laikas tampa tæstine istorijos pamoka, teikianèia galimybiø meninëmis priemonëmis iðreikðti savo suvokimus, recepcijas, áþvalgas, pajautas, o vyresniesiems galimybæ perduoti per ilgus deðimtmeèius sukauptà patirtá. Kartais net ne savo paties, o visos giminës, iðtisos kartos patirtá. Be abejo, intensyviausiai ruoðiasi rajono, kuriame ðventë vyksta, bendruomenë, meno kolektyvai, jaunieji kûrëjai. Jaunimo pritraukimas yra vienas svarbesniøjø tikslø. Tremtiniai vienas po kito iðeina ir iðeis, o istorinë atmintis privalo iðlikti. Ne kas kitas, tik jaunoji karta yra ðios atminties indai. Jokie archyvai jø neatstos. Ir nëra geresnio bûdo perimti ðià atmintá, kaip bûnant kartu tremtiniais, paèiais autentiðkiausiais istorijos ðaltiniais, ið arti pamatyti, pajausti, kokie tai þmonës, kas juos palaikë, jungë, vienijo, kokie buvo jø tikslai, svajonës. Tokios patirtys savaime transformuojasi á atsakomybæ uþ ðalá, jos ateitá. Á pagarbà istorijai, jos dalyviams, tiems, kurie iðtesëjo, iðsaugojo moraliná stuburà, atlaikë visus iðbandymus. Ðiø transformacijø þenklus matëme est- radoje veikusioje konkurso dalyviø vaikø pieðiniø parodoje, jautëme klausydami jau þinomø ir jaunøjø poetø posmø, prozos fragmentø. Prasminga, kad tiek scena, tiek kûrybiniai konkursai sujungë ávairiø kartø, ávairiø amþiaus grupiø kûrëjus. Ne maþesnës pagarbos verti ir jaunuosius menininkus paruoðæ mokytojai. Taigi dainø ðventës metu padëkas ið miesto mero rankø gavo moksleiviø prozos ir poezijos konkurso nugalëtojai Auðra Vitaitë, Karolina Baltruðytë, Liveta Stonèiûtë, Martynas Urbutis (paskatinamosios premijos), Brigita Breiterytë, Vakaris Cibulskis (III vieta), Rugilë Daukðytë, Liucija Vaitkevièiûtë (II vieta), Viktorija Balsytë, Emilija Biterytë (I vieta) ir mokinius ruoðæ mokytoja Asta Stonytë, Veronika Gudaitë, Elena Linkienë, Asta Racevièienë, Sauga Vaièikauskienë, Petras Gedvilas. Nuskambëjus keletui choriniø dainø, nurimus vienø laureatø jauduliui, skelbiami kiti mokiniø pieðiniø konkurso nugalëtojai: Greta Gerybaitë, Joris Zaikauskas, Roberta Juraðkaitë (III vieta), Melita Mitkutë, Viltë Kybartaitë, Dovilë Þàsytytë (II vieta), Aurimas Eitutis, Antanas Briedis, Gustë Jurkutë (I vieta), padëkota jø mokytojams Ilonai Venckienei, Sonetai Dargienei, Laimutei Rupðytei. Suaugusiøjø grupëje literatûros konkurso laureatais tapo poetas, kompozitorius, buvæs tremtinys Alfonsas Staponkus uþ 2017 metais iðleistà dainø ir poezijos knygà Einu þeme, kurioje apdainuojama meilë ðeimai ir Tëvynei (III vieta), inþinierius, buvæs tremtinys Rimantas Kuprys, 2016 metais iðleidæs knygà Saugoti amþiams, kurioje meistriðkai apraðë savo ðeimos tremties istorijà (II vieta), ir Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos Ðilalës filialas bei jo pirmininkë Teresë Ûksienë, parengusi ir 2017 metais iðleidusi knygà Erðkëèiø keliu VI, kartu ávertinus ir jos ilgametæ veiklà saugant ir puoselëjant gimtojo kraðto tremties ir rezistencijos istorijà (I vieta). Baigiantis ðventei, jos vyriausiasis dirigentas Kornelijus Pukinskis dirigento batutà iðkilmingai perdavë Anykðèiams. Taigi kita 2020-øjø metø Politiniø kaliniø ir tremtiniø dainø ir poezijos ðventë Leiskit á Tëvynæ vyks graþiuosiuose Anykðèiuose, mieste, ásikûrusiame Ðventosios ir Anykðtos upiø santakoje. Ir visiðkai pabaigai keletas faktø: ðventës koordinatorë LPKTS valdybos pirmininkë Rasa Duobaitë-Bumbulienë, ðventës koncertmeisterë ir pianistë Beata Vingraitë, ðventës reþisierius Vytautas Jankauskas. Renginá vedë aktorë Virginija Kochanskytë. Laima ARNATKEVIÈIÛTË

6 6 Istorija be baltø dëmiø Þudynës Paliepio kaime 1923 metais Apgynusi kraðto nepriklausomybæ metø kovose, Lietuva tikëjosi nukreipti visas jëgas taikiam atkuriamajam darbui, tolesniam valstybingumo stiprinimui. Tokioms viltims iðsipildyti pagrindà suteikë 1920 metø lapkrièio 29 dienà Kaune, dalyvaujant keturiems Tautø Sàjungos karinës kontrolës komisijos nariams, Lietuvos ir Lenkijos atstovø pasiraðyta paliaubø sutartis dël karo veiksmø nutraukimo ir neutralios zonos tarp abiejø kaimyniniø ðaliø kariuomeniø nustatymo. Taèiau Lenkijos valdþia, ir toliau Lietuvà laikydama tik laikinàja valstybe, ðio susitarimo nesilaikë ir nuo pat pirmos dienos já paþeidinëjo. Neutrali zona tapo niekieno þemë, kurioje daugumà gyventojø sudarë lietuviai, nors tam tikra jø dalis buvo nutautëjusi. Þudynës Kapèiamiesèio valsèiuje Lenkai savo prieðininkus minëtoje zonoje ëmë ávairiais bûdais terorizuoti. Netrukus jø plëðikavimai, nepaklusniø gyventojø þudymai, o vëliau netoli minëtos zonos buvusiø lietuviø kariuomenës sargybø puldinëjimai ágavo sistemingà pobûdá. Tuometinë Lenkijos valdþia, visokiais bûdais didindama átampà neutralioje zonoje, siekë iðprovokuoti lietuviø kariuomenës atsakomuosius veiksmus ir, Tautø Sàjungai apkaltinusi jà tariamu paliaubø susitarimo nesilaikymu, pasiøsti á Lietuvos gilumà Vilniaus kraðte sutelktas stambias ginkluotàsias pajëgas. Tai suvokdama Lietuvos karinë vadovybë nesileido provokuojama ir elgësi labai apdairiai. Kariuomenës dalims grieþèiausiai buvo draudþiama áþengti á neutralios zonos teritorijà. Lietuvos visuomenæ ypaè sukrëtë 1923 metø kovo 19 dienà þudynës Alytaus apskrityje, Kapèiamiesèio valsèiuje, ðiapus demarkacijos linijos. Per ðv. Juozapo religinæ ðventæ, vakare apie 17 valandà, 150 pësèiø ir 30 raitø lenkø partizanø uþpuolë Paliepio kaimà ir þiauriai nuþudë Seinø baro atskirosios lauko sargybos kareivius 11-ojo pëst. Vilniaus pulko 4-osios kuopos j. psk. Jonà Taurá, Jurgio (gimusá 1900 metais Birþø aps. Budbergio valsè. Joneliø dvare), eilinius: Vladà Verpetà, Antano (gimusá 1898 metais Telðiø aps. Plungës valsè. Sausdravënø k.), Jonà Jarucká, Prano (gimusá 1901 metais Telðiø aps. Alsëdþiø valsè. Dyðliø k.), Abraomà Ðtramà, Mejerio (gimusá 1901 metais Ukmergës aps. Panoteriø valsè.) ir Mordchelá Kacà, Danieliaus (gimusá 1901 metais Tauragëje), bei sunkiai suþeidë eil. Benadà Rimðà, Antano (gimusá 1901 metais Ðvenèioniø aps. Ðvenèioniø valsè. Daukðiø k.). Juos nuoþmiausiu bûdu kardais uþkapojo, iðniekino kariø kûnus. Ið Paliepio kaimo karius parveþë á Alytø, apþiûrëjo gydytojas. Kovo 22 dienà þuvusiuosius iðkilmingai palaidojo. Á kapines palydëjo trys kunigai, gedulingai grojo 11-ojo pëst. Vilniaus pulko orkestras. Laidotuvëse dalyvavo labai daug þmoniø (manytina, kad Mordchelis (Motelis) Leiba Kacas ir Abra- omas (Echomas) Icikas Ðtramas (Ðtromas) palaidoti Alytaus miesto þydø kapinëse G. L.). Drauge su kitais þuvusiuosius palydëjo ir 11-ojo pëst. Vilniaus pulko mokomoji kuopa. Visi gedëjo ir gailëjo þuvusiøjø. Atrodë, kad visas pasaulis rauda dël kritusiø uþ laisvæ Tëvynës gynëjø. Niekas negalëjo atsistebëti, kad tiek daug þiauriai nuþudytø vyrø sugulë á kapus. Protestas prieð barbariðkà elgesá Toks barbariðkas elgesys sukrëtë visà Lietuvà. Reikalauta likviduoti Varviðkës banditø gaujà metø balandþio þurnale Karys iðspausdintas protesto rezoliucijos tekstas: Alytaus miesto ir apskrities pilieèiø demonstracijos. Protesto rezoliucija. Pastaruoju metu mûsø amþini prieðai lenkai ne tik uþëmæ laiko didelius Lietuvos plotus su mûsø sostine Vilnium, ne tik slegia ir spaudþia mûsø brolius neutralëj juostoj, bet pradëjo uþpuldinëti ir terorizuoti ramius gyventojus ðiapus demarkacijos linijos. Tas teroras (ginkluota priespauda) jau pereina visas nuoþmumo ir þvëriðkumo ribas. Taip kovo 19 dienà lenkø kariuomenë, perrengta civiliais drabuþiais, puolë Paliepiø kaimà ðioj pusëj neutralës juostos ir nuoþmiausiu bûdu kardais iðkapojo stovinèià tenai mûsø gynëjø sargybà ir iðniekino jø kûnus nukirsdami kojà, pirðtus, bjauriausiai sudauþydami jø galvas. Tad mes, Alytaus miesto ir apskrities pilieèiai, susirinkæ palaidoti savo iðtikimus þuvusius karþygius, kuo grieþèiausiai protestuojame prieð toká lenkø elgesá. Daugumos þuvusiøjø mûsø broliø kraujas ir sunaikintas Lietuvos sûnø turtas balsiai kvieèia mûsø valdþià ir mûsø visuomenæ atitaisyti supurvintà lenkø galvaþudþiø mûsø tautos garbæ. Uþtat mes ir ðaukiame, reikalaudami: pirma, kad galop bûtø apsaugota ramiø gyventojø ramybë ir gyvybë; antra, kad bûtø apsaugotas mûsø þmoniø turtas; treèia, kad bûtø atitaisyta sumindþiota mûsø tautos garbë. Tam reikalui privalo bût sunaudotos visos galimos mûsø valdþios ir mûsø visuomenës fizinës ir moralës priemonës. Visas vyriausybës pastangas ðiuo atveju pasiþadam visomis iðgalëmis remti, o reikalui esant stoti á tëvynës gynëjø eiles. Nuoþmus, begëdiðkas nuþudymas laidojamø mûsø karþygiø verèia mus kreiptis á visà kultûringàjá pasaulá dël solidaraus protesto prieð nesiliaujantá lenkø nuoþmumà ir þvëriðkumà. Demonstracijos ágalioti pasiraðë: V. Runta, Dr. S. Jonavièius ir J. Stankevièius. Originalui atitinka: K. Balukevièius. riai: eil. Jonas Jaruckis (þuvæs), eil. Motelis Kacas (þuvæs), eil. Benadas Rimða, eil. Abraomas Ðtramas (þuvæs), j. psk. Jonas Taurys (þuvæs) ir eil. Vladas Verpetas (þuvæs) apdovanoti Vyèio kryþiaus 1-ojo laipsnio ordinais. Apdovanojimo lape, pristatant visà sargybà apdovanoti Vyèio kryþiaus ordinais, apie juos raðoma: 11 pëst. Vilniaus pulko 4 kuopos eiliniai: Vladas Verpeta, Jonas Jeruckis, Echomas Ðtramas, Motelis Kacas ir Benius Rimða 1923 metø kovo 19 dienà, puolant lenkams Podlipkiø kaimà, iðtisà pusvalandá narsiai gynësi iki pritrûko ðoviniø, o jø pritrûkus puolë prieðininkà, puolë prieðininkà durtuvais ir èia visi garbingai þuvo, iðskyrus Rimðà, kuris buvo sunkiai suþeistas. 4 kuopos jaun. pusk. Jonas Tauris 1923 metø kovo 19 dienà, puolant lenkams Podlipkiø kaimà, narsiai kovësi iki pritrûko ðoviniø, visà kautyniø laikà dràsindamas savo skyriø. Kai pritrûko ðoviniø, su savo skyriumi puolë prieðininkà durtuvais ir èia garbingai þuvo metø balandþio Kario þurnale Vladas Ulèinskas straipsnyje Nors visi þuvo, bet ið sargybos nesitraukë raðë: Eilinis Benadas Rimða, kilæs ið Utenos aps., Anykðèiø valsè., Naujoniø kaimo, irgi yra vienas narsiøjø vyrø, pasiþymëjusiø kovose metø rudená Benadas Rimða buvo mobilizuotas ir paskirtas á 11 pëst. pulkà, kur tarnavo 4 kuopoj. Ðioj paèioj dalyje Benadas Rimða ir baigë savo karinæ tarnybà metais 11 pëst. pulkas saugojo Seinø barà. Èia Benadas Rimða ir pasiþymëjo dràsa ir sàþiningumu savo pareigas einant. Kovo 19 dienà Rimða su kitais kareiviais iðëjo á atskirà lauko sargybà. Sargyba ið keliø kareiviø, kuriai buvo skirtas uþdavinys saugoti savo (4) kuopà nuo galimø netikëtø lenkø puolimø. Tai buvo Leipalingio valsèiaus ribose. Lenkø kavalerija puolë mûsø dalis. Sargybiniai, tarp kuriø buvo ir Benadas Rimða, pastebëjæ lenkø kavalerijos eskadronà, pasiryþo já atlaikyti savo ma- þomis jëgomis ir atidarë smarkià ugná á puolanèius lenkiø raitininkus. Jie lenkø puolimo neatlaikë ir raitininkai, apsupæ juos, kardais sukapojo visus sargybinius. Nors visi sargybiniai þuvo, tik sunkiai suþeistas iðliko gyvas vienas B. Rimða, bet ið sargybos në vienas nesitraukë ir atkakliai gynësi. Tuo savo garbingu didvyriðku þygiu ákvëpë kuopà pasiruoðti kautynëms. Kuopa ne tik sulaikë puolanèius lenkus, bet juos dar gerokai ir sumuðë. Atmuðus lenkus, pats kuopos vadas, apþiûrëdamas iðþudytàjà sargybà, tarp negyvøjø atrado be sàmonës gulintá Rimðà. Mat lenkai palaikë ir já negyvu, ir tuo bûdu jis iðliko. Per rûpestingà gydytojø prieþiûrà Benadas Rimða pasveiko, nors ir nustojæs sveikatos. Apdovanoti Vyèio kryþiumi jis ir jo þuvusieji draugai. Dabar, gaudamas pensijà, gyvena Kasciûnø kaime, Merkinës valsè., Alytaus aps. nusipirktame þemës sklype. Já galima matyti Merkinëje su þyme veide nuo lenkø kardo. Apdovanojimo lape, pristatant visà minimà sargybà apdovanoti Vyèio kryþiumi, ðiaip apie juos raðoma: 11 pëst. Vilniaus pulko 4 kuopos eiliniai: Vladas Verpeta, Jonas Jeruckis, Echomas Ðtramas, Motelis Kacas ir Benius Rimða 1923 metø kovo 19 dienà, puolant lenkams Podlipkiø kaimà, iðtisà pusvalandá narsiai gynësi, kol pritrûko ðoviniø. Pritrûkæ ðoviniø, durtuvais puolë prieðininkà ir èia visi garbingai þuvo, iðskyrus Rimðà, kuris buvo sunkiai suþeistas. Tai kilnus didvyriðkas Lietuvos kareivio narsumo ir atkaklumo pavyzdys, kada pasiryþo geriau þûti, negu gyviems pasiduoti prieðui arba pasitraukti ið sargybos ir tuo sudaryti pavojø savo kuopai. Patys pasiryþo garbingai mirti, kad tik jø kuopos draugai suskubtø pasirengti kautynëms ir tinkamai atremtø prieðo puolimà. (...) Daug, oi labai daug turëjome narsiø didvyriø, kuriø pasiaukojimo dëka ðiandien gyvename laisvoj ir nepriklausomoj tëvynëj. Gintaras LUÈINSKAS (Bus daugiau) Nesitraukusieji ið sargybos þuvo 1923 metø liepos 17 dienà 11-ojo pëst. Vilniaus pulko ka- Laidojami 1923 metø kovo 19 dienà Kapèiamiesèio valsè. Paliepiø k. lenkø partizanø nuþudyti 11-ojo pëst. pulko kareiviai. Alytus, 1923 metø kovo 22 diena

7 Susitiko buvæ Èelano-Barûno tremtiniai Saulëtà geguþës 26-àjà Panevëþio Kristaus Karaliaus Katedroje buvo aukojamos ðv. Miðios uþ 1948 metø tremtinius. Susirinko apie 200 bendro likimo broliø ir sesiø ið visos Lietuvos. Dauguma buvusiø tremtiniø ið Buriatijos Èelano-Barûno kirtavieèiø. Susirinkusieji tada buvo maþi vaikai, kai kurie gimë tremtyje. Per tuos 70 metø neiðdilo ið atminties badas, ðaltis, netektys, baimë. Viskà atpirko iðkovota tëvynës laisvë ir tikëjimas, kad tai daugiau nepasikartos. Prieð ðv. Miðias á Katedrà áneðtos LPKTS, partizanø ir Lietuvos vëliavos, prie kuriø visà laikà stovëjo garbës sargyba. Po pamaldø choras sugiedojo giesmæ Marija, Marija. Ði giesmë buvo tremties palydo- vë, atgaiva sunkià valandà. Dabar ji skamba kaip padëka uþ laimæ sugráþti. Iðëjæ ið baþnyèios tremtiniai nusifotografavo ant Katedros laiptø. Ðventoriuje sustojus prie paminklo Pieta Lietuvos kankiniams, sugiedotas Lietuvos himnas, uþdegta þvakuèiø, padëta gëliø. Tremtyje gimusi Janina Ðvambarytë ðiltais eilëraðèio posmais pradëjo renginá. Choras Likimai (vadovë Giedrë Baltuðkienë) atliko tremtiniø dainas. Pasimeldæ ir pasiklausæ dainø visi nuvaþiavome á Panevëþio geleþinkelio stotá skaudþiausià vietà mûsø gyvenimo istorijoje. Prieð 70 metø buvome brutaliai iðtremti ið gimtøjø namø, atgabenti á stotá, sukiðti á gyvulinius vagonus ir iðveþti á neþinià. Kai eðe- lonai buvo suformuoti, ið uþdarytø vagonø liejosi þmoniø maldos, skambëjo giesmës. Eðelonai dundëjo pro Tomsko, Krasnojarsko, Irkutsko sritá ir pasiekë tolimiausià Sibiro vietà Buriatijos Mongolijà. Vienas ið eðelonø sustojo Onochoje stotyje, o tremtiniai buvo paskirstyti po daugybæ kirtavieèiø. Vedami tokiø prisiminimø padëjome gëliø, uþdegëme þvakuèiø. Po iðkilmingo minëjimo visi patraukë á buvusiø tremtiniø popietei iðnuomotà salæ. Èia dar ilgai skambëjo dainos, liejosi prisiminimai. Renginá organizavo LPKTS Panevëþio filialas kartu su Panevëþio sàjûdþio muziejumi. Zinaida SVILIENË, Vlada POVILIÛNIENË 7 Ilsëkitës ramybëje Valerija Arlauskaitë-Petrauskienë Gimë Këdainiø aps. Baisogalos valsè. Girvalakiø k m. nuteista. Iki 1954 m. kalëjo Komijos, Intos lageriuose. Intoje susipaþino su to paties likimo bûsimu vyru Petru Petrausku. Iðtekëjo, susilaukë dviejø dukterø m. gráþo á Lietuvà. Palaidota Karmëlavos kapinëse. Nuoðirdþiai uþjauèiame dukteris, jø ðeimas, gimines ir artimuosius. LPKTS Kauno filialas Uþjauèiame Mirus 1945 metø tremtiniui Algimantui Poðkai ( ), uþjauèiame seserá Aldonà ir artimuosius. Likimo broliai ir sesës tremtiniai Skelbimai Birþelio 30 d. (ðeðtadiená) val. prie legendinio Ðatrijos kalno ávyks VII Þemaièiø tremtiniø ir politiniø kaliniø sàskrydis Laisvë tai turtas. 12 val. ðv. Miðios. Po jø dalinsimës prisiminimais, daina, vaiðinsimës atsiveþtomis vaiðëmis. LPKTS Telðiø filialo valdyba maloniai kvieèia dalyvauti. Pasiteirauti tel (Stanislovas) ir (Regina). Mes netikëjom niekados, kad mus iðveð ið Lietuvos Aldona Kalesnikienë Ðiais metais minime didþiøjø netekèiø liûdnà sukaktá. LPKTS Ukmergës filialas ðia proga Ukmergës kraðtotyros muziejuje surengë konferencijà, kurioje dalyvavo Anykðèiø, Kauno, Ðirvintø, Ukmergës rajonø tremtiniai, sveèiai. Konferencijos iniciatorë LPKTS Tre m t i n y s Ukmergës filialo pirmininkë Aldona Kalesnikienë, sumaniai vadovaujanti, burianti ir vienijanti, pristatë sveèius: Ukmergës r. savivaldybës administracijos direktoræ Agnæ Balèiûnienæ, tarybos narius Dariø Varnà, Romà Pivorà, Arvydà Brezinà, kaunieèius LPKTS Kauno filialo pirmininkà Vladà Sungailà, Reginà Kazlauskienæ bei kitus. Aldona Kalesnikienë kalbëjo apie skausmingà mûsø tautos istorijos laikotarpá tremtá. Apie tuos gûdþius laikus pasakoja Ukmergës tremtiniai ir politiniai kaliniai filialo iðleistoje knygelëje Viltis sugráþti. Praneðimà skaitë Ukmergës kraðtotyros muziejaus muziejininkas Raimondas Ramanauskas. Praneðëjas kalbëjo apie pirmuosius ir vëlesnius trëmimus, vyrø priverstiná ëmimà á sovietø kariuomenæ, apie gyventojø slapstymàsi, bëgimà á ISSN X Redaktorë Jolita Navickienë Redakcija: Audronë Kaminskienë, Vesta Milerienë Adresas: Laisvës al. 39, Kaunas, Tel. (8 37) El. p. tremtinys.redakcija@gmail.com miðkus. Muziejininkas, istorikas, ðio kraðto tyrinëtojas kalbëjo apie didþiausià 20 amþiaus vidurio trëmimà, uþklupusá Lietuvà metø geguþës trëmimo akcija represiniø struktûrø susiraðinëjime uþkoduota nieko grësmingo neþadanèiu Vesna (Pavasaris) pavadinimu. Pilnutëlëje muziejaus salëje iðgyvenæ, iðlikæ orûs ir garbingi, sugráþæ tëvynën senoliai, jø vaikai, gimæ tremtyje, dalijosi nelengvø metø atsiminimais. Jaudinantys, balsà gniauþiantys þodþiai, aðaros akyse bylojo apie nelengvà Lietuvos tremtinio dalià. Konferencijoje kalbëjo ir tremtinio dalià patyræ LPKTS valdybos narys Donatas Jankauskas, tarybos pirmininkë Vincë Vaidevutë Margevièienë. Tremties dalia paþenklintas Anykðèiø skyriaus pirmininkës Primos Petrylienës, kitø kalbëjusiøjø gyvenimas. Prisiminimais dalijosi ir savo kûrybà skaitë poetë Janina Stundþienë. Leidëjas Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga Daug tremtiniø þuvo, o tie, kurie iðgyvenæ siaubà, badà ir ligas, gráþo namo, iðliko iðdidûs ir nepalauþiami. Gyvi istorijos liudytojø prisiminimai atgyja knygose. Juos á trijø daliø knygà Tremties vaikai surinko ir parengë spaudai raðytojas Stanislovas Abromavièius. Ðiais metais LPKTS iðleido naujà raðytojo rinkiná Vaikystë Sibiro toliuose. Ðias knygas konferencijoje pristatë Dalia Poðkienë. Sveikinimà ir atminimo dovanas konferencijos organizatoriams atsiuntë LR Seimo narys Juozas Varþgalis. Kaunieèiai padovanojo Ukmergës fi- 2 spaudos lankai Ámonës kodas Tiraþas 1720 egz. Ats. sàsk. Nr. LT AB SEB bankas Kaina Spausdino spaustuvë UAB Morkûnas ir Ko, Draugystës g. 17, Kaunas lialui kraitelæ knygø. Susirinkusiems dainavo Ukmergës kultûros centro politiniø kaliniø ir tremtiniø miðrus choras (vadovë Julë Juodienë). Aldona Kalesnikienë padëkojo Ukmergës kraðtotyros muziejaus direktorei Vaidai Sakolnikienei, visiems sveèiams, iðreikðdama viltá, kad tokie tamsûs istorijos puslapiai niekada nepasikartos, kad visi istorijos liudytojai bylos apie Lietuvos þmoniø tragedijà ir skleis þinià apie Laisvës kainà. Parengë Dalia POÐKIENË Projektus Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautos netekèiø atspindþiai ir Istorija be baltø dëmiø remia 0,61 euro Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

8 8 Susitikimai Rûdaièiø ir Kartenos mokyklose Baigiantis mokslo metams Jûros ðauliø Palangos kuopos iniciatyva vyko susitikimai su moksleiviais Kretingos rajono Rûdaièiø pradinëje mokykloje ir Kartenos mokykloje-daugiafunkciame centre. Su kuopos vadu Adolfu Sendrausku vykome su dovanomis: LPKTS iðleista S.Abromavièiaus knyga vaikams apie maþøjø tremtá Vaikystë Sibiro toliuose ir mûsø pagamintais stendais. Stenduose pasakojimai ir nuotraukos apie vaikø kanèias Sibire. Jame yra ir mano ðeimos istorija, kai 1948 metø geguþës 22-àjà ið mûsø aplankyto Rûdaièiø kaimo iðkeliavo á neþinià mano tëveliai Antanas ir Magdalena Neverauskai ir mes, jø vaikai Trëmikai ið miego paþadino tëvus ir mus, aðtuonis vaikus: Onutæ, gimusià 1930 metais, Bronislavà 1933 metais, Antanà 1935-aisiais, mane, Petrà, 1940-aisiais, Magdalenà 1942-aisiais, Henrikà 1944-aisias, Alfonsà 1945-aisiais ir Bernadetà, gimusià 1946 metais. Du ginkluoti vyrai iðsivedë tëvà á laukus parvesti arkliø. Arkliai buvo pakinkyti á didelá ûkiðkà veþimà. Tëvai á já sukrovë maisto, daiktø visko, kà galëjo paimti per toká trumpà laikà. Susëdo tëvai, susodino mus, vaikus, ir pajudëjome Kretingos geleþinkelio stoties link, kur laukë traukinys su krovininiais vagonais. Vaþiavome gyvuliniame vagone daugiau kaip dvi savaites. Galutinë stotis Irkutsko miestas. Mus iðlaipino tiesiai ant pievos, prie pat bëgiø. Netrukus atslinko tamsûs debesys ir pradëjo smarkiai lyti. Atvaþiavæ sunkveþimiai mus nuveþë á uþ devyniø kilometrø nuo miesto esantá tarybiná ûká Pervoje maja ið ten arkliais kinkytu veþimu atsidûrëme dideliame kaime Goriaèyj Kliuè. Tai buvo mûsø kelio paskutinë stotis sunkiø skausmo, bado ir ilgø kovos uþ iðlikimà metø pradþia. Kaimas dide- Petras Neverauskas su Kartenos moksleiviais lis, èia gyveno apie pusantro tûkstanèio gyventojø, dalis ið jø tremtiniai. Pamenu pirmàjà vasarà tremtyje: prisirpus mëlynëms, mano mama su septyniais vaikais iðëjo á taigà uþ penkiø kilometrø uogauti. Að buvau ið tø vaikø jauniausias, aðtuoneriø metø. Tik priëjus uogingas vietas, mus uþpuolë trys vilkai. Vaikai susispietë visi kartu. Mama su tokiais skardiniais kibirais puolë tuos vilkus. Vaikø riksmas ir mano mamos pasiaukojamas poelgis dràsus puolimas atbaidë plëðrûnus. Tàdien daugiau nebeuogavome... Tremtyje iðbuvome penkiolika metø. Susitikime Rûdaièiø mokykloje aptarëme ir knygà Vaikystë Sibiro toliuose, kurioje yra mano kelionës á Sibirà epizodas, taip pat palangiðkës Vidos Murauskaitës-Galdikienës istorija Kriauðë gimtadieniui. Pasakojau vaikams tremtiniø istorijas. Buvo gera proga su vaikais aptarti laikmeèio istorijà, Lietuvos gyventojø pokario skaus- mus. Stebëdamas mokinius dþiaugiausi, kaip jie atidþiai mûsø klausësi, pasidþiaugiau jø supratingais mokytojais. Kartu nusifotografavome, o nuotraukas iðsiuntëme visiems susitikime dalyvavusiems vaikams. Kartenos mokykloje susirinkusiems moksleiviams pravedëme savo ðalies istorijos paþinimo pamokà. Jà iliustravau stende esanèiomis savo ðeimos tremties nuotraukomis. Jau po susitikimo mane uþkalbino mokinukai, klausdami, kada gi prasidëjo Antrasis pasaulinis karas ir ar að menu tuos ávykius. Þinoma, neprisimenu, nes buvau tik kà gimæs, taèiau þinau, kad tai ávyko 1941 metø birþelio 22-osios ankstø rytà, sekmadiená. Jiems papasakojau ir daugiau istoriniø faktø, dþiaugiausi, kad vaikai domisi mûsø istorija. Juk jie mûsø ateitis, jie privalo þinoti Lietuvos istorijà, sunkumus, juo labiau ið mûsø, tø dienø liudytojø lûpø. Petras NEVERAUSKAS Su Rûdaièiø mokyklos mokytojais ir mokiniais Prasminga Þaros gimnazijos iniciatyva Pateikdamas informacijà apie knygos Þmoniø likimai okupacijø metais. Prisiminimai pristatymo eigà ( Nr. 19), paminëjau rusø gimnazijos Þara ið Naujosios Vilnios iniciatyvà, kaip kûrybingai knygà panaudoti moksleiviø pilietiðkumo ir patriotiðkumo ugdymui. Pirmas þingsnis ðia linkme balandþio 20 dienos gimnazijoje organizuotas knygos pristatymas, kur buvau pakviestas, kaip jos sudarytojas. Ið Druskininkø atvykome trise, mus sutiko labai ðiltai. Erdvi gimnazijos aktø salë buvo pilnutëlë, vyravo ðventinë nuotaika, o kai ant scenos pakilo Þaros gimnazijos moksleiviø kvartetas ir pradëjo dainuoti Lietuvos partizanø dainas, mes, druskininkieèiai, pasijutome lyg dalyvautume Dzûkijos partizanø dainø festivalyje. Ðis jausmas dar sustiprëjo, kai scenoje pasirodë nuolatinis festivalio Druskininkuose dalyvis baltarusiø Pranciðkaus Skorinos gimnazijos moksleiviø ansamblis Lenok. Po tokios netikëtos, bet malonios meninës áþangos, susirinkusiesiems buvo pristatyti sveèiai: Rytø Lietuvos mokytojø sàjungos vadovai ir mes, druskininkieèiai. Atëjo metas atskleisti bene svarbiausià ðio renginio detalæ á já buvo pakviesti visø Vilniaus ir Ðalèininkø rajonø mokyklø atstovai, kuriems turëjo bûti áteiktos jø mokykloms skirtos knygos. Jos Þaros gimnazijos direktoriaus D. Popovo pastangomis ið anksto bu- vo parveþtos á Þaros gimnazijà ið Ðvietimo ir mokslo ministerijos. Man pristaèius knygà, o moksleiviams perskaièius jos iðtraukas, gimnazijos direktorius áteikë knygas atvykusiems minëtø rajonø mokyklø atstovams. Tiesa, jø nebuvo daug, taèiau þinant ðiø rajonø ðvietëjiðkos veiklos ypatumus, renginio organizatoriø tai nenustebino. Net dvideðimt dviejø mokyklø atstovams knygos buvo áteiktos per Rytø Lietuvos mokyklø dainø festivalá Jovarai Vilniaus rajono Juodðiliø Ðilo gimnazijoje. Visapusiðkà paramà Þaros gimnazijai suteikia Rytø Lietuvos mokytojø sàjunga. Blogiausiu atveju knygas numatyta pristatyti net á atskiras mokyklas. Kiek esu informuotas, knygos Vilniaus rajono mokykloms jau iðplatintos, Ðalèininkø kraðte ðá darbà numatoma uþbaigti ðá mënesá. Graþi Þaros gimnazijos iniciatyva pastûmës ir maþiau aktyvias mokyklas nelikti nuoðalyje, prasmingai panaudojant knygas ðvietëjiðkoje veikloje. Gintautas KAZLAUSKAS