Microsoft Word - 2 dalis.doc

Transkriptas

1 2. KORPORACIJOS FORMAVIMASIS IR JOS KONKURENCINIO POTENCIALO PLTRA 2.1. Korporacij formavimosi prielaidos ir veiklos slygos Labai staigus perjimas rinkos ekonomik, greitas privatizavimo procesas, aktyvus asmeninis dalyvavimas šiuose procesuose, gyta patirtis valdymo srityje ir kylanios problemos skatina ieškoti atsakym, pasitelkiant valdymo teorij. Išryškjo posovietins ekonomins situacijos unikalumas, nepaprastai didelis neapibržtumas ir vykstani proces dinamizmas. Norint priimti teisingus valdymo sprendimus, viena vertus, reikia suvokti vykstani proces tendencijas ir priežastis, suprasti organizacijos pltros etapus ir galimybes, mokti panaudoti šiuolaikin valdymo teorij praktikoje, antra vertus, kurti sav korporacijos valdymo model, nes teoriškai ne visuomet pavyksta rasti atsakymus, kurie tikt tokiai unikaliai situacijai. Lietuvoje diversifikuotoms organizacijoms kurti palankios slygos buvo sudarytos pirminiame privatizavimo etape. sigaljo tendencija privatizuoti kuo daugiau objekt arba sigyti bent jau leidžiam pagal galiojanius statymus akcij paketo dal vairiuose objektuose. Vliau prasidjo akcij paket persidalijimo procesai, kuri metu pavieniai veiklesni žmons arba j grups sigijo akcij kontrolinius paketus keliose ar net keliolikoje moni. Bet valdymo teorijos poži riu daug domesnis etapas vyko paskui. Prasidjo labai vair s procesai, kuriuos b t galima apib dinti per naujovi pltros prizm. Nauj savinink poži ris valdymo problemas ir j patirtis sukl b ding pradiniam nauj proces etapui vairov. Nepaisant to, šiame etape galima išskirti dvi prieštaringas tendencijas (Bosas, 1999; Vilkas, 1999): dalis naujj savinink, privatizacijoje dalyvavusi kaip viena grup, išsidalijo atskiras organizacijas, o kai kurias net išskaid smulkesnes ir pradjo jas valdyti kaip sugeba kiekvien atskirai; kita dalis naujj savinink suformavo vairius susivienijimus - - koncernus, korporacijas ir panašiai. Bendrojo valdymo organuose ir šiuo atveju, kaip paprastai, pagrindinius postus užm savininkai. Šios dvi tendencijos valdymo teorijos požiriu domios tuo, kad pirmojoje pirmenyb teikiama diferenciacijos aspektui, o antrojoje - integracijos aspektui. Dl pereinamojo rinkos ekonomik laikotarpio politins, ekonomins, socialins ir t.t. aplinkos slyg nestabilumo, nesusiformavusios verslo infrastrukt ros, nuolatins statymins bazs kaitalio-

2 jimo ir kit aplinkybi, t.y. labai neapibržt veiklos slyg, daugumos naujj savinink ir kartu organizacij vadov pagrindin strategin orientacija buvo noras išgyventi. Todl daug patrauklesni atrod paskirstyt sistem koncepcijos teiginiai. Iš ties, daugeliu atvej diferenciacijos tendencija pasiteisino dviem aspektais: pavieniams privatiems kiniams subjektams pradjo vadovauti gab s ir energingi vadovai (savininkai), kurie sugebjo išlikti arba net gerai sitvirtinti rinkoje. Jiems pavyko lengvai restrukt rizuoti mažas mones, pakeisti veiklos kryptis, rasti naujas nišas rinkoje; atskir maž moni žlugimas nesuk r grandinins reakcijos, t.y. nesužlugd kit tos paios grupuots privatizuot moni, ne tokie skaud s šiuo atveju buvo socialiniai padariniai. Daug sudtingesns buvo valdymo problemos t organizacij, kuri vadovai (savininkai) iš karto orientavosi integracij. K rsi vair s koncernai, korporacijos ir kiti panaš s dariniai. Iš esms ši organizacij vadovai turjo suvaldyti diversifikuotas organizacijas esant labai nestabilioms veiklos slygoms. Tai reikalavo iš vadov nepaprast sugebjim, mokjimo derinti centralizacijos ir decentralizacijos principus, gerai orientuotis rinkos mechanizm pltros tendencijose ir efektyviai tuos mechanizmus naudoti valdymo praktikoje. Todl neatsitiktinai Lietuvoje liko labai nedaug skmingai veikiani organizacij (koncern, korporacij), kurios orientavosi integracij iš pat pradži. Vertinant diversifikuot organizacij, atsiradusi Lietuvoje pirminio privatizavimo laikotarpiu, kurios orientavosi integrines nuostatas, raid galima išskirti šiuos aspektus: išliko ir gerai sitvirtino rinkoje tos organizacijos, kuri vadovai sugebjo organizuoti diversifikuot organizacij valdym tokiais principais ir b dais, kurie labiausiai atitiko rinkos mechanizm pltros tendencijas Lietuvoje ir bendras sistem pltros tendencijas, orientavosi ilgalaik perspektyv, veik nestandartiškai ir sugebjo atkurti senas bei rasti nauj rink; nemaža dalis organizacij, kuri vadovai nesiorientavo verslo valdymo problemose arba veik savanaudiškai ir net nusikalstamai, žlugo, sukeldamos skaudžius socialinius padarinius; dar viena dalis diversifikuot organizacij visiškai nežlugo, taiau veriasi gana sunkiai, toliau laikosi prarasdamos dal savo moni turto (Bosas, 1999; Gineviius, 1998). Tuo pat metu steigsi labai daug kit privai organizacij, kuri savininkai nedalyvavo privatizavimo procese ir kurie puoseljo vienokio ar kitokio verslo idj. Tai labai sustiprino verslo

3 pltros romantines nuotaikas ir švelnino socialin tamp tuo metu. Taiau gana greit paaiškjo, kad rinkoje išsilaikys tik nedaugelis iš j, nes smulkiajam verslui nebuvo sudarytos palankios slygos. Daugumos dar neprivatizuot valstybini moni vegetavimas bei bankrotai ir tik nedaugelio j skminga veikla papild Lietuvos verslo mozaik, padidindami verslo terps nestabilumo lyg, sukeldami socialini problem. Nagrinjant vykstanius procesus valdymo teorijos poži riu, reikia pažymti, kad labai nestabilios verslo slygos ir verslo pltra reikalauja taikyti strateginio valdymo metodus. Tradiciniai valdymo metodai, kai orientuojamasi ekonomini proces ekstrapolia-cij, pvz., ilgalaikio planavimo praktikoje, šiandieninje valdymo Lietuvoje beveik netaikomi. Beveik visos geriau veikianios organizacijos praktikoje bando taikyti tik trumpalaikio planavimo metodus. Šio tyrimo objektas - UAB "Vakar Lietuvos pramons ir finans korporacija". J galima priskirti prie t diversifikuot organizacij, kurios iš pat pradži orientavosi integracij, išliko ir gana skmingai pltoja versl. Trumpai paanalizuosime tuos procesus, kurie vyko pirmins privatizacijos ir korporacijos susiformavimo etape iš valdymo teorijos pozicij. Pradiniame etape be išsamesns analizs buvo perkamos mons ir kitokios organizacijos, kuri veiklos rodikliai tuo metu buvo geresni arba patogus j geografinis išdstymas. Tuo metu tssi staigus ekonomikos smukimas, viena vertus, ir sudarytos slygos rimtai imtis nuosavo verslo, kita vertus. Tai skatino privai iniciatyv ir aktyv dalyvavim privatizavimo procese. Kadangi diversifikuota veikla teik rizikos mažinimo vilt, ji labiau atitiko išgyvenimo strategin orientacij. Apie galimas valdymo problemas, tolesnius pltros planus susimstyta tada, kai jau buvo privatizuoti keli smulkesni objektai. Orientuotasi korporacijos k rimo vizij ir toliau kryptingai buvo perkamos mons. Tuomet išryškjo keletas tiksl arba nuostat, kuriomis imta vadovautis: 1) prioritetinis tikslas buvo sitvirtinti Vakar Lietuvos regione. Kadangi b simieji korporacijos steigjai gyveno Klaipdos regione, geriausiai j pažinojo, suprato strategin uostamiesio reikšm verslo pltrai, todl noras sitvirtinti vakarinje Lietuvos dalyje buvo visiškai nat ralus. Pradiniame privatizavimo etape privatizuojam objekt srašuose nebuvo daugelio Klaipdos moni, kurios domino savo patrauklumu ir pelningumo potencialu perspektyvoje. Taiau delsti nebuvo galima, nes dl energingos komercins veiklos pereinamuoju rinkos ekonomik laikotarpiu sukauptas lšas reikjo investuoti fundamental versl, tikintis greito ekonomikos pagyvjimo ir verslo pltros, t.y. reikjo pasinaudoti atsiradusia galimybe; 2) orientacija j rink, ilgalaik verslo pltr. Si nuostata padjo susiorientuoti pasirenkant verslo kryptis, daug kruopšiau atsirinkti privatizuojamus objektus. Neatsitiktinai buvo pasi-

4 rinktos gamybinio pob džio mons, galvojant apie j veiklos profilio tstinum. Tiesa, neturint gerai suformuluotos strategijos, privatizavimo pradžioje buvo padaryta keletas klaid, ne visi privatizuoti objektai pritapo prie vliau kryptingai pasirinktos korporacijos veiklos. Taiau tokia orientacija neleido susižavti greito praturtjimo norais, skatino analitin veikl, vert iš esms domtis rinkos ekonomikos mechanizmais. Kai orientuojamasi ilgalaik verslo pltr, dingsta pagunda remtis šešliniais mechanizmais, dar dažnai naudojamais Lietuvoje, verslas tampa skaidrus, sumokami visi mokesiai valstybei. Pagaliau ši nuostata vliau padjo atsilaikyti prieš vairiausias konkurent interesus išreiškianias politines intrigas, nukreiptas prieš korporacij; 3) orientacija integracij. Prasidedant privatizavimui b simj korporacijos savinink galimybs leido tiktis, kad jie taps ne vienos mons savininkais. Todl integruoto darinio vizija buvo nat raliai iškils poreikis. Korporacijos variantas buvo pasirinktas neatsitiktinai, kadangi buvo privatizuota gana nemažai vairialyps veiklos moni ir joms valdyti reikjo sukurti centrin aparat, laikantis Lietuvoje galiojani statym, t.y. valdyti kontroliuojamas mones turtini santyki nulemtais metodais ir b dais. Integracin nuostata leido tiktis sukurti pakankamai stipri korporacij, kuri sugebs ne tik išlikti, skmingai pltoti pasirinktas verslo kryptis, bet skms atveju - diversifikuoti veikl laiv krovos darbus uoste, t krypt, kuri korporacijos savinink vizijose buvo brandinama iš pradži. Pasirenkam privatizuoti moni veiklos krypi patrauklumo ir galimybi potencialo negaljai nustatyti tik pagal veiklos finansinius rodiklius. Pagrindinius akcentus reikjo perkelti potenciali rink ši moni produkcijai nustatym, apr pinimo žaliavomis galimybes, esam technologin lyg ir investicij poreik jam pakelti bei kitus veiksmus, tokius kaip geografin padtis, privažiavimo keliai ir kitos komunikacijos. Tokiomis slygomis suformuoti labai skming privatizuot moni rinkin atrod ne visai realu. Atlikus žvalgomj analiz, buvo atsisakyta maisto pramons moni privatizavimo, nes dl paj rio specifikos susidaro pakankamai aukštos vietini žaliav ir realizuojamos produkcijos transporto išlaidos, todl joms konkuruoti su kituose Lietuvos miestuose sik rusiomis monmis sunkiau. Kadangi didesnio pasirinkimo Klaipdos regione nebuvo, susidomta medienos apdirbimo pramons monmis: AB "Klaipdos mediena" ir AB "Klaipdos kartonas" (moni pavadinimai dabartiniai). Tuo metu šios mons merdjo ir iš pirmo žvilgsnio atrod nepatrauklios. Dabartins AB "Klaipdos mediena" pagrindin produkcija buvo medžio drožli plokšts ir klijuota fanera. Panagrinjus potencialias rinkas šiai produkcijai Vakaruose, paaiškjo, kad poreikis

5 yra, taiau keliami aukšti ekologiniai reikalavimai, nes gamyboje naudojamos žalingos rišamosios medžiagos ir produkcijos matmenys neatitiko Europos standart. Taiau buvo rasta niš, kuriose ši produkcija galjo b ti konkurencinga daugiausia dl neaukštos kainos. Privatizavimo metu mons finansiniai rodikliai buvo visiškai prasti. Ji turjo nemažai skol. Technologin ranga monje buvo sena, nors dar galinti tarnauti pakankamai ilgai. Patraukliausias veiksnys buvo pakankamas kiekis vietins žaliavos. Pasitikjim kl kvalifikuotas darbuotoj kolektyvas. Potencialios rinkos Vakaruose, vietins žaliavos ir darbuotoj potencialas nulm šios mons pasirinkim. AB "Klaipdos kartonas" atrod gana problemiškai. Dl ekologin i reikalavim celiuliozs gamyba buvo sustabdyta, nors veik pakankamai galingi valymo rengimai. mons gamybos sustabdymas buvo numatytas pagal privatizavimo slygas. Taiau veik viena moderniausi Europoje kartono gamybos linij. Problemiškiau atrod rinkos, nors kartono poreikis atsigaunant ekonomikai turjo didti. Dirbo kvalifikuotas personalas. Bet patrauklum didino mons geografinis išdstymas, nes ji prisišliejusi prie Kurši mari. Perspektyvoje šios mons veiklos krypt visuomet bus galima pakeisti, perprofiliuojant veikia, susijusi su uostu. AB "Giri bizonas" buvo pasirinkta dl tos paios specializacijos medienos perdirbimo srityje kaip ir AB "Klaipdos mediena". Šios mons modernizavimas buvo nebaigtas, taiau jai baigti reikjo santykinai nedideli investicij. Moderni drožli plokši gamybos linija, leidžianti gaminti europini standart gaminius, ir pakankamai pigi darbo jga labai stiprino mons potencialias galimybes skmingai konkuruoti Vakar rinkose. Labai patrauklus mons geografinis išdstymas, arti žaliav šaltiniai, šalia - Lenkija ir Rusijos Kaliningrado sritis, labai geras susisiekimas geležinkeliu ir autotransportu visomis kryptimis. Vienintelis neigiamas veiksnys - didžiuls mons skolos, kurias pagal privatizavimo slygas reikjo padengti. Kad b t sudarytos palankios slygos AB "Giri bizonas" veiklai pradiniame etape, bendrov buvo suskaidyta ir didžioji skol dalis palikta AB "Egl". Abiej didžiausi Lietuvoje medienos perdirbimo moni - AB "Klaipdos mediena" ir AB "Giri bizonas" - kontrol sudar slygas monopolizuoti Lietuvos rink ir ateityje padidinti korporacijos konkurencingum tarptautinse ši produkt rinkose. Taip privatizavimo metu buvo suformuota medžio apdirbimo kryptis korporacijoje. Statybinio profilio mons privatizavimo pradžioje buvo gana patrauklios, nes statybini darb apimtys Lietuvoje iš inercijos nemažjo, o Rusijoje tuo metu Lietuvos statybinink paslaug poreikis net išaugo. Logiškai formuojant statybos krypt korporacijoje buvo privatizuotos pagrindins Klaipdos regiono statybos organizacijos: AB "Gargžd statyba", AB "Klaipdos kranai", UAB "Klaipdos monolitas" ir statybini medžiag gamybos UAB "Gargžd Mida", turinios didžiausi technin-technologin, organizacin ir personalo potencial. Kiekviena iš j pasižymjo sava specifika, bet j sujungimas korporacij teik vili geriau panaudoti galimybes,

6 ypa Ryt rinkose, bei konkuruoti statyb rinkose Vakar Lietuvoje. Šios viltys Lietuvos rinkoje pradiniame etape kiek išblso, taiau Rusijos rinkoje ne tik pasiteisino, bet ir suteik nauj galimybi, kurios skmingai buvo panaudotos. Dirbant Rusijos rinkoje, kur vyrauja aukštas ekonominio, politinio ir socialinio nestabilumo lygis, reikjo daug išradingumo, kad vykt normal s atsiskaitymai už atliktus darbus. Vienas iš b d, kuris tokiomis slygomis veikia pakankamai patikimai, yra preki mainai. Kadangi buvo statomi objektai Rusijos dujininkams, tai pastarieji pasi l atsiskaityti už statybinius darbus dujomis. Buvo sukurta bendra Rusijos - Lietuvos mon "Stella Vitae", kuri m tiekti dujas Lietuvai. Taip atsirado unikali galimyb diversifikuoti veikl energetine kryptimi, ir šia galimybe korporacija pasinaudojo. Vliau išplt, steigdama Lietuvos ir JAV UAB "Itera Lietuva" ir privatizuodama AB "Geonafta", Ketvirta veiklos kryptis, kuri korporacijos vadovybs vizijose brendo seniai, bet išsipild tik dabar - krovos darbai uoste. Privatizavusi "Smelts" uost, korporacija turi unikali galimyb daryti tak krovini sraut judjimui per Klaipdos uost Korporacijos strateginio patrauklumo ir konkurencinio pajgumo vertinimas bei pltra Pradin korporacijos gyvavimo cikl apibršime laikotarpiu nuo korporacijos k rimo iki jos sitvirtinimo ir pripažinimo verslo pasaulyje, t.y. kada daugiau ar mažiau paaiškjo, jog išgyvenimo pavojus ženkliai sumažjo. Tuo laikotarpiu slygos verslui buvo nepalankios: 1) veiklos politins, ekonomins ir socialins slygos tuo metu buvo labai nestabilios ir tapo aišku, kad tai truks dar daugel met; 2) perjimo rinkos ekonomik laikotarpiu vyko spartus ekonomikos smukimas, nutr ko dauguma verslo ryši, buvo prarastos rinkos Rytuose. Ekonomikos pagyvjimo galima buvo tiktis negreit; 3) kuriama Lietuvos rinkos ekonomikos statymin ir normatyvin baz buvo gana netobula, dažnai kaitaliojama. Mintieji veiksniai stabd užsienio kapitalo iš Vakar Lietuv atjim, todl pirminiame privatizavimo etape buvo pakankamai palankios slygos pasinaudoti susidariusia galimybe sigyti norimas mones, startuoti, kad ir nepalankiomis verslui slygomis, ir tokios progos Vakar Lietuvos pramons ir finans korporacija nepraleido. Nors bendra korporacijos strategija pradiniame korporacijos gyvavimo ciklo etape specialiai nebuvo formuluojama, taiau vizija kurlink orientuotis buvo. Reikjo naujai vardyti tikslus ir patikslinti nuostatas, nes privatizuoti mones reikjo vienokios patirties ir sugebjim, o

7 suorganizuoti efektyv j valdym- visai kitokios. Šalia aukšiau mint akcent: sitvirtinimo Vakar Lietuvos regione, orientacijos ilgalaik verslo pltr, integracins nuostatos, valdant visas privatizuotas mones, pagrindinis dmesys buvo nukreiptas adekvaios situacijai valdymo sistemos, kuri turjo lemti diversifikuotos organizacijos skming veikl tokiomis slygomis, k rim. Dl mint tiksl ir nuostat korporacijos vadovyb gana greit pajuto strategini valdymo aspekt svarb. Bet pirmiausia iškilo poreikis nustatyti privatizuot ir dar privatizuojam moni veiklos krypi patrauklum ir perspektyvas, visapusiškiau vertinti j technologin lyg, personalo kvalifikacij ir kitas moni gamybinio, organizacinio ir valdymo potencialo dedamsias, pasirinkti prioritetines kryptis ir sitvirtinti jose. moni veiklos krypi patrauklumo ir galimybi potencialo negalima buvo nustatyti tik pagal veiklos finansinius rodiklius. Pagrindinius akcentus reikjo perkelti potenciali rink ši moni produkcijai nustatym, apsir pinimo žaliavomis galimybes, esam technologin lyg ir investicij poreik jam pakelti bei kitus veiksnius, tokius kaip geografin dislokacija, privažiavimo keliai ir kitos komunikacijos. Tokiomis slygomis suformuoti labai skming privatizuot moni rinkin atrod ne visai realu. Trumpai panagrinsime korporacijos pagrindinms kryptims atstovaujani moni ypatybes iš strategins analizs pozicij. Tyrimas atliktas 1998 metais. Korporacijos moni veiklos krypi patrauklum ir konkurencin pajgum autorius nustat pasinaudodamas I. Ansoff si loma metodika, modifikuodamas j taip, kad galima b t vertinti šiuos parametrus pradiniame korporacijos gyvavimo ciklo etape, naudojant dešimties bal sistem kiekvienam iš pateikt rodikli vertinti. Kiekvienam atskiram rodikliui suteikiama tokia reikšm, koki sivaizduoja korporacijos vadovyb, kuri daugiausia nagrinja strategin informacij, labiausiai jauia korporacijos potencialias galimybes (11-18 lentels).

8 11 lentel UAB "Vakar Lietuvos pramons ir finans korporacija" medienos apdirbimo moni strateginio patrauklumo vertinimas Rodiklis Rinkos talpumas 2 Vartotoj kiekio augimo perspektyva 3 Produkcijos naujumo lygis 4 Technologijos naujumo lygis 5 Apsir pinimo žaliavomis galimybs 6 Žaliav ištekliai 7 Atitikimas ekologiniams reikalavimams 8 Kain pastovumas 9 Rentabilumo pastovumas 10 Paklausos stabilumas 11 Pardavim kiekio stabilumas 12 Paklausos lygis lyginant su pajgumais 13 Rinkos strukt ros stabilumas 14 Atsiskaitym savalaikiškumas 15 Produkcijos atnaujinimo retumas 16 Pirkj spaudimo silpnumas 17 Konkurencijos resurs rinkose silpnumas 18 Pakaital grsms silpnumas 19 Konkurent jimo grsms nebuvimas 20 Geografini veiksni poveikis 21 Palanki verslui slyg gerjimas AB "Klaipdos mediena" UAB "Giri bizonas" AB "Klaipdos Kartonas" UAB "Vakar Lietuvos pramons ir finans korporacija" medienos apdirbimo moni konkurencinio pajgumo vertinimas 12 lentel Rodiklis Pelningumo lygis 2 Investicins galimybs 3 Gamybos potencialas 4 Marketingo išvystymo lygis 5 Bendrojo vadovavimo potencialas AB "Klaipdos mediena" UAB "Giri bizonas" AB "Klaipdos Kartonas"

9 13.lentel UAB "Vakar Lietuvos pramons ir finans korporacija" statybini organizacij ir statybini medžiag moni strateginio patrauklumo vertinimas Rodiklis Rinkos talpumas 2. Vartotojo kiekio augimo perspektyva 3. Produkcijos naujumo lygis 4. Technologijos naujumo lygis 5. Apsir pinimo žaliavomis galimybs 6. Žaliav ištekliai 7. Atitikimas ekologiniams reikalavimams 8. Kain pastovumas 9. Rentabilumo pastovumas 10. Paklausos stabilumas 11. Pardavimo kiekio stabilumas 12. Paklausos lygis lyginant su pajgumais 13. Rinkos strukt ros stabilumas 14. Atsiskaitym savalaikiškumas 15. Produkcijos atnaujinimo retumas 16. Pirkj spaudimo silpnumas 17. Konkurencijos resurs rinkose silpnumas 18. Pakaital grsms silpnumas 19. Konkurent jimo grsms nebuvimas 20. Geografini veiksni poveikis 21. Palanki verslui slyg gerjimas Statybini organizacij UAB "Gargžd Mida" 14.lentel UAB "Vakar Lietuvos pramons ir finans korporacija" statybini organizacij ir statybini medžiag moni konkurencinio pajgumo vertinimas Rodiklis Pelningumo lygis 2. Investavimo galimybs 3. Gamybos potencialas 4. Marketingo išvystymo lygis 5. Bendrojo vadovavimo potencialas Statybini organizacij UAB "Gargžd Mida" 15 lentel UAB "Vakar Lietuvos pramons ir finans korporacija" energetins veiklos krypties strateginio patrauklumo vertinimas

10 Rodiklis Rinkos talpumas 2. Vartotojo kiekio augimo perspektyva 3. Produkcijos naujumo lygis 4. Technologijos naujumo lygis 5. Apsir pinimo žaliavomis galimybs 6. Žaliav ištekliai 7. Atitikimas ekologiniams reikalavimams 8. Kain pastovumas 9. Rentabilumo pastovumas 10. Paklausos stabilumas 11. Pardavimo kiekio stabilumas 12. Paklausos lygis lyginant su pajgumais 13. Rinkos strukt ros stabilumas 14. Atsiskaitym savalaikiškumas 15. Produkcijos atnaujinimo retumas 16. Pirkj spaudimo silpnumas 17. Konkurencijos resurs rinkose silpnumas 18. Pakaital grsms silpnumas 19. Konkurent jimo grsms nebuvimas 20. Geografini veiksni poveikis 21. Palanki verslui slyg gerjimas UAB "Stella Vitae" 16 lentel. UAB "Vakar Lietuvos pramons ir finans korporacija" energetins veiklos krypties konkurencinio pajgumo vertinimas. Rodiklis Pelningumo lygis 2. Investavimo galimybs 3. Gamybos potencialas 4. Rinkodaros išvystymo lygis 5. Bendrojo vadovavimo potencialas UAB "Stella Vitae"

11 17 lentel UAB "Vakar Lietuvos pramons ir finans korporacija" uosto krovos darb krypties strateginio patrauklumo vertinimas Rodiklis Rinkos talpumas 2. Vartotojo kiekio augimo perspektyva 3. Produkcijos naujumo lygis 4. Technologijos naujumo lygis 5. Apsir pinimo žaliavomis galimybs 6. Žaliav ištekliai 7. Atitikimas ekologiniams reikalavimams 8. Kain pastovumas 9. Rentabilumo pastovumas 10. Paklausos stabilumas 11. Pardavimo kiekio stabilumas 12. Paklausos lygis lyginant su pajgumais 13. Rinkos strukt ros stabilumas 14. Atsiskaitym savalaikiškumas 15. Produkcijos atnaujinimo retumas 16. Pirkj spaudimo silpnumas 17. Konkurencijos resurs rinkose silpnumas 18. Pakaital grsms silpnumas 19. Konkurent jimo grsms nebuvimas 20. Geografini veiksni poveikis 21. Palanki verslui slyg gerjimas AB "Klaipdos Smelt" Pagal vis korporacijai pavaldži pagrindini moni veiklos strateginio patrauklumo ir konkurencinio pajgumo vertinim vidurkius užpildome strategins pozicijos pasirinkimo matric, pateikt 17 pav. Matricos horizontalioje ašyje atidtos strateginio patrauklumo reikšms balais, kurios padalintos tris sektorius - žemo, vidutinio ir aukšto. Vertikalioje ašyje atidtos konkurencinio pajgumo reikšms balais, kurios padalintos taip pat tris sektorius - silpno, vidutinio ir aukšto. Matricoje susidaro devyni sektoriai, kuriuose surašytos teoriškai rekomenduojamos strateginio pasirinkimo kryptys.

12 10 Gauti maksimali naud Reinvestuoti peln arba Investuoti arba arba išeiti išgauti maksimali naud išlaikyti pozicijas s s u a r m p 9 u i 8 GB g t S j 7 a p s i n s I GM SV 6 St.O KM KS n u i d i t 5 KK n V e r t i 4 Gauti maksimali naud Investuoti, reinvestuoti Ltai išeiti arba išeiti peln u 3 k s n a o n K p 2 l i S 1 Išeiti greitai, ltai arba Investuoti, reinvestuoti, likti Likti arba ltai išeiti išeiti Žemas Vidutinis Aukštas Strateginis veiklos krypties patrauklumas Lentelje priimti pažymjimai: GB - UAB Giri bizonas GM - UAB Gargžd Mida KK - AB Klaipdos kartonas KM - AB Klaipdos mediena KS - AB Klaipdos Smelt St.O - Korporacijos statybins organizacijos SV - UAB Stella Vitae 17 pav. Strategins pozicijos pasirinkimo matrica Pagal gautus vertinim rezultatus geriausi strategin pozicij šiuo metu užima dvi korporacijos valdomos mons UAB Stella Vitae ir UAB Giri bizonas, kuri patrauklumas didelis ir konkurencin pozicija stipri. Šiame sektoriuje rekomenduojama strateginio pasirinkimo

13 pozicija investuoti arba išlaikyti pozicijas visiškai sutampa su korporacijos vadovybs strateginiu pasirinkimu mint moni atžvilgiu. UAB "Giri bizonas" numatyta investuoti technologinius procesus, pirmiausia eliminuojant silpnsias vietas, kad b t pasiektos projektuotos gamybos apimtys, visapusiškai panaudoti pagrindinius technologinius renginius. Rengiami investiciniai projektai medžio drožli plokštms giliau apdoroti, t.y. plokšts laminavimo technologijai diegti. UAB "Stella Vitae" pagrindinis uždavinys b t išlaikyti užimamas pozicijas, kurias stipriai atakuoja konkurentai, veikiantys net per kai kurias valdžios institucijas, bei diversifikuoti veikl energetikos srityje. Dar dvi korporacijos valdomos mons - AB "Klaipdos mediena" ir AB "Klaipdos Smelt" - pasižymi dideliu patrauklumu, bet patenka vidutinio konkurencinio pajgumo sektori. Šiame sektoriuje rekomenduojama strateginio pasirinkimo pozicija - investuoti arba reinvestuoti peln. Ši pozicija sutampa su korporacijos vadovybs pasirinkimu. AB "Klaipdos mediena" b tina pirmiausia atnaujinti klijuotos faneros gamybos technologij, plsti lenkt klijuot bald detali gamyb, gilinti medžio drožli plokši apdorojim, perimti laminavimo technologij, norint sustiprinti jos konkurencin pajgum. AB "Klaipdos Smelt" b tina investuoti krovos darb technologijas bei uosto infrastrukt r, vertinant krovos darb specializacij. Kadangi uostas privatizuotas visiškai neseniai, pagrindiniai jo pertvarkymo darbai dar neprasidjo, taiau jo specializacija, strategins krovos darb kryptys jau pasirinktos. Aukštu konkurenciniu pajgumu pasižymi UAB "Gargžd Mida", taiau jos patrauklumas yra vidutinio lygio. Šiame sektoriuje rekomenduojamos strateginio pasirinkimo pozicijos yra reinvestuoti peln arba gauti maksimali naud. vertinant tai, kad monje diegta naujausia buitini-polimerini stogo dang technologija, kurios pajgumai leidžia pagaminti iki 9 milijon kvadratini metr dang, pagrindine problema tapo rinkos. Korporacijos vadovybs strateginio pasirinkimo pozicija orientuota gauti maksimali naud, investuojant naujas rinkas, pardavimo rmimo rinkodaros strategijas. Apžvelg korporacijos pagrindins veiklos kryptis strategins pozicijos pasirinkimo poži riu, galime konstatuoti, kad: visos korporacijos valdomos pagrindins mons strateginio pasirinkimo matricoje išsidsto vidutinio ir aukšto lygio sektoriuose pagal veiklos patrauklum ir vidutinio bei stipraus lygio sektoriuose pagal j konkurencin pajgum. Toks kompaktiškas išsidstymas leidžia lengvai suderinti atskir veiklos krypi strategijas su bendra korporacijos strategija, t.y. formuluoti šiek tiek skirtingas strategijas atskiros veiklos kryptimi bendros korporacijos strategijos erdvje; atskirose strateginse veiklos kryptyse atskiros mons užima skirtingas strateginio pasirinkimo pozicijas. Dl šios priežasties galima pasirinkti šiek tiek skirtingas atskir moni strategijas, gerai

14 besiderinanias su bendra veiklos krypties strategija. Dar pirmoje dalyje, aptariant diversifikuot organizacij valdymo problemas, buvo užsiminta, kad viena iš naujausi diversifikuot organizacij valdymo teorijos paradigm skelbia, jog lengviausia valdyti tarpusavyje susijusius verslus. Vakar Lietuvos pramons ir finans korporacijos strategins veiklos kryptys nra susijusios. Todl valdymui organizuoti reikia šiek tiek kitokios teorins paradigmos. Vertinant strategins pozicijos pasirinkimo matricoje pateiktas strategines nuostatas, atsižvelgiant veiklos patrauklumo ir konkurencinio pajgumo lygi, galima daryti išvad, kad efektyviai valdyti korporacij lengviau, kai kontroliuojamos mons užima kompaktišk erdv viename arba gretimuose matricos sektoriuose. Tuomet strategins orientacijos vektoriai veikia viena kryptimi, kas palengvina korporacijos bendrojo valdymo sistemos orientacij, strategij formulavimo ir j realizavimo procesus bei valdymo struktr krimo logik, Pradiniame korporacijos gyvavimo ciklo etape bendrojo valdymo tobulinimas buvo pats dinamiškiausias procesas, nes tebesits privatizavimas, formavosi ir brendo atskiros korporacijos veiklos kryptys, lemdamos korporacijos organizacin strukt r, o aplinkos ir veiklos slyg kitimas siek nepaprastai aukšt lyg. Orientuojantis tok aukšt nestabilumo lyg reikjo, kad valdymo sprendim dinamika atitikt aplinkos pokyi dinamik arba bent kad tuos pokyius valdymas reaguot laiku ir tenkint iškeltus reikalavimus, b t efektyvus ir darniai tikt besiformuojaniai korporacijos organizacinei strukt rai, tuo pat metu sprendžiant daugel operatyvini, taktini ir strategini uždavini, Korporacijos organizacins strukt ros schema pateikta 18 pav., kuriame pamintos pagrindins mons, geriausiai atskleidžianios korporacijos veiklos kryptis. Akcininkai Korporacijos valdyba Korporacijos vadovyb Medienos pramons mons Statyb ir statybini medžiag mons Energetins krypties mons Krovos darb uoste mons Prekybos ir paslaug mons 18 pav. UAB "Vakar Lietuvos pramons ir finans korporacija" principin organizacins valdymo strukt ros schema Rinkos santyki naujumas, moni valdymas per akcij paketus reikalavo visai kitokio poži rio ir kitoki valdymo metod, negu buvo prasta anksiau. Reikjo atsisakyti tiesiogini komandini metod ir išmokti valdyti savininkams atstovaujani valdymo organ sprendimais. Todl savinink

15 interesams atstovauti buvo sudaryta Uždarosios akcins bendrovs "Vakar Lietuvos pramons ir finans korporacija" valdyba, kuri sudar pagrindiniai savininkai. Iš esms - tai aktyviai ir labai intensyviai dirbanti korporacijos vadovyb. Korporacij valdant, reikjo vykdyti valdom per akcij paketus moni kontrols funkcij. Šioms funkcijoms gyvendinti buvo sukurta generalinio direktoriaus vadovaujama korporacijos centrinio aparato strukt ra. Kai paaiškjo, kad yra problemiška siskverbti Vakar rinkas ir rasti atsiskaitymo schemas dirbant Ryt rinkose, iškilo poreikis centralizuoti kai kurias rinkodaros ir inovacins veiklos funkcijas, valdyti strateginius resursus. Taip korporacijos strukt roje atsirado Statybos departamentas su Rinkodaros skyriumi bei Medienos rinkodaros skyrius. Atskiriems inovaciniams projektams vykdyti pradtos kurti laikinos grups iš korporacijos centrinio aparato ir pavaldži moni specialist. Ypating svarb užimani energetin korporacijos krypt tiesiogiai kuruoja korporacijos valdyba. Labai dinamiška korporacijos centrinio aparato strukt ros pltra siejasi ne tik su poreiki kaita spariai besikeiianioje aplinkoje, bet ir su atsiradusiomis paios korporacijos galimybmis, kurias nulm, kaip pamatysime vliau, gana greit tapusi pelninga jai pavaldži moni veikla. Nors pakankamai sunku užfiksuoti konkrei korporacijos centrinio aparato strukt r, nes ji labai dažnai keiiasi, taiau 19 pav. pateikt laikysime b dinga korporacijos gyvavimo ciklo pradinio etapo pabaigai. Visuotinis akcinink susirinkimas Valdyba Generalinis direktorius Buhalterija moni valdymo departamentas Statybos departamentas Bendrasis skyrius Raštin Sekretoriatas Saugos skyrius Vertjai kio dalis Atstovyb Vilniuje Transporto baras Juridinis skyrius Medienos rinkodaros skyrius Statybini medžiag rinkodaros sk. Tikslins laikinos grups vairiems projektams monse parengti 19 pav. Vakar Lietuvos pramons ir finans korporacijos valdymo strukt ra pradiniame etape

16 Analizuojant korporacijos vadov veikl, atliekamas j funkcijas, šiam tikslui sukurt korporacijos centrinio aparato strukt r iš teorini pozicij, pirmiausia reikia pažymti, kad pradiniame korporacijos gyvavimo ciklo etape jai b dingas verslininkiškas (antreprenerinis) veiklos stilius. Tai labai ryškiai pasireišk per galimybi pastebjim bei tikslin j paiešk, greit ir radikal j panaudojim, netgi jei tam ne visad buvo pakankamai ištekli., pasižymjo novatoriškumu ir strateginio valdymo element taikymu. Verslininkiškasis valdymo stilius dažniausiai b dingas daugumai verslo pradinink pirmajame gyvavimo ciklo etape ir išlaikomas iki intensyvaus augimo etapo. Paprastai centrinio aparato suk rimas, biurokratini valdymo metod sigaljimas žlugdo verslininkiškojo valdymo stiliaus privalumus, bet skatina informacijos rinkim, išsamesn problem analiz ir sprendim pagrstum, t.y. efektyvumo pagrindus. Reikia konstatuoti, kad korporacijoje, kuriant valdymo strukt r, pavyko išsaugoti verslininkišk dvasi ir pasiekti gana aukšt valdymo efektyvumo lyg, t.y. neblogai suderinti šiuos du pakankamai priešingus valdymo elementus. Pagrindins priežastys, padjusios išlaikyti verslininkiško veiklos stiliaus teigiamas savybes, kuriant valdymo strukt ras ne tik korporacijos centriniame aparate, bet ir visoje korporacijoje, buvo griežtas laikymasis valdymo metod, išreiškiani turtinius santykius, politika personalo atžvilgiu, komandinio darbo element naudojimas ir iniciatyvos iš apaios palaikymas. Suk rus Vakar Lietuvos pramons ir finans korporacij iškilo personalo parinkimo problem tiek paios korporacijos valdymo organuose, tiek ir valdomose monse. Buvo aišku, kad nuo personalo daugiausia priklauso visos korporacijos veiklos skm. vertinant tai, kad korporacija valdo pakankamai daug moni, korporacijos vadovyb prisim nuostat, kad valdomose monse ji skirs tik pirmj vadov, kuris turi pats sukomplektuoti sav komand monei valdyti. Visa atsakomyb už konkreios mons skming veikl tenka pirmajam vadovui, ir jeigu jis nesusitvarko, korporacijos vadovyb keiia tik j. Toks principas veria kiekvienos mons vadov atsakingai formuoti savo komand, nes prieš korporacijos vadovyb jis negali pasiaiškinti savo pavaldini nesugebjimu vykdyti jiems pavest funkcij. Tuo labiau jis negali pasiteisinti, kad korporacijos vadovyb jam primet vien ar kit darbuotoj, kuris nesusitvarko su savo pareigomis. Tokia griežta ir principinga korporacijos vadovybs pozicija valdom moni pirmj vadov atžvilgiu labai teigiamai paveik vis personalo pasirinkimo ir apmokymo politik, labai gerai harmonizavo vien iš kertini valdymo princip - galiojim ir atsakomybs derinim. Tos paios nuostatos laikomasi komplektuojant korporacijos centrinio aparato vadovyb. Korporacijos valdyba skiria tik generalin direktori ir vyriausij finansinink, o departament direktorius ir skyri vadovus pasirenka generalinis direktorius, suderins j kandidat ras su valdyba. Kiekvieno padalinio vadovas pats komplektuoja savo darbuotojus. Ši personalo politika yra reglamentuota korporacijos vadovybs

17 darbo reglamente, padalini nuostatuose ir atitinkamuose pareiginiuose nuostatuose. Savinink interesams kiekvienos kontroliuojamos mons tarnyboje atstovauja arba patys korporacijos valdybos nariai, arba korporacijos vadovybs nariai, proporcingai turim akcij daliai. Taip užtikrinamas atskir mons sprendim suderinimas su korporacijos valdybos nutarimais, viena vertus, ir palaikomas stiprus gržtamasis ryšys iš moni apie valdybos sprendim gyvendinim bei sprstinas korporacijos valdyboje problemas, kita vertus. Dar viena griežta nuostata, kuriant korporacijos valdymo strukt r, buvo teoriškai rekomenduojam pavaldini norm laikymasis, t.y. kiekvienas vadovas dirba su 5-7 pavaldiniais. Tai padeda tolygiai paskirstyti darbo kr v, skirti daugiau laiko tiesioginms funkcijoms vykdyti ir užtikrina geresn valdymo efektyvum. Pvz., tik k rus korporacij, pagrindins valdybos nari laiko ir pastang snaudos buvo nukreiptos operatyviniams uždaviniams sprsti, o vliau, suformavus korporacijos centrin aparat ir jam pradjus darniau dirbti, aukšiausio lygio vadov darbo snaudos ryškiai pasislinko strategini uždavini sprendimo kryptimi. Korporacijos valdymo strukt rai, jos dinamikai tiesiogin reikšm turi valdymo funkcij ir uždavini svarba atskiruose korporacijos pltros etapuose. Jau minjome korporacijai pradiniame etape iškilusias rinkodaros ir inovacij problemas, j atsispindjim pateiktoje korporacijos valdymo strukt roje. Ši funkcij vykdymo aukštesnei kokybei pasiekti ir strategini uždavini svarbai akcentuoti, stiprinant bendrojo vadovavimo funkcij, korporacijos valdybai pateikta nauj pasi lym centrinio aparato strukt rai patobulinti. Atskirai trumpai apžvelgsime korporacijos veiklos kryptims atstovaujani pagrindini moni met laikotarpio, t.y. korporacijos gyvavimo ciklo pradinio etapo, ekonominius rodiklius. UAB Vakar Lietuvos pramons ir finans korporacija kontroliuojam moni pardavimai ir paslaugos tkst. Lt metais mons pavadinimas 1995m. 1996m. 1997m. Medienos pramons mons AB Klaipdos mediena AB Giri Bizonas AB Klaipdos kartonas Iš viso grupje: Statybos ir statybini medžiag mons UAB Klaipdos monolitas UAB Gargžd Mida lentel

18 AB Gargžd statyba AB Klaipdos kranai UAB Toplita Iš viso grupje: Energetins krypties mons UAB Stella Vitae Iš viso grupje: Kitos prekybos ir paslaug mons Kitos mons Iš viso grupje: Iš viso korporacijos monse: Duomenys iš UAB "Vakar Lietuvos pramons ir finans korporacija" ataskait. 20 pav. atskleistas met pardavim ir paslaug apimi grafinis vaizdas pagal strategines korporacijos veiklos kryptis, o 21 pav. procentais pateiktas pardavim ir paslaug apimi augimo temp, lyginant su 1995 metais, grafinis vaizdas taip pat pagal strategines korporacijos veiklos kryptis. Veiklos kryptis 1995 m m m. Medienos pramons mons Statybos ir statybini medžiag pramons mons Energetins krypties mons Kitos prekybos ir paslaug mons Iš viso korporacijos monse

19 m m m. Medienos pramons mons Statybos ir statybini medžiag pramons mons Energetins krypties mons Kitos prekybos ir paslaug mons 20 pav. UAB "Vakar Lietuvos pramons ir finans korporacija" kontroliuojam moni pardavim ir paslaug ( t kst. Lt) metais grafinis vaizdas Veiklos kryptis 1995 m m m. Medienos pramons mons 100% 152% 203% Statybos ir statybini medžiag pramons mons 100% 138% 171% Energetins krypties mons 100% 188% 230% Kitos prekybos paslaug mons 100% 113% 142% Iš viso korporacijos monse 100% 170% 212%

20 250% 200% 150% 100% 50% 0% 1996 m m m. Medienos pramons mons Statybos ir statybini medžiag pramons mons Energetins krypties mons Kitos prekybos paslaug mons 21 pav. UAB "Vakar Lietuvos pramons ir finans korporacija" kontroliuojam moni pardavim ir paslaug dinamikos (%) metais grafinis vaizdas Vertinant korporacijos valdom moni pelningum (21 lentel), tenka pabržti ne tok vienareikšm vaizd kaip pardavim ir paslaug augimo temp. ia, lyginant su 1995 metais, didžiausias šuolis matomas 1996 metais. Tuo tarpu 1997 met pelnas visos korporacijos moni mastu liko beveik toks pat kaip 1996 metais. Dar vairesnis vaizdas lyginant konkrei moni peln. Energetins krypties pelnas 1997 metais nustojo augti dl duj vartojimo mažjimo, kur lm šilta žiema. Kitur takos turjo masiškas gamybini proces atnaujinimas, atsiliep Lietuvos statym kaitaliojimas, taip pat galimyb rašyti snaudas inovacijoms skirtas lšas. Taiau nesumažjantis bendras pelningumo lygis, pradjus vykdyti aktyvi inovacin politik, kada kaupiamas nauj galimybi potencialas, leidžia tiktis optimistins perspektyvos.

21 21 lentel. UAB Vakar Lietuvos pramons ir finans korporacija kontroliuojam pagrindini moni grynasis pelnas (tkst. Lt) metais mons pavadinimas 1995m. 1996m. 1997m. Medienos pramons mons AB Klaipdos medina AB Giri Bizonas AB Klaipdos kartonas Iš viso grupje: Statybos ir statybini medžiag mons UAB Klaipdos monolitas UAB Gargžd Mida AB Gargžd statyba AB Klaipdos kranai UAB Toplita Iš viso grupje: Energetins krypties mons UAB Stella Vitae Iš viso grupje: Kitos prekybos ir paslaug mons Kitos mons Iš viso grupje: Iš viso korporacijos monse: Duomenys imti iš UAB "Vakar Lietuvos pramons ir finans korporacija" ataskait. Gana domi pardavim ir paslaug strukt ra pagal korporacijos strategins veiklos kryptis. 22, 23 ir 24 pav. pateiktas pajam pasiskirstymo vaizdas atitinkamai 1995, 1996 ir 1997 metais. Procentinis santykis augant bendram pajam lygiui tarp atskir veiklos krypi kinta palyginti nedaug. Lemiam tak ia turi energetins krypties veiklos rezultatai, nes šios krypties lyginamasis svoris bendroje korporacijos valdom moni pajam masje svyruoja apie 70 procent. Tai nra labai gerai, nes dl to gerokai didesnis bendras korporacijos veiklos rizikos lygis, kuris b dingas energetins veiklos krypiai, viena vertus, taiau tokia situacija labai sustiprino korporacijos gamybin potencial, kita vertus. Kad korporacijai pavyko subalansuoti vis strategini veiklos krypi pltr pradiniame savo gyvavimo ciklo etape, reikia laikyti didžiuliu laimjimu. UAB Vakar Lietuvos pramons ir finans korporacija Pajamos pagal veiklos kryptis, % 1995 m. Medienos pramons mons 21,0% Statybos ir statybini medžiag mons 7,2% Energetins krypties mons 66,3% Kitos prekybos ir paslaug mons 5,5% Iš viso pagal kryptis: 100%

22 P a ja m o s p a g a l v e ik lo s k ry p tis, p ro c e n ta is m. 6 6,3 0 % 5,5 0 % 2 1,0 0 % 7,2 0 % M e d ie n o s p ra m o n s m o n s S ta tyb o s ir sta tyb in i m e d ž ia g m o n s E n e rg e tin s k ryp tie s m o n s K ito s p re k yb o s ir p a s la u g m o n s 22 pav. Korporacijos pardavim ir paslaug paskirstymas pagal strategines veiklos kryptis 1995 metais UAB Vakar Lietuvos pramons ir finans korporacija Pajamos pagal veiklos kryptis, procentais 1996 m. Medienos pramons mons 18,5% Statybos ir statybini medžiag mons 5,7% Energetins krypties mons 72,2% Kitos prekybos ir paslaug mons 3,6% Iš viso pagal kryptis 100% P a ja m o s p a ga l ve ik lo s k ryp tis, p ro c e nta is m. 3, 6 0 % 1 8, 5 0 % 5, 7 0 % M e d ie n o s p ra m o n s m o n s S t a t y b o s ir s t a t y b in i m e d žia g m o n s 7 2, 2 0 % E n e rg e t in s k ry p t ie s m o n s K it o s p re k y b o s ir p a s la u g m o n s 23 pav. Korporacijos pardavim ir paslaug paskirstymas pagal strategines veiklos kryptis 1996 metais

23 UAB Vakar Lietuvos pramons ir finans korporacija Pajamos pagal veiklos kryptis, procentais 1997 m. Medienos pramons mons 19,8% Statybos ir statybini medžiag mons 5,7% Energetins krypties mons 70,9% Kitos prekybos ir paslaug mons 3,7% Iš viso pagal kryptis 100% P a j a m o s p a g a l v e ik l o s k r y p t is, p r o c e n ta is m. 3,7 0 % 1 9,8 0 % 5,7 0 % M e d ie n o s p r a m o n s m o n s S ta ty b o s ir s ta ty b in i m e d ž ia g m o n s E n e r g e tin s k r y p tie s m o n s 7 0,9 0 % K ito s p r e k y b o s ir p a s la u g m o n s 24 pav. Korporacijos pardavim ir paslaug pasiskirstymas pagal strategines veiklos kryptis 1997 metais Aiškios augimo tendencijos ir padidjs vis strategini veiklos krypi pelnas iš esms pašalino grsms korporacijos išlikimui pavoj, sudar palankias slygas diversifikuoti veikl dar vien perspektyvi krovos darb uoste krypt, sigijus AB Klaipdos Smelts kontrolin akcij paket. Nors Lietuvoje vykstantys ekonominiai procesai dar pakankamai sudtingi, verslo pltrai labai trukdo nestabili kininkavimo normatyvin baz, labai dažnai keiiami ne tik normatyvai, bet ir statymai, reglamentuojantys verslo veiklos slygas, be to, aukštas nusikalstamumo lygis ir kiti veiksniai, taiau galima pastebti daugel tendencij: baigsi ekonomikos nuosmukis ir jauiami jos pagyvjimo požymiai; sumažjo verslo pltros krypi vairov, pradeda sigalti tik gyvybingos ir ekonomiškai efektyvesns kryptys; pamažu sivyrauja rinkos mechanizmai, sudarydami palankias slygas civilizuotam verslui;

24 vis labiau jauiamas Lietuvos ekonomikos atsivrimas, lemiantis tarptautin versl. Šios tendencijos rodo palankesnes ekonomikos pltros slygas. Netgi prasidjusi stipri ekonomin kriz Rusijoje kol kas nesukl didels panikos Lietuvos verslo pasaulyje. Taiau tarptautinio verslo poveikis sustiprins konkurencij, todl norint skmingai veikti, b tina išlaikyti ir toliau puoselti korporacijos strateginius pranašumus Korporacijos bendrojo vadovavimo potencialo ugdymas Šiame skyriuje pabandysime plaiau apžvelgti valdymo praktik UAB "Vakar Lietuvos pramons ir finans korporacija", pabrždami bendrojo vadovavimo strateginius aspektus, jo potencialo ugdym. Galima teigti, kad korporacija savo gyvavimo cikle pereina kit-greito augimo etap. Toki prielaid patvirtina daugelis požymi: korporacijos aukšiausiojo lygio vadovyb didžiausi dmes skiria tik pasirinkt, patraukliausi veiklos krypi pltrai -medienos, statybos ir statybini medžiag, energetikos, krovos darb uoste. Tai tipin situacija naujovi pltros procese, kai prasidedant greito augimo stadijai iš daugelio galim pltros krypi lieka viena ar kelios perspektyviausios; korporacijos moni ekonominiai rodikliai pamažu gerja, neatsižvelgiant pakankamai nepalankias ir nestabilias išorines veiklos slygas. Net krizs Rusijoje padarinius pavyko pakankamai skmingai minimizuoti. Tai rodo, kad korporacijos valdomos mons sugeba efektyviai naudoti esam gamybos potencial; rinkodaros departamento k rimas, inovacins politikos kryptingas gyvendinimas, valdymo strukt ros tobulinimas, vis platesnis strateginio valdymo metod taikymas rodo padidjus bendrojo vadovavimo potencial, kuris b tinas greitai korporacijos pltrai. Be abejons, riba tarp atskir korporacijos gyvavimo ciklo stadij neryški, jos veikloje galima pastebti nemažai požymi, b ding pradiniam etapui, taiau daug ryškesnis veiklos kryptingumas, efektyvumas ir galimybi didjimas rodo nauj diversifikuotos organizacijos kokyb. Neatsitiktinai patobulinta korporacijos centrinio aparato strukt ra, nes nauji kokybiniai pokyiai išryškino naujus valdymo uždavinius, nat raliai iškilo poreikis sudlioti naujus akcentus strukt roje. 25 pav. pateikta naujoji korporacijos valdymo strukt ra, kurioje labai aiškiai išskirtos strategiškai svarbiausios funkcijos ir joms vykdyti sukurti departamentai. Kadangi korporacijos valdymo strukt ra daugiau ar mažiau rodo jos bendrojo vadovavimo potencial, panagrinsime j truput išsamiau. Finans valdymas reikalauja ypatingo dmesio. Finans departamento k rimas sustiprino finans

25 valdymo funkcijos strategin reikšm ir tinkam jos viet stiprinant korporacijos bendrojo vadovavimo potencial. Šiame departamente logiškai sikomponuoja Buhalterija ir Ekonomikos skyrius, nes j funkcijos tiesiogiai susijusios su finansins informacijos rinkimu, apdorojimu ir analize. Galima diskutuoti apie Informacini sistem skyriaus pavaldum šiam departamentui. Žvelgiant informacines sistemas plaiau, galima ir kita šio padalinio vieta korporacijos strukt roje. Taiau ia pažvelgta informacines sistemas kaip dabar vis dažniau diegiamas integruotas apskaitos ir verslo valdymo sistemas, pagrstas finansins informacijos baze. Tokiu atveju Informacini sistem skyriaus vieta Finans departamento strukt roje visai logiška. Realiai šis skyrius tik pradedamas formuoti, nes korporacijai b tina kurti bendr apskaitos ir verslo valdymo sistem vienos informacins sistemos bazje visose korporacijos strukt rose. Gana stipriai pakito moni departamento funkcijos, nes ekonomins ir finansins analizs funkcijos perjo Finans departament. Be kontroliuojam moni gamybins veiklos analizs, kontrols ir koordinavimo klausim, apsir pinimo žaliavomis problem sprendimo, šio departamento darbuotoj pagrindinis dmesys sutelktas moni pltros problemas ir - svarbiausia - inovacins politikos korporacijai pavaldžiose monse gyvendinim. Atskiroms veiklos kryptims koordinuoti departamente kurti Medienos perdirbimo, Statybos bei Transporto ir krovos skyriai. Šio departamento integracija su korporacijos valdomomis monmis ir geras gržtamojo ryšio užtikrinimas, ypa gyvendinant inovacinius projektus, ženkliai sustiprina bendrojo vadovavimo potencial.

26 Energetikos skyrius Strateginio planavimo skyrius Vilniaus atstovyb Finans departamentas Buhalterija Ekonomikos skyrius Informacini sistem skyrius Akcinink susirinkimas Valdyba Generalinis direktorius moni departamentas Medienos industrijos skyrius Rinkodaros departamentas Bendroji tarnyba Bendrj reikal departamentas Ryši su visuomene tarnyba Statybos industrijos skyrius Statybos rinkodaros skyrius Raštin ir personalo tarnyba Transporto ir krovos skyrius Stogo dang rinkodaros skyrius Apsaugos tarnyba Pardavim skyrius kio tarnyba 25 pav. Nauja korporacijos valdymo strukt ra Juridinis deportamentas Juridinis skyrius Vindikacij os skyrius

27 Vis geriau suprantant rinkodaros funkcijos svarb (Montgomery, 1985), korporacijos centriniame aparate kurtas Rinkodaros departamentas. Jo strukt roje domiausia reikia laikyti suformavim Bendrosios tarnybos, kuriai numatytos rinkos tyrim, reklamos, vaizdžio k rimo, parod koordinavimo, nauj produkt parinkimo ir rink paieškos funkcijos tiesiogiai siejasi su korporacijos strategini problem sprendimu. Nuo šios tarnybos darbuotoj kvalifikacijos, patirties ir sugebjim priklausys korporacijos rinkodaros strategij formulavimas ir gyvendinimas. Kiti skyriai šiame departamente vykdo konkreias rink paieškos ir produkcijos realizavimo funkcijas pagal atskiras mones. Korporacijai pavaldži moni produkcijos realizavimu per korporacijos Rinkodaros departamento skyrius siekiama centralizuoti vis prekyb, kad lengviau b t galima sukaupti deficitini ištekli -pinigini lš ir jas paskirstyti prioritetiniams projektams. Be to, vienoje strukt roje atliekant rinkos tyrimus ir produkcijos realizavim, tiesiogiai dirbama su klientais, gaunama patikimesn informacija apie poreiki kitimo tendencijas rinkoje, atsiranda daug palankesns slygos laiku priimti nauj produkt gamybos ir technologij kaitos strateginius sprendimus. Naujoje korporacijos valdymo strukt roje Bendrj reikal departamente gal kiek silpnokai suformuota personalo valdymo funkcija, nors jos strategin svarba akivaizdi ir dažniausiai jai skiriama reikšmingesn vieta. Taiau atsiradusi Ryši su visuomene tarnyba, kuri rodo kokybiškai nauj etap korporacijos gyvavimo cikle, patvirtina jos aukšiausiojo lygio vadov brandum sprendžiant strategines problemas. Korporacija iš pakankamai pasyvios socialins aplinkos, kurioje ji veikia, stebtojos tampa aktyvia socialini proces dalyve. Geri ekonominiai korporacijos rodikliai, veiklos pltra pati savaime padeda sprsti gyventoj užimtumo problemas, didina savo aplinkos gyventoj realisias pajamas ir perkamj gali, tuo skatindama ekonomin pagyvjim. Aktyvesnis dalyvavimas regiono socialiniuose procesuose, aiškesnis korporacijos našo sprendžiant socialines problemas vardijimas turt ženkliai stiprinti korporacijos teigiam vaizd. Ne mažiau svarbu rinkos slygomis garantuoti juridin prieži r, gerai išmanyti pakankamai nestabili, ekonomin veikl reglamentuojani Lietuvos statymin ir normatyvin baz, perprasti tarptautini sutari pasirašymo niuansus, galimus pavojus ir apsidraudimo mechanizmus. Todl neatsitiktinai naujoje korporacijos valdymo strukt roje buvo kurtas Juridinis departamentas, sudarytas iš Juridinio ir Vindikacijos skyri. Vilniaus atstovyb jau veikia senokai ir šiame etape ryškesni pakitim nra. Kiek domesn situacija su 25 pav. punktyrais pažymtais Strateginio planavimo skyriumi, Energetikos skyriumi. Pirmasis dar nekuriamas dl to, kad korporacijoje dar ne visai subrandinta pati tokio padalinio koncepcija ir tam prireiks šiek tiek laiko. Kita priežastis gana pragmatiška - sunku rasti patenkinant aukštus korporacijos vadovybs reikalavimus specialist, kuris gerai žinot teorinius strateginio valdymo metodus ir sugebt juos gyvendinti praktiškai.