informacija_apie_banku_veikla_2012_m_pirmaji_ketvirti

Transkriptas

1 1 INFORMACIJA APIE BANKŲ VEIKLĄ 2012 m. PIRMĄJĮ KETVIRTĮ 2012 m. pirmąjį ketvirtį šalies bankų sistema 1 veik sklandžiai, svarbesni jos pokyčiai buvo susiję su efektyvesn s turto ir įsipareigojimų struktūros formavimu m. balandžio 1 d. veikiančių šalies bankų turtas sudar 77 mlrd. Lt (per ketvirtį sumaž jo 1,8 mlrd. Lt, arba 3,3 proc.). Didžiausią įtaką tam dar sumažinti įsipareigojimai patronuojantiesiems bankams. Po išmok tų kompensacijų AB banko SNORAS ind lininkams rinkoje susidarius pertekliniam likvidumui tokių bankų veiksmų buvo galima tik tis, nes iš patronuojančiųjų bankų gautas finansavimas yra brangesnis nei šiuo metu Lietuvoje pritraukiamos gyventojų ir įmonių l šos. Nors bankų įsipareigojimai patronuojantiesiems bankams vis dar sudaro ketvirtadalį visų bankų sistemos įsipareigojimų, priklausomyb nuo šio finansavimosi šaltinio menksta: per metus bankų grynasis įsiskolinimas patronuojantiesiems bankams sumaž jo trečdaliu iki 11,8 mlrd. Lt. Gyventojų ind liai, svarbiausias bankų veiklos finansavimo šaltinis, per ketvirtį šiek tiek padid jo. Taigi, visuomen s pasitik jimas bankų sistema nemaž jo. 1 lentel. Bankų sistemos kai kurių veiklos rodiklių dinamika Pasikeitimamas eliminavus AB Pasikeiti- Eil. Rodiklio , , , Nr. pavadinimas 2012 m. I banko ketv., proc. proc. SNORAS veiksnį, proc. 1. Turtas , , ,4 2,3 3,4 7,6 2. Skolos vertybiniai 9 315, , ,6 0,9 38,7 21,6 popieriai 3. Klientams suteiktos , , ,9 0,6 6,9 0,4 paskolos 3.1. Privačioms įmon ms , , ,1 0,7 9,5 0, Finansų institucijoms 2 815, , ,8 20,7 1, Fiziniams asmenims , , ,4 0,8 5,7 2, Būsto paskolos , , ,4 0,7 1,7 0,9 4. Paskolų vert s 4 840, , , ,6 sumaž jimas 4.1. Paskolų vert s sumaž jimas (suteiktos 7,7 6,9 6,8 paskolos), proc. 5. Ind liai ir akredityvai , , ,7 0,2 3,3 13, Privačių įmonių , , ,1 3,1 4,4 19,2 1 Bankų sistemos sąvoka apima visus nagrin jamu laikotarpiu veikusius šalies komercinius bankus ir užsienio bankų filialus. Šiuo metu Lietuvos banko licenciją vykdyti veiklą Lietuvoje turi 8 komerciniai bankai ir 12 užsienio bankų filialų, tačiau Pohjola Bank plc Lietuvos filialas veiklos dar nevykdo, o 3 užsienio bankų filialai yra gavę Lietuvos banko valdybos leidimus nutraukti veiklą (EA fjarfestingarfelag hf. filialas, MP Banki hf. filialas Baltijos šalyse, Allied Irish Banks, p.l.c. Lietuvos filialas). I N F O R M A C I J A A P I E B A N K Ų V E I K L Ą m. P I R M Ą J Į K E T V I R T Į

2 Eil. Nr Rodiklio pavadinimas Finansų institucijų Fizinių asmenų Akcininkų nuosavyb Einamųjų metų pelnas (nuostolis) , , , 2012 m. I ketv., proc. proc. eliminavus AB banko SNORAS veiksnį, proc , , ,4 16,6 20,4 9, , , ,8 0,3 1,8 17, , , ,3 0,9 9,4 7,6 254,6 1116,2 144,6 Per ketvirtį paskolos klientams sumenko 0,3 mlrd. Lt, arba 0,6 proc., o paskolų portfelio ateities pokyčius parodantys kreditavimo įsipareigojimai per ketvirtį sumaž jo 30,2, arba 0,5 proc. Tai sustiprino prielaidas, kad 2012 m. bankų kreditavimo apimtis reikšmingai nedid s. 2 Turto struktūros pokyčius daugiausia l m min tas bankų siekis efektyviau valdyti l šas: bankai, tur ję daug likvidaus turto, nusprend sumažinti savo įsipareigojimus patronuojantiesiems bankams, be to, dalyvaudami centralizuotai valdant likvidžius išteklius, juose laik daugiau l šų. Bankų l šos, laikomos Lietuvos banke, ir grynieji pinigai per ketvirtį maž jo 3,7 mlrd. Lt, arba 47 proc., tačiau 2,1 mlrd. Lt padid jo bankų l šos patronuojančiuosiuose užsienio bankuose. Bankų investicijos į įvairių emitentų išleistus skolos vertybinius popierius, daugiausia į vyriausybių obligacijas, per ketvirtį reikšmingiau nekito ir 2012 m. balandžio 1 d. sudar 5,7 mlrd. Lt. Didžiąją šių investicijų dalį (du trečdalius) sudar Lietuvos Vyriausyb s vertybinių popierių portfelis, per ketvirtį padid jęs 5,6 proc. iki 3,7 mlrd. Lt. BANKŲ PASKOLŲ PORTFELIS 2012 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje veikiančių bankų paskolų portfelis sudar 53,7 mlrd. Lt ir prilygo 2007 m. paskolų portfeliui. Per 2012 m. pirmąjį ketvirtį 81 padid jo paskolos finansų įstaigoms (daugiausia patronuojamosioms lizingo bendrov ms), o paskolos kitiems ūkio subjektams, nors ir nedaug, bet ir toliau maž jo. Bankų specialieji atid jiniai per ketvirtį sumaž jo 58, arba 1,5 proc., ir 2012 m. balandžio 1 d. sudar 3,9 mlrd. Lt. Nors atid jinių maž jimo tendencija pasireišk ir 2011 m., tačiau tada jie maž jo, nes, geriau vertindami skolininkų galimybes grąžinti paskolas, bankai daugiau mažindavo anksčiau sudarytus atid jinius nei sudarydavo naujų. O šių metų pirmąjį ketvirtį atid jiniai maž jo tod l, kad bankai nusprend nurašyti blogas paskolas. Specialiųjų atid jinių ir paskolų portfelio santykis baigiantis ketvirčiui sudar 6,8 proc. Kaip ir anksčiau, būsto paskolų kokyb buvo geriausia joms buvo sudaryta 3,2 proc. specialiųjų atid jinių. Vartojimo paskolų kokyb teb ra prasta. Tokių paskolų specialiųjų atid jinių rodiklis 2012 m. balandžio 1 d. sudar 11,5 proc. Kiti paskolų portfelio kokybę apibūdinantys rodikliai reikšmingiau nekito ir 2012 m. balandžio 1 d. buvo šie: ilgiau kaip 60 dienų uždelstų, tačiau nenuvert jusių paskolų, ir paskolų portfelio santykis 2,5, o neveiksnių paskolų ir paskolų portfelio santykis 16 proc. Ger jančią paskolų portfelio kokybę apibūdina bendrovių, kurioms iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos, paskolų statistika. Pirmąjį ketvirtį tokią lemtį patyrusių bendrovių įsipareigojimai bankams sudar 49, o 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu 181. VEIKLOS RIZIKĄ RIBOJANČIŲ NORMATYVŲ VYKDYMAS Bankams dirbant pelningai, akcininkų nuosavyb per 2012 m. pirmąjį ketvirtį padid jo 123,6, arba 1,8 proc., ir 2012 m. balandžio 1 d. sudar 6,9 mlrd. Lt. Pirmąjį ketvirtį bankai nedidino įstatinio kapitalo, tod l jis nepakito ir sudar 4,3 mlrd. Lt. Didžiąją šio kapitalo dalį (87,6 proc.) vald užsienio investuotojai (daugiausia Skandinavijos šalių bankai). Kapitalo pakankamumo rodiklis per ketvirtį padid jo 1,4 proc. p. iki 15,3 proc. Rodiklio did jimą nul m tai, kad bankai į kapitalo bazę įtrauk 2011 m. audituotą pelną. Kapitalo baz, naudojama skaičiuojant kapitalo pakankamumo normatyvą, 2012 m. balandžio 1 d. buvo lygi 7,1 mlrd. Lt, du jos trečdalius sudar I lygio (geriausios kokyb s) kapitalas. Bankų kapitalo poreikis per ketvirtį reikšmingai nekito ir sudar 3,8 mlrd. Lt. Kredito rizikai amortizuoti skirtas I N F O R M A C I J A A P I E B A N K Ų V E I K L Ą m. P I R M Ą J Į K E T V I R T Į

3 kapitalas sudar didžiausią kapitalo poreikio dalį 2,9 mlrd. Lt. Rinkos rizikai ir operacinei rizikai skirtas kapitalas sudar atitinkamai 0,7 ir 0,2 mlrd. Lt. 3 AB bankas FINASTA po metinio veiklos audito nusprend padidinti specialiuosius atid jinius AB banke SNORAS laikytoms l šoms. Tai padarius, bankui atsirado papildomo kapitalo poreikis, tam, kad būtų vykdomas kapitalo pakankamumo ir kiti su kapitalu sietini veiklos riziką ribojantys normatyvai. Banko atsargos kapitalą nedelsiant padidinus papildomu įnašu, AB bankas Finasta vykdo visus veiklos riziką ribojančius normatyvus su pakankama atsarga. Tod l 2012 m. balandžio 1 d. visi bankai vykd nustatytus riziką ribojančius normatyvus. Pirmąjį ketvirtį, kaip ir tik tasi, rinkoje sumaž jo perteklinis likvidumas, susidaręs 2011 m. gruodžio m n., kai VĮ Ind lių ir investicijų draudimas išmok jo draudimo išmokas gyventojams ir įmon ms, laikiusiems l šas AB banke SNORAS. Likvidumo rodiklis per ketvirtį sumaž jo 4,3 proc. p. iki 39,8 proc. ir pasiek prieš AB banko SNORAS veiklos sustabdymą buvusį lygį, tačiau buvo beveik 10 proc. p. didesnis nei reikalaujama. Nepaisant per ketvirtį sumaž jusio likvidumo, 2012 m. balandžio 1 d. duomenimis, bankai tur jo pakankamą likvidumo atsargą, skirtą finansavimo spragai padengti: bankų likvidumo atsarga sudar 15,8 mlrd. Lt, o grynoji finansavimo spraga 7 mlrd. Lt, taigi bankai buvo suformavę beveik 2,3 karto didesnę likvidžių l šų atsargą nei reikalaujama. PELNINGUMAS IR VEIKLOS EFEKTYVUMAS 2012 m. pirmąjį ketvirtį, palygti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, bankų pajamos šiek tiek ūgtel jo 2, tod l bankų veiklos rezultatas iki mokesčių ir atid jinių augo 2,7 proc m. pirmojo ketvirčio pelnas sudar 144,6 ir buvo 43,2 proc. mažesnis nei per tą patį 2011 m. laikotarpį (tada didesnis pelnas buvo uždirbtas d l sumaž jusių atid jinių). Svarbiausios bankų veiklos pajamos grynosios palūkanų pajamos bankų sektoriuje pirmąjį ketvirtį nepakito, palyginti su pra jusių metų pirmuoju ketvirčiu, ir sudar 312,4., o grynosios paslaugų ir komisinių pajamos ūgtel jo 11,2 proc. ir sudar 149,4. Pastarųjų pajamų augimą l m buvusių bankrutuojančio AB banko SNORAS klientų migracija į kitus bankus, tod l juose augo paslaugų apimtys, o kartu ir uždirbtos grynosios paslaugų ir komisinių pajamos. Neeliminuojant AB banko SNORAS veiksnio iš 2011 m. duomenų, grynosios paslaugų ir komisinių pajamos per šį laikotarpį sumaž jo 1,5 proc. Kaip jau min ta, bankų uždirbtas pelnas iš esm s sumaž jo d l vert s sumaž jimo pokyčių. Pra jusiais metais bankai daugiau sumažino anksčiau suformuotų atid jinių negu formavo naujų, d l to uždirbo 42,9 pelno, o šiemet tendencija pasikeit formuojami nauji atid jiniai jau viršijo anksčiau suformuotų atid jinių maž jimą, tod l bankai patyr 63,7 nuostolių. Tiesa, didžiąją nuostolių dalį patyr vienas reikšmingai atid jinius padidinęs bankas. Operacin s išlaidos bankuose pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2011 m. atitinkamu laikotarpiu, ūgtel jo 8,2 proc. Augo tiek personalo, tiek bendrosios ir administracin s išlaidos. Grynoji palūkanų marža, parodanti skirtumą tarp palūkanų, kurias bankai gauna už investuotą turtą (paskolas, skolos vertybinius popierius, l šas bankuose ir kt.), ir palūkanų, kurias bankai moka savo kreditoriams (ind lininkams, obligacijų pirk jams ir kt.), jau antrą ketvirtį iš eil s maž jo ir, balandžio 1 d. duomenimis, sudar 1,5 proc. Pastarąjį maž jimą galima paaiškinti tuo, kad bankai dar nesp jo pelningai investuoti pra jusių metų pabaigoje plūstel jusių buvusių AB banko SNORAS ind lininkų l šų, tod l šis maž jimas tur tų būti trumpalaikio pobūdžio. 2 Vertinant bankų veiklos pajamas ir išlaidas, iš 2011 m. pirmojo ketvirčio duomenų eliminuojamas AB banko SNORAS veiksnys. I N F O R M A C I J A A P I E B A N K Ų V E I K L Ą m. P I R M Ą J Į K E T V I R T Į

4 I N F O R M A C I J A A P I E K R E D I T O U N I J Ų I R L C K U V E I K L Ą m. P I R M Ą J Į K E T T V I R T Į 4 INFORMACIJA APIE KREDITO UNIJŲ IR LIETUVOS CENTRINĖS KREDITO UNIJOS VEIKLĄ 2012 m. PIRMĄJĮ KETVIRTĮ Kredito unijos m. balandžio 1 d. Lietuvoje veikė 74 kredito unijos, vienijusios daugiau nei 133 tūkst. narių (2012 m. pirmąjį ketvirtį kredito unijose padaugėjo 4,6 tūkst. narių) m. pirmą ketvirtį vykusių visuotinių narių susirinkimų sprendimais visos pelningai dirbusios kredito unijos 2011 m. uždirbti pelnu sustiprino kapitalo bazę, o nuostolingai dirbusios dengė nuostolius sukauptu rezerviniu ar atsargos kapitalu. Kredito unijų pajinis kapitalas ataskaitinį ketvirtį padidėjo 3,1 proc. (per metus 28,3 proc.). Pajinio kapitalo augimo tempai ataskaitinį ketvirtį buvo lėtesni nei praėjusių metų atitinkamą laikotarpį. Tam įtakos turėjo ir tai, kad, patyrusios nuostolius dėl lėšų, laikytų AB banke SNORAS, ir turimų Graikijos VVP vertės sumažėjimo, kredito unijos, siekdamos užtikrinti veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymą, pajinį kapitalą buvo ženkliai padidinusios praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį. Kredito unijų narių skaičiui augant, toliau augo kredito unijų veiklos apimtys. Ataskaitinį ketvirtį, pritraukiant naujų indėlių, kredito unijų turtas padidėjo 8,2 proc. (jo augimo tempai, lyginant su praėjusiais metais, išliko beveik nepakitę) m. balandžio 1 d. duomenimis, kredito unijų turtas siekė beveik 1,8 mlrd. Lt, sudarydamas 2,28 proc. veikiančių bankų sistemos turto (prieš metus šis rodiklis sudarė 1,73 proc.). 1. lentelė. Kredito unijų sistemos kai kurių veiklos rodiklių dinamika Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas , , , 2012 m. I ketv., proc. proc. 1. Turtas (aktyvai) 1382,4 1628,5 1762,0 8,2 27,5 2. Lėšos bankuose 56,2 44,8 79,0 76,3 40,6 3. Lėšos LCKU 310,6 312,9 319,7 2,2 2, Terminuotieji indėliai 188,3 162,2 180,0 11,0-4,4 4. VVP 166,3 237,7 309,7 30,3 86,2 5. Suteiktos paskolos 795,9 933,5 954,3 2,2 19,9 6. Specialieji atidėjiniai paskoloms 15,8 28,6 31,6 10,5 2 k. 7. Specialiųjų atidėjinių paskoloms santykis su 2,0 3,0 3,2 - - paskolomis (proc.) 8. Įsiskolinimai LCKU 25,5 47,2 45,9-2,8 80,0 9. Indėliai 1186,6 1405,8 1542,2 9,7 30, Kredito unijų narių ir 1179,2 1393,3 1532,0 asocijuotų narių 10,0 29,9 10. Pajinis kapitalas 142,9 177,8 183,4 3,1 28,3 11. Einamųjų metų pelnas (nuostolis) 1,7-14,0-5, m. balandžio 1 d. duomenimis, dešimties didžiausių kredito unijų turtas sudarė pusę visų kredito unijų turto. Pažymėtina, kad iš didžiausių kredito unijų dešimtuko išsiskiria kredito unija,,vilniaus taupomoji kasa, pasižyminti itin dinamiška veiklos plėtra ir reikšmingumu kredito unijų sistemoje (turtas sudarė 17,5 proc. kredito unijų sistemos turto). Šios kredito unijos turtas priartėjo prie mažiausio šalyje veikiančio banko turto apimčių. Atsižvelgiant į tai, kad kredito unijos savo veiklos apimtimis artėja prie bankų, numatoma jų veiklai ir rizikos valdymui keliamus reikalavimus artinti prie bankams keliamų reikalavimų. Kredito unijų turto struktūra tiek ataskaitinį ketvirtį, tiek per metus iš esmės nepakito m. balandžio 1 d. kredito unijos Lietuvos centrinėje kredito unijoje (toliau LCKU) laikė 18 proc. viso turto (indėliai iki pareikalavimo ir terminuotieji indėliai).

5 I N F O R M A C I J A A P I E K R E D I T O U N I J Ų I R L C K U V E I K L Ą m. P I R M Ą J Į K E T T V I R T Į Kredito unijų investicijos į vyriausybių vertybinius popierius, 2012 m. balandžio 1 d. sudariusios 17,6 proc. kredito unijų turto, nuo metų pradžios padidėjo beveik trečdaliu iki 309,7. Didžiąją šių investicijų dalį (86,8 proc.) sudarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių portfelis, per ketvirtį padidėjęs 47 proc. iki 268,7 mln. Lt. Investicijos į kitų šalių vyriausybių vertybinius popierius sudarė 41 (į Graikijos VVP buvo investuota 6,6 ). 5 Reikšmingiausią kredito unijų turto dalį (54,2 proc.) sudarė paskolos, 2012 m. pirmąjį ketvirtį augusios nežymiai m. balandžio 1 d. duomenimis, kredito unijų suteiktos paskolos siekė 954,3, iš kurių didžiausia dalis (73,5 proc.) buvo suteikta fiziniams asmenims. Kredito unijų paskolų portfelyje ir toliau dominavo žemės ūkio ir verslo paskolos, sudariusios atitinkamai 26 proc. ir 25 proc. visų suteiktų paskolų. Rizikinga ankstesniųjų metų kreditavimo politika įtakojo paskolų portfelio kokybės blogėjimą. Skirtingai nuo bankų sektoriaus, kredito unijų apskaičiuoti specialieji atidėjiniai paskoloms didėjo (2012 m. balandžio 1 d. jų santykis su paskolomis siekė 3,2 proc.), o neveiksnios paskolos sudarė 15,1 proc. visų paskolų. Pagrindiniu kredito unijų finansavimo šaltiniu ir toliau išlieka indėliai, ataskaitinę datą sudarę 1,5 mlrd. Lt, arba 96,4 proc. kredito unijų sistemos įsipareigojimų. Kredito unijoms siūlant aukštesnes nei bankai palūkanų normas, 2012 m. pirmąjį ketvirtį indėliai padidėjo 9,7 proc. Fizinių asmenų indėliai siekė 99,3 proc. visų indėlių. Kredito unijų pateiktų finansinių ataskaitų duomenimis, 2012 metų pirmąjį ketvirtį 31 pelningai dirbusi kredito unija uždirbo 2,1 pelno, tačiau 43 kredito unijos dirbo nuostolingai ir patyrė 7,6 nuostolių. Bendras 2012 metų pirmojo ketvirčio veiklos rezultatas 5,5 nuostolių (2011 metų pirmąjį ketvirtį kredito unijos buvo uždirbusios 1,7 pelno). Nuostolingą ataskaitinio ketvirčio veiklą sąlygojo dėl blogėjančios paskolų kokybės patirtos vertės sumažėjimo išlaidos (11,2 ) bei, didėjant kredito unijų samdomų darbuotojų skaičiui, toliau sparčiai augusios kredito unijų operacinės išlaidos. Nuostolį kiek sumažino, lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, gautos didesnės grynosios palūkanų pajamos m. balandžio 1 d., pateiktų ataskaitų duomenimis, kredito unijų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis ataskaitinį ketvirtį šiek tiek sumažėjo ir sudarė 19,24 proc. (normatyvas 13 proc.). Kredito unijų sistemos likvidumo rodiklis išliko gana aukštas ir sudarė 48,49 proc. Tačiau keleto LCKU priklausančių kredito unijų likvidumas priartėjo prie minimalaus reikalaujamo (30 proc.). Reikalui esant, šios kredito unijos galėtų tikėtis pagalbos iš LCKU, gaunant likvidumo palaikymo paskolas. Siekiant, kad plėtodamos savo veiklą, kredito unijos dirbtų saugiai ir patikimai, tapo būtina stiprinti jų priežiūrą, laipsniškai didinant joms keliamus reikalavimus dėl valdymo, kapitalo ir rizikų valdymo. Lietuvos centrinė kredito unija. LCKU turtas, per ketvirtį padidėjęs 12, 2012 m. balandžio 1 d. siekė 366, m. pirmąjį ketvirtį kredito unijų LCKU narių skaičius nepasikeitė, jai priklausė 62 kredito unijos. LCKU turto pokyčiai tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio finansavimo šaltinio kredito unijų (LCKU narių) indėlių, kurie 2012 m. pirmą ketvirtį išaugo 2 proc. iki 307,8 (šiais indėliais finansuojama 84 proc. LCKU turto). LCKU narėms suteiktų paskolų portfelis minėtu laikotarpiu šiek tiek sumažėjo ir, 2012 m. balandžio 1 d. duomenimis, sudarė 45,9. Pažymėtina, kad reikšmingiausią LCKU paskolų portfelio dalį (56 proc.) sudarė kredito unijoms suteiktos subordinuotosios paskolos m. balandžio 1 d. specialiųjų atidėjinių paskoloms suformuota nebuvo, taip pat nebuvo ir paskolų, kurių periodiniai mokėjimai pradelsti daugiau negu 60 dienų m. balandžio 1 d. duomenimis, LCKU daugiausiai lėšų buvo investavusi į Lietuvos vyriausybės skolos vertybinius popierius (185,3 ). Ataskaitinį ketvirtį investicijos į skolos vertybinius popierius beveik nepakito, tačiau kaip ir anksčiau sudarė didžiausią LCKU turto dalį (50,5 proc.). Nemažą LCKU turto dalį (25,6 proc.) sudarė lėšos bankuose. LCKU likvidumo bei kapitalo pakankamumo rodikliai ir toliau buvo vykdomi su nemažu rezervu. Ataskaitinį ketvirtį LCKU narių įnašais toliau buvo didinami Likvidumo palaikymo rezervas bei Stabilizacijos fondas, kurie 2012 m. balandžio 1 d. sudarė atitinkamai 11,8 ir 8, m. pirmąjį ketvirtį LCKU pajinis kapitalas padididėjo 0,3 iki 29,4. LCKU kartu su 57 kredito unijomis yra pasirašiusi sutartį su verslumo skatinimo fondo valdytoju (INVEGA) dėl 50 vertės mikrokreditavimo projekto valdymo. Iš šio fondo išdalinta 8,3 paskolų smulkiajam verslui finansuoti.

6 I N F O R M A C I J A A P I E K R E D I T O U N I J Ų I R L C K U V E I K L Ą m. P I R M Ą J Į K E T T V I R T Į Atsižvelgiant į tai, kad dėl pilnai suformuotų specialiųjų atidėjinių AB banke SNORAS laikytoms lėšoms 2011 m. LCKU patyrė 15,3 audituotų nuostolių, 2012 m. kovo mėnesį vykusio LCKU visuotinio narių susirinkimo sprendimu dalis patirtų nuostolių padengti sukauptu rezerviniu kapitalu (1,6 ) bei atsargos kapitalu (0,2 mln. Lt), o likęs nuostolis (13,5 ) perkeltas į kitus finansinius metus m. pirmojo ketvirčio LCKU finansinės veiklos rezultatas buvo 336 tūkst. Lt pelno (praėjusių metų tą patį laikotarpį buvo gauta 362 tūkst. Lt pelno). Didžiausią įtaką LCKU veiklos rezultatui turėjo palūkanų pajamos, gautos už investicijas į skolos vertybinius popierius.