ORIGINALŪS STRAIPSNIAI Visuomenės sveikata MIRTINGUMO NUO APSINUODIJIMO PSICHOAKTYVIOSIOMIS MEDŽIAGOMIS TENDENCIJOS KLAIPĖDOS APSKRITYJE M.

Transkriptas

1 MIRTINGUMO NUO APSINUODIJIMO PSICHOAKTYVIOSIOMIS MEDŽIAGOMIS TENDENCIJOS KLAIPĖDOS APSKRITYJE M. Gražina Šniepienė 1, Diomenas Vitkus 2, Aleksandras Slatvickis 3 1 Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas, 2 Valstybinė teismo medicinos tarnyba 3 VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras Santrauka Lietuvoje gana plačiai paplitęs įvairių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir piktnaudžiavimas jomis. Neretai pasitaiko atvejų, kai piktnaudžiavimas baigiasi mirtinu apsinuodijimu. Tyrimo tikslas nustatyti mirtingumo nuo apsinuodijimo psichoaktyviosiomis medžiagomis, išskyrus apsinuodijimus tik alkoholiu ar alkoholio surogatais, tendencijas Klaipėdos apskrityje m. Medžiaga ir metodai. Tyrimui panaudota m. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus autopsijų archyvinė dokumentacija. Duomenys rinkti pagal parengtą duomenų rinkimo anketą. Tyrimo rezultatai. Mirtingumas nuo apsinuodijimo psichoaktyviosiomis medžiagomis m. Klaipėdos apskrityje svyravo nuo 1,2 atvejo iki 3 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Tiriamuoju laikotarpiu mirtingumas Klaipėdos mieste buvo didesnis (p < 0,05) negu visoje Klaipėdos apskrityje. Didžiąją dalį mirties priežasčių sudarė atsitiktiniai apsinuodijimai narkotikais ir psichodisleptikais. Biologiniuose mėginiuose dominavo opiatai, kurie sudarė 79,5 proc. visų rastų medžiagų. Mirusiųjų nuo perdozavimo amžiaus vidurkis buvo 34,2 m. Išvados. Mirtingumas nuo apsinuodijimo psichoaktyviosiomis medžiagomis Klaipėdos apskrityje išlieka ganėtinai aukštas. Apsinuodijimo priežastimi dažniausiai tampa opiatų grupės medžiagos. Miršta jauno, darbingo amžiaus asmenys. Tokia situacija reikalauja ryžtingų veiksmų ir efektyvių profilaktikos bei pagalbos priemonių, kurios padėtų sumažinti mirtingumą. Reikšminiai žodžiai: mirtingumas nuo apsinuodijimo, psichoaktyviosios medžiagos, opiatai. ĮVADAS Vertinant realią psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir piktnaudžiavimo jomis situaciją šalyje svarbu žinoti mirtingumo, susijusio su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, rodiklius. Viena dažniausių psichoaktyviųjų medžiagų vartotojų mirties priežasčių yra mirtys nuo apsinuodijimo [1 5]. Letalinių apsinuodijimų dinamika rodo realią situaciją vartotojų populiacijoje, o nustačius, kuriomis medžiagomis dažniausiai apsinuodijama, būtų sudaryta galimybė planuoti prevencines priemones. Klaipėdos apskritis pasirinkta neatsitiktinai, čia psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir piktnaudžiavimas jomis yra didesnis negu visoje šalyje. Adresas susirašinėti: Gražina Šniepienė Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas H. Manto g. 84, Klaipėda El. p. grazina.sniepiene@gmail.com Tyrimo tikslas nustatyti mirtingumo nuo apsinuodijimo psichoaktyviosiomis medžiagomis, išskyrus apsinuodijimus tik alkoholiu ar alkoholio surogatais, tendencijas Klaipėdos apskrityje m. TYRIMO UŽDAVINIAI 1. Nustatyti mirtingumą nuo apsinuodijimo psichoaktyviosiomis medžiagomis, išskyrus apsinuodijimus tik alkoholiu ar alkoholio surogatais, Klaipėdos apskrityje m. laikotarpiu. 2. Išanalizuoti psichoaktyviųjų medžiagų, rastų apsinuodijusių asmenų biologiniuose mėginiuose, spektrą. 3. Nustatyti m. laikotarpiu nuo psichoaktyviųjų medžiagų perdozavimo mirusių asmenų vidutinio amžiaus dinamiką. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI Tyrimui panaudota m. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus autopsijų archyvinė dokumentacija (tyrimo aktų išvados, /priedas Nr. 1

2 mirties liudijimų šaknelės). Tikslinė grupė atvejai, kurių tiesioginės mirties priežasties kodų reikšmės pagal sisteminį ligų sąrašą TLK-10-AM [6] buvo tokios: atsitiktiniai apsinuodijimai (X41, X42), tyčiniai apsinuodijimai (X61, X62), apsinuodijimai, kai ketinimas nežinomas (Y11, Y12), apsinuodijimo priežasties kodų reikšmės: dėl opijaus (T40.0), heroino (T40.1), kitų opiatų (T40.2), metadono (T40.3), kitų sintetinių narkotikų (T40.4), kokaino (T40.5), kitų ir nepatikslintų narkotikų (T40.6), kanapių (darinių) (T40.7), lizergido (LSD) (T40.8), kitų nepatikslintų psichodisleptikų (haliucinogenų) (T40.9) ir kitų psichostimuliatorių (T43.6). Pagal sudarytą pirminių duomenų anketą surinkti duomenys apie asmenų, mirusių nuo psichoaktyviųjų medžiagų perdozavimo, amžių, lytį, gyvenamąją vietą, mirties aplinkybes, toksikologinės analizės metu nustatytas psichoaktyviąsias medžiagas. Atlikta statistinė duomenų analizė, duomenys apdoroti statistikos programa R (versija 3.1.2). Taikytas Welch s t testas hipotezėms apie stebimų duomenų vidurkių lygybę tikrinti. Laikyta, kad vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi, kai p reikšmė < 0,05. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS Teismo medicinos autopsijų duomenimis, Klaipėdos apskrityje per m. laikotarpį nustatyti 39 mirties nuo apsinuodijimo psichoaktyviosiomis medžiagomis atvejai. Vyrų mirtys sudarė 74 proc. (n = 29), moterų 26 proc. (n = 10). Tiriamieji buvo nuo 18 iki 58 metų amžiaus. Pasiskirstymas pagal mirties priežastis: atsitiktiniai apsinuodijimai narkotikais ir psichodisleptikais (haliucinogenais) bei jų poveikis, neklasifikuojamas kitur (X42), sudarė 74,3 proc. (n = 29), tyčiniai apsinuodijimai ir apsinuodijimai antiepilepsiniais, raminamaisiais bei migdomaisiais, antiparkinsoniniais ir psichotropiniais vaistais, neklasifikuojami kitur (X61), sudarė 10,3 proc. (n = 4) ir apsinuodijimai narkotikais ir psichodisleptikais (haliucinogenais) bei jų poveikis, neklasifikuojamas kitur, kai ketinimas nežinomas, 15,4 proc. (n = 6). Tiriamuoju laikotarpiu nustatyta reikšmingai daugiau (p < 0,05) mirties atvejų dėl atsitiktinių apsinuodijimų. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal mirties vietą: 7,7 proc. (n = 3) asmenų mirė ligoninėje, 53,8 proc. (n = 21) namuose (savo ar nuomojamuose butuose, draugų ir pažįstamų namuose), 25,6 proc. (n = 10) viešosiose vietose ir 12,8 proc. (n = 5) sudarė atvejai, kai mirties vieta nebuvo nurodyta. Iš visų apsinuodijusiųjų 25,6 proc. (n = 10) buvo Klaipėdos priklausomybės ligų centro pacientai. Mirtingumas nuo apsinuodijimo psichoaktyviosiomis medžiagomis. Mirtingumas nuo apsinuodijimo psichoaktyviosiomis medžiagomis tiriamuoju laikotarpiu Klaipėdos apskrityje vidutiniškai buvo 2,32 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Didžiausias mirtingumas Klaipėdos apskrityje buvo nustatytas 2012 m. 3 atvejai 100 tūkst. gyventojų (1 pav.). Mirtingumas nuo apsinuodijimo psichoaktyviosiomis medžiagomis Klaipėdos mieste buvo didesnis (p < 0,05) negu visoje Klaipėdos apskrityje ir siekė vidutiniškai 3,48 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Didžiausias mirtingumas Klaipėdos mieste buvo nustatytas 2012 m. 5,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Psichoaktyviųjų medžiagų spektras. Mirusiųjų biologiniai mėginiai buvo ištirti Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijoje. 97,4 proc. (n = 38) iš visų perdozavimo atvejų buvo nustatytos psichoaktyviosios medžiagos. 38 apsinuodijusių asmenų organizmo audiniuose ar bioskysčiuose rasta 18 medžiagų. Biologiniuose mėginiuose Medžiagų grupės opiatai 79,5 benzodiazepinai 30,8 Atvejų sk. 100 tūkst. gyventojų psichostimuliatoriai etanolis difenhidraminas kitos medžiagos 30, Metai Klaipėdos mieste Klaipėdos apskrityje nėra duomenų / netirta Procentai 1 pav. Mirtingumo nuo apsinuodijimo psichoaktyviosiomis medžiagomis Klaipėdos apskrityje ir Klaipėdos mieste dinamika m. 2 pav. Psichoaktyviųjų medžiagų, nustatytų perdozavusiųjų mėginiuose, grupių spektras, proc. atvejų Klaipėdos apskrityje m. 2015/priedas Nr. 1 97

3 Medžiagos 6-MAM fentanilis kodeinas metadonas morfinas bromazepamas diazepamas karbamazepinas 7-aminoklonazepamas lorazepamas oksazepamas benzoilekgoninas metamfetaminas parametoksiamfetaminas (PMA) parametoksimetamfetaminas (PMMA) etanolis difenhidraminas levomepromazinas nėra duomenų 7,7 28,2 25,6 5,1 15,4 30,8 69, Procentai 3 pav. Psichoaktyviųjų medžiagų, nustatytų perdozavusiųjų mėginiuose, spektras, proc. atvejų Klaipėdos apskrityje m. 1 lentelė. Psichoaktyviųjų medžiagų grupių derinių, nustatytų perdozavusiųjų mėginiuose, spektras, proc. atvejų Klaipėdos apskrityje m. Rastos medžiagos Atvejų skaičius Procentai Opiatai 9 23,1 Opiatai ir etanolis 8 20,5 Opiatai ir benzodiazepinai 7 Opiatai ir difenhidraminas 7 Benzodiazepinai ir etanolis 6 15,4 Opiatai ir psichostimuliatoriai 5 12,8 Kiti junginiai 5 12,8 Amžiaus vidurkis Metai 4 pav. Mirusiųjų nuo apsinuodijimo psichoaktyviosiomis medžiagomis vidutinio amžiaus dinamika Klaipėdos apskrityje m. dažniausiai buvo nustatoma opiatų (p < 0,05), lyginant su kitų grupių medžiagomis. Analizuojamu laikotarpiu opiatai sudarė 79,5 proc. visų perdozavimo atvejų (2 pav.). Biologiniuose mėginiuose dažniausiai nustatyta morfino 27 kartus, tai sudarė 69,2 proc. iš visų perdozavimo atvejų. Antrasis pagal dažnumą buvo etanolis nustatyta 12 kartų (30,8 proc. visų atvejų). Heroino metabolito monoacetilmorfino (6-MAM) nustatyta 11 kartų, tai sudarė atitinkamai 28,2 proc. visų atvejų (3 pav.). Iš dviejų medžiagų derinių dominavo opiatų ir etanolio junginys. Biologiniuose mėginiuose toks derinys nustatytas 8 kartus, tai sudarė 20,5 proc. visų atvejų. Opiatų ir benzodiazepinų bei opiatų ir difenhidramino deriniai nustatyti po 7 kartus, tai sudarė proc. visų perdozavimo atvejų (1 lentelė). Mirusiųjų nuo apsinuodijimo psichoaktyviosiomis medžiagomis vidutinio amžiaus dinamika. Analizuojamu laikotarpiu mirusiųjų nuo psichoaktyviųjų medžiagų perdozavimo vidutinis amžius buvo 34,16 metų. Vyrų amžiaus vidurkis buvo 32,25 metų, o moterų 39,5 metų. Mažiausias perdozavusių asmenų amžiaus vidurkis nustatytas 2014 m. 30,4 metų (4 pav.). Tiriamuoju laikotarpiu mirusiųjų nuo apsinuodijimo psichoaktyviosiomis medžiagomis amžiaus vidurkis svyravo nuo 38,25 metų 2011-aisiais iki 30,38 metų 2014-aisiais. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas yra viena iš pagrindinių jaunimo mirtingumo priežasčių Europoje [1, 2, 5, 7]. Mirtys, tiesiogiai susijusios su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, t. y. apsinuodijimai (psichoaktyviųjų medžiagų perdozavimai), sudaro didžiąją dalį visų su psichoaktyviosiomis medžiagomis susijusių mirčių atvejų. Netiesiogiai su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu susijusios ir mirtys nuo somatinių ir infekcinių ligų, vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, taip pat nuo nelaimingų atsitikimų, traumų ir savižudybių. Paskutiniųjų penkerių metų laikotarpiu mirtingumo nuo apsinuodijimo psichoaktyviosiomis medžiagomis rodikliai Klaipėdos apskrityje nebuvo pasiskirstę tolygiai. Nustatytas gana aukštas mirtingumo lygis (vidutiniškai analizuojamu laikotarpiu siekė 2,32 atvejo 100 tūkst. gyventojų), lyginant su m. Klaipėdos apskrityje atliktų tyrimų rezultatais, rodančiais, kad vidutinis mirtingumo nuo perdozavimo rodiklis 1,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų [3]. Mirtingumo nuo psichoaktyviųjų medžiagų /priedas Nr. 1

4 perdozavimo aukščiausias rodiklis Klaipėdos apskrityje nustatytas 2000 m. 3,01 atv. 100 tūkst. gyventojų [3]. Atliktas tyrimas atskleidė, kad mirtingumo pikas buvo 2012 m. 3 atvejai 100 tūkst. gyventojų m. Europoje mirtingumas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdozavimo vidutiniškai buvo 1,8 atvejo 100 tūkst metų gyventojų [5]. Padėtis įvairiose šalyse skiriasi, didžiausias mirtingumas nustatytas Norvegijoje (7,31 atvejo 100 tūkst. gyventojų), Estijoje (13,57 atvejo 100 tūkst. gyventojų) ir Suomijoje (5,33 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Gana žemas mirtingumo lygis yra Vengrijoje (0,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų) ir Čekijoje (0,38 atvejo 100 tūkst. gyventojų), o Lietuvoje 2,09 atvejo 100 tūkst. gyventojų [5]. JAV paskutiniaisiais metais pranešama apie ypač aukštą mirtingumo nuo psichoaktyviųjų medžiagų lygį 12,4 15,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų [1]. Analizuojamu laikotarpiu Klaipėdos apskrityje mirčių, susijusių su alkoholio vartojimu, nustatyta gerokai daugiau negu susijusiųjų su kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu. Vien apsinuodijimo etilo alkoholiu (be kitų psichoaktyviųjų medžiagų) atvejai buvo daugiau nei 3 kartus dažnesni, negu apsinuodijimai kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis. Reikia pasakyti, kad vis dėlto dažniausios alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys yra ne apsinuodijimai, o kitos priežastys [8]. Apsinuodijusių asmenų bioskysčių, vidaus organų toksikologinių tyrimų duomenys suteikia naudingos informacijos apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ypatumus. Net 67 proc. ištirtų atvejų buvo rasta daugiau negu viena medžiaga. Pavartotos kelios medžiagos kartu padidino apsinuodijimo riziką [9 11]. Atliktas tyrimas parodė, kad opiatai yra dažniausia apsinuodijimą sukėlusi medžiaga. Šie duomenys atitinka kitų autorių tyrimų rezultatus, rodančius, kad opiatai dominuoja tarp letalinių perdozavimo atvejų [4, 5, 12 16]. Europoje kasmet miršta maždaug tūkst. opiatų vartotojų [5]. Tyrimas parodė, kad 28,2 proc. perdozavimo atvejų nustatyta 6-MAM (monoacetilmorfino). Tai rodo, kad vartota heroino (diacetilmorfino). Europos šalyse pagrindinė probleminių psichoaktyviųjų medžiagų vartotojų mirties priežastis opiatų, daugiausia heroino, neretai kartu su kitomis medžiagomis, pavyzdžiui, alkoholiu arba benzodiazepinais, perdozavimas [2, 5]. Be heroino, toksikologinėse ataskaitose nurodyti ir kiti opiatai, tarp jų metadonas, buprenorfinas ir fentanilis. Kai kuriose Europos šalyse šie narkotikai dabar yra dažniausiai vartojami opiatai: Estijoje daugelis dėl opiatų vartojimo pradėjusių gydytis asmenų vartojo nelegalų fentanilį, o Suomijoje daugelio gydomų opiatų vartotojų pagrindinis narkotikas yra buprenorfinas [5]. Į nelegalią rinką Klaipėdoje patenka ir metadono, nes nustatyta atvejų, kai mėginyje rasta metadono, nors asmeniui nebuvo skirta farmakoterapija šia medžiaga. Tiriamuoju penkerių metų laikotarpiu buvo stebimos apsinuodijimų amfetaminų grupės psichostimuliatoriais skaičiaus augimas, biologiniuose mėginiuose rasta metamfetamino ir parametamfetamino. Amfetaminai sudarė beveik penktadalį visų medžiagų ( proc. visų perdozavimo atvejų). Lyginant su m. tyrimų duomenimis [3] (psichostimuliatoriai sudarė tik 2,9 proc. visų nustatytų medžiagų), matyti ženklus apsinuodijimų amfetaminais atvejų padidėjimas. Amfetaminų grupės junginiai dažniau buvo rasti deriniuose su opiatais (sudarė 12,8 proc. visų perdozavimo atvejų). Europos šalyse taip pat daugėja letalinių apsinuodijimų amfetaminais atvejų, ankstesniais metais labiau buvo paplitęs amfetaminas, vėliau metamfetaminas [5]. Kaip rodo teismo medicinos tyrimų aktų išvados, dauguma perdozavusiųjų narkotines ir psichotropines medžiagas vartojo injekcijomis. Švirkščiamųjų narkotikų vartotojams kyla didelė rizika perdozuoti arba patirti sveikatos problemų, užsikrėsti per kraują plintančiomis infekcijomis [2, 9, 11, 13 16]. Švirkštimasis dažniausiai siejamas su opiatų vartojimu, tačiau kai kuriose šalyse didelė problema yra amfetaminų švirkštimasis [5]. Tarp 13 Europos šalių narkotikų švirkštimosi paplitimas svyruoja nuo mažiau kaip 1 iki maždaug 6 atvejų skaičiuojant tūkstančiui metų gyventojų. Apie 38 proc. asmenų, pradedančių gydymą nuo opiatų, ir 24 proc. amfetaminų vartotojų nurodo narkotiką švirkštęsi. Įvairiose Europos šalyse besišvirkščiančių opiatų vartotojų dalis skiriasi: nuo 9 proc. Nyderlanduose iki daugiau kaip 93 proc. Latvijoje [5]. Tiriamuoju laikotarpiu pastebėta mirusiųjų nuo apsinuodijimo psichoaktyviosiomis medžiagomis jaunėjimo tendencija, amžiaus vidurkiai svyravo nuo 38,25 metų iki 30,38 metų. Tai kelia visuomenės susirūpinimą, nes psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo aukos yra jauni ir darbingi žmonės. Juolab kad m. laikotarpio tyrimų rezultatai rodė, kad mirusių narkotinių medžiagų vartotojų amžiaus vidurkis reikšmingai nesikeitė [3]. Remiantis kitų autorių duomenimis, mirusiųjų nuo perdozavimo vidutinis amžius buvo panašus (37 metai) [9]. Tačiau apie 90 proc. atvejų, apie kuriuos pranešta Europoje, nuo perdozavimo miršta vyresni nei 25 metų žmonės, o jų amžiaus vidurkis didėja [5]. 2015/priedas Nr. 1 99

5 Kaip pranešama, nuo perdozavimo daugiausia miršta vyrai. Vyrų mirtys yra apie 3 4 kartus dažnesnės negu moterų [1, 2, 5, 9]. Klaipėdos apskrityje tiriamuoju laikotarpiu buvo pastebėtas moterų mirtingumo nuo psichoaktyviųjų medžiagų padidėjimas moterų mirtys sudarė 26 proc. (n = 10) visų psichoaktyviųjų medžiagų perdozavimo atvejų. Ankstesniųjų tyrimų duomenimis, Klaipėdos apskrityje m. perdozavusių moterų mirtys sudarė tik 6,5 proc. [3]. Paskutiniųjų penkerių metų laikotarpiu moterys nuo perdozavimo mirė būdamos vidutiniškai 7,25 metų vyresnės už vyrus. Kai kurie autoriai pateikia duomenis, kad moterys psichoaktyviosiomis medžiagomis apsinuodija būdamos vyresnio amžiaus negu vyrai [2, 9]. Kaip rodo daugelis tyrimų, psichoaktyviųjų medžiagų vartotojams apsinuodijimo rizika yra gerokai didesnė nei nevartojantiems jų bendraamžiams. Kiekvienam asmeniui kylanti rizika priklauso nuo daugelio veiksnių: psichoaktyviosios medžiagos ypatumų, dozės, vartojimo būdo, kartu vartojamų kitų medžiagų, taip pat konkretaus asmens jautrumo [9]. Svarbu paminėti, kad sumažėjus organizmo tolerancijai (po gydymo dėl priklausomybės, grįžus iš įkalinimo vietos) pavartotos anksčiau įprastinės dozės gali sukelti mirtiną apsinuodijimą [15 17]. Pakaitinė opiatų terapija mažina mirtingumą nuo opiatų perdozavimo [14, 16]. Kaip opiatų vartotojų perdozavimo rizikos mažinimą, daugelis autorių įvardija priešnuodžio naloksono prieinamumą [13, 18 20]. Naloksonas blokuoja visus opiatų receptorius jų neaktyvindamas, taigi užkerta kelią opiatų veikimui [10, 11]. Aptariant gautus rezultatus reikia pabrėžti, kad didžiąją dalį letalinių apsinuodijimų atvejų sudarė opiatų perdozavimas. Opiatų vartota injekcijomis. Nustatyta gana daug atvejų, kai opiatų buvo vartota kartu su centrinės nervų sistemos depresantais alkoholiu ar benzodiazepinais, o šie medžiagų deriniai padidina apsinuodijimo riziką. Kadangi trys ketvirtadaliai perdozavusiųjų (74,4 proc.) nebuvo Klaipėdos priklausomybės ligų centro pacientai, galima daryti prielaidą, kad paslaugų negavimas didina apsinuodijimų psichoaktyviosiomis medžiagomis riziką. Didžioji dalis tirtų mirusių asmenų (53,8 proc.) buvo rasti namuose. Galima teigti, kad menkos artimųjų pirmosios pagalbos žinios ir naloksono neprieinamumas padidino mirties riziką. Apie ketvirtadalis (25,6 proc.) tirtų mirusiųjų buvo rasti viešose vietose, jų išgyvenimo galimybė susijusi su paties žmogaus savo būsenos suvokimu ir savigalbos veiksmų galimybe žinojimu, kaip pasireiškia pirmieji apsinuodijimo simptomai, ir priešnuodžio naloksono turėjimu. IŠVADOS 1. Mirtingumas nuo apsinuodijimo psichoaktyviosiomis medžiagomis Klaipėdos apskrityje išlieka ganėtinai aukštas. 2. Opiatų grupės medžiagos yra dominuojanti šių apsinuodijimų priežastis. Neretai opiatų buvo vartota kartu su kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, dažniausiai su etanoliu, o tai padidino apsinuodijimo riziką. 3. Miršta jauno ir darbingo amžiaus asmenys. 4. Esama situacija reikalauja ryžtingų veiksmų ir efektyvių profilaktikos bei pagalbos priemonių, kurios padėtų sumažinti mirtingumą. Straipsnis gautas , priimtas Literatūra 1. Darakjy S, Brady JE, DiMaggio CJ, Li G. Applying Farr s Law to project the drug overdose mortality epidemic in the United States. Injury Epidemiology. 2014;1: Gjersing L, Bretteville-Jensen AL. Gender differences in mortality and risk factors in a 13-year cohort study of street-recruited injecting drug users. BMC Public Health. 2014;10(14): Šniepienė G. Mirtingumas, susijęs su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu Klaipėdos apskrityje m. Medicinos teorija ir praktika. 2009;15(2): Šniepienė G. Mortality, related to the illicit drug consumption in Klaipėda County (Lithuania). Visuomenės sveikata. 2008;1(40): European Drug Report Trends and Developmends European Monitoring Centre for Drugs and Drug Ediction, Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas. Australijos modifikacija TLK-10-AM sisteminis ligų sąrašas. Nacionalinis medicininės klasifikacijos centras, Sidnėjus, Chakravarthy B, Shah S, Lotfipour S. Prescription Drug Monitoring Programs and Other Interventions to Combat Prescription Opioid Abuse. West J Emerg Med. 2012;13(5): Štelemėkas M. Alkoholio vartojimo socialinė ir ekonominė žala Lietuvoje. Daktaro disertacija. Kaunas: LSMU, Gjersing L, Jonassen KV, Biong S, Ravndal E, Waal H, Bramness JG, Clausen T. Diversity in causes and characteristics of drug-induced deaths in an urban setting. Scand J Public Health. 2013;41(2): Šurkus J, Kajokas TV, Goštautaitė S ir kt. Ūmių apsinuodijimų diagnostika ir gydymas. Kaunas, Reigardienė D, Vilčinskaitė J, Pilvinis V ir kt. Apsinuodijimai narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Kaunas, Baehren DF, Marco CA, Droz DE, Sinha S, Callan EM, Akpunonu P. A statewide prescription monitoring program affects emergency department prescribing behaviors. Annals of Emergency Medicine. 2010;56(1): Kim D, Irwin KS, Khoshnood K. Expanded Access to Naloxone: Options for Critical Response to the Epidemic of Opioid Overdose Mortality. Am J Public Health. 2009;99(3): /priedas Nr. 1

6 14. Degenhardt L, Bucello, C, Mathers B, Briegleb C, Ali H, Hickman M, McLaren J. Mortality among regular or dependent users of heroin and other opioids: a systematic review and meta-analysis of cohort studies. Addiction. 2011;106: Bretteville-Jensen AL, Lillehagen M, Gjersing L, Andreas JB. Illicit use of opioid substitution drugs: prevalence, user characteristics, and the association with non-fatal overdoses. Drug Alcohol Depend. 2015;1(147): Cornish R, Macleod J, Strang J, Vickerman P, Hickman M. Risk of death during and after opiate substitution treatment in primary care: prospective observational study in UK General Practice Research Database. BMJ. 2010; Binswanger IA, Blatchford PJ, Mueller SR, Stern MF. Mortality after prison release: opioid overdose and other causes of death, risk factors, and time trends from 1999 to Annals of internal medicine. 2013;159(9): Strang J, Bird SM, Parmar MK. Take-home emergency naloxone to prevent heroin overdose deaths after prison release: rationale and practicalities for the N-ALIVE randomized trial. Journal of urban health: bulletin of the New York Academy of Medicine. 2013;90(5): Strang J, Manning V, Mayet S et al. Family carers and the prevention of heroin overdose deaths: Unmet training need and overlooked intervention opportunity of resuscitation training and supply of naloxone. Drugs Educ Prev Policy. 2008;15: Williams AV, Marsden J, Strang J. Training family members to manage heroin overdose and administer naloxone: randomized trial of effects on knowledge and attitudes. Addiction. 2014;109(2): Tendencies of mortality due to poisoning by psychoactive substances in Klaipėda region during the period of Gražina Šniepienė 1, Diomenas Vitkus 2, Aleksandras Slatvickis 3 1 Faculty of Health Sciences Klaipėda University, 2 State Forensic Medicine Service, 3 Public Klaipėda Psychic Health Centre Summary Lithuania remains the country where the misuse of various psychoactive substances is widespread. Very often the cases occur when the drug abuse results in lethal poisoning. Objective of the research: to determine the tendencies of mortality due to psychoactive substances poisoning, excluding alcohol or alcohol substitute poisoning in Klaipeda region during the period of Substance and methods. For this research the archival documentation of the State Forensic Medicine Service of Klaipėda Department were used. The data were collected according to the prepared data collection questionnaire. Results of the research: mortality due to poisoning by psychoactive substances in Klaipėda region during the period of ranged from 1,2 cases per 100,000 population to 3,0 cases per 100,000 population. During the research period the mortality in Klaipėda city was higher (p>0,05) than in the whole Klaipėda region. The greatest number of mortality causes were occasional drug and psychodysleptics poisonings. In biological samples opioids prevailed that made 79,5 % of detected substances. The average age of the dead due to overdose was 34,2 years. Conclusions. The mortality due to poisoning by psychoactive substances in Klaipėda region remains high enough. The opioid-type substances prevail that have become the reason of poisoning. Death-rate is high among the young and able-bodied people. The present situation requires resolute actions, effective prevention, and the means of assistance that could help reduce mortality. Keywords: mortality due to poisoning, psychoactive substances, opioids. Correspondence to Gražina Šniepienė Faculty of Health Sciences Klaipėda University H. Manto str. 84, LT Klaipėda, Lithuania grazina.sniepiene@gmail.com Received 07 April 2015, accepted 21 July /priedas Nr