Gerontologija-2007-T8-Nr1.indb

Transkriptas

1 Gerontologija 2007; 8(1): GERONTOLOGIJA Teorija ir praktika Gyvenimo kokybė vyresniame amžiuje F. Stepukonis 1, T. Svensson 2 1 Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas 2 Gerontologijos ir senelių globos skyrius, Lundo universitetas Santrauka Pastaraisiais dešimtmečiais išvystytų šalių gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė kasmet nuolat ilgėja ir nėra požymių, kad šis tempas lėtėtų. Šį reiškinį lydi stabilus vyresnio amžiaus gyventojų dalies augimas. Tačiau nėra pakankamai aišku, kokios šių žmonių gyvenimo kokybės galima tikėtis ar ji gerės, ar blogės. Būtina gilintis į šią temą, kadangi ateityje vyresnio amžiaus žmonių santykinė dalis neabejotinai ir toliau augs. Šio straipsnio tikslas analizuoti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybės veiksnius bei orios, aktyvios senatvės tikimybę. Straipsnyje aptariami Klaipėda 80+ ir kitų tyrimų duomenys, pateikiama literatūros apžvalga. Pagrindiniai rezultatai ir išvados: Klaipėdos 80+ bei kitų tyrimų duomenų analizė rodo, jog vyresnio amžiaus gyventojų gyvenimo kokybė yra santykinai gera, be to, ji nuolat gerėja, lyginant naujas to paties amžiaus gyventojų kohortas. Šio pozityvaus reiškinio priežastis galima sisteminti į tris grupes. Pirmoji senatvės, sergamumo ir priklausomumo amžiaus nutolinimas. Antroji sėkmingesnė nei iki šiol vyresnių žmonių adaptacija Adresas: F. Stepukonis Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas H. Manto g. 84, LT Klaipėda Tel./faks. (8 46) Mob. tel: El. paštas faustep@balticum-tv.lt gerėjant gyvenimo sąlygoms, įsivyraujant sveikesnei gyvensenai bei tobulėjant medicinos technologijoms. Trečioji ankstyvos sergančių, silpnos sveikatos, prastos gyvenimo kokybės individų mirtys arba nenoras dalyvauti gerontologiniuose longitudiniuose tyrimuose, tokios būklės sutikusiųjų dalyvauti ankstyvesnis pasitraukimas iš tyrimų. Pirmosios ir antrosios grupės priežastys iš tiesų gerina vyresnio amžiaus gyventojų gyvenimo kokybę, tačiau trečiosios sietinos tik su dalyvaujančių tyrimuose, bet ne su visos populiacijos gyventojų gyvenimo kokybės gerėjimu. Raktažodžiai: vidutinė gyvenimo trukmė, gyvenimo kokybė, sveikata, senatvės nutolinimas Įvadas Pastaraisiais dešimtmečiais išvystytų šalių gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė (VGT) kasmet ilgėja apie 3 mėn. ir nėra požymių, kad šis tempas lėtėtų [1: 5]. Dabar jose VGT jau ilgesnė 75 m. vyrams bei 80 m. moterims [2]. Ilgėjant VGT nepaliaujamai didėja vyresnio amžiaus 65 metų ir vyresnių gyventojų santykinė dalis, ES šalyse jau viršijanti 15% visų gyventojų [3]. Lietuvoje, nors ir pergyvenusioje sudėtingą politinių bei ekonominių transformacijų laikmetį, nuo 1989 iki 2006 m. tokio amžiaus gyventojų dalis taip pat padidėjo nuo 10,6 iki 15,3% [4,

2 56 5]. Tampa įprasta, kad aukščiausio išvystymo šalyse žmonės, apie 65 gyvenimo metus išėję į pensiją, dar išgyvena ar daugiau metų. Deja, pensinio amžiaus senstančių gyventojų gausėjimas asocijuojasi su gana nepatraukliu ateities visuomenių vaizdu [6: 139]. Neabejojama, jog jose daugės ekonomiškai neproduktyvių senyvo amžiaus žmonių. Manoma, kad ateities senoliai išgyvens ilgiau, nei dabar gyvenantieji, tobulėjančios medicinos dėka sulaukdami gilios senatvės. Tačiau senam amžiui būdingos lėtinės ligos, todėl ateityje daugės priklausomų, negalinčių be kitų žmonių globos, slaugymo išgyventi asmenų. Daugelio autorių nuomone, sveikata yra viena pagrindinių gyvenimo kokybės (GK) sudėtinių dalių [1: 3, 4; 7: 56; 8, 9: 10; 10, 11: 5; 12: 3]. Tradiciškai siedami GK su sveikatos būkle, pastarąją su amžiumi, stebėdami vyresnio amžiaus žmonių gausėjimą, turėtume daryti išvadą, kad ateities visuomenėse gausės žmonių, pasižyminčių silpna sveikata ir prasta GK [8]. Tačiau atliktų tyrimų rezultatai anaiptol ne visada patvirtina nuoseklaus sveikatos, ypač GK, blogėjimo sulig amžiumi paradigmą. Turėtume aptarti teorines prielaidas bei gausėjančią tyrimų medžiagą, neatitinkančią ar net prieštaraujančią daugelio įsitikinimams apie senatvę lydinčius pokyčius. Būtina gilintis į šią temą, kadangi ateityje vyresnio amžiaus žmonių dalis neabejotinai ir toliau augs, tačiau nėra pakankamai aišku, kokia yra giedrios ir orios senatvės tikimybė. Šiame straipsnyje analizuojama, ar iš tiesų įsigalintis gyventojų ilgaamžiškumas yra nesuderinamas su jų sveikatingumu bei GK vyresniame amžiuje. F. Stepukonis, T. Svensson Tyrimų rezultatų apžvalga Tenka pripažinti, kad gyventojų sveikatingumo, ypač GK, tyrimai neretai apsiriboja jauno ar vidutinio amžiaus žmonėmis [8, 13]. Pvz., didelio masto (tiriamasis kontingentas 3000 Lietuvos gyventojų) pagal Valstybinę visuomenės sveikatos stebėjimo programą Lietuvoje atliekamas gyvensenos ir sveikatos pokyčių tyrimas apsiriboja metų amžiaus gyventojais [14: 3]. Vyresnio amžiaus žmonėms sveikatingumo, GK tyrimai atliekami rečiau, gal dėl prioriteto teikimo darbinio amžiaus gyventojams, gal dėl nematymo reikmės analizuoti ekonomiškai neproduktyvių ir neperspektyvių, bebaigiančių gyvenimą gyventojų problemų. Kai kurie vyresnių žmonių tyrimai akivaizdžiai patvirtina blogėjančios sveikatos bei GK vyresniame amžiuje požymius. Štai European Foundation for the Improvement of Living and Working Conditions Quality of Life in Europe tyrimo, atlikto 25 ES šalyse, ataskaita rodo, kad didžiausia dalis 41% žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis ar patiriančių negales, yra tarp vyresnių nei 65 m. amžiaus. To paties tyrimo duomenimis, beveik be išimčių visose šalyse vyresni nei 65 m. žmonės yra mažiausiai patenkinti savo sveikatos būkle, vidutiniškai ją vertindami 6,2 balo, tuo tarpu m. gyventojų grupėje vidutinis vertinimas siekia 8,3 balo [7: 56 58]. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrime vyresni nei 65 m. gyventojai nėra tiriami, tačiau jau m. gyventojų savos sveikatos bei gyvenimo kokybės vertinimai ženkliai prastesni, lyginant su jaunesnių amžiaus grupių gyventojais [14: 32, 139]. Tačiau kai kurie tyrimai atskleidžia tam tikrus prieštaravimus mūsų įsitikinimams apie sveikatą bei GK vyresniame amžiuje. Grįžkime prie European Foundation tyrimo, kuriame GK sąvoka siejama su individų subjektyviai suvokiama gerove, ypač pasitenkinimu gyvenimu [7: 64]. Šio tyrimo duomenimis, apibendrinti 25 ES šalių gyventojų pasitenkinimo gyvenimu įvertinimai pernelyg nesiskiria tirtose 18 34, bei 65+ metų amžiaus grupėse, o įvertinimas vyriausioje, 65+ amžiaus, grupėje prilygsta ir netgi šiek tiek viršija metų amžiaus grupės įvertinimus [7: 66]. Anglijoje vykdomo didelės apimties tyrimo (kontingentas reprezentatyviai atrinkti Anglijos 50+ metų amžiaus gyventojai) GK m. amžiaus grupėje įvertinta 43,0 balo, grupėje 42,9 balo, 75+ grupėje 40,0 balų. Taigi ir m. gyventojų GK yra beveik vienoda, tik vyriausioje, 75+, grupėje tiriamųjų GK statistiškai patikimai blogesnė. Šio tyrimo autoriai apibendrina, kad ne vien amžius lemia GK, pastaroji ankstyvajame senatviniame amžiuje (early old age) netgi gali būti gerinama [8]. Garfein ir Herzog JAV atlikto tyrimo duomenimis, visose tiriamųjų amžiaus grupėse (60 69, 70 79, 80+ metų) daugiau nei 50% vyresnio amžiaus žmonių yra labai sveiki arba sveiki (very robust, robust) įvertinant jų produktyvumą, emocinę būseną, funkcinę būklę bei mąstymo gebėjimus. Tik mąstymo gebėjimai 80+ amžiaus grupėje nebesiekia 50%. Tiesa, visi funkciniai parametrai prastėja didėjant amžiui [15: 178]. Anglijoje atlikto 65+ amžiaus gyventojų tyrimo duomenimis, 68 73% tiriamųjų yra patenkinti savo GK. Tyrimo autorių teigimu, priešingai vyraujančiam įsitikinimui, jog labai seni žmonės dažniausiai būna vieniši ir izoliuoti, dauguma tiriamųjų turi tvirtus ryšius su šeimos nariais ir draugais [16]. Vokietijoje, Heidelberge, atlikto šimtamečių gyvento-

3 Gyvenimo kokybë vyresniame amþiuje 1 Pagal The 80+Studies metodiką 1988 m. pradėtas Lund 80+ (Švedija) tyrimas, nuo 1993 m. prie tyrimo prisijungė Reikjavikas ( Reykjavik 80+, Iceland), nuo 2003 m. Klaipėda ( Klaipėda 80+ ). jų tyrimo išvadose autoriai teigia, kad, nepaisant fizinių apribojimų, kuriuos patiria beveik visi tiriamieji, bei nepaisant kognityvinių sutrikimų, kuriuos patiria ne mažiau pusės tiriamųjų, vidutinis subjektyvus pasitenkinimas gyvenimu išlieka aukšto lygmens ir kinta kur kas lėčiau nei fiziniai ir kognityviniai rodikliai. Autoriai šį reiškinį vadina stabilumu nepaisant praradimų stability-despiteloss [13]. Daugumos tyrimų, kuriuose atsitiktinės atrankos metodu tirti santykinai sveiki individai, duomenys rodo, jog subjektyvi GK ar pasitenkinimas gyvenimu nemažėja sulig amžiumi; kai kurie tyrimai rodo nežymią esamos GK žemėjimo tendenciją labai seniems (old-old) žmonėms [17: 4, 12: 5]. Tyrimo, kuriame ištirti 100 Pietų Švedijos šimtamečių, duomenimis, dauguma šimtamečių visą savo gyvenimą apibūdina kaip gerą ar labai gerą. Šimtamečių viso gyvenimo įvertinimai netgi aukštesni nei daugumos jaunesnių amžiaus grupių tiriamųjų įvertinimai [17: 5]. Gana geri Švedijos Lundo miesto aštuoniasdešimtmečių kohortos sveikatos įvertinimai, longitudinio Lund 80+ tyrimo duomenimis m. sulaukusiųjų 80 metų tirtųjų gyventojų vidutiniai savos sveikatos vertinimai siekė 4,08 balo (5 labai gera, 1 labai bloga sveikata), gydytojo įvertinimai 4,26 balo [18]. Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultete nuo 2003 m. taip pat vykdomas gerontologinis Klaipėda 80+ tyrimas [19] pagal Lund 80+ ir tarptautinio The 80+ Studies 1 tyrimo pradininko Torbjörn Svensson (Lundo universitetas, Švedija) 1988 m. sukurtą metodiką. Klaipėda 80+ tyrimo duomenimis, klaipėdiečių aštuoniasdešimtmečių (gimusių 1923 m., ištirtų 2004 m.) sveikata taip pat nebloga vidutinis savos sveikatos vertinimas 3,33, gydytojo įvertinimas 3,69 balo [20]. Apibendrinant pateiktų tyrimų rezultatus, turėtume pripažinti, kad garbus amžius nebūtinai turi neigiamą įtaką gyventojų sveikatai bei GK. Priešingai vyraujantiems įsitikinimams, daugelio šiuolaikinių šalių aštuoniasdešimtmečiai ir netgi šimtamečiai pasižymi deramais funkciniais gebėjimais, teigiamais subjektyviais sveikatos ir GK įvertinimais. Mitų apie senatvę nepagrįstumą Rowe & Kahn iliustruoja aprašydami JAV vyraujančias nuomones: mes įsivaizduojame senus žmones ligotus, silpnapročius, trapius, silpnus, neįgalius, bejėgius, apsieinančius be sekso, pasyvius, vienišus, nelaimingus, negebančius mokytis [...], tačiau šis įvaizdis yra tolimas nuo tikrovės [...]. Visuomenė žvelgia į pagyvenusius žmones kaip į trapius ir pasižyminčius silpna sveikata, tačiau pagyvenę žmonės paprasčiausiai taip nemano, netgi turėdami objektyvius neįgalumo požymius [21: 12 18]. Vaizdžiai požiūrio į senus žmones reliatyvumą išryškina Mikulionienė, pateikdama tokį pavyzdį: pirmoko akimis, trisdešimtmetė mokytoja atrodo solidaus amžiaus, o penkiasdešimtmetė beviltiškai sena, tuo tarpu žmonėms su labai didele metų našta šešiasdešimt metų dar jokia senatvė [22]. Bandykime aptarti, kokia iš tiesų sveikata ir GK gyvenimo pabaigoje, kodėl tyrimų rezultatai neretai prieštarauja sveikatingumo srities specialistų pesimistiniams įsitikinimams apie pagyvenusių žmonių sveikatą, GK. Šio straipsnio autorių nuomone, galimos bent jau 3 mokslinėje literatūroje retai ir nesistemingai aptariamos priežastys, paaiškinančios nelauktai gerus sveikatos ar GK vyresniame amžiuje tyrimų rezultatus. Pirmoji sietina su gana sparčiai vykstančiu, tačiau kol kas nepakankamai suvoktu senatvės, sergamumo ir priklausomumo amžiaus nutolinimo reiškiniu. Antroji su sėkmingesne nei iki šiol vyresnių žmonių adaptacija gerėjant gyvenimo sąlygoms, įsivyraujant sveikesnei gyvensenai bei tobulėjant medicinos technologijoms. Trečioji su prielaida, jog vyresnio amžiaus žmonių longitudiniuose populiaciniuose tyrimuose nenoriai dalyvauja arba iš jų anksčiau pasitraukia prastos sveikatos ir GK individai, be to, šie žmonės miršta anksčiau, todėl ilgaamžiškumo sulaukia ir būna tiriami sveikesnieji bei aukštesnės GK gyventojai. Toliau pateikiamas išsamesnis šių trijų galimų priežasčių teorijos ir tyrimų aptarimas. Aptarimas Senatvės, sergamumo ir priklausomumo amžiaus nutolinimas Senatvės sąvoka daugiaplanė. Jos pagrindą sudaro individo biologinis senėjimas žmogaus organizmo funkcinių gebėjimų raidos etapas, kai brandžiame organizme pradeda reikštis degeneracijos procesai [6: 138]. Tačiau brandaus amžiaus žmonės nuostatas apie senėjimą įprastai sieja ne su biologiniu senėjimu, o su sutartu kalendoriniu metų skaičiumi, kurį išgyvenus tariamai prasideda senėjimo, senatvės amžiaus tarpsnis. Socialiniu susitarimu įtvirtintas 65 m. amžiaus barjeras, kurį peržengę žmonės tampa pagyvenę [23: 42]. Šią amžiaus ribą, skiriančią brandų amžių nuo pagyvenusio, vyresnio amžiaus, rekomenduoja JTO. Tačiau dažnai nepastebime, kad šiuolaiki- 57

4 58 nių vyresnio amžiaus žmonių sveikata yra kur kas geresnė, lyginant su to paties amžiaus gyventojais, gyvenusiais prieš keletą dešimčių metų. Kitaip tariant, kol kas aiškiai nesuvokėme, kad gerėjant gyvenimo sąlygoms, žmonių išsilavinimui, mitybai, mažėjant sveikatos rizikos veiksnių, vyksta spartus gyventojų biologinės senatvės, o kartu su ja ir senatvinio lėtinio pobūdžio sergamumo, priklausomumo nuo kitų asmenų amžiaus nutolinimas m. Fries [24] paskelbė sergamumo kompresijos (compression of morbidity) hipotezę, teigdamas, jog: lėtinius (senatvinius) susirgimus, matyt, galima nustumti (į vyresnį amžių) dėl gyvenimo būdo pokyčių (...). Taigi vidutinį amžių, kada patiriami pirmieji (sveikatos) sutrikimai, galima padidinti, tuo sergamumo raidos kreivę (per individo gyvenimą) padarant staigiau užsilenkiančia (senatvėje). Suaugusiojo sveikatingo amžiaus tarpsnio pailgėjimas esant fiksuotai gyvenimo trukmei suspaudžia (compresses) senatvės amžiaus tarpsnį arti prie gyvenimo pabaigos. Tai, kad ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei (VGT) gali trumpėti nesveikoji gyvenimo trukmė, patvirtina daugelio šalių gyventojų sveikatingumo raidos duomenys. JAV metais VGT ilgėjo visose amžiaus grupėse, 30% išaugo 65 metų ir vyresnių žmonių skaičius, tačiau negalės paplitimo dažnis standartizuotoje pagal amžių 65 metų ir vyresnių žmonių grupėje sumažėjo nuo 26,2 iki 19,7%. Šioje amžiaus grupėje gyvenančių slaugos namuose sumažėjo nuo 6,8 iki 4,2%. Negalės paplitimo atvejų mažėjo spartėjančiu tempu: metinis mažėjimas m. sudarė 0,26%, m. 0,38%, m. 0,56% [25]. MacArthur tyrimo (MacArthur Studies), atliekamo JAV, duomenimis, m. 65 metų ir vyresnių žmonių grupėje nurodžiusiųjų, kad turi bent vieną negalę, sumažėjo nuo 24,9 iki 21,3%. Stebime vis sveikesnius fiziškai ir protiškai, mažiau sergančius, aktyvesnius vyresnio amžiaus žmones. Ilgesnio gyvenimo ir mažesnio sergamumo derinys prideda gyvenimo prie metų bei metų prie gyvenimo teigia Rowe & Kahn [21: 16 18]. Fries, remdamasis JAV atliekamo The National Long- Term Care Survey, the National Health Interview Survey ir kitais duomenimis, teigia, kad neįgalumo (disability) paplitimo mažėjimas, prasidėjęs 1982 metais, toliau intensyvėjančiai mažėja, dabar apie 2% per metus, tuo tarpu mirtingumo mažėjimas tesudaro apie 1% per metus [26: 455]. Ypatingo dėmesio nusipelno European Health Expectancy Monitoring Unit longitudinis populiacinis tyrimas, F. Stepukonis, T. Svensson kurio galutinis tikslas patikrinti, kuri iš trijų žinomų teorijų teisingausia. Pirmoji sergamumo kompresijos, numatanti populiacijų sveikatos būklės gerėjimą, antroji sergamumo plėtros (morbidity expansion), numatanti populiacijų sveikatos būklės blogėjimą ir trečioji dinaminės pusiausvyros (dinamic equilibrium), numatanti populiacijų sveikatos būklės pastovumą (status quo) vienodu tempu ilgėjant tiek sveiko (be negalių), tiek nesveiko (patiriant negales) gyvenimo trukmėms. Teorijos tikrinamos palyginant 14 ES šalių (Airijos, Austrijos, Belgijos, Danijos, J. Karalystės, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Portugalijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos) VGT ir vidutinės gyvenimo trukmės be negalių (VGTBN, angl. DFLE Disability-Free Life Expectancy) raidą, siekiant nustatyti, kas ilgėja sparčiau VGT ar VGTBN. Kitaip tariant, siekiama nustatyti, didėja, mažėja ar išlieka tokia pati sveiko gyvenimo (nepatiriant negalių) trukmės dalis nuolat ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei. Tyrimo organizatoriai pripažįsta, kad ne visų šalių duomenys pakankamai išsamūs, ypač pateikiant tik neseniai pradėtus kaupti VGTBN duomenis. Siekiant tikslesnio atsakymo į pagrindinį tyrimo klausimą, geresnio duomenų palyginamumo, reikėtų tolesnio VGTBN metodikų standartizavimo bei ilgiau trunkančio longitudinio tyrimo. Vis tik ir surinkti duomenys leidžia įžvelgti tam tikras tendencijas. Jie rodo, kad: 1) tiriamuoju m. laikotarpiu vyrų VGT išaugo vidutiniškai nuo 73,8 iki 76,0, moterų nuo 80,1 iki 83,2 metų; tais pat metais vyrų VGTBN išaugo vidutiniškai nuo 62,2 iki 63,8, moterų nuo 64,7 iki 64,8 metų; 2) VGTBN dalis VGT atžvilgiu išliko apytikriai tokia pati, nors ir pasireiškė nežymi (statistiškai nereikšminga) jos mažėjimo tendencija: vyrų VGTBN dalis VGT atžvilgiu sumažėjo nuo 84,4 iki 83,9%, moterų nuo 80,7 iki 79,3%. Tokie šio tyrimo rezultatai preliminariai patvirtina, jog VGT ilgėjimą lydi adekvatus VGTBN ilgėjimas [1]. Teoriniu požiūriu, šis rezultatas labiausiai atitinka dinaminės pusiausvyros paradigmą, tačiau jos įrodymui būtini tolesni tyrimai. Kitame 10 Europos šalių vyresnio amžiaus gyventojų populiacijų tyrime (tyrimo kontingentas 3496 gyventojai, gimę metais) pateikiama išvada, jog nors Europos visuomenės sensta, tačiau vyresnio amžiaus žmonių, patiriančių negales, dalis mažėja [27]. Šio tyrimo rezultatai veikiau paremia sergamumo kompresijos hipotezę. Bonneux, Barendregt & Maas [28], remdamiesi duomenimis, rodančiais neįgalumo paplitimo mažėjimą Danijoje, teigia, kad nieko keisto, jog VGTBN ilgėja bei

5 Gyvenimo kokybë vyresniame amþiuje standartizuoto pagal amžių neįgalumo atvejų mažėja. Autorių nuomone, tai būdinga ketvirtajam epidemiologinio kitimo etapui, kurį jie vadina atidėtų degeneratyvinių susirgimų amžiumi (the age of delayed degenerative disease). Tiesa, šie autoriai įspėja, kad nėra aišku, kokia bus sveikatingumo raida, jei VGT toliau ilgės. Kalėdienės ir Petrauskienės [29] Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, vidutinė sveiko gyvenimo trukmė (Healthy life expectancy) m. augo sparčiau nei VGT vyrų sveiko gyvenimo trukmės dalis (VGT atžvilgiu) išaugo nuo 79,94 iki 81,54%, moterų nuo 68,51 iki 71,43%. Lietuvos gyventojų sveikatos stabilumą patvirtina objektyvaus sveikatos rodiklio stacionarų ligonių pagal amžių dinamika, rodanti, kad Lietuvos 65 metų ir vyresnių gyventojų amžiaus grupėje metais ligonių (skaičiuojant 1000 gyventojų) nedaugėjo [30], nors tuo pačiu laikotarpiu vidutinis šios grupės gyventojų amžius ženkliai išaugo. Gaigalienės [31: 5] teigimu, nors pastaraisiais metais pensinio amžiaus žmonių skaičius didėja, tačiau ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse pastebima neįgalių dėl senatvės asmenų skaičiaus mažėjimo tendencija. Veikiausiai, ilgėjant VGT, vėliau pasireiškia ne tik fizinė, bet ir protinė senatvė. Longitudinio gerontologinio Lund 80+ tyrimo duomenys rodo, jog lyginant (Švedijos Lundo mieste gyvenančių aštuoniasdešimtmečių) žmonių, gimusių 1908, 1913 ir 1918 metais, kohortas, yra reikšmingi (p < 0,05) skirtumai visoms (protinio) suvokimo kintamosioms. Vėliausiai gimusieji aštuoniasdešimtmečiai asmenys įvertinami geriausiai, seniausiai gimusieji blogiausiai [32]. Sergamumo kompresija sietina ne vien su ilgėjančia sveiko gyvenimo trukme vyresniame amžiuje, bet ir su teigiamais sveikatos pokyčiais brandžiame amžiuje, t. y. aukštesnis sveikatos potencialas, sukauptas brandžiame amžiuje, suteikia prielaidą ilgiau mėgautis sveiku gyvenimu vyresniame amžiuje. Lietuvoje, atrodo, formuojasi palanki situacija sergamumo kompresijos plėtrai. Suaugusių (20 64 m.) gyventojų tyrimo duomenimis, 2004 m. 43,4% vyrų ir 40,1% moterų atsakė, kad jų sveikata gera arba gana gera; per dešimtmetį (nuo 1994 m.) gerai vertinančių savo sveikatą gyventojų dalis padidėjo moterų net 10% [14: 4]. Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje šalių mažėjantis mirtingumas visose amžiaus grupėse veikiausiai liudija daugumos gyventojų sveikatos gerėjimą ir sergamumo kompresiją. Sergamumo kompresija į paskutinius kelerius gyvenimo metus jau nėra nepasiekiama; vidutinė gyvenimo trukmė be negalių (Disability-free life expectancy) auga sparčiau nei vidutinė gyvenimo trukmė, teigia Forrete [9: 16], apžvelgdama Prancūzijos patirtį. Butler, apžvelgiantis JAV atliekamus tyrimus, teigia, kad naujausiais duomenimis (...), žmonių su negalėmis dalis mažėja, nepaisant to, jog gausėja žmonių, išgyvenančių tik dėka medicinos (medicated survivors) (...). Aukšta GK gali trukti visą gyvenimą (...). Naujoji intervencionistinė gerontologija (...) revizuoja stereotipus ir mitus apie senėjimą, tokius, kaip senėjimo neišvengiamumas, seksualumo nebuvimas, produktyvumo stoka ir apgyvendinimas specializuotose (seniems žmonėms) įstaigose [11: 13]. Sergamumo kompresijos plėtrą patvirtina itin sparčiai augantis ilgaamžių gyventojų segmentas bei stebėtinai geri jų sveikatos rodikliai. Okinavoje, Japonijoje, ištyrus metų amžiaus gyventojus [33], nustatyta, jog jie santykinai retai serga širdies ir kraujagyslių bei hormoninės kilmės vėžiniais susirgimais, išsiskiria tvirta kaulų struktūra, nedideliu demencijos paplitimu, liekna (KMI vidurkio sklaida 18 22) kūno sandara. Adler [34], tirianti JAV šimtamečius (National Centenarian Awareness Project), teigia, kad per pastaruosius 21 metus pastebimai pakito jų gyvybingumas bei veiklumas tarp dabartiniu metu gyvenančių yra daugiau tiek fiziškai, tiek protiškai sveikų bei aktyvių šimtamečių, lyginant su jų bendraamžiais prieš du dešimtmečius [35]. Apibendrinant galime tvirtinti, jog tikrai nėra taip, kad pagyvenęs amžius, senėjimas, senatvė sietini su nekintančia konkrečia amžiaus riba. Objektyvi realybė rodo, jog ši riba gana sparčiai juda vyresnio žmogaus amžiaus link, šio judėjimo sparta daugmaž atitinka VGT ilgėjimo spartą. Iš čia seka gan paradoksali išvada: pasaulio visuomenės nesensta biologiniu požiūriu. T. y. naujieji pagyvenusieji naujosios gyventojų kartos, sulaukusios pensinio, senjorų, senolių, ilgaamžių ir kitais žodžiais apibūdinamo garbaus amžiaus, biologiniu ir sveikatingumo požiūriu nuolat jaunėja, lyginant su prieš juos gyvenusiaisiais. Jei išliks pastarųjų dešimtmečių tendencijos, ateityje ir toliau gausės 65-mečių, 80-mečių, 100-mečių, tačiau jie bus sveikesni ir tuo pačiu jaunesni, dažniau galintys apsieiti be kitų žmonių pagalbos, pasenę tik demografiniu požiūriu. Populiarioje spaudoje ir net mokslinėje literatūroje dažnai išreiškiami nuogąstavimai, jog pasaulio visuomenės sparčiai senėja, todėl ateityje labai išaugs senų žmonių gydymo, slaugos, globos poreikis, veikiausiai yra nepagrįsti. Senatvės, sergamumo ir priklausomumo amžiaus nutolinimas realybėje palaiko biologiškai senų ir biologiškai brandžių, jaunų žmonių santykio pusiausvyrą, 59

6 60 iš dalies paaiškina sveikatos rodiklių vyresniame amžiuje gerėjimo priežastis. Sėkmingesnė adaptacija Žinome, jog sendami žmonės susiduria su įvairiais, deja, dažniau nepageidautinais, gyvenimo pokyčiais menkėjančiu socialiniu statusu, pajamomis, silpstančia sveikata, funkcinėmis galimybėmis ir t. t. Prie šių pokyčių prisitaikoma, adaptuojamasi. Žmonės nevienodai adaptuojasi vieni sėkmingiau, kiti mažiau sėkmingai [36]. Palanki makro- ir mikroaplinka be abejonės padeda vyresniems žmonėms pasitikti naujus gyvenimo iššūkius. Derama materialinė padėtis, išsilavinimas, sveikata siejasi tarpusavyje. Pvz., suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimu nustatyta, jog gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, beveik dvigubai dažniau gerai vertino savo sveikatą, palyginti su nebaigto vidurinio išsilavinimo žmonėmis [14: 5]. Turėtume pripažinti, kad kiekvienos naujos pagyvenusių žmonių kartos kokybinės charakteristikos išsilavinimas, sveikatos būklė, mobilumas, pajamų lygis tolydžio vystosi [6: 156]. Šie palankūs makro- ir mikroaplinkos pokyčiai didina sėkmingos adaptacijos vyresniame amžiuje tikimybę. Ypač akivaizdus medicinos technologijų vystymosi vaidmuo lengvinant, mažinant, šalinant vyresniam amžiui būdingus sveikatos sutrikimus, negales. Tai ir susidėvėjusių sąnarių keitimas dirbtiniais, akių kataraktos gydymas, klausos atstatymas, širdies stimuliatorių implantavimas, kosmetologinės intervencijos, efektyvių lytinę potenciją atstatančių medikamentų išradimas bei daugelio kitokių, dar prieš kelis dešimtmečius neegzistavusių, sveikatos technologijų vystymasis, plintantis taikymas. Be abejonės, šios medicinos mokslo naujovės iš esmės keičia milijonų vyresnių žmonių senėjimo eigą, suteikia jiems galimybes ilgiau išlikti savarankiškais, aktyviais visuomenės nariais. Veikiausiai dar didesnis nei medicinos, tačiau ne taip pastebimas, yra pačių žmonių indėlis sėkmingesnei nei iki šiol vyresnių žmonių adaptacijai. Žmonių sukurta ekonominė-socialinė gerovė išsivystė į gerovės valstybių plėtrą. Jose įprastu tampa universitetinio lygio gyventojų išsilavinimas, sąmoninga sveikatą stiprinanti gyvensena ir elgsena, sveikatos rizikos veiksnių ribojimas, sveika mityba, aktyvus mankštinimasis, subalansuotas darbas ir poilsis, sveika ir saugi aplinka, deramos materialinės sąlygos. Tai sudarė prielaidas daugeliui gyventojų pasiekti garbaus amžiaus, išsaugojant fizinę ir psichinę sveikatą F. Stepukonis, T. Svensson beveik iki gyvenimo pabaigos, kai nuolatinė medikų pagalba reikalinga tik paskutinius kelerius gyvenimo metus arba iš viso nereikalinga. Supaprastintai žmogaus gyvenimą galima prilyginti automobilio gyvenimui. Jei automobilis eksploatuojamas tvarkingai, keliai gerai sutvarkyti, jis rečiau genda (serga), vėliau pradeda rūdyti (senti). Išimtiniais atvejais, prižiūrimas jį mylinčio šeimininko, automobilis gali sulaukti antikvarinio amžiaus. Toks automobilis nebesivaržys su ką tik nuriedėjusiais nuo konvejerio variklio galingumu ir greičiu, tačiau tvarkingai toliau veš savąjį šeimininką ir susilauks iš aplinkinių jei ne susižavėjimo žvilgsnių, tai bent pagarbos. Ši analogija, be to, parodo, jog automobilio sveikata ir jos trukmė labiau priklauso nuo šeimininko nei nuo automobilių servisų (ligoninių). Servisai padeda sutaisyti sugedusius automobilius, tačiau neprižiūrimi šeimininko jie vis tiek greitai praranda prekinę išvaizdą ir tampa apgailėtinais. Šeimininko priežiūra padeda jiems negesti, apsiriboti profilaktinėmis serviso paslaugomis, ilgai ir patikimai tarnauti. Visiškai tikėtina, kad palankios socialinės bei ekonominės permainos užklupo kiek netikėtai. Šių permainų fone požiūrį į senus žmones, jiems kuriamas socialinės politikos priemones bei elgseną su jais galime apibūdinti kaip struktūriškai atsilikusius (structural lag). Tikėkimės, kad jaunesnių žmonių požiūrį į senus žmones padės pakeisti įsisąmoninti tikrovės pokyčiai [6: 156]. Tačiau įdomu tai, kad patys vyresni žmonės kol kas neįsisąmonino esminių senėjimo eigos pokyčių. Juos džiugina jiems patiems netikėtas atradimas, jog jie yra sveikesni, gyvena ilgiau už savo tėvus ir senelius. Juos džiugina jų geresnės gyvenimo sąlygos, didesnės gyvenamosios vietos pasirinkimo, kelionių galimybės. Dėl aukštesnio išsilavinimo jie labiau domisi pasaulio ir regioniniais įvykiais, politika, skaito spaudą, dalyvauja bendruomenių veikloje ir pan. Juos džiugina naujausi medicinos laimėjimai, padedantys išsaugoti funkcinį savarankiškumą, orumą, išvengti gėdingos egzistencijos specializuotose seniems žmonėms įstaigose. Paminėtina tai, kad net ir nereikšmingi jaunesnio amžiaus žmonių požiūriu palankūs pokyčiai tampa itin reikšmingais pagyvenusių žmonių akiratyje. Atliekant Klaipėda 80+ gyventojų socialinių gyvenimo sąlygų tyrimą, daugelis aštuoniasdešimtmečių akcentavo, kad šiuo metu jų materialinė padėtis pagerėjo, kadangi neseniai keliolika litų buvo padidintos pensijos. Tokio amžiaus žmonės neretai stebino gebėjimu džiaugtis tokiomis smulkmenomis, kaip žalumynais apsodintas kiemas, keliais centais

7 Gyvenimo kokybë vyresniame amþiuje pigesnės prekės naujame prekybos centre, artimųjų nupirktas mobilusis telefonas, vaistai ir pan. Pozityvios permainos tampa įprastomis gerovės valstybėse, tačiau vis dar suvokiamos kaip netikėta, maloni likimo dovana. Žinoma, ne viskas klostosi tik sėkmingai individualiuose žmonių gyvenimuose. Tačiau tikėtina, kad pozityvios permainos nusveria negatyviąsias, antraip nuolat neilgėtų vidutinė gyvenimo trukmė bei sveiko gyvenimo trukmė. Neabejotinai jos suteikia galimybes sėkmingesnei adaptacijai vyresniame amžiuje, turi įtakos tiek gyventojų sveikatai, tiek jų GK. Šioje apžvalgoje nenumatyta plačiau aptarti gyventojų sveikatos ir GK sąvokų bei jų tarpusavio sąryšio, kadangi tai pernelyg plati tema. Nesigilinant į teorinius samprotavimus, pažymėtina, kad daugelis autorių akcentuoja, jog sveikata yra viena pagrindinių ar tiesiog pagrindinė GK sudėtinė dalis. Kai kurie autoriai sveikatą tiesiog tapdina su GK [1: 3 4], kai kurie globalioje GK (Global Life Quality) [12: 14] išskiria jos sudėtinę dalį su sveikata susijusią GK (Health-Related-Quality of Life) [37, 38]. Medicinoje priimta GK nagrinėti siauresne prasme, apsiribojant tais jos aspektais, kurie tiesiogiai susiję su tiriamų žmonių sveikata [39]. Šios apžvalgos autorių nuomone, GK negalima siaurinti iki medicininio pobūdžio sąvokos (tuo sureikšminant sveikatos vaidmenį), o juo labiau tapdinti su sveikata, kadangi GK yra kur kas platesnė sąvoka. Kiekvienas žmogus individualiai, subjektyviai ją suvokia ir toli gražu nebūtinai vien per sveikatos prizmę. Vyresniems žmonėms gyvenimo kokybė tai kaimynų pasisveikinimas, artimųjų dėmesys, dovanos, prisiminimai, bendravimas su anūkais, vaikų sėkmės, gražus oras, žydinčios gėlės balkone, didžiavimasis savo tėvynės istorija, pasiekimais, valdžios dėmesys, pensijos padidinimas ir begalės kitų dalykų, visiškai nebūtinai susijusių su jų sveikata, nors pastaroji, žinoma, irgi svarbi. Platesniu nei medicininiu, holistiniu požiūriu GK samprata yra daugiaplanė, aprėpianti ekonominius išteklius, gyvenimo sąlygas ir aplinką, įdarbinimą, išsilavinimą ir gebėjimus, namų ūkį ir santykius šeimoje, darbo ir poilsio balansą, sveikatą ir jos priežiūrą, subjektyvią gerovę, pasitikėjimą visuomenės institucijomis [7: 2]. Kitų autorių nuomone, GK sąvoka aprėpia materialinę gerovę, sveikatą, politinę saugą ir stabilumą, šeimos gyvenimą, bendruomenės gyvenimą, klimato ir geografines sąlygas, darbo saugą, politines laisves, lyčių lygiateisiškumą [40: 2]. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad Klaipėda 80+ tyrime 15,8% tiriamųjų nurodė, kad jie niekad, 29,1% retai, 30,6% kai kada ir tik 24,5% nuolat rūpinasi savo sveikata. Garbaus aštuoniasdešimties metų amžiaus žmonės dažniausiai gana gerai (42,4%) ar nei gerai, nei blogai (35,2%) vertino savo sveikatą, o tai rodo, kad jie neblogai adaptavęsi prie jos pakitimų, sveikatos trūkumus sugebėdami kompensuoti kitais jiems svarbiais dalykais. Švedijos šimtamečių tyrime teigiama, jog panašu, kad prie santykinai blogos sveikatos adaptuojamasi, ji ne itin daro įtaką visuminei (global) GK, jei sveikata nėra blogesnė už individualiai nusistatytą ribą. Šio ir kitų tyrimų duomenys rodo, kad su sveikata tik iš dalies siejasi su visumine GK ir negali tiesiogiai jos pakeisti. Ši išvada ypač tinka šimtamečiams, tačiau taikytina ir jaunesnėms nesveikųjų grupėms [12: 2]. Taigi apibendrinant galime teigti, kad subjektyviai suvokiama GK priklauso nuo daugelio veiksnių. Sveikata yra svarbus, tačiau tik vienas iš daugelio kitų individualiai svarbių GK veiksnių [11]. Natūralu, kad gerėjant socialinei bei ekonominei aplinkai pakito žmonių gyvensena ir elgsena, žmonės gyvena saugiau, sveikiau, serga rečiau, naujausių medicinos technologijų dėka susirgę sėkmingiau išgydomi, o visa tai kartu paėmus gerina jų GK. Nesveikųjų nedalyvavimas tyrimuose, ankstyvesnis išmirimas Nordbeck teigimu, daugumoje tyrimų nerasta amžiaus ir subjektyvios GK ar pasitenkinimo gyvenimu ryšio. Dar daugiau, Švedijos Lundo gerontologinių tyrimų centre vykdyto šimtamečių tyrimo duomenimis, pastarųjų GK netgi geresnė nei jaunesnių amžiaus grupių tiriamųjų [12: 1 13). Aukšti tiriamųjų GK, laimingumo, optimizmo rodikliai Heidelbergo šimtamečių tyrime [13]. Kaip paaiškinti šiuos rezultatus? Viena galimų priežasčių tiriamieji turėtų atstovauti visai populiacijai, tačiau daugumoje tyrimų neįtraukiami gyvenantieji specializuotose senų žmonių įstaigose [1: 11]. Tikėtina, kad pastarųjų sveikata, GK yra prastesnė nei vidutinė visoje populiacijoje. Tokių individų neįtraukimas į tyrimus veikiausiai šiek tiek pagerina populiacijos rodiklius. Kita priežastis populiacijos individai, kurių sveikata ar subjektyvi GK prasta, veikiausiai dažniau atsisako dalyvauti tyrimuose, tuo taip pat gerindami populiacinius rezultatus. Štai First European Quality of Life Survey 2003 tyrime Europos šalių populiacijų vidutinis dalyvavimas (response rate) tesiekė 58,4% nuo 30,3% Ispanijoje iki 91,2% Vokietijoje [7: 3]. English longitudinal study of aging tyrime dalyvavimas 54,5% [8]. Suaugusių Lietu- 61

8 62 vos žmonių gyvensenos tyrime dalyvavo 61,7% galėjusių dalyvauti tyrime žmonių [14: 3]. Klaipėda 80+ tyrime dalyvavo 200 iš 589 kviestų pašto kvietimais asmenų, tai sudaro 34%. Nedalyvavimo tyrime priežastys įvairios: atsisakė dalyvauti 44, pavėluotai atsiuntė sutikimus dalyvauti tyrime 20, sutiko dalyvauti, bet neatvyko 17, buvo išvykę, mirę 5, likusieji neatsakė į kvietimus ar nurodė kitas priežastis. Dalyvių aktyvumą siekta padidinti pakartotiniais pašto kvietimais, tačiau pasiuntus 137 pakartotinius kvietimus tik 12 asmenų į juos sureagavo ir atvyko į tyrimą. Pakartotinių kvietimų siuntimas menkai tepadidino dalyvavimo aktyvumą, todėl vėliau šio metodo buvo atsisakyta. Gana mažas dalyvavimo aktyvumas tiriant pagyvenusio amžiaus gyventojų populiacijas yra būdingas daugelio gerontologinių tyrimų bruožas. Tokiuose tyrimuose dažniausiai tiriami sveikesnieji populiacijos nariai, kadangi turintieji sveikatos problemų veikiausiai dažniau atsisako dalyvauti tyrimuose. Nors tokiu atveju tiriamųjų imtis nepakankamai reprezentuoja visą populiaciją, tačiau ji yra tinkama tiriant sveiko senėjimo požymius, kadangi tiriami sveikiausieji populiacijos individai [41: 14]. Pažymėtina, kad su dalyvių aktyvumo problema vis labiau susiduria ir 80+ tyrimo organizatoriai bei pradininkai Lunde, Švedijoje. Pirmaisiais, 1988-aisiais, tyrimo metais pasiekta 68% visos populiacijos atstovų dalyvavimas tyrime, tyrimą pakartojus 1993 m. 49% bei dar kartą tyrimą pakartojus 1998 m. 47% [18]. Islandijoje, Reykjavik 80+ tyrime, 1998 m. pasiektas 35% dalyvavimo rodiklis [41]. Daugelio respondentų atsisakymas dalyvauti tyrimuose (neatsakymo lygis) be abejonės turi didelės įtakos rezultatų paklaidoms [42]. Trečia priežastis susijusi su sutikusiųjų dalyvauti longitudiniuose tyrimuose asmeninėmis ypatybėmis. Tokiuose tyrimuose individai, pasižymintys geresne sveikata pradiniuose tyrimo etapuose, ilgiau išlieka jo dalyviais sekančiuose tyrimo etapuose. Prastesnės sveikatos individai dažniau suserga, miršta ir anksčiau pasitraukia iš tyrimų. Todėl abejotina, ar longitudinių senėjimo tyrimų rezultatus galima taikyti pačių tiriamųjų sveikatos raidai apibūdinti (kadangi tyrimo eigoje kryptingai kinta jų sudėtis), jau nekalbant apie tokių rezultatų apibendrinimą visai populiacijai. Tikėtina, kad šie rezultatai teatspindi likusiųjų tyrime sveikesniųjų dalyvių sveikatą ir jos retrospektyvią raidą, tačiau iškreipia išvadas, apibendrintas populiacijai [43: 39 55, 44: , 13]. Siekiant pagrįstų išvadų apie visą populiaciją, reikėtų tirti atsisakančių toliau dalyvauti longitudiniuose tyrimuose (drop-outs) priežastis. Chatfield F. Stepukonis, T. Svensson et al. [45] duomenimis, 12 longitudinių tyrimų analizė rodo, jog, be mirties, yra dar 2 pagrindinės atsisakymų dalyvauti tyrimuose priežastys: senėjimas ir psichikos negalės. Labai sergantys, silpni žmonės dažniau atsisakydavo dalyvauti, su jais sunkiau buvo galima bendrauti. Galiausiai, ne tiek jau daug žmonių įmanoma ištirti, tarkim, 80, 90, o juo labiau 100 metų amžiaus, kadangi, paprasčiausiai, daugelis prastesne sveikata ir GK pasižyminčių vyresnio amžiaus žmonių miršta nesulaukę tokio amžiaus. Garbingo amžiaus paprastai sulaukia sveikiausieji, geriausiai adaptavęsi populiacijos individai. Savo ruožtu, minėtomis savybėmis dažniausiai išsiskiria aukšta GK, optimistiniu požiūriu į gyvenimą apdovanoti asmenys [13, 17: 7]. Nenuostabu, kad šimtamečių tyrimuose dauguma dalyvių yra optimistai, kadangi dauguma pesimistų ir, veikiausiai, realistų neišgyvena iki tokio amžiaus arba būna per silpni ir nebegali ar nebenori būti tiriami. Šia priežastimi iš dalies galima paaiškinti ir aukštą optimizmo lygį Klaipėda 80+ tyrime, kuriuo nustatyta, jog optimistais save laiko 64%, realistais 25,4%, pesimistais tik 10,7% tiriamų aštuoniasdešimtmečių [19]. Atsakymą į klausimą, kodėl nelauktai gera, o kai kurių tyrimų duomenimis, netgi gerėjanti sulig amžiumi tiriamų ilgaamžių sveikata bei GK, gali padėti suvokti ši hipotetinė schema (pav.). Schema išryškina, jog pesimistų subjektyviai suvokiama GK yra prasčiausia, dažniausiai prastesnė nei jų objektyvi sveikata fizinė ir psichinė funkcinė būklė. Prasta GK neigiamai veikia sveikatą, spartindama pesimistų senėjimo procesą, galiausiai sąlygodama ankstyvesnę mirtį. Realistų GK raida daugmaž sutampa su jų sveikatos raida (todėl jie ir realistai ). Šie žmonės, sudarantys populiacijų vidurkį, senėja normaliu, vidutiniu tem- Pav. Gyvenimo kokybės bei sveikatos raida

9 Gyvenimo kokybë vyresniame amþiuje pu. Jų gyvenimo trukmė artimiausia populiacijos individų VGT. Optimistų subjektyvioji GK veikiausiai geresnė nei jų sveikata. Optimistinė prigimtis skatina tokius asmenis pozityviai vertinti savąją GK, net ir patiriant sveikatos sutrikimus. Savo ruožtu, prigimtinis optimizmas sąlygoja asmens vidinę darną, mobilizuoja organizmo vidinius išteklius, stabdo senėjimą ir, galiausiai, atitolina mirtį. Schema parodo, kad kuo vyresni žmonės tiriami, tuo didesnė tikimybė, jog tyrimo dalyviais sutiks būti bei ilgiau dalyvaus optimistinės prigimties individai, kadangi likusieji populiacijų nariai miršta anksčiau ar dėl prastos sveikatos būklės nebegali būti tiriami schemoje tai parodyta krituliais artėjant prie labai blogos sveikatos lygmens. Schema, be to, išryškina prielaidą, kad kai kuriuose longitudiniuose tyrimuose nustatomas sveikatos bei GK stabilumas, juo labiau gerėjimas didėjant amžiui, veikiausiai tėra menamas, kadangi longitudinio tyrimo eigoje kinta tiriamų dalyvių sudėtis pirmiausia pasitraukia, miršta silpnesnieji, o ilgiausiai išlieka stipriausieji, sveikiausieji, optimistiškiausieji, geriausiai adaptavęsi, kurie ir toliau tiriami... kol padaroma klaidinga išvada, jog, pvz., amžius neturi įtakos GK. Jeigu būtų įmanoma retrospektyviai tirti populiacijos individus, suskirstytus į optimistų, realistų, pesimistų grupes, veikiausiai išryškėtų, kad visų grupių atstovų sveikata bei GK didėjant amžiui vis tik prastėja (žr. pav.). Daugelyje net ir didelės apimties gerontologinių longitudinių tyrimų, deja, neatsižvelgiama į aptariamas aplinkybes, kurios gali iškreipti tyrimų rezultatus ir išvadas. Vienas uždavinių, keliamų Klaipėda 80+ tyrimui, rinkti papildomus duomenis, galinčius metodiškai patikslinti žmonių sveikatos ir GK raidos analizę. Išvados Apibendrinant visą apžvelgtą literatūrą, tyrimų duomenis, negalima pateikti galutinių išvadų. Būtini išsamesni specialūs vyresnio amžiaus žmonių GK priklausomybės nuo tiriamųjų sveikatos, amžiaus, asmeninių savybių, tyrimo metodologijos tyrimai. Tačiau esami duomenys leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad visi apžvelgti veiksniai gali turėti įtaką GK raidai. Senatvės, sergamumo ir priklausomumo amžiaus nutolinimas, sėkmingesnė adaptacija iš tiesų gerina naujųjų kartų vyresnių žmonių GK. Nesveikųjų individų nedalyvavimas tyrimuose, ankstyvesnis išmirimas nors ir gerina dalyvaujančių tyrimuose rezultatus, tačiau šis gerėjimas veikiausiai nesietinas su visa populiacija. Literatūra 1. EHEMU, Are we living longer, healthier lives in the EU? European Health Expectancy Monitoring Unit (EHEMU) Technical Report 2, July Life Expectancy of 14 Nations in Europe Medical News Today. 09 Jul Eurostat. page?_pageid=1996, &_dad=portal&_schema=portal&screen=detailref&language=en&product=yearlies_new_population&root=yearlies_new_population/c/c1/c11/caa Demografijos metraštis Lietuvos statistikos departamentas. Vilnius, 2003: Demografijos metraštis Lietuvos statistikos departamentas. Vilnius, 2006: Stankūnienė V, Jonkarytė A, Mikulionienė S, Mitrikas AA, Maslauskaitė A. Šeimos revoliucija? Iššūkiai šeimos politikai. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas, European Foundation for the Improvement of working and Living Condition. Quality of Life in Europe. First European Quality of Life Survey Netuveli G, Wiggins RD, Hildon Z et al. Quality of life at older ages: evidence from the English longitudinal study of aging (wave 1). J Epidemiol Com Health. 2006; 60: Forrete F. Quality of Life and the Longevity Revolution: A French Perspective. The International Longevity Centre Symposium Report: The Quality of Life in Old Age, June Greengross BS. Quality of life in an Aging United Kingdom. The International Longevity Centre Symposium Report: The Quality of Life in Old Age, June Butler N. Toward a Definition of Quality of Life for an Aging Society. The International Longevity Centre Symposium Report: The Quality of Life in Old Age, June Nordbeck B. Quality of Life and Life Satisfaction Among Centenarians. Lund: Gerontology Research Centre, Jopp D, Christoph R. Adaptation in Very Old Age: 63

10 64 Exploring the Role of Resources, Beliefs, and Attitudes for Centenarians Happiness. Psychol Aging. 2006, 21(2): Grabauskas V, Klumbienė J, Petkevičienė J ir kt. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, Finland: National Public Health Institute, Atchley RC. Social Forces and Aging: an Introduction to Social Gerontology. Eight Edition. Wadsworth Publishing Company, Joseph Rowntree Foundation org.uk/default.asp 17. Nordbeck B. Is Quality of life a significant factor in longevity. World congress of Gerontology. Adelaide, Svensson T. Lund 80+ tyrimo SPSS duomenys. Unit of Gerontology and Care for the Elderly Lund University. 19. Stepukonis F, Razbadauskas A, Čepienė R ir kt. Klaipėdos miesto aštuoniasdešimtmečių gyventojų sveikata Klaipėda 80+ tyrimo duomenimis. Sveikatos mokslai. 2005; 15(2): Stepukonis F. Prospects of Healthy Ageing. WHO Collaborating Centre for Healthy Cities and Urban Health in the Baltic Region and the Baltic Sea Region University Network an international conference. Kaunas, June 15 17, Rowe JW, Kahn RL. Successful aging. NY: Dell Publishing division of Random House, Mikulionienė S. Senėjimo demografija. Socialinė gerontologija. Ištakos ir perspektyvos. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, Socialinio darbo institutas, 2004: Gaigalienė B, Filipavičiūtė R, Alekna V, Čeremnych E. Vilniaus miesto ilgaamžių socialinės ir medicininės pagalbos tyrimas. Visuomenės sveikata. 2004; 3(26). 24. Fries JF. Aging, natural death, and the compression of morbidity. N Engl J Med. 1980; 303: Evans JG. Live longer die faster: an attainable aim. Health and Age, UK, gid2= Fries JF. Measuring and monitoring success in compressing morbidity. Ann Intern Med. 2003; 139(5): Aijanseppa S, Notkola IL, Tijhuis M et al. Physical Functioning in Elderly Europeans: 10 Year Changes in the North and South: the Hale Project. Publication Abstract. J Epidemiol Comm Health. 2005; 59(5): F. Stepukonis, T. Svensson 28. Bonneux L, Barendregt JJ, Maas PJ. The expiry date of man: synthesis of evolutionary biology and public health. J Epidemiol Comm Health. 1998; (52): Kalėdinė R, Petrauskienė J. Healthy life expectancy as important indicator for health policy development in Lithuania. Medicina. 2004; 40(6): Lietuvos sveikatos statistika. Vilnius, 2004: Gaigalienė B. Pagyvenusių žmonių fizinis pajėgumas, aktyvus gyvenimo būdas ir sveikata. Eksperimentinės ir klinikinės medicinos instituto Gerontologijos ir reabilitacijos centras, Vilnius, Svensson T, Dehlin O, Hagberg B, Samuelsson G. Aging after 80. A longitudinal study with sequential design of 80-year olds and older function and survival. Gerontology research centre, Lund, Sweden, Okinawa Centenarian study Adler LP. Centenarians: The Bonus Years. Santa Fe, N.M.: Health Press, National Centenarian Awareness Project Naujanienė R. Žmogaus adaptacija senstant. Socialinė gerontologija. Ištakos ir perspektyvos. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, Socialinio darbo institutas. 2004: National Center for Chronic Disease Prevention and Health Promotion. Health-Related Quality of Life Measurement of Health-Related Quality of Life, Furmanovičius T. Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tyrimų metodologiniai aspektai. Medicina. 2004; 40(6). 40. The World in The economist Intelligence Unit s quality-of-life index. media/pdf/quality_of_life.pdf 41. Samuelsson G, Svensson T, Jonson JE. The social life and attitudes of 80year olds in Iceland and Sweden A comparison of two city populations. Unit of Gerontology Research Center, Lund, Sweden, Rudzkienė V. Socialinė statistika. Vilnius: Vytauto Riomerio universitetas. 2005: McCamish-Svensson C. The Components of Well- Being Among Older Persons: a longitudinal Perspective. Lund: Gerontology Research Centre, McCamish-Svensson C, Samuelsson G, Hagberg B et al. Social Relationships and Health as predictors of Life satisfaction in Advanced Old Age: Results from a

11 Gyvenimo kokybë vyresniame amþiuje Swedish Longitudinal Study. Int J Aging Hum Development. 1999; 48(4). 45. Chatfield MD, Bravne CE, Mathews FE. A systematic literature review of attrition between waves in longitudinal studies in the elderly shows a consistent pattern of dropout between differing studies. J Clin Epidemiol. 2005; 58(1): Straipsnis įteiktas redakcijai 2007 m. vasario 6 d., parengtas spaudai 2007 m. kovo 27 d. 65 THE QUALITY OF LIFE IN OLD AGE F. Stepukonis 1, T. Svensson 2 1 Faculty of Health Sciences, Klaipėda University 2 Unit of Gerontology and Care for the Elderly, Lund University Summary During the last decades life expectancy steadily increases in high-income countries and there are no signs that the trend is slowing. This phenomenon is followed by a steady increase of the proportion of elderly people. It is not known, however, what we can expect concerning quality of life of these people, i. e. whether it will improve or worsen. It is necessary to analyze this problem, because the proportion of elderly people will increase in future undoubtedly. The aim of this paper is to analyze compounding elements of quality of life for elderly people and the probability of graceful, active ageing. In the paper, data obtained from Klaipeda 80+ and other studies are discussed; also, a literature review is presented. Main results and conclusions: analysis of data obtained from Klaipeda 80+ and other studies show that the quality of life of elderly people is relatively good and steadily improving for new cohorts of the same age. The reasons for this positive phenomenon can be systemized into three groups: (i) postponement of senescence, morbidity and dependency age; (ii) more successful adaptation of the new elderly cohorts due to improvements in living standards, spread of healthy lifestyle and developments in medical technologies; (iii) early deaths or refuse to participate in gerontologic longitudinal studies of sick, fragile individuals with poor quality of life, also dropouts of individuals in such condition. The reasons listed in the first and second groups truly improve the quality of life of elderly people, however, the third group reasons are related only with the improvement in quality of life of study participants but not of the overall population. Keywords: life expectancy, quality of life, health, senescence postponement