Microsoft Word - Kaffemanas.doc

Transkriptas

1 III. SPECIALIJ POREIKI VAIK PAŽINIMAS IR UGDYMAS ISSN Specialusis ugdymas. 5. Nr. 1(12), 5 6 Special education. 5. Nr. 1(12), 5 6 RIBOTO IR NEŽYMIAI SUTRIKUSIO INTELEKTO MOKSLEIVI KOGNITYVINI GEBJIM YPATUMAI Romanas Kaffemanas Šiauli universitetas P. Višinskio g. 25, LT Šiauliai Tyrimo tikslas vertinti ir palyginti riboto ir nežymiai sutrikusio intelekto moksleivi kognityvini gebjim ir lyties faktoriaus ryšius. Nagrinjant Wechsler testu (WISC-R) tirt moksleivi verbalini ir neverbalini užduoi atlikimo rezultatus, nustatyta, kad bendrieji lyties ir intelekto koreliacijos dsningumai išlieka tiek riboto, tiek nežymiai sutrikusio intelekto atvejais. Lyties faktorius koreliuoja su neverbaliniais (regimosios motorins koordinacijos, erdvinio mstymo) ir verbaliniais (girdimojo dmesio ir suvokimo) gebjimais. Menkai susij su lyties faktoriumi gebjimai, reikalaujantys loginio mstymo ir sociokultrins patirties. Mergaii, ypa riboto intelekto, verbaliniai gebjimai geresni negu berniuk; riboto ir nežymiai sutrikusio intelekto berniukai geriau negu mergaits atlieka konstrukcines užduotis. vadas Problema ir jos aktualumas. Bendrieji intelekto (kognityviniai) gebjimai traktuojami kaip individuals asmenybs psichologiniai ypatumai, lemiantys žmoni skirtumus ir vairios veiklos skmingum (,, 199). Cholodnaja (, 1997) teigia, kad intelektiniai gebjimai apibdina intelektins veiklos skmingum konkreiose situacijose, greit ir teising informacijos perdirbim sprendžiant vairius uždavinius, mokslumo tempus ir kokyb, individuali pažinimo strategij raiškum. Abstraktaus mstymo gebjimas viena intelekto pasireiškimo form. Mstymas neatsiejamas nuo kit psichins veiklos (dmesio, suvokimo, atminties, kalbos) komponent, kuri funkcionavimo visuma ir kokyb lemia kognityvins (intelektins) veiklos skmingum, gebjim pasinaudoti patirtimi, sprsti problemas. Iš intelekto teorij istorijos. Intelekto sampratos, jo prigimties sudtingum rodo tai, kad vairiais psichologijos mokslo raidos etapais intelekt bandyta aiškinti skirtingomis teorijomis: sociokultrin koncepcija (Bruner, 1964; -, 1983; -, 1994 ir kt.) teigia, kad intelektas socializacijos, kultros rezultatas; genetin teorija (!harlesworth, cit., 1997; ", 1969) nurodo, kad intelektas sudtingos adaptacijos žmogui sveikaujant su aplinka pasekm; veiklos koncepcija (#$%-, 1973 ir kt.) aiškina, kad intelektas ypatinga žmogaus psichin veikla, kuri lemia bet kurios kitos žmogaus veiklos kokyb; išmokimo teorija (Staats, Burns, 1981; Feuerstein, 199 ir kt.) teigia, kad intelektas kryptingo mokymo produktas ir dinaminis žmogaus sveikos su pasauliu procesas; intelekto kriterijus, pasak Feuerstein, individualios elgsenos lankstumas, plastiškumas; informacin koncepcija nurodo, kad intelektas elementari informacijos perdirbimo CNS proces visuma (Hunt, 1983); intelekto koeficientas tiesiogiai priklauso nuo CNS funkcionavimo ypatum (Eysenk, 1982); fenomenologinio požirio šalininkai teigia, kad intelektas ypatinga smons turinio forma (pasak geštaltpsicholog Keler, Dunker ir kt., cit., 1997); intelektin kompetencij lemia individuals žini bazs ypatumai (Campione, Brown, Ferrara, 1982); pasak autori, žini bazs deficitas yra viena protinio atsilikimo priežasi; tuo pat metu, autori nuomone, žinios protiškai atsilikusiems vaikams turi labai menk mokomj poveik; struktrini lygi teorija teigia, kad intelektas skirtingo lygio pažinimo proces struktrin sistema (&,! ', 1977); reguliacijos teorija (pasak Thurstone, cit., 1997) aiškina, kad intelektas ne tik informacijos perdirbimo mechanizmas, bet ir psichinio aktyvumo, ir savireguliacijos faktorius. Taigi, kaip rodo intelekto teorij apžvalga, aiškinant intelektini gebjim esm ir prigimt, neneigiama gen, socialins aplinkos, patirties taka (Myers, ), gebjim raidos 5

2 (ugdymo) ir kompensacins galimybs: ta pati veikla realizuojama vairiais gebjimais; kai nepakankama vien gebjim raiška, juos kompensuoja kiti ((, 1999). Kita vertus, Spearman ir kt. tyrimais (Myers, ) nustatyta, kad vairs intelektiniai gebjimai koreliuoja tarpusavyje: žemesni vienos srities (pvz., verbaliniai) gebjimai leidžia prognozuoti menkesnius kitos srities (pvz., erdvinio mstymo) rezultatus. Mokslininkai intelektinius gebjimus tyrinjo ir tyrinja vairiais aspektais, bando juos sieti su vairiais faktoriais (amžiaus, lyties, aplinkos, asmenybs savybi ir kt.). Spearman ()$", 1995) nuomone, intelektas nepriklauso nuo asmenybs savybi (interes, pasiekim motyvacijos, nerimastingumo ir kt.), taiau yra vienas asmenybs struktros komponent. Vis dlto bta bandym (Cattell, 1987; Robinson, 1985; Kepalait, 1982 ir kt.) ieškoti ryši tarp asmenybs savybi ir intelekto. Kai kuriais tyrimais siekiama išnagrinti sociokultrins ir edukacins aplinkos poveik akademini ir socialini gebjim raidai. Gevorgianiens, Treiokaits, Zaikausko (4) tyrimo duomenimis, nežymiai sutrikusio intelekto pradini klasi moksleivi, besimokani skirtingose (bendrojo lavinimo ir specialiosiose) mokyklose, akademiniai gebjimai (lietuvi kalbos ir matematikos) iš esms nesiskiria, o socialiniai gebjimai geresni t ugdytini, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose. Družinin ()$", 1995) apžvelg užsienio mokslinink atliktus tyrimus, intelekto ir lyties koreliacijas. Nustatyta, kad vyr ir moter gebjimai susij ne tiek su bendru intelekto lygiu, kiek su kai kuriais protiniais gebjimais (deja, statistiniai duomenys nepateikiami): moterys grei- iau suvokia ženklus ir vaizdus (GATB 1, 1 subtestas), geriau simena daikt lokalizacij erdvje ir j tarpusavio ryšius; jos lenkia vyrus tos paios ršies objekt grupavimo greitumo ir kt. gebjimais, moter geriau išvystyta smulkioji motorika (GATB, 9 12 subtestai). Vyrai tobuliau atlieka erdvs testus, užduotis, reikalaujanias erdvins vaizduots, objekt perstruktravimo mintyse, geriau suvokia paprastas figras sudtingesni fone, gerokai lenkia moteris matematiniais gebjimais. Jie geriau simena maršrut, taiau moterys gerokai daugiau simena orientyr. Prieita prie išvados, kad moterims bdinga geresni 1 GATB (General Aptitude Test Battery) bendrj gebjim test baterija sukurta 194 m. JAV užimtumo tarnybos užsakymu, siekiant profesinio orientavimo ir kadr paskirstymo armijoje ir valstybs staigose. Test sudaro 12 subtest. Juo tirta dešimtys tkstani tiriamj. Šiandien tai plaiai taikomas bendrj gebjim testas ()$", 1995). 51 percepciniai ir verbaliniai gebjimai, o vyrams geresnis regimasis erdvs suvokimas. Šie lyties ir bendrj gebjim skirtumai ryškja mokykliniame ( 12 met) amžiuje: mergaii kalba turtingesn, jos greiiau mokosi skaityti; berniukai pasižymi geresniais matematiniais gebjimais (Kernes, Berenbyery, McGuinness, cit. )$", 1995). Intelektini gebjim vertinimas testais leidžia prognozuoti galimus tam tikr dalyk mokymosi gebjimus ir sunkumus, numatyti btinosios specializuotos pedagogins pagalbos sritis. Žinoma, kad riboto ir sutrikusio intelekto (ypa) vaik kognityviniai gebjimai gerokai skiriasi tiek tarpusavyje (t. y. tarp ši grupi), tiek nuo normalios raidos vaik protini gebjim. Daugelio autori nuomone, intelekto ribotumas ryškja mokykliniame amžiuje ir pasireiškia mokymosi gebjim ir gdži formavimosi ltumu, vangumu, neracionaliomis intelektins veiklos strategijomis, nepakankamu j kryptingumu; pažymimos mokymosi motyvacijos problemos, specifinis elgesys mokymosi veikloje, menkas darbingumas ir kt. (Ališauskas, ; Giedrien, Monkeviien, 1995; Pukinskait, 1998 ir kt.). Ališausko () duomenimis, maždaug pusei tirt riboto intelekto moksleivi bdingi netolygs (aukštesni neverbaliniai nei verbaliniai gebjimai arba aukštesni verbaliniai gebjimai) ir beveik tiek pat tolygs pažintins veiklos sutrikimai (tolygiai neišsivysts verbalinis ir neverbalinis intelektas). Tokie duomenys sukelia riboto intelekto vaik raidos ypatingumo interpretavimo neaiškum: mat pirmuoju atveju gebjimai panašs specifini mokymosi negali turinij, o antruoju atveju primena nežym protin atsilikim. Autoriaus teigimu, visais riboto intelekto atvejais moksleiviams bdinga dmesio ir savikontrols stoka, socialini sprendim nebrandumas, slyginai žemas mokslumas ir kt. Pukinskaits (1996) tyrimo (atlikto WISC testu) duomenimis, riboto ir nežymiai protiškai atsilik vaikai nesiskyr pagal šiuos subtestus: bendr žini, panašum, skaii eils, žodyno, trkstam detali, kubeli, objekt surinkimo, labirint. Autor nustat, kad geriausiai (aukš- iausi vertinimai) riboto ir nežymiai sutrikusio intelekto vaikai atlieka kubeli, trkstam detali subtest užduotis, o žemiausi j gebjim vertinimai objekt surinkimo ir bendr žini subtest. Be to, riboto intelekto geriau negu nežymiai sutrikusio intelekto vaikams sekasi kodavimo užduotys, o nežymiai sutrikusio intelekto blogiau negu riboto intelekto vaikai, Pukinskaits (1996) duomenimis, atlieka žodyno subtesto užduotis. Taiau mokslinje literatroje nepavyko aptikti duomen, kokiais veiksniais paaiškinami

3 minti riboto ir nežymiai sutrikusio intelekto vaik kai kuri gebjim panašumai ir skirtumai. Nors intelekto testais nustatyti skirtingi nežymiai sutrikusio (IQ 5 69) ir riboto (IQ 7 8) intelekto skaitmeniniai bendrj gebjim veriai, daugelis aspekt (riboto intelekto vaik kognityvins veiklos ypatingumo, ribotumo psichologin esm, priežastys, veiksniai ir kt.) nra iki galo atskleisti. Daugiau mokslini duomen sukaupta apie nežymiai sutrikusio intelekto vaik organinio smegen pažeidimo slygotus pažintins veiklos ypatingumus: totals, negržtami, tolygs vis psichini funkcij, ypa mstymo (logini ryši, perkeltins prasms supratimo), sutrikimai, nekritiškumas, žemas kalbos raidos lygis, veiklos strategij trkumai, stereotipinis elgesys, asmenybs raidos ypatumai ir kt. Riboto ir nežymiai sutrikusio intelekto moksleivi bdingiausi kognityvini gebjim (regimojo ir girdimojo dmesio, suvokimo, atminties ir loginio mstymo) tendencij lyties atžvilgiu tyrimas padt adekvaiau ir lanksiau numatyti moksleivi mokymo individualizavimo (specialij mokymosi poreiki) tenkinimo kryptis. Probleminiai klausimai: ar lyties faktorius susijs su riboto ir nežymiai sutrikusio intelekto moksleivi kognityvini gebjim skirtumais atliekant verbalines ir neverbalines užduotis? Kuriose srityse ir kurios tiriamj grups (riboto ar nežymiai sutrikusio intelekto) berniuk ir mergaii pažintini gebjim skirtumai ryškesni? Ar yra pagrindo teigti, kad mokslinink nustatyti bendrieji lyties ir intelekto koreliacijos dsningumai, bdingi normalaus intelekto berniukams ir mergaitms, išlieka tiek riboto, tiek nežymiai sutrikusio intelekto atvejais? Tyrimo objektas kognityviniai gebjimai. Tyrimo tikslas vertinti lyties faktori skirtingo (riboto ir nežymiai sutrikusio) intelekto moksleivi kognityviniams gebjimams. Uždaviniai: 1. Palyginti riboto ir nežymiai sutrikusio intelekto moksleivi verbalinio ir konstrukcinio intelekto koeficient skaitmeninio verio dydži santykinius skirtumus. 2. Palyginti riboto ir nežymiai sutrikusio intelekto moksleivi (berniuk ir mergaii) regimojo ir girdimojo dmesio, suvokimo, atminties ir mstymo užduoi atlikimo produktyvum ir koreliacij (ši pažintini gebjim lygio ir lyties priklausomybs ryšius). 3. Nustatyti riboto ir nežymiai sutrikusio intelekto moksleivi (berniuk ir mergaii) pažintini gebjim (regimojo ir girdimojo dmesio, suvokimo, atminties 52 ir mstymo užduoi) veri skirtumus ir bendras tendencijas. Hipotez. Skirtingos mokymosi ypatingum priežastys (ribotas intelektas, nežymiai sutriks intelektas) neabejotinai lemia kognityvini gebjim kiekybinius ir kokybinius skirtumus. Taiau tiktina, kad grupi viduje bendrieji lyties ir intelekto koreliacijos dsningumai išlieka, t. y.: 1) tiek riboto, tiek nežymiai sutrikusio intelekto mergaitms bdingi aukštesnio lygio verbaliniai gebjimai negu konstrukciniai, o berniukams aukštesni konstrukciniai gebjimai; 2) riboto ir nežymiai sutrikusio intelekto moksleivi loginio mstymo gebjimai nepriklauso nuo lyties; mergaii ir berniuk ši užduoi veriai (standartiniais balais) maždaug vienodo lygio. Tyrimo metodai Wechsler testu (WISC-R) tirt moksleivi verbalini ir neverbalini užduoi atlikimo rezultat lyginamoji duomen analiz. Tiriamj pažintini gebjim lyginamajai analizei pasirinkti: WISC-R verbalini subtest atlikimo rezultatai; verbalini subtest atlikimas reikalauja loginio mstymo (subtestas panašumai); girdimojo dmesio, suvokimo ir siminimo (subtestas skaii kartojimas tiesiogine ir atgaline tvarka); neverbalini subtest rezultatai; j atlikimas reikalauja regimj ir motorini ryši koordinavimo (subtestai kodavimas; kubeli kompozicija), erdvinio mstymo ir vizualins sintezs (subtestas objekt surinkimas), vizualinio socialins situacijos supratimo, ekstrapoliacijos gebjim (subtestas paveikslli seka); regimojo dmesio ir esmini objekto požymi suvokimo (subtestas nebaigti paveikslliai). Kiekvienos srities gebjimai apibendrintai vertinti ir palyginti, naudotasi standartini (WISC-R) bal sumomis, gautomis tiriamiesiems atliekant mint subtest užduotis. Tyrimo duomen kiekybin ir kokybin analiz atlikta SPSS 11. ir Microsoft Exel programomis, taikant deskriptyvin statistik (dažni, neparametrin ir koreliacin). Tyrimo imtis. Tyrime dalyvavo Šiauli apskrities bendrojo lavinimo mokykl 7 16 met moksleiviai (iš viso 122 respondentai), kuriems Weksler testu konstatuotos mokymosi negals dl riboto intelekto (78 moksleiviai, iš j 55 berniukai, 23 mergaits) ir nežymaus protinio atsilikimo (42 moksleiviai, 31 berniukas, 11 mergaii). Tyrimas atliktas Šiauli apskrities pedagoginje psichologinje tarnyboje 4 metais. Išvad, gaut stebint vien reiškinio dal, išpltimas kitai jo daliai (Tarptautini žodži žodynas, 1985).

4 Tyrimo rezultat interpretacija Verbalini užduoi atlikimas. Atliekant subtesto Panašumai užduotis, reikalaujama palyginti dvi svokas, paaiškinti, kuo panašs jomis žymimi objektai ar reiškiniai. Šio subtesto atlikimo rezultatai leidžia vertinti tiriamojo loginio mstymo, apibendrinimo ir abstrahavimo gebjimus. Lyginant rezultatus, matyti, kad abiej grupi viduje berniuk ir mergaii loginio mstymo gebjimai yra panašaus lygio (žr. 1 pav.) ,7 1,8 3 34,8,9 27,3 27, ,7 8,7 5,5 5,5 7,3 8,7 5,5 5, pav. Subtesto Panašumai rezultatai (bal suma procentais) Daugumos riboto intelekto moksleivi (po tredal berniuk ir mergaii, t. y. daugiau kaip puss tiriamj) rezultatai vertinti 5 6, t. y. aukštesniais balais negu nežymiai sutrikusio intelekto vaik. Nežymiai sutrikusio intelekto berniuk šios srities gebjimai vertinami 3 5 balais (po penktadal, t. y. beveik pus tiriamj), mergaii 4 5 balais (po tredal, t. y. daugiau kaip pus tiriamj). Subtesto Skaii kartojimas tiesiogine ir atgaline tvarka užduoi atlikimas mažiausiai koreliuoja su bendruoju intelektu, taiau atskleidžia tiriamj trumpalaiks atminties ir girdimojo dmesio apimt. Pasak Družinin ()$", 1995), toki užduoi traukim test Weksler grind neabejotina j diagnostine verte: negebjimas atgaminti (pakartoti) 4 skaii tiesiogine tvarka liudija intelekto sutrikim. Analizuojant tyrimo duomenis, matyti itin menki šios srities nežymiai protiškai atsilikusij gebjimai (žr. 2 pav.): beveik puss tyrime dalyvavusi berniuk užduoi atlikimas vertinamas 1 balu; tos paios tiriamj grups mergaii rezultatai šiek tiek geresni: daugelio (po penktadal) j šios užduoties atlikimas vertintas 1 4 balais ,7 5,5 16,4 17,4 26,1 17,4 14,5 6,7 8,7 6, pav. Subtesto Skaii kartojimas tiesiogine ir atgaline tvarka rezultatai (bal suma procentais) Daugumos riboto intelekto berniuk skaii kartojimo subtesto rezultatai vertinti 4 5 balais (po penktadal tiriamj), o riboto intelekto mergaii 6 balais (ketvirtadalis tiriamj). 53

5 Taigi abiej tiriamj grupi mergaii trumpalaiks atminties ir girdimojo dmesio gebjimai, nors ir nedaug, bet aukštesnio lygio negu berniuk. Neverbalini užduoi atlikimas. Daug informacijos apie neverbalinius tiriamojo gebjimus teikia subtestas Kodavimas. Juo vertinamos regimojo dmesio, suvokimo ir motorini ryši koordinavimo savybs. Kodavimo subtesto užduotis geriau atlieka abiej tiriamj grupi mergaits (žr. 3 pav.) ,4 26, ,7 21,7 17, ,5 7,3 8,7 1, pav. Subtesto Kodavimas rezultatai (bal suma procentais) Riboto intelekto berniuk aukšiausi kodavimo užduoi vertinimai 5 6 balai, o mergaii 8 9 balai. Gerokai žemesni veriai (1 4 balai) bdingi daugumai nežymiai protiškai atsilikusi berniuk; daugumos (36,4%) šios grups mergaii kodavimo užduoi atlikimas vertintas 5 6 balais. Neverbalinius (konstrukcinius) gebjimus geriausiai atskleidžia Kubeli kompozicijos subtestas. Juo vertinami regimosios sintezs ir motorins koordinacijos gebjimai. Subtesto esm sudti kubeli kompozicijas remiantis pateiktais pavyzdžiais. Kaip ir tiktasi, berniuk šios užduoties rezultatai geresni negu mergaii (žr. 4 pav.) ,3 27,3 17,4 2 21,7 17,4 16,7,9 2 8,7 6,7 17,4 13 7,3 7,3 1,8 1, pav. Subtesto Kubeli kompozicija rezultatai (bal suma procentais) Daugiau kaip 4% nežymiai sutrikusio intelekto berniuk šio subtesto rezultatai vertinti 3 6 balais, o daugiau kaip puss (55,6%) šios tiriamj grups mergaii tik 1 2 balais. Geresni rezultat pasiek riboto intelekto tiriamj grup: beveik puss berniuk užduoi atlikimas vertinamas 6 7 balais, o daugelio (penktadalio) mergaii gebjimai vertinti 5 balais; likusi riboto intelekto mergaii rezultatai 54

6 labai vairs, pavieniais atvejais (kaip ir tos paios grups berniuk) vertinami ir gana aukštais balais. Analogiškas subtesto Objekt surinkimas turinys surinkti figras iš j dali. Atliekant šias užduotis, tiriami ne tik vizualinsmotorins koordinacijos, bet ir mstymo (vizualins sintezs) gebjimai. Subtesto rezultatai taip pat analogiški, t. y. Objekt surinkimo, kaip ir Kubeli kompozicijos, užduotis geriau atliko abiej grupi berniukai (žr. 5 pav.) ,4 3 34,8,4 26,1 25,5 21,8 16,4,9 7,3 1,8 1,8 1,8 1, pav. Subtesto Objekt surinkimas rezultatai (bal suma procentais) Daugumos riboto intelekto berniuk rezultatai 6 8 balai, mergaii 5 7 balai. Nežymiai sutrikusio intelekto berniuk rezultatai gerokai aukštesni (daugiau kaip puss j rezultatas 4 5 balai) negu mergaii (54,6% vertinim 1 2 balai). Vis trij subtest ( Kodavimas, Kubeli kompozicija ir Objekt surinkimas ) rezultatai daugiausia priklauso nuo sensomotorins koordinacijos gebjim, jie mažai susij su turima sociokultrine patirtimi ar žiniomis. Subtest Paveikslli seka ir Nebaigti paveikslliai rezultatus lemia kognityviniai (regimojo dmesio ir esmini objekto požymi regimojo suvokimo) gebjimai, taip pat ir sveikos su sociokultrine aplinka patirtis. Analizuojant subtesto Paveikslli seka rezultatus, pastebta, kad tiek grupi, tiek lyties atžvilgiu tiriamj gebjim skirtumai neryšks (žr. 6 pav.) ,7 1,8 27,3 2 17,4 7,3 27, ,7 26,1 7,3 8,7 5,5 1,8 1,8 1, Bal sum a N ežym iai sutrikusio intelekto berniukai R iboto intelekto berniukai N ežym iai sutrikusio intelekto m ergaits R iboto intelekto m ergaits 6 pav. Subtesto Paveikslli seka rezultatai (bal suma procentais) Riboto ir nežymiai sutrikusio intelekto vaik subtesto Paveikslli seka atlikimo skaitmeniniai veriai balais panašs. Reikšming skirtum nenustatyta ir grupi viduje: berniuk ir mergaii užduoi atlikimo rezultatai taip pat panašs. Interpretuojant šiuos rezultatus, galima daryti prielaid, kad abi tiriamj grups pasižymi ne tik panašiais vizualins sintezs, bet ir menkais situacijos supratimo gebjimais (ribota sociokultrine kompetencija). 55

7 Subtesto Nebaigti paveikslliai esm nurodyti trkstam objekto detal. Duomenys pateikti 7 paveiksle ,7 6,7 13 1,8 36,4 2 21,7 13,9 26,1 16,4 7,3 13 1,8 1,8 1, pav. Subtesto Nebaigti paveikslliai rezultatai (bal suma procentais) Rezultatai rodo, kad dauguma nežymiai sutrikusio intelekto berniuk pasiekia aukštesni rezultat (užduoi atlikimas vertinamas 5 7 balais) negu mergaits (4 5 balai). Daugumos riboto intelekto berniuk, kaip ir mergaii, geriausi subtesto Nebaigti paveikslliai rezultatai (6 8 balai), taiau reikia pažymti, kad pavieniais atvejais ir šios tiriamj grups berniuk rezultatai vertinami gerokai aukštesniais balais negu mergaii. Šie duomenys iš dalies patvirtina Pukinskaits (1996) atlikto panašaus tyrimo išvad, kad riboto ir nežymiai sutrikusio intelekto vaikai panašiu lygiu (vertinami maždaug vienodais balais) atlieka kai kuri subtest (šiuo atveju subtesto Nebaigti paveikslliai ) užduotis. Apibendrintai riboto ir nežymiai sutrikusio intelekto moksleivi kognityvini gebjim vertinimai standartiniais balais pateikiami 1 lentelje (detals procentiniai gebjim vertinimo balais duomenys nurodomi 1 7 paveiksluose). 1 lentel Daugumos skirtingo intelekto berniuk ir mergaii kognityvini gebjim vertinimai standartiniais balais Kognityviniai gebjimai Tiriamj grups Riboto intelekto moksleiviai Nežymiai sutrikusio intelekto moksleiviai Lytis * berniukai; **mergaits Verbaliniai gebjimai Loginis mstymas Girdimasis dmesys, suvokimas, siminimas Neverbaliniai (konstrukciniai) gebjimai Regimasis dmesys, regimj ir motorini ryši koordinavimas, erdvinis mstymas (vizualin sintez) Vizualin sintez, situacijos supratimas Regimasis dmesys, esmini požymi suvokimas Daugumos tiriamj aukšiausi užduoi vertinimai balais Skaii Kubeli Objekt Paveikslli Panašumai Kodavimas kartojimas kompozicija surinkimas seka B* Nebaigti paveikslliai M** B M Tyrimo duomenimis, dauguma riboto intelekto berniuk ir mergaii maždaug vienodu lygiu atlieka toki subtest užduotis: Panašumai (aukšiausias užduoties vertinimas 5 6 balai; 5 balais vertinta 34,8% mergaii,,9% berniuk; 6 balais 3% mergaii, 2% berniuk rezultatai; žr. 1 pav.). 56

8 Paveikslli seka (daugumos vaik aukš- iausias užduoties vertinimas 7 balai 21% mergaii, 2% berniuk; 9 balai 26,1% mergaii, 32,7% berniuk; žr. 6 pav.). Nebaigti paveikslliai (aukšiausias atliktos užduoties vertinimas 6 balai 21,7% mergai- i ir daugumos (2%) berniuk; 8 balai 26,1% mergaii; tik nedaugelio (16,4%) berniuk šios užduoties vertinimas 8 balai; žr. 7 pav.). geriau negu mergaits atlieka toki subtest užduotis: Kubeli kompozicija (daugumos po 2%, iš viso 47,2% berniuk atlikta užduotis vertinta 6 7 balais, daugumos mergaii (21,7%) 5 balais, taiau beveik tiek pat (apie penktadal, 17,4%) mergaii atlikta užduotis vertinta 8 balais; žr. 4 pav.). Objekt surinkimas (berniuk vidurkis 7 balai: 6 balai 21,8%; 7 balai 25,5%; 8 balai 16,4%; mergaii vidurkis 6 balai: 5 balai 26,1%; 6 balai 34,8%; 7 balai,4%; žr. 5 pav.). šiek tiek geriau negu berniukai atliko subtest užduotis: Skaii kartojimas (vidurkis 6 balai iš viso 43,5% mergaii; vidurkis 4 5 balai iš viso 38,2% berniuk; žr. 2 pav.). Kodavimas (mergaii vidurkis 8 balai: 7 balai 17,4%; 8 9 balai iš viso 43,4% mergai- i; berniuk vidurkis 5 balai: 4 balai %; 5 6 balai iš viso 47,2% berniuk; žr. 3 pav.). Taigi riboto intelekto moksleiviai, tiek berniukai, tiek mergaits, pasižymi panašiais loginio mstymo, vizualins sintezs ir vizualinio situacijos supratimo gebjimais. Riboto intelekto mergaii šiek tiek geriau išlavja girdimasis dmesys, suvokimas ir siminimas (reikšmingas verbalini gebjim komponentas), taip pat j geresni regimojo dmesio ir suvokimo gebjimai, o berniuk geresni konstrukciniai gebjimai (reikalaujantys sensomotorins koordinacijos, mažai susij su sociokultrine patirtimi ar žiniomis). ir mergaits pasižymi maždaug vienodai menkais verbaliniais ir kai kuriais neverbaliniais (vizualinio situacijos supratimo) gebjimais (subtesto Paveikslli seka rezultatai; žr. 1 lent.). Subtesto Panašumai aukšiausias užduoties atlikimo vertinimas 4 5 balai; taip vertinta iš viso 54,6% nežymiai sutrikusio intelekto mergaii ir 4% berniuk; žr. 1 pav.). Subtesto Skaii kartojimas užduoi aukšiausias vertinimas 1 balas 4% berniuk; 4 balai % mergaii, taiau daugumos nežymiai protiškai atsilikusi mergaii šios užduoties atlikimas vertintas 1 2 balais po %, iš viso 36,4%; t. y. panašiai kaip ir berniuk. geriau negu abiej grupi (riboto ir nežymiai sutrikusio intelekto) berniukai atlieka subtesto Kodavimas užduotis (žr. 3 pav.: aukšiausi daugumos nežymiai sutrikusio intelekto mergaii atliktos užduoties vertinimai 5 balai (36,4%), 6 balai (% tiriamj); aukšiausi daugumos berniuk atliktos užduoties vertinimai 1 balas (26,7%), 4 balai (2% tiriamj); vidurkis apie 2 balus. geriau negu abiej grupi mergaits atlieka konstravimo užduotis ( Kubeli kompozicija, žr. 4 pav., Objekt surinkimas, žr. 5 pav.) ir vizualinio esmini požymi suvokimo ( Nebaigti paveikslliai, žr. 7 pav.) užduotis. Itin ryšks riboto intelekto vaik kognityvini gebjim individuals skirtumai. Šios tiriamj grups pažintini gebjim lygis nevienodas, netolygus. Pastebta daug individuali skirtum, atliekant tiek verbalines, tiek ir neverbalines užduotis, reikalaujanias vizualinsmotorins koordinacijos ir kt. gebjim. Taigi tyrimo duomenys (žr. 1 7 pav.) patvirtina mokslinink išvadas apie kognityvini gebjim skirtumus ir j ryš su lyties faktoriumi (Kernes, Berenbyery, McGuinness, cit. )$", 1995). Lyginant abiej grupi tiriamj verbalinio ir neverbalinio intelekto skaitmeninius ver- ius (žr. 2 lent.), pastebta, kad daugumos riboto intelekto berniuk ir mergaii verbaliniai gebjimai (VQ) yra menkesni už neverbalinius (PQ). 2 lentel Verbalinio ir konstrukcinio intelekto koeficient veri skirtumai, % Riboto intelekto moksleiviai Tiriamj grups Nežymiai sutrikusio intelekto moksleiviai Verbalinio ir neverbalinio intelekto santykis VQ > PQ VQ < PQ VQ = PQ Berniukai 38,2 58,2 Mergaits,4 6,9 8,7 Iš viso 35,9 59, 5,1 Berniukai 46,7 5, Mergaits 6 36,4 Iš viso 5, 45,2 4,8 57

9 Nežymiai sutrikusio intelekto tiriamj verbalinio ir neverbalinio intelekto koeficient santykiai pasiskirsto maždaug vienodai: puss j verbalinis intelektas aukštesnis ir puss žemesnis už neverbalinio intelekto koeficientus. Taiau daugumos nežymiai sutrikusio intelekto mergaii verbalinio intelekto koeficientai aukštesni ne tik už neverbalinio, bet ir aukštesni negu berniuk. 3 lentelje pateikiami kognityvini gebjim koreliacins analizs duomenys. 3 lentel Faktoriai Verbaliniai gebjimai Loginis mstymas Kognityvini gebjim koreliacija (Spearman) Girdimasis dmesys, suvokimas, siminimas Neverbaliniai (konstrukciniai) gebjimai Regimj ir motorini ryši koordinavimas, erdvinis mstymas (vizualin sintez) Vizualin sintez, situacijos supratimas Regimasis dmesys, esmini požymi suvokimas Nebaigti paveikslliai Panašumai Skaii Kubeli Objekt Paveikslli Kodavimas kartojimas kompozicija surinkimas seka Panašumai 1,254 **,9*,146,87,136,313** Skaii kartojimas,254 ** 1,3**,3*,81,69,77 Kodavimas,9*,3** 1,177,2*,28**,121 Kubeli kompozicija,146,3*,177 1,528**,388**,281** Objekt surinkimas,87,81,2*,528** 1,287**,259** Paveikslli seka,136,69,28**,388**,287** 1,279** Nebaigti paveikslliai,313**,77,121,281**,259**,279** 1 * p <,1; ** p <,5 Nustatyti statistiškai reikšmingi ryšiai tarp kai kuri verbalini ir neverbalini gebjim. Stiprs ryšiai sieja regimj ir motorini ryši koordinavimo, erdvinio mstymo ir vizualins sintezs gebjimus: kubeli kompozicijos ir objekt surinkimo (r =,528, p <,5); kubeli kompozicijos ir paveikslli sekos (r =,388, p <,5); kubeli kompozicijos ir nebaigt paveikslli (r =,281, p <,5); paveikslli sekos ir kodavimo užduoi rezultatai (r =,28, p <,5). Statistiškai reikšmingi ryšiai tarp loginio mstymo, regimojo ir girdimojo dmesingumo (panašumai ir nebaigti paveikslliai: r =,313, p <,5; panašumai ir skaii kartojimas: r =,254, p <,5; kodavimas ir skaii kartojimas: r =,3, p <,5; kodavimas ir panašumai: r =,9, p <,1). Tyrimo duomen analiz leidžia teigti, kad egzistuoja kai kuri kognityvini gebjim tarpusavio ryšys. Neparametrins analizs duomenys patvirtino kai kuri gebjim priklausomyb nuo lyties faktoriaus: kodavimo (berniuk rezultat vidutinis rangas 55, mergaii 8,1, p =,); kubeli kompozicijos (berniuk rezultat vidutinis rangas 65,27, mergaii 51,75, p =,56). Tad galima teigti, kad tiek riboto, tiek nežymiai sutrikusio intelekto mergaii aukštesni regimojo suvokimo gebjimai, jos pasižymi geresne regimojo dmesio apimtimi, o berniuk geresni erdvinio mstymo ir regimj motorini ryši koordinavimo gebjimai. Ryškiausiai lyties faktorius koreliuoja su neverbaliniais (sensomotorins koordinacijos ir kai kuriais erdvinio mstymo) gebjimais; mažiau susij su lyties faktoriumi gebjimai, reikalaujantys tam tikros sociokultrins patirties. Tyrimo duomenys patvirtino teiginius (Kernes, Berenbyery, McGuinness, cit. )$"-, 1995), kad mergaitms bdinga greiiau suvokti ženklus ir vaizdus, o berniukams geriau sekasi užduotys, reikalaujanios erdvins vaizduots. Išvados Riboto ir nežymiai sutrikusio intelekto mokini kiekybiniai ir kokybiniai kognityvini gebjim skirtumai neabejotinai egzistuoja. Pirmj kognityviniai gebjimai yra aukštesnio 58

10 lygio negu nežymiai sutrikusio intelekto vaik. Itin ryšks riboto intelekto mokini kognityvini gebjim individuals skirtumai; j pažintini gebjim lygis nevienodas, netolygus. Kognityvini gebjim tendencijos, lyginant abi grupes, turi kai kuri panašum. Riboto ir nežymiai sutrikusio intelekto moksleiviai, tiek berniukai, tiek mergaits, savo grupi viduje pasižymi panašiais, gana žemais loginio mstymo, esmini objekto požymi suvokimo ir vizualinio situacijos supratimo gebjimais. Tiek riboto, tiek nežymiai sutrikusio intelekto moksleiviai pasižymi gana žema sociokultrine kompetencija. Nustatyti statistiškai reikšmingi ryšiai tarp tiriamj lyties ir kai kuri neverbalini gebjim: regimj ir motorini ryši koordinavimo ir erdvinio mstymo, vizualins sintezs ir regimojo suvokimo gebjim koreliacija. Lyties ir verbalini gebjim ryšys statistiškai nereikšmingas. Taiau mergaii, ypa riboto intelekto, verbaliniai (trumpalaiks atminties ir girdimojo dmesio) gebjimai, nors ir nedaug, bet yra aukštesnio lygio negu berniuk. Be to, abiej grupi mergaits pasižymi geresniu regimuoju dmesiu negu berniukai. Riboto ir nežymiai sutrikusio intelekto berniukai geriau negu abiej grupi mergaits atlieka konstrukcines užduotis; j regimojo suvokimo, motorini ryši koordinavimo ir erdvinio mstymo gebjimai yra aukštesni negu mergaii. Taigi tyrimo hipotez iš esms pasitvirtino bendrieji lyties ir intelekto koreliacijos dsningumai išlieka tiek riboto, tiek nežymiai sutrikusio intelekto atvejais. Ryškiausiai lyties faktorius koreliuoja su neverbaliniais gebjimais; menkai susij su lyties faktoriumi gebjimai, reikalaujantys loginio mstymo ir sociokultrins patirties. Šio tyrimo duomenis ir išvadas reikt vertinti tik kaip tendencijas: reikia išsamesni tyrim, patvirtinani šias tendencijas. Literat ra 1. Ališauskas, A. (). Riboto intelekto struktros analiz. Specialusis ugdymas, 3, Campione, J., Brown, A., Ferrara, R. (1982). Mental Retardation and Intelligence. R. Sternberg (Ed.), Handbook of Human Intelligence (p ). Cambridge: Cambridge Univ. Press. 3. Cattell, R. B. (1987). Intelligence: Its Structure Growth and Action. Amsterdam: North Holland. 4. Feuerstein, R. (199). The Theory of Structural Cognitive modifialibity. B. Z. Presseisen (Ed.), Learning and Thinking Styles: Classroom Interaction (p ). Washington, D. C.: Nat. Educat. Association. 5. Gevorgianien, V., Treiokait, G., Zaikauskas, V. (4). Skirtingai ugdom nežymiai sutrikusio intelekto moksleivi akademini ir socialini gebjim lyginamoji analiz. Specialusis ugdymas 1(), Kepalait, A. (1982). Intelektas. Emocijos. Šiauliai. 7. Pukinskait, R. (1996). Intelekto struktra: protiškai atsilikusi ir specifini mokymosi negali turini vaik WISC profili lyginamoji analiz. Psichologija, 15, Pukinskait, R. (1998). Riboto intelekto vaikai. J. Ambrukaitis (Sud.), Specialij poreiki vaikai (p ). Šiauliai. 9. Robinson, D. L. (1985). How Personality Relates to Intelligence Test Performance. Implications for a Theory of Intelligence, Ageing Research and Personality Assesment. Personality and Individual Differences, 6, Staats, A. W., Burns, G. L. (1981). Intelligence and Child Development: What Intelligence Is and How It Is Learned and Functions. Genetic Psychology. Monograph (p ). Chicago: Univ. Of Chicago Press. 11. &,. *.,! ', +.,. (1977). - ( - ). -:. 12. $, )". (1977).!. -:. 13.,.!. (1983). " #.!%.. /. 3. -:. 14. )$",.. (1995).! $% $. -: ,. (1994). &'- $( (#. -- :. 16., &..,, -. *. (#.),!: &. -:,1 '. $. 17. ", 2. (1969).! -.,1% '3. $. -: #$%,!.. (1973).!$( $%. -:. 59

11 19., -. &. (1997).! :!. - /5.. (,!. 6. (P.). (1999). &- -.!- %$:. Gauta 5 2 Summary PECULIARITIES OF COGNITIVE ABILITIES OF PUPILS WITH LIMITED MENTAL POWER AND MILD INTELLECTUAL DISORDERS The aim of research is to estimate the influence of the factor of gender on cognitive abilities of pupils with different (limited and mild) intellectual disorders. The main tasks are: to compare relative differences of verbal and constructive intellectual coefficient of pupils with limited intelligence and mild intellectual disorders; to compare correlation (interrelations between cognitive abilities and gender) and effectiveness of the tasks dealing with visual and hearing attention, perception, memory, reflection, performed by the boys and girls with limited mental power and mild intellectual disorders; to determine cognitive abilities, their differences and general tendencies between the groups of boys and girls (with limited intelligence and mild intellectual disorders); Our hypothesis is that different reasons of learning peculiarities limited intellect, mild intellectual disorders) predetermine qualitative and quantitative differences of cognitive abilities between the groups. Nevertheless within the groups there remain general laws of gender and intellectual correlation: speaking about limited intellect and mild intellectual disorders we notice the following differences: 1) verbal abilities of girls are better than the constructive ones, 2) girls perform verbal tasks better than boys; boys perform constructive tasks better, 3) inside every group evaluations of the tasks of logical thinking of boys and girls are almost the same. The research methods concern comparative analysis of the results of verbal and non-verbal tests performed by pupils using Wechsler test (WISC-R). For the comparative analysis of cognitive abilities of the investigated pupils there have been chosen: the results of WISC-R verbal subtests; performance of verbal subtests demands logical thinking (subtest likeness); hearing attention, perception and memorizing (subtest repeating numbers in their order and back order); the results of non-verbal tests; their performance demands coordination of visual and motor links (subtests coding; composition with cubes) visual; synthesis with spatial thinking (subtest compiling objects), visual comprehension of social situation (subtest a row of pictures), visual attention and perception of the main traits of an object (subtest unfinished pictures). The abilities in every sphere have been estimated and compared with the help of standard (WISC-R) score sums received during performance of subtests. The investigated individuals were pupils (total number 122, age from 7 to 16) from mainstream schools of Šiauliai district who according to Wechsler test had learning disabilities because of limited mental power (78 pupils among whom there were 55 boys and 23 girls) and mild intellectual impairment (42 pupils among whom there were 31 boy and 11 girls). We have made conclusions that there exist qualitative and quantitative differences between cognitive abilities of pupils with limited intelligence and mild intellectual disorders. The first ones have better cognitive abilities than pupils with mild intellectual disorders. Individual differences of cognitive abilities of children with limited intelligence are especially distinct; the level of their cognitive abilities differs. Tendencies of cognitive abilities when comparing both groups have some likeness as well. Pupils of limited intelligence and those having mild intellectual disorders, both the boys and the girls, in their groups have got rather poor abilities of logical thinking, perception of essential features of the object and visual awareness of the situation. Their sociocultural competence is very low too. There have been found important links between gender of the investigated individuals and some of their nonverbal abilities: coordination of visual and motor relations (r =,3, p <,1); 2) reverse correlation between gender and spatial thinking (r = -,1, p <,); 3) not a very strong reverse link between gender and visual synthesis (r = -,53, p <,) as well as between visual perception (r =,3, p <,). There exist important relations between gender and verbal abilities especially relations of gender and hearing attention, perception, memorizing (r =,118, p <,). Verbal abilities of girls are a little better than such abilities of boys. Girls have also got better visual attention. But boys are better at performing constructive tasks. Their spatial thinking, coordination of motor links and visual perception are better as well. The hypothesis of the research has been proved. General laws of gender and intellect correlation that had been discovered by scientists remain in the cases of both limited and mildly impaired intellect. The results and conclusions of our research should be estimated as tendencies that require more profound investigation. 6