CERNOBYLIETIS_NR_1_2019_psl 1-8_ pmd

Transkriptas

1 LIETUVOS JUDËJIMO ÈERNOBYLIS LAIKRAÐTIS 2019 m. sausis balandis. Nr. 1 (110) Prieððventinës mintys Sulaukëme 33-iøjø Èernobylio katastrofos metiniø Kristaus amþiaus. Ne visi sulaukëme... Per likviduotojø nesulaukë... Labai simboliðka, kad Èernobylio metinës ásiterpia tarp ðv. Velykø ir atvelykio. Taigi ðvæsim ir minësim vienu metu. Kaip gyvena èernobylieèiai, sulaukæ eiliniø katastrofos metiniø Lietuvoje? Tie, kurie jau anapilyje, gerai, o kurie ðioje þemëje net neþino atsakymo. Kitais metais Lietuvos judëjimas Èernobylis minës savo ákûrimo 30-àsias metines. Per ðá laikotarpá suraðyti tûkstanèiai popieriø, surengta tûkstanèiai ávairaus lygio susitikimø, ðimtai konferencijø, seminarø ir susirinkimø... Net mitingas prie LR Vyriausybës rûmø... Rezultatas? Negalime sakyti, kad jokio. Jis lyg yra ir lyg nëra. Jis kaip miraþas dykumoje atrodo, kad yra, bet ið tikrøjø tëra optinë apgaulë. Kai apsidairai aplinkui, pasiþiûri á save veidrodyje, supranti, kad mes virstame ið Lietuvos judëjimo Èernobylis á Dangun þengimo visuomeninæ organizacijà. Mes nukentëjusieji nuo sovietinës okupacijos, o visi kiti Lietuvos pilieèiai buvo palaiminti sovietinës okupacijos? Ko- dël kitose normaliose ir nenormaliose ðalyse èernobylieèiai yra nukentëjæ nuo radiacijos? Kodël kitose ðalyse èernobylieèiai á pensijà, jeigu sulaukia, iðeina deðimèia ar penkeriais metais anksèiau? Ar dël to, kad mes esame Ðiaurës Atënai, Baltijos tigrai? Treèdalis Lietuvos pilieèiø pabëgo ið Lietuvos dël socialiai, ekonomiðkai ir politiðkai nepalankios aplinkos gyventi... O ar mes, èernobylieèiai, turëtume emigruoti á Latvijà, Ukrainà ar Rusijà, kad spëtume iðeiti á senatvës pensijà, kad gautume tam tikras socialines ir medicinines garantijas? Manau, kad esame per seni kardinaliems gyvenimo pokyèiams, numirsime ir èia, nesvarbu, su pensijomis ar be jø. Neseniai pabandþiau pasidomëti, kaip kitose pasaulio ðalyse þmonës iðeina á uþtarnautà poilsá. Internete lietuviø kalba tokiø duomenø beveik neámanoma rasti. Anglø, rusø kalbomis praðom. Lietuvoje vis mëgsta lyginti mûsø gyvenimo, darbo, uþdarbio ir visø kitø parametrø lygius su kitomis ðalimis. Pabandþiau ir að. Pasirodo, kad ir pensinio amþiaus poþiûriu (turiu galvoje tik èernobylieèius) mes esami pirmi pasaulyje. Lenkiame vi- sa galva tokius pasaulio flagmanus kaip Siera Leonë, Nigeris ir t. t. Pavyzdþiui, Nigeryje vyrø ir moterø pensinis amþius yra 55 metai, o vidutinë gyvenimo trukmë 52 metai. Jeigu kas sulaukia pensinio amþiaus, tai ið jø tik 3 procentai gauna pensijà aiðku, labiausiai nusipelnæ valstybei. O pas mus èernobylieèiø vidutinis amþius (pagal mano lokaliná dviejø savivaldybiø tyrimà) yra 51 metai, o senatvës pensija 65 metai. Keturiolikos metø skirtumas yra áspûdingas, galime ramiai miegoti ant laurø niekas neaplenks. O jeigu be sarkazmo, tai beveik trisdeðimt metø judëjimo veiklà galima prilyginti Sizifo darbui. Matyt, mes per anksti norime permainø þmoniø sàmonëje, per daug átikëjæ, kad jau atsikratëme visø sovietiniø reliktø... kad jau turime demokratijà... Mes dar neturime ir neturëjome savojo Mozës, kuris mus pavedþiotø po mûsø galvose esanèias dykumas, kad iðmirus kelioms kartoms galëtume nuo balto popieriaus lapo kurti savo tautos gerovæ ir ateitá. Visus su ðv. Velykomis! Kæstutis Kazlauskas 2019 metø balandþio 26 dienà minësime Èernobylio katastrofos 33-àsias metines. Mielieji èernobylieèiai, artimieji ir kiti laikraðèio skaitytojai, sveikiname visus, sulaukusius ðv. Velykø, ir linkime kuo geriausios kloties ir sveikatos. Telydi jus visus Prisikëlimo viltis ir dþiaugsmas. Redakcija Leidþiamas nuo 1991 metø Atidengta lenta 2019 metø balandþio 12 dienà Panevëþio miesto ir rajono èernobylieèiai paminëjo 33-iàsias Èernobylio katastrofos metines, atidengdami juodo granito paminklinæ lentà prie Panevëþio Ðvè. Trejybës rektorato baþnyèios Nepriklausomybës aikðtëje. Tylos minute pagerbus iðëjusius mûsø bendraþygius á amþinojo poilsio vietà, kunigas paðventino paminklinæ lentà. Ðioje ceremonijoje dalyvavo LJÈ tarybos narys A. Turèinas, LJÈ Pakruojo komiteto pirmininkas V. Ðurna, LR Seimo nariai P. Urbðys ir P. Ne- vulis, Panevëþio miesto tarybos nariai A. Mickevièius, V. Statkevièius, rajono tarybos nariai A. Krivickas, A. Pocius. LJÈ Panevëþio komitetas sveikina visas Lietuvos judëjimo Èernobylio organizacijas su ðv. Velykomis ir linki linksmai jas sutikti bei pasirûpinti, kad visuose miestuose bûtø atidengtos paminklinës lentos ar paminklai visø èernobylieèiø, dalyvavusiø atkuriant Èernobylá, atminimui. LJÈ Panevëþio miesto ir rajono pirmininkas Alfonsas Roþënas PAREMKITE SAVO LAIKRAÐTÁ! Galintiems ir norintiems paremti laikraðèio Èernobylietis leidybà 2 procentais ið 2018 metais sumokëto gyventojø pajamø mokesèio, pateikiame rekvizitus: Lietuvos judëjimo Èernobylis Prienø komitetas, organizacijos kodas , adresas: Geguþës g. 5, Prienai, LT Bûsime dëkingi uþ paramà.

2 2 puslapis 2019 m. Nr. 1 (110) Susirinkimas Panevëþyje Po susirinkimo dalis dalyviø pasiliko pabendrauti. Neseniai ávyko Lietuvos judëjimo Èernobylis Panevëþio miesto ir rajono komiteto susirinkimas. Tylos minute buvo pagerbti miræ panevëþieèiai, kuriø dabar priskaièiuojama per 150. Mirus buvusiai komiteto pirmininkei Vidai Trakelienei, reikëjo iðrinkti naujà organizacijos pirmininkà. Buvo pasiûlyta viena Alfonso Alvydo Roþëno kandidatûra. Susirinkusieji balsavo vienbalsiai. Susirinkime èernobylieèiai buvo supaþindinti su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ásakymu Nr. V-265. Ðiemet Lietuvoje bus minimos 33-iosios Èernobylio AE avarijos metinës. Skau- dþiausios katastrofos pasekmës juntamos iki ðiol. Gyvas to árodymas avarijos likviduotojai, kurie po 1986 metø balandþio 26-osios buvo iðsiøsti kovoti su radioaktyviomis medþiagomis uþterðta vietove ir sustabdyti atominës elektrinës gaisrà, stabilizuoti á aplinkà plintanèià radiacijà. Ði patirtis ið esmës pakeitë gyvenimà, padovanojo potrauminá sindromà, negráþtamai sutrikdë sveikatà. Ðie þmonës jauèiasi nereikalingi, nesuprasti, visuomenës atstumti, valdþios apgauti. Jie laukia pagalbos ið Lietuvos judëjimo Èernobylis komiteto Panevëþio mieste ir rajone. Mes turime tokiø ligo- niø daug, ir ðiandien aplankëme labai sunkiai sergantá Èernobylio avarijos likviduotojà Zigmantà Krivickà. Jo liga yra susieta su jo dalyvavimu likviduojant Èernobylio AE avarijos padarinius. Ligonis nuo 2014 m. po insultø nepasikelia ið lovos, paralyþuotos rankos ir kojos, ligos diagnozë difuzinë eutiroidinë struma, Asteno vegetacinis sindromas. Savijauta keièiasi kas valandà, temperatûra krinta ir vël kyla iki 40 laipsniø. Valstybë jam turëtø kas mënesá mokëti 93 eurus, o moka 62; iðmokëjo 835 eurø vienkartinæ kompensacijà, o turëtø iðmokëti 1200 eurø. Alfonsas Roþënas Tarybos posëdis 2019 m. kovo 23 dienà Prienuose ávyko iðplëstinis asociacijos Lietuvos judëjimas Èernobylis posëdis. Be tarybos nariø, jame dalyvavo Panevëþio ir Pakruojo organizacijø atstovai. Pirmu klausimu taryba apsvarstë LJÈ Panevëþio miesto ir rajono komiteto praðymà priimti jø organizacijà á Lietuvos judëjimo Èernobylis asociacijà. Padëtá Panevëþyje pristatë LJÈ Panevëþio miesto ir rajono komiteto pirmininkas Alfonsas A. Roþënas. Jis tarybai pateikë ir dokumentus, reikalingus priimti á asociacijà. Tarybos nariai bendru sutarimu priëmë Panevëþio organizacijà 17-uoju asociacijos Lietuvos judëjimas Èernobylis nariu. Pasveikinæ á asociacijà ástojusius panevëþieèius, tarybos nariai perëjo prie antro klausimo. Buvo aptarta 33-øjø Èernobylio katastrofos metiniø minëjimo renginiai. Kaip ir pernai, buvo nutarta, kad asociacijos nariai minëjimus rengs savarankiðkai savo miestuose bei rajonuose. Bendri renginiai numatyti Panevëþyje, atiden- giant balandþio mënesá paminklà Èernobylio aukoms atminti, ir Prienuose birþelio mënesá 8 dienà dalyvaujant judëjimo konferencijoje. Po to taryba aptarë SAM ministro A. Verygos ásakymà Nr. V-160 dël specialistø komisijos pakeitimø. Ði komisija nustato susirgimø ir mirties sàsajas su likvidavimo darbais Èernobylio AE avarijos pasekmiø likvidavimo dalyviams. Visa informacija (praðymo forma, kontaktai ir pats ministro ásakymas) yra patalpinti judëjimo puslapyje Posëdyje buvo iðrinkti judëjimo atstovai dalyvauti tarptautinës organizacijos Chernobyl Union ðeðtajame tarptautiniame kongrese Kijeve geguþës dienomis, taip pat ir Ukrainos Èernobylio sàjungos lapkrièio mënesá ávyksianèiame 30-øjø ákûrimo metiniø minëjime bei tarptautinëje konferencijoje Dnepropetrovske. Tarybos nariai dar aptarë eilæ einamøjø klausimø ir baigë darbà. Kæstutis Kazlauskas Alfonsas Alvydas Roþënas, treèias ið kairës, pristato tarybai Panevëþio organizacijà. Susitikimas LR Seime Ðiø metø sausio mënesá LJÈ tarybos narys, Èernobylieèio redaktorius Kæstutis Kazlauskas ir vienas ið judëjimo steigëjø Vilijandas Vrubliauskas Seime susitiko su LR Seimo Pirmininko pirmàja pavaduotoja Rima Baðkiene. Susitikimo metu R. Baðkienë buvo supaþindinta su judëjimo veikla bei kylanèiomis problemomis. Malonioje aplinkoje buvo aptarta galima parama judëjimui, sprendþiant egzistuojanèias problemas. Susitikimui pasibaigus, susitarta ir toliau palaikyti darbinius santykius bei keistis turima informacija. ( È. inf.) Mieli èernobylieèiai, Prieð susirinkimà ligoninëje aplankytas Èernobylio avarijos padariniø likviduotojas Zigmantas Krivickas. Vilniaus kraðto èernobylieèiø sàjunga Radiati ir Èernobylieèiø labdaros fondas Mûsø krantas balandþio 26 dienà, 11 valandà, organizuoja 33-iøjø Èernobylio AE avarijos metiniø paminëjimà ir gëliø padëjimà prie paminklo Sapiegos ligoninës teritorijoje. Kvieèiame visus dalyvauti, kam svarbi atmintis, kam nëra svetimas kito skausmas, kam rûpi ateities kartø sveikata. Vilniaus kraðto èernobylieèiø sàjunga Radiati taryba nuoðirdþiausi sveikinimai jums ðv. Velykø proga. Linkiu jums ir jûsø ðeimoms visokeriopos laimës, o svarbiausia sveikatos jums ir jûsø artimiesiems. Sutikime ðventes kaip galima linksmiau, o prabëgus ðvenèiø ðurmuliui, nepamirðkime paminëti ir Èernobylio AE avarijos metiniø: pabendraukime su dar likusiais kolegomis, prisiminkime tuos baisius metus. Dar kartà sveikatos jums, mieli kolegos. Vilniaus kraðto èernobylieèiø vardu sàjungos,,radiati pirmininkas A. Turèinas.

3 2019 m. Nr. 1 (110) 3 psl. Ignalinos AE turëjo bûti galingesnë nei Èernobylyje Ignalinos atominë elektrinë buvo statoma Lietuvos teritorijoje, bet pavaldi Maskvai. Be to, tik statybai prasidëjus buvo paskelbta, kad reaktoriai bus net galingesni nei Èernobylyje, sako prof. Jurgis Vilemas ir priduria: Vis dëlto, kadangi bruzdesys buvo jau didesnis ir SSRS akademiniame pasaulyje, susivienijusiø þaliøjø, sàjûdininkø ir mokslininkø balsas buvo iðgirstas 1988 m. pabaigoje ið Maskvos atëjo þinia, kad IAE treèiojo bloko statybos nutraukiamos m. liepos 15 d. prie Aukðèiausiosios Tarybos rûmø Sàjûdis organizuoja nesankcionuotà mitingà. Susirenka susirûpinusiø þmoniø. Visiems nerimà kelia klausimas, ypaè paaðtrëjæs po Èernobylio katastrofos. Prof. J. Vilemas prieð 30 metø, kai per Lietuvà jau sklido þinia apie sostinëje prasidëjusá Sàjûdá, dirbo Mokslø akademijoje. Á Sàjûdá jis nebuvo aktyviai ásitraukæs ir eidavo ne á visus mitingus. Taèiau ðis jam buvo ypatingas. Branduolinës inþinerijos ekspertas iki tol metø metus tyrë, ar pakankamai saugi yra Ignalinos atominë elektrinë, taèiau tik 1988 metais iðauðo ta diena, kai mokslininkas savo iðvadomis galëjo pasidalyti su visuomene. Mokslininkas pasakoja, kad iki 9 deðimtmeèio kone visas pasaulis tikëjo atominës energetikos ateitimi m., Lietuvoje pradëjus statyti Ignalinos atominæ elektrinæ, tuo metu galingiausià pasaulyje, vieðos diskusijos apie jos galimas grësmes bei poveiká aplinkai taip pat beveik nebuvo girdëti. Ðalia statomos elektrinës po truputá augo Visagino miestas, tuo metu vadintas Snieèkumi. Kartu su ðeimomis ið visos Sovietø Sàjungos vaþiavæ dirbti statybininkai kûrësi naujuose daugiabuèiuose, o apie vystomà elektrinës projektà vieðumoje kalbëta kaip apie itin paþangø ir perspektyvø. Visgi mokslininkams klausimø kilo. Jis prisimena, kad sunerimusi buvo ir tuometinë Lietuvos valdþia, savo iniciatyva ákûrusi specialià mokslininkø komisijà, kuri turëjo analizuoti AE statybà Lietuvoje ir taikomus saugumo Ekskursija po Ignalinos atominæ elektrinæ. standartus. Ðios komisijos pirmininko pavaduotoju ir buvo paskirtas prof. J. Vilemas. Komisija ákurta, kai buvo aiðku, kad statoma AE turës tokios pat galios reaktorius kaip Èernobylio. Ir tik statybai prasidëjus buvo paskelbta, kad reaktoriai bus net galingesni. Tai sukëlë didelá nerimà akademinei bendruomenei. O pradëti tyrimai parodë, kad temperatûros gali perþengti net SSRS galiojanèius ekologinius normatyvus, teigia mokslininkas. Realiø veiksmø imtasi tik perestroikos metais Jokios realios átakos ágyvendinant grandioziná IAE projektà tuometinë Lietuvos valdþia neturëjo. Taigi ir mokslininkø áspëjimai apie perþengiamus ekologinius standartus atsimuðdavo kaip á sienà. Tuometinis Snieèkaus miestas su pastatyta elektrine buvo lyg atskira respublika. Netgi gauti tyrimams reikalingus duomenis Lietuvos mokslininkams nebuvo taip paprasta. Viskà valdë ir kontroliavo centrinë valdþia Maskvoje. J. Vilemas pasakoja, kad dar gerokai iki Sàjûdþio pradþios jie turëjo sukaupæ visus reikalingus duomenis, kad galëtø daryti iðvadà, jog ðis gigantas kenkia aplinkai ir kelia grësmæ. Taèiau dokumentai buvo aptarinëjami tik mokslininkø ir valdþios atstovø bûreliuose, keliavo ið kabineto á kabinetà ir dulkëjo lentynose. Realiø veiksmø imtasi tik perestroikos metais, kai vieðai pradëta aptarinëti vis daugiau nepatogiø temø. Pavyzdþiui, buvo nurodyta, kad radioaktyviosios atliekos, kurias galima tirpinti vandenyje, bus sumaiðytos su vandeniu ir ápumpuotos ten pat giliai po þeme. Tokia detalë labai sustiprino dëmesá, o solidûs argumentai ir pasiprieðinimas ðiam sprendimui buvo perduotas centrinei ministerijai ir SSRS mokslø akademijai, prisimena profesorius. Þinoma, neslepia jis, nieko nebûtø pavykæ, jei bûtø buvæs tik kreipimasis, bet bruzdesys buvo jau didesnis ir SSRS akademiniame pasaulyje: Tad mûsø reikalavimas keisti tà technologijà sulaukë didelio Maskvos akademikø palaikymo. Buvo sudaryta sàjunginë komisija, kurios sprendimas buvo uþdrausti tokià technologijà ne tik Ignalinoje, bet ir visoje SSRS. Ekologinis judëjimas daug kam buvo nepalankus Apie Vakaruose senas tradicijas turintá þaliøjø judëjimà daugelis Lietuvos gyventojø nebuvo net girdëjæ. Lietuvoje pirmieji ekologiniai klubai susibûrë tik 1987 m., kai daugelis þmoniø suaktyvëjo ir pradëjo burtis á ávairias draugijas, bendraminèiø organizacijas, kurios, kaip manoma, buvo tvirtas pamatas ákurti Sàjûdá. Netrukus prabilta apie nitratus darþovëse, uþterðtà vandená ðuliniuose ir, þinoma, IAE keliamà grësmæ. Pirmøjø ekologiniø klubø atstovai prisimena, kad jø atsiradimas daug kam nebuvo palankus, todël á þaliøjø organizacijà esà saugumas bandydavo infiltruoti savo þmo- niø. Pastarøjø misija buvo trukdyti susirinkimus ir kurti chaosà. Tuo paèiu metu centrinë SSRS valdþia uþsimojo dar labiau padidinti IAE galingumà ir pradëti treèiojo bloko statybà. J. Vilemas neabejoja, kad jei tokia idëja bûtø kilusi deðimtmeèiu anksèiau, ji greièiausiai bûtø buvusi ágyvendinta. Taèiau Sàjûdþio iðvakarëse laikas buvo labai nepalankus. Nusiimti roþinius akinius ir paþvelgti á atominæ energetikà kitomis akimis visà pasaulá privertë ir ávykusi Èernobylio katastrofa m. liepos 15 d. prie Aukðèiausiosios Tarybos rûmø susirinko neseniai ákurtø þaliøjø klubø atstovai, Sàjûdþio þmonës ir mokslininkai. O, pasak J. Vilemo, protestuojama buvo ne tik prieð IAE bet ir prieð Kruonio statybas. Mitingas dël IAE treèiojo bloko statybø nutraukimo vyko jau po pirmojo masinio mitingo Vingio parke. Sàjûdþiu tikëjo ir sekë vis daugiau þmoniø visoje Lietuvoje, taigi iðkelti á vieðumà vienà ar kità klausimà sàjûdininkai galëjo akimirksniu. IAE treèiojo bloko statyba liko vienu svarbiausiø klausimø visà 1988 m. vasarà. Þalieji nubraukë ne vienà prakaito laðà, organizuodami ávairias protesto akcijas, kad uþmojis padidinti elektrinës galingumà nebûtø ágyvendintas. Ðtai rugsëjá ávyko lyg tam tikra Baltijos kelio repeticija tada tûkstanèiai þmoniø susirinko IAE teritorijoje ir susikabinæ rankomis jà apjuosë. Ðiuos procesus stebëjæs profesorius J. Vilemas dþiaugiasi, kad susivienijusiø þaliøjø, sàjûdininkø ir mokslininkø balsas buvo iðgirstas m. pabaigoje ið Maskvos atëjo þinia, kad treèiojo elektrinës bloko statybos nutraukiamos. Parengë Jonas Baltakis Á Baltarusijos Èernobylio zonà leido veþti turistus Jau ávyko bandomoji kelionë á radiacinës ekologijos draustiná, o vasarà planuojama pradëti masines ekskursijas po zonà. Neseniai pirmoji oficiali turistø kelionë vyko vadinamojoje Baltarusijos Èernobylio zonoje. Tai tapo ámanoma po to, kai ásigaliojo Prezidento dekretas dël naujos redakcijos reglamento dël Polesiø valstybinio radiacinio ir ekologinio rezervato priëmimo. Dabar leidþiama ne tik medþioti ir þvejoti, bet ir lankytis ðvietimo tikslais. Primename, kad rezervatas buvo sukurtas prieð 30 metø, èia saugoma treèdalis Èernobylio paveldo, kuris po nelaimës liko Baltarusijai po katastrofos Èernobylio atominëje elektrinëje: 97% plutonio, 70% stroncio ir 30% cezio. Ta- èiau daugelis vietø yra gana ðvarios, o vaikðèiojimas èia nëra pavojingas sveikatai. Tiek stalkeriai, tiek kelioniø organizatoriai laukë ðios dienos. Galø gale net praëjus 32 metams po katastrofos Èernobylio atominëje elektrinëje, zona ir toliau traukia savo paslaptimis, turtinga fauna, tikra tyla apskritai ypatingu pasauliu, kuris tapo svetimas civilizacijai ir yra beveik nelieèiamas þmogaus. Ukrainoje daugelá metø tokias ekskursijas siûlë kelioniø agentûros, kurios sako, kad srautas yra stabilus, ypaè atvyksta uþsienieèiai. Taip, ukrainieèiai gali parodyti Èernobylio atominæ elektrinæ, legendiná Pripetës miestà ir Èernobylá, technikos kapinynus. Bet ir Baltarusijos zonoje yra kà pamatyti. Ji ypatinga dël savo gamtos, kraðtovaizdþio, apleistø kaimø, kur miðko gyvûnai apsigyveno nameliuose, mokyklose, klubuose, parduotuvëse. ( È. inf.) Pirmuosius turistus Polesiø valstybiniame radiaciniame ir ekologiniame rezervate pasitinka stumbrai. Nuotr. facebook.com/peter.philon

4 4 puslapis 2019 m. Nr. 1 (110) 189 dienos atominiame pragare Kità mënesá Eugenijus Juodþiukynas ðvæs 53-iàjá gimtadiená. Èernobylio AE avarijos padariniø likvidavimo darbuose ið Lietuvos dalyvavo ir 214 bûtinosios tarnybos kariø, tuo metu tarnavusiø sovietinëje armijoje. Vienas ið jø prienietis Eugenijus Juodþiukynas metais jis tarnavo Ukrainoje, Ovruèyje, artilerijos dalinyje, kuris buvo apie 80 kilometrø á rytus nuo Èernobylio AE. Praëjus vos porai savaièiø nuo tos lemtingos Èernobylio AE avarijos dienos, ið dalinio ðtabo atskriejo ásakymas Eugenijø Juodþiukynà su savo maðina komandiruoti á Èernobylio AE avarijos vietà. Kadangi jis veþiojo dalinio vadus, tas pats darbas jam buvo numatytas ir Èernobylio zonoje. Po tokios þinios þmogø, ypaè jaunà, devyniolikmetá, apima baimës ir neþinomybës jausmas. Bûrio vadas jam patarë bandyti suktis nuo Èernobylio, pamëginant sugadinti savo maðinà. Pasikrapðtæs autoparke prie savo Uaziko variklio, Eugenijus iðgavo ið jo garsà kalanèio variklio, kuris dar galëtø vienà kità dienà vaþiuoti. Taèiau, kaip sakoma, pradëjo veikti kiaulystës dësnis: jau sekanèià dienà dalinys gavo naujà Uaziko variklá, kurá ádëjo á jo maðinà ir kelias á Èernobylio zonà tapo atviras. Beje, jo dalinys per savaitæ gavo naujà maðinà. Tik vienas Eugenjus ið savo dalinio buvo komandiruotas á Èernobylio zonà. Já iðsiuntë á Gladkovièius, kur buvo ásikûræs atskiras dalinys, suformuotas ið bûtinosios tarnybos kariø, kuriø pagrindinë uþduotis buvo aptarnauti atvykstanèius ir iðvykstanèius Èernobylio AE avarijos likvidavimo darbø dalyvius: iðmaudyti, perrengti, pamaitinti ir iðsiøsti namo arba á uþterðtà 30 kilometrø zonà. Jau atvykus á tolimesnës tarnybos daliná, vaizdas ið esmës pasikeitë lyg bûtø papuolæs á kità pasaulá: keistos, neáprastos kariðkiø aprangos, balti kombinezonai ir keistai iðblyðkæ abejingi veidai, virtinës autobusø, evakuojanèiø Pripetës ir aplinkiniø kaimø gyventojus, ir net ore tvyrojæs neþinomybës, átampos ir baimës jausmas. Ko bijoti neþinai, bet ko saugotis irgi. Eugenijaus darbas prasidëjo ið karto. Jeigu atvyksta kokie nors kariniai vadai, jam reikia juos veþioti po uþterðtà 30-ies kilometrø zonà. Apsaugai gavo tik respiratoriø. Jo- kio radiacinës dozës kaupiklio jis negavo. Per daugiau kaip pusæ metø nebuvo nei medicininiø, nei kraujo patikrinimø, kuriuos kas mënesá atlikdavo likviduotojams, vadinamiesiems partizanams, negavo Eugenijus ir jokiø jodo preparatø skydliaukei apsaugoti, nebuvo raðomos kasdien gaunamos radiacijos dozës. Pradþioje vaþinëti po 30 kilometrø zonà buvo klaidu, o po keliø savaièiø visos gyvenvietës, keliai tapo savi jausmas toks, lyg bûtum gimtajame rajone. Ne kartà teko pabuvoti ir prie itin karðtø taðkø: prie statomo Èernobylio AE 4-ojo bloko sarkofago, prie Ryþij les, Pripetëje, Èernobylio miestelyje ir t. t. O nelaimingø evakuojamø vietos gyventojø veidai visà laikà stovëjo akyse. Buvo karðtas 1986 metø pavasaris bei vasara. Dulkan- Prisiminimui ið Èernobylio zonos. E. Juodþiukynas antras ið deðinës. èius zonos kelius laistydavo vandenveþës, ðalikelës bûdavo nuliejamos lipniais naftos produktais, bet vis tiek dulkiø iðvengti nepavykdavo. Veþiojant generolus ir pulkininkus, laikas greitai bëgo. Nebuvo jokiø darbo ir jokiø iðeiginiø dienø vaþiavo tada, kada reikëjo kà nors veþti ar kas nors netikëtai atvykdavo. Taip ir prabëgo 189 dienos, po kuriø Eugenijus gráþo á savo daliná. Kaip tik tuo metu baigësi jo bûtinosios tarnybos laikas ir já demobilizavo. Gavo paþymà, kad likvidavo Èernobylio AE avarijos padarinius, ir iðvyko namo. Gráþus nebuvo jokiø medicininiø patikrinimø. Kadangi jis ne partizanas, teko paèiam kreiptis á medikus. Sustreikavo skrandis, aptiko skrandþio þaizdas, ëmë kristi dantys. Po 1990 metø, kai Prienuose ásikûrë èernobylieèiø organizacija, kartu su kitais vyko tikrintis sveikatos á Èernobylio medicinos centrà, kur jam buvo nustatyti skydliaukës pokyèiai, aptikti keli mazgeliai. Dar vëliau atsirado Parkinsono ligos simptomai, kurie sparèiai progresavo, kilo problemø ir su stuburu. Dabar Eugenijus Juodþiukynas negali gyventi be vaistø, jam nustatytas 70% nedarbingumas, arba II invalidumo grupë (aiðku, ne 75%, nes bûtø I grupë). Dabar be vaistø jis negali normaliai judëti ir keliø valandø. Jo ligø nesieja su dalyvavimu Èernobylio AE avarijos likvidavimo darbuose, tad negauna net ir to menko èernobylinio priedo prie nedidelës neágalumo pensijos. Gerai, kad jis, dirbdamas vairuotoju ir 8 metus prekiavæs turguje bei mokëdamas mokesèius valstybei, sukaupë 33 metø darbo staþà, nors jo neágalumo pensija vos persirita per 200 eurø... Kità mënesá Eugenijus Juodþiukynas ðvæs savo 53-iàjá gimtadiená. Dabar jis guli ligoninëje pastoviai prastëjant sveikatos bûklei, bandoma nustatyti vaistø vartojimo dozes ateinantiems metams. Dabar Eugenijus laiko veltui neleidþia sprendþia neiðsprendþiamà galvosûká: kaip jam dar gauti 2 metus darbo staþo, kad jei sulauktø 65 metø senatvës pensijos, turëtø 35 metø staþà... Bet gal palikime ðá galvosûká Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei, jeigu tik jie yra ágalûs ðá rebusà iðspræsti... Kæstutis Kazlauskas Artëja Ignalinos AE reaktoriø ardymo etapas: neþino, kà ras juos atidaræ 2023 m. suplanuotas Ignalinos atominës elektrinës reaktoriø iðmontavimas iððûkiu bus ne tik dël jø pastatymo instrukcijø trûkumo, bet ir dël to, kad vyks dviejø Europos Sàjungos finansiniø perspektyvø sandûroje, sako energetikos ministras Þygimantas Vaièiûnas. Apie tai jis neseniai kalbëjo Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje. Joje taip pat dalyvavusi ir Europos Parlamento (EP) praneðëja Ignalinos atominës elektrinës (AE) uþdarymo finansavo klausimu Rebecca Harms teigiamai atsiliepë apie ðá procesà. Pamaèiau labai sëkmingà uþdarymo procesà. Þinote, kad anksèiau yra buvæ kritikos dël jo, taèiau dabar visos tarptautinës institucijos sutinka, kad procesas yra gerose rankose ir yra valdomas profesionalø, sakë ji. Tuo metu EP narys Bronis Ropë sakë, kad tikisi, jog Ignalinos AE finansavimo pasiûlymas bus adekvatus toks, kad atominë elektrinë bûtø uþdaroma laiku ir kokybiðkai. Dël skaièiø tiek mûsø pusë, tiek Europos Komisija sutariame. Nesutariame tik dël principø: ar visam laikotarpiui pinigus skirti, ar tik apibrëþtam laikui. Að manau, kad labai svarbu bus rasti formulæ ir jà ádiegti. Kitas dalykas, kuris mane jaudina, tai EK noras, kad Lietuva finansuotø ne maþiau kaip 20%. Stojimo sutartyje tokiø ásipareigojimø nëra. Lietuva geranoriðkai apsiëmë, kad savanoriðkai finansuos 14% ir að manau, kad EK ðioje vietoje persistengia. Lietuvos ásipareigojimas nuo 12% padidintas iki 14% ir tikrai turëtø bûti pakankamas, kalbëjo jis. B. Ropë dar paþymëjo, kad Ignalinos regione labai svarbu spræsti socialinius ir ekonominius klausimus. Ðiandien vos keli tûkstanèiai þmoniø ten turi pragyvenimo ðaltiná, o po keliø metø iðvis bus nulis. Todël svarbu tame regione vykdyti gaivinimo programas, sakë jis. Galiausiai B. Ropë pridûrë, kad reikëtø daugiau dëmesio skirti kurui, kuris saugomas pirmuose konteineriuose. Reikia pradëti rûpintis kuru, saugomu pirmuose konteineriuose, kuriems daugiau nei 20 metø. Greit praeis ir 30 metø, tada turësime kà nors daryti su jais gal perkelti á kitus konteinerius, gal laidoti, sakë jis. Rizikingiausias etapas Ministras sakë, kad ið tikrøjø dideliø skirtumø Lietuvos ir ES poþiûriuose á Ignalinos AE uþdarymo finansavimà nëra. Nekalbame apie kokius nors lûþinius, tektoninius skirtumas tarp EK ar EP ir Lietuvos, tiesiog kalbame apie tam tikrus principus. Pasiekta esminë paþanga Ignalinos AE uþdarymo procese, 40% darbø jau ágyvendinta. Neatidëliotino uþdarymo strategijà turime tæsti, o ji reiðkia, kad turi bûti adekvatus finansavimas visose finansinëse perspektyvose. Labai gerai, kad turime 550 mln. eurø, jau pasiûlytø kitoje finansinëje perspektyvoje. Ið esmës kalbame apie vienà ið principø mûsø pagrindinë pozicija yra tokia, kad turime uþtikrinti reikiamà finansavimà iki reaktoriø iðmontavimo pradþios, sakë jis. Energetikos ministras nurodë, kad taip jau sutampa, jog ðio proceso projektavimas ir reaktoriø iðmontavimas vyks nuo 2023 m. Pagal planà, patys reaktoriø iðmontavimo projektavimo darbai turëtø bûti atliekami 2023 m. Toliau bus pats reaktoriø iðmontavimas ir ðio iððûkio esmë ta, kad nëra konkreèios dokumentacijos, kuri labai aiðkiai parodytø, kà ten galima rasti. Turime labai unikalø projektà visame pasaulyje, nes tai precendento neturintis iðmontavimo procesas, o reaktoriai yra viso to proceso ðirdis. Jei turëtume instrukcijas, kaip atominë elektrinë buvo statoma, bûtø þymiai lengviau. Ne iki galo aiðku, kà ten rasime. Dël to pradëjus darbus, gavus finansavimà, procesas turi bûti kiek ámanoma trumpesnis, sakë energetikos ministras. Jëgainë elektros energijos gamybà visiðkai nutraukë 2009-øjø pabaigoje. Eksploatavimo nutraukimo darbai gali trukti iki 2038 m. Parengë Jonas Baltakis

5 2019 m. Nr. 1 (110) 5 psl. Ásakymas Èernobylio paletë Nuo 2013 metø Ukrainoje, Dnepropetrovsko srityje, rengiamas vaikø pieðiniø konkursas Èernobylio paletë. Tai viena ið vaikø ugdymo formø. Konkursu, kuris skirtas Èernobylio AE avarijos pasekmiø likvidavimo darbø dalyviams, norima didinti visuomenës pagarbà Èernobylio aukoms, juo siekiama ugdyti jaunimo patriotiná poþiûrá á savo gimtàjà þemæ, nori- ma parodyti, kad apleista Èernobylio zona ne tik viena didþiausiø ekologiniø katastrofø Þemëje, bet ir visiems mums didþiulë pamoka. Konkursà organizuoja Ukrainos Dnepropetrovsko srities visuomeninë invalidø organizacija Ukrainos Èernobylio sàjunga, Ukrainos asociacija Èernobylio afganai ir Dnepropetrovsko srities valstybinës administracijos ðvieti- mo ir mokslo direktoratas. Jame dalyvauja vaikai ir moksleiviai nuo 5 iki 18 metø amþiaus. Darbø turinys parodo Èernobylio katastrofà vaikø akimis: apleistus namus, þemæ, darbà uþdaroje zonoje, Èernobylio herojus. Konkurso nominacijos teikiamos pagal ðias amþiaus grupes: 5 9, ir metø vaikai. Lakðto formatas 50 x 60 cm. Atlikimo technika: pastelë, guaðas, akvarelë, raiþyba, aliejiniai daþai, pieðtukas, koliaþas, raðalas. Darbø skaièius nëra ribojamas priimami ir individualûs, pavieniai darbai, ir darbø kolekcijos. Kiekvienos nominacijos rezultatus apibendrina profesionali þiuri. Nugalëtojai apdovanojami sertifikatais ir atminimo dovanomis. Siûlome laikraðèio Èernobylietis skaitytojams susipaþinti su kai kuriais praëjusio konkurso darbais. Kæstutis Kazlauskas Sveta Afanasjeva, 11 metø. Lena Chalatir, darþelinukë. Autorius neþinomas. Valerijus Chochlovas, 13 metø. Svetlana Litvinenko, 12 metø. DËL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2009 M. SAUSIO 19 D. ÁSAKYMO NR. V-19 DËL SPECIALISTØ KOMISIJOS LIGØ SÀSAJAI SU DALYVAVIMU LIKVIDUOJANT ÈERNOBYLIO ATOMINËS ELEKTRINËS AVARIJOS PADARINIUS NUSTATYTI SUDËTIES, JOS NUOSTATØ, DARBO REGLAMENTO IR LIGØ, KURIØ PRASIDËJIMO ARBA PAÛMËJIMO SÀSAJÀ SU DALYVAVIMU LIKVIDUOJANT ÈERNOBYLIO ATOMINËS ELEKTRINËS AVARIJOS PADARINIUS TURI NUSTATYTI SPECIALISTØ KOMISIJA, SÀRAÐO PATVIRTINIMO PAKEITIMO 2019 m. vasario 6 d. Nr. V-160, Vilnius P a k e i è i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. ásakymà Nr. V-19 Dël Specialistø komisijos ligø sàsajai su dalyvavimu likviduojant Èernobylio atominës elektrinës avarijos padarinius nustatyti sudëties, jos nuostatø, darbo reglamento ir Ligø, kuriø prasidëjimo arba paûmëjimo sàsajà su dalyvavimu likviduojant Èernobylio atominës elektrinës avarijos padarinius turi nustatyti specialistø komisija, sàraðo patvirtinimo : 1. Pakeièiu 1 punktà ir já iðdëstau taip: 1. S u d a r a u Specialistø komisijà ligø sàsajai su dalyvavimu likviduojant Èernobylio atominës elektrinës avarijos padarinius nustatyti (toliau Komisija): Ramunë Marija Stasiûnaitienë Radiacinës saugos centro direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas (Komisijos pirmininkë); Alma Minelgienë Radiacinës saugos centro Avarijø valdymo ir mokymo skyriaus vyriausioji specialistë (Komisijos sekretorë); Eglë Èiburienë VðÁ Vilniaus universiteto ligoninës Santaros klinikø Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologë; Julian Dervianskas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus Paðalpø ir nedarbingumo kontrolës skyriaus vyriausiasis specialistas; Arvydas Gabrilavièius Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos As- mens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos prieþiûros skyriaus vyriausiasis specialistas; Neli Jakubonienë Lietuvos sveikatos mokslø universiteto ligoninës Kauno klinikø Endokrinologijos klinikos docentë; Virginija Maèionienë VðÁ Centro poliklinikos Uþkreèiamøjø ligø skyriaus vedëja; Danguolë Regina Survilaitë VðÁ Respublikinës Vilniaus psichiatrijos ligoninës gydytoja psichiatrë; Danutë Ðidiðkienë Radiacinës saugos centro Avarijø valdymo ir mokymo skyriaus vyriausioji specialistë; Ernestas Ðileika Nacionalinio vëþio instituto Onkologinës radioterapijos skyriaus gydytojas onkologas radioterapeutas. 2. Pakeièiu 3 punktà ir já iðdëstau taip: 3. P a v e d u Komisijai veiklà vykdyti ir ðios Komisijos veiklos dokumentus tvarkyti ir saugoti Radiacinës saugos centre. 3. Pakeièiu 4 punktà ir já iðdëstau taip: 4. P a v e d u VðÁ Ðeðkinës poliklinikos Ðeimos medicinos ir vidaus ligø skyriaus vedëjai Natalijai Ðertvytienei iki 2019 m. kovo 1 d. perduoti, o ásakymo 1 punktu sudarytos Komisijos pirmininkei, Radiacinës saugos centro direktoriaus pavaduotojai, laikinai vykdanèiai direktoriaus funkcijas, Ramunei Marijai Stasiûnaitienei perimti visà Komisijos veiklos medþiagà, pasiraðant dokumentø perdavimo priëmimo aktà. 4. Pakeièiu nurodytu ásakymu patvirtintus Specialistø komisijos ligø sàsajai su dalyvavimu likviduojant Èernobylio atominës elektrinës avarijos padarinius nustatyti nuostatus: 4.1. Papildau 14.6 papunkèiu: paskiria Komisijos nariams pristatyti Komisijos posëdyje klausimus dël pareiðkëjo susirgimø, mirties sàsajos su dalyvavimu likviduojant Èernobylio atominës elektrinës avarijos padarinius Papildau 15.6 papunkèiu: pristato Komisijos posëdyje Komisijos pirmininko jiems paskirtus klausimus dël pareiðkëjo susirgimø, mirties sàsajos su dalyvavimu likviduojant Èernobylio atominës elektrinës avarijos padarinius. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga

6 6 puslapis 2019 m. Nr. 1 (110) Apsakymai apie numirëlius Dulkes nupûtus... Lu.Ostrinski nuotrauka Vienas ið antrojo rusø avangardo lyderiø, teoretikø ir ideologø bei vienas þydiðkojo konceptualizmo kurëjø, dailininkas, poetas ir prozininkas Michailas Grobmanas gimë 1939 Maskvoje, inþinieriaus ðeimoje. Nuo mokyklos laikø turëjo pseudonimà Miðelis Atënietis suimamas sovietinio meno 40-meèiui skirtoje parodoje, vykusioje Centriniuose meno darbuotojø rûmuose. Tà ávyká Grobmanas prisimena taip:...vyko iðkilmingas susirinkimas, scenoje sëdëjo tokie þmonës kaip Jefimovas, o að ðûktelëjau ið salës, kas anuomet nebuvo taip jau áprasta: O galima pasisakyti ið salës? Pakilau á scenà, paëmiau ið tø didþiûnø mikrofonà ir patraukiau prie rampos. Tada visi suprato, kad reikalai prasti. O að jau pradëjau savo kalbà: Buvo ir blogesniø laikø, bet nebuvo niekðiðkiau. Apskritai kurá laikà dar kalbëjau, vëliau pajutau, kad sklendþiu oru mane su visu mikrofonu nutempë nuo scenos. Nuo 1963 raðo meninio gyvenimo dienoraðtá-metraðtá Michailo Rusalkino slapyvardþiu paskelbë eilëraðèiø ciklà amerikieèiø literatûriniame almanache priimtas á SSRS dailininkø sàjungà, bet tuoj pat turëjo iðstoti emigravo á Izraelá ir apsigyveno Jeruzalëje su draugais ir mokiniais ákûrë þydø dailininkø grupæ Levitanas, taip pat redagavo to paties pavadinimo þurnalà. Su þmona Irina Vrubel- Golubkina, vyriausiàja þurnalo Veidrodis redaktore, uþaugino du vaikus Jakovà ir Lati. Nuo 1983 gyvena Tel Avive. I. Kolios biografija Kolia Kotreliovas svajojo tapti akademiku. Tai prasidëjo dar mokykloje, kai jis, sëdëdamas paskutiniame suole ir þiûrëdamas á jaunutæ literatûros mokytojà, tyliai onanizuodavosi ákiðæs rankà á kiðenæ. Tvirti antrameèiai gaudydavo já, darantá tà smulkià nuodëmæ, ir lupdavo, o kartà per ilgàjà pertraukà numovë verkianèio Kolios kelnes ir ðliûkðtelëjo tarp kojø didþiàjà mokyklinæ raðalinæ. Paskui buvo universitetas, italø romantizmo studijos, draugai disidentai, paþintys su abstrakcionistais. Liûdni mokykliniai metai pasiliko praeityje. Kolia tapo iðblyðkusiu spuoguotu jaunuoliu, raðë eilëraðèius ir buvo ásimylëjæs nedidukæ raiðakojæ poetæ. Þinoma, svajonë apie puikià karjerà iðliko, o kartu su ja liko ir vaikiðka nuodëmë, kuri tuo metu jau ásiðaknijo ir tapo kaþin kuo áprasta, sava ir privaloma. Patirdamas malonø alpulá, Kolia ásivaizduodavo raiðakojæ nuogà, ðvelnià, mylimà... Taip ir slinko dienos kartu su Leopardþiu, savais eilëraðèiais ir audringa jaunatviðka vaizduote, ákûnyta maloniose dejonëse. Kurá laikà Kolia dirbo maþutëje rajoninëje bibliotekoje, taèiau po to, kai joje ëmë dingti deficitinës knygos, jam davë suprasti ir jis iðëjo ið darbo ásiþeidæs bei nusivylæs visais, o ypaè þydais. Laikui bëgant Kolia iðmoko uþsidirbti duonai atsitiktiniais vertimais ir kitokiais smulkiais darbais. Po dvideðimties metø, jau perestroikos laikais, Kolià matë Izmailovo parke jis stovëjo ant apverstos dëþës ir skelbë apie kuklià gyvensenà pamilus save, o ant jo þilos barzdelës byrëjo smulkios aðaros. Uþsienietis japonas spragsëjo fotoaparatu, tolëliau stovëjo keletas þiopliø ið provincijos. Mirë Kolia tyliai ir nepastebimai. Praëjus keliolikai dienø po mirties, kaimynai, pajutæ siaubingà kvapà, iðkvietë milicininkà. Kolios lovoje gulëjo didþiulë þmogaus pavidalo drebutiena. Ant krûtinës, ádubæs drebutienoje, pûpsojo didelis þodþiø italø rusø kalbø þodynas. II. Svarbus þmogus Pas Celkovà turëjo ateiti svarbus þmogus. Þmona Tonia, graþi rusaitë, iðkepë pyragaièiø, kadangi sveèias buvo prancûzas. Lygiai septintà vakaro suskambo durø skambutis, ir prieðkambarin ðmurkðtelëjo nedidelis þmogutis, paskui já sekretorius, o asmens sargybiniai liko anapus, laiptinëje. Svarbus þmogus capt pirðteliais pyragaitá ir greièiau paveikslø þiûrëti laikas spaudþia. Celkovas iðstatë savo drobes ir nuskubëjo á miegamàjá likusiø. O svarbus þmogus lëtai sukiojasi tarp paveikslø, tyrinëja, mëgaujasi daile. Aplink nutapyti aðtriadanèiai burbulai, paties svarbiausiojo burna iðþiota, o ið jos styro trys kauleliai. Ið virtuvës atëjo Tonia ir aiktelëjusi ëmë ðaukti: Olegai, Olegai! Atbëgo Celkovas. Sekretorius nukàsta koja táso ant grindø, o ið svarbaus þmogaus telikæ vien batai su sumaigyta ðvarko rankove. Ásiverþë asmens sargybiniai, ðen ten, uþ paveikslo, po paveikslu, taèiau taip nieko ir nerado. Skandalas buvo didþiulis per visà Paryþiø. Celkovà su Tania netgi norëjo atgal á Rusijà iðsiøsti, bet paskui viskas pasimirðo ir daugiau ðito ávykio jau niekas neprisiminë. Tik Celkovas truputá apgailestavo, kad toks geras klientas prapuolë. III. Musë Filosofas Borisas Groisas nuëjo pasimelsti á cerkvæ Neþdanovos gatvëje. Þegnojosi uoliai, bet akies kraðteliu sekë senutes nuolatines ðventovës lankytojas. Senutës degino þvakes, ðnabþdëjo, dûsavo ir nuo jø dvelkë kaþin kas svetima, neinteligentiðka, netaikinga. Groisas atsiklaupë, priglaudë kaktà prie grindø ir staiga girdi tyliai tyliai ðnabþdant tarsi sapne: Prakeikti þydai kaip musës. Ir Dievo namuose nuo jø nëra iðsigelbëjimo. Filosofo viduje viskas sustingo. Na, pagalvojo, dabar greièiausiai ims muðti. Jam kilo nenumaldomas noras susigûþti, tapti maþam ir pasislëpti uþ altoriaus pertvaros. Staiga pajuto, kaip jo ðvarkas puèiasi, kelnës taip pat, rankelës ir kojelës sudþiûvo, pasidengë plaukeliais ir akimirksniu filosofas virto muse. Paskutinæ minutæ dar prisiminë Kafkà, praðmëþavo kaþin kokios protingø minèiø nuotrupos, o po to maþoje galvelëje tapo tuðèia, vësu ir ðviesu. Iðskrido Groisas ið cerkvës ir patraukë per miestà. Ðitas mûsø liûdnas pasakojimas bûtø neuþbaigtas, jei mes nepaminëtume, kaip viskas baigësi. Skrisdamas per neðvarius Maskvos kiemus, uþsuko Groisas ir á Sretenkos gatvæ. Pateko á deðimtà aukðtà didþiulio namo, kvepianèio prarûgusia sriuba, ir nutûpë ant kaþin kokio lapo skiautës atsipûsti. Dailininkas Kabakovas o tai buvo jis! paëmë liniuotæ ir tiksliu maestro smûgiu pritvojo filosofà Groisà. Ið þurnalo Veidrodis (Çåðêàëî, 1994, nr. 119, Òåëü-Àâèâ) vertë Erikas Banys Juk daugeliu atvejø tose srityse galima stebëti, kaip vergai jauèia dëkingumà ponams, o þmonos vyrams, jei bûna daþniau muðami, kadangi tai laiko meilës iðraiðka. Ir atvirkðèiai jei á juos nekreipia dëmesio, tuomet jie iðkaulija koká nors meilës þenklà, jiems skirtà. Ir ne tik vergai, bet ir labai daug kilmingø, þymiø þmoniø ir valdininkø didþiojo kunigaikðèio paliepimu daþnai apkulami lazdomis tiek vieðai, tiek privaèiai. Ir jie visiðkai to nelaiko gëda. Jie netgi giriasi, kad valdovas jiems rodo meilës þenklà, o atkentëjæ bausmæ dëkoja valdovui sakydami: Bûk sveikas ir gyvas, pone, care ir kunigaikðti didysis, uþ tai, kad tu savo vergà ir kaimietá teikeisi kirèiais pamokyti. Tokiu bûdu akivaizdu, kad jø valdovas visiðkai atitinka jø paproèius (panaðiai, kaip kitados varlës gavo carà gandrà). Jei vyrai nemuða þmonø, tai þmonos ásiþeidþia ir sako, kad vyrai jø nekenèia, o muðimà laiko meilës þenklu. Aleksandas Gvanjinis. Moskovijos apraðymas, 1578 Yra Maskvoje toks kalvis vokietis (ginklø amatininkas ið Halio, esanèio Ino slënyje), vardu Jordanas, kuris vedë rusæ. Pagyvenusi kurá laikà su vyru, ji vienà kartà ðvelniai kreipësi á já tokiais þodþiais: Brangiausiasis vyre, kodël tu manæs nemyli? Vyras atsakë: Betgi að tave stipriai myliu. Bet að dar neturiu meilës þenklø, sako þmona. Vyras ëmë klausinëti, kokiø þenklø jai reikia. Þmona jam atsakë: Tu në karto man nesudavei. Kirèiai, suprantama, neatrodë man meilës þenklai, bet ðiuo atþvlgiu að neatsiliksiu, atsakë vyras. Taigi ðiek tiek vëliau jis gana smarkiai jà apkûlë, o man prisipaþino, kad po to þmona apie já tûpèiojo su þymiai didesne meile. Vëliau jis tuo uþsiimdavo labai daþnai ir dar mums bebûnant Moskovijoje sulauþë jai galiausiai kaklà ir kojas. Sigizmundas Herberðteinas. Uþraðai apie Moskovijà, 1526 Galiausiai jis [Ivanas Rûstusis] paðaukë keturiasdeðimt labiausiai þinomø ir ákyriø dvasininkø ir pasakë jiems... Jûs áklimpæ á visas ðlykðèias nuodëmes: apsirijimà, dykinëjimà, sodomijà dargi su gyvuliais. Sero Dþeromo Horsëjaus pasakojimas arba prisiminimai, Tarp kitko ið kabako iðëjo ir vyras, kuris anksèiau pragërë kaftanà ir dabar sliûkino su apatiniais marðkiniais. Kai jis sutiko bièiulá, traukusá á tà patá kabakà, sugráþo atgal. Po keliø valandø jis jau iðëjo be apatiniø marðkiniø, vien tik su apatinëmis kelnëmis. Að liepiau tarnui paklausti: Kur dingo jo apatiniai marðkiniai? Kas já taip apiplëðë? Jis atsakë tarnui pridëdamas áprastà jiems jobtvaimat : Tai padarë smuklininkas, na, o ten, kur liko kaftanas ir apatiniai marðkiniai, telieka ir apatinës kelnës. Tai taræs jis gráþo á kabakà, o po to pasirodë visiðkai nuogas, iðrovë saujà ðunramuniø, augusiø ðalia kabako, ir prisidengæs begëdiðkas kûno dalis linksmai ir su daina patraukë namo. Mûsø ðeimininkas Narvoje Jakobas fon Keleris pasakojo [áspûdþius ið gyvenimo Moskovijoje]: Panaði komedija nutiko per jo vestuves: girti vyrai ið pradþiø primuðë savo þmonas be jokios prieþasties, bet paskui nusigërë kartu su jomis. Galiausiai moterys, sëdëdamos viena prieðais kità ant savo uþmigusiø vyrø, dar taip ilgai vaiðinosi, kad galø gale nuvirto greta vyrø ir taip pat uþmigo. Adamas Olearijus. Kelionës á Moskovijà apraðymas, Galø gale jie taip ápratæ gerti degtinæ, kad priklausomai nuo to, kaip stiprëja ðaltis, vyrai uþstato visà savo mantà ir pasiruoðæ geriau vaikðèioti visiðkai nuogi nei negerti degtinës. Moterys taip pat neturi saiko ir jei nori gauti degtinës, jos netgi paaukoja savo nekaltybæ, uþsiimdamos prostitucija ir dargi vieðai. Janas Striuisas. Kelionë po Moskovijà, metais sudegë 3000, ir per keturis praeitø metø mënesius maèiau tris gaisrus, kiekvienas kuriø sunaikino nuo 5 iki 600 namø. Tos nelaimës susijusios su jø áproèiu prisigerti, o taip pat su atsainumu, nes jie pamirðta uþgesinti þvakes, kurias stato kambariuose prieðais ikonas. Prieð jø pasninkà vyksta karnavalas, kuris tæsiasi tiek pat dienø, kiek ir pats pasninkas. Tuo metu betvarkë tokia didelë, kad priemiesèiuose gyvenantys uþsienieèiai beveik nesiryþta uþsukti á miestà, kadangi jie þudo vienas kità tarsi þvërys ir pjaustosi dideliais peiliais, panaðiais á durtuvus. De la Nevilis. Uþraðai apie Moskovijà,

7 2019 m. Nr. 1 (110) 7 psl. VIENOS KONVENCIJA Lietuvos Respublikos Seimas 1993 m. lapkrièio 30 d. skubos tvarka ratifikavo Paryþiaus ir Vienos konvencijas, kurios ápareigoja visokeriopai padëti branduoliniø incidentø bei avarijø aukoms. Tikimës, kad Lietuvos valdþia pradës laikytis tarptautiniø sutarèiø bei konvencijø ir atsigræð á Lietuvos Èernobylio AE avarijos padariniø likviduotojus. Tæsiame Vienos konvencijos tekstà. Ðiaip jau abi konvencijos yra beveik identiðkos, tik Paryþiaus konvencija priimta 1960, o Vienos 1963 metais. Tiesa, jas pasiraðë ne visai tos paèios ðalys. Dël civilinës atsakomybës uþ branduolinæ þalà XI straipsnis 1. Iðskyrus atvejus, kai ðiame straipsnyje numatyta kitaip, jurisdikcijos teisæ dël ieðkiniø pagal II straipsná turi teismai tik tos Susitarianèios ðalies, kurios teritorijoje ávyko branduolinis incidentas. 2. Jeigu branduolinis incidentas ávyko ne Susitarianèios ðalies teritorijoje arba jeigu branduolinio incidento vietos negalima tiksliai nustatyti, tai teisæ á jurisdikcijà dël tokiø ieðkiniø turi teismai valstybës, atsakingos uþ árenginá, kurio operatorius yra atsakingas. 3. Jeigu pagal ðio straipsnio 1 ir 2 dalis jurisdikcijos teisæ turi teismai daugiau nei vienos Susitarianèios ðalies, tai jurisdikcijà vykdo a) jeigu branduolinis incidentas ávyko ið dalies ne kurios nors Susitarianèios ðalies teritorijoje ir ið dalies kurios nors vienos Susitarianèios ðalies teritorijoje, teismai pastarosios ðalies; ir b) bet kuriuo kitu atveju teismai teismai tos Susitarianèios ðalies, kuri nustatyta sutartyje Susitarianèiø ðaliø, kuriø teismai bûtø kompetentingi pagal ðio straipsnio 1 ir 2 dalis. XII straipsnis 1. Galutinis sprendimas, priimtas teismo, pagal XI straipsná turinèio jurisdikcijos teisæ, pripaþástamas bet kurios Susitarianèios ðalies teritorijoje, iðskyrus atvejus: a) kai teismo sprendimas buvo gautas apgaulës bûdu; b) kai ðaliai, prieð kurià buvo priimtas teismo sprendimas, nebuvo suteikta pakankama galimybë iðdëstyti savo argumentus; arba c) kai teismo sprendimas prieðtarauja visuomeninei teisësaugai Susitarianèios ðalies, kurios teritorijoje reikalingas prisipaþinimas, arba neatitinka pagrindiniø teisësaugos normø. 2. Galutinis teismo sprendimas, kuris yra pripaþintas, pateikus já vykdymui pagal tos Susitarianèios ðalies, kurioje turi bûti vykdomas, ástatymø nustatytus formalumus, tampa privalomas lyg jis bûtø priimtas ðios Susitarianèios ðalies teisme. 3. Ieðkinio esmë, pagal kurià priimtas toks teismo sprendimas, toliau nagrinëjama negali bûti. XIII straipsnis Ði Konvencija ir pagal jà privalomi vykdyti nacionaliniai ástatymai taikomi be diskriminacijos pagal pilietybës poþymá, nesvarbu, kokia yra nuolatinë ar laikina gyvenamoji vieta. XIV straipsnis Iðskyrus vykdymo priemones, negalima apeliuoti á imunitetà nuo jurisdikcijos remiantis nacionaliniø ástatymø ar tarptautinës teisës normomis, kai ieðkiniai pateikti pagal ðià Konvencijà teismams, kurie pagal XI straipsná yra kompetentingi. XV straipsnis Susitarianèios ðalys imasi atitinkamø priemoniø, kad bûtø uþtikrintas branduolinës þalos atlyginimas, procentai ir teismo iðlaidos, kurias nustato teismas kaip susijusias su branduoline þala, draudimo ir perdraudimo premijos, taip pat, kad sumos, kurias pateikia draudimas, perdraudimas arba kitoks finansavimas, arba sumos, kurias pateikia valstybë, atsakinga uþ árenginá pagal ðià Konvencijà, be kliûèiø bûtø keièiamos á valiutà tos Susitarianèios ðalies, kurios teritorijoje padaryta þala, ir á valiutà tos Susitarianèios ðalies, kurios teritorijoje paprastai gyvena ieðkovas, o draudimo ar perdraudimo premijos ir iðmokos á valiutas, nurodytas konkreèiame draudimo ar perdraudimo kontrakte. XVI straipsnis Joks asmuo neturi gauti þalos atlyginimà pagal ðià Konvencijà tokio dydþio, koká jis gavo uþ tà paèià branduolinæ þalà pagal kità tarptautinæ konvencijà dël civilinës atsakomybës branduolinës energijos srityje. XVII straipsnis Ði Konvencija nenumato, kas yra susijæ su ðalimis jose, taikymo bet kokiø galiojanèiø tarptautiniø susitarimø ar tarptautiniø konvencijø dël civilinës atsakomybës branduolinës energijos srityje, kuriuos galima pasiraðyti, ratifikuoti ar prie kuriø prisijungti dienà, kai galima ðià Konvencijà pasiraðyti. XVIII straipsnis Ði Konvencija neturi bûti traktuojama kaip lieèianti Susitarianèios ðalies teises, jeigu tokios yra, pagal bendrus tarptautinës civilinës teisës nuostatus dël branduolinës þalos. XIX straipsnis 1. Bet kuri Susitarianti ðalis, sudaranti sutartá pagal XI straipsnio 3 dalies b punktà, privalo nedelsdama tokios sutarties kopijà pateikti Tarptautinës atominës energijos agentûros Generaliniam direktoriui informacijai ir kad ji bûtø iðplatinta kitoms Susitarianèioms ðalims. 2. Susitarianèios ðalys pateikia Generaliniam direktoriui informuoti ir iðplatinti Susitarianèias ðalis savo ástatymø ir taisykliø tekstus klausimais, kuriuos apima ði Konvencija. XX straipsnis Neþiûrint to, kad ðios Konvencijos taikymas kurioje nors Susitarianèioje ðalyje nutraukiamas pagal XXV straipsná arba ji denonsuojama pagal XXVI straipsná, ðios Konvencijos nuostatos dël bet kokios branduolinës þalos ir toliau taikomos, jeigu jà padarë branduolinis incidentas, ávykæs iki tokio nutraukimo. XXI straipsnis Ðià Konvencijà gali pasiraðyti valstybës, kurioms buvo atstovaujama Tarptautinëje konferencijoje dël civilinës atsakomybës uþ branduolinæ þalà, ávykusioje 1963 m. balandþio 29 geguþës 19 dienomis Vienoje. XXII straipsnis Ði Konvencija turi bûti ratifikuojama. Ratifikavimo dokumentai atiduodami saugoti agentûros Generaliniam direktoriui. XXIII straipsnis Ði Konvencija ásigalioja praëjus trims mënesiams po to, kai saugojimui buvo atiduotas jos ratifikavimo raðtas, o kiekvienoje valstybëje, kuri ratifikavo jà praëjus trims mënesiams, kai valstybë atidavë ratifikacijos dokumentà saugoti. XXIV straipsnis 1. Visos valstybës, Jungtiniø Tautø Organizacijos narës arba bet kokiø specializuotø organizacijø narës, arba agentûros narës, bet neatstovaujamos Tarptautinëje konferencijoje dël civilinës atsakomybës uþ branduolinæ þalà, kuri vyko 1963 m. balandþio 29 geguþës 19 dienomis Vienoje, gali prisijungti prie ðios Konvencijos. 2. Prisijungimo aktai atiduodami saugoti Tarptautinës atominës energijos agentûros Generaliniam direktoriui. 3. Ði Konvencija prisijungusioje valstybëje ásigalioja po trijø mënesiø, kai tos valstybës aktas dël prisijungimo buvo atiduotas saugoti, bet ne anksèiau tos datos, kada pagal XXIII straipsná ásigalioja ði Konvencija. XXV straipsnis 1. Ði Konvencija galioja deðimt metø, skaièiuojant nuo jos ásigaliojimo datos. Kiekviena Susitarianti ðalis gali nutraukti ðios Konvencijos taikymà sau, baigiantis deðimties metø periodui, ið anksto maþiausiai prieð dvylika mënesiø praneðdama apie tai agentûros Generaliniam direktoriui. 2. Ði Konvencija po deðimties metø periodo pasilieka galioti papildomai penkeriems metams tokioms Susitarianèioms ðalims, kurios nenutraukë jos galiojimo savo valstybëse, pagal ðio straipsnio 1 dalá. Po to pasilieka galioti ateinanèiam penkeriø metø periodui toms Susitarianèioms ðalims, kurios nenutraukë Konvencijos taikymo baigiantis vienam ið tokiø penkiameèiø periodø, praneðdamos apie tai maþiausiai prieð dvylika mënesiø iki periodo pabaigos Tarptautinës atominës energijos agentûros Generaliniam direktoriui. XXVI straipsnis 1. Tarptautinës atominës energijos agentûros Generalinis direktorius suðaukia konferencijà ðiai Konvencijai perþiûrëti bet kuriuo laiku praëjus penkeriems metams nuo ásigaliojimo datos, jeigu to nori treèdalis Susitarianèiø ðaliø. 2. Kiekviena Susitarianti ðalis gali denonsuoti ðià Konvencijà, praneðdama apie tai agentûros Generaliniam direktoriui per 12 mënesiø po konferencijos, suðauktos ðiai Konvencijai perþiûrëti pagal ðio straipsnio 1 dalá. 3. Denonsavimas pripaþástamas galiojanèiu, praëjus vieniems metams po tos dienos, kai Tarptautinës atominës energijos agentûros Generalinis direktorius gavo aukðèiau minëtà praneðimà. XXVII straipsnis agentûros Generalinis direktorius informuoja valstybes, kurios buvo pakviestos á Tarptautinæ konferencijà dël civilinës atsakomybës uþ branduolinæ þalà, vykusià 1963 m. balandþio 29 geguþës 19 dienomis Vienoje, taip pat valstybes, prisijungusias prie ðios Konvencijos, apie: a) pasiraðymo, ratifikavimo ir prisijungimo dokumentus, gautus pagal XXI, XXII ir XXIV straipsnius; b) Konvencijos ásigaliojimo pagal XXIII straipsná datas; c) Konvencijos taikymo nutraukimo ir denonsavimo dokumentus, gautus pagal XXV ir XXVI straipsnius; d) praðymus suðaukti Konferencijà Konvencijai perþiûrëti pagal XXVI straipsná. XXVIII straipsnis Ðià Konvencijà áregistruos agentûros Generalinis direktorius, vadovaudamasis Jungtiniø Tautø Organizacijos Statuto 102 straipsniu. XXIX straipsnis Ðios Konvencijos originalas, kurio tekstai anglø, ispanø, prancûzø ir rusø kalbomis yra autentiðki, bus atiduotas saugoti Tarptautinës atominës energijos agentûros Generaliniam direktoriui, kuris iðsiuntinës jo patvirtintas kopijas. Patvirtindami tai, kas iðdëstyta, ðià Konvencijà pasiraðë atitinkamai ðiam veiksmui ágalioti þemiau pasiraðiusieji Atstovai. Ávyko Vienoje tûkstantis devyni ðimtai ðeðiasdeðimt treèiaisiais metais, geguþës dvideðimt pirmàjà dienà. (Pabaiga, spausdinta dalimis 2017, nr. 2, 2018, nr. 1) Tegul ðventø Velykø dþiaugsmas ir palaima palydi jus visus, Tegul velykinis margutis dovanos stiprybës jums pliûpsnius. Su ðventomis Velykomis! Lietuvos judëjimo Èernobylis Raseiniø raj. komitetas

8 8 puslapis 2019 m. Nr. 1 (110) Trumpas reportaþas Èernobylieèiai, prieð atidengdami juodo granito paminklinæ lentà prie Panevëþio Ðvè. Trejybës rektorato baþnyèios, pasidarë nuotraukà Nepriklausomybës aikðtëje. Paminklinës lentos paðventinimas. Po Antarkties ledais atrado galingà radiacijos ðaltiná Tyrëjai ið tarptautinio PolarGAP projekto, naudodamiesi radaro stebëjimu ið lëktuvo, uþfiksavo radioaktyvø ðilumos ðaltiná, paslëptà Antarktidoje po ledu. Remiantis Science Alert, buvo ámanoma atrasti anksèiau neþinomà galingà geoterminá ðaltiná, naudojant naujos aviacijos radaro technologijas. Gauti duomenys parodë, kad ledas tirpsta ið apaèios á virðø. Tai gali reikðti, kad po ledynu yra ðilto vandens eþeras, tirpdantis ið apaèios ledynà. Radaras ásiskverbë á ledà trijø kilometrø gylyje ir atspindëjo sàlygas, esanèias po juo. Iðnagrinëjæ duomenis, ekspertai padarë iðvadà, kad po ledynu greièiausiai yra galingø radioaktyviø uolø, kurios ðildo vandená, ir ledas iðtirpsta. Taèiau mokslininkai dar nenustatë, kokio tipo spinduliuotës ðaltiná jiems pavyko rasti. Tyrimas vyksta. Lydymosi procesas, kurá matome, greièiausiai tæsiasi tûkstanèius ar net milijonus metø, teigia ðvedø tyrinëtojas Tomas Jordanas ið Britø Antarkties tyrimo tarnybos. Tai tiesiogiai nedaro átakos ledo sluoksnio keitimuisi, bet ateityje iðtirpæs vanduo po ledu gali bûti labiau paþeidþiamas ir jautrus iðorës veiksniams, pvz., klimato kaitai. Denisas Peredelskis Ispanija praneðë apie visø atominiø elektriniø uþdarymà Ðalies valdþios institucijos neatnaujins AE licencijø, kai jø tarnavimo laikas bus 40 metø. Ispanijos vyriausybë patvirtino planà iki 2028 m. uþdaryti visas atomines elektrines ðalyje. Ðalies valdþios institucijos neketina atnaujinti branduoliniø elektriniø licencijø, kai jø naudingo tarnavimo laikas pasieks 40 metø. Taigi sprendimas numato laipsniðkà uþdarymà nuo 2023 m. iki 2028 m. visø penkiø ðalyje ðiuo metu veikianèiø atominiø elektriniø (septyniø reaktoriø). Kaip sakë Ispanijos ekologiniø transformacijø ministerijos atstovas Chosë Migelis Monkada (Joseé Miguel Moncada), vyriausybë nusprendë nebenaudoti ðiø objektø. Atkreipkite dëmesá, kad paskutinë atominë elektrinë Ispanijoje buvo pastatyta 1988 metais Gvadalacharos provincijoje. Toks lemtingas sprendimas buvo priimtas nepaisant to, kad nuo pirmosios atominës elektrinës Surita eksploatavimo pradþios 1969 m. Ispanijoje nebuvo në vienos rimtos avarijos. Didþiausia ekstremalia situacija laikomas 1989 m. kilæs gaisras Vandellos I atominëje elektrinëje. Incidentas apsiëjo be þmoniø aukø ir be radioaktyviø medþiagø patekimo á aplinkà. Be to, Surita, kaip ir dar dvi senosios atominës elektrinës, ðiuo metu jau uþdarytos, nes jos iðnaudojo savo iðteklius. Atkreipkite dëmesá, kad naudodami atsinaujinanèius energijos ðaltinius ðiandien ispanai gauna 38,5 proc. ðalies elektros energijos. Branduolinës ir ðiluminës elektrinës dabar atitinkamai sudaro 22 ir 39,5% pagamintos elektros energijos. ( È. inf.) Vandellos I atominë elektrinë Ið Europos Parlamento palanki þinia Lietuvai dël Ignalinos AE Europos Parlamentas (EP) iðsakë paramà Lietuvos praðymui, kad Ignalinos atominës elektrinës uþdarymui bûtø skirta 780 mln. eurø ið naujojo Europos Sàjungos (ES) biudþeto. Europos Komisija m. biudþete projektui siûlo skirti 552 mln. eurø. Valstybës narës sprendimà dël biudþeto turbût priims tik kitàmet. Strasbûre pasiûlymà skirti 780 mln. eurø (dabartinëmis kainomis) palaikë 569 europarlamentarai, 17 buvo prieð, o 32 susilaikë. Aktyviausiai ðiuo klausimu EP dirbo europarlamentaras Bronis Ropë, buvæs ilgametis Ignalinos rajono meras. Pernai jis buvo organizavæs europarlamentarø iðvykà á Ignalinos AE (po jos europarlamentarai ir nusprendë rekomenduoti Lietuvai skirti visas praðomas lëðas IAE uþdarymui), yra EP uþregistravæs keliolika projektø, pasiûlymø ar pataisø Ignalinos AE uþdarymo klausimu. Europos Parlamento rezoliucija gali ðiek tiek sustiprinti Lietuvos vyriausybës pozicijas derybose, bet lemiamos reikðmës turbût neturës. Parlamentas taip pat remia siûlymà, kad Lietuva prie bendrø eksploatavimo nutraukimo iðlaidø, kaip ir iki ðiol, prisidëtø 14%, o EK siûlë didesnæ Lietuvos finansavimo dalá bent 20%. EP sprendime akcentuojama, kad Lietuva turëtø stengtis pritraukti daugiau lëðø ið kitø ðaltiniø, pavyzdþiui, tarptautiniø finansiniø organizacijø. Europarlamentarai taip pat remia siûlymà á ES daugiametæ finansinæ programà átraukti ir panaudoto branduolinio kuro bei radioaktyviøjø atliekø ðalinimà á giluminá kapinynà. Vokietijos atstovës Rebekos Harms teigimu, kadangi antrojo Ignalinos AE bloko iðmontavimas prasidës 2026 m. ir tæsis po 2027 m., prieð pradedant darbus turi bûti sutelkta pakankamai lëðø ðiai uþduoèiai. Europarlamentarai paþymi, kad Ignalinos AE buvo pastatyta sovietinës okupacijos metais, ji gamino elektrà visam regionui, todël jëgainës uþdarymas negali bûti vien tik Lietuvos problema. ES m. jëgainës uþdarymo darbams skyrë 450,8 mln. eurø, m. 837,4 mln. eurø. Lietuva uþdaryti Ignalinos AE ásipareigojo stodama á ES. Jëgainë galutinai sustabdyta 2009-øjø pabaigoje, o jos uþdarymo darbai, skaièiuojama, truks iki 2038 metø. Strategiðkai svarbi EP parama rodo, kad Europa ávertino tà progresà, kurá darome Ignalinos AE uþdarymo procese. Kartu tai yra reikðminga ir stipri politinë þinia Ignalinos AE uþdarymas yra bendras Lietuvos ir visos ES klausimas ir bendra atsakomybë. Taip yra dabar, taip turi bûti ir ateityje, sako energetikos ministras Þygimantas Vaièiûnas. EP taip pat pritarë R. Harms siûlymui dël ilgalaikio panaudoto branduolinio kuro saugojimo, nepaliekant ðio klausimo ant vienos Lietuvos peèiø. ES turëtø prisidëti prie ilgalaikio IAE panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviøjø atliekø saugojimo giluminiame atliekyne klausimo sprendimo. Dël to praneðime dëstoma nuomonë, jog turëtø bûti pradëtos konsultacijos dël galutinio panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviøjø atliekø sutvarkymo finansavimo ið Ignalinos programos bûsimose ES daugiametëse finansinëse programose. Galutiná sprendimà dël Ignalinos programos reglamento bûsimai daugiametei finansinei programai priims ES Taryba. EP nuomonë yra patariamoji. Parengë Jonas Baltakis Redaktorius Kæstutis KAZLAUSKAS Redakcijos adresas: Geguþës g. 5, Prienai, LT Telefonas , tel./faksas: El.paðtas chernobyl.prienai@gmail.com SL 181 / ISSN Rinko ir maketavo VðÁ Nemuno ðilas. Spausdino UAB Ignalinos spaustuvë, Laisvës g. 71, LT-30122, Ignalina Tiraþas 500 egz. Rankraðèiai nerecenzuojami ir negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomone.