SEIME TUPINTYS FONDˆ MELÎñJAI ØÎÌLñJA 20 p. GIMSTAMUMAS: VIENĄ VAIKÑ TURIM, DU MINTY 34 p. KOKIAS PREMJERAS KINO TEATRUOSE I VYSITE BIRÎELØ 46 p. 4,99

Transkriptas

1 SEIME TUPINTYS FONDˆ MELÎñJAI ØÎÌLñJA 20 p. GIMSTAMUMAS: VIENĄ VAIKÑ TURIM, DU MINTY 34 p. KOKIAS PREMJERAS KINO TEATRUOSE I VYSITE BIRÎELØ 46 p. 4,99 Lt 2010 geguïòs 31 Nr. 22 KODĖL IR KAIP ESTAI MUS PRALENKĖ Estai mus pranoksta daugelyje sričių: tiek švietimo, tiek sveikatos apsaugos, tiek teisėtvarkos, tiek inovacijų, tiek finansų 16 p.

2 ANTROJO PUSMEÇIO PRENUMERATA JAU VYKSTA! Prenumeratos nuolaidos 2010 metams. Prenumeruoti galima internetu, Lietuvos pa te, Respublikos ir kitose prenumeratos tarnybose. Prenumeratos nuolaidos galioja iki 2010 m. birïelio 20 d. Savaitinis žurnalas online

3 LIETUVA EKSPRESAS Savaitò SAVAITñS INTERVIU: Dòl nelaiming vaik kaltas suaugusi j egoizmas, sako vaiko teisi apsaugos kontrolierò E.Îiobienò VIR ELIO TEMA: kodòl ir kaip estai mus aplenkò..16 POLITIKA: Seime tupintys fond melïòjai Ïapplelòja...20 TYRIMAS: Rubikono pòdsakas ir burïuikos perspektyva TEISñTVARKA: Garliavos respublika tarp teisinio nihilizmo ir teisinio fanatizmo VERSLAS EKONOMIKA: nauji mokesãiai atitolins Lietuvos atsigavimà IDñJOS: strategij kappleròjai mokò lietuvius numatyti ateit METˆ VADOVO KONKURSAS: Ø vir applen mus i kòlò skaitmeninòs televizijos priedòliai, sako Seltekos vadovas A.Vizgaitis PASAULIS JAV: B.Obama suprato, kad viena ali ki JAV sprendimai buvo klaida RUSIJA: rusai nebeskirstys valstybi prie i kas ir draugi kas? VISUOMENñ ISTORIJA: vilkolaki misija ker yti ir naikinti DEMOGRAFIJA: gimstamumas vienà vaikà turim, du minty MITYBA: ar gydomieji maisto produktai i ties sveikiausi POMñGIAI: kas svarbiau kofeinas ar ritualas? ÎMONñS: kalbòti de imãia kalb nòra sunku JAUNIMAS: Mokymasis didelis malonumas, tikina vienuoliktokas chemikas E.BruÏas KULTÌRA OPERA: sesuo ir brolis operos scenà Ïengia Klaipòdoje TEATRAS: birïel C.GrauÏinio ir J.Vaitkaus reïisuot spektakli premjeros KINAS: vasaros pradïiai kino platintojai suruo ò tik a tuonias premjeras, bet kelios j i ties galingos MOKSLAS: kapplerybinòs industrijos idòj ratas sisuka 48 PAVASARIO SKAITINIAI: i trauka i intriguojanãio prancapplez ra ytojos A.Gavaldos romano Guodòja..50 LAISVALAIKIS KELIONñS: pusantr met de imties tapplekstanãi princesi alyje KOMENTARAI REDAKTORIAUS LAI KAS V.ÎUKAUSKAS: e òlinò ekonomika Lietuvos ir kit ali patirtis A. INDEIKIS: kaip Lietuvai kovoti su realpolitik...12 A.BAâIULIS: anei Putino, anei Tusko V.V.LANDSBERGIS svarsto, kada lietuvis yra laimingas Nr. 22, 2010 m. geguïòs 31 birïelio 6 d. DREAMSTIME NUOTR.; VEIDO MONTAÎAS VEIDO ARCHYVO NUOTR. Birželis kine: Šreko niekas nesustabdys Vasaros pradïiai kino platintojai suruo ò tik a tuonias premjeras. Bet kelios j i ties galingos. 46 p. Vir elis: Dreamstime nuotr.; Veido fotomontaïas TURINYS Kodėl ir kaip estai mus pralenkė 16 p. Seime tupintys fondų melžėjai įžūlėja Su Seimo nariais susijusios vie osios staigos ministerij uïsakymus atlieka 60 kart brangiau nei privatininkai. Estai mus pranoksta daugelyje sriãi : tiek vietimo, tiek sveikatos apsaugos, tiek teisòtvarkos, tiek inovacij ar finans. 20 p. Gimstamumas: vieną vaiką turim, du minty Statistika rodo, kad pastaraisiais metais vaik Lietuvoje gimò iek tiek daugiau, bet demografai dïiaugtis neskuba: gimstamumo lygis mapples alyje tebòra labai menkas, tad tautai gresia i nykimas. 34 p. VEIDAS BFL NUOTR.; VEIDO MONTAÎAS 3

4 EKSPRESAS Redaktoriaus lai kas Iškreiptų veidrodžių karalystėje Gintaras Sarafinas LeidÏia UAB Veido periodikos leidykla, leidòjas Algimantas indeikis, direktorius Andrius Valacka ISSN Steigimo liudijimas Nr LeidÏiamas nuo 1992 m. Redakcijos adresas: A.Go tauto g. 8, (I a.), LT Vilnius Telefonas: Faksas: El. pa tas L ietuvoje apie medaus kokyb paprastai nusprendïiama vien tik i deguto auk to. NusprendÏiama ketagori kai ir be joki i lyg. Jei Linas Karalius su Aleksandru Sacharuku apsitap nojo,vadinasi,visi Seimo nariai yra kiaulòs. Jei du prokurorai aplaidïiai tyrò Dràsiaus KedÏio dukters istorijà,vadinasi,visi prokurorai yra pedofilai. Jei vienas klierikas paslydo, vadinasi, visi kunigai yra i tvirkòliai. Jei du medikai padarò klaidà, vadinasi,visi keliolika tapplekstanãi medik yra niek ai ir kraugeriai. Bet juk tokie vertinimai yra nonsensas. Na, ir kas, kad j Lietuvos televizijose ir interneto svetainòse daugybò. Kaip tik praòjusià savait teko daugiau bendrauti su vairiausiais gydytojais. Pastebòjimai tokie: 90 proc. j yra savo darbui atsidav,profesionalapples ir jautrapples,kone venti Ïmonòs. Beje, jie labai i gyvena, kad Lietuvoje neigiamame kontekste jie rodomi keleriopai daïniau nei teigiamame. Mapples televizijose medikai dabar kitaip beveik ir neberodomi,tik kaip klaid darytojai,kuriuos kuo skubiau reikòt teisti.o dar svarbiau i j prisiteisti milijonines kompensacijas uï padarytà Ïalà. Tokios tendencijos gàsdina.paranormalu,kai atsakingi, darb tapples, altruisti ki Ïmonòs vaizduojami kaip parazitai.juk ir patiems Ïurnalistams nepatinka,kai dòl poros Ïurnalist klejoni ar parsidavòli kumo visi Ïurnalistai vadinami tapplepais filadelfijais. Juk dauguma Ïurnalist vis dòlto yra sàïiningi,padorapples ir i silavin.lygiai tas pats Paranormalu, kai atsakingi, darbštūs, altruistiški žmonės vaizduojami kaip parazitai. Pažadukai ten negyvena pasakytina ir apie politikus: tarp j korump ar pa lemòk juk ne dauguma, o maïuma. Taigi Lietuvoje dauguma ne tik konkreãi Ïmoni, bet ir profesini grupi pristatomos ir vaizduojamos i kreiptai. Realybòje jos yra visi kai kitokios.tarkime, medikas i savo praktikos gali susidaryti spappled, kad jis dirba vienoje valstybòje,o Ïurnalistai rodo kaïkokios kitos valstybòs gydytoj kasdienyb.taip pat,beje,gali pamanyti ir pacientai. Kaip tik dòl to Lietuvoje ir kilo didïiulis susiprie inimas bei susvetimòjimas ir jis vis didòja.kaip tik dòl to mapples alyje uïgimò tiek mit ir keist stereotip. Kaip tik todòl Ïvelgiant i uïsienio mes atrodome keista nacija. Kaip tik todòl iandien Ïurnalist akyse nenori matyti daugybò teisinink, medik, mokytoj, politik, verslinink. ioje vietoje deròt atsipra yti uï Ïurnalist paklydimus.atleiskite. Ir dar pra ytume skirti bulvarin Ïiniasklaidà nuo rimtosios.i sipasakodami bulvarinei Ïiniasklaidai galite bappleti tikri, jog bapplesite i maudyti, bet Lietuvoje dar lik ir nebulvarinòs Ïiniasklaidos,kuri stengiasi Ïmoni ne Ïeidinòti.Taip pat noròãiau païadòti,kad bent Veide nei profesinòs grupòs,nei atskiri Ïmonòs nebus Ïeidinòjami.Jei dienos viesà bus traukiami kurumpuoti veikòjai, tai j paklydimai nebus pristatomi kaip vis j koleg paklydimai. Kartu galbapplet metas sipareigoti negatyvi dalyk rodyti ne daugiau nei pozityvi. Savaitinis iliustruotas Ïurnalas 2010 m. geguïòs 31 d. Nr. 22 (917) Vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Valò âepleviãiappletò, tel Savaitòs redaktorò Laura Gvozdaitò tel Atsakingoji sekretorò Sonata Bajoraitò, tel Skyriai Vidaus politika J.Kuãinskaitò, A.Lòka, A.Baãiulis, tel Karjera J.Laurinònaitò, tel Kultapplera R.Baltru aitytò, tel Visuomenò A. òmienò, tel UÏsienis R.JanuÏytò, tel Fotografija L.Gu auskienò, O.Gureviãius tel Bendradarbiai Z.Balãytis, S.Besagirskas, B.Burgis, I.Genytò, V.Gaidys, V.Landsbergis, N.Maãiulis, A.Narkeviã, E.Puk ta, D.Puslys, G.Putelytò, D.Pappleras, T.Ramanauskas, J.Rojaka, J.Rudokas, A.Sakalas, K.SprindÏiapplenaitò, V.Tauraitò, R.Vainienò Kalbos redaktoròs V.Kundrotienò, I.Jarmalaitò, tel Dizaineriai F.Destandau, A.Masionytò Rinkodaros direktorius R.Staseviãius, tel Reklama R.Luk ienò, A.Papievienò, tel Platinimas ir prenumerata G.Strazdienò, tel Administratorò M.Aleksandraviãienò, tel Spausdino UAB Spaudos kontapplerai, Vakarinò g. 1, Vilnius TiraÏas audituojamas Visos teisòs saugomos 2010 UAB Veido periodikos leidykla. Îurnale Veidas paskelbtà informacijà galima platinti ar naudoti kitose Ïiniasklaidos priemonòse tik gavus ra tin UAB Veido periodikos leidykla sutikimà. 4 RAMÌNO VAITKAUS PIE. Kol aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas ir premjeras Andrius Kubilius kaip sugedę patefonai kartoja pažadų dainelę apie daugiabučių pastatų renovavimą, gali nebelikti ko renovuoti VEIDAS Rankra ãiai negràïinami ir nerecenzuojami Prenumerata 2010 m. Veido prenumerata internetu: 1 mòn. tik 19,53 Lt 3 mòn. tik 58,59 Lt 6 mòn. tik 117,18 Lt 12 mòn. tik 234,36 Lt Respublikos platinimo tarnybose; privaãiose platinimo tarnybose ir redakcijoje kiekvienà darbo dienà; Lietuvos pa tuose iki mònesio 20 d. Lietuvos prenumeratoriams: 1 mòn. 21 Lt, 3 mòn 63 Lt, 6 mòn. 126 Lt, 12 mòn. 252 Lt. ES valstybi prenumeratoriams (su pristatymu) apmokòjimas ãekiais arba grynaisiais redakcijoje 1 mòn. 55 Lt, 3 mòn. 165 Lt, 6 mòn. 330 Lt, 12 mòn. 660 Lt. Kit valstybi prenumeratoriams 1 mòn. 85 Lt, 3 mòn. 255 Lt, 6 mòn. 510 Lt, 12 mòn Lt. UÏ lai k, reklamini bei PR raidòmis païymòt straipsni turin redakcija neatsako

5

6 EKSPRESAS Lietuva Energetika 76 proc. Tiek brangiausio pasaulyje benzino, parduodamo Urugvajuje, kainos (5,46 Lt/l) dabar jau siekia lietuvi ko benzino kaina (4,15 Lt/l). Pavydu Ïiappleròti JAV (2,16 Lt/l), kà jau kalbòti apie pasaulin pigumo rekordininkà Turkmònistanà (0,084 Lt/l). 9 proc., 8 proc., 4 proc. Tiek A95 markòs benzinas Lietuvoje brangesnis uï parduodamà Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. 17 proc. Skaiãiuojama, kad iuo metu maïiausiai tiek Lietuvos degal rinkoje uïima kontrabandinis benzinas ir dyzelinas. 926 Lt/1000 kub. m Tiek dabar Lietuva moka uï importuojamas rusi kas dujas. Tai yra viena didïiausi kain Europoje proc. Tiek nuo liepos branginamos dujos Lietuvos vartotojamas. Bendrovò Lietuvos dujos brangimà sieja su i oròs veiksniais brangsta naftos produktai, o euras pinga JAV dolerio, kurio zonai priklauso duj eksportuotojai, atïvilgiu ct/kwh Tokia yra vidutinò nuo rusi k duj priklausanãios Lietuvos centrinio ildymo kaina. O tai net vienà brangiausi pasaulyje mokesãi sistem priversti pakelti skandinavai uï ilumà vidutini kai moka 18 ct/kwh, nes iame regione naudojama daug biokuro. 19 proc. Tiek visos energijos Lietuvoje gaminama i biokuro, kuris yra daugiau nei dukart pigesnis uï importuojamas dujas. Mokslinink skaiãiavimu, Lietuva i biokuro ir kit atsinaujinanãi energijos i tekli galòt pasigaminti iki 85 proc. reikiamos ilumos. AUTOMOBILIAI Techniškai tvarkingas tik kas antras automobilis iekvienais metais Lietuvoje Ktechnin apïiapplerà atvyksta per pus milijono automobili. Kaip paai kòjo, i pirmo karto jà pereina tik maïdaug pusò transporto priemoni. O apie de imtadal apïiappleros nepereina nei i antro, nei i treãio karto. Asociacijos Transekta ir Valstybinòs keli transporto inspekcijos duomenimis, pernai i 560 tapplekst. lengv j automobili technin apïiapplerà i karto sòkmingai veikò 55 proc. transporto er pastaruosius trejus Pmetus avaring kelio ruoï Lietuvoje sumaïòjo kone dvigubai: 2007-aisiais itin avaring kelio ruoï mapples alyje buvo 247, dabar j lik 135. Kelininkai ias avaringas vietas vadina juodosiomis dòmòmis. Tok pavadinimà vietovò ar kelio ruoïas gauna, kai jame per ketverius metus vyksta ne maïiau kaip keturi eismo vykiai, per kuriuos Ïapplesta arba bapplena suïaloti Ïmonòs. iuo metu gausiausiai juodosiomis dòmòmis nusòtos Klaipòdos, Kauno ir Marijampolòs apylinkòs. Patys avaringiausi Lietuvoje naujos interneto Lparduotuvòs dygsta lyg grybai po lietaus prakti kai keikvienà savait uïgimsta po naujà. Iki dabar j skaiãius pasiekò jau 500. Nieko keista. Mes parduotuv irgi atidaròme neseniai, po Nauj j met, o pirkòj susidomòjimas tik didòja. Îmonòms patinka, kad prekòs ir produktai interneto parduotuvòse pigesni nei prekybos centruose. Na, o interneto parduotuvi savininkams svarbu, kad i laikyti tokià parduotuv kur kas pigiau nei prastà, juk nereikia nei prekybinio ploto, nei keli pardavòj, ai kina ekologi k produkt internetinòs parduotuvòs naturtheca.lt savininkas Povilas Savulionis. priemoni. iemet sausio geguïòs mònesiais pasitikrinti buvo atvyk 200 tapplekst. automobili, i kuri pirmà kartà patikrà pereiti pavyko 54-iems proc. Tikrintoj duomenimis, daïniausios bòdos, dòl kuri automobiliams nepavyksta i karto pereiti techninòs patikros, yra neveikiantys Ïibintai. DaÏniausiai (11 proc. atvej ) neveikia artim j vies Ïibintai, taãiau daïnai kojà paki a ir tolim j, rappleko ar gabaritini Ïibint gedimai. Kiti Bent po kartà interneto parduotuvòse yra pirk jau keli imtai tapplekstanãi lietuvi. Prekybininkai dïiaugiasi tuo, kad lietuviai atsikratò stereotip, esà pirkti internetu nesaugu ir rizikinga. Dabar vis daugiau lietuvi internetu perka ir gana brangius daiktus, tarkime, buitin technikà. Pas mus brangiausias pirkinys parduotas uï 10 tapplekst. Lt, teigia interneto parduotuvòs savininkas Ignas Vireikis. Lietuviai i ties nebebijo pirkti internetu. Kasdien sulaukiame klausim i pirkòj, kurie internetu perka pirmà kartà. Vadinasi, j daïnai pasitaikantys trapplekumai priekinio tilto defektai, neveikiantis rankinis stabdys, taip pat nesureguliuota i metimo sistema. KELIAI Juodųjų dėmių dvigubai mažiau alies keliai A6, A1 ir A13. tai kelyje A6, kuris veda i Kauno Jonavà, yra net a tuoni itin pavojingi kelio ruoïai. iame kelyje yra ir pati avaringiausia atkarpa visoje Lietuvoje ji prasideda nuo de imtojo ir t siasi iki dvylikto kilometro. Per m. ãia vyko net 24 liapplednai pasibaigusios avarijos. Itin pavojingas ir kelias Alytus Seirijai, jame per minòtà laikotarp vyko 20 avarij. Pasisaugoti deròt ir kelyje Klaipòda ilutò Pagògiai (kelias nr. 141). Jame yra net 15 juod j dòmi. Neadekvaãiai daug avaring ruoï net e i ir kelyje A13 Klaipòda Palanga. Tiesa, kai kurie avaringi keliai, pavyzdïiui, minòtas A13, iuo metu rekonstruojami, tad ilgainiui juod j dòmi juose gali sumaïòti. INTERNETAS Lietuvoje jau 500 interneto parduotuvių gretos nuolat didòja. Taãiau dabar klausimai yra ne apie saugumà ar patikimumà, o tik techninio pobappledïio, dòsto P.Savulionis. Na, o lyderiai ioje srityje yra amerikieãiai ir britai. Tarkime, JAV internetu kasmet nuperkama maïdaug treãdalis vis preki, o i leidïiama net pusò vis pirkiniams skirt pinig. 6 VEIDAS Puslapyje panaudotos Veido archyvo, BFL ir Scanpix nuotr.

7 abartinis metas labai pa- Ïmonòms, ie kan- Dlankus tiems naujos buitinòs technikos. Mat, palyginti su 2008-aisiais, elektros prekòs, kompiuteriai, fotoaparatai atpig maïiausiai 30 proc., o kai kuri preki kainos kritusios ir daugiau, netgi per pus. Tai visi kai natappleralu. SumaÏòjus pajamoms, pirmiausia nustojama i laidauti vadinamosioms periodinòs paklausos prekòms. Juk tà pat aldytuvà galima sòkmingai naudoti ir trejus, ir penkerius, ir de imt met, paai kina maïmenin prekybà analizuojanti Rima Îitkienò, Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir finans valdymo fakulteto dekanò. Pasak jos, prie prekybininkus atsigr Ïò ir ikikrizinis j paãi godumas: tuomet buitinò technika Lietuvoje buvo pardavinòjama brangiau nei aplinkinòse valstybòse, ir vis tiek jai atsirasdavo pirkòj, uïtat dabar krytis buv s dar skaudesnis. Prekybos centro uo skiriasi valgomieji Kledai, kainuojantys 48 ct ir 2,8 Lt? Gamintojai pripaï sta: nors prastai ledai gaminami i pieno, grietinòlòs ar grietinòs, tikòtina, kad pigesniuose leduose i produkt galite nerasti. Tiesiog technologijos leidïia iuos ingredientus pakeisti augaliniais riebalais. Bappletent jie ir padeda suma- Ïinti produkto kainà. Pieno baltymus ir riebalus pakeisti kitais baltymais ir aliejais leidïiama tik plombyre, o pieni kuose ir grietininiuose leduose draudïiama. Bet pasigirsta abejoni, ar tikrai visi gamintojai i reikalavim laikosi. Ger led Lietuvoje tikrai yra. Juos i natapplerali produkt gaminame ir mes, ir PanevòÏio pienas, ir Vikeda, tikina UAB Ingman ledai generalinis direktorius Virgilijus Radvila. Ir priduria, kad vienareik mi kai negalima peikti ir pigi j led, PREKYBA Kainos krito daugiau nei trečdaliu ErmitaÏas direktorò Jurga Petrauskienò sako, kad per pastaruosius keliolika mònesi atpigo visa be i imties buitinò technika, taãiau net ir maïesnòs kainos sunkiai privilioja pirkòj. Tokius pirkinius Ïmonòs atideda geresniems Kain iki krizòs ir dabar palyginimas, Lt Prekò Iki krizòs Dabar LCD televizorius nuo 1700 nuo 1000 Ne iojamasis kompiuteris nuo 2000 nuo 1400 Nam kino sistema nuo 900 nuo 600 Skaitmeninis fotoaparatas nuo 500 nuo 200 aldytuvas nuo 1700 nuo 1000 Skalbimo ma ina nuo 1000 nuo 700 Dujinò viryklò nuo 700 nuo 400 MAISTAS Ledų kainą lemia prekybos centrai ne visi jie su cheminiais priedais. Kartais vietoje pieno ledus pilama vandens ir pieno bei i rappleg milteli. Bet tokie ledai laikams, neabejoja vadovò. Pasak jos, buitinòs technikos nuolaid sistema kuriama atsiïvelgiant kelias aplinkybes tai, kokios rapple ies preki pardavimas labiausiai stringa, kokie konkurent veiksmai. Øtakos turi ir sezoni kumas: Ïiemà net ir geriausios akcijos nei judins aldytuv prekybos, o tai garso ir vaizdo technikà Ïmonòs daugiausia perka gruodïio mònes. altinis: prekybos centrai; lyginta vidutinòs klasòs preki kaina nòra maistingi, paai kina Valstybinòs maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. specialistò Antonina Greiãiuvienò. iuo metu beveik visi didieji prekybos centrai turi nuosavo prekòs Ïenklo led. O tai rei kia, kad ledus gamino monò, pasiappleliusi palankiausià kainà. I esmòs led kainà lemia prekybininkai. Savo prekòs Ïenklo ledams jie nustato maïus antkainius, o mapples ledams labai didelius, tikina V.Radvila. Dabar didïiausià rinkos dal mapples alyje sudaro lietuvi gaminami ledai. Pernai Valstybinò maisto ir veterinarijos tarnyba gavo 12 skund dòl led, i j septyni pasitvirtino, o iemet i e i skund pasitvirtino penki. Vartotojai skundòsi dòl per mink tos konsistencijos, deformuot led, pasibaigusi tinkamumo vartoti termin. Lietuva EKSPRESAS KINAS Vyksta Vilniaus festivalis ostinòje prasidòjo kuklesnis ir Strumpesnis, nei buvome prat matyti, Vilniaus festivalis. ià savait Nacionalinòje filharmonijoje laukia e i festivalio koncertai: antradien pasirodys smuikininkas Sergejus Krylovas ir violonãelininkas Aleksandras Kniazevas, treãiadien tenoras Edgaras Montvidas, ketvirtadien pianistas Grigorijus Sokolovas. Penktadienis skirtas dïiazui: scenoje i vysime Briuselio dïiazo orkestrà, vadovaujamà Franko Vaganee. e tadien Edinas Karamazovas mògins jungti liutnios ir elektrinòs gitaros skambes, na, o sekmadien turòsime retà progà klausytis Piet Koròjos miesto Inãono filharmonijos orkestro. Koncert pradïia 19 val. PARODOS Atvežta istorinė panorama Ketvirtadien Vilniaus paveiksl galerijoje pradedamas eksponuoti i SasnaÏo pilies netoli Grenoblio atveïtas Pieterio Snayerso ( ) paveikslas Salaspilio mapple is. Manoma, kad ià istorin panoramà oland dailininkui uïsakò nutapyti Lietuvos ir Lenkijos valdovas Îygimantas Vaza. Paveikslas vaizduoja 1605 m. netoli Rygos vykus Lietuvos kariuomenòs ir jos sàjunginink susiròmimà su vedijos kariuomene, vadovaujama karaliaus Karolio IX. DidÏiojo etmono Jono Karolio Chodkeviãiaus vedami kariai iame mapple yje nugalòjo triskart gausesnius ved dalinius. VEIDAS

8 EKSPRESAS Politika Kuklios atostogos Visai neatostogausiu Liksiu namie 22,8 UÏsienyje 16,2 Sode 14,6 Kaimo sodyboje 8,6 Lietuvos kurortuose 6,2 8 VEIDAS APKLAUSA er pastaruosius dvejus metus Lietu- gyventoj galimybòs stulbinamai Pvos pasikeitò. Ypaã tai matyti Ïvilgtelòjus atostogas. Tarkime, prie dvejus metus, pakilimo laikais, atostogas uïsienyje planavo net 34,22 proc., Lietuvos kurortuose 28,9 proc. apklaust j, o iemet uïsienyje atostogauti ketina jau tik 16,2 proc., Lietuvos kurortuose vos 6,2 proc. respondent. Kaip paai kòjo i "Veido" uïsakymu tyrim bendrovòs "Prime consulting" atliktos didïi j alies miest gyventoj apklausos, net treãdalis respondent visai neatostogaus, o kone penktadalis atostogaus namie. Pasidomòjus, kiek pinig skirs savo eimos atostogoms, paai kòjo, kad penktadalis apklaust j neskirs nò lito, nes neturi i ko, apie pusò atostogoms atsidòjo nuo 100 iki 1500 Lt ir tik maïdaug 19 proc. atostogoms planuoja plaãiau atverti pinigin ir skirti nuo 1,5 iki 10 tapplekst. Lt. Priminsime, kad prie dvejus metus pinig atostogoms lietuviai skyrò kone dvigubai daugiau. Kur šią vasarą ketinate atostogauti? (proc.) 31,6 Kiek pinigų šiemet skirsite savo šeimos atostogoms? (proc.) Lt 24,8 Neskirsiu nò lito neturiu i ko 20,4 Iki 500 Lt 18,2 Nesakysiu 17, Lt 9, Lt 6, Lt 3,4 altinis: "Veido" uïsakymu tyrim ir konsultacij bendrovòs "Prime consulting" 2010 m. geguïòs d. atlikta 500 didïi j Lietuvos miest gyventoj apklausa. Cituojant apklausà nuoroda "Veidà" bappletina P raòjus penktadien Teisòj tarybos posòdyje tarp daugybòs klausim vienas buvo ir dòl darbo krapplevio. Kaip "Veidui" sakò ios tarybos pirmininkò Laima Garnelienò, noròta perkelti darbo vietà i vieno apylinkòs teismo kità, bet nepavyko. Tokiais perkòlimais mòginama bent i dalies spr sti teism darbo krapplevio klausimà: ten, kur byl maïiau, maïinti teisòj etat skaiãi, o kitur Finans ministrò esu jau Kad dar kartà teks didinti mokesãius, paskelbòme prie Nekilnojamojo turto mokestis galòt bappleti vestas jau 2011-aisiais. Apie tai prane iau prie Konkursà ministerijos sekretoriaus vietai uïimti prie ministròs Dalios Grybauskaitòs laimòjau, bet ias pareigas mane paskyrò ministras Algirdas Butkeviãius prie TEISñSAUGA Teisėjai ir prokurorai nebepakelia darbo krūvio padidinti. Tokià i eit Teisòj taryba yra pasiappleliusi ir prezidentei. Nacionalinòs teism administracijos Teism veiklos analizòs skyriaus vedòja Aldona Pòstininkienò "Veidui" pateikò tokià statistikà: 2008 m. teisòj darbo krapplevis, palyginti su 2007 m., padidòjo 25,9 proc., o 2009 m. dar 32 proc. Ypaã padaugòjo civilini byl 25,5 proc. "Mes tai siejame su sunkme- Ingridos Šimonytės kalendorius iandien 2010 m. geguïòs 31 d. Kad Mokesãi inspekcijà bapplet prasminga sujungti su Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba, parei kiau prie Apie tai, kad nedarbas nustos didòti antroje i met pusòje, patikinau prie Kad su tokiu biudïeto deficitu, kok turime dabar, negalima ilgai gyventi, paskelbiau prie Mokesãi didinimà naudingà ekonomikai pavadinau prie Mokesãi departamento direktore finans ministrò D.Grybauskaitò mane paskyrò prie Vyresniàja ekonomiste Finans ministerijoje sidarbinau prie Puslapyje panaudotos BFL, ELTA ir Veido archyvo nuotr. 5 d. 25 d. 26 d. 223 d. 328 d. 346 d. 468 d d d d. ãiu pastaraisiais mònesiais tiek bankrot, tiek skol i ie kojimo, tiek kitoki turtini ginã labai padaugòjo", paai kino A.Pòstininkienò. PavyzdÏiui, vien Vilniaus miesto pirmajame apylinkòs teisme vienas teisòjas per mònes privalo i nagrinòti vidutini kai po 118 byl ir kit procesini dokument. Daug vilãi naujàj generalin prokurorà deda prokuratappleros darbuotojai, taip pat nebepakeliantys didòjanãio darbo krapplevio. Generalinòs prokuratappleros duomenimis, 2009 m. vienam prokurorui teko 106 baigti ikiteisminiai tyrimai (2008 m. 93), o nusikalstam veik per praòjusius metus, palyginti su 2007 m., padaugòjo 12,9 proc. Prokuror profesinòs sàjungos pirmininkas, iauli apygardos prokuratappleros prokuroras Dainius PaÏarauskas patikino, kad ir i statistika neatspindi tikrovòs: "Dabar prokuroras laksto nuo ryto iki vakaro tarp teismo, prokuratappleros, policijos, plius dokumentai, skund nagrinòjimas. Skaiãiuojama, kiek prokurorui tenka kontroliuojam byl, bet niekas neskaiãiuoja, kokios tai bylos, kokio sudòtingumo, kiek kaltinam j, kiek tariam j, kiek skund nagrinòjama. PavyzdÏiui, mano kolega, dirbantis su finansini nusikaltim bylomis, turi keturias bylas, kuri kiekviena po 25 tomus. Jis nespòja skund nagrinòti, nes kiekvienoje byloje po tariam j, visi turi samdomus advokatus ir visi jie ra o skundus".

9 Politika EKSPRESAS P TRYS KLAUSIMAI ETIKA Politikams ir valdininkams etika neįkandamas riešutas raòjusià savait Seimo Etikos ir procedappler komisija parlamentarus socialdemokratà Andri edïi ir buvus "prisikòlòl ", o dabar konservatori Sauli Stomà pripaïino pasielgus neeti kai ir païeidus politik elgesio kodeksà. S.Stoma etikos sargams uïkliuvo Seimà pavadin s "mò lu", o A. edïius parei k s, kad kyla abejoni dòl parlamentar Roko Îilinsko ir Lino Karaliaus "sveikatos bappleklòs", esà jie vartoja svaiginam j medïiag. I viso iki iol Seimo etikos sargai svarstò jau 15 ios kadencijos parlamentar. Kai kurie buvo svarstyti net po kelis kartus. PavyzdÏiui, dukart svarstyta konservatorò Aurelija Stancikienò abu kartus pripaïinta elgusis neeti kai. Tautos prisikòlimo partijos lyderis Arapplenas Valinskas pirmàkart Etikos komisijoje svarstytas ir pripaïintas nusiïeng s etikai dar bappledamas Seimo pirmininkas, kai "Veidas": i met pradïioje apie "Sodros" reformos projektà visi garsiai pa nekòjo ir nutilo. Kas iuo metu su juo daroma? A.M.: Apie bappletinyb imtis esminòs "Sodros" reformos nekòta visus metus. Dabar turime Vyriausybòs darbo grupòs parengtà projektà, savo projektà yra pateik s Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir mes, Liberal ir centro sàjunga. Taigi yra trys projektai, o iuo metu vyksta konsultacijos su socialiniais partneriais bei partijomis. Mano poïiappleriu, reformà reikia pradòti neatidòliojant, nes jeigu to nepadarysime dabar, dòl "Sodros" biudïeto problem po 20 met Lietuva susidurs su didïiuliais i applekiais. Numatomas "Sodros" biudïeto deficitas apie milijardà lit tik didòs. O demografinò padòtis Lietuvoje, kaip ir visoje iaurinòje Europoje, nepalanki visuomenò sensta, dirbanãi j, savo mokomis i laikanãi pensinio amïiaus Ïmones, vis maïòja. "Veidas": Ar galime tikòtis, kad iki liepos 1 d. galutinis projektas bus parengtas? A.M.: NeÏinau, ar pavyks. Øsipareigota iki liepos 1 d., bet nesiimãiau tvirtinti, kad tai bus padaryta. Kur kas svarbiau, nei suspòti iki io termino, rimtai pasirengti ir pradòti esmin reformà, skirti projektui daugiau laiko ir ie koti sutarimo tarp vis socialini partneri darbdavi, profesini sàjung, politini partij. Kad visi sutart, kokiu keliu bus einama, nes i reforma bus ilgalaikò. iandien viena Vyriausybò, rytoj kita, bet susitarimo turòs bappleti laikomasi. vie ai parei kò, kad nesilaikys ios komisijos rekomendacij. Antràkart kai prezident Dalià Grybauskait i vadino boba. Tiesa, tàkart komisijos nariai ne Ïvelgò nusiïengimo etikai. DaÏniausiai Seimo nariai suklupdavo Ïiniasklaidos priemonòse komentuodami koleg veiksmus. O tai Valstybinò tarnybinòs etikos komisija (VTEK) iemet atliko jau 75 tyrimus, nustatyta 17 païeidim, kuriuos atliko 9 politikai ir 8 tarnautojai. 10 proc. païeidim apsk sta teismui. Pernai atlikti 226 tyrimai, nustatyti 58 païeidimai, kliuvo 36 politikai ir 11 tarnautoj. DaÏniausias païeidimas nuostat dòl prievolòs vengti interes konflikto nepaisymas. Priminsime, kad VTEK konstatuot statymo païeidim per pastaruosius penkerius metus padaugòjo beveik septynis kartus. Trys klausimai Artūrui Melianui, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojui "Veidas": Ar atidòliodami terminus politikai savaime nenumarins "Sodros", kaip, beje, ir buvo siappleloma? A.M.: Numarinti negalime, nes valstybò turi sipareigojim savo Ïmonòms juos reikia vykdyti, ir, Ïinoma, neturime laukti, kol fondas bankrutuos. Reikòt labai ai kiai pasakyti, kad pensij didinimas ir maïinimas bei kiti socialini i mok dalykai turi bappleti grieïtai atsieti nuo politinòs konjunktappleros ir susieti su ekonomine padòtimi: kyla ekonomika, daugòja mok pensijos didòja. Deja, jeigu ekonomika leidïiasi, turi maïòti ir socialinòs i mokos ai ku, taikant tam tikrà kompensacin mechanizmà. Kad neatsitikt taip, jog politikai, uïsiman prie rinkimus graïiai atrodyti, padidina i mokas, kaip buvo 2008 m., ir tikisi, kad uï juos balsuos. O kad po met biudïete bus skylò, kaip Lietuvoje ir atsitiko, negalvoja. Todòl ir siapplelome socialines i mokas grieïtai susieti su draudïiamosiomis pajamomis, kad politikai negalòt daryti takos. Sūpuoklės Darius Valys, Akmenòs rajono apylinkòs vyriausiasis prokuroras, uïims generalinio prokuroro postà. is 37-eri met teisininkas sako, kad jauãiasi pakankamai stiprus spr sti prokuratappleros sistemoje susikaupusias bòdas. Antanas Plieskis, Kra to apsaugos savanori pajòg vadas pulkininkas, paskirtas Lietuvos auli sàjungos vadu. auli sàjungos vadà trejiems metams skiria ios organizacijos suvaïiavimo dalyviai, o jo kandidatapplerà siapplelo kra to apsaugos ministras. Darius Degutis, Lietuvos ambasadorius Izraelyje, paskirtas ambasadoriumi Piet Afrikos Respublikai. Jei prezidentò patvirtins, D.Degutis tapt ketvirtuoju Lietuvos ambasadoriumi PAR. ioje alyje gyvena didelò i Lietuvos kilusi asmen bendruomenò. Petras Ragauskas, teisininkas, nusprendò pasitraukti i Liustracijos komisijos. Jis tvirtina atsistatydinimo parei kimà para s dòl asmenini prieïasãi. "Tiesiog nebenoriu ten dirbti", parei kò P.Ragauskas. Remigijus ima ius, teisingumo ministras, sulaukò Valstybòs kontrolòs kritikos. i institucija nustatò, kad Teisingumo ministerija per pastaruosius trejus metus advokatams neteisòtai sumokòjo beveik milijonà lit uï suteiktas kasmetines atostogas. Andrius Kubilius, Lietuvos premjeras, pats mògstantis minti dviraãio pedalus, didelòs pagarbos kitiems dviratininkams nerodo. Penktadien, darbo metu, jis uïsuko apsikirpti kirpyklà sostinòs Gedimino prospekte, o j atveï s automobili korteïas sustojo laukti ant dviraãi tako.. VEIDAS

10 EKSPRESAS Verslas Geros naujienos Blogos naujienos Petras Masiulis Tele2 generalinis direktorius Bendrovò Tele2 pripaïinta 2010 m. geidïiamiausiu darbdaviu. Lietuvos gyventojai Tele2 laiko patikimiausia ir sàïiningiausia bendrove telekomunikacij sektoriuje tokia jà vardijo 55,2 proc. alies gyventoj. Jonas Janukònas City Service finans vadovas i met finans direktoriumi i rinktas J.Janukònas. iais rinkimais siekiama atkreipti dòmes finans vadov svarbà moni veikloje ir j indòl visà ekonomikà. Egidijus Razmus Grafobal Vilnius generalinis direktorius Praòjusià savait bendra Lietuvos ir Slovakijos maisto pramonei skirt pakuoãi gamybos monò Grafobal Vilnius atidarò naujà gamyklà Naujojoje Vilnioje, kurià investavo 20 mln. Lt. Viktoras Uspaskichas europarlamentaras Jo eimos valdomas Kòdaini koncernas Vikonda pernai patyrò 5,9 mln. Lt audituot konsoliduot nuostoli, o 2008 m. buvo uïdirb s 8,9 mln. Lt grynojo pelno. Jonas Sirvydis Achemos gen. direktorius Praòjusià savait Achemos grupòs valdoma Jonavos azoto trà ir chemijos produkt gamybos monò Achema sustabdò visà amoniako gamybà. PrieÏastis vis brangstanãios dujos ir maïos gamini kainos. Darius Mockus MG Baltic prezidentas MG Baltic valdoma moni grupò pernai patyrò 71,6 mln. Lt konsoliduot gryn j audituot nuostoli 2,2 karto daugiau nei 2008 m., kai grupòs nuostoliai siekò 32,8 mln. Lt. 10 VEIDAS BÌSTAS Palangoje butų kainos krito perpus erpus kritus Pbut kainoms Palangos kurorte, nekilnojamojo turto agentappleros pastebi tam tikrà pirkòj susidomòjimà. Viena prieïasãi ta, kad indòli bankuose palapplekanos visi - kai mimimalios. Antra iki dugno nukrito nekilnojamojo turto kainos, pirkòj pagyvòjimà ai kina nekilnojamojo turto agentappleros Makstapa direktorius Stasys Vladkus. Nekilnojamojo turto agentappleros Agency Vestus Palangos skyriaus vadovas Egidijus Valãiukas taip pat pastebi, kad kurorte susidomòjimas nekilnojamuoju turtu iki geguïòs vidurio iemet buvo iek tiek suaktyvòj s labiausiai Ïmonòs domisi galimybe sigyti iki 50 kv. m bapplestà su autonominiu ildymu poilsiui. Palangoje net 80 proc. bapplest sigyjama kaip antrasis bapplestas ir tik 20 proc. gyventi nuolat. S.Vladkus tvirtino, kad Palangoje labiausiai, net perpus, atpigo senos statybos butai su centriniu ildymu, nes turòti tok bapplestà poilsiui gana brangu. PavyzdÏiui, miegamajame rajone dviej kambari butas be pra matnesnio remonto prie trejus metus kainavo tapplekst. Lt, o iandien tapplekst. Lt. Naujos statybos butai Palangoje atpigo apie proc. Nekilnojamojo turto agentappler duomenimis, arãiau jappleros geriausiuose kvartaluose naujas butas su visa apdaila kainuoja 6 tapplekst. Lt/kv. m. Nauji butai toliau nuo jappleros kainuoja 4,9 tapplekst. Lt/kv. m. (anksãiau 6,5 tapplekst Lt/kv. m), o patys pigiausi, maïdaug uï 4 km nuo PREKYBA kirtingais tyrimais nustatyta, Skad sunkmeãiu renkantis prek svarbiausias kriterijus pirkòjui Lietuvoje yra kaina, antroje vietoje sudòtis (maisto produkt ), treãioje kilmòs alis (lietuvi ki produktai lietuviams labiau imponuoja). Pastebime, kad daugumai pirkòj preki ir produkt kaina labai svarbi, taãiau jie neperka paãi pigiausi ir nekokybi kiausi. Paprastai laukia, kol bus atpiginti j mògstami kokybi ki produktai. Kitaip tariant, jie nori gauti geriausià vert uï maïiausià kainà, teigia parduotuvi tinklo Iki atstovas ry iams su visuomene Valdas Lopeta. Todòl nieko keista, kad kitame prekybos tinkle Rimi, atsiïvelgiant pasikeitusius pirkòj proãius, kuriuos lòmò sumaïòjusios pajamos, nuo balandïio vidurio pradòta maïinti tapplekstanãio populiariausi preki ir maisto produkt kainas. Kaip teigia Rimi Lietuva generalinis direktorius Tony Holmbergas, kainos sumaïòjimà kompensuoja pats prekybos tinklas. Rinkos tyrim kompanijos AC Nielsen Baltic naujausias pirkòj proãi tyrimas atskleidò, kad vidutinòs nam applekio i laidos vieïiems maisto produktams mòsai, Ïuviai, darïovòms iemet sudaro 51 proc. vis vidutini mònesini nam applekio i laid. Tai 1 proc. daugiau nei pernai, taãiau iemet net 5 proc. sumaïòjo bendros pirkòj i laidos. vieïiems produktams maïdaug pus vis i laid skiria tiek vidutines, tiek dideles pajamas gaunantys pirkòjai, o maïiausias pajamas gaunantys pirkòjai tokiems produktams pinig i leidïia netgi iek tiek daugiau nei pirmieji. Puslapyje panaudotos BFL, Dreamstime, ir Veido archyvo nuotr. jappleros su daline apdaila, 3 tapplekst. Lt/kv. m. iuo metu pirkòjai labiausiai ie ko but su autonominiu ildymu, kainuojanãi tapplekst. Lt, bet uï tokià sumà rasti padoresn ir arãiau jappleros sudòtinga. UÏ 100 tapplekst. Lt galima sigyti butà cokoliniame auk te ar miegamajame rajone visi kai be remonto, nutolus nuo jappleros 1 2 km. Normalus naujos statybos dviej kambari butas su ekonominiu ildymu kainuoja apie 250 tapplekst. Lt, ai kino E.Valãiukas ir pridapplerò, kad iki pavasario Ïmonòs daïniau bapplestus pirko i santaup, o dabar daïniau ima paskolas i bank. Bet tai nam pardavimas Palangoje kone visi kai sustoj s.priminsime, kad ventojoje bapplest kainos dabar vidutini kai proc. maïesnòs negu Palangoje, o Kur i nerijoje 1,5 karto didesnòs. Pirkėjai ne visada aukoja kokybę dėl kainos Tiesa, j bendrosios i laidos yra beveik du kartus maïesnòs nei pirkòj su vidutinòmis pajamomis. Lankomiausia prekybos vieta liko didieji prekybos tinklai juose pirkòjai apsilanko kas antrà dienà. Beveik du kartus padaugòjo pirkòj maï kain parduotuvòse, o apsilankanãi j tradicinòse parduotuvòse smarkiai sumaïòjo.

11 rizò beveik 30 proc. nuròïò Ksvarbios ekonomikos arterijos eksporto apimtis. Bet bendrame niappleriame fone yra ir viesi oazi, priimanãi kone tiek pat, o kai kur net daugiau lietuvi kos produkcijos. PavyzdÏiui, per sunkiuosius pernyk ãius metus eksporto Vokietijà apimtys i liko beveik nepakitusios ir siekò 4 mlrd. Lt. V Ø Eksportuojanãioji Lietuva generalinis direktorius Paulius Lukauskas patikina, kad Vokietija pati nepajuto sunki krizòs padarini, todòl ir vartojimas ioje rinkoje Dalios Markeviãienòs, bendrovòs Dalios baldai gen. direktoriaus pavaduotojos, komentaras: Labiausiai apyvarta krinta ne dòl maïesnio pirkòj srauto, o dòl apyvartos lò trapplekumo. Ømonòs veïa prekes tik pagal uïsakymus, dòl to trappleksta apsuk ir parduodama ma- Ïiau. Mums ie metai uï praòjusius geresni, bet pagrindinò mapples prekò virtuvòs baldai, kuri konkurencijos Lietuvoje beveik nelik. Be to, naujà butà senà sofà atsive i, o virtuvòs bald ne. O tai kit bald pardavimas sumaïòj s. 37 proc. Tiek, Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. baland, palyginti su pernai tuo paãiu metu, sumaïòjo bald, ap vietimo rangos ir kit nam applekio preki maïmeninòs prekybos apyvarta. Ji susitraukò iki 13,2 mln. Lt. Palyginti su ankstesniu mònesiu, bald prekybos moni apyvarta sumenko 16,4 proc. VERSLAS Blusinėtojų teritorijos plečiasi V ilniuje sendaikãi jau galima sigyti ne tik e tadieniais ant Tauro kalno, bet ir sekmadieniais Mokytoj nam kiemelyje ir parkelyje netoli Halòs turgaus. Blus turgus savaitgal pirmàkart met surengtas ir Klaipòdos senamiestyje prie Parod rapplem. Doloresa Breivytò, klubo Blusturgis vadovò, tikina, kad vasaros pradïia, kol kar ãiai savaitgaliais neveja miestieãi i sostinòs, sendaikãi prekiautojams palankiausia. Sekmadieniais PREKYBA Eksportą gelbėjo krizės nepaliestieji beveik nesumaïòjo. Pernai ten eksportuota daug naftos produkt, prie ger statistikos duomen prisidòjo ir keli laiv pardavimas tokie sandoriai reti, bet labai brangapples. Labiausiai Lietuvos eksportas didòjo Kazachstanà (697 mln. Lt). Prie to daugiausiai prisidòjo dòvòt automobili parvarinòtojai, mat kazachai pernai mapples turguose sigijo ir i siveïò tapplekstanãius automobili. O tai AzerbaidÏanà (61 mln. Lt) òmò keliauti lietuvi ki medienos gaminiai, maisto produktai lietuviai greitai suuodò, kad i alis dòl nuosav gamtos i tekli gausos nuo krizòs beveik nenukentòjo. sostinòs Mokytoj nam kiemelyje susirenka pus imtis vairi daikt drabuïi, bat, knyg, plok teli, rank darbo papuo al - pardavòj. Kainos nuo 1 iki 20 Lt. Pardavòj bapplena vairi : vieni kukliai pirkòj klausinòja O kiek duosite?, kitiems turbapplet patiems sunku i siskirti su pamògtu daiktu, todòl j pra omos kainos pranoksta realias, neslepia D.Breivytò. Neturintiems laiko Mokytoj nam kiemelio blusturgis birïel vòl siapplelys vie ojo kiosko paslaugas, kur galima atne ti savo prekes. Komentaras Šešėlinė ekonomika: Lietuvos ir kitų šalių patirtis Beveik 40 proc. šalies gyventojų praėjusiais metais gavo šešėlinių pajamų. L ietuvoje didòja ne tik mokesãiai ir nedarbas. Dar vienas rei kinys, tap s karãia nappledienos tikrove, i t susi e òlinò ekonomika.ir liappledniausia,kad kol kas nematyti joki jos maïòjimo Ïenkl. GeguÏòs mònes Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) uïsakymu tyrim bendrovòs Spinter tyrimai atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, beveik 40 proc. alies gyventoj praòjusiais metais gavo e òlini pajam (pinig vokelyje, nesumokòjus ar nuslòpus dal mokesãi, pvz., ne sigijus verslo liudijimo,neturint individualios veiklos païymòjimo,nelegaliai pardavus cigaretes, degalus ar alkohol ). Duomenys apie Lietuvos gyventoj gaunamas e òlines pajamas papildo LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimo met pradïios duomenis, kad 2009-aisiais 37 proc. applekio vienet bent dal savo veiklos vykdò pasitrauk e òl. Manoma,kad 2010 m. i dalis padidòs iki 42 proc.to paties tyrimo duomenimis, 2009 m. e òlinò ekonomika sudarò apie 24 proc.bvp,2010-aisiais padidòs iki 27 proc. O kokie e òlinòs ekonomikos mastai kitose alyse? Labiausiai ji i plitusi Piet Europos alyse: vis pirma Graikijoje (25 proc.), Italijoje (22 proc.),ispanijoje ir Portugalijoje (19 proc.).po j eina Skandinavijos alys,kuriose e òlis sudaro apie 15 proc. BVP. Prancapplezijoje ir DidÏiojoje Britanijoje jis siekia apie 11 proc. BVP, o tarp skaidriausi ali minima JAV (7 proc.), veicarija (8 proc.) ir Japonija (9 proc.). e òlinòs ekonomikos tyrinòtojai Larsas P.Feldas ir Friedrichas Schneideris i tyrò e òlin ekonomikà 30-yje ali,priklausanãi Tarptautinei ekonominio bendradarbiavimo ir plòtros organizacijai, ir padarò keletà i vad. J vertinimu,didïiausios takos turi mokesãi dydis kuo didesnis skirtumas tarp legalios darbo vietos kainos ir pajam rankas, tuo didesnò paskata sidarbinti nelegaliai.taãiau daïnai net ir reik min- Vytautas Îukauskas, LLRI ekspertas 2009 m. šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudarė apie 24 proc. BVP. Prognozuojama, kad 2010-aisiais ji padidės iki 27 proc. gas tiesioginòs mokesãi na tos sumaïinimas nepriverãia susitraukti e òlio,nes maïinant mokesãius labai svarbu atsiïvelgti kitus veiksnius,tokius kaip reguliavimas,mokesãi sistemos sudòtingumas.mokesãi ir reguliavim maïinimas daug veiksmingesnis bappledas siekiant kovoti su e òliu nei bet kokios baudïiamosios ir atgrasomosios priemonòs. Autori teigimu,mokesãi pakòlimas paai kina apie pus e òlinòs ekonomikos dinamikos, o maïiau e òlio esama valstybòse, kuriose surenkama daugiau mokesãi taikant maïesnius j tarifus.taip pat pabròïiamas ir reguliavimo (ypaã darbo rinkos) vaidmuo e òlinei ekonomikai. Reguliavimas padidina darbo vietos kainà,ir nors i kaina lyg kar ta bulvò gali bappleti permesta darbuotojui, ji sukuria papildomà paskatà dirbti e òlyje. alys, turinãios grieïtesn darbo santyki reguliavimà, turi ir didesn e òlinòs ekonomikos dal. Beje, e òlinòs ekonomikos dydis maïdaug penktadaliu priklauso nuo tradicijos mokòti mokesãius. Juk mokesãi mokòjimas savoti ka sutartis, kuri sukuria teises ir pareigas ne tik mokesãi mokòtojui,bet ir mokesãi rinkòjui. Todòl mokesãi mokòjimo tradicija glaudïiai susijusi su tuo, kaip mokesãi mokòtojai suvokia valstybòs paslaug, teikiam uï j mokamus mokesãius, kokyb.mokesãius labiau linkstama mokòti tuomet,kai manoma,kad priimami teisingi politiniai sprendimai. is aspektas ypaã aktualus Lietuvai.Akivaizdu,kad tai,kaip daro valdïia,daïniausiai skiriasi nuo to,kaip noròt tvarkytis Lietuvos Ïmonòs.Taigi prie polinkio nemokòti mokesãi nemaïai prisideda pati valdïia ir netinkami jos sprendimai. Daugumoje ali pasirinktas kovos su e òliu bappledas buvo atgrasymas,t.y.bausmi didinimas ir galimybòs j i vengti maïinimas.nors atgrasymas,kaip kovos su e òline ekonomika bappledas,pabròïiamas tiek teorijoje,tiek plaãiai taikomas praktikoje,pasak F.Schneiderio ir L.P.Feldo, nòra beveik joki empirini rodym, kad jis i tiesi duoda rezultat. is tyrimas parodo daugyb tendencij,bet kyla retorinis klausimas,ar visada reikia empirini rodym ir kit ali klaid apïvalgos tam, kad suprastume logi kus ir i anksto ai kius valdïios sprendim padarinius? VEIDAS

12 Komentarai Kaip Lietuvai kovoti su realpolitik Algimantas Šindeikis Anei Putino, anei Tusko Audrius Bačiulis T erminas realpolitik politikoje ir diplomatijoje vartojamas tada, kai siekiama atskirti prakti kà,daugiau pragmatinius tikslus,o ne ideologinius ar moralinius svarstymus orientuotà politikà. DaÏnai realpolitik gerbòjai yra vadinami amoraliais prievartos ir makiavelizmo alininkais. GeguÏòs 27 d.paskelbta JAV prezidento Baracko Obamos nacionalinio saugumo strategija liudija, kad JAV pasaulyje Ïais pagal realpolitik pusòn pasuktas taisykles. Prezidentas George as W.Bushas laikòsi pozicijos, kad JAV yra neabejotinas galios centras, kuris gali pasaul priversti suktis aplink JAV. O prezidentas B.Obama savo strategijoje skelbia nuosaikesn pozicijà joje ne tik maïiau tarptautini ambicij, bet Savo tikslų mes siekėme Vakarus gėdindami, o Rytus bardami, todėl beveik nieko ir nepasiekėme. daug maïiau ir idealizmo. Ar mapples pagrindiniam uïsienio politikos sàjungininkui JAV keiãiant savo nacionalinio saugumo strategijà Lietuva neturòt persvarstyti savo uïsienio politikos? Kas yra mapples fantazijos bei iliuzijos ir kas yra politinis bei ekonominis realizmas? Iliuzijos yra tai,kad galime priversti Ryt ir Vakar kaimynus màstyti taip, kaip mes norime, o realizmas yra milïini ka ir nesustojanti emigracija, silpna ekonomika, griozdi kas vie asis sektorius, tragi kai Ïemos kokybòs valstybòs ir jos institucij administravimas. DidÏiausias Lietuvos uïsienio (ir vidaus) politikos paklydimas vis dar tebòra tas,jog pas mus yra mananãi j,kad Lietuvos ekonomini,politini ir kitoki interes Vakar demokratijos ir Ryt diktatappleros turi paisyti per se.mapples uïsienio politikos formuotojai noròt,kad Prancapplezija neparduot Mistralio Rusijai,Vokietija netiest dujotiekio Nord Streem, Lenkija nedalyvaut Rusijos atominòs elektrinòs statyboje Kaliningrade ir remt Lietuvos atominòs elektrinòs statybà, Rusija atnaujint naftos tiekimà naftotiekiu DruÏba ir sumaïint Lietuvai duj kainà. Kol kas mes i tiksl siekiame Vakarus gòdindami, o Rytus bardami.todòl tiek daug ir pasiekòme. Mapples bandymas ignoruoti, smerkti ir kritikuoti tai, kad tiek Vakar demokratijos, tiek Ryt diktatappleros turi savo ekonomini bei politini tiksl ir j siekdamos gali pamir ti Lietuvos interesus, yra praïappletingas Lietuvai.Jei nebappletume ES ir NATO nariai,tai galòt privesti prie visi kos Lietuvos valstybòs politinòs ir ekonominòs izoliacijos. Kaip mums ant pasaulio uïsienio politikos stalo padòti ir savo politinius bei ekonominius interesus? Pirmiausia tuos tikslus turime patys susiformuluoti ir ie koti bappled, kaip juos gyvendinti. Jei mapples, kaip ir JAV,prioritetas yra ekonomikos atkapplerimas ir pilieãi (dar planuojanãi savo ateit Lietuvoje) visokeriopos gerovòs kapplerimas, tai turime savo uïsienio politikà kreipti iam tikslui gyvendinti. Laiškai Veidui Jaunimo nedarbas turòs pragai ting padarini A visi kai suprantu, kad jaun Ïmoni nedarbas labai pavojingas visai valstybei. Taip pat suprantu ir tai, jog valdïia deda per maïai pastang, kad jis nedidòt. Taãiau kartu noròãiau atkreipti dòmes ir paãi jaunuoli elges, savivert bei motyvacijà: pats esu darbdavys ir matau, kad daugybò jaunuoli, bappledami dar visai Ïali, sukuriantys maïà vert, turintys ma- Ïai praktikos, yra sitikin, jog jiems neverta dirbti, jei atlyginimas maïesnis nei 2 tapplekst. Lt. O kai kurie kartel i kòl jau ir iki 3 tapplekst. Lt. Bet juk tai drambliuko svajonòs, tai nerealu, t.y. noriu pasakyti, kad j lapplekesãiai nerealapples. Mes, vyresnòs kartos Ïmonòs, kadaise pradòjome nuo maï alg, nesòdòjome, nelaukòme tapplekstanãi, negrasinome emigruoti, o supratome, kad atlyginimai kyla kartu su P olitinòs ir diplomatinòs sensacijos nebus Vilniuje vyksiant Baltijos jappleros valstybi tarybos posòd tikrasis Rusijos vadovas premjeras Vladimiras Putinas neatvyks. Nors buvo tarsi pasiïadòj s, o Vilniuje jo tikrai laukta. Ne tiek todòl, kad noròta aptarti kokius nors ypatingus bendrus su Rusija projektus,o todòl,kad noròta pasiekti diplomatin proverï per du nepriklausomos Lietuvos de imtmeãius tikrieji Kremliaus vadovai Vilniuje dar nòra lank si. Kartu sulaukus ir Vokietijos, kurios vadovai taip pat labai retai lankosi Vilniuje, kancleròs Angelos Merkel, didïi j kaimyni demonstruojamo Lietuvos ignoravimo pralauïimas bapplet buv s itin ry kus. Deja, nepavyko. MaÏa to, kad Vilni neatvyks V.Putinas, nepamatysime ãia ir mapples svarbiausios kaimynòs,daugel met strategine partnere tituluotos Lenkijos premjero Donaldo Tusko. Jo neatvykimas daug didesnò problema Lietuvai nei Rusijos premjero neatvykimas. Mat V.Putino ignorancija tiesiog rodo, kad joki esmini pokyãi Lietuvos ir Rusijos santykiuose ne vyko,o D.Tuskas atvirai signalizuoja:ger,daugiau nei tiesiog kaimyni k Lietuvos ir Lenkijos santyki laikai baigòsi.var uva nebemato Vilniuje nei strateginio partnerio, nei dòmesio verto sàjungininko Europos Sàjungoje ir NATO.Tad vietoje svarbiausio Lenkijoje politiko (o D.Tuskas juo liks ir po prezidento rinkim ) Vilni siunãia savo uïsienio reikal ministrà Radoslawà Sikorsk, pasiïymòjus nebent vie u païadu nekelti Lietuvà kojos tol, kol nebus i spr stas lenki k pavardïi ra ymo klausimas. Ø akis krito,kaip mapples politikai reagavo, neabejotinai rimtà, Kremliaus požiūriu, V.Putinui važiuoti į Vilnių nėra ko, nes vienintelis Rusijos interesas Lietuvoje supirkti jos energetinį sektorių. Lietuvos diplomatin pralaimòjimà.v.putino neatvykimas buvo pateiktas vos ne kaip diplomatinò katastrofa, nedelsiant okant ie koti, kà ãia Lietuva tokio pridarò, kad Maskvos carà uïrapplestino. Gal rezoliucijà ne tokià Seime svarstò, gal Ïod kaïkur ne tà i tarò? ÎodÏiu, uïsiimta vie a saviplaka. Nors kaip tik syk Lietuva labai deramai sureagavo visas Maskvos provokacijas,kuri tikslas buvo vienas duoti pretekstà saviems karosams Vilniuje païiopãioti, esà lietuviai vis dar erzina Rusijà.Taãiau syk Maskvos provokuojamà ÏodÏi karà Vilnius nesivòlò,tad karosams teliko ie koti sliek ten, kur j nòra.v.putino neatvaïiavimo prieïastis paprasta Lietuva Dalios Grybauskaitòs ir Andriaus Kubiliaus lapplepomis jam ai kiai pasakò: kartu atominòs elektrinòs nestatysim, vie o leidimo PKN Orlen parduoti rusams MaÏeiki naftà neduosim,elektros tinklus nuo bendros Rusijos sistemos atjungsim. Naujosios, pragmati kos, Kremliaus uïsienio politikos poïiappleriu,v.putinui vaïiuoti Vilni nòra ko,nes vienintelis Rusijos interesas Lietuvoje supirkti jos energetin sektori. Jei neparduoda, tai pakaks dujinio vicepremjero. patirtimi ir sukuriama pridòtine verte. Tomas Luko eviãius Per sunki na ta Praòjusià savait premjeras Andrius Kubilius ir Tarptautinio valiutos fondo atstovò C.Purfield tikinòjo, kad vie ojo sektoriaus ir valdininkijos Lietuvoje maïinti nebereikòt, o j atlyginimus kòsintis irgi nevertòt. Bet Veide perskaiãiau, kad dabar vie ajame sektoriuje dirba net 41 proc. vis dirbanãi Ïmoni, nors prie keletà met j tebuvo 30 proc. Kaip privatus sektorius gali i laikyti didòjant vie àj sektori, senstanãios visuomenòs problemas, jeigu dirbanãi j privaãiame sektoriuje, mokanãi j mokesãius vis maïiau? Bronislovas Balãiapplenas 12 VEIDAS

13 Seime kasdien klastojami dokumentai. Aleksandro Sacharuko parei kimai kasdien vis radikalòja: netrukus turòtume i girsti, kad Seimas tai Luki ki kalòjimo filialas. Dabar LRT mi sija primena uïduot i pasakos Nueik neïinia kur, atne k neïinia kà. TV antena Marijus Mikutaviãius nòra visi kai teisus: nueiti reikia gal tikrai neïinia kur, bet atne ti ai ku kà pinig. Kiekvienam Ïmogui duoti kokie nors talentai. Pa vyz - dïiui, premjeras Andrius Kubilius turi talentà cini kai mulkinti tautà. Tikina Kazimira Prunskienò. Tuomet A.Kubiliui pats metas sudalyvauti projekte Talent ou. Kai kam uïkliapplena mano replikos apie kai kuriuos kolegas. Taãiau apie save a esu girdòj s dar spalvingesni kreipini : buratinas, Ïàsinas, piemuo, sukãius. Kauno diena PrisipaÏ sta Andrius Kupãinskas. Taigi retorika Kauno savivaldybòje maïai kuo skiriasi nuo vaik smòlio dòïòs i kalbos meno. Sentencijos EKSPRESAS I mok s valdytis pats, i moksi valdyti ir savo gyvenimà. Robinas Sharma Puslapyje panaudotos BFL nuotr. Manieros atsiranda iuolaikiniame civilizuotame pasaulyje, nuo irdïiame barbar pasaulyje j nòra. Ir, atrodo, konservatoriai yra arãiau nuo irdaus negu veidmaini ko manier pasaulio. Vyriausybė Paprasãiau tariant, Virgis Valentinaviãius link s manyti, kad konservatoriai yra nuo irdapples barbarai. Politika pamaïu tampa verslu su savo komercinòmis paslaptimis, o visuomenò galingos informa cinòs manipu liacijos objektu. Lietuvos rytas Meãiui Laurinkui liappledna: kadaise jis pats buvo manipuliatorius, o dabar viso labo mani - puliacijos objektas. Nors liappletas lyg ir i ardytas, bet negalòãiau teigti, kad neku - riamas koks nors tigras ar kregïdutò. Verslo žinios Valentinas Mazu - ronis apie tai, kad mapples valdantiesiems zoo - loginiai eks - perimentai mielesni nei politika. Lietuva reklamuojasi kaip dràsi alis. Bet i ties dràsi Lietuva tai Ïmonòs, kurie emigravo: jie dràsiai apsisprendò. Vakarų ekspresas Dainius Pappleras klysta: dràsi Lietuva tai Ïmonòs, kurie apsisprendò likti, nes tam tikrai reikia daug dràsos.

14 EKSPRESAS Îmonòs Edita Žiobienė: Dòl nelaiming vaik kaltas suaugusi j egoizmas 14 LAURA GVOZDAITñ VEIDAS Kodòl tiek daug Lietuvos vaik skundïiasi esantys nelaimingi? Kokie mes tòvai, jeigu mokyklose nevaldomai plinta patyãios ir smurtas, o paaugliai visi kai nesivarïydami elgiasi lyg rujojantys gyvuliukai? Kieno ãia krizò eimos, mokyklos ar valstybòs? Apie tai Veidas kalbasi su dar tik antrà mònes kietoje vaiko teisi apsaugos kontrolieròs kòdòje sòdinãia Edita Îiobiene. Taãiau keista bapplet pokalb pradòti kita nei KedÏi eimos tragedijos tema. Kontrolie riaus staiga lyg ir neturi dabar kà veikti Garliavoje mergaitòs globos klausimus jau sprendïia teismas. Taãiau E.Îiobienò aktyviai bendrauja su visomis ios istorijos pusòmis, nuolat pataria mergait iuo metu priïiapplerinãiai mo - ãiutei. E.Ž.: Matau nuolatin ir labai iurk t vaiko teisi païei - dinòjimà ir negaliu nesiki ti. Ne manoma Ïiappleròti, kaip Ïiniasklaidos nuolat eks - ploatuojamas maïas bejògis vaikas. Mergaitò filmuojama, kalbinama. Taip, uïdengiamas jos veidelis teisi kai lyg ir nòra prie ko prikibti: oficiali glo bòja guli ligoninòje, o vaikà priïiapplerinti moãiu tò leidïia Ïurna listams kalbinti mergait. Bet ar kas su - simàsto, kà i gyvena tas sutrik s, ran kutes i susijaudinimo trinantis vaikas, tyliu balsu kamerà sakantis, kad ne - nori matyti mamos? A vis tikiuosi, kad lai - kinoji globòja (teisòja Neringa Venckienò), pati bapple dama teisininkò, susi - pro tòs. I ties turbapplet ir ji, ir mergaitòs moãiutò myli tà vaikà, todòl privalo vis pirma paisyti jo interes. Globòj pareiga iuo atveju ruo ti mergait gr Ïi mui pas mamà, o ne, prie ingai, jà kitaip nutei kinòti. I esmòs dabar vyksta nuoïmi suaugusi Ïmoni kova ir jau pamir ta, kaip joje jauãiasi vaikas. Juk jam nesaugu ir neramu kaskart prisiartinus prie lango matyti svetim Ïmoni minià, kuri kaïkà ròkia, mel dïiasi tokia aplinka yra bauginanti. Esant tokioms aplinkybòms i min - tingi globòjai turòt papra yti minios i siskirstyti, o jeigu j neklauso kreiptis vie àjà tvarkà uïtikrinanãias institucijas. Juk vaikas turi teis gyventi normal gyvenimà pramogauti, nuvykti kad ir kinà, o dabar ji kalinta ir net negali aplankyti ligoninòje gulinãios savo globòjos. VEIDAS: Panaši padėtis susiklostė ir Prienų rajone. Čia susibūrę kaimynai neleido antstolei paimti našlaitės, priteistos kitiems globėjams. E.Ž.: Taip, regis, ir ten susikaup daug Ar kas susimàsto, kà i gyvena tas sutrik s, rankutes i susijaudinimo trinantis vaikas, tyliu balsu kamerà sakantis, kad nenori matyti mamos? ELTOS NUOTR. dra mos, bet ir vòl pa mir tamos vaiko tei sòs. Mergait, Ïu vus jos tòvams, nuo kapple dikys tòs au gino jà sa va vali kai pasiòm tolimi giminai - ãiai. Taãiau jos globà prisiteisò kita gimini eima. Teis m maratonas t sòsi be veik dvejus metus ir vis instancij teismai globà pripaïino kitai eimai ne tai, kuri dabar augina vaikà. Esu bendravusi su abiem eimomis. Mergait auginanti moteris argumentuoja, kad vaikas jà vadina mama. Bet juk tai irgi mani puliacija vaiku: teismai vyksta nuo pat kappledikystòs, augintoja ne buvo tikra, kuo jie baigsis tai gal nereikòjo vaiko mokyti, kas jo mama? Vòl susiduriame su suaugusi j ego - izmu. Dar baisiau, kad augintoja skundïiasi, esà mergaitò nenorinti bendrauti su teismo nu - statytais globòjais, tos eimos vyrà vadina blogu dòde. O kas vaikà primokò toki dalyk? Øsivaizduokite, kokià traumà patirs maïylò, kai tas blogas dòdò pasiims jà namo! Juk ta moteris vaikà augina visi kai neteisòtai. âia tas pats, kas pasiimti gatvòje patikus vaikà ir po to sakyti: tai koks jis pana us mane, jau priprato prie man s, a j auginsiu ir ta kas. Abiem atvejais stinga suvokimo nepainioti vaik suaugusi Ïmoni tarpusavio nesutarimus. VEIDAS: Kaip rodo apklausos, Lietuvoje beveik pusė mokyklinio amžiaus vaikų nesijaučia laimingi. Kodėl mūsų visuomenėje auga nelaimingi vaikai? E.Ž.: Kaltò ir ãia, be jokios abejonòs, tenka suaugusiesiems. eima turòt bappleti visada pasirengusi i klausyti vaikà, j paguosti. Mokykloje vaikas turòt ne tik gauti Ïini, bet ir bappleti ugdomas kaip asmenybò. Ir bendruomenei turòt tekti tam tikras rapplepestis jeigu eima vaiku rapplepinasi maïiau, pagalbos rankà turòt i tiesti aplinkiniai suaug Ïmonòs. Taip turòt bappleti, bet Lietuvoje taip nòra. eimose daïnai pernelyg akcentuojami materialiniai dalykai, uïsiòm tòvai skiria ne - pakankamai laiko pokalbiams, paguodai, dvasi - niam ugdymui. Be to, pas mus tikrai daug socialinòs rizikos eim, kuriose tòvai savo atïaloms auginti neturi gappledïi. Ir tai pasakytina ne tik apie girtaujanãius ar narkotikus vartojanãius tòvus. Mokykla iandien uïsiima tik vietimo funkcija, moko dalyk, bet nepadeda suvokti visuomenini problem. Be to, vaikams mokykloje nebeliko joki pareig, i skyrus mokslà.

15 Fotosmapplegis EKSPRESAS Nematau ãia nieko bloga, kad anksãiau, pasibaigus mokslo metams, vaikai dar i plaudavo savo mokyklà, per vasarà rinkdavo vaistaïoles, sukasdavo gòli darïel alia mokyklos. Dabar kaïkodòl tai laikoma vaik i naudojimu. tai pavyzdys: ateinu pasiimti savo pradinukòs dukters, klasòje kà tik vyko dailòs pamoka, visos grindys nuklotos popieriaus karpi - niais. Bet vaikai i eina lyg niekur nieko, nes klas sutvarkys valytoja tokia tvarka. Bet juk nuo maï dalyk ir prasideda auklòjimas. Na, o bendruomeninis jausmas labai silpnas, miestuose jis prakti kai i viso neegzistuoja. Juk bendruomenei, kaimynams labai lengva pastebòti skriaudïiamus vaikus, j tarpusavio santyki ydas. VEIDAS: Vaikų smurtavimas, patyčios, paauglių hiperse ksu a - lumas. Kas dėl to kaltas? Šeima, mokykla, visuomenė, tele - vizija? E.Ž.:Vaikai tik atspindys to, kà mato savo aplinkoje. Tòvai, prileisdami vaikà prie vienokios ar kitokios informacijos, turòt jaustis uï tai atsakingi, vertinti savo vaiko brandumà, gebòjimà naudotis informacija, vertinti, ar ji nepadarys Ïalos psichikai, nei kreips pasaulio suvokimo. Nesitikiu, kad Ïiniasklaida prisitaikys prie vaik juos turi apsaugoti tòvai. O mapples vietimo sistema ignoruoja realijas. GraÏu, kad ugdymo pamokose, kalbant apie eimà, pabròïiami dvasiniai dalykai. Ta ãiau païvelkime tiesai akis turime galvoti ir apie seksualin vyresni vaik vietimà met mergaitòs fizi kai jau pasirengusios lytiniams santykiams, bet jeigu su jomis apie tai nekalbama, jos visi kai nesuvokia i santyki prasmòs ir reik mòs. eimose apie tai nekalbama, mokyklose i tema irgi tabu. Tai kas paai kins vaikams, kad pernelyg ankstyvi seksualiniai santykiai kenkia ir fizinei, ir psichinei sveikatai? VEIDAS: Jūs pati turite mažamečių vaikų. Kuo skiriasi tėvų ir mažų vaikų santykis dabar ir tada, kai augote Jūs pati? Rodos, anksčiau buvo daug paprasčiau vaikai besąlygiškai gerbė tėvus, puikiai veikė didaktinės pedagoginės sistemos ir namie, ir mokykloje. E.Ž.: Ana ir dabartinò sistema skiriasi i esmòs. Anksãiau pakakdavo grieïtesnio tòv ar mokytoj ÏodÏio. Santykiai su iuolaikiniais vaikais tai i tisas deryb kelias, pokalbiai, vertybi ai kinimas, o ne primetimas. Todòl rezultatai labai priklauso nuo tòv kantrybòs, gebòjimo susikalbòti. Tòvai dar prisimena, kaip augino juos, gal kartais jie irgi noròt tiesiog liepti, bet dabartiniai vaikai nurodym tiesiog neklauso. Daug kalbòtis, ai kinti yra kur kas sunkiau, negu tiesiog paliepti. Ø vietimo staigà vaikà atiduodantys tòvai irgi turi ai kiai su - vokti, kad jie privalo pasitikòti pedagogais, juos gerbti, negriauti j autoriteto vaik akyse nuo to visiems tik blogiau. Jeigu kritikuosime mokytojus vaiko akivaizdoje, jis j tikrai negerbs. Tòvai ir mokytojai turòt bendradarbiauti, negirdint vaikui aptarti kylanãius auklòjimo sunkumus. Deja, dabar daïnesnò situacija, kai dòl blogo vaiko elgesio patyãi, smurtavimo tòvai garsiai apkaltina kvailus mokytojus. VEIDAS: Kokių profesinių ambicijų išsikėlėte, ateidama į šį pos - tą? Ar tikite, kad galite iš esmės ką nors nuveikti vaikų labui? E.Ž.: ios pareigos labai sunkios ir morali kai, ir emoci kai. Tikrai postà nesiverïiau, o gavusi pasiapplelymà ilgai ir atsakingai ana - lizavau savo galimybes. Noròãiau ãia dirbdama i esmòs perïiappleròti sisteminius vaiko teisi uïtikrinimo dalykus, o ne tik tirti skundus. Noriu i nagrinòti visas sistemos grandis kaip dirba globos namai, kaip valstybò geba pasirapplepinti ne galiais vaikais. Ketinu tartis su visomis suinteresuotomis pusòmis, analizuoti j patarimus. Bet turiu nepamir ti, kad reikia ginti ne tik atskir vaik grupi na laiãi ar ne gali j teises. Su didelòmis bòdomis, sielos skausmais iandien susiduria labai daug Lietuvos vaik. Ir, deja, dòl to daïnai kaltas mapples, suaugusi j, egoizmas. Laukòte man s de imt met, palauksite ir dar de imt. Viltis kvaili ir lietuvi motina. VEIDAS SCANPIX NUOTR. SCANPIX NUOTR. Susitikti su pasaulio galingaisiais yra kur kas geresni ir pra matnesni viet nei Vilnius. SCANPIX NUOTR.

16 VIR ELIO TEMA Kod l ir kaip estai mus aplenk AU RA LñKA Lietuva dar tebesiginãija dòl reform, kuri Estija òmòsi vos atkapplerusi nepriklausomyb. Todòl atotrapplekis tarp ali tik didòja. Ir ne mapples naudai. Gyventojų skaičiaus pokytis 2010 m. sausio 1 d., palyginti su 2009 m. sausio 1 d. (proc.) Gyventojų užimtumas 2009 m. (15 64 m., proc.) Minimali mėnesio alga 2010 m. kovą (eurais) Vidutinis mėnesio atlyginimas į rankas 2009 m. IV ketv. (eurais) Senatvės pensija 2009 IV ketv. (eurais) BVP vienam gyventojui 2009 m. (eurais) Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui 2009 m. IV ketv. (eurais) Valdžios sektoriaus skola vienam gyventojui 2009 m. IV ketv. (eurais) Lietuva Estija 0,6 0 60,1 63, altinis: Statistikos departamentas, "Eurostatas" T aline jokios euforijos, bet ne todòl, kad estai nesididïiuot ar nesidïiaugt, jog jau nuo sausio Estija taps euro zonos nare. "Estai Ïinià apie eurà sutinka santappleriai, nes su juo gyvename jau ne pirmus metus. Visos kainos parduotuvòse ar kavinòse nurodomos ir eurais, turistai juo ir atsiskaitinòja jau kokie ketveri metai", paai kina jau pusa tuoniolikt met Taline gyvenantis buv s Lietuvos televizijos Ïurnalistas Andrius Kulvietis. Taãiau Lietuvoje esti kas euras, ko gero, bus paskutinis argumentas, kad anekdotai apie est lòtumà neturi nieko bendra su iandienos realijomis. Nebent pagrindin heroj està pakeistume lietuviu. Juk estai pirmieji i trij baltijieãi praòjusià savait tapo turting ali klubu vadinamos Ekonominio bendradarbiavimo ir plòtros organizacijos nariais. Estija ir deryb dòl narystòs ES pakviesta anksãiau nei Lietuva, nors tikrosiomis naròmis tapome tà paãià dienà. Estai jau balsuoja internetu, pasaulis jiems lenkia galvà uï j sugalvotà "Skype'à". 80 proc. est teigiamai atsako "Eurostato" klausimà, ar per pastaruosius metus perskaitò nors vienà knygà, o toki lietuvi maïiau nei 65 proc. Ir net tok, atrodyt, elementar dalykà, kaip talkos "Darom!" idòjà, lietuviai nusiïiappleròjo nuo esti kojo "Teeme". Dar pridurkime, kad est vidutinis mònesio atlyginimas rankas 2009 m. ketvirtàj ketvirt 25 proc. vir ijo mapplesi k, algos per de imtmet pakilo beveik triskart, o senatvòs pensijos Estijoje buvo beveik ketvirtadaliu didesnòs nei mapplesi kòs, dar iki j sumaïinimo nuo i met sausio, ir suprasime, kodòl pernai i Estijos emigravo 4,5 tapplekst., o i Lietuvos 22 tapplekst. Ïmoni. Est politikai maïiau gai ta laiko tu tiems ginãams ir vis dar prisimena, dòl koki prioritet sutarò prie dvide imt met atkappler nepriklausomyb. Net Ïod "krizò" estai taria lyg juokaudami. Akivaizdu, mapples iauriniai kaimynai ne tiek lòti, kiek racionalapples, pragmati ki, kryptingiau siekia tikslo ir maïiau parako i leidïia vilpukui. Kaip jiems tai pavyksta? UÏ finansin drausm euras "Nenoriu taip sakyti, bet taip yra: Taline visuomet buvo auk tesnis lygis, Lietuva visuomet buvo pora met atsilikusi. Estijoje jauãiama, kaip stabiliai kyla gyvenimo lygis", pasakoja Taline gyvenantis A.Kulvietis. Kad Estija visuomet buvo iek tiek priekyje ne naujiena, taãiau akivaizdu, kad atotrapplekis tarp j ir mapples didòja ir pagal makroekonominius rodiklius, ir pagal tarptautin pripaïinimà, ir pagal gyvenimo lyg. Kodòl? Ø klausimà pa nekovai tiek Estijoje, tiek Lietuvoje atsako tà pat : jei estai uïsibròïia tikslà, jo sugeba siekti labai kryptingai. Juk buvo sunkoka patikòti, kad krizòs kar tyje estai sugebòs ne tik tilpti Mastrichto kriterijus, kuri nebeatitinka net euro zonos elitas, bet ir i gyventi su vos 1,7 proc. biudïeto deficitu. O tai, kad Estija jau nuo 1997 m. pradòjo kaupti stabilizavimo fondà, per- 16 veidas 2010 / 05 / 31

17 VIR ELIO TEMA Finansai Valstybės valdymas Estijos valstybòs skola, palyginti su alies BVP, krizini 2009 m. pabaigoje buvo maïiausia tarp vis ES ali ir siekò 7,2 proc. (Lietuvos 29,3 proc.). Pagal biudïeto deficità ( 1,7 proc.) Estija pateko pirmappleni trejetukà po vedijos ir Liuksemburgo, o Lietuva ( 8,9 proc.) septinta autsaideri kompanijoje. Vir ijant Mastrichto kriterij 3 proc. deficità Estija yra turòjusi tik 1999 m. Estija jau nuo 1997 m. pradòjo kaupti stabilizavimo fondà, kuris sumaïina ekonomikos svyravimus. I tikus sunkmeãiui tai leido nedidinti pagrindini mokesãi ir nemaïinti socialini i laid. Vyriausybòs rezervai siekia 11,7 proc. Estijos BVP m. estai turòjo perteklin biudïetà, prie ingai nei Lietuva, kurios biudïetas iuo laikotarpiu visuomet buvo su minuso Ïenklu. Palyginimui: esant ekonominiam pakilimui 2007 m. est biudïetas plius 2,6 proc., o Lietuvos, kai alies BVP per metus augo 10 proc., minus 1 proc m. pirmàj pusmet biudïeto deficitas Estijoje buvo pasiek s 9 proc., taãiau Vyriausybò ryïtingai apkarpò valdymo i laidas ir metinis deficitas siekò -1,7 proc. DidÏiulis est privalumas nekaitaliojami mokesãiai. "VEIDO" ARCHYVO NUOTR. To, kà nesòkmingai bando padaryti jau keli Lietuvos Vyriausybi SaulòlydÏio komisijos optimizuoti valstybòs valdymà, sumaïinti verslà kontroliuojanãi staig, diegti labiau centralizuotà valstybòs staig valdymà, estai òmòsi i karto po nepriklausomybòs atkapplerimo. Prasidòjus krizei Estijoje valstybòs aparatas sumaïintas penktadaliu. Beje, dar ekonominio pakilimo laikotarpiu valdïios aparato administracinòs i laidos vienam gyventojui Estijoje buvo perpus maïesnòs nei Lietuvoje. Nuo 2000 m. is skaiãius Estijoje padidòjo 1,8, o Lietuvoje daugiau nei 2,5 karto. Pagal 2006 m. patvirtintà strategijà Estijoje daug vie j paslaug perkelta elektronin erdv. âia 2009 m. per rinkimus Europos Parlamentà ir vietos valdïià jau buvo balsuojama internetu. Est i skirtinumas daug jaun valstybòs tarnautoj. NemaÏai sovietinòs rusakalbòs nomenklatappleros "pravalyta" vedus reikalavimà puikiai mokòti est kalbà. Kadr rotacija ãia paprastesnò, nes valstybòs tarnyba, kitaip nei Lietuvoje, paremta post, o ne karjeros principu. "VEIDO" ARCHYVO NUOTR. nai jai leido apsieiti su maïiausia ES valdïios sektoriaus skola, palyginti su BVP (7,2 proc.). "Pernai baland buvo tokia situacija, kad turòjome susiimti, noròdami gauti kvietimà euro zonà. Vyriausybò laikòsi labai grieïtos pozicijos. Teko smarkiai karpyti valdymo i laidas. Nepaisant prie taring vertinim, statymu teisintas darbo santyki liberalizavimas dabar lengviau darbuotojà atleisti i darbo, paprastesnò darbinimo procedapplera. Jei ne darbo santyki liberalizavimas, vargu ar bapplet pavyk tilpti Mastrichto kriterij ne daugiau kaip 3 proc. biudïeto deficità", pripaï sta Kalevas Kallemetsas, valdanãiosios Reform partijos programos komiteto ir Liberal akademijos valdybos narys. Priminsime, kad Lietuvoje analogi kas statym pataisas po uïsit susi diskusij Seimas pradòjo svarstyti tik prie pusantros savaitòs. Est politikas pabròïia, jog norint ko pasiekti reikia ir valdïios grieïtos pozicijos, ir visuomenòs supratimo, kad reformos bappletinos. Taãiau jis net dukart pakartoja, kad jam absoliuãiai nesuprantama, kaip ankstesnò Lietuvos vyriausybò galòjo ignoruoti ne kartà pateiktas Europos Komisijos rekomendacijas ekonomikos pakilimo laiku uïtikrinti nedeficitin biudïetà. Deja, Lietuva nuo 1994 m. nò karto neturòjo nedeficitinio biudïeto. Tuo tarpu Estijos vyriausybò pernai òmòsi net 9 proc. BVP dydïio biudïeto karpym, uï tai mainais gavo naryst euro zonoje, o tai neabejotinai bus patikimumo Ïenklas investuotojams. Tik, kaip yra sakiusi "DnB NORD" grupòs vyriausioji ekonomistò Jekaterina Rojaka, tai gali nuvilioti investuotojus ir nuo Lietuvos. Tad euforija, kad i est euro turòsime naudos ir mes, kelia abejoni. Nauda nebent pavyzdys, kad darant padaroma. altinis: Lietuvos ir Estijos statistikos departamentai, "Eurostat", "Veido" inf. Reformos nuo nepriklausomybòs pradïios Estai mums pavyzdys ir pagal reform mastà. Nuo pat nepriklausomybòs pradïios pradòtas ekonomikos liberalizavimas Estijai pelnò pripaïinimà kaip vienos liberaliausi ekonomik pasaulyje. Ekonominòs laisvòs 2010 m. indekse ji uïòmò 16 vietà i 184 ali (Lietuva 29-tà). Estai pirmieji pasaulyje sivedò vieno mokesãi tarifo sistemà. O tokio mokesãi kaitaliojimo kaip Lietuvoje, pasak A.Kulvieãio, ne manoma nò sivaizduoti. Kol Lietuva svajoja apie elektros jungt su Lenkija ir vedija, Estija 2006 m. nusitiesò jà Suomijà. Estai sugebòjo plòtoti alternatyviàjà energetikà, o vòjo jògaini gaminamos energijos kiekis per pastaruosius ketverius metus patrigubòjo. O kur dar skalappleno atsargos Estijoje, kurios, viliamasi, net gali pakeisti pasaulio galios centrus. Elektronikos ir telekomunikacij srityje Estija tiek païengusi, kad net gijo pravard "E-stija". Ypaã toli estai païeng reformuodami vie àj sektori ir valstybòs valdymà. Lie / 05 / 31 veidas 17

18 VIR ELIO TEMA Sveikatos apsauga Socialinė apsauga Sveikatos reformos Estija òmòsi i karto po j, pradòdama nuo medik rengimo ir statym bazòs keitimo m. pereita prie nedideli privaãi eimos gydytoj kabinet sistemos (19 proc. gydytoj eimos). Pas mus, atvirk ãiai, iki 2007 m. privataus sektoriaus sveikatos apsaugos srityje daugòjo, o paskui is procesas sustojo m. Estijoje steigtas centrinis sveikatos draudimo fondas, 2002 m. sveikatos draudimo statymu sureguliuota draudimo sistema. Ypaã daug dòmesio skiriama visuomenòs, o ne tik jau susirgusi Ïmoni sveikatai. Visa tai ilgina gyvenimo trukm. Per 10 m. moter amïius Estijoje pailgòjo 3,5 m., vyr 4 m m. buvo pasiektas est ilgaamïi kumo rekordas: moterys vidutini kai gyveno 79,2, vyrai 68,6 m. (Lietuvoje 77,6 ir 66,3 m.). Pagal gydytoj skaiãi tapplekstanãiui gyventoj Estija keturiolikta, Lietuva treãia tarp 27 ES ali (atitinkamai 336 ir 400), ligoninòs lov tapplekstanãiui est 557, lietuvi 816. Taãiau pagal "Eurobarometro" tyrimà, 70 proc. est sveikatos apsaugà vertina gerai (tai sutampa su ES vidurkiu). Lietuvoje is skaiãius tik 40 proc. "VEIDO" ARCHYVO NUOTR. Prie kriz estai sugebòjo sukaupti socialinòs apsaugos lò rezervà, prie ingai nei Lietuva, j i leidusi didindama pensijas ir motinystòs i mokas. Estai panaikino pensij indeksavimo tvarkà, visi kai nutraukò socialinio draudimo lò pervedimà kaupiamuosius (antros pakopos) fondus, o Lietuva tik sumaïino. Tiesa, senatvòs pensija Lietuvoje dar iki sumaïinimo buvo 23 proc. maïesnò nei Estijoje. Estijos parlamentas 2010 m. baland priòmò statymà, pagal kur iki 2026 m. pensinis amïius bus pailgintas iki 65 m. (dabar vyr jis yra 63 m., moter 60,5 m., taãiau iki 2016 m. susilygins su vyr ). Østatymo priòmimas tik sutapo su krize apie tai buvo jau seniai diskutuojama, o tokio sprendimo pasekmòs ilgalaikòs, ne momentinòs. Estija, prie ingai nei Lietuva, motinystòs i mok pastaraisiais metais nedidino ir ne klimpo nerealius sipareigojimus. Estijoje buvusio atlyginimo dydïio motinystòs i mokos neturi vir yti trij vidutini atlyginim dydïio ir mokamos ne ilgiau kaip pusantr met. "BFL" NUOTR. 17 tuvoje, kaip Ïinome, dar tik derinamos valdymo reformos strategijos. Net savo trapplekumus estai sugeba paversti privalumais. "Lietuvoje neturòjome tokios rusakalbi problemos. Bet Estijoje priòmus grieïtus est kalbos reikalavimus valstybòs tarnyboje, greitai pavyko "pravalyti" nomenklatapplerà. Estijoje apskritai didesnòs greitos karjeros galimybòs, nes valstybòs tarnyboje galioja ne karjeros, o post principas. Estijoje daugiau nei Lietuvoje vadovaujamas pareigas einanãi vadinam j "maãio" trisde imtmeãi ir iek tiek vyresni jaunuoli, turinãi puik, daïnai uïsienyje gytà i silavinimà. Beje, est doktorantams netgi privalu vienà semestrà studijuoti uïsienyje", est i skirtinumus vardija doc. dr. Vitalis Nakro is, Vie osios politikos ir vadybos instituto program vadovas. MaÏas pasiprie inimas reformoms CNN, BBC, "Bloomberg" televizij komentatorius, Taline sikapplerusios "Cicero Capital" bendrovòs generalinis direktorius Jamesas Oatesas pastebi, kad ir Lietuvos premjeras Andrius Kubilius priòmò jaunesni veid ir Ministr kabinetà, ir pataròjus. "Tai sveikintina, taãiau iuo poïiappleriu dar reikia daugiau païangos. Mano manymu, viena prieïasãi, kodòl estai maïiau emigruoja, yra ta, kad valstybòje sprendïiamàj balsà turi ir daugiau svarbi post uïima daugiau jaunesnòs kartos Ïmoni. Lietuvoje krizòs laikotarpiu daug jaun Ïmoni dòl labiau hierarchinòs visuomenòs struktappleros visai prarado darbà", lygina J.Oatesas. Svarbu tai, kad estai ne tik valstybòs valdymo, bet ir kit reform òmòsi i karto po nepriklausomybòs atkapplerimo. Jie turi europini standart sveikatos apsaugos sistemà. Kol mes verkiame, kad tam trappleksta pinig, estai pagal reitingus pirmauja ES pagal panaudojam lò sveikatos apsaugai efektyvumà, o pasitikòjimas sveikatos apsauga prilygsta ES vidurkiui. "Estai reformà òmò gyvendinti netrukus po nepriklausomybòs atkapplerimo. Jà pradòjo paimdami Pasaulio banko paskolà, kurià investavo studij reformà. Kai pasikeitò sveikatos apsaugos sistemos personalo mentalitetas, maïesnis buvo ir pasiprie inimas reformoms. Estai labai i plòtojo privaãià sveikatos pirmin prieïiapplerà. Elektroninòs inovacijos padarò efektyvesn sistemos valdymà", privalumus vardija Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto prodekanò doc. dr. Danguolò Jankauskienò. Be kita ko, Estijoje net nòra sveikatos apsaugos ministerijos iuos klausimus 18 veidas 2010 / 05 / 31

19 VIR ELIO TEMA Mokslas ir švietimas Nuo pat nepriklausomybòs atkapplerimo Estijos mokyklose imta depolitizuoti ugdymà, didinti uïsienio kalb valand skaiãi. MaÏòjant mokini, optimizuotas mokykl tinklas (nors ir mokslo metais vienam mokytojui Estijoje vidutini kai teko 10,5 statistinio mokinio, o Lietuvoje 14,3) m. patvirtinta vadinamoji "Tigro uolio" programa, skirta i silavinimo lygiui mokyklose padidinti. Prie keletà met pradòta auk tojo mokslo reforma. Taãiau prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas kritikuoja uïsit susius politinius ginãus dòl naujo jos etapo. Jis i kòlò uïdavin didinti i silavinimo lyg pagal tok kriterij : ar est studentai pagal Ïinias ir gebòjimus yra konkurencingi tarptautinòje erdvòje? Beje, estai doktorantai privalo nors vienà semestrà studijuoti uïsienio universitetuose. Estijoje yra e i valstybòs finansuojami universitetai ir keturios privaãios universitetinio lygio mokyklos. Dar 1993 m. norveg ekspertai atliko Baltijos ali mokslo tiriam j institut analiz ir pasiapplelò, kaip pertvarkyti ià sistemà. Estai vieninteliai pasinaudojo iomis rekomendacijomis. altinis: Lietuvos ir Estijos statistikos departamentai, "Eurostat", "Eurydice", "Veido" inf. "VEIDO" ARCHYVO NUOTR. strateguoja Socialini reikal ministerija. Est nei tiko ir tokia kaip Lietuvoje socialinio draudimo krizò. "Estus galima pagirti uï apdair elges su socialinio draudimo lò rezervu. O mes Seimo rinkim metais rezervà i naudojome motinystòs i mokoms ir pensijoms didinti. Racionalus ir est sprendimas didinti i òjimo pensijà amïi. Îinoma, reikia Ïiappleròti, kiek tai paremta darbo rinkos priemonòmis, kad vyresni Ïmonòs rast darbo", sako Vilniaus universiteto docentas, socialini moksl daktaras Teodoras Medaiskis. Arba tai mapples Seimas policijos reformas teisinusias statymo pataisas priòmò 2008 m., beveik de imtmeãiu vòliau nei estai. Beje, est pasitikòjimas policija jà pertvarkius pagal skandinavi kà model i augo nuo 30 iki 78 proc. Sustoti ties atliktomis reformomis estai neketina: prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas grieïtai ragina nevilkinti tolesni vietimo ir vie ojo administravimo reform. "Administracinò region reforma primena i t stà liapplednos dainos priedain ", kritikuoja prezidentas. Sprendimams priimti reikia konsensuso CNN, BBC, "Bloomberg" televizij komentatorius J.Oatesas: AkivaizdÏiausias skirtumas tarp lietuvi ir est tai skirtingas sprendim priòmimo tempas. Vis dòlto kokia toji est sòkmòs formulò, kurià ir mes galòtume nusira yti? "Estijos politinòje sistemoje egzistuoja konsensusas dòl svarbiausi reform sprendim. Pas mus politinò sistema labiau konfrontacinò, vytuoklòs principo. Estai sugeba kitaip artikuliuoti visuomenòs interesus, ten maïiau populizmo, partij nuostatos nuosaikesnòs, todòl lengviau priimti sprendimus", sòkmòs dòmenis Ïvelgia V.Nakro is, darydamas prielaidà, kad tai pasiekta stipresnio vidurinio visuomenòs sluoksnio, brandesnòs pilietinòs visuomenòs pastangomis. Talino gyventojas A.Kulvietis sako skaitàs lietuvi kus laikra ãius ir nepaliaujàs stebòtis: kiekvienà dienà po skandalà. "Niekas Estijoje apie tokius skandalus per daug ne neka. tai su savo kompanionu estu darbe persimetame pora ÏodÏi. Bet kad ir toki vyki kaip Lietuvoje nòra. âia ramu ir stabilu. Estai de imtkart apsvarstys, bet kai nuspr s, tai ir padarys. Kad bapplet taip kaip Lietuvoje, kad vienà dienà statymà priima, kità pakeiãia, Estijoje negirdòjau tai neesti kas dalykas. Net krizò Estijoje, ir ta kitokia apie jà estai neka pajuokaudami. Taip, maïiau Ïmoni parduotuvòse, restoranuose, yra praradusi darbà, bet nòra, kad kas nuolat sk st si, nòra masinòs psichozòs. Visi bando pratempti sunkmet ir kuria ateities planus", pasakoja A.Kulvietis. Vis dòlto analitikas J.Oatesas guodïia lietuvius, sakydamas, kad Lietuva ir Estija turi daugiau bendrum nei skirtum, o abi alys atlaikò kriz kur kas geriau, nei daugelis prognozavo prie porà met. Lietuviams nereikòt pavydòti estams ir juos tradici kai remianãi suomi ar ved, nes Lietuva kaimynystòje turi ekonomikos bumui pasiryïusià kaimyn Lenkijà, perspektyvias Ukrainà, Baltarusijà. O finansinò disciplina, kurià krizòs metu pajògò parodyti Lietuva, ne kà maïesnò nei Estijos. "Kardinalus kontrastas bapplet lygintis su Graikija", lietuvius palaiko J.Oatesas. Taãiau jis Ïvelgia ir akivaizdïi skirtum tarp lietuvi ir est tai skirtingas sprendim priòmimo tempas. Ignalinos atominòs elektrinòs eksploatavimo nutraukimas ir naujos Visagino atominòs projektas, pasak J.Oateso, puiki to iliustracija. Estai, ypaã tuose sektoriuose, kuriuose jie priklausomi nuo i oròs sàlyg, grieïtai laikosi strateginio planavimo ir to reikalauja i kit. Sociologas Mindaugas Degutis priduria, kad prie est lyderyst lòmusi veiksni iauròs alims bappledingos disciplinos galòjo prisidòti ir protestantizmas. Dar prie imtmet sociologas Maxas Weberis pastebòjo ry tarp protestantizmo ir applekio plòtros, mat i paï stantieji ià religijà mano bapplesià i ganyti, jeigu jiems sekasi darbas. Ø protestantizmà atsiversti nebappletina, taãiau pasimokyti i est tikrai taip / 05 / 31 veidas 19

20 LIETUVA POLITIKA Fond melω jai Seime visai AUDRIUS BAâIULIS Seimo nari kurtos vie osios staigos ministerij uïsakomus darbus atlieka 60 kart brangiau, nei tai padaro privaãios monòs. T ikriausiai daugelis pastebòjo, kad nuosekliausi Lietuvà ties bankroto riba pastaãiusio premjero Gedimino Kirkilo ròmòjai buvo kai kurie VU Tarptautini santyki ir politikos moksl instituto veikòjai. Manote, i idòjini sitikinim? Klystate! Tiesiog j pabaigoje G.Kirkilo Vyriausybò paskyrò savo biãiulio Raimundo Lopatos vadovaujamam institutui 3 mln. Lt i programos Lietuvos pasirengimas pirmininkauti Europos Sàjungoje. Pinigus reikòjo panaudoti per keturis mònesius. Tai ir buvo padaryta, o dalis dòstytoj, Veido turimomis Ïiniomis, tuos keturis mònesius gavo kone keturgubai didesn uïmokest. Îinoma, ne visi, o tie, kurie laikyti savais. Taip nepopuliarumo vir applen pasiek s premjeras gijo j remianãi bals chorà, o dalis gerbtin politolog buvo pari ti pinigais. Tais paãiais G.Kirkilo laikais UÏsienio reikal ministerijos Paramos demokratijai departamentui, skirsãiusiam pinigus vairioms Lietuvos rytini kaimyni demokratizavimo programoms, vadovavo toks liapplednai pagarsòjusio Albino Janu kos bendraïygis Renatas Ju ka. O jo Ïmona Alina kaip tyãia tuo pat metu buvo Europos humanitarinio universiteto, kuriam teko didïioji dalis Baltarusijos demokratizavimui skirt lò, vykdomoji diektorò. Atsitiktinumas, Ïinoma, bet domu vyras ministerijoje skirsto pinigus, o Ïmona, dirbanti vie ojoje staigoje, vadovauja t pinig panaudojimui. O tai skandalas pernai dòl R.Ju kos skirstyt pinig Afganistano paramai kilo, reikia manyti, neatsitiktinai. Seimo Audito komitetas net triuk mingà tyrimà buvo pradòj s, bet greitai viskas nu ãiuvo, o pats R.Ju ka sòkmingai i vaïiavo ambasadoriauti Vengrijà. Veidas dar tuomet, kai kilo skandalas dòl pinig Afganistanui, kòlò klausimà: kas patikrins visokias vie àsias staigas, tyrim centrus, forumus ir institutus, kurie labai sòkmingai sisavina ministerij pagal neva konkursus skirstomas lò as? Îinoma, jokio patikrinimo nebuvo atlikta. Ir kam, jei per vie àsias staigas i vairi fond melïiami ministerij ar savivaldybi valdomi pinigai nusòda reikaling Ïmoni artim j ki enòse? VEIDO FOTOMONTAÎAS VEIDO FOTOMONTAÎAS G.Steponaviãiaus vadovaujama vietimo ir mokslo ministerija Seimo nario M.Adomòno (de inòje) lit. Tai tikriausiai brangiausias tyrimas per pastaruosius metus. Nors Veidas daug i samesn Koks Seimo narys, tokie ir pinigai Jei ne skandalas dòl Seimo nario Lino Karaliaus atostog Tailande darbo metu, taip ir nebappletume suïinoj, kad Seimo nario motinos, sugyventinòs ir ios brolio vie osios staigos vairiems projektams per kelerius metus gavo daugiau nei 51 tapplekst. Lt. Paskutiniam projektui skirti 20 tapplekst. Lt i Sveikatos apsaugos ministerijos lò buvo (Ïinoma, visi kai atsitiktinai) pervesti likus kelioms dienoms iki L.Karaliaus ir jo draugòs kelionòs Tailandà. Îinia, apie iuos L.Karaliaus artim j vykdytus projektus galima pasakyti taip: koks Seimo narys, tokie ir pinigai menki. Tà pat koks Seimo narys, tokie ir pinigai, galima pasakyti ir apie Seimo vietimo, mokslo ir kultappleros komiteto nar, Vilniaus konservatori lyder, Tòvynòs sàjungos- Lietuvos krik ãioni demokrat partijos prezidiumo nar, Demokratinòs politikos instituto steigòj tarybos nar ir ilgamet vadovà Mantà Adomònà. Vien titul sàra as rodo, kad toliau kalba bus apie milijonus. Prie porà savaiãi M.Adomònas ir Demokratinòs politikos institutas (DPI) pristatò j sudarytà universitet reitingà. Tiek per pristatymà, tiek vòlesniuose spaudos prane imuose buvo pabròïiama, kad Seimo narys dr. M.Adomònas Lietuvos auk t j mokykl reitingavimo sistemos iniciatorius. O sudarò reitingà DPI kartu su tyrim internetu kompanija Macroscope. Jokios kitos iniciatori pavardòs ar rengòj pavadinimai nefigappleravo. Øsidòmòkite, tai svarbu. Ne todòl, kad savaitra tis Veidas Lietuvos auk t j mokykl reitingus sudaro ir skelbia jau 13 met, o M.Adomònas ir DPI tik trejus metus. Ne todòl, kad viena reitingavimo sistemos, kurià naudojo M.Adomònas ir DPI, autori Veido Ïurnalistò Jonò Kuãinskaitò. Ne todòl, kad M.Adomònas, ka- Seimo nariai G.Kirkilas ir L.Karalius Ïino, kaip melïti ministerijas ir ES fondus 20 veidas 2010 / 05 / 31

21 POLITIKA LIETUVA su^ω l jo institutui uï universitet reitingà atseikòjo milijonà atliko visai nemokamai daise pasisiapplel s bendradarbiauti su Veidu rengiant universitet reitingus, prie j Seimo rinkimus perskait s mapples savaitra tyje kaïkà, kas jam nepatiko, trenkò durimis ir nutarò pats sudarinòti reitingus. Dòl Dievo meilòs! Tegu tik daro sveika konkurencja dar niekam nepakenkò, juolab kad DPI parengtas produktas kol kas atvirai silpnokas. Vien todel, kad neapima privaãi auk t j mokykl. Svarbiausia ioje istorijoje kas ir kiek uï tà universitet reiting kapplerimà Demokratinòs politikos institutui moka, tai yra pinigai. Atskleisime nedidel komercin paslapt : savaitra ãio Veidas leidyba per metus kainuoja maïdaug vienà milijonà lit. UÏ tuos pinigus mapples skaitytojai gauna 52 savaitra ãio numerius, keturis storus teminius priedus ir 12 reiting. Tarp j ir atskirus universitet, kolegij, gimnazij reitingus. Dabar laikykitòs M.Adomòno steigtas Demokratinòs politikos institutas t stiniam projektui Lietuvos auk t j mokykl ir auk tojo mokslo studij krypãi reitingavimo sistemos sukapplerimas ir diegimas vykdyti i vietimo ir mokslo ministerijos gavo pustreãio milijono lit! Kadangi projekto trukmò pustreãi met, i eina, kad per metus M.Adomòno kurtas DPI, turintis vie osios staigos statusà, uï universtitet reiting sudarymà gaus po milijonà lit. VaizdÏiau sakant 60 ( e- iasde imt!) kart daugiau, nei tok reitingà parengti kainuoja Veidui. Ir Veidas tai rengia ne uï mokesãi mokòtoj pinigus. Sakysite afera, biudïeto pinig vagystò vidury baltos dienos, vie j ir privaãi interes konfliktas?! Nieko pana aus viskas teisòta, arba, kaip sako nomenklatappleros patriarchas, vsio zakonno. Ministerija kaïkelintame (bene 14-tame) savo interneto tinklalapio puslapyje ir niekieno neskaitomuose Informaciniuose prane imuose j ruden paskelbò konkursà, kuriame galòjo dalyvauti tik asociacijos, vie- osios staigos, auk tosios mokyklos, vie ojo administravimo institucijos. Savaitra tis Veidas, kaip privati monò, pagal konkurso sàlygas jame dalyvauti negalòjo, tad M.Adomòno atsikalbinòjimai a nekaltas, kad japples praïiopsojote, eina tiesiai iuk li dòï. Parai kà dalyvauti konkurse pateikò vienintelis DPI, jis ir laimòjo. Dangstòsi premjero dvasia SuÏinoj s, kad Veidas susidomòjo ia istorija, M.Adomònas atlòkò savaitra t siapplelyti atnaujinti bendradarbiavimà. O gav s skausmingà cvekà i premjero kanceliarijos (kur visi griebòsi uï galvos, suïinoj M.Adomòno Ïygius), paskambino ir i eiluãi autoriui. Mums noròjosi gauti atsakymà tik vienà klausimà: ar gali Seimo nario steigta vie oji staiga dalyvauti konkurse vietimo ir mokslo ministerijoje, kurià jis kuruoja, kaip Seimo vietimo, mokslo ir kultappleros komiteto narys? Kur laikà ragelyje girdòjosi tik nervingas nopavimas, kol galiausiai M.Adomònas pratarò: Steigòjas tai ne narys. Paskui oko ai kinti, kad pats jis parai kos dalyvauti konkurse nepild s, kad konkurse dalyvav s ne vienas DPI, bet dar visa krappleva organizacij, tarp j Katalik mokslo akademija ir Îini ekonomikos forumas. Net nesuprasdamas, kad taip klimpsta dar giliau, mat i eina, kad parai - ka dalyvauti ministerijos konkurse buvo i esmòs teikta dangstantis net ne Seimo nario, o premjero Andriaus Kubiliaus vardu! NeÏinantiems paai kinsime, kad A.Kubilius kadaise buvo vienas DPI ir Îini ekonomikos forumo steigòj, o Katalik mokslo akademijai M.Adomònas pernai pramu inòjo pinigus, siekdamas padaryti jà nuolat valstybòs remiama staiga. Ar sivaizduojate ministerijos klerkà, kuris dr st atmesti konkurso parai kà, vir kurios plevena takingo Seimo nario ir paties premjero dvasios? Tad, kad ir kur Ïiappleròsi, pustreãio milijono uï 40 tapplekstanãi lit vertà darbà aferoje visur ky o M.Adomòno ausys, bet juridi kai varu! Para à ant parai kos dòjo ne jis, konkursà ministerijoje ne ò ne jis, sprendimà dòl konkurso nugalòtojo priòmò ne jis, po pinig sàmatà tikriausiai irgi ne jis pasira ò. Jis tik konsultavo. Mano manymu, tai tiesiog tobula vagystò, iki kurios visokiems lementauskams kaip karvei iki mònulio. O Seimo opozicijos nariai tai traktuoja, kaip elementarià politin korupcijà. Beje, dabar M.Adomònas jau tikina, esà tie universitet reitingai, kuriuos jis pristatò, i ties tòra verti tik 5 proc. ministerijos numatytos sumos, o tikrasis darbas, uï kur ir mokami milijonai, bus daromas ateityje. Kas gali paneigti galimyb, kad ie ko, su kuo pasidalyti mainais uï tylòjimà? Transperancy International Lietuvos skyriaus vadovo Sergejaus Muravjovo komentaras Lietuvoje daugelyje sriãi trappleksta skaidrumo naudojant vie uosius pinigus. Tai didelò problema, nes kalbame apie mokesãi mokòtoj pinigus, ir nesvarbu, ar jie i Lietuvos biudïeto, ar i ES fond. DaÏnai net sunku suprasti, dòl koki prieïasãi skiriami pinigai vienam ar kitam projektui ir kaip jie panaudojami. Kai Ïmonòs to nesupranta, jiems kyla klausimas, ar pinigai naudojami skaidriai. Vienintelis bappledas i sklaidyti abejones pateikti kuo daugiau ai kios ir susistemintos informacijos. PavyzdÏiui, iemet baland Vie j pirkim tarnyba gal gale paskelbò stambiausi perkanãi j organizacij ir teikòj imtukus. I j matyti, kas per vie j pirkim konkursus daugiausiai i leidïia pinig ir kas juos laimi. Tai pirmasis Ïingsnis, kuriam Ïengti prireikò tiek daug met. Bet dabar kyla ir kit klausim : kokios tai sutartys ir kaip jos buvo pasira ytos? Ïingsn irgi turòsime Ïengti. Ir ãia galòtume pasimokyti i i sivysãiusi ir itin skaidri ali, tarkime, Skandinavijos, patirties. Kita vertus, kai kalbame apie skaidrumà panaudojant lò as, be galo svarbu suprasti, kad neuïtenka vien vie umo. Labai daïnai korupcijos ausys ky o rengiant sàlygas ir techninius reikalavimus nugalòtojams atrinkti. Vadinasi, turime suprasti, kad vie ieji pirkimai nòra tikslas panaudoti lò as, o pasirinkti tinkamiausià ir efektyviausià sprendimà. Kaip tai padaryti? Vakar alyse seniai taikomos i laid naudos analizòs ir galimybi studijos. Lietuvoje to beveik nòra. Bet be j nebus gero valdymo. O kai jo nòra, atsiranda terpò piktnaudïiauti. Dabartinò valdïia atòjo su spappledinga antikorupcine programa. Bapplet be galo graudu, jeigu jiems nepavyt i païad vykdyti. Demokratinòje visuomenòje Ïmonòs valdïià vertina ne tiek pagal i sikeltus tikslus, kiek pagal atliktus darbus / 05 / 31 veidas 21

22 LIETUVA TYRIMAS Rubikono p dsakas ir VALñ âepleviâiìtñ Met pradïioje skandalais aplipus pavadinimà Rubikon Group pakeit s naujà ICOR, Andriaus Janukonio vadovaujamas koncernas Ïmoni vis tiek vadinamas senuoju vardu. Nepamir ti ir seni tarimai, o ir nauj nors veïimu veïk. J au beveik pasitvirtino prie ke lerius metus girdòta vieno gerai informuoto vilnieãio verslininko prognozò: pamatysite, ne trukus Rubikono rankose bus ne tik visas ilumos applekis, bet ir atliek tvarkymas. Toks jau tas A.Ja nu konis gerai strateguoja: kodòl ne apròpus viso komunalinio applekio? Oficialiai nepavykt rodyti, kad ilumos applekis ICOR rankose. Taip, prie vienuolika met Rubikon Group atvedò Lietuvà prancapplez investuotojà Dalkia galingà energetikos paslaug kompanij grup, veikianãià 800 pasaulio miest. Tada buvo steigta nauja monò Litesko, kurioje Rubikonas turòjo apie treãdal akcij. Kita j dalis priklausò Europos rekonstrukcijos ir plòtros bankui bei kompanijai Dalkia. Devyniuose Lietuvos miestuose Litesko i sinuomojo ilumos tin klus. Rubikono akcij dalis ioje monòje vis maïòjo, kol sumenko iki dabartini 0,02 proc. Sostinòje centralizuoto ildymo sistemos buvo i nuomotos Dalkia kompanijai prie e erius metus. Tada buvo steigta ir nauja monò Vilniaus energija, kurios visi 100 proc. akcij priklauso pran capplezams. Taigi Rubikono nò vienu atveju pripai yti tarsi ne - manoma, nors ICOR nò kiek neslepia, kad yra bendrovòs Dalkia partneris Lie tuvoje, tegul ir be akcij. Bappletent jam padedant pasaulinò korporacija mapples alyje plòtoja savo veiklà. ICOR akcininkà Linà Samuol Dalkia pasirinko vadovauti Vilniaus ener - gijai. Bet sutartis su Dalkia turi pabaigà 2016 m., ir dabar verda negailestinga kova, ar i sutartis bus prat sta. Nuo lapkriãio derybas su savivaldybe vaik to ICOR atstovai. Mainais investicijas sutartis Dalkia pasiapplelò sostinei iki j biokuro diegimà investuoti apie 670 mln. Lt. Ji Ïada, kad ilumos applek pritaikius prie VEIDO ARCHYVO NUOTR. naujojo kuro gamtini duj vartojimas Vilniuje sumaïòt 250 mln. kub. m per metus. Skamba patraukliai ir dòl gali mybòs smarkiai sumaïinti tar à, ir dòl to, kad uï dujas mokami pinigai nei keliaut Rusijà ir likt Lietuvoje, o tai bapplet apie 300 mln. Lt. Bendrovòs Dal kia atstovai netgi tiki - na, kad dòl to ilumos tarifas Vilniuje su - maïòt 2,3 proc. Bet Dalkia nori garantij : ji sipa - reigot investuoti, jeigu Vilniaus savival - dybò prat st ilumos tinkl nuomos sutart dar dvide imt met nuo 2016 iki 2036 m. Savivaldybei atsisakyti i investicij reik t kapitu liuoti prie sipareigojimus Europos Sàjungai iki j gerokai sumaïinti oro tar à. Keista, kad taip tiks - liai sutampa data, ra yta Lietuvos sutartyje su ES, ir Dalkia sutarties pabaiga. Bet Lietuvos įsipareigojimai ES dėl Vilniaus elektrinių iki 2016 m. deginant mazutà i metamo sieros oksido normà sumaïinti 8,5 karto deginant gamtines dujas i metamo azoto oksido kiek sumaïinti 3,5 karto Š.MAŽEIKOS ("BFL") NUOTR. Vilniaus energijà valdo Dalkia, bet Ïmonòs mato Rubikono e òl koki tik sutapim ne pasitaiko. Îinoma, nebappletina rinktis biokurà: bapplet galima filtruoti trij Vilniaus elektrini dapplemus. Mokslininkai gàsdina, kad tai kai - nuot apie milijardà lit tiek investuoti filtrus nepajògt nei Vilnius, nei visas alies biudïetas. Sklypas tu ãias, bet baugus Praòjusià savait Vilniaus tarybos po - sòdyje laukta sutarties su Dalkia pra t simo klausimo svarstymo, bet jis net ne buvo ra ytas darbotvark. DidÏioji tos dienos naujiena buvo ta, kad interpeliacija sosti nòs me rui Viliui Navickui Ïlugo. O meras su - tarties prat simo ali ninkas. Tad Dalkia klau simas dar bappletinai pasieks darbo tvark. Energetikos srityje dir bantis Lazdyn bend ruomenòs aplinkos ko mi teto pirmi - ninkas Algirdas Jaru eviãius vienas i t vilnieãi, kuris kategori kai prie sutart. Jo nuomone, graïiose kalbose apie biokurà esama daug de - magogijos. Tie Lie tuvos miestai, ku riuose iluma gaminama deginant biokurà, tik riausiai nesutikt, bet vilnieãi baimòs akys didelòs. Ir yra dòl ko. Lazdyn gyventojus, ir ne tik juos, smarkiai i gàsdino planas statyti komunalini atliek degi - nimo mon. Jai ICOR turi sklypà greta Vilniaus 3-osios termofika - cinòs elektrinòs. Protestuodami dòl 22 veidas 2010 / 05 / 31

23 TYRIMAS LIETUVA burωuikos perspektyva T.URBELIONIO ("BFL") NUOTR / 05 / 31 veidas io statinio lazdynieãiai kaunasi jau trejus metus. Po veikio aplinkai verti - nimo ataskaita, kurià pa - ren gò bendrovò Covi Baltic, sukòlò daug ta - rim. Mapples specialistai jai pateikò 50 pastab. Atas - kaitoje buvo para yta, kad deginant po tapplekstant ton komunalini nerapple iuot atliek ne tik i viso Vilniaus, bet ir i aplin ki ni A.Janukonio strategija nutaikyta sostinòs komunalin applek region, oras niekaip ne pasikeis. Bet juk negali toks kiekis nepaveikti aplinkos. Îinant moralin Rubikono veidà, niekas netiki, kad jie milijonus i leis filtrams ir sorbentams. Lazdyn pakra tyje jau yra medicinini atliek deginimo monò, gerai Ïinome, kà tai rei kia, sakò A.Ja ru eviãius. ICOR mògina rodyti, kad tarp biokuro katilo ir komunalini atliek deginimo monòs nòra nieko bendra, bet jau vòlu. Netiki Ïmo - nòs. Puikioji Rubikono strategija ima ki ti kojà jos partnerei bendrovei Dalkia. Mat 34 proc. Vilniaus atliek tvarkymo pri klauso ICOR monei Eco servise. Tai liappleto dalis, nes likusios monòs dalijasi po gerokai ma - Ïesn io verslo kàsnel. Îiappleri atsargieji Lazdyn gyventojai Ïa - liàsias atliek surinkòj ma inas, ir deda vienà informacijà prie kitos. Kad ir i kurios pusòs Ïiappleri, gale vis tiek mato atliek deginimo mon. Todòl jau de imties mikrorajon gy - ventojai, sunerim, kad vakar vòjai jiems ne nuodus i mo - nòs, pasira ò po peticijomis ir padavò teismà Vilniaus visuomenòs sveikatos centrà, kuris suderino minòtà atas - kaità. Tada savivaldybò uïsakò studijà Vilniaus miesto at - liek tvarkymo planà. Bet jis VEIDO ARCHYVO NUOTR. VEIDO ARCHYVO NUOTR. pasirodò tartinai pana us tà paãià ataskaità. Planuojama monò yra a tuonis kartus didesnò, nei reikia visai Vilniaus aps - kriãiai, be to, joje ketinama deginti ir nuo - tek dumblà, stebisi A.Jaru eviãius. O jeigu jau kalbama apie dumblà, vadinasi, keliai veda ir Vilniaus vandenis, ne - kantraujanãius padidinti vandens kainà. Visas komunalinis applekis stebòtinai koncentruojasi vienà grandiozin planà. Savivaldybei neliko nieko kita, kaip paskelbti, kad ekspert, kurie vertint atliek deginimo monòs poveik aplinkai, bus ie koma uïsienyje. Lietuvoje toki rasti nepavyko. Kas laimòs? Prie paskutin geguïòs savait Vilniuje buvo atlikta gyventoj apklausa, ar jie pritaria Vilniaus miesto ilumos applekio perorientavimui nuo i Rusijos importuojam duj prie vietinio biokuro. Apklausta buvo atlikta Vilniaus ilumos tinkl uïsakymu. I 502 telefonu apklaust met am - Ïiaus vilnieãi 52,3 proc. buvo link pritarti. Ø iuos balsus, be abejonòs, bus ape - liuo jama Vilniaus taryboje balsuojant dòl sutarties su Dalkia prat simo. Bet pirmiausia ir iuos, ir skepti kai nusiteikusius vilnieãius reikòs tikinti, kad biokuras tai ne Trojos arklys, paskui kur sostin prasiskverbs ir atliek deginimo monòs projektas. Manipuliacijos su poveikio aplinkai vertinimu sukòlò tok nepasitikòjimà, kad jokie ICOR païadai (net ir tokie, kad visuomenòs atstovai, jei tik noròt, galòt nors ir kiaurà parà tiesiogiai monitoriuose stebòti visus monòje vykstanãius procesus) nepadeda. Ne kà gelbsti ir tokie ICOR skelbiami skaiãiai, kad gamtinòms dujoms ir mazutui pirkti Lietuvos monòs kasmet i leidïia daugiau kaip 1 mlrd. Lt. Jeigu 80 proc. centralizuotai tiekiamos ilumos bapplet paga - minta deginant biokurà, jis bapplet nekainav s nò pusòs milijardo (2009 m. kainomis). Mat nenaudojam mi ko kirtimo atliek Lietuvoje tiesiog kalnai. Ø ià i kalbingà agitacijà nepatiklieji atsiliepia niappleriais prisiminimais apie juodàjà Rubikono buhalterijà ir ironija, kad pinigai nekvepia jokiai partijai. O sutarties su Dalkia prat simo alininkai irgi nelieka skolingi, kaltintoj balsuose jie Ïvelgia galingà dujinink rankà, nenorinãià paleisti didelio vilnieti ko kàsnio. VEIDO ARCHYVO NUOTR. Kad tik Vilniaus nei tikt Tbilisio likimas UAB Vilniaus energija komercijos direktoriaus Rimanto Germano komentaras ano supratimu, Lie - Mtuvoje br sta dar viena krizò. Pagal stojimo ES sutart ne vòliau kaip iki 2007 m. sausio 1 d. Lietuva turòjo pateikti Europos Komisijai atnaujintà planà, skaitant ir investicij planà, dòl Kauno, MaÏeiki ir Vilniaus ilumos applekio atitikties europiniams reikalavimams. Atsiliekame jau pusketvirt met. Spr s damas i Vilniaus energijos vidaus dokument apie statybos ir montavimo darbus, matau, kad duj ir mazuto filtr laiku taip pat nepastatysime. Bet jeigu kalbòtume apie biokuro projektà, su juo kol kas vòluojame tik mònes. iandien jo vertò netoli milijardo, bet kaina kasmet didòs. Ørangos gamintoj nòra daug, jà reikia uïsakyti ir laukti. Vien vie j pirkim procedappleroms prireiks met. Jeigu viskas nusit st dar metus, kainos dar padidòt, ir, matyt, Vy - riausybò turòt priimti sprendimà netaikyti vie j pirkim tvarkos, o greiãiau pirkti ten, kur tik manoma. Visa tai gult ant vartotoj peãi. Pat juodïiausià scenarij galima pamatyti nuvaïiavus Tbilis, Jerevanà ar Ki iniovà. MaÏdaug prie septynerius metus Pasaulio banko atstovai dar svarstò, ar manoma i spr sti Tbilisio ilumos applekio klausimus. Dabar jau sakoma, kad ne. Jeigu Vilniuje ateit tokia diena, kai sostinòs elektrinòs dòl tar os norm neatitikimo bapplet uïdarytos taip, kaip buvo tiks - liai pagal sutart uïdaryta Ignalinos jògainò, manau, Lie tu va tikrai atsidurt pasaulio dòmesio centre. Bapplet rodoma ir pasakojama, kaip lie tuviai sirengia burïuikas, veïa malkas daugia - auk ãius ir kaip Gazpromas stato dujines katilines prie kiekvieno namo. Sau jau pasakiau: jeigu iki 2012 m. nepajudòsime i dabartinòs padòties, savo bapplestà daugiabutyje turòsiu i karto parduoti, nes vòliau jo nebus kam pirkti. 23

24 LIETUVA TEISñTVARKA Garliavos respublika: tarp teisin T eism negerbimo kultapplerà kuria politikai, o palaiko teisòjai. Buv s Vilniaus meras Artappleras Zuokas, nuteistas uï nusikalstamà elges siekiant valdïios, ilgai vaik ãiojo siseg s atlapà Ïenkliukà su uïra u Teistas uï gerus darbus. UÏ tokià pagarbà teismams Vilniaus miesto 1-asis apylinkòs teismas A.Zuokui anksãiau, nei numatò apkaltinamasis nuosprendis, panaikino teistumà. Taip teismas pats dar labiau païemino ios svarbios valstybòs institucijos, treãiosios valdïios, garb. Dar vienas pavyzdys: Seimo tinklalapyje teisto parlamentaro Sauliaus Stomos biografijoje puikuojasi frazò: Konkurentams sufabrikavus bylà, 1997 m. buvo nuteistas uï neteisòtà finansin veiklà Lietuvos aide. Taigi aktyvus Dràsiaus KedÏio alinink ideologas parlamentaras S.Stoma auk ãiausiosios alies institucijos interneto svetainòje tvirtina, kad teismas j nuteisò sufabrikuodamas bylà. Ø tokià parlamentaro pozicijà jo bylà i nagrinòj teisòjai nereaguoja.maîeikos ( BFL ) NUOTR. L.BRUNDZOS ( BFL ) NUOTR. ALGIMANTAS INDEIKIS Garliavoje protestuojantys Dràsiaus KedÏio alininkai ilgiau nei savait neleido vykdyti teismo sprendimo perduoti mergait jos mamai. Visuomenòje uïvirò ginãas, ar Lietuva gali bappleti vadinama teisine valstybe. VEIDO ARCHYVO NUOTR. Garliavi kiai i tisas paras budòjo prie D.KedÏio tòv nam Prof. V.Mikelònas: Lietuvoje yra gana daug teisinio fanatizmo aprai k. niekaip. Jei S.Stomos bylà nagrinòj teisòjai bapplet garbingi Lietuvos pilieãiai, jie jau seniai prie S.Stomà bapplet pradòj bylà dòl meiïto ir jà laimòj. Bet, matyt, teisòjams j garbò nòra svarbi arba jie mano, kad j garb turi apginti kaïkas kitas. Esama ir kur kas daugiau bei kur kas sudòtingesni retorini klausim. Tarkime, kiek priimt Konstitucinio Teismo nutarim Seime net nesiruo iama vykdyti? Kiek iandien Seime guli statym, Konstitucinio Teismo pripaïint prie taraujanãiais Konstitucijai, kurie jau seniai turòjo bappleti pakeisti? Ar tikrai i Garliavos gyventoj galima reikalauti didesnòs pagarbos teismams, nei jos demonstruoja alies elitas? Kitaip tariant, Garliavos respublikos brandinimà pradòjo elitas, jis uï tai ir atsakingas. Siapplelomi nauji teism modeliai Advokatas K stutis âilinskas jau ne pirmà kartà ragina alies politikus pradòti teism reformà ir tam tikras bylas, kurios yra ypaã svarbios vietinòms bendruomenòms, traukti taròjus. Advokato vertinimu, tokia sistema puikiai veikia Latvijoje ir Estijoje. Teisinòs technikos priemonòs nesukuria pasitikòjimo teisòtvarkos vykdomu teisingumu. Todòl esà reikia ie koti bappled, kaip procesà traukti pilieãius, vietines bendruomenes. Vilniaus universiteto Teisòs fakulteto dekanas prof. Vytautas Nekro ius pritaria tam, kad eimos, darbo bylose galòt dalyvauti taròjai. Nagrinòjant globos klausimus tokiose bylose taròjais galòt bappleti psichologai, vaiko teisi apsaugos institucij tarnautojai, darbo bylas galòt padòti spr sti darbdavi ir darbuotoj organizacij, profsàjung atstovai. Tokia tvarka neabejotinai pridòt pasitikòjimo teismais. Bet dekanas kategori kai nesutinka su idòja, kad teisòjai Lietuvoje galòt bappleti renkami per tiesioginius rinkimus. Tai tinka JAV ar kitose alyse, bet Lietuvoje sukelt sunkiai prognozuojam padarini. Manoma, jog mapples politinò kultapplera tokia Ïema, kad atsirast oligarch, kurie finansuot tokius rinkimus ir turòt savo statytinius teismuose. Ar Lietuvos teism sistemai pakenkt tai, jei apylinki teism teisòjai, kaip tai daroma JAV ir DidÏiojoje Britanijoje, bapplet renkami vietini bendruomeni? Tiek JAV, tiek DidÏiojoje Britanijoje teisòj postus gali pretenduoti tik teisininkai, jie taip pat privalo atitikti visus teisòjams keliamus i silavinimo ir patirties reikalavimus. Nuo paskirt teisòj juos skiria tai, kad jie negali su vietinòmis bendruomenòmis elgtis aroganti kai, privalo Ïmonòms suprantama kalba paai kinti tai, kà nusprendò. Pataikauti vietinòs bendruomenòs nuomonei jie negali, nes j L.BRUNDZOS ( BFL ) NUOTR. 24 veidas 2010 / 05 / 31

25 TEISñTVARKA LIETUVA io nihilizmo ir teisinio fanatizmo sprendimus vis vien perïiappleri auk tesnòs instancijos, kurios su vietinòmis bendruomenòmis nòra susijusios. Teisòs mokslininkai perspòja apie pilieãi radikalizavimà Mykolo Romerio universiteto profesorius Alfonsas Vai vila kolektyvinòje monografijoje Teisò ir demokratija pabrò- L.BRUNDZOS ( BFL ) NUOTR. L.BRUNDZOS ( BFL ) NUOTR. Ïia: Pilieãiais nelaikomi pilieãiai anksãiau ar vòliau tampa arba liberalais-nihilistais, besi alinanãiais nuo politikos, vie ojo gyvenimo, uïsidaranãiais asmeniniuose ir verslo reikaluose (pasyvus radikalizmas), arba teroristais (aktyvus radikalizmas), arba organizuotai veikianãiais pilieãiais. Organizuotumu tap jòga, jie ima kalbinti valdïià ne tik ÏodÏiu, bet ir veiksmu, kaip labiau veiksminga bendravimo su valdïia forma. Netinkamas prokuratappleros, ikiteisminio tyrimo pareigapplen darbas, politik bandymas krautis politin kapitalà stojant vienà ar kità barikad pus, siekiant anksãiau nei teismai i spr sti pedofilijos bylà, radikalizavo nemaïà dal Lietuvos pilieãi. Bapplet neprotinga teigti, kad tai tik saujelò nepaklusni garliavi ki. SprendÏiant i aktyviai interneto erdvòje pasisakanãi asmen skaiãiaus, j yra tapplekstanãiai. Teisinis fanatizmas Buv s Lietuvos Auk ãiausiojo Teismo teisòjas, dabar praktikuojantis advokatas profesorius Valentinas Mikelònas Kòdaini apylinkòs teismo nutartyje mato daug problem. Pirma, Kòdaini apylinkòs teismas nagrinòjo ne globos, o vaiko gyvenamosios vietos ir tòv valdïios apribojimo bylà ginão teisena. Tokioje byloje skubus nutarties vykdymas nòra bappletinas. Antra, nagrinòjant tokias bylas privaloma tvarka turi bappleti pateikta Vaiko teisi apsaugos tarnybos i vada, o jos nebuvo. Vaiko teisi apsaugos tarnyba tokià i vadà sutiko pateikti tik po vis bappletin rodym tyrimo. Teisme jau guli baudïiamoji byla, kurioje bus nagrinòjami seksualinio i naudojimo klausimai. ios bylos baigtis visuomenei ir kelia didïiausià nerimà. Nuo jos baigties priklausys, ar mergaitò gr saugià, ar nesaugià jai vietà. NeÏinia kodòl toki klausim nekilo Kòdaini apylinkòs teismo teisòjui. Treãia, tokioje byloje turòjo dalyvauti ir prokurorai, tyr vadinamàjà pedofilijos bylà. Jie teismui turòjo pateikti savo pozicijà dòl mergaitòs gyvenamosios vietos ir jos saugumo. V.Mikelòno nuomone, pilieãiai turi teis protestuoti prie teism sprendimus. Advokatas primena, kad nacistinòje Vokietijoje konclageriai buvo statomi pagal statymus, bet nesutinka su teisòs teorijos korifòjumi Hanzu Kelzenu (jo veikalas Grynoji teisòs teorija i verstas ir lietuvi kalbà), kad tuomet Vokietija buvo teisinò valstybò, nes buvo uïtikrintas nacistinòs Vokietijos teisòs laikymasis. V.Mikelònas tai vadina teisiniu fanatizmu. Pana iu religin fundamentalizmà, tikòjimà Dievu, kurio niekada niekas nòra mat s. Profesorius mano, kad ir Lietuvoje yra tam tikr teisinio fanatizmo aprai k. Esama daug atvej, kai pilieãiai, visuomenò teisingiau uï teisininkus màsto, kaip reikòt i spr sti vienà ar kità konfliktà. Ø Veido klausimus atsako Europos Îmogaus Teisi Teismo sekcijos prezidentò, teisòja Francoise Tulkens 2010 / 05 / 31 veidas ALGIMANTO INDEIKIO NUOTR. Trumpasis Veido interviu Lietuvoje teismais pasitiki labai menkas nuo imtis gyventoj, bet dauguma pasitiki Europos Îmogaus Teisi Teismu. Kaip tai paai kinti? Mes sukurti padòti nacionaliniams teismais. Viskas prasideda nacionaliniuose teismuose. Jei visos nacionalinòs teisminòs priemonòs i naudotos, bet Ïmogus jauãia, kad jo teisòs neapgintos, neatkurtos, tada galima kreiptis mapples teismà. Belgijoje (ponia F.Tulkens yra Belgijos deleguota teisòja A..) dauguma Ïmoni nacionaliniais teismais pasitiki. Îinoma, ir belgai kreipiasi Strasbapplero teismà. Tokius pasitikòjimo skirtumus, matyt, lemia tai, kad mes sprendïiame tik Ïmoni teisi klausimus. Lietuvoje pilieãiai daïnai skundïiasi nesuprantantys, kà ir kodòl taip nusprendïia teismai. I mokti ra yti teismo sprendimus taip, kad juos suprast Ïmonòs, nòra paprasta. Vakaruose taip pat buvo daug nuveikta tam, kad pilieãiai pasitikòt teismais, teisòjais. Teisòjai turi dirbti bendruomenei. Tai yra teisòj kultappleros dalykas. Pasitikòjimo burt lazdele nepasieksi, tai ilgalaikis procesas. Mes Belgijoje alies teisòs universitetuose daug dirbome, kad teismai priartòt prie bendruomeni. Îmonòms reikia ai kinti, kad jie turi kovoti dòl savo teisi, o teisòjams kad jie turi suprantamai ai kinti, kà ir kodòl nusprendïia: kà jie daro, kodòl taip daro, kokiais motyvais, argumentais remiasi. Teismams reikia bappleti atviresniems. Bendruomenei ir teismams negalima pasidalyti prie ingas stovyklas. Visi turi gerbti save ir vieni kitus. Ir bendruomenò turi bappleti palankesnò teismams, stengtis suprasti, kà daro teismai. Beje, ir Ïurnalistai prie io proceso gali reik mingai prisidòti. Ar paprasti pilieãiai gali suprasti teism sprendimus, teisòj argumentacijà? Jei kalba yra baisi, komplikuota, sprendimus suprasti sunku. Tada teisòj reikia klausti, kodòl ta kalba tokia, kodòl sprendimas ir jo motyvai tokie sudòtingi, ar sprendimas negalòt bappleti ai kesnis, paprastesnis. Teisinòje kalboje galima daug kà pakeisti. Îinoma, yra labai sudòting byl, bet daïniausiai galima rasti paprastesni ÏodÏi paai kinti tam, kas nuspr sta. Teisingumo vykdymo tikslas yra padòti Ïmonòms. Be supratimo to negalima padaryti. Teisòj pareiga i ai kinti, kà jie nusprendïia, tik tada Ïmonòs priims tai kaip teisingumà. Prie ingu atveju Ïmonòs i sprendim nepriims. Ir nepasitikòs. Septintojo de imtmeãio pradïioje Belgijos universitetai buvo pradòj judòjimà padòti visuomenei suprasti teis. Buvo daug profesori teisinink, kurie òjo bendruomenes ir ai kino teis, teism sprendimus. Tai buvo didelis judòjimas ir Belgijoje jis labai pasiteisino. iandien pasitikòjimas Belgijos teismais gana didelis. 25

26 VERSLAS Nauji mokesçiai atitolins JURGITA LAURINñNAITñ Ekonomistai mano, kad Lietuva sunkiai atlaikyt nauj mo - kesãi bangà progresiniai mo kesãiai paskatint i alies emigruoti geriausius specialistus, o nekilnojamojo turto ir au tomobili apmokestinimas smarkiausiai kirst nukrauja - vusiai vidurinei klasei ir grà - Ïint Lietuvà recesijà. P remjeras A.Kubilius, regis, turi silpnyb pomòg didinti mokesãius. Vi sus su tuo susijusius siapple lymus jis su tin ka itin entuziastingai. Taip nutiko ir pra ò jusià savait, Tarptautinio va liutos fondo (TVF) mi sijos Lietuvoje vadovei Catrionai Pur field pasiapplelius Lie tuvoje vesti nekilnoja mojo turto ir auto - mo bili mokest. Prem je ras tuoj pat nu sitvòrò ios minties ir leido su prasti, kad mo kesãi pasikeitimai nuo 2011 m. nei ven giami, o minòti mokesãiai esà tei singi, nes apmokestina turtà ir praban gà. Vis dòlto pasigilinus statistikà matyti, kad tos prabangos ne tiek ir daug. Automobili parkas mapples alyje vienas seniau si Europoje lietuviai daïniausiai vaïinòja met senumo ma inomis. O prabangi nam, kuri vertò prasidòt nuo pu - sòs milijono lit, Re gis tr centro duo menimis, 2009 m. pra dïioje buvo tik 1,2 proc. Net 82 proc. nekilnojamojo turto Lie tuvoje vertò iki 100 tapplekst. Lt. Ekonomistai stebisi, kodòl TVF daro to - kià didel takà Lietuvos politikams, kurie lin ksi galvomis, pritardami grieï ãiau - siems io fondo siapplelymams. TVF dabar diktuoja mapples ekonomin Kiek lietuviai gauna pajamų Pajamos Gyventoj (Lt/mòn.) skaiãius iki tapplekst tapplekst tapplekst tapplekst tapplekst tapplekst tapplekst tapplekst tapplekst tapplekst. 1 mln. 3 Daugiau nei 1 mln. 1 altinis: VMI politikà, kuri nenau dinga mapples gyventojams. Mes turime gal voti apie savo maïos alies interesus, o ne taip beatodairi kai vykdyti TVF politikà, kurià itin kritikuoja ir Nobelio premijos laureatai, na, kad ir Paulas Krugmanas, tvirtina Mykolo Romerio universiteto Eko nomikos katedros profesorò habil. dr. Ona GraÏina Rakauskienò. Nauji mokesãiai Lietuvà vòl sviest recesijà Kalbas apie naujus mokesãius vertinu neigiamai. iuo metu, kai ekonomika nu s - tekenta ir Ïmonòs ypaã nuskurd, apmokes - tinti vienintel dalykà, kur jie turi bapplestà, reik t visi kai sunaikinti vidurin klas, kuri yra pagrindinò mokesãi mokòtoja. Dabar vesti nekilnojamojo turto mo kest bapplet represinò priemonò. Reikia galvoti apie ateit, juk vedus nauj mo kesãi laukia visi kai prie ingas rezultatas Ïvelgiant ilgesn perspektyvà, biudïetas neteks dar daugiau pajam, neabejoja O.G.Ra kauskienò. Tokiai nuomonei pritaria ir Lietuvos pramoninink konfederacijos Ekonomikos ir finans departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Jis sitikin s, kad plauk biu - dïetà priklausomyb nuo mokesãi tarif rodanti Lafero kreivò jau pasiekò kritin ta kà, nuo kurio mokesãi didinimas rei kia ma - Ïesn pajam surinkimà. Akcizo pa didinimas rei kia, kad kas ketvirtas lietuvis pilasi kontrabandini degal, pasienio gy ventojai negeria vie tinio alkoholio ir nerappleko vietini ci ga - reãi. Jau pasiekòme tok ta kà, kad reikia gr Ïti atgal ir maïinti mokesãius, daro i - vadà ekonomistas. Nauji mokesãiai ne tik dar labiau nu s - kurdint gyventojus, kuri atlyginimai ir pensijos sunkmeãiu maïòjo, bet ir paskatint dar didesn e òlinio verslo plòtimàsi. Lie tuvos laisvosios rin - kos instituto uïsakymu tyrim bend - rovòs Spinter tyrimai atliktos apklausos duomenimis, pernai beveik 40 proc. gyventoj gavo e òlini pajam. Premjero siapplelymui vesti nauj mokesãi nepritaria nei prezidentò, nei valdanãiosios koalicijos partneriai Liberal sàjappledis. Nors diskusijos dòl mokesãi dar neprasidòjo, koalicijos partneriai Ïada prie intis sumanytoms naujoms rinkliavoms. Su partneriais diskusijos dòl mokesãi prasidòs birïel, o sprendimas turòt bappleti priimtas rugsòj. Bendra mapples frakcijos ir partijos nuos - tata tokia, kad nebeturime teisòs vesti nauj mokesãi. Esame sitikin, kad mokesãiai jau padidinti tiek, jog tolesnis j kòlimas gali suveikti prie ingai. Dabar artimiau siais metais prognozuojame nuosaik eko no mikos au - gimà, o priòmus tokius sprendimus galime vòl gr Ïti recesijà, Veidui tvirtino Li - be ral sàjappledïio partijos pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Ministras pritarò ekonomist nuogàstavimui, kad nekilnojamojo turto mokestis bapplet ypaã didelis smapplegis statyb ir nekilnojamojo turto rinkai, kuri iuo metu ir taip sunkiai kapstosi i nuosmukio. Vis dòlto, regis, konservatoriai bent jau dòl nekilnojamojo turto mokesãio vedimo laikysis gana grieïtai. Tòvynòs sàjungos- Lie - tuvos krik ãioni demokrat frakcijos se - niapplenas Jurgis Razma primena, kad nekilnojamojo turto mokestis numatytas ir Vy riau - sybòs programoje. Seimo BiudÏeto ir finans komiteto pirmininko pavaduotojas Vitas Matuzas pabròïia, kad Lietuvoje apmokes - tinimas koncentruotas ties pajamomis ir vartojimu, kurie jautriausi ekonomikos svyra - vimams. Tuo tarpu Mokesčiai kapitalas, kuris laikomas stabiliausia mo - kesãi baze, Lietuvoje sudaro tik 4 procen - tus visos mokesãi bazòs, o euro zonoje 14 proc. A.Ku bilius tikisi vedus nauj mokesãi per dvejus metus surinkti 500 mln. Lt. Tik kaip jam tai pavyks padaryti, kol kas neai ku, nes, Finans ministerijos skaiãiavi mais, i nekilnojamojo turto mo kesãio pavykt surinkti tik mln. Lt, o tai per kukli suma biu dïeto skylòms uï kam yti Vyriau - sybò uïsimojo per dvejus metus skirtumà tarp pajam ir i laid su maïinti 4,5 mlrd. Lt. S.Besagirskas nesupranta, kodòl reikia naujo mokesãio, kurio indòlis deficito ma - Ïinimà bapplet toks menkas. Kà rei kia tie 73 mln. Lt, palyginti su planuojamais sutau pyti keliais milijardais? Mokesãiai, i kuri su - ren kamos a aros, o visuomenòs pasipiktinimas didïiulis, neturòt egzistuoti, kritikavo ekonomistas. 26 veidas 2010 / 05 / 31

27 VERSLAS Lietuvos atsigavimå Progresiniai mokesãiai: kas juos mokòs? Seimo BiudÏeto ir finans ko - miteto pirmininkas K stutis Gla - veckas mato dar vienà alternatyvà progresinius mokesãius. Manau, kad daugiau bus kalbama ne tiek apie mokesãi didi - nimà, kiek apie i laid maïini - mà. Blogiausiu atveju, jei reikòs koreguoti mokesãi sistemà ir ie koti papildom pajam, va - riantas bapplet progresiniai mokes - ãiai, kurie galòt bappleti taikomi ne tik darbo pajamoms, bet ir ki - toms dividend, nuomos ir pan. Jei lygintume automobili ir nekilnojamojo turto mokesãius, kurie palies beveik vi sus gyventojus, progresinis mokestis iek tiek logi kesnis, Veidui sakò politikas. Kol kas politikai ne - siapplelo progresini mo kes - ãi sche mos, bet maïdaug prie metus nekòta, kad uïdirbantiesiems daugiau nei 10 tapplekst. Lt bapplet galima taikyti auk ãiausià tarifà 40 proc. Taãiau VMI duo me - nys rodo, kad Ïmoni, kurie galòt mokòti di dïiau sius mokesãius, Lietuvoje bent jau oficialiai labai nedaug, tad vòl kyla klausimas, ar is mokestis duot akivaiz des - nòs naudos biudïeto pajamoms. tai pernai, VMI duo - me nimis, daugiau nei 10 tapplekst. Lt per mònes gavo maïiau nei 9 tapplekst. gyventoj 0,6 proc. vis gaunanãi pajamas Lietuvoje. Tuo tarpu net 39 proc. Lie - tuvos gyventoj pajamos sudaro iki 860 Lt ne at - skaiãius mokesãi, o 27 proc. nuo 1 2 tapplekst. Lt. Neabejotinai kai kurios gy ventoj pajamos oficialià statistikà ne trauktos, nes gautos i e òlinio verslo, tad j ap mokestinti ne - i eit. Daugelis ekonomist 2010 / 05 / 31 veidas "BFL" NUOTR. "BFL" NUOTR. "VEIDO" ARCHYVO NUOTR. bai minasi, kad vedus progresinius mokesãius geriausi ir brangiausiai mokami specialistai i Lie tuvos emig ruos, o uïsienio verslininkams alis bus nepatraukli. Ne kelti mokesãius, o taupyti Politikams linkstant kelti mokes - ãius, ekonomistai ragina taupyti ir ie koti bappled, kaip skatinti BVP au - gimà. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studij dekanas Nerijus Ma - ãiulis mano, kad daug geresnò biu - dïeto balansavimo priemonò yra jo i laid maïinimas, o ne bandymas gauti papildom pajam vedus naujus mokesãius. Trumpuoju laikotarpiu biudïeto pajamas bapplet galima padidinti privatizuojant vienà i daugelio neefektyvi, maïai pridò ti nòs vertòs kurianãi valstybini moni, kurios, be kit, turi ir pinig plovimo funkcijà. O ilguoju laikotarpiu reikòt daryti tai, apie kà visi alies ekonomistai neka seniai ir nuolatos maïinti biurokratines i laidas, skaidrinti vie uosius pirkimus, siapplelo ekspertas. Kai kurie ekonomistai apskritai kritikuoja Vyriausybòs sprendimà Ïappletbapplet per DREAMSTIME NUOTR. dvejus metus sumaïinti alies fiskalin deficità iki 3 proc. Reikia strategi kai màstyti. Jei eko no minò politika teisinga, po kurio laiko sumaïinsime biudïeto deficità, o jei bet kokiais bappledais sumaïinsime j iandien, ateityje tai lems valstybòs pajam maïòjimà. Nereikia i sikelti vienintelio tikslo Ïappletbapplet stoti euro zonà 2012-aisiais. Kai padòtis pageròs, tada ir galvosime apie stojimà. Dabar mums ito nereikia, mano profesorò O.G.Ra kaus - kienò. Tokià i eit mato ir E.Masiulis. Vienas sprendimas biudïeto deficito maïinimas iki 3 proc. per ilgesn laikotarp. TVF sako, kad Lietuvos ekonomika per septynerius metus gali atsitiesti, todòl neai ku, kodòl per dvejus metus norime atitikti Mastrichto kriterijus. Gal verãiau pamaïu siekti tikslo ir kasmet po vienà procentà deficito susimaïinti, svarstò E.Masiulis. Kol kas dar neai ku, ar gyventojams, turin tiems bapplestà ir automobil, teks dar labiau pa ploninti savo pinigines. Taãiau dòl vieno mo kesãio, kuris sigalios nuo kit met sausio, abejoni nòra Lietuva Europos Sàjungai sipa reigojusi pakelti dyzelino akcizà. Finans ministerijos skaiãiavimais, nuo 2011 m. dòl akciz didinimo 10 proc. litras dyzelino Lie tuvos gyventojams pabrangs apie 12 ct. Mokestis Privalumai Trapplekumai Nekilnojamojo turto mokestis Pajam prognozò: mln. Lt Siapplelymas: apmokestinti nekilnojamàj turtà, taikant vienà i pasiapplelyt penki lengvat gyvenamajam bapplestui. Îaliasis automobili mokestis Pajam prognozò: 100 mln. Lt Siapplelymas: vesti automobili mokest. Progresiniai mokesãiai Pajam prognozò: mln. Lt Siapplelymas: vesti diferencijuotà gyventoj pajam mokesãio tarifà darbo ir ki - toms pajamoms. Svarstomi mokesãiai io mokesãio sunku i vengti, nes turtas oficialiai registruotas. SumaÏòt spekuliacij nekilnojamuoju turtu. io mokesãio sunku i vengti, nes automobiliai registruoti. SumaÏint tar à, automobili spapplestis, eismo vyki statistikà. Leist solidariai paskirstyti mokesãi na tà, padòt sunkiausiai besiverãiantiems gyventojams. UÏkirst kelià sociali - niams neramumams. Ø biudïetà bapplet surenkama nedaug pajam. Mokestis suduot dar vienà smappleg nekilnojamojo turto ir statyb sektoriui. Gyventojai privalòt mokòti antrà kartà uï tà pat juk nekilnojamàj turtà pilieãiai sigijo i apmokestint pajam. MaÏòjant pajamoms ir pensijoms, padidòjus akcizams ir pabrangus degalams, gyventojams papildomas mokestis tapt per sunkia na ta. Paliest didïiàjà alies gyventoj dal. Paskatint geriausi specialist emigracijà, o tai pakirst alies konkurencingumà. SumaÏint alies patrauklumà uïsienio investuotoj akyse. 27

28 VERSLAS Strategij k r jai mok lietuvius numatyti ateit^ UPS Skubios siuntos vadovas dr. V.La as, Frost & Sullivan tarybos pirmininkas D.Frigstadas, susisiekimo ministras E.Masiulis ir Frost & Sullivan direktorius Europos regionui J.E.Kristiansenas aptarò elektromobili perspektyvas Lietuvoje MARIJA ALEKSANDRAVIâIÌTñ Frost & Sullivan verslo strateginio konsultavimo bendrovòs vadovai Lietuvos politikos ir verslo atstovus ragino planuoti savo veiklà ne rytdienai, o 2020 metams. verslas kaip olimpinòs Ïaidynòs, kuriose konkurencija tampa vis nuoïmesnò, iuolaikinis tempas vis didòja, o bappleti tarp lyderi reikia vis daugiau pastang ir gebòjimo inovatyviai màstyti, Vilniuje per verslo pusryãius su Amerikos, DidÏiosios Britanijos ir kit prekybos rapplem nariais sakò pasaulinòs verslo strateginio konsultavimo bendrovòs Frost & Sullivan tarybos pirmininkas Davidas Frigstadas. Strateginio planavimo ekspertas pabròïò, kad iandien svarbiausia numatyti, kaip japples verslas ir japples karjera atrodys ne ryt, o bent jau po de imties met. iandien pasaulyje daug moni patiria fiasko dòl vienintelòs prieïasties negebòjimo prognozuoti rinkos pokyãi. âia lietuviai verslininkai taip pat turi karãios patirties kad ir PanevòÏio Ekrano atvejis, kai monòs vadovams atrodò, jog dar de imtis met reikòs j gaminam kineskop. Taãiau sparti technologij kaita verãia investuoti inovacijas ir siekti uïsiimti pozicijas rinkose, kurios iandien ypaã sparãiai vystosi. PavyzdÏiui, Frost & Sullivan imasi konsultuoti ne tik didïiausias pasaulines korporacijas, bet ir maïas ambicingas startuojanãias bendroves, nes sparãiai tobulòjant naujoms technologijoms jos kartais sugeba laimòti konkurencin kovà ir su gigantais, jei ie nesugeba Ïvelgti pokyãi krypties. O Frost & Sullivan siapplelosi ne tik konsultuoti, bet ir padòti gyvendinti modernias strategijas. tai sveãiai i garsiosios Frost & Sullivan ne veltui susitiko su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu, nes pasaulyje prognozuojami ir jau prasidòjo didïiuliai pokyãiai transporto srityje. Tiesiog revoliucijà Ïada sukelti elektromobiliai. Elektra varomas transportas prie porà savaiãi Londone vykusioje Frost & Sullivan surengtoje tarptautinòje konferencijoje buvo vardytas kaip vienas i a tuoni svarbiausi pokyãi pasaulyje artimiausià de imtmet. Ø birïelio pabaigoje vyksianãià tarptautin konferencijà apie besikeiãianãià transporto infrastruktapplerà ir elektromobilius Frost & Sullivan vadovai pakvietò ir Lietuvos premjerà Andri Kubili. Sveãiai pasidïiaugò, kad ir Lietuvoje jau steigiama elektromobili asociacija. Jos iniciatoriai Elintos, vienos didïiausi pramonòs automatizavimo paslaug ir produkt tiekòj Lietuvoje moni grupòs, darbuotojai. Vilniuje jau galima i sinuomoti elektrin dvirat, o entuziastai jau montuoja elektros vadus elektromobiliams krauti. Pokyãiai, ko gero, prasidòs greiãiau, nei manome, tad jiems turime rengtis. Frost & Sullivan moto Augimas, inovacijos, lyderystò bappletent tai, ko ypaã iandien reikia Lietuvai. Susitik su ministru pirmininku A.Kubiliumi strateginio planavimo ekspertai siapplelò pasinaudoti j patirtimi. Frost & Sullivan ekonomikos inovacij srityje yra konsultav Airijos, Singapapplero vyriausybes, kapplerò Singapapplero païangos strategijà. Keletà dien Lietuvoje vie òj vadovai ypaã Ïavòjosi Lietuvos jaunimu. D.Frigstado vertinimu, savo i silavinimu jie prilygsta prestiïini pasaulio universitet absolventams, moka bendrauti, puikiai kalba angli kai. Tai rodo japples alies perspektyvas, pabròïò D.Frigstadas. Po susitikimo su ISM rektoratu esti ketinim païint prat sti. Frost & Sullivan daugiau nei 1900 darbuotoj daugiau nei 40-yje pasaulio valstybi turinti verslo strateginio konsultavimo bendrovò, sukaupusi beveik 50 met patirt, padedanti savo klientams paspartinti augimà, kurti inovacijas, tapti lyderiais. Beje, Frost & Sullivan vadovai prisipaïino dòmiai besidairantys, kur Baltijos regione reikòt steigti savo biurà. Ømoni plòtrai didel reik m turi ne tik verslo taisyklòs. Ypaã jei tenka rinktis tarp pana i sàlyg svarbus ir emocinis spappledis apie Ïmones, j santykius, pasitikòjimas, kad kartu su jais galima plòtoti verslà. Ir tai lemia, kas pasirenkami partneriais, sako UPS Skubios siuntos vadovas dr. Vladas La as, dïiaugdamasis, kad Frost & Sullivan vadovai sakòsi i Lietuvos i siveïantys kuo palankiausià nuomon. Su Frost & Sullivan kompanijos tarybos pirmininku ir vykdomuoju direktoriumi D.Frigstadu V.La as susipaïino prie porà met TED ( Idòjos, vertos bappleti paskleistos organizacija) konferencijoje Kalifornijoje ir pakvietò j Lietuvà. Manau, tai bus domaus ir labai naudingo bendradarbiavimo pradïia ir ne tik verslui, bet bendrai païangai Lietuvoje, tikisi V.La as. 28 veidas 2010 / 05 / 31 VEIDO ARCHYVO NUOTR.

29 M E T ˆ vadovo 2010 konkursas A nksãiau Seltekos pavadinimà Ïinojo tik technologij specialistai, bet nuo praòjusi met pabaigos apie jà i girsta vis daugiau Ïmoni, nes i monò rinkai òmò siapplelyti skaitmeninius priedòlius, kurie bet kur senà televizori priverãia rodyti skaitmeninòs televizijos programas. Artimiausius dvejus metus tai bus itin paklausi prekò, nes 2012 m. spal Lietuvoje bus visi kai i jungta analoginò antïeminò televizija ir visas vaizdas bei garsas bus perduodamas tik skaitmeniniu signalu. Nuolatini pokyãi verslas A.Vizgaitis i karto atremia skeptik pastabas, esà neverta pirkti atskiro TV priedòlio verãiau i karto investuoti naujà televizori, kuriame jau montuotas skaitmeninis signalo imtuvas. Ne visiems naujo televizoriaus reikia, ne visi j i gali pirkti, ai kina Seltekos vadovas. Pats paprasãiausias ios monòs pagamintas priedòlis kainuoja 180 Lt toks leidïia matyti 14 kanal. Seltekos vadovas i t Ïmoni, kurie ne tik vadovauja monòs administracijai, bet ir patys puikiai i - mano apie kiekvienà gamin ir gamybos procesà. Juk jis toje paãioje vietoje dirba jau 25-erius metus nuo 1985 m. A.Vizgaitis i gyveno buvusios Kauno radijo gamyklos transformacijas ir sunkmeãius, o paskui òmò kurti ir vadovauti nauj, modernesni technologij verslui. Man skauda ird dòl Lietuvos. Gaila, kad kitose gamyklose neatsirado tikr eiminink, norinãi ne i graibstyti turtà, o pertvarkyti gamybà pagal naujus, jau nebe sovietinòs, o pasaulinòs rinkos poreikius, sako A.Vizgaitis. Iki pat j monò sòkmingai gamino vien televizijos kanal selektorius, juos nuolat tobulindama ir rasdama vis nauj uïsienio rink iai Kaune nuo seno gaminamai rangai realizuoti. Per metus bappledavo pagaminama 3,2 mln. vnt. selektori daugiausiai visoje Europoje. Taãiau monòs vadovai matò artòjanãià naujà skaitmeninòs televizijos erà, kurioje j tradiciniams gaminiams vietos nebebus. Todòl ir buvo sukurtas skaitmeninis selektorius. Vòliau ambicijos atvedò iki visi kai naujo gaminio skaitmeninòs televizijos LAURA GVOZDAITñ Seltekos monòs vadovas Arapplenas Vizgaitis nuolat suka galvà, kaip sukurti vis nauj gamini, nes stovòjimas vietoje elektrotechnikos pasaulyje rei kia nei vengiamà pralaimòjimà. ORESTOGUREVIÂIAUS NUOTR. "VEIDO" DOSJĖ Arūnas Vizgaitis, 49 m. UAB Selteka direktorius Apie mon Økurta: 1997 m. reorganizavus Kauno radijo gamyklà. Darbuotoj skaiãius: 147. Apyvarta: 2009 m. 11 mln. Lt., 2010 m. 21 mln. Lt (planuojama). Darbo patirtis: nuo 1985 m. dirbo Kauno radijo gamykloje pradòj s nuo gamybos dispeãerio, vòliau pakilo iki cecho vir ininko pareig, o Seltekai vadovauja nuo pat monòs steigimo. Posakis: Niekada neie kok kvailesni uï save. priedòlio komplekto, kuris irgi nuolat tobulinamas: antros kartos technologijà MPEG- 2 pakeitò MPEG-4 imtuvai, tinkami jau ir rai kiosios televizijos (HD) transliacijoms. Mapples srityje kiekvienas gaminys gana greitai sulaukia saulòlydïio. Ir jei nenori baigti savo verslo istorijos drauge su juo, turi uïbògti vykiams uï aki, sukurdamas kaïkà naujo, patikina A.Vizgaitis. Ketina didinti eksportà Seltekos vadovas pripaï sta, kad praòj metai buvo gana sunkapples televizijos VERSLAS È virß n ißk l skaitmenin televizija priedòliai dar tik skynòsi kelià rinkà, o sen j selektori pardavimas nuolat maïòjo. Taãiau dabar didelòs viltys siejamos jau ne tik su Lietuvos, bet ir su uïsienio rinkomis. Mat i lietuvi ka prekò populiaròja tiek Latvijoje, tiek Estijoje, kurios prie skaitmeninòs televizijos pereis ià vasarà. Be to, priedòlio registracijos reikalai iuo metu tvarkomi ir kai kuriose Skandinavijos alyse. Vyksta derybos ir su potencialiais partneriais Rusijoje i milïini ka rinka, kuri vien skaitmenin signalà rinksis nuo j, Seltekà ypaã domina. Jei pavykt sukurti realizacijos tinklà, net bapplet svarstoma atidaryti padalin Kaliningrado srityje taip bapplet i vengta muit ir kit eksporto i ES teritorijos mokesãi. Ponas Arapplenas patikina, kad j srityje konkurencija tiek Lietuvoje, tiek uïsienio ali rinkose didïiulò, ãia ypaã aktyvapples skaitmeninòs televizijos saulòtekio Europoje vaisiais skubantys pasinaudoti Kinijos ir Piet Koròjos gamintojai. J gaminiai pigapples, bet dòl to ir paprastesni. Mums belieka konkuruoti kokybe ir kalbòti tik paãi naujausi technologij kalba, dòsto pa nekovas. Todòl Selteka intensyviai bendradarbiauja su Lietuvos mokslininkais. Drauge su Kauno technologijos universitetu neseniai sukurtas skaitmeninòs televizijos imtuvas, galintis priimti interneto televizijos (IPTV) signalus. Ørenginyje diegtos nam applekio prietais stebòsenos, telemedicinos funkcijos. Turint tok aparatà, per televizori galima ne tik Ïiappleròti transliacijas, bet ir stebòti, kas vyksta kieme, o prireikus mobiliuoju kardiogramos prietaisu pasitikrinti, kaip dirba irdis, ir rezultatus i kart nusi sti eimos gydytojui. Dar svarbu paminòti, kad Selteka neapsiriboja vien gamyba jau a tuonerius metus ãia siappleloma ir elektronini preki surinkimo paslauga, kuria noriai naudojasi Vakar Europos monòs. Televizijos priedòli gamybà gana smarkiai veikia sezoni kumas anksãiau vasaromis sòdòdavome be darbo. O dabar cechai dirba nuolat kai negaminame savo produkt, surenkame uïsakov rangà, paai kina vadovas. Toks sprendimas buvo labai i - mintingas: paslaug pardavimas iuo metu sudaro apie 32 proc. monòs apyvartos / 05 / 31 veidas 29

30 PASAULIS B.Obama suprato, kad vienaßalißki JAV sprendimai buvo klaida SIMONAS NAUJOKAITIS Pagaliau paai kòjo Baracko Obamos gynybos ir saugumo strategija. met JAV karo akademijos Vest Pointe i leistuvi ceremonijà vainikavo JAV prezidento Baracko Obamos i paskelbtos gynybos strategijos tezòs. Priminsime, kad kiekvienas JAV prezidentas skelbia savà nacionalin gynybos strategijà. Ten pat, Vest Pointe, alies saugumo doktrinà skelbò ir George as W.Bushas. The Washington Post analitikai atkreipia dòmes, kad nuo jos B.Obamos doktrina skiriasi radikaliai. Ankstesnòje buvo pabròïiami nacionaliniai alies interesai, leidïiantys valstybei imtis viena- ali k ir prevencini veiksm, nukreipt prie tas alis ir tas teroristines organizacijas, i kuri kyla gròsmò JAV interesams. Tokia strategija, laikantis poïiapplerio, kad kai kuriais atvejais geriausia gynyba yra geras puolimas, buvo priimta po 2001 m. rugsòjo 11-osios vyki. Dabartinis JAV prezidentas parei kò, kad alis, siekdama savo saugumo, turòt remtis tarptautiniu bendradarbiavimu. Tai rei kia, kad G.W.Busho amerikieti ko internacionalizmo strategija, paskelbta prie a tuonerius metus, keiãiama i esmòs, nors B.Obama nò karto nepaminòjo savo pirmtako pavardòs. Kita vertus, jau 2009-aisiais, kai jis laimòjo rinkimus, buvo prognozuojama, kad gynybos strategija keisis. Ceremonijoje dalyvav tapplekstantis seniausios JAV karo akademijos baigiamojo kurso kariapplen ir auk ãiausio rango kari ki i girdo, kad j valstybò pasaulio arenoje viena ali k veiksm nebesiims, todòl reikia stiprinti esamus aljansus ir ie koti nauj partneri. Mes visi Ïinome, kad tarptautinò sistema turi yd, sakò B.Obama. Bet atotrapplekis nuo pasaulio bendrijos JAV nebuvo vaisingas. Ateityje Amerika neturòt viena tvarkytis su naujais i applekiais, o jos kariai neturòt vieni prisiimti atsakomybòs. io amïiaus na ta negali gulti vien ant Amerikos peãi, parei kò B.Obama. SCANPIX NUOTR. Kaip iuolaikiniai i applekiai buvo vardyti branduolinòs ginkluotòs plitimas, ekstremizmas, konflikt mal inimas, klimato kaita. Afganistano mazgas Dabartinis supervalstybòs prezidentas parei kò, kad JAV geriau sekasi, kai alis veikia bappledama aljanso dalimi, kaip buvo per Antràj pasaulin karà ir altojo karo laikais, o dabar naujàjà tarptautin padòt reikia vertinti i diplomatijos ir bendradarbiavimo pozicij. Taigi JAV imsis tokios politikos, kuri remsis diplomatiniais sipareigojimais ir demokratijos vertybòmis, pirmiausia pati stengdamasi rodyti pavyzd. Analitik nuomone, kalbòdamas apie bendradarbiavimà JAV prezidentas netiesiogiai kreipòsi kai kuriuos sàjungininkus NATO aljanse, pradòjusius svarstyti galimyb pasitraukti i operacij Afganistane. PavyzdÏiui, naujojoje DidÏiosios Britanijos vyriausybòje trys ministrai neseniai parei kò, kad alies kariuomenò i Afganistano turòt bappleti i vesta kuo skubiau. Priminsime, kad 2009 m. pabaigoje ten pat, Vest Pointo akademijoje, JAV prezidentas buvo paskelb s naujà karin strategijà Afganistane, turinãià laikytis ant trij bangini karini veiksm prie talibus, bendradarbiavimo su JT bei afgan tauta ir partnerystòs su Pakistanu. Raketos jau Lenkijoje B.Obama keiãia strategijà, o prie Rusijos sienos montuojamos Patriot raketos JAV Kaip vienà bendradarbiavimo, apie kur kalbòjo B.Obama, pavyzdïi jau galima paminòti praòjusià savait, geguïòs 25-àjà, Lenkijà atvykusius kelias de imtis JAV kareivi su zenitinòmis raketomis Patriot. Jos buvo atgabentos geleïinkeliu i amerikieãi bazòs prie Kaizerslauterno. Dvejus metus lenk kari kiai bus mokomi valdyti raket kompleksà. Per tà laikà ãia nuolat bus iki 150 JAV kari. Tiek daug Lenkija j dar nebuvo maãiusi, jie niekada ir neketino taip ilgai ãia uïsibappleti kartu su savo technika. Anksãiau JAV kari kiai mokò lenk lakapplenus valdyti naikintuvus F-16, kuri Lenkija sigijo modernizuodama savo karines oro pajògas. Raketos dislokuotos Varmijos Mozappler vaivadijoje prie Morongo miestelio esanãioje bazòje maïdaug uï 60 km nuo Kaliningrado srities. Lenkija tvirtina, kad i vietovò pasirinkta vien dòl palankios infrastruktappleros. Planà dòl raket dislokavimo Lenkija buvo suderinusi dar su G.W.Busho administracija. Nenuostabu, kad is planas buvo sukòl s didel Rusijos nepasitenkinimà, todòl vòliau B.Obama j koregavo. Lenkijà pasiekusios raketos yra maïesnio nuotolio ir, kaip tikimasi, neturòt taip erzinti Rusijos, kaip G.W.Busho plane numatytos prie raketinòs gynybos sistemos. DidÏiajai Lenkijos kaimynei, matyt, neliks nieko kita, kaip susitaikyti su vykusiu faktu. Taãiau ir pagal patikslintà planà Lenkija turòs kurdinti visà prie raketinòs gynybos baz, bet tai turòt vykti 2018 m. ir ji bapplet maïesnò, nei numatyta G.W.Busho planuose. O ateityje Lenkija ir pati ketina sigyti keletà amerikieti k raket. 30 veidas 2010 / 05 / 31

31 RUSIJA K à tik lyg tyãia, lyg netyãia i ai kòjo Rusijos uïsienio reikal ministerijos parengta slaptinta UÏsienio politikos veiksni efektyvaus i naudojimo, siekiant ilgalaikòs Rusijos plòtros, programa, kuri laikoma naujàja neformalia Rusijos uïsienio politikos doktrina. i prie tris mònesius parengta neformali uïsienio politikos programa i esmòs jau sulaukò Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pritarimo ir iuo metu perduota tolesniam Rusijos vyriausybòs svarstymui. Supaprastintai kertines naujosios neformalios Rusijos uïsienio politikos doktrinos nuostatas bapplet galima apibappledinti taip: Rusija esà atsisako nuostatos skirstyti valstybes prie- i kas ar draugi kas ir savo uïsienio politikoje vadovautis tik pragmatiniais interesais. Taip pat Rusija siekia pritraukti daug vakarieti ko kapitalo, kuris padòt modernizuoti al. Patys rusai pripaï sta, kad pastaruosius kelerius metus Rusija sugebòdavo pritraukti Vakar investicij tik vadovaudamasi itin paprasta schema: kylant pasaulinòms eksportuojam energijos i - tekli ir kit Ïaliav kainoms, didòjo ir rusi k kompanij kapitalizacija, o tai leido Rusijai imti dideles ir santykinai nebrangias paskolas i Vakar ir reinvestuoti jas pelningas besivystanãi valstybi rinkas. Taigi i energijos i tekli eksporto ir reinvestuot lò gautas pajamas Rusija fakti kai pravalgydavo pinigai buvo naudojami ambicingoms socialinòms programoms, o rusi ko verslo plòtra toliau vykdoma pigi paskol sàskaita m. ruden prasidòjus pasaulinei ekonominei krizei i schema Ïlugo eksportuojamos naftos kainos nukrito, o Rusijos verslo galimybòs skolintis smarkiai pablogòjo. i met pradïioje Rusijos ekonominòs plòtros ministerija suskaiãiavo, kad vien iki j vairioms dar anksãiau suplanuotoms socialinòms ir infrastruktappleros programoms gyvendinti Rusijai reikòs trilijono JAV doleri. Ekonominis Baltijos valstybi uïkariavimas Siekiant gyvendinti visas minòtas nuostatas, naujojoje Rusijos uïsienio politikos programoje i kelti itin ambicingi tikslai: ekonominis Baltijos ali uïkariavimas, Vidurinòs Azijos valstybi kompanij, priklausiusi buvusios SSRS kariniam pramoniniam kompleksui, supirkimas, bendradarbiavimo su Afrikos valstybòmis branduolinòs energetikos srityje, dvi ali santyki su Indija bei Kinija stiprinimas ir kt. ioje doktrinoje taip pat teigiama, kad pasaulinòs ekonominòs krizòs sàlygomis Baltijos alys tapo nebe domios Vakar investuotojams, o i valstybi turtas nuvertòjo, todòl Rusijos kapitalui siappleloma skverbtis tokias akas, kaip energetika, logistika ir transportas, informacinòs technologijos ir kt. Ekonominòs galios didinimà Baltijos valstybòse naujosios uïsienio politikos kappleròjai suvokia kaip dal platesnòs Rusijos ekonominòs strategijos, siekianãios ekonominòs posovietini valstybi erdvòs konsolidacijos, ribojant i orini veikòj galimybes veikti ioje erdvòje. Kita vertus, Rusija PASAULIS Rusai nebeskirstys valstybi ^ prießißkas ir draugißkas? VYTAUTAS SIRIJOS GIRA Ryt Europos studij centro analitikas Naujojoje savo uïsienio politikos doktrinoje Rusija planuoja suartòti su Vakarais, bet ketina ekonomi kai uïkariauti Baltijos valstybes. RAMUNO VAITKAUS PIE. SCANPIX NUOTR. V.Putinas ir D.Medvedevas nusprendò imtis pragmati kos uïsienio politikos ioje naujojoje strategijoje suartòjimà su Vakarais vertina kaip savità kompromisà. Rusijai gyvybi kai svarbu pritraukti vakarieti ko kapitalo ir gyvendinti esmines struktapplerines reformas, bet kartu pripaï stama, kad Rusijos suartòjimas su Vakarais tapo tikòtinas sumaïòjus j dominavimui tarptautinòje politikoje ir ekonomikoje. Kitaip tariant, naujoje neformalioje uïsienio politikos doktrinoje Rusija pripaï sta, kad jos ekonomika tapo païeidïiama, o Vakarai nebeturi pakankamai i tekli dominuoti posovietinòje erdvòje, todòl turòt bappleti teisinta lygiavertò, pragmatiniais interesais grindïiama Rusijos ir Vakar partnerystò. Viena pagrindini naujosios Rusijos uïsienio politikos Ïinuãi Vakarams savo santykius su Vakarais gr sdama pragmatiniais interesais, Rusija tokio pat poïiapplerio tikisi ir i savo partneri, ypaã ES ir JAV. Mainais uï konstruktyvius santykius su Vakarais Rusija pasirengusi pasiapplelyti tam tikrà atlyg (prie atlygi ekspertai priskiria pageròjusius Rusijos santykius su JAV, Lenkija, Ukraina ir kitomis valstybòmis). Dar viena Rusijos naujosios uïsienio politikos kappleròj plòtojam minãi vadinamoji aljans modernizacija, kai Vakar tarptautini pozicij silpnòjimas i naudojamas Rusijos vidaus ir tarptautinòms pozicijoms stiprinti. Vienas toki aljans modernizacijos pavyzdïi Rusijos siappleloma parama ES ir JAV sprendïiant pagrindines tarptautines problemas mainais Europos saugumo architektappleros perïiapplerà (naujos tarptautinio saugumo erdvòs nuo Va ingtono iki Vladivostoko sukapplerimà), kuri i esmòs suteikt Rusijai sprendimo teis gyvendinant transatlantin politikà ir sumenkint NATO reik m / 05 / 31 veidas 31

32 VISUOMENñ ISTORIJA Vilkolaki misija kerßyti ir naik DR. PETRAS STANKERAS Nors po Antrojo pasaulinio karo jau praòjo 65-eri metai, ir iais laikais vis dar atskleidïiama nauj istorinòs tiesos puslapi. Vienas j apie vilkolakius. I storikai nevienodai vertina praeit. Vieni sako, kad laiko dulkòs temdo vykius, tad apie jà vis sunkiau tiksliai kalbòti. Kiti tvirtina prie ingai, esà laikas nupuãia nuo vyki rapplekà. tai nuo Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigos jau praòjo 65-eri metai, o mes atskleidïiame vis nauj istorinòs tiesos puslapi. Konkreãiai kalbame apie paskutiniais karo mònesiais Vokietijoje pradòjusià veikti slaptà organizacijà paslaptingu pavadinimu "Werwolf" "Vilkolakis". Tai turòjo tapti paskutiniu Treãiojo reicho slaptu ginklu. Kai imtai divizij, pasiekusi ParyÏi ir Maskvà, turòjo negarbingai trauktis, nacionalsocialistinòs Vokietijos vadovai buvo priversti imtis priemoni ir kaip nors nutolinti karo pralaimòjimà. Tuomet daug vilãi buvo dedama ià paskutiniais karo mònesiais steigtà pogrindin organizacijà "Vilkolakis". Su pralaimòjimo nuojauta Dar 1943 m. Vokietijoje vyko daugybò pasitarim, per kuriuos buvo aptariama Vokietijos nacionalsocialistinòs darbinink partijos (NSDAP) politika tuo atveju, jeigu Vokietija pralaimòt karà. Vokietijos SS vadovo SS reichsfiurerio Heinricho Himmlerio kabinete vyko slaptas pasitarimas, kurio dalyviai patvirtino planà "W-II" ("Werwolf"). Pagal planà Reicho vadovai òmò rengtis pogrindinei kovai. Planas buvo kruop ãiai slepiamas nuo Adolfo Hitlerio, nes visi bijojo bappleti apkaltinti nesòkmòs kare prana avimu. Øgyvendinant plano "W-II" nuostatas buvo sudarytas specialus H.Himmlerio vadovaujamas tabas. Jis parengò veiklos planà, numatant vokieãi elges prie Ïengiant prie o kariuomenei Vokietijà. Tam tikslui visame Reiche buvo steigtos "W-II" pogrindinòs kuopelòs, sudarytos i 7 10 Ïmoni. Kiekviena kuopelò privalòjo laikytis grieïtos konspiracijos. Ry ys turòjo bappleti palaikomas tik su centru. Bapplesim j partizanini kov dalyviai i klausydavo pradinio karinio parengimo kursà, buvo supaïindinami su teritorija, kurioje gali tekti kovoti. Jau pirmaisiais j mònesiais Vokietijos vadovai intensyviai svarstò, kaip i naudoti kovos su pasiprie inimo judòjimu okupuotose alyse patirt, kuriant savà pogrind. is klausimas buvo gvildenamas vyriausioje Reicho saugumo valdyboje ir generalinio tabo Nuo A.Hitlerio Vilkolakio planas buvo slepiamas Ïvalgybos skyriuje. io skyriaus vadovas pulkininkas Reinhardas Gehlenas stengòsi nukopijuoti soviet, lenk ir kit propaguotà pogrindïio veiklà, ketindamas panaudoti j metodus organizuojant diversines grupes. Jis i studijavo daugyb suimt pogrindinink, partizan tardymo protokol. Svarbiausias jo tikslas buvo païinti pogrindïio, ypaã sovietinio, struktappleros ir veiklos mechanizmà. Surink s pakankamai informacijos, R.Gehlenas savo planà apie vokieãi pogrindïio sukapplerimà i dòstò H.Himmleriui. SS vadovas nutarò kurti vienà bendrà diversin pogrindin organizacijà ir pavadinti jà "Vilkolakiu". Jis tikriausiai Ïinojo daug legend apie juos. J Ïinojo ir vokieãiai, kurie tikòjo, kad kas septintas sapplenus eimoje tampa vilkolakiu. komi rengti diversines Vilkolakiai per tris savai Juo galima pavirsti, jei Ïmog apima nesuvaldomas pyktis. Îodis "vilkolakis" turòjo sukelti siaubà, baim ir nuolank paklusnumà. i sàvoka turòjo drausminti ir paãius vokieãius: vilkolakiui niekas neatsisakys padòti. Uoliausi fanatik atranka "Vilkolakiams" vadovavo vyriausiasis tabas. Jam buvo pavaldapples keturi sektori, kuriuos buvo padalyta visa Vokietija, teritoriniai tabai. Berlynas ir jo apylinkòs priklausò atskiram sektoriui, kuris susidarò i teroristini diversini ir propagandini informacini grupi. Ø jas buvo atrenkami patys uoliausi nacionalsocialistai fundamentalistai, nacizmo ortodoksai, nacionalsocialistinòs idòjos fanatikai m. vasar specialioms uïduotims vykdyti prie o uïnugaryje sukurtos pogrindinòs organizacijos "Vilkolakis" vadovu paskirtas specialios gynybos generalinis inspektorius SS obergrupenfiureris Hansas Prutzmannas. Jis buvo neeilinò figapplera SS hierarchijoje. Kai Vokietijos vermachtas uïòmò Pabaltij, H.Prutzmannà paskyrò Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausiuoju SS ir policijos vadu. Netrukus Berlyno priemiestyje H.Prutzmannas organizavo vadinamàjà Prutzmanno tarnybà. Ginkluoto pogrindïio organizavimo parengiamieji darbai buvo : : : : 32 veidas 2010 / 05 / 31

33 ISTORIJA VISUOMENñ inti laikomi didïiausia paslaptimi m. balandïio 2 d. vokieãiai per radijà i girdo: "Dòmesio! Skelbiame prane imà. Laikinai prie o okupuotuose Treãiojo reicho rajonuose savo veiklà pradòjo pogrindinò vokieãi organizacija, pavadinta "Vilkolakis", kurios tikslas Ïudyti okupacinòs kariuomenòs karius, nepaisant j tautybòs, amïiaus, kilmòs ir eimyninòs padòties". Îurnalistas Helmutas Sundermannas tes buvo apmoakcijas ASMENINIO AUTORIAUS ARCHYVO NUOTR. NSDAP centriniame spaudos organe "Volkischer Beobachter" ra ò: "Nò viena vokieãi grappled varpa neturi maitinti prie o, nò vieno vokieãio lapplepos neturi suteikti jam informacijos, nò viena ranka pagalbos. Prie as turi rasti sunaikintà kiekvienà takel, o kelià uïtvertà. J turi pasitikti tik mirtis, griuvòsiai ir neapykanta". Kandidatai "vilkolakius" i daugybòs savanori buvo atrenkami labai krup ãiai. Naujai steigiamos organizacijos nari apmokymas prasidòjo 1945 m. saus specialiose mokyklose. Jose buvo mokoma veikti tolimus sunkius mar rutus, dirbti su Ïemòlapiais, audyti voki kais ir uïsienieti kais ginklais, vykdyti diversines akcijas. Mokslas trukdavo tris savaites, po to "absolventai" gaudavo atpaïinimo Ïenklel su numeriu ir goti ka raide "W". I viso mokyklas baigò apie 1300 Ïmoni. Raginimai ker yti 2010 / 05 / 31 veidas : Pogrindines vilkolaki kuopeles sudarò po 5 7 kovotojus Vilkolaki " skiriamasis Ïenklas ASMENINIO AUTORIAUS ARCHYVO NUOTR. "Vilkolakio" vadovas SS obergrupenfiureris H.Prützmannas PogrindÏio organizatoriai pasirapplepino stipria materialine baze: buvo rengtas platus paslòpt ginkl, audmen, sprogmen ir medikament sandòli tinklas. "Vilkolakiai" turòjo nemenkà kiek nuoding j medïiàg, be to, jie planavo surengti kelias duj atakas. Prie o kariuomenei uïòmus tam tikrà rajonà, ten esantys "vilkolakiai" turòjo pradòti savo veiklà. Pagrindinis grupòs tikslas buvo teroristinòs diversinòs akcijos, pagalba besislapstantiems nacionalsocialistiniams veikòjams, vietini gyventoj pasiprie inimo okupacinei valdïiai organizavimas, propagandinò veikla, dezinformacija ir t.t. "Paversime dienà naktimi, o nakt diena! Mu k prie à, kad ir kur j sutiktum! Bapplek gudrus! Vok i prie o ginklus, audmenis ir maisto produktus! Vokieãi moterys, kaip manydamos padòkite "Vilkolakio" kovai", buvo ra oma nacionalsocialistinio pogrindïio atsi aukimuose. "Vilkolakiai" stengòsi dalyvauti kovinòse operacijose uniformuoti, o imami nelaisv reikalaudavo karo belaisvi teisi. Taãiau j reikalavim maïai kas paisò daïniausiai jie bappledavo su audomi vietoje. Aktyvià veiklà "Vilkolakis" pradòjo 1945 m. pavasar, kai Vokietijos teritorijà Ïengò prie o kariuomenò. UÏfrontòje diversant grupelòs naikino ry i linijas, kelius, sandòlius, uïpuldavo lauko ligonines ir karines komendantappleras. Keli miest burmistrai, kurie pritarò okupacinei valdïiai, krito nuo ker tingos "Vilkolakio" organizacijos rankos. Gyventojai òmò gauti lai kus, adresuotus tiems, kurie bandys atsisakyti jiems padòti: "Mes nubausime kiekvienà i davikà ir jo eimà. Mapples ker tas bus mirtinas!" ASMENINIO AUTORIAUS ARCHYVO NUOTR. Lietuviai jiems kasò bunkerius Be "Vilkolakio", susibapplerò daug kit vairi pavadinim pogrindini organizacij. Jos uïsiòmò ne tik teroristine diversine veikla, bet ir propaganda: skleidò vairius gandus, platino atsi aukimus. Viename lapelyje buvo ra oma, kad JAV, Anglija ir Turkija paskelbò karà SSRS, amerikieãi kariuomenò i silaipino Gdanske ir Ïygiuoja Ryt Prapplesijos kryptimi. Kitame atsi aukime buvo ra oma, kad vienintelò bausmò uï pralaimòtà karà yra ta, jog okupacinò valdïia draudïia vokieãiams dvejus metus kurti eimas ir vartoti alkohol. Ypaã aktyviai rei kòsi organizacija "Laisvoji Vokietija". "Vilkolakio" vadovybò specialiai paliko Berlyne daug moter, serganãi venerinòmis ligomis, kad jos apkròst sovietinòs armijos karius. Jaunos merginos gavo uïduot vairiais bappledais kenkti soviet vadams, trukdyti jiems atlikti tarnybines pareigas. "Vilkolaki " Ïiaurumà pajuto ir lietuviai. Nepilnameãi fanatik bapplerys paskutinòmis karo dienomis veikò varcvalde, kur j rankas pakliuvo a tuoni lietuviai. Tai buvo privalomus darbus i veïti darbininkai. Laukdami i vadavimo, jie jau ruo òsi gr Ïti Lietuvà, bet "Vilkolakio" vyrai juos suòmò. Lietuvius privertò kasti bunkerius ir rengti "vilkolakiams" slòptuves. Prisibijodami, kad darbininkai gali i duoti slòptuvi vietas, vokieãiai juos su audò. Vis dòlto Treãiojo reicho galas nepermaldaujamai artòjo. Vokietijos vyriausybòs vadovas po A.Hitlerio mirties admirolas Karlas Donitzas sakò visiems "Vilkolakio" grupòms Vakaruose nutraukti savo beprasm veiklà. Øsakymas nelietò ios grupuotòs nari veiklos Rytuose, soviet okupacinòje zonoje. H.Prützmannas, mògin s vienas pasitraukti Vokietijos pietus, buvo sulaikytas angl Ïandarmerijos. Dar prie pirmà tardymà jis pasipra ò i leidïiamas tualetà, kuriame 1945 m. geguïòs 20 d. pasikorò ant savo kelni dirïo. Taip baigò gyvenimà "Vilkolakio" vadas. Vokietijos kapituliacija, organizacijos generalinio vadovo suòmimas, o po to ir saviïudybò nulòmò ios organizacijos nari Treãiojo reicho partizan likimà: 1947 m. buvo i gaudyti paskutiniai "vilkolakiai", o j urvai likviduoti. 33

34 VISUOMENñ DEMOGRAFIJA Gimstamumas: vienå vaikå turim L ietuvos statistikos departamentas skelbia, kad 2009-aisiais Lietuvoje gimò kapplediki, arba 1600 daugiau nei uïpernai ir 2700 daugiau nei 2007 m. Tapplekstanãiui gyventoj tenkantis gimusi j skaiãius 2009-aisiais, palyginti su 2008 m., padidòjo nuo 10,5 iki 11. Suminis gimstamumo rodiklis 2008 m. buvo 1,47, o 2009-aisiais 1,53. Suminis gimstamumo rodiklis rodo vidutin gyv gimusi vaik skaiãi, kur moteris pagimdyt per vaisingà gyvenimo laikotarp. Kai mama ne Ïmona Socialini tyrim instituto Demografini tyrim centro vadovò prof. Vlada Stankapplenienò konstatuoja, kad per du nepriklausomybòs de imtmeãius gimstamumas Lietuvoje sparãiai maïòjo nuo kart kaità uïtikrinanãio lygio, kai suminis gimstamumo rodiklis buvo du, iki Ïemiausio lygio m., kai suminis gimstamumo rodiklis buvo maïesnis nei 1,3. Nors pastaraisiais metais gimstamumo lygis oktelòjo iki 1,5, jis vis tiek tebòra labai menkas. Demograf turimi duomenys rodo, kad pirmà vaikà dabar moterys gimdo vyresnòs maïdaug trejais metais vòliau nei prie de imtmet. Kita akivaizdi tendencija sparãiai daugòja maïyli, gimstanãi nesusituokusioms poroms. PavyzdÏiui, 1990 m. santuokos ne teisinusiems tòvams gimò vos 2 proc. vaik, o 2008 m. jau 20,5 proc. Per tà pat laikà vieni motin pagimdyt vaik padaugòjo nuo 4,6 iki 7,9 proc. Veiksni raizgalynò 34 JOLANTA VAITIEKÌNIENñ Statistika rodo, kad pastaraisiais metais vaik Lietuvoje gimò iek tiek daugiau, bet demografai dïiaugtis neskuba: gimstamumo lygis mapples alyje tebòra labai Ïemas. J vertinimu, tautai gresia i nykimas. Pasak ekspert, spart ir reik mingà gimstamumo maïòjimà Lietuvoje lòmò daugybò vairiausi tarpusavyje susipynusi veiksni : ekonomini, socialini, paveldòt i sovietinio laikotarpio. Øtakos turòjo ir demografinio pobappledïio veiksniai, tarp kuri intensyvi jaunimo migracija, didelis jauno ir vidutinio amïiaus vyr mirtingumo lygis, eimos modelio kaita, gimdym atidòjimas vòlesniam laikui. Be to, reik mingi ir vertybi bei nauj j technologij veiksniai. "Ekonominiai veiksniai labai didel poveik turòjo ekonomini pokyãi etapo pradïioje ir per m. nuosmuk. Tie veiksniai buvo svarbapples ir vòliau, tik jie skirtingai veikò vairias socialines grupes: dalis visuomenòs sugebòjo prisitaikyti prie rinkos pokyãi, nauj vertybi ir norm, kita dalis nesugebòjo", komentuoja V.Stankapplenienò. Nors visi ie minòti veiksniai tebòra svarbapples, mokslinink teigimu, iuo metu eimos modelio pokyãius ir menkà gimstamumà labiausiai veikia liberalòjanãios vertybinòs nuostatos ir naujosios technologijos modernioji kontracepcija. Tokias tendencijas patvirtino kart ir lyãi tyrimas, atliekamas dvide imtyje valstybi, tarp j ir Lietuvoje. io tarptautinio tyrimo tikslas i siai kinti, kas paskatint eimas auginti daugiau vaik. Mokslininkai savo i vadas pateikò apibendrin ir palygin 2006 ir 2009 metais rengt apklaus duomenis. Apklausos parodò, kad sprendimà, ar Kelintas šeimoje? Dauguma Lietuvos eim augina po vienà vaikà m. maïdaug pusò (50,8 proc.) vis gimusi j buvo pirmieji vaikai eimoje, antrieji vaikai eimoje sudarò apie treãdal (35,2 proc.), tretieji de imtadal vis gimusi j. Atkreiptinas dòmesys, kad treãi ir paskesni eimose gimusi vaik dalis sumaïòjo nuo 19 proc m. iki 14 proc. pernai. Vidutinis pirmà vaikà gimdanãios motinos amïius 2009-aisiais buvo 25,5 m. altinis: Statistikos departamentas Vidutinis norimų vaikų skaičius pagal išsilavinimą Vyrai Auk tasis 1,97 Vidurinis 1,86 Îemesnis nei vidurinis 1,84 Moterys Auk tasis 1,93 Vidurinis 1,92 Îemesnis nei vidurinis 1,84 altinis: Kart ir lyãi tyrimas.maîeikos (BFL) NUOTR. turòti, ar neturòti vaik, labiausiai lemia ekonominòs sàlygos. Dauguma respondent patvirtino, kad planuojant eimos pagausòjimà labai svarbus veiksnys galimybò leisti vaikà lop el -darïel. Dauguma (apie 70 proc.) apklausos dalyvi tvirtino, kad vaiko gimimas pablogint eimos ekonomin padòt, du treãdaliai moter mano, jog turinãiosioms vaik sunkiau susirasti darbà. Tyrimas atskleidïia ir dar vienà labai svarb dalykà: anksãiau daugiau vaik ketino turòti menkiau i silavin Ïmonòs, o dabar yra atvirk ãiai daugiau vaik nori turòti baigusieji auk tàj mokslà. Kita netikòta i vada daugiausiai vaik nori gyvenantieji ne periferijoje, o vilnieãiai. "Mes jau turime tris vaikus ir, atrodo, tai dar ne pabaiga. Man didelò eima graïu. Kartu tai labai prasminga. Be to, ir sàlygos Lietuvoje auginti vaikus tikrai geros. Kiek Ïinau, geresnòs nei daugelyje kit valstybi ", dòsto vilnietò Îivilò Krasauskienò. Aplinkiniai spaudïia Kart ir lyãi tyrimas atskleidò labai glaud ry tarp ketinim turòti vaik ir aplinkini nuomonòs: tie, kurie jauãia tòv, gimini ar draug spaudimà turòti vienà arba daugiau vaik, ketina susilaukti atïal veidas 2010 / 05 / 31

35 DEMOGRAFIJA VISUOMENñ du minty Prognozuojamas gyventojų skaičius Lietuvoje Gyventoj (mln.) 5 4 3,27 3,22 3 3,08 2,91 2,73 2 2, altinis: "Eurostatas" Pernai pusò gimusi vaik buvo pirmieji eimoje.maîeikos (BFL) NUOTR. penkis ar net e is kartus daïniau uï tuos, kurie tokio spaudimo nepatiria. Kita vertus, optimizmà dòl galimo didesnio gimstamumo slopina atsakymai klausimà, ar apklausos dalyviai ketina susilaukti vaik per artimiausius trejus metus. Rezultatai rodo, kad toki plan turi labai nedaug respondent. Pirmojo vaiko per artimiausius trejus metus prisipaïino ketinanãios susilaukti moterys, kurios jau artòja prie 30 met amïiaus, ir vyresni nei 30 met vyrai. Tarptautinius duomenis lyginantys demografai tvirtina, kad Lietuva i kit ali i siskiria tuo, jog gyventojai ypaã daïnai yra neapsisprend, ar ketina turòti vaik per artimiausius metus. Tarp met vyr ir met moter neapsisprendusi respondent buvo nuo 55 iki 88 proc. Galbapplet tai galima sieti su sparãiomis permainomis, netikrumu, neïinia dòl ateities, o gal tai susij su didele jaunimo ir laikinàja migracija. Ne pa alpos, o sàlygos Kas galòt padidinti gimstamumà Lietuvoje? "Labai svarbu keisti prioritetus: atsisakyti teikiamos pirmenybòs pa alp sistemos plòtrai ir pirmiausia sudaryti sàlygas tòvams derinti profesin veiklà su eima, plòtoti galimybes dirbti 2010 / 05 / 31 veidas "VEIDO" ARCHYVO NUOTR. lanksãiu grafiku ir pana iai", patikina V.Stankapplenienò. O Lietuvos gausi eim asociacijos vadovò Angelò Kostogrizienò pabròïia, kad labiausiai mapples alyje trappleksta normalaus, tiksliau, teigiamo visuomenòs poïiapplerio dideles eimas. "Jei eimoje auga daugiau vaik, manoma, kad ie Ïmonòs yra asocialapples ir gimdo dòl pa alp. DaÏnai tà girdïiu ir a. Tuomet klausiu, ar a pana i asocialià mamà. Pa nekovas daïnai sutrinka", pasakoja A.Kostogrizienò. Moteris ironizuoja, kad gausios eimos.maîeikos (BFL) NUOTR. Lietuvoje yra paãios turtingiausios, nes valdïia taupydama labiausiai jas apkarpò: i mokas vaikams iki 18 met sumaïino 40 proc., o a tuoniolikmeãiams ir vyresniems jas visi kai panaikino. eimos, kuri pajamos vienam nariui didesnòs nei 525 Lt, visi kai neteko bet kokios valstybòs Pirmauja airiai Nuo 1990 m. vaik Lietuvoje sumaïòjo 32,8 proc., konstatuoja profesorò Vlada Stankapplenienò. "Eurostato" duomenimis, 2008 m. ES valstybòse vidutinis suminis gimstamumo rodiklis buvo 1,54 didesnis nei Lietuvoje (1,47). DidÏiausias suminis gimstamumo rodiklis buvo Airijoje (2,1), Prancapplezijoje (2), vedijoje (1,91), maïiausias Slovakijoje (1,32), Vengrijoje ir Rumunijoje (po 1,36), taip pat Portugalijoje (1,37) ir Vokietijoje (1,38). paramos. alpos pensijas valdïia sumaïino 60 proc. (tokios pensijos mokamos penkis ir daugiau vaik i auginusioms motinoms, likus penkeriems metams iki pensijos, jei vaikai gim iki 1995 m.). A.Kostogrizienò apgailestauja, kad gausi eim vaikams prakti kai tampa neprieinamas auk tasis mokslas. "Vienà mokslus gal dar gali i leisti, bet jei tarp vaik maïas amïiaus skirtumas, reta eima ryïtasi imti kreditus keli vaik studijoms", sako ji. Pa nekovò atvirai prisipaï sta, kad savo vaikams nelinkòt turòti daug atïal : "Nebent jie bapplet pakankamai turtingi ir galòt smagiai auginti gausià eimà, neturòdami reikal su biurokratais". Tiesa, jai paãiai visus keturis vaikus pavyko i leisti auk tuosius mokslus: du Kostogriz vaikai yra teisininkai, kiti du iemet baigs mokslus Vilniaus Gedimino technikos universitetà ir Stokholmo ekonomikos mokyklà Rygoje. Liapplednos perspektyvos Kas mapples laukia, jei demografinòs tendencijos maïai tesikeis? Tuomet perspektyvos liapplednos: visuomenò sparãiai sens, dirbanãi Ïmoni vis maïòs, o jiems tenkanti na ta vis didòs. Jau dabar vienam dirbanãiajam reikia i laikyti maïdaug du nedirbanãius Ïmones. Dar po ketvirãio amïiaus vienas dirbantis i laikys jau tris ar net keturis nedirbanãius: vaikus, senelius, ne galiuosius, bedarbius. O kuo daugiau i laikytini, tuo vis maïinamos socialinòs i mokos. 35

36 VISUOMENñ MITYBA Ar gydomieji maisto prod Pastaraisiais metais pasaulio maisto pramonòje stipròja nauja tendencija vis daugiau bendrovi savo produktus stengiasi reklamuoti ne tik kaip skanius ar vieïius, bet ir kaip apsau - ganãius nuo lig ar net gydanãius. Mokslininkai abejoja, ar visuomet teiginiai apie naudà sveikatai pagr sti. Maisto gamintojai savo produktus vis daïniau reklamuoja, kaip vaistus, ap - sauganãius nuo lig 36 DREAMSTIME NUOTR. M aisto produkt pristatymas taip, tarsi jie bapplet itin sveiki ar net gydomieji, pastaraisiais metais kelia daug dis - kusij. Kaip tvirtina takingas Ïurnalas Forbes, didïiosios pasaulio kompanijos savo gaminamus maisto produktus pr i kem a ger j bakterij, omega-3 polinesoãi j riebal rappleg ãi ir kit pried, taip pat finansuoja klinikinius tyrimus, kad jais galòt pateisinti teiginius apie produkto naudà sveikatai daïnai apdairiai miglotus, kurie i trina linijà tarp maisto ir medi cinos. io vadinamojo funkcinio maisto ga - mintojai Ïada, kad vartojantiesiems j pagamintà produkcijà sustipròs imunitetas, geriau veiks vir kinimo sistema, bus tvirtesni kaulai, netgi irdis bus apsaugota, be to, jie geriau i simiegos. Priminsime, kad fun kciniai maisto produktai tai toks maistas, kur gamybos metu dedama Ïmogaus organizmui nauding veikli j me dïia g. Vis dòlto mokslininkai ir medikai teigia, kad toki maisto produkt naudos rodym trappleksta. Na, bet pirkòjus tokia reklama vilioja. Daugiau kaip dviej tapplekstanãi preki Ïenkl funkcinio maisto pardavimas 2008 m., kaip rodo rinkos tyrim bendrovòs Pac kaged Facts duomenys, Jungtinòse Vals tijose pasiekò 31 mlrd. doleri ribà 14 proc. daugiau negu 2006 m. O visame pa saulyje funkcinio maisto per metus parduodama net uï 160 mlrd. doleri. Be to, kasmet prekyba tokiu maistu padidòja vidutini kai 7 proc. Ø ias pajamas eina 4 mlrd. doleri, kuriuos gyventojai i leidïia jogurtui su didelòmis dozòmis probiotini bakterij, 1,8 mlrd. doleri duonai ir kitam maistui, kur pridòta omega-3 polinesoãi j riebal rappleg ãi, 1,5 mlrd. doleri vairioms ko òms bei sausiems pusryãiams ir t.t. Tyrimai reklamini teigini nepatvirtina Mes stebime maisto produkt revoliucijà. Tai visi kai naujas sàmoningumo lygis kiekvienas produktas turi pridòti tau sveikatos ar uïkirsti kelià ligoms. Jei randi tobulà priedà, tampi turtingas, taip naujà maisto pramonòs tendencijà apibappledina JAV konsultacij bendrovòs Bevmark consulting prezidentas Thomas Pirko. Bet dauguma i teigini neturi joki rodym, atkerta Klivlando klinikos kardiologijos skyriaus vadovas Stevenas Ni - ssenas. Gydymo procesas neprasideda nuo saus pusryãi dòïutòs. Toks maistas gali bappleti bappledas protingiems rinkodaros specialistams pavilioti Ïmones nuo tikrai sveiko maisto vieïi darïovi ir vaisi. Jam pritaria knyg apie sveikà mitybà autorius Michaelas Pollanas, sitikin s, kad teigi niai apie sveikatingumà veikia Ïmoni psichologijà. Jei tikòtume amerikieãi bendrove Lifeway Foods, jos gaminamas jogurtinis gòrimas, skirtas vaikams, ProBugs yra skanus ir naudingas vaik vir kinimo sistemai. Jame esanti didelò dozò 7 10 mlrd. ger j bakterij, kurios, kaip teigiama Lifeway tinklalapyje, slopina kenksming bakterij dau - ginimàsi Ïarnyne. I tokio prisistatymo niekada neatspòsite, kad klinikiniai tyrimai, ku - riais siekta paremti ProBugs naudà, Ïlugo. Pasirodo, tyrimas atskleidò, kad 125-iems tirtiems vaikams kasdieninò ProBugs dozò visi kai nesumaïino antibiotik sukelto viduriavimo. is jogurtas neturòjo takos ir skrandïio skausmams, niekaip nepavyko rodyti ir jo naudingumo vir kinimo sistemai. Bent tai liudija pernai paskelbtas DÏordÏtauno universiteto mokslinink tyrimas. Tik nesveikiausiems vaikams is gòrimas davò iek tiek naudos. Vis dòlto net po io tyrimo Lifeway lyg niekur nieko toliau primygtinai reklamavo ProBugs naudà vir kinimui. MaÏa to, Lifeway vadovai apkaltino DÏordÏtauno mokslininkus atlikus netiksl tyrimà: esà jie supainiojo, kurie pacientai gavo ProBugs gòrimo, o kurie paprasto jogurtinio gòrimo ir patyrò placebo efektà. DÏordÏ tauno mokslininkai gina savo tyrimà sakydami, kad Lifeway neturòjo skund dòl tyrimo, kol nepasirodò rezultatai. Kai kurie kiti tyrimai dòl probiotik naudos rodo, kad jie iek tiek sumaïina vaik viduriavimà, taãiau daug priklauso nuo to, kokios bakterijos naudojamos. 201 paciento tyrimas Izraelyje 2005 m. parodò, kad dvi bakterijos Bifidobacterium lactis ir Lactobacillus reuteri maïina vaik viduria - vi mà, taãiau antroji bakterija efektyvesnò. Tuo tarpu maisto gamintojams neprivaloma pasakyti, kuri bakterij ir koks j kiekis yra jogurtuose, ir daugelis to nesako. Be to, kaïkada tyròjai manò, kad bet koks probiotik kiekis saugus, taãiau oland veidas 2010 / 05 / 31

37 MITYBA VISUOMENñ uktai iß ties sveikiausi Parduotuvi lentynose daugòja vairi vitamin, probiotik ar omega-3 riebal rappleg ãi prisotint maisto produkt mokslininkai su tokiais teiginiais nesutinka: 2008 m. sugirdïius didïiules dozes ger j bakterij sergantiesiems sunkiu kasos uïdegimu paai kòjo, kad pacient, kurie gavo i bakterij, mir tamumas buvo didesnis. Sveikatinimo applekius i saugo nedaugelis bendrovi "VEIDO" ARCHYVO NUOTR. Forbes kalbinti mokslininkai laikosi nuomonòs, kad omega-3 polinesoãiosios riebal rappleg tys nepaverãia baltos duonos sveiku maistu, o papildomos bakterijos nepa alina cukraus i jogurto. Îmonòs maisting j medïiag turòt gauti i tikro maisto, o ne i dirbtinai modifikuoto, kad bapplet tam tikros naudos sveikatai, si - tikin s Viskonsino universiteto kardiologas Jamesas Steinas. Dòl keleto maisto pried, toki kaip maistinòs skaidulos, esama rimt rodym apie j naudà sveikatai, ta - ãiau tai i imtis. Europos maisto saugumo tarnyba (EMST) nuo 2006 m. iki dabar perïiappleròjo ir atmetò 80 proc. i daugiau nei 900 tei - gini dòl maisto produkt naudos sveikatai. Tik devyni i naujausi 416 maisto produkt sveikatinimo appleki peròjo patikrinimà. Naujausias pralaimòtojas jogurtà DREAMSTIME NUOTR. gaminanti prancapplez korporacija Danone, kuri neseniai atsiòmò patikslinti Europos maisto saugumo tarnybai pateiktas savo parai kas dòl jogurto naudos sveikatai tei - gini. Beje, kai kurie nauji funkciniai produktai yra i ties keisti. PavyzdÏiui, JAV ben - drovò Sarpes Beverages giriasi sukapplerusi Dream Water (angl. svajoni vanden ) pirmàj vandens gòrimà, padedant at si - alaiduoti ir uïmigti. Nepriklausoma moks - linink grupò Natural Standart daro i vadà, kad tokiam teiginiui pagr sti ne - pakanka rodym. Naujausia uïgaida saldus vanduo su vitaminais pristatomas kaip sveikas gòrimas. Mitybos specialistai teigia, kad nòra naudinga vitamin gauti daugiau nei re - komenduojama paros norma. tai Olandijos nacionalinio vie osios sveikatos ir aplinkos instituto mitybos tyrim vadovas Hansas Verhagenas teigia, kad vakarie ãiai gauna pakankamà kiek daugumos rapple i vitamin, o j perteklius gali bappleti pavojingas m. Amerikos medicinos asociacijos Ïurnalo tyrimas sujungò 68 tyrimus, kuriais tirta 232 tapplekst. pacient. I io jungtinio tyrimo paai kòjo, kad mir tamumas tarp t, kurie didelòmis dozòmis vartojo beta karotenà, vitaminà E ar vitaminà A, penkiais procentais didesnis. O amerikietò dietologò Marion L.Neu - houser nerimauja, kad vitamin prigrapplesto vandens, uïkandïi ir duonos vartojimas gali privesti prie pavojingos vitamin suvartojimo ribos, nustatytos Nacionalinio sveikatos instituto. Beje, ne visuomet naudos sveikatai apple- kiais apsiginklav gamintojai naudoja paãias vertingiausias medïiagas. Visi Ïino, kad omega-3 riebal rappleg tys gali apsaugoti nuo irdies lig. MaÏiau Ïinoma, kad ne visos omega-3 riebal rappleg tys vienodai veiksmingos. Daugelis dideli tyrim, patvirtinusi omega-3 riebal rappleg ãi naudà irdïiai ir kraujagyslòms, tyrò arba dokozaheksaeno rappleg t (DHR) omega-3, randamà la i ose, sardinòse ir mamos piene, arba kit Ïuv taukus, vadinamus eikozapentaeno rappleg timi (EPR). Taãiau daugelyje maisto produkt, kurie, kaip skelbiama, yra puikus omega-3 altinis, esama alfa linoleno rappleg ties (ALR), gaunamos i rie ut ir sòmen. Kadangi tik maïas procentas ALR organizme virsta EPR ir DHR, jis, pasak kardiolog, gali neturòti tokios paãios naudos irdïiai. PavyzdÏiui, gamintojai skelbia, kad Kellogg dribsniuose Kashi Almond Crunch esama 500 mg omega-3 riebal rappleg ãi, bet tai yra ALR. Taigi, jei vaist kompanijos skelbt tiek appleki, pagr st tiek maïai rodym, jos paprasãiausiai bapplet nubaustos, apibendrina DÏordÏtauno universiteto gydytojas Danielis Merensteinas. Pagal Ïurnalà Forbes parengò Jurgita Laurinònaitò Iš funkcinio maisto populiariausi jogurtai Produktas Parduodama pasaulyje per metus uï JAV doleri 1. Jogurtai su probiotinòmis bakterijomis 4 mlrd. 2. Duona ir kitas maistas, kur pridòta omega-3 polinesoãi j riebal rappleg ãi 1,8 mlrd. 3. Sausi pusryãiai su vitaminais 1,5 mlrd. 4. Energiniai gòrimai su priedais 900 mln / 05 / 31 veidas altinis: Packaged Facts "VEIDO" ARCHYVO NUOTR. 37

38 VISUOMENñ POMñGIAI Kas svarbiau kofeinas ar ritual 38 KRISTINA SPRINDÎIÌNAITñ Per pastaruosius 20 met lietuvi poïiappleris kavà ir jos gòrimà pasikeitò stulbinamai: dabar turime didïiul kavos pasiapplelà, supratome, kaip i sirinkti kokybi kà, ir i mokome kava mògautis. K avos automatas koridoriaus kampe niekada netaps tokia "kultapplerine instancija", kokia buvo garsios sovietini laik kavinòs. Gal todòl, kad ger pupeli jau seniai nebereikia ie koti per takingas païintis, o kavinòse is intelektual pamògtas gòrimas nebepilstomas briaunotas stiklines. Per pastaruosius 20 met lietuvi poïiappleris kavà ir jos gòrimà pasikeitò stulbinamai i tirpios kavos maukòj tapome kone gurmanais. O ir pastaraisiais metais kavos gòrimo kultapplera bei tradicijos kinta: tarkime, 2008 m. Lietuvos gyventojai labiau mògo kavà gerti kavinòse ir vienas Lietuvos gyventojas vie ojo maitinimo staigose vidutini kai i gòrò po 74 puodelius kavos. Pernai kavinòse jos i gerta maïiau, taãiau, pasak prekybinink, padidòjo maïmeninòs prekybos vietose parduodamos kavos kiekis. Vadinasi, per kriz Lietuvos gyventojai daugiau kavos ruo ia namie. Ødomu ir tai, kad m. smarkiai, kone ketvirtadaliu, padidòjo kavos gòrimo "Trys viename" rinkos vertò. Be to, pernai ir iemet alyje sparãiai populiaròja i sine tinòs kavos kultapplera tokios kavos jau siappleloma prekybos centruose, degalinòse, spaudos kioskuose. Tokià paklausà labiausiai lemia jaunimas: greitas gyvenimo tempas greita kofeino dozò. Geriausiai toleruojamas stimuliatorius Kofeinà vartoja didelò Ïmonijos dalis visame pasaulyje kasdien i geriama po milijardà puodeli kavos. DaÏniausiai ne dòl gero skonio, o dòl Ïadinamojo poveikio. Apie 100 mg kofeino (tiek yra puodelyje) nuo nervini làsteli receptori nustumia adenozinà kappleno nuovargio signalà, o sukeltos molekulinòs kaskados palaiko bappledravimo ir Ïvalumo bapplesenà, tad lengviau susikaupti, padidòja protinis ir fizinis darbingumas. Kofeinu, kaip ir kitais alkaloidais, netruko susidomòti farmacininkai. PavyzdÏiui, tabletòje su kofeinu nuo migrenos, skausmo ar kar ãiavimo "telpa" puodelis kavos. Dabar tikrinama, kiek is komponentas tikt psichikà stimuliuojantiems preparatams, skirtiems toms profesinòms grupòms, kurioms itin svarbu budrumas ir atidumas. Svarbiausia rasti vartojimo formà, garantuojanãià ilgà poveikio trukm ir neturinãià nepageidaujamo alutinio poveikio ( lapimo varymo, irdies platimo, drebulio, nervingumo). Skelbiama, kad neseniai pavyko sukurti lòtai i siskiriant kofeinà. O juk dar a tuntajame praòjusio am- Ïiaus de imtmetyje Ïvalinamasis kavos poveikis buvo siejamas su Ïala sveikatai ir rekomenduojama gerti kavà be kofeino. Tuo metu i medïiaga i Ïali pupeli buvo i traukiama chloro jungini tirpalais, ir "sveikesnòje" kavoje tikrai likdavo tirpikli. Tik paskui imta naudoti angliarappleg t ar vandens garus. iandien japon mokslininkams pavyko taip geneti kai pakeisti kavamed, kad kofeino jo vaisiuose sumaïòja iki 70 proc. Tik vargu ar tokie augalai paplis ir ne vien dòl gen technologij baimòs. Mat teigiamas kofeino poveikis labai pageidautinas, taigi kavos be kofeino dalis rinkoje sudaro maïiau nei 10 proc. ir toliau maïòja. O jei pupelòs Daugiausiai kavos išgeriančios valstybės (litrų žmogui per metus) 1. Suomija Norvegija Vokietija Jungtinò Karalystò Lenkija Kosta Rika JAV Prancapplezija Ispanija Lietuva Rusija Estija Airija Brazilija Latvija 30 altinis "Bloomberg Businessweek/Euromonitor" Kavoje daugiau skaidul ir antioksidant negu apelsin sultyse, o ios me "nukenksminamos", pramon labiau domina ekstrahuotasis kofeinas nemaï jo kieki reikia ne tik medikamentams, bet ir gaiviesiems bei energiniams gòrimams gaminti. Augal ginklas âia kyla klausimas: o kam kofeinas reikalingas patiems augalams? Juk jo yra ne tik kavamedïiuose, bet ir dar 50-yje augal rapple i, taip pat ir arbatkrapplemiuose visose augalo dalyse, ir kuo augalas senesnis, tuo didesnò kofeino koncentracija (tad dideliuose arbatos lapuose, palyginti su jaunais lapeliais, kofeino keleriopai daugiau). Gal i medïiaga padeda augalams i gyventi? Taigi daugeliu tyrim nustatyta, kad kofeinas kenkòjus vabalus padaro nevaisingus. Be to, jis, kad ir nestiprus, bet fungicidas: dekofeinizuotos kavos pupelòs daug labiau linkusios pelyti nei neapdorotos. Pasirodo, kofeino tirpalo bijo ir sraigòs, pridaranãios nemaïai Ïalos Ïemòs applekio kultappleroms. Ne per seniausiai mokslininkai sukapplerò polimerin matricà kad natappleralios augal apsaugos priemonòs nenuplaut lietus. Gurk noti veiksmingiau KaÏin ar itiek mokslini tyrim kavos naudai bapplet finansav kavos magnatai. Jau garsusis pers gydytojas Avicena kavà laikò organizmà stiprinanãiu vaistu, o dabar solidïiais faktais ir skaiãiais jau sugriautas mitas apie (saikingai vartojamos) veidas 2010 / 05 / 31

39 POMñGIAI VISUOMENñ s? "VEIDO" ARCHYVO NUOTR. dïiagos padeda i vengti daugelio chroni k lig kavos Ïalà. Tiesa, profilaktika nuo vis lig is gòrimas irgi nelaikomas. Be to, jo poveikis tikrai nòra universalus ir priklauso nuo konkretaus organizmo. Pavalgius arba geriant kavà su pienu, arba vartojant gazuotus gòrimus kofeinas rezorbuojamas lòãiau taigi ir poveikis ne toks ry kus. Vyresni Ïmoni kraujo plazmoje nòra tiek kofeinà neutralizuojanãi baltym, dòl to kava juos veikia stipriau. Rapplekaliai plempia kavà litrais, nes tokiame "treniruotame" organizme kofeinas greiãiau suskaidomas. Kai kurias nò ãias moteris dòl pakitusios hormon pusiausvyros kraujyje vienas vienintelis puodelis kavos gali veikti visà dienà. UÏmigti kava neleidïia tik nedaugeliui Ïmoni, daïniausiai i gòrus ne prastai didel kiek, arba tiems, kurie apskritai retai geria kavos. Pasak Ïurnalo "Sleep" ekspert, va- Ïiuojant ilgà kelià ar temptai dirbant daug lengviau i likti susikaupusiam geriant po gurk nel kavos ilgà laikà, uïuot i gòrus i kart visà puodel ar daugiau. Beje, kava neleidïia dïiappleti burnai: penkias minutes gurk nojant kapuãino kavà pageròja seili i siskyrimas, ir is poveikis i lieka vidutini kai apie dvi valandas. Svarbu paminòti ir tai, kad kavoje daugiau skaidul ir antioksidant negu apelsin sultyse, o ios medïiagos padeda i vengti daugelio chroni k lig. Nieko keista, kad kavos mògòjai randa tyrim, neva rodanãi, kad kai kurie antioksidantai saugo net nuo vòïio / 05 / 31 veidas "VEIDO" ARCHYVO NUOTR. Kaip paai kòjo, cholesterolio padaugòja tik nuo iaurieti kai, kavinuke, arba "lietuvi kai" plikomos kavos. Tirpi kava ar i aparato jo lygio nekeiãia. Nustatyta, jog reguliarus kavos vartojimas veikia medïiag apykaità taip, kad gerokai sumaïòja rizika susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu. Kava gerina kvòpavimo funkcijà, taigi sergantieji astma gali dràsiai ja mògautis. Kiek turi kofeino Puodelis kavos be kofeino Puodelis kakavos Pieninis okoladas (100 g) Puodelis juodosios arbatos 1 4 mg 2 6 mg 15 mg mg 0,33 ml kokakolos 23 mg 0,33 ml pepsikolos 25 mg "Red Bull" gòrimo (100 ml) 32 mg Puodelis espreso mg Puodelis tirpios kavos mg Puodelis kavos i aparato mg Tamsusis okoladas (100 g) iki 90 mg Puodelis mokos (kavos su tir ãiais) iki 130 mg Nòra rodym, kad kava didint irdies ir kraujagysli lig rizikà. irdies ritmas nuo saikingo kavos vartojimo nesutrinka, taãiau kraujospappledis kai kuriems Ïmonòms pakilti gali. Ir dar vienas tikras faktas: Pasaulio sveikatos organizacija konstatavo, kad kavos vartojimas tikrai nesukelia toki padarini, kuriuos bent i tolo bapplet galima lyginti su kvai al poveikiu psichikai ar socialiniam elgesiui. Tiesa, nuolat geriant prie kavos priprantama, tad gali atsirasti abstinencijos simptom, taãiau Ïmogaus organizmas juos greitai veikia. Kvapioji fizika 1902 m. uïpatentuotame aparate gimò tai, kas iki iol tebelaikoma didïiausia kavos revoliucija espreso, kavos esencija. Kava susivienija su vandeniu taip, kad ji teka, bet nòra skysta, ir toks geriamasis kavos aliejus pelnytai vadinamas juoduoju auksu. Rausvai rudas aksominis putelòs sluoksnis sulaiko aromatà ir neleidïia kavai atau ti. Tolygiai pasiskirst s duj burbuliukuose ir aliejaus la eliuose tikras aromatini medïiag fontanas. Per 30 sekundïi gud s barista (espreso automatà aptarnaujantis Ïmogus) 9 atmosfer slògiu per smulkuãiuose labirintuose suspaustus kavos miltelius "i spaus" 30 ml kvapios kavos. Rappleg ãi joje maïiau, kofeino, palyginti su paprasta kava, tik proc., uïtat uoslòs ir skonio receptoriai ilgai stimuliuoja teigiamas emocijas. Puodeliui espreso reikia skrudint pupeli. Viena vienintelò prastos kokybòs juntamai pagadina skon. Tad savo vardà branginanãios firmos naudoja gudrius renginius, kad likt kuo maïiau menkaverãi pupeli. Brangiausios... spiros Teigiama, kad brangiausios pasaulyje kavos "Kopi Luwak" skonis yra itin velnus ir primena karamel, sirupà, okoladà. ios pupelòs ir fermentuojamos ypatingai palmini musang (tai kates pana- apples viverini eimos Ïinduoliai) skrandyje ir vir kinamajame trakte esantys enzimai smarkiai suskaido baltymus, kurie lemia kavos kartumà. Palminiai musangai praturtina savo valgiara t Ïaliomis kavos pupelòms, taãiau j nesuvir kina. Pasirodo, ir gyvappleno spiros gali bappleti "auksinòs" kilogramas toki pupeli kainuoja apie 3500 Lt. Derliaus ãia niekaip nepaveiksi, tad trijose Indonezijos salose Sumatroje, Javoje ir Sulavezyje per metus surenkama tik apie 200 kg. Suprantama, kyla noras sukurti alternatyv tokio reto ir brangaus produkto gamybos bappledà taãiau fermentavimas laboratorijoje toli graïu neprilygsta vykstanãiam Ïarnyne. UÏtat jau Ïinoma, kad kiekvienas viverini eimos gyvapplenòli porapple is "sukuria" kitok aromatà. 39

40 VISUOMENñ ŽMONñS Kalb ti deßimçia kalb J ei skaiãiuodamas, kiek mokate kalb, imate lenkti abiej rank pir tus, galite bappleti ti - tuluojamas poliglotu. Toki Ïmoni Lie - tuvoje nòra taip jau maïai. Per pastaràj sura ymà net 30 tapplekst. Lietuvos gyventoj tikino mokantys po keturias ir daugiau kalb. O Eurobarometro duomenimis, Lietuvoje, neskaiãiuojant gimtosios, ma Ïiausiai tris uïsienio kalbas mokantys nurodò 16 proc. gyventoj. Beje, svarbu tai, kad lietuviai pagal uïsienio kalb mokòjimà smarkiai vir ija Europos Sàjungos vidurk. Daugiakalbi kumas bappletinybò Jei Ïmogus nori apsiriboti viena kalba, mapples valstybòje visai manoma ir neblog darbeli rasti, mat yra veikl, nesusijusi su alies i ore, tad toks Ïmogus gali egzistuoti. Bet jei kalbame apie rimtesn karjerà, domesn darbà, mokslà, politin karjerà, privalome orientuotis daugiakalbyst, ir tai nòra nei keista, nei bloga. Lietuvis nuo seno toks kol buvo savo gryãioje ar savo bulvi lauke, jam uïteko lietuvi kalbos, ir i ties jis taip galòjo gyventi visà gyveni mà. Taãiau kai tik jam reikòjo eiti dvarà, i karto tapo privaloma mokòti lenk kalbà, universitetà lotyn. Ir taip toliau iki i dien, dòsto Vilniaus universiteto Filo logijos fakulteto dekanas Antanas Sme tona. Kalbininkai siapplelo poligloto sàvokà su sieti su daugiakalbi kumu, mat Europoje bappleti poliglotu i esmòs yra hobis. O daugia - kalbi kumas susij s su labai ai kiais krite - rijais: turòtume mo kòti nors vienà tarptautinio bendravimo kalbà, taip pat i ma nyti kaimyn kalbas (rus, lenk, latvi ) bei nors vienà i roman kalb pran capplez, ital ar ispan. âia ir bapplet tas lie tuvio, norinãio daryti karjerà, kalb minimumas. Tad tokios kalb mokòjimo apim ties nereikòt laikyti poliglotizmu. Daugia kal bi kumas pirmiausia yra Europos Sàjungos skatinamas dalykas, kuris iuolaikinòje visuomenòje nei vengiamas. Tad lo gi ka, kad Ïmogus, vir i jantis mi - nimumà, jau tampa poliglotu. Tiesa, gali kilti klausimas kiek vir ija? NeÏi nau, prisipaï sta A.Sme tona. Nebijokime daryti klaid Talino universiteto rektorius, est poetas, eseistas, vertòjas, senosios ja pon literatappleros specialistas, filosofas profesorius Reinas Raudas lietuvi kai kalba laisvai. Mapples kalbos jis DOVILñ STADALNINKAITñ Pasaulyje yra keli Ïmonòs, mokantys po 50 kalb. O Lietu voje turime keletà, kurie moka daugiau nei po 20 kalb. Kaip iems poliglotams pavyksta pasiekti daugiakalbi kumo rekordà? DREAMSTIME NUOTR. pradòjo mokytis 1978 m., dar iki susituokdamas su lietuve Rosita. Papra ytas suskai - ãiuoti, kiek kalb moka, R.Rau das neranda tikslaus atsakymo. Vienas moka, kaip pats vadina, buitiniu lygiu latvi, vengr, portugal, pers, turk ir dar kelias. Universitete paskaitas yra skait s esti kai, angli kai, suomi kai, lietuvi kai, japoni kai, rusi kai ir voki kai, sako, kad turbapplet sugebòt ir prancapplezi kai, tik reikòt iek tiek prisi minti. GroÏinòs literatappleros, be minòt kalb, yra skait s ir ispani kai, itali kai, vedi kai, lenki kai, klasikine kin ir klasikine japon kalba, i lotyn, senosios graik, kit skandinav kalb pats i siverãia straipsniams reikalingas citatas. Be to, tvirtina, kad dar nemaïai kalb nevartodamas yra primir s, tad reikòt tiesiog jas atgaivinti. âia kyla klausimas: galbapplet poliglotai kalb mokosi pagal kaïkokià ypatingà ar stebuklingà metodikà? Galbapplet i j galima bapplet pasisemti Ïini, kaip greitai ir rezultatyviai mokytis kalb. Mokantis kalb svarbiausia niekada nebijoti daryti klaid ir niekada ne siïeisti, kai i japples juoksis. Taip pat reikia i anksto suprasti, kam ta kalba jums reikalinga, dòsto R.Raudas. Man patinka naudotis va do - 40 veidas 2010 / 05 / 31

41 ŽMONñS n ra sunku vòliu su garso ra ais: galima i ryto i siai kinti teksto struktapplerà ir klausytis ra o dirbant kitus darbus, kol mintinai atsimenu, nes gero vadovòlio tekstus galima pasitelkti bendra - vimui j niekaip nekeiãiant. Jau po to ateina gebòjimas sudaryti savo sakinius. Tokios mokymosi metodikos laikosi ne visi praktikai. Lietuvos kultappleros tyrim instituto filosofijos doktorantas Gediminas Degòsys laisvai kalba, ra o, klausosi ir skaito lietuvi, rus, vokieãi, esperanto, angl, ital, ispan, prancapplez, zul, suaheli ir latvi kalbomis. Taip pat nemaïai kalb yra mok sis ar mokosi dabar: kin, japon, turk, est, arab bei kit. Esame sugadinti ÏodÏio motyvacija Kalbòti de imãia kalb nòra sunku, bet labai svarbu, kiek pla ãiai tà kalbà moki. Ir pradòj s mokyti mo ki nius niekuomet nedarau taip kaip per kalb kursus, kuriuose vadovaujamasi applekiu kalbame nuo pirmos pamokos. Pradòdamas mokyti a imu ne palengvintus, o sunkius tekstus, pirmiausia labai daug skaitoma ir pasakojama. Tuo met eiliniai dialogai jau tampa juoku. Mokantis kalbos labai didelò paslaptis yra atpasakojimas. Pabandykite perskaitytà teks tà po antros pamokos i sivert papasakoti. Mano mokymo metodikoje gramatikos yra minimaliai, mat gramatika ateina vartojant kalbà, o mokyti taisykli man atrodo beprasmi ka, teigia G.Degòsys. Pasak jo, labai svarbapples momentai kalbà prisipratinti ir sugebòti jà païvelgti i vir aus: A kalbà mokausi labai keistai. PavyzdÏiui, dabar mokausi keli Afrikos kalb, bet tai tikrai nòra sòdòjimas prie stalo, pratim darymas ir vadovòli skaitymas. Prie lovos pasi - de du knygà, Ïodynòl ir ryte prie atsikeldamas penkias minutes perskaitau tai, kà jau buvau uïsira s, ir dar prisira au kaïkà naujo. Ir taip kasdien. Tad taip einu kalbos link ir prie jos priprantu. Tuomet jau pradedu Ïiappleròti televizijà, parsisiunãiu dain. Taip pat sakoma, kad ypating gabum mokantis kalb nereikia, taãiau bappletinas uïsispyrimas, mat pagrindus tiesiog reikia i mokti mintinai. Mokantis kalbos reikia ie koti pa na um su tomis kalbomis, kurias jau moki. Pavyz - dïiui, ir nemokòdamas lenk kalbos, bet kalbòdamas rusi kai, pusmet pagyven s Lenkijoje laisvai pramoksi ios kalbos. O mokytis koròjieãi kalbos man lengviau, nes turiu japon kalbos pagrindus i kalb gramatika beveik identi ka, pana um ie koti siapplelo penktus metus Koròjoje gyvenantis ir iuo metu Seulo Kyung Hee universitete daktaro disertacijà apie hieroglif Mokantis kalbos reikia ie koti pa na - um su tomis kalbomis, kurias jau moki, tikina poliglotas M. iau ãiapplenas Filosofijos doktorantas G.Degòsys laisvai kalba de imãia kalb E tarimà, lyginant japon ir koròjieãi kalbas, ra antis Martynas iau ãiapplenas. Jis laisvai kalba lietuvi, rus, angl, japon ir koròjieãi kalbomis, taip pat galòt susikalbòti prancapplezi kai, voki kai, lenki kai ir kini kai. I gird s klausimà apie tai, kaip kalbas pritaiko gyvenime, kitas mapples pa nekovas G.Degòsys skuba paneigti stereotipà, kad kalbos mokomasi tik esant praktinòs naudos. Klysta visi, kurie klausia apie motyvacijà. Jei bappleãiau taip màst s, nebappleãiau i mok s nò vienos kalbos. Jei patinka, reikia ir mokytis. Esame sugadinti ÏodÏio motyvacija. Juk ir a mo - kausi net ne iauròs, o Piet Afrikos kalb. Gal niekuomet ten net nenuskrisiu, bet man graïu. Tai bandau paai kinti ir savo moki niams bei j tòvams. Dabar pastebiu tendencijà, kad randasi vis daugiau besi mokanãi j ret kalb. Juk ret kalb gidai uïdirba gerokai daugiau nei populiari j. Taip pat reikalingi ir vertòjai i ret kalb. Mokòjimas pritaikyti kalbà priklauso nuo paties Ïmogaus reikia bappleti aktyviam, do mòtis, tuomet atsiras ir galimybi, sitikin s G.Degòsys. Lenk med, kol jaunas VISUOMENñ Specialist teigimu, daugiausiai kalb moka tie, kurie j mokytis pradòjo vaikystòje. Tai patvirtina ir visi Veido kalbinti pa nekovai. R.Raudas gyvendamas Estijoje jau vaikystòje òmò Ïiappleròti Suomijos televizijà, o kai tòvai pavargo jam vertòjauti, pradòjo mokytis pats. Tada jam buvo vienuolika. Vòliau òmòsi ir ved kalbos vadovòli. Namie taip pat buvusi didelò voki k knyg biblioteka, drauge R.Raudas mokòsi angl ir rus kalb. iek tiek gabum reikia, bet pirmiausia reikia noro. Ir dar reikia ità gebòjimà i - tobulinti kuo anksãiau. Pradòti mokytis kalb po 30 met jau vòloka, mat sme genyse viskas susiklost. Ai ku, kaïkiek kalb i mokti ga - li ma, bet tai reikalauja daugiau laiko ir ener - gijos, mano profesorius. Vis dòlto nesuspòjusieji pradòti mokytis gali ir vòliau. Økvòpimui praktinò idòja. R.Raudas vyksta tik tas alis, kuri kalbà moka. Kai prastai kitiems pakanka nusipirkti bilietus, susikrauti lagaminà, ir kelionei jau pasirengta, jis dar mokosi ir kalbos. Po mapples pokalbio profesorius planavo eiti knygynà pirkti bulgar kalbos vadovòlio, mat po mònesio suplanuota kelionò Bulgarijà. O kur ià vasarà keliausite japples? Daugiakalbės mažesnės ES šalys uroba rometro duomenimis, daugiausiai kalb mokantys Europos Sàjungos pilieãiai yra Liuksemburgo gyventojai, kuri 99 proc. moka bent vienà uïsienio kalbà. Antràjà ir treãiàjà vie tas uïima slovakai (97 proc.) ir latviai (95 proc.). O Lietuvoje, neskaiãiuojant gimtosios kalbos, bent vienà uïsienio kalbà moka 92 proc. gyventoj. 28 proc. europieãi moka dvi uïsienio kalbas, Lietuvoje is nuo imtis gerokai didesnis 51 proc. Populiariausios antrosios kalbos yra angl, prancapplez ir vo - kieãi, po j ispan ir rus. Lietuvoje maïiausiai tris uïsienio kalbas mokantys nurodò 16 nuo imãi gyventoj. Tyrimai atskleidò, kad labiau daugiakalbòs yra maïesnòs valstybòs naròs, ASMENINIO ARCHYVO NUOTR. ORESTO GUREVIâIAUS NUOTR. kuri gyventojai kalba keliomis valstybinòmis kalbomis, taip pat alys, kuri gimtosios kalbos reãiau vartojamos pasaulyje arba tarp kuri ir j kaimynini ali vyksta kalbiniai mainai. Eurobarometro duomenimis, daugiausiai kalb mokantieji yra jaunimas, pagal pareigas vadovai, taip pat savo verslo savininkai ir kiti tarnautojai. DREAMSTIME NUOTR / 05 / 31 veidas 41

42 VISUOMENñ JAUNIMAS Chemikas Emilis BruΩas: Mokymasis AU RINñ ñmienñ T siame projektà Elitas, kuriuo galime didïiuotis ir pristatome talentingus vaikus bei jaunuolius. kartà siapplelome païint su Emiliu BruÏu, kuris kartu su Baltijos ali chemijos olimpiados aukso medaliu i kovojo ir kelialap 42-àjà tarptautin chemijos olimpiadà Japonijoje. U Ïduotys apie etanol naudojanãius galvaninius elementus, chromo akva - kompleks susidarymà ir patva ru mà, itai itai ligà sukòlus metalà ir jo junginius, sidabro jodido elektrochemines bei struktapplerines savybes. Visus iuos chemijos subtilumus, kuriuos paprastai studijuoja universitet studentai, perkanda ir mapples pa nekovas vie nuoliktokas Emilis BruÏas. Tie, kurie pakliappleva tarptautines olim - piadas, Ïino daug daugiau uï bendraamïius. J gebòjimai tokie, kad nò negalima sivaizduoti, kà jie gali, sako olimpiadinink globòjas ir mokytojas, Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto prodekanas dr. Rimantas Raudonis. Vienas toki gabi vaik kaip tik ir yra Klaipòdos ÑÏuolyno gimnazijos auklòtinis E.BruÏas. Mokosi savaranki kai Emilis olimpiad laurus skina jau nuo de - vin tos klasòs, tad intensyvus darbas ga liau - siai buvo apvainikuotas ypatinga sòkme kelialapiu tarptautin chemijos olimpiadà, kuri iemet vyks Japonijos sostinòje Tokijuje. Olimpiada prasidòs liepos 19 d. ir t sis dvi dienas. Pirmàjà jaunuoli laukia teorinòs uïduotys, antràjà laboratoriniai darbai. O visas vizitas uïtruks devynias dienas. eimi ninkai Ïada smagià kultapplerin programà ir ekskursij po al. Kartu su Emiliu i Lietuvos vyks dar trys kiti chemikai Vidmantas Bieliapplenas, Dominykas Sedleckas ir Vladimiras Oleinikovas. Likus keliems mònesiams iki olimpiados bapplesimiems dalyviams NUOTR. IŠ ASMENINIO ARCHYVO NUOTR. IŠ ASMENINIO ARCHYVO E.BruÏas tikina, kad chemijos i kalti ne manoma, reikia màstyti i siunãiamos parengiamosios uïduotys. Pagal jas galima spr sti, kokie uïdaviniai greiãiausiai lauks. ios uïuominos leidïia mokiniams konkursui ruo tis kryptingai. Beje, lietu viai olimpiadininkai tai darys kartu, nes nuo birïelio vidurio pretendentai bus pakvies ti VU Chemijos fakulteto stovyklà, kur spr s uïdavinius ir praktikuosis laboratorijose. Tarp to, kà mokiniai mokosi mokykloje ir kà reikia Ïinoti olimpiadose, nòra nieko bendra, tikina dr. R.Raudonis. Net universitet student, nors jie ir studijuoja tas paãias temas, Ïinios kitokios. Olimpiadininkas turi labai staigiai pagauti idòjà ir greitai i spr sti problemà. Emilio Bružo laimėjimai geriausias neakivaizdinòs chemik mokyklos PaÏinimas absolventas aukso medalis (pirma vieta) respublikinòje biologijos olimpiadoje aukso medalis (pirma vieta) res - publikinòje chemijos olimpiadoje ketvirta vieta Baltijos ali nuotolinòje chemijos olimpiadoje ir I vieta tarp vienuoliktok penkta vieta XVIII Baltijos ali chemijos olimpiadoje ir pirma vieta tarp vienuoliktok kelialapis 42-àjà IChO tarptautin chemijos olimpiadà Tokijuje, Japonijoje. Prodekanas, kuris yra ir tarptautini olimpiad uïduoãi rengimo komisijos narys, pasakoja, kad paprastai uïduotys rengiamos kelias dienas, o dalyviai ima ir perkremta jas per penkias valandas. Bapplena, kad sugalvojame uïduot ir manome, kad su ita tikrai niekas nesusidoros. Îiappleròk, atsiranda koks, kuris perkremta tarsi rie utà, juokiasi chemikas. Pats Emilis irgi pripaï sta, kad tarp to, kà moko per pamokas ir kà moka jis, milïini ka praraja, ir tokio lygio nepasieksi, jei savaranki kai nesimokysi. ÑÏuolyno gimnazijoje dirba labai gera mokytoja Rima Grabauskienò. Ji daugel met ruo ia olimpiadininkus ir besido - mintiems chemija veda bapplerel. Ir a òmiau j lankyti, pradïià prisimena Emilis. Be to, vaikinas lankò ir neakivaizdin PaÏinimo mokyklà, kurià susirenka norintieji i mokti chemijos, daïniausiai bapplesimieji medikai. Jie gauna programas, i kuri mokosi 42 veidas 2010 / 05 / 31

43 JAUNIMAS didelis malonumas namie, ir kelis kartus per metus susirenka sesijas. ioje mokykloje dirba VU Chemijos fakulteto studentai. Kad Emilis padarò milïini kà païangà, matyti ir i to, jog mokytoja R.Gra baus - kienò, jam baigus de imtà klas, pasiapplelò tobulòti savaranki kai. Mokausi i knyg. Ai ku, ne kasdien, lyg atsipra inòdamas ai kina vaikinas. Kaip renkasi vadovòlius? Pasirodo, mokinys, kuris laimi aukso medal Lietuvos olimpiadoje, gauna knyg sàra à, i kurio gali i sirinkti vienà. O a turiu jau tris, pasigiria ir priduria, kad tai universiteto bakalauro studijoms tinkanãios knygos, kuri kol kas Emiliui uïtenka. Tiesa, nors mokykloje Emilis chemijà pasirinko mokytis A lygiu, mokytoja nuo pamok j atleido. Jeigu chemija pirma pamoka, miegu, bet kai bapplena vidury dienos, uïeinu, tikina Emilis. O kà veikia uïòj s? Para o praleistus kontrolinius, nes, pasirodo, per mokyklinius egzaminus olimpiadininkai daïnai susimauna, nes arba per daug Ïino, arba neatkreipia dòmesio keliamus reikalavimus. Tuo tarpu vertintojai visus darbus Ïiappleri formaliai. Kalti nemoka ir nenori Kai buvau penktokas, stebòdavau, kaip vyresni mokiniai chemijos kabinete kaïkà daro. Buvo taip smalsu! UÏtat kai a tuntoje klasòje atòjau pirmà chemijos pamokà, jau Ïinojau, kad bapplesiu chemikas, sako Emilis. I kur toks susidomòjimas iuo gamtos mokslu, vaikinas paai kinti negali, rodos, ir gen nepaveldòj s: tòtis Sankt Peterburge baigò laiv inïinerijos studijas, o mama menininkò odininkò. Tik nepamanykite, kad Emiliui vien chemija rapplepi. Jokiu bappledu. iemet jis turòjo rimtai apsispr sti vykti pasaulin chemijos olimpiadà ar tokià pat, tik biologijos. Mat ir io mokslo olimpiadoje sugebòjo nu luostyti nos konkurentams ir i kovoti kelialap Piet Koròjà. Teko pasirinkti, nes vos viena olimpiada baigiasi prasideda kita. Nutaròme, kad krapplevis bapplet per didelis, pasakoja Emilis, labiau linkstàs prie chemijos. Tai asmenybòs, kurioms visur gerai sekasi. Tok Ïmog kur padòsi ten ir pritaps, priduria dr. R.Raudonis. Taãiau Emilis kol kas ypating simpatij kuriai nors chemijos rapple iai nejauãiàs ir neorganinò, ir organinò chemija jam sekasi vienodai gerai. Kaip pats sako, tai pridaro papildom rapplepesãi, nes negali apsispr sti dòl studij, vadinasi, ir dòl ateities. Be to, nenoròt ir biologijos uïmesti. Dabar vaikinas linksta prie KembridÏo universiteto, nes ten Gamtos moksl fakultete galima kone paãiam susidaryti studij planà ir vienu metu studijuoti, pavyzdïiui, 2010 / 05 / 31 veidas chemijà ir làsteli biologijà. Îinoma, taip bapplena i pradïi. Vòliau kasmet speciali za - cija tampa vis siauresnò, kol galiausiai studijas galima pabaigti neuromokslais, farma - kologija ar biochemija. Taãiau Emilis Ïino tik viena mediku bappleti jis nenori. Aplinkiniai ragina perspektyvus darbas, geras atlyginimas. Jiems nesvarbu, kad reikia daug met kalti, prie inasi pa - nekovas. Kalti nemògstu ir nemoku. Ir priduria, kad chemijos knygos, kurias studijuoja laisvalaikiu, lavina màstymà, chemijos uïduoãi i kalti negalima, nes gauni problemà, su kuria niekada nesi susidappler s, ir turi rasti sprendimo bappledà. Na, kad ir vaisto sintezò, pavyzdïiui, modafinilo, gydanãio ne tik narkolepsijà, bet ir turinãio antidepresini bei atmint gerinanãi savybi. Pateikiama io vaisto sintezòs schema, o uïduotis para yti kiekvienos stadijos produktus. Jeigu màstai ir Ïinai chemijos principus, sugalvosi, kaip padaryti, tikina bapplesimasis chemikas. O kaip kiti mokslai? Nòra taip tragi kai, kaip bapplet galima pagalvoti, tikina Emilis. Neblogai sekasi ir angl kalba, o bappledamas maïesnis netgi svajojo apie vertòjo karjerà. UÏtat istorijos atsikratò tuoj pat, kai tik buvo manoma tai padaryti. Istorija tai siaubas. Viskà turi i mokti atmintinai, net nusipurto vaikinas, bet pripaï sta, kad tikriausiai meilòs ne skiepijo mokytoja. Fi zika Emilio irgi nevilioja, domi tik tiek, kiek susijusi su chemija. I matematikos visuomet turòjo la bai gerà païym, bet ie met dòl olimpiad teko praleisti labai daug pa mok, taigi rezultatai suprastòjo. Moksliukai nòra baisapples Tik nemanykite blogai moksliukai nòra baisapples, jie domapples. Îinoma, kalbu ne apie de imtukininkus, o apie olimpiadininkus, skubina patikslinti Emilis. Kuo jie skiriasi? Pasirodo, moksliukas kala ir neïino, kur tas Ïinias panaudos, o olimpiadininkas mokosi, nes jam tai malonu ir domu. Nors jaunuolis pripaï sta, kad laisvo laiko lieka vis maïiau, taãiau nemokslini pomògi neatsisako. ÎaidÏia tenisà (tiek lauko, tiek stalo), turi spappledingà fo - notekà. Emil vilioja geras rokas ir alternatyvioji muzika. Vaikinas labai apgai - lestauja, kad iemet dòl chemijos stovykl nepavyks nulòkti Lenkijà, Heineken festival : Ten gros tokià muzikà, kokia man labai patinka. Dar priduria, kad gr Ï s i Japonijos tie - siai i lòktuvo lòks ne namo, o Varònà, kur griaudòs Tamsta muzikos festivalis. Kà apie tai pasakys tòvai? Mano tòvai labai geri ir niekad nòra uïdraud man vaïiuoti, kur noriu, at auna bapplesimasis abiturientas.

44 KULTÌRA OPERA Sesuo ir brolis ^ operos scenå Ωengia RENATA BALTRU AITYTñ Operoje Popòjos karapplena vi - mas, pastatytoje Klaipòdos muzikiniame teatre, Eglò Ba g donaviãiappletò-chisiu ir jos bro lis Algirdas Ba gdo - navi ãius atlieka pagrindinius vai dmenis. G eguï rodytuose Claudio Monteverdi operos Popòjos karapplenavimas premjeriniuose spektakliuose Klaipòdos valstybiniame muzikiniame teatre sòkmingai pasirodò visas bapplerys jaun atlikòj. Daugel j paï sta i tikimiausi LTV projekto Triumfo arka Ïiapplerovai: tai Viktorija Stanelytò, Tadas Girininkas, Diana Ti kovaitò, Andrius Apinis. Romos imperatoriaus Nerono vaidmen Po - pòjos karapplenavime atliko po studij Graco auk tesniojoje muzikos mokykloje sugr Ï s tenoras Andrejus Kalinovas. Taãiau kart ketiname atkreipti japples dò - mes retà atvej, kai operos scenoje kartu dainuoja brolis ir sesuo. Popòjos vaidmen atlieka lyrinis sopranas Eglò Bagdonavi - ãiappletò-chisiu, o jos apgaudinòjamo vyro Otono tenoras Algirdas Bagdonavi ãius. Lietuvaitò i Bukare to Eglò ir Algirdas Bagdonaviãiai uïaugo Vilniuje, ãia mokòsi muzikos mokykloje. Taãiau dainininke profesionale apsisprendò tapti tik Eglò, o Algirdas i pradïi studijavo ekonomikà Vilniaus universitete. Ta - ãiau mapples ry ys su Egle visuomet buvo stiprus: Muzikos ir teatro akademijon eida - vau klausytis jos koncert ir specialybòs egzamin, nors pats tuo metu buvau panir s rokà. Bet sesers dòka ir operos pasaulis tapo savas, pasakoja Algirdas. J tòtis Vilniaus universiteto matema - tikos profesorius, mama pedagogò, bet Eglò su vyru Vasile ir sūneliu Benediktu dainingoje giminòje bappleta ir profesionali solist. Operos ir filharmonijos salòs Eglei ir Algirdui paï stamos nuo vaikystòs. La - biausiai i t laik abiem siminò puikiai ASMENINIO ARCHYVO NUOTR. Algirdo ir Rumunijoje gyvenanãios Eglòs duetas Lietuvos scenose retkarãiais pa - sirodo su koncertine programa atliktas Giuseppe s Verdi Requiem bei Don Karlas, kuriame pagrindin boso vaidmen dainavo Vaclovas Daunoras. Po studij Lietuvoje supratau, kad turiu problem dòl balso styg ir privalau tobulinti vokalo technikà. I pradïi gavau sti pen - dijà staïuotis Sicilijoje, kur pedagogai man atvòrò smegenis. O svarbiausia Itali joje sutikau savo bapplesimà vyrà rumunà Vasile Chisiu, irgi operos solistà, pasakoja Eglò. Jau penkerius metus pora gyvena Rumunijos sostinòje. V.Chisiu garsus pagrindinio alies operos teatro baritonas. Eglei io teatro scena kol kas neatsivòrò. Lietuvaitò Bukare te daugiausia rapplepinasi eimos atïalomis dvej metuk Be nediktu ir tik kovà gimusia Emi lija, o pinig, mokòdama nemaïai uï - Po pòjos karapplenavime pagrindinius vaidmenis atlieka brolis ir sesuo sienio kalb, uïsidirba vertòjaudama. Bukare to opera sikapplerusi imtameãiame pastate, kurio salòje telpa 1200 Ïiapplerov iek tiek daugiau nei Vilniuje. Konkurencija tarp norinãi j dai nuoti ioje scenoje didïiulò. Vis dòlto dauguma alies solist sitvirtina ne Rumunijos muziki niuose teatruose, kuri 22 mln. gyventoj turinãioje alyje tòra a tuoni, o uïsienyje. Sakoma, kad pasaulyje nòra nò vieno Ïymesnio ope ros teatro, kurio trupòje nebapplet rumun. Tai matyti ir i kviestini solist, pasirodanãi miesto operoje: absoliuti dauguma j yra svetur dainuojantys rumunai, teigia Eglò. Falcetai ir mikstai Bukare te lietuvaitò toliau lavinosi pas garsius vie tos vokalo peda - gogus Corneliu Fanateanu ir Geor getà Stoleriu. Tiek Eglò, tiek pas jà vie - òj s ir vokalo pamo kas Bukare te òm s jos brolis Algirdas labiausiai stebòjosi, kad rumun pe - dagogai po perklaus pasisiapplelò konsultuoti lie tu vius be uïmokesãio: Vilniuje, pasak dabar jau savo mokini turinãio A.Bagdonaviãiaus, tok da lykà bapplet sunku sivaizduoti. Algirdas dòsto Vil - niaus kolegijos Men fa - kul tete, kuriame dirba ir jo mokytojas Nacionalinio operos ir baleto teatro solis- ASMENINIO ARCHYVO NUOTR. 44 veidas 2010 / 05 / 31

45 OPERA Klaip doje tas Vytautas Juozapaitis. Taãiau is teatras, pasak pa nekovo, neskuba siapplelyti savo repertuaro jauniems solistams prie ingai nei Klaipòdos ir PanevòÏio muzikiniai teatrai, kuriuose sukurta jau nemaïai vaidmen. Ypaã Eglò ir Algirdas dòkingi Klaipòdai, suteikusiai ansà dalyvauti mo der niuo se C.Mon - teverdi muzikini dram pastatymuose. Popòjos karapplenavime tenoras A.Bagdo - naviãius, operà staãiusio latvi dirigento Andrio Veismanio pra omas, pirmàkart uïdai - navo altinu barokinei muzikai prastu kontratenoro balsu. Kontratenorai skirstomi sopraninus ir altinus. Lietuvoje iuo metu dainuoja vie - nintelis vietinis sopraninas Popòjos ka - rapplenavime Amapplero vaidmen sukappler s Viktoras Gerasimovas. Kontratenorai daïnai klaidingai pavadinami falcetistais. Falcetas i pri - gimties auk tas, bet nei lavintas vyro balsas. Operos kontratenorai labiau sietini su scenine balso valdymo technika, vadinama mikstu, o kasdienybòje mes bend raujame prastu, gerokai Ïemesniu balsu. Dar vienas netgi tarp muzikant populiarus mitas apie kontratenor seksualin orien tacijà. Neatsitiktinai pasakojama, kad Ïymus angl kontratenoras Alfredas Delleris kaskart, atvyk s naujà teatrà, jau prisistatydamas sodriu vyri ku balsu pabròïdavo, kad yra ved s ir turi du vaikus, ypteli A.Bagdonaviãius. Tarp vaik ir teatro Nuomojamas butas Klaipòdos centre, ku - riame operos repeticij metu apsistojo brolis ir sesuo, priminò pilnà aukli vaik darïel : du Eglòs ir vienà Algirdo maïyl, mums nekuãiuojantis virtuvòje, kamba riuose gano dvi moãiutòs, Eglòs vyras Vasile ir Algirdo Ïmona pianistò Natalija. Be j pa ramos pasirengti premjerai bapplet buv ne manoma. Ø Klaipòdà atvykau su penki savaiãi dukrele, kuri ãia susirgo bronchitu ir pateko miesto vaik ligonin. Pirmàsias repeticij savaites, kol vyro nebuvo Lietuvoje, bla - kiausi tarp teatro, namie priïiapplerimo sapplenaus ir ligoninòje slaugomo kappledikio, pasakoja E.Bagdonaviãiappletò-Chisiu. Vardan ko tiek rapplepesãi? Juk buvo galima ramiai, nesukant galvos, stumdyti vaiki kà veïimòl po alia nam esant Bukare to parkà... Mes scenos Ïmonòs, o ga li mybò kurti pagrindinius vaidmenis profesiona liuose teatruo se nesimòto. Jauniems solistams pasirodyti publikai itin svarbu, teigia Eglò. Jos brolis Algirdas primena liapplednokà statistikà: i Lietuvoje rengiam operos solist aktyviai scenoje lieka dirbti vos penktadalis, nors visi atrankà pereinantys studentai pasiïymi neprastais balsais. Tiesiog ne - sinori likti tarp t a tuoniasde imties procent, uïbaigia A.Bagdonaviãius / 05 / 31 veidas Finaliniai akordai su nacionaliniu akcentu Nutol toliai spektaklis, prikeliantis Pauliaus irvio poetin palikimà RENATA BALTRU AITYTñ BirÏel Cezario GrauÏinio ir Jono Vaitkaus reïisuot spektakli premjeros. V ieni teatrai jau uïvòrò duris iki rudens, kiti laukia Ïiapplerov ir va - saros pradïioje. O treti, patys optimisti kiausi, tebeplanuoja nauj spektakli premjeras. tai Cezario GrauÏinio su - burta ce zario grupò bir Ïelio 6 dienà 20 val. Men spaustuvòs Ki eninòje salòje pristatys poezijos spektakl Nutol toliai pagal Pauliaus irvio kapplerybà. Pasak reïisie riaus, taip siekiama gràïinti Lietuvos kultappleros erdv poeto pasaul, pasiïymint sukreãianãiu sentimentalumu ir velnumu kaip i applek pragmati kai nappledienos visuo - menei. Tikimasi, kad spektaklis sujaudins ne tik vyresnius P. irvio gerbòjus, bet ir nepriklausomoje Lietuvoje uïaugus jaunimà. C.GrauÏinis, pasitelk s melodingus posmus, stengsis rodyti, kad norint dïiau g smo ugnelòs galima semtis ir i pirmo Ïvilgsnio ne rei k - minguose kasdieni kuose dalykuose. Vaidmenis kuria aktoriai Brigita Arsobaitò, Paulius âiïinauskas, Vytautas Kontrimas, Vilma Rau - baitò ir Julius Îalakeviãius, muzikà kompozitorius Martynas BialobÏeskis. Dar vienas nepataisomas optimistas Klaipòdos dramos teatras, sezonà dòl prasidedanãi teatro rekonstrukcijos darb spektaklius rodantis uostamiesãio Îvej rapplemuose. âia birïelio 8 dienà 18 val. 30 min. bus pristatyta ir Gintaro Grajausko tragi - komedijos Mergaitò, kurios bijojo Dievas Klaipòdoje statoma G.Grajausko pjesò KULTÌRA premjera. Spektaklio reïisierius kone produktyviausias besibaigianãio sezono Lietuvos teatro menininkas Jonas Vaitkus. G.Grajausko pjesò Mergaitò, kurios bijojo Dievas dar nepasiekusi scenos tapo Ïinoma: 2007 m. ji autoriui pelnò laurus nacionalinòs drama turgijos konkurse Ver - smò, 2008-ai siais Auksin scenos kryïi uï geriausià nacionalin dramaturgijà, bet pa - statyta profesionalioje scenoje taip ir nebu vo. Raktinis ios pjesòs perso na - Ïas avia konstruktorius, lietuvi k lòktuv ANBO (akronimas Antanas Nori Bappleti Ore) kappleròjas Antanas Gustaitis (1898- VEIDO ARCHYVO NUOTR. 1941). Ødomi detalò: jo vaidmuo spektaklyje patikòtas aktoriui Ryãiui Gustaiãiui, kuris yra tie - sioginis aviakonstruktoriaus giminòs palikuonis. Mergaitò, kurios bijojo Dievas supina keletà istorij, vykstanãi skirtingais laikais. Scenoje nappledienos atstovai susitinka su senokai mirusiais praeities veikòjais. Spektaklio realybò pasislinkusi, prisodrinta detali, i plaunanãi ribas tarp vizij ir aktualij. O aktualijomis teatro scenoje J.Vai t - kus visuomet Ïaidò meistri kai. Beje, vasaros pradïioje Nacionalinia - me dramos teatre numatomos Sankt Peterburgo valstybinio akademinio Lensoveto vardo teatro gastrolòs. BirÏelio 6 8 d. sveãiai Vilniuje parodys tris spektaklius: Draustinis (pagal ra ytojo Sergejaus Dovlatovo knygà), âechovas. Vodevi - lis Antono âechovo pjesi motyvais ir Sujaukti jausmai, skirti teatro grando Michailo Bojarskio 60-ties met jubiliejui. iame spektaklyje pagrindinius vaidmenis atliks M.Bojarskis ir jo Ïmona aktorò Larisa Luppian. 45 CEZARIO GRUP S ARCHYVO NUOTR.

46 KULTÌRA KINAS BirΩelis kine: Íreko niekas ne EDVINAS PUK TA Vasaros pradïiai kino platintojai suruo ò tik a tuonias premjeras. Bet kelios j i ties galingos. P o avatari kojo sausio rekord Lietuvos kino teatr lankomumas maïòja kas mònes. Baland komercinio repertuaro filmus Ïiappleròjo beveik perpus maïiau Ïmoni, o iki paskutinio geguïòs savaitgalio rinkos dalyvius tik iek tiek pradïiugino nuotyki epas "Robinas Hudas", kuriam vis dòlto nepavyko ilgiau i silaikyti Ïemyn uoliuojanãio Ïirgo balne. Romantinò komedija "Seksas ir miestas 2" ir fantastinis veiksmo trileris "Persijos princas" turòt stipriai dominuoti bent dvi birïelio savaites. Vasaros pradïiai rizikà iki minimumo sumaïin platintojai suruo ò tik a tuonias premjeras. Kiekviena j savaip stipri ir apima skirtingus Ïanrus, tad Ïiapplerovai gaus didelio pasirinkimo vairov ir galòs patenkinti smalsumà, nueidami lietuvi kai dubliuotà kultin animacin pasakà, stilingà TV serialo perdirbin, romanti kai pavojingà veiksmo triler, eimynin komedijà apie mi ko Ïvòreli karà su okupantais i miesto, jaunatvi kà superheroji kà komiksà, muzikin oki atrakcionà ir du nepriklausomo kino perliukus. Ekologi ka tai, kas Ïalia "Îvòreli mai tas" Nors premjer nedaug, bet kiekviena j savaip stipri ir skirtingo Ïanro. Bapplesimosios birïelio pirmapplenòs animacinòs komedijos " rekas. Ilgai ir laimingai" pasirodymas Lietuvoje sàmoningai buvo derinamas prie prasidedanãi vasaros atostog. Mokyklos suolus atlaisvin vaikai jau spòjo pasiilgti lietuvi kai plepanãi heroj i pasak alies. Per de imt met i garsòj s pelki monstras rekas, neuïsiãiaupiantis kyruolis Asilas, Ïavingoji princesò Fiona, smaliïius batuotas Katinas ir ugninò Drakonò uïsiaugino i tikim gerbòj kartà. Dabar atòjo metas Ïali j nuotyki pabaigtuves paminòti bent 2 mln. Lt pajamomis. Ø labiausiai nevykusià treãiàjà serijà buvo nupirkta 158 tapplekst. biliet uï 1,56 mln. Lt, o karali kais 3D efektais patobulintas ketvirtasis ir paskutinis okis turòt privilioti dar daugiau Ïmoni. " rekiados" dailininkai ir strategai nusipelno pagarbos, kad atsispyrò pagundai pie ti prat simà pavargusiomis spalvomis. " rekas treãiasis" ai kiai leido suprasti, kad filmo autoriai i sòmò idòj aruodus. Jie i esmòs pakeitò koncepcijà, sukapplerò kaïkà nauja ir i tròmò rekà fantazij pasaul, kuriame jo nepaï sta net geriausi biãiuliai. Ketvirtoje dalyje nebeliko animuot holivudinòs kasdienybòs parodij ir vyresniems Ïiapplerovams uïkoduot juokeli, nes draugi kai nusiteik s filmas nenoròjo pyktis su eimyninio kino auditorija. Scenaristai pasiliko tik saugius juokelius, i braukò tualetinio humoro pok tus ir suformulavo pamokslà apie menà bappleti geru tòvu. Îaliojo Ïmogòdros ir jo biãiuli e òlyje pasislòps apgailòtinai ne domus ir tragi kais païymiais vertintas "Îvòreli mai tas". Ne paslaptis, kad Lietuvoje milïini kà takà pasirinkimui diktuoja informacinis portalas IMDB, kuris galutinai atbaidys net paãius nereikliausius zoologini nuotyki ie kotojus. Reklaminis anonsas taip pat ragina negai ti laiko, taãiau "Mumij " gaudymo ekspertas ir "Kelionòs Ïemòs centrà" gidas Brendanas Fraseris dar mògins pasispardyti su kvailu ir nejuokingu "Daktaro Dolitlio" klonu, kur per televizijà Ïiappleròti bapplet nuobodu. Mi ko fauna susivienija, kad apsaugot savo namus nuo prekybos centro statybinink ir atker yt godiems Ïmonòms. Viskas paprasta ir ai ku, kad i ekologinò banalybò su i dresuotais gyvapplenais ir j dirbtinòmis "Vaiduoklis" "Viktorija: jaunoji karalienò" i kam omis patiks tik darïelinukams. audyklòs moterims ir vyrams SolidÏiomis komercinòmis perspektyvomis gundanãio filmo "Ponia ir ponas gangsteriai" lietuvi kai improvizuotas pavadinimas sufleruoja nesitikòti nieko originalaus. Holivudo scenaristai toliau tiraïuoja praòjusiais metais atgaivintà strategijà ir mai o romantin komedijà su veiksmo trileriu. "Pasodinsiu savo eks", "Naktinis pasimatymas" ir "Kur, po velni, tie Morganai?" nenustebino spappledingais rezultatais, nes Ïiapplerovai greitai i ifravo suvienodòjusius vedybini komplikacij Ïaidimus su ginklais. Naujuoju bandymu bus kopijuojamas trileris "Ponas ir ponia Smitai" su ma- Ïiau populiariais aktoriais ir Prancapplezijos Rivjeros peizaïais. JAV teritorijoje 75 mln. JAV doleri biudïeto filmui apie uïsislaptinusi samdom Ïudik porel prognozuojama finansinò nesòkmò, bet Lietuvoje i juosta pretenduoja suveikti kur kas galingiau. Mapples kra to Ïiapplerovai mògsta Ashtonà Kutcher ir graïiuoju prisimena "Pamet galvas Las Vegase", o ankstesnò reïisieriaus Roberto Luketico ir aktoròs Katherine Heigl romantinò komedija "Bjauri tiesa" i viliojo 550 tapplekst. Lt. ie veiksniai nulems didesnius premjerinio savaitgalio skaiãius. MaÏiau galimybi i laikyti ilgesnio rodymo egzaminà turòs veiksmo trileris "A komanda", uïtaisytas pagal legendinio 46 veidas 2010 / 05 / 31

47 KINAS KULTÌRA sustabdys "A komanda" "Ateini ãia arba gausi dappledà" "Gatvòs okiai 3D" TV serialo madas. ReÏisierius Joe Carnahanas puikiai i mano audyni, gaudyni ir mu tyni choreografijà. Jis kepa adrenalino nestokojanãius pramoginius reginius, nekvar ina galvos dòl gravitacijos dòsni, nesilaiko logikos taisykli ir moka paslòpti smurtà, kad gaut paaugliams palank reitingà. Galime bappleti tikri, kad veiksmingos scenos bus nufilmuotos spappledingai ir stebins kaskadinink cirku. Papildomo armo liapplek telòs neatpaï stamai pasikeitusi Liamo Neesono, Bradley Cooperio ir Sharlto Copley suvaidinti charizmati ki karo veteranai. Jie atsidurs kalòjime uï i galvotus nusikaltimus, pasinaudos unikaliais talentais, i trappleks laisv ir vaduos Amerikà nuo visokio korumpuoto purvo. O miegamojo aistromis ir meilòs intrigomis vyri kà triler papuo seksualioji Jessica Biel. Komiksai ir okiai Îaismingu, bet esm nedovanotinai i kreipianãiu pavadinimu "Ateini ãia arba gausi dappledà" uïsislaptin platintojai tikriausiai stengsis nuslòpti, kad fantastinio trilerio idòjà mestelòjo komiks paveikslòliai. is Ïanras i lieka svetimas lietuvi kam skoniui, o kaukòtas superherojus pseudonimu "Kick-Ass" "Ponia ir ponas gangsteriai" nòra taip gerai Ïinomas kaip "GeleÏinis Ïmogus" ir "Îmogus voras". Taãiau i radingasis brit reïisierius Matthew Vaughanas komiksin triler sivaizdavo nestandarti kai ir nepa yk tòjo cini ko humoròlio, kuris ne visiems bus kandamas. Paaugli auditorijai artimas filmas labiau taikosi vyresnius ir intelektualesnius kinomanus, gebòsianãius pagauti parodijas ir specifinius juokelius. " okis hiphopo ritmu" skiepijo tautai naujà madà. Kiekvienà sezonà mapples televizijos pasiapplelo bent po vienà oki projektà, o pa òl entuziastai treniruojasi, dalyvauja atrankose, eina bandomàsias perïiappleras ir jau svajoja kada nors sukurti lietuvi kà filmà apie gatvòs okius. Tvarkaraštis BirÏelio 4 d. " rekas. Ilgai ir laimingai" BirÏelio 11 d. "A komanda" "Ponia ir ponas gangsteriai" BirÏelio 18 d. "Viktorija: jaunoji karalienò" "Îvòreli mai tas" BirÏelio 25 d. "Vaiduoklis" "Ateini ãia arba gausi dappledà" "Gatvòs okiai 3D" "VEIDO" ARCHYVO NUOTR. Kol kas gauname vertinti tik importinius produktus. Pirmasis trimatis blynas "Gatvòs okiai 3D" brit iuolaikinio kino istorijoje neprisvilo, sitvirtino DidÏiosios Britanijos Ïiapplerimiausi vir applenòje (aplenkò net holivudin legionieri "Persijos princà") ir tapo sòkmingiausiu nacionalinòs loterijos pinigais finansuotu projektu. Hiphopo ir repo muzikos natomis grojantis oki filmas taikosi specifin publikà, kuri tiksliai Ïino, kà trok ta pamatyti. Reikia tikòtis, kad tie Ïiapplerovai matò bent vienà ankstesn Charlotte Rampling vaidmen juostose "Naktinis portjò" ar "Baseinas". Jos dalyvavimas iame filme pati didïiausia staigmena, nes elitinò aktorò retai priima siapplelymus vien dòl honoraro. Precizi kai nu lifuoti ir kvapà gniauïiantys atleti k gatvòs oki ir grak taus baleto judesiai paslòps romanti kai nusaldinto siuïeto nesklandumus. Bet ãia pasakojama emociniu poïiappleriu tu ãia istorija yra treãiaeilis dalykas, nes pirmà planà stumiami sinchronizuotos choreografijos triukai, revoliuciniai trimaãio kino efektai, progresyvios muzikos garsai ir madingi aprangos stiliai. Tai yra viskas, ko reikia iuolaikini paaugli skoniui. "Gatvòs okiai" padarys juos laimingus ir deramai nuteiks " oki hiphopo ritmu" treãiajam turui. Literatappleriniai Ïiappleralai Jauniems Ïiapplerovams skiriama jausminga istorinò drama "Viktorija: jaunoji karalienò" apie aukso amïiaus laikotarp DidÏiosios Britanijos imperijoje. Kanadieãi reïisieriui Jeanui Marcui Vallee pavyko Ïinomos monarchòs biografijà pagardinti jautria meilòs sakme ir meni kai apipavidalinti istorin laikmet ("Oskaro" premija uï geriausià kostium dizainà). Stilingasis filmas vaidybos profesionalumu prilygsta Shekharo Kapuro dilogijai "ElÏbieta", nes daugel kritik maloniai nustebinusi talentingoji Emily Blunt ("Auksinio gaublio" nominacija) niekuo nenusileidïia Cate Blanchett. BirÏel pamatysime ir juostà "Vaiduoklis". Vasara gal ir nòra pats tinkamiausias metas j rodyti, nes tai intelektualesnis ir paslaptingesnis filmas. is Romano Polanskio misti kai politizuotas trileris Berlyno kino festivalyje gavo "Sidabrin lok " uï geriausià reïisapplerà. Tai hiãkoki kas kriminalas su ekspyri komis intrigomis, paranoji ka atmosfera ir politini aistr interpretacijomis. Noròt si palinkòti, kad R.Polanskio meistri kas kapplerinys surinkt pana aus kalibro pajamas kaip tematiniu poïiappleriu artima Martino Scorsese's "KuÏdesi sala" / 05 / 31 veidas 47

48 KULTÌRA MOKSLAS K rybin s industrijos: id j rata RENATA BALTRU AITYTñ Nacionalinei kompleksinei programai "Lietuvos kultapplerinòs ir kapplerybinòs industrijos" ketinama skirti 9,2 mln. Lt. Vilniuje iuo metu veikia moderniausias dizaino inovacij centras Baltijos alyse D izaino inovacij centro vadovas Marius Urbanaviãius, vedïiodamas sveãius po prie pusmet Vilniaus senamiestyje atidarytà "Titanikà", sako, kad dauguma atvykòli lietuviams toki galimybi pavydi: iuo metu tai naujausias ir geriausiai aprapplepintas pana us centras Baltijos alyse. Po savo stogu priòm s keturias Vilniaus dailòs akademijos katedras, ekspozicij erdves, multimedijomis aprapplepintas konferencij sales ir auditorijas, uï ES struktapplerini fond lò as rekonstruotas "Titanikas" tapo puikia baze, teiksianãia pastog kapplerybinòms industrijoms. vietimo ir mokslo viceministrò Nerija Putinaitò programos "Lietuvos kultapplerinòs ir kapplerybinòs industrijos" reik m sieja su pastaràj de imtmet pakitusia men specialist paklausa: " iuo metu didòja taikom j men, arba kapplerybini industrij, specialist poreikis. Jiems parengti privalu sukurti studij baz, aprapplepintà auk t j technologij eksperimentinòmis dirbtuvòmis, modernia programine ranga. Tokie centrai kaip "Titanikas" kuria sàlygas visi kai naujam poïiappleriui men specialist rengimà ir men gyvavimo visuomenòje praktikà". Studentai laukia verslo uïsakym Dizainas kone dòkingiausia student kapplerybini industrij sritis. Ne abloni kas jaunimo Ïvilgsnis verslininkams daïnai pateikia netikòt idòj. M.Urbanaviãius, pats studijav s bald dizainà Suomijos Aalto universitete, teigia, kad keturiolikos student grupò, vadovaujama ir nukreipiama dòstytojo, kiekvienà kapplerybinòms dirbtuvòms pasiapplelytà uïduot i nagrinòja daug visapusi kiau, nei tai atlikt prasta dviej trij profesional monò. "Tarp keleto dizaineri gali neatsirasti Ïmogaus, kuriam "VEIDO" ARCHYVO NUOTR. VDA rektorius Adomas Butrimas: Stengsimòs keisti skepti kà verslinink poïiappler dizainà. pasiapplelyta tema bapplet domi: profesionalai tiesiog sàïiningai atlikt savo darbà. Taãiau student grupòje veikiausiai atsiras keli jaunuoliai, kuriems uïduotis pasirodys artima ir neatsitiktinò", lygina Dizaino inovacij centro direktorius. Labai svarbu, jog studentai, atlikdami tokius uïsakymus, mokosi dirbti grupòje. Anot M.Urbanaviãiaus, dizainerio darbas tuo ir skiriasi nuo menininko, kad vieni iumi ãia bappleti nei eina: privalu sugebòti realizuoti idòjas bendraminãi kolektyve. Kol kas ry kiausi vertinim Vilniaus dailòs akademijos studentai dizaineriai sulaukia dalyvaudami tarptautiniuose internete skelbiamuose konkursuose. Dar nedaug Lietuvos gamintoj ryïtasi bendradarbiauti su studentais, ypaã reklamos ir vaizdïio biudïet menkòjimo laikais. Taãiau tie, kurie ryïosi, nesigaili. tai " vyturys-utenos alus" patikòjo studentams sukurti naujà serviravimo rangà (padòkliukus, servetòles ir t.t.), o bendrovò "Brasa", prekiaujanti bald furnitapplera ir j priedais, neseniai pakvietò studentus bald rankenòli dizaino konkursà ir sulaukò viso pluo to dòmesio vert idòj. "Verslininkus reikia viesti, rodinòti jiems, kad investicijos kapplerybines industrijas padeda j paãi verslo ateities klestòjimui", teigia M.Urbanaviãius. Pirks naujas stakles Taãiau stambapples gamintojai, kuri cech konvejeriuose sukasi serijinò produkcija, daïnai nei gali skirti laiko vienetiniam eksperimentiniam gaminiui. Taigi studentai, norintys "paãiupinòti" savo sukurtà daiktà ne vien kompiuterio monitoriuje, susiduria su gamybini bazi problema. Nors "Titaniko" rapplesyje rengtos erdvios 48 veidas 2010 / 05 / 31

49 MOKSLAS KULTÌRA s ^sisuka.maîeikos (BFL) NUOTR. dizaino laboratorijos, kol kas jose stovi i ankstesni Vilniaus dailòs akademijos patalp perkelta ranga. Ji veikia ir studentai ja mielai naudojasi, taãiau, pavyzdïiui, techninòs pjaustymo stakli galimybòs nebeatitinka nappledienos poreiki : per maïas darbo tikslumas, per siauras naudojam medïiag spektras. Taigi Dizaino inovacij centras, dalyvaudamas kuriant nacionalin kompleksin programà "Lietuvos kapplerybinòs ir kultapplerinòs industrijos", vis pirma galvojo apie naujas penki a i kompiuterinio valdymo stakles, kuriomis mantriausias formas galima bapplet i gauti kone i vis populiariausi medïiag, i skyrus masyv metalà. "Kol kas vaïinòjame pas kolegas Helsink, Var uvà, kur veikia pana ios staklòs, ir racionaliai renkamòs, galvodami apie realias bapplesim darb apimtis", "Veidui" pasakoja Vilniaus dailòs akademijos rektorius Adomas Butrimas. Kai bus i sirinktos ir rengtos norimos staklòs, "Titaniko" dirbtuvòs pagal ES reikalavimus privalòs veikti kaip vie osios prieigos centras, tai yra padirbòti jose, vadovaujamas budinãi specialist, galòs kiekvienas norintis nebappletinai akademijos studentas. Kadangi pana aus lygio rangos ir sostinòs verslo monòse kol kas nòra daug, tikimasi, kad atsivòrusiomis galimybòmis noriai naudosis smulkiosios reklamos ir dizaino bendrovòs bei individualiai dirbantys menininkai. A.Butrimas teigia, kad sutartis dòl elementariausi gamybos medïiag tiekimo jau sudaryta su "Vakar medienos grupe". Kompozitoriai turòs "garso sferà" Titanikas - tai ne tik auditorijos ir dirbtuvòs, bet ir naujos parod erdvòs miestieãiams P.MAZÌRO NUOTR. Nacionalinei kompleksinei programai "Lietuvos kultūrinės ir kūrybinės industrijos" finansuoti skirta lėšų (mln. Lt) Vilniaus dailòs akademija 3 Lietuvos muzikos ir teatro akademija 3 Vytauto DidÏiojo universitetas 1,7 Vilniaus Gedimino technikos universitetas 1,5 I viso 9,2 P.MAZÌRO NUOTR. Tiek pat lò kaip ir Vilniaus dailòs akademija i programos "Lietuvos kultapplerinòs ir kapplerybinòs industrijos" tikisi Lietuvos muzikos bei teatro akademija. âia galvojama rengti modern Muzikos technologij studij centrà su nedidele koncertine erdve ir pora kompiuterinòs muzikos studij auditorij. Kompozitorius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas Riãardas Kabelis "Veidui" pasakoja, kad iuo metu studentai, kurdami elektronin muzikà, naudojasi minimalia voki ka ranga, sigyta prie de- imtmet. "Taãiau pasaulyje techninòs kompozitori galimybòs per de imtmet smarkiai uoliavo priek. iandien muzikai kurti naudojamos specialios atvirojo kodo kompiuterinòs programos, kurias tobulinant gali dalyvauti kiekvienas norintis", pasakoja R.Kabelis. Jau sudarytas precizi kas sàra as, ko konkreãiai reikòs bapplesimajam Muzikos technologij studij centrui. Bapplesimos i laidos, minimaliais skaiãiavimais, sudaro 1,5 mln Lt. "Pirmiausia bappletina tinkamai rengti patalpas, nes net brangiausia aparatapplera nesuteiks laukiamo efekto akusti kai neizoliuotoje studijoje. Øranga, kurià nusi- Ïiappleròjome, kol kas veikia tik Vokietijos mieste Karlsrapplehòje esanãiame medij ir technologij centre. Tiesa, pana ius centrus iuo metu jau kuria anglai ir kanadieãiai. ià rangà specialistai vadina "garso sfera" arba "garso kubu": vir galvos sumontuotos rangos "sferoje" atsidappler s klausytojas gali girdòti vairiai judant, aplink j besisukant garsà. Specialapples garsiakalbiai garsà siunãia konkreãiomis kryptimis: pana i technologija leist dviem Ïmonòms, sòdintiems viename automobilyje, be ausini tuo paãiu metu klausytis skirtingos muzikos", ai kina R.Kabelis. Minòtas Muzikos technologij studij centras bapplet naudojamas studij procesui, meninei kapplerybai, taip pat ir moksliniams akustikos bei muzikos tyrinòjimams. "Naivu tikòtis, kad greitai pasivytume daug toliau païengusius pasaulio mokslininkus, taãiau jau esame numat perspektyvias bapplesim tyrinòjim kryptis. Viena toki mikrodimensinòs komponavimo sistemos, kurias pasitelkus kiekvienas prastas garsas skaidomas imtus ir tapplekstanãius smulkesni, Ïmogaus ausimi sunkiai skiriam dali. Taãiau toki dali dariniai, naudojami kompozicijoje, duoda netikòt, daïnai labai domi rezultat. âia slypi dar daug neatrast ir mums nepaï stam dalyk ", teigia akademijos docentas. Daugiau bendravimo maïiau provincijos Auk tosios mokyklos, dalyvaujanãios programoje "Lietuvos kultapplerinòs ir kapplerybinòs industrijos", Ïada kurti naujas ir atnaujinti atgyvenusias studij programas, taip pat tikisi lò staïuotòms ir doktorant mobilumo programoms. Tik savo akimis pamat, kaip uïsienyje veikia pana apples kapplerybini industrij centrai, Lietuvos menininkai sugebòt deramai pasinaudoti per programà sigytos rangos galimybòmis. Svarbu ir tai, kad tokie centrai bei j organizuojami tarptautiniai renginiai pritraukia Lietuvà uïsienio autoritet, sudarydami sàlygas j bendravimui su mapples studentais. tai "Titanike", kurio atidarymas pernai sutapo su Europos student festivaliu "Neu/Now Live Vilnius", jau ruden numatoma organizuoti pasaulin grafinio dizaino savait. Lietuvos muzikos ir teatro akademija ketina tobulinti kino montaïo reïisieri studijas. Kino montaïas svarbi kino proceso gamybos dalis, tad neturint tinkamai parengt specialist sunku tikòtis kokybi k lietuvi k film bei televizijos laid. Bus atnaujinama tam skirta programinò ranga, bendradarbiaujama su ioje srityje pirmaujanãiomis Europos mokyklomis Nacionaline prancapplez kino mokykla FEMIS bei Nacionaline ãek kino mokykla FAMU / 05 / 31 veidas 49

50 KULTÌRA SKAITINIAI Guod ja J ie jau visi susirink. Mes juos pristatysime pagal pasirodymo eil. Taip bus paprasãiau. Tas, kuris atidaro mums duris sakydamas Matildai, vaje, kaip ji i augo, dabar jau tikra dama, yra mano vyresniosios sesers vyras. A turiu dar vienà svain, bet ità mògstu labiau. Klausyk, tu dar labiau praplik s, priduria tar ydamas man plaukus, ar pagaliau atveïei mums vodkos? Kà ten darai pas tuos ruskius? oki kazaãiokà, ar kà? Kà a jums sakiau... Jis juk puikus, ar ne? Jis tobulas. Gerai, dabar mes j truput pastumsime onà ir i vysime pasitempus ponà, stovint jam uï nugaros ir imant pakabinti mapples paltus. Tai mano tòvas, Anri Balanda. Jis, prie ingai, tiek daug nekalba. Liovòsi. Tepasako, kad man atòjo lai kelis, rodydamas lentynòl de inòje. Nieko nelaukdamas j apkabinu. Lai kai, vis dar pasiekiantys mane per tòvus, tòra lyg karo veteran prisiminimai. Klasòs susitikimai, raginimai atnaujinti prenumeratà t laikra ãi, kuri jau dvide imt met neskaitau, ir kvietimai susirinkimus, kuriuos a niekad neinu. Puiku, atsakau, akimis jau ie kodamas iuk li dòïòs popieriams, nors jos ãia nòra, kaip pasakys motina, bemat suraukdama antakius, bet, primenu, yra skòãi stovas. Senas scenarijus eina kaip sviestu pateptas... Mano motina dabar matoma tik i nugaros. Ji stovi virtuvòje koridoriaus gale ir smaigsto la iniais kepsn. tai ji atsisuka ir apkabina Matildà, sakydama, kaip tu i augai, tu dabar jau tikra mergina! A laukiu savo eilòs ir per tà laikà pasisveikinu su kita savo seserimi, ne Serafino Lampiono, o tai ten toliau sòdinãio auk to dïiapplesnos Ïmona. Jis visai kitoks. Provincijoje esanãios "âempiono" tinklo parduotuvòs direktorius, puikiai suprantantis Bernaro Arno rapplepesãius ir ekonomikos politikà. Taip, Bernaro Arno i LVMH grupòs. Taigi lyg ir kolega. Mes dirbame beveik tok pat darbà, suprantate, ir... Gana. Tuo uïtektinai pasimògausime vòliau. ANNA GAVALDA Prancapplez ra ytojos romanas "Guodòja", kur kà tik i leido leidykla "Alma littera", puikiai perteikia atmosferà, kurioje gyvena XXI amïiaus pradïios Ïmonòs. Ra ytojos stili realistinius potòpius, nuspalvintus humoru lengvai pajusite ir skaitydami ià i traukà. Jo Ïmonelòs vardas Edita, mes apie jà irgi dar i girsime. Ji kalbòs apie mokyklini kuprini svor ir mokini tòv susirinkimus, i ties, pasakys ji, atsisakydama antro gabalòlio torto, tiesiog ne tikòtina, kaip save tausoja i dien Ïmonòs. PavyzdÏiui, per mokslo met pabaigos vent ar kas nors pasisiapplelò mane pakeisti prie me keriojimo stendo? Niekas! O jeigu tòvai i sisukinòja, tai pasakykit man, ko galima tikòtis i vaik? Tiek to, nereikia ant jos pykti, jos vyras maïos "âempiono" tinklo parduotuvòs direktorius, o galòt vadovauti milïini kai universalinei, jis tai rodò, o jai pasaulis baigiasi pjuvenomis uïberta bala prie ais v. Juozapo licòj, taigi nereikia ant jos pykti. Kas be ko, ji truput vargina ir retkarãiais galòt pakeisti plok tel. Taip pat ukuosenà, jei jau pra nekome ta tema... Dabar eikime svetain, kur mapples laukia kita persona: mano sesuo Fransuaza. Pirmas numeris. Ponia Kazaãiok tiems, kurie dar neatòjo arba trinasi virtuvòje. Ji daïnai keiãia ukuosenà, taãiau jà perprasti daug lengviau negu jaunesniàjà seser. Daugiau apie tai nòra ko kalbòti, pakaks pakartoti jos pirmà replikà: "Oi, arli, kaip tu siaubingai atrodai... Be to, tu... tu pastambòjai, ar ne?" Gerai, dar antrà, kad man nebapplet galima priki ti, jog esu ali kas: "Taip, taip! Tu tiesiog i sipappletei per tà laikà, kai tav s nemaãiau, patikòk! Ir Ïinok, tu visada taip neskoningai rengiesi..." Ne, tik jau nesigailòkit man s, po trij valand jos bus vòl dingusios i mano gyvenimo. Bent jau iki Kalòd, jei pasiseks. Dabar jos jau negali nepasibeldusios eiti mano kambar, o jei pask s mane, a jau bapplesiu toli... Be to, pabaigai palikau geriausià. Tà, kurios mes nematome, taãiau girdime juokiantis ten vir uje su eimos paaugliais. I luk tenkime tà puik juokà, ir mums nereikòs joki rie ut... * * * Ne, a negaliu tuo patikòti! applekteli ji, tar ydama plaukus vienam mano sapplenònui. Ar girdòjai, apie kà jie kalba, tie stuobriai? Trumpas apkabinimas. PaÏvelk juos, arli, païvelk, kokie jie visi jauni ir graïapples, kokie... PaÏvelk iuos graïius dantis, ji pakelia varg o Hugo vir utin lapplepà, païiappleròk tuos puikius vyrukus, jaunyst! Ø tuos milijardus kilogram hormon, kurie liejasi per kra tus! Ir... ar Ïinai, apie kà jie kalba? Ne, tariau, pagaliau nusiramindamas. Apie gigabaitus, po galais... Jie judina savo daikãiukus ir lygina j gigabait skaiãi... Sunku sivaizduoti, ar ne? Ir kai pagalvoju, kad jie paskui mums mokòs pensijas, a i viso tyliu. O paskui turbapplet lyginsite savo mobili j talpà? Jau lyginom, nusi aipò Matilda. Ne, a nejuokauju, man japples gaila, branguãiai... Tokiame amïiuje dera mirti i meilòs! Ra yti eilòra ãius! Kelti revoliucijà! Vogti i turãi! Kuprines ant peãi, ir pirmyn! Pakeisti pasaul! Bet tie japples gigabaitai... Gigabaitai... fu... Kodòl i kart ne apie statyb sutartis, jeigu jau taip? O tu? naiviai paklausò Marion. Apie kà tu kalbòdavai su arliu, kai tau buvo tiek met kaip mums? Mano jauniausia sesuo atsigr Ïia mane. Na, mes... Mes tokiu metu jau gulòdavom lovose, sumurmòjau, arba ruo davom nam darbus, ar ne? Teisybò. Arba tu man padòdavai A.Gavaldos knygos, apgaulingai paprastos ir nesudòtingos, tarsi stebuklingos lazdelòs mostelòjimu prikelia i nebappleties gyvenimus. 50 veidas 2010 / 05 / 31

51 SKAITINIAI KULTÌRA para yti ra inòl apie Volterà. Gali bappleti. Arba ruo davomòs ateinanãiai savaitei... Ir dar, ar pameni, pramogaudavom atmintinai kartodami vairias aritmetikos arba geometrijos formules... Taip! su unka j kar tai mylima teta. Arba spr sdavome lygt... Baigti sakin jai sutrukdo atskriejusi ir veidà plojusi pagalvò. Ji garsiai sustaugia. Dar viena pagalvò lekia per kambar, paleidïiamas sportinis batelis, pasigirsta karo appleksniai, skrieja susukta kamuolòl kojinò ir... Klerò trapplekteli man uï rankovòs. Eik. Dabar, kai atmosfera ãia kaip reikia, eime padaryti tvarkos apaãià... Ten bus ne taip paprasta... Tratata... Man reikòt tik pristoti prie to dunduko, imti liaupsinti konkurent produktus, ir viskas. Lipant laiptais ji atsigr Ïia ir rimtai priduria: "Kazino" parduotuvòse mai el gausi dykai! O "âempione" nò nesvajok... Ir ji prunk teli. tai kokia ji, ta Klerò. Ir tai mus paguodïia turint galvoje kitas dvi, ar ne? Bent jau mane visuomet paguosdavo... Kà japples ten vir uje padaròte, klausia sunerimusi mama, maigydama prijuost, i kur toks riksmas? Mano sesuo ginasi nieko nedariusi ir nekaltai truksi peãius / 05 / 31 veidas Apie autorę âia ne a, o Pitagoras. Tuo metu pasirodo Loransa. Ji atsisòda sofos gale ir uïsiima generaliniu prieskoni skyriaus pertvarkymu. Gerai, sutinku, ãia jos vakaròlis, jos gimtadienis, be to, ji visà dienà dirbo. Bet... vis dòlto... Mes nesimatòme jau beveik visà savait... Argi negalòt prie man s prieiti? Atsistoti? Nusi ypsoti? Arba bent jau pasiïiappleròti? A prislinkau prie jos i uïnugario. Taip, taip, puiki mintis keãupà dòti prie pomidor padaï, gerai sakai... tai kà kvepia mano ranka, padòta jai ant peties. Enjoy. Kai mes slinkome valgomàj, ji mane Anna Gavalda gimò 1970 m. Bulonòje-Bijankapplere (Prancapplezija). Nuo keturiolikos, po tòv skyryb, gyveno pensione. Mokòsi Sorbonoje, dirbo kasininke ir padavòja, Ïurnaliste m., para iusi geriausià meilòs lai kà, laimòjo nacionalin konkursà m. debiutavo noveli rinkiniu "A noriu, kad man s kas nors kur nors laukt " m. i òjo pirmasis A.Gavaldos romanas "A mylòjau" m. i leistas antrasis ios autoròs romanas "Tiesiog drauge" uïkariavo milijon skaitytoj irdis, buvo apdovanotas daugybe literatappleros premij, i verstas 36 pasaulio kalbas, pagal j kuriamas filmas. A.Gavaldos knygos, apgaulingai paprastos ir nesudòtingos, tarsi stebuklingos lazdelòs mostelòjimu prikelia i nebappleties gyvenimus dramati kus, nuotykingus ir tokius gyvus... Ji kruop ti dïiaugsm ir skausm kolekcininkò, niekam neabejinga. "Mano varomoji jòga susiïavòjimas", sako A.Gavalda. Ra ytoja gyvena nedideliame Pary- Ïiaus priemiesãio miestelyje, kasdien po tris valandas skiria kapplerybai. Augina du vaikus. "VEIDO" ARCHYVO NUOTR. pagaliau uïpelengavo, kaip pasakyt tie antrame auk te. Kaip kelionò? Puikiai. Aãiapple. Ar parveïei dovanà mano dvide imtajam gimtadieniui? koketi kai paklausò ji ir sitvòrò man rankà. Galbapplet kok FaberÏò papuo alà? Tai i ties eimos bòda... Rusi kà lòl, sumurmòjau, supranti, tai graïi moteri kaitò, ir kuo labiau ja domiesi, tuo maïesnò ji darosi... Tu nori man tuo kaïkà pasakyti? nusijuokò jinai ir nuòjo. Ne. Pats sau. Ji pajuokavo. Pajuokavo ir nuòjo. Bappletent dòl tokio jos bappledo a jà simylòjau prie daugel met, tuomet, kai jos koja kilo mano koja, o jos vyras vis ai kino, ko i man s noròt, ir Ïaidò su savo cigaro juostele. Vis maigò pir tais tà nekaltà popieriaus juostel, sukiojo jà en ir ten, ir a maniau... kad tai labai lengvabappledi ka... Taip... Juk kita bapplet buvusi labiau numatoma, agresyvesnò. Tu nori man tuo kaïkà pasakyti? bapplet juokusis, aukusi, aipiusis arba puolusi mane, t susi ÏodÏius, svaidïiusi Ïvilgsnius arba dar kaïkà dariusi, kas ne taip Ïiauru. Bet tik ne ji. Ne dailioji Loransa Vern... A vòl su jais susitikau Ïiemà prabangiame A tuntosios apygardos restorane. "Puodelio kavos", paai kino jis. Na, gerai... kavos... A buvau paslaug teikòjas, o ne klientas. Tiesiog skanòstas... I prancapplez kalbos vertò Nijolò Simona Pukinskaitò "VEIDO" ARCHYVO NUOTR. 51

52 LAISVALAIKIS KELIONñS Pusantr met deßimties t kstan K AU RINñ ñmienñ Pagyvenus arab alyse, pasaulis ima atrodyti kitaip. artais pagalvodavau, kà a ãia veikiu ioje alyje baltoji, Ïydromis akimis, neuïdengtais plaukais, viena, ir dar fotografò. Arab akimis, tai didïiausias blogis, koks tik gali bappleti susij s su moterimi. Tokiomis minutòmis atrodydavo, kad esu tarp Ïemòs ir dangaus. Juokingiausia, kad gyvenau rajone Um al Hamam, i kurio, kaip paai - kòjo, yra kil daugiausiai terorist ", prisimena fotografò Vilma Samulionytò, pusantr met praleidusi Saudo Arabijoje. Beie kant darbo Vilma Saudo Arabijà pateko, galima sakyti, atsitiktinai. Ji mokòsi Prahos daili j men akademijoje, Kino ir televizijos fakultete, o uï studijas reikòjo mokòti 7 tapplekst. eur per metus. Taigi mergina dairòsi darbo, o po ranka pasipainiojo skelbimas Saudo Arabijos sostinòje Rijade siappleloma vieta fotografei, mat vyrai ten negali fotografuoti moter. Be galybòs sudòting technini reikalavim, buvo i kelta ir konfidencialumo sàlyga nò viena nuotrauka negalòs i keliauti uï studijos sien. Taip Vilma pateko Rijadà. Kontraktas buvo sudarytas a tuoniolikai mònesi. Nors susidapplerimai su nepaï stamu ir sunkiai suprantamu arab pasauliu merginai prasidòjo jau nuo ambasados, savo padòties keblumà ji pirmàkart suvokò tik lòktuvui nusileidus Rijade. "Oro uoste pilna Ïmoni, bet nò vienos moters. O a apsirengusi europieti kai. Niekas man nieko nesakò, bet pajutau nesuvaldomà norà greitai bògti i ten, prisimena Vilma. Netrukus suskambo telefonas ir mano darbdaviai prane ò: nei sigàsk, i tav s paims pasà, o atiduos tik kai i eisi i oro uosto. Pasirodo, moteris i leidïia pro kitus vartus nei vyrus, mat jas pasiima mahramas, t.y. globòjas. Nò viena moteris negali i eiti laukà be mahramo". Vilmos darbdavò pasirodò esanti turtinga moteris Madeha al Ajroush, Rijade, keturi milijon gyventoj mieste, turinti fotografijos studijà. Madeha darbà òmò tik fotografes europietes, nes fotografavo princeses ir j eim narius. O toki ioje alyje yra beveik de imt tapplekstanãi. Fotografò buvo apgyvendinta trij kambari bute, uï kur mokòti nereikòjo, taip pat dar turòjo vairuotojà indà, kuris jà ALI MANSURI NUOTR. Ø ventàj musulmon miestà Mekà gali patekti tik i paï stantieji tikòjimà veïiodavo darbà. Vienintelòs merginos i laidos uï maistà, o jis ten labai pigus. Na, jei sigeisdavo pasilinksminti, tai buvo manoma padaryti tik ambasadose. "Linksmiausios" ambasados buvo vokieãi, amerikieãi ir kanadieãi, bet uï bilietà vakaròl tekdavo pakloti apie eur. Dykumoje stovi seniai i nykusios tautos nabatòj miestas Madain Saleh Reikalingi vyr leidimai "VEIDO" ARCHYVO NUOTR. Bet gr Ïkime prie studijos: nors Madeha buvo turtinga ir turòjo savo verslà, Vilma mano, kad uï jà dokumentuose vis dòlto pasira ydavo vyras arba tòvas, mat atsakomyb prisiimdavo jie. Lygiai taip pat moteriai, panoròjusiai dirbti arba keliauti, privalu gauti vyro sutikimà. "Kai nuvaïiavau, Madeha aprodò studijà, o paskui tarò: "Turime Ïurnal, noròtume, kad nuotrauk kokybò bapplet tokia pati kaip juose", ir i traukia "Vogue". Man net akys ant kaktos i oko: ar ji bent nutuokia, kad ten dirba geriausi pasaulio fotografai, naudodamiesi paãia geriausia pasaulyje aparatapplera. Kà beliko daryti: norite kaip "Vogue" bus", juokiasi darbo pradïià prisimindama fotografò. Fotosesijai paprastai bappledavo skiriamos trys valandos. Princesòs atsine davo daug drabuïi, persirenginòdavo, ilgai pozuodavo. Vilma juokauja, kad klientòms pagrindinis ger nuotrauk kriterijus bappledavo j paãi groïis. O groï joms sukurdavo kosmetika prisidaïydavo tiek, kad bappledavo sunku suprasti, kokie tikrieji j bruoïai. O tai, kad suknelò per maïa arba neskoninga, joms nerapplepòdavo", pasakoja fotografò. Nepaisant to, Vilmai pavyko padaryti neblog nuotrauk, deja, j negalòjo i saugoti. Koranas neleidïia vaizduoti Ïmogaus, taigi ir fotografuoti nelabai legalu. Vis dòlto fotografò mano, kad islamo nuostatos keiãiasi, ir dabar Ïmonòs fotografuojasi, tik stengiasi, jog nuotraukos nepatekt svetimiems Ïmonòms. Arabi ka laisvò Vilma susidarò spappled, kad arab visuomenò nòra tarsi i droïta pagal vienà kurpal. Îinoma, vienoje pusòje sudòliota tai, kas gerai, kitoje kas blogai, bet aplink iuos du polius yra didïiulis margumynas paproãi, tabu ir net laisvi. Fotografò net ironizuoja: kai daug uïdrausta, noras daryti tai, kas neleidïiama, tampa absurdi kai didïiulis ir nebegalvojama, kas i to i eis. 52 veidas 2010 / 05 / 31

53 KELIONñS LAISVALAIKIS çi princesi ßalyje "VEIDO" ARCHYVO NUOTR. Arabai didïiuojasi naujais statiniais, o senuosius griauna Na, pavyzdïiui, europieãi laisvò jiems asocijuojasi su laisve tapti prostitute, tai tarsi hedonizmo i rai ka: "BandÏiau ai kinti, kad laisvò nòra tai, kad gali gerti, kol apsivemi, arba mylòtis su kiekvienu sutiktuoju. Tai kvailystò. Beje, tai ir daro atvyk Europà arabai. Bet joms sunku buvo tai suprasti". Mapples pa nekovò pastebòjo, kad Saudo Arabijoje religiniais draudimais neretai manipuliuojama. Na, kad ir visuomenòs nuostata, jog Ïydraakò moteris i Europos, atvykusi Saudo Arabijà be vyro, yra labai bloga. Taãiau kad vyrai i vaïiuoja savaitgaliui Bahreinà ir uïsisako kambar su mergaitòmis, o gr Ï namo keliskart per dienà meldïiasi, j vertinimu, yra gerai. Moterims, Ïinoma, galioja kitos taisyklòs. "Gyvenime nesu su draugais kalbòjusis apie moters nekaltyb arba seksà prie vestuves, o ten tai kasdienò tema, prisimena keliautoja. Tarkime, skridau lòktuvu. alia prisòdo jaunas vyrukas, i sikalbòjome, o jis kad tòk man: "Noriu, kad mano Ïmona bapplet nekalta". Saudo Arabijoje nòra nei teatr, nei kino teatr, o kavin moteris gali nueiti tik su vyru. Visa i sistema sugalvota tam, kad prie ingos lytys nesusitikt. Tradicinòse eimose netgi namie vyrai su moterimis kartu nevalgo. Kodòl? Ogi todòl, kad moteris prie vyrà turi bappleti graïi, o kai valgai, visko gali nutikti. "Apskritai dòl doros ir nepadorumo ten tokia ko ò uïvirta, kad jie ir patys ne visuomet susigaudo", tikina Vilma. Ji priduria, kad tuose kra tuose "VEIDO" ARCHYVO NUOTR. paplit daugybò mit ir legendomis tapusi draudim. Na, kad ir toks: "Neik gatv viena. Pagaus, i prievartaus, nuïudys ir uïkas dykumoje". Vilma vaik ãiojo viena, fotografavo, tiesa, ant europieti k drabuïi uïsimesdavo abajà Nò viena moteris negali i eiti i nam be mahramo palydovo (tai juodas, ilgas tarsi suknelò drabuïis), bet visuomet bappledavo vienplaukò ir niekaip nenukentòjo. Daug valand ji praleido su bendradarbòmis kalbòdamasi apie religijà, paproãius. Nei vengta ir terorizmo temos. Pasirodo, didelò dalis paãi arab teroristus, kurie sprogdina ir Ïudo Ïmones, laiko nukrypimu. Beje, Osama bin Ladenas, nors ir kil s i labai turtingos, Ïymios Rijado eimos, yra i varytas i alies, i jo atimta pilietybò. Kita vertus, mapples pa nekovò susidarò spappled, kad vis dòlto nemaïai arab iek tiek klaidingai suvokia ÏodÏio "terorizmas" prasm. Bet mes irgi nelabai suvokiame j termin. tai kad ir Ïodis "dïihadas", pasirodo, esàs visai ne tai, kà mes sivaizduojame, o bet kokia kova su yda. PavyzdÏiui, mògsti okoladà, bet jis kenkia, taigi jo nevalgymas tau yra dïihadas. Turist nelaukia Faktai apie Saudo Arabiją Saudo Arabija Al-Mamlakah al-'arabiyah as-sa'udiyah Sostinò Rijadas Gyventoj 29 mln. Plotas 2,15 mln. km Valstybinò kalba arab Karalius Sultanas bin Abdul Azizas Valiuta Saudo Arabijos rialas (SAR) Klimatas didel dal uïima dykumos. Oficialus kar ãio rekordas 51,7 C "VEIDO" ARCHYVO NUOTR. V.Samulionytò tikina, kad vienam turistui Saudo Arabijà patekti ne manoma, tik su organizuot kelioni grupe. Taãiau fotografò perspòja, kad itaip atvykus al vakarais tekt sòdòti uïdarytam vie - butyje. Taigi jei jau mirtinai norisi aplankyti dykum kra tà, tiesiog galima pasirapplepinti darbo kontraktu arba sipra yti sveãius. Jei esate musulmonas, galite atvykti kaip piligrimas. Beje, tik tokiu atveju pavyks pamatyti Mekà. Per dykumà vedantis kelias staiga i siskiria: musulmonams tiesiai ventàj miestà, o kitatikiams pro al. Kà veikti kitiems? Saudo Arabija plyti prie Raudonosios jappleros, palei pakrant yra keletas nardymo centr. Netoliese DÏeda, miestas, turintis nuostab senamiest, kuriame daugybò stabi nam rai- Ïytais balkonais. Bet ten gyvena neturtingos afrikieãi eimos, tad viskas labai apleista. O tai vidury dykumos yra seniai i nykusios tautos nabatòj miestas Madain Saleh. Labai pana us Petrà Jordanijoje. Saudo Arabijos sostinò Rijadas senas miestas, taãiau a tuntajame de imtmetyje j uïplappledo milïini ka statyb banga. Kadangi arabai mano, jog viskas, kas sena, nevertinga, tai daïnai griauna senuosius namus ir stato dangoraiïius. "Net kai Ïmogaus paklausi apie jo aknis, atsako: "Ai, tai buvo seniai, dabar yra kitaip", apgailestauja Vilma ir priduria, kad vaik ãiojant po Rijadà jai kildavo mintis, jog patys gyventojai jo nòra atrad, jiems nesvarbu, kaip jis atrodo. Paklausta, ar Saudo Arabija yra ta alis, kurià ji rekomenduot bappletinai nuvykti, Vilma atsakò: "AtvaÏiav s per savait ãia nieko nesuprasi ir pamatysi nedaug. Ø arab namus apskritai nepateksi, draug ãia irgi sunku susirasti. Taigi tikrai yra daug ali, kurias verta vykti labiau" / 05 / 31 veidas 53

54 PASKUTINIS PUSLAPIS Kada lietuvis yra laimingas 54 Pabirutòs apie imigracijà, lietuvi tautin charakter ir pasàmonòs programavimà. I 2050 metai. Liepos mònuo. Îinutò spaudoje: "Gal gale Lietuvos kino studijoj nufilmuotas ilgai lauktasis filmas apie Îalgirio mapple. Filmo reïisierius Lietuvos nacionalinòs premijos laureatas Wang Yang, Vytauto DidÏiojo vaidmen atliko Lietuvos kino païiba Amithabo Baãiano jaunesnysis, o kunigaik tienòs Birutòs vaidmuo atiteko nuostabiajai Zhao Xiaoyu." II Neseniai spaudoje pasirodò filosofo Broniaus Kuzmicko perspòjimas, kad turime ruo tis gausiam kitatauãi antplappledïiui, nes venta vieta ilgai tu ãia nebapplena. T.y. alis, kurioje yra gòlo vandens, derling dirvon, nedreba Ïemò, kuri itin retai apgyvendinta ir priklauso ES tiesiog pasmerkta per artimiausius metus tapti priebòga kitatauãiams, ie kantiems geresni ekonomini, gamtini, politini ar socialini sàlyg. ia mintimi pasidalijau su garbaus amïiaus applekininku po koncerto maïam Auk taitijos miestely. Jis tik nusijuokò: "Vienas juodukas jau yra mapples miestely, parsiveïò vietinò graïuolò. Tai sòdi namie, nosies gatv neki damas, kad negaut kail ". III Kartais pusiau juokais norisi pasiapplelyt valdïiai uïbòkim vykiams uï aki ir patys imkimòs imigracijos problem, idant procesai nevykt stichi kai. Pasikvieskim, pvz., tibetieãi, bòganãi nuo Kinijos okupacijos ir represij. Tesikuria kur nors alãinink rajone ar kitur. Kiek teko païinti juos bapplenant Indijoje, tai itin lojalapples pilieãiai juos priglaudusiam kra tui. Be to darb tapples, mandagapples, dvasingi. Ir labai verslapples ne veltui tibetieãius vadina Azijos Ïydais. Dar teko girdòt, kad Piet Afrikoj esama Ïyd ortodoks, kurie ie ko, kur i sikelt, nes ten, kur gyvena, yra gerokai engiami. Manau, nepakenkt, jei Lietuvoje atsirast tai, kas buvo i naikinta. Sako, tai itin dori, religingi ir darb tapples Ïydai. Bappletinai reikòt pasikviest ir indus budizmas Lietuvai suteikt dvasinio brandumo, sàmoningumo, atsakomybòs uï savo poelgius ir tolerancijos. Darytume jogà rytais mokyklose, maitintumòs sveikai ir bappletume drappleti it Vydapplenas. (Beje, visos trys etninòs grupòs nevartoja alkoholio. Lietuvi vyrai tikriausiai vis tiek nusigers per ateinanãius dvide imt met, tai ir genofondas pasipildyt sveiku, nepragertu genu.) IV Kartais, ypaã paskaiãius interneto VYTAUTAS V.LANDSBERGIS komentarus, apima pojappletis, kad, pasikartojus holokausto prielaidoms, Lietuvoje bapplet i Ïudyti ir paskutiniai mapples kra te lik Ïydai. Homoseksualapples asmenys irgi. Juodukai tuo labiau... Negi mes i ties tokie pikti ir buki? Kokia yra neapykantos kitokiems prigimtis? Silpnumas ir kompleksuotumas. Tai nykstanãios tautos, kuri nebeturi dvasinòs jògos, poïymiai. Sako, prapplesai prie i nykdami irgi buv itin Ïiaurapples plò ikai. Europoje netgi buv s keiksmaïodis prapplesas. Dabar pana iai: jei Norvegijoj prie namo sustoja ma ina su lietuvi kais numeriais, eimininkas tuoj pat kvieãia policijà. V Nugalòj Soviet Sàjungà tuãtuojau òmòmòs kariauti su savais. Karas, beje, sekasi gerai, netrukus turòtume laimòt. "BFL" NUOTR. Praòjusio amïiaus pabaigoje, maïdaug apie a tuntàj de imtmet, Amerikoje buvo nutarta, kad menas, vietimas ir TV gali padòti spr sti rasinòs neapykantos problemà. Buvo pradòtos ra yt knygos, kurt filmai, pvz., apie du detektyvus juodukà ir baltàj... Mokykl vadovòliuose atsirado ra inòli tema "A ir mano geriausias draugas juodukas DÏo". Ar manomas toks tolerancijos ugdymas ir Lietuvoje? Ar turi Kultappleros ministerija, Spaudos, radijo ir TV ròmimo fondas svert, idant visuomenò ugdyt si padorumo linkme, o ne atvirk ãiai? Tem filmams ir spektakliams nors veïimu veïk: Lietuvos laisvòs kovose tarp savanori buvo nemaïai Ïyd! Kiek j, uïòjus sovietams, buvo i tremta su lietuviais Sibirà. Arba bendri Lietuvos ir Lenkijos partizan veiksmai prie soviet okupacijà. Arba meilò tarp stribo dukters ir partizano sapplenaus... Gal vienas geras arappleno Barto filmas ta tema pakeist daug daugiau, negu vis mapples bejògi kos aimanos spaudoje, matant, kad niekas nesikeiãia per visus dvide imt met. VI Kada lietuvis yra laimingas? Kai laimi... Kai nugali kità: laimò, laimòti, laimingas... Îalgirio mapple yje ar Sausio 13-àjà tai pasiteisino, nors tuomet tai buvo gintis, o ne uïkariavimas. Gal i ties mapples pasàmonò uïprogramuota tokiai keistai "laimei" laimòti prie kaimynus, prie Ïmonà, prie vaikus? Galop prie save, kai aplinkiniai jau nugalòti... Nelaimòj jauãiamòs nelaimingi. Nugalòj Soviet Sàjungà tuãtuojau òmòmòs kariauti su savais. Karas, beje, sekasi gerai, netrukus turòtume laimòt. Sav j tuoj nebeliks. O kà, jei savo pasàmon perprogramuotume laimò yra tada, kai kà nors palaimini. Palaimini gamtà, Ïmones, vanden, savo mintis. Tada esi laimingas, palaimintas. It koks Jurgis Matulaitis. VII Su "Poezijos pavasario" desantu anà savait nusileidom Lenkijoj, pas Punsko ir Sein lietuvius. Jausmas pana us kaip ir pernyk ãiam "Poezijos pavasary", apsilankius pas tautieãius Airijoj: aãiapple Dievui, kad graïioji, stiprioji, sàmoningoji, nenusigòrusioji Lietuva dar gyva. Tik gaila, kad ji ne Lietuvoj... Punsko laukai pilni juodmargi karvi, Lietuvoje vos viena kita be mòïuoja. Punsko applekininkai nejauãia jokios krizòs, nes yra nepriklausomi nuo valdïios, j karvòms nò motais, kas valdïioj ar Kubilius, ar Kirkilas. Beje, poezijos klausymus Albino Îukausko tòvi kòj punskieãiai susirinko pasipuo tautiniais drabuïiais. Australijoje, kur teko lankytis prie keletà met, tenyk ãiai lietuviai pasakojo apie kupranugarius: prie imtà met kaïkas atplukdò juos laivais koal Ïemynà ir paleido. Dabar j pulkai stipri, sulaukòjusi ir geneti kai nemodifikuot laksto Australijos dykumomis, o i Saudo Arabijos vaïiuoja eichai ir moka milijonus, kad galòt parsiveït tikrà kupranugar. Juokai juokais, bet Punsko lietuvynas i ties puiki gen saugykla ateiãiai. veidas 2010 / 05 / 31

55

56