ISSN 1648-0392 Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëms Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys Nr. 82 (10140) * 2018 m. lapkrièio 3 d., ðeðtadienis Kaina 0,45 Eur Vartai atidaryti Moliûgiadienis Birðtone Áveikti stresà gali padëti ir sveikas gyvenimo Vieðëjome pas Elektrënø boèius 2 p. 3 p. bûdas 4 p. 5 p. Ðviesos ir vilties ðventei 6 p. Neágaliøjø draugijos ðventës Pakuonyje ir N.Ûtoje 8 p. Vëlinës pagarbos mirusiesiems diena 8 p. Tie vyèiai turi parjoti... Ðiandien mënulio delèia. Saulë teka 7 val. 25 min., leidþiasi 16 val. 38 min. Dienos ilgumas 9 val. 14 min. Vardadieniai: ðiandien Hubertas, Vidimantas, Vidmantas, Vydmantas, Vidmina, Vydmantë, rytoj Karalius, Karolina, Karolis, Talius, Vaidmina, Vitalë, Vitalija, Vitalius, pirmadiená Aubartas, Audangas, Eliza, Elzbieta, Elzë, Elþbieta, Ilzë, Liza, Zacharijas, Zakaras, Zakarijas, antradiená Aðmantas, Laigeda, Leinartas, Leonarda, Leonardas, Lynartas, Lynartë. Ðiandien Ðv. Hubertas, Medþiotojø diena. Lapkrièio 5 Vaiþgantas, senovës lietuviø dievas. Pasirûpinkite savo paèiø saugumu! Primename, kad nuo ðiø metø geguþës mënesio visuose Lietuvos gyvenamuosiuose bûstuose butuose, individualiuose namuose, sodo nameliuose turi bûti árengti autonominiai dûmø detektoriai, to reikalauja galiojantys teisës aktai. Prieðgaisrinë gelbëjimo tarnyba tikisi, kad tinkamai árengti dûmø detektoriai garso signalu áspës gyventojus apie gresiantá pavojø, o laiku iðkviesta pagalba (telefonu 112) padës iðgelbëti gyvybes ir þmoniø turtà. Detektoriai turi bûti árengti gyvenamose patalpose, kur nëra árengta prieðgaisrinë signalizacija. Jø árengimà reglamentuoja Bendrosios prieðgaisrinës saugos taisyklës. Detektorius nesudëtingas prietaisas, lengvai ir paprastai montuojamas ant lubø apsaugantis didelá plotà, jei jam netrukdo konstrukcijos ar pertvaros. Nuo vasario mënesio prasidëjus prevencinei akcijai Gyvenkime saugiai, jau aplankyta Birðtono sen. ir Prienø r. sav. daugiau nei 1400 gyvenamøjø bûstø, konsultuodami ir patardami gyventojams, kaip tinkamai ásirengti dûmø detektorius. Deja, bet buvo pastebëta, kad dûmø detektorius turi ásirengæ nedidelë dalis gyventojø Neturintiems galimybës ásigyti dûmø detektoriø pareigûnai, padëdami Birðtono ir Prienø r. savivaldybëms, nupirko ir árengë daugiau nei 100 detektoriø. Stengsimës ir toliau ðviesti, supaþindinti þmones apie dûmø detektoriø svarbà ir gerinti situacijà mûsø priþiûrimose savivaldybëse, taip siekdami iðvengti þûèiø gaisruose. Manoma, kad visuose bûstuose árengus dûmø detektorius ir tinkamai juos priþiûrint þmoniø þûèiø gaisruose Lietuvoje sumaþëtø apie tris kartus. Kauno APGV Prienø PGT Raðyk, kad gimines ir artimuosius/ Að priverèiau jëga paklusti man. /Raðyk, kad að... kad nemylëjau nieko.../ Taèiau pridëk, kad visa tai dariau/ Tiktai dël Lietuvos... tik dël Tëvynës.../ Ir bûtinai pridëk, kad jai ir man /Turbût nebuvo kito... kito kelio.../kad að buvau jos árankis... kad að /Tik jà mylëjau... Lietuvà... Jà vienà... /Galbût mane supras... galbût atleis / Ðia Justino Marcinkevièiaus poemos Mindaugas parafraze Prienø kraðto muziejuje savo knygos Tëvynës tuðtëjimo metai pristatymà pradëjo filosofas, raðytojas, publicistas Arvydas Juozaitis. Keletas jo iðsakytø minèiø. Romualdos Bartulienës tapybos darbø paroda Ðvytintis spalvø pasaulis atkeliavo á Veiverius Ðiltà spalio 26 -tosios rudens popietæ Veiveriø Ðauliø namø sienos pasipuoðë ir nuðvito nekasdieniðkomis spalvomis. Èia buvo atidaryta Romualdos BARTULIENËS tapybos darbø paroda. Autoræ ir jos darbus trumpai, jautriai ir graþiai pristatë kultûros namø vadovë Elena Sakavièiûtë - Peèiulaitienë. Á spalvø ir formø pasaulá visus sveèius palydëjo bei á nekasdieniðkà spalvø þaismà duris atvërë muzikinë áþanga nuostabi daina, lydima gitaros stygø skambëjimo. Autorë, kalbëdama apie savo kûrybà, nepasakojo apie stebuklingo ákvëpimo ir apvaizdos galià, neatskleidinëjo jokiø ypatingø paslapèiø, kurias gali suteikti vien tik ágimtas talentas. Pasak jos, visas kûrybinis darbas sutelpa á kelis þodþius noras, smalsumas ir labai labai daug darbo. Ir dar, þinoma, geras mokytojas - pridûrë. - Visi puikiai þinome liaudies iðmintá, kad be darbo nebus rezultato, o gamta dovanas dalina tiems, kurie labai stengiasi, yra atkaklûs ir maþais þingsneliais juda pirmyn. Kiekvienas galime surasti savyje jëgø kurti ir keisti Skaudþiausia tema - emigracija - Ðios knygos pavadinimas kaip ir parafrazë Raðai apie labai sunkià, paèià sunkiausià temà Tëvynæ Knyga raðyta septyniolika metø, á kurià sudëta esë apie ðiandieninës Lietuvos valstybingumo pakilimà, nuosmuká. Èia ádëti ir kai kurie raðiniai, kurie buvo ir jûsø Gyvenimo laikraðtyje. Raðiau savaitinius straipsnius, nutraukiau, vël raðiau Jie gulë stalèiuose, bibliotekoje. Raðiau ir kitas knygas. Paskui buvau paragintas surinkti, nes artëja ðimtmetis. Knyga iðleista vasario mënesá. Skaudþiausia tema spartëjanti jaunø þmoniø emigracija. Laisvës kaina tokia keista...tëvynë ima tuðtëti. Nenorëjau pavadinimo Tëvynës tuðtëjimo metai. Bet tikrovæ reikia dràsiai ávardinti. Kai Jonas Avyþius 1970 metais raðë Sodybø tuðtëjimo metà, tuðtëjant sodyboms kaimuose þmonës vël suëjo á tuos paèius Lietuvos miestus, miestelius. Tëvynës tuðtëjimo metas yra daug baisesnis reiðkinys... Per karà mes praradome apie 1 milijonà þmoniø, kurie iki 1963 metø atgimdyti. Man raðant, jokios vilties, kad Lietuva bus atgimdyta. Susitrauksime iki 2 milijonø. Norisi, kad vël bûtø 3,5. Bet gal ne skaièiuose esmë, o kad iðliktø pats pradas, kultûros jëga... Nors nuo skaièiaus taip pat priklauso. Þiupsnelis istorijos - Taip ir buvo raðoma ðita knyga. Liudijant, kad Lietuva menkëja, bet viliantis, kad nemirs. Todël ið tos dabarties, nevilties, reikia dirbti, kilti ir ieðkoti dar kito pavyzdþio, - optimistiðkiau kalbëjo sveèias, primindamas Simonà Daukantà, vyskupà Motiejø Valanèiø, varpininkus, auðrininkus, knygneðius, Jonà Basanavièiø, kuris 1905 metais atidarydamas Didájá Vilniaus Seimà pasakë: Pagaliau po 500 metø mûsø sostinës padangëje vël dràsiai prabylame lietuviðkai Tuo metu Vilniuje lietuviðkai kalbëjo pora, Kaune iki 10 proc. gyventojø. Po 500 m. mirties guolio ávyko stebuklas, prisikëlimas! Sunkiausia, pasak filosofo, suprasti Kristaus Prisikëlimà, ne Gimimà. Gimimas aiðkus - atëjo laikas ir gimë. Tamsiausiu laiku. O kaip prisikëlë? Ne veltui kai kurios krikðèioniðkosios baþnyèios didþiausia ðvente laiko Velykas... gyvenimà, kuris yra labai ávairus ir visko jame pasitaiko, svarbu nepasiduoti ir neleisti, kad kasdieninë rutina jus sugniuþdytø. Að tà patyriau ir iðbandþiau pati ir ðtai tos patirties rezultatas prieð Jus. Jausiuosi laiminga, jei ðie kûriniai nors truputá nuspalvins jûsø gyvenimus ir ákvëps pokyèiams, sakë Romualda Bartulienë. Gyvenimo informacija Autorës nuotraukos Rûpintojëlis ir Vytis Ádomios mintys buvo iðsakytos apie Rûpintojëlá ir Vytá. Tai - tarsi Lietuvos kodai. Jei jie liks, nors ir daug iðvaþiuojama, dar kaþkas parjos ir bus parjojama, nes bus kur joti. Keistas dalykas - vyèiai istoriðkai rytuose, dabar kitam cikle vakaruose, o tëvynë èia. Tie vyèiai turi parjoti. Ir parjos. Rûpintojëlio simbolis simbolizuoja Kristaus kanèià, susirûpinimà. Tai þynys, perkeltas á Kristaus vaizdiná. Ir ðtai tie du simboliai, jei jie mums rûpi ir jais rûpinamës patys, Lietuvoje gyvybë neiðnyks. Ir aèiû Dievui. Galbût ir liksime su maþesniu gyventojø skaièiumi, bet ðitie simboliai mus globos. Èia kaip su ta vëliava. Mûðio metu ji negali bûti nuleista. Þodþio reikðmë galinga: vëlë, ji perëjo á vëliavà... Mûðio metu, kai pakeli vëliavà lietuvio sàmonëje, tarsi su mumis visi mirusieji ir tu pasijunti stipresnis. Ir tie pulkai ne tokie menki, kaip gali atrodyti... Lietuvà sukûrëme, ne atkûrëme - Gal kiek ironiðkai skamba, bet mes neatkûrëme Lietuvos, mes jà sukûrëme. Jei bûtume atkûræ, (Nukelta á 2 p.)
2018 m. lapkrièio 3 d. Nr.82 (10140) 2 p. Justinas ADOMAITIS Vartai atidaryti Visai neseniai stebëjome Lietuvos þemdirbiø atstovø susitikimà su ðalies Prezidente. Tiesa, tai vyko ne Simono Daukanto aikðtës rûmuose, o Briuselio gatvëje. Nurijæ ilgos kelionës autobusu maudulá mûsø agrarininkai dþiûgavo galimybe nusifotografuoti su Lietuvos vadove, netgi persimesti vienu kitu þodþiu. Pati Prezidentë mûsø nacionalinës þiniasklaidos atstovams porino valstybiø vadovø susitikimuose reklamuojanti lietuviðkà þemës ûkio produkcijà, ypaè sûrá, o medø tiekianti ið savo bityno Turniðkëse. Padainavæ apie lietuviðkus mûrus ir latviðkà upelá mûsø þemdirbiø atstovai iðsiskirstë. Juos taikiai palydëjo gausios Briuselio policijos pajëgos. Europos Parlamento nariai, netgi vienuolika mûsø ðalies deleguotøjø, vienu balsu tvirtina, jog bendrijos agrarinis sektorius suryja didþiausià ES biudþeto pyrago dalá. Po breksito lëðø bendroje piniginëje sumaþës, taèiau nacionaliniø vyriausybiø ámokos iðaugs. Eurostato duomenimis, kiekvienas ES gyventojas kasdien bendrijai nuperka puodelá kavos. Tokia narystës kaina. Iðëjus britams, galbût teks pirkti ir bandelæ su cinamonu? Jungtinës Karalystës monarchë leidþia sau ûkininkauti, reklamuoti tradicinæ britø virtuvæ, tradicinæ ðeimà, nors kiekvienas gyventojas uþ ðià valstybës dekoracijà sumoka vidutiniðkai tà patá kavos puodelá, tik ne per dienà, o per metus. Kai Kupiðkio bitininkai prieð kelerius metus padovanojo mûsø Prezidentei tris ðeimas bièiø ir ásipareigojo jas priþiûrëti, tikëtasi naujo valstybës vadovës poþiûrio á ðalies þemës ûká. Deja, vartai rûpesèiø genamiems þemdirbiø atstovams neatsivërë. Neseniai grupë Lietuvos ûkininkø vidutiniokø lankësi Prancûzijoje. Nebraidþiojo jie po pieno fermas, tik dairësi ið Eifelio bokðto á naktiná Paryþiø, lankësi muziejuose, leido pinigus kvepalø salone. Ekskursijø vadovai vis primindavo, jog Prancûzija, kaip ir Lietuva, þemës ûkio kraðtas, Prezidentas Emanuelis Makronas nuolatos pabrëþia ûkininkø ánaðà á ðalies ekonomikà ir socialiná regionø stabilumà, sveikina þemdirbius, kai ðie protestuodami dël maþø pieno supirkimo kainø iðverèia mëðlo krûvas prie miestø prekybos centrø durø. Prezidentas savo ðalies vyriausybæ atakuoja skirti daugiau lëðø ekonominiø kriziø ir gamtos stichijø vëtomiems ûkininkams. Taip yra Prancûzijoje. Lietuvos þemdirbiai susitikti su Prezidente turi vaþiuoti á Briuselá. Toks institucinis reglamentas uþsienio politika. Didþiosios mûsø þemdirbiø savivaldos organizacijos iðpylë ne vienà sunkveþimá akmenëliø, þenklindamos kelià á prezidentûrà. Keturi S. Daukanto aikðtës rûmø ðeimininkai protarpiais aplankydavo tarptautines þemës ûkio ir maisto sektoriaus parodas Kaune ar Vilniuje, perkirpdavo atidarymo juostas, simboliðkai susipaþindavo su ekspozicijomis. Pokalbiai stabtelëjus nebuvo ápareigojantys. Daþniausiai þemdirbiams bûdavo patariama atitinkamai parengti klausimus, ið anksto juos pateikti prezidentûros patarëjui, vëliau susitarti dël priëmimo laiko. Pagrindiniø þemës ûkio gamybos srièiø (grûdø, pieno, mësos) savivaldos organizacijø vadovai deðimtimis skaièiavo susitikimus su aukðèiausiais ðalies vykdomosios valdþios politikais, nes bûtent nuo jø priklausë dëmesys (ir lëðos) þemës ûkiui ir kaimui. Beveik visi premjerai ûkininkams pasirodydavo geresni uþ ministrus, taèiau vienø ir kitø kaita þemdirbiams negarantavo nei darbø tæstinumo, nei paþadø laikymosi. Tik skaudþiai nusvilæ ûkininkai susivokë, jog savo nuomones premjerams pateikia ne tik þemdirbiai, bet ir jø verslo partneriai þemës ûkio produkcijos perdirbëjai, prekybininkai. Vienø nuomonës grindþiamos reikalavimais, kitø argumentais. Nebûtinai dëþutëse nuo tauraus gërimo... Pareikðti apie patiriamà skriaudà prie Vilniaus valdþios rûmø ûkininkams taip paprastai neleidþiama. Motyvuojama miestieèiø gerove ir valstybës stabilumo poreikiu. Norëjo ûkininkai prie Seimo atsivesti karvæ politikai nesutiko. Diekite naujausias technologijas, maþinkite gamybos kaðtus. Potvyniai, sausros, ûkiø bankrotai, kaimo þmoniø neviltá lydintys praradimai, pasak politikø, tëra struktûrinës sektoriaus problemos. Þemdirbiai seniai laukia atsakingo uþ ðalies uþsienio politikà asmens treptelëjimo koja: neiðveþkime þaliavos (grûdø, pieno, galvijø), eksportuokime pagamintà produktà, kurkime valstybei pridedamàjà vertæ. Beveik du ðimtai valstybiø atvërusios rinkas lietuviðkai produkcijai. Iðsijuosusios, jeigu tikësime oficialiais praneðimais, dirba Lietuvos diplomatinës tarnybos. Taèiau vietinës gamybos eksportà lenkia tokiø paèiø produktø importas. Pavyzdþiui, Prezidentës iðgirtus lietuviðkus sûrius ðalies parduotuviø lentynose stelbia áveþtiniai, netgi su lietuviðkais prekiø þenklais. Ið Kinijos atiteka medaus upës, nors vieða paslaptis, jog tas medus avilyje nebuvæs, uþtat pigus. Potvyniai áveþtiniø (tariamai lietuviðkø) maisto produktø. Tik smulkiomis raidelëmis rasime paraðytà kilmës ðalá. Ar ne tai iðprovokavo verslininkø protestà dël etikeèiø su nuoroda apie þaliavos kilmæ? Girdi, pabrangs produkcija, pirkëjai bus nepatenkinti. Vyriausybë ir nusileido. Prancûzai didþiuojasi turintys kiekvienai metø dienai po sûrio rûðá. Tai vis þemdirbio nuopelnas. Lietuviai skundþiasi maþomis (maþiausiomis ES) pieno supirkimo kainomis, nepadengianèiomis gamybos kaðtø. Skandinavø bankø ekonomistai vograuja, jog þemës ûkio sektoriaus transformacija ið biologinio á technologiná, pramoniná neiðvengiamas procesas. Ûkiai stambës, darbo rankø poreikis maþës. Pieno, mësos supirkëjai perdirbëjai kalba apie nuostolingà savo verslà, esà su þemdirbiais iðgalintys atsiskaityti tik realizavæ 60 proc. produkcijos eksporto rinkose, o tai jiems brangiai atsieina. Daug paprasèiau (ir pelningiau) droþti ûkininkà, ypaè smulkøjá ar vidutiniokà. Taigi jie tikroji naðta valstybei, tik pastaroji, kaip kitados jaunamartë, rausta, kuklinasi tai pasakyti. Iðeik ið sektoriaus, jei neiðgyveni ið savo verslo, vaþiuok svetur karviø ðerti ar indø plauti. Vartai atsidaro èia prasideda uþsienio politika. Ar Seimo valstieèiai gelbës skæstantá kaimo valstietá? Vytautas KAMBLEVIÈIUS Dar visai neseniai dël liûèiø þemës ûkio sektorius patyrë deðimtis milijonø eurø nuostoliø, o Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali situacija. Galima padaryti iðvadà, kad lietus apnuogino valstybinio masto problemà melioracijà. Gal, sakau, nebelaukime, kol vël bus uþtvindytos þemës, bet atsiþvelkime á ûkininkø interesus ir imkimës darbø? Keiskime poþiûrá á melioracijà. Uþtenka laukti, kol lietûs pridarys þalos. Priminsiu, kad Lietuva yra tarp daugiausia melioruotø þemiø turinèiø valstybiø, o pagal melioruotø ir dirbamø þemiø santyká mûsø valstybë pirmauja net Europoje. Akivaizdu, kad tokia kraujagysliø sistema valstybë rûpintis privalo, nes ðios pareigos permetimas tik ant þemës naudotojø yra neprotingas þingsnis. Praëjusiais metais Vyriausybë vieðai pareiðkë, kad melioracijos problemà spræsti reikia kitiems metams sukuriant tam tikrà melioracijos fondà. Net mokslininkai pabrëþë, kad nuo melioracijos ateities priklauso ir Lietuvos ateitis, nes po gausaus lietaus keliai tampa neiðvaþiuojami, o vandenyje atsidûræs ûkininkø derlius virsta riebiu minusu Lietuvos eksporto eilutëse. Specialistai unisonu kalbëjo ir apie gresianèià ekologinæ katastrofà, taèiau ið vykdomosios valdþios sulaukëme tik tylos, nors þemës ûkio produkcija sudaro daugiau nei 18 procentø eksporto, sugeneruodama apie 5 mlrd. eurø. Tik 2018 metais melioracijos programai buvo skirti vargani 11,5 mln. eurø, kurie kaip mat iðtirpo. (Atkelta ið 1 p.) tai reikëjo atkurti LDK. Mes sukûrëme tà, kurià, kaip didþiausià palikimà paliko Daukantas su Valanèiumi, su vargais ágyvendino knygneðiai ir ji paskelbta Vasario 16 - àjà. Ðitos Lietuvos mes iðsiþadëti negalime ir kalbame apie tuðtëjimà bûtent ðitos Lietuvos. Mes saugome tà paskutinæ Lietuvà - 65 tûkst. kv. km teritorijà. Jos negalime atsisakyti. Tai bûtø kaip tëvø, seneliø iðdavimas. Mums Lietuvos gimimas yra prieð 100 -metá. Kad iðlikome, nenutautëjome, - sakë knygos autorius Nevilties neturi bûti A. Juozaièio nuomone, per televizijà þiûrëdami á Nacionalinæ ekspedicijà smaginamës, kad lietuviai ten, ten... net iki Saksonijos! Tai svaiginimasis praeitimi. Ir labai sunku susitarti, kas tuomet su lietuviø kalba, kultûra... Kas, kas kas?.. Reikia, kad bûtø kaip Vilniuje daugiakalbë Lietuva? Ar Kauno Lietuva, kurià mes ir turime? Irgi paradoksas paskelbta Vilniuje, sukurta Kaune turi istoriðkai pralaimëti, nes dabar vyksta globalizacija... Tai temos, kurios ir sudëtos á ðià knygà. Ir apie neviltá... Jos neturi bûti þmoguje, nes neviltis yra pati didþiausia prieðë. Jau geriau lietuviai tegul tampa vyèiais ir kariauja ávairiose armijose, kad tik namuose ið nevilties nenusigertø ir neiðsikartø. Tas vyrø begalinis girtuokliavimas neiðsivysèiusio vyèio, tapusio alkoholiku, vaizdinys. Trys gyvenimo kodai Pasak A. Juozaièio, yra trys þmogaus iðlikimo instinktai: giminës tæsimo, prasimaitinimo, iðgyvenimo ir dominavimo vienas kito atþvilgiu. Pradþioje gimstam, paskui Tas pats Seimo Kaimo reikalø komiteto pirmininkas Andriejus Stanèikas vis postringavo apie tai, kad melioracijai bûtina skirti bent 50 mln. eurø, taèiau per dvejus metus kalbos darbais virsti nespëjo. Tiesà sakant, be tuðèio oro virpinimo ponas Stanèikas daugiau nieko ir nenuveikë, o gaila, nes ûkininkø problemos niekur nedingo. Sakau, gal bent 2019 metø biudþeto projekte kalbos virs darbais. Atsiverèiu graþiai paruoðtà ir Seimo nariams iðdalintà biudþeto projektà ir juoda ant balto matau tezes: praktiðkai visoms sritims asignavimai didëja, biudþeto pajamos, lyginant su 2018 metø planu, kitàmet didës 16,7 proc., biudþeto pajamos, be ES ir kitos tarptautinës paramos lëðø, turëtø didëti beveik 2 mlrd. eurø. Vis skaitau apie skiriamas lëðas socialinei apsaugai, ðvietimui, gynybai, kultûrai, sveikatos apsaugai ir t.t. Taèiau niekur në þodþiu neuþsimenama apie þemës ûká. Apmaudu, kad Europa neskiria tinkamo dëmesio mûsø ûkininkams, taèiau leiskite paklausti, kodël mûsø Vyriausybë, Þemës save turime iðlaikyti ir spræsti valdþios klausimus. Jei viskas sujaukiama, tai ir pradedama galvoti, kam reikia vaikø, dingsta noras tëvynëje gyventi, pagarba, orumas, viskas paþeidþiama, viskas krenta... Tokia dabar yra situacija. Dviguba pilietybë visiðkas nesusipratimas Papasakojæs apie savo knygà sveèias sulaukë keleto klausimø. Daugiausia diskutuota apie dvigubà pilietybæ. A. Juozaièio nuomone, tai visiðkas nesusipratimas. Dviguba pilietybë sukurs dvigubà Lietuvà, dviejø kategorijø pilieèiø telkinius, dar labiau skatins emigracijà. Reikëtø pasirinkti arba Lietuvos pilietybæ, arba Lietuvos pasà. Pasas iðduodamas konsulate ir suteikia teisæ Lietuvoje mokyti vaikus, gauni socialinæ paramà, iðlieka brolybës ryðys... tik jo turëtojas neturi teisës balsuoti. Gràþinæs ðá pasà pilietybæ atgauni... Tai bûtø kabliukas, kaip prisitraukti þmones á Lietuvà. Liberalizmas iki tam tikros ribos geras dalykas, kai laisvë nëra tëvynës vietoje... Seimo narys Vytautas Kamblevièius ûkio ministerija ar Kaimo reikalø komitetas negali imtis iniciatyvos ir nuo dabar skirtingiems sektoriams skiriamø biudþeto milijardiniø asignavimø nuimti bent po milijonà eurø ir paskirti juos melioracijai? Melioracija, kaip ir visas þemës ûkio sektorius, lieka podukros vietoje. Vis þadama skirti lëðø, bet jos bus skirtos, kai visa kita bus padaryta. Taèiau gamta nelaukia. Atëjo ruduo, kuris vël atneð gausius kritulius ir, deja, bet vël turësime klausyti pasipiktinusiø ûkininkø kalbø. Atrodo, kad kolegos Seimo valstieèiai, ypaè Kaimo reikalø komiteto atstovai, vël neiðgirs paprasto kaimo valstieèio, skæstanèio dël per menko valstybës dëmesio melioracijai. Raginu kolegas nelaukti liûèiø sezono ir galimos þalos. Biudþeto projektas dar Seime, tad laiko pakeisti situacijà soèiai. Uþs.Nr.89 Tie vyèiai turi parjoti... Reikia prezidento - sustabdanèio tëvynës tuðtëjimà Nuskambëjo ádomûs pamàstymai apie prezidentus. Visi jie - mûsø lûkesèiø ir laiko vaisiai. Po dvejø metø Sàjûdþio radikalios politikos paaiðkëjo, kad vyksta griovimas, iðkilo pavojus kilti pilietiniam karui. Tai galëjo stabilizuoti tik Algirdas Brazauskas, kuris ir buvo pirmasis Prezidentas. Antruosius rinkimus visose trijose Baltijos ðalyse laimëjo Uþatlantës iðauginti prezidentai, nes nuo pokario kovø sklandë Amerikos paramos mitas. Treèiasis naujosios kartos, viskà visiems þadëjæs prezidentas, atûþæs su ásiliejimo á Europos Sàjungà banga, kuri greitai já ir sumalë. Ketvirtasis Dalia Grybauskaitë, A. Brazausko iðsiøsta á Europà, labai nesunkiai átikino lietuvius, kad jie negauna ið Europos to, kà galëtø gauti Todël ir iðrinkome. Dabar reikia sustabdanèio tëvynës tuðtëjimà prezidento. Kas geriau pasakys, tas ir bus... Onutë Valkauskienë
3 p. Nr.82 (10140) Vilija Blinkevièiûtë: Kvieèiu á pasaulá paþvelgti ir skurstanèio vaiko akimis Rimantas KATKEVIÈIUS Kas Lietuvoje apgins socialinius darbuotojus? Kodël ir Lietuvoje, ir Europoje nemaþëja vaikø skurdas? Kokiø sprendimø reikia? Pokalbis apie tai ir kitas aktualijas su socialdemokrate Vilija BLINKEVIÈIÛTE, Europos Parlamento Moterø teisiø ir lyèiø lygybës komiteto pirmininke. 2018 m. lapkrièio 3 d. Gyvenimas - laikraðtis Jums ir apie Jus! Didþiulë likimo dovana Antradiená Vilniaus rotuðëje vyko kompozitoriaus Teisuèio MAKAÈINO autorinis jubiliejinis koncertas. Dþiaugiamës ne tik fantastiðkai praleistu vakaru, klausantis Ðv. Kristoforo kamerinio orkestro ir solistø atliekamø kompozitoriaus muzikiniø kûriniø bei populiariø estradiniø dainø, bet ir proga padëkoti Teisuèiui Makaèinui ir jo þmonai Virgilijai uþ meilæ Birðtonui ir raðytojo Stanislovo Moravskio gimtajai Ustronei Jundeliðkëms. Tiesiog didþiulë likimo dovana paþinti ðiuos nepaprastai ádomius, tolerantiðkus, kûrybiðkus, nuoðirdþius þmones. Vilija Blinkevièiûtë: Kvieèiu politikus bent kartais á pasaulá paþvelgti ir vaiko (juolab skurstanèio vaiko) akimis. Kaip jis jauèiasi, kà mato ir girdi, kuo gyvena? - Gerbiama Vilija, neseniai á renginá pakvietëte socialinius darbuotojus. Kodël bûtent juos? - Mano ir Europos Parlamento socialdemokratø iniciatyva surengta konferencija Lygiø galimybiø Europa iððûkiai ir sprendimai. Susirinko net 300 socialiniø darbuotojø ið visos Lietuvos. Bûtent ant jø peèiø visu svoriu gula atskirties, nelygybës, skurdo pasekmës visa skaudi realybë, kuri ne visiems matoma ið aukðtø valdþios bokðtø. Pasidalinome patirtimi, pasitarëme, pasiûlëme sprendimus. Lietuva ir visa Europa sensta. Ateityje reikës vis daugiau socialiniø paslaugø ir pagyvenusiems þmonëms, ir neágaliesiems. O kur dar vaikø problemos? Tai reiðkia, kad socialiniø darbuotojø poreikis tik didës. Sunku girdëti: ðiandien Lietuvoje trûksta daugiau kaip 1000 socialiniø darbuotø. Atlyginimai nedideli, o reikalavimai ir atsakomybë milþiniðki. Skiriasi socialiniø darbuotojø atlyginimai savivaldybëse, tarp ástaigø ir institucijø, priklausomai nuo darbo vietos dirbi savivaldybës, valstybës ar sveikatos sistemos ástaigose. Tai nenormalu. Nors teigiama, kad socialiniø darbuotojø atlyginimai didës, didelio optimizmo nepastebëjau. Yra ir kitø problemø. Buvo tiesiai ðviesiai pasakyta: mûsø darbas sekinantis, fiziðkai pavojingas ir kirviu gali smogti, ir ðunimi uþpjudyti. Todël kitø metø valstybës biudþete bûtina numatyti pakankamai lëðø ne tik socialiniø darbuotojø atlyginimø didinimui, bet ir darbo sàlygø gerinimui. (Nukelta á 5 p.) Birðtono meno mokyklos direktorë Laimutë Raugevièienë, Birðtono vieðosios bibliotekos direktorë Alina Jaskûnienë ir Gyvenimo laikraðèio redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë su Virgilija ir Teisuèiu Makaèinais bei St. Moravskio gyvenimo ir kûrybos tyrinëtoja, istorike, hum. m. dr. Reda Griðkaite. 100 àþuoliukø primins Valstybës ðimtmeèio jubiliejø Birðtono savivaldybei parëmus Lietuvai pagraþinti draugijos Birðtono skyriaus idëjà - pasodinti ðimtmeèio àþuolynà, antradiená Karalienës Barboros alëjoje buvo pasodinta 100 àþuoliukø. Jø sodinimo akcijoje dalyvavo miesto ástaigø ir nevyriausybiniø organizacijø atstovai. Daugiau - www.gyvenimas.info Moliûgiadienis Birðtone: áspûdingiausio moliûgo rinkimai, orientacinis þaidimas ir spalvinga diskoteka Spalio 30 dienà Birðtono savivaldybës aikðtë suspindo ávairiaspalviais moliûgø þibintais. Meno kûrinius primenantys moliûgai pritraukë kurorto gyventojus, bendruomenës narius, moksleivius. Naktiniai moliûgø þibintai kvies birðtonieèius dþiaugtis jaukiu reginiu dar keletà dienø. Birðtonieèiai, atsineðæ originaliai iðdroþinëtus moliûgus, dalyvavo ir áspûdingiausio moliûgo rinkimuose. Daugiausia ðventës dalyviø balsø surinko Ðkëvoniø bendruomenë, pristaèiusi áspûdingà moliûgø kompozicijà, Beata Kruðinskaitë, sukûrusi vienà didþiausiø renginio moliûgø, jaunieji birðtonieèiai Mykolas Bobinas ir Emilis Citvaras. Sveikindama visus susirinkusiuosius, Birðtono savivaldybës merë Nijolë Dirginèienë sakë: Dþiaugiuosi, kad Moliûgiadienio ðventë kupina puikios nuotaikos, ðypsenø ir ðiltø spalvø! Ðiemet buvo moliûgais turtingi metai, tad labai smagu, kad Birðtono bendruomenës nariai, sveèiai originaliai dekoravo, puoðë moliûgus, dalyvavo rinkimuose, sukûrë ypaè jaukià ðventës atmosferà. Dëkoju organizatoriams ir visiems dalyviams, lauksime jûsø kitais metais!. MB Èiulba ulba vadovë Virginija Pranckietë kvietë vaikuèius dalyvauti Ðiurpiame orientaciniame þaidime, keliauti po tamsa pasipuoðusá Birðtonà ir pajusti Helovino, lietuviðkai vadinant Vaiduokliø ðventës, dvasià. Nuo 21 val. vyresniøjø birðtonieèiø laukë ðiuolaikiðkos muzikos vakaras - diskoteka Birðtono kultûros centre su grupe Filtered Tools ir Arif (Violin). Savivaldybës aikðtëje visà vakarà sklido rami muzika, þmonës buvo raginami susikaupti prieð Vëlines. Ðventës organizatoriai dþiaugiasi, jog buvo sulaukta didelio þmoniø susidomëjimo. Labai pagelbëjo puikus, vël pavasariu kvepiantis oras, puikus moliûgø derlius, þmoniø bendruomeniðkumas. Neabejojame Moliûgiadienis bus rengiamas ir kitais metais! Birðtono savivaldybës informacija Daugiausia ðventës dalyviø balsø surinko Ðkëvoniø bendruomenë.
2018 m. lapkrièio 3 d. Nr.82 (10140) 4 p. Áveikti stresà gali padëti ir sveikas gyvenimo bûdas Alkoholio, narkotikø, rûkalø sukeliama þala tai þala þmogaus sveikatai, gerovei bei á priklausomybes áklimpusiuosius supantiems þmonëms. Rodos, tokie dalykai suprantami ne tik specialistams. Ir vis tik, kaip byloja statistika, ðios blogybës nesitraukia ið mûsø gyvenimo. Sveikà gyvenimà pasirinkusieji teigia, kad yra daug geresniø bûdø atsipalaiduoti, kurie naudingi ne tik paèiam, bet ir ðalia esantiems þmonëms. Situacija skaièiais Apie pavojø tapti priklausomu nuo alkoholio skelbiama nuolat. Lietuvos statistikos departamentas (toliau LSD) skelbia, kad lietuviai praëjusiais metais vidutiniðkai iðgërë po 12,3 litro absoliutaus alkoholio. Nors tai yra 0,9 litro maþiau nei metais anksèiau, taèiau ðis rodiklis aukðtesnis uþ Europos ðaliø vidurká. Lietuva kasmet patenka á ðaliø, suvartojanèiø daugiausia alkoholio, deðimtukà. Rûkymas Lietuvoje taip pat plaèiai paplitæs. Vadovaujantis LSD duomenimis, vienas ðalies gyventojas 2017 m. vidutiniðkai surûkë 51 legaliø cigareèiø pakelá (arba 1 023 cigaretes). Visame pasaulyje aðtri problema narkotikø vartojimas vis labiau braunasi ir á Lietuvà. Europos narkotikø ir narkomanijos stebësenos centro 2018 m. metinëje ataskaitoje skelbiama, kad daugiau kaip 92 mln. suaugusiøjø arba ðiek tiek daugiau nei ketvirtadalis 15-64 metø amþiaus Pasak Remigijaus Þiogo, rinktis sveikà gyvenimo bûdà já skatina ir noras bûti tinkamu pavyzdþiu savo vaikams. Lapkritá Birðtone - maestro Eimunto Nekroðiaus spektaklis Cinkas Lapkrièio 15 dienà Birðtono kultûros centre bus parodytas maestro Eimunto Nekroðiaus spektaklis Cinkas, kuris prieð metus buvo pastatytas Valstybinio Jaunimo teatro scenoje. Po 26 -eriø metø á savo jaunystës Jaunimo teatrà reþisierius Eimuntas Nekroðius sugráþo pastatyti spektaklá, pasakojantá apie tai, kas ávyko prieð tuos tris deðimtmeèius. Apie epochà, kuri nugrimzdo á nebûtá, bet jos padarinius jauèiame ir ðiandien. Iðvaikðèiojæs pasaulinës literatûros virðukalnes, ðá kartà Nekroðius susitelkë á eiliniø þmoniø likimus. Ir þvelgia á praeitá ið dabarties perspektyvos. 1986 -aisiais ávyko Èernobylio atominës elektrinës avarija, tapusi didþiausia XX a. antros pusës þmonijos katastrofa. 1989-øjø pradþioje Sovietø pralaimëjimu baigësi deðimtmetá trukæs karas Afganistane, nusineðæs deðimtis tûkstanèiø kariø ir ðimtus tûkstanèiø civiliø gyvybiø. Þlunganti valstybë ið paskutiniøjø slëpë ne tik abiejø tragedijø statistikà, bet ir savo agonijà. Epochos pabaigà pranaðavo cinko karstai, kuriuose ið Afganistano á tëvynæ buvo gabenami þuvæ kareiviai. Cheminis elementas cinkas, bûtinas þmogaus gyvybei palaikyti, per karà tapo gyvybës pabaigos simboliu. Pradþia ir pabaiga tilpo trumpoje cheminëje formulëje Zn. Kelerius metus keliavusi po neaprëpiamà buvusios Sovietø Sàjungos teritorijà, raðytoja Svetlana Aleksijeviè rinko paprastø þmoniø pasakojimus ir liudijimus apie skaudþiausius ávykius, nutikusius Sovietø Sàjungos gyvavimo laikotarpiu. Ið þmoniø pasakojimø gimë ir garsusis autorës ciklas Utopijos balsai, kurá sudaro penkios knygos. Dvi ið jø Cinko berniukai ir Èernobylio malda tapo reþisieriaus Eimunto Nekroðiaus spektaklio Cinkas literatûriniu pagrindu. Nekroðiaus spektaklio centre pati Svetlana Aleksijeviè (aktorë Aldona Bendoriûtë). Jos asmenybë ir kelionë per savo laikà. Iðgalvota ir tikra tuo pat metu. Nuo vaikystës svajonës iki profesiniø aukðtumø. Tai vieniðo kûrëjo kelionë, turint vienintelá tikslà iðminuoti þmogø kaip minø laukà. Ir paliudyti ne istoriniø (Nukelta á 6 p.) Remigijus Þiogas mano, kad þalingø áproèiø turëjimas ir sëkmingas, prasmingas gyvenimas nesuderinami dalykai. Europos Sàjungos gyventojø nors kartà gyvenime yra bandæ narkotikø. Narkotikø, tabako ir alkoholio kontrolës departamentas (toliau NTAKD) informavo, kad Lietuvoje, 2016 m. bendrosios populiacijos tyrimo rezultatais, narkotikø nors kartà gyvenime vartojo 11,5 proc. arba beveik 216 tûkst. 15-64 metø amþiaus gyventojø: 18 proc. vyrø ir 5,4 proc. moterø. Psichoaktyviø medþiagø vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje tyrimo duomenimis, Lietuvoje ir vidutinis rûkymo, ir alkoholio vartojimo pradþios amþius 18 metø. Prieþastys ávairios NTAKD direktorë Inga Juozapavièienë, pasiteiravus apie priklausomybiø prieþastis, teigë, kad jos yra glaudþiai susijusios su biopsichosocialiniais veiksniais, egzistuoja daug moksliniø teorijø, aiðkinanèiø priklausomybiø prieþastis. Specialistai teigia, kad á svaigalus, narkotikus pastûmëja neigiami psichologiniai, fiziniai ir socialiniai padariniai. Be pagalbiniø priemoniø þmonës nesusitvarko su stresu, átampa, depresija. Þmonës griebiasi stikliuko, nes jauèiasi prislëgti, nesugeba kitaip atsipalaiduoti. Mûsø kalbinti Lietuvoje þinomi þmonës, taip pat neiðvengiantys átampos, streso, dalijasi patirtimi, kaip jie visa tai áveikia. Davë sau priesaikà Nuolat pramogø versle besisukantis renginiø vedëjas, organizatorius Remigijus Þiogas dþiaugiasi, kad neturi þalingø áproèiø nerûko, nevartoja nei alkoholio, nei narkotikø. Maèiau nekoká pavyzdá ðeimoje, mano mama labai kentëjo dël gerianèio tëèio ir patëvio. Todël, dar bûdamas 11 metø, daviau Dievui priesakà, kad niekada gyvenime nevartosiu alkoholio, ir kol kas pavyksta laikytis ðio paþado, atviravo paðnekovas. R. Þiogas prisipaþásta, kad jam sunku patarti, koká gyvenimo bûdà rinktis, kad nekiltø rizika tapti priklausomam. Taèiau jis ásitikinæs, kad tik laisvi nuo þalingø priklausomybiø þmonës yra daug pasiekæ ir randa kitokiø priemoniø bûti laimingiems. Remigijø gyventi be svaigalø motyvuoja ðeima, baþnyèia, kelionës, kalnai, sporto salë, stalo tenisas, geri filmai. Alkoholio niekada nëra vartojæs Remigijus atvirai dalijasi savo patirtimi. Renkantis, kaip gyventi, reikia sveiko proto. Að nesu vartojæs alkoholio 35 -erius metus (Remigijui tiek metø aut. pastaba). Tai man nëra sunku, nes neþinau jo poveikio, neþinau, kà reiðkia vemti padauginus alkoholio ir vaikðèioti skaudanèia galva bei iðtrinti savaitgalá ið gyvenimo arba svarstyti, kur dingo atlyginimas, samprotavo pramogø pasaulio atstovas. Ir pridûrë: Jei rimtai, að tiesiog bijau. Bijau vartoti, kad nesugriauèiau to, kà tiek metø kûriau. Nesugriauèiau savo ðeimos, darbo pasiekimø ir, visø pirma, savæs, kaip þmogaus. Bijau tapti blogu pavyzdþiu savo vaikams. R. Þiogas yra kilæs ið nepasiturinèios ðeimos. Ðiandien jis turi mylimà þmonà ir tris vaikus, namà prie jûros ir daug kitø dalykø, apie kuriuos þmonës svajoja. Pernai net ðeðis kartus atostogavo uþsienio ðalyse, nes gali sau tai leisti. Visa tai turiu, nes nuosekliai dirbau ir siekiau to, o ne todël, kad gimiau po laiminga þvaigþde. Þinau, koks gyvenimas trapus, todël alkoholis ir narkotikai nëra mano gyvenimo pakeleiviai, pasidþiaugë paðnekovas. Remigijus yra ateitininkas ir skautas. Jaunam þmogui jis patarë stoti á koká nors judëjimà, kuris skatina lyderystæ ar formuoja valià. Stresà galima iðvaikðèioti Virtuvës mitø griovëju tituluojamas Alfas Ivanauskas, ne tik Lietuvoje þinomas kulinaras, taip pat mano, kad áveikti stresà, atsipalaiduoti, pajusti pilnatvæ galima ir kitais ne þalingais sveikatai bûdais. Nerûkau ir alkoholio nevartoju. Man atsipalaiduoti ir pabëgti nuo rutinos, kasdienybës ir átampos padeda kelionës. Kelionëse patiriamas stresas mane padaro dar tvirtesná man patinka visi tie dalykai, kuriuos tenka iðspræsti kelionës metu, savo patirtimi dalijasi kulinaras. Paðnekovo teigimu, kiekvienas þmogus turi rasti tokias atsipalaidavimo priemones, kurios nevestø á kenksmingas priklausomybes. Tai gali bûti mëgstama veikla arba tam tikras uþsiëmimas, kuris visiðkai iðlaisvina ir padeda pabëgti nuo tam tikrø dalykø. Jeigu jauèiate stresà, yra blogai, stenkitës visa tai iðvaikðèioti ilgose distancijose. Tai suaktyvina kraujotakà, organizmas gauna daugiau medþiagø, tai padeda atsipalaiduoti. Ir jokiø investicijø nereikia, patarimais pasidalijo þinomas vyras. Nuotrauka ið asmeninio archyvo Uþs.Nr.90 REIKIA PINIGØ? Paskolos. Paskolø refinansavimas. Galimybë pasiskolinti papildomai. Pvz., pasiskolinkite 100 eurø ir per 3 mën. gràþinkite 110 eurø! Vyksta AKCIJA - paskolos iki 1000 Eur laikotarpiui iki 6 mën. iðduodamos nemokamai be palûkanø. Tel. 8 601 50 935. Ámonë Eurokreditas. Tarpininkas Rièiardas. Individualios veiklos paþyma Nr. 621263.
5 p. Nr.82 (10140) Vilija Blinkevièiûtë: Kvieèiu á pasaulá paþvelgti ir skurstanèio vaiko akimis (Atkelta ið 3 p.) Dþiaugiuosi, kad kalbëjomës viena kalba. Þmoniø kalba. Ir apie Lietuvà, ir apie Europos Parlamente svarstomus teisës aktus dël nelygybës, atskirties maþinimo, dël galimybiø derinti darbà ir ðeimos interesus. Kalbëjome ir apie mano pasiûlytà Vaikø garantijos iniciatyvà kaip realiai padëti vaikams, apsaugoti juos nuo skurdo. - Kaip skinasi kelià Europos Parlamente ði Jûsø pasiûlyta Vaikø garantijos iniciatyva? - Kartu su kolegomis labai aktyviai kovojame, kad europinei Vaikø garantijos iniciatyvai bûtø skirta 10 milijardø eurø 2021-2027 metais. Kol kas vyksta aðtrios diskusijos. Oponentai Europos Parlamento krikðèionys demokratai ir liberalai sako, kad nei tokios Vaikø garantijos iniciatyvos, nei milijardø jai skirti nereikia, nes, girdi, vaikø skurdà turi áveikti paèios valstybës. Bûtina veikti dviem frontais: turi imtis veiksmø ir kiekviena valstybë, ir visa bendrija. ES, turtingiausioje pasaulio bendrijoje, skursta beveik 25 milijonai vaikø. Lietuvoje kas ketvirtas vaikas skursta arba gyvena skurdo rizikos zonoje. Akivaizdu, kad po vienà ES valstybëms sunkiai sekasi pagerinti vaikø situacijà. Europinë Vaikø garantijos iniciatyva reiðkia finansinæ pagalbà ir paskatà valstybëms imtis realiø veiksmø stiprinti nemokamà vaikø sveikatos prieþiûrà ir ugdymà, garantuoti deramà bûstà, uþtikrinti tinkamà mitybà. Privalome suteikti lygias galimybes jau vaikystëje tik taip sustabdysime skurdo paveldëjimà. - Bet juk labai svarbi pagalba ir ðeimoms, auginanèioms vaikus? - Taip. Vienareikðmiðkai. Vis dëlto geriausia vaikø skurdo prevencija stabilias ir nemenkas pajamas turintys tëvai. Deja. Problema dar ir ta, kad tëvai daþnai susiduria su nepakankamomis galimybëmis derinti darbà ir ásipareigojimus ðeimai. Europos Parlamente svarstoma direktyva dël geresnio darbo ir ðei- mos gyvenimo suderinimo. Labiausiai tai aktualu vaikus auginantiems vieniðiems tëvams bene labiausiai paþeidþiamiems ir ekonomiðkai, ir socialiai. Akivaizdu, kad nepilnas ar sunkiai besiverèianèias ðeimas bûtina remti visapusiðkai: derinti specializuotas bûsto programas, teikti finansines lengvatas bei pakankamà paramà. Pagaliau teikti socialines paslaugas á namus. Ir viskà matuoti vaikø gerovës ir jø ugdymo kokybës liniuote. Pinigai, parama dar ne viskas. Labai svarbus pats valdþios poþiûris á vaikø, ðeimos gyvenimà. Todël visus politikus kvieèiu bent kartais á pasaulá paþvelgti ir vaiko (juolab skurstanèio vaiko) akimis. Kaip jis jauèiasi, kà mato ir girdi, kuo gyvena? Dþiugu, kad Lietuvoje kitais metais siûloma didinti vaiko pinigus iki 50 eurø. Bet kitø metø valstybës biudþeto projekte vaiko pinigams trûksta beveik 50 milijonø eurø. Nenumatyta. Ðtai jums ir valdþios poþiûris á vaikus: didinam, bet pinigø neskiriam. Uþs.Nr.91 Vieðëjome pas Elektrënø boèius Amþinàjá atilsá... 2018 m. lapkrièio 3 d. Skaudþià netekties ir liûdesio valandà dël tëvelio mirties nuoðirdþiai uþjauèiame Gintautà SMOLSKÀ ir jo artimuosius. UAB Rûdupis darbuotojai Bûties kelionës akimirka sustojo: liko neiðtartas sudie Dël Vytauto SMOLSKO mirties nuoðirdþiai uþjauèiame jo þmonà, vaikus ir artimuosius. Telydi Jus paguoda ir dvasios stiprybë ðià sunkià netekties valandà. Prienø m. Stadiono g. 20 namo I laiptinës kaimynai Jau prieð gerà mënesá buvome pakviesti dalyvauti Elektrënø Boèiø bendrijos 15 metø jubiliejaus ðventëje. Ðeðtadienis iðauðo ûkanotas ir dulksnus, taèiau tai nesutrukdë mûsø iðvykai pas draugus. Tarp dovanø veþëme ir spalvotos vasaros Birðtono simbolá - þydintá Banginukà prie kurhauzo, áamþintà puikioje Arnoldo Ribinsko fotografijoje. Mes visada dþiaugiamës, kad mûsø Birðtonas nuostabus ir ta þinia dalinamës su Respublikos boèiais. Elektrënø kultûros centre susitikome su bièiuliais ið Vilniaus, Kauno, Jonavos, Alytaus, Kaiðiadoriø ir Elektrënø. Bendrame koncerte Rudens spalvos dalyvavo per 90 dainininkø ir ðokëjø. Á ðventæ atvyko ir garbûs sveèiai: LR Seimo narë Laimutë Markevièienë, Elektrënø savivaldybës vicemeras Arvydas Vyðniauskas, LPS Boèiai pirmininkas soc. mokslø daktaras Petras Ruzgus. Po trumpos pirmininkës Birutës Kizienës ataskaitos prasidëjo ilgas, linksmas ir nuotaikingas koncertas, perpintas ðokiø ir dainø pyne. Ðventiná koncertà pradëjo ðeimininkø ansamblis Dubaja su puikiu solistu, konkurso Sidabriniai balsai 2016 laureatu Jonu Jackevièiumi. Svajingai visus nuteikë Jono atliekama Balandëlë. Mums dainininkas jau buvo paþástamas, nes jo balsas skambëjo ir Birðtono KC minint Tarptautinæ Pagyvenusiø þmoniø dienà. Ðeimininkø dainas keitë Jonavos ansamblis Dobilas, kurie prisistatë esà tikri senjorai, nes vaþinëja visuomeniniu transportu su 80 procentø nuolaida. Jø darni muzika kvietë ir bendram ðokiui. Alytaus Boèiø kapela koncertà paávairino ðmaikðèiais dzûkiðkais sàmojais ir efektingu bûgnininkës muzikavimu. Vilniaus Kirtimø seniûnijos Boèiø folkloro ansamblio Rasoda dalyviai ðoko patys ir kvietë prisijungti visus. Ðoká vël keitë dainos. Birðtono Boèiø choras Sidabrinë gija, vadovaujamas profesionalios chorvedës Toliamos Ragienës, sveèius ir ðeimininkus pasveikino skambiomis dainomis, skirtomis Tëvynei, Gimtinei, artimam þmogui ir bièiuliams Elektrënø boèiams jø 15 -ojo gimtadienio proga. Aidint aplodismentams nuskambëjo dainos Kol að esu dar èia, Bûk su manim, Aplink tylu. Publikà suþavëjo Onutës Gratulevièienës ir Toliamos Ragienës atliekamos dainos Delèia ir Reikia tikët Arnoldo Ribinsko nuotrauka viltim gera, o chorui atliekant dainà Senam parke visa salë gyveno valso ritmu. Labai maloniai buvome pastebëti LR Seimo narës Laimutës Markevièienës ir ávertinti uþ dainø turiná ir melodingumà, vadovës sugebëjimà uþdegti auditorijà. LPS Boèiai pirmininkas Petras Ruzgus mus pakvietë á Respublikos Boèiø renginá - PÞD 2019 metais. Jo nuomone, mus privalo pamatyti ir iðgirsti visos Lietuvos boèiai. Paskutinieji koncertavo Kauno boèiø ansamblis Kaðtonas nariai, atliepdami á senàsias lietuviø tradicijas, kviesdami tautiniam ðokiui ir senobinei dainai. Nors ðventinis koncertas ir sveikinimai tæsësi 3 valandas, niekam nepabodo. Koncertui pasibaigus, elektrëniðkiø Boèiø pirmininkë Birutë Kizienë nuoðirdþiai dëkojo sveèiams ir visiems kolektyvams uþ graþias dainas ir ðokius, uþ puikià nuotaikà ir dovanas, visus pakvietë prie sudëtiniø vaiðiø stalo. Aidint Jonavos ansamblio Dobilas muzikai vaiðinomës, ðnekuèiavomës, ðokome. Mûsø bièiulystë pasiþymi natûralumu, geranoriðkumu, paþinimu ir pagarba vieni kitiems. Gausus sveèiø bûrys buvo apdalintas ðeimininkø dëmesiu ir PA- DËKOMIS uþ graþias dainas ir nuoðirdø dalyvavimà ðventëje. Jau vakarëjo, kai pradëjome skirstytis. Autobuse apmàstëme ir pasidþiaugëme graþiai praleista diena, padëkojome uþ atsidavimà senjorams vadovei Toliamai Ragienei, mûsø solistei Onutei Gratulevièienei, Monikai Babonienei, Linai Danilovienei ir Aldonai Mildai Valatkienei uþ rûpestá ruoðiantis iðvykai. Vaþiuodami namo jau rikiavome kitus darbus. Spalio 30 su darþelio vaikuèiais Vyturëlis pagerbëme besiilsinèiø senosiose Birðtono kapinëse atminimà. Kapø kauburëlius papuoðë vaikuèiø rankomis paruoðtos puokðtelës ir Boèiø uþdegtos þvakelës. Tai - kartø solidarumo renginys, organizuojamas Dizaino studijos vadovës Vilmos Krasauskienës. Spalio 31 dienà dalyvavome Lietuvos valstybës ðimtmeèiui skirtoje 100 àþuoliukø sodinimo akcijoje. Graþiø darbø karuselëje nuolat sukasi patys aktyviausi ir patriotiðkai nusiteikæ bendrijos nariai. Julija Barutienë Birðtono Boèiø bendrijos pirmininkë Kauno miðkø ir aplinkos inþinerijos kolegijoje (Liepø g. 1, Girionys, Kauno r.) lapkrièio 15-16 d. nuo 9.00 val. Organizuojami nemokami miðkininkystës ir biokuro ruoðos kursai privaèiø miðkø savininkams ir ûkininkams pagal programà: Atsinaujinantys energijos iðtekliai bioenergijos potencialas ir biomasës gamyba miðko ûkyje kodas 296152205, trukmë 20 akad. val. Mokymus vykdys Kauno miðkø ir aplinkos inþinerijos kolegijos dëstytojai. Kursø klausytojai bus nemokamai maitinami, taip pat galës gauti konsultacijas kaip ûkininkauti savo miðko valdose. Kursai aktualûs ûkininkams, gavusiems paramà pagal Lietuvos KPP, nes átraukti á pasirenkamøjø iðklausyti kursø sàraðà. Á kursus registruojama telefonais: (8-610)25047, (8-685)84542 arba el. paðtu: k.javaite@kmaik.lm.lt, s.cernuliene@kmaik.lm.lt
2018 m. lapkrièio 3 d. Nr.82 (10140) 6 p. Birðtono savivaldybë skiria didelá dëmesá vaikø vasaros uþimtumui organizuojamos kokybiðkos, sveikos, turiningos stovyklos Praëjusá antradiená Nemuno kilpø regioninio parko direkcijoje vyko kasmetinë konferencija Vaikø socializacijos, pilietinio ir tautinio ugdymo programø ágyvendinimas Birðtono savivaldybëje 2018 m.. Ðvietimo, kultûros ir sporto skyriaus organizuotas renginys buvo skirtas vasarà vykusiø vaikø stovyklø rezultatams aptarti bei pasidalinti geràja patirtimi. Konferencijos dalyvius pasveikino Birðtono savivaldybës merë Nijolë Dirginèienë, pasidþiaugdama, kad Birðtono savivaldybë kasmet skiria didelá dëmesá vaikø vasaros uþimtumui Birðtono kraðto vaikai turi galimybæ turiningai, kokybiðkai, sveikai praleisti vasaros atostogas, o stovyklø skaièius ir ávairovë kasmet didëja. Renginyje taip pat dalyvavo mero pavaduotojas Vytas Kederys, Valstybës vaiko teisiø apsaugos ir ávaikinimo tarnybos vyriausioji specialistë, laikinai vykdanti patarëjo pareigas Birðtono savivaldybëje Romualda Barðtienë, Ðvietimo, kultûros ir sporto skyriaus specialistës, Birðtono savivaldybës ðvietimo ástaigø vadovai, mokytojai. Konferencijà muzikiniu pasirodymu pradëjo Birðtono gimnazijos jaunuèiø choras, vadovaujamas mokytojos Toliamos Ragienës. Geràja stovyklø organizavimo patirtimi ir sëkmingais vasaros projektais dalinosi ðie praneðëjai: Nemajûnø dienos centro direktoriaus pavaduotoja Jûratë Dirginèienë ( Stovyklaukime, draugaukime, pramogaukime ), Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birðtono policijos komisariato vyresnioji tyrëja Milda Mardosienë ( Vaikystë Birðtone visiems 2018 ), Birðtono gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Asta Ferevièienë ( Dëvëkime senoliø rûbà ), Birðtono sporto centro treneris Linas Smailys ( Judëkime ir plaukime kartu ), Birðtono gimnazijos psichologë Jolanta Veterienë ( Big Brothers / Big Sisters programa Birðtono gimnazijoje ), maþosios bendrijos Èiulba ulba vadovë Virginija Pranckietë ( Að gamtos vaikas ), Birðtono vieðosios bibliotekos Vaikø Ðviesos ir vilties ðventei Jau ðeðioliktus metus Birðtono meno mokyklos Dizaino studija (vadovë Vilma Krasauskienë) kartu su Boèiø bendrijos nariais ir vaikø lopðelio - darþelio Vyturëlis ugdytiniais puoselëja prasmingà mirusiøjø pagerbimo tradicijà. Ir ðiemet, artëjant Vëlinëms, Birðtono bendruomenës namuose buvo surengta teminë floristiniø kompozicijø, vainikø ir puokðèiø paroda, kurioje Dizaino studijos nariai, Skruzdëliukø ir Drugeliø grupiø (auklëtojos Danutë Adamonienë ir Vilma Ðalèienë) auklëtiniai pristatë 68 kûrybinius darbus. Paroda veikë visà savaitæ, todël jà aplankæ birðtonieèiai galëjo pasisemti idëjø, kaip ið ávairiø gamtiniø medþiagø pigiai ir originaliai patiems pasigaminti kapø puoðybos elementø. Vëliniø iðvakarëse á popietæ Bendruomenës namuose susirinkæ ávairiø kartø atstovai - moksleiviai, darþelinukai, senjorai prisiminë Mirusiøjø pagerbimo dienos tikràjà prasmæ ir kapø lankymo bei puoðimo tradicijas, kurios ne tik ragina bûti rimtyje, bet ir susitikti, glaudþiau bendrauti su artimaisiais. Apie floristiniø darbø parodà, Vëliniø akcijos tæstinumo svarbà Birðtone, kai savanoriai aplanko ir papuoðia apleistus kapelius, kuriø galbût nebëra kam prisiminti, kalbëjo Meno mokyklos direktorë Laima Raugevièienë, Dizaino studijos vadovë Vilma Krasauskienë, Boèiø bendrijos pirmininkë Julija Barutienë. Maþieji ugdytiniai padeklamavo eilëraðèiø rudens tema, Boèiø atstovë Aldona Valatkienë pasidþiaugë ðios ðviesos ir vilties ðventës tradicijomis, kurios jungia du pasaulius gyvøjø ir mirusiøjø. Akcijos dalyviai aplankë senàsias Birðtono kapines, uþdegë þvakeles ant jose palaidotø þymiø þmoniø, senø, Lapkritá Birðtone - maestro Eimunto Nekroðiaus spektaklis Cinkas (Atkelta ið 4 p.) faktø, bet jausmø tiesas. Paradoksali kelionë raðytojos svajonë iðsipildë dël jos apraðytø suluoðintø gyvenimø Spektaklyje vaidina: Aldona Bendoriûtë, Simonas Dovidauskas, Sergejus Ivanovas, Adomas Juðka, Ieva Kaniuðaitë, Dalia Morozovaitë, Milda Noreikaitë, Auðra Pukelytë, Vygantas Vadeiða, Vaidas Vilius, Genadij Virkovskij. Eimunto Nekroðiaus spektaklis Cinkas Birðtono kultûros centre - lapkrièio 15 dienà, 19:00 val. Bilietus galite ásigyti Birðtono kultûros centro kasoje ir bilietø platinimo sistemoje Tiketa: https://bit.ly/2hqlmud DËMESIO! Spektaklis bus rodomas lietuviø kalba su rusø kalbos titrais. ir jaunimo aptarnavimo skyriaus vedëja Nijolë Raiskienë ( Paþinti ir apkabinti Lietuvà ), Birðtono sporto centro treneris Aurimas Liuiza ( Individualiø krepðinio ágûdþiø gerinimo stovykla ), Nemuno kilpø regioninio parko specialistë Rosita Dargienë ( Gamtos takais ), Birðtono meno mokyklos mokytoja metodininkë Ramunë Liutvynskienë ( Menø Akademija galimybë mokiniø saviraiðkai). Konferencijoje buvo paþymëta, kad Birðtono savivaldybë skiria didelá dëmesá vaikø vasaros uþimtumui didinti. Laisvalaikio uþimtumo ir vasaros poilsio programoms ðiais metais skirta apie 10 000 eurø. Visos vasaros atostogø metu vaikai turi galimybæ dalyvauti stovyklose, vykusiose birþelio - rugpjûèio mënesiais. 2018 metais Birðtono savivaldybëje buvo ágyvendinama 10 vaikø vasaros poilsio uþimtumo projektø, kuriuose dalyvavo 320 vaikø. Stovyklose buvo siûlomi sportiniai, sveikatinimo uþsiëmimai, edukacinës programos, vaikai buvo skatinami kuo geriau paþinti spalvingàjá Birðtono kraðtà, susipaþinti vieniems su kitais, formuoti socialumo ágûdþius, ugdyti bendradarbiavimo, darbo grupëse, komandinius ágûdþius. Vertindama programø organizatoriø ir vykdytojø darbà bei pastangas Birðtono savivaldybës merë sakë, kad ji Didþiuojasi ir taria nuoðirdø Aèiû kiekvienam, kuriø dëka Birðtono kraðto vaikø uþimtumas vasarà buvo toks kokybiðkas, turiningas, kupinas nuoðirdumo ir puikiø emocijø!. Birðtono savivaldybës informacija nebelankomø kapø ir padëjo paèiø sukurtas floristines puokðtes, taip pagerbdami praeityje Birðtone gyvenusiøjø atminimà. Birðtono versmiø informacija Birðtono kraðto þinios. Po pakartotiniø seniûnaièio rinkimø Birðtono miesto III seniûnaitijoje seniûnaièiu iðrinktas Dainius Þitkus.. Atsiþvelgiant á vaikø iki 18 metø kiekvienais metais pastebimà sveikatos bûklës blogëjimà ir problemas, Birðtono savivaldybës administracija kartu su partneriu Kauno rajono visuomenës sveikatos biuru pradeda ágyvendinti projektà Sveikos gyvensenos skatinimas Birðtono savivaldybëje, skirtà Birðtono savivaldybës ugdymo ástaigas lankanèiø vaikø iki 18 metø sveikatos raðtingumui didinti bei suformuoti pozityvius jø sveikatos elgsenos pokyèius. Ágyvendinant projekto veiklas bus siekiama motyvuoti vaikus rûpintis sveikata, didinti jø fiziná aktyvumà vyks fizinio aktyvumo uþsiëmimai sporto salëse, aikðtelëse, kuriuos ves ávairiø sporto ðakø profesionalûs treneriai, ketvirtø klasiø pradinukams bus organizuojami fizinio aktyvumo baseine uþsiëmimai su kineziterapeutu, organizuojami ávairûs ðvieèiamieji, mokomieji sveikatinimosi renginiai, o vasaros pradþioje Birðtono savivaldybës vieðosiose erdvëse bus organizuojamos stovyklos Sveikos gyvensenos savaitë Birðtone vaikams iki 18 metø amþiaus. Siekiant sëkmingo ir kokybiðko fizinio aktyvumo veiklø ágyvendinimo, taip pat bus ásigytos naujos sporto priemonës, kuriomis naudosis Birðtono gimnazijos moksleiviai.. Birðtono ir Punsko valsèiaus (Lenkijos Respublika) savivaldybiø bei VðÁ Birðtono pirminës sveikatos prieþiûros centro kartu ágyvendinamo projekto Nr. LT-PL-1R- 049 Bendradarbiavimas abipus sienos sveiko senëjimo ir socialinës gerovës srityje dalyviai, dalyvaudami projekto ágyvendinimo laikotarpiu organizuotuose mokymuose, tik patvirtina aukðèiau iðsakytus teiginius. Projekto dalyviai Birðtono ir Punsko valsèiaus savivaldybiø senjorai, nevyriausybiniø organizacijø atstovai bei dirbantieji su socialiniø klausimø sprendimu susijusiose srityse dalyvavo mokymuose, susitikimuose su ávairiø organizacijø atstovais, organizuotuose Birðtone ir Punske. Pagrindinës susitikimø ir diskusijø temos apëmë socialinës paramos, slaugos organizavimo, pagalbos ir paslaugø teikimo pagyvenusiems asmenims, senjorø átraukimo á aktyvià veiklà klausimus. Projektas Nr. LT-PL-1R-049 Bendradarbiavimas abipus sienos sveiko senëjimo ir socialinës gerovës srityje finansuojamas Europos regioninës plëtros fondo lëðomis pagal 2014-2020 metø Europos Sàjungos finansinio laikotarpio Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programos Interreg V A Lietuvos Lenkijos bendradarbiavimo programà.. Spalio 26-àjà dar vienas geltonasis mokyklinis autobusiukas atvyko á Birðtonà. Nuo ðiol dar daugiau Birðtono savivaldybës moksleiviø patogiau pasieks mokymosi ástaigas, galës vykti á kitus miestus dalyvauti konkursuose, olimpiadose, ekskursijose. Ðvietimo ir mokslo ministerija, 2000 metais inicijavusi mokyklø aprûpinimà geltonaisiais autobusais, per keliolika metø savivaldybëms jau yra nupirkusi per 1000 autobusø.. Spalio 24 d. Birðtono gimnazijoje buvo organizuojama konferencija Mokinys mokiniui, kurios metu mokiniai pristatë praneðimus apie sveikà gyvensenà, patyèiø prevencijà, alkoholio ir tabako vartojimo prevencijà. Pristatyti septyni praneðimai ávairiomis temomis. Moksleivës su praneðimais Sveikos gyvensenos receptas ir Neleisk telefonui tavæs þudyt keliaus á II etapà Kauno regione reprezentuoti Birðtono gimnazijos 5 8 kl. mokiniø. Mokiniams buvo áteikti padëkos raðtai bei Kauno rajono visuomenës biuro atminimo dovanos.
7 p. Nr.82 (10140) Vieðbuèiui - restoranui Birðtone reikalinga barmenë - padavëja, turinti patirties, be þalingø áproèiø. Tel. 8 687 53 756. Reikalingi vairuotojai tik su C kategorija. Vaþiuojame mënesiui arba 2 savaitëms á Vokietijà. Tel. 8 655 56 743. Birðtone pastoviam darbui vieðbutyje reikalinga kambarinë. Apmokome. Kreiptis tel.: 8 600 88 829 arba siøsti cv el.pastu: info@audenis.lt Reikalinga tvarkinga, be þalingø Liejame pamatus, betonuojame. Montuojame gipso kartonà, glaistome, daþome, kalame dailylentes, dedame visø tipø grindis, klojame plyteles, atliekame santechnikos darbus, elektros instaliacijos darbai, klojame trinkeles, lankstome skardas. Tel. 8 600 96 399. Ðlifuojame, dedame ir lakuojame parketà, dengiame stogus, skardiname, lankstome, ðiltiname ir daþome namø fasadus. Kasame pamatus, mûrijame, tinkuojame, betonuojame, montuojame tvoras, langus, duris, atliekame langø apdailà, griovimo darbus. Statome karkasinius namus. Tel. 8 620 85350. Statome nerûdijanèius apðildomus kaminus. Dedame nerûdijanèio plieno ádëklus á kaminus, þidinius, pirtis ir kt. Darome pajungimus. Tel. 8 685 60129. VISI SANTECHNIKOS DARBAI: ðildymo, vandentiekio, kanalizacijos, katiliniø árengimo. Komplektuojame kokybiðkas santechnikos medþiagas su nuolaidomis. Tel. 8 640 39 204. Santechnikos darbai: árengiame ðildymo, vandentiekio, nuotekø sistemas, græþiame skyles betone ir kt. Tel.: 8 604 35 126, 8 685 45 851. Gaminu duris namams, ûkiniams pastatams, laiptø pakopas ir kitus gaminius. Tel. 8 686 71 689. GAMINU DURIS - ypatingai ðiltas, saugias nuosaviems namams, ûkiniams pastatams ir rûsiams. Tel. 8 653 93 193. Minkðtø baldø remontas, gobeleno pervilkimas. Restauruojame minkðtus baldus, fotelius, lovas, kampus, këdes. Tel. 8 629 03 717. Veþame þvyrà, smëlá, juodþemá, skaldà, atsijas bei kitus birius krovinius. Tel. 8 690 66 155. Kaminø ádëklai: gaminimas, montavimas. Kaminø valymas. Tel. 8 645 87304. Kroviniø perveþimas: ávairiø daiktø, buitinës technikos, gyvuliø. Þmoniø SIÛLO DARBÀ ÁVAIRÛS PASLAUGOS áproèiø moteris darbo dienomis priþiûrëti senutæ ir kartu gyventi. Tel. 8 684 37 900. Ieðkome darbuotojø: ekskavatoriaus operatoriaus, autoserviso mechaniko. Darbo vieta Prienø r. Kreiptis tel.8 652 65 769. Þuvies perdirbimo ámonëje Ilgakiemyje, Kauno r., reikalingi gamybos darbuotojai (vyrai ir moterys). Darbas viena pamaina, slenkanèiu grafiku. Teirautis telefonu: 8 615 68 786. Kvieèiame moksleivius sportuoti - þaisti badmintonà Treniruotës vyks Prienø kultûros ir laisvalaikio centre, Birutës g. 7. II, V - nuo 16 val. VII - nuo 12 val. Trenerio tel.+370 686 31 231. pavëþëjimas pagal iðkvietimà. (Dirbame visoje Lietuvoje). Tel. 8 634 32 300. Muzikantø paslaugos visoms progoms: dainavimas, muzikavimas, þaidimai, renginio vedimas, filmavimas. Tel. 8 614 06 146. Ávairaus tipo tekstinës medþiagos ruoðimas, redagavimas ir vertimas á daugelá pasaulio kalbø. Originaliø sveikinimø kûrimas, knygø uþsakymas internetu. Geriausias kainos ir kokybës santykis! Tel. 8 614 91 615. Geriausia pagalba perkant ir parduodant Jûsø nekilnojamàjá turtà be jokiø rûpesèiø! Iðsamios konsultacijos,vertinimas, atvykimas á vietà. Garantuojame kokybæ ir pateisiname lûkesèius! Nekilnojamojo turto agentûra 21 Amþius. Tel. 8 683 91 121. www.nta21.lt. Gaminame, montuojame plastikinius ir aliuminio langus, duris butams, namams, balkonams. Tel.: 8 630 70 202, 8 677 59 887. AKMENS APDIRBIMAS.. Paminklø, antkapiø, tvoreliø, kapavieèiø uþdengimø gamyba, projektavimas;. Betonavimas, montavimas, kapavieèiø tvarkymas, uþpylimas skalda;. Senø kapavieèiø restauravimas;. Nemokama konsultacija kapavietës tvarkymo klausimais;. Kiti akmens gaminiai. Tel. 8 686 96 155. Autoveþio paslaugos Tech. pagalba kelyje. Automobiliø transportavimas, kroviniø perveþimas. Tel. 8 648 10 424. Graþiai ir nebrangiai Alytaus giesmininkai gieda laidotuvëse, keturnedëlio ir metiniø progomis. Galime per Miðias groti vargonais. Prienø rajone atvykstame patys. Tel. 8 636 47 223. Informuoja, kad 2018-11-16 10 val. bus atliekami þemës sklypo (skl. kadastrinis Nr.6953/0006:26, proj. Nr.246-1), esanèio Alyvø g. 4, Stakliðkiø k., Prienø r. sav., kadastriniai matavimai. Praðome atsiliepti gretimo þemës sklypo (skl. kadastrinis Nr.6953/0006:173, proj. Nr. 235-2A), esanèio Alyvø g., Stakliðkiø k., Prienø r. sav., savininkus ar turto paveldëtojus, dël þemës sklypo ribø suderinimo. Jums ar jûsø ágaliotiems asmenims neatvykus matavimai bus vykdomi. Sutikti dël sklypø ribø suderinimo arba pateikti pastabas ir pasiûlymus galite po ávykusiø matavimø raðtu ne vëliau kaip per 30 dienø adresu: el.paðtu: geo.zilinskas@gmail.com arba siunèiant registruota siunta UAB GEO VIMI Þeimenos g. 16, Kaunas LT-50111, (Tel. Nr. pasiteirauti 8 608 83 329. Matininkas - V.Þilinskas). PERKA Nekilnojamasis turtas Brangiausiai Lietuvoje perkame miðkus (brandþius, jaunus, malkinius, iðkirstus), þemes, sodybas. Tel. 8 651 39 039. Nekilnojamasis turtas Perka miðkà, gali bûti su bendrasavininkais neatidalinta ið bendros nuosavybës. Tinka ávairûs plotai. Sutvarko dokumentus ir atsiskaito grynais. Tel. 8 644 55 355. Perkame miðkà didþiausiomis kainomis Lietuvoje. Atsiskaitome ið karto. Tel. 8 605 44 445. Gyvuliai, gyvûnai Ámonë brangiai perka galvijus, atsiskaito ið karto. Iðsiveþame. Tel.: 8 686 54 826, 8 684 40 534. Ámonë tiesiogiai nuolat perka arklius. Tel.: 8 656 39 189, 8 616 14 424. Ámonë tiesiogiai perka galvijus aukðèiausiomis ÞÛKB Krekenavos mësa kainomis. Tel. 8 613 79 515. ÞÛB Þara superka karves, jauèius ir telyèias. Atsiskaito ið karto. Tvarko valstybës iðmokas, sveria elektroninëmis svarstyklëmis, pasiima savo transportu. Tel.: (8 319) 43386, 8698 28 063, 8 685 86 121. Superka gero ir lieso ámitimo galvijus (AB Krekenavos agrofirma kainomis), taip pat perka arklius ir traumuotus galvijus. Tel. 8 616 43646. P ARDUODA Nekilnojamasis turtas Parduoda sodybà Verbyliðkiø k., netoli Verknës upës, yra 0,64 ha namø valdos ir 1,40 ha þemës ûkio paskirties þemës sklypai. Tel. 8 698 56047. Parduodama sodyba su 54 arø þemës sklypu Jiezno seniûnijoje. Kaina - 11000 eurø. Skambinti tel. 8 604 86 779. Parduoda 3,8 ha þ.û. paskirties dirbamos þemës Patamulðio k., Pakuonio sen. Tel. 8 653 27 227. Parduoda mediná 116 kv.m namà Prienuose, arti miesto centro. Yra vietiniai centrinis ðildymas ir kanalizacija, miesto vandentiekis, mûrinis ûkinis pastatas, 7 arai þemës. Tel. 8 601 61 247. Kietas kuras Pigiai parduoda malkas (skroblo, àþuolo, uosio, juodalksnio, berþo). Atveþa nemokamai. Tel. 8 635 82 808. Parduoda DURPIØ BRIKETUS, malkas, supjautas kaladëlëmis, ràstukais. Skubiai, nemokamai pristato jums patogiu laiku. Tel. 8 672 51 171. A. Bagdono IÁ brangiai perka verðelius ir telyèaites auginimui. Moka 6-21 proc. PVM. Sveria elektroninëmis svarstyklëmis. Pasiima patys. Tel.: (8 319) 69 541, 8 699 93 682. UAB GALVIJØ EKSPORTAS - ávairius pienu girdomus buliukus ir telyèaites, taip pat Belgus. Moka 6 ir 21 proc. PVM. Sveria el. svarstyklëmis. Pasiima patys. Tel. 8 612 34 503. Perka telyèià arba verðelá nuo 6 mën. iki 3 metø tolimesniam auginimui ir pienines karves ar visà jø bandà. Tel. 8 625 93 679. Superka sanitarinius raguoèius. Tel. 8 602 48 941. Ávairios prekës Perka bet kokià þemës ûkio technikà (pvz., traktoriø, priekabà ir jø padargus). Gali bûti neveikiantys. Tel. 8 680 777 28. Perku traktorius MTZ, T-40, priekabà, mëðlo kratytuvà. Tel. 8 630 93 471. Pirksiu maistines bulves. Tel. 8 600 95 199. Parduoda malkas, supjautas kaladëlëmis ir skaldytas, statybinæ medienà supjauname pagal kliento nurodytus matmenis. Pristato. Tel.: 8 614 98 516, 8 699 48 191. Parduoda àþuolo, berþo pjuvenø briketus ir baltarusiðkus durpiø briketus. Tel. 8 677 44 884. Parduoda malkas, supjautas kaladëmis, pristato á namus. Tel. 8 671 94 231. Ávairûs Naminiai ðakoèiai Jûsø ðventëms! Tik ið natûraliø lietuviðkø produktø, pagal UAB GRASTA PARDUODA Plautà aukðèiausios rûðies Kuzbaso baseino akmens anglá. Durpiø briketus didmaiðiais po 500 kg. Atveþame, iðkrauname mechanizuotai su krautuvu Jums patogioje vietoje. Akmens anglis fasuota ir maiðuose po 25-40 kg. Tel. Prienuose 8 687 36 216, Mauruèiuose 8 686 40 250. P ARDUODA 2018 m. lapkrièio 3 d. BRANGIAI PERKA verðelius. Tel. (8 634) 23551. Superkame karves, bulius ir telyèias KREKENAVOS AGRO FIRMOS supirkëja Olga Smailienë. Tel. 8 612 02 125. brangiai perka karves, jauèius, telyèias. Moka 6-21 proc. Sveria, pasiima, atsiskaito ið karto. Tele 2 8 613 79 515, Bitë 8 614 44 299, Telia 8 620 35 000. PERKA Ávairius arklius. Moka PVM. Tel. 8 611 15 151. senoliø receptà. Svoris nuo 100 g iki 5 kg. Siunèiame á Lietuvos miestus ir uþsienio ðalis. Tel. 8 650 43 159. (Adresas: Revuonos g. 48, Prienai). UAB Rividë Parduoda ir pristato: plautà akmens anglá (palaida arba fasuota 25 kg); Granulinæ akmens anglá (po 1t, po 25 kg); Medþio briketai; Durpiø briketai didmaiðiuose; Medþio granulës (sertifikuotos). Tel. 8 652 71212. Vagys ir kapinëse Spalio 29 d. Prienø r. PK gautas moters pareiðkimas apie tai, jog, nuvykusi á Medþioniø kapines, ant giminaièiø kapavietës pasigedo paminklo. Padaryta nuostolio uþ 900 eurø. Nuvaþiavo nuo kelio Spalio 20 d. 10 min. Stakliðkiø kaime, Piliakalnio gatvëje, neblaivaus (2,26 prom.) 39 -eriø metø vyro vairuojamas automobilis Volvo V70 nuvaþiavo nuo kelio. Átariamasis buvo sulaikytas ir uþdarytas á areðtinæ. Parengta pagal Alytaus apskrities VPK pirminæ informacijà
2018 m. lapkrièio 3 d. Nr.82 (10140) 8 p. Neágaliøjø draugijos ðventës Pakuonyje ir N.Ûtoje Su daina gyvenimas linksmesnis Nors ir koks rûstus buvo ðeðtadienio dangus, pasipuoðæs pilkais lietaus debesimis, taèiau jis neiðgàsdino Prienø rajono neágaliøjø, kurie rinkosi á Pakuonio pagrindinëje mokykloje vykusià etnografinæ vakaronæ Su daina gyvenimas linksmesnis ir darbas geriau seksis. Visus atvykusius, o jie atvyko ið Prienø, Veiveriø, Balbieriðkio, Aðmintos, Ðilavoto, Naujosios Ûtos seniûnijø padaliniø, maloniai pasitiko Pakuonio padalinio pirmininkë Janina Ðilkaitienë. Sveikinimo þodá tarë Prienø rajono meras Alvydas Vaicekauskas ir Prienø rajono neágaliøjø draugijos pirmininkë Irena Valatkevièienë. Vakaronæ skambia liaudiðka daina pradëjo Pakuonio laisvalaikio salës ansamblis Obelëlë, vadovaujamas Renatos Þibienës. Skambëjo daugeliui þinomos dainos, tad buvo galima ne tik klausytis, bet ir kartu padainuoti. O uþdainavus Þieþmariø kultûros centro Ringailiø folkloro kolektyvui, ne tik susirinkusiøjø ðirdis uþliejo ðiluma, bet ir dangus pradëjo ðviesëti. Ðalin plaukdami pilki debesys, uþleisdami vietà saulutei, tarsi ðaukë: Gana liûdesio, atëjo metas pasilinksminti, pabendrauti ir kartu padainuoti. Na, o dainos ið senovës, mûsø protëviø dainuotos, ne vienam priminë vaikystæ ir jaunystæ. Klausydami Vido grojamo valso, ne vienas mintimis nuklydome á pirmuosius ðokius kaimo vakaruðkose. Dainos nenutilo ir iðvykus Ringailiø folkloro ansambliui. Renata Þibienë, paëmusi á rankas akordeonà, pakvietë kartu sudainuoti giminiø dainà. Ir taip daina keitë dainà, net nepajutome, kaip greit prabëgo laikas. Atëjo metas vykti á savo namus, á savo kasdienybæ, taèiau visø veidus puoðë ðypsena, gera nuotaika. Esame labai dëkingi Janinai, Renatai ir visiems prisidëjusiems prie ðios graþios vakaronës, ðilto priëmimo ir smagiai praleisto laiko. Visø vardu - Lina Ðakoèienë, Balbieriðkio padalinio pirmininkë Suðilome visi prie þmogiðkumo lauþo... Bebaigiant spaliui uþversti paskutiná puslapá, á tradiciná renginá, skirtà savo dþiugiam rudeniui ir per metø karolius surinktu bendru derliumi pasidþiaugti, Naujosios Ûtos kultûros ir laisvalaikio salëje susirinko Prienø rajono Neágaliøjø draugijos nariai....ir ðitos ðilumos lyg duonos atsilauþkim, - ragino popietæ vedusi N. Ûtos kultûros ir laisvalaikio salës ir teatro vadovë Alma Vaiðnienë. Tæsdamas tradicijà, kaip pats ávardijo, paèius nuoðirdþiausius þmones pagerbë LR Seimo narys Andrius Palionis. Jis linkëjo nesustoti, judëti á prieká, taip pat pasidþiaugë daugiausia nariø Lietuvoje vienijanèios nevyriausybinës organizacijos - Neágaliøjø draugijos - nariø bendryste. Kad ðie þmonës turi tradicijà susirinkti draugën kiekvienoje seniûnijoje, kad bendravimas yra vertybë, pasidþiaugë ir ðeimininkas, N. Ûtos seniûnas Algis Aliukevièius. Taip pat su savo seniûnijos þmonëmis atvykusios Balbieriðkio bei Ðilavoto seniûnijø seniûnës visada yra tarytum komandos dalis. Skambëjo ir draugijos nariø - veiveriðkës Vilytës Stelmokienës ir prieniðkës Marijonos Lazukienës sukurtos eilës. Dainomis susirinkusiøjø ðirdis dþiugino N. Ûtos laisvalaikio salës moterø vokalinis ansamblis, vadovaujamas Lijanos Sarnickienës. Buvo galimybë susipaþinti su Virgilijaus Kedþio darbø paroda....skambëjo bendra pirmoji jungtinio padaliniø pirmininkø ansamblio daina, pritariant visiems. Skambëjo ir daug lietuviø liaudies dainø. Jos sklido ið ðirdies á ðirdá, tarsi atliepdamos á reþisierës Anelës Lukjanèiuk átaigiai iðtartus mûsø þemës poeto þodþius:..að praðau / tik nesumindþiokit ðirdies. Palma Pugaèiauskaitë Vëlinës pagarbos mirusiesiems diena Etnologë Gr. Kadþytë yra pasakiusi: Vëliniø naktá danguje sutviskanèios þvaigþdës yra protëviø vëlës, tad reikia gyviesiems uþdegti kuo daugiau þiburëliø, kad vëlës matytø, kiek daug gyvøjø jas prisimena. Tai - vilties simbolis, reiðkiantis, kad jø pradëtas gyvenimas ðioje þemëje tæsiasi. Jau treèius metus ið eilës Ðilavoto laisvalaikio salëje vyko edukacinis uþsiëmimas, skirtas Vëliniø paproèiams ir tradicijoms prisiminti. Trumpai prisiminæ mirusiøjø pagerbimo dienos prasmæ, edukacinio uþsiëmimo dalyviai gamino Vëliniø puokðtes. Daug naudingø patarimø apie puokðèiø komponavimà pateikë Vitalë Dijokienë, kuri laisvalaikiu domisi floristika. Po valandos kûrybinio darbo buvo sukomponuota 10 puokðèiø. REDAKCIJOS ADRESAS: Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai. El.paðtas: info@gyvenimas.info Leidþia UAB GYVENIMAS (SL 066). Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d. Prieð Vëlines skubame sutvarkyti artimøjø kapus, prisimename juos degindami þvakutes, todël ir edukacinio uþsiëmimo dalyviai, neðini Vëliniø puokðtëmis ir þvakutëmis, patraukë Ðilavoto kapiniø link. Aplankëme kunigø Antano Raduðio ir Vinco Petruðevièiaus, mokytojø Domicelës ir Juozo Kabiðaièiø bei Vidos Matusevièienës kapus, Laisvës kovotojø ir tremtiniø atminimo vietas. Kuklios rankø Redaktorës Ramutë pavaduotoja Ðimukauskaitë Nijolë UlozaitëInternete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisgyvenimas Redakcija: Redaktorë SAVIVALDYBIØ Ramutë Ðimukauskaitë DARBAS, POLITIKA, - VERSLAS, VERSLAS: ÞEMËS Ramutë ÛKIS, Ðimukauskaitë APLINKOSAUGA (60523, (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt); ramute@gyvenimas.info); SOCIALINËS EKONOMIKA, PROBLEMOS, ÞEMËS ÛKIS, ÐVIETIMAS, APLINKOSAUGA: MEDICINA, Nijolë SPORTAS, Ulozaitë (60014, KULTÛRA, nijole.ulozaite@takas.lt); TEISËSAUGA, PASLAUGOS: SOCIALINËS Dalë PROBLEMOS, Lazauskienë, redaktorës ÐVIETIMAS, pavaduotoja MEDICINA, (60014, SPORTAS: dale@gyvenimas.info); Dalë Lazauskienë KOREKTÛRA: (60014, dale@gyvenimas.info); Ona Aliðauskienë (60015); KULTÛRA, BUHALTERIJA, TEISËSAUGA, SKELBIMAI: PASLAUGOS: Ona Laima Lodienë, Duoblienë Zina Lankevièienë ((8-682) 12642); (tel./faksas SENIÛNIJOS, 60012, zina@gyvenimas.info); TURGUS, KOREKTÛRA: kompiuterininkai Ona Aliðauskienë (maketas@gyvenimas.info). (60015); BUHALTERIJA, Mob. tel. SKELBIMAI: 8 605 19 327. Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob.tel. (8-605) 19327. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome. Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais. Ofsetinë spauda. Apimtis - 3 spaudos lankai. Indeksas 67283. Tiraþas: treèiadieniais - 2100 egz., ðeðtadieniais - 2600 egz. Rinko, maketavo UAB Gyvenimas. darbo puokðtës ir þvakeliø liepsnelës tegul bus pagarbos mirusiesiems þenklas. Saulë Blëdienë Ðilavoto laisvalaikio salës kultûriniø renginiø organizatorë Spaudë UAB Alytaus spaustuvë, Seirijø g. 17, tel. (8 ~ 315) 73786. Gyvenimas - laikraðtis Jums ir apie Jus!