51 jos medinës grindys, nauji langai). Tuo metu dar nebuvo uþbaigti statyti visi baþnyèios bokðtai. Viename ið jø jau kabojo 4 varpai. 1895 m. valdþia gavo praðymà leisti aptverti ðventoriø. 1936 1937 m. vykusiems baþnyèios remonto darbams vadovavo tuometinis Raseiniø dominikonø vienuolyno prioras Bonaventûra Pauliukas. 1944 m. rugpjûèio 14 d. baþnyèioje ásikûrë rusø kariai. Po to baþnyèià apðaudë vokieèiai. Tais metais du kartus baþnyèia ëjo ið rankø á rankas. Labiausiai jà apgriovë Skerbø priemiestyje dislokuoti rusø kariai, kai jie bandë ið baþnyèios iðvyti ten ásitvirtinusius vokieèius. Tada buvo apgriautas vienas baþnyèios ðonas. Mûðiø metu baþnyèios ðventoriuje, kapiniø teritorijoje buvo iðkasti apkasai. 1947 1950 m. klebono Pûko ir parapijieèiø rûpesèiu baþnyèia suremontuota. Tuo metu senoji sieninë tapyba nebuvo atkurta. 1954 m. restauruojant baþnyèià, ji iðtinkuota baltai rausvai. Tuo metu sugadintas didingas didysis altorius, nes ið jo paðalintos keturios XVIII a. medinës dominikonø ( Ðv. Dominiko, Ðv. Tomo Akvinieèio, Ðv. Jacinto (Jackaus), Ðv. Vincento ) skulptûros, kurios po to nuveþtos á Alëjø baþnyèià. Baþnyèia naujai dekoruota apie 1980 m. Dabar ji kryþminio plano, 45 m ilgio, 30 m ploèio (ties transeptais), apie 30 m aukðèio (ties frontonu). Centrinës navos skliautai lopðinës formos, kitø patalpø kryþminës. Baþnyèioje yra 5 altoriai. VIENUOLYNO ÁSTEIGIMAS Ilgametë, ávykiais turtinga Raseiniø vienuolyno istorija. Gana iðsamiai ji apraðyta Viktoro Petkaus straipsnyje Raseiniø dominikonams 350 metø, iðspausdintame 1994 m. Vilniuje iðleistame Simono Stanevièiaus bendrijos metraðtyje Aitvarai, kuris skirtas Raseiniø ir Paupio istorijai. Raseiniø buvusio dominikonø vienuolyno ir Raseiniø Romos katalikø baþnyèios ansamblis suformuotas ant kalvos, esanèios miesto pakraðtyje, netaisyklingos formos sklype. Pirmoji Raseiniø dominikonø vienuolija, kurià rëmë Jungtinës Respublikos karalius Vladislovas Vaza (1632 1648), 1647 m. sparèiai auganèiame Raseiniø mieste, kur vykdavo Raseiniø pavieto, Þemaièiø teismø ir seimeliø posëdþiai, ákûrë nuo Lenkijos atskirà Lietuvos dominikonø provincijà. Tuo metu vienuolynui priklausë apie 300 valakø þemës drauge su ten buvusiais kaimais ir baudþiauninkais. Vienuoliams buvo suteikta teisë kirsti miðkà karaliðkose giriose. Jie turëjo ir daugiau ávairiø privilegijø. Dominikonø ákurdinimu Raseiniuose rûpinosi Tverø tijûnas Adomas Stankevièius ir Ariogalos tëvûnas LDK raðtininkas Mikalojus Stanka Bilevièius. A. Stankevièius 1642 m. dominikonams pavedë globoti prie Raseiniø baþnyèios stovëjusià mûrinæ Stankevièiø ðeimos koplyèià, kuri turëjo ir mûrinæ zakristijà. Raseiniø vienuolyno ásteigimà ðalia Raseiniuose veikianèios baþnyèios ir prie jos susiformavusià parapijà XVII a. vid. rëmë: Þemaièiø vyskupas Jurgis Tiðkevièius ir Vladislovas Vaza, rûpinæsis ðio vienuolyno finansiniais reikalais. 1642 m. rugpjûèio 22 d. Raseiniø klebonas kanauninkas Jonas Kozakevièius vyskupui J. Tiðkevièiui paþadëjo atsisakyti dominikonø naudai klebonijos su visais turtais. Vladislovas Vaza 1647 m. kovo 25 d. vienuoliams uþraðë 300 valakø þemës. Vienuoliø dominikonø ásikûrimà Raseiniuose buvo kiek pristabdæ koliatoriaus teises á klebonijà pareiðkæ Raseiniø baþnyèioje 1536 m. balandþio 2 d. ásteigtos altarijos laikytojai Jonas ir Adomas Stankevièiai. Nesutarimus 1644 m. padëjo iðspræsti popieþius Urbonas VIII (1644 m. birþelio 8 d. popieþius Urbonas VIII patvirtino dominikonø ásikûrimà Raseiniuose ir ásakë jiems atiduoti Raseiniø parapijos baþnyèios sklypà ir valdas). Pirmasis Raseiniø dominikonø prioras buvo Benediktas Kaèkauskis. Juridiðkai Raseiniø vienuolyno fundacijas yra patvirtinæ dar ir ðie Respublikos valdovai: Jonas Kazimieras Vaza (1648 1668), Mykolas Kaributas Viðnioveckis (1669 1674 m. patvirtino privilegijas). Raseiniø vienuolyno fundacijos buvo áteisintos 1647 ir 1659 m. seimø Konstitucijose. Dominikonø ákurdinimui Raseiniuose pritarë ne visi miestelyje ir jo apylinkëse dirbæ katalikø kunigai. Ið pradþiø net buvo planuojama dominikonus ið Raseiniø iðvyti iðkart po to, kai numirs juos rëmæs vyskupas J. Tiðkevièius. Iki mûsø dienø iðlikæs vienuolyno pastatas yra vakarinëje Raseiniø baþnyèios pusëje, uþ ðventoriaus, pietvakariø kampe su ðventoriumi sujungtas koplyèia. Yra pagrindo manyti, kad pirmasis Raseiniuose iðkilæs dominikonø vienuolyno pastatas, kaip ir ðalia jo stovëjusi baþnyèia, buvo medinis, apsodintas medþiais, apjuostas vienuolyno darþais. Nuo 1646 m. èia jau posëdþiaudavo Lietuvos dominikonø provincijos kapitula. Ji tuo metu patvirtino naujo konvento sukûrimà, rûpinosi vienuoliø studijomis uþsienyje. 1663 m. Raseiniø dominikonø vienuolyno virðininko (ðeðtojo prioro) Baltazaro Amukavièiaus rûpesèiu prie buvusios Raseiniø koplyèios pradëta naujos mûrinës baþnyèios statyba. Ji buvo árenginëjama iki pat XVIII a. pr. Didysis altorius ir choras pastatyti Biliûnø-Bilevièiø lëðomis. Baþnyèià konsekravo þemaièiø vyskupas Jo- (Nukelta i 52 p.) M. Sakalausko nuotraukose Raseiniø baþnyèios meno vertybës. Ið kairës: du paveikslai Ðvè. Mergelë Marija su Kûdikiu su aptaisais; paveikslas, Ðventoji ðeima. Visi trys paveikslai fotografuoti 1965 m.; akmeninis indas ðvæstam vandeniui laikyti. Fotografuota 1966 m. ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2006/ 1 2
52 (Atkelta ið 51 p.) nas Jeronimas Kriðpinas-Kriðenðteinas (vyskupo pareigas ëjo 1695 m. geguþës 10 1708 m. liepos 14 dienomis). 1682 m. ðalia Raseiniø baþnyèios pastatytas naujas vienuolyno pastatas, mûrinis, dviaukðtis. 1729 m. (kai kurie ðaltiniai nurodo, kad 1730 m. balandþio 24 d.) vienuolyno pastatas (ypaè jo medinës dalys) stipriai nukentëjo per gaisrà, kilusá á pastatø ansamblá trenkus þaibui. Sudegë ir dalis vienuolyno archyvo. Atstatymu rûpinosi vienuolyno virðininkas Klemensas Ðaparavièius. Jam vadovaujant 1729 1732 m. buvo pastatyti ir nauji baþnyèios altoriai. 1739 m. prieðais Stankø-Stankevièiø koplyèià buvo pastatyta antroji koplyèia, kurioje buvo laidojami þymûs Þemaitijos bajorai. Vienuolynas buvo atstatomas 1766 1778 m. Darbams vadovavo kunigas Skorulskis ir 1776 1784 m. Raseiniø dominikonø vienuolyno prioru buvæs Liudvikas Grincevièius. Ðio vienuolyno ansamblio svarbiausia dalis buvo 1663 m. dominikonø pastatyta mûrinë baþnyèia. 1776 1783 m. ji rekonstruota, iðplësta. L. Grincevièius Lietuvoje yra daug nuveikæs rûpindamasis, kad statant ir perstatant dominikonø baþnyèias bûtø laikomasi baroko stiliaus. Yra pagrindo manyti, kad pagal L. Grincevièiaus projektà rekonstrukcijos metu Raseiniø baþnyèia buvo pailginta ir pastatytas naujas dvibokðtis vëlyvojo baroko formø pagrindinis fasadas. Uþbaigus darbus, vienuolynà sudarë trys dviaukðèiai korpusai, sudaræ U raidës formà. Vienuolynas su baþnyèia buvo sujungti ilgu koridorium, kurio ðonuose buvo du nedideli priestatai (koridorius ir priestatai iki mûsø dienø neiðliko, spëjama, kad nugriauti XX a. pr. ásikûrus klebonijai). Atstatant vienuolynà po gaisro, èia atsirado ir naujos paskirties visuomeniniø patalpø: vienoje pirmojo aukðto celëje buvo árengta pavieto kasa, trijose antrojo aukðto patalpose pavieto archyvas. Ið kiemo pusës stovëjo mansarda, uþsibaigianti nedideliu bokðteliu. Jame buvo árengtas valandas muðantis ir laikà visam miesteliui praneðantis laikrodis. Po ðios rekonstrukcijos prieðais senàjà Stankevièiø koplyèià buvo pastatyta ir nauja antroji koplyèia, kurioje pradëti laidoti Þemaitijos bajorai. Vëlyvojo baroko stiliaus vienuolyno ansambliui priklausë ir ûkiniai pastatai (svirnas, smuklë, ledainë). Prie vienuolyno buvo vaismedþiø sodas, kurio teritorijà vagojo kanalai. Kiemas buvo pusiau uþdaras. Pietinio fligelio pirmojo aukðto dviejuose kambariuose buvo ásikûrusi vienuolyno administracija, o rûsiuose laikydavo produktus, skirtus sveèiams. Antrame fligelio aukðte veikë vienuolyno biblioteka ir buvo árengtos krosnimis apðildomos celës. 1872 1873 m. remontuojant vienuolyno stogà, virðutinë dalis buvo uþdengta èerpëmis, o apatinë gontais. 1794 m. vienuolynui daug þalos padarë rusø kariuomenë. Nukentëjo vienuolynas ir 1812 m. nuo Napoleono kariuomenës. Pirmojo pasaulinio karo metais vokieèiai vienuolyne buvo árengæ kalëjimà (dalis kaliniø buvo suðaudyta prie Prabaudos upelio piliakalnio papëdëje). 1895 m. dominikonai valdþios papraðë leisti aptverti baþnyèios ðventoriø. Tuo laiku þmoniø palaikai ið kapiniø, kurios veikë prie baþnyèios, buvo iðkelti á iðplëstas Arðkainiø kaimo kapines. XX a. pr. dviejø aukðtø koridorius nugriautas. Plytos panaudotos statant namà Vaiþganto gatvëje, kurá nupirko Lietuvos valdþia ir èia ákûrë gimnazijà. Pastatas Antrojo pasaulinio karo metais sudegë, o tai, kas ið jo liko, buvo nugriauta. XX a. pr. pristatytas prieangis su dviem kolonomis antrame aukðte ir frontonu. Ðiauriniame vienuolyno korpuse buvo virtuvë, kairëje fligelio pusëje refektoriumas, rûsiuose produktø sandëliai. Raseiniø vienuolyno pastatai stipriai buvo apgadinti Antrojo pasaulinio karo metais. Restauruojant juos po karo, didelá darbà atliko architektas Edmundas Misiulis. Dabar baþnyèios ir vienuolyno pastatai sudaro vientisà ansamblá. Pietvakariniame kampe vienuolyno koplyèia sujungta su ðventoriaus tvora. DOMINIKONAI VIENUOLIAI RASEINIUOSE Didþiulëje Lietuvos dominikonø provincijoje (1827 m. turëjo 45 vienuolynus ir 6 rezidencijas) kiekvienas vienuolynas vykdë tam tikrà misijà, kuri lëmë jame gyvenusiø vienuoliø veiklos pobûdá Pagrindinë Raseiniø dominikonø vienuolyno misija buvo aptarnauti parapijà, kuri tais laikais buvo laikoma didele (jai priklausë 155 kv. varstø teritorija, kurioje buvo 74 kaimai, apie 2 tûkst. tikinèiøjø). Vienuoliø skaièius ir sudëtis, kadangi jie nuolat kilnodavosi ið vieno konvento á kità, daþnai keisdavosi (tuo metu taip buvo áprasta ir kituose vienuolynuose). Istoriniai ðaltiniai rodo, kad 1827 1828 m. Raseiniø dominikonø vienuolyne gyveno 11 tëvø ir 3 broliai; 1831 m. 8 tëvai ir 6 tais metais ásteigtø filosofijos studijø klausytojai dominikonai. Ið anksèiau èia gyvenusiø vienuoliø buvo likæs tik virðininko pavaduotojas (subprior) Jokûbas Petrutovièius. Daugiausiai vienuolyne gyvendavo pamokslininkø (concionator). Savo pagrindines pareigas jie derindavo su nuodëmklausiø, vargonininkø, zakristijonø pareigomis. Raseiniø vienuolyne nuo 1831 m. gyveno 1835 m. uþbaigto raðyti Lietuviø-lenkø kalbø þodyno autorius tëvas Dominykas Sutkevièius. Tuo laiku Lietuvos dominikonø provincija buvo didþiulë (1827 m. ji turëjo 45 vienuolynus ir 6 rezidencijas), taèiau nors ðis þodynas ir buvo vertingas, liko neiðspausdintas. Þinomi ðie Raseiniø dominikonø vienuolyno virðininkai: Pirmasis prioras Benediktas Kaèkauskis (1643); Chrizostomas Kurovièius (1661); Simonas Daukðevièius (1712); Klemensas Ðatranovièius (1729); Juozapas Skorulskis (1765); Onufrijus Bartoðevièius (1775); Dominykas Vaitkevièius (1823, 1827); Melchioras Gurskis (1851). KITA RASEINIØ DOMINIKONØ VEIKLA Raseiniø vienuoliai dominikonai, be pastoracinio darbo, rûpinosi ir parapijos tikinèiøjø ðvietimu, religine kultûra, organizuodavo uþdaras, ordino nariams skirtas filosofijos studijas, kurios buvo sudëtinë Lietuvos provincijos dominikonø rengimo sistemos dalis. Vos tik ásikûræ Raseiniuose, vienuoliai ákûrë Ðv. Roþinio brolijà (1642 m. rugpjûèio 22 d.), vienijusià aktyviausius Raseiniø parapijos tikinèiuosius. Ði draugija parapijoje organizuodavo ir religines ðventes. Iðsilaikydavo ji ið nariø paaukotø pinigø. Vienuoliai buvo iðvystæ plaèià karitatyvinæ veiklà: prie Raseiniø baþnyèios veikë vargðø prieglauda (ðpitolë). Èia gyvendavo po 10 ir daugiau vargðø (prieglaudà 1699 m. rugpjûèio 6 d. fundavo Urðulë Bilevièienë).
53 Nuo XVI a. Raseiniuose þinoma dominikonø iðlaikoma parapinë mokykla. Èia katekizmo, skaityti, raðyti, aritmetikos nuolat buvo mokoma 10 15 vaikø. DOMINIKONØ VIENUOLYNO BIBLIOTEKA Nuo XIX a. þinoma Raseiniø dominikonø vienuolyne veikusi biblioteka. 1831 m. joje buvo 353 tomai leidiniø, 1840 m. 553 tomai. Didþiàjà jø dalá (beveik pusæ) sudarë pamokslø rinkiniai ir jø rengimui bûtina literatûra. Kitos tematikos leidiniai, buvæ bibliotekoje 1831 m.: filosofijos ir matematikos 37; istorijos 25; poezijos, teisës po 17; iðkalbos ir gramatikos po 16. Ði biblioteka turëjo ir Alberto Vijûko-Kojelavièiaus Lietuvos istorijà, Konstantino Sirvydo Lenkø-lotynø-lietuviø þodynà (2 egz.), jëzuito Jono Poðakovskio veikalø, politines Respublikos realijas atspindinèiø kalendoriø, seimø medþiagos. Ði biblioteka, kad ir ne itin didelë, tenkino bendruomenës poreikius, nes buvo apgalvotai komplektuojama. Dalis knygø buvo paþenklina rankraðtiniu áraðu Bibliothecae/Conventus Rosienensis/Ord[ini]s Praed[icatoru]m Prov[inci]ae/Lithuanae. Pagal juos ðios bibliotekos knygas galima atsekti svarbiausiose Lietuvos bibliotekose dar ir ðiandien. Á jas dalis knygø ið Raseiniø vienuolyno pateko po 1870 m., kai tas knygas atsirinko Vilniaus vieðosios bibliotekos darbuotojai. Likusios knygos buvo paliktos baþnyèios palëpëje. Dalis jø vëliau iðgrobstyta, dalis ðiap sunyko. VIENUOLYNAS PO 1831 M. SUKILIMO Raseiniø vienuolynas buvo finansuojamas ið valstybës biudþeto kasmet jam buvo skiriama apie 1 500 rubliø. Po 1831 ir 1863 m. sukilimø rusø valdþia didelæ dalá Lietuvoje veikusiø vienuolynø uþdarë. Raseiniø dominikonø vienuolynas kaip ir anksèiau vis dar veikë. Ið Raseiniø dalis vienuoliø buvo perkelta á Agluonà (Latvija). 1883 m., kai Raseiniuose liko vos du vienuoliai (Melchioras Gurskis ir Levas Peèiora), o 1883 m. lapkrièio 7 d. mirë dar ir L. Peèiora, Kauno gubernijos kanceliarija pradëjo rûpintis, kad vienuolynas bûtø uþdarytas, pastatai ir þemës valdos nusavintos. Þemaièiø vyskupas Meèislovas Leonardas Paliulionis tam nepritarë ir siekë vienuolyno veiklà iðplësti. Jis norëjo, kad ið Peterburgo á Raseinius bûtø atsiøstas naujas virðininkas Dominykas Kolupaila. Ðios pastangos rezultatø nedavë ir vienuolynas caro ásaku buvo uþdarytas 1886 m. liepos 26 d. Vienuoliui Melchiorui Gurskiui gyvenimo saulëlydþio teko sulaukti prieglaudoje. Be ðeimininko likæ pastatai greitai nyko. 1896 m. dalis jø jau buvo apgriuvæ. Parapijieèiai, ásteigæ baþnyèios gynimo komitetà, pasisakë prieð vienuolyno þemiø ir pastatø nusavinimà. Jie pasiekë, kad ðis turtas bûtø perduotas Raseiniø katalikø baþnyèiai (tai oficialiai padaryta 1904 m. vasario 24 d.). Ðis turtas valdþios nurodymu turëjo bûti panaudotas árengiant ir labdaringà ástaigà, skirtà nepagydomai sergantiems katalikø dvasininkams. BANDYMAI ATKURTI VIENUOLYNÀ 1908 m. pradëta rûpintis atkurti Raseiniø vienuolynà. Rusijos Dûma vilkino ðá reikalà, tad oficialaus leidimo tada negauta. 1931 m. vienuolyno atkûrimu pradëjo rûpintis tëvas Bonaventûras Pauliukas. Jis buvo kanonø teisës daktaras, laikinuosius áþadus Dominikonø ordine davæs 1927 m. 1932 m. Kauno arkivyskupijos kurija dominikonams gràþino Raseiniø vienuolynà. Tais metais ið JAV á Raseinius atvykæ dominikonai vienuoliai Bonaventûra Pauliukas ir Kazimieras Þvirblis pradëjo rûpintis vienuolyno pastatø remontu. Vëliau (1933) prie jø prisidëjo tëvai dominikonai Jonas Kazimieras Èasas ið Anglijos, Emanuelis Yonkus ir Humbertas Vroblevskis ið JAV. Tais paèiais metais èia atvyko dar keturi kandidatai. Greitai po to pastarøjø skaièius dar padidëjo. 1940 m. vienuolyne gyveno 9 tëvai domininkonai, kuriems vadovavo administratorius Bonaventûra Pauliukas. Buvo dar ir 14 klierikø bei bûrelis kandidatø. Atkûrus vienuolynà, prie ðiaurinio fligelio iðkilo priestatas, vëliau paverstas katiline. Prie pietinio fligelio buvo pastatyta Lurdo koplyèia. 1935 m. Raseiniø dominikonø vienuolynas vël oficialiai pradëjo savo veiklà ir ið karto tapo 1935 m. kovo 4 d. atnaujintos Ðv. Angelo Sargo Lietuvos dominikonø provincijos centru. Ðios provincijos generalvikaru tapo tëvas B. Pauliukas. Tais metais á Raseiniø vienuolynà ástojo trys pirmieji kandidatai: Jonas Grigaitis, Benediktas Rutkauskas ir Vytautas Þiûraitis. Jie noviciatà atliko Prancûzijoje, kunigystës ðventimus 1939 m. gavo Belgijoje. Iki sovietø valdþios ávedimo Raseiniuose noviciatà turëjæ dominikonai aptarnaudavo parapijà, dëstydavo tikybà mokyklose, prancûzø kalbà gimnazijoje, vadovaudavo baþnytinëms brolijoms. Visi iki to laiko Lietuvoje buvæ uþsienieèiai vienuoliai dominikonai 1940 m. ið Raseiniø iðvyko. Liko tik trys naujai paðventinti kunigai lietuviai. Po to kilo dominikonø nesutarimai su parapijieèiais dël tolesnio parapijos reikalø tvarkymo. Baþnyèia laikinai buvo uþdaryta. Vyskupas papraðë vienuolius iðvykti. 1942 m. parapijos reikalus tvarkyti buvo pavesta salezieèiams. Vienuolyno pastatai stipriai nukentëjo Antrojo pasaulinio karo metais: buvo nugriauta ðiaurinio fligelio siena ir antrojo aukðto koridoriaus skliautas (liko kryþminis betoninis skliautas, padarytas remonto metu), apgriautas rytinis fasadas. 1944 m. vienuolyno pastatus sovietø valdþia nacionalizavo. Èia ásikûrë Lietuvos nacionalinës M. Maþvydo bibliotekos Raseiniø skyrius. Po karo vienuolyno pastatai buvo remontuojami. 1981 m. uþbaigta vienuolyno rekonstrukcija. Ji buvo atliekama pagal paminklø konservavimo instituto architekto A. Kunigëlio ir M. Basiukienës parengtà projektà. Rekonstrukcijos metu pastatai buvo pritaikomi M. Maþvydo bibliotekos depozitoriumui ir knygø mainø fondui. Pagal iðlikusià ikonografinæ medþiagà suprojektuotas naujas áëjimas, nauja stogo konstrukcija, langai, durys, atstatyti skliautai. Dabar stovintis pagrindinis vienuolyno pastatas yra dviejø aukðtø. Planas pusiau uþdaras, iðplanavimas koridorinis. Sienos mûrinës (plytø), ið iðorës tinkuotos. Ðiauriniame korpuse ir pietinio korpuso vakarinëje dalyje yra árengti rûsiai. Pastato perdangos kryþminiai ir cilindriniai skliautai. Stogas dviðlaitis, dengtas èerpëmis, jo konstrukcijos medinës. Grindys cemento, keramikiniø plyteliø, linoleumo. Vienuolynas iki mûsø dienø iðlaikë tokios paskirties ir tipo pastatams bûdingà iðplanavimo struktûrà. Literatûra: 1. Kultûros paveldo centro archyvas. F. 14, ap. 2, b. 4. 2. Bronius Kviklys. Lietuvos baþnyèios, knyga 3. Èikaga, 1983, p. 339 344. 3. Vienuolynai Lietuvoje http://vienuolynai.mch.mii.lt/v8-46/raseiniu.htm. ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2006/ 1 2
54 RASEINIAI KARØ AUDROSE PIRMASIS PASAULINIS (DIDYSIS) KARAS JONAS BRIGYS 1914 m. liepos 21 d. (naujuoju stiliumi rugpjûèio 3 d.) Rusija ásitraukë á Pirmàjá pasauliná, ilgai vadintà Didþiuoju karu. Raseiniai buvo pasienio apskrities centras, todël nuo pirmøjø karo dienø èia buvo neramu. 1914 m. rugpjûèio 17 d. rusø armija, vadovaujama generolo P. Ranenkamfo, nuo Virbalio pradëjo puolimà á Rytprûsius. Verþlus rusø puolimas vyko sëkmingiau, nei to galëjo tikëtis vokieèiø karo vadai, todël gana greitai didelë Rytprûsiø dalis buvo okupuota. Apsvaigæ nuo laikinos sëkmës, rusø kariai su civiliais gyventojais elgësi brutaliai 1. 1914 m. rudená 1915 m. pavasará karo veiksmai vyko pasienyje, nes vokieèiams pasisekë atstumti rusø kariuomenæ. 1914 m. rudená Raseiniuose apgyvendinta 180 nuo vokieèiø ið pafrontës pasitraukusiø ðeimø 2. Gruodþio mënesá, suaktyvëjus karo veiksmams, á Raseinius plûstelëjo nauja pabëgëliø banga ið Jurbarko ir Naumiesèio. Vien þydø èia prisiglaudë apie 300 ðeimø 3. Apie kai kuriuos kitus to sunkaus meto ypatumus galima suþinoti ið ano meto laikraðèiø. Viltis raðë, kad ûkininkai buvo varomi veþti kariuomenës ir Rusijos gilumon bëganèiø valdininkø, tad jie neturëjo kada dirbti savo ûkiuose. Policija nuolat aiðkino, kad prieðininkui uþëjus viskas bus deginama, neþinota, kà daryti su vasarojumi: palikti pûti ant lauko, ar veþti á namus ir laukti, kà likimas lems 4. Dar skaudþiau ûkininkus kliudë gyvuliø rekvizavimas. Vilties korespondentas apraðë, kaip Raseiniø apskrityje rekvizicijos komisijos nurodymu gyvuliai buvo priverstinai iðvaromi: policija ragino varyti gyvulius kuo greièiausiai, grasino net karo teismu. Ne kà darysi; ásakymas reikia pildyti. Ir pradëjo plaukti galvijø pulkai visais keliais á geleþinkeliø stotis, kame buvo imami. Dauguma iðvaro paskutinæ karvæ; privarë tiek galvijø, kad nebuvo kur jø dëti ir liovësi priiminëti. Kiti, iðstovëjæ po savaitæ laiko gavo gráþti á namus su galvijais 5. Nerimà tarp miestieèiø këlë ir pirmosiomis karo dienomis á Raseinius plûstelëjusios mobilizuojamø jaunuoliø minios. Anot Lietuvos þiniø korespondento, nuo lapkrièio 7 d. á Raseinius atvykusiems ðauktiniams teko apsigyventi daugiausia tuðèiose aludëse, uþvaþiuojamuose namuose ir ðiaip kur buvo tuðèia vieta. Naujokø skirstymas á karinius dalinius uþtruko nuo ðeðtadienio, lapkrièio 8 d., iki antradienio, lapkrièio 12 d. Dar didesnis ðurmulys mieste kilo, kai bûsimieji kareivëliai patraukë ið Raseiniø. Iðeinantys á karo tarnybà ëmë dainuoti, vienam ant klernatos vedþiojant, lietuviðkas dainas ir melodijas: Sudiev Lietuvai, Augo kieme klevelis ir t. t. Einant per miestà lydëjo juos verkianèiø moterø ir seneliø bûriai 6. Deja, neapsieita ir be rimtesniø nemalonumø. Gal pakurstyti rusø administracijos skleidþiamø gandø, kad þydai, esà, ávairiais bûdais perduoda vokieèiams informacijà 7, naujokai nepalankiai þiûrëjo á þydus, juos erzindavo, iðjuokdavo. Raseiniuose tuo laiku ávyko keletas susidûrimø su þydais, ir policijai teko pasidarbuoti, stengiantis iðlaikyti rimtá mieste. Taèiau tai buvo tik þymiai dramatiðkesniø ávykiø iðvakarës. Lemiamas vokieèiø ðturmas prasidëjo 1915 m. kovo 13 d. Tà dienà Kauno gubernatoriui buvo praneðta, kad rusø daliniai naktá pasitraukë ið Rytprûsiø á Batakius ir Skaudvilæ, parsidëjo kautynës dël Tauragës 8. Mënesá laiko vyko permainingi mûðiai. Balandþio 14 d. vyriausiam Dvinos karinës apygardos virðininkui telegrafuota, kad 7 val. ryte á Raseinius atvykæ, uþ Ðimkaièiø stovëjæ kazokai praneðë, jog ið pat ryto vokieèiai tirðtomis kolonomis puola link Kalnujø. Netrukus ispravninko pasiøstas raiteliø bûrys ir paskutinis besitraukianèiø kazokø dalinys praneðë, kad vokieèiai uþëmë Kalnujus ir yra tik uþ dviejø varstø nuo Raseiniø 9. Mieste kilus panikai, ispravninkas ásakë visiems trauktis link Ðiluvos. 12 val. nutrûko ryðys su Raseiniø telegrafo stotimi matyt, tada vokieèiai uþëmë miestà. Tai ávyko 1915 m. balandþio 14 (naujuoju stiliumi balandþio 27 d.). Tik atvykæs á Raseinius, vokieèiø bûrio vadas á Edelio vaistinæ pasikvietë klebonà Petrà Doèkø, miesto gydytojà, advokatà Maksà Levá ir pareikalavo 100 tonø aviþø bei 40 darbininkø. Paaiðkëjus, kad tokio aviþø kiekio mieste nëra, vokieèiai sutiko pasitenkinti 31,5 tonomis aviþø, 1 000 ruginës duonos kepalø, 31 pûdu druskos ir kt. 10 Matyt, galvodami, kad raseiniðkiams reikia papildomo stimulo paklusti okupacinei valdþiai, vokieèiai netrukus areðtavo klebonà P. Doèkø ir pagrasino já suðaudyti, jei mieste kils bent kokie neramumai. Balandþio 16 (29) d. gyventojai susirinko á miesto valdybà aptarti susidariusià padëtá. Susirinkime nutarta iðrinkti Laikinàjà Komisijà 11, kuri turëjo rûpintis teisingu rekviziciniø prievoliø paskirstymu, pagalba vargstantiems gyventojams, miestieèiø turto apsauga, palaikyti ryðius su vokieèiø kariuomene, spræsti kitus neatidëliotinus reikalus 12. Nuo pat pirmøjø vokieèiø ðeimininkavimo Raseiniuose dienø tiek Laikinosios Komisijos nariai, tiek visi miestieèiai pajuto kietà okupantø rankà. Balandþio 18 d. miesto komendantas majoras Mellenhofas pagrasino uþ bet koká pasiprieðinimà vokieèiams sudeginti prasikaltusiø miestieèiø namus ar net visà Raseiniø miestà. Nors pirmosiomis dienomis komendantai labai daþnai keitësi, taèiau okupacinio reþimo gniauþtai dël to silpnesni netapo. Balandþio 20 d. naujasis komendantas Vaksmanas Laikinosios Komisijos nariams, praðiusiems uþ kurio nors vieno þmogaus nusiþengimà nebausti viso miesto, kaip kontrargumentà pateikë rusø kariuomenës þiaurumus Prûsijoje ir Memelio (Klaipëdos) kraðte 13. Vokieèiai nesivarþydami ðeimininkavo mieste, neatsiþvelgdami á moralës normas ir nebodami miestelënø religiniø jausmø. Balandþio 20 d. pavakare jie paëmë ákaitais keletà Laikinosios Komisijos nariø ir uþdarë juos didþiojoje sinagogoje 14. Vokieèiai suëmë ir suðaudë atsargos kareivá Gasparà Raèická, dar 1892 m. dël ligos (epilepsijos ir silpnaprotystës) atleistà ið kariuomenës. Ðis nelaimëlis dël savo rusiðko stiliaus barzdos sukëlë kareiviø áta-
55 rimà, o kai ðie jam liepë sustoti, þmogus ëmë bëgti. Suimtas jis paaiðkino, kad esàs rusø kareivis, o pas já rasti pinigai gauti uþ tarnybà Rusijos carui ir kad Raseiniuose yra dar apie 10 tokiø kaip jis. Anot vokieèiø, vienas didþiausiø ákalèiø, árodanèiø, kad G. Raèickis rusø armijos ðnipas, buvo... apatinës kareiviðkos kelnës, kurias jis dëvëjo. Kaip vëliau paaiðkëjo, G. Raèickas, prieð pat rusams pasitraukiant ið miesto, gavo jam priklausiusià pensijà, taèiau to nesugebëjo paaiðkinti vokieèiams. Po trumpo teismo divizijos generolo fon Paprico ásakymu ðis ligonis þmogus buvo suðaudytas Jasnagurkoje 15 ir palaidotas gretimame darþe. Taip negalinèio apsiginti ir blaiviai ávykius vertinti þmogaus parodymai jam kainavo gyvybæ, o vokieèiams davë pagrindà visame mieste ieðkoti tariamøjø rusø ðnipø ir taip dar labiau gàsdinti miestieèius. G. Raèickis yra vienas ið pirmøjø raseiniðkiø, þuvusiø Pirmojo pasaulinio karo metais. Miestieèius toliau spaudë kontribucijos, rinkliavos, priverstiniai darbai. Pastaroji prievolë buvo ypaè sunki þydams, mat jie á darbus buvo varomi net ðeðtadieniais (ðabo dienà). Pirmoji vokieèiø okupacija, ko gero, daugeliui gyventojø buvo sunkesnis iðbandymas, negu 1941 1944 metø negandos. Laimë, kad per pirmàjà okupacijà Raseiniø miestas iðvengë dideliø gaisrø ir sugriovimø, nes buvo uþimtas be mûðio. Tuo tarpu permainingos kovos, vykusios Ariogalos ir Betygalos apylinkëse, miestelius beveik sulygino su þeme. Ilgainiui su okupacijos sunkumais apsiprasta, tuo labiau, kad frontui tolstant nuo Raseiniø, gyvenimas po truputá normalizavosi, o Laikinoji Komisija pagal galimybes ðvelnino vokieèiø represijas. Taèiau minëtoji komisija gyvavo tik metus. 1916 m. balandþio 11 d. suþinota, kad vokieèiø karinë valdþia paskyrë miesto burmistrà. Geguþës 16 d. ávyko paskutinis Komisijos posëdis ir visà valdþià mieste galutinai perëmë vokietis burmistras. Karo metu, nustojus veikti Laikinajai Komisijai, mieste buvo paralyþuotas visuomeninis gyvenimas ir tik 1917 m. pab. 1918 m. pr. pastebimi jo atgijimo þenklai. 1917 m. laikraðtis Dabartis raðë, kad Raseiniai vienas ið tø Lietuvos miesteliø, kurie maþai nukentëjo per karà. Gyventojai, vokieèiams uþëjus, ramiai kiûtojo savo butuose. Uþtat paskutiniais metais tam miesteliui yra padaryta daug gero. Gatvës tapo ðvaresnës, susisiekimas patogesnis, átaisyta elektros ðviesa. Jaunimas pirma dangindavosi á Amerikà, o dabar jam smagu ir savo miestelyje. Kurá laikà Raseiniø gyventojai turëjo vargti: prekyba buvo sustojusi, darbo nebuvo. Bet, remiami Amerikos pinigais ir komiteto pagalba, sunkiuosius laikus iðtvërë. Dabar Raseiniuose yra ásteigta liaudies virtuvë [labdaros valgykla], kame kasdien iðduoda 400 porcijø po 10 pfenigiø. Ir kitos ástaigos klotingai darbuojasi. Yra skolinamoji kasa, kuri skolina pinigus be nuoðimèiø, savaitiniu iðsimokëjimu. Nors dar ji neilgai tegyvuoja, bet ja daugelis jau pasinaudojæ. Labiausiai ðeimos skolinasi pinigø nusisamdyti darþui arba þemës gabalui, kame galima pasisodinti ko maistui 16. Nors ði publikacija yra daugiau propagandinio pobûdþio, taèiau ji ið dalies atspindi to meto miesto gyvenimo tikrovæ. 1918 m. sausio 13 d. surengtas labdaros vakaras, kurio pelnas skirtas labdaros valgyklai. Vakaro programoje vyravo lietuviðka dvasia, èia skambëjo J. Naujalio sudëstytos dainos. Anot Dabarties korespondento, vakaras pirma suteikë pelno vargdieniø iþdui, antra suteikë progos susirinkusiems kelioms valandoms uþmirðti karo vargus 17. 1917 m. rugsëjo 18 22 dienomis Vilniuje vykusioje Lietuviø konferencijoje dalyvavæ Raseiniø kraðto atstovai kun. Mykolas Karosas ir ûkininkas Kazys Babonas lapkrièio 29 d. apie konferencijà ir jos nutarimus papasakojo raseiniðkiams 18. Po truputá, okupantams nepastebint, budo tautinio susipratimo dvasia. 1918 m. vasario 16 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybës aktas. Vis dëlto dar kurá laikà ir po to vokieèiai kraðte turëjo didelæ átakà. Reali nepriklausomybë atëjo tik 1918 m. rudená. (Nukelta á 56 p.) Raseiniai 1915 m. Nuotrauka ið Raseiniø kraðto istorijos muziejaus rinkiniø (Nukelta i 58 p.) ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2006/ 1 2
56 Raseiniø kareiviniø valgykloje apie XX a. 4 deðimtmetá. Nuotrauka ið Raseiniø kraðto istorijos muziejaus rinkiniø (Atkelta ið 55 p.) Pirmoji vokieèiø okupacija paliko gilius randus miestieèiø sàmonëje, pakirto ir taip silpnà Raseiniø ekonomikà. Taèiau ðis sunkus laikotarpis turëjo ir savo teigiamø pusiø: 1915 1916 m. veikusi Laikinoji Komisija, dirbdama ypaè sunkiomis sàlygomis, sugebëjo á savo veiklà átraukti daugelá miestieèiø, davë ypaè vertingas pilietiðkumo pamokas, þadino viltá, kad bendromis pastangomis galima áveikti ir paèius didþiausius sunkumus. To pasitikëjimo savo jëgomis raseiniðkiams ypaè prireikë 1918 1919 m., kai jie pagaliau gavo ðansà sukurti tikrà savivaldà ir po daugelio metø vël tapti miesto ðeimininkais. ANTRASIS PASAULINIS KARAS Pirmosios sovietinës okupacijos metu vykdyta nacionalizacija, arði sovietinë propaganda, ávairios prievolës vis labiau vargino gyventojus, taèiau kantrybës tauræ perpildë 1941 m. birþelio trëmimai, kai ið Lietuvos buvo iðveþta deðimtys tûkstanèiø þmoniø. Vien ið dabartinio Raseiniø rajono teritorijos tada iðtremti ne maþiau kaip 349 þmonës 19. Matyt, dël to 1941 m. birþelio 22 d. daug kur Vermachto kariai ðiame kraðte buvo sutikti kaip iðvaduotojai. Deja, Antrojo pasaulinio karo pradþia reiðkë tik tai, kad vienà okupantà pakeitë kitas. Nors ásiverþus vokieèiø kariuomenei Lietuvoje daug kur prasidëjo Birþelio sukilimo kovos, taèiau Raseiniuose, turimomis þiniomis, sukilimas nepasireiðkë. Mieste stovëjæ daliniai dar geguþës 1 d. po parado iðþygiavo á pasiená statyti gynybiniø árengimø. Tuometinis Raseiniø apskrities karinis komisaras A. Gorðkovas, kurio memuarø iðtraukas 1984 m. rajono laikraðtyje paskelbë A. Stalmokas, prisimena, kad birþelio 22 d. 10 val. ryto jam praneðë, jog vokieèiø tankai Tauragës Jurbarko ruoþe pralauþë rusø daliniø gynybà ir traukia Raseiniø link. Pusë dvyliktos ið Raseiniø buvo iðsiøstos paskutinës kariðkiø ir kitø apskrities vadovø ðeimos, pabëgëliai. Apie 12 val. apskrities ligoninës vyr. gydytojas Aleknavièius praneðë, kad ligoninë perpildyta suþeistaisiais, dirbti neámanoma. Be to gautas praneðimas, kad apie 200 paraðiutininkø uþëmë Viduklës geleþinkelio stotá. 14 val. nutrûko ryðys su Ariogala, nes jà taip pat uþëmë vokieèiai. 18 val. komisariato stebëtojas praneðë, kad Kalnujuose matë vokieèiø tankus, ten vyksta kautynës. 19 val. komisaras pasitraukë ið Raseiniø 20 ko gero jis buvo paskutinis sovietinës valdþios pareigûnas, palikæs miestà. Ðiauliø kryptimi puolantys vokieèiø armijos daliniai Raseiniø apylinkëse susidûrë su rusø 28-àja tankø divizija, kuriai vadovavo pulkininkas I. Èerniachovskis. Kurá laikà fronto linija ëjo tarp Skaudvilës Raseiniø Kaltinënø 21. Puolanèiø vokieèiø daliniø þygá per Raseiniø kraðtà, pasinaudodamas paèiø vokieèiø dokumentais, gana iðsamiai apraðë Kazys Ðkirpa. Birþelio 23 d. prieðpiet vokieèiø 4-osios ðarvuotosios armijos 22 ruoþe oro þvalgyba praneðë, kad pastebëjo rusø tankø puolimà, nukreiptà Raseiniø link ir nuo Kelmës pietvakariø kryptimi. Birþelio 24 d., apie 4 val. 45 min., vokieèiai uþëmë Këdainius. Rusø tankø puolimà atremti pasiruoðë abipus Betygalos iðsidësèiusios 269-oji ir 290-oji divizijos. 6-oji tankø divizija iðsidëstë á ðiaurës vakarus nuo Raseiniø, o 1-oji tankø divizija á ðiaurës vakarus nuo Grinkiðkio. Birþelio 25 d. prieðpiet 41-asis vokieèiø korpusas á ðiaurës vakarus nuo Raseiniø (prie Gruzdiðkës) sudavë skaudø smûgá rusø daliniams ir privertë juos trauktis. Tik birþelio 26 d. dviejø parø tankø mûðis netoli Raseiniø baigësi visiðka 41-ojo vokieèiø korpuso pergale 23. Vienas ðiame mûðyje rusø paliktas tankas vëliau buvo pastatytas Raseiniuose, ðalia vadinamojo Dikinio namo, kur tuo metu veikë gestapas ir policija. Tankas èia stovëjo iki pat karo pabaigos 24. Didþiausius nuostolius prie Raseiniø patyrë 48-oji M. Kalinino ðauliø divizija. Vos prieð porà savaièiø prie Rygos stovëjusi divizija buvo permesta á pasiená. Naktá ið birþelio 21 d. á 22 d. divizijos daliniai ásikûrë poilsiui Raseiniø apskrityje. Nuo vokieèiø smûgiø besitraukianti divizija birþelio 22 d. apie 10 val. 30 min. buvo Raseiniø apylinkëse, o 22 val. uþëmë gynybines pozicijas kiek á pietus nuo Raseiniø. Divizijos istoriniame formuliare raðoma, kad 1941 m. birþelio 23 d. 5 val. uþvirë þiaurus mûðis uþ Raseinius. 14 valandø divizija atmuðinëjo ánirtingas skaitlingesnio prieðininko atakas. Mûðiuose uþ Raseinius þuvo divizijos vadas generolas majoras Bogdanovas ir ðtabo virðininkas papulkininkis Fominas 25. Jei I. Èerniachovskio vadovaujami tankistai sugebëjo pasiprieðinti vokieèiams, tai 48-ajai divizijai, apsuptai Tautuðiø miðke, sekësi blogai vokieèiai á paèiø rusø maðinas susodino ðimtus á nelaisvæ paimtø kareiviø ir beveik be apsaugos nuveþë link Raseiniø 26. Arðûs mûðiai skaudþiai kliudë Raseinius. Anot oficialiø duomenø, pirmosiomis karo dienomis mieste sudegë ar buvo sugriauti 32 mûriniai ir 176 mediniai gyvenamieji namai, 67 tvartai, 19 klojimø ir darþiniø, 5 klëtys, 91 ûkinis pastatas, 3 mokyklos, 7 maldos namai (daugiausiai þydø), 7 dirbtuvës ið viso 407 pastatai, kurie 1940 m. kainomis buvo ávertinti 3 662 115 litø 27. Be to apgadinti 36 mediniai gyvenamieji namai, 6 klojimai ir 2 kiti ûkiniai trobesiai ið viso 44 pastatai. Nukentëjo ir ðalimais buvæ pasëliai, darþai, sodai. Miestieèiai neteko 1 291 vaismedþio, 125 vaiskrûmiø. Taigi Raseiniai patyrë dideliø nuostoliø. Kita vertus, kai kurie miesto senbuviai abejoja ðiø skaièiø teisingumu. Galbût skaièiuojant praþuvusá turtà, nuostoliai buvo kiek padidinti, tikintis gauti didesnæ kompensacijà ar kitø lengvatø. Kai kurios pirmøjø karo dienø padarytos þaizdos mieste matomos dar ir ðiandien. Laisvës gynëjø aikðtë tai 1941 m. birþelio
57 Ðienlaukio geleþinkelio stotis. Nuotrauka ið Raseiniø kraðto istorijos muziejaus rinkiniø mënesá sugriauto ir vëliau neatstatyto kvartalo akivaizdus pavyzdys. Karas negailestingai rinko savo duoklæ, nieko neaplenkdamas. 1941 m. rudená laikraðtis Á laisvæ iðspausdino nekrologà apie Raimundà Liormanà. Raðoma, kad jis buvo Raseiniø gimnazijos mokinys. Gelbëdamasis nuo bolðevikø, kaip ir jo tëvai 28, 1941 m. kovo 6 d. iðvyko á Vokietijà. Balandþio 5 d. ástojo savanoriu á Walfen SS, Brunn. Po apmokymo pateko á Osterodæ, Klaipëdà. Ið ten per Gargþdus, Kryþkalná, Kelmæ, Ðiaulius, Rygà á Ðiaurës frontà, kur rugsëjo 5 d. apie 8 val. ryto ties Stepanovu þuvo kovoje su bolðevikais. Buvo gabus, rimtas, kartu linksmas, tarnyba kariuomenëje nesiskundë 29. Pirmosios karo dienos, nauji okupantai Raseiniams atneðë ne tik materialinius nuostolius. Jau 1941 m. liepos 29 d. netolimame Þieveliðkiø kaime buvo suðaudyti 254 þydai ir 3 lietuviai komunistai. Antroji þudyniø akcija vyko rugpjûèio 5 d. Tàdien suðaudyti 279 þydai. Rugpjûèio 9 16 dienomis suðaudytos 294 þydës ir 4 vaikai. 1941 m. rugpjûèio 29 d. rugsëjo 6 d. Kurpiðkëje (buvæs Paliesio dvaro palivarkas) nuþudyti 843 þmonës 30. Kadangi ne visus þydus suðaudë ið karto, dauguma jø buvo suvaryti á du improvizuotus getus. Darbingi vyrai ir moterys laikyti baþnyèios (dominikonø vienuolyno) ûkiniuose pastatuose uþ miesto, o seniai ir vaikai keliuose namuose Nemakðèiø (dabar Dubysos) gatvëje. Dalis þydø komunistø ir tarybiniø aktyvistø buvo uþdaryti Raseiniø kalëjime 31. Ðiø ávykiø liudininkas mokytojas Kazimieras Paulauskas prisimena: Þydai iðsigandæ kasdien vis baisesniø dienø laukë, o ið Vokietijos atëjo gandas, kad ten jau ðaudo þydus. Ir pas mus pradëjo juos rinkti. Visiems prie rûbø prikabino Dovydo þvaigþdes. Þydai neturëjo teisës net ðaligatviais vaikðèioti. Vyrus atskyrë nuo þmonø, o moteris kartu su vaikais suvarë á ankðtas patalpas, po kelias ðeimas á vienà kambarëlá. Vyrai sunkiausius darbus dirbo, bet maitino prasèiausiu maistu ir tik du kartus prie dienà. Moterims jokio maisto davinio neskyrë. Jos su vaikais maitinosi tuo, kà su savimi pasiëmusios dar turëjo. Labai sunkiai dirbo mokytojai, gydytojai ir kiti inteligentai. Jie valë iðvietes, rausësi miesto griuvësiuose, valë uþterðtus ðulinius, kasë griovius ir plaèiausias duobes. Dirbo mieste ir toli uþ jo. Brangiausius daiktus ið jø apsauginiai paëmë 32. Ávertinant Holokausto padarinius, negalima pamirðti þmoniø, kurie, rizikuodami savo ir artimøjø gyvybe, gelbëjo þydus. J. Prunskis yra paraðæs apie tai, kad Raseiniø rajone Aleksandro Jasaièio motinai mirties bausmë ávykdyta kartu su þydais, kurie slëpësi jos namuose. Tarp nubaustøjø mirties bausme uþ tai, kad bandë gelbëti þydus, buvo ir Miniotas ið Raseiniø 33. Pirmieji karo audros gûsiai smarkiai iðretino Raseiniø gyventojus. Jei 1938 m. mieste gyveno 6 217 þmonës, tai 1941 m. vasarà jø buvo bent tûkstanèiu maþiau, nes liepos mënesá, ávedus privalomas maisto korteles, jø iðduota tik apie 5 200 34. Matyt, ðis skaièius apytikriai rodo tuometiná Raseiniø gyventojø skaièiø. Vëliau, po masiniø þydø þudyniø, gyventojø dar sumaþëjo 1942 m. geguþës 27 d. suraðymo duomenimis Raseiniuose gyveno 1 446 ðeimos (4 577 þmonës) 35. Vienas ið vokieèiø okupacijos ypatumø buvo sava valdþia. Istorikas Liudas Truska raðo, kad sovietinë valdþia, atleisdama ið darbo liaudies prieðus, reakcionierius, antisovietiná elementà, pakeitë beveik visà valdþios aparatà. Tuo tarpu vokieèiai pakeitë tik valdþios virðûnæ, o visose vidurinëse ir þemutinëse grandyse liko 1941 m. vasarà Laikinosios vyriausybës paskirti pareigûnai miestø burmistrai, apskrièiø virðininkai, valsèiø virðaièiai 36. 1941 m. liepos 21 d. laikraðtis Á laisvæ praneðë, kad Raseiniuose suorganizuoti vietos valdþios organai: apskrities valdyba, miesto ir valsèiaus savivaldybë. Miesto burmistru paskirtas Lietuvos vokietis Ðmitas. Tvarkà Raseiniuose taip pat palaikë lietuviai policininkai, nors didþiausià autoritetà turëjo keletas vokieèiø þandarø. Karinë águla mieste nebuvo didelë, tik po Stalingrado mûðio èia atvyko gana didelis (apie 1000 kareiviø) dalinys. Vokieèiai pirmiausia ásikûrë kareivinëse, vëliau gimnazijoje. Po to gimnazistams teko glaustis pradinëje mokykloje ir dominikonø vienuolyne. Senas raseiniðkis Augustinas Þivatkauskas prisimena, kad vokieèiai kareiviai elgësi gana draugiðkai: vaikus vaiðindavo saldainiais, kai kada ir kareiviniø kepykloje iðkepta duona. Okupacinë valdþia 1943, 1944 m. vietos gyventojams leido ðvæsti Vasario 16- àjà. Vokieèiai savo ruoþtu minëjo Geguþës 1-àjà. Tà dienà iðkilmingas susirinkimas tradiciðkai vykdavo K. Lukðio kino teatro salëje 37. Kultûriná miesto gyvenimà kiek pagyvindavo moksleiviø renginiai. 1943 m. geguþës 9 d. Raseiniø gimnazijos Tëvø komitetas surengë privatø koncertà su turininga programa. Vokieèiø okupacijos metais mieste veikë Lietuviø meno ir mokslo centro skyrius 38. Miesto inteligentai karo metais á Raseinius buvo pasikvietæ Ðiauliø dramos teatrà, kurio artistai parodë P. Vaièaièio pjesæ Naujieji þmonës. Aktorius Raseiniuose pradþiugino netikëtas honoraras kiekvienas gavo po 3 kilogramus kaimiðkø maisto produktø 39. Karo laiko sunkumus atspindi problemos, susijusios su miesto elektrinës darbu. Trûkstant dyzelinio kuro, pagrindinis krûvis teko lokomobiliui, kuriam reikëjo paruoðti nemaþà kieká malkø. Jas aplinkiniuose miðkuose privalëjo pjauti darbingi, taèiau oficialiai nedirbantys miestieèiai, ûkininkai. Vengiantiems ðios prievolës miesto gyventojams neduodavo maisto korteliø, o ið ûkininkø atimdavo arklius. Darbo apimtis didino tai, kad malkø reikëjo ne tik elektrinei, bet ir kareivinëms, ligoninei, gimnazijai, pradþios mokykloms, kepyklai ir kitiems miesto objektams. Skatinant miestieèiø aktyvumà, uþ darbà buvo ðiek tiek mokama, duodamos specialios kortelës, vadintos taðkais, uþ kurias buvo galima ásigyti muilo, degtukø, avalynës, audiniø, rûkalø, cukraus ir kitø karo meto deficitø 40. 1942 m. birþelio 17 d. paskelbtas potvarkis Dël darbo prievolës kuro gamyboje, þemës ûkyje ir susisiekime Lietuvos Generalinëje Srityje. Rugpjûèio 14 d. iðleistas papildomas potvarkis ðiuo klau- (Nukelta i 58 p.) ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2006/ 1 2
58 (Atkelta ið 57 p.) simu, kuriame sakoma: 4. Pakeièiant potvarkiu 1942.VI.17 d. dël darbo prievolës kuro gamyboje, þemës ûkyje ir susisiekime (...) nustatytà darbo prievolei atlikti laikà nustatoma, kad darbo prievolë malkø gamyboje atliekama pamainomis nuo 1942 m. rugsëjo mën. 1 d. iki lapkrièio mën. 15 d. Kiekvienas talkininkas, turás atlikti darbo prievolæ kuro gamyboje, privalo pagaminti 25 erdm. malkø. Tam darbui numatytas 3 savaièiø laikas, kuris talkininkui ypatingai gerai dirbant arba atsineðant darbo árankius (pjûklà, kirvá), gali bûti atostogø tikslais sutrumpinamas 41. 1942 m. padangëje vis daþniau pradëjus pasirodyti rusø bomboneðiams, mieste ávesta grieþta langø uþtemdymo tvarka. Parduotuvëse buvo pardavinëjamos specialiai tam reikalui pagamintos uþuolaidos ið stangraus tamsaus plisuoto popieriaus. Tas uþuolaidas þmonës dar vadindavo uþtemdymo armonikomis. Naktimis miesto gatvës skendëdavo tamsoje. Jei þandarai pastebëdavo pro langà besiverþianèià ðviesà, rytojaus dienà elektrinës darbuotojai gaudavo nurodymà tokiam apsileidëliui nutraukti elektros tiekimà. 1942 1943 m. tiek miesto, tiek kaimo gyventojai susidûrë su dar vienu gana nemaloniu reiðkiniu. 1941 m. pavasará dalis Lietuvos pilieèiø, sugebëjusiø árodyti savo vokiðkà kilmæ, iðvyko gyventi (repatrijavo) á Vokietijà. Jø paliktas turtas buvo parduotas: balandþio ir geguþës mënesiais uþ já Raseiniø apskrityje gauta 27 322,90 rb. 42 Prasidëjus karui, Vokietijos vyriausybë nutarë ðiuos þmones gràþinti atgal á gimtinæ. Vietiniai ûkininkai lietuviai turëjo kraustytis kitur. Nemalonumø neiðvengë ir patys repatrijantai, tuo labiau, kad ir jie valdþios akyse buvo nevienarûðiai pilieèiai. Pavyzdþiui, viena ðeima buvo gràþinta á Lietuvà ir apgyvendinta Raseiniuose. Jø vaikai Vokietijoje priklausë Hitlerjugendo organizacijai, bet Lietuvoje jie galëjo bûti priimti á tà organizacijà tik kaip sveèiai. Ði ðeima negalëjo gauti vokieèiams skirtø maisto korteliø, nes vaikai lankë ne vokiðkà, o lietuviðkà mokyklà 43. Raseiniuose tai pat veikë vokieèiø vaikø mokykla. 1942 m. spalio mën. Raseiniuose apsilankë aukðtas vokieèiø pareigûnas H. Lodzë 44, kuris sveikino apskrityje stiprø Reicho vokieèiø blokà, susitelkusá po Fiurerio judëjimo uniforma 45. K. Paulauskui á atmintá ástrigo tokios ðio vizito aplinkybës: Kai per Raseinius praëjo frontas, vokieèiø kareiviø lavonø Lietuvos laukuose netrûko. Valdþia, vokieèiams ásakius, sumanë kritusius vokieèius palaidoti viename kapinyne. Suvaryti lietuviai ið pavieniø kapø atkasinëjo lavonus, dëjo á karstus ir laidojo taip, kaip norëjo naujasis okupantas. Á darbà varë mokytojus, gimnazijos mokinius ir kitø profesijø þmones, o po laidotuviø, pas [Raseiniø] valsèiaus virðaitá Jonikà vokieèiai surengë baliø. (...) Þmonës kalbëjo, kad á tas iðkilmes buvæs atvykæs ir Hitlerio ágaliotinis Lohse ið Rygos 46. 1943 m. gruodþio 13 d. miestieèius sukrëtë dar vienas kraupus ávykis: Raseiniuose lietuvis kareivis Moliska, gráþæs atostogø ið fronto, nuðovë vokieèiø þandarà Broschà, jaunesnájá karininkà Petersonà ir þandarà Kolongà (raseiniðkiø dar vadintà Kelingiu), o paskui ðûviu á galvà nusiþudë pats. Vokieèiø saugumo policijos þiniomis, Moliska buvo virðijæs atostogø laikà ir nenorëjo gráþti á savo daliná. Nuðautas þandaras anksèiau buvo vykdæs rekvizicijas pas Moliskos motinà. Manyta, kad tai buvo kerðtas 47. Tokia buvo ðio ávykio oficiali versija. Kiek kitaip já savo atsiminimuose apraðo K. Paulauskas: Krautuvës savininkà Beiðà ir jo brolá Vytukà að [vokieèiø kalbos] mokiau privaèiai. Kartà, pavakariais pas juos eidamas á pamokà, netoli jø namø pamaèiau susirinkusiø þmoniø bûrá. Lietuvos policininkas nuðovë vokieèiø kareivá, o miesto kino teatro kieme ir pats nusiðovë. Mat policininkas su draugu bare gërë alø. Þandaras, neradæs vietos kitur, liepë jam uþleisti stalà. Policininkui nepaklusus, vokietis já pastûmë ir nutraukë staltiesæ su alumi, buteliais ir su bokalais. Dël to ir ávyko tragedija. Jeigu policininkas nebûtø nusiðovæs, tuomet vokieèiai bûtø suðaudæ 10 nekaltø þmoniø. Toks buvo iðleistas jø ásakymas 48. Charakterizuojant karo laikotarpá, reikia dar bent trumpai apibûdinti miesto lietuviø mokyklø padëtá, kurià ið dalies atspindi 1943 m. lapkrièio mën. surinktos statistinës þinios 49. Raseiniuose tuo metu buvo dvi lietuviø pradinës mokyklos. Abi jos turëjo iðsitekti vienose patalpose (valsèiaus pradinë mokykla karo pradþioje buvo apgriauta, todël ðios mokyklos auklëtiniai toliau mokslà tæsti turëjo miesto pradinës mokyklos patalpose). Trûko patalpø, todël pamokos vyko pamainomis. Abiejose mokyklose mokslo metai 1943 m. rudená prasidëjo rugsëjo 16 d. Valsèiaus pradinæ mokyklà tada lankë 115 vaikø, o miesto 486. Buvo nemaþai tokiø, kurie dël nepritekliø nelankë mokyklos: dël to, kad trûko avalynës, rûbø á mokyklà nëjo 28 miesto ir 40 kaimo vaikø. Kaip minëta, nelengva buvo ir gimnazistams, kurie 1943 m. gimnazijos pastatà turëjo uþleisti vokieèiø kareiviams. Karui baigiantis, ið Raseiniø besitraukiantys vokieèiai gimnazijos pastatà norëjo susprogdinti, taèiau Stasys Bakutis, Romas Liutkevièius ir Mykolas Miniotas 1944 m. spalio 6 d., rizikuodami savo gyvybëmis, nupjovë detonatoriø laidus ir taip iðgelbëjo gimnazijà nuo sugriovimo 50. Karo metais Raseiniø apylinkëse veikë sovietiniø partizanø bûrys Kerðytojas. Tuo pat metu pamaþu kaupë jëgas lietuviø tautinis pasiprieðinimas. 1941 m gruodþio 13 d. ákûrus Lietuvos Laisvës Armijà, Raseiniø apskrityje jos padalinio vadu buvo kapitonas Juozas Èeponis. Nuo 1943 m. pavasario laikraðtis Á laisvæ buvo reguliariai pristatomas paèiam apskrities virðininkui P. Guþaièiui, kuris já iðplatindavo per savo pavaduotojà J. Gudavièiø ir buhalterá A. Ramoðkà. Raseiniuose gyvenæs generolas S. Zaskevièius palaikë ryðius su Vyriausiuoju Lietuviø Komitetu. 1943 m. S. Zaskevièius iðkëlë iniciatyvà kurti nuo vokieèiø okupacinës valdþios nepriklausomus Laisvës ðauliø bûrius. Apskrities virðininkas P. Guþaitis sutelkë apie 15 20 asmenø Vytauto Didþiojo ðauliø sàjungos kuopà. 1944 m. liepos viduryje Raseiniuose pas leitenantà B. Urburtá susirinkæ Lietuviø fronto ir Lietuvos Laisvës Armijos atstovai tarësi dël bendros veiklos taktikos 51. Vël gráþtanèio fronto dundesá raseiniðkiai iðgirdo 1944 m. vasarà. Miestieèiai po to vis daþniau nakèiai iðvykdavo uþ miesto, nes nenorëjo tapti bombardavimo aukomis. Rusø bomboneðiai kas antrà dienà per Raseinius skrisdavo bombarduoti Lyduvënø tilto, kurá, galiausiai liepos 26 d. susprogdino patys vokieèiai. Raseiniø ligoninëje tuo metu gulëjo daug suþeistø vokieèiø kareiviø. Civiliai gyventojai dar iki rugpjûèio pradþios ið miesto pasitraukë á tolimesnius kaimus, daugiausia Jurbarko ir Tauragës link. Kai kurias to meto raseiniðkiø nuotaikas bent ið dalies atspindi J. Matulionio 52 dienoraðtis. 1944 m. liepos 25 d. jis, apraðydamas keliø tarëjø iðvykà á Raseinius, dienoraðtyje paþymëjo: Raseiniø visuomenë niekur nenori trauktis. Kariauti esà sutinkanti tik Raseiniuose. Bolðevikams artëjant taip pat nedaug kas bemano trauktis. Esu tikras, kad èia yra ne bendra visuomenës nuomonë, o tik vieno kito, priekyje stovinèio asmens nuotaikø pasireiðkimas. Ðitø asmenø nuomonë yra, kad vokieèiai yra prieðas numeris pirmas.
59 Bolðevikai turës elgtis pagal tarptautinës teisës nuostatus, tai ir bijoti jø nëra ko. Gaila, kad jiems [generolui P. Kubiliûnui, Germanui ir Ivanauskui] neteko susitikti su Raseiniø platesniais visuomenës sluoksniais. Manau, kad ji yra kitos nuomonës 53. Rytø ir Vakarø frontuose silpnëjant vokieèiø pozicijoms, neiðvengiamai artëjo iðvadavimas. Nors Raseinius uþimti buvo patikëta generolo Ivano Liudgino vadovaujamai 39-ajai armijai, taèiau jos daliniams vëluojant, I Pabaltijo fronto vadovybë nutarë, kad á Raseinius áþengs III Baltarusijos fronto 24-oji gvardijos ðauliø divizija ir padës uþimti miestà. 1944 m. rugpjûèio 1 d. apie 14 val. rusø daliniai uþëmë Ariogalà ir vakare forsavo Dubysà. Áveikdami stiprø vokieèiø pasiprieðinimà, rusø armijos daliniai rugpjûèio 8 d. pasiekë Raseiniø prieigas. Rugpjûèio 9 d. po ánirtingø mûðiø miestas buvo uþimtas, taèiau rugpjûèio 14 d. vokieèiai, remiami tankø ir palaikomi stiprios artilerijos ugnies, rusø armijos 158-àjà divizijà iðstûmë ið Raseiniø. Nors rusø armijos daliniai bandë susigràþinti miestà, taèiau dël nesuderintø veiksmø to padaryti nepavyko. Vienintelë sëkmë, kad po sunkiø mûðiø ir patyrus dideliø nuostoliø, pavyko iðvaduoti dalá baþnyèioje á apsuptá patekusiø savo kariø 54. Tik 1944 m. spalio 6 d. prasidëjo lemiamas Raseiniø ðturmas, o spalio 7 d. miestas buvo visiðkai uþimtas. Ávykiø liudininkas þurnalistas Vytautas Barevièius, nuo tø ávykiø prabëgus daugeliui metø, apraðë, kokius Raseinius jis pamatë pasibaigus mûðiams: Gráþau á juos po dviejø savaièiø, kai gatvëse kareiviai prikabinëjo lenteliø su uþraðais Minø nëra. Minø nebuvo. Namø irgi. Miestà galëjai áþiûrëti nuo vieno kraðto iki kito. Vaizdà uþstodavo tik sudegæ kaminai. Centre þiojëjo mûrø langai. Gatvëse riogsojo akmenø krûvos, duobës. Nuleidæ vamzdþius, sudegæ ir bemaþ sveiki judëjimui trukdë ilgam sustingæ tankai. Kariai su raudonomis þvaigþdutëmis kepurëse, raudonais kryþiais ant rankoviø vis dar rasdavo lavonø. Saviðkius laidojo Þemaièio aikðtëje, vokieèius iðveþdavo uþ miesto. (...) Kasëme bulves. Taèiau tik ten, kur rasdavome plaèiai paplitusias lenteles Minø nëra. Taèiau vienur ar kitur pasigirsdavo sprogimai. Vietoj bulvës kaþkas rado minà... 55 Brangiai senajai Þemaitijos sostinei kainavo ðie du mënesiai kovø, nes mieste liko tik keletas nesugriautø namø karo metu Raseiniuose buvo sugriauta apie 90 proc. pastatø 56. Galima sakyti, kad visas prieðkario metais nuveiktas darbas statant naujus namus ir graþinant miestà, nuëjo perniek. Raseinius reikëjo statyti ið naujo. Tuo tarpu sovietmeèiu kaip miesto iðvadavimo diena minëta spalio 7-oji tapo riba, kai vienà okupantà vël pakeitë kitas. 1 P. Èepënas. Naujø laikø Lietuvos istorija, t. 2. Vilnius, 1992, p. 18 19. 2 M. Yèas. Atsiminimai, t. 2. - Kaunas, 1935, p. 30. 3 Lietuvos ûkininkas. 1914, nr. 50, p. 452. 4 Viltis. 1914 m. lapkrièio 16. 5 Viltis. 1914, nr. 260. 6 Lietuvos þinios. 1914 m. gruodþio 7 d. 7 D. Levin. Trumpa þydø istorija Lietuvoje. - Vilnius, 2000, p. 66. 8 KAA F. I-50 Ap.2 B. 199 L. 291. 9 Ten pat, L. 496. 10 LNB RS F. 25 217 L.1. 11 Á jà iðrinkti: pirmininkas klebonas Petras Doèkus, jo padëjëjai Ivanas Sklodovskis ir Maksas (Mejeris) Levis; bendradarbiai Adomas Konarskis, Aleksandras Astrauskas, Kazimieras Sireika, Vladimiras Kogelis, Motiejus Novikovas, Petras Padleckis, Andrius Buðackis ir Eduardas Veidmanas. 12 LNB RS F. 25 217 L. 4. 13 Ten pat, L. 9. 14 Vëliau sinagoga naudota kaip areðtinë, amunicijos sandëlis, o katalikø baþnyèioje buvo árengta karo lauko ligoninë. 15 Dabar T. Daugirdo gatvë. 16 Dabartis. 1917 m. lapkrièio 1 d. 17 Dabartis. 1918 m. sausio 22 d. 18 Lietuvos aidas. 1918 m. vasario 17 d. 19 E. Grunskis. Lietuvos gyventojø trëmimai 1940 1941, 1945 1953 metais. - Vilnius, 1996, p. 207. 20 A. Stalmokas. Karas atëjo á Raseinius. Naujas rytas. 1984 m. geguþës 8 d. 21 B. Fesovecas. Didvyriðkumo siena. Naujas rytas. 1987 m. geguþës 9 d. 22 Jà sudarë: 41 korpusas (1-oji ir 6-oji tankø divizijos, 269-oji divizija ir 36-oji motorizuota divizija) ir LVI korpusas (8-oji tankø divizija, 290-oji divizija ir 3-oji motorizuota divizija). Be to armijos dispozicijoje buvo SS T motorizuota divizija. 23 K. Ðkirpa. Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti. Dokumentinë apþvalga. - Vaðingtonas, 1973, p. 290 291. 24 A. Þivatkausko atsiminimai: Publikacijos autoriaus asmeninis archyvas. 25 V. Kvedys. Tautuðiø puðø liepsnose. Naujas rytas. 1985 m. spalio 6 d. 26 V. Kvedys. Nei laisvës, nei laimës. Naujas rytas. 1990 m. birþelio 21 d. 27 LCVA F. R-754 Ap. 5 B. 44. 28 Raimundas Liormanas (1892 1979) pulkininkas, 1927 1938 m. Klaipëdos kraðto komendantas. Vëliau ëjo Raseiniø komendanto pareigas. Po karo gyveno JAV. 29 Þuvo plk. Liormano sûnus Raimundas Liormanas. Á laisvæ, 1941 m. spalio 20 d. 30 Masinës þudynës Lietuvoje (1941 1944). Dokumentø rinkinys. - Vilnius, 1965, d. I, p. 132 135. 31 A. Bubnys. Maþieji Lietuvos þydø getai ir laikinosios izoliavimo stovyklos 1941 1943 m. Lietuvos istorijos metraðtis. 1999 metai. - Vilnius, 2000, p. 165 166. 32 K. Paulauskas. Kas neiðblëso ið atminties. Naujas rytas, 1991 m. rugsëjo 10 d. 33 J. Prunskis. Lietuvos þydai ir Holokaustas. Lietuviø Katalikø Mokslø Akademijos Metraðtis, T. XIV. - Vilnius, 1999, p. 282. M. Sakalausko nuotraukoje Viduklës baþnyèios paveikslas. Fot. apie 1964 m. 34 Á laisvæ. 1941 m. liepos 10 d. 35 LCVA F. R-743 Ap. 5 B. 47 L. 3. 36 L. Truska. Lietuva 1938 1953 metais. - Kaunas, 1995, p. 107. 37 J. Brigys. Per Raseiniø kraðtà. - Raseiniai, 2003, p. 122 123. 38 T. Globys. Raseiniai. Kanèios ir viltys (istorijos apmatai, prisiminimai). - Vilnius, 2001, p. 200 203. 39 K. Paulauskas. Kas neiðblëso ið atminties. Naujas rytas. 1991 m. rugsëjo 14 d. 40 A. Þivatkauskas. Raseiniø elektrifikavimas: Rankraðtis. 41 Lietuviðkosios savivaldos administracijos þinios, 1943 m. kovo 20 d, nr. 1 3., p. 19 20. 42 LCVA F. R-164 Ap. 1 B.168 L. 4,3. 43 A. L. Arbuðauskaitë. Gyventojø mainai tarp Lietuvos ir Vokietijos pagal 1941 metø sausio 10 dienos sutartá. - Klaipëda, 2002, p. 177. 44 Hinrich Lohse (1896 1964), 1941 1944 m. Ostlando reicho komisaras. 45 Á laisvæ.1942 m. spalio 14 d. 46 K. Paulauskas. Kas neiðblëso ið atminties. Naujas rytas, 1991 m. rugsëjo 12, 14 d. 47 A. Bubnys. Vokieèiø okupuota Lietuva (1941 1944). - Vilnius, 1998, p. 123. 48 K. Paulauskas. Kas neiðblëso ið atminties. Naujas rytas. 1991 m. rugsëjo 14 d. 49 LCVA F. R-629 Ap. 1 B. 796 L. 75 76. 50 St. Bakutis. Gimnazijos pastatas iðliko. Naujas rytas, 2000 m. liepos 1 d. 51 N. Gaðkaitë-Þemaitienë. Þuvusiøjø prezidentas. - Vilnius, 1998, p. 56 63. 52 Jonas Matulionis 1941 m. vasarà buvo Laikinosios vyriausybës finansø ministras, vëliau finansø generalinis tarëjas. 53 J. Matulionis. Neramiosios dienos. - Èikaga, 1975, p. 405. 54 Èñòîðè åñêàÿ ñïðàâêà (...). Raseiniø kraðto istorijos muziejaus fondai. 55 V. Barevièius. Naktis prieð lemiamà mûðá. Naujas rytas. 1988 m. spalio 7 d. 56 Tarybø Lietuvos enciklopedija, t. 3. - Vilnius, 1987, p. 505. ÞEMAIÈIØ ÞEMË 2006/ 1 2
60 HERALDIKA RASEINIØ miesto ir rajono miesteliø herbai LINA KANTAUTIENË RASEINIAI. 1792 m. kovo 20 d. Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis Raseiniams suteikë Magdeburgo teises ir herbà. 1791 1792 m. Lietuvos Metrikoje dailininko Tadeuðo Dmachovskio nupieðtame apskritimo formos herbe vaizduojama á deðinæ pusæ ðuoliuojanti lûðis, auksinë, juodais taðkuèiais mëlyname dugne, þaliame kilime. Valdovo privilegijoje raðoma: (...) o kad tas miestas, antspauduodamas tiek teismo, tiek miesto valdymo reikalø iðraðus ir oficialius raðtus, patirtø tikrà garbæ, suteikiame jam lûðies herbà, tai yra matyti pavaizduota: ðá herbà leidþiame tam miestui naudoti antspauduose ir visokiuose þenkluose. Istorikas Edmundas Rimða knygoje Lietuvos miestø istorijos ðaltiniai Raseiniø herbo simbolio kilmæ sieja su nuo senø laikø garsëjusiais dideliais ðio kraðto miðkais ir medþioklëmis. XIX a. 4 deðimtmetyje Rusijos imperijoje buvo susirûpinta gubernijø ir apskrièiø heraldika. 1843 m. Kauno gubernatoriumi paskyrus Ivanà Nuotraukose (ið kairës): Ariogalos, Betygalos, Raseiniø, Ðiluvos, Viduklës, Nemakðèiø herbai. Nuotraukos ið redakcijos archyvo Kalkëtinà, jis ið karto ëmësi darbo ir kartu su pieðiniu Vilniaus generalgubernatoriui Fedorui Mirkovièiui 1843 m. birþelio 11 d. pateikë raðtu iðdëstytas savo mintis dël naujai sudarytos Kauno gubernijos herbo. Rusijos caras Nikolajus I greitai po to patvirtino pirmàjá Kauno gubernijos herbà. Jo mëlyname lauke vaizduojamas pilkðvas (sidabrinis) paminklas, áamþinantis 1812 m. karo atminimà. Èia yra ir áraðas Pradedantájá baudþia Dievas, o jo papëdëje dvi tarpusavyje susiliejanèios upës (Nemuno ir Neries santaka), rodanèios miesto geografinæ padëtá. 1945 m. balandþio 6 d. tas pats Nikolajus I patvirtino Vilniaus gubernijos ir 12 Vilniaus ir Kauno apskrièiø herbø, sudarytø ið dviejø daliø. Kuriant naujus apskrièiø herbus, savo rankà pridëjo Vilniaus generalgubernatorius F. Mirkovièius. Jis 1842 m. gavo pirmuosius eskizus, kur Raseiniø herbe siûlyta pavaizduoti vienà ðalia kito tris javø pëdus. Taèiau generalgubernatorius, perbraukæs pieðtuku eskizà, nurodë vaizduoti du gausybës ragus. XIX a. II p. Raseiniø apskrities skydo formos herbas susidëjo ið dviejø pagrindiniø daliø: virðutiniame jo lauke, norint parodyti apskrities priklausomybæ, buvo vaizduojamas Kauno gubernijos herbas, o apatiniame Raseiniø apskrities herbas (du gausybës ragai þaliame fone). 1857 m. prie Heroldijos departamento buvo ásteigtas specialus Herbø skyrius, o jo valdytoju paskirtas energingas ir heraldikos dalykus iðmanantis þmogus baronas Bernardas Kohne. Jis 1861 m. parengë visø Lietuvos apskrièiø herbø naujus projektus: gubernijø herbus iðkëlë á skydo virðutiná laisvàjá kampà, be to daugeliui herbø pasiûlë visai naujas figûras, nes senosios, anot jo, buvo neheraldiðkos. Raseiniø herbe þalias laukas auksiniu dviðakiu buvo padalintas á tris dalis ir á kiekvienà ádëta po auksiná obuolá. Visi apskrièiø herbai virð skydo kaip apskrities simbolá privalëjo turëti sidabrinæ trijø bokðtø mûro karûnà. B. Kohne projektas nebuvo ágyvendintas, nors ir buvo padarytas daug profesionaliau bei ádomiau nei ankstesnieji. XX a. pr. Lietuvoje prikeldamas ið uþmarðties heraldikos palikimà, itin daug nuveikë ið Raseiniø kraðto kilæs dailininkas, archeologas ir muziejininkas Tadas Daugirdas (1852 1919). Po to, kai 1918 m. vasario 16 d. Lietuva buvo paskelbta nepriklausoma valstybe, iðleisti 24 nespalvoti atvirukai su svarbiausiø Lietuvos miestø herbais. Vëliau dailininkas B. Ðaliamoras iðleido 40 valstybës ir miestø herbø spalvotø atvirukø rinkiná. Dalá jø B. Ðaliamoras perëmë ið T. Daugirdo, kitus, yra pagrindo manyti, sukûrë pats. B. Ðaliamoro herbiniai atvirukai padarë didelæ átakà visai tolimesnei Lietuvos heraldikai, tapo nepriklausomos Lietuvos miestø herbø etalonu, stiliumi. Ðá stiliø lëmë du dalykai: herbinio skydo forma ir penkiø bokðtø karûnos. Visiems miestø herbams buvo panaudotas etaloninis stilizuotas renesansinis skydas. Taèiau XX a. pasirinkta ámantri skydo forma atitraukë dëmesá nuo svarbiausio dalyko herbo figûros. Tai galbût buvo padaryta sàmoningai, nes prastoki herbø figûrø pieðiniai buvo tarsi paslëpti po iðkarpytais, augaliniais motyvais pagraþintais ir paauksuotais skydais. Penkiø bokðtø auksinës mûro karûnos iki to laiko Lietuvoje nebuvo naudotos. Jas ant miestø herbø, kad ðie graþiau atrodytø, savavaliðkai uþdëjo patys dailininkai. Nei T. Daugirdas, nei jo pasekëjas B. Ðaliamoras, nei kiti prieðkarinës Lietuvos dailininkai nesukûrë në vieno naujo herbo. Jie tik savaip interpretavo tai, kà buvo paskelbæ lenkø autoriai Janas Obstas ir T. Dmachovskis. Pastarøjø pagrindinis heraldikos ðaltinis buvo Lietuvos Metrikoje ið privilegijø originalø perpieðti Didþiosios Kunigaikðtystës 74 miestø herbai, kurie ðiems miestams buvo suteikti 1791 1792 m. Prikelti ið uþmarðties senieji miestø herbai tapo svarbia Lietuvos visuomeninio ir kultûrinio gyvenimo dalimi. Dabartinis Raseiniø miesto herbas patvirtintas Lietuvos atgimimo metais 1989-aisiais (dailininkë G. Bulotaitë-Jurkûnienë herbà sukûrë pagal 1792 m. privilegijos duomenis). ARIOGALA. 1792 m. balandþio 12 d. Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas Ariogalai suteikë laisvojo miesto teises, antspaudà ir herbà. 1791 1792 m. Lietuvos Metrikoje nurodyta, kad Ariogalos apskritimo formos herbà puoðia raudoname fone pavaizduoti du sukryþiuoti kardai auksinëmis rankenomis, sidabro geleþtëmis. Toks