Rainiai_LT2.p65

Transkriptas

1 NUSIKALTIMAI. KALTININKAI. LIUDININKAI. 17

2 Plungës amatø mokyklos ir Telðiø gimnazijos moksleiviai, kurie buvo nuþudyti Rainiuose Nuþudytieji Rainiuose darbininkai 18

3 Þinios spaudoje m. Ð.m. birþelio mën. 28 d. ðauliai uþtiko Rainiø miðke prie Luokës vieðkelio keturias neseniai sukastas duobes. Atkasus jose rasti 73 lavonai. Pasirodë, kad tai esama Telðiø kalëjime kalintø politiniø kaliniø lavonai, kuriuos komunistai buvo suëmæ. Suguldyti eilëmis lavonai darë ðiurpø vaizdà: visi taip suþaloti, taip sumuðti, kad net sunku juos atpaþinti. Teismo medicininá apþiûrëjimà daræs gydytojas pasakoja niekad dar nesàs matæs taip suþalotø ir sudauþytø lavonø. Suþalojimai tokie baisûs, kad atrodo, jog juos galëjo iðgalvoti kaliniams þudyti tik Rusijos þiaurieji tironai ir komunistai. Tuo reikalu daromas tardymas. Nepaprastai baisaus þvëriðkumo aukos, Laisvieji þemaièiai, , p.2 * * * Mûsø tauta yra pergyvenusi daug skaudþiø valandø, bet tokiø baisybiø, kokias jai teko pergyventi raudonojo teroro dienomis, istorija dar neþino. Prieð raudonojo teroro þiaurumus nublanksta visi þinomi istorijai kankinimai, nes raudonøjø budeliø suþvërëjimui nebuvo ribø. Pagaliau joks þvëris to nepadarys, kà darë suþvërëjæs, netekæs jokio þmoniðko jausmo budelis aziatas 1. Ir nuostabu, su kokiu sadizmu, su kokiu iðkrypusiu pasigerëjimu buvo kankinami nekalti þmonës, lauþomi jø sànariai, lupama oda, plikoma verdanèiu vandeniu, lupinëjami nagai, maigomi lyties organai, badoma ákaitintomis ylomis, deginama elektros srove. 1 Ðis þodis vartotas niekinamàja ir atskyrimo prasme sovietø okupantai ir budeliai, atseit, ne europieèiai. 19

4 Raudonojo teroro siautëjimas Lietuvoje prasidëjo grobstymu á kalëjimà rinktiniø mûsø þmoniø. Jø gyvenimas kalëjime buvo baisus. Vëliau prasidëjo griovimas mûsø ûkiø, visokiais bûdais varginimas ir kankinimas mûsø darbðèiøjø ûkininkø. Vëliau kraðtà perëjo siaubo banga, palietusi didesniàjà dalá mûsø inteligentijos, tiek vyrus, moteris, tiek vaikus ir kûdikius. Tai be jokios kaltës ir be jokios prieþasties grûdimas á gyvulinius vagonus, kuriuose siaubo apimti ðimtai þmoniø uþduso ir mirë be oro ir be vilties... Koks likimas gyvøjø þiniø nëra. Pagaliau karo baisumai ir politiniai kankiniai. Per Lietuvà perëjo þiauriausia karo audra. Tauta pergyveno baisiausià griûvanèio bolðevizmo siaubà. Raudonieji budeliai, netvarkingai traukdamiesi, þudë nekaltus þmones, ðaudë kur tik sutikdami, kankino. Tautos likimas buvo sugyvulëjusio aziato rankoj. Lietuva buvo plëðiama. Tas baisias mûsø tautos kanèias matë ir atjautë kultûringoji vokieèiø kariuomenë 1. Ji visomis iðgalëmis ir nuostabia savo karo taktika pasistengë suðvelninti karo baisumus, nenaikino mûsø miestø ir kaimø, jø nebombardavo, neþudë mûsø þmoniø, kiek galëdami jiems padëjo ir uþjautë. Sunku apsakyti su kokiu nepaprastu nekantrumu lietuviai laukë savo iðsivadavimo valandos ir su kokia meile sutiko atþygiuojanèià garbingàjà vokieèiø kariuomenæ, padëjusià jai atgauti laisvæ ir nuo savo peèiø numesti kruvinà budeliø aziatø vergijà. Skaudþiausiai karas palietë Þemaièiø centrà Telðiø apskritá. Didþioji dalis Telðiø inteligentijos buvo iðveþta, likusieji savo gyvybæ ir sveikatà iðsaugojo tik per stebuklà, nes buvo numatyti iðveþti ar nuþudyti. Telðiø kalëjime bolðevikai kalino apie politiniø kaliniø. Uþëjus karui jø, kaip ir iðveþtøjø, likimas pasidarë neaiðkus, taèiau niekas negalëjo tikëti, kad jis bus toks nepaprastai 1 Keli pataikaujami sakiniai èia áraðyti nekreipiant dëmesio á vokieèiø okupuotos Lietuvos þydø likimà ir gal neþinant, kad jau pirmàjà karo dienà vokieèiai sunaikino visà Ablingos kaimà. 20

5 liûdnas. Jau treèià karo dienà, antradiená, birþelio 24 d. kalëjimo rajone buvo uþdraustas judëjimas. Kalëjimas buvo apstatytas tankais ir kulkosvaidþiais. Ið miesto gyventojai buvo varomi lauk, á pasirodþiusius mieste buvo ðaudoma. Tuo metu kalëjime ëjo nepaprasto þiaurumo egzekucija: kalëjimo budeliai þudë politinius kalinius 1. Þudynëse dalyvavo vietos komunistø virðûnës, kalëjimo sargai, GPU agentai ir rusai. Ðitø budeliø buvo sudarytas teismas, kur patys teisë ir patys þudë. O kaip þudë? Nemanykit, kad nelaimingi kaliniai buvo ðaudomi ar kariami. Jie buvo ið lëto badomi ðtikomis, peiliais, smaugiami, buvo lauþomi kaulai, iðsukamos rankos ir kojos, badomos akys, nupjaunami lieþuviai, lupama oda, nugaroje iðrëþiami dirþai, nuplëðiami rankø ir kojø nagai, buvo badoma ákaitintomis ylomis, plikoma verdanèiu vandeniu (verdanèiais kopûstais), tampomos gyslos, nupjaustomos nosys ir ausys, sumaigomi ir nupjaustomi lyties organai ir ádedami á burnas. Nuþudytieji buvo kraunami á sunkveþimius, nuveþti á Rainiø miðkà ir suversti á keturias duobes. Matyt, èia buvo atveþti dar gyvi. Prie duobiø rastas traktorius, elektros dinama ir tam tikras stalas, ant kurio nelaimingos aukos buvo deginamos elektros srove. Viso rasta 73 lavonai, kuriø daugumos dël nepaprasto suþalojimo negalima buvo atpaþinti. Ðis negirdëto istorijoj þiaurumo ávykis nepaprastai sujaudino visà visuomenæ. Nepaprastas pasipiktinimas ir pasibaisëjimas apëmë visus. Verkë moterys, verkë vyrai. Kovose uþgrûdinti vokieèiø kariai buvo sujaudinti ir nerado þodþiø savo pasibaisëjimui iðreikðti. Kai kuriuos kankinius atsiëmë giminës, kiti liepos 1 d. buvo palaidoti Telðiø kapinëse bendroj duobëj. Ilsëkit, mûsø brangûs broliai kankiniai, laisvoj Þemaièiø þemëj, jûsø nepaprastos kanèios sujaudino mus iki ðirdies gelmiø. 1 Ið tikrøjø þudë Rainiuose. 21

6 Mes, beginkliai, negalëjom iðvaduoti jûsø ið raudonøjø budeliø kankinimø, bet dabar mes visi kaip vienas stosime kovon su raudonuoju siaubu ir sukursime laisvà ir nepriklausomà Lietuvà, ko siekëte jûs ir uþ kà jûs mirëte kankiniø mirtimi. Mûsø kankiniai, Þemaièiø þemë, , Nr.1, p.2 * * * Ið Rainiø miðko á Telðius vieðkeliu slenka ilga veþimø virtinë. Kiekvienas veþimas iðpuoðtas þalumynais, kiekviename guli karstas. Tai Telðiø apylinkiø þemaièiai palydi á amþino poilsio vietà savo kankinius. Ið raudonøjø kraugeriø kankinimo vietos visi buvo iðkasti, visuomenës pastangomis visiems padaryti karstai ir ðtai dabar visi palydimi á Telðiø katalikø kapus. O kapuose jau ið vakar dienos eina darbas, kasama bendra duobë, nes nusistatyta kartu kentëjusius kartu ir palaidoti, kad kiekvienas praeivis per amþius prisimintø juos visus èia kartu gulinèius buvusio mûsø tëvynëje neiðmatuojamojo þvëriðkumo aukà m. liepos 1 d. antradienis, eilinë darbo diena. Taèiau Telðiø miestas atrodo ir jauèiasi labai nepaprastai. Jau nuo iðsivadavimo valandos kabanèios tautinës trispalvës vëliavos perriðtos juodais kaspinais. Visø þmoniø veidai liûdni ir rûstûs. Visi rengiasi laidotuvëms, kokiø ne tik Telðiai, bet ir visas mûsø kraðtas niekados nëra matæs ir, Dieve duok, kad niekados ateity nebematytø. Gëlës, vainikai, kaspinai jø nesuskaitoma daugybë. Þemaitës, þemaièiai pripynë jø tiek, kad uþteko apsupti ir kiekvienà karstà atskirai, ir visà veþimais veþamø karstø procesijà bendrai. 22

7 Telðiø Katedros ðventoriuje árengtas altorius, ruoðiamasi gedulingoms pamaldoms. Toks skaièius karstø ir tokia daugybë palydinèiø þmoniø Katedros viduj juk jokiu bûdu netilptø. O juk kiekvienas nori ið arti nusilenkti savo brangiems kankiniams, nori aðaromis ir malda su jais dvasiðkon vienybën susijungti. Prie Katedros ðventoriaus vartø vienas paskui kità privaþiuoja veþimai, ið kuriø iðimami kankiniø karstai sustatomi ðventoriuje. Iðkilmingos gedulo pamaldos, kurias atlaiko prel. Kuodis, áspûdingà pamokslà pasako kun. dr. Olðauskas. Kankiniø pagerbti atvyksta ir kà tik ið kelionës gráþæs Telðiø Vyskupijos ganytojas J. E. vysk. Staugaitis. Po gedulo pamaldø vël karstai ir minia sujuda. Paskutinë kelionë á amþino poilsio vietà. Prieky eina keletas kunigø, ávairiø organizacijø atstovai, mokyklø mokiniai ir t.t. O aplinkui gatvëse þmoniø minios. Choras ir orkestras pakaitomis traukia gedulingas meliodijas. Telðiø katalikø kapuose prie pat áëjimo iðkasta didelë duobë. Atneðtieji karstai vienas prie kito sudedami á duobæ. Ið virðaus ant karstø nepertraukiamai krenta þemaièiø þemës, gëliø puokðtës ir gailios aðaros. Prel. Kuodis pasako prie duobës graudø atsisveikinimo þodá ir atlieka religines apeigas. Pasigirsta Amþinà atilsá giedojimas, krenta ant karstø pilamas smëlis ið artimøjø rankø. Bendradarbiø, artimøjø, organizacijø, visuomenës ir vietiniai valdþios atstovai pasako prie duobës áspûdingas atsisveikinimo kalbas ir kankiniø akivaizdoje prisiekia visomis galiomis ginti Tëvynæ, ginti jos atgautàjà laisvæ. Ið eilës kalba: mok. Daukantas, komend.[antas] mjr. Svilas, aktyvistø vardu policijos vadas ltn. Juodikis, visuomenës vardu D.Jurkus, laik.[inosios] valdþios vardu prokuroras Antanëlis ir apskrities virðininkas Ramanauskas. Prie atviro kapo giedamas Tautos Himnas, kurio garsai susilieja su visos minios 23

8 nesulaikomomis aðaromis ir kûkèiojimais. Tai buvo ið tikrøjø didelio dvasinio pakilimo momentas, koká gali iðgyventi tauta, paaukojusi ant savo Tëvynës aukuro sunkiausiais gyvenimo metais tauriausiøjø savo sûnø kanèias ir gyvybes ir prie jø kapo daranti nepalauþiamà pasiryþimà ateièiai. Po kiekvienos kalbos aidi tautinës ir religinës giesmës. Visai miniai graudþiai palydint, duobë imama uþpilti þeme. Vël nesuskaitomø gëliø, aðarø, kûkèiojimø lietus paskutinë atsiskyrimo valanda. Telðiø kapø angoje iðdygo didelis, gëlëmis ir þalumynais apkrautas kapas, toks kapas, kokio neþinojo dar mûsø tautos istorija. Brangus tautieti lietuvi! Bûdamas Telðiuose, aplankysi visada ðá kapà. Èia atsiminsi sunkiausius mûsø tautos gyvenimo metus, atsiminsi jos didþiausius kankinius didvyrius ir pasisemsi jëgø savo darbui, savo valiai ir siekimams sustiprinti. Kankiniø laidotuvës, Þemaièiø þemë, , Nr.1, p.2 * * * Gauta þiniø, kad Telðiuose raudonieji nepaprastai þiauriai nukankino 73 politinius kalinius. Jie jau buvo ið kalëjimo iðbëgæ, bet raudonieji juos vël sugaudë 1. Kankinimai buvo þvëriðki á gerkles kalë kuolus, burnas perverdavo vielomis, nupjaustydavo ausis, nosis ir t.t. Mieste vaþinëjo tankai, kad nesigirdëtø þudomøjø riksmo. Ðiame þvëriðkame darbe dalyvavo vietiniai komunistai. Telðiuose raudonieji nukankino 73 politinius kalinius, Á laisvæ, , Nr.15, p.6 1 Netiksli informacija gandas. * * * 24

9 [ ]Iðbëgdami bolðevikai spëjo paèiu þiauriausiu bûdu nukankinti Telðiø kalëjime buvusius 76 politinius kalinius 1. Nukankintøjø lavonus pavyko rasti uþkastus netoli Telðiø, Rainiø miðke. Dël labai baisaus kankinimo nukankintøjø lavonø daugumo visai nebuvo galima atpaþinti, taèiau jø sàraðà kalëjime pavyko rasti. Tai daugiausia Telðiø ir Kretingos apskrities ûkininkai, darbininkai, tarnautojai, mokytojai. Visø nukankintøjø lavonai visuomenës rûpesèiu buvo atkasti, sudëti á karstus ir liepos 3 d. iðkilmingai palaidoti bendrame kape Telðiø katalikø kapuose. Ið Telðiø apskrities gyvenimo, Á laisvæ, , Nr.29, p.6 * * * Visi þemaièiai su didþiausiu liûdesiu ir giliausia uþuojauta artimiesiems pirmomis karo mûsø kraðte dienomis palydëjo á amþino poilsio vietà bolðevikø þiauriai Rainiø miðke nukankintuosius Telðiø politkalinius. Apie jø paskutines gyvenimo dienas Telðiø kalëjime kaskart vis daugiau randama daviniø. Ádomiu ir vertingu radiniu reikia laikyti vienoje kalëjimo kameroje rastà aliumininá bliûdelá (maisto), kurio ðonuose ir dugne (aðtriu daiktu) iðrëþtas ðis kameroje politkaliniø testamentas, puikiai vaizduojàs nukankintøjø nuotaikas ir valià pirmomis karo dienomis. 2 Þemaièiø kankiniø testamentas, Þemaièiø þemë, , Nr.14, p. 1 * * * [...]Ðiandien ir rytoj þemaièiai ypatingomis gedulo ðydu apgaubtomis iðkilmëmis pagerbia Rainiuose nuþudytuosius 73 1 Ið tiesø Rainiø miðkelyje buvo rasti 73 kaliniø palaikai, kiti 3 ties Dþiuginënø kaimu (þr. p. 14). 2 Tekstà dubenëlyje þr. ðios knygos 30 p. 25

10 politinius kalinius. Á Telðius ið visø Þemaièiø kampø vakar, uþvakar plaukë tûkstanèiai þmoniø. Tai nuþudytøjø giminës, jø artimieji, paþástami ir kiti kaimø bei miestø gyventojai. Ðias dvi dienas ne tik þemaièiø, bet ir visø lietuviø ðirdys prisimena tas pereitø metø birþelio d. tragiðkas valandas, kai raudonieji Rainiø miðkelyje þvëriðkiausiai kankino 73 beginklius, ilgus mënesius kalëjime badavusius þmones. Telðiø politiniø kaliniø Golgotos kelias ið kalëjimo iki Rainiø spaudoje jau ne kartà buvo nuðviestas. Jis visiems lietuviams gerai þinomas, tik Rainiø miðkelio tragedija ir ðiandien tebëra paslaptis. Tikëtasi, kad bent ið dalies jà atidengs Þemaièiø þemës iðleistasis specialus ðios tragedijos metinëms paminëti leidinys Þemaièiø kankiniai. Deja, ir ið jo nieko naujo nesuþinome, nors paskelbti keliø, bolðevikiniais laikais buvusiø kalëjimo tarnautojø parodymai. Apie tas kanèias, kurias teko iðkentëti þudomiesiems, ir apie þudymo metodus bei priemones galima spræsti tik ið teismo medicinos protokolo iðtraukø. Lavonai buvo taip baisiai suþaloti, kad ið 73 atkastø lavonø, nuþudytøjø tëvai, giminës bei artimieji bièiuliai atpaþino tik 28 kankinius. [...] Bolðevikø teroro kanèias Rainiuose iðkentëjo 23 ûkininkai, 13 tarnautojø, 12 moksleiviø, 4 darbininkai, 4 smulkûs prekybininkai, 4 buv. policininkai, 3 pr. mok. mokytojai, 3 amatininkai, l studentas, 1 advokatas, 1 notaras, 1 þurnalistas, 1 dvarininkas, o dviejø nuþudytøjø profesijos dar nenustatytos. Nemaþesnës þudynës birþelio 26 d. bolðevikø ávykdytos Pravieniðkëse. Èia bolðevikai automatiniais ðautuvais bei kulkosvaidþiø ugnimi suðaudë apie 400 nekaltø þmoniø, jø tarpe 21 Pravieniðkiø. priverèiamøjø darbø stovyklos tarnautojà ir 8 stovyklos moteris tarnautojas bei tarnautojø þmonas. [...] Raudonøjø teroro aukos: Telðiø iðkilmiø proga, Á laisvæ, , Nr. 148, p.3 26

11 Pirmieji tyrimai Kur ir kaip bolðevikai þudë ir kankino lietuvius A. Merkelis Bolðevikai savo santvarkà ir valdþià Lietuvoje rëmë ir stiprino dviem priemonëm bûtent: milþiniðka propaganda ir kuo þiauriausiu teroru. Taèiau ir ðiomis priemonëmis jie vis dëlto neástengë savo ideologijai ir santvarkai palenkti lietuviø tautos. Tatai matydami, bolðevikai buvo pasirengæ visiðkai sunaikinti lietuviø tautà. Kad tokiam baisiam þygiui bolðevikø buvo tikrai ruoðtasi, mums átikinamai rodo jø uþsimojimas 1941 m. vasarà lietuvius iðveþti á Sovietø Sàjungos gilumà. Pirmuoju transportu birþelio mënesio dienomis bolðevikai tesuspëjo iðveþti tik keliasdeðimt tûkstanèiø lietuviø. Lietuviai á Sovietø Sàjungos gilumà buvo veþami taip þiauriai ir tokiose bjauriose antisanitarinëse sàlygose, jog tas jø veþimas buvo lygus þiaurioms þudynëms. Blogai organizuotas bolðevikø transportas ir 1941 m. birþelio 22 dienos rytà prasidëjæs karas bolðevikams sutrukdë toliau lietuvius veþti á SSSR gilumà. Smarkiai vokieèiø armijos spaudþiami bolðevikai galvotrûkèiais buvo priversti ið Lietuvos bëgti. Taèiau ir bebëgdami bolðevikai þiauriai kerðijo niekuo nekaltiems lietuviams; jie, kur begalëdami, kankino ir þudë lietuvius. Norëdami greièiau atsipalaiduoti nuo bolðevikø priespaudos ir apsisaugoti nuo þudyniø, lietuviai organizavo kovai su bolðevikais partizanø bûrius. Partizanai daug padëjo lietuviams apsisaugoti nuo bolðevikø skerdyniø. Taèiau besitraukdami ið Lietuvos bolðevikai, palyginti dar daug kur suspëjo nukankinti ir nuþudyti lietuviø. Daugiausia nuo galvotrûkèiais bebëganèiø bolðevikø nukentëjo politiniai kaliniai. 27

12 Plaèiu mastu lietuvius bolðevikai pradëjo suiminëti 1940 m. liepos mënesá ið 11 dienos á 12 naktá. Tà naktá pagal Valstybës Saugumo Departamento direktoriaus A. Snieèkaus 1940.VII.7. patvirtintà planà [tai] Prieðvalstybiniø partijø : tautininkø, voldemarininkø, liaudininkø, krikðèioniø demokratø, jaunalietuviø, trockistø, socialdemokratø, eserø, ðauliø ir kt. vadovaujanèio sàstato likvidacijos paruoðiamøjø darbø ir operatyvinës likvidacijos planas buvo suimta keli tûkstanèiai lietuviø veikëjø. Per visà bolðevikø Lietuvoje ðeimininkavimo laikà lietuviø areðtai buvo kasdieninis reiðkinys. Tad nenuostabu, kad visi kalëjimai ir koncentracijos stovyklos buvo prikimðtos lietuviø politiniø kaliniø. Kiekvienoje kameroje buvo kalinama kelissyk daugiau kaliniø, negu kad normaliai jø ten galëtø tilpti. Lietuviai politiniai kaliniai kalëjimuose buvo laikomi bjauriose antisanitarinëse sàlygose ir per tardymus þiauriai kankinami. Daug lietuviø politiniø kaliniø per tardymus bekankinant buvo nuþudoma. Tokie naktimis kuo slapèiausiai bûdavo palaidojami. Kuo gi lietuviai politiniai kaliniai buvo kaltinami? Kone visi bolðevikø kaltintieji lietuviai politiniai kaliniai buvo kaltinami RTFSR Baudþiamojo Kodekso 58 ir 59 straipsniais, kuriuose kalbama apie valstybinius nusikaltimus. To Kodekso 58 straipsnis, kuriuo bolðevikø buvo kaltinamas beveik kiekvienas lietuvis politinis kalinys, yra skiriamas kontrrevoliuciniams nusikaltimams straipsniu kontrrevoliuciniu pripaþástamas kiekvienas veiksmas nukreiptas á darbininkø bei valstieèiø tarybà [=as] ir jø pagal TSR Sàjungos Konstitucijà, sàjunginiø respublikø konstitucijas iðrinktø TSR Sàjungos sàjunginiø ir autonominiø respublikø darbininkø bei valstieèiø vyriausybiø valdþios nuvertimà, pakirtimà ar nusilpninimà; arba nukreiptas á TSR Sàjungos iðorinio saugumo ir pagrindiniø ûkiniø, politiniø ir 28

13 nacionaliniø proletarinës revoliucijos laimëjimø pakirtimà ar nusilpninimà. Dël visø darbo þmoniø interesø tarptautinio solidarumo tokie pat veiksmai pripaþástami kontrrevoliuciniais ir tada, kai jie nukreipti prieð bet kurià kità darbo þmoniø valstybæ, nors ir nesanèià TSR Sàjungos sudëtyje. Kontrrevoliuciniu nusikaltimu laikomas ir tëvynës iðdavimas, t.y., TSR Sàjungos pilieèiø veiksmai, kuriais kenkiama TSR Sàjungos karinei galiai, jos valstybinei nepriklausomybei ar jos teritorijos nelieèiamybei, kaip antai: ðnipinëjimas, karinës ar valstybinës paslapties iðdavimas, perëjimas á prieðo pusæ, pabëgimas ar perskridimas á uþsiená, baudþiami aukðèiausia baudþiamàja priemone suðaudymu su viso turto konfiskavimu, o lengvinanèiø aplinkybiø atveju laisvës atëmimu deðimèiai metø su viso turto konfiskavimu. RTFSR Baudþiamojo Kodekso 59 straipsnis nustato nusikaltimus valdymo tvarkai, itin pavojingus TSR Sàjungai. Tuo straipsniu nusikaltimu valdymo tvarkai pripaþástamas kiekvienas veiksmas, kuris, nebûdamas tiesiogiai nukreiptas á Tarybø valdþios ir Darbininkø bei Valstieèiø vyriausybës nuvertimà, vis dëlto sutrikdo taisyklingà valdymo ar liaudies ûkio organø veiklà ir yra susijæs su pasiprieðinimu valdþios organams ir kliudymu jø darbui, su neklusnumu ástatymams ar su kitais veiksmais, sukelianèiais valdþios galios ir autoriteto nusilpninimà. [...] Paèiomis þiauriausiomis priemonëmis bebëganèiø bolðevikø [...] buvo nukankinti Telðiø kalëjimo lietuviai politiniai kaliniai. Pirmieji lietuviai politiniai kaliniai á Telðiø kalëjimà pateko 1940 metais liepos 12 dienà per pirmàjá masiná lietuviø areðtà, o paskutinieji tik 1941 metais birþelio 8 dienà, t. y., vos porà savaièiø prieð vokieèiø-sovietø karà. Kalëjime jie visà laikà buvo tardomi ir ávairiais bûdais terorizuojami. Yra pagrindo 29

14 manyti, kad kalëjime jie taip pat buvo ir þiauriai kankinami, nes apie tatai liudija kalëjime rasti dveji kruvini marðkiniai. [...] Bliûdelio dugne 1 yra ðis áraðas: Telðiø kalëjime 10-tos kameros 1941-VI-23. politk.: 1. Antanavièius Juozas, 2. Baltramiejûnas Albinas, 3. Baltrimaitis Kazys, 4. Buèius Kostantas, 5. Gaudutis Augustinas (iðbrauktas), 6. Jagminas Adolfas, 17. Katkus Kazys, 8. Kisevièius Karolis, 9. Kvedaras Juozas, 10. Lileikis Vytautas, 11. Puðkorius Kazys, 12. Rakas Adomas, 13. Rudokas Andrius 1941.VI.23, Telðiai. Bliûdelio pakraðèiuose sienelëse áraðyti ðie þodþiai: [...] Ðiandienà, 1941 m. birþelio mën. 23 d. nuðvito mûsø veidai, ðirdys ugnimi suliepsnojo, pamaèius vokieèiø bomboneðius, sprogdinant Telðiø bolðevikø karinius objektus. [...] Ðiandienà, 1941 m. VI. 24 d., graþus saulëtas rytas; pro plieno lango grotus matosi spindintis mëlynas Masèio eþeras. Mes pakeltom nuotaikom laukiame bolðevikø þlugimo galo. [...] Prasidëjus karui, telðieèiai darë þygiø iðlaisvinti politinius kalinius. Kai kurie kalëjimo priþiûrëtojai buvo sutikæ tatai padaryti, taèiau kalëjimo priþiûrëtojas [A.]Vaitkus, prieðtaraudamas tam, politinius kalinius iðdavë ir paskubino jø Dubenëlis su politiniø kaliniø pavardëmis. 1 Indas buvo rastas lentynoje, vienoje ið Telðiø kalëjimo kamerø. 30

15 nukankinimà. Enkavedistai, matyt, suþinojæ, kad daroma þygiø iðleisti politinius kalinius, tuojau apsupo kalëjimà, prie jo abiejø gatvës pusiø iðstatë tankus, kulkosvaidþius ir ginkluotus raudonarmieèius ir nieko ið paðaliniø þmoniø neleido vaikðèioti kalëjimo link. Kalëjimo priþiûrëtojai daug kaliniø uþdarë karceryje, ið ten jie tebuvo paleisti tik kità dienà. Kriminaliniai kaliniai, likæ be prieþiûros, iðlakstë. Ið kamerø politiniai kaliniai buvo vedami á tardymo kambará. Èia jiems budeliai ásakydavo ramiai stovëti ir tarti raidæ a. Tuo pat metu virðum ramiai stovinèio galvos buvo laikoma ilga medþiagos juostelë, kuri, tariant raidæ a, staiga buvo ápjaunama á iðþiotà burnà. Po to apatinë burnos þiauna buvo pritraukiama prie kaklo, ir taip kankinamasis paþabojamas, kad nerëktø. Taip paþaboti ir uþpakalyje suriðtomis rankomis kankinamieji, lyg kokie maiðai, buvo metami pagal komandà r a z, d v a á sunkveþimius ir veþami á Rainiø miðkelá. [...] Geleþinë plytelë vandeniui virinti (virðutinë nuotrauka), elektros dinamo skirstomoji lenta (vidurinë nuotrauka) ir motoras triukðmui kelti (apatinë nuotrauka) buvo bolðevikø panaudoti 1941 m. birþelio d. Rainiuose. 31

16 Kaip kalëjimas, taip ir Rainiø miðkelis kankinimo metu buvo stropiai saugomas. Raudonarmieèiø sargybos buvo iðstatytos ne tik prie paèios kankinimo vietos, bet ir prie visø artimesniø keliø ir takø, kuriais kankinimo metu niekam ið paðaliniø þmoniø nebuvo leidþiama vaikðèioti. Kad nebûtø girdëti kankinamøjø ðauksmo ir dejavimo, buvo dûzginami automaðinø motorai. Nors ir labai stropiai buvo saugoma kankinimo vieta, o prie suraiðiotø ir paþabotø kankiniø buvo daug èekistø bei raudonarmieèiø ir kankiniams nebuvo jokios vilties gyviems pasprukti, taèiau pamatæ, kokios pragariðkos kanèios jø laukia, jie vis dëlto bandë bëgti, ir du lavonai buvo rasti nuðauti maþdaug uþ metrø nuo kankinimo vietos, artimiausiame vieno gyventojo darþe bulvëse ir rugiuose. Kokias pragariðkas, tiesiog ne[á]tikëtinas kanèias iðkentëjo Telðiø kalëjimo lietuviai politiniai kaliniai, pasibaisëtinai byloja net iki neatpaþinimo suþaloti jø kûnai. Jie mums leidþia bent ið dalies atkurti tà klaikø savo realybe kankinimø vaizdà, kuris neþmoniðkai ðlykðtus savo sadistiðku þiaurumu. Bûtinai reikia pabrëþti, kad Rainiø miðkelyje politiniai kaliniai buvo kankinami, ne siekiant ið jø iðgauti kuriø nors prisipaþinimø (dël to jie pakankamai jau buvo prikankinti tardytojø kalëjime), bet norint patenkinti savo paðëlusià sadizmo aistrà. To siekdami, raudonieji sadistiniai teroristai savo aukoms kankinti iðgalvojo paèias ámantriausias, sveiko proto þmogui net neásivaizduojamas kankinimo priemones. Jie savo kankinamas aukas svilino ant lauþo, degino jas ugnimi ir elektra, plikë jø rankas ir kojas verdanèiu vandeniu. Toliau, jie kankinius dauþë ðautuvø buoþëmis, vielø kanèiukais su ðvino gabalais galuose ir kitais kietais ánagiais, pjaustë juos peiliais, badë durtuvais, lauþë kojø ir rankø kaulus, durtuvais badë kojø padus, nugaras, krûtines, pilvus, ávairiose kûno vietose gyviems lupo odà; kai kuriems kankiniams nupjaustë ausis, iðbadë akis, iðtraukë lieþu- 32

17 vius. Daugumai kankiniø galvos kiauðai sudauþyti, smegenys iðtaðkytos. Dar paþymëtina, kad iki pasiutimo áðëlæ raudonieji budeliai buvo apimti ir kaþkokio negirdëtai ðlykðtaus seksualinio sadizmo. Beveik kone visiems kankiniams þiauriai suþaloti lyties organai, o kai kuriems net á burnas sukiðti. Ið visko matyti, kad iki pamiðimo áðëlæ raudonieji dvideðimtojo amþiaus inkvizitoriai savo aukas taip kankino, jog kuo daugiausia joms suteiktø skausmø ir galëtø savo iðkrypusius jausmus patenkinti, þiûrëdami á skausmuos besiraitanèias, konvulsijø tàsomas savo aukas. Po keliø dienø raudonøjø barbarø niekðingi darbai iðkilo dienos ðvieson. Birþelio 28 dienà 17 valandà á Rainiø miðkelá atvyko Telðiø apskrities prokuroras, apskrities virðininkas, gydytojas ir kiti pareigûnai bei kviestiniai ir pradëjo tirti kaliniø atpaþinimà. Tatai buvo nelengvas darbas: atkastieji kankiniai taip þiauriai buvo nugalabyti ir suþaloti, jog tik labai maþà dalá artimieji begalëjo atpaþinti. Lietuviø archyvas: bolðevizmo metai T.1, Kaunas, 1942, p

18 Apie NKVD tardymo metodus A.Vilainis [...] Kalëjimø kiemuose ir nuoðalesnëse vietose atradus daug NKVD nuþudytø aukø lavonø, buvo susirûpinta ne tik jø garbingu palaidojimu, bet ir paèiø lavonø atpaþinimu. Tuo reikalu prie Kauno sunkiøjø darbø kalëjimo buvo sudarytas nuþudytøjø politiniø kaliniø atpaþinimo identifikacinis skyrius. Jo surinkti daviniai duoda daug medþiagos enkavedistø kankinimø metodams paþinti. Ypaè ásidëmëtina Rainiuose iðþudytø politiniø kaliniø tragedija. Jie, kaip þinoma, buvo nuþudyti enkavedistø, ir jø nuþudymui panaudotos visos enkavedistams þinomos þiauriausios priemonës. Apie ðiø 73-jø kankiniø nuþudymo þiaurumus duoda vertingos dokumentinës medþiagos medicinos gydytojø ekspertizës protokolai 1. Jie savo laiku buvo iðstatyti Raudonojo Teroro parodoje. Vëliau jie buvo paskelbti Þemaièiø Þemëj metais. Èia dedame trumpà protokolo iðtraukà: 1) Èiuþas Antanas, ið Telðiø. Pilvo ir krûtinës sumuðimo þymës. Ant kairës kojos þemiau sànario smûgio þaizda, kraujas iðsiliejæs. Abi rankos uþpakaly suriðtos. Visos galvos kiauðo siûlës sutrûkusios, trûkimai pusiau ovalinës formos, zonduojant (þaizdø gilumà matuojant) matiklis laisvai eina per visà kaukolæ, smegenys sumaiðyti. Paakiuose mëlynës. 2) Kavolis Petras (atpaþino brolis Matas). Visas galvos kiauðas sutriuðkintas, deformuotas. Ið galvos deðinës pusës, tarp kaktikaulio ir smilkinio kaulø yra nelygiais kraðtais þaizda. Ið nosies iðtekëjæs kraujas. Oda nulupta. Smegenys iðtriðkæ. Ties deðiniu lûpø sujungimu yra durtos dvi þaizdos 10 cm. gilumo. Ðone ið deðinës pusës po ranka yra muðimo þymës. Apatinis 1 Þr. ðios knygos p

19 þandikaulis sutriuðkintas. Lyties organai sumuðti, kraujas iðsiliejæs. Rankø galûnës nuðutintos ir nubrûþuotos. Lavono dëmës stipriai iðreikðtos. 3) Bubelë Stepas ið Alsëdþiø. Lavondëmës stipriai iðreikðtos visam kûne, lupasi ir maciruojasi abiejø kojø sumuðimo þymës. Medis, prie kurio politiniai kaliniai buvo riðami Rainiø miðke. Juos bolðevikai kankino þvëriðkiausiu bûdu: plikino karðtu vandeniu, badë akis, sukinëjo sànarius. Lyties organas sumuðtas, kraujas iðsiliejæs, maðna pilna kraujo. Ant varpos sumuðimo þymës. Smakras priverþtas prie kaklo, paþabotas raiðèiu, lieþuvis iðkiðtas, apatinis þandikaulis nuverstas þemyn, kairioji akis atdara. Tarp virðukaulio, pakauðkaulio ir smilkinio kaulo yra aðtriais nelygiais kraðtais þaizda 8 cm. Smegenys iðbëgæ. 4) Balsevièius Povilas ið Kuliø valsèiaus, Kumþaièio km. (atpaþino brolis). Ávairaus dydþio sumuðimai ant liemens ir apatiniø galûniø pilvo srityje, visa kaukolë deformuota, deðinëje kiauðo pusëje skylë 15,10 cm, apimanti deðinës pusës kaktikaulá, smilkinio ir virðukaulio sritis. Smegenys iðbëgæ. 5) Aleksandravièius Jonas ið Kalnënø, Telðiø valsèiaus. Visas veidas ir kûnas sudauþytas buku daiktu, stiprus kraujo iðsiliejimas po oda ir kituose audiniuose. Tarp pakauðio kaulo ir virðukaulio yra skylë 15,8 cm. Smegenys iðbëgæ. Lyties organai sumuðti buku daiktu, stiprus kraujo iðsiliejimas. 6) Butkevièius Alfonsas ið Kaunatavo, Paþabotas arkliniu raiðèiu, deðinë akis iðdurta, galvos kiauðas ir visas veidas deformuoti. Kaktoj ir pakauðy durta þaizda 2,5 cm. Þaizdos kraðtai nelygûs, zonduojant eina. Sumuðimo þymës pastebi- 35

20 Kankiniams buvo badomos kojos, lupama jø oda. Nuotraukoje matyti suþalotos kankiniø kojos. mos ypaè kairës akies smilkinyje, kairës krûtinës ðone ir kairëj kojø srityj. 7) Kryþianauskas Bronius. Visas veidas sudauþytas. Dideli kraujo iðsiliejimai. Virðugalvio kiauðas sudauþytas. Tarp virðugalvio ir kaktikaulio yra 2 cm diametro skylë, pro kurià verþiasi kraujas ir smegenys. 8) Guþauskas Pranas ið Telðiø. Rankos suriðtos uþpakalyje. Galvoje tarp smilkinkaulio ir kairës ausies yra skylë 8,8 [cm] pro kurià verþiasi smegenys. Kaulai sulauþyti. Apatinis þandikaulis sudauþytas. 9) Antanavièius. Ant krûtinës, deðinio peties, deðinio ðono platûs sumuðimai su kraujo iðsiliejimu. Deðinë ranka sumuðta su kraujo iðsiliejimu. Rankos uþpakalyje suriðtos. Ant kairio þando þaizda 4 cm ilgumo ir 3 cm gilumo. Virð kairiojo antakio ir ið ðono iki ausies pjauta þaizda 10 cm ilgumo. Kairëje pusëje kaktos 5,5 cm þaizda. Virðugalvy, prieky nuo duobutës truputá á kairæ durta þaizda 4,5 cm, kiaurai matyti smegenys. 10) Bachmanas Liudas. Pakauðis sumuðtas, Þaizdos plotis 5,8 cm. Krûtinës kairë pusë sumuðta su kraujo iðsiliejimu. Keturius kartus ðautas ið arti prie stuburkaulio. 11) Balsevièius Stasys. Abiejø klubø ir krûtinës sumuðimai ir þymës. Lyties organai sumuðti su kraujo iðsiliejimu. Veidas sumuðtas. Durta þaizda per kairæ ausá ir smegenis. Rankos suriðtos uþpakaly. 12) Tarvainis ið Þarënø. Nugara menèiø srity sudauþyta. Lyties organai sumuðti. Rankos suriðtos. Ties krûtinkaulio vi- 36

21 duriu kairëje pusëje 1 cm aukðèiau spenio dvi ðautos þaizdos. Kulkø iðëjimo angos nugaroj. Virð deðinio antakio durta þaizda. Deðinëje pusëj per ausá durta þaizda á smegenis. Veidas sumuðtas. Neatpaþintieji dar daugiau suþaloti, kaip pav. paþymëtas numeriu 53: Lieþuvis perplëðtas. Kairëje pusëje krûtinës yra plëðta þaizda 15,25 cm, kraðtais zonduojant 20 cm. Taip pat þaizda ið kitos pusës. Ið kairës pusës þemiau duobelës nelygiais kraðtais durta þaizda 15 cm gilumo. Antra þaizda prie peties 5,10 cm, eina nuo peties sànario ið priekio. Treèia þaizda ið uþpakalio 53 cm. Neatpaþintas lavonas, paþymëtas numeriu 72: Nugara smarkiai sumuðta. Nuo rankø lupasi [=lupta] oda. Kairiojo kirkðnio pjauta þaizda 4,4 cm. Rankos suriðtos uþpakaly. Galva sudauþyta, kaukolë sutriuðkinta. Apatinis ir virðutinis þandikaulis supjaustyti. Ið burnos vidaus su durtuvu iðmaiðyta gerklë. Lieþuvio nëra. Tarp akiø ir nosies þaizda. Visi ðie kankiniai, kaip minëjome, nuþudyti enkavedistø. Tad jie jau þudë savo anksèiau iðbandytais metodais. Èia gal tik bus buvæs tas skirtumas, kad anksèiau buvo þudoma ne masiniai, bet po vienà ir ið aukø buvo reikalaujama prisipaþinimo, draugø iðdavimo ir t. t. Tad, kitaip sakant, kankindami savo aukas, dar turëdavo tikslo surasti pëdsakus naujø aukø. Tuo tarpu Rainiuose tai padaryta masiðkai ir, þinoma, ne tam, kad ið kaltinamojo iðgautø kokiø nors þiniø. Belieka manyti, kad NKVD budeliai tenkino savo iðkrypusià vaizduotæ ir sadistinius potroðkius. Lietuviø archyvas: bolðevizmo metai T.4, 1943, p

22 Versta ið vokieèiø kalbos Bolðevikø Lietuvoje ávykdytos þudynës J.Arminas Vakarø Lietuvos centre yra Telðiai, senas miestas su maþdaug gyventojø. Telðiai iðsidëstæ ant Masèio eþero krantø, prie Durbino upelio þioèiø. Kai tenykðèiai gyventojai gerai nusiteikæ, jie lygina savo miestà su Roma, kadangi Telðiai, kaip ir Roma, iðsidëstæ ant septyniø kalvø. Ðis þemës pavirðiaus nelygumas suteikia miestui savotiðkà jaukø pobûdá. Miesto apylinkës taip pat kalvotos. Ið miesto atsiveria labai graþus vaizdas á eþerà su ávairiais pusiasaliais ir toliau per visas apylinkes, per miðkus, valstieèiø sodybas ir derlingus javø laukus. Maþdaug uþ 4 km nuo ðio graþaus seno miesto yra Rainiø miðkelis. Jis nëra labai didelis, vargu ar (vos) didesnis negu 10 ha. Niekuo ypatingu jis nepasiþymi. Tai spygliuoèiø miðkas, tarp jø ðiek tiek lapuoèiø, taip pat kiek kalvotas, ðalia vieðkelio, vedanèio á kraðto gilumà. Lietuvoje daug tokiø miðkø. Apie ðá miðkà, kaip ir apie visus kitus maþesnius Lietuvos miðkus, anksèiau niekas daug neþinojo. Netgi truputëlá toliau nuo Telðiø nebuvo þinoma apie ðio miðko egzistavimà. Taèiau dabar Rainiø miðko pavadinimas, kaip ir Telðiø miesto, minimas gana daþnai. Lietuvos gyventojai sieja ðá pavadinimà su kruvinu bolðevikø reþimu. Bolðevikø vieðpatavimas visai Lietuvai buvo sunkus metas. Taèiau ðie dvideðimtojo amþiaus barbarai niekur nepaliko tokiø baisiø savo vieðpatavimo pëdsakø kaip Telðiuose ir netoli jø esanèiame Rainiø miðke. Ten jie surengë masines politiniø kaliniø þudynes, kurios savo klaikumu sukrëtë visà Lietuvà. Per vienerius savo valdymo Lietuvoje metus (nuo 1940 VI 15 I941 VI 22) bolðevikai Lietuvoje daug þudë, ypatingai daug 38

23 bëgdami ið Lietuvos. Taèiau niekur kitur tos þudynës nebuvo vykdomos taip þiauriai kaip ðiame maþame Rainiø miðke. Tai, kà bolðevikai sau leido ten, kankindami ir þudydami politinius kalinius, savo kraugeriðkumu pralenkia net patekusiø á nelaisvæ jø prieðø þudymus. Ið viso Rainiø miðke buvo nuþudyti 73 politiniai kaliniai. Iki nuþudymo jie buvo laikomi Telðiø kalëjime, kuris buvo ákurdintas dviejø aukðtø privaèiame name miesto centre. Ðis namas buvo aptvertas aukðta medine tvora su keliomis spygliuotos vielos eilëmis. Tvoros kampuose buvo sargybos bokðtai, kuriuose nuolat ëjo sargybà èekistai, ginkluoti granatomis, ðautuvais ir kulkosvaidþiais. Rûsiai po ðiuo namu buvo ypatingai (specialiai) pagilinti. Juose buvo karceriø ir patalpø kaliniø tardymui. Ðis kalëjimas, kaip ir visi kiti, buvo iðimtinai ÈëKa þinioje 1. ÈëKa vadino já kalëjimu Nr.11. Reþimas ðiame kalëjime buvo toks pat kaip ir visuose kituose, taigi grynai èekistiðkas. Kalëjimo virðininkas buvo rusas komunistas Vasilijus Reinikovas, jo pavaduotojas èekistas Antanas Vaitkus, buvæs batsiuvys. Abu pasiþymëjo dideliu þiaurumu, ypaè politiniø kaliniø atþvilgiu. Didþioji dauguma likusiojo personalo buvo taip pat komunistai ir èekistai. Ðiek tiek padoresniø ir partijai nepriklausanèiø tarnautojø buvo nedaug ir jie dirbo tik þemose pareigose. Aplamai Telðiø kalëjime galëjo bûti patalpinta maþdaug 50 kaliniø. Taèiau bolðevikai vykdë tiek daug suëmimø, kad 1 ÈëKa arba ÈK (Èrezvyèajnaja Komissija), tai Ypatingoji komisija, ásteigta Rusijoje po 1917 m. ávykdyto Spalio perversmo. ÈK paskirtis kova prieð kontrrevoliucijà, vykdyti revoliucinës partinës vadovybës potvarkius ir nurodymus. ÈK vykdë terorà, naudojo politines þmogþudystes kaip priemonæ savo tikslams ágyvendinti. Atsakinga uþ milijonø þmoniø genocidà. Ji yra Sovietø Sàjungos ir Rusijos saugumo strultûrø GPU, NKVD, NKGB, KGB, FSB pirmtakë. Tæsëjai ligi ðiol didþiuojasi èekisto vardu. 39

24 visi kalëjimai buvo perpildyti. Taip buvo ir Telðiø kalëjime, kuriame buvo laikoma iki 100 ir net dar daugiau kaliniø. Daugiausia tai buvo politiniai kaliniai. Kriminaliniø nusikaltëliø skaièius buvo stebëtinai maþas. Bëgdami èekistai sunaikino daugumos politiniø kaliniø bylas. Taèiau ið iðlikusiø bylø ir pastabø ávairiuose raðtuose matyti, kad jie visi buvo kaltinami nepatikimumu bolðevikø valdþios (vyriausybës) atþvilgiu. Tai buvo bendras kaltinimas, kurá bolðevikai taikë kiekvienam, kà suimdavo ir nuspræsdavo likviduoti. Ðiø politiniø kaliniø, kaip ir visø kitø, kaltë buvo ta, kad jie pasyviai þiûrëjo á tarybinæ santvarkà arba buvo áskøsti pasakæ kà nors nepalankaus apie bolðevikus. Su ðiais politiniais kaliniais buvo elgiamasi taip pat grieþtai kaip ir su visais kitais. Jie buvo paèia tikràja þodþio prasme izoliuoti nuo pasaulio. Net su paèiais artimiausiais giminëmis jie negalëjo pasimatyti. Jiems negalima buvo atneðti nei maisto, nei drabuþiø. Jiems nebuvo leidþiama raðyti ir gauti laiðkø. Jie negalëjo skaityti laikraðèiø ir knygø arba leisti laiko uþsiimdami paprasèiausiomis pramogomis (þaisdami ðachmatais arba domino). Visi aukðèiau minëti asmenys buvo suimti ávairiu metu. Vieni pateko á kalëjimà tuoj pat prasidëjus bolðevikø reþimui, kiti vëliau, o dar kiti prieð pat bolðevikø iðvijimà. Yra þinoma, kad ávairûs (kai kurie) kaliniai buvo tardomi ypatingai þiauriai. Pvz. Liudvikui Bachmanui tardymo metu buvo iðmuðta akis, Adolfui Jagminui sulauþyta ranka. Nepaisant jø atþvilgiu naudojamo teroro, në vienas politiniø kaliniø neprarado vilties iðeiti ið kalëjimo. Visi laukë prasidedant karo tarp Tarybø Sàjungos ir Vokietijos pradþios kaip vienintelio kelio atgauti laisvæ. Todël su ypatingu entuziazmu jie sveikino 1941 m. birþelio 22 d. vokieèiø lëktuvø ant Telðiø numestø bombø sprogimus. Buvo rastas aliumininis dubuo, ið 40

25 kurio kalëjimo kameros Nr. 10 gyventojai valgë savo skurdø maistà, ðis dubuo nebûtø kuo nors ypatingas, jeigu ant jo ðono ir dugno nebûtø aðtriu daiktu iðrëþto uþraðo. Tas áraðas aiðkiai atspindi kaliniø nuotaikà, jiems suþinojus, kad karas tarp Tarybø Sàjungos ir Vokietijos jau prasidëjo. [...] Nors Telðiø kalëjimo kaliniai labai dþiaugësi, iðgirdæ vokieèiø bombø sprogimus, taèiau jiems nebuvo lemta atgauti laisvæ. Bolðevikø veikëjams pabëgus ið Telðiø, kalëjime nieko nebuvo rasta. Buvo likæ tik keli kriminaliniai nusikaltëliai. Jie buvo iðklausinëti, kas atsitiko su politiniais kaliniais. Kai kurie paaiðkino, kad bolðevikai juos dienà prieð tai iðveþë, bet niekas negalëjo pasakyti, kuria kryptimi ir koks tolimesnis jø likimas. Tai buvo paslaptis. Baisus radinys Paskutiniai bolðevikø funkcionieriai pabëgo ið Telðiø 1941 m. birþelio 25 d. Jausdami artëjant vokieèiø kariuomenæ ir norëdami iðgelbëti savo kailá, jie bëgo á rytus drauge su bolðevikø kariuomenës likuèiais. Tvarka mieste pradëjo rûpintis aktyvioji gyventojø dalis. Buvo uþimtos valstybinës ástaigos (tarnybos), organizuota ûkiniø objektø apsauga ir t.t. Buvo rûpinamasi taip pat ir prieðgaisrine apsauga. [...] Prieðgaisrinës apsaugos organizavimu kartu su kitais asmenimis rûpinosi senas gaisrinës darbuotojas Peckus. Pirmiausia jis patikrino bolðevikø paliktas gaisrines maðinas ir kitus gaisrø gesinimo árengimus. Jis áëjo á gaisrinës patalpas ir nustatë, kad prieð pabëgdami bolðevikai nesunaikino gaisrø gesinimo árengimø. Sunkiau buvo su maðinomis. Lengvàsias maðinas bëgdami buvo pasiëmæ bolðevikø veikëjai, o motoriniai ðvirkðliai buvo netvarkingi. Norëdamas kuo greièiau paruoðti ugniagesiø komandà darbui, Peckus pasiteiravo, kur galima bûtø gauti trûkstamø auto- 41

26 mobiliø daliø. Kaþkas uþsiminë, kad atsarginiø daliø yra Rainiø dvare, kur mëginta árengti traktoriø stotá. Rainiø dvaras yra uþ 4 km nuo Telðiø. Vaþiuoti reikia vieðkeliu á pietø pusæ, o pakeliui pravaþiuoti Rainiø miðkà. Peckus suþinojo, kur galima gauti atsarginiø automobiliø daliø ir kuo greièiau nuvaþiavo ten. Taèiau prie Rainiø miðko jis turëjo sustoti. Jo dëmesá patraukë miðko pakraðtyje stovinti automobilio priekaba, kelios statinës nuo benzino ir aplinkui visur iðmëtytos automobiliø padangos. Norëdamas ásitikinti, kiek ten jø guli, jis iðlipo ið veþimo. Kiek pasidairæs jis pamatë, kad ávairûs daiktai gulëjo ne tik miðko pakraðtyje, bet ir toliau miðke. Susidomëjæs Peckus nuëjo tolyn á miðkà. Ten jis rado tris dyzelinius motorus, didelá vandens bakà, kelias statines su kopûstais. Be to ; aplink mëtësi daug popieriaus skiauèiø, taip pat matësi didelio lauþo liekanos. Pamatæs ðià vietà, Peckus pagalvojo, kad èia buvo apsistojæs bolðevikø kariuomenës dalinys. Taèiau atidþiai apsiþiûrëjæs jis pastebëjo vienoje vietoje kasimo pëdsakus, ði vieta buvo sumaniai uþdengta samanomis ir apmëtyta spygliuotos vielos likuèiais. Be to, èia buvo pasodintos dvi eglaitës. Nesunku buvo suprasti, kad bolðevikai dël kaþkokiø prieþasèiø labai stengësi paslëpti visus kasimo pëdsakus. Peckø tai sudomino. Jis pagalvojo, kad ten turëtø bûti uþkasti ginklai arba kiti vertingi daiktai, kuriuos reikëtø iðkast ir atiduoti kompetetingoms ástaigoms. Jis norëjo tuoj pat tai suþinoti ir papraðë netoli ten buvusiø þmoniø parûpinti kastuvà. Jis gavo kastuvà ið netoliese esanèio kaimo. Vienas vyras tuoj pat pradëjo kasti toje vietoje, kur þemëje matësi kasimo pëdsakai. Jam pakasus iki maþdaug 30 cm gylio, kastuvas pradëjo kabintis uþ drabuþiø. Atrodë, lyg ten butø uþkastas kaþkoks minkðtas ryðulys. Peckus norëjo pamatyti, kas ten yra ir 42

27 pabandë pagriebti ryðulá ir iðtraukti, taèiau ðis iðslydo jam ið rankos. Kitas, pagautas smalsumo, perpjovë medþiagà peiliu ir staiga pilnas siaubo atðoko atgal. Tai buvo ne ryðulys, bet þmogaus lavonas. Peckus, tai pamatæs, pagalvojo, kad èia palaidoti kareiviai. Taèiau jis þinojo, kad kareiviai laidojami su virðutiniais drabuþiais. Jis taip pat þinojo, kad kareiviai nedëvi marðkiniø ið naminës drobës. Be to, kareiviø palaidojimo vietos nesulyginamos su þeme ir nemaskuojamos. Taigi èia negalëjo bûti kareiviai. Kas gi tai buvo? Tada jam atëjo á galvà mintis, kad èia galëjo bûti þmogus, nuþudytas bolðevikø. Ðitaip pagalvojæs, Peckus pats griebë kastuvà ir ëmë kasti toliau ir platinti duobæ. Pakankamai plaèiai iðkasæs, jis pagriebë lavonà uþ drabuþiø ir iðtraukë ið duobës. Taèiau tà akimirkà já apëmë neapsakomas siaubas, nes jis pamatë, kad duobëje guli ne vienas, o daug lavonø. Lavonai buvo sumesti á duobæ ávairiausiomis pozomis. Ið duobës kyðojo rankos ir kojos, buvo matyti ið skausmo iðkreipti veidai. Tai buvo kaþkokiø þuvusiø arba nuþudytø þmoniø masinis kapas. Peckus pastatë prie iðkastos duobës sargybà ir nuskubëjo atgal á Telðius ir praneðë tenykðèiam policijos virðininkui, kad Rainiø miðke rasta pilna lavonø duobë. Policijos virðininkas iðkart suðaukë komisijà, kuri tuojau iðvyko á Rainius tirti ávykio aplinkybiø.. Komisijos liepimu duobë buvo visai atkasta ir lavonai vienas po kito iðimti ið duobës. Bolðevikø þiaurumas visiems þinomas, daþnai jis siekdavo neþmoniðkumà. Taèiau pamaèius ðiuos lavonus reikëjo pripaþinti, kad èia bolðevikai pranoko patys save. Tai nebuvo suðaudytø ar ðiaip kokiu kitu bûdu mirèiai pasmerktøjø lavonai. Uþteko vieno vienintelio þvilgsnio, kad suprastum, jog visi ðie nelaimingieji prieð nuþudant buvo ávairiais bûdais kankinami. Lavonus eilëmis suguldë paunksmëje. Kiekvienas jø buvo neþmoniðkai sudarkytas. Beveik visø jø buvo sulauþytos rankos 43

28 ir kojos, krûtinëse þaizdos, subadyti viduriai, nupjaustytos nosys, iðbadytos akys, suskaldytos kaukolës, jau nekalbant apie durtuvø dûrius. Daugelio rankos buvo suriðtos ant nugaros, burnos buvo uþriðtos raiðèiais, padarytais ið suplëðyto drobinio audinio. Iðkasus pirmàjà duobæ ir iðëmus lavonus, apsidairyta, ar nëra daugiau tokiø duobiø. Ir tikrai, netoli nuo ðios pirmosios duobës buvo rasti kiti kasimo pëdsakai. Pakasus ir èia iki cm gylio, taip pat rasti lavonai. Be to, buvo surastos dar treèia ir ketvirta duobës. Kaip ir pirmojoje, taip ir kitose duobëse esantys lavonai buvo kuo þiauriausiai suþaloti, kai kuriais atvejais aplamai nepanaðûs á þmones. Ið viso buvo iðkasti 73 lavonai. Jau iðkasant pirmàjà duobæ, kilo mintis, kad tai galëtø bûti dingæ Telðiø kalëjimo politiniai kaliniai. Komisija tuoj pat ëmësi aiðkintis ðá klausimà, ji nusprendë identifikuoti nuþudytuosius. Taèiau lavonø apþiûrëjimas nedavë konkreèiø rezultatø nustatant jø asmenybes. Po to apþiûrëti lavonus buvo leista Telðiø kalëjime kalëjusiø politiniø kaliniø giminëms ir paþástamiems. Þinia apie siaubingà radiná þaibo greitumu pasklido Telðiø mieste ir apylinkëse. Daugybë þmoniø susirinko prie radinio vietos. Tarp jø buvo daug tokiø, kuriø giminës buvo patekæ á bolðevikø rankas. Didelio skaièiaus mirtinai nukankintø suradimas sukëlë didþiausià visø nerimà. Jie norëjo pamatyti nuþudytuosius, taèiau tuo pat metu ðito bijojo ir kartu tikëjosi, kad tarp jø nebus jø giminaièiø. Taèiau jø viltys neiðsipildë. Komisijai leidus apþiûrëti nuþudytuosius, tarp jø jie surado savo artimuosius. Ið viso buvo atpaþinti 27 nuþudytieji. Artimieji paþino juos ið drabuþiø. 46 asmenys liko neatpaþinti. Jø veidai ir kûnai buvo taip suþaloti, kad net jø tëvai, broliai ir seserys negalëjo atpaþinti. 44

29 Remiantis ðiø 27 nuþudytøjø atpaþinimu, buvo padaryta prielaida, kad èia ið tikrøjø esama Telðiø kalëjimo politiniø kaliniø, kurie 1941 m. birþelio 24 d. naktá buvo iðveþti ið Telðiø kalëjimo. Netrukus Telðiø kalëjime buvo rastas 76 numatytø iðveþti politiniø kaliniø sàraðas, ðiame sàraðe buvo ir 27 atpaþinti nuþudytieji. Tai sustiprino pirmàjá spëjimà. Taèiau á saraðà buvo átraukti 76, o rasti tik 73 lavonai. Kurgi dëjosi likæ trys? Ði máslë buvo greit áminta, nes trijø Telðiø kalëjimo politiniø kaliniø lavonai buvo rasti lauke netoli Rainiø miðko, matyt, jie bandë pabëgti ir buvo nuðauti. Taigi, neliko abejoniø, jog miðko pakraðtyje rasti lavonai taip pat buvo politiniai kaliniai ið Telðiø kalëjimo. Pasiruoðimai þudynëms Tyrimo metu pavyko nustatyti, kad Telðiø kalëjimo politiniai kaliniai Rainiø miðke buvo nuþudyti bolðevikø, dalyvaujant Raudonosios Armijos kareiviø gaujai. Þudynes paruoðë ir vykdë Telðiø kalëjimo virðininko pavaduotojas Antanas Vaitkus, kalëjimo gydytojas [...] Gutmanas, kalëjimo priþiûrëtojas Kabaila, kalëjimo priþiûrëtojas [...] Heimanas, Telðiø apskrities vykdomojo komiteto pirmininkas Rocius, komunistø partijos sekretorius Telðiuose Raslanas, [...] èekistas Duðanskis, [...] èekistas Galkinas, policijos politrukas [...] Karietka, neþinomas Raudonosios Armijos majoras, pasivadinæs águlos virðininku, ir Raudonosios Armijos kapitonas. Þudynëse dalyvavo maþdaug Raudonosios Armijos kareiviø. [...] Apie duobiø kasimà priþiûrëtojo Pilybaièio [A.Pilibaitis] parodymuose randame ðtai kà: Apie 18 val. rusø karininkas liepë man, Heimanui ir 8 rusø kareiviams lipti á sunkveþimius. Mes atsisëdome ir nuvaþiavome á miðkà, prie Luokës kelio. Pasiëmëme kastuvus. Atvykæ á miðkà, kuris yra maþdaug uþ 4-5 km. nuo Telðiø, radome tris dar nepilnai iðkastas duobes, ðalia stovëjo uþmaskuotas 45

30 tankas, o maþdaug uþ 30 metrø nuo duobiø stovëjo motorai. Kartu atvykæs rusø karininkas liepë pagilinti duobes. Kasëme: að, Heimanas ir aðtuoni kareiviai. Dirbome maþdaug valandà ir kai baigëme dirbti, saulë jau buvo nusileidusi. Tada atsigulëme ant þemës ir gulëjome apie 2-3 val. Po to pësèiomis gráþome á kalëjimà. Kol buvome prie duobiø, kaliniai ið Telðiø kalëjimo atveþti nebuvo. Kokiu tikslu kasëme duobes, neþinau. [...] Prieð vedant á þudyniø vietà kaliniai buvo suriðti, jiems buvo uþriðtos burnos. Ði procedûra vyko kalëjime, priþiûrëtojø patalpoje, ðiam tikslui kaliniai po vienà buvo iðvedami ið savo kamerø. Á kameras jie jau nebesugráþo. Priþiûrëtojø patalpoje praleistos minutës buvo [jø] paskutinës minutës kalëjime. Kaip politiniai kaliniai ið savo kamerø buvo vedami á priþiûrëtojø patalpà, randame I.Tiðkienës parodymuose. Ten tarp kita ko sakoma: Po vakarienës, apie val., mums grieþèiausiai buvo ásakyta laikyti langus uþdarytus, neþiûrëti pro langus, kadangi prieðingu atveju bus ðaunama. Mes paklusome ðiam paliepimui. Netrukus po to iðgirdome koridoriuje Vaitkaus balsà: Þmonës, paruoðkite savo daiktus. Pagalvojome, kad visus politinius kalinius veð á Rusijà. Politiniai kaliniai buvo ðaukiami po vienà pavardëmis ir vedami laiptais þemyn. Kalinio nuvedimas þemyn truko maþdaug 5 minutes, ið viso tai truko kelias valandas. Atrodë, kad kalinius vedë rusø sargybiniai ir kad Vaitkus sëdëjo virðuje ir ðaukë pavardes. Vedant kalinius, girdëjosi jø balsai: Jëzus Marija! Kur jûs mus vedate?. [...] Rankos buvo suriðtos ant nugaros, taèiau ne per rieðus, o per alkûnes ir buvo kaip galima stipriau suverþtos. Drobinës juostos kaliniø burnoms uþriðti buvo daromos plëðant drobines paklodes. Kaip buvo riðamos kaliniø rankos, burnos, kaip jie buvo sodinami á maðinas, matome ið buvusio kalëjimo priþiûrëtojo Þutauto parodymø: 46

31 Að stovëjau prie virtuvës laiptø ir maèiau, kad kaliniai buvo vedami ne á raðtinæ, o á priþiûrëtojø patalpà. Kai jie buvo pravesti pro koridoriaus duris, að priëjau prie mûsø patalpos lango. Ðioje patalpoje buvo silpna þvakës ðviesa, elektra nedegë. Tuo metu patalpoje buvo: GPU 1 [NKGB] tarnautojas Raslanas ir Galkinas ið valstybës saugumo. Prieðais juos sëdëjo du ar trys nepaþástami kariðkiai. Prie durø maèiau vienà kaliná, kurio nepaþinau, ir dar maþdaug 4 asmenis. Niekas man nekliudë þiûrëti pro langà, nes kartu su manim þiûrëjo pro langà ir rusø sargybiniai, stovintys kieme. Kai pasitraukiau nuo lango, iðvedë tà patá kaliná, kurá maèiau pro langà. Pastebëjau, kad jo rankos buvo suriðtos, o burna uþriðta baltu audiniu. Kalinys nerëkë ir neverkë. Du sargybiniai, kurie laikë já uþ abiejø rankø, nuvedë já á laukianèià maðinà, kuri stovëjo prie kalëjimo vartø. Sargybiniai ákëlë já á sunkveþimá ir ástûmë vidun. Að priëjau prie rusø sargybiniø, kurie stovëjo prie lango, ir papraðiau cigaretës. Po to á sargybos patalpà buvo atvestas kalinys Sakelis. Tada pastebëjau prie lango ðalia Raslano sëdintá Rociø. Kalinio Sakelio paklausë, uþ kà jis nuteistas, ar prisipaþásta kaltu. Kà jis atsakë, negalëjau iðgirsti, kadangi kaip tik tuo metu jam riðo rankas. Po to jam liepë sakyti a, ir tà paèià akimirkà jam ant burnos buvo uþmesta drobës juosta ir suriðta ant pakauðio. Að vël pasitraukiau nuo lango ir priëjau prie durø, pro kurias Sakelá suriðtomis rankomis ir uþriðta burna iðvedë prie sunkveþimio ir á já ástûmë. Maðinoje buvo trys sargybiniai, kurie ákeldavo kalinius. Tuos, kurie prieðinosi ir spardësi, muðë kumðèiais. Kalinius vedë vienà po kito. Man ten bestovint, á maðinà buvo ásodinta 15. Visø buvo suriðtos rankos ir uþriðtos burnos. Vieni buvo vienmarðkiniai, kiti ir su ðvarkais, visi buvo vienplaukiai, palto neturëjo nei vienas ið ðiø kaliniø. Ið pradþiø kalinius pa- 1 GPU arba glavnoje politièeskoje upravlenije tai valstybinë politinë valdyba, atsiradusi po ÈK reorganizavimo 1922 m. Atliko saugumo funkcijas, kurias dar vëliau perëmë NKVD ir NKGB. 47

32 keldavo ir tada ástumdavo á maðinà, vëliau pastatë prie maðinos suolà, ant kurio turëjo kaliniai uþlipti ir tada nuo ten bûdavo ástumiami á maðinà. Ten kareiviai juos ávairiai stumdë. Að maèiau, kaip kareiviai dviems kaliniams numovë batus. Pripildþius ketvirtàjá sunkveþimá, priþiûrëtojas Kublickas atneðë kelis glëbius ávairiø drabuþiø ryðuliø ir numetë juos prie virtuvës durø. Þalimas ir að numetëme ðiuos drabuþiø ryðulius laiptais þemyn, o Budginas numetë juos toliau á virtuvæ. Tai daryti mums liepë Þalimas. Mums mëtant drabuþius, iðëjo rusø kapitonas Jermolajevas ir liepë man numesti kelis paltus prie sunkveþimio, kà að ir padariau. Kareiviai, buvæ maðinoje, paëmë ðiuos drabuþius ir apdengë jais kalinius. Apdengus kalinius, maðina nuvaþiavo þemyn á Respublikos gatvæ. Po pertraukos vël atvaþiavo dengtas sunkveþimis, ir vël vedë kalinius. Jie buvo vedami ið pirmojo aukðto koridoriaus. Juos vedë rusai tokia pat tvarka, suriðtomis rankomis ir uþriðtomis burnomis. Iðvedus du ar tris kalinius, ið koridoriaus iðëjo Vaitkus, priëjo prie Þalimo ir pasakë, kad jis padëtø vesti kalinius. Þalimas mëgino atsikalbëti. Pasakë, kad serga ar kaþkà panaðaus. Nors stovëjau ðalia Þalimo, á mane Vaitkus nesikreipë. Kai Vaitkus nuëjo, Þalimas papraðë manæs padëti vesti kalinius, bet að atsakiau, kad tai ne mano reikalas ir kaliniø nevedþiau. Po kiek laiko pamaèiau, kad kaliná kartu su rusu iðvedë priþiûrëtojas Kublickas. Kaliniø vedimas á sunkveþimá truko maþdaug pusæ valandos. Visà laikà að stovëjau prie virtuvës laiptø. Vedant paskutinius kalinius, jie pradëjo garsiai ðaukti, matyt nusiplëðë raiðèius. Ir maðinoje dar tebeðaukë. Tada ið koridoriaus iðlëkë Galkinas, pribëgo prie maðinos,pradëjo baisiai keiktis, grasino suðaudysiàs, paëmë ið vieno kareivio ðautuvà ir pradëjo ðautuvo buoþe muðti kalinius maðinoje. Kaliniai nutilo, taèiau buvo girdëti jø sunkus kvëpavimas. Èia nereikëjo rûbø kaliniams apkloti, nes ði maðina buvo dengta. 48

33 Sutvarkius kalinius, maðina pajudëjo ir sustojo prie kalëjimo vartø. Maèiau, kaip Vaitkus álipo á maðinà. Maðina nuvaþiavo á Respublikos gatvæ ir ten sustojo. Að nuëjau uþ kalëjimo kampo ir pamaèiau, kad gatvëje stovi daugiau sunkveþimiø. Ið maðinø pasigirdo atskiri riksmai, po minuèiø sunkveþimiai nuvaþiavo. Maðinoms nuvaþiavus, pamaèiau Raslanà ir Duðanská, iðeinanèius ið raðtinës, ir maèiau, kad jie su savimi kaþkà neðësi. Ið ðiø parodymø galima susidaryti aiðkø paskutiniøjø kaliniø minuèiø kalëjime vaizdà. Paþymëtinas budeliø ketinimas uþmaskuoti kaliniø iðveþimà. Kad miesto gyventojai nieko nesuþinotø apie tai, kas darosi su kaliniais, aplinkinëse gatvëse jie uþdraudë bet koká judëjimà. Negana to, jie dar uþdengë á sunkveþimius ámestus kalinius drabuþiais ir apkaiðë maðinas ðakomis, nors buvo jau naktis. Be to, visà tà laikà, kol kalinius vedë ið kamerø á sunkveþimius, riðo jø rankas ir burnas, be perstojo dirbo sunkveþimiø ir trijø specialiai prieð kalëjimà pastatytø traktoriø motorai. Sunkveþimiø ir traktoriø motorai këlë didelá triukðmà. Tai buvo daroma tam, kad netoliese gyvenantys þmonës negirdëtø kaliniø riksmø. Ið buvusio kalëjimo tarnautojo Þutauto parodymø matyti, kad kaliniai jau kalëjime buvo pradëti kankinti. Nes be abejonës rankø ant nugaros ir burnos uþriðimas jau yra ne kas kita kaip kankinimas. Ypaè skausmingas turëjo bûti burnos uþriðimas. Tiesà pasakius, burna ið tikrøjø nebuvo uþriðama, o raiðtis buvo áspraudþiamas á burnà ir apatinis þandikaulis tokiu bûdu prispaudþiamas prie krûtinës. Be to, visi, kas matë kaliniø pakrovimà á sunkveþimius, parodo, kad jie buvo muðami (kumðèiais ir ðautuvø buoþëmis). Pagaliau ir kalëjime, priþiûrëtojø kambaryje, buvo rasti kruvini drabuþiai ir kraujo dëmës ant grindø. Tai reiðkia, kad kai kurie kaliniai, dar prieð ásodinant juos á sunkveþimius, buvo iki kraujo muðami. 49

34 Visi politiniai kaliniai iki 1941 m. birþelio 24 dienos 24 val. buvo iðgabenti ið kalëjimo. Visi kartu jie buvo iðveþti keturiais sunkveþimiais. Kituose sunkveþimiuose vaþiavo raudonarmieèiai ir èekistai. Visos maðinos nuvaþiavo keliu pietø kryptimi, link Rainiø miðko. Dar prieð atvykstant sunkveþimiams su kaliniais vieta, kur turëjo vykti þudynës, buvo apsupta raudonarmieèiø, ginkluotø kulkosvaidþiais ir granatomis. Jie sudarë aplink þudyniø vietà du þiedus. Visas judëjimas kelyje, vedanèiame pro þudyniø vietà, buvo sustabdytas. Nei vakare prieð þudynes, nei naktá, nei prieð 1941 m. birþelio 15 d. (taip dokumente vert.) rytà sargybiniai nieko net ið tolo neleido prie þudyniø vietos. Net tuos valstieèius, kurie vakare ar ryte ëjo pasiþiûrëti savo galvijø ganyklose, sargybiniai, grasindami ginklais, nuvarydavo, kai tik jie pasirodydavo netoli miðko. Þudynës Kaip jau minëta, apie Telðiø kalëjimo politiniø kaliniø kankinimà ir þudynes Rainiø miðke nieko tikslaus neþinoma (tiksliø duomenø nëra). Gyvøjø tarpe neliko në vieno ið tø kaliniø, kurie buvo atveþti á tà miðkà ir ten kankinami. Taip pat dingo ir visi tie, dalyvavo þudynëse. Taigi tiesioginiø ðio siaubingo ávykio liudininkø nëra. Taip pat nëra në vieno, kas bûtø matæs ðias þudynes. Taèiau þudyniø vietoje pavyko rasti tokiø daiktø, kurie matyt buvo naudojami kankinant ir þudant kalinius. Liko ir kitø pëdsakø. Ið viso to galima susidaryti tam tikrà, nors ir netikslø, vaizdà apie kankinimus ir þudynes ir padaryti iðvadà, kad tie, kurie vykdë ðias þudynes, vargu ar gali dar bûti laikomi þmonëmis. Kaip nustatë lavonø apþiûrëjimo komisija, visi kaliniai buvo kankinami ir þudomi tokioje pat bûklëje, kokioje jie buvo atveþti ið kalëjimo: suriðtomis rankomis ir uþriðtomis burnomis. Kankinimø vietoje dar matësi didelio lauþo pëdsakai; ðis lauþas, matyt, buvo uþkurtas tam, kad bûtø pakankamai ðviesu vykdyti 50

35 visà ðià siaubingà egzekucijà. Be to, jame buvo ákaitinami geleþiniai daiktai, kuriais èekistai degino þaizdas ant arba tarp kaliniø menèiø ir ant krûtiniø. Taip pat jie naudojo ðá lauþà aukø rankoms ir kojoms svilinti. Be to, ant to paties lauþo buvo verdamas vanduo, kuriuo budeliai plikë kankinamuosius. Lavonø apþiûrëjimas taip pat duoda pakankamà pagrindà kitoms kankinimo rûðims nustatyti. Ið rastø þaizdø nesunku nustatyti, kad kaliniams buvo plëðiama nuo kûno oda, kad jie buvo pjaustomi peiliais, kad jie buvo muðami geleþiniais rimbais ir badomi durtuvais, kad jiems buvo iðbadomos akys, nupjaustomos nosys ir ausys, kad jø kaulai buvo traiðkomi sunkiais geleþiniais daiktais ir t.t. Tam tikrà funkcijà turëjo atlikti ir ten rasta dinamo maðina. Matyt, kaliniø kankinimui buvo naudojama ir elektros srovë. Visai galimas dalykas, kad labai daug kaliniø mirë kankinimo metu. Taèiau nemaþai jø mirë ir sutriuðkinus jiems kaukoles. Kad nesigirdëtø kankinamøjø skausmo riksmø, visà laikà buvo keliamas didelis triukðmas, paleidus sunkveþimiø ir traktoriø motorus bei dizelinius motorus. Mirtinai nukankinti kaliniai netvarkingai buvo mëtomi á paruoðtas duobes. Kalëjimo priþiûrëtojas Pilybaitis [A.Pilibaitis] parodë, jog buvo iðkastos trys duobës. Taèiau jø, matyt, neuþteko visiems nukankintiesiems uþkasti, nes po to buvo rasta ið viso keturios duobës. Ketvirtoji, matyti, buvo iðkasta tik kankinimø metu. Kaliniø kankinimas ir þudymas miðke prasidëjo tuoj po vidurnakèio. Iki saulei patekant jis buvo jau baigtas. [...] Baigæ savo kruvinà darbà, budeliai kuo greièiau paliko þudyniø vietà. Vieni tarnybiniais sunkveþimiais, kiti pësèiomis, jie nuskubëjo á rytus paskui savo anksèiau pabëgusius draugus. Kai kurie ið jø taip skubëjo, kad net neberado laiko kraujo dëmëms nuo rûbø nusiplauti (buvæs kalëjimo virëjas Adomaitis, kuris buvo pabëgæs ið Telðiø kartu su Vaitkum ir kitais èekistais, taèiau vëliau atsiliko ir gráþo atgal, parodo tikrai matæs, kad Vaitkaus kelnës ir batai buvo aptaðkyti krauju). 51

36 Medicininis protokolas 1 Radus bendrà nuþudytøjø kapà ir ið ten iðëmus lavonus, jie buvo tuoj pat apþiûrëti gydytojø komisijos, kurie apþiûrëjimo duomenis átraukë á specialø protokolà. Ðiame protokole tiksliai apraðyti ávairûs kûno suþalojimai, kuriuos padarë budeliai kankindami kalinius. Kad susidarytø tikslesnis kankinimø ir þudyniø vaizdas, pateikiame èia iðtraukas ið ðio protokolo: 1. Neatpaþintas lavonas. Oda nuplëðta. Kairë koja iki blauzdos vidurio suskaldyta. Krûtinë suskaldyta. Sprandas sumuðtas. Galvos oda nuplëðta, su kraujosruvomis. Deðinys skruostas ir smilkinys sudauþyti. Kaktikaulyje, virð antakio, 2 cm ilgio ir 3 cm gylio þaizda smailiais kraðtais. 2. Antanas Ðiuþas [Èiuþas]. Aiðkios muðimo þymës pilvo ir krûtinës srityje. Kairëje kojoje, þemiau kelio sànario, þaizda, kraujosruva. Visos kaukolës siûlës sutrûkusios pusiau ovaline forma; atliekant zondavimà, zondas laisvai perëjo per visà kaukolæ. Smegenys iðmaiðytos. Po akimis mëlynës. 3. Petras Kavolis. Visa kaukolë suskaldyta ir deformuota. Deðinëje galvos pusëje, tarp kaktikaulio ir kaukolës kaulø, yra þaizda dantytais kraðtais. Ið nosies bëgo kraujas. Oda nuplëðta. Smegenys iðtiðkusios. Deðiniame lûpø kamputyje dvi 10 cm gylio durtinës þaizdos. Apatinis þandikaulis suskaldytas. Po deðiniu þastu muðimo þymës. Lytiniai organai sumuðti, su kraujosruvomis. Pirðtø galai nuplikyti ir nulupti. 4. Stepas Bubelë. Visame kûne ryðkios lavondëmës. Ant abiejø kojø ryðkios muðtinës þaizdos. Oda vietomis nulupta. Lytiniai organai sumuðti, kraujas ið jø iðtekëjæs, galas sudauþytas. Lieþuvis iðtrauktas, apatinis þandikaulis nutrauktas þemyn, kairë akis iðdurta. Kaukolës kauluose 8 cm gylio þaizda smailiais, netaisyklingais kraðtais. Smegenys teka. 1 Ðis protokolas 1942 metais buvo iðverstas á vokieèiø kalbà, o vëliau atgal á lietuviø kalbà, todël toliau pateiktas ir originaliai lietuviðkai publikuoti tekstai nesutampa. Pirmà syká protokolas lietuviø kalba publikuotas: Þemaièiø þemë, (Nr. 27), (Nr. 28), (Nr. 1(29)). 52

37 Aukø kûnai buvo taip suþaloti, kad nebuvo galima jø atpaþinti. Þudyniø vietoje bolðevikai verdanèiu vandeniu plikë gyvas savo aukas. Nuotraukose matosi nuplikytas veidas ir rankos. 5. Neatpaþintas. Apatinëje kûno ir galvos dalyje ryðkios lavondëmës. Pilvas, kojos ir lytiniai organai stipriai sumuðti, su kraujosruvomis. Deðinës kojos pirðtai kruvini, pëdos vidurys perdurtas iki kaulo. Þaizdos dydis 1,5 0,5 cm. Galva sumuðta, kakta deðinëje pusëje álauþta, kaukolës kaulai suskaldyti, galvoje yra 12,8 cm anga, smegenys iðmaiðytos. 6. Neatpaþintas. Ryðkios lavondëmës ir irimo poþymiai. Tarp kaukolës kaulo ir smilkinio kaulo yra 5 8 cm þaizda smailiais, netaisyklingais kraðtais. Smegenys iðmaiðytos. Lytiniai organai sumuðti. 7. Neatpaþintas. Ryðkios lavondëmës ir irimo poþymiai. Kaukolës ir veido kaulai sulauþyti ir deformuoti. Kairë akis iðdurta, akiduobë tuðèia. Kaukolës kaulai sutrûkæ. Nuo vidi- 53

38 Rainiø þudyniø aukos. nio kairës akies kampuèio aukðtyn eina durtinë þaizda, ið kurios teka smegenys. Þaizdos ilgis 10,4 cm. Rankos smarkiai sudauþytos. Kairë koja sumuðta, su kraujosruvomis. 8. Povilas Balsevièius. Kojoje ir apatinëje pilvo dalyje ávairaus dydþio muðtinës þaizdos, kairëje krûtinës pusëje irimo poþymiai. Visa kaukolë deformuota, kairës kaukolës pusëje 15,10 cm dydþio þaizda, einanti deðine kaktikaulio, smilkinio ir virðutinio kaukolës kaulo puse. Smegenys iðtekëjusios. 9. Neatpaþintas. Viso kûno odoje lavondëmës ir irimo poþymiai. Veidas ir kûnas sumuðti buku daiktu, po oda ir kituose audiniuose yra stiprios kraujosruvos. Smegenys iðtekëjusios. Lytiniai organai sumuðti buku daiktu, su kraujosruvomis. 10. Jonas Milfus [Milius]. Visame kûne ypaè ryðkios lavondëmës. Galvos ir kaukolës kaulai sulauþyti ir deformuoti. Kairëje pusëje, uþ ausies, 2 cm ir 4 cm þaizdos, skruostai sumuðti, oda nudraskyta. 11. Neatpaþintas. Krûtinës srityje, veide ir visame kûne ryðkios lavondëmës, muðimo þymës. Virð akiø muðtinës þaizdos, mëlynës. Lytiniai organai sumuðti buku daiktu, kairëje pusëje stipri kraujosruva. 54

39 Rainiø þudyniø aukos. 12. Neatpaþintas. Iki keliø matyti irimo poþymiai. Abiejose pusëse po oda muðimo þymës, pakauðiu eina zigzago formos plëðtinë þaizda, ið deðinës ausies teka kraujas. Plaðtakos sudauþytos buku daiktu, plaðtakø oda nudraskyta. Lytiniai organai stipriai sumuðti. 13. Neatpaþintas. Visame kûne matyti ryðkios lavondëmës ir irimo poþymiai. Lieþuvis iðkiðtas. Ið abiejø pusiø kairëje tarp skruostikauliø ir virðutinio kaukolës kaulo yra skylë, ið kurios teka smegenys. Skylës kraðtai netaisyklingi, smailiais kampais, iðmuðti. Kairës plaðtakos kaulai sudauþyti ir 55

40 Nukankinti politiniai kaliniai. sulauþyti. Lytiniai organai sumuðti buku daiktu. Kairë pëda sumuðta buku daiktu. 14. Neatpaþintas. Visame kûne ryðkios lavondëmës. Veido oda sudraskyta ir sumuðta. Pakauðyje kraujosruva. Krûtinëje sudauþyta 18,8 cm ilgio sritis. Visa oda dëmëta. 15. Neatpaþintas. Kûno oda lygi. Iki keliø matyti irimo poþymiai. Kaukolë ir veidas deformuoti. Deðinë akis iðdurta. Deðinë ausis nuplëðta. Visi kairës rankos kaulai sutrupinti lazda. Lieþuvis iðkiðtas. Oda nulupta. Deðinëje kojoje irimo poþymiai. 16. Vacys Pabarèius. Ryðkios lavondëmës, apatinëje kûno dalyje ir galvoje irimo poþymiai. Kaukolë deformuota, skersai pakauðio padarytos angos, akys persuktos, lieþuvis iðtrauktas, visa galva kruvina. 17. Adolfas Butkevièius. Deðinë akis iðdurta, kaukolë ir visas veidas deformuoti. Kaktoje ir pakauðyje 2,8 cm durtinë þaizda. Þaizdos kraðtai smailûs, netaisyklingi. Matyti muðimo þymës, ypaè ties kairiu smilkiniu, kairëje krûtinës pusëje ir kairëje kojoje. 56

41 Nukankinti politiniai kaliniai. 18. Neatpaþintas. Apatinëje kûno dalyje ryðkios lavondëmës. Kaukolë ir veidas deformuoti. Álinkyje ties alkûne 8,5 cm skylë netaisyklingais kraðtais, kaulai sudauþyti. Apatinis þandikaulis suskaldytas, nepaliekant jokios þaizdos. Lieþuvis nupjautas. Nuo deðinës ausies 4,5 cm atvira þaizda. Plaðtakø oda nudraskyta. Lytiniai organai sumuðti buku daiktu. Paduose dvi skylës. 19. Neatpaþintas. Odoje ryðkios lavondëmës. Kaukolës virðuje 2,1 cm þaizda, einanti per odà ir kaulà, smailiais, netaisyklingais kraðtais. Abiejose kojose stipraus muðimo þymës, kraujosruvos. 20. Neatpaþintas. Apatinëje kûno dalyje ryðkios lavondëmës. Tarp kaukolës ir pakauðio skersai link kaukolës siûlës eina anga, ið kurios skverbiasi smegenys. Oda virð smilkinio kaulo, kuris yra sulauþytas, sudraskyta. Priekyje uþdara þaizda, padaryta 7,55 kalibro ðovinio. Lytiniai organai sumuðti, stiprios kraujosruvos. 21. Neatpaþintas. Ryðkios lavondëmës. Nëra kairës kaktikaulio pusës ir pusës kaukolës. Kaukolës ertmë tuðèia. Kairë akis iðdurta. Labai stiprios muðimo þymës. Visas lavonas kruvinas. 57

42 22. Bronius Kriþinauskas. Visas veidas sumuðtas. Stiprios kraujosruvos. Kaukolës dangtis suskaldytas. Tarp kaukolës dangèio ir kaktikaulio 2 cm skersmens anga, per kurià teka smegenys ir kraujas. 23. Pranas Guþauskas. Apatinëje kûno dalyje ryðkios lavondëmës. Galvoje, tarp kaukolës kaulo ir kairës ausies, 8,8 cm anga, ið kurios skverbiasi smegenys. Kaulai sulauþyti. Apatinis þandikaulis suskaldytas. 24. Neatpaþintas. Apatinëje ir virðutinëje kûno dalyje ryðkios lavondëmës. Kaktikaulio viduryje anga, ið kurios skverbiasi smegenys. Kaukolës dalys suskaldytos ir deformuotos. Galvoje yra 15,10 cm skylë taisyklingais, smailiais kraðtais. Lytiniai organai sumuðti. 25. Neatpaþintas. Krûtinës srityje yranèios lavondëmës. Lytiniai organai sumuðti. Kairëje pusëje muðimo þymës su kraujosruvomis. Abu blauzdikauliai sulauþyti. Kaukolë, taip pat kaktikaulis ir kaukolës dangtis suskaldyti. 26. Neatpaþintas. Visiðkai sukruvinti marðkiniai. Ant kaklo ir pilvo lavondëmës. Lytiniai organai sumuðti, su kraujosruvomis. Kairëje pëdoje 4,7 cm dydþio þaizda. Þaizdoje kaulø skeveldros. Þaizda padaryta kirviu. Deðinës akies nëra. Kaukolë suskaldyta nuo deðinës akies iki pakauðio. Kaukolëje nebëra smegenø. Virðutinis þandikaulis suskaldytas. 27. Neatpaþintas. Pilvo ir krûtinës srityje lavondëmës. Kaukolës dangtis ir virðutinis þandikaulis visiðkai perkirsti. Visi kaukolës kaulai suskaldyti á smulkius gabalëlius. Lavonas jau pradëjo pûti, ir kûne nematyti muðimo þymiø. 28. Neatpaþintas. Visas kûnas þaizdotas. Lytiniai organai sumuðti. Deðinëje pusëje, tarp ðonkauliø, ðautinë þaizda. 29. Zigmas Sakelis. Ant pilvo ir lytiniø organø lavondëmës. Lytiniai organai sumuðti, su kraujosruvomis. Abiejose blauzdose muðimo þymës. Kairë krûtinës pusë, ðonkauliø sritis 58

43 ir nugara sumuðti iki kraujosruvø. Galvos ðonas visiðkai suskaldytas. 12 cm þaizda. 30. Neatpaþintas. Kûne stiprios muðimo þymës su kraujosruvomis. Kûne matyti lavondëmës. Oda sutrûkinëjusi. Kaukolë suskaldyta, iðskyrus deðiná virðutiná þandikaulá ir ausies kaulà. Oda nuo deðinio lûpø kampuèio iki deðinës akies, iki virðutinës kaukolës siûlës, nuplëðta. Kaukolëje nëra smegenø. 31. Vincas Motuzas. Ant pilvo ir krûtinës lavondëmës. Nugaroje ir deðiniame ðone muðimo þymës. Lytiniai organai sumuðti. Deðinëje kojoje muðimo þymës su kraujosruvomis. Kairë akis iðkritusi ið po voko. Deðinëje kaukolës dangèio pusëje 16,8 cm þaizda. Kaukolëje nëra smegenø. 32. Buèius. Abiejose pusëse dëmës. Lytiniai organai sumuðti, su kraujosruvomis. Ant abiejø blauzdø muðimo þymës. Nuo galvos vidurio á kairæ pusæ durtuvu iðdurta 6,2 cm þaizda. Kaktikaulis suskaldytas. Ties kaire akimi kraujosruva. 33. Neatpaþintas. Pilvas, krûtinë ir kaklas nusëti lavondëmiø. Lytiniai organai sumuðti. Kairë pëda suskaldyta. Abiejø plaðtakø oda nuplëðta. 34. Neatpaþintas. Deðinëje pusëje, aklosios þarnos srityje, durtuvu iðdurta 4 cm þaizda, ið kurios 20 cm iðsikiðusi þarna. Deðinëje nugaros pusëje durtuvu iðdurta 10 cm þaizda. Deðinys kelis suskaldytas, su kraujosruvomis. Veidas deformuotas. 35. Neatpaþintas. Kûnas nusëtas dideliø kraujosruvø dëmiø, jø ypaè daug krûtinës srityje. Lytiniai organai sumuðti, su kraujosruvomis. Virðutinës rankø dalies oda sutrûkinëjusi. Galvoje, virð deðinës ausies, durtuvu iðdurta 3 cm þaizda. Kaktoje muðimo þymë, kraujosruva. Abi akys iððokusios. 36. Antanavièius. Krûtinëje, deðinio peties ir deðinio ðono srityje didelës muðimo þymës su kraujosruvomis. Kairëje pëdoje muðimo þymës su kraujosruvomis. Deðinë ranka suskaldyta. Virð kairio antakio ir ðone, iki ausies, 10 cm ilgio pjautinë þaizda. 59

44 Kairëje kaktos pusëje 3,3 cm ilgio þaizda. Kaukolës dangtyje á kairæ pusæ durtuvu iðdurta 4,5 cm ilgio þaizda, siekianti smegenis. 37. Neatpaþintas. Ant pilvo ir nugaros lavondëmës. Ðirdies srityje, krûtinës kairëje ir deðinëje pusëje, muðimo þymës. Lytiniai organai sumuðti, su kraujosruvomis. Viso kûno oda sutrûkinëjusi. Rankos virð alkûniø sumuðtos, su kraujosruvomis. Kaktikaulis Nukankinti politiniai kaliniai. kairëje pusëje suskaldytas iki kaukolës dangèio. Virð kairës ausies 5,7 cm þaizda, ið kurios skverbiasi smegenys. 38. Ant pilvo, kairëje krûtinës pusëje ir ant kairio peties muðimo þymës su kraujosruvomis. Deðinë blauzda sumuðta, su kraujosruvomis. Deðinys skruostas perðautas. Kairëje kaktos pusëje, virð antakio, 5,6 cm þaizda. Ið þaizdos skverbiasi smegenys. 39. Antanaièius [Antanavièius]. Krûtinëje, pilve, kairiame ðone virð klubo ir lytiniuose organuose maþos þaizdelës. Lytiniai organai sumuðti. Deðinë blauzda þaizdota. Apatinëje kairës blauzdos dalyje ið priekio durtuvu iðdurta 3 cm gylio þaizda. Veide, po kaire ausimi, 4,3 cm ilgio ir 8 cm gylio durtinë þaizda. Apatinis þandikaulis suskaldytas. Deðinëje ausyje durtinë þaizda. Ties akimi kraujosruva. 60

45 40. Neatpaþintas. Ant pilvo ir krûtinës lavondëmës. Deðinys raktikaulis sumuðtas, su kraujosruvomis. Deðinë blauzda sumuðta, su stipriomis kraujosruvomis. Abi rankos sumuðtos. Galvoje, virð deðinio antakio, 2,2 cm þaizda. Deðinëje kaklo pusëje gili durtuvu iðdurta þaizda. Deðinë akis iðdurta. Virðutinë kaukolës dalis suskaldyta. 41. Neatpaþintas. Krûtinë, peèiai ir lytiniai organai sumuðti, su kraujosruvomis. Ant nugaros lavondëmës. Kairë pëda perdurta, padaryta 3,2 cm þaizda. Kaulas þaizdoje suskaldytas. Deðinëje kaktos pusëje gili pjautinë þaizda. Kaktos ir kaukolës dangèio kaulai suskaldyti, þaizdos dydis 20,8 cm. Ið þaizdos skverbiasi smegenys. 42. Neatpaþintas. Ant pilvo lavondëmës. Nugaros oda sutrûkinëjusi. Deðinëje pusëje, þemiau ðonkauliø, dvi apytiksliai 1 cm skersmens durtinës þaizdos. Toje pat pusëje, po þastu, yra 9,8 cm þaizda, ið kurios kyðo iðtraukti plauèiai. Deðinëje, nuo kaklo iki kaukolës, 3,6 cm þaizda, ið kurios skverbiasi smegenys. 43. Neatpaþintas. Ant pilvo ir krûtinës lavondëmës. Virðutinë kaukolës dalis sunaikinta. Smegenø nëra. Virð deðinio antakio didelë þaizda. Lytiniai organai sumuðti. 44. Ant pilvo ir krûtinës lavondëmës. Ðonai ir peèiai sumuðti. Nugaros oda sutrûkinëjusi. Lytiniai organai sumuðti. Blauzdos sumuðtos, oda sutrûkinëjusi. Kairë akis iðmuðta. Smegenys iðmaiðytos. 45. Ant pilvo ir krûtinës lavondëmës. Oda sutrûkinëjusi. Ant pilvo ir nugaros didelës muðimo þymës. Abi plaðtakos þaizdotos. Veidas sumuðtas ir nusëtas mëlyniø. Galvoje durtinë þaizda. 46. Neatpaþintas. Visame kûne ryðkios lavondëmës. Viena akis sumuðta, su kraujosruva. 0,5 cm virð kairës ausies 15 cm skersmens þaizda. Alkûnëje ir virð jos 8 cm skersmens þaizdos. 61

46 47. Neatpaþintas. Visame kûne ryðkios lavondëmës. Kaktikaulio viduryje, deðinëje pusëje, 15 cm gylio ðautinë þaizda. 48. Neatpaþintas. Visame kûne lavondëmës. Galva suskaldyta. Pakauðyje 2,5 cm þaizda smailiais, netaisyklingais kraðtais. Ið þaizdos teka kraujas. Galva po oda stipriai suþalota. Lytiniai organai stipriai suþaloti. Kairë blauzda suskaldyta. 49. Povilas Kazlauskas. Virðutinëje ir apatinëje kûno dalyje ryðkios lavondëmës. Kaukolë visiðkai suskaldyta. Kairëje galvos pusëje þaizda, per kurià matyti smegenys. Ðone durtinë þaizda. 50. Neatpaþintas. Ryðkios lavondëmës. Krûtinës kairëje ir viduryje durtinës þaizdos. Rankos labai stipriai sumuðtos. Kaukolë suskaldyta. 51. Neatpaþintas. Visame kûne ryðkios lavondëmës. Kaukolë visiðkai suskaldyta. Ausyse þaizdos. 52. Neatpaþintas. Ryðkios lavondëmës. Oda sudraskyta. Galva suskaldyta. 53. Neatpaþintas. Visame kûne ryðkios lavondëmës. Lieþuvis suplëðytas. Kairëje krûtinës pusëje 15,25 cm ilgio ir 20 cm gylio plëðtinë þaizda. Deðinëje taip pat yra þaizda. Kairëje, þemiau, 15 cm þaizda. Petyje dar viena þaizda 5,1 cm. 54. Neatpaþintas. Ryðkios lavondëmës. Galvoje stiprios muðimo þymës. Kakta, virðunosë ir visas veidas stipriai sumuðti. Kairëje kaklo pusëje ðautinë þaizda. Plaðtakos sumuðtos, oda stipriai nuplëðyta. Lytiniai organai sumuðti iki kraujosruvø. 55. Aleksas Jankauskas. Ryðkios lavondëmës. Pakauðis suskaldytas. Veidas ir kakta sumuðti, su kraujosruvomis. Plaðtakos stipriai suþalotos. Deðiniame petyje kraujosruva. 56. Neatpaþintas. Ryðkios lavondëmës. Veidas sumuðtas. Veido oda nuplëðta. Po akimis stiprios kraujosruvos. Kaktoje 25 cm þaizda smailiais kraðtais. Lytiniai organai sumuðti, su kraujosruvomis. 62

47 Nukankintos aukos suguldytos á eiles atpaþinimui. 57. Jonas Ðleinius. Visame kûne ryðkios lavondëmës. Abu skruostai sumuðti, su kraujosruvomis. Deðinë akis sumuðta ir iðtekëjusi. 0,5 cm skersmens ðautinë þaizda. Lytiniai organai sumuðti. 58. Liudas Bachmanas. Visame kûne ryðkios lavondëmës. Kaukolë suskaldyta. 3,8 cm þaizda. Kairë krûtinës pusë sumuðta, su kraujosruvomis. Stubure 4 ðautinës þaizdos. 59. Julius Simutis. Visame kûne ryðkios lavondëmës. Veidas sumuðtas buku daiktu. Pakauðyje didelë þaizda. 60. Neatpaþintas. Visame kûne ryðkios lavondëmës. Skruostas perðautas. Pakauðyje þaizdos su kraujosruvomis. Veido oda nuplëðta. Lytiniai organai sumuðti iki kraujosruvø. 61. Leonas Kusa. Kakta ir lûpos sumuðtos iki kraujosruvø. Kaklas suþalotas, su kraujosruvomis. Lytiniai organai sumuðti. Deðinys petys suþeistas. Ið nosies bëgo kraujas. 62. Balys Korza. Visame kûne ryðkios lavondëmës. Kaktoje dvi þaizdos. Kaukolë suskaldyta. 20,5 cm ir 11,5 cm durtinës þaizdos. 63. Albinas Baltramiejûnas. Ryðkios lavondëmës. Apatinëje kûno dalyje ðautinë þaizda. Veidas sumuðtas buku daiktu. Kairë akis iðkritusi. Kaklo ir veido dalies oda sutrûkinëjusi. 63

48 Nuþudytø politiniø kaliniø atpaþinimo eiga. Virð deðinës ausies 3,8 cm þaizda, einanti iki smegenø. Kaukolës dangtyje pjautinë þaizda. 64. Neatpaþintas. Galûnëse ir pilvo srityje ryðkios lavondëmës. Kaukolës nëra. Veido kaulai suskaldyti. Lytiniai organai sumuðti. 65. Simutis. Pilvo srityje ryðkios lavondëmës. Lytiniai organai sumuðti. Ant krûtinës ir kaklo muðimo þymës su kraujosruvomis. Nugaroje ðautinë þaizda (kulka iðëjo priekyje, per ðonkaulius). 66. Jakðtas. Krûtinë ið kairës pusës perðauta; kulka iðëjo nugaroje. 15 cm gylio þaizda. Veidas sumuðtas. Nosis ir veidas kruvini. 67. Stasys Balsevièius. Abu klubai ir krûtinë sumuðti. Lytiniai organai sumuðti iki kraujosruvø. Veidas sumuðtas. Durtinë þaizda per deðinæ ausá á smegenis. 68. Neatpaþintas. Ant pilvo ir krûtinës lavondëmës. Kaklas stipriai sumuðtas. Lytiniai organai suþaloti. Kojø oda sutrûkinëjusi. Galva sumuðta. Kaulai suskaldyti. 69. Juozas Beimavièius. Viso kûno oda sutrûkinëjusi. Akys iððokusios. Virð deðinës akies þaizda. 64

49 70. Tarvainis. Nugara sumuðta. Lytiniai organai sumuðti. Krûtinës viduryje dvi ðautinës þaizdos. Kulkos iðëjo nugaroje. Virð deðinës akies pjautinë þaizda. Deðinëje, virð ausies, buvo durta á smegenis. Veidas sumuðtas. 71. Neatpaþintas. Lytiniai organai sumuðti iki kraujosruvø. Priekyje trys ðautinës þaizdos ties ðirdimi ir virð bambos. Nugara sumuðta. Kairëje mentëje 5,5 cm þaizda iki plauèiø. Ið þaizdos iðsikiðæ plauèiai. Kairëje kaklo pusëje pjautinë þaizda. 72. Neatpaþintas. Ryðkios lavondëmës. Nugaros ir peèiø oda sutrûkinëjusi. Nugara stipriai sumuðta. Plaðtakø oda nulupta. Kairëje kirkðnyje 4,4 cm pjautinë þaizda. Galva sumuðta, kaukolë suskaldyta. Virðutinis ir apatinis þandikauliai supjaustyti. Gerklë pergræþta per burnà. Lieþuvio nëra. Tarp akiø ir nosies þaizda. 73. Neatpaþintas. Krûtinës srityje ryðkios lavondëmës. Lytiniai organai sumuðti. Deðinë akis iðdurta. Smegenys pragræþtos. Baigiamosios pastabos Nëra jokios abejonës, kad Telðiø politiniø kaliniø nuþudymas nebuvo atsitiktinumas, apie atsitiktinumà negali bûti jokios kalbos. Kaliniø nuþudymas buvo ið anksto numatytas ir suplanuotas. Ðià mintá iðkëlë tenykðtis Komunistø partijos komitetas ir tenykðèio ÈëKa skyriaus veikëjai. Labai galimas dalykas, kad jie tuo klausimu teiravosi aukðtesniøjø instancijø, kurios jø pasiûlymams pritarë. Visi kaliniø þudyniø iniciatoriai buvo seni bolðevikai. [...] Kadangi jø buvo maþai, Telðiø komunistai ir èekistai vieni jautesi nepakankamai stiprûs tokioms didelëms þudynëms ávykdyti. Todël jie nusprendë pasiimti á pagalbà Raudonosios Armijos kareiviø gaujà. Derybas su raudonarmieèiais vedë þydas 65

50 Gutmanas. Raudonarmieèiø gauja mielai sutiko ir ávykdë þudynes, kaip pasakytø patys bolðevikai, planingai (pagal planà). Stebëtinas yra tik nepaprastas budeliø þiaurumas, kurá jie parodë, þudydami kalinius. Prieð nuþudant visi kaliniai buvo neþmoniðkai kankinami. Nekelia abejoniø, jog daugelis jø mirë jau kankinimø metu o kiti buvo nuþudyti. Taèiau kà bolðevikai norëjo tuo pasiekti? Sunku patikëti, kad kankinimais jie tikëjosi iðgauti ið kaliniø kokiø nors svarbiø þiniø. Nuþudytieji jau ilgà laikà buvo kalëjime ir nuolat buvo tardomi. Taigi budeliai anksèiau turëjo pakankamai progø iðgauti ið kaliniø juos dominanèius parodymus. Be to, kadangi jie jau buvo pasiruoðæ bëgti, jiems negalëjo bûti svarbios jokios þinios. Taigi apie ðiø kaliniø nuþudymà nelieka galvoti nieko kito, kaip tik tai, kad tai buvo þvëriðkas ánirðis, pasityèiojimas ir neapykanta tiems, kuriuos jie laikë savo prieðais, kurie taèiau vargu ar buvo kuo nors kalti. Taip pat vargu ar galima abejoti tuo, kad ten bûta ir sadistinio mëgavimosi mirtinomis þmoniø kanèiomis, nes kaip kitaip galima bûtø suprasti siaubingà budeliø barbariðkumà. Ðiandienà sunku ásivaizduoti, kà turëjo iðkentëti tie 73 kankintieji Rainiø miðke. Lygiai taip pat sunku ásivaizduoti tuos tipus, kurie juos kankino. Ar tai dar galëjo bûti þmonës? Sunku patikëti. Sunku patikëti, kad bûtybës, turinèios ðirdá ir sielà, galëjo ávykdyti tokià tragedijà, kaip tragedija Rainiø miðke. Ðiaip ar taip jie buvo patikimi Tarybø Sàjungos veikëjai, vaidino ten svarbius vaidmenis ir jau ne kartà buvo kalbëjæ apie tikràjà kultûrà ir þmoniðkumà, kurá bolðevizmas atneða þmonëms. Studien Büro Bulletin Nr.44, Vilnius, 1943, p

51 Raudonojo teroro parodoj I. Komunizmas be kaukës Studijø Biuro vadovybë, paklausta apie Raudonojo Teroro Parodos tikslus, yra pareiðkusi: Raudonojo Teroro Lietuvoje Parodos tikslas parodyti plaèiosioms gyventojø masëms, kaip bolðevikai, okupavæ Lietuvà, þingsnis po þingsnio, pagal ið anksto paruoðtà planà, negailestingai griovë Nepriklausomà Lietuvos valstybæ, bjauriai þlugdë jos politiná, ûkiná, o kartu ir kultûriná gyvenimà, fiziðkai ir moraliðkai terorizavo lietuviø tautà. O taip pat atvaizduoti lietuviø ryþtingumà kovoje su bolðevizmu, nes, kaip þinome, tas ryþtas, prasidëjus Reicho Sovietø Sàjungos karui, buvo vainikuotas lietuviø ginkluotu sukilimu partizanø veiksmais. Ar ðiuos tikslus paroda pasiekë, gali paliudyti kiekvienas, kuris parodà aplankë, matë raudonojo teroro vaizdus bei dokumentus ir iðgyveno tà ðiurpøjá jausmà, kurá kelia mumyse netolimos praeities vaizdai bei iðvengto tautos likimo siaubingumas. Studijø Biuras èia atliko didelá ir svarbø darbà, surinkdamas tiek medþiagos, kuri visiðkai iðsamiai pavaizduoja bolðevikø siautëjimà Lietuvoje, pradedant metais ir baigiant 1941 metø birþelio reikðmingosiomis dienomis. Bolðevikø tikrasis veidas bei patsai komunizmas èia parodyta be kaukës. Parodà apraðyti neámanoma. Jokiais þodþiais nenusakysi to áspûdþio, kurá iðgyvena þmogus, lankydamas parodà ir pats vaizduotëj iðgyvendamas savo artimøjø, tautieèiø kanèias. Ðá apraðymà tenorime skirti vadovu po parodà tiems, kurie dar lankys. Paroda Telðiuose árengta naujøjø kareiviniø patalpose ir uþima du aukðtus. Pirmame aukðte telpa: l. Bolðevikai Lietuvoje metais. 2. Slaptas bolðevikø veikimas. 3. Bolðevi- 67

52 kø okupacija Lietuvoje 1940 VI VI. 22. Antrajame 4. Raudonasis Teroras ir 5. Partizanø kovos ir vokieèiø lietuviø ginklo brolybë. Tai pagrindiniai parodos skyriai. Lankytojas, áëjæs parodon, suka deðinën, kur pirmiausiai sustoja ties vitrina: Bolðevikø invazija Lietuvoje metais. Èia iðstatyta virð 20 eksponatø (paveikslai ir dokumentai). Paþymëtini: [V.]Mickevièiaus-Kapsuko paveikslas, jo kaip valdþios galvos sveikinimas Sovnarkomo pirmininkui Leninui Maskvoje, [...], vaizdai ið komunistø veiklos Lietuvoje, Raudonasis Þemaièiø pulkas Ðiauliuose su [F.]Baltuðiu Þemaièiu prieðakyje, Raudonasis Teismas Panevëþyje. Gabliotëje [stende] Nelegali komunistinë literatûra rodoma per 30 eksponatø. Tai ávairios komunistinës broðiûros, iðleistos prieð 1920 metus: Kapsuko Kunigai ir caro valdþia, Bucharino Anarchistai, Mûsø programa, Zinovjevo Internacionalas mirties ir gyvasties, Komunistø internacionalo manifestas ir kita. Vitrinoje Slaptas komunistø veikimas (apie 39 eksponatai) surinkta komunistiniai laikraðèiai bei atsiðaukimai, daugiausiai nukreipti á Lietuvos kareivius. Vitrinoje Jie ruoðësi valdyti Lietuvà matome eilæ fotografijø (56), daugiausiai þydø, baigusiø ávairius kursus SSSR ir pasiøstø propagandinei veiklai Lietuvon. Tai vis turëjæ Lietuvà valdyti komisarai. Be kursantø èia iðstatytos nuotraukos ir komunistinës spaudos platintojø, ginklø ir sprogstamosios medþiagos, rastos Marijampolëje. Vitrina Tie, kurie praþudë Lietuvà tai 30 eksponatø fotografijø: J. Paleckis, P. Cvirka, V. Vitkauskas, N. Pozdniakovas, K.Preikðas, A.Guzevièius, A. Snieèkus, F. Bieliauskas, M. Gedvilas, Icikas Ðmuelis Meskupas, Fridmanas, U. Baltruðka, [F.]Baltuðis-Þemaitis ir kt. Tai visa galerija Raudonosios Lietu- 68

53 Nuþudytieji Rainiuose ûkininkai. 69

54 vos vadø, kurie Maskvos diktuojami vedë mûsø tautà neiðvengiamon praþûtin. Ties ðia vitrina gabliotëje Liaudies seimas iðstatyta charakteringa nuotrauka ið balsavimo Aukðèiausioje Taryboje Maskvoje, priimant Lietuvà á Stalino rojø. Toliau toje paèioje sienoje dvi vitrinos Bolðevikø okupacija Lietuvoje metais. Ið iðstatytøjø fotografijø paþymëtinos: Raudonøjø ponø tribûna Kaune, balsavimo vaizdai, [...] teisëjas A. Klabinas, A. Snieèkus þydø ir rusø kompartijoj, J. Paleckis su Didþiuliu-Grosmanu ir teroristu Rocium, raudonosios gurguolës, pionieriai, stachanovietiðkojo darbo rezultatai (2 siaubu dvelkianèios nuotraukos ið darbo ir dirbanèiøjø apsaugos bolðevikinëse dirbtuvëse). Gabliotëje Tiek asmens dokumentø turi SSSR pilietis iðstatyta laisviausios pasaulyje ðalies pilieèio dokumentø aibë. Greta kitos gabliotës Sekimas telefono pasikalbëjimo, Lietuvos Respublikos pasiuntiniø protesto notos prieð vokieèiø okupacijà [taip tekste], LTSR svarbesnieji dienraðèiai. Vitrinoje Politiniø kaliniø kalëjimuose laikymo dokumentai parodoma ádomiø dokumentø: kaliniø sekimas, nutarimai suimti, bausti karceriu, iðtremti ir kita. Pirmasis aukðtas baigiamas vaizdþiomis diagramomis: 1. Prekiø kainos Lietuvoje m. 2. Knygos, iðleistos m. 3. Grupinës sodybos bûsimojo kolchozo centrui. 4. Bolðevikø padarytieji nuostoliai Lietuvos þemës ûkiui. 5. Pyliavø naðta 1939 ir 1940 m. 6. Indëliai kredito ástaigose. 7. Uþdarbio ir pragyvenimo iðlaidø indeksai Lietuvoje. 8. TSRS valstybës santvarkos schema ir kt. Ðiomis diagramomis baigiama parodos pirmoji dalis. Ið èia kylama á antràjá aukðtà, kur visu savo ðiurpulingumu prieð lankytojo akis iðkyla Raudonasis teroras. [...] 70

55 II. Raudonasis Teroras [...] Èia vos spëjus áþengti pirmojon salën, ið pirmo þvilgsnio mûsø ðirdis uþgula visu savo þiaurumu, barbariðkumu ir ðiurpu Raudonasis Teroras. Þudyniø, iðtrëmimø ir partizaniniø kovø vaizdai bei dokumentai iðstatyti dviejose erdviose salëse. Pirmojoje (gale) dail. V. A. Koðubos skulptûra Kenèia Lietuva. Salës vidury pakiliose gabliotëse parodoma NKVDistø kankinimo priemonës: elektrinis ðvarkas, pirðtinës, nagaika, kruvinos þirklës ir kita. Vidurinëje gabliotëje iðstatytas garsusis Telðiø politiniø kaliniø dokumentas dubenëlis su kaliniø paraðais ir jø testamentu Lietuvai. Ðoninëse sienose þudyniø vaizdai: Pravieniðkiø þudynës [...]. Sienoje eilë vaizdø paveikslø: nuþudytøjø masinës grupës, pavienës nuþudytøjø nuotraukos, nuðautas ðuniukas, karceris, stovyklos vaizdai ir kita. Be to, dviejose vitrinose Liudininkø parodymai apie kaliniø þudynes Pravieniðkiuose per 20 puslapiø maðinële raðytø parodymø ir lavonø atpaþinimo aktas (apraðyta 106 lavonai). Kitoje sienoje Petraðiûnø kapø paslaptis. Nuotraukos vaizduoja Petraðiûnø kapuose atkastøjø bolðevikø aukø lavonus. Þymi dalis jø atpaþinta. Tai matyti ið atskiros vitrinos Nuþudytøjø Petraðiûnuose kaliniø atpaþinimo aktai. Èia apie 20 eksponatø: aktai, þudikø dokumentai, kalëjimo virðininkas, baudþiamasis kodeksas ir t. t. Toliau Teroras Zarasuose, Þudynës Kretingoje ir Þudynës Papilëje. 13 paveikslø: atkastieji lavonai, nukirstø pirðtø, nuluptos odos nuotraukos. Þemiau vitrinoje sàraðai nuþudytøjø Zarasuose, Palangoje, Plateliuose, Kartenoje ir kt. Atskirai surinkti liudininkø parodymai. Þudyniø galerija seka toliau: Þudynës Laukeliðkiuose 6 atkastøjø lavonø fotografija, ten pat Þudynës Birþuose ir 71

56 Teroras Panevëþy. Visoje eilëje nuþudytøjø paveikslø matome ðiø vietø visuomenës darbuotojus liaudies inteligentijos atstovus. Ypatingai ryðki ir áspûdinga nuþudytojo panevëþieèio gydytojo dr. A. Gudonio nuotrauka (prie jo lavono suklupusi þmona su gëliø puokðte). Tarp kitø ásidëmëtina: Pirmoji Raudonojo Teroro Auka majoro J. Tomkaus nuotraukos ir Mokytojø kertelë, kur iðstatyti paveikslai nieku bûdu neleidþia atpaþinti tø paèiø þmoniø laisvëje ir bolðevikø kalëjime. [...] Be þudyniø ir nuþudytøjø paveikslø, salëje randame ir kitø ano teroro meto dokumentø. Ðtai sienoje ásidëmëtinas buv. komisaro Gluðausko pareiðkimas: Maskva reikalavo LTSR Komisarø Tarybos iðtremti lietuviø! Toliau didþiulis þemëlapis Vietos TSRS, kur kenèia iðveþtieji lietuviai. Dar vienas Lietuvos þemëlapis su kruvinomis dëmëmis vietomis, kur buvo vykdytas Raudonasis Teroras. Lankytojo aká taip pat patraukia vykusiai padaryti NKVD tardymø ir kankinimø kambariø maketai miniatiûros. III. Þemaièiø Kankiniai Taèiau patsai áspûdingiausias, ypaè mums þemaièiams, skyrius ðioje parodoje tai antroji (ir paskutinë) Raudonojo Teroro Telðiø-Rainiø Miðkelio Tragedijos salë. Ðis skyrius vietoje papildytas nemaþa naujø eksponatø ir ðioje parodoje galima [já] laikyti pilnu ir baigtu. Pirmiausiai á akis krinta Bolðevikø Teroro Aukos Telðiuose virð 100 paveikslø ir dokumentø. Kai kuriø þemaièiø kankiniø paveikslai dvigubi (kaip atrodë laisvëje ir kalëjime A. Dibisteris, J. Ðleinys, H. Glazauskas, Z. Tarvainis, H. Þvirzdinas, B. Korza, V. Lileikis, L. Malakauskas, A. Jankauskas, K. Katkus). Juodose lentose suraðytos visos Rainiø Miðkelio Tragedijos aukø pavardës (73) ir trumpai apraðyta pati tragedija. Vitrinose iðstatytos veik visø aukø 72

57 fotografijos, Rainiø miðkelio ir Telðiø kalëjimo nuotraukos. Taip pat ðiurpios nuotraukos Rainiuose atkastø suþalotøjø lavonø (grupëmis ir pavieniui), jø laidotuviø iðkilmës Telðiuose. Èia pat matome jø kankinimo árankius: dinamo maðinas, elektros motorus, katilus ir kt. Kitoje sienoje bolðevikø teroristø paveikslai: Rocius, Vaitkus, Gutmanas, Ðeras ir kiti. Po paveikslais gabliotëse: Rainiø miðkelyje atkastø lavonø apraðymo protokolas (keliolikoje maðinële raðytø puslapiø apraðyta 73 lavonai), kankiniø dokumentai apie kratà, suëmimà, apkaltinimà, jø laiðkai ið kalëjimo ir kiti ypatingos svarbos dokumentai. Dalis eksponatø parodos komitetui áteikta jau parodà atidarius. Jie visi iðstatyti ðiame skyriuje papildo ir uþbaigia Telðiø Rainiø tragedijà. Ðià parodà meniðkai paryðkinti, be Aleksandravièiaus prisidëjo ir eilë kitø mûsø menininkø skulpt. Koðuba, dail. Petravièius, dail. Penèyla ir Varanka, sukurdami ir iðstatydami parodos mintá atitinkanèiø kûriniø. Sunkia ðirdimi, taèiau ne be laimingesnës ateities vilèiø, apleidi þmogus ðià tautos kanèiø bei kovø dël laisvës vaizdø parodà. O tai matyti ið nuoðirdþiø ir viltingø áraðø Lankytojø Knygoje, kurion norintieji gali áraðyti savo mintis ir pasiraðyti. [...] Þemaièiø þemë Nr. 24, , p

58 Þemaièiø kankiniø tragedija Pr. Þemaitis Vokietijos SSSR karas prasidëjo sekmadiená, 1941 m. birþelio 22 d. Pirmasis lëktuvas (þvalgybinis) á Telðius atskrido tos pat dienos pavakary. Kiti lëktuvai pasirodë pirmadienio rytà apie 4 val. Ðituos lëktuvus matë Telðiø kalëjimo kaliniai pro savo uþkaltus langus, pro kuriuos galima buvo áþiûrëti tik gabalas mëlyno dangaus. Ðitie lëktuvai atneðë jiems didþià viltá greitu laiku iðsilaisvinti ið ðlykðtaus kalinimo, jie suteikë viltá ir visam mûsø kraðtui greit iðsivaduoti ið gyvuliðkos bolðevikø vergijos. Tà paèià dienà apie 10 val. atskrido pirmieji bomboneðiai, kuriø tikslas buvo sunaikinti gabenamà ið Ðiauliø naftos transportà, kuris jau buvo pasiekæs Telðiø priemiestá. Transportas èia buvo sunaikintas ir ilgà laikà degë. Vienas bomboneðis Þarënø g. pastebëjo bolðevikø sunkveþimius, padare smigimà ir numetë bombas. Tuojau pat buvo greitu tempu pradëta bëgti. Iki vakaro miestas buvo tuðèias: visos bolðevikø ástaigos buvo iðsikrausèiusios. Ðtabas iðdulkëjo, paliko tuðti buv. Ligoniø kasos ir Vyskupo rûmai, NKVD iðrûko, palikæs savo patalpose netvarkà, nebeliko milicijos ir pagaliau pasiðalino pati kompartija ir komitetai... Mieste buvo didelis bruzdëjimas, nes katiuðø [karininkø þmonø] ir ástaigø buvo daug ir visos skubëjo iðsikraustyti. Vienos kraustësi sunkveþimiais, kitos autobusais ir traukiniais. Pirmadienio naktá pro Telðius pravaþiavo Plungës kompartijos ir komiteto nariai autobusu. Taip pat autobusu iðvyko ir Telðiø kompartija ir apskr. komitetas. Tai buvo apie 24 1 val. Taigi iki ðio laiko visi, kas galëjo, suskubo iðbëgti, ir miestas paliko tuðèias ta prasme, kad jame nebeliko jokiø valdþios ástaigø. Ðiaip jis buvo pilnas kariuomenës daliniø, kurie bëginëjo ávairiomis kryptimis ir në patys neþinojo, kur jie bëga 74

59 ir kur jie turi bëgti. Taip pat bûriais danginosi lauk ið miesto paskutinieji gyventojai, savo namus palikæ likimo valiai. Taèiau paliko neiðbëgusi ir nesuirusi tik viena ástaiga, bûtent kalëjimas. Pirmadienio rytà kalëjimo virðininko pareigas ëjæs priþiûrëtojas Vaitkus buvo gavæs kalëjimui evakuoti 17 sunkveþimiø, tam reikalui buvo paëmæs ið kalëjimo buhalterio Þutauto 600 rubliø. Kalëjime buvo girdima, kad ir tarnautojai ir kaliniai tais sunkveþimiais bus iðgabenti á Vilniø ar dar toliau. Taèiau kalëjimas nebuvo niekur gabenamas neþinia dël ko: ar dël stokos susisiekimo priemoniø, ar dël kokiø kitø motyvø. Ar þinojo kalëjimas, kad visos ástaigos yra iðbëgusios ir kad mieste jokios valdþios nëra? Þinojo, nes kalëjimo priþiûrëtojai tardymo metu parodë, kad aiðkiai matë, kaip iðvyko Plungës ir Telðiø kompartijos, nurodo laikà ir kai kuriuos pastebëtus asmenis. Skambino telefonu á NKVD ir milicijà ir, joms neatsakius, nuvyko patikrinti, kodël neatsako, ir rado patalpose didþiausià netvarkà, o þmoniø neberado. Yra parodymø, kad kalëjimo priþiûrëtojas Songaila lankësi rusø ðtabe. Reikia tikëti, kad ir daugiau kas lankësi ðtabe ar turëjo ryðius su ðtabu. Pav., kad ir tos paèios maðinos, kurias duoti buvo þadëjæs ðtabas. Reikia tikëti, kad kaliniø likimà sprendë kompartijos, GPU-NKVD ir ðtabo þmonës, nes kai nebesugebëjo jø iðveþti, nutarë juos iðþudyti vietoje. Taèiau toks sprendimas galëjo ávykti tik antradienio rytà. Iki antradienio ryto kalëjimas buvo vien tik savo pareigûnø þinioje, kurie já laikë þiaurioje ir grieþtoje drausmëje, nors kaip jau minëta, visos ástaigos ið miesto buvo iðbëgusios. Jei kalëjimo administracija bûtø buvusi nuoðirdi, jei jos sàmonëj bûtø buvæ nors truputis tautinio jausmo ir þmoniðkumo, ji bûtø galëjusi kalinius paleisti ir pati pasiðalinti. Ji juk aiðkiai þinojo, kad ne uþ dienø, bet uþ valandø mieste bus vokieèiø kariuomenë. Taèiau ji buvo ne tik nenuoðirdi, bet þvëriðka. Ne be jos pastangø ávyko Rainiø tra- 75

60 gedija, toks bjaurus nusikaltimas þmoniðkumui ir þmogaus vardui, kokio istorija neþino. 2. Bolðevikai gráþta á kalëjimà Antradienio rytà apie 8-10 val. prie kalëjimo stovëjo keletas kalëjimo priþiûrëtojø, jø tarpe kalëjimo buhalteris Þutautas ir kalëjimo gydytojas [...] Gutmanas. Jie stovëjo prie Aukðtojo skersgatvio maþdaug mtr. nuo kalëjimo durø ir ðtai sustojo prie jø 2 kariðkos maðinos, kuriose buvo raudonarmieèiø. Priþiûrëtojø parodymu, maðinos paèios sustojusios, ið maðinø iðlipæ raudonarmieèiai ir paklausæ, kas jie tokie esà. Jie atsakæ esà kalëjimo tarnautojai, likæ vieni visoms ástaigoms iðbëgus ir neþinà, kas daryti su kaliniais, klausæs [...] Gutmanas. Raudonarmieèiai pasakæ, kad tvarkà jie padarysià, ir kartu su jais suëjæ á kalëjimà. Èia iki ðiol yra neaiðkumas, ar rusai sustojo Gutmano ir kt. gatvëje stovëjusiø kalëjimo priþiûrëtojø sustabdyti ir kalëjimu susidomëjo Gutmano pakviesti padaryti kalëjime tvarkà, ar jie jau atvyko specialiai á kalëjimà, turëjæ kieno nors ásakymà tai padaryti. Galëjo bûti vienaip, galëjo bûti ir kitaip. Taèiau yra aiðku, kad kalëjimo administracija darë þygiø dël kalëjimo likimo, turëjo ryðius su rusais ir nieko nedarë kaliniams iðlaisvinti. Taip pat nieko nedarë ir net nepagalvojo daryti ir kalëjimo priþiûrëtojai, dauguma jø vykdë kaliniø iðveþimo egzekucijà kalëjime ir kai kurie dalyvavo baisiose Rainiø þudynëse. Kartu èia reikia pastebëti, kad iki antradienio ryto buvo geriausios progos kaliniams paleisti ir patiems pabëgti, nes kalëjime nebuvo jokiø rusø ir net arðesniøjø priþiûrëtojø virðininkø. Be to, ið lietuviðkos visuomenës buvo kreiptasi á patikimesnius priþiûrëtojus ir pareikalauta daryti þygiø kaliniams paleisti. Taèiau teko apsivilti: vietoj kaliniø paleidimo, buvo ávykdytos þudynës. 76

61 3. Sudaromas politkaliniø sàraðas Rusai, áëjæ á kalëjimà, pradëjo daryti tvarkà, bûtent iðstatë sargybas, patikrino kalëjimo ginklus, atrinko politiniø kaliniø bylas ir padarë jø sàraðus. Bylas atrinko rusai pagal kaltinimø paragrafus. Sàraðus sudarë priþiûrëtojai. Sudarant sàraðus ypatingà vaidmená vaidino kalëjimo gydytojas [...] Gutmanas. Jis ëjo vertëjo pareigas, jis informavo apie kalinius ir apie kalëjimo padëtá. [...] Taip pat ir jo suvaidinta rolë kaliniø atrinkimo egzekucijoj bjauri. Ið pradþiø buvo sudarytas 43 politiniø kaliniø sàraðas. Vëliau tas sàraðas buvo papildytas iki 73. (Kartu buvo prie ðio sàraðo priraðyti dar 2 raudonarmieèiai, nusiþengæ bolðevikø drausmei ir reþimui. Jie yra kartu nukankinti Rainiuose. Taigi ið viso sàraðe buvo 76 kaliniai. 4. Duobës, virvelës, raiðèiai Baigus sudaryti sàraðà, buvo pradëta ruoðtis þudynëms. Visø pirma buvo apþiûrëtas kalëjimo pastatas, bûtent jo sklepai. Sklepus apþiûrëjo karininkai. Juos lydëjo ir sklepus aprodë Songaila, Þutautas ir kt. Sklepai maþi, miesta malo (vietos maþai) pasakë rusai ir nutarë kalinius iðþudyti kitoj vietoj, bûtent Rainiø miðkelyje. Rainiø miðkelyje stovëjo kariuomenës daliniai. Kairëj kelio pusëj buvo iðkasti apkasai, sustatytos ávairios maðinos. Ði vieta buvo pasirinkta þudynëms. Taèiau èia nebuvo duobiø. Duobëms panaudoti [...] èia buvæ apkasai. Jø pagilinti buvo atsiøsti patikimi kalëjimo priþiûrëtojai ir 10 rusø kareiviø. Duobiø kasimui vadovavo kalëjimo priþiûrëtojas Pilibaitis. Jis nuvyko á Siraièiø dvarà ir atsigabeno reikalingà kieká kastuvø, vëliau su rusais nuvyko á Rainius ir pats kasë kartu su kitais duobes. Vakare gráþo á kalëjimà ir dalyvavo kaliniø iðvedimo ið kalëjimo egzekucijoj. 77

62 Kartu buvo pasirûpinta virviø rankoms suriðti ir raiðèiø burnoms þaboti. Raiðèiais derëjo suplëðyti rankðluosèiai. Pavakariop prasidëjo kaliniø kraustymas ið kameros á kamerà. Politiniai kaliniai buvo surenkami á atskiras kameras, o prie durø buvo pastatoma grieþta rusø sargyba. Kalinius vedþiojo ir ið sàraðo pavardes ðaukë rusø sargybinio lydimas priþiûrëtojas Vaitkus. 5. Baisioji egzekucija Antradienio naktá apie 24 val. prasidëjo baisioji egzekucija. Sargybos buvo sustiprintos. Lauke buvo iðstatyti kulkosvydþiai, kalëjimas labai saugomas, gatvëse sustabdytas judëjimas. (Pro kalëjimà gatve judëjimas buvo sustabdytas jau ið ryto). Kalëjimo viduj sargybos taip pat sustiprintos, visur sustatyti rusai. Prie kalëjimo stovëjo 5 sunkveþimiai, kai kuriø motorai veikë, kad nebûtø girdëti kaliniø riksmø ir ðauksmø. Sargybos bûstinëje prie stalo sëdëjo keletas raudonarmieèiø, GPU agentai, Rocius, [...] Gutmanas ir kt. Prie durø vidaus ir lauko pusëj stovëjo ginkluoti rusai sargybiniai. Vaitkus ir kiti priþiûrëtojai su rusais sargybiniais ëjo á kameras ir ðaukë vienà po kito politinius kalinius. Ðie klausinëjo ar reikalinga pasiimti manta ir rûbai. Liepdavo pasiimti viskà, kas savo. Visus pasiimtus daiktus ir rûbus liepdavo áeinant á bûstinæ palikti uþ durø. Ið èia juos paimdavo priþiûrëtojai ir nusineðdavo á kiemà, kur jie buvo sumetami á krûvà. Ávedus kaliná á bûstinæ, apklausinëdavo. Klausdavo ar prisipaþásti kaltas kontrrevoliuciniame veikime ir t.t. Èia pat visus pasmerkdavo. Reikia pastebëti, kad visi politiniai kaliniai sëdëjæ tuo laiku Telðiø kalëjime, buvo dar be teismo. Tie kurie jau buvo po teismo, buvo iðveþti á kitus kalëjimus. Taigi dabar buvo suvaidinta komedija improvizuotas teismas, kuris ið 78

63 anksto yra visus pasmerkæs baisiems kankinimams, yra jau paruoðæs duobes ir visà þudymo planà. Èia pat liepdavo sakyti kaliniui garsà a ir atverti burnà. Atvërus burnà, du rusai stovëjæ uþpakaly, uþmesdavo uþ burnos raiðtá ir já suriðdavo uþpakaly, kad kalinys negalëtø rëkti. Prieð tai virvëmis suriðdavo uþpakaly rankas. Toká kaliná ið bûstinës vesdavo per kiemà á sunkveþimá. Èia laukdavo kiti sargybiniai, kurie paimdavo uþ rankø ir ámesdavo á sunkveþimá. Nesodindavo ir nestatydavo, bet suguldydavo kaip papuolë. Sunkveþimy stovëjo kiti sargybiniai su ðautuvais ir kulkosvydþiais. Nepaklusnius kalinius muðdavo ðautuvø buoþëmis ir kumðtimis. Buvo girdëti dejavimø ir nelaimingø aukø aikèiojimø. Vedant kalinius kai kurie pasakë po keletà þodþiø: sudie, bûsi liudininkas (þodþiai pasakyti patikimesniems priþiûrëtojams). Toks kaliniø vedimas truko apie 2 2,5 val. Kaliniø buvo prikrautos 5 maðinos. 3 maðinos buvo uþmaskuotos þalumynais, kaliniai buvo apkloti ðineliais, 2 maðinos buvo su brezentais, t.y., su bûdomis. Prikrovus vienà maðinà, ji nuvaþiuodavo á gatvæ, o á jos vietà prie kalëjimo vartø atvaþiuodavo kita. Baigus pakrauti á maðinas visus kalinius, álipo Vaitkus, Heimanas, Pilibaitis ir kt. Ir nuvyko á Rainius. Tai buvo 1941 m. birþelio mën. 25 d. 1 val. 30 min. Sunkveþimiø vykstant ir jø krovinio niekas nepastebëjo ir niekas nelaimingiems kaliniams nesuteikë jokios pagalbos. Iðauðus ið kalëjimo iðvyko raudonarmieèiai, kai kurie kal. priþiûrëtojai ir Rocius. Rocius iðeidamas liepë nuimti sargybas. Kalëjimas buvo paliktas savo likimui. Já paleido praþygiuojanèiø pasienieèiø daliniai. 79

64 6. Rainiø miðkelyje Minios þmoniø matë Rainiø kankinius, matë suþalotus galvø kiauðus, iðtaðkytus smegenis, iðbadytas akis, nupjaustytas nosis ir ausis, subadytas krûtines, iðtàsytas þarnas, sulauþytus kaulus, nupjaustytus ir á burnas sukaiðiotus lyties organus... tokio pasibaisëtino vaizdo ðis kraðtas dar niekada nebuvo matæs ir duok Dieve, kad daugiau niekada nematytø. Taip pat mes matëme árankius, kuriais buvo kankinama. Taèiau, kaip buvo kankinama, kas dalyvavo kankinime mes neþinome. Visi kankiniai yra nukankinti, liudininkø neliko. Visi kankintojai kol kas yra pasiðalinæ, arba mums neþinomi slapstosi. Taip pat ið jø liudininkø nëra. Paðaliniai nieko nepamatë, nes miðkas buvo stropiai saugomas, buvo iðstatytos sargybos, niekam neleido prisiartinti. Kokius árankius vartojo, taip pat sunku nustatyti. Gal bus aiðku vëliau, kai atsiras liudininkø ir kai bus paskelbti tarptautinës mokslininkø komisijos tyrimo daviniai. 7. Kankiniø atradimas 1941 m. birþelio 28 d. Telðiø savivaldybës ugniagesiø instruktorius p.peckus vyko su ðoferiu Lauraièiu á Rainiø dvare esanèià traktoriø stotá automobiliui daliø. Pastebëjo Rainiø miðke þmones ir sukastas þemes. Manë, kad yra paslëptos brangios automobiliø dalys arba ginklai. Taèiau atkasus vienà duobæ, pasirodë esà lavonai. Patikrinus buvo nustatyta, kad tai yra Telðiø kalëjime kalintø politkaliniø lavonai. Kankiniai buvo be tvarkos suversti á keturias duobes po þmoniø. Duobës buvo atkastos, kankiniø lavonai sudëti eilëmis. Lavonø suþalojimas buvo nepaprastas. Motinos neatpaþino savo vaikø, seserys broliø. Yra faktai, kad þmonos palaidojo kaþkokius lavonus uþ savo vyrus. Jos neþinojo, kad 80

65 jø vyrai yra iðveþti á kitus kalëjimus ir laisvi gráþta namo. Tiesa, jie po laidotuviø tikrai sugráþo... Rainiø kankinius aplankë minios þmoniø. Tai buvo nepaprastos budynës atvirame miðke. Budëjo visas kraðtas liûdesy susikaupæs, aðarose paskendæs. Tokio þiauraus likimo niekas nelaukë ir jokia, kad ir kieèiausia ðirdis neiðlaikë neapsipylusi aðaromis. Kankiniai buvo iðkilmingai palaidoti Telðiø kapinëse bendroje duobëje. Áraðai Raudonojo Teroro Parodos lankytojø knygoje Brangûs broliai lietuviai, bûkime vieningi, kad ateityje nesulauktumëm tokiø aukø. Broliø kraujas, seserø aðaros ir tautos pakeltas jungas verèia mus dirbti ðviesesnei ateièiai. Nors nemaþai gyvenime yra skaudþiø valandø, bet ðis komunizmo draugystës pervirðija viskà [taip tekste]. Mes eisime jø pramintais keliais. Ðiø kankiniø kraujas tenuplauja mums kelià á laisvæ. Kas daugel mylëjo, kas daugel kentëjo, tas audrai uþëjus nelinko nuo vëjo. Þemaièiø þemë, 1942 liepos 14, Nr. 22, p

66 Kaltininkai 1942 m. spalio 7 d. D.Rociaus pasiaiðkinimas LKP (b) (Lietuvos komunistø partijos) CK sekretoriui A. Snieèkui Maskvoje Telðiø ir Kretingos kontrrevoliucionieriai faðistai ir jø siekimai 1 Kontrrevoliucionieriø sàstatas: smetoniniai valdininkai, buoþës, kunigija, kuri ðiame darbe vaidino nemaþà rolæ, ir visø tautiðkø faðistiniø organizacijø, veikusiø Lietuvoje iki Tarybø valdþios, vadai, vadukai ir eiliniai nariai. Ekonominá rëmimà, ginklus, instrukcijas, kada, kur, kà veikti ir kaip veikti, gaudavo [ið] hitlerinës Vokietijos. Netekæ Lietuvos liaudies, kurios prakaitu ir krauju mito ir ponavo, parsidavë Hitleriui dirbti iðdavikiðkà darbà, vedantá Lietuvos respublikà á praþûtá, sunaikinimà Lietuvos vardo ir liaudies, o kartu ir visà Tarybø Sàjungà. Dalis tokiø iðdavikø kontrrevoliucionieriø teroristø buvo areðtuota ið Telðiø ir Kretingos apskrièiø ir laikomi Telðiø kalëjime. Karui uþklupus ið pasalø tuoj buvome priversti evakuotis. Jokiu bûdu negalëjome paleisti atgal á laisvæ kraugeriø faðistø þudyti mûsø broliø. Uþtenkamai buvo bandø, kurios susidarë tuoj prieð mus, stojo kovon ið esanèiø laisvëje faðistø. Birþelio 24 d. ið ryto vietiniai valdþios ir partiniai organai evakavosi. Kalëjime sëdintieji faðistai kokiu tai bûdu tuoj pajuto ir pradëjo triukðmauti, kad jie tuoj bus laisvi, juos Hitleris paleis. Sargyba kalëjimo buvo silpna, nes daugumas kalëjimo priþiûrëtojø nebeatvyko á tarnybà, o ir kalëjimo virðininko nebuvo gráþusio ið Kauno, já uþklupo karas Kaune. Tik ðiame sàmyðyje susiorientavo vyresnysis kalëjimo priþiûrëtojas Þalimas 1 Þodynas, tariamai pateisinantis þiaurumus ir þvëriðkus poelgius. 82

67 Pranas, kad gali bûti bejëgiai vieni susitvarkyti. Kreipësi á kariuomenæ pagalbos ir jos gavo. Atvykæ raudonarmieèiai padëtá atstatë á normalià. Visà 24 dienà kartu su kariuomenës ðtabu buvome Tryðkiø miðke: að, kaipo vykdomojo komiteto pirmininkas, partijos sekretorius Mironovas Borisas ir NKGB virðininkas Raslanas Petras. Rûpëjo mums kalëjimà evakuoti, bet neturëjome tam priemoniø nei susisiekimo, nei fiziniø ginkluotø jëgø. Ðá darbà atlikti apsiëmë kariuomenës ðtabas. Mums beliko tik ið kalëjimo iðleisti juos. Tuoj buvo pasiøstas dalinys raudonarmieèiø su komandyru ir kiek sunkveþimiø su dviem tankais. Ið birþelio 24 á 25 d. naktá buvo Hitlerio apaðtalai 1 pakrauti á sunkveþimius: 78 ar 79 hitlerininkai. Veþami buvo tie, kuriø aiðki medþiaga buvo prieð juos areðtuojant, o vëliau per tardymà ta medþiaga jø paèiø patvirtinta [ir] papildyta jø paèiø parodymais. Keletas, kuriø bylos buvo neaiðkios, paliko, neveþëme. Taip pat paliko buoþës, kurie nuteisti uþ grûdø nepristatymà ir kavojimà þemëje. Jø pavardþiø neprisimenu, iðskyrus vieno, kurio pavardë Tumas, ið Plungës valsèiaus. Kariuomenë buvo pasiryþusi iki Rainiø miðko veþti juos ir suðaudyti; tai ir buvo padaryta. Atvaþiavus prie miðko, ið miðko pradëjo á juos ðaudyti. Kaliniai ta proga mëgino bëgti, bet nepavyko. Tankai banditus iðvaikë ir jø dëka vieta buvo pravalyta ir ávykdytas suðaudymas. Ðaudymà vykdë raudonarmieèiai. Ið mûsø ten buvo vietoje NKGB virðininkas Raslanas Petras, oper. ágaliotinis Galkinas ir kalëjimo priþiûrëtojas Pocevièius. Ið kalëjimo pakraunant á sunkveþimius ir þiûrint jø bylas, buvau visà laikà kartu kalëjimo raðtinëje ir að. Birþelio 25 d. palikome kalëjimà ir su visais sargybiniais apleidome Telðius. Frontas jau buvo netoli nuo miesto ir komendantas neleido 1 Dar vienas neapykantos þodyno pavyzdys. 83

68 ilgiau pasilikti. Taip palikome Telðius, kuriuose buvo mirtinai sustojæs civilis gyvenimas, iðskyrus kariðkà. Kas jie buvo daugumoje tie suðaudytieji ir uþ kà jie buvo suimti? Keletà að atmenu jø. Galiu èia apraðyti ðiek tiek. Telðiø apskrities buvusio smetoninio virðininko ir kalëjimo virðininko Ðalkauskø brolis Ðalkauskas, kuris gyveno iki areðtavimo Luokës valsèiuje, Telðiø aps., Naujikø dvare kaipo nuomininkas ir buvo centrinis asmuo kontrrevoliuciniame darbe Luokës valsèiuje. Vokieèiams uþgrobus Lietuvà, turëjo pagal jø nustatytà planà uþimti ministerio vietà. Triuðka, buvæs vyresnysis policininkas, prigulëjæs tam paèiam Ðalkausko rateliui. Jo þinioje buvo ginklø klausimo tvar- Telðiø kalëjimo 10 kamera, kurioje buvo rastas politiniø kaliniø iðraiþytas dubenëlis. Telðiø kalëjimo 11 kamera, kurioje kalëjo politiniai kaliniai. 84

69 kymas sukilimui ávykdyti. Prie ðio darbo prigulëjo Luokës kunigai ir [ið] Pavandenës baþnytkaimio Varniø valsèiuje. Antanavièius ið Plungës valsèiaus Didvieèiø kaimo. Virð 40 hektarø tëvo ûkis, o pats buvæs visà laikà nuovados virðininku. Kontrrevoliuciniam darbe turëjo tiesioginius ryðius su Kulturferbando [Lietuvos vokieèiø ðvietimo kultûros] organizacija. Taip pat brolis, kurio nepavyko suimti, slapstësi apsiginklavæs. Buvæs Lietuvos armijoje lakûnu. Telðiø apskrities savivaldybës, vëliau komunalinio ûkio buhalteris Jogminas. Pavogë nuo mûsø, Telðiø apskrities virðininko, kuriuo tuo metu buvo Sidaravièius Kazys, keletà brauningø ir uþverbavo keletà jaunuoliø, kuriø pavardþiø neatsimenu, iðskyrus vieno Tarvainiukà; jø uþdavinys buvo ðaudyti tarybinius ir partinius darbuotojus ir susprogdinti partijos apkomo 1 namus. Telðiø ipotekos knygø vedëjas. Taip sakant, idëjinis faðistas, nes buvo Italijoje baigæs faðizmo mokslo aukðtàjà mokyklà. Smarkus organizatorius kontrrevoliucionieriø prieð bolðevikus. Pavardës jo neatsimenu. Beima [Juozas Beimavièius], kilæs ið darbininko mûrininko skaitlingos ðeimos. Tëvas jo labai didelis girtuoklis, liumpenproletaras. Turëdamas apie 19 metø, jau 1936 metais dirbo smetoninëje þvalgyboje. Pats skaitydamas save komjaunuoliu iðdavë kitus tris komjaunuolius ir vienà partiná Antanà Bajorûnà, kuris gavo 8 [metus] kalëjimo; komjaunuoliai Galdikas, Raibuþis Antanas ir Ðkimelis po keletà kiekvienas ávairiais terminais. Tai buvo 1936 metais prieð geguþës ðventæ. Kovaliai Petras, gimæs 1912 metais, Bolis 22 metø amþiaus, Plungës gimnazijos 7 klasës gimnazistas. Tëvas buvæs tautininkas, 60 hektarø ir plytinës savininkas. Sûnûs pavogë ið gimnazijos raðomàjà maðinëlæ, kuria raðë ir platino kontrre- 1 Apkomas [upkomas] apskrities partijos komitetas (Ujezdnyj komitet partii). 85

70 voliucinius lapelius. Nuvykus areðtuoti, mëgino su naujais vokiðkais parabeliais pasiprieðinti, bet, þinoma, nepavyko. Gyveno jie Kuliø valsèiuje, Karklënø kaime, Kretingos apskrityje. Balsevièiai Stasys, gimæs 1914 metais, Povilas Plungës gimnazijos 5 klasës gimnazistas, gimæs 1923 metais. Tëvo ûkis iki 30 hektarø ir plytinë. Prigulëjo abu Kovaliø kompanijai ir buvo taip pat ginkluoti parabeliais. Tëvas buvæs tautininkas, sûnûs ðauliai jaunalietuviai. Gyveno Kuliø valsèiuje, Kumþaièiø kaime, Kretingos apskrityje. Songaila Vladas, buvæs Smetonos policininkas, irgi prigulëjo prie Balsevièiø ir Kovaliø bûrio. Taip pat ginkluotas. Paskutiniu laiku gyveno Kuliø mieste. Kareckis Vladas, buvæs Ðiauliø vyriausias notaras, smetoninio seimo atstovas, faðistø ðulas. 60 ha ûkis Paalanèio kaime, Kuliø valsèiuje, Kretingos apskrityje. Sakelis Zigmas, Varniø valsèiaus Pavandenës dvaro savininkas. Ne tik faðistas Lietuvos, bet, taip sakant, su lenkiðku skoniu, kuris visuomet troðko, kad Lenkija bûtø velika mocarstva [galinga valstybë] ir Lietuva jos kolonija su pavergtais Lietuvos valstieèiais, kaip kad tai anais graþiais laikais buvo. Eilë kitø, kuriø að, þinoma, neatmenu iðvardinti èia, bet visi, galima sakyti, kaip vienos graþios ðeimynos vaikai. Toli graþu ne visi jie surinkti á kalëjimà buvo. Ávykus karui, laisvëje esantieji tuoj stojo á darbà: gadinamas sistematiðkai telefoninis susisiekimas, slepiami desantininkai ir kita. Birþelio 22 dienos vakare jau turëjome sugadintas linijas Þarënai- Alsëdþiai-Luokë. Gadinimas ëjo sistematiðkai suvis didesniu tempu, taip kad su kai kuriais valsèiais nepavyko net atstatyti, kaip, pavyzdþiui, su Tverais. Luokëje birþelio 23 dienà faðistai uþëmë valsèiø, o tarybinius darbuotojus sukiðo á daboklæ. Pas mus á Telðius dël sugadintos linijos negalëjo prisiskambinti. Tai pavyko á Ðiaulius, 86

71 kurie atvykæ iðgelbëjo, bet tas neilgam buvo. Nors ten keletas faðistø ir buvo uþmuðta, jie vël susirinko ir tuomet, nors nepatikrintais daviniais, iðþudë tarybinius ir partinius darbuotojus, [tarp jø] valsèiaus vykdomojo komiteto pirmininkà partietá Simanavièiø Pranà. Þarënø valsèiø taip pat buvo uþvaldæ faðistai, bet, nuvaþiavus ið apskrities milicijai, jie iðbëgiojo, bet vis tiek sugebëjo uþmuðti vykdomojo komiteto pirmininkà Briedá Broniø ir pirminës partijos sekretoriø Baþadragá Valiø. Tà patá jie padarë su Alsëdþiais, bet Alsëdþiuose mes atstatëme tvarkà. Jie visi iðbëgiojo. Plungëje buvo jau ið anksèiau organizuota banda virð 20 þmoniø, kurie turëjo viskà perimti karui prasidëjus á savo rankas. Net tarybinius ir partinius darbuotojus turëjo uþdaviná gyvus paimti, o jei negalës tai ðaudyti net ir á kariuomenæ. Dëka Skinkio Juozo (buv. policininkas), jø paèiø dalyvio, kuris praneðë, kà jie turi dirbti, jie buvo tuoj kariuomenës suimti visi ir pasiøsti Plungës parke á dangø Hitlerio laukti. Be to, pas juos buvo rasta instrukcija, kaip turi viskà dirbti. Ið to bûrio pavardæ þinau tik vienà Lankauskas Adolfas. [Jis] dirbo tekstilës fabrike Plungëje. Seniau buvæs Klaipëdoje. Iðdavæs juos Skinkys Juozas evakavosi kartu su mumis ir dabar yra mûsø tautinëje divizijoje. Kiek jis gali kam dabar kà praneðti, gal reikëtø paþiûrëti. Paèiuose Telðiuose smarkiai faðistai nepasirodë, iðskyrus keletà pavieniø ðûviø atskirose vietose. Vienas ið jø buvo paleistas á mano þmonà Rocienæ Antaninà, bet nepataikë, [ðovë] jai rakinant savo buto duris birþelio 23 d. vakare. Uþskridus bombarduoti Telðiø ið 23 á 24 d. rytà kaþkas elektros stotyje padegë ðviesà, signalizavo. Tas paliko neiðaiðkinta. Tai ir viskas, kà galima pasakyti apie karo pradþià Telðiuose. LVOA (Lietuvos visuomeniniø organizacijø archyvas), f. 1771, ap. 5, b. 130, Originalas, rankraðtis 87

72 P. Raslano paaiðkinimai apie Rainiø ávykius 1942 m. spalio 7 d. P. Raslano paaiðkinimas LKP (b) CK sekretoriui A.Snieèkui Maskvoje Keletas þodþiø dël aiðkumo. Padalinus VRLK á VSLK ir VRLK 1, að (Raslanas) buvau VSLK Telðiø skyr.[iaus] virðininku, gi VRLK Telðiø skyr.[iaus] virðininku buvo Taurinskas M.J., kurio þinioje ir buvo Telðiø kalëjimas. Karui prasidëjus, t.y. 22-VI-41 m. apie val., að telefonu kalbëjau su VSLK komisaru vyr. saugumo majoru Gladkovu, kuris davë trumpus nurodymus kaip laikytis; iðsiðokimus ir iðstojimus prieð su ginklu rankose malðinti visomis turimomis priemonëmis prieinant prie visko taktiðkai, jei tektø miestà apleisti, trauktis tik sykiu su Raudonosios Armijos daliniais, toliau pradëjo kalbëti apie sutvarkymà reikalo su kalëjime esanèiais kontrrevoliucionieriais ir nieko dar neiðsiaiðkinus, pasikalbëjimas nutrûko. Kiek að nedëjau pastangø, po to susiriðti su Kaunu nebepavyko. Su Telðiø apskr.[ities] VRLK skyr.[iaus] virðininku Taurinsku að kalbëjau keletà sykiø, kad jis organizuotø kaliniø iðveþimà ið Telðiø, nes tada jau dël nuolat pribûvanèiø Raudonosios Armijos daliniø á Telðius nuo parubeþio buvo matyti, kad teks mums pasitraukti. Matomai drg. Taurinskas nelabai susirûpino ðiuo klausimu, nes kaliniai liko neevakuoti. Mano nuomone, visus juos buvo galima prie noro iðgabenti, nes laiko buvo pakankamai. Vokieèiai uþëmë Plungæ ir artinosi prie Telðiø miesto, t.y. 23-VI-41 iðveþimas kaliniø apsisunkino keleriopai, nes 1 Vidaus reikalø liaudies komisariatas 1941 m. vasario 3 d. buvo padalintas á Valstybës saugumo liaudies komisariatà ir Vidaus reikalø liaudies komisariatà. 88

73 gelþkelis nebeveikë. Tuo laiku að keletà sykiø vaikðèiojau pas karinës dalies prokurorà ir rev.[oliucinio] tribunolo pirmininkà, kad jie padëtø sutvarkyti mums ðá reikalà. Jie davinëjo man ávairius patarimus. Bet kai að papraðydavau jo raðtiðko pritarimo, pradëdavo iðsisukinëti ir taip vël viskas pasilikdavo po senovei. Laikas bëgo. Kaliniai, ypatingai su k/r [=kontrrevoliucinio] nusikaltimo baudþ. str.[aipsniais] pradëjo kelti galvas. Kretingos, Maþeikiø ir Ðiauliø apskrityse pradëjo vis tankiau ir aktyviau pasireikðti ginkluotos bandos. Buvo gandø, kad Maþeikius ir dalimis Ðiauliø apskr.[ityje] bandos uþëmë atskirus valsèius, o Telðiai liko kaip ir atkirsti. Tikrinau ðias þinias garnizono ðtabe, bet nieko tikro nesuþinojau. Telðiø milicija buvo jau pusiau iðlaksèiusi, saugumo darbuotojai, ábaiminti nuolatiniø lëktuvø atakø, nerimavo. Tokiose sàlygose 24-VI-41m. ryto gautas ið garnizono virðininko ásakymas skubiai apleisti miestà, apleidþia miestà ir garnizonas. Pasilikti nebebuvo prasmës, kada kariuomenë traukiasi, o miesto gyventojai iðlakstë á kaimus ir miðkus. Visas Telðiø saugumo skyrius sykiu su kariuomene apleidþia miestà ir sustojam uþ Tryðkiø miðke. Kur pasidëjo VRLK Telðiø skyr.[iaus] darbuotojai, að neþinojau, nes prieð tai jø nebemaèiau. Prie Tirkðliø [Tryðkiø 1 ] miðke man vël teko kalbëtis su kar.[iniu] prokuroru ir kar.[inio] tribunolo pirmininku, kur buvo prieita iðvados, kad palikti Telðiø kalëjime virð 70 kontrrevoliucionieriø savaime jau sudaro organizuotà gaujà prieð Raudonàjà armijà, ir juos ten palikti yra nusikaltimas. Tada man davë daliná kariuomenës, keturis sunkveþimius ir du tankus, ir pasiûlë gráþti á Telðius. Að sutikau ir pasiëmæs keletà darbuotojø ir Telðiø Vykdomojo komiteto pirmininkà drg. D.Rociø, 24-1 P.Raslanas painioja Tirkðliø ir Tryðkiø vietovardþius. Tirkðliai priklauso Maþeikiø rajonui, yra maþdaug 6 km á pietus nuo Maþeikiø. 89

74 VI-41 m. á pavakará iðvykau. Telðius pasiekëm vakare. Pas mus turimomis þiniomis tuo sykiu vokieèiai buvo 7 km atstume nuo Telðiø. Kadangi kiekvienu momentu vokieèiai galëjo ásiverþti á miestà, ëmëmës skubiai vykdyt visus paruoðiamuosius darbus. Byloms perþiûrëti sudarëm komisijà, susidedanèià ið: 1. P.Raslano VSLK Telðiø skyriaus virðininko, 2. Þdanovo saugumo leitenanto VSLK Telðiø apskrities skyriaus virðininko pavaduotojo, 3. Kompanijec intendanto II-ojo rango, dirbusio 8-osios armijos politiniame skyriuje, 4. D.Rociaus Telðiø kalëjimo fasadas. Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotojo, 5. Jermolajev jaun.[esniojo] saugumo leitenanto, VSLK Kretingos apskrities skyriaus virðininko pavaduotojo. Komisija perþiûrëjo virð 70 bylø, kaltinamø uþ ðnipinëjimà, kontrrevoliucinæ ir agitacinæ veiklà. Kaliniai buvo ið Telðiø saugumo skyriaus ir dalinai Kretingos. Kai kurios bylos jau buvo uþbaigtos, kitos neuþbaigtos, bet apie jø nusikaltimà abejonës nebuvo. [...] Dël jø nusikalstamumo að niekuomet neturëjau jokiø abejoniø. Jø visø areðtas buvo sankcionuotas Lietuvos Respublikos prokuroro drg. Kaðos. Visi 75 pasiøstieji á anà pasaulá turëjo kontrrevoliucinio pobûdþio nusikaltimus, dël ko ir buvo kvoèiami arba kvotos uþbaigtos ir perduotos teismui. Að esu ásitikinæs, kad ten nebuvo në vieno nekalto. Dël tø, kuriems buvo abejoniø, toks sprendimas nepalietë. [...] 90

75 Baigiant komisijai perþiûrëti bylas, buvo gauta þiniø, kad vokieèiai pralauþë prie Telðiø gynimo linijà. Tada paskubomis iðvaþiavom su nusmerktaisiais ir, vengdami pavojaus toliau su jais vaþiuoti, nuo Telðiø apie 2-3 kilometrus miðkelyje, kelyje á Luokæ, juos suðaudë á pagalbà duotieji Raudonosios Armijos kariai. Ten jie buvo ir uþkasti. Galutinai ið Telðiø mes pasitraukëme 25-VI-41 m. apie 10 val. ryto. Jei kalbëti apie negerumà, jog tas viskas buvo atlikta vienoje vietoje ir arti miesto, tai að galiu pasakyti, kad kitaip visa tai atlikti nebuvo laiko 1. Ðiø asmenø bylø nutarimai ir su tuo dalyku suraðyti aktai mano buvo susiûti vienon bylon ir pasiøsti per Molotovo VRLK srities valdybà centran. Centras pripaþino visa tai teisëtu ir uþtvirtino. Ði byla, kiek man þinoma, randasi VRLK Molotovo skyriaus valdybos archyve. Tai bus viskas, kà að galiu kiek prisimindamas papasakoti apie vykusius Telðiuose suðaudymus. LVOA, f. 1771, ap. 5, b. 130, Originalas, rankraðtis 1 Ið Kauno kalëjimo nuveþë toliau ir suðaudë kalinius Èervenëje ir Bobruiske. 91

76 Paaiðkinimas Lietuvos TSR Prokurorui 1988 m. lapkrièio 18 d m. birþelio mënesá Didþiajam Tëvynës Karui prasidëjus að gyvenau Telðiuose, dirbau Valstybës saugumo komisariato apskrities skyriaus virðininku. Tuo metu skyriaus sàstate dirbo: Korozovas skyr.[iaus] virðininko pavaduotoju, kurá vëliau pakeitë Þdanovas. Operatyviniais ágaliotiniais dirbo Aleksejus Galkinas, Amplijus Minkevièius, Kazys Riepðas, Nochomas [Nachmanas] Duðanskis, vienas rusø tautybës asmuo, kurio nei vardo, nei pavardës neprisimenu; operatyvinio ágaliotinio padëjëjas Braèas, kurio vardo neprisimenu. Taipogi dar buvo vairuotojas, sekretorius bei valytoja, kuriø pavardës prisimirðo. Telðiuose taipogi buvo Vidaus Reikalø Komisariato skyrius, kuriam vadovavo Meèys Taurinskas, jo pavaduotoju ir milicijos virðininku buvo Efimas Paulenko, kitø ðio skyriaus darbuotojø pareigø bei pavardþiø neprisimenu laikas iðdildë ið atminties. Telðiø kalëjimas buvo pavaldus Vidaus Reikalø Komisariato skyriui. Kalëjimo virðininko pavardës neprisimenu. Karui prasidëjus, t.y m. birþelio 22 d., telefonais bandëme susisiekti su centrine respublikos vadovybe Kaune. Sekësi sunkiai. Apie valandà man pasisekë su Kaunu susisiekti. Telefonu kalbëjausi su LTSR Saugumo komisaru Saugumo majoru Gladkovu, kuris davë trumpus nurodymus, kaip toliau tvarkytis. Dar pridûrë, kad jeigu tektø ið Telðiø pasitraukti, tai tik kartu su garnizono padaliniais. Daugiau su centru kalbëti neteko, nes nutrûko telefoninis ryðys. Apie ðá savo pokalbá að informavau Telðiø apskrities partiná biurà (per sekretoriø Bauþà), vykdomàjá komitetà per Domà Rociø bei M.Taurinskà Vidaus reikalø skyriaus virðininkà. Kiek pamenu, tarëmës pa- 92

77 laikyti ryðius ir jei prireiks trauktis ið miesto, tai trauksimës organizuotai kartu m. birþelio 24 d. ið ryto buvo gautas ið garnizono virðininko ásakymas visiem partinio, tarybinio bei kitø ástaigø darbuotojams apleisti miestà. Rinktis prie Tryðkiø miðke. Kiek prisimenu su saugumo skyriaus darbuotojais traukësi partijos apskrities sekretoriai Bauþa, Mironovas, ið apskrities vykdomojo komiteto D.Rocius, kitø neprisimenu. Vidaus reikalø skyriaus darbuotojø nebuvo. Kodël man neþinoma? Jie dar prieð tai bazavosi kaþkur uþ miesto, kur konkreèiai nebuvo þinoma. Esant prie Tryðkiø miðke, aukðto rango kariðkiai vedë pokalbius su minëtais sekretoriais Bauþa, Mironovu, vykdomojo komiteto virðininku D. Rocium. Kartais ir mane pakviesdavo á pokalbius. Kalba ëjo apie paliktus Telðiø kalëjime politinius kalinius. Kà su jais daryti? Nes jeigu taip palikti, tai jie gali organizuotis á ginkluotà bandà ir kovoti prieð tarybinius þmones bei juos naikinti. Todël reikëjo skubëti, kad to nedaleisti. Kaþkas ið kariðkiø prasitarë, kad gali prisieiti juos likviduoti. Bet ðios minties niekas nepalaikë. Vyravo kita nuomonë, kad reikia bandyti minëtus kalinius evakuoti á artimesnius kalëjimus Lietuvoje ar Latvijoje. Dël to reikëjo turëti automaðinas, ginkluotà apsaugà ir kt. Tai turëjo kariniai daliniai ir þadëjo tuo pasirûpinti, bet paèià evakuacijà skaitë reikalingu pravesti vadovaujant Telðiø partiniam bei tarybiniam aktyvui. Buvo nemaþai ginèytasi ir galø gale su pasiûlymu sutikta. Evakuacijos grupæ sudarë sekretoriai Bauþa, Mironovas, vykdomojo komiteto pirmininkas Rocius, að, Raslanas apskrities saugumo virðininkas ir ðio skyriaus darbuotojai Þdanovas, Galkinas, Amplijus Minkevièius. Gavæ keletà automaðinø ir kariná padaliná apsaugai tà paèià dienà, t.y m. birþelio 24 d. á pavakaræ pasiekëm Telðius. Vietoje suþinojom, kad visus reikalus mieste tvarko 8-osios 93

78 Armijos politinio skyriaus karininkas Kompanec. Susitikom su juo. Pastarasis mus informavo, kad Telðiø kalëjimo politiniai kaliniai ruoðiami evakuacijai á artimiausià kalëjimà ir kad jau vyksta kaliniø evakuacija. Po ðio pokalbio sekretoriai Bauþa ir Mironovas pasiðalino tvarkyti savo einamøjø reikalø. Man ir Rociui minëtas karininkas pasiûlë eiti á kalëjimà ir padëti evakuacija uþsiimantiems karininkams tvarkyti dokumentus. Áspëjo, kad reikia bûti labai akyliems, kad á politiniø kaliniø sàraðus nepatektø kaliniai, neturintys politiniø nusikaltimø. Áëjus á kalëjimo raðtinæ, mes radom karininkus, vedanèius evakavimo darbà. Jau minëtas Kompanec mus pristatë kariðkiams ir pasakë, kad dalyvausime politiniø kaliniø bylø atrinkime kaip komisijos nariai. Mes pradþioje tik stebëjome kaip vyksta evakavimo darbas: kalbamasi su kaliniais, uþraðomi á sàraðus, iðvedami á kiemà á automaðinas. Po trumpo laiko mes prisidëjom prie sudaromø sàraðø patikslinimo. Tai atlikom sekanèiai: ið kalëjimo kaliniø asmens bylø ëmëme kardomàsias priemones su Respublikos prokuroro paraðu, dokumentà ir tikslinome su áraðymu sàraðe. Uþbaigus darbà, að visus minëtus kardomosios priemonës dokumentus pasiëmiau su savimi, o sàraðai liko pas evakuacija uþsiëmusius kariðkius. Jokio apibendrinanèio komisijos darbà dokumento suraðyta nebuvo. Komisija susidëjo, kiek prisimenu, ið manæs, P.Raslano, mano pavaduotojo Þdanovo, 8-osios Armijos atstovo Kompanec, Domo Rociaus Telðiø vykdomojo komiteto pirmininko, jis gi buvo ir LTSR Aukðèiausios Tarybos Prezidiumo pirmininko [J.Paleckio] pavaduotojas, ir Jermolajevo Kretingos Valstybës saugumo skyriaus virðininko pavaduotojo. Uþbaigus minëtos komisijos darbà, að gráþau á skyriø ir uþsiëmiau to meto einamaisiais operatyviniais klausimais. Ka- 94

79 riðkiai ir tarybinis aktyvas buvo sulaikæ ir pristatæ á skyriø keletà asmenø bûk tai skleidusiø panikà ir grasinusiø susidoroti su tarybiniais aktyvistais. Nakties metu teko aiðkintis, gaiðinom laikà, bet nustatyti jø pakaltinamumà trûko duomenø. Sulaikytieji buvo paleisti. Prisimenu, kad ir Plungës parubeþio apsaugos kariai atveþë 6 þmones, kurie bûk tai ðaudë Plungëje á Raudonosios Armijos karius. Jokio ðiuo klausimu raðto bei sulaikytøjø asmens dokumentø nepristatë. Sakë, kad minëti dokumentai bus pristatyti vëliau. Taèiau nepristatë. Apklausiant sulaikytuosius jie nusikaltimà neigë. Dël jø kreipëmës á garnizono ðtabà, taèiau ten jokiø dokumentø apie sulaikytuosius bei minimus jø nusikaltimus neturëjo. Sulaikytieji buvo uþdaryti á daboklæ. Laukëm, gal atveð apie juos medþiagà. Nesulaukëm. Mums ið miesto iðvaþiuojant, jie liko daboklëje. Naktá pasklido gandai, kad prie Plungës vokieèiai pralauþë frontà, sustiprëjo panika, kariniø padaliniø judëjimas. Keliu nuo Plungës vaþiuoti ir pësti á Telðius plûdo kariðkiai, veþë suþeistuosius. Tuo laiku apleido miestà ir karinis dalinys, evakuojantis politinius kalinius, kuriuos, kaip pasirodo [!], susikomplikavus padëèiai suðaudë Rainiø kaimo rajone. Að vietoje nebuvau. Suþinojau apie tai ið kariðkiø vietinio ðtabo garnizono. Minëto karininko Kompanec að daugiau nesutikau. Ið Telðiø miesto að su skyriaus darbuotojais (Raslanas, Þdanovas, Galkinas, Minkevièius) iðvaþiavome á miðkelá prie Tirkðliø 1941 m. birþelio 25 d. ryte gal apie valandà. Vaþiavom automaðinomis, kurios evakavo uþsilikusias mieste kariðkiø ðeimas. Evakuojamus lydëjo karinis dalinys, vadovaujamas, rodos kapitono laipsná [turinèio kariðkio], að jo pavardës neþinau, greièiausiai ir neþinojau. Atvykus á vietà pasilikom prie automaðinos, kurioje buvo saugumo skyriaus archyvinë medþiaga ir ten esantieji saugumo skyriaus darbuotojai Riepðas, Du- 95

80 ðanskis ir dar vienas rusø tautybës skyriaus darbuotojas, kurio pavardës neprisimenu. [...] Su skyriaus darbuotojais aptarëm susidariusià padëtá. Nutarëm vaþiuoti á artimesná Valstybinio Saugumo skyriø Ðiaulius, pagal aplinkybes nuspræsti, kà toliau daryti. Taèiau vaþiuojant ta linkme, paaiðkëjo, kad veikia ginkluotos burþuaziniø nacionalistø gaujos ir pravaþiuoti sunku. Taigi á Ðiaulius vaþiuoti atsisakëm. Patraukëm Latvijos link, apeidami Ðiaulius. Atsidûrëm Jelgavoje. Nieko aiðkaus negavæ, traukëm á Rygà. Rygoje prisistatëm á Valstybës Saugumo komisariatà. Praðëm priimti ið mûsø veþamà Telðiø apskrities Valstybinio Saugumo skyriaus archyvà, laukëm nurodymø, kà mums toliau daryti. Priimt ið mûsø archyvà atsisakë ir esant sudëtingesnei padëèiai pasiûlë archyvà skubiai sunaikinti. Saugumo komisariato patalpø centrinio apðildymo peèiuose sudeginom. Deginant dalyvavo: Raslanas, Þdanovas, Duðanskis, Riepðas, Galkinas, Minkevièius. Apraðymo deginamø dokumentø nedarëme, nes nebuvo tam laiko. Suðaudytø Rainiø miðkelyje politiniø kaliniø kardomøjø priemoniø dokumentus nesudeginome. Að juos vëliau pridaviau Molotovo (Permës) Vidaus Reikalø Valdybos archyvan. Að padariau ðiø dokumentø vardiná apraðymà nurodant, kad jie [kaliniai] karinio dalinio suðaudyti ir praðiau priimti á archyvà saugojimui. Apie tai, kad ðie kaliniai buvo suðaudyti, pateikë þiniø Telðiø garnizono ðtabo darbuotojai. Kas dalyvavo ið Telðiø civiliø gyventojø bei kalëjimo darbuotojø iðveþant ir suðaudant juos Rainiø miðkelyje, að neþinau. Karo metu, 1943 m. rudená, að gyvendamas Maskvoje, atsitiktinai vaþiuojant tramvajumi sutikau Domà Rociø. Jis pasisakë, kad kità dienà iðskrenda á Lietuvà partizanauti. Að jam palinkëjau sëkmës bei greito pasimatymo. Apie Rainiø ávykio tragedijà kalbos nebuvo. 96

81 Rainiø tragedijos klausimu 1942 m. rudená að Maskvoje buvau iðkviestas pas drg. A.Snieèkø, kuris susirûpino ðiuo ávykiu. Iðsamiai mane klausinëjo viskà tikslindamas. Po to ápareigojo mane raðtu pasiaiðkinti. Að jo nurodymà ávykdþiau paraðiau savarankiðkai. Koks nors neigiamas sprendimas mano atþvilgiu nebuvo priimtas. Iðtrauka ið P. Raslano kaip liudytojo tardymo protokolo 1988 m. lapkrièio 23 d. Klausimas [LTSR prokuratûros Tardymo valdybos virðininko pavaduotojas vyr. justicijos patarëjas J.Vilutis]: Ar raðëte kam nors ðiuo reikalu paaiðkinimus? Atsakymas: 1942 m. Maskvoje buvau iðkviestas pas LKP CK pirmàjá sekretoriø A. Snieèkø ir buvau apklaustas dël ávykiø Rainiø miðke. Á konkreèius klausimus atsakiau iðsamiai ir ið esmës teisingai paaiðkinau visas aplinkybes, dël kuriø buvau apklaustas. Paraðiau paaiðkinimà savarankiðkai. Klausimas: Jums pateikiamas P.Raslano paaiðkinimas drg. A.Snieèkui. Ten raðote dël kaliniø klausimo ir pokalbio su Valstybës saugumo liaudies komisaru Gladkovu. Kà telefonu kalbëjote su Gladkovu? Atsakymas: Taip, raðiau. Kalbëjau su Gladkovu 1941 m. birþelio 22 d. apie 10 val., jam paskambinus ið Kauno. Kalbëjome kaip elgtis su kaliniais dël jø ir kitø kontrrevoliuciniø iðsiðokimø. Kà daryti su kaliniais klausimo nebuvo, nes pokalbis nutrûko. Að visaip bandþiau dar susijungti, bet nepavyko. Tuo laiku su kitais Telðiø partiniais, tarybiniais pareigûnais apie kaliniø evakavimà nekalbëjau. Tik ðnekëjau su M.Taurinsku. Jis sakë, kad jokiø nurodymø negavo. Klausimas: Jums pagarsinama Jûsø paaiðkinimo (P.Raslano paaiðkinimas drg. A. Snieèkui) dalis, kur pasakyta: Prie Tirkðliø miðke man vël teko kalbëtis su kar. prokuroru ir kar. 97

82 tribunolo pirmininku, kur buvo prieita iðvados, kad palikti Telðiø kalëjime virð 70 kontrrevoliucionieriø savaime sudaro organizuotà gaujà. Tada jie man davë daliná kariuomenës, keturis sunkveþimius ir du tankus ir pasiûlë gráþti á Telðius. Að sutikau ir pasiëmæs keletà savo darbuotojø ir Telðiø vykd. kom. pirmininkà drg. Rociø 1941 m. birþelio 24 d. pavakare iðvykau. Praðau paaiðkinti. Atsakymas: Taip, að raðiau, taèiau daleidau netikslumø. Pavyzdþiui, raðiau, kad pasiëmiau Rociø. Jis buvo Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotojas, todël buvo aukðtesnis pareigûnas. Kita paraðyta teisybë. Á Telðius tuokart gráþo Bauþa, Rocius, Minkevièius, Galkinas, Þdanovas. Atvykus á kalëjimà dokumentai atrenkami buvo apie keletà valandø. Kaliniai á automaðinas buvo patalpinti jau vakare. Viskam vadovavo Kompanec. Po to jie iðvaþiavo. Að su dokumentais nuëjau á skyriø. Turëjome reikalø dël sulaikytøjø. Á skyriø gráþo Þdanovas, Minkevièius, Galkinas. Ar kas ið mano darbuotojø, partiniø ir tarybiniø pareigûnø bei kalëjimo priþiûrëtojø vyko kartu su kaliniais ir karine dalim neþinau. Að kieme nebuvau. Visà laikà buvau raðtinëje. Klausimas: Jums pagarsinamas D.Rociaus paaiðkinimas drg. A. Snieèkui, kur pasakyta, kad vietoje suðaudant kalinius buvo P.Raslanas, Galkinas ir kalëjimo priþiûrëtojas Pocevièius. Atsakymas: Èia dezinformacija. Að tvirtinu, kad suðaudant kalinius að nebuvau. Ar Rocius ten buvo neþinau. Klausimas: Kas praneðë, kad kaliniai nuþudyti? Atsakymas: Kad kalinius suðaudë man praneðë ðtabo karininkas, jo pavardës neþinau. Tai karininkas, kuris ið ðtabo palaikë ryðá su ástaigomis prieð evakuojantis. Klausimas: Ar po kaliniø iðveþimo buvote susitikæs karininkà Kompanec? 98

83 Atsakymas: Po susitikimo kalëjime ir sekanèià dienà bei niekada vëliau að su Kompanecu nesusitikau ir jo nemaèiau. Su Rociumi taip pat nesimaèiau. Klausimas: Kuo remiantis priduotuose archyvui dokumentuose dël kaliniø nurodëte, kad politiniai kaliniai 1941 m. birþelio 25 d. apskrities saugumo ir 8-osios armijos komisijos nuteisti mirties bausme ir 1941 m. birþelio 25 d. mirties bausmë ávykdyta? Atsakymas: To neþinau. Negali bûti, kad archyviniuose dokumentuose yra mano apie tai áraðyta. Að tik þinojau, kad tie politiniai kaliniai buvo suðaudyti. Tai þinojau ið ðtabo karininko informacijos. Klausimas: Su kokiais Telðiø rajono 1941 metø pareigûnais jûs karo ir pokario metu buvote susitikæs, ar kalbëjote apie Telðiø politiniø kaliniø likvidavimà? Atsakymas: Karo metu maèiausi su Riepðu ir Rociumi, taèiau su jais pokalbio apie Rainiø miðkelio ávykius nebuvo. Pokario laiku susitikdavau su M.Taurinsku, E.Paulenko, saugumo buvusiais darbuotojais Riepðu, Duðanskiu ir Minkevièiumi. Taèiau ir su jais ðiais klausimais nesikalbëdavome. Klausimas: Ar dirbant Telðiø apskrities valstybës saugumo skyriaus virðininku jûs buvote gavæs direktyviná nurodymà, kaip pasielgti su kaliniais evakuacijos ir karo atveju? Atsakymas: Tokio pobûdþio direktyvinio ar kitokio dokumento að nemaèiau. Apie kaliniø evakavimà ar likvidavimà man þodþiu irgi jokiø niekas nurodymø nedavë. Klausimas: Patikslinkite, kada evakavotës ið Telðiø ir kas gali tai patvirtinti? Atsakymas: Vokieèiai á Telðius, kaip vëliau girdëjau, áëjo apie 1941 m. birþelio 28 d., að evakavausi birþelio 25 d. rytà kartu su savo ástaigos darbuotojais. Apie tai jau paaiðkinau. Kaip iðveþë ið kalëjimo teritorijos kalinius, að nemaèiau, að nuëjau á 99

84 skyriø, kur dirbau su kitais savo darbuotojais. Ryte suþinojau, kad kaliniai sunaikinti. Klausimas: Kaip ðá ávyká ávertino bei jûsø paaiðkinimà vertino drg. Snieèkus? Atsakymas: Drg. Snieèkus ðá reikalà tyrë skrupulingai. Kritikavo ir priekaiðtavo man dël ávykio. Po pasiaiðkinimo raðtu daugiau priekaiðtø nebuvo. Klausimas: Kaip gráþæ ið Tryðkiø miðko patekote á Telðiø kalëjimo teritorijà? Atsakymas: Á kalëjimà mus áleido Kompanec, o ne mes karininkus ir karinæ dalá. Klausimas: Kiek ir kokias kaliniø bylas jûs atrinkote personaliai? Atsakymas: Kokias konkreèiai pasakyti negaliu. Ëmiau kardomøjø priemoniø nutarimø dokumentus, juos tikslinau su daromais sàraðais. Komisijoje, kiek buvo karininkø, negaliu pasakyti, taèiau jø buvo nemaþai. Ið mûsø du: að, P.Raslanas, ir D.Rocius. Klausimas: Ar tarp karininkø buvo kontrþvalgybos darbuotojø, kokiai kariuomenës rûðiai atstovavo Kompanec? Atsakymas: Kompanec, kaip supratau, atstovavo politiniam armijos skyriui. Ar buvo kas nors ið kontrþvalgybos neþinau. Klausimas: Ar apie ðiuos dalykus jûs kalbëjote su þurnalistais? Atsakymas: Taip, tik kartà, t.y. ð.m. spalio mënesá pas mane buvo þurnalistas Kaðauskas. Jis raðë straipsná. Klausimas: Jûs jam sakëte ir tas paraðyta straipsnyje, kad ið vadovavusiø kaliniø likvidavimui karininkø atsimenate majorà Doncovà ir kapitonà Jermolajevà. Ar patvirtinate tai? Atsakymas: Taip, að Kaðauskui taip sakiau. Taèiau áspëjau, kad pavardë gali bûti kita, nes tuo metu buvau uþmirðæs 100

85 Kompanec pavardæ. Að tada patvirtinau jo sakomà pavardæ. Iki to tokios pavardës ir þmogaus að neþinojau. Klausimas: Kà turite papildyti, ar þinote apie asmenis, kurie galëtø objektyviai ir tikroviðkai papasakoti apie Telðiø kalëjimo kaliniø sunaikinimà ir Rainiø ávykius? Atsakymas: Nieko papildyti neturiu. Apie tokius asmenis, kas jie tokie nieko negaliu pasakyti, neþinau. Papildomas klausimas: Kaip kaliniai tuokart buvo patalpinami á automaðinas, kokioje bûklëje jie buvo vedami ið kamerø, ar matëte juos? Atsakymas: Kaip kaliniai buvo patalpinami á automaðinas að nemaèiau. Taèiau kiekvienas kalinys buvo uþvedamas á raðtinæ, kur mes tvarkëme dokumentus, sutikslindavome jø asmenybes. Juos atvesdavo kalëjimo priþiûrëtojai ir kariai. Èia karininkai dar juos klausdavo, sutikslindavo sàraðus. Jie bûdavo apsirengæ áprastai. Èia raðtinëje jiems suriðdavo rankas. Kuo suriðdavo neatsimenu, ar jie buvo suþaloti nepastebëjau. Kaliniams sakydavo, kad juos sodins á maðinas ir evakuos. Po to iðsivesdavo. Klausimas: Praðau patikslinti, kokioje vis tik sudëtyje kaliniø bylas ir sàraðus perþiûrëjo komisija? Atsakymas: Komisijos sudëtis: Kompanec, Þdanovas, Galkinas, Rocius ir Jermolajevas. Be to, buvo Kompanec pavaldþiø kariðkiø. Kokie jø laipsniai ir pavardës neþinau. Klausimas: Jau esate sakæs, kad drg. A. Snieèkui duotas paaiðkinimas yra iðsamus, konkretus ir teisingas. Dabar gi dël kaliniø ið kalëjimo iðveþimo ir nuveþimo á Rainiø miðkà sakote skirtingai. Pagarsinu jûsø paties paaiðkinimo dalá: Baigiant komisijai perþiûrëti bylas buvo gauta þiniø, kad vokieèiai pralauþë prie Telðiø gynimo linijà. Tada paskubomis iðvaþiavome su nusmerktaisiais ir vengdami pavojaus toliau su jais vaþiuoti nuo Telðiø apie du-tris kilometrus miðkelyje kelyje á Luokæ juos suðaudë á pagalbà duotieji Raudonosios Armijos kariai. Ten jie 101

86 buvo ir uþkasti. Ðio jûsø aiðkinimo esmë suprantama ypaè toje dalyje, kaip Iðvaþiavome su nusmerktaisiais. Jûs patvirtinate savarankiðkà parodymà? Atsakymas: Raðydamas drg. A.Snieèkui paaiðkinimà að nesilaikiau chronologijos. Raðiau jau þinodamas, kas ávyko. Formulavau taip, kaip tais laikais viskà vertinome. Að lieku prie teiginio, kad að, iðveþant kalinius ið kalëjimo ir veþant juos á Rainiø miðkà, su jais nebuvau. Ávykdant mirties bausmæ kaliniams Rainiø miðke, toje vietoje nebuvau, að buvau Telðiuose. Á papildomus klausimus paaiðkinu, kad ðioje A.Snieèkui paaiðkinimo dalyje daleidau netikslumà. Tai gal ir neetiðka [!], taèiau ið tikrøjø að kaliniø sunaikinimo akcijoje nedalyvavau. Pagal situacijà irgi nesupratau, kas ávyks su jais. Iðtrauka ið P. Raslano kaip liudytojo tardymo protokolo 1989 m. vasario 9 d. Klausimas [LTSR prokuratûros Tardymo valdybos virðininko pavaduotojas vyr. justicijos patarëjas J.Vilutis]: Jûs ankstesniø apklausø metu parodëte, kad 1941 m. vasarà evakuojantis ið Telðiø, ðios apskrities VSLK skyriaus dokumentacijà, tame tarpe ir politiniø kaliniø baudþiamàsias bylas, Rygoje Valstybës saugumo departamento patalpose sudeginote krosnyse, o vëliau RTFSR Molotovo srities VRLK komitete pridavëte pagal aktà archyvui nutarimus ið kaliniø asmens bylø su nurodymu, kad tie kaliniai speckomisijos nuteisti aukðèiausiàja mirties bausme ir nuosprendis ávykdytas. Jûs davëte melagingus parodymus. Kà galite pareikðti? Atsakymas: Að daviau teisingus parodymus. Visas baudþiamàsias bylas ir kitus apskrities VSLK skyriaus dokumentus, iðskyrus nutarimus kardomàjai priemonei Telðiø kalëjimo politiniø kaliniø, dël kuriø likimo sprendë Speciali komisija , kuriuos pridaviau 1941 m. liepos mënesá, Molo- 1 Ið tikrøjø

87 tovo srities VRLK valdybai, sudeginau, kartu su manim tà darbà atliko Duðanskis, Riepðas, Minkevièius, Galkinas, Þdanovas Rygos valstybës saugumo departamento patalpø krosnyje. Dalis baudþiamøjø bylø galëjo bûti priduotos á atitinkamus archyvus, jeigu tos bylos ið Telðiø prieð evakuacijà buvo iðsiøstos á Valstybës saugumo komisariatà. Tai bylos, kurios buvo uþbaigimo stadijoje arba sprendësi klausimai dël termino pratæsimo arba buvo iðreikalautos. Molotovo srityje VRLK valdyboje að pridaviau: tai kardomosios priemonës suëmimo nutarimai (po vienà egzemplioriø ant asmens) asmenims, kurie komisijos Telðiø kalëjime buvo atrinkti vakare ir 8-osios armijos atstovø patalpinti kieme á automaðinas. Kiek tokiø kaliniø buvo ir konkreèiai dabar jø pavardþiø neprisimenu. Taèiau kaliniø buvo apie 70 þmoniø. Ant nutarimø að jokiø áraðø nedariau, kiti komisijos nariai ant tø nutarimø áraðø nedarë. Ðiuos nutarimus pridaviau su lydraðèiu arba raportu (dokumento pavadinimo neprisimenu), taèiau jame nurodþiau, kad asmenø, kuriø pavardës nurodytos nutarimuose, suðaudymas ávykdytas 1941 m. birþelio 25 d. Nurodþiau, kad suðaudymà ávykdë 8-os armijos dalinys, vadovaujamas Kompanec. Prisimenu, kad komisija priëmë mirties nuosprendá tokio iðsireiðkimo neraðiau. Klausimas: Jums pateikiamas sàraðas baudþiamøjø bylø, kaltinamøjø asmenø (daugumos) nuþudytø Telðiø r. Rainiø miðke paminëtu laiku buvusiø Telðiø kalëjimo politiniø kaliniø, suimtø Telðiø ir Kretingos apskrièiø VSLK skyriø. Tai 24 bylos 36 asmenø atþvilgiu. Dauguma bylø su dar nepatvirtintom kaltinamom iðvadom, dalis graþintø á Kretingà ir Telðius tardymui papildyti, kas rodo, kad jos dar buvo ir Telðiø apskr.[ities] VSLK skyriaus, kuriam jûs vadovavote, þinioje. Vadinasi dalis ir ðiø bylø, anot jûsø, turëjo bûti sudegintos Rygoje. Kaip tà paaiðkinti? Atsakymas: Pilnai gali bûti, kad ðios bylos, nors ir skaitësi Telðiø apskr. VSLK skyriaus þinioje, taèiau buvo Kaune Vals- 103

88 tybës saugumo liaudies komisariate. Todël jos á archyvus pateko tiesiai ið Kauno, ið VSLK. Klausimas: Pateikiama baudþiamoji byla, kaltinanti P.Vilèinskà, kurioje kaltinamoji iðvada suraðyta ir yra jûsø sutikimas data. Jokiø dokumentø, kad ði byla buvo iðsiøsta á Kaunà, Valstybës saugumo liaudies komisariatà, nëra. Vadinasi ði byla radosi su Telðiø apskr. skyriaus dokumentais, kuriuos, anot jûsø, sudeginote. Kà galite paaiðkinti? Atsakymas: Ði byla, reiðkia, turëjo bûti pasiøsta á Kauno miestà, VSLK. Lydraðèio nëra, bet jo galëjo á bylà ir neádëti paèiame respublikos VSLK. Klausimas: Ar jûs dalyvavote suðaudant Telðiø r. Rainiø miðke 1941 m. birþelio 25 d. kalinius, kuriø bylas kalëjime jûsø nurodyta komisija perþiûrëjo? Atsakymas: Að Telðiø r. Rainiø miðke 1941 m. birþelio 25 d. suðaudant politinius kalinius nedalyvavau. Ið mûsø apskrities VSLK skyriaus darbuotojø niekas ten nedalyvavo. Skyriaus darbuotojai Þdanovas, Galkinas, Minkevièius buvo Telðiø mieste kartu su manimi, Riepða buvo Tryðkiø miðko bazëje. Kalinius automaðinomis ið kalëjimo iðveþë 8-osios Armijos karinis dalinys, vadovaujamas Kompanec. Pagal 1941 m. birþelio 25 d. informacijà, gautà ið garnizono ðtabo, kalinius suðaudë karinis dalinys, vadovaujamas Kompanec. Klausimas: Byloje apklausti liudytojai Ðapalas ir Sabaliauskas parodë, kad 1941 m, birþelio 25 d. vykdant kaliniø nuþudymà, jiems pavyko pabëgti ið þudymo vietos. Vykdant kaliniø nuþudymà, dalyvavo Telðiø apskrities Valstybës saugumo darbuotojai. Kà norite pareikðti? Atsakymas: Pilieèiø Ðapalo ir Sabaliausko að nepaþinojau. (Telðiø kalëjimo kalinio, kaipo tokio, Sabaliausko neprisimenu ir skaitau, kad jie duoda melagingus parodymus). 104

89 Liudininkai Prano Juciaus liudijimas (ið liudytojo tardymo protokolo 1988 m. lapkrièio 18 d.) Prieð Antràjá pasauliná karà dirbau Telðiø valsèiaus Rainiø apylinkëje sekretoriumi. [...] Að gyvenau Rainiø kaime. Apylinkës kontora buvo Telðiuose. Kai Rainiø miðkelyje 1941 m. birþelio d. naktá buvo kankinami ið Telðiø kalëjimo atveþti þmonës, að buvau namuose, maþdaug uþ 1 km nuo tos vietos, kur buvo þudyniø vieta. [...] 1941 m. birþelio 23 d. að buvau Telðiuose. [...] Að maèiau, kad prie kalëjimo buvo daug ginkluotos Tarybinës kariuomenës. Tarybinë kariuomenë traukësi, buvo daug maðinø, tankø m. birþelio 24 d. vakare buvo veþami ið kalëjimo þmonës á Rainiø miðkà. Tuo metu að buvau namuose. Visà naktá Rainiø miðkelyje buvo paleisti tankø varikliai, ðûviø nebuvo girdëti. Mes nesupratome, kas vyksta miðkelyje, tuo metu neþinojome, kad vyksta þudynës. [...] Prasidëjus karui, vaikai rado uþkastus á duobæ nuþudytus þmones. Rado pagal ið duobës iðlindusià kojà. Sakë, kad yra krûvos drabuþiø, ávairios technikos. Sakë, kad yra baèkos su kopûstais. Að norëjau pasiimti baèkø, taèiau baèkos buvo didelës. Jose buvo maþdaug iki pusës kopûstø sriubos. Baèkos buvo visai netoli sulaidotø þmoniø. Apie baèkas buvo sutrypta þemë, iðspardytas smëlis. Að taip supratau vëliau, kad su verdanèiais kopûstais buvo kankinami þmonës. Tuoj pat pradëjo ið Telðiø vaþiuoti ávairûs þmonës, buvo daug inteligentiðkai apsirengusiø þmoniø. Pradëjo kaþkas ðaudyti, ir að ið miðko nuëjau namo, kad kas nenuðautø. Vakare vël buvau nuëjæs. Kità dienà buvo pradëta kasti lavonus.[...] Lavonus traukë ið duobës, plovë. Maèiau, kad jie buvo aiðkiai nukankinti. Vieniems ið jø buvo daugiau suþalota virðutinë kûno dalis, kitiems apatinë. Vieniems buvo nupjauti lieþuviai, nupjautos nosys, apdegintos rankos, veidas, suþalota 105

90 galva. Kitiems buvo taip suþaloti veidai, kad giminës negalëjo atpaþinti. Daliai ið nukankintø asmenø buvo suþalota apatinë kûno dalis, suþalotos kojos, nupjauti lytiniai organai. Kai kam buvo lytiniai organai sukiðti á burnà. Tiems, kam buvo suþalota daugiau galva, veidas, virðutinë kûno dalis, tai maþiau buvo suþalota apatinë kûno dalis. Matësi, kad kai kuriems buvo nuplikytos kojos, rankos, veidas. Buvo galima padaryti aiðkià iðvadà, kad buvo þmonës mirkomi kopûstuose. Baèkose su kopûstais buvo sumerkti kabeliai, ðtangos, kurios galëjo bûti naudojamos kankinimui. Leono Viluèio liudijimas (iðtrauka ið liudytojo tardymo protokolo 1988 m. lapkrièio 21 d.) Antrà kartà á miestelá atëjom kartu su Barkausku. Atvaþiavo automaðinos. Að maèiau, kaip civiliai vyrai, jø tarpe atpaþinau Raslanà, Rociø ir Vaitkø, uþëjo á kalëjimà. Að á juos þiûrëjau ið prieðingos gatvës pusës ið praëjimo tarp nameliø. Að su Barkausku pasikalbëjome ir pasakëme, kad dabar jau blogai. Maðinos taip pat ávaþiavo á kalëjimo vidø. Að su Barkausku pabëgome. Vëliau, einant Eþero gatve maèiau kaip nuvaþiavo automaðinos. Kas vadovavo viduje, að neþinau. Lauke esant Raslanas ranka parodë, kad eitø su juo ir atvaþiavæs karininkas. Karininkø kiek buvo neþinau, bet kariðkiø buvo apie 4-6 þmones. Jie visi uþëjo á vidø. Raslanà ir kitus að maèiau prie kalëjimo birþelio 24 d. (buvo antradienis). Vokieèiai á Telðius atëjo tik kokià liepos 10 d. Tai að gerai pamenu, nes vokieèiams vadovavo Vitkus, kuris anksèiau buvo iðvaþiavæs á Vokietijà. Apie tai, kad Rainiø miðkelyje suðaudyti þmonës, að suþinojau penktadiená, t.y. birþelio 27 d. Kalbëjo jau visas miestas. Susidariusi nauja valdþia varë ten atkasti lavonus þydø tautybës pilieèius. Þydai atkasinëjo. Atkasimo momentu að ten ne- 106

91 buvau. Að buvau, kai jie jau buvo atkasti ir suguldyti miðkelyje. Ten ið mokyklos buvo daug þmoniø. Þmonës atpaþinëjo lavonus. Savo mokyklos mokiniø, kurie buvo suimti, að neatpaþinau. Lavonø eilës buvo suguldytos. Að neskaièiavau. Lavonai buvo iðniekinti. Pilve iðpjautos skylës ir sukiðtos rankos, nupjauti lytiniai organai, nupjautos nosys, ausys. Iðbadytos akys. [...] Daktarai apþiûrinëjo vietoje. Lytiniai organai nupjauti ir sukiðti á burnà. [...] Lavonø veidai subjauroti. Juozo Turskio liudijimas (ið liudytojo tardymo protokolo 1988 m. gruodþio 6 d.) 1941 metais gyvenau Telðiø raj. Rainiø kaime. Gyvenau savo tëvø sodyboje. Gyvenome kartu su savo broliu Vaclovu Turskiu. Tëvas buvo padalinæs mums 20 ha ûká po 10 ha kiekvienam. Að dar buvau iðmokæs staliaus amato ir eidavau per þmones statydamas namus m. birþelio mënesá man jau buvo 30 m. ir buvau vedæs m. birþelio 24 d. jau buvo prasidëjæs karas. Pavakariais, prieð saulëlydá á Rainiø miðkà pradëjo vaþiuoti Raudonosios Armijos kariðkos maðinos. Mano ir brolio sodyba buvo maþdaug uþ m. nuo Rainiø miðko, kur buvo ávykdytos masinës þudynës. Mano brolio sodyba buvo netoli mano. Vakare að ëjau atsineðti vandens ið brolio ðulinio, nes neturëjau iðsikasæs ðulinio. Mane sustabdë rusø kariðkiai ir neleido eiti, liepë eiti namo. Að mokëjau rusiðkai, paaiðkinau, taèiau man neleido pasisemti vandens. Mano namo kieme taip pat buvo kareiviai ir kariðkiai. Man iðaiðkino, kad traukiasi kariuomenë ir kad neiðeitume ið namø. Mes ið 1941 m. birþelio 24 d. á 25 d. naktá nëjome ið namø. Að gyvenau prie kelio Telðiai Vieðvienai, taèiau kelias ið Telðiø á Rainiø miðkà, kur buvo veþami kaliniai, ëjo ne pro mano sodybà. Bûdamas tà naktá namuose, girdëjau Rainiø miðke visà naktá gaudþiant maðinø motorus. Atrodo, kad buvo ir tankø, nes mo- 107

92 torø gausmas buvo labai stiprus. Kareiviø mûsø kieme naktá nebuvo, taèiau bijojome eiti ið namø, nes buvo ið vakaro uþdrausta. Motorø gausmas nutilo auðtant, maþdaug 4-5 valandà. Apie 10 valandà ryto mes su kaimynu Mikuta Antanu nutarëme nueiti paþiûrëti, kà veikë kariuomenë naktá miðke. Miðke buvo visiðkai ramu. Rainiø miðkelyje radome iðmëtytas 3 ar 4 medines baèkas, prie baèkø buvo pritaðkyta kopûstø sriubos. Buvo primëtyta ávairiø metaliniø daiktø, taèiau mes jø nelietëme, nes bijojome, kad nebûtø sprogmenys ar panaðiai. Buvo primëtyta ûkiðko muilo, kurio mes pasiëmëme. Aikðtelëje miðkelio pakraðtyje pamatëme, kad ðvieþiai iðkasta þemë. Buvo iðkastas nemaþas plotas. Ðvieþiai iðkastas plotas buvo apmëtytas samanomis. Pamatëme, kad ðvieþiai sukastoje þemëje matosi iðlindusios rankos, kojos. Buvome su Mikuta nutaræ paþiûrëti, taèiau pabûgome, nelietëme ir ið miðko greitai pasiðalinome. A.Mikuta nutarë praneðti á Telðius valdþios organams apie tai. Vëliau suþinojau, kad jis taip ir padarë. Tà dienà á miðkà daugiau nebeëjau. Þmona bijojo, kad kas nors man neatsitiktø, o ir að pats bijojau. Sekanèios dienos ryte ið Telðiø pradëjo vaþiuoti ir eiti þmonës ið Telðiø. Tada nuëjau ir að su Antanu Mikuta. Buvo pradëti atkasinëti lavonai. Lavonus atkasinëjo þydø tautybës pilieèiai, kurie buvo suvaryti ið Telðiø geto. Nepaþinau þmoniø, kurie vadovavo atkasinëjimo darbams. Þmoniø miðkelyje buvo labai daug, kaip turguje. Maèiau, kad buvo ir ið policijos, buvo gydytojø. Gydytojø ir kitø þmoniø, kurie buvo miðke, að nepaþinau. Buvo labai ðiurpus iðkastø þmoniø vaizdas. Jie buvo aplipæ þemëmis ir viskas gerai nebuvo matyti. Buvo baisu ir visø lavonø að neapþiûrëjau. Aiðkiai prisimenu, kad keliems buvo nupjauti lytiniai organai. Kitiems lytiniai organai buvo sukiðti á burnà. Maèiau, kad keliems atkastiems þmonëms buvo prapjauti ðonai ir lyg á kiðenes sukiðtos á prapjautas vietas rankos. Pasakojo þmonës, kad keliems buvo sukaltos á galvà vinys. Veidai buvo suterlioti neatpaþástamai, lyg nuplikyti, nes veido oda 108

93 buvo sutraukta. Daugelis buvo paþaboti viela. Atrodo, kad viela buvo spygliuota. Að laukiau, kol iðkas visus lavonus. Lavonai buvo dedami ant þemës keliomis eilëmis. Juos suskaièiavo ir að pamenu, kad buvo 73 lavonai. Að nelaukiau, kol lavonai bus nuvalyti, nuplauti ir ið miðko iðëjau. Kai visus iðkasë, að iðëjau. Daugiau á miðkà nebebuvau nuëjæs. Þinau, kad buvo renkami ið apylinkës þmonës su arkliais ir veþë lavonus á Telðius. Atkasinëjant buvo fotografuojama. Vaclovo Rubino liudijimas (ið liudytojo tardymo protokolo 1988 m. gruodþio 7 d.) Prieð karà su tëvais gyvenau Telðiø r. Judrënø k., maþdaug uþ dviejø kilometrø nuo Rainiø miestelio. Gyvenome paeþerëje. Ðeimoje buvo keturi broliai ir dvi seserys. [..] 1941 m. birþelio mënesio 22 d. prasidëjo karas ir birþelio 27 d. ryte að dviraèiu iðvaþiavau ið Plungës á namus. Parvaþiavau á namus jau po pietø. Namuose man pasakë, kad Rainiø miðkelyje yra iðkasti nuþudyti þmonës. Að nuëjau pasiþiûrëti. Buvo nuëjæs ir mano brolis Alfonsas. Ar buvo nuëjæ pasiþiûrëti jaunesnieji broliai, nepamenu. Miðke buvo atkastos trys duobës. Lavonai buvo iðtraukti ið duobës, apvalyti ir suguldyti ant duobiø kraðto eilëmis. Miðke buvo daug þmoniø, nukentëjusiøjø giminiø ir panaðiai. Niekam nebuvo draudþiama ateiti á miðkà prie lavonø ir juos apþiûrëti. Prie lavonø galvø buvo ákalti pagaliukai ir suraðyti numeriukai. Viso lavonø buvo 73. Miðke buvo labai daug þmoniø, taèiau kas konkreèiai pavardëmis að dabar, dël ilgo laiko tarpo, nepamenu. Lavonus apþiûrëjo gydytojai Plechavièius ir Þilytë. Gydytojø asmeniðkai að nepaþinojau, taèiau þinojau juos kaip Telðiø rajono gyventojus. Plechavièius paklausë, kas ið þmoniø tarpo gali uþraðyti lavonø apþiûros rezultatus. Að buvau baigæs 4 skyrius pradþios mokyklos ir amatø mo- 109

94 kyklà, todël buvau pakankamai raðtingas ir sutikau. Nuo lavonø ëjo labai nemalonus kvapas ir nelabai kas norëjo talkinti gydytojams. Gydytojai Þilytei uþraðinëjo amatø mokyklos moksleivis Avilys ið Varniø. Vardo að jo nebeprisimenu. Jis mokësi kartu su manimi amatø mokykloje, taèiau þemesniame kurse. Gydytoja Þilytë apþiûrinëjo ið vieno galo, o gyd. Plechavièius ið kito galo. Gal apþiûrinëjo ir daugiau gydytojø, taèiau að nemaèiau tuo metu daugiau þmoniø, t.y. gydytojø. Gydytojai buvo su chalatais. Tuo metu, kai að ir Avilys raðëme apþiûros duomenis, daugiau gydytojø nebuvo. Plechavièius apþiûrëjo maþdaug pusæ lavonø ir að pagal jo diktavimà uþraðiau apie pusës lavonø suþalojimus. Raðëme á sàsiuvinius. Gydytojas Plechavièius diktavo, o að, bûdamas netoli jo, raðiau. Uþraðiau tiksliai kaip diktavo gydytojas. Visi lavonai buvo paþaboti, visiems be iðimties buvo uþpakalyje suriðtos rankos. Burnos paþabotos ir rankos suriðtos uþ nugaros buvo medþiaginiais raiðèiais. Nepamenu, kad kas nors bûtø buvæs paþabotas spygliuota viela ar kitokia viela. Mano apraðomø lavonø grupëje lavonø su nupjautais lytiniais organais nebuvo. Beveik visiems lavonams buvo sudauþyti lyties organai. Pamenu, kad du ar trys lavonai buvo perðauti. Buvo iðvirtusios akys, sudauþytos galvos, kitiems iðvirtæ smegenys. Apie kokius nors nuplikymus gydytojas Plechavièius nekalbëjo ir að neuþraðiau. Visø suþalojimø smulkiai nepamenu. Uþraðoma apie kiekvienà lavonà buvo keliomis eilutëmis, keliais sakiniais. Lavonai jau buvo pradëjæ pûti, kaip jau minëjau, sklido nemalonus kvapas. Gydytojas Plechavièius lavonø nepjaustinëjo, skrodimo neatliko, o tik apraðinëjo iðorinius suþalojimus. Apþiûrëdamas paversdavo lavonus, apþiûrëjo ið visø pusiø. Apþiûrima buvo apie 4 valandas. Po apþiûros að pasilikau sàsiuviná prie savæs, kartu paëmiau ir gydytojos Þilytës apþiûrëtø lavonø duomenis, kuriuos uþraðë Avilys. Nepamenu, kas man lie- 110

95 pë nuneðti tuos sàsiuvinius Telðiø valdþios organams. Sekanèios dienos ryte að nuneðiau abu sàsiuvinius valdþios organams, kurie tuo metu buvo ásikûræ dabartinio komunaliniø ámoniø kombinato patalpose. Kaip karo metais vadinosi ta organizacija nepamenu. Padaviau sàsiuvinius kaþkokiam tarnautojui metais buvo iðleista knygelë Þemaièiø kankiniai. Tà knygelæ tuo laiku buvo galima ásigyti laisvai ir að jà tada perskaièiau. Knygelëje atspausdinti nuþudytøjø suþalojimø apraðymai buvo labai tikslûs. Kaip uþraðiau, taip buvo atspausdinta ir knygelëje, nei daugiau, nei maþiau. Að dabar neprisimenu, kokius konkreèiai lavonus apþiûrëjo gyd. Plechavièius ir kokius að jam diktuojant apraðiau, taèiau uþ tai, kad knygelëje Þemaièiø kankiniai apraðyti lavonø suþalojimai yra tikslûs, galiu garantuoti. Tikrai lavonø suþalojimai, kurie buvo apraðyti sàsiuviniuose, tiksliai buvo atspausdinti ir knygelëje. Gyd. Plechavièius nekalbëjo apie nuplikymus, sukaltas vinis. Lavonai buvo pradëjæ pûti, galëjo susidaryti toks vaizdas, kad jie nuplikyti, galëjo luptis oda. Kiek pamenu, buvo kalbama, kad lavonai atkasti vakarykðèiais, t.y m. birþelio 26 d. Ið nuþudytøjø að paþinojau Buèiø Kostà, su kuriuo að mokiausi kartu, taèiau jis mokësi þemesnëje klasëje. Pamenu, kad jis buvo geras sportininkas. Amatø mokykloje man jokia politinë organizacija ir veikla nebuvo þinoma. Ar uþsiiminëjo kokia nors politine veikla K.Buèius, að neþinau. Po lavonø apþiûrëjimo, sekanèià dienà lavonai buvo veþami laidoti á Telðius. Lavonus veþti buvo pakviestas ir mano brolis Alfonsas. Buvau laidotuvëse ir að. Laidotuviø ceremonijos gerai nepamenu, daugiau dalyvavau, kai laidojo kapuose. 111

96 Jono Ðapalo liudijimas (iðtrauka ið liudytojo tardymo protokolo 1988 m. gruodþio 23 d.) Að gimiau 1905 m. tada buvusios Telðiø apskrities Tverø valsèiaus Zorûbø kaime. Ðiuo metu ðio kaimo jau nebëra. Ðeimoje buvome keturios seserys ir trys broliai. Tëvai turëjo 16 ha þemës. Dirbau ûkyje m. að buvau paðauktas á karinæ tarnybà, kurià atlikau Lietuvos kariuomenës inþinieriniame batalione Kaune. Tarnavau apie pusantrø metø laiko. Po tarnybos að likau gyventi ir dirbti Kaune. Ásidarbinau Kauno apskrities virðininko naujokø priëmimo komisijoje, po to toje pat komisijoje pradëjau dirbti buhalteriu. Taip pradirbau panaðiai iki 1941 m. sausio-vasario mën. Tuo metu uþëjus tarybinei kariuomenei prasidëjo suëmimai be jokio preteksto, [tai] að iðsigandæs, kad galiu bûti suimtas, pabëgau ið Kauno, nusprendþiau gráþti á namus Plungës r. Zorûbø k. pas tëvus m. kovo 10 d. að atvykau á Telðius pas savo paþástamà ir draugæ Balkontaitæ Onà, Kazio. Ji tuo metu dirbo Telðiø ligoninëje akuðere ir gyveno nuomodama kambará Ligoninës g. Telðiuose. Pas jà tik spëjau permiegoti, o kità dienà, tikriausiai kovo 11 d. pas Balkontaitæ á namus atëjo trys uniformuoti vyriðkiai. Jie kalbëjo rusø kalba. Jø pavardþiø ir vardø að neþinojau, nes buvau Telðiuose iðbuvæs tik vienà parà. Balkontaitë Ona irgi buvo tuo metu ir matë, kaip mane suëmë ir iðsivedë, álaipinæ á sunkveþimá nuveþë á Telðiø kalëjimà. Tuo metu Telðiø kalëjimas buvo miesto centre, tuometinëje Laisvës gatvëje. Kai að buvau nuveþtas ir uþdarytas á kalëjimà, ten jau buvo nemaþai þmoniø. Konkretaus skaièiaus að neþinau, nes buvau atveþtas vëliau. Mane patalpino á kamerà, kur jau buvo trys asmenys. Juos að paþinojau. Tai mokytojas Kuzminskas 1 ið Tverø, vardo 1 Nuþudytøjø politiniø kaliniø sàraðe Kuzminsko nëra. 112

97 nepamenu. Toliau paðto virðininkas Korza, taip pat ið Tverø, ir Jonas Jakðtas tuo metu dirbæs Tverø virðaièiu. Kuo mane ir mano paþástamus kaltino, að neþinau, nes jokio kaltinimo nepateikë, tik ið karto atveþæ rusiðkai klausë, kokiai partijai að priklausau. Að paaiðkinau, kad priklausau Lietuvos ðauliø sàjungai. Kas mane tardë, að nepaþinojau ir pavardës neþinau. Tardë mane rusiðkai. Að silpnai mokëjau rusø kalbà, bet klausiamas suprasdavau. Ar buvo kalëjimo priþiûrëtojø lietuviø, að tiksliai neþinau. Tik þinau, kad rusai priklausë NKVD daliniams, nes jie patys taip prisistatë, kai mane suëmë. Buvau tardomas ið viso du kartus: 1941 m. kovo mën. pabaigoje ir dar po keliø dienø. Datø tiksliai neprisimenu. Tardydavo paprastai trys rusai. Taèiau, kaip að pastebëjau, mano bylos dokumentai nebuvo raðomi, mano atsakymai niekur nebuvo uþraðyti, tik kaþkuris ið jø ant kaþkokio lapelio kaþkà uþsiraðydavo. Paprastai klausinëjo apie Ðauliø sàjungos narius, vadovybæ, kur jie gali bûti ðiuo metu. Að nieko nepasakojau. Tiksliai að nieko ir negalëjau paaiðkinti. Kokiø nors kaltinimø man nepateikë. Kai buvau tardomas pirmà kartà, tai buvau kalëjimo patalpoje suriðtas priekyje uþ rankø ir pakabintas uþ rankø palubëje, o per nugarà muðdavo rimbu. Muðdavo paprastai vienas ið tardytojø, t.y. tie, kurie apklausinëjo. Muðdavo, kol að netekau sàmonës ir atsigavau tik po to, kai buvau perpiltas vandeniu. Taip mane [tardë] vienà kartà. Antrà kartà, kai buvau nuvestas tardyti, tai mane pastatë prie sienos ir priekyje atsistojo trys NKVD darbuotojai. Jø taip pat að nepaþástu. Tada jie man kumðèiu dauþë ausis ið abiejø pusiø, kai kas pavargdavo, tai pradëdavo dauþyti kitas. Man ið ausø ir nosies nuo to bëgo kraujas. Að pradëjau ðaukti, kad nieko negirdþiu, ir jie tada nustojo muðti. Klausinëjo vël apie Ðauliø sàjungà. Að nieko negalëjau paaiðkinti. Po to vël buvau nuvestas á kamerà. Daugiau manæs netardë. Taip kartu su mano paminëtais paþástamais að 113

98 iðbuvau iki 1941 m. birþelio 25 d. Visà tà laikà mano bûsima þmona Balkontaitë Ona atneðdavo man pavalgyti. Kad prasidëjo karas, að suþinojau ið kaliniø kalbø, be to, jau birþelio 25 d. girdëjosi sprogimai ir ðûviai ið vakarø nuo Klaipëdos pusës. Naktá ið birþelio 25 á 26 1 á kamerà ásiverþë keli uniformuoti NKVD darbuotojai. Jie suriðo man ir Kuzminskui, Korzai, J.Jakðtui rankas uþ nugaros ir iðvedë á laukà. Pamaèiau, kad kieme [stovi] keturi sunkveþimiai, kuriuose taip pat suriðtomis rankomis sutalpinti kiti kaliniai. Be to, kiekviename sunkveþimyje buvo ir po du NKVD darbuotojus, kurie stovëjo ið bortø galo. Kartu su NKVD darbuotojais rusais buvo ir keletas lietuviø, taèiau að jø nepaþinojau ir pavardþiø neþinau. Að perkalbëjau su savo draugais ir nusprendëme, kad mus gali suðaudyti, nes kam gi kels vidurnaktá. Mus nuveþë kelis kilometrus nuo Telðiø á miðkelá vadinamà Rainiais. Tas vietas að þinojau, nes esu vietinis gyventojas. Miðkelyje visiems liepë iðlipti ið maðinø. Maðinas sustatë aplink laukymæ ir ðviesomis ðvietë. Kiek mûsø kaliniø buvo atveþta á miðkelá, að tiksliai neþinau, bet buvo keturios maðinos. Kiek buvo NKVD darbuotojø að tiksliai pasakyt negaliu, bet atsimenu, kad tarp jø buvo ir lietuviø. Ið kaliniø atrinko pirmus 10 asmenø ir sustatë miðko aikðtelëje. Á tà pirmøjø deðimties tarpà pakliuvo mokytojas Kuzminskas, paðto virðininkas Korza bei Tverø virðaitis Jonas Jakðtas, kitø nepaþinojau. Mes galvojome, kad taip prasidës ðaudymas. Be to, tuo metu ájungë visø maðinø variklius ir buvo nemaþas triukðmas. Taèiau niekas neðaudë, o tik prie kiekvieno ið deðimties asmenø priëjo ið priekio po du ar tris NKVD darbuotojus ir vienas stovëjo uþ nugaros, kuris laikë kaliná. Be to, kalinys ir taip negalëjo pasiprieðinti, nes jam buvo uþpakalyje suriðtos rankos. Prasidëjo klaikus kaliniø riksmas, að pasibaisëjau, nes pamaèiau, kad ið priekio stovintys NKVD darbuoto- 1 Tikriausiai ið birþelio 24 á

99 jai peiliu pjauna tø deðimties asmenø lieþuvius ir nutraukæ kelnes, pjauna lytinius organus. Þmonës neþmoniðkai raitësi ir klykë. Ar po to jie numirdavo, að neþinau, tik dar maèiau, kaip kareiviai buoþëmis jiems suduodavo per galvà, matyt, pribaigdavo. Në vienas ið tos deðimties nebuvo nuðautas. Kiti kaliniai, tame tarpe ir að, stovëjome uþ nugarø ir matëme. Pasibaisëjæ vaizdu kaip ir kiti mes puolëme bëgti á visas puses, nes buvo naktis. Taèiau tai buvo sunku padaryti, nes aplink buvo NKVD darbuotojai, o be to, rankos buvo suriðtos. Maèiau kaip kareivis su ðautuvo buoþe sudavë vienam ið kaliniø, kurio pavardës að neþinau. Að dar veþamas beveik iðsilaisvinau rankas, nes, matyt, virvë buvo nestipriai suriðta. Tad kai visi iðsisklaidë, að griebiau ðalia stovëjusá kareivá ir parverèiau ant þemës, o pats ëmiau bëgti miðkeliu. Po keliø sekundþiø á mane pradëjo ðaudyti, aiðkiai girdëjau ðûvius uþ nugaros. Griuvau ant þemës ir kelis metrus ðliauþiau, o po to vël bëgau. Manæs atrodë nesivijo, nes buvo tamsu. Kas atsitiko su kitais kaliniais, að nemaèiau. Po to pësèiomis parëjau á Zarûbø kaimà pas tëvus. Ten niekas manæs neieðkojo, nes jau 1941 m. birþelio 27 d. Telðiuose pasirodë vokieèiai. Kurá laikà að buvau namuose pas tëvus, dirbau ûkyje m. birþelio pabaigoje að atvaþiavau su kitais þmonëmis ið Tverø á Telðius, nes pasklido gandas, kad iðkasami Rainiuose uþmuðti þmonës. Að, kiek atsimenu, vaþiavau su kai kuriais tø þmoniø giminaièiais, pavardþiø nepamenu. Rainiuose pamaèiau tikrai iðkastus kalinius su sudauþytomis galvomis ir nupjautais lytiniais organais, veidai buvo subjauroti. Maèiau suskaldyta galva mokytojà Kuzminskà ir Korzà. Daugiau negalëjau þiûrëti ir iðëjau ið tenai. Po to gráþau á Zarûbø kaimà ir iki 1942 m. pradþios dirbau tëvø ûkyje. Po to að ið savo paþástamø suþinojau, kad kaþkokie asmenys, rusai, kurie nespëjo iðvaþiuoti iki vokieèiams ateinant, ruoðiasi mane nuþudyti, tada iðvaþiavau ið tëvø á Telðius ir kreipiausi á Telðiø 115

100 policijos virðininkà Kirkutá, kad paieðkotø man darbo. Pradëjau dirbti policijos sekretoriumi. Gyvenau pas savo bûsimà þmonà Balkontaitæ. Pradirbau apie 1,5 metø. Po to vël buvau pas savo tëvus. Apie ávykius Rainiuose niekam nesakiau, nes ir taip jau visi Telðiai þinojo, kas tuos kalinius nuþudë m. rudená, kai jau baigësi karas, turbût lapkrièio mënesá að gyvenau pas tëvus, á namus vël atvyko su uniformomis NKVD darbuotojai ir iðveþë mane á Telðius, á kalëjimà. Kaþkas rusiðkai pasakë, kad vienà kartà iðsprukai, tai dabar nebepabëgsi. Kalëjime jau buvo nemaþai asmenø, visi man nepaþástami lietuviai. Dël ko suëmë, nieko nesakë ir nekaltino. Po keliø dienø mane ir kitus kalinius traukiniu nuveþë á Latvijà ir Estijà, ten irgi dar pakrovë suimtus þmones. [...] Atsimenu, kad nuveþë iki Onegos eþero ir iðlaipino ant sniego kaþkokio dvaro arklidëse. Nemaþai þmoniø mirë. Po dalá asmenø pësèiomis, tame tarpe ir að, buvome iðvaryti prie Belomor kanalo á lagerá darbams. [...] 1947 m. pavasará buvau paleistas ið lagerio ir iðvykau á Lietuvà. [...] 1988 m. rudená, kai suþinojau, kad sudaroma komisija Rainiø ávykiams tirti, að paraðiau laiðkà Lietuvos Aukðèiausiajai Tarybai apie tuos ávykius, nes buvau jø liudininkas. Anksèiau bijojau kam nors apie tai kalbëti, nes buvo visai kiti laikai. Zigmanto Kazlausko liudijimas (ið liudytojo tardymo protokolo 1989 m. balandþio 18 d.) Á man pateiktus klausimus, kurie suriðti su ávykiais Rainiø miðke 1941 metø laikotarpyje galiu parodyti ðtai kà: 1940 m. laikotarpyje, kai á Lietuvà atvyko Raudonoji Armija, að tuo metu gyvenau Telðiø rajone Kalnënø kaime, kuris nuo Telðiø radosi 2 kilometrø atstume. Dirbau savo tëvo ûkyje. Tardomas tuometinës valdþios nebuvau iki pat Lietuvà okupuojant faðistinei Vokietijai. 116

101 Tuo metu Telðiuose buvo kalëjimas. Su kalëjimo darbuotojais að artimø ryðiø nepalaikiau. Kiek man þinoma, ðiame kalëjime dirbo priþiûrëtoju Kabaila. Okupavus vokieèiams jis, nespëjæs pasitraukti, buvo suðaudytas. Þinau, kad Telðiø kalëjime dirbo toks Vaitkus. Mano manymu, kad jis dirbo priþiûrëtoju. Jeigu tai tas pats asmuo, tai jo vardas Antanas. Daugiau að bendravau su jo broliu Vaitkum Jonu. Abu jie buvo skirtingø politiniø paþiûrø: vienas palaikë (Antanas) tarybinæ valdþià, antras buvo prieðingø paþiûrø. Maþdaug 10 metø atgal Vaitkus Antanas mirë. Tuo laikotarpiu jis gyveno Klaipëdos mieste, ties dramos teatru esanèiame name, arba prieðais restoranà Nida. Jo bute að nebuvau. Pavardë Miknius Alfonsas man negirdëta ir apie ðá asmená að nieko parodyti negaliu. Apie konkreèiai kaip buvo vykdomi areðtai ir kaliniai talpinami á Telðiø kalëjimà 1940 m. laikotarpyje að liudininku nebuvau ir apie tai nieko negaliu konkreèiai parodyti m. laikotarpyje að draugavau su mergina, kuri gyveno ðalia Telðiø kalëjimo. Trys metai atgal ji dar buvo gyva. Jos pavardë Skurvydienë Aldona, kuri turi gyventi Telðiuose. Adreso neþinau. Gal ji galëtø taip pat tardymui suteikti kokiø nors þiniø apie Rainiø miðkelyje vykusias 1941 m. þudynes. Mano atmintyje iðliko ðis konkretus epizodas: Tai buvo 1941 m. kai jau traukësi ið Lietuvos tarybinës armijos kariai. Tuo metu Aldona gyveno netoli Telðiø kalëjimo, kuris radosi Respublikos gatvëje (Dabar ðiame pastate biblioteka). Pamenu, kad tai buvo apie 12 valanda dienos. Að vaþiavau su dviraèiu ir man reikëjo visada pravaþiuoti pro kalëjimo pastatà. Pamaèiau, kad ties vienu kalëjimo pastato galu ir kitu stovi du tankai tarybiniai ir ðalia jø kariðkiai raudonarmieèiai. Kariðkiai neleido pravaþiuoti ðaukdami stoj!. Taèiau að paspartinau ir norëjau greitai pravaþiuoti, bet ðalia kalëjimo 117

102 man nukrito dviraèio grandinë. Todël teko sustoti. Abiejø tankø buvo ájungti varikliai. Kadangi man teko sustoti, tai aiðkiai iðgirdau kalëjimo viduje kaþkokius tai klyksmus, ðauksmus. Man pasidarë nejauku. Greitai uþsidëjau grandinæ ir nesustabdomas kariðkiø greitai iðvaþiavau ið ðios vietos. Gráþæs papasakojau savo namiðkiams apie ðiuos girdëtus klyksmus. Kaip buvo veþami kaliniai ið Telðiø kalëjimo að nemaèiau. Taèiau tolimesni ávykiai, apie kuriuos að papasakosiu þemiau, mane sukrëtë. O buvo taip: Neuþilgo Telðius okupavo faðistinës Vokietijos kariai. Gal po matyto ávykio ties kalëjimu praëjo gana trumpas laikas, manau, gal kokia savaitë. Tuo metu jau pasklido kalbos, kad Rainiø miðkelyje buvo aptikta daug nuþudytø þmoniø, taèiau tikslaus skaièiaus niekas neþinojo. Kartà mano brolis, kuris buvo paskirtas dirbti ûkvedþiu, pasakë, kad að pakinkyèiau arklius su ilgu veþimu, nes reikës ið Rainiø miðkelio veþti su lavonais karstus. Tai að padariau. Daugelis su veþimais susirinkome tiesiog Rainiø miðkelyje. Èia pamaèiau, kad jau ðtabeliais buvo sudëti grabai ið baltø lentø. Susirinkæ nemaþai þmoniø. Rainiuose nemaèiau nei vieno uniformuoto vokieèio ar policininko. Visi buvo apsirengæ civiliniais rûbais. Tuo metu pradëjo kasti lavonus. Gerai maèiau, kad lavonai buvo uþkasti negiliai, sumesti vienas ant kito ir tik uþpilti þemëmis. Kai kur lavonai buvo tik apipilti truputá þemëmis, o kai kuriose vietose lavonai buvo net su kaupu su þemës pavirðiaus. Taip pat atkreipiau dëmesá, kad lavonø nuþudymo vieta buvo paversta net ðiukðlynu: èia mëtësi ávairios maðinø dalys, padangos ir kitos paliktos ðiukðlës. Að taip pat, pasikeisdamas su kitais, padëjau kasti lavonus, juos dëlioti á karstus. Vaizdas buvo klaikus. Aiðkiai buvo matyti kankinimo poþymiai. 118

103 Taip maèiau, kai vienam vyriðkos lyties lavonui, ties burna per þandus buvo prakiðta pieðtuko storio viela ir sprando dalyje susukta. Kitam lavonui maèiau, kad á galvà sukaltos penkiø coliø dydþio vinys. Maèiau, kad vienam lavonui nupjauti visiðkai lytiniai organai. Vaizdas buvo baisus. Nukankintø moterø ir vaikø, kol að rinkau lavonus, nepastebëjau. Maèiau, kad Rainiuose buvo daug nuþudytø asmenø giminiø, nes daugelis atpaþino lavonus, klykë, ðaukë. Gerai pamenu, kad ir að atpaþinau nuþudytus Vytà Tarvydà ir Þvirgþdynà (vardo nepamenu). Jie mokësi abu Telðiø gimnazijoje, vienoje klasëje ir, kiek kalbëjo kiti, buvo suimti uþ tai, kad nestojo á komjaunimà. Kiekviena pavada pasikrovëme po vienà karstà. Tiesa, dar buvo atpaþintas Sakelis ið Varniaus valsèiaus, Pavandenio kaimo. Jis buvo stambus ûkininkas. Jo lavonà iðsiveþë giminës. Kai pasikroviau karstà ir veþiau á Telðius, daugiau á Rainius nebegráþau, nes man buvo nejauku. Pamenu, kad veþimø eilës nusitæsë nuo Rainiø miðkelio iki pat Telðiø miesto. Karstai buvo sudedami Telðiø kapinëse S.Daukanto gatvëje. Visø lavonø að neþiûrëjau, nes iðvaþiavau septynioliktas, o uþ manæs liko daug dar neiðkastø lavonø. Buvo nemalonu þiûrëti, todël stengiausi kuo greièiau pasiðalinti. Galiu parodyti, kad að tarnavau policijoje, uþ kà buvau vëliau nuteistas 10 metø ir buvau iðtrëmime. Todël apie ðià savo veiklà galiu parodyti sekanèiai: Kai tik Telðius okupavo faðistai að ástojau á Lietuvos policijà ir man pavedë bûti vyresniuoju Telðiø kalëjime. Su kitais ið karto atidarëme Telðiø kalëjimo vartus ir, manydami, kad kalëjime dar gali rastis kaliniø tiek gyvø, tiek negyvø, pradëjome atidarinëti kameras. Taèiau nei vieno þmogaus, tiek gyvo, tiek negyvo neradome. Kai nusileidome á Telðiø kalëjimo 119

104 rûsá, atidarëme duris, pamaèiau, kad ant grindø labai daug kraujo su vandeniu, maþdaug iki pusës kojos blauzdos. Maèiau, kad krauju aptaðkytos ir sienos. Kitose kamerose kraujo dëmiø nemaèiau. Kankinimo árankiø kalëjime neaptikome. Buvo daug suversta ávairiø dokumentø. Dauguma jø buvo susegti segtuvuose. Nei vieno dokumento turinio nepamenu, nes nebuvo ir ádomu juos tikrinti. Tuo metu policijos virðininkas Telðiuose buvo Stankus Kazys, kuris turëjo kapitono laipsná. Jo þmona Vanda buvo teismo vyriausia sekretorë. Taip pat þinau, kad Stankus gyveno po karo JAV. Bronislavo Vizgaudo liudijimas (ið liudytojo tardymo protokolo 1989 m. lapkrièio 23 d.) Nuo 1928 m. iki 1941 m. að buvau Telðiø kalëjimo priþiûrëtoju. Kalëjime ið viso buvo 36 priþiûrëtojai, skaitant su kapelionu. Priþiûrëtojais buvo: Kazlauskas, Jokubauskienë, Èepauskas ir kiti, kuriø pavardþiø að neatsimenu ir kurie jau yra visi miræ. Yra dar gyvas kapelionas Vëlavièius gyv. Kraþiuose, priþiûrëtojas Kobeèkis Steponas, kilæs kaþkur ið Aukðtaitijos, panaðiai mano metø gimimo yra gyvas ir að já buvau susitikæs. Jis gyvena kaþkur Aukðtaitijoje. Kalëjimo virðininku buvo rusø tautybës þmogus Zauðinskis, kurá 1940 m. su ðeima iðveþë á Sibirà. Po jo kalëjimo virðininku buvo Petkevièius Juozas (ar jis ðiuo metu gyvas, að neþinau). J.Petkevièius galëjo bûti virðininku 1940/41 metais, dabar að tiksliai neprisimenu. Po J.Petkevièiaus kalëjimo virðininku buvo Vaitkus. Kalëjime að vykdþiau priþiûrëtojo sandëlininko pareigas ir prie kaliniø nebudëdavau, tik iðneðiojant maistà eidavau kartu su kitais 120

105 priþiûrëtojais po kameras m. ar 1941 m. buvo suimta daug þmoniø, t.y., jau atkûrus tarybø valdþià. Tuo metu kalëjimo virðininku buvo J.Petkevièius. Suimtø kaliniø pavardþiø að dabar neprisimenu ir atsimenu tik, kad buvo suimti broliai Aleksandravièiai. Kiek þinau, jie buvo suimti uþ tai, kad buvo buoþës m. birþelio mënesá, dienos neprisimenu, naktá á kalëjimà atvaþiavo maðinos su kareiviais. Kada tas tiksliai buvo að nepasakysiu, tik atsimenu, kad uþ keliø dienø Telðius uþëmë vokieèiai. Man ir kitiems priþiûrëtojams (neatsimenu kam) liepë ið kamerø iðleisti kalinius. Mums iðleidus kalinius ið kamerø, á koridoriø nepaþástami man 3 ar 4 civiliðkai apsirengæ þmonës kaliniams riðo rankas uþ nugaros, burnas ir akis. Tie civiliðkai apsirengæ þmonës nieko nekalbëjo, bet ið apsirengimo atrodë, kad tai vietiniai gyventojai. Kas tie þmonës buvo, kur dirbo, að neþinau. Man atrodo, kad kaliniams rankø, burnø vielomis neriðo, bet riðo medþiaginëmis juostomis, kurias turëjo pasiruoðæ civiliðkai apsirengæ þmonës. Kaliniø koridoriuje niekas nemuðë. Suriðtus kalinius kareiviai vedë á kieme stovinèias maðinas ir guldë. Mûsø, t.y. priþiûrëtojø, á kiemà iðeiti neleido prie kalëjimo durø stovëjæs rusas kariðkis. Suriðtus kalinius suguldæ á maðinas kariðkiai iðveþë. Ar veþant kalinius ið kalëjimo, kalëjime buvo Rocius, Raslanas, að pasakyti negaliu, nes að buvau tik prie kamerø, o ten Rociaus, kurá gerai paþinojau, tikrai nebuvo. Ar prie kamerø buvo Raslanas, að neþinau, nes jo nepaþinojau. Praëjus kelioms dienoms, að suþinojau, kad kaliniai iðveþti ið kalëjimo yra suðaudyti, nukankinti Rainiø miðkelyje. Kas juos kankino, þudë, að pasakyti negaliu, nes neþinau. Kai atkasë nuþudytus Rainiø miðkelyje kalinius, að ten nebuvau. Kaliniø ið viso iðveþë tà naktá apie þmoniø. Kas dar gali daugiau þinoti apie þudynes kaliniø Rainiø miðkelyje, að neþinau. 121

106 Kazio Sudario liudijimas (ið liudytojo tardymo protokolo 1990 m. vasario 15 d.) 1941 metø vasarà að gyvenau Telðiø mieste ir dirbau Lietûkyje sandëlininku. Að dirbdamas sandëlininku uþ grynus pinigus pardaviau medþiagas, ko nebuvo galima daryti. Mane uþ tai apskundë ir að buvau uþdarytas á Telðiø kamerà, kurioje sëdëjo 36 þmonës. Ið mano paþástamø kameroje buvo Maskolenka, Rudokas. Kitø þmoniø pavardþiø að neprisimenu. Ið priþiûrëtojø að paþinojau Maþonà Kostà, panaðiai 1918 metø gimimo. Jis gyveno Skuodo rajone. Að já po karo esu susitikæs Skuode, nes jis dirbo prie geleþinkelio. Kai mes susitikome, jis neigë buvæs priþiûrëtoju. Kitø priþiûrëtojø pavardþiø að nebeprisimenu, tardytojø pavardþiø nebeprisimenu. Kiek prisimenu mane tardë þydø tautybës þmogus, kurio pavardës að neprisimenu. Manæs tardymo metu nemuðë. Nuo 1941 m. birþelio 22 d. mums á kameras nebedavë maisto, nebeleido iðeiti pasivaikðèioti. Negaudami maisto mes kamerose pradëjome triukðmauti, atsidarinëjome langus, neklausëme priþiûrëtojø. Mûsø kalëjimo virðininkas praðë nusiraminti, bet mes nenusiraminome. Taip mes kamerose prabuvome iki pirmadienio vakaro, t.y. birþelio 23 d. Vakare staiga atsidarë mûsø kameros durys ir tarpduryje pasirodë rusø kariðkiai. Jie su savimi turëjo kulkosvaidá. Jie mums visiems liepë gultis ant grindø. Mes iðsigandome ir sugulëme. Po to rusø karininkas liepë kamerose nebetriukðmauti, uþdaryti langus ir orlaides. Mes iðsigandæ paklausëme. Kiek að supratau, taip rusø kareiviai perëjo per visas kameras. Nuo to vakaro lietuviø priþiûrëtojø að nebemaèiau. Kalëjimà pradëjo saugoti rusø kareiviai. Jie buvo apsirengæ su pilkos spalvos uniformomis, buvo raudonos spalvos antsiuvai. Kokie dar buvo þenklai ant uniformø að neatkreipiau dëmesio. Visà antradienio dienà mes 122

107 tylomis prabuvome savo kameroje. Antradiená vakare mes pro orlaidæ matëme, kaip prie kalëjimo pradëjo vaþiuoti sunkveþimiai, netoli stovëjo tankas. Mes matëme prieð kalëjimà Plungës gatvæ, nes mûsø kamera buvo á gatvës pusæ. Mes supratome, kad yra uþdarytas eismas, nes pravaþiuojanèiø maðinø nebebuvo. Maðinos, kurios privaþiuodavo prie kalëjimo ir sustodavo, neiðjungdavo motorø, todël buvo didelis triukðmas, pavieniø balsø aiðkiai nebuvo galima suprasti. Kai sutemo, atsidarë mûsø kameros durys ir pradëjo ðaukti po vienà þmones. Þmones ðaukë rusø tautybës kariðkiai. Mane ir dar penkis þmones paðaukë. Mes iðëjome á koridoriø. Visame koridoriuje stovëjo kareiviai prie sienø, kurie buvo atstatæ durtuvus. Mus nuvedë á kità, maþesnæ kamerà. Toje kameroje mes buvome apie 40 þmoniø. Mes neturëjome net kur atsisësti, nes kamera buvo perpildyta. Kameroje ið mano paþástamø buvo Rudokas ir Maskolenka. Praëjus kiek laiko, ið kameros pradëjo ðaukti þmones. Þmonës iðeidavo su savo daiktais. Ið mûsø kameros iððaukë jø 6 þmones, jø tarpe Rudokà ir Maskolenkà. Visà naktá buvo girdëti triukðmas, nes veikë maðinø motorai. Ar iðvedami þmonës buvo muðami, að nesupratau, nes buvo didelis triukðmas nuo maðinø motoro. Tik retkarèiais pasigirsdavo pavieniai balsai, rëþiantys ausá. Prieð auðtant motorai nutilo ir pasidarë tylu. Maðinos iðvaþiavo. Viskas nutilo, mes uþmigome. Kai mes atsibudome ið ryto, kalëjime buvo tylu. Mes atsidarëme langà, taèiau þmoniø gatvëje nebesimatë, kalëjimo priþiûrëtojø taip pat nebebuvo. Kartu su kitais kaliniais mes iðlauþëme kalëjimo duris ir iðbëgome ið kalëjimo. Að dar buvau uþbëgæs á raðtinæ kalëjimo. Raðtinëje ant grindø ir ant sienø matësi kraujo. Matësi, kad buvo bandyta plauti kraujà, nes mëtësi kruvinø skudurø. Vëliau að suþinojau, kad iðveþti kaliniai buvo nuþudyti Rainiø miðkelyje. Á Rainius að buvau nuëjæs panaðiai po trijø dienø. Kai að buvau Rainiuose, kaliniai jau buvo iðkasti, nuplauti 123

108 ir sudëti á eiles. Þmonës buvo labai suþaloti, jø nebuvo galima atpaþinti. Kokie konkreèiai buvo padaryti suþalojimai þmonëms, að neásidëmëjau. Kad lytiniai organai bûtø sukiðti á burnas, að nemaèiau. Ten buvo labai daug þmoniø priëjæ ir buvo sunku prieiti prie lavonø. Ið mano paþástamø Rainiø miðkelyje buvo nuþudyti Rudokas ir Maskolenka. Ar dar yra gyvø jø giminiø að dabar neþinau. Dar prisiminiau ið mano paþástamø buvo nuþudytas Simutis ið [neáskaitoma] 1. Að su juo buvau taip pat vienoje kameroje. Simutis turëjo du sûnus. Kur jie ðiuo metu yra, að neþinau. Juozo Bazaro liudijimas (ið liudytojo tardymo protokolo 1994m. sausio 17 d.) 1941 metais að dirbau Telðiø kalëjime priþiûrëtoju. Kiek padirbæs apie 3 mënesius, raðiau pareiðkimà, kad mane atleistø ið darbo, kadangi nebegalëjau dirbti dël sveikatos ten reikëjo vaikðèioti koridoriumi tarp kamerø, kur trûko oro, iðeiti pakvëpuoti grynu oru tarnybos metu negalëjo, taèiau manæs neatleido m. birþelio 24 d., prasidëjus karui, mûsø kalëjimo virðininkas Selenis, pamatæs besitraukianèius rusø karininkus, kurie vaþiavo per miestà, pribëgo prie jø, klausdamas, kà daryti su kaliniais. Rusø karininkai, kuriø vienas buvo kapitonas, kitas leitenantas, sustojo, sustatë savo kareivius apie kalëjimà, pasakë, kad viskà sutvarkys. Að tà dienà dirbau popietinëje pamainoje. Atidirbus mane ir kitus mano pamainos priþiûrëtojus pasiuntë á kalëjime esanèià skalbyklà, á namus eiti neleido. Ten mums pametë ðiaudø, kur mes ir miegojome. Kalinius 1 Rainiø miðkelyje buvo nuþudyti du asmenys tokia pavarde: Adomas Simutis ið Telðiø ir Julius Simutis ið Kretingos. 124

109 iðveþë apie 2 val. nakties, kai budëjo kita pamaina. Kas konkreèiai tà naktá dalyvavo, iðveþant juos, neþinau, neatsimenu, ar Raibuþis, ar Vaitkus, buvo ir Rocius, kuris tuo metu buvo vykdomojo komiteto pirmininkas. Jie gráþo rytà, saulei tekant. Mes paklausëme, kà mums daryti, ar trauktis, jie atsakë kaip iðmanote. Tà naktá, þudant kalinius Rainiø miðkelyje, að ir visa mano pamaina, apie 12 þmoniø, miegojome toje skalbykloje. Sargyboje stovëjæ rusø kareiviai net mums valgyti atneðusiai þmonai neleido áeiti. Mûsø kalëjimo virðininkas buvo Reinikovas, taèiau tuo metu, kai prasidëjo karas, jis buvo iðvykæs á Odesà, ir kalëjimo virðininko pareigas ëjo Selenis. Jo pavaduotojai buvo Raibuþis, Vaitkus, Þalimas. Saugumo organuose dirbo Liepa, kuris ateidavo tardyti kaliniø. Kitø þmoniø, dirbusiø kalëjime, pavardþiø neprisimenu. 125

110 Grësmë Simuèiui (ið pogrindþio spaudos) Simutis Liudvikas, Adomo s., gimæs 1935 m., uþ dalyvavimà pokario metais tautos pasiprieðinime sovietinei Lietuvos okupacijai kentëjo Gulage nuo 1955 m. iki 1977 m. Gráþæs Lietuvon, nors ir bûdamas silpnos sveikatos, rado aukai pasiruoðusià merginà ir sukûrë ðeimà. Dabar gyvena Kaune [...]. Dirba staliumi. Augina keturis vaikuèius. Praëjusá rudená saugumas vël suintensyvino Simuèio persekiojimà. Apie já klausinëjo kai kuriuos jo draugus, kai kam ið jø liepë ákalbinëti Simutá, kad jis nustotø dalyvavæs LKB Kronikos leidime. Jaunas, bet labai perspektyvus liaudies menininkas, medþio droþëjas Romas Smailys ið Panevëþio buvo verbuojamas ðnipinëti Simutá. Atsisakë. Netrukus þuvo átartinomis aplinkybëmis po milicijos maðinos ratais. Ð.m. kovo 29 d. pas Simutá bute padarë kratà. Paëmë keletà magnetofoniniø juostø su kunigø Svarinsko, Kaunecko ir kt. pamokslø áraðais, daug nuotraukø, laiðkø ir kitko. O svarbiausia, paëmë jo Atviro laiðko Lietuvos kunigams ir klierikams projektà, paraðytà praëjusiø metø rudená. Dokumentas tuomet liko nepaskelbtas, nes artimiausi draugai atkalbëjo tai daryti vaikuèiai maþi, ne laikas vaþiuoti vël á Gulagà... Kadangi jis dabar pateko á saugumo rankas, ir saugumas tikriausiai kerðys Simuèiui net uþ nepaskelbtà dokumentà (juk neseniai nuteisë uþ nepaskelbtus memuarus Lapiená, Dambrauskà), tai norime, kad þmonës þinotø, uþ kà vël bus persekiojamas Simutis. Skelbiame pilnà dokumento tekstà: 126

111 Atviras laiðkas Lietuvos kunigams ir klierikams Ð.m. rudená Lietuvos kunigams ir Kauno Kunigø seminarijos auklëtiniams ir kai kur komunistams buvo perskaityta Religijø reikalø tarybos ágaliotinio P. Anilionio paruoðta 17 puslapiø apimties paskaita, kurioje jis aiðkina, jog kunigai Alf. Svarinskas ir S.Tamkevièius yra tikrai nusikaltëliai ir nuteisti teisingai. Vienas ið Anilionio paskaitoje pateiktø kun. Svarinsko kaltumo árodymø yra tas, kad kun. Svarinskas ðiltai sutiko ið nelaisvës gráþusius banditus Simutá ir Paulaitá... Að esu tas teroristas, plëðikas, banditas Liudvikas Simutis, kurá jau daug kartø keikë ne tik visi Lietuvos rajoniniai ir respublikiniai laikraðèiai, þurnalas Moksleivis, bet net ir sàjunginis leidþiamas keliomis uþsienio kalbomis Novoje vremia. Nesiruoðiu polemizuoti nei su tarybine spauda, kuri kunigo pamokslà, kalëdinæ eglutæ ðventoriuje ar maðinële atspausdintà leidinëlá vadina vëzdu, o smurtiná þmogaus ákalinimà neásivaizduojamai sunkiose sàlygose ideologine kova, nei su Anilioniu. Galiu tik padëkoti uþ reklamà, kuri man pasitarnavo labai teigiamai, ir kategoriðkai pareikðti: tiek spauda, tiek Anilionis, tiek ir visi kiti, kas pokario metø antitarybiná Lietuvos pogrindá vadina banditizmu, o dalyvius banditais, daro nusikaltimus numatytus LTSR BK 132 str. (ðmeiþimas), 133 str. (áþeidimas). Tiek að, tiek kun. Svarinskas, tiek ir visi kiti nelaisvën patekæ to pasiprieðinimo dalyviai buvome tarybiniø teismø nuteisti ne uþ banditizmà, o uþ politinæ veiklà, nukreiptà prieð TSRS ne pagal RTFSR BK 59 str. banditizmas, o pagal RTFSR BK 58 str. tëvynës iðdavimas ir kita politinë antitarybinë veikla. Atkreipiu dëmesá ir á faktà: tada mus, lietuvius, 127

112 Lietuvos pilieèius teisë pagal Rusijos Baudþiamàjá kodeksà uþ tëvynës (Rusijos) iðdavimà... Neturiu jokio noro kalbëti apie save. Bet laikas nuo laiko, ypaè po atnaujintos reklamos, mane daug kas klausia, kuo gi að taip ástrigau bolðevikams skersai gerklës? Kadangi daþniausiai klausia rimti ir garbingi þmonës, kuriems að nei meluoti, nei neatsakyti nesijauèiu turás moralinæ teisæ, tai tenka kalbëti. O kalbëti sunku. Sunku todël, kad nemalonu ið naujo prisiminti baisybes, kuriø man teko patirti, matyti, pergyventi. Sunku ir todël, kad mano kalbëjimas kai kam atrodo panaðus á antitarybinæ propagandà, ir bûna, kad apskundþia mane saugumui. Todël èia apie save ir savo laikmetá trumpai papasakosiu raðtu. O svarbiausias ðio raðinio tikslas yra ginti mano ir visos mano Tautos mylimà ir gerbiamà kun. Svarinskà. Tiesa, suprantu, kad ginti kun. Svarinskà nëra jokios prasmës, nes: 1. Ir taip beveik niekas neabejoja jo teisumu, teisingumu ir gerumu (kitaip negi bûtø prireikæ Anilioniui vël organizuoti po visà Lietuvà minëtos paskaitos skaitymà?). 2. Kun. Svarinskas yra nuteistas valstybëje, kur oficialiai laikomasi labai savotiðko, Lenino iðgalvoto ir neleninieèiams nesuprantamo ir nepriimtino tiesos supratimo, skambanèio maþdaug taip (tiksliau þr. Lenino raðtus): tiesa yra tai, kas ðiuo metu naudinga proletariato revoliucijai. (Praktikoje daþniausiai vartojama paprastesnë formulë: Kam tai naudinga?). Todël apginti kun. Svarinskà bûtø galima nekalbant apie jo teisumà, o árodinëjant, kad jo dabartinë baisi kanèia nelaisvëje yra þalinga proletariato revoliucijai. Bet tai ne mano kompetencija ir ne mano interesø sfera. Prisipaþástu visai atvirai: mano supratimu, tiek proletariato, tiek ir visos kitos revoliucijos yra baisus nesusipratimas, nedavæs ir negalintis duoti niekam nieko gera. Todël rûpintis, kas 128

113 naudinga ar þalinga proletariato revoliucijai, nelinksta mano ðirdis. Bet kadangi teismas ir Anilionis kun. Svarinsko kaltumà stengësi árodinëti ne ið lenininiø pozicijø, o ið bendraþmogiðkø, tai að irgi jauèiuosi nebeturás moralinës teisës nereaguoti á tai, kad kun. Svarinskui draugavimas su manimi inkriminuojamas kaip nusikaltimas. Dël tos prieþasties mano dëstomos mintys negali nesikryþiuoti su oficialiai valstybës vardu skelbiamais teiginiais, ir nelabai susigaudanèiø ástatymuose bei bailiø þmoniø ðis raðinys gali bûti palaikytas antitarybiniu, nes að, kaip jau minëjau, esu prieð bet kokias revoliucijas ir todël raðau ne su tikslu sukurstyti Tarybø Sàjungoje naujà revoliucijà, ne su tikslu susilpninti ar pakirsti tarybø valdþià, paþeminti jos prestiþà, o tik su tikslu parodyti, kad nei kun. Svarinsko draugavimas su manimi dabar, nei jo bei mano ryðiai su antitarybiniu pogrindþiu pokario metais negalëjo bûti nusikaltimu. Neturiu nei noro, nei tikslo kà nors áþeisti, áskaudinti, iðjuokti, apðmeiþti. Að èia kalbësiu tiesà ir tik tiesà. Suprantu, mano tiesa negali bûti pilna, nes að á viskà þiûrëjau ne ið Kremliaus bokðtø ar panaðiø aukðtumø, o ið paprasto kaimo vaiko, paauglio pozicijø, vëliau pro kalëjimo grotas ir plyðelius lageriø tvorose. Todël niekam nebruksiu per prievartà ðio savo raðinio skaityti, kaip esame verèiami skaityti ir studijuoti valstybës vadø kalbas. Að tik siûlau su mano tiesa susipaþinti tiems, kurie ieðko tiesos, nes manoji tiesa juk irgi yra tiesos pilnatvës dalelytë. Ir jeigu mano tiesa bus kaþkam nemaloni, kaþkà áskaudins, áþeis, þemins kaþkieno prestiþà ne mano kaltë, kaip ir ne veidrodþiai kalti, jei snukis kreivas. Suprantu, atsiras tokiø, kurie leniniðkai statys klausimà: Kam naudinga tavoji tiesa TSRS ar jos prieðams? 129

114 Tokiems pareiðkiu, kad manæs ði problema nejaudina, að nei pasaulio, nei gyvenimo, nei veiklos nedalinu tik á uþ TSRS ar prieð TSRS. Pagaliau, jei TSRS prestiþo gynëjas pagal pareigas KGB puikiai þinodamas, kad kunigø Svarinsko ir Tamkevièiaus areðtas ir ákalinimas smarkiai pakenks TSRS tarptautiniam prestiþui, vis dël to juos ákalino, tai kodël að turëèiau TSRS prestiþu daugiau rûpintis uþ juos? Tiesa, kokia ji bebûtø, tarnauja Tiesai, naudinga Teisingumui. Melas daugina melà. Tiesos nutylëjimas daþnai bûna lygus melui. TSRS Konstitucijos str. 50 skelbia: sutinkamai su liaudies interesais ir siekiant stiprinti ir vystyti socialistinæ santvarkà TSRS pilieèiams garantuojamos þodþio, spaudos... laisvës. Kadangi nei Konstitucija, nei kas kitas neduoda recepto, kaip nustatyti, kas atitinka liaudies interesus ir kas stiprina bei vysto socialistinæ santvarkà, bei nepasako, kas ir kokiu pagrindu turi neklaidingumo dovanà tuos dalykus nuspræsti (teismai, kaip þinome ið daugybës faktø, ne visada iðvengia klaidø, vyriausybë irgi), pagaliau suprantamai nepaaiðkinta, kodël pilieèiams suteikta teisë pasirinkti tik socialistinæ santvarkà, tai að ðio raðinio teisëtumà esu labiau linkæs pagrásti Tarybø Sàjungoje ástatymo galià turinèiu Tarptautiniu pilietiniø ir politiniø teisiø paktu, kurio 19 tas str. skamba aiðkiai ir nedviprasmiðkai: 1. Kiekvienas þmogus turi teisæ nekliudomai laikytis savo nuomoniø. 2. Kiekvienas þmogus turi teisæ laisvai reikðti savo nuomonæ; ði teisë apima laisvæ ieðkoti, gauti ir skleisti visokià informacijà bei idëjas, nepriklausomai nuo valstybiø sienø, þodþiu, raðtu arba per spaudà ar meninës iðraiðkos forma arba kitokiais bûdais savo pasirinkimu

115 Savo tiesà skelbiu tik ið prievartos, iðprovokuotas tarybinës spaudos ir oficialiø tarybiniø pareigûnø. Mano tylëjimas ðiuo atveju bûtø tolygus melui. Epitetai teroristas, banditas skamba baisiai. Bet jei að toks baisus, tai kodël daugybë gerø ir rimtø þmoniø mane nuoðirdþiai myli ir gerbia, man padeda? O gal tie baisûs epitetai man prilipdyti neteisingai? Remdamasis amþiø bëgyje visuotinai ásitvirtinusiu principu AUDIATUR ET ALTERA PARS praðau: iðklausykite mane ir spræskite patys. Su Antrojo pasaulinio karo pabaiga á Lietuvà taika negráþo. Èia prievartiniu bûdu buvo kuriama nauja tarybinë santvarka, liaudþiai nesuprantama, todël ir nepriimtina. Sakoma kaip paðauksi, taip ir atsiðauks. Kilo stichinis pasiprieðinimas, galop susiorganizavæs á LIETUVOS LAISVËS KOVOS SÀJÛDÁ (LLKS) ir apjungæs daugiatûkstantinæ savanoriø kovotojø prieð tarybinæ santvarkà armijà, skaièiumi gerokai virðijusià Nepriklausomos Lietuvos reguliarios kariuomenës skaièiø ir nepalyginamai virðijusià skaièiø tø Lietuvos gyventojø, kurie stojo á kovà uþ Tarybø valdþià. Dar daug metø Lietuvoje poðkëjo ðûviai, dejavo liaudis, slegiama tiek raudonøjø, tiek ir þaliøjø. Kova vyko þûtbûtinë, nes jëgos buvo per daug nelygios. Ið vienos pusës milijoninë tarybinë armija su ðvieþia karo patirtimi ir fenomenaliu sugebëjimu bûti þiauria, ið kitos pusës paprasti Lietuvos vyrai, daugiausia kaimieèiai. Tvirtinimas, kad vyko klasiø kova, mano supratimu, skamba neátikinamai. Absoliuti dauguma miðkiniø, pogrindininkø buvo vidutiniokai ir maþaþemiai valstieèiai. Dvarininkø kilmës Þemaièiø apygardoje buvo tik vienas miðkinis! Tai kokia klasë su kokia kariavo?! O jei sutiksime su tvirtinimu, kad á pogrindá prieðiðkos propagandos suklaidinti buvo ástojæ ir kai kurie geri þmonës, tai kyla klausimas, ið kur kiekvienas NKVD istas ir 131

116 liaudies gynëjas (liaudyje dabar tebeniekinami ir vadinami stribais ) gavo neklaidingumo dovanà ir teisæ ðaudyti ir kankinti tuos gerus, bet suklydusius þmones?! Að tada buvau dar labai jaunutis, todël gausybë neteisybës mane ypatingai skaudino. Að negalëjau likti nuoðalyje. O su kuo man eiti klausimas nekilo, buvo visiðkai aiðku. Að gerai þinojau, kad Raudonoji armija atëjo á Lietuvà ir pradëjo èia ávedinëti savàjà tvarkà nekviesta, o tai visuotinai priimta vadinti okupacija. Að þinojau, kad vienoje barikadø pusëje savi, artimieji, kaimynai, o kitoje mano tëvo þudikai; ten kalbama man tada nesuprantama rusø kalba. O svarbiausia, að þinojau, labai gerai þinojau, kad ne lietuviai pradëjo ir ne lietuviai privedë tà kovà iki tokio baisaus þiaurumo. Að pagal vaiko, o vëliau pagal paauglio jëgas ir sugebëjimus ásijungiau á tà kovà prieð okupacijà, kuri mano tuometiniu supratimu buvo pagrindinë prieþastis apëmusio mano Tëvynæ siaubo: gerø þmoniø kankinimai, þudymai, trëmimai á Sibirà, ryðium su prievartine kolektyvizacija kilæs badas ir pan. LLKS buvo ne banditø gaujø visuma, o organizuota, disciplinuota, turinti savo statutà ir uniformà armija. Mes buvome ginkluoti, bet ginklai kaip kovos priemonë buvo naudojami tik kovos pradþioje. Vëliau, kai buvo suprasta, kad mes pasaulio palikti vienui vieni, kad mûsø pagalbos ðauksmo pasaulis nenori girdëti ir likome pasmerkti mirèiai nelygioje kovoje arba nuo bado ir kankinimø Sibiro lageriuose, ginklo kaip kovos priemonës buvo atsisakyta. Ginklai buvo pasilikti tik kaip savigynos priemonë. Kadangi tapo aiðku, kad laisvës greit nebeatgausime, tai pagrindiniu pogrindþio uþdaviniu tapo trukdyti Tarybø valdþiai iðrauti ið tautieèiø ðirdþiø bendraþmogiðkàsias ir mûsø tautines moralines vertybes, kuriø dëka Lietuva net po 127 metus trukusios carinës okupacijos sugebëjo atstatyti Nepriklausomà valstybæ. Tam buvo leidþiama po- 132

117 grindinë spauda, platinami atsiðaukimai, vedama agitacija. Mûsø Þemaièiø apygardoje iki 1953 m. rudens reguliariai buvo leidþiami periodiniai politinës minties organas Laisvës balsas ir visuomeninës minties organas Malda girioje. Pagalvokite tik, ar ámanoma patikëti, kad pokario metais daugybë lietuviø staiga tapo banditais, plëðikais, teroristais, sadistais, jei gerai þinoma, kad iki tol Lietuvoje katalikiðkame þemdirbiø kraðte paprasèiausias vagis buvo retenybë, o apiplëðimai, þmogþudystës bûdavo vos ne istorinis ávykis! Neþinau kiek þmoniø tiksliai stojo á aktyvià kovà prieð Tarybø valdþià. Bet þinau, kad jø labai daug þuvo nelygioje kovoje ir labai daug pateko á nelaisvæ, kur irgi labai daug, neiðlaikæ kankinimø badu, sunkiu darbu, ðalèiu, mirë. Bet nemaþai gráþo á Tëvynæ ir gyvø, nors dauguma jau be sveikatos. Vos ne kiekviename þingsnyje tenka susidurti su kalëjusiais. Jø tarpe nemaþai buvusiø maþesniø ar didesniø vadø, savo laiku buvusiø labai rimtais tarybø valdþios prieðais. Tai kodël tarybinë propaganda uþsipuldinëja ðiandien tik nedaugelá ið jø, kuriø vienas esu að? Á ðá klausimà kaip ir á daugelá kitø lieèianèiø tarybiná gyvenimo bûdà klausimø, að vienareikðmio atsakymo rasti nepajëgiu. Gal norima sudaryti áspûdá, kad prieðø buvo ir yra labai maþai. O gal nemaþai daliai kovotojø laikas ir kanèios iðsekino dvasines jëgas ir jie pakëlë arba nuleido rankas?... O gal valstybës saugumas KGB prisiverbavæs gausybæ nesàþiningø informatoriø, prarado galimybæ suskirstyti prieðus pagal jø pavojingumo laipsná ir atskirti prieðus nuo lojaliø? O gal vietoj bergþdþiø spëliojimø èia labiausia tiktø prisiminti, kad bedieviai vargu ar naudojasi reikiamame laipsnyje Ðv. Dvasios dovanomis, kuriø viena yra iðmintis, ir todël drauge su Kristumi tarti: Tëve, atleisk jiems, nes jie neþino, kà daro (Lk. 23, 24). 133

118 Todël konkreèiai atsakyti á jau minëtà klausimà, kuo að taip ástrigau bolðevikams skersai gerklës, irgi nesiimu. Ásijungiau á kovà prieð tarybø valdþià bûdamas dar vaiku, o eidamas dvideðimtuosius amþiaus metus jau buvau areðtuotas. Todël labai pakenkti Tarybø valdþiai negalëjau, dariau tà patá, kà ir visi kiti pogrindininkai, gal tik stropiau uþ daugelá ir absoliuèiai nesavanaudiðkai. Esu dalyvavæs apiplëðiant dvi valstybines parduotuves, bet kai mane nuteisë ir priteisë turto konfiskacijà, ið viso mano ir mano mamytës turimo turto buvo rastas tik vienintelis konfiskacijos vertas daiktas mano senas, pigus rankinis laikrodis. Reiðkia plëðiau ne sau, ne savo naudai, o tik kovos vedimo reikalams. Esu pavogæs ið ástaigø keletà raðomøjø maðinëliø. Esu vogæs ir supirkinëjæs popieriø pogrindinei spaudai. Esu raðæs á pogrindinius laikraðèius, esu paraðæs keletos atsiðaukimø tekstus. Esu klijavæs antitarybinius atsiðaukimus ðen bei ten, platinæs pogrindinius laikraðèius ir kitus leidinius. Pagaliau ástojau á komjaunimà ir dirbau septynmetëje mokykloje vyr. pionieriø vadovu ir kiek sugebëdamas trukdþiau ið vidaus komjaunimo ir pionieriø organizacijø veiklai. Að, kaip ir absoliuti dauguma mûsø kovotojø, nenorëjau nei þudyti, nei mirti. Mes troðkome gyvenimo laisvëje nuo svetimøjø prievartos Tëvynëje ir vardan to aukojome savo laisvæ, jaunystæ, sveikatà ir net gyvybes. Að, kaip ir daugelis mûsø, buvau ginkluotas: man buvo vadovybës duotas maþutëlis, senutëlis pistoletas. Ásivaizduojate: taip labai tarybinëje spaudoje iðgarsintas teroristas buvo ginkluotas maþyèiu senutëliu pistoletuku! O garsiu teroristu tapau todël, kad susiklosèius tam tikroms aplinkybëms Telðiø geleþinkelio stoties perone stotyje, tuo momentu stovint pravaþiuojanèiam keleiviniam traukiniui, ið to pistoletuko paðautas þuvo milicijos pareigûnas Osipov, ginkluotas koviniu gin- 134

119 klu. O netoli nuo tos paèios stoties ið to paties pistoletuko buvo lengvai suþeistas milicijos pareigûnas Jarmolajev, kuris, beje, ið savo kovinio pistoleto iðpyðkino á mane visus ðovinius, bet nepataikë; daugiau panaudoti ginklà man nëra tekæ. Þmogaus þuvimas visada yra baisi tragedija, ir að niekuomet nejauèiau dþiaugsmo (beje, kaip ir sàþinës grauþimo) dël to, kad tada þuvo Osipovas, o ne að. Labai gerai suprantu jo artimøjø skausmà ir nuoðirdþiai uþjauèiu juos, nes ið savo karèios patirties þinau, kà reiðkia netekti tëvo, artimøjø, draugø; bet èia turiu ypatingai pabrëþti, kad nevaþiavau ir nesiruoðiau vaþiuoti kaþkur á Rusijà medþioti tûlo Osipovo ar Jarmolajevo, ir jiems tikrai nieko blogo bûèiau nepadaræs, jei jie nebûtø atvaþiavæ á mano gimtàjà Þemaitijà medþioti þemaièiø, nemëgstanèiø nekviestø ginkluotø ásibrovëliø. Tokiu bûdu teroristo vardo jauèiuosi nenusipelnæs, kaip nenusipelnë tokio vardo në vienas fronte buvæs ir á prieðus ðaudæs karys. Negaliu èia nepaminëti dar vieno fakto, nors uþ tai man gali bûti skaudþiai atkerðyta. Mat uþkabinsiu konkretø ir galingà þmogø. Nesinori bûti nuþudytam ið uþ kampo, pastumtam po sunkveþimio ratais ar kitaip nukentëti. Bet tylëti ið baimës nusikaltimas, uþ kurá bausmë neiðvengiama ir ateina savaime. Man teko nelaisvëje matyti nemaþa þmoniø, kuriuos skausmo, aukos, mirties baimë tiek nuþmogino, kad jie tapo ðlykðtûs ne tik aplinkiniams, bet ir patys sau. Todël, jei kaip gyvas þmogus negaliu pilnai atsikratyti baimës jausmo, tai manau, kad bijoti reikia baisiausio nuþmogëjimo, daug baisesnio uþ mirtá. O faktas, turëjæs ypatingà reikðmæ mano paþiûrø formavimuisi ir mano gyvenimo kelio pasirinkimui, ðtai koks. 135

120 Buvau penkeriø metukø, kai man parodë mano tëvo lavonà. Pusë veido buvo iðtinusi, mëlyna, kita pusë kruvina, sudauþyta. Akys iðdurtos, lieþuvis iðtrauktas ir perriðtas virvute. Ant rankø ir kojø oda balta, atðokusi nuo kûno, ðutinta. Lyties organai sutraiðkyti (apie tai að suþinojau vëliau). Èia taip pat daug gulëjo kitø, taip pat neatpaþástamai suþalotø lavonø. Minia þmoniø. Mano motinos ir kitø nukankintøjø artimøjø verksmas. Verkë net vyrai. Prakeiksmai bolðevikø adresu, kuriuos ðaukë ne propagandistai, o ið siaubo alpstanèios nukankintøjø motinos, þmonos, vaikai. Iki tol að nebuvau girdëjæs þodþio bolðevikai. Pirma informacija apie bolðevikus mano sàmonæ pasiekë jø nukankinto mano tëvo ir kitø lavonø bei prakeiksmø þvërys, sadistai, iðgamos... pavidalu. Tai buvo 1941 m. Rainiø miðkelyje (prie Telðiø), tuoj po rusø atsitraukimo. Tuometinio Telðiø kalëjimo tarnautojo Þutauto tvirtinimu vienas ið Rainiø miðkelio, kur nukankintas ir mano tëvas, tragedijos organizatoriø buvo tada dirbæs Telðiuose enkavedistas Petras Raslanas. O dabar jis turi jau pulkininko laipsná, gyvena Vilniuje ir dirba Anilionio ástaigoje referentu kadrø reikalams (sprendþia, kur skirti koká kunigà, kam leisti, o kam neleisti mokytis Kunigø seminarijoje ir pan.). Jei Anilioná taip piktina faktas, kad kun. Svarinskas draugavo su milicininkà nuðovusiu Simuèiu, tai kaip jis gali kuo graþiausiai bendradarbiauti su Raslanu, pasmerkusiu Simuèio tëvà tapti vienu ið daugelio þemaièiø kankiniø?! O tai, kad að Raslanui nekerðijau ir nesiruoðiu kerðyti (sunku man tikëti, kad ir Raslanas nekerðys man 136

121 uþ jo ðitokios praeities priminimà) uþ nenusikaltusio nei þmonëms, nei tarybø valdþiai mano tëvo siaubingà mirtá, ar nëra vienas ið svariausiø argumentø, kad að nesu apsigimæs nusikaltëlis, teroristas, o sàmoningai ir tvirtai laikausi katalikiðkos pasaulëþiûros? Brangià kainà sumokëjau ir tebemoku uþ dalyvavimà antitarybiniame pogrindyje. Skurdi, alkana, pilna nervinës átampos ir daþnø skaudþiø praradimø vaikystë ir jaunystë anksti pakirto mano sveikatà. Septynioliktus metus eidamas nustojau valdyti deðinæ rankà. Apie pora metø su ja net raðyti negalëjau (raðiau ir minëtà milicininkà paðoviau kairiàja ranka). Vëliau dalinai ji atsistatë, bet ir dabar tebëra nepilnavertë. Dvideðimtuosius metus eidamas atsiguliau á Klaipëdos respublikinæ ligoninæ sukaustytas stuburo dþiovos. Po mënesio buvau ið ligoninës areðtuotas, nors ir negalëjau paeiti, gulëjau gipse. Tardymas. Teismas. Lageriai. Dvideðimt dveji metai nelaisvëje, kur teko daug badauti, daug kentëti. Bet ir daug praturtëti lageriuose susitikau ir susidraugavau su daugeliu nuostabiø þmoniø: kun. Mociumi, kun. Svarinsku, Plumpa ir daugeliu kitø lietuviø ir nelietuviø. Dar lageryje tebebûnant uþsimezgë mano uþakinë [neakivaizdi] paþintis su garsiuoju Sacharovu, kuris labai stengësi man padëti. Gráþæs Lietuvon 1977 m. buvau maloniai nustebintas to, kad daugybë gerø, anksèiau man nepaþástamø þmoniø, kuriø tarpe daug jaunimo, ieðkojo progos su manimi susitikti ir padëkoti uþ aukà. Ne, ne banditai ir ne teroristai mes buvome, o antitarybinio pogrindþio dalyviai, o Tëvynæ ir laisvæ mylintys patriotai, pasiaukojamai kovojæ prieð neteisybæ. Að ne tik nesigailiu, bet prieðingai, didþiuojuosi tuo, kad buvau bûtent ðio pogrindþio dalyviu. Juk ðitas stichinis liaudies pasiprieðinimas prieð sveti- 137

122 møjø neðamà neteisybæ padarë Lietuvos vardà þinomà ir gerbiamà visame pasaulyje! Mûsø krauju palaistyta ir mûsø kanèiø sukrësta Lietuvos þemë augina vis naujus ir naujus patriotus, Tautos didvyrius: Sadûnaitæ, kun. Tamkevièiø ir kitus. Nusikalstamai elgësi Stalinas ir visa to meto TSRS vyriausybë, vieðai deklaruodama tautø laisvo apsisprendimo teisæ, o slaptai susitardama su Hitleriu dël Pabaltijo valstybiø ir Lenkijos pasidalinimo (Molotovo Ribbentropo paktas). Skaudþiai klysta TSRS vyriausybë ðiandien, kad vieðai neatsiriboja nuo to tarptautinio nusikaltimo. Negarbingai elgiasi komunistai dabar vadindami mus baisiausiais vardais tik uþ tai, kad mes buvome Stalino ir jo pakalikø nusikalstamos veiklos (dabar jau dalinai pasmerktos ir Tarybø Sàjungoje) prieðai ir savo krauju balsavome uþ Lietuvos nepriklausomybæ nuo TSRS. Juk komunistø Lietuvoje tada buvo absoliuti maþuma, ir liaudis juos laikë tautos duobkasiais. Kad að ne ðmeiþikiðkus prasimanymus kuriu, o kalbu tiesà ir tik tiesà, teliudija Lietuvos KP CK Archyvas (Partijos archyvas PA) ir kiti rimti tarybiniai ðaltiniai: m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 3536 kompartijos nariai, ið jø tik 1127 lietuviai (maþiau nei treèdalis) (PA, f ap. 72, b.46, 17 63) m. sausio 1 d. Lietuvos mokyklose, tame tarpe ir aukðtosiose, nedirbo në vienas kompartijos narys inteligentø tarpe, kaip ir ûkininkø tarpe, komunistø nebuvo (PA, f. 1771, ap , b. 42, l. 8). 4. Didþiojo Tëvynës karo metais antifaðistiniame pogrindyje ir partizaniniame judëjime Lietuvoje dalyvavo 9187 þmonës, ið jø þuvo (P.Ðtaro kandidatinë disertacija Partizaninis judëjimas Lietuvoje Didþiojo Tëvynës karo metais. 1965, 243 p.). 138

123 Nuo karo pradþios iki 1944 m, pradþios LKP CK pastangomis buvo sudaryta okupuotoje Lietuvoje 9 partizanø bûriai ir grupës. ( Lietuvos KP skaièiais Statistikos duomenø rinkinys. Vilnius Mintis, 1976 m. 11 p.) m. liepos mën. iki 1945 m. gruodþio mën. Lietuvoje buvo likviduota 1067 pogrindinës organizacijos ir grupës, 839 ginkluotos banditø (mûsø partizanai èia vadinami banditais L.S.) grupës, nukauta kontrrevoliucionieriø. (PA, f. 1771, ap.2, b.(a.r.) 20,1.284). Palyginkime. Per visus karo metus raudonøjø antifaðistø viso susidarë (LKP CK pastangomis) 9187 þmonës, o per pirmus pusantrø pokario metø vien nukautø antitarybininkø jau O jei dar prisiminsime, kad didelë dalis raudonøjø antifaðistø Lietuvoje buvo ne lietuviai, o tarp antitarybininkø Lietuvoje ne lietuviø buvo vos keli þmonës, tai... net nepatogu lyginti. Arba: per visus karo metus buvo sudaryta 92 raudonøjø partizanø bûriai ir grupës, o per pirmus pusantrø metø pokario vien likviduotø = 1906 pogrindinës ir partizanø grupës. O pogrindis ir partizaninis judëjimas veikë juk ne pusantrø metø! Èia pateikti ið LKP CK Archyvo skaièiai, manau, per daug akivaizdþiai rodo, kad að savo Tëvynës Lietuvos neiðdaviau, kad að ëjau su liaudimi, ir kad be svetimos kariuomenës pagalbos Lietuvos komunistø saujelë valdþioje nebûtø iðsilaikiusi në vienos dienos, kad absoliuti dauguma lietuviø norëjo laisvos Lietuvos, nepriklausomos nuo jokios valstybës, o ypaè nuo TSRS. Neþiûrint to, mes buvom nugalëti, Lietuva tapo TSRS dalimi. Tai ávykæs faktas. Su tuo skaitosi visas pasaulis, skaitosi ir lietuviø tauta. Po 22 jø metø nelaisvës Rusijoje gráþæs á Lietuvà, að nesutikau në vieno þmogaus, kuris norëtø atnaujinti ginkluotà kovà uþ Lietuvos atsiskyrimà nuo TSRS ar bandytø kurti pogrindines antitarybines organizacijas, nors nepatenkintø esa- 139

124 ma padëtimi Lietuvoje daug. Ypaè daug nepasitenkinimo liaudyje dël tikinèiøjø persekiojimø. Man irgi daug kas nepatinka. Ypaè nepatinka, kad neteisingai yra juodinamas mûsø buvæs antitarybinis pogrindis LLKS, kad tebeteisiami þmonës vien uþ savo ásitikinimø laikymàsi ir skelbimà (kun. Svarinskas, kun. Tamkevièius, doc. Skuodis ir kiti), kad po paskutinës mokyklos reformos pagrindiniu mokyklos uþdaviniu tapo nebe þiniø mokiniams teikimas, o materialistinës ateistinës pasaulëþiûros suformavimas. Ir kita. Bet að praðau suprasti mane teisingai niekam nesiûlau kurti pogrindines ar kitokias antitarybines organizacijas, niekam nesiûlau stoti á kovà prieð tarybø valdþià, ypaè niekam (tame tarpe ir tarybø valdþiai) nepatariu imtis ginklo, smurto, prievartos. Að tik dëstau savo nuomonæ apie pokario laikus, buvusià situacijà. O kas yra kas ir kokio vardo nusipelnë spræskite be mano pasiûlymø ir patarimø patys. Kartà grupæ komunistø uþklausiau: Ar jûs, komunistai, suprantate, kiek per jus kraujo ir aðarø praliejo Lietuva? Vienas ið jø, Vilniaus KGB tardytojas èekistas Rimkus, uþ visus atsakë: Nugalëtojai neteisiami! Klystate, pilieti Rimkau, ir visi, kurie taip galvojate. Tiesa, teismai ne visus nusikaltëlius sugeba laiku ir teisingai nubausti, kaip ir ne visus didvyrius iðaiðkina ir apdovanoja vyriausybës, bet yra teismas neiðvengiamas ir neklystantis istorijos teismas. Að jo nuosprendá Lietuvos Laisvës Kovos Sàjûdþiui ramia sàþine prisiimu ið anksto. Kaunas, 1984 m. gruodis. L.Simutis 140 Auðra, 1985 m. balandis, Nr. 48 (88)

125 Apie N.Duðanská N. Duðanskio liudijimas (ið 1988 m. lapkrièio 11 d. liudytojo tardymo protokolo) Lietuviø kalbà moku gerai, skaitau ir raðau lietuviø kalboje, parodymus sutinku duoti lietuviø kalba metais liepos ar rugpjûèio mënesá að pradëjau dirbti Ðiauliø apskrities VSLK apygardoje, gyvenau taip pat Ðiauliø mieste. Ðiauliuose dirbau iki 1940 metø pabaigos. Ryðium su tuom, kad Ðiauliø mieste gyveno mano tëvai, o taip pat dël kitø prieþasèiø, að kreipiausi á savo vadovybæ Ðiauliuose, kad mane pervestø dirbti á kità vietovæ. Maþdaug 1941 metø pradþioje, kada konkreèiai neprisimenu ir pasakyti negaliu, Ðiauliø apygarda buvo suskirstyta á skyrius ir að buvau pervestas dirbti á VSLK Telðiø skyriø operágaliotinio pareigose. Pagal savo tarnybines pareigas man buvo paskirta aptarnauti Plungës ir Rietavo valsèius. Po mano pervedimo á Telðius, að pradþioje gyvenau Telðiø mieste pas Telðiø skyriaus darbuotojà Riepðà Kazimierà, jis pokario metais apsigyveno Kauno mieste ir, kiek man þinoma, 1987 metais mirë. Vëliau ið Telðiø persikëliau gyventi á Plungæ, kur ir gyvenau visà laikà, kol dirbau VSLK Telðiø skyriuje. Að, dirbdamas Telðiø skyriuje, savo þinioje bylø neturëjau ir parengtinio tardymo bylose neatlikinëjau. Taip pat, kiek prisimenu, man neteko dalyvauti areðtuojant mano aptarnaujamø valsèiø gyventojus ryðium su kokios nors bylos tyrimu. Susipaþinæs su man pateiktais nutarimais dël kardomosios priemonës parinkimo ir nutarimais areðtui, galiu pasakyti, kad nutarimai suraðyti mano vardu Balsevièiaus Stasio, Balsevièiaus Povilo, Songailos Vlado atþvilgiu pasiraðyti ne mano, o kaþkokio kito asmens. Kieno paraðas yra ties mano pavarde ðiuose nutarimuose, að neþinau ir pasakyti negaliu. Taip pat ne mano pasiraðytas nutari- 141

126 mas apie kardomosios priemonës parinkimà Kavoliui Boleslovui, nors ðis dokumentas suraðytas mano pavarde. Kas lieèia nutarimà areðtuoti Kavolá, nutarimus parinkti kardomàjà priemonæ ir areðtuoti Ðakëná Zenonà, Kriþenauskà Broniø, tai ðie dokumentai gal bût ir pasiraðyti mano paties, nors tvirtinti ðito negaliu. Kaip jau sakiau, kad man kaip atsimenu neteko dalyvauti areðtuojant þmones. Be to, að tardymo protokole parodytø dokumentø nespausdinau ir negalëjau spausdinti, kadangi ðie dokumentai suraðyti rusø kalba, o að tuo laiku rusø kalbà mokëjau labai silpnai ir mano turimø ðios kalbos þiniø neuþteko, kad galëèiau suraðyti, o tuo labiau atspausdinti nurodytus dokumentus. Mano nuomone, buvo taip, kad darbuotojai, kurie atlikinëjo tardymà byloje paminëtø asmenø atþvilgiu, mano vardu suraðë nutarimus tø asmenø, kurie gyveno mano aptarnaujamuose valsèiuose, atþvilgiu ir tokiu bûdu ðie dokumentai suraðyti mano vardu figûruoja byloje. Galbût keletà nutarimø man buvo duota pasiraðyti ir að galëjau ðiuose dokumentuose áraðyti savo paraðà. Að asmeniðkai neprisimenu nei vieno asmens, kuriø vardu suraðyti nutarimai man pateikti. Neþinau ir negaliu pasakyti, ryðium su kokia byla jie buvo areðtuoti, kas atlikinëjo tardymà, kokie buvo árodymai ir pagrindai ðiuos pilieèius areðtuoti. Ið 1941 metais dirbusiø Telðiø skyriuje VSLK darbuotojø að prisimenu Raslanà, Riepðà Kazimierà bei Morozovà, jo vardo neprisimenu. Morozovà að ásiminiau ryðium su tuo, kad 1941 metais pavasará, atrodo kovo ar balandþio mënesá, verèiau jam á rusø kalbà atsiðaukimà, kuriame buvo nurodyta, kad iðlaisvinimas á Lietuvà ateis ið vakarø ir kad tai bus birþelio 22 d. Morozovas tada pasakë, kad vokieèiai punktualûs þmonës ir kad birþelio 22 d. prasidës karas, kad reikia skubëti iðsiøsti ðeimà ið Lietuvos. Ið Telðiø VRLK darbuotojø neprisimenu ir negaliu nurodyti nei vieno. Taip pat neþinau ir negaliu pasakyti, kas ir kokiose pareigose dirbo Telðiø kalëjime 1941 metais, nes man ðiame kalëjime 142

127 lankytis neteko. Tuo laiku Telðiuose nei prokuroro, nei karinio tribunolo pirmininko, kiek man þinoma, nebuvo metais birþelio pradþioje, að iðvaþiavau ið Telðiø á Jaltos sanatorijà Oreanda. Kiek prisimenu, ið sanatorijos turëjau gráþti liepos mënesio pradþioje. Be manæs ðioje sanatorijoje dar buvo apie 60 kitø saugumo darbuotojø ið Lietuvos. Maþdaug birþelio 20 d. að ir kiti sanatorijoje buvæ darbuotojai gavome ásakymà gráþti á Lietuvà. Birþelio 21 dienos vakare mes atvykome á Minskà. Ið Minsko iðvaþiavome á Ðiaulius. Kai atvykome á Ðiaulius, jau buvo prasidëjæs karas, vokieèiø lëktuvai bombardavo Zoknëje [Zokniuose] buvusá aerodromà. Ásodinau savo tëvus á eðelonà, vykstantá á rytus ir tada pats ásikûriau kaþkokiame kariniame eðelone. Ðiuo eðelonu pavaþiavau iki Tryðkiø, kur eðelonas buvo subombarduotas. Nuo Tryðkiø, su kariðkiais, vykusiais tuo paèiu eðelonu, að pasigavau iki Maþeikiø, kur sutikau Raslanà, Riepðà ir dar kitus Telðiø partinio aktyvo darbuotojus, kuriø dabartiniu metu konkreèiai nurodyti negaliu. Maþeikiuose að buvau maþdaug birþelio dienà. Dël Telðiø kalëjimo kaliniø suðaudymo Rainiø miðkelyje að nieko konkretaus pasakyti negaliu, nes prasidëjus karui Telðiuose nebuvau. Kiek prisimenu, jau bûnant Maskvoje, ið Raslano ir dar kaþko, konkreèiai ið ko pasakyti negaliu, girdëjau, kad þmoniø ðaudymas Rainiø miðkelyje buvo vokieèiø provokacija, kad þmones suðaudë vokieèiai, persirengæ Raudonosios Armijos kariðkiø uniformomis. Kaip ten buvo ið tikrøjø, man nëra þinoma. Dël Telðiø skyriuje buvusiø dokumentø, bylø likimo að nieko konkretaus taip pat negaliu pasakyti, nes ar ðie dokumentai buvo iðveþti ar sunaikinti, man nëra þinoma. Prisimenu, kad bûnant Rygoje Raslanas kalbëjo, kad degins kaþkokius tai dokumentus, taèiau kokius konkreèiai, jis man nesakë metais Telðiø apskrityje buvo labai daug reguliariø kariniø daliniø, taèiau kokie tai buvo daliniai, að neþinau ir pasakyti negaliu. 143

128 1988 m. gruodþio 9 d. akistatos tarp Meèislovo Taurinsko 1 ir Nachmano Duðanskio protokolas Taurinskas Prieðais mane sëdintá vyriðká paþástu. Tai Duðanskis, santykiai tarp mûsø normalûs. Duðanskis Prieðais mane sëdintá vyriðká paþástu, tai Taurinskas. Santykiai tarp mûsø normalûs. Lietuviø kalbà moku gerai, sutinku duoti parodymus lietuviø kalba. Vertëjas nereikalingas. Akistaton suvestiems asmenims pasiûlius duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms iðaiðkinti jie suvesti, parodë: Taurinskas Po karo, ne taip seniai, konkreèiai datos neprisimenu, að Vilniuje susitikau Duðanská. Tuo laiku, kaip man atrodo, að jau buvau pensijoje. Að Duðanskio paklausiau, kas atsitiko su Telðiø kalëjimo kaliniais. Ðá klausimà að Duðanskiui uþdaviau todël, kad karo metais turëjau pokalbá su drg. Snieèkum, kuris man pasakë, kad Telðiø kalëjimo kaliniai buvo þiauriai iðþudyti ir kad kalbant apie tuos ávykius figûruoja mano pavardë. Norëdamas suþinoti, kas ávyko su kaliniais, að ir paklausiau apie tai Duðanská. Duðanskis paaiðkino, kad Telðiø kalëjimo Duðanskis Liudytojo M.Taurinsko parodymus girdëjau, supratau. Taurinsko parodymus tvirtinu. Kadangi Taurinskas sako, kad toks pokalbis tarp mûsø buvo, tai að juo tikiu, kad taip, toks pokalbis buvo. Tai, kà að pasakiau Taurinskui, að suþinojau ið Raslano, su kuriuo teko ðiuo klausimu kalbëti pokario metais, kada konkreèiai neprisimenu. Apie Telðiø kalëjimo kaliniø iðþudymà Rainiø miðkelyje að suþinojau ið leidinio, iðleisto karo metais, okupacijos Lietuvoje laikotarpiu. Ar tai buvo leidinys Þemaièiø kankiniai, ar Lietuviø archyvas, að konkreèiai neprisimenu. Raslanas man paaiðkino, kad tomis dienomis, kuriø ávykiai m. VRLK Telðiø skyriaus virðininkas. 144

129 Taurinskas kaliniai buvo perduoti kariniam daliniui, kaip man atrodo SMERÐ, ir kad ðis dalinys Telðiø kalëjimo kalinius sunaikino. Ið kur Duðanskiui buvo þinomos ðios kaliniø sunaikinimo aplinkybës, að pas já neklausiau ir Duðanskis man apie tai nieko nesakë. Duðanskis apraðyti mano paminëtuose leidiniuose, Telðiuose vieðpatavo kariniai daliniai, kurie ir sunaikino Telðiø kalëjimo kalinius Rainiø miðkelyje. Taèiau Raslanas nesakë, kad tai buvo karinis dalinys SMERÐ. Bûtent ðià ið Raslano gautà informacijà að ir galëjau pasakyti Taurinskui. Iðvada dël N.Duðanskio laikino iðvykimo á uþsiená Slaptai 41 Tvirtinu Lietuvos SSR VSK pirmininkas Generolas majoras paraðas E.Eismuntas 1989 sausio m. sausyje buvæs Lietuvos SSR VS organø darbuotojas N.Duðanskis kreipësi á respublikos komiteto vadovybæ praðydamas leisti jam laikinai iðvykti pas dukrà E.N. á Izraelá. Susipaþinæ su dimisijos papulkininkio Duðanskio Nachmano Noachovièiaus, g m. Ðiauliø m., þydo, SSKP nario, aukðtojo iðsilavinimo, VSK organø pensininko, gyv. Vilniuje, P.Cvirkos 25/4 bt.14 archyvinës asmens bylos Nr. 74 dokumentais, nustatëme: Burþuazinës santvarkos metais N.Duðanskis aktyviai dalyvavo revoliuciniame judëjime, dël ko jis 1936 m. buvo suim- 145

130 tas ir nuteistas, kalëjo politiniø kaliniø kalëjime iki 1940 metø. Atkûrus Lietuvoje sovietø valdþià, jis, komjaunimui rekomendavus, buvo nusiøstas dirbti valstybës saugumo organuose ir nuo 1940 m. rugpjûèio iki 1941 m. birþelio 23-os dirbo Liet. SSR NKVD-NKGB Telðiø apskrities skyriaus operatyviniu ágaliotiniu. Didþiojo Tëvynës karo metais N.Duðanskis kartu su kitais pasitraukë á Permës sritá, kur toliau dirbo valstybës saugumo organuose. Iðvadavus Lietuvà nuo vokiðkøjø faðistiniø okupantø 1944 m. N.Duðanskis pradëjo dirbti Lietuvos SSR KGB Kauno skyriuje, o 1953 m. pervedamas á LSSR KGB centriná aparatà, kuriame dirbo ávairiose vadovaujanèiose pareigose. Darbo laikotarpio charakteristikos teigiamos, dalyvavo likviduojant nacionalistiná pogrindá ir jo burþuazines gaujas. Planavo burþuaziniø nacionalistiniø centrø vadeivø likvidavimo priemones, verbavo agentus, tvarkë operatyvines áskaitos bylas. Paðlijus sveikatai 1971 m. N.Duðanskis dël amþiaus buvo atleistas ið tikrosios karinës tarnybos á VSK atsargà. Atleistas, dirbo Vilniuje Lietuvos buitinës chemijos plataus vartojimo cheminiø prekiø gamybos firmoje juriskonsultu, o vëliau vyresniuoju inþinieriumi Vyriausiojoje skaièiavimo darbø valdyboje. Jo þmona Duðanskienë Tamara, Jokûbo, g m. Kauno mieste, þydë/mirë 1988 m./ 1975 m. buvo laikinai iðvykusi á JAV pas savo dëdæ, kuris ið Lietuvos iðvyko 1935 metais. N.Duðanskio duktë Mindelienë Esfyra Nachmanova, g m. Kauno m., þydë, 1971 m. iðtekëjo uþ Mindelio Geselio Avnerevièiaus, g m., Vilniaus Namø statybos kombinato meistro, ir 1987 m. kartu su juo iðvyko nuolat gyventi á Izraelá pas vyro tëvus. 146

131 Pastaruoju laiku respublikos spaudoje skelbiama daug straipsniø apie vadinamàjà Rainiø bylà, kurioje N.Duðanskis figûruoja kaip to laikmeèio ( m.) ávykiø liudininkas ir dalyvis. Kad iðvengus jo patraukimo liudytoju tardyme bei teismuose nagrinëjant minëtàjà bylà, taip pat kaltinimø jam ir atsiþvelgiant á tai, kad, prabëgus daugeliui metø, jo þinios apie VS organus nebëra valstybinës paslaptys, manytume: Neprieðtarauti N.Duðanskio laikinam iðvykimui á Izraelá pas jo dukrà E.Mindelienæ, turint omenyje galimà jo pasilikimà nuolat gyventi uþsienyje. 1 LSSR VSK KS 1 poskyrio vyr. operatyvinis ágaliotinis majoras/paraðas/v.vilutis LSSR VSK KS virðininko pavaduotojas majoras/paraðas/a.rodionovas LSSR VSK 5-os tarnybos virðininkas pulkininkas/paraðas/e.baltinas 1989 sausio 24 N 6/335 Vertimas teisingas 1 Tuo bûdu KGB vietiniø struktûrø aukðèiausi pareigûnai þengë net prieð LSSR civilinës (AT) ir teisinës valdþios pastangas siekti teisingumo. 147

132 Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba Komisija Sovietø Sàjungos KGB Veiklai Lietuvoje iðtirti Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratûrai Vilnius Praðome atlikti tyrimà ir, nustaèius nusikalstamus veiksmus, patraukti baudþiamojon atsakomybën uþ Lietuvos gyventojø genocidà buvusá KGB papulkininká, 1989 m. KGB teikimu iðvykusá á Izraelá, Nachmanà Duðanská. N. Duðanskis m. buvo Telðiø NKVD operatyvinis ágaliotinis, pokario laikotarpyje aktyviai dalyvavo naikinant Lietuvos rezistencijà, asmeniðkai dalyvavo daugelyje kariniø operacijø, tame tarpe ir suimant partizaninio pasiprieðinimo vadovà A.Ramanauskà 1. Pridedame KGB pirmininko E.Eismunto patvirtintà nutarimà leisti N.Duðanskiui iðvykti á uþsiená su trumpai iðdëstytais jo biografiniais duomenimis, kurie gali bûti svarbûs Rainiø þudyniø tyrime 2. Komisijos Sovietø Sàjungos KGB veiklai tirti pirmininkas B.Gajauskas 1 N.Duðanskis dalyvavo ir A.Ramanausko Vanago sadistiðkame kankinime, kurio metu ávykdytas suimtojo kastravimas labai primena kankinimus Rainiuose. 2 Þr. ðios kn. p

133 Apie P. Raslanà Charakteristika bûsimam kolaborantui Visiðkai slaptai Versta ið rusø kalbos LKJS CK RASLANAS (vardas?), partinis slapyvardis Kostas. Lietuvis. 26 metai. Kada priimtas á partijà, neþinau. Sëdëjo keletà (kiek tiksliai, nepamenu) metø kalëjime, ið jo iðëjo 1939 m. vasarà 1. Jis, berods, ið Rokiðkio apskrities. Iðëjæs ið kalëjimo, aktyviai ëmësi darbo savo apskrities partinëje organizacijoje m. rugsëjá partijos buvo paskirtas dirbti Komjaunime. Dabar jis apmokamas Komjaunimo darbuotojas (Partija jiems padeda já iðlaikyti; iki jo Komjaunimas nuo pusës metø iki metø neturëjo në vieno apmokamo darbuotojo) ir vaþiuoja per visas Komjaunimo organizacijas provincijoje. Tuo pat metu juo naudojasi ir Partijos CK. Jis dirba dar neilgai, bet kaip matyti, yra gabus vaikinas, politiðkai supratingas ir turi org. gabumø. (Ið Adomo 2 praneðimo, 1940 m. vasaris) 3. Tikra: (paraðas) 1 Ið tikrøjø Adomas Iciko Meskupo slapyvardis. I.Meskupas buvo aktyvus LKP veikëjas, LKP CK antrasis sekretorius, biuro narys. Jis vaidino labai svarbø vaidmená parenkant naujus kadrus okupantø administracijai 1940 metais m. gruodþio mën. I.Meskupas iðvyko á Maskvà, taigi tikëtina, jog ði charakteristika raðyta bûnant ten. 3 Ði rusiðkai raðytos charakteristikos, gal rekomendacijos data tikriausiai liudija apie SSRS slaptøjø tarnybø darbà kadrø parinkimo srityje, ið anksto rengiantis valdyti numatomà okupuoti Lietuvà. 149

134 Autobiografija Að, Raslanas Petras, Petro, gimiau 1914 m. kovo 25 d. Latvijoje, Rygos mieste, darbininkø ðeimoje. Tëvai dirbo gumos apdorojimo fabrike darbininkais. Tëvas kilæs ið Utenos rajono, motina ið Rokiðkio rajono darbininkø ðeimø m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, mano tëvas buvo mobilizuotas á carinæ Rusijos armijà. Að su motina buvome evakuoti á Petrogradà, kur mums esant ávyko Didþioji Spalio socialistinë revoliucija. Per ðá laikotarpá apie mano tëvà jokiø þiniø neturëjome m. kaip pabëgëliai su motina atvaþiavome á Lietuvà. Buvo daugiau vilèiø surasti pradingusá mano tëvà. Pradþioje gyvenome Utenos mieste, pas tëvo gimines. Vëliau motina dirbo virtuvës darbininke Utenos vaikø prieglaudoje, o að buvau ðios prieglaudos globotinis. Èia bûdamas pradëjau lankyti pradþios mokyklà m. pavasará á Utenà atvaþiavo mano tëvas. Su prieglauda atsisveikinau. Gyvenau su tëvais. Apie save tëvas papasakojo, kad 1916 m. pateko á nelaisvæ. Gyveno Vengrijoje iki Spalio socialistinës revoliucijos. Gráþo á Tarybinæ Rusijà. Bandë surasti ðeimà. Nepasisekë. Nutarë ðeimos ieðkoti Lietuvoje. Taip jis gráþo á Lietuvà. Pragyvenimas Utenoje buvo vargingas, nutarë keltis gyventi pas motinos gimines. Taip mes 1924 m. persikëlëme gyventi á Rokiðkio rajonà, Danylaukos kaimà. Paveldëjimo keliu tëvai ásigijo maþà, dûminæ (be dûmtraukio) pirkià. Tëvai dirbo padieniais pas vietinius buoþes. Þiemos metu tëvas gyvendavo pas savo gimines Zarasø rajone, Garmuliðkio kaime. Giminës Likauskai uþsiiminëjo kailiø iðdirbimu. Tëvas jiems padëdavo ðiam versle. Uþtai gaudavo iðlaikymà ir dar primokëdavo. Taip ðeimà aprûpindavo duona. 150

135 m. að ganiau galvijus pas ûkininkus. Þiemos laikotarpiu mokiausi pradþios mokykloje Rokiðkyje (apie 5 km nuo gyvenamosios vietos). Kadangi normaliai mokintis neturëjau galimybës, pradþios mokyklos nebaigiau m. rudená [tëvai] nusipirko Rokiðkio priemiestyje Radutyje mediná namukà, kur mes ir apsigyvenom. Tëvo ir motinos sveikata vis blogëjo. Darësi nedarbingi. Pragyvenimo lygis darësi vis skurdesnis. Siekiant papildyti ðeimos biudþetà, buvo nutarta ásigyti man koká nors amatà. Taip neturëdamas nei 14 metø amþiaus, tapau ðaltkalvio mokiniu Ðèiukos ðaltkalvio mechaninëje dirbtuvëje Rokiðkio mieste. Á parà dirbdavome po valandø antisanitarinëmis sàlygomis, be jokio medicininio aptarnavimo. Be to, dar turëjome kæsti nuolatinius pono Ðèiukos pasityèiojimus ir koliojimus. Jam labai patikdavo èiupti jaunuolá mokiná uþ nosies ir iki valiai paþeminanèiai þmogaus orumà iðkolioti. Minëtos darbo ir gyvenimo sàlygos këlë apmaudà, greitino mano klasiná prabudimà, atsirado noras kovoti su visomis negerovëmis, uþ geresnæ ateitá. Tarybø valdþios egzistavimo faktas stiprino mano norà kovoti prieð eksploatatorius. Turëdamas 16 m., pradëjau ieðkoti ryðiø su komunistiniu pogrindþiu. Ði svajonë iðsipildë 1930 m. Ðèiukos ðaltkalvio mechaninëje dirbtuvëje susikûrë komjaunimo kuopelë. Darbininkø tarpe vedëme þodinæ agitacijà, populiarinome TSRS kaip pavyzdinæ darbininkiðkà valstybæ. Revoliuciniø ðvenèiø progomis platindavome atitinkamus lapelius, keldavome saugomas vëliavas m. rudená buvo vedamas darbas á ligoniø kasø vadovaujanèius organus. Ðiai kampanijai ið pogrindþio vadovavo Rokiðkio komunistø partija visoje apskrityje. Ðioje kampanijoje teko dalyvauti ir man. Gavau partijos pavedimà oficialiai bûti Rokiðkio apskrities rinkimø á ligoniø kasos organus darbininkø sàraðø atstovu. Apie tai per pogrindá buvo plaèiai paskleis- 151

136 ta. Prieð pasisakiusiø nebuvo. Ðiuo reikalu buvo atspausdinti ir iðplatinti atitinkami plakatai. Rinkimø dienà absoliuèià balsø daugumà gavo darbininkø atstovai iðrinkti trys ið keturiø balotiravusiøjø kandidatø. Darbininkø sàraðai panaðiai laimëjo ir kitose respublikos vietose. Smetoninë vyriausybë ðiuos rinkimus anuliavo ir paskelbë naujus rinkimus. Naujiems rinkimams á ligoniø kasas vël buvo pavesta man atstovauti darbininkø sàraðus. Baigiant ruoðti reikiamus dokumentus, 1932 m. sausio pradþioje buvau þvalgybos suimtas, dokumentai atimti ir Rokiðkio apskrities karo komendanto administratyviai nubaustas vienam mënesiui kalëjimo. Bausmæ atlikau Panevëþio kalëjime m. geguþá Rokiðkio apskrities komjaunimo konferencijoje buvau iðrinktas Rokiðkio parajonio Lietuvos komjaunimo Sàjungos (LKJS) sekretoriumi. Tais paèiais metais birþelá buvau areðtuotas ir patrauktas baudþiamojon atsakomybën m. kovo 8 d. Panevëþyje kariuomenës teismo nubaustas kaip nepilnametis 5 metams sunkiøjø darbø kalëjimo. Su manimi vienoje byloje jaunuolis Jarmusevièius Vaclovas buvo nuteistas ketveriems metams uþ priklausymà nelegaliai komjaunimo sàjungai, nors tikrumoje komjaunuoliu nebuvo. Bausmæ atlikau Rokiðkio, Panevëþio, Raseiniø, Ðiauliø kalëjimuose. P.Raslanas prieð Antràjá pasauliná karà apie m. 152

137 Atlikæs bausmæ 1938 m. kovo 8 d. atvaþiavau á Rokiðká, apsigyvenau pas tëvà m. rugpjûtá að buvau kooptuotas á Rokiðkio apskrities LKP komiteto sàstatà sekretoriaus pavaduotojo pareigoms pagrindinai darbui su komjaunimu. Rokiðkio mieste organizavau aktyviø komjaunuoliø grupæ seminarà politiðkai juos lavinti. Supaþindinau juos su pogrindiniais klausimais, marksizmo leninizmo pagrindais bei mûsø tiesioginio kasdieninio revoliucinio darbo klausimais. Tø þiniø að buvau pasisëmæs kalëjimo universitetuose. Jaunimà tas labai ádomavo. Rokiðkio mieste ir apskrityje pramonë buvo menka m. rudená mieste atsirado bedarbiø. Be darbo buvau ir að. Mieste ir apylinkëje susidarë apie 200 bedarbiø. Bedarbiø susibûrimo nuolatinë vieta buvo miesto biblioteka. Ten jie apðildavo, skaitydavo laikraðèius bei kità spaudà, pasikalbëdavo apie savo sunkià dalià. Panaðûs susitikimai privedë prie minties, kad reikia burtis ir organizuotai eiti á miesto savivaldybæ reikalauti paðalpos ir darbo. Þinodama ðias nuotaikas partija, bûdama pogrindyje, nutarë organizuoti bedarbiø þygá á miesto savivaldybæ. Vienà ið gruodþio dienø, anksti rytà apie 100 bedarbiø susirinko á taip vadinamos ðv. Zitos draugijos arbatinës patalpas. Ið susirinkusiøjø tarpo iðsirinko tris atstovus, kurie kalbës visø vardu ir patraukëme savivaldybës link. Suëjome mes á savivaldybës patalpas, pareiðkëme, kad esame miesto bedarbiai ir norime kalbëti su burmistru dël savo sunkios padëties. Tarnautojai sumiðo, bandë mus iðpraðyti uþ durø, bet tas jiems nepasisekë. Vis garsiau reikalavome pokalbio su burmistru. Po kurio laiko burmistras buvo priverstas pas mus iðeiti pokalbiui. Nepripaþindamas mûsø bedarbiais, vadino valkatomis, perëjûnais, vengianèiais dorai dirbti. Pokalbis aðtrëjo. Po ilgø ginèø burmistras sutiko uþregistruoti mus 153

138 bedarbiais ir pagalvoti kaip mûsø reikalus tvarkyti. Apleisdami savivaldybës patalpas, susitarëme ryt ið ryto vël èia ateiti dël paðalpø paskyrimo ir darbo perspektyvø. Að ir dar keli bedarbiai naktá þvalgybos buvome sulaikyti ir apkaltinti organizavæ bedarbiø kurstymu maiðtauti. Po tardymo buvome paleisti su áspëjimu, kad daugiau panaðiø dalykø nebepasikartotø m. geguþës pradþioje á Rokiðká atvaþiavo LKP CK narys, pogrindininkas Simas Antanas Petrauskas. Suðaukë apskrities partijos komitetà. Kalbëjomës apie pogrindþio darbo klausimus, veiklos perspektyvas. Baigëme tuo, kad að buvau iðrinktas Rokiðkio apskrities partijos apskrities komiteto sekretoriumi m. rugpjûèio pradþioje á Rokiðká atvaþiavo LKJS CK narys Natalija (P. Petrauskienë) pravesti Rokiðkio apskrities komjaunimo konferencijà, á kurià buvau pakviestas ir að. Konferencijai pasibaigus Natalija papraðë manæs jà palydëti. Einant ji man pasakë, kad LKP CK sprendimu esu kooptuotas á LKJS CK narius. Visus Rokiðkio apskrities partinius reikalus [turiu] perduoti tinkamiems þmonëms ir po to atvaþiuoti á Kaunà vesti organizaciná darbà. Sutarëm kaip Kaune susitikti. Ji buvo uþ tai, kad greièiau atvaþiuoèiau. Atvaþiavau rugsëjo pradþioje. Susitikau su Lietuvos komjaunimo nariais. Aptarëme darbo gaires. Man atiteko apskrièiø komjaunimo kuopeliø inspektavimas ir jø organizaciniai klausimai. Tekdavo atlikti vietose ir LKP CK pavedimus partinëse organizacijose m. rugpjûèio mënesá Vokietija uþpuolë Lenkijà. Karas vyko þaibiðku tempu. Ðioje situacijoje Tarybø Sàjunga nusprendë iðlaisvinti lenkø okupuotas Vakarø Ukrainos ir Baltarusijos þemes. Rugsëjo d. uþbaigë savo misijà. Jos daliniai iðlaisvino ir Vilniaus kraðtà. Lietuva pradëjo ribotis su Tarybø Sàjunga. Lietuvos gyventojø dauguma tikëjosi, kad Rau- 154

139 donoji Armija padës iðsivaduoti ir Lietuvos darbo þmonëms nuo nekenèiamos faðistinës santvarkos. Bet Tarybinë Armija toliau nejudëjo. Þmonës nerimo, karðtesnieji kvietë nieko nelaukiant versti senàjà valdþià tikëdamiesi, kad Raudonoji Armija nepaliks mûsø bëdoje. Rugsëjo 20 d. per susitikimà Natalija man sakë: Tau Kostai (að tuomet pogrindyje buvau þinomas ðiuo slapyvardþiu) reikës skubiai vaþiuoti á Alytø. Ten kaþkas darosi negero, bet kas neaiðku. Tau LKP CK taip pat paveda, jei reikia, patvarkyti ir partinio darbo reikalus. Na, sëkmës. Alytuje susiriðau su apskrities komjaunimo sekretoriumi Jonu Buroku. Jis mane informavo apie sklindanèias sukilimo nuotaikas gyventojø tarpe ir kai kuriuos pasiruoðimus ta linkme. Lankiausi keletoje komjaunimo bei partiniø kuopeliø posëdþiuose. Nuotaikos buvo sukilëliðkos. Apie kità ir klausyti nenorëjo. Suðaukiau LKP Alytaus apskrities komiteto posëdá aptarti susidariusià padëtá. Posëdþiavom visà naktá. Pradëjo auðti, o mes prie vieningos nuomonës dël sukilimo beprasmiðkumo bei praþûtingumo nepriëjome. Átikinti jø að nesugebëjau. Siekdamas iðvengti galimø neapgalvotø susirëmimø, kurie tuo metu buvo kenksmingi, priëmiau neáprastà sprendimà. LKP CK vardu Alytaus apskrities partiná komitetà paleidau ir uþdraudþiau bet kokià paruoðiamàjà sukilimo (valdþios ëmimo) veiklà. Pridûriau, kad ðá klausimà spræs LKP CK. Iðsiskirstëm. Að paskubomis sudariau naujà laikinà partijos apskrities komitetà ir iðvaþiavau á Kaunà informuoti partijos CK apie posëdá Alytuje. Aukðèiau minëtam mano sprendimui dël Alytaus reikalø pritarë. Laikë, kad ðis reiðkinys þvalgybos organø veiklos iðdava. Apie 1940 m. birþelio 15 d. Lietuvos diktatoriaus [A.Smetonos] pabëgimà á Vokietijà suþinojau bûdamas komjaunimo 155

140 P.Raslanas antrosios sovietø okupacijos laikais Lietuvoje. reikalais Sedos apylinkëse. Þmonës ðiuo ávykiu labai susidomëjo, suaktyvëjo, pasijautë laisvesniais þmonëmis, pralinksmëjo. Að iðsiruoðiau á Kaunà. Jau kitos dienos vakare Lietuvos komunistinio jaunimo CK vardu Darbo rûmø salëje sveikinau atvykstanèius buvusius politinius kalinius. Tarp jø nemaþai buvo mano paþástamø ið kalëjimo laikø. Birþelio 18 d. partijos buvau mobilizuotas dirbti saugumo organuose. Pradþioje dirbau Kaune (Valstybës departamento XIII kategorijos valdininku) metais kaip valstybës saugumo organø tarnautojas dirbau Kaune, Këdainiuose, Telðiuose. Kilus karui evakavausi á rytinius ðalies rajonus. Tæsiau darbà valstybës saugumo organuose. Gyvenau ir dirbau Molotovo (Permës), Jaroslavlio srityse, Maskvoje metais birþelio mën. su Lietuvos valstybës saugumo organø operatyvine grupe gráþau á Lietuvà. Pokario metais dirbau saugumo organuose: Vilniuje, Kaune, Kapsuke, Panevëþyje, Klaipëdoje. 156

141 1969 m. rugsëjo mën. pagal amþiø buvau paleistas á pensijà. Dirbdamas LTSR Valstybës saugumo organuose 1960 m. neakivaizdiniu bûdu baigiau Vilniaus valstybiná Kapsuko universiteto teisës fakultetà. Nuo 1969 m. rugsëjo mën. iki 1971 m. sausio mën. dirbau LTSR komunalinio ûkio ministerijos ministro padëjëju ir vyr. juriskonsulto pareigose. Nuo 1971 m. vasario mën. iki 1984 m. gruodþio mën. dirbau LTSR Religijø reikalø tarybos prie TSRS MT ágaliotinio Lietuvos TSR ástaigos referento pareigose. Nuo 1985 m. sausio mën. iki 1986 m. rugsëjo mën. LTSR Spaudos, Poligrafijos ir Knygø prekybos ministerijos laikraðèiø ir þurnalø susivienijimo Periodika kadrø vyr. inspektoriumi. Daugiau niekur nedirbau. Turiu valstybinius apdovanojimus. Ordinai: Tëvynës karo II laipsnio 1946 m. ir 1987 m., Raudonosios þvaigþdës Nr m., Garbës þenklo Nr m. ir 16 medaliø. LTSR Aukðèiausios Tarybos Prezidiumo apdovanotas garbës raðtais 1948 m., 1974 m. 1 ir 1984 m. P. Raslanas m. lapkrièio 23 d. 1 Nutylëta, kad 1974 m. suteiktas garbës raðtas ið tiesø yra LTSR nusipelniusio teisininko garbës vardas. 157

142 Petro Raslano apdovanojimai (ið tarnybos kortelës Nr. E , forma Nr.2) Kada apdovanotas Kuo ir uþ kà apdovanotas 1944 m. sausio 21 d. Vardiniu koviniu ginklu 1944 m. lapkrièio 7 d. Padëka 1945 m. geguþës 9 d. Medalis Uþ Vokietijos nugalëjimà 1945 m. geguþës 3 d. Ordinas Tëvynës karas 2 laipsnis 1947 m. gruodþio 20 d. LSSR Aukðèiausiosios Tarybos prezidiumo garbës raðtas 1948 m. vasario 22 d. Medalis 30 metø Tarybinei Armijai ir laivynui 1949 m. rugpjûèio 24 d. Ordinas Raudonoji þvaigþdë 1950 m. liepos 20 d. Ordinas Garbës þenklas 1950 m. liepos 28 d. Padëka ir vertinga dovana 1951 m. gruodþio 26 d. Padëka ir 600 rubliø 1952 m. geguþës 23 d. Medalis Uþ karinius nuopelnus 1952 m. liepos 21 d. Padëka ir 500 rubliø 1952 m. rugpjûèio 9 d. Padëka ir mënesio atlyginimas 1953 m. rugsëjo 11 d. Padëka ir 700 rubliø 1955 m. liepos 20 d. Padëka ir 700 rubliø 1956 m. gruodþio 11 d. Padëka ir 650 rubliø 1957 m. gruodþio 18 d. Medalis SSRS karinëms pajëgoms 40 metø 1957 m. gruodþio 23 d. Kauno m. tarybos garbës raðtas 1958 m. vasario 10 d. II laipsnio medalis Uþ nepriekaiðtingà tarnybà 158

143 1958 m. balandþio 26 d. (neáskaitomas þodis) padëka ir vardinis laikrodis 1960 m. balandþio 4 d. Padëka 1960 m. liepos 20 d. KGB prie SSSR MT þenklas Garbingas valstybës saugumo darbuotojas 1960 m. liepos 25 d. Padëka 1960 m. gruodþio 1 d. Medalis Uþ nepriekaiðtingà tarnybà I laipsnio 1961 m. vasario 16 d. Padëka 1964 m. kovo 25 d. Padëka ir vertinga dovana 1964 m. kovo 28 d. LSSR PVS ásaku apdovanotas garbës raðtu 1965 m. geguþës 7 d. Medalis 20 metø pergalei Didþiajame Tëvynës kare m m. spalio 1 d. Medalis Uþ ðaunø darbà 1967 m. gruodþio 15 d. Jubiliejinis þenklas 50 metø VÈK KGB 1967 m. gruodþio 26 d. Medalis SSRS karinëms pajëgoms 50 metø 1969 m. birþelio 30 d. SSRS KGB apdovanotas vardine dovana 1977 m. vasario 14 d. 30 DSI medalis SSRS kariniø pajëgø veteranas 1985 m. kovo 11 d. II laipsnio Tëvynës karo ordinas 1985 m. balandþio 12 d. Medalis 40 metø pergalei Didþiajame Tëvynës kare m. 159

144 Darbo staþas (ið tarnybos kortelës Nr. E , forma Nr. 2) Data Pareigos arba atliekamas darbas Įstaigų, įmonių, karinių dalinių ir MVD-MGB-KGB organų pavadinimas Samdinys piemuo Pas valstietį buožę Stalonių k., Rokiškio apskr Šaltkalvio mokinys Mechanikų dirbtuvės Rokiškis Politinis kalinys Kalėjimas Rokiškis, Panevėžys, Raseiniai, Šiauliai Darbininkas žemkasys Plentų kelių statyba Raseiniai, Rokiškis, Rokiškio apskr Instruktorius Lietuvos komjaunimo CK Kaunas 1940 m. birželio 20 d m. rugpjūčio 15 d m. sausio 21 d m. balandžio 1 d m. liepos 1 d m. gruodžio 1 d m. sausio 5 d m. birželio 1 d m. spalio 22 d m. spalio 15 d m. gegužės 8 d m. balandžio 17 d m. rugpjūčio 15 d m. sausio 21 d m. balandžio 1 d m. liepos 1 d m. vasario 15 d m. sausio 5 d m. birželio 1 d m. spalio 22 d m. spalio 15 d m. gegužės 8 d m. balandžio 17 d m. gegužės 13 d. Skyriaus viršininkas Operįgaliotinis, vyr. operįgaliotinis Viršininkas L.e.p. viršininkas UO [rajono skyriaus] viršininkas LSSR valstybės saugumo Kauno apygarda LSSR NKVD Kėdainių UO [rajono skyrius] LSSR NKVD Telšių UO [rajono skyrius] LSSR NKVD Telšių UO [rajono skyrius] Molotovo sr. NKVD Vereščiagino tarprajoninis skyrius ir... (toliau neįskaitoma) Kaunas Vieta Kėdainiai Telšiai Telšiai Vereščiagino m., Molotovo sr. Viršininko pavaduotojas LSSR MGB 1-asis skyrius Vilnius 2-ojo padalinio viršininkas LSSR [MGB] 5-asis skyrius Vilnius Atleistas iš užimamų pareigų, išrinkus LSSR MGB partkomo Vilnius sekretoriaus pavaduotoju Padalinio viršininko LSSR MGB 2-N valdyba Vilnius pavaduotojas Viršininko pavaduotojas LSSR Klaipėdos srities UMGB Klaipėda [valstybės saugumo ministerijos valdyba] Viršininkas LSSR MVD 4-oji valdyba Vilnius Viršininkas KGB prie LSSR MT [ministrų tarybos] 4-os valdybos Vilnius 160

145 1954 m. gegužės 13 d m. liepos 15 d m. lapkričio 15 d m. rugsėjo 15 d m. kovo 20 d m. rugpjūčio 11 d m. rugpjūčio 1 d m. liepos 15 d m. lapkričio 15 d m. rugsėjo 15 d. Atšauktas KGB prie LSSR MT OK [kadrų skyriaus] žinion Vilnius L.e.p. viršininko pavaduotojas KGB prie LSSR MT 4-os valdybos Vilnius Įgaliotinis UKGB prie LSSR MT Panevėžio m. Panevėžys aparatas Įgaliotinis UKGB prie LSSR MT Kauno m. Kaunas aparatas Įgaliotinis KGB prie LSSR MT Kaune Kaunas Viršininkas KGB prie LSSR [MT] operatyvinio techninio skyriaus Atleistas į KGB atsargą (dėl ligos) pagal 59 str. '"b" punktą su teise nešioti karinę uniformą Sutinkamai su SSRS Ministrų Tarybos 1959 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 876 ir KGB prie SSRS MT 1973 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 70 užskaityti betarpiško dalyvavimo kovinėse operacijose likviduojant nac. [ionalistinį] pogrindį (banditizmą) LSSR periodai: Už 1944 m. 20 dienų Už 1945 m. 70 dienų Už 1946 m. 70 dienų Už 1947 m. 60 dienų Už 1948 m. 10 dienų Vilnius P.Raslanas namuose (1977 m.). 161

146 Nusipelnæs teisininkas Charakteristika ið darbovietës Versta ið rusø kalbos Religijø reikalø tarybos prie TSRS MT ágaliotinis Lietuvos TSR Vilnius, 1974 m. vasario 11 Religijø reikalø tarybos prie TSRS MT ágaliotinio Lietuvos TSR ástaigos referento drg. Petro Raslano, Petro CHARAKTERISTIKA 1 Drg. Raslanas Petras, Petro, 1914 m. gimimo, ið darbininkø, SSKP narys nuo 1938 m., iðsilavinimas aukðtasis teisinis Drg. P.P.Raslanas nuo jaunø dienø dirbo samdiniu pas buoþes, po to ðaltkalviu pas privaèius ámonininkus. Bûdamas septyniolikmetis jaunuolis ástojo á pogrindinæ komjaunimo organizacijà Rokiðkio apskrityje ir aktyviai joje veikë m. jis buvo iðrinktas pogrindinio Rokiðkio parajonio komjaunimo sekretoriumi. Èia visus savo sugebëjimus jis atiduoda plataus darbo su vargingaisiais valstieèiais ir dirbanèiu jaunimu organizavimui, átraukdamas juos á komjaunimà ir á kovà prieð burþuazinæ santvarkà Lietuvoje. Tuo laiku uþ revoliuciná darbà drg. Raslanas persekiojamas kratomis, areðtais ir kankinimais. 1 Kaip regis, garbës vardo suteikimui. Kità dienà jau buvo priimtas LKP Vilniaus miesto Lenino rajono biuro potvarkis Dël Lietuvos SSR nusipelniusio teisininko garbës vardo suteikimo drg. P.P.Raslanui. 162

147 1933 m. jis buvo areðtuotas; faðistinis teismas nuteisë já penkeriems metams katorgos darbø m. rugpjûtá drg. Raslanas ástoja á Lietuvos komunistø partijà. Buvo kooptuotas á pogrindiná LKP Rokiðkio aps. k- tà, o 1939 m. iðkeliamas ðio komiteto sekretoriumi. Kitus dvejus faðistinës valdþios egzistavimo Lietuvoje metus Raslanas yra LKJS Lietuvos CK narys ir centrinio Komjaunimo komiteto instruktorius. Po burþuazinës diktatûros nuvertimo 1940 m. drg. Raslanà partija nukreipë dirbti á Valstybës saugumo organus, kur iki 1969 m. dirbo ávairiose, taip pat ir vadovaujanèiose pareigose, tarp jø Valstybës saugumo komiteto ágaliotiniu Kauno miestui ir KGB skyriaus prie Lietuvos TSR Ministrø Tarybos virðininku. Nudirbo didelá darbà kovoje su burþuaziniu-nacionalistiniu pogrindþiu ir jo ginkluotomis grupuotëmis, stiprinant socialistiná teisëtumà respublikoje, uþ kà Vyriausybës buvo apdovanotas Tëvynës karo II laipsnio, Raudonosios Þvaigþdës ordinais ir Garbës þenklu, o taip pat deðimtimi medaliø. Nuo 1972 m. drg. P.P.Raslanas dirba Religijø reikalø tarybos prie TSRS MT ágaliotinio Lietuvos TSR ástaigos referentu. Kaip ir visose pareigose, á kurias já nukreipë partija, taip ir dirbdamas referentu drg. Raslanas atiduoda visas savo jëgas, patirtá ir sugebëjimus, kad atliktø savo tarnybines pareigas, pasireiðkë kaip darbà mëgstantis, protingas ir principingas darbuotojas. Kolektyve turi uþtarnautà autoritetà. Yra pirminës partinës organizacijos sekretorius. Religijø reikalø tarybos prie TSRS MT ágaliotinis Lietuvos TSR K.Tumënas P/p organizacijos sekretoriaus pavaduotoja P. Markevièienë 163

148 Raðtas LKP Centro komitetui á LKP CK kartu su potvarkiu Versta ið rusø kalbos Visiðkai slaptai LKP CK 1974 metø kovo 25 dienà sukanka 60 metø d. P.P.Raslanui. Drg. P.P.Raslanas nuo jaunø dienø tarnavo pas buoþes jis buvo iðrinktas pogrindinio Rokiðkio parajonio komjaunimo sekretoriumi. Uþ revoliuciná darbà d. P.P.Raslanas buvo areðtuotas; faðistinis teismas nuteisë já penkeriems metams katorgos darbø metais jis ástoja á Lietuvos komunistø partijos gretas metais d. P.P.Raslanas iðkeliamas pogrindinio Partijos komiteto Rokiðkio apskrities sekretoriumi. Po burþuazinës diktatûros nuvertimo 1940 m. d. P.P.Raslanas nusiøstas dirbti á saugumo organus, kur iki 1969 metø dirbo ávairiose atsakingose pareigose, tarp jø Valstybës saugumo komiteto ágaliotiniu Kaune ir KGB skyriaus prie Lietuvos TSR Ministrø Tarybos virðininku. Nuo 1972 dirba Religijø reikalø tarybos prie TSRS MT ágaliotinio Lietuvos TSR ástaigos referentu. LKP Vilniaus miesto Lenino rajono komitetas, vertindamas d. P.P.Raslano nuopelnus, siûlo skirti jam nusipelniusio LSSR teisininko garbës vardà. Propagandos ir agitacijos skyrius pritaria ðiam siûlymui ir teikia já svarstyti LKP CK Biurui. LKP CK Propagandos ir agitacijos skyriaus vedëjas (J.Kuolelis)

149 Garbës vardo suteikimas Visiðkai slaptai LIETUVOS TSR AUKÐÈIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO Á S A K A S Dël Lietuvos TSR nusipelniusio teisininko garbës vardo suteikimo drg. P. Raslanui Uþ nuopelnus, stiprinant socialistiná teisëtumà, ir aktyvià visuomeninæ politinæ veiklà suteikti drg. Raslanui Petrui, Petro, Lietuvos TSR nusipelniusio teisininko garbës vardà. LIETUVOS TSR AUKÐÈIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO PIRMININKAS M.ÐUMAUSKAS 1 LIETUVOS TSR AUKÐÈIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO SEKRETORIUS S.NAUJALIS Vilnius, 1974 m. kovo 22 d. Nr. VIII 1812 LTSR Aukðèiausiosios Tarybos ir Vyriausybës þinios, 1974, Nr Motiejus Ðumauskas, 1941 m. kartu su kitais sovietiniais veikëjais ið Lietuvos atsidûræs Maskvoje, buvæs artimas A.Snieèkui, o 1943 m. kartu su D. Rociumi ir kitais pasiøstas vadovauti sovietiniams partizanams, negalëjo neþinoti, kad pasiraðo garbës vardà Rainiø þudikui. 165

150 166 PAGIRIAMASIS ÞODIS Petras Raslanas ið Utenos ieðkoti darbo atvyko á artimiausià didmiestá Rygà. Èia pasaulá iðvydo ir sûnus Petrukas. Buvo neramûs 1914-ieji. Pasaulyje kaupësi didþiulë átampa. Sarajeve ðoko kibirkðtis ir visoje Europoje ásiliepsnojo Pirmojo pasaulinio karo gaisras. Raslanà paëmë á armijà, ir þinios apie já nutrûko. [...] 1920-aisiais [þmona] gráþo á Lietuvà, kurioje kûrësi burþuazinë respublika. Apsigyveno Utenoje pas vyro tëvus. Tie vertësi sunkiai, o papildomos burnos padëtá dar labiau pablogino. Beliko Petrukà á prieglaudà atiduoti... Po poros metø sugráþo tëvas. Raslanø ðeima persikëlë á mamos gimtinæ Danilovkos kaimà Rokiðkio apskrityje. [...] Tëvai nutarë: tegul Petras laimës mieste paieðko. Jos ieðkojo Rokiðkyje, gerai þinomo A.Ðèiukos ðaltkalvystës dirbtuvëje. Darbai ávairûs kas ko pageidauja. Gamino metalines lovas, grandines, taisë kiaurus puodus. Pusmetá Petras dirbo mokiniu vadinasi, dykai. Kai águdo, dirbtuvës savininkas ëmë po puslitá per dienà mokëti, dar po pusmeèio vël puslitá pridëjo. Ir vis dëlto didelë tëvams paspirtis... [...] Gyvenimas parodë, kad skurdo ir iðnaudojimo prieþastys glûdi privaèia gamybos priemoniø nuosavybe pagrástoje santvarkoje. [...] Kartu su Petru dirbæ komjaunuoliai pogrindininkai 1930 metais pasiûlë jam stoti á Lietuvos Komunistinæ Jaunimo Sàjungà. Petras Raslanas pasiryþta kovoti prieð burþuazinæ diktatûrà, uþ ðviesesná liaudies rytojø. Ir vis dëlto pirmiausia reikëjo kovoti su tiesioginiu iðnaudotoju dirbtuvës savininku. Ta kova 1931 metø rudená baigësi reikðminga darbininkø pergale, buvo ávesta 8 valandø darbo diena. 1 [...] 1932 m. geguþës pabaigoje buvo iðrinktas naujas Panevëþio rajono Rokiðkio parajonio pogrindinis komjaunimo komi- 1 Jau Lietuvos Respublikos Darbo dienos ilgumo ástatymo pakeitimu buvo nustatyta: Darbininkø darbo laikas, iðskyrus pertraukas, neturi bûti ilgesnis kaip aðtuonios valandos per parà ar keturiasdeðimt aðtuonios valandos per savaitæ.

151 P.Raslanas pasiraðo èekistø garbës knygoje (maþdaug 8 deðimtmetis). Kairëje regis, M. Burokevièius. tetas: Petras Raslanas sekretorius, Jonas Sprindys pavaduotojas, Balys Kirstukas narys. [...] 1939 metais á LKP apskrities komitetà kooptavus Povilà Jakuboná, sekretoriumi iðrinktas buvo Petras Raslanas. Taèiau juo iðbuvo neilgai LKJS CK kvietimu iðvyko á Kaunà. [...] 1940 metais, atkûrus Lietuvoje tarybinæ santvarkà, P. Raslanas aktyviai ásijungia á naujà darbà. Didþiojo Tëvynës karo metais jis dirba administraciná darbà Maskvoje. [...] Po karo P. Raslanas aktyviai dalyvauja klasiø kovoje su burþuaziniais nacionalistais, dirba atsakingà administraciná darbà 1. Rytoj þymiam revoliucionieriui, buvusiam LKJS veikëjui, kovotojui uþ ðviesesná darbo liaudies rytojø sukanka 70 metø. [...] Kazimieras Petrauskas Pavadinimu Gyvenimas kovoje þr. Komjaunimo tiesa, Þr. toliau p. iðtraukas ið sovietiniø enciklopedijø. Tikràjá darbà sistemingai vengta nurodyti. 167

152 Ið sovietiniø enciklopedijø 1 RASLANAS Petras [g III.25 Rygoje] revoliucinio judëjimo dalyvis. Kilæs ið darbininkø Rokiðkio apskrityje tarnavo pas buoþes Rokiðkyje ðaltkalvis ástojo á LKJS Rokiðkyje dalyvavo ligoniø kasø rinkimø kampanijoje, agituodamas uþ kair. darbininkø sàraðà LKJS Rokiðkio parajonio k-to sekretorius. Uþ rev. veiklà 1932 nubaustas adm. tvarka, 1933 nuteistas 5 metus kalëti. Kalëjo Rokiðkyje, Panevëþyje, Raseiniuose, Ðiauliuose. Nuo 1938 Komunistø partijos narys kooptuotas á LKP Rokiðkio aps. k-tà, 1939 jo sekretorius LKJS CK narys, instruktorius. Bendradarbiavo pogr. laikraðèiuose Darbininkø mintys, Darbininkø ir valstieèiø jaunimas. Nuo 1940 adm. darbuotojas Kaune, Telðiuose, Këdainiuose, Maskvoje, Vilniuje baigë Vilniaus un-to teisës f-tà. Maþoji lietuviðkoji tarybinë enciklopedija, III t., 39 p. V., 1971 RASLANAS Petras [g III.25 Rygoje] rev. judëjimo Lietuvoje veikëjas. TSKP narys (1938; iki 1940.X priklausë LKP) ástojo á LKJS, 1932 LKJS Rokiðkio parajonio k- to sekretorius. >5 m. kalëjo LKP Rokiðkio aps. k-to sekretorius LKJS CK narys adm. darbuotojas; pulkininkas (1959) baigë Vilniaus un-tà. Nuo 1969 tarnautojas Vilniuje. Lietuviðkoji tarybinë enciklopedija, IX t., 330 p. V., Visose Lietuvoje leistose sovietinio laikotarpio enciklopedijose nutylimas P.Raslano darbas okupacinëse represinëse struktûrose. Nuo 1940 m. ligi 1969 m. jis administracinis darbuotojas, tik 1959 neþinia kodël tapæs pulkininku. 168

153 P.Raslanas (pirmos eilës viduryje) su grupe RASLANAS Petras [g III.25 Rygoje] rev. judëjimo veikëjas. LTSR nusipelnæs teisininkas (1974). TSKP narys (1938; iki 1940.X priklausë LKP) ástojo á LKJS LKJS Rokiðkio parajonio k-to sekretorius. Uþ rev. veiklà >5 m. kalintas LKP Rokiðkio aps. k-to sekretorius LKJS CK narys. Bendradarbiavo pogr. laikraðèiuose Darbininkø mintys, Darbininkø ir valstieèiø jaunimas adm. darbuotojas; pulkininkas (1959) baigë Vilniaus un-tà ir tarnautojas Vilniuje. Tarybø Lietuvos enciklopedija, III t., 508 p. V., Ðioje enciklopedijoje, jau prasidedant Atgimimui, atsiranda straipsnelis Rainiai, kuriame minimos vien hitlerininkø aukø kapinës kaip istorinis paminklas. 169

154 170

155 TEISINIAI VEIKSMAI M. 171

156 172

157 LSSR vyriausybinë komisija 1941 m. ir kitø ávykiø aplinkybëms tirti Komisijos dokumentai Ypatingojo archyvo fonduose Vyriausybinës komisijos 1941 m. bei kitø ávykiø aplinkybëms tirti 1 dokumentai saugomi Lietuvos ypatingajame archyve esanèiame fonde. Ði Vyriausybinë komisija savotiðkai nurodytoms 1941 m. bei kitø ávykiø aplinkybëms iðtirti buvo sudaryta 1988 m. lapkrièio 4 dienà LKP CK, LTSR AT Prezidiumo ir LTSR MT nutarimu siekiant visapusiðkai iðtirti 1941m. bei kitø ávykiø aplinkybes, joje dirbo 15 nariø. Nuo 1989 m. geguþës mën. prisijungë 16 narys L.Sabutis, paskirtas LTSR AT prezidiumo sekretoriumi. 2 Fonde saugomi dokumentai gyventojø pareiðkimai, praðymai, laiðkai komisijai, komisijos susiraðinëjimas su LSSR KGB, LSSR prokuratûra, KGB miestø ir rajonø poskyriais, miestø ir rajonø vykdomaisiais komitetais dël nuþudymø ir kitø nusikaltimø, ávykdytø m., iðtyrimo. Taip pat esama nemaþai ávairiø ávykiø liudininkø parodymø. Fondà sudaro 10 bylø, jose ið viso yra 1403 lapai. Fonduose yra saugomas specialus sàsiuvinis, kuriame Komisija fiksavo gautus gyventojø paklausimus, praneðimus dël artimøjø nuþudymo, klausimus dël kompensacijø. Komisijos nariai gautus paklausimus nukreipdavo á kitas instancijas ir gavæ ið jø atsakymus, persiøsdavo gyventojams. Komisija buvo sudaryta siekiant iðtirti daugelio þudyniø 1941 ir vëlesniais me- 1 Plaèiau apie Komisijos darbà ir iðkilusius sunkumus þr p. 2 Maskva jau buvo atleidusi L. Sabutá ið LSSR prokuroro pareigø. 173

158 tais aplinkybes, taigi jos darbo apimtis buvo milþiniðka daug laiðkø, kuriuose pasakojama apie ávairius to meto ávykius. Iki 1989 m. spalio 18 d. gavo 338 laiðkus, ávykiams tirti á vietas pasiuntë 256 laiðkus, tame tarpe á vykdomuosius komitetus nukeliavo 185 laiðkai. Á 136 laiðkus buvo gauti atsakymai. Komisijos atsakymø gyventojams kopijos taip pat saugomos ðiame Fonde. Nors 1988 m. tokios komisijos sudarymas Sàjûdþiui pareikalavus ir netgi su Sàjûdþio veikëjais bei galimybë kreiptis á visuomenæ praðant atskleisti sovietinius nusikaltimus galëjo atrodyti kaip atðilimo poþymis, taèiau paèios komisijos darbas nebuvo efektyvus daþnai atsakymuose gyventojams nuþudymo faktai bûdavo nei patvirtinami nei paneigiami, motyvuojant duomenø trûkumu, naudojamos sovietinës kliðës. Daþnai buvo atsakoma, jog trûksta duomenø ávykiui iðtirti. Taip pat dël þudyniø jau bûdavo apkaltinami liaudies gynëjai... Komisijos darbà visuomenei pristatyti planuota knygoje Kapai be antkapiø, sudedant á jà Komisijos dokumentus, þmoniø liudijimus, teisinius Rainiø, Pravieniðkiø, Panevëþio ir kitø ávykiø vertinimus. Iðlikusioje knygos anotacijoje þadëta apraðomø ávykiø ávertinimas tarptautinës teisës, tarybinës baudþiamosios teisës aspektu. Artëjant rinkimams á tuometinæ LSSR Aukðèiausiàjà Tarybà bûsimà Atkuriamàjá Seimà 1990 metø pradþioje ðis darbas sustojo, o ir iðrinktieji á Aukðèiausiàjà Tarybà Komisijos nariai ëmësi kitø darbo barø. Perþvelgus Fonde esanèià medþiagà, tenka apgailestauti, jog, deja, iðlikæs tik vienas Komisijos posëdþio protokolas; nemaþa medþiagos (ypaè apie þudynes Rainiuose) fragmentiðka, kita dalis iðsibarsèiusi neþinia kur. Vis dëlto esami dokumentai leidþia susidaryti pakankamà vaizdà apie Komisijos darbà, jo apimtá bei turiná, tad svarbesnieji jø skelbiami (þr p.). Agnë Ðiuðaitë 174

159 Komisijos sudarymas ir veiklos pëdsakai Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþio Steigiamojo suvaþiavimo Rezoliucija Nr. 18 Dël stalinizmo nusikaltimø ir visuotinës reabilitacijos m. spalio 23 d. 1. Stalinizmà, kaip politinæ sistemà, ne tik kaltinti vykdþius masiná terorà ir deportacijas, sukëlus priverstinæ emigracijà, bet ir laikyti genocidu, nusikaltimu þmonijai ir lietuviø tautai. Siûlome naujàjá Lietuvos Baudþiamàjá kodeksà papildyti paragrafu, atitinkanèiu SNO 1948 m. gruodþio 9 d. konvencijos genocido apibrëþimà. TSRS ðià konvencijà pasiraðë 1954 m. geguþës 3 d. Reikalaujame laikytis SNO 1968 m. lapkrièio 26 d. konvencijos dël senaties termino netaikymo karo nusiakltëliams, represijø ir genocido organizatoriams bei vykdytojams. Visuomenë gali pati spræsti, dovanoti ar nedovanoti uþ padarytus nusikaltimus, bet nuosprendis privalo bûti paskelbtas m. stalinistai Lietuvoje ávykdë nemaþa nusikaltimø: tai sadistiðkos þudynës Rainiø miðkelyje, Panevëþyje, suðaudymas Pravieniðkëse, prie Èervenës, Raseiniuose, Telðiuose ir kitose vietose. Reikalaujame paskelbti Lietuvos archyvuose esanèius dokumentus ir visà ðiuos nusikaltimus lieèianèià medþiagà. Iðaiðkinti nusikaltimo organizatorius, vykdytojus ir teisti juos kaip karo nusikaltëlius. /.../ 1 Ðis reikalavimas buvo pradëtas tuoj vykdyti, taèiau nuosekliau tik dël Rainiø þudyniø, su pertraukomis, ilgai vilkinant ir net po 1998 m. netaikant karinio nusikaltimo sampratos. 175

160 LSSR prokuroras LSSR Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkui Lietuvos TSR Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkui V.Astrauskui Pastaruoju metu respublikos spaudoje pasirodë straipsniai, kuriuose apraðomi itin sunkûs nusikaltimai dël atskirø grupiø þmoniø nuþudymo, ávykdyto 1941 ir pokario metais. Tai grupës asmenø Telðiø rajono Rainiø miðke þiauriu bûdu nuþudymas, ávykdytas 1941 m. birþelio d.d., nuþudymai Pravieniðkiø gyvenvietëje, Panevëþio miesto inteligentø kankinimai ir kiti. Ðiø nusikaltimø aplinkybiø ir prieþasèiø iðtyrimui reikalinga kompetentinga vyriausybinë komisija. Praðome spræsti dël vyriausybinës komisijos sudarymo Telðiø rajono Rainiø miðke grupës asmenø 1941 m. birþelio d.d. tyèinio nuþudymo ir kitø panaðiø faktø aplinkybiø iðtyrimui. Á Komisijos sudëtá siûlome átraukti patyrusius Respublikos prokuratûros tardymo dalies, Vidaus reikalø ministerijos, Lietuvos TSR Aukðèiausiojo teismo ir Respublikos advokatø kolegijos darbuotojus. Pagal ðios komisijos iðvadas spræsti klausimà dël baudþiamojo ástatymo taikymo kaltiems dël þudyniø asmenims. 1 Lietuvos TSR prokuroras 3 klasës valstybinis justicijos patarëjas L.Sabutis 1 Tokio sprendimo LSSR Aukðèiausioji Taryba nepadarë. 176

161 LKP CK, LSSR AUKÐÈIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO IR LSSR MINISTRØ TARYBOS N U T A R I M A S Sudaryti komisijà 1941 metø bei kitø ávykiø aplinkybëms iðtirti 1 Pastaruoju metu Lietuvos Komunistø partijos Centro Komitete, Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiume, Ministrø Taryboje gaunama pilieèiø laiðkø, respublikos spaudoje, televizijos bei radijo laidose pateikiama nemaþai informacijos apie þmoniø nuþudymus 1941 metais (Telðiø rajono Rainiø miðke, Kaiðiadoriø rajono Pravieniðkiø gyvenvietëje, Panevëþyje). Siekiant visapusiðkai iðtirti ðiø bei kitø Ávykiø aplinkybes, Lietuvos Komunistø partijos Centro Komitetas, Lietuvos TSR Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumas ir Lietuvos TSR Ministrø Taryba nutaria sudaryti ðios sudëties vyriausybinæ komisijà: Juozas ÐËRYS Lietuvos TSR Ministrø Tarybos Pirmininko pirmasis pavaduotojas (komisijos pirmininkas); Alfonsas BERNOTAS Lietuvos TSR Aukðèiausiosios Tarybos Ástatymø sumanymø komisijos pirmininkas, Ukmergës rajono Liaudies deputatø tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas; Antanas GARMUS Lietuvos TSR sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio teismo medicininës ekspertizës biuro virðininkas; Jonas GURECKAS Lietuvos TSR Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius; Julius JUZELIÛNAS kompozitorius, Lietuvos TSR liaudies artistas; Vanda KAÐAUSKIENË Partijos istorijos instituto direktorë; 1 Principinis sprendimas sudaryti tokià komisijà buvo priimtas LSSR AT Prezidiumo posëdyje

162 Meèys LAURINKUS Lietuvos TSR Mokslø Akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisës instituto jaunesnysis mokslinis bendradarbis; Kazimieras MOTIEKA advokatas; Arsenijus NOVIKOVAS Lietuvos TSR Aukðèiausiosios Tarybos Ástatymø sumanymø komisijos narys; Jonas PRAPIESTIS Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Teisës fakulteto docentas; Èeslovas SABANSKIS Lietuvos TSR Aukðèiausiosios Tarybos deputatas, LKP Telðiø rajono komiteto pirmasis sekretorius; Stasys STAÈIOKAS Teismo ekspertizës mokslinio tyrimo instituto direktorius; Valerijonas ÐADREIKA Lietuvos TSR advokatø kolegijos prezidiumo pirmininko pavaduotojas; Steponas UMBRASAS Lietuvos TSR teisingumo ministro pavaduotojas; Gediminas VENCLOVA Lietuvos TSR Aukðèiausiosios Tarybos deputatas, Panevëþio Ekrano gamyklos stiklapûtis. Komisija apie savo veiklà reguliariai informuoja Lietuvos Komunistø Partijos Centro Komitetà, Lietuvos TSR Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumà ir Lietuvos TSR Ministrø Tarybà, taip pat skelbia praneðimus spaudoje, per radijà ir televizijà. Kartu su Vyriausybës komisija lygiagreèiai dirba Lietuvos TSR prokuratûros tardytojø grupë, kuriai pateikiamos komisijos iðvados ir sukaupti dokumentai dël tiriamø ávykiø aplinkybiø. Lietuvos Komunistø partijos Centro Komiteto Sekretorius A. BRAZAUSKAS Lietuvos TSR Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas V. ASTRAUSKAS Lietuvos TSR Ministrø Tarybos Pirmininkas V. SAKALAUSKAS 178 Vilnius, 1988 m. lapkrièio 4 d. Nr. XI 2639/320

163 Vyriausybinës komisijos 1941 metø kai kuriø [turëtø bûti: bei kitø] ávykiø aplinkybëms iðtirti posëdþio protokolas Nr m. spalio 18 d. Pirmininkavo J.Ðërys Dalyvavo: L. Sabutis, J. Prapiestis, A. Garmus, J. Galginaitis, Ðvedas, V. Kumpa, S. Umbrasas Respublikos prokuroras V. Barauskas Teisminës ekspertizës mokslinio tyrimo instituto direktoriaus pavaduotojas P. Poðiûnas I. Dël prokuratûros darbo tiriant, nusikaltimà Telðiø rajono Rainiø miðke (V. Barauskas, A. Garmus, P. Poðiûnas, J. Ðërys) 1. Rainiuose 1941 m. birþelio d. nuþudyti 76 þmonës. Nuþudymo organizatoriai ir vykdytojai prokuratûroje þinomi. Jø kaltës árodymui dar reikia iðanalizuoti visus galimus dokumentus ið archyvø. Kol kas negauta medþiaga ið TSRS Gynybos ministerijos centrinio archyvo. Iki ðiol, kol nebuvo sukaupta pakankamai dokumentinës medþiagos, nuþudytøjø palaikø ekshumacija nebuvo daryta. 2. Rekomenduoti Lietuvos TSR prokuratûrai: a) komandiruoti specialistà á TSRS Gynybos ministerijos centriná archyvà tikslu iðnagrinëti visà ten esanèià medþiagà, susijusià su Rainiø byla; b) pasitelkus Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio teisminës medicinos ekspertizës biuro ir Teisminës ekspertizës mokslinio tyrimo instituto specialistus nustatyta tvarka atlikti nuþudytøjø palaikø ekshumacijà iki ð.m. pabaigos Priimti dëmesin, jog Respublikos prokuratûra artimiausiu metu klausimà dël karo ir pokario metø nusikaltimø tyrimo apsvarstys kolegijoje. /.../ 1 To nebuvo padaryta. 179

164 III. Dël miestø ir rajonø vykdomøjø komitetø, o taip pat prokuratûros darbo tiriant padarytus nusikaltimus ávairiose Respublikos vietose. (L. Sabutis, S.Umbrasas, J.Prapiestis, V.Kumpa, J.Ðërys) Viso Komisija 1941 metø kai kuriø ávykiø aplinkybëms iðtirti gavo iki ðiol ið ávairiø Respublikos vietø 338 laiðkus; ávykiams tirti á vietas pasiøsta 256 laiðkai, tame tarpe á vykdomuosius komitetus 185 laiðkai. Á 136 laiðkus jau gauti atsakymai. Respublikinei prokuratûrai iðsiøsti 28 laiðkai. Nemaþa laiðkø tiria Komisijos nariai. Visø laiðkø-pareiðkimø tyrimo eiga kontroliuojama. Kol kas atsakymo negauta á nusikaltimø faktus iðdëstytus 49 laiðkuose. Kai kuriuose rajonuose, kur karo ir pokario metais padaryta daug nusikaltimø kaip antai: Rokiðkio, Ðilalës, sudarytos Komisijos ávykiams tirti. Daugumoje rajonø pritvirtinti atsakingi juristai kurie ásipareigojo tiekti Vyriausybinei komisijai informacijà apie karo ir pokario metø þmoniø þudyniø aplinkybes. Taèiau eilëje rajonø á þmoniø laiðkus-pareiðkimus nekreipiamas rimtas dëmesys. Formalûs atsakymai dël þudyniø gauti ið Prienø, Raseiniø rajonø. Perlaidojant nuþudytøjø palaikus neretai nesikreipiama á teismo medicinos specialistus ir nedaroma palaikø ekshumacija. Tiriant ávyká kartu su iðvadomis dël nusikaltimo ne visuomet keliamas klausimas dël materialinës þalos atlyginimo nustatyta tvarka. 2. Ápareigoti miestø ir rajonø vykdomuosius komitetus (tuose rajonuose ir miestuose, kur karo ir pokario metais buvo vykdomi nusikaltimai): a) atsiþvelgiant á tai, kad bet koks vilkinimas sparèiai maþina liudininkø ratà, skirti didesná dëmesá nusikaltimø tyrimui; b) tiriant nusikaltimus, perlaidojant þuvusiøjø palaikus, pasitelkti teismo medicinos specialistus; atsakingas uþ tai Vyriausybinëje komisijoje Antanas Garmus (tel. Vilniuje ); 180

165 c) darant iðvadas dël padarytø nusikaltimø, spræsti klausimus dël materialinës þalos atlyginimo; d) patvirtinti miestø ir rajonø atsakingø juristø, kurie ásipareigojo teikti Vyriausybinei komisijai informacijà apie karo ir pokario metø þmoniø þudyniø aplinkybes, sàraðà (priedëlis 1). /.../ Lietuvos TSR Ministrø Tarybos Pirmininko pavaduotojas, Komisijos Pirmininkas J. Ðërys. Komisijos gauti parodymai ( ) Konstantino Þimkaus, gyv. Telðiuose parodymai 1941 m. birþelio 25 dienos rytà dviraèiu vaþiavau á Telðiø turgø. Tuo metu gyvenau Vilkakiø kaime. Vaþiavau ir pro Rainiø miðkelá. Ðalikelëje palikæs dviratá, nuëjau miðkelin savo reikalu. Tik áþengæs, iðvydau didþiulæ priekabà su geleþiniais ratais. Pasilypëjæs ant rato, þvilgtelëjau vidun: ten mëtësi plaukø kuokðteliai, matësi ðutinti kopûstai, kurie dar buvo ðilti, o sienos buvo aptaðkytos krauju. Mano akys uþkliuvo uþ nuogos kojos, kuri kyðojo ið po þemiø. Kojos nagai buvo nulupinëti, o þemë apdëta skujomis, lapais. Ant þemës gulëjo apie 10 minø su sparneliais. Supratau, kad èia nuþudyti kaþkam nepalankûs þmonës. Niekam apie tai, kà maèiau, nepraneðiau. /be datos ir paraðo/ 181

166 Jonuðauskienës Julijos parodymai Að abejoju, kad jie (miesto valdþia) ið miðko gráþo atgal. Viskas buvo ið anksto sugalvota. Esu èia gimusi ir uþaugusi. Prasidëjus karui, atvaþiavo uoðviai ir iðsiveþë sekmadienio vakarà á kaimà. Mano mama nevaþiavo. Tai buvo 24 d. rytà ar apie pietus, kai atbëgo mano pusbrolis Juozas Petkevièius (paskui pasitraukë á Amerikà ir ten mirë). Jis pasakë: Teta, man reikia vyrø. Jeigu mes iki saulëlydþio neiðlaisvinam kaliniø, kaliniai visi þûna, nes Rainiuose jau viskas paruoðta (jis prieð 1940-uosius metus dirbo kalëjime). Mes ið vidaus turim dar du priþiûrëtojus (vienas lygtai Stonys). Mums reikia nuginkluoti lauko priþiûrëtojus. Viskà reikia padaryti iki saulëlydþio. Po pusdienio kalëjimà apstatë tankais, paleido baisø burzgesá tø maðinø. Ta gatve nieko nepraleido. Paskui, kai uþëjo vokieèiai, atëjo tas pats priþiûrëtojas, ir jis sakë: Nors mus nuëmë, kiek man leido galimybës, maèiau Rocius juos þabojo, kaliniai ðaukë Jëzus Marija, kur mumis veþa. Kalinius þabojo. Kito priþiûrëtojo neþinau, o Stoná vokieèiø laikais nuþudë (nekaltai). Kaliniø tarpe buvo 4 amatø mokyklos auklëtiniai. Auklëtinius iðdavë Ðiaulienë-Inèiûraitë, amatø mokyklos sekretorë. Amatø mokyklos mokiniai niekur nebuvo prisidëjæ. Arðiausias kankintojas buvo þydas Ðeras. Já nuþudë vokieèiø laikais. Rainiuose maèiau Þilytæ. Ji per laidotuves iðprotëjo. Ji atpaþino Sakelá pavardës praðë neskelbti P.S. Atsiminimus apie ávykius Telðiuose naktá ið 1941 m. birþelio 24 á 25 d. medþiagos pateikëja girdëjo ið savo motinos. 182

167 Gerbiama Redakcija 1, Paskutiniu metu su dideliu susidomëjimu þiûriu televizijos laidas Veidrodis. Jos man be galo patinka, daþnai verkiu jas þiûrëdama. Paskutinëje laidoje, kurià þiûrëjau spalio 19 d. buvo kalbama apie tragiðkus ávykius Rainiø miðkelyje. Að apie tuos ávykius jau þinojau 1941 m., maèiau nukankintøjø fotografijas. Bet, kiek supratau ið laidos, jûs ne viskà þinote, kas dëjosi tà lemtingàjà birþelio 25 dienà. Jûs buvote Telðiuose, Plungëje, bet neuþsukote, kiek supratau, á Sedà. Kadangi iki 1948 m. (tais metais kartu su Motina buvau iðtremta á Sibirà) buvau sediðkë, be to, tai lieèia ir mano ðeimà, tai laikau savo pareiga jus informuoti apie tos paèios gaujos nusikaltimus Sedoje 1941 m. birþelio 25 d. 2 Tuo metu mûsø ðeima gyveno Sedos miestelyje, turëjome 5 ha þemës m. iki pat karo mûsø name gyveno keturi rusø kareiviai ir á mûsø namà buvo ávedæ retà tais laikais dalykà telefonà. Kai tik pasidëjo karas, kareiviai iðëjo, palikæ mûsø namuose veikiantá telefonà. Birþelio 24 d. rytà á mûsø namus suëjo keliolika taip vadinamø baltaraiðèiø ir pavadino mûsø namà partizanø ðtabu. Jie iðbuvo mûsø namuose lygiai parà, nes birþelio 25 d. prieð pietus jiems ið Telðiø telefonu praneðë, kad vaþiuoja Sedos link trys sunkveþimiai pilni enkvëdistø. Ta þinia greitai apskriejo Sedos miestelá, ir dauguma þmoniø, kurie jautësi bent kiek kalti, pabëgo. Kvietë kaimynas ir mano tëvà bëgti, bet tëvas atsakë, kad su partizanais nesusidëjo, balto raiðèio nedëvëjo, nesijauèia kaltas ir nebëgo. Tà paèià dienà atëjo enkvëdistø bûrys á mûsø namus. Juos atvedë Þuta, Sparnauskas, Gurauskas, pasakë, kad èia buvo 1 Ið to matyti, kad Komisija ðá laiðkà perdavë tuometinis Radijo ir televizijos komitetas. 2 Palyginus P.Raslano paaiðkinimus apie Rainiø ávykius (þr. p ) ir N. Duðanskio liudijimà (þr. p ) galima daryti prielaidà, kad laiðko autorë ið tiesø kalba apie P.Raslanà ir já lydëjusius kariðkius. 183

168 banditø ðtabas. Enkvëdistai suëmë mano tëvà Antanà Mikalauskà, gim m., iðveþë uþ Sedos 4 km link Tirkðliø ir suðaudë. Jei tik mano tëvà tebûtø tà dienà suðaudæ, nebûèiau jums raðiusi. Bet ten pat suðaudë dar dvylika visai nekaltø þmoniø. Vienas ið jø buvo mûsø artimas kaimynas Sluðnys. Jis su ðeima þmona ir maþu kûdikiu kà tik buvo atsikëlæs ið Klaipëdos kraðto ir gyveno vokieèiø ûkyje. Já áskundë uþ tai, kad turëjo medþiokliná ðautuvà. Atëjo kareiviai, pakëlë ið lovos miegantá þmogø ir suðaudë. Ten pat buvo suðaudyta Budrienë. Kai prasidëjo karas, þmonës pradëjo eilëse muðtis. Budrienë norëjo visus á eilæ graþiai surikiuoti, taèiau þmonës jos neklausë. Tada ji uþsiriðo baltà raiðtá ir iðrikiavo visus á eilæ. Uþ tai buvo suðaudyta. Liko jos trys vaikai vyriausiajam dvylika metø, o jauniausiai penki metai. Ten pat buvo suðaudyti vyras ir þmona Lukoðiai. Ádavë juos Butenis, kad Lukoðienë nepardavë jam pieno. Pradþioje jie suëmë Lukoðiø, ásodino á maðinà, Lukoðienë bëgo ið paskos ðaukdama, tai ir jà ásodino á maðinà ir suðaudë kartu su vyru. Liko du vaikai, vienas trejø metø, kitas pusës metø. [...] Ten pat buvo veþamas suðaudyti ir tuometinis Sedos paðto virðininkas Lopata, bet jam pavyko pabëgti ið egzekucijos vietos, tai jis pirmasis ir praneðë apie suðaudytuosius. Iðskubëjo þmogþudþiai ið ávykio vietos, nespëjæ uþkasti suðaudytøjø. Parsiveþë mama tëvà be galvos, ir palaidojom Grûstës (netoli Sedos) kapinëse. Parsiveþë ir kitos ðeimos savo artimuosius ir palaidojo. Að suprantu, kad ðis nusikaltimas nublanksta, palyginus su piktadarybëmis, padarytomis Rainiø miðkelyje, bet ir tie dvylika þmoniø irgi buvo visai nekalti. Todël minint Rainiø miðkelio aukas, reikëtø ir sediðkius paminëti m. spalio 31 d. Jadvyga Bruþienë Mikalauskaitë 184

169 * * * 1988 m. lapkrièio 8 d. teko lankytis pas Vaitkienæ-Gintalienæ, buvusio Telðiø kalëjimo priþiûrëtojo þmonà. Jinai papasakojo, kad ji iðtekëjo 1940 m[etais] m. rugpjûèio 23 d. (gal birþelio 23 d. V.Vaivada) jà autobusas iðveþæs á Sàjungos gilumà. Nuo to laiko savo vyro Vaitkaus nemaèiusi. Jà iðveþæ su vaikais. Gyventi tekæ kartu su tremtiniais, tik jø [Vaitkienës su vaikais] sàlygos buvusios truputá geresnës, nors tekæ patirti ir bado. Su vyru daugiau nebesusitikusi. Po karo gavusi iðkvietimà á Lietuvos CK. Ten jai vyriðkis áteikæs praneðimà, kad jos vyras Vaitkus þuvæs 1945 m. 1 Vyriðkis pasakæs, jog jis matæs, kaip þuvo Vaitkus. Armijos vadovybë ásakiusi jungtis prie Raudonosios Armijos. Vaitkus pasiûlæs palaukti, kol prieis Telðius, t.y. iðvaduos ið vokieèiø. Kartà grupei partizanø susikûrus lauþà ir besiðildant, pasirodæ vokieèiai su ðunimis. Vaitkus mëginæs ieðkoti pistoleto, bet já pirmà ir nuðovë. Dviese, t.y. pasakotojas ir dar vienas partizanas (pavardþiø Vaitkienë-Gintalienë neþinanti), áðokæ á eglæ. Vokieèiai jø ir nesuradæ. Todël ji paneigia Gimtojo kraðto laikraðèio praneðimà, kad Klaipëdoje kaþkas matæs Vaitkø. Jinai sakë, kad Plungëje esà gyvi Vaitkaus brolis Benas Vaitkus ir seserys Dalia Bunkienë ir Zuzana Vaitkutë. Jø adresø neþinanti, bet þinanti kur gyvena. Jie retsykiais apsilanko pas jà. Vaitkienë-Gintalienë dabar gyvena Telðiuose. Sakë 1986 metais lietuviðkame sieniniame-plëðomame kalendoriuje radusi apraðytà vyro þuvimà. Apie Rainius suþinojusi po karo. Su tokiu þmogumi kaip Vaitkus, ji po tokiø darbø nebûtø gyvenusi. D.Rociaus në karto nesutikusi ir nepaþinusi. Vaitkus nieko nepasakojo apie já. Kada pradëtas kelti klausimas apie Rainius, ji supratusi, jog pas jà lankysis. Uþraðë Faustas Meiþenis 2 1 Ið tiesø A. Vaitkus þuvo þr. Maþoji lietuviðkoji tarybinë enciklopedija, t. III, p V., Kaip matyti ið teksto pradþios, pirmasis uþraðë V.Vaivada. 185

170 186 Pareiðkimas Galmino Adolfo Antano Paaiðkëjo, kad þudyniø organizatorius Raslanas dar gyvas, todël praðome iðsiaiðkinti kaip ir uþ kà buvo nuþudytas Telðiø m. pienininkas Lukoðiûnas Aleksas 1941 m. birþelio 25 d. Tryðkiø valsèiuje, Sukonèiø k. Traukiantis Raudonajai Armijai, Lukoðiûnas A. ið Telðiø m. atvyko á þmonos tëviðkæ Sukanèiø k., Galminø sodybà. Artëjant frontui buvome iðsikasæ prie namø apkasà, bet kariðkiai pareikalavo apleisti, t.y. ið jo iðvarë. Motyvuodami, kad jiems labiau reikalingas. Mes patraukëme grioviais á iðdþiûvusá prûdà. Griovyje raudonarmieèiai aptiko Lukoðiûnà A., Montrimà Jonà ið Telðiø m. ir Ivaðkevièiûtæ D. ið Tryðkiø miestelio. Visus tris nusivarë á ðtabà. Montrimà J. ir Ivaðkevièiûtæ D. po kurio laiko paleido, o Lukoðiûnà Aleksà pasitraukus Raudonajai Armijai radome nuþudytà griovyje, ðalia vieðkelio, ties kaimyno Venckaus sodyba m. lapkrièio 10 d. * * * Að, Þilevièius Vladas, Antano, gim metø vasario 12 d. Telðiø parapijoje, Paeþerës kaime, dabar gyvenantis Telðiuose, liudiju: Prasidëjus karui, dundant uþ Þarënø, antrà dienà po karo pradþios rusø kariðkiai apsupo Rainiø miðkelá, saulei leidþiantis, antradienio vakare ir neleido á miðkelio teritorijà áeiti. Iki to galëjai vaikðèioti laisvai. Ant ryto uþëjo raudonarmieèiai ir kasësi apkasus palei miðkelá. Miðkelyje buvo ramu. Prieð iðeinant tà naktá miðkelyje buvo didelis triukðmas. Á treèià dienà ketvirtadienis ar penktadienis að nuëjau pas kaimynà Mikutà. Ten buvo ir nepaþástamø þmoniø. Bestovint atvaþiavo dviratininkas ið Telðiø ir pasakë, kad [kalëjimas? tekste praleista] iðþudytas ir iðveþti á Rainiø pusæ. Já atsiuntusi naujoji valdþia suþinoti, kame jie sulaidoti. Jis dirbo gaisrinëje ir buvo pavardë Pakeltis.

171 Atëjo kaimynas Lisauskas. Jis pasiûlë nueiti paþiûrëti. Nuëjus á Rainiø miðkelio pakraðtá, kur tà vakarà buvo maðinos, pradëjome kasinëti ir pamatëme þmogaus rankà. Pasitraukëme ðalin, o Pakeltis sëdo ant dviraèio ir nuvaþiavo praneðti. Pakeliui sutiko virðininkà ir gráþo kartu. Pradëjome kasti, ir að padëjau iðkasti tris lavonus ir pasiðalinau. Buvo pasakyta, kad atvarys þydus. Pavakary atëjau kartu su þmona. Jau buvo iðtraukta didþioji dalis, o þydai toliau kasë rankomis 1. Þemiø buvo maþai. Duobiø buvo keletas. Iðtraukus ið duobës, þydai neðë vandená ið Lisausko ðulinio ir plovë þmones. Lavonai buvo paþaboti. Stovëjo katilas vandeniui virti V.Þilevièiaus paraðas Pareiðkimas Daubaro A. S metais birþelio 22 prasidëjo karas. Tai buvo sekmadienis. Faðistai uþëmë Telðius po savaitës. Rociui buvo daug laiko darbuotis Telðiø kalëjime. Að ir mano bendradarbiai komjaunuoliai turëjome atidaryti Germanto eþero sezonà maudytis. Kai mes susirinkome sekmadiená nustatytu laiku, mums Rocius pasakë, kad eþero atidarymo nebus, nes eina kariðkos maðinos, ir ásakë visiems eiti á namus ir susirinkti 10 valandà vakare. Taigi mes susirinkome 10 valandà vakare ir jis perskaitë, kas kà darysime. Mane ir dar vienà paskyrë budëti Sodø gatvëje. Mano draugo pavardë buvo Maèukas Domas. Rocius mums ásakë jei [uþsi]degs ðviesos, mesti akmená á langà. Tai mes perspëdavome, o jei kas neklausë, metëme á langà. Maèuko Domo nëra Lietuvoje faðistai sugavo ir iðveþë á Vokietijà, ið kur jis negráþo iki ðiol. O birþelio 5 1 Rocius mus sukvietë, ásakë, kad mes vël susirinktume. Kad turësime ateiti 11 valandà nakties. Tada mes susirin- 1 Tokia buvo Telðiø þydø kolektyvinio apkaltinimo ir kerðto pradþia. Sovietø nusikaltimai paleido baisiø darbø grandinæ. 2 Matyt, klaida. Turëtø bûti birþelio

172 kome 11 valandà. Greit mums liepë uþsidëti raudonus raiðèius ir mums davë ásakymà, kad mes neturësime teisës prileisti prie kalëjimo prieinanèius praeivius. Mus iðstatë visose gatvëse, kur buvo praëjimas pro kalëjimà gatve ir [liepë] praeivius pasukti kita puse gatvës. O mane ir Maèukà pastatë prie kalëjimo, kur buvo kitoje pusëje medinis namas, kad jeigu eis ið to namo kas, nebûtø [galima] pasukti á Birutës gatvæ. To namo langai buvo uþdengti ilgu brezentu, kad nesimatytø, kà rusai daro kalëjime. Ir mums Rocius neleido þiûrëti. Prieð kalëjimà stovëjo 2 kariðkos maðinos ir 2 tankai, kuriø vamzdþiai buvo atsukti á Plungës pusæ. Tankø motorai dirbo, kad nebûtø girdëti kankiniø ðauksmai, bet buvo girdëti ðauksmas, kad nemuðkit, o ið kalëjimo buvo girdëti rusiðki bjaurûs þodþiai. Ir kuomet buoþëmis muðë buvo girdëti atgarsis, o kalinius neðë ir metë á maðinas, kur kraujas èiurlena, o veidai suraiðioti ðkurliais turbût kad neðauktø. Tas buvo labai þiauru. O Rocius bëgiojo su pistoletu. Rusø buvo daug, kurie muðë kalinius ir vielomis burnas þabojo. Buvo knyga iðleista po karo, að pats skaièiau, bet kur ji dingo, neþinau. Reikia dar paieðkoti, gal surasite Telðiuose. Tiek að galiu patvirtinti A. Daubaras Lietuvos TSR Ministrø Tarybos Vyriausybinei komisijai dël þmoniø nuþudymø Praðome átraukti á masiniø þudyniø aukø sàraðus tris Plateliø apylinkës þmones, kurie buvo suðaudyti 1941 m. birþelio 25 d. pakeliui ið Telðiø kalëjimo á namus. Tai: 1. Sûdþius Petras, Antano, g Razgus Petras. 3. Vyðniauskas Aleksandras. 188

173 /.../ P.Sûdþius, P.Razgus ir A.Vyðniauskas 1941 m. birþelio 25 d. iðëjæ ið kalëjimo pësti patraukë link namø Alsëdþiø keliu. Tuo metu kaip tik prie to kelio ties geleþinkelio pervaþa, Dþiuginënø (?) miðko pakraðty buvo apsistojæ besitraukiantys á rytus paskutiniai tarybiniai aktyvistai ir raudonarmieèiai. Pamatæ tris keliaujanèius vyrus, juos vietoje suðaudë. Vietiniai gyventojai nuþudytuosius èia pat buvo laikinai palaidojæ, bet po keliø dienø artimieji juos pasiëmë ir palaidojo savo parapijos kapinëse Ona Bernotienë-Sûdþiûtë Tiesos redakcijai 1 Nuo pensininko Matonio A.J. [...] Man teko matyti Rainiø tragedijos pasekmes, buvau ávykio vietoje ir maèiau kankinimo vaizdà, buvo lauþavietë. Aplink lauþavietæ buvo prilaistyta virtø kopûstø, aplinkui mëtësi trijø rankø nuluptos odos, apipjautos pagal rieðà ir numautos su visais nagais kaip pirðtinës. Að ir ðiandien matau kaip jos atrodë: baltos, iðpurtusi oda, iðskësti pirðtai... Vietiniai gyventojai, kurie ten pat gyveno, pasakojo, kad naktá privaþiavo daug kareiviø, apsupo miðkelá ir nieko neleido artyn, o miðkelyje degë lauþas ir smarkiai ûþë motorai. Prieð rytà viskas nutilo, jokio ðaudymo ar ðauksmo jie negirdëjo, iðskyrus motorø ûþimà. Ten buvo nuþudyti tik lietuviai, man paþástami Varniø mokytojai Paukðtys su þmona 2 ir Pavandenës dvarininkas Sakelis. [...] 1989 m. sausio 10 d. 1 Taigi perduota ið redakcijos. 2 Tarp þudyniø aukø nëra asmenø tokia pavarde. 189

174 Komisijos nariø pasisakymai Rainiø ávykiai tiriami Visoje ðalyje, o taip pat ir Lietuvoje vyksta ryðkûs persitvarkymo procesai, kuriama teisinë valstybë. Visuomenës gyvenimas pasidarë demokratiðkesnis, þmonës dràsiau kelia pasitaikanèius trûkumus, kategoriðkai reikalauja juos ðalinti. Persitvarkymo laikotarpiu lietuviø tauta atsisuko á praeitá, nori þinoti visà tiesà apie stalinizmo metais padarytas skriaudas, reikalauja iðaiðkinti konkreèius kaltininkus. /.../ Gyventojai su skausmu prisimindavo ir prisimena Rainius. Ne kartà buvo keliamas klausimas objektyviai ávertinti ðià tragedijà, taèiau vadinamaisiais stagnacijos laikais to padaryti nebuvæ ámanoma. /.../ Ávykiams Rainiø miðkelyje iðtirti Lietuvos Komunistø partijos Centro Komitetas, Lietuvos Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumas ir Lietuvos TSR Ministrø Taryba dar 1988 m. lapkrièio 4 d. nutarimu sudarë vyriausybinæ komisijà, á kurià áeina vyriausybës nariai, þymûs teisininkai, Sàjûdþio atstovai. Komisijai vadovauja Respublikos Ministrø Tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Juozas Ðërys. Ðios komisijos darbe tenka dalyvauti ir man m. spalio 26 d. Lietuvos TSR prokuroro Liudviko Sabuèio nutarimu iðkelta baudþiamoji byla dël 1941 m. birþelio d.d. Telðiø rajono Rainiø miðke ávykdyto grupës þmoniø nuþudymo fakto. Sudaryta 6 asmenø tardytojø grupë, kurioje yra ir mûsø rajono prokuratûros tardytojas Romanas Bagdonas. Vyriausybinë komisija ir tardymo grupë atlieka didelá darbà: apklausë deðimtis tø ávykiø liudininkø, nuþudytøjø arti- 190

175 møjø, iðanalizavo ðimtus gyventojø laiðkø ir tiria juose pateiktus faktus. Deja, kartais laiðkuose pateikiami tik bendri samprotavimai, o nëra konkreèiø faktø. Neretai laiðkuose apraðomi ne asmeniðkai matytos ir þinomos ávykiø aplinkybës, o nuogirdos, kurios daþnai bûna neobjektyvios. Taèiau komisija ir tardymo grupë dëkinga visiems, nes tik iðtyrus visas aplinkybes, bus galima iðaiðkinti tikràjà tiesà. Vyriausybinë komisija ir tardymo organai daug dirba, kad bûtø atskleista tikroji tiesa reguliariai susirenkame á posëdþius, iðklausome informacijas apie tyrimo eigà, nagrinëjame gyventojø pateiktus faktus ir pasiûlymus. Rainiai ne tik mûsø, bet ir visos Lietuvos kanèia. Imtasi sutvarkyti ðios tragedijos vietà, visuomenë svarsto numatomos statyti atminimo koplyèios projektus. Girdëti priekaiðtø, kad ilgokai trunka Rainiø tragedijos aiðkinimas. Manau, kiekvienas supranta, koks tai kruopðtus darbas, nes klaidø negali bûti. Ir toliau laukiam gyventojø laiðkø, objektyvios, teisingos informacijos, kuri padëtø iðsiaiðkinti visas aplinkybes, þuvusiøjø asmenybes, kaltininkus. Noriu uþtikrinti gyventojus, kad Rainiø tragedija bus iðtirta objektyviai, visapusiðkai ir pilnai. È.SABANSKIS Vyriausybinës komisijos 1941 m. ir kai kuriø kitø ávykiø aplinkybëms tirti narys Publikuota Telðiø laikraðtis,

176 Vyriausybinës komisijos nario J. Prapiesèio pasisakymas LTSR AT XI ðaukimo 14 sesijoje J. Prapiestis. Gerbiama Aukðèiausioji Taryba, Tarybos pirmininke! Gerbiamo deputato profesoriaus A. Smailio paklausimas yra apie tai, kas naujo tiriant jau ne kartà minëtas ðiurpias beprasmes þmoniø þudynes Rainiø miðkelyje, Petraðiûnuose, Panevëþyje, Pravieniðkëse. Dël barbarizmo faktø ðiose vietose, taip pat Alytaus rajono kaimuose per 1944 metø Kalëdas, iðkeltos baudþiamosios bylos. Taigi atsakomybæ dël ðiø ávykiø tyrimo prisiëmë prokuratûra. Be þudyniø minëtose vietose, prokuratûra tikrino daugiau kaip 70 praneðimø. Vyriausybinæ komisijà per visà jos veiklos laikà pasiekë per 300 laiðkø 1, kuriuose aðaromis neretai paraðyta vis kita tragedija. Komisija tikrino ir anoniminius laiðkus. Tikrino ir tuos, kurie net paraðyti morzës abëcële. Þmones galima suprasti. Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþio komisija stalinizmo nusikaltimams tirti vyriausybinei komisijai perdavë medþiagà apie þudynes prieðkario-pokario metais 21 rajone. Didþioji jos dalis nedubliuoja vyriausybinëje komisijoje turimos informacijos. Taigi tokia darbo apimtis. Galima bûtø vardinti, kiek apklausta liudytojø, kas rasta reikðmingo Lietuvos archyvuose, padejuoti, kad ne ið karto sulaukiama pagalbos ið kai kuriø Respublikos rajonø vykdomøjø komitetø, kuriems nusiuntëme praðymus patikrinti kai kuriuos þmoniø laiðkus, galima dar kartà pakartoti, kad ið mûsø praðymø pateikti informacijà kariniø þinybø archyvø centre darbuotojai tik pasijuokia. Vienà kartà atsakë, kad informacijà gausite uþ pusës metø, kità kartà pasiûlo atvaþiuoti patiems ir atsiveþti specialistà, kuris iðmano kariniuose archyvuose. Beje, paskutiniu pasiûlymu komisija 1 Laiðkai saugomi Lietuvos ypatingajame archyve, F. K-7, Ap. 1, B Dalis jø teikiama ðioje knygoje. 192

177 ir prokuratûra þada artimiausiu metu pasinaudoti 1. Taèiau pasakyti svarbiausia, ko reikalauja þmogiðkas padorumas, bent minimali pagarba aukoms, tai yra ávardinti budelius, að negaliu. Taip yra ne todël, kad þmonës jø nenurodo, ar kad jie nëra þinomi komisijai, bent átariamieji, taèiau tai padaryti galima tik teismo nuosprendþiu, tai tik teismo kompetencija. Ir nors tardymas kai kuriose bylose vyksta jau seniai, iki teismo byloms dar toli. Teisingiau bûtø sakyti, kad jos greièiau iðkeliaus ið Lietuvos negu pasieks mûsø teisingumo rûmus. Tokia situacija susidariusi todël, kad dabar galiojantys Respublikoje ástatymai atima galimybæ tokias bylas tirti ir nagrinëti Lietuvos teisininkams. Apie tai jau buvo ne kartà kalbëta, ne kartà raðyta. Priminsiu tik, kad daugelyje dabar tiriamø ávykiø subjektais tai patvirtina ir oficialûs atsakymai ið archyvus turinèiø ástaigø, taigi subjektais, ðiø ávykiø kaltininkais daþniausiai yra minimi kariðkiai arba jiems prilyginami asmenys 2. Na, o tokios bylos tardymingos karinei prokuratûrai, pavyzdþiui, Rygoje. Kol kas egzistuoja ir tokia teisinë painiava, kad uþ tuos paèius visuotinai smerkiamus veiksmus: þudynes, kankinimus metais Lietuvoje vieni kaltininkai gali bûti baudþiami, o kiti nelieèiami, saugomi. Net uþ sudegintas sodybas, pavyzdþiui, Klepoèiø ir kituose dzûkø kaimuose, teisiniø galimybiø atlyginti þalà nukentëjusiems bent kol kas dar nëra 3. Visa tai suvokus, vyriausybinëje komisijoje buvo pradëta ieðkoti keliø, kaip keisti tokià neteisingà situacijà mûsø teisinëje sistemoje. Padedant ávairiø organizacijø, ástaigø teisininkams buvo paruoðtas atitinkamø baudþiamøjø ir baudþiamojo proceso ástatymø pakeitimo projektas. Dar ðiø metø liepos mënesá Lietuvos TSR Aukðèiausioji Taryba savo sesijoje priëmë nutari- 1 Vargu bau tai buvo rimtas ketinimas artëjo rinkimai. Po jø, paskelbus atkurtà Lietuvos nepriklausomybæ ir SSRS karinëms pajëgoms uþëmus Generalinæ prokuratûrà bei atsiuntus savo neteisëtà LTSR prokurorà, ðie ketinimai siekti SSRS kariniø archyvø porai metø tapo iðties nerealûs. 2 T.y., saugumieèiai. 3 Tokiø reikalavimø Rusijai neiðkelta ligi ðiol. 193

178 mà paruoðti ástatymo Dël atsakomybës uþ nusikaltimus Lietuvos liaudþiai projektà. Toks projektas jau rugpjûèio mënesá buvo paruoðtas, bet vis nesiryþtama já pateikti deputatams svarstyti. Be tokio ástatymo daugumos þudyniø tyrimas be perspektyvø. Ir vyriausybinë komisija nepadarys to, kam ji sutverta. Jai faktiðkai belieka tik galimybë paskelbti aukø sàraðus, kà, beje, greièiau gali padaryti Sàjûdþio komisija, kaip dirbanti daug anksèiau. Taigi tokia situacija visiðkai gali patenkinti tik tuos, kurie þudë, kankino niekuo nekaltus civilius gyventojus, organizavo jø trëmimà 1. Taèiau nereikia pamirðti, kad Cicerono þodþiais tariant, didþiausi paskatinimai nusikaltëliams yra jø nebaudþiamumas. To patvirtinimu yra laiðkai, kuriuose þadama kai kuriems komisijos nariams greièiau padëti sulaukti pomirtinio gyvenimo, patikinimai, kad jie [laiðkø autoriai], pokario didvyriai, dar pajëgûs pakartoti savo þygius. Taigi susitaikymo, kuris neretai siûlomas, jie nelaukia. Prieðkario-pokario ávykiø aiðkinimas, kaip daþnai bandoma teigti, nesukels naujos smurto bangos, kadangi ástatymo, kuris vis dar nepasiekia Tarybos, projekte nëra siûloma mirties bausmë uþ nusikaltimus, padarytus anksèiau. Nebus ir grandioziniø procesø. Ir ávykiø dalyviø nebe tiek, ir árodymø problemos, pagaliau, ko gero, ir Respublikai tai nereikalinga, ir þmonës to nereikalauja, bet oficialiai iðvardinti tuos visus kruvinø ávykiø dalyvius bûtina. Kita vyriausybinës komisijos problema nors ði komisija vyriausybinë jos sudëtá patvirtino aukðèiausi tiek valstybës, tiek partinës valdþios, tiek valdymo organø sistemos vadovai, taèiau ji praktiðkai yra visuomeninë. Kodël? Statuso faktiðkai ji neturi. Ágaliojimai neaiðkûs. Teisinæ reikðmæ turinèiø iðvadø, sprendimø daryti komisija yra nekompetentinga, negalinti. Jos surinkta medþiaga árodomosios galios neturi. Todël komisijos darbà turi dubliuoti prokuratûra. Akivaizdu, kad bûtina ir paèios komisijos reorganizacija. Ji 1 Gali bûti, jog ta pati organizacija, KGB, varþë ir LSSR Aukðèiausiàjà Tarybà jos vadovybæ, kad minimas ástatymas bûtø vilkinamas. 194

179 turi veikti prie Aukðèiausiosios Tarybos ir veikti nuolatos. Jà turi sudaryti daugiausia etatiniai specialistai: teisininkai ir archyvarai. To reikalauja, kaip jau minëjau, nurodyto darbo apimtis, nes juk tiriami ávykiai tai ne kokie nors gatvës, buitiniai ar kriminaliniai ávykiai. Antra vertus, nerealu tikëtis, kad keliolika visuomenininkø, nors ir padedant trims TSRS liaudies deputatams, trims LTSR deputatams komisijos nariams, pajëgûs iðaiðkinti, kà per kelis metus nuveikë ne vienas mirties arba naikintojø batalionas mûsø kraðte. Bûsimose sesijose, svarstant minëto ástatymo projektà, vertëtø pagalvoti ir apie komisijos ar komiteto ágaliojimø nustatymà. Nelaukiant ðiø bûsimø taip reikalingø komisijai teisiniø reformø, komisijos pirmininko iniciatyva komisija papildyta kvalifikuotais teisininkais; be to, vyriausybinë komisija kreipësi á Lietuvos teisininkø draugijà pagalbos, tiriant ðiuos ávykius. Beveik 30 draugijos skyriø grupiø rajonuose sutiko padëti. Apie ðiuos teisininkus yra informuoti rajonø vykdomieji komitetai, kurie, tikimës, padës jiems, kai bus reikalinga. Pasiryþæ kartu su komisija dirbti teismo medikai ekspertai, kriminalistai ekspertai. Jø þinios bûtinos. Nereikëtø kartoti tø klaidø, kurios dabar daromos, kai ðie specialistai nedalyvauja perkeliant þuvusiøjø, nukankintø palaikus ið slëptø, draustø, niekintø jø poilsio vietø. Informacijà, kur kreiptis, suteiks rajonø teisininkai. Vyriausybinë komisija taip pat atsiliepë á Vyriausiosios Enciklopedijø leidyklos praðymà padëti surasti ir patikslinti þudyniø vietas Lietuvoje, kurias bûtø galima nurodyti kultûros paminklø sàvade, kaip lankytinas ir gerbtinas vietas. Tai tiek trumpai apie komisijos darbà darbà, kuris vyksta ðiuo metu galiojanèiø ástatymø rëmuose

180 Vyriausybinës komisijos nario S.D. Umbraso pasisakymas LTSR AT XI ðaukimo 17 sesijoje S. D. Umbrasas. Gerbiami deputatai! Raðytojui Stasiui Kaðauskui paskelbus publikacijà apie Rainiø tragedijà 1, Lietuvos prokuratûra 1988 metø spalio mënesá iðkëlë baudþiamàjà bylà 2. Ðio ávykio tyrimui prokuratûra sudarë tardytojø grupæ. Tø paèiø metø lapkrièio mënesá savo darbà pradëjo ir vyriausybinë komisija nekaltø þmoniø þudymams tirti, kuriai vadovauja gerbiamas Juozas Ðërys. Su Rainiø ávykiais susijusiø dokumentø buvo ieðkoma Partijos istorijos institute, Valstybës saugumo komitete, Lietuvos ir TSRS vidaus reikalø ministerijoje bei Tarybinës armijos centriniame archyve Podolsko mieste. Nustatyta, kad Rainiø miðkelyje 1941 metø ið birþelio 24-osios á 25-àjà naktá buvo nuþudyti 73 Telðiø kalëjimo kaliniai, kalëjæ uþ antitarybinæ agitacijà, kontrrevoliucinæ veiklà. Tà naktá Rainiø miðkelio prieigose buvo daug 8-osios armijos kareiviø, kurie neleido vietiniø gyventojø prie ávykio vietos. Buvo girdëti variklio ûþesys, ðûviai. Nustatyta, kad prie nurodytos akcijos vienaip ar antraip prisidëjo Raslanas, Telðiø apskrities saugumo virðininkas Þdanovas, Kretingos apskrities saugumo darbuotojas Jarmolajevas, 8-osios armijos politinis darbuotojas Kampanecas, Telðiø apskrities vykdomojo komiteto pirmininkas Roèius [Rocius]. Ið nurodytøjø asmenø tardytojø duomenimis gyvas tik Raslanas. Liudytojø, kurie galëtø nurodyti ðio þiauraus nusikaltimo organizatorius ir vykdytojus, iki ðios dienos rasti nepavyko. Detaliau dël suprantamø prieþasèiø apie bylos tyrimo eigà informuoti ðiandien negalime. Kas gi daroma, kad pagaliau bûtø iðaiðkintos ávykio aplinkybës? Pirmiausia, ieðkoma asmenø, galinèiø turëti þiniø apie ávykio aplinkybes. Tuo klausimu kreiptasi á aplinkiniø rajonø gyventojus ir apskritai á Respublikos gyventojus. Tam pa- 1 S.Kaðauskas Rainiai, Gimtasis kraðtas, Nr. 42 (1127), Þr. ðios kn. 198 p. 196

181 sitelkta spauda, radijas, televizija. Naudodamasis proga, ir ðiandien kreipiuosi á televizijos þiûrovus. Jeigu yra gyvø to meto liudytojø, praðome praneðti Vyriausybinei komisijai ar Prokuratûrai. Toliau tiriama gauta raðytinë medþiaga. Kreipëmës á Tarptautinio Raudonojo, Kryþiaus bûstinæ, tikëdamiesi gauti informacijos apie metø Tarybinës armijos ir kitø organø vykdyto Lietuvos pilieèiø naikinimo aplinkybes. Yra ir kitø problemø. Bûtent, studijuojant jau turimà archyvinæ medþiagà, taip pat nerandama duomenø, reikalingø ávykio aplinkybëms nustatyti. Sàjunginis valstybinis karinis archyvas, nepaisydamas daugkartiniø komisijos ir Prokuratûros praðymø, vis nepateikia komisijai duomenø. Mes neþinome, kokiø ten yra dokumentø, taèiau nieko negauname. Po ilgø derybø pagaliau sutarta, kad siusime á Podolskà savo þmones ir jie ten patys ieðkos. Taèiau pastaraisiais mënesiais ðis archyvas nedirbo. Tiesa, dabar jis vël dirba. Suprantama, tiek Prokuratûros, tiek komisijos darbuotojai ne viskà dar padarë, tirdami ðiuos ávykius, taèiau tiek deputatus, tiek visuomenæ reikia informuoti. Þinoti apie nusikaltimus yra maþa, reikia juos iðtirti, reikia nustatyti kaltininkus, o praëjus tiek metø tai padaryti nepaprastai sunku. Ir komisijos, ir gerbiamo V. Barausko 1 esu ágaliotas pareikðti, kad Prokuratûra dës visas pastangas, kad bûtø ðis darbas atliktas. Aèiû Tuometinis Lietuvos SSR prokuroras. 197

182 LSSR prokuratûra ir Generalinë prokuratûra Nutarimas iðkelti baudþiamàjà bylà Vilnius, 1988 m. spalio 26 d. Lietuvos TSR prokuroras 3 klasës valstybinis justicijos patarëjas L.Sabutis, susipaþinæs su archyvinës medþiagos dublikatais ir respublikinio laikraðèio Gimtasis kraðtas numerio straipsnyje Rainiai publikacija apie tai, kad 1941 m. birþelio d.d. Telðiø rajono Rainiø miðke buvo nuþudyta grupë þmoniø bei apie kitus 1941 m. þudyniø faktus ir nustatæs, kad medþiagoje ir Gimtojo kraðto laikraðèio straipsnyje yra pakankamai duomenø apie þymes nusikaltimo, numatyto RTFSR BK 136 str., veikusio Lietuvos TSR teritorijoje metais, remiantis Lietuvos TSR BPK 143 str. parengtinis tardymas bylose dël ðiø nusikaltimø bûtinas, vadovaudamasis Lietuvos TSR BPK 125 str. 3 p., 130 str., 132 str. 3 p., n u t a r ë: 1. Iðkelti Telðiø rajono Rainiø miðke 1941 m. birþelio d.d. ávykdyto grupës þmoniø nuþudymo fakto baudþiamàjà bylà. Apie tai praneðti respublikos visuomenei. 2. Tardymui atlikti sudaryti grupæ ðios sudëties: 1. Tardymo valdybos virðininko pavaduotojas J.Vilutis, 2. Tardymo dalies prokuroras V.Zedelis, 3. Prokuratûros prokuroras-kriminalistas J.Gaudutis, 4. Telðiø rajono prokuratûros tardytojas R.Bagdonas, 5. Kapsuko tarprajoninio prokuroro pavaduotojas R.Jonaitis, 6. Panevëþio miesto prokuroro pavaduotojas P.Ðimkus. Grupës vadovu paskirti J.Vilutá. Lietuvos TSR prokuroras 3 klasës valstybinis justicijos patarëjas L. Sabutis 198

183 Apie baudþiamàjá tyrimà Kaip jau raðyta, praëjusiø metø spalio 26 d. Respublikos prokuratûra iðkëlë baudþiamàjà bylà dël grupës Telðiø kalëjimo kaliniø nuþudymo Rainiø miðkelyje 1941 m. birþelio 25 d., taip pat dël kitø þudyniø Lietuvos teritorijoje metais. Pagrindas iðkelti ðià bylà buvo publikacijos Tiesos, Gimtojo kraðto laikraðèiuose, pasisakymai televizijos laidoje Veidrodis. Praëjo daugiau kaip pusmetis. Kas padaryta, tiriant ðiuos nusikaltimus, klausia Tiesos skaitytojai savo laiðkuose. Norëdama tai suþinoti, redakcija kreipësi á Lietuvos TSR prokuratûros tardymo valdybos virðininko pavaduotojà vyr. justicijos patarëjà Juozà VILUTÁ. Parengtiniam tardymui, kurio pagrindinis tikslas nustatyti tikràsias ðiurpiø ávykiø aplinkybes, atlikti buvo sudaryta tardymo grupë. Á jà áëjo Respublikos prokuratûros, Kauno ir Panevëþio miestø, Telðiø rajono ir Kapsuko (dabar Marijampolës) tarprajoninës prokuratûros darbuotojai. Taèiau netrukus, gruodþio 26 d., ði byla buvo suskaidyta á keturias baudþiamàsias bylas, nes tapo aiðku, kad þudynës Telðiø rajone, Pravieniðkëse, Panevëþyje ir Marijampolës rajone ávykdytos skirtingomis aplinkybëmis, átariami skirtingi asmenys ar jø grupës. Kaip teisininkai kvalifikuoja padarytus nusikaltimus? Ðiuo metu dar nëra nustatytos visos þudyniø aplinkybës. Per prabëgusius deðimtmeèius buvo koreguojami ástatymai ir jø traktavimas ðitai irgi privalu atsiminti. Surinkti duomenys leidþia teigti, kad yra padaryti tokie nusikaltimai, kuriems taikytinas Lietuvos TSR teritorijoje 1941 m. veikusio RTFSR baudþiamojo kodekso 136 straipsnis, numatantis nusikaltëliams ir mirties bausmæ. Taèiau reikia atsiminti, kad TSRS Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumas 1947 m. geguþës 199

184 26 d. ásaku panaikino mirties bausmæ uþ nusikaltimus, numatytus Tarybø Sàjungoje veikianèiais ástatymais. Taigi, atrodytø, veikia senatis. Bet turime prisiminti dar vienà dokumentà: yra TSRS Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo 1965 m. kovo 4 d. ásakas Dël nuteisimo asmenø, kaltø nusikaltimais prieð taikà, þmoniðkumà ir uþ karinius nusikaltimus, neatsiþvelgiant á tø nusikaltimø padarymo laikà. Pagal já, deja, buvo teisiami tik nacistiniai nusikaltëliai, nors TSRS Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumas 1965 m. rugsëjo 3 d., priimtu nutarimu iðaiðkino, kad senaties netaikymas lieèia ir tuos tarybinius pilieèius, kurie Didþiojo Tëvynës karo metais vykdë baudëjø operacijas, asmeniðkai dalyvavo þudant ir kankinant tarybinius þmones. Dabar, kai iðaiðkëjo ávykdyti nusikaltimai, padaryti ne nacistø, o tarybiniø pilieèiø rankomis, bûtinas TSRS ir Respublikos Aukðèiausiøjø Tarybø Prezidiumø iðaiðkinimas dël ástatymo taikymo ir uþ mûsø tiriamus nusikaltimus 1. Daugelis skaitytojø nerimauja, kodël teisininkai taip ilgai nepasako savo galutinio þodþio, kas tie þudyniø organizatoriai, ko jie nusipelnë. Privalome bûti absoliuèiai tikslûs, o tai ne taip paprasta. Juk nuo nusikaltimo padarymo praëjo daug laiko, nelengva surasti tiesioginius tø ávykiø liudytojus, iðblaðkyti archyviniai dokumentai. Rainiø þudyniø byloje tardytojai apklausë daugiau kaip 100 liudytojø. Tiesa, ne vienà jø reikëjo dràsinti, kad nebijotø pasakoti teisybës, kà matë ar girdëjo... Nors pats þudymo faktas nekelia abejoniø, taèiau dar reikia neginèijamai árodyti, kas ið Telðiø kalëjimo kaliniø nuþudytas, kokiu bûdu, kas tai ávykdë, kieno nurodymu. Nors 1941 m. okupuotos Lietuvos Laikinosios vyriausybës nutarimu ðá reikalà 1 Esant 1965 m. SSRS Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo iðaiðkinimui keista, kad buvæs neva reikalingas dar vienas toks pats iðaiðkinimas nebent nuþudytiesiems Rainiuose sovietinë jurisprudencija netaikë tarybiniø þmoniø kvalifikacijos. LSSR AT Prezidiumo iðaiðkinimas bûtø pravertæs nedelsiant iðkelti baudþiamàjà bylà konkreèiam átariamajam, taèiau tokio iðaiðkinimo në per tolesnius aðtuonis sovietø valdþios mënesius nesulaukta (þr. dar p. 324). 200

185 tyrë komisija, taèiau jos surinktos medþiagos archyvuose nerasta. Þinoma, kad Rainiø aukos 1941 m. vasarà buvo ekshumuotos, dalyvaujant Raudonojo kryþiaus organizacijos atstovams, todël lavonø tyrimo medþiagos ieðkome ir ðios organizacijos, archyvuose. Neginèijamø árodymø, kad kaliniai buvo nuþudyti itin þiauriai, kaip apraðoma knygelëje Þemaièiø kankiniai ar Lietuvos archyvas, nëra 1. Apklaustø asmenø, pirmiausia maèiusiø kaliniø lavonus, parodymai prieðtaringi, o þuvusiøjø giminës nesutinka, kad palaikai bûtø papildomai tiriami. Ið TSRS vidaus reikalø ministerijos informacinio centro gavome atsakymà, kuriame nurodyta, kad dauguma Telðiø kalëjimo. kaliniø buvo 1941 m. birþelio 25 d. nuteisti specialios komisijos, sudarytos ið 8-osios tarybinës, armijos, Telðiø apskrities vykdomojo komiteto ir valstybës saugumo skyriaus atstovø. Tie kaliniai, nurodoma raðte, buvo nuteisti uþ kontrrevoliucinius nusikaltimus mirties bausme ir nuosprendis ávykdytas 1941 m. birþelio. 25 d. Tà ið dalies patvirtino ir 40-ties asmenø baudþiamosios bylos, rastos Valstybës saugumo komiteto archyvuose. Nustatyta, kad á ðià specialiàjà komisijà áëjo ir D. Rocius, 1943 m. þuvæs partizaninëje kovoje su vokieèiø okupantais, P. Raslanas, gyvenantis Vilniuje, Kompanecas 8-osios armijos politinës dalies karininkas ir kiti. Apie pastarojo likimà duomenø dar negauta. Ðiuo metu tardymas dar neturi dokumentø, patvirtinanèiø, kas ákûrë tas specialiàsias komisijas, ar jø priimti sprendimai laikytini teisëtais [!]. Taèiau ir be to aiðku, kad ji, [specialioji komisija] kaip teismo forma neteisëta ir saviveiklinë. Pagaliau kai kurie Telðiø kalëjimo kaliniai uþ tà patá nusikaltimà specialiosios komisijos buvo antrà kartà nuteisti, o tai prieðtarauja mûsø ðalyje galiojantiems ástatymams. Telðiø apskrities atsakingi pareigûnai D.Rocius ir P.Raslanas dël Telðiø kalëjimo politiniø kaliniø nuþudymo 1942 me- 1 Neátikëtina, kad vien lavonø fotografijø ir medicinos protokolø ðiems tyrëjams atrodë nepakankama nustatyti didþiulá þiaurumà! 201

186 tais paraðë iðsamius paaiðkinimus LKP CK sekretoriui A. Snieèkui. Ðie jø asmeniðkai raðyti pasiaiðkinimai yra byloje. P. Raslanas iðtardytas ir davë parodymus. /.../ Jûs daþnai minite leidinius Lietuvos archyvas, Þemaièiø kankiniai ir kitus. Jie iðleisti hitlerinës okupacijos metais. Buvo teigiama, kad juose raðomi iðgalvoti antitarybiniai ðmeiþtai. Kiek ðiandien galvojate jais remtis? Prokuratûros darbuotojai ðiuos leidinius atidþiai studijuoja, pateiktus faktus tikrina. Paaiðkëjo, kad kai kas pasitvirtina. Ðiandienà tai yra vienas orientyrø ieðkant dokumentø mûsø tiriamose baudþiamosiose bylose. Savo laiðkuose skaitytojai neretai praneða, kad tik praëjus frontui jø artimuosius nuðovë tarybinës kariuomenës uniforma vilkintys ir rusiðkai kalbëjæ kariai, praðo surasti þudikus. Ar ámanoma tai padaryti? Tokiø pareiðkimø tiesiogiai arba per Vyriausybinæ komisijà 1941 metø bei kitø ávykiø aplinkybëms tirti á Respublikinæ prokuratûrà irgi atsiøsta nemaþai. Mums pavedus, kiekviename pareiðkime nurodytø faktø tikrumà tiria rajonø prokuratûrø darbuotojai. Ðá darbà kontroliuoja Respublikos prokuratûros Tardymo valdyba. Dël to, kad faktai seni ir trûksta dokumentinës medþiagos, tyrimas sudëtingas, reikalauja daug laiko. Kai nurodyti faktai patvirtinami tikrais liudytojø parodymais ir objektyvia medþiaga, toliau ðiuos pareiðkimus turi tirti karinës prokuratûros, nes tik jø kompetencija nagrinëti ávykius, susijusius su kariuomenës veiksmais, kariðkiø nusikaltimais. Bet ir Rainiø, ir Pravieniðkiø, ir Panevëþio bylose kaip kaltininkai taip pat figûruoja kariuomenës pareigûnai. Taip, tokius faktus pateikia mûsø apklausti liudytojai, taèiau trûksta tai árodanèiø dokumentø. Respublikos prokuratûra jau seniai, pateikdama konkreèius orientyrus, uþklausë 202

187 TSRS Gynybos ministerijos centriná archyvà, praðydama paieðkoti ir pateikti duomenis dël kariniø daliø dislokacijos ir veiksmø tam tikru laiku, konkreèiø karininkø, jø asmenybiø ir likimo. To paties praðë ir Vyriausybinë komisija. Taèiau kol kas atsakymø negauta. Atsiþvelgdama á tai, Vyriausybinë komisija turëtø pareikðti savo nuomonæ ir duoti atitinkamus nurodymus. Jeigu bus gauti duomenys, patvirtinantys, kad gausybë átarimø pagrásti, baudþiamosios bylos pagal 1941 metais veikusius ir ðiuo metu veikianèius ástatymus turi bûti perduotos Pabaltijo karinës apygardos prokuratûrai. Kiekvienas suprantame, kad tada þudyniø aplinkybiø atskleidimas nuo mûsø beveik nebepriklausys. Kai kas nuogàstauja, kad vargu ar kariðkiai bus suinteresuoti sparèiai ir vieðai pareikðti jiems nepalankius faktus, nors tai susijæ su praeitimi. Mes minëtus faktus tiriame toliau, artimiausiais mënesiais bylas perduoti [Pabaltijo karinës apygardos prokuratûrai] nesiruoðiame, tikimës nustatyti kaltus ir sulaukti Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo iðaiðkinimo dël ástatymo taikymo 1. Mûsø teisininkai dirba labai kruopðèiai, bet be perdëto forsavimo. Lietuvos visuomenë turi suprasti, kad per didelis skubëjimas, iðankstinis nusiteikimas renkant árodymus gali atsigræþti prieð paèius kaltintojus. Tik nuodugniai ir objektyviai tiriant nusikaltimus, aplinkybes ir naujus faktus, reguliariai juos skelbiant spaudoje, bus galima pasiekti, kad asmenys, ávykdæ nusikaltimus, neiðvengs galimo atpildo. Dëkoju uþ pokalbá. Kalbëjosi Danguolë Repðienë Skelbta pavadinimu Ne tik Rainiai ir Pravieniðkës, Tiesa, , Nr. 131 (14050) 1 Tuo metu jau rengtas ástatymas Dël nusikaltimø Lietuvos liaudþiai, jo projektas uþbaigtas rugsëjo mënesá, taèiau LSSR Aukðèiausiajai Tarybai svarstyti taip ir nepateiktas. AT Prezidiumo iðaiðkinimas dël esamo SSRS baudþiamojo ástatymo taikymo bûtø buvæs visai paprastas veiksmas. 203

188 Nusikaltimø tyrimo departamentas prie Lietuvos Respublikos Generalinës prokuraturos Nacionalinio saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës generalinio direktoriaus pavaduotojui p. V.Zedeliui Siunèiu vykdymui 1992 m. balandþio 21 d. nutarimà suimti baudþiamojoje byloje Nr Raslanà Petrà, Petro. /.../ Nusikaltimø tyrimo departamento ypatingai svarbiø bylø tardytojas A.Stepuèinskas 204

189 Valstybës saugumo departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratûrai Vilnius m. balandþio 21 d. VSD gavo Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro sankcionuotus nutarimus suimti pil. Raslanà Petrà, Petro, g m. ir pil. Taurinskà Ginutá, Prano, g m. Praneðame, kad VSD kol kas negali ávykdyti suëmimo, nes pil. P.Raslanas ir G.Taurinskas yra iðvykæ ið Lietuvos Respublikos. Nustatyta, kad Raslanas P.P. adresu /.../ nebegyvena jau nuo 1991 m. vasaros. Respublikinio adresø biuro duomenimis P.Raslanas yra iðvykæs á Maskvos sr. Balaðicho kaimà. Anksèiau P.Raslanui priklausiusiame bute nuo gyvena Kriðtopaitienë Ona, Cezario /.../. Ji su P.Raslanu ryðiø nepalaiko, jo buvimo vietos neþino. O.Kriðtopaitienë turi P.Raslanui ið Joniðkio atsiøstà laiðkà nuo Raslano A.A. /.../ Esant galimybei, nutarimai suimti bus nedelsiant ávykdyti, o nustaèius P.Raslano ir G.Taurinsko buvimo vietà, bus papildomai praneðta. Gen. direktoriaus pavaduotojas V.Zedelis 205

190 Informacija apie bylos eigà m. Dël P. Raslano organizuoto politiniø kaliniø nuþudymo Rainiø miðkelyje baudþiamosios bylos /.../ 1 Lietuvos Respublikos Generalinëje prokuratûroje iðanalizuoti ir priimti dëmesin Jûsø paklausime bei vieðame pareiðkime iðdëstyti vertinimai dël Rainiø miðkelyje ávykdytø politiniø kaliniø þudyniø organizatoriaus P. Raslano baudþiamosios bylos [...]. Pateikiame informacijà rûpimais klausimais: 1. Dël P. Raslano, kaltinamo genocidu, t.y. organizavimu 76-iø Telðiø kalëjime kalintø politiniø kaliniø þudyniø, ávykdytø 1941 m. birþelio 25 d. naktá Rainiø miðkelyje, baudþiamosios bylos Nr tyrimo pateikiame ðioje byloje atliktø tardymo ir kitø veiksmø apþvalgà. Baudþiamosios bylos Nr fabula: parengtinio tardymo metu nustatyta, kad SSRS okupacijos metu 1940 m. liepos 1941 metø birþelio mën. laikotarpiu Telðiø kalëjime buvo kalinama dalis Lietuvos gyventojø, vietos bei kitø rajonø NKGB apkaltintø pagal RSFSR baudþiamojo kodekso 58 str d. numatytus kontrrevoliucinius nusikaltimus, nukreiptus prieð sovietø okupacinës valdþios nuvertimà, pakirtimà ir susilpninimà bei jos prievarta primestà sovietø ideologijà. Tardymo metu nustatyta, kad tuometinës LSSR NKGB Telðiø apskrities skyriaus virðininkas Petras Raslanas kartu su savo pavaduotoju Þdanovu, Telðiø apskrities VK pirmininku D. Roèium [Rociumi], Kretingos apskrities NKGB virðininko pavaduotoju Jermolajevu ir tuometinës SSRS 8-osios armijos bataliono komisaru M. Kompanijecu, turëdami tikslà 1 Ði tuometinio Generalinio prokuroro pavaduotojo K.Betingio parengta paþyma buvo atsiøsta kaip atsakymas á LR Seimo Pirmininko V.Landsbergio laiðkà LR Generaliniam Prokurorui K.Pëdnyèiai (þr. 291 p.). 206

191 sunaikinti atskirai politinei grupei priklausiusiø Lietuvos gyventojø dalá, sudarë komisijà ið minëtø represiniø SSRS okupaciniø struktûrø atstovø, kuri atrinko Telðiø kalëjime kalintus 76 politinius kalinius ir padedant SSRS 8-osios armijos kareiviams, naktá tyèia juos nuþudë Rainiø miðkelyje. Baudþiamoji byla Nr iðkelta 1988 m. spalio 26 d. pagal poþymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos TSR teritorijoje nuo 1941 iki 1960 metais galiojusio RSFSR BK 136 str. (tyèinis nuþudymas) dël grupës þmoniø tyèinio nuþudymo fakto Rainiø miðkelyje, Telðiø rajone. Bylà iðkëlë tuometinis Lietuvos TSR prokuroras L. Sabutis, kuris sudarë jos tardymo grupæ, á kurià buvo átraukti: tardymo valdybos virðininko pavaduotojas J. Vilutis (grupës vadovas), tardymo dalies prokuroras V. Zedelis, prokuratûros prokuroras-kriminalistas J. Gaudutis, Telðiø raj. prokuratûros tardytojas R. Bagdonas, Kapsuko tarprajoninës prokuroro pavaduotojas R. Jonaitis, Panevëþio m. prokuroro pavaduotojas P. Ðimkus tardymo grupës vadovas J. Vilutis priëmë bylà savo þinion. Parengtinio tardymo terminas nutarimu buvo pratæstas iki (nutarimà priëmë tardymo grupës vadovas J. Vilutis, parengtinio tardymo terminà pratæsë prokuroras L. Sabutis). Po to buvo priimti nutarimai pratæsti parengtinio tardymo terminus ðioje baudþiamojoje byloje ir jie buvo pratæsti iki , iki , iki , iki ir iki tardymo grupës vadovas J. Vilutis iðsiuntë uþklausimà Partijos istorijos instituto prie LKP CK partiniam archyvui dël archyvinës medþiagos pateikimo tardymo grupës vadovas J. Vilutis iðsiuntë uþklausimà LSSR VRM ministrui dël duomenø pateikimo tardymo grupës vadovas J. Vilutis iðsiuntë uþklausimà LSSR VSK pirmininko pavaduotojui dël duomenø pateikimo. 207

192 tardymo grupës vadovas J. Vilutis iðsiuntë uþklausimà LSSR Centrinio valstybinio archyvo direktoriui dël archyviniø dokumentø pateikimo tardymo grupës vadovas J. Vilutis priimë nutarimà padaryti archyviniø dokumentø poëmá ið LSSR Valstybinio archyvo tardymo grupës vadovas J. Vilutis iðsiuntë reikalavimus dël nuþudytø politiniø kaliniø teistumø á Maskvoje buvusá SSRS VRM informaciná centrà tardymo grupës vadovas J. Vilutis iðsiuntë uþklausimus dël átariamø þudynëmis asmenø buvimo vietø á LSSR VRM Adresø biurà tardymo grupës vadovas J. Vilutis iðsiuntë uþklausimus LSSR Kariniam komisarui LSSR prokuroras L. Sabutis iðsiuntë uþklausimà SSRS Gynybos Ministerijos Raudonosios vëliavos ordino centriniam archyvui LSSR prokuroro pirmasis pavaduotojas iðsiuntë uþklausimà dël átariamø þudynëmis á SSRS Gynybos Ministerijos Vyriausiàjà kadrø valdybà LSSR prokuroro pavaduotojas P. Babraitis iðsiuntë uþklausimà LSSR VRM pavaduotojui LSSR prokuroro pavaduotojas P. Babraitis iðsiuntë uþklausimà SSRS VRM Vyriausiajai kadrø valdybai tardymo grupës vadovas J. Vilutis iðsiuntë uþklausimà Ukrainos SSR Èernigovo m. prokurorui dël átariamø asmenø , , tardymo grupës vadovas J. Vilutis atliko liudytojø apklausas tardymo grupës vadovas J. Vilutis atliko M. Taurinsko liudytojo apklausà ir tardymo grupës vadovas J. Vilutis atliko P. Raslano liudytojo apklausas. Nuo iki 208

193 tardymo grupës narys prokuratûros tardytojas R. Bagdonas atliko 26 liudytojø apklausas tardytojas R. Bagdonas atliko Rainiø miðkelio þudyniø ávykio vietos apþiûrà , tardytojas R. Bagdonas atliko asmens atpaþinimus. Nuo iki tardymo grupës narys prokuroras V. Zedelis atliko 12 liudytojø apklausas ir suraðë nutarimà pripaþinti nukentëjusiuoju prokuroras V. Zedelis atliko Nachmano Duðanskio liudytojo apklausà prokuroras V. Zedelis atliko akistatà tarp M. Taurinsko ir N. Duðanskio. Byloje po N. Duðanskio liudytojo apklausos protokolo taip pat yra buvusio LSSR KGB pirmininko E. Eismunto raðtas-iðvada dël leidimo N. Duðanskiui laikinai iðvykti gyventi á uþsiená. N. Duðanskiui rekomenduota leisti iðvykti gyventi pas dukrà á Izraelá, kad toliau nebûtø apklausinëjamas liudytoju Rainiø þudyniø baudþiamojoje byloje prokuroras V. Zedelis iðsiuntë uþklausimus dël asmenø gyvenamosios vietos nustatymo Respublikiniam adresø biurui prokuroras V. Zedelis iðsiuntë uþklausimà Klaipëdos m. prokurorui tardymo grupës narys prokuroras J. Gaudutis atliko liudytojo apklausà. Nuo iki prokuratûros tardytojas P. Kontrimas atliko 42 liudytojø apklausas ir , , , suraðë nutarimus pripaþinti asmenis nukentëjusiais , , , tardytojas P. Kontrimas atliko ávykio vietos apþiûras ir suraðë ávykio vietø apþiûros protokolus tardytojas P. Kontrimas iðsiuntë atskiràjá pavedimà Radviliðkio rajono prokuratûrai dël liudytojo apklausos Radviliðkio raj. prokuratûros tardytoja Matuzevièienë pagal pavedimà atliko liudytojo apklausà. 209

194 tardytojas P. Kontrimas iðsiuntë atskiràjá pavedimà Tauragës rajono prokuratûrai dël liudytojø apklausø atlikimo. Nuo iki Tauragës raj. l.e. prokuroro padëjëjo pareigas K. Gudþiûnas atliko 5 liudytojø apklausas tardytojas P. Kontrimas iðsiuntë atskiràjá pavedimà Panevëþio raj. prokuratûrai dël liudytojo apklausos Panevëþio m. prokuratûros tardytojas V. Kriðèiûnas atliko liudytojo apklausà ir suraðë nutarimà pripaþinti nukentëjusiuoju tardytojas P. Kontrimas iðsiuntë atskiràjá pavedimà Kauno m. prokuratûrai dël liudytojø apklausos ir Kauno m. prokuratûros vyr. tardytojas A. Stankaras atliko liudytojø apklausas , ir Kauno m. prokuratûros tardytojas V. Sabaitis atliko liudytojø apklausas ir priëmë nutarimà pripaþinti nukentëjusiuoju Kauno m. Panemunës raj. prokuroro padëjëjas A. Rusteika atliko liudytojo apklausà ir suraðë nutarimà pripaþinti nukentëjusiuoju. Nuo iki tardytojas G. Bernotavièius atliko 16 liudytojø apklausas Marijampolës tarprajoninës prokuratûros prokuroro padëjëjas V. Knezevièius atliko liudytojo apklausà Maþeikiø raj. prokuroro pavaduotojas R. Milkus atliko liudytojo apklausà. Nuo iki Klaipëdos m. prokuratûros tardytojas A. Baracevièius atliko 4 liudytojø apklausas Plungës raj. prokuroro pavaduotojas G. Kaulakis atliko liudytojo apklausà Skuodo raj. prokuratûros tardytoja P. Markauskienë atliko liudytojo apklausà tardymo grupës vadovas J. Vilutis savo nutarimu sustabdë parengtiná tardymà baudþiamojoje byloje Nr

195 024-88, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 218 str. 3 p. nenustaèius trauktino baudþiamojon atsakomybën asmens nutarimu baudþiamàjà bylà savo þinion priëmë Nusikaltimø tyrimo departamento prie Lietuvos Respublikos Generalinës prokuratûros ypatingai svarbiø bylø tardytojas A. Stepuèinskas tardytojas A. Stepuèinskas priëmë nutarimà atnaujinti byloje parengtiná tardymà ir pratæsti parengtinio tardymo darymo terminà iki Parengtinio tardymo terminas byloje buvo pratæstas iki tardytojas A. Stepuèinskas priëmë nutarimà patraukti P. Raslanà kaltinamuoju pagal Lietuvos Respublikos ástatymo Dël atsakomybës uþ Lietuvos gyventojø genocidà 1 str. (ðis ástatymas buvo priimtas , ásigaliojo ) tardytojo A. Stepuèinsko nutarimu, kurá sankcionavo Generalinis prokuroras A. Paulauskas, nutarë patraukti P. Raslanà kaltinamuoju uþ genocido vykdymà ir já suimti tardytojas A. Stepuèinskas ðá nutarimà iðsiuntë vykdyti Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo tarnybai (NST) ið NST gautas atsakymas, kad P. Raslanas iðvykæs gyventi á Maskvà, todël NST nutarimo suimti P. Raslanà ávykdyti negali. NST taip pat informavo Generalinæ prokuratûrà, kad P. Raslanas nebegyvena Lietuvoje nuo 1991 metø vasaros ir kad Respublikinio adresø biuro duomenimis jis iðvyko gyventi á Rusijos Federacijos Maskvos srities Balaðichos miestà baudþiamoji byla Nr prokuratûros ypatingai svarbiø bylø tardytojo A. Stepuèinsko nutarimu buvo sustabdyta, vadovaujantis BPK 218 str. 1 p. neþinant kur tiksliai yra kaltinamasis P. Raslanas ir dël paskelbtos jo paieðkos Generalinio prokuroro pareigas vykdæs P. Babraitis teisinës pagalbos praðymu kreipësi á Rusijos Federacijos Generaliná prokurorà dël kaltinamojo P. Raslano iðdavimo Lie- 211

196 tuvos Respublikai Rusijos Federacijos Generalinës prokuratûros atsakyme nurodyta, kad P. Raslanas yra Rusijos Federacijos pilietis ir Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratûrai nebus iðduotas parengtinis tardymas ðioje baudþiamojoje byloje buvo atnaujintas. Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pavaduotojo P. Babraièio patvirtintu nutarimu parengtinio tardymo terminas byloje buvo pratæstas iki baudþiamàjà bylà savo þinion priëmë Generalinës prokuratûros Specialiø tyrimø skyriaus tardytojas J. Vitkus tardytojas J. Vitkus priëmë nutarimà parengtinio tardymo terminà ðioje byloje pratæsti iki Generalinio prokuroro pavaduotojas terminà pratæsë iki Vëliau parengtinio tardymo terminas buvo pratæstas iki prokuratûros tardytojas J. Vitkus iðsiuntë ðaukimà Rusijos Federacijos Maskvos srities Balaðichos mieste gyvenanèiam kaltinamajam P. Raslanui atvykti á Lietuvos Respublikos Generalinæ prokuratûrà apklausai ir buvo iðsiøsti pakartotiniai tuometinio Generalinio prokuroro A. Paulausko pasiraðyti teisinës pagalbos praðymai Rusijos Federacijos Generaliniam prokurorui dël P. Raslano iðdavimo Lietuvos Respublikai Rusijos Federacijos Generalinës prokuratûros atsakyme teigiama, kad P. Raslanas yra Rusijos Federacijos pilietis ir negali bûti iðduotas Lietuvai prokuratûros tardytojas J. Vitkus iðsiuntë uþklausimà Lietuvos valstybinio metrikø archyvo direktoriui dël archyviniø dokumentø pateikimo tardytojas J. Vitkus priëmë nutarimà prijungti prie bylos daiktinius árodymus ir suraðë jø apþiûros protokolà tardytojas J. Vitkus iðsiuntë atskiràjá pavedimà Marijampolës m. prokuratûrai dël liudytojo apklausos. 212

197 Marijampolës m. prokuratûros tardytojas R. Ribokas atliko liudytojo apklausà. Nuo iki Telðiø raj. prokuratûros vyr. prokuroro padëjëja D. Amantienë atliko 4 liudytojø apklausas tardytojas J. Vitkus priëmë nutarimà sustabdyti parengtiná tardymà P. Raslano baudþiamojoje byloje, vadovaujantis BPK 218 str. 4 p. negavus atsakymo pagal pavedimà ið uþsienio valstybës parengtinis tardymas byloje buvo atnaujintas tardytojas J. Vitkus priëmë nutarimà iðskirti ið baudþiamosios bylos Nr baudþiamàjà bylà P. Raslano sudarytos specialios komisijos nariø Þdanovo ir Jermolajevo atþvilgiu á atskirà tyrimà tardytojas J. Vitkus priëmë nutarimus nutraukti baudþiamàjà bylà kitø specialios komisijos nariø D. Roèiaus [Rociaus], M. Kompanijeco atþvilgiu, vadovaujantis BPK 5 str. 1 d. 8 p. parengtinio tardymo metu nustaèius, kad ðie du asmenys yra miræ tardytojas J. Vitkus priëmë nutarimà patraukti P. Raslanà kaltinamuoju dël genocido vykdymo pagal Lietuvos Respublikos ástatymo Dël atsakomybës uþ Lietuvos gyventojø genocidà 1 ir 2 straipsnius tardytojas J. Vitkus iðsiuntë praneðimus nukentëjusiesiems dël Lietuvos Respublikos BPK 225 str. numatytos nukentëjusiøjø teisës susipaþinti su baigtos tirti baudþiamosios bylos Nr medþiaga iki tardytojas J. Vitkus paskelbë kaltinamojo P. Raslano gynëjui A. Asovskiui apie parengtinio tardymo pabaigimà (P. Raslanas nedalyvavo paskelbiant apie parengtinio tardymo pabaigimà, kadangi tuo metu gyveno Rusijos Federacijoje) ir suraðë ðio veiksmo protokolà tardytojas J. Vitkus suraðë ðioje baudþiamojoje byloje kaltinamàjà iðvadà, kurià patvirtino tuometi- 213

198 nis Generalinis prokuroras A. Paulauskas, ir iðsiuntë ðià baudþiamàjà bylà nagrinëti á Lietuvos Aukðèiausiàjá Teismà. Byla buvo iðsiøsta á teismà, atsiþvelgiant á tuo metu ir dabar galiojanèias Lietuvos Respublikos BPK 266 str. nuostatas, leidþianèias nagrinëti bylà, nesant teisiamajam, tuo atveju, jei jis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti á teismà Taèiau LR Aukðèiausiojo Teismo kolegija priëmë nutartá gràþinti P. Raslano baudþiamàjà bylà parengtiniam tardymui papildyti dël tardymo metu padarytø esminiø Lietuvos Respublikos BPK paþeidimø. Teismo nutartyje nurodyta, kad parengtinis tardymas byloje atliktas prieðingai BPK 4 str. reikalavimams, nes kaltinamajam P. Raslanui nebuvo paskelbtas kaltinimas (BPK 166 str.), P. Raslanas nebuvo apklaustas kaltinamuoju (BPK 168 str.), taip pat nebuvo imtasi priemoniø dël perdavimo Rusijos Federacijos Generalinei prokuratûrai vykdyti tolimesná P. Raslano baudþiamàjá persekiojimà, taip pat nei vienas ið 18 byloje pripaþintø nukentëjusiaisiais asmenø nebuvo supaþindintas su baudþiamosios bylos medþiaga, baigiant parengtiná tardymà nebuvo ávykdyti BPK 226 ir 228 str. reikalavimai, be to nutartyje nurodyta, kad sutinkamai su ástatymo Dël atsakomybës uþ Lietuvos gyventojø genocidà 5 str., baudþiamosios bylos dël genocido yra teismingos apygardø teismams. Priëmus domën, kad Rusijos Federacijos Generalinë prokuratûra atsisakë iðduoti P. Raslanà Lietuvai bei ávertinus tai, kad P. Raslano baudþiamasis persekiojimas Rusijos Federacijoje nebus vykdomas ir Lietuvos Aukðèiausiajam Teismui nutartimi ðià baudþiamàjà bylà gràþinus prokuratûrai, tuometinis Generalinis prokuroras A. Paulauskas pasiraðë ir iðsiuntë pakartotiná teisinës pagalbos praðymà Rusijos Federacijos Generaliniam prokurorui dël P. Raslano iðdavimo Lietuvos Respublikai tardytojas J. Vitkus nutarimu sustabdë ðià baudþiamàjà bylà, vadovaudamasis BPK 218 str. 1 d. 4 p., iki bus 214

199 gautas atsakymas á teisinës pagalbos praðymà ið Rusijos Federacijos. Atsakymas á ðá praðymà byloje nebuvo gautas Lietuvos Respublikos Seimas priëmë ástatymà (ásigaliojo ) dël Lietuvos Respublikos BK pakeitimo ir papildymo, kuriuo Lietuvos Respublikos BPK buvo papildytas str., nustatanèiu kaltinimo pareiðkimo asmeniui, kaltinamam genocidu ir negalinèiam dalyvauti kaltinimo pareiðkime dël sveikatos bûklës, tvarkà. Ðiuo ástatymu taip pat buvo papildytas ir Lietuvos Respublikos BPK 166 str., nustatant, kad genocidu kaltinamam kaltinamajam, kuris yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti pas tardytojà, kaltinimas nepareiðkiamas, taip pat, nustatant, kad kaltinimo nepareiðkimas ðiuo atveju netrukdo uþbaigti byloje parengtiná tardymà ir bylà perduoti á teismà. Minëtu Lietuvos Respublikos BK pakeitimo ir papildymo ástatymu taip pat buvo pakeistas ir papildytas BPK 228 str., reglamentuojantis paskelbimo kaltinamajam apie parengtinio tardymo pabaigimà ir pateikimo jam visos bylos susipaþinti protokolo suraðymo tvarkà Generalinës prokuratûros Specialiø tyrimø skyriaus (STS) prokuroras S. Stulginskis baudþiamàjà bylà Nr priëmë savo þinion nutarimu STS prokuroras S. Stulginskis atnaujino parengtiná tardymà ðioje byloje. Parengtinio tardymo darymo terminas ðioje byloje buvo pratæstas iki , vëliau iki , vëliau iki , iki ir iki STS prokuroras S. Stulginskis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 166 str. nuostatomis dël kaltinimo pareiðkimo asmeniui, kaltinamam genocidu, priëmë nutarimà patraukti P. Raslanà kaltinamuoju pagal LR BK 18 str. 4 d. ir LR ástatymo Dël atsakomybës uþ Lietuvos gyventojø genocidà 1 ir 2 str. (genocido organizavimas) STS prokuroras S. Stulginskis iðsiuntë P. Raslanui ðaukimà turimu jo adresu Rusijos Federacijoje atvykti á Generalinæ prokuratûrà apklausai kaltinamuoju. 215

200 STS prokuroras S. Stulginskis iðsiuntë praðymà Lietuvos Respublikos URM tarpininkauti áteikiant prokuratûros ðaukimà P. Raslanui buvo iðsiøstas Generalinio prokuroro K. Pëdnyèios teisinës pagalbos praðymas Rusijos Federacijos Generaliniam prokurorui, kuriame praðoma uþtikrinti, kad Rusijos Federacijos pil. P. Raslanui bûtø asmeniðkai áteiktas Generalinës prokuratûros ðaukimas atvykti apklausai kaltinamuoju á Lietuvos Respublikos Generalinæ prokuratûrà prokuroras S. Stulginskis iðsiuntë pakartotiná praðymà Lietuvos Respublikos URM dël tarpininkavimo, susijusio su ðaukimo áteikimo P. Raslanui ávykdymu Generalinis prokuroras K. Pëdnyèia pakartotinai kreipësi su teisinës pagalbos praðymu á Rusijos Federacijos Generaliná prokurorà dël ðaukimo áteikimo R. Raslanui Lietuvos Respublikos Generalinëje prokuratûroje buvo gautas P. Raslano asmeniðkai pasiraðytas atsisakymas nuo kaltinimø Rainiø þudyniø organizavimu ir raðtiðkas atsisakymas atvykti apklausai pagal Lietuvos Respublikos Generalinës prokuratûros ðaukimà l.e. STS vyr. prokuroro pareigas R. Valentukevièius priëmë bylà savo þinion ir pratæsë parengtinio tardymo terminà joje iki , po to iki , po to iki (pratæsimus sankcionavo Generalinio prokuroro pavaduotojas K. Kovarskas) l.e.p. STS vyr. prokuroras R. Valentukevièius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 166 str. nuostatomis, priëmë byloje nutarimà patraukti P. Raslanà kaltinamuoju pagal LR BK 18 str. 4 d. ir 71 str. 2 d. (atsiþvelgiant á (ásigaliojo ) ástatymo dël Lietuvos Respublikos BK pakeitimo ir papildymo nauju 71 str. genocidas). Kaltinimas P. Raslanui dël 76 Telðiø kalëjime kalintø politiniø kaliniø nuþudymo, turint -tikslà juos sunaikinti dël priklausymo atskirai, prieðingai sovietø ideologijai, politinei grupei, organi- 216

201 zavimo buvo galutinai patikslintas, atsiþvelgiant á minëtus Lietuvos Respublikos BK pakeitimus. STS vyr. prokuroras R. Valentukevièius , , ðioje baudþiamojoje byloje papildomai atliko liudytojø apklausas bei savo , , , , nutarimais pripaþino asmenis nukentëjusiais , STS vyr. prokuroras R. Valentukevièius iðsiuntë uþklausimus Lietuvos ypatingojo archyvo (LYA) direktoriui dël papildomø daiktiniø árodymø keleto ið Rainiuose nuþudytø politiniø kaliniø archyviniø baudþiamøjø bylø pateikimo prijungimui prie bylos STS vyr. prokuroras R. Valentukevièius nutarimu prijungë prie baudþiamosios bylos naujai surastus ir iðreikalautus daiktinius árodymus (keleto ið nuþudytøjø politiniø kaliniø archyvines bylas, atrastas LYA) STS vyr. prokuroras R. Valentukevièius suraðë daiktiniø árodymø apþiûros protokolà STS vyr. prokuroras R. Valentukevièius iðsiuntë uþklausimus Lietuvos Respublikos Adresø ir informacijos biurui dël byloje nustatytø liudytojø ir nukentëjusiø asmenø gyvenamøjø vietø ir likimo patikslinimo STS vyr. prokuroras R. Valentukevièius iðsiuntë uþklausimus miestø, rajonø civilinës metrikacijos biurams dël kai kuriø liudytojø ir nukentëjusiøjø mirties akto liudijimø nuoraðø STS vyr. prokuroras R. Valentukevièius iðsiuntë praneðimus nukentëjusiems dël susipaþinimo su ðios baudþiamosios bylos medþiaga STS vyr. prokuroras R. Valentukevièius atliko byloje pripaþintø nukentëjusiaisiais asmenø supaþindinimus su baudþiamosios bylos medþiaga STS vyr. prokuroras R. Valentukevièius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 166, 228 str. nuostato- 217

202 mis, reglamentuojanèiomis kaltinimo pateikimà, bylos parengtinio tardymo pabaigimà ir supaþindinimà su bylos medþiaga asmenø, kaltinamø genocidu, paskelbë kaltinamojo P. Raslano gynëjui apie parengtinio tardymo pabaigimà. P. Raslanas, atliekant ðiuos veiksmus, nedalyvavo STS vyr. prokuroras R. Valentukevièius suraðë pateikimo kaltinamojo P. Raslano gynëjui supaþindinti su baudþiamosios bylos medþiaga protokolà STS vyr. prokuroras R. Valentukevièius suraðë ðioje byloje kaltinamàjà iðvadà, kurià patvirtino Generalinio prokuroro pavaduotojas K. Kovarskas STS vyr. prokuroras R. Valentukevièius raðtu iðsiuntë P. Raslano advokatui A. Asovskiui kaltinamosios iðvados nuoraðà lydraðèiu STS vyr. prokuroras R. Valentukevièius iðsiuntë kaltinamajam P. Raslanui kaltinamosios iðvados nuoraðà STS vyr. prokuroras R. Valentukevièius P. Raslano baudþiamàjà bylà iðsiuntë nagrinëti á Ðiauliø apygardos teismà Ðiauliø apygardos teismo pirmininkas V. Birbilas nutartimi atidavë kaltinamàjá P. Raslanà teismui teisti Ðiauliø apygardos teismo pirmininkas V. Birbilas raðtu kreipësi á Lietuvos Respublikos Teismø departamentà dël kaltinamosios iðvados ir teismo ðaukimo áteikimo P. Raslanui ávyko Ðiauliø apygardos teismo baudþiamøjø bylø kolegijos teisiamasis posëdis, po kurio P. Raslano baudþiamosios bylos nagrinëjimas atidëtas iki ávyko teisiamasis posëdis ir baudþiamosios bylos nagrinëjimas buvo atidëtas iki teismas gaus patvirtinimà, kad kaltinamajam P. Raslanui áteiktas kaltinamosios iðvados nuoraðas (teismas ðiuo atveju vadovavosi Lietuvos Respublikos BPK 259 str. nuostatomis, numatanèiomis, kad teismas turi áteikti teisiamajam kaltinamosios iðvados nuoraðà). 218

203 Atlikusi parengtiná tardymà P. Raslano baudþiamojoje byloje, kurioje jis kaltinamas naktá organizavæs 76 Telðiø kalëjime kalintø politiniø kaliniø nuþudymà (genocidà) Rainiø miðkelyje, Generalinë prokuratûra ðià baudþiamàjà bylà perdavë nagrinëti teismui. Atsiþvelgiant á Lietuvos Respublikos BPK 241, 259 str. nuostatas ir á tai, kad P. Raslano baudþiamoji byla yra Ðiauliø apygardos teismo þinioje, tik teismas ir tik teisinës pagalbos praðymo, siunèiamo per Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijà, forma gali reikalauti ir gauti Rusijos Federacijos teisësaugos institucijø patvirtinimà, kad teisiamajam P. Raslanui áteiktas kaltinamosios iðvados nuoraðas. Siekiant uþtikrinti greitesná minëto veiksmo atlikimà ir dar kartà atkreipti atsakingø valstybës institucijø dëmesá á iðkeltas teisinës sistemos problemas, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai iðsiøsti Jûsø paklausimo Generalinei prokuratûrai ir vieðo pareiðkimo dël P. Raslano bylos ir kitø teisinës sistemos nesklandumø nuoraðai. Iðanalizavus P. Raslano baudþiamosios bylos Nr medþiagà ir ðios baudþiamosios bylos parengtiná tardymà atlikusiø pareigûnø veiksmus, nëra pagrindo teigti, kad ðià bylà tyræ pareigûnai tyèia, dël vienokiø ar kitokiø motyvø metais dangstë P. Raslanà ir leido jam nekliudomai iðvykti ið Lietuvos, tokiu bûdu bandant iðvengti atsakomybës uþ ávykdytà genocido nusikaltimà. 1 /.../ 1 Kitokià iðvadà þr. ðios kn. p

204 KALTINAMOJI IÐVADA TVIRTINU: Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras vyriausiasis valstybinis justicijos patarëjas K. Pëdnyèia 1999 m. sausio mën. 11 d. baudþiamojoje byloje Nr , kurioje Petras Raslanas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudþiamojo kodekso 18 str. 4 d. ir 71 str. 2 d. 1988m. spalio 26 d. buvæs Lietuvos TSR prokuroras iðkëlë baudþiamàjà bylà pagal poþymius nusikaltimo numatyto RTFSR BK 136 str. veikusio Lietuvos TSR teritorijoje metais (t. 1, b. 1. 1). Parengtinio tardymo metu baudþiamojoje byloje buvo nustatyta, kad TSRS okupacijos Lietuvoje 1940 m. liepos-1941 m. birþelio mën. laikotarpiu Telðiø kalëjime buvo kalinama dalis Lietuvos gyventojø, kaltintø pagal RTFSR BK straipsnius, numaèiusius baudþiamàjà atsakomybæ uþ taip vadintus kontrrevoliucinius nusikaltimus, nukreiptus prieð okupacinës sovietø valdþios nuvertimà, pakirtimà ir susilpninimà bei jos jëga primestà sovietinæ ideologijà m. birþelio 22 d. faðistinë Vokietija pradëjo karo veiksmus prieð buvusià TSRS, kurios sudëtyje tuo laikotarpiu, TSRS neteisëtai okupavus, buvo ir Lietuva. Dël prasidëjusiø karo veiksmø, ið Lietuvos evakuojantis sovietø valdþios, represiniø ir partiniø organø struktûroms ir jø atstovams, Telðiø kalëjimo kaliniai nebuvo evakuoti á TSRS gilumà. Petras Raslanas 1941 m. birþelio 24 d., dirbdamas Lietuvos TSR valstybës saugumo liaudies komisariato Telðiø apskri- 220

205 ties skyriaus virðininku, grupëje kartu su Telðiø apskrities vykdomojo komiteto pirmininku D. Roèiumi [Rociumi], Lietuvos TSR valstybës saugumo liaudies komisariato Telðiø apskrities skyriaus virðininko pavaduotoju Þdanovu, Lietuvos TSR valstybës saugumo liaudies komisariato Kretingos apskrities skyriaus virðininko pavaduotoju Jermolajevu ir TSRS 8-osios armijos bataliono komisaru M. Kompanijecu, turëdamas tikslà fiziðkai sunaikinti dalá Lietuvos gyventojø, priklausanèiø atskirai politinei grupei asmenø, turëjusiø prieðingus okupacinës sovietø valdþios Lietuvoje vykdytai politikai ásitikinimus, organizavo specialios komisijos ið aukðèiau nurodytø sovietø okupacinës valdþios atstovø sudarymà ir, pats bûdamas ðios komisijos sudëtyje, perþiûrëjæs Telðiø kalëjime kalintø politiniø kaliniø baudþiamàsias bylas ir kartu su kitais specialios komisijos nariais vieningai nusprendæs, kad 76 kaliniai yra pavojingi sovietø valdþiai ir jos ideologijai ir uþ tai turi bûti fiziðkai sunaikinti, nubaudþiant juos mirties bausme, atrinko suðaudymui 76 beginklius civilius Lietuvos gyventojus, neteisëtai patalpintus á Telðiø kalëjimà uþ kontrrevoliucinius, t.y. sovietø okupacinës valdþios ideologijai prieðingus veiksmus, ir pasitelkdamas TSRS 8-osios armijos karius, 1941 m. birþelio 25 d. naktá Telðiø rajone Rainiø miðkelyje þiauriai kankinant kirviais, peiliais, durtuvais ir kitais árankiais bei suðaudant 76 kalinius: Juozà Antanavièiø, Antanà Antanavièiø, Jonà Antanavièiø, Liudvikà Bachmanà, Kazá Baltrimaitá, Povilà Balsevièiø, Stasá Balsevièiø, Albinà Baltramiejûnà, Juozà Beimavièiø, Kostà Buèiø, Juozà Bumblá, Steponà Bubelæ, Adolfà Butkø, Antanà Èiuþà, Andriø Èiurinskà, Pranà Daukðà, Stasá Daknevièiø, Antanà Dibisterá, Henrikà Glazauskà, Pranà Guþauskà, Augustinà Gaudutá, Vaclovà Gailiø, Ignà Geleþiná, Kazimierà Galdikà, Juozà Jablonská, Aleksà Jankauskà, Jonà Jakðtà, Stasá Jocá, Adolfà Jogminà, Kazá Katkø, Kazimierà Kauliø, Juozà Kvedarà, 221

206 Petrà Kavolá, Boleslovà Kavolá, Povilà Kardelá, Povilà Kazlauskà, Karolá Kiðevièiø, Vladà Kaveckà, Boleslovà Korzà, Leonà Kusà, Broniø Kriþinauskà, Vitoldà Lileiká, Mikà Lengvená, Mikà Lionginà, Pranà Lukauskà, Liudà Malakauskà, Petrà Maskolenkà, Jonà Miliø, Antanà Montvydà, Vladà Motuzà, Motiejø Norvaiðà, Liudà Pakalniðká, Zigmà Parafionavièiø, Vaclovà Pabarèiø, Kazá Puðkoriø, Vladà Petronaitá, Kazá Paulauskà, Andriø Rudokà, Jonà Rudokà, Adomà Rakà, Zigmà Sakelá, Adomà Simutá, Juliø Simutá, Feliksà Stukà, Vladà Songailà, Èeslovà Ðalkauskà, Zenonà Ðakená, Edmundà Ðalèiø, Jonà Ðleiniø, Jonà Telðinskà, Juozà Truskà, Zenonà Tarvainá, Jurgá Vièiø, Povilà Vilèinskà, Herminegildà Þvirzdinà, Georgijø Michejevà, juos nuþudë, tai yra fiziðkai sunaikino dalá civiliø beginkliø Lietuvos gyventojø, priklausanèiø atskirai politinei asmenø grupei. Po ðios þiaurios egzekucijos visus dokumentus, nutarimus suimti aukðèiau minëtus Telðiø kalëjime kalintus asmenis bei specialiosios komisijos nuosprendþius dël mirties bausmës ávykdymo Lietuvos TSR valstybës saugumo liaudies komisariato Telðiø apskrities virðininkas P. Raslanas pristatë á SSRS Molotovo ( vëliau Permës ) srities vidaus reikalø liaudies komisariato archyvà (t. 5 b.l. 122, 148) m. balandþio 21 d. priëmus nutarimà patraukti P.Raslanà kaltinamuoju ir já suimti, buvo nustatyta, kad jis nuo tardymo pasislëpë kitoje valstybëje Rusijos Federacijoje (t. 5 b.l ) m. rugpjûèio 5 d. (t. 5 b.l ), 1993 m. kovo 25 d. (t. 5 b.l ), 1994 m. sausio 12 d. (t.5 b.l ), 1994 m. rugsëjo 19 d. (t.5 b.l ) Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras kreipësi su teisinës pagalbos praðymais á Rusijos Federacijos generalinæ prokuratûrà dël P. Raslano iðdavimo. Taèiau 1992 m. gruodþio 1 d. ( t. 5 b.l. 168 ) 222

207 ir 1994 m. balandþio 14 d. ( t. 5 b.l. 178 ) gautuose atsakymuose ið Rusijos Generalinës prokuratûros nurodoma, kad P. Raslanas yra Rusijos Federacijos pilietis ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratûrai nebus iðduotas m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras kreipësi su teisinës pagalbos praðymu á Rusijos Federacijos Generaliná prokurorà praðydamas uþtikrinti, kad Rusijos Federacijos pilieèiui Petrui Raslanui bûtø asmeniðkai áteiktas 1998 m. kovo 09 d. LR Generalinës prokuratûros ðaukimas atvykti apklausai á LR Generalinæ prokuratûrà (t. 10, b.l , 28-30) m. geguþës 21 d. buvo gautas 1998 m. geguþës 06 d. asmeniðkai P.Raslano pasiraðytas atsisakymas nuo kaltinimø ðioje baudþiamojoje byloje ir atsisakymas atvykti pagal ðaukimà (t. 10, b.l ). Baudþiamojoje byloje P. Raslanas apklaustas liudytoju parodë, kad vykdydamas vietos garnizono virðininko ásakymà, jis su kitais partiniais, saugumo skyriaus darbuotojais ir kariðkiais iðvyko ið Telðiø ir apsistojo Tryðkiø miðke. Èia tarësi su kariniu prokuroru ir tribunolo pirmininku dël kaliniø iðveþimo. Prieita nuomonës, kad kaliniø negalima palikti, nes tai bus ginkluota gauja kovai su tarybø valdþia. P. Raslanui buvo iðskirta karinio dalinio kariø ir keletas automaðinø, 1941 m. birþelio 24 d. buvo gráþta á Telðius ir sudaryta speciali komisija kaliniø byloms perþiûrëti, kurioje dalyvavo ir jis, t.y. Petras Raslanas (t. 5 b ). P.Raslanas neprisipaþino dalyvavæs þudant Telðiø kalëjimo kalinius (t. 5 b ). Taèiau kaltinamojo P. Raslano kaltë ne tik dalyvaujant, bet ir organizuojant Telðiø kalëjimo 76 iø politiniø kaliniø kankinimus ir nuþudymà yra pilnai árodyta baudþiamosios bylos medþiaga: paties P. Raslano 1942 m. spalio 7 d. paaiðkinime LKP (b) CK sekretoriui A.Snieèkui dël Telðiø kalëjimo ka- 223

208 liniø þudyniø nurodë, kad (...) man davë daliná kareiviø, 4 sunkveþimius ir du tankus ir pasiûlë gráþti á Telðius. Að sutikau ir pasiëmæs keletà darbuotojø ir Telðiø vykdomojo komiteto pirmininkà drg. D. Rociø vakare iðvykau. Byloms perþiûrëti sudarëm komisijà susidedanèià ið 1. Raslano P., VSLK Telðiø skyr. vir-ko, 2. Þdanovo, saug. leit. VSLK Telðiø apskr. skyr. virð. pavaduotojo, 3. Kompanijeco, intendanto 55 rango, dirbusio 8-os armijos politiniam skyriuje. 4. Rociaus Domo, Aukðèiausios Tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojo. 5. Ermolajev [Jermolajev] jaun. saug. leit., VSLK Kretingos apskr. skyr. virðininko pavaduotojo. Komisija perþiûrëjo virð 70 bylø, kaltinamø uþ ðnipinëjimà kontrevoliucinæ ir agitacinæ veiklà. Kaliniai buvo ið Telðiø saugumo skyriaus ir dalinai Kretingos. Kai kurios bylos jau uþbaigtos, kitos neuþbaigtos, bet apie jø nusikaltimà abejonës nebuvo. Dël jø nusikalstamumo að niekuomet neturëjau jokiø abejoniø. Jø visø areðtas buvo sankcionuotas Lietuvos Respublikos prokuroro drg. Kaða. Visi 75 pasiøstieji á anà pasaulá turëjo kontrevoliucinio pobûdþio nusikaltimus. Að esu ásitikinæs, jog ten nebuvo nei vieno nekalto (t. 5 b ). Baigiant komisijai perþiûrëti bylas, buvo gauta þiniø, kad vokieèiai pralauþë prie Telðiø gynybos linijà. Tada paskubomis iðvaþiavom su pasmerktaisiais ir vengdami pavojaus toliau su jais vaþiuoti nuo Telðiø apie 2-3 kilometrus miðkelyje, kelyje á Luokæ juos suðaudë á pagalbà duotieji raud. armijos kariai. Ten jie buvo ir uþkasti. Galutinai ið Telðiø mes pasitraukëme apie 10 val. ryto. Jei kalbëti apie negerumà, jog tas viskas buvo atlikta vienoje vietoje ir arti miesto, tai að galiu pasakyti, kad kitaip visà tai atlikti nebuvo laiko. Ðiø asmenø bylø nutarimai ir su tuo dalyku suraðyti aktai man buvo susiûti vienon bylon ir pasiøsti per Molotovo VRLK srities valdybà 224

209 centran. Centras pripaþino visa tai teisëtu ir uþtvirtino. (t. 5 b ). Nurodytame savo paaiðkinime A.Snieèkui P.Raslanas patvirtino savo kaip organizatoriaus vaidmená Telðiø kalëjime kalintø politiniø kaliniø þudyme tuo, kad sudarytoje komisijoje save áraðë pirmuoju asmeniu, vëliau tvarkë visus dokumentus, perdavë juos Molotovo srities Valstybës saugumo liaudies komisariato valdybai. Analogiðkà paaiðkinimà A. Snieèkui Maskvoje paraðë ir kitas specialios komisijos narys D.Rocius, nurodydamas tas paèias kaliniø atrinkimo ir nuþudymo aplinkybes (t. 5 b ). Liudytojas J. Bazaras parodë, kad jis 1941 metais dirbo Telðiø kalëjimo priþiûrëtoju, 1941 m. birþelio 23 d. á kalëjimà atvyko rusø kariðkiai m. birþelio 24 d. vëlai vakare, buvo vedami politiniai kaliniai á automaðinas. Kas dalyvavo iðveþant kalinius jis neþino (t. 5 b ). Liudytojas B. Vizgaudas parodë, kad jis 1941 m. dirbo Telðiø kalëjimo priþiûrëtoju m. birþelio mën. naktá atvaþiavo maðinos su kareiviais. Jam ir kitiems priþiûrëtojams liepë iðleisti kalinius ið kamerø. Iðleidus kalinius ið kamerø, civiliai nepaþástami þmonës riðo kaliniams rankas, burnas ir akis. Suriðtus kalinius kareiviai vedë á maðinas, guldë ir iðveþë. Po keliø dienø jis suþinojo, kad kaliniai nuþudyti Rainiø miðkelyje (t. 5 b ). Liudytojas L.Vilutis parodë, kad jis matë kaip civiliai vyrai, jø tarpe Roèius [Rocius], Raslanas, uþëjo á kalëjimà. Juos stebëjo ið kitos gatvës pusës prieðais kalëjimà. Maðinos ávaþiavo á kalëjimo vidø. Kalëjimo kieme Raslanas ranka parodë, kad su juo eitø atvaþiavæs karininkas. Raslanà kalëjimo kieme matë birþelio 24 d. Apie þudynes miðkelyje suþinojo ið 225

210 þmoniø kalbø. Rainiø miðkelyje matë atkastus lavonus, kurie buvo suþaloti, vargiai atpaþino savo buvusius mokinius (t. 3 b ). Liudytojas K.Sudaris parodë, kad jis 1941 m. birþelio 19 d. buvo uþdarytas á Telðiø kalëjimà m. birþelio 22 d. kaliniams maisto jau nebedavë. Vakare, t. y. birþelio 23 d., atsidarë kameros durys ir pasirodë rusø kareiviai. Jie pradëjo saugoti kalëjimà. Treèiadiená pavakará pamatë per orlaidæ, kad á kalëjimà pradëjo vaþiuoti sunkveþimiai, netoli stovëjo tankas. Automaðinø neiðjungti varikliai këlë didelá triukðmà. Sutemus atsidarë kameros durys ir pradëjo kviesti kalinius. Já ir dar penkis kalinius perkëlë á kità kamerà. Paþino kalinius Rudokà ir Maskolenkà. Po kiek laiko vël pradëjo ðaukti kalinius, kurie ið kameros iðeidavo su savo daiktais. Prieð auðtant automobiliø varikliai nutilo. Vëliau, iðëjus ið kalëjimo suþinojo, kad iðveþtieji kaliniai nuþudyti Rainiø miðkelyje (t.5 b ). Liudytojas J.Ðapalas parodë, kad 1941 m. kovo mënesá jis buvo suimtas ir patalpintas á Telðiø kalëjimà. Uþ kà buvo suimtas, neþino. Tardydami NKVD darbuotojai muðdavo. Já patalpino á kamerà, kurioje buvo jam paþástami þmonës: Kuzminskas, Korza, Jakðtas Jonas. Naktá ið birþelio 25 á 26 á kamerà ásiverþë NKVD darbuotojai, jam ir minëtiems asmenims suriðo rankas ir iðvedë á laukà. Kieme pamatë keturis sunkveþimius. Kalinius nuveþë kelis kilometrus nuo Telðiø. Ið kaliniø atrinko pirmus 10 asmenø kaþkà su jais darë. Matë, kad kariðkiai turëjo rankose medþioklinius peilius ir kaþkà su jais darë kaliniams apie lytinius organus ir burnas. Padarë iðvadà, kad gali bûti pjaustomi lieþuviai ir lytiniai organai. Po kankinimo kariðkiai ðautuvø buoþëmis smûgiais á galvos sritá pribaigë kalinius. Tai pamatæ kiti kaliniai pradëjo sklaidytis, jis tuo metu atsilaisvino suriðtas rankas, pastûmë sargybiná ir pabëgo. Vë- 226

211 liau suþinojo apie atkasamus kalinius, atvyko á Rainiø miðkelá, kur pamatë subjaurotus lavonus (t. 5 b.l. 7-9). Liudytojas Z.Kazlauskas parodë, kad traukiantis sovietø armijai pro Telðius, pamatë prie kalëjimo stovinèius du tankus, dirbanèiais varikliais. Jam neleido pravaþiuoti dviraèiu pro kalëjimà. Nukrito dviraèio grandinë ir jis turëjo sustoti prie kalëjimo. Tuo metu iðgirdo klyksmus, sklindanèius ið kalëjimo. Apie kaliniø þudynes suþinojo vëliau, padëjo atkasti lavonus. Visi kaliniø lavonai buvo labai suþaloti (t. 4 b ). Liudytojas A.Rubinas parodë, kad jis ið namiðkiø suþinojo apie þudynes Rainiø miðkelyje. Nuvyko á Rainius paþiûrëti. Lavonø apþiûrà atlikinëjo gydytojai. Gyd. Plechavièius kreipësi ar moka kas ið esanèiø raðyti. Jis pasisakë, kad moka ir kartu su gydytoju apþiûrëjo lavonus ir suraðinëjo á sàsiuviná, kà sakë gydytojas. Vëliau atidavë savo sàsiuviná ir kità sàsiuviná, á kurá raðë kitas þmogus ið savivaldybës. Buvo iðleista knygelë Þemaièiø kankiniai, kurioje iðdëstyti faktai atitinka jo raðytus á sàsiuviná apþiûros metu (t. 3 b ). Liudytojas J.Turskis parodë, kad jis gyveno netoli Rainiø miðkelio. Rusø kariai já apsupo, nieko neleido prieiti, girdëjosi automaðinø motorø gausmas. Ryte su kaimynu nuëjo pasiþiûrëti, kur stovëjo kariuomenë. Pamatë, kad ið ðvieþiai sukastos þemës matosi kyðanèios kojos, rankos, iðsigando ir ið miðko pabëgo, (t 3 b ). Analogiðkai parodymus davë J.Þilevièius (t. 3 b.l ), S. Pagojus (t. 3 b.l ), S. Kilèauskas (t. 3 b.l ), L. Butrimas (t. 3 b.l ), B. Mikuta (t. 3 b.l ), V. Mikuta (t. 3 b.l ). Liudytoja K. G. Petraðkevièienë parodë, kad apie savo tëvo ir kitø Telðiø kalëjime kalintø þmoniø nuþudymà Rainiø miðkelyje suþinojo ið savo motinos ir sesers (t. 10, b.l. 43). 227

212 Liudytojai: P. Jucius (t. 3 b.l. 4-6), A. Balsys (t. 3 b.l. 7), J. Dabaðinskienë (t. 3 b.l ), K. Dirgelienë (t. 3 b.l ), O. Juèinskienë (t 3 b.l 45-46), A. Berytë (t. 3 b.l ), J.Lekavièius (t. 3 b.l 65-66), J.Darbutas (t. 3 b.l. 73), S. Dacienë (t. 3 b.l. 77), A. Bumblauskas (t. 3 b.l ), S.Ðakalys (t. 3 b.l ), M. Dulksnys (t. 3 b.l ), V. Mikelionis (t. 3 b.l ), J. Andriuðka (t. 3 b.l ), D. Malakauskienë (t. 3 b.l. 96), A. Mikuta (t. 3 b.l ), P. Balsevièius (t. 3 b.l ), V.Jakðtas (t. 4 b.l ), K.Katkus (t. 4 b.l.36-37), V. Kriþanauskas (t. 4 b.l ), P. Kriþanauskienë (t. 4 b.l ), R. Malakauskas (t. 4 b.1. 74), J. Maskolenkienë (t. 4 b ), A. Vilèinskas (t. 4 b.l ), O. P. Lapienë (t. 10, b.l. 47), B. B. Montvydienë (t. 10, b.l. 45) parodë, kad jie suþinojo apie þudynes Rainiø miðkelyje ið þmoniø arba savo artimøjø kalbø ir pasakojimø, kai kurie ið jø buvo nuvykæ á Rainiø miðkelá, kuriame pamatë nuþudytø kaliniø lavonus, kurie buvo þiauriai sudarkyti, sunkiai atpaþástami, giminës juos atpaþino pagal rûbus, kûne esanèias individualias þymes. Be to, P.Raslano kaltæ árodo autentiðki Studijø biuro dokumentai spausdinti 1942 m. (t. 1 b.l ), autentiðkas leidinys Lietuviø archyvas iðleistas 1942 m. (t. 1 b.l ), autentiðkas leidinys Þemaièiø kankiniai (t.1 b.l. 159), fotonuotraukos, kuriose uþfiksuoti nuþudyti Rainiø miðkelyje Telðiø kalëjimo politiniai kaliniai ( t. 2 b.l ), Lietuvos archyvuose iðlikusios 1941 m. ákalintø Telðiø kalëjime ir 1941 m. birþelio 25 d. naktá nuþudytø 35 politiniø kaliniø: V.Petronaièio, J.Vièiaus, A. Dibisterio, K.Katkaus, J. Antanavièiaus, E. Ðalèiaus, I. Geleþinio, K. Kiðevièiaus, K. Kauliaus, P. Lukausko, A. Gauduèio, V. Pabarèiaus, J. Bumblio, Z. Sakelio, A. Jogmino, H. Glazausko, L. Malakausko, H.Þvirzdino, P. Guþausko, A. Èiurinsko, V. Lileikio, K. Puðkoriaus, A.Rako, A.Èiu- 228

213 þo, Z.Tarvainio, V.Gailiaus, J.Telðinsko, J. Beimavièiaus, P.Vilèinsko, L.Kuso, J.Miliaus, S.Bubelës, B. Korzos, V.Kavecko archyviniø baudþiamøjø bylø ir K. Paulausko archyvinës stebimosios bylos daiktiniø árodymø dokumentai (priedas prie baudþiamosios bylos Nr. 1 ) bei SSRS MVD informacinio centro praneðimai, kuriuose nurodoma apie Telðiø kalëjime kalintø politiniø kaliniø suðaudymà arba mirties bausmës ávykdymà jiems 1941 m. birþelio 25 d. Petro Raslano organizuotos specialios komisijos sprendimu (t. 2 b.l , ). Ðiuose SSRS MVD informacinio centro praneðimuose apie nuþudytuosius Telðiø kalëjime kalintus politinius kalinius bei nuþudytøjø kaliniø archyviniø baudþiamøjø bylø dokumentuose mirties bausmës paskyrimas jiems ir jos ávykdymas 1941 m. birþelio 25 d. Telðiø rajone yra uþraðytas rusø kalba þodþiais arba vartojant trumpinius rusø kalba BMH (ðioje byloje vertimuose á lietuviø kalbà ðie trumpiniai raðomi raidëmis VMN ). Nustatyta, kad trumpinys BMH (vertimuose VMN ) reiðkia nubaudimà aukðèiausiàja bausme. Tai dar vienas akivaizdus P. Raslano kaltës ðioje byloje árodymas. Kaltinamojo P. Raslano veiksmuose atsakomybæ lengvinanèiø aplinkybiø nenustatyta. Kaltinamojo P. Raslano atsakomybë sunkinanèiomis aplinkybëmis yra tai, kad nusikaltimas padarytas organizuotoje grupëje, nusikaltimas sukëlë sunkias pasekmes, nusikaltimas padarytas su ypatingu þiaurumu, nusikaltimas padarytas, pasinaudojant visuomeninës nelaimës sàlygomis. Remiantis iðdëstytu: Petras Raslanas, Petro, gimæs 1914 m. kovo 25 d. Latvijoje, Rygoje, lietuvis, ðiuo metu Rusijos Federacijos pilietis, iðsilavinimas aukðtasis, vedæs, pensininkas, neteistas, gyvenantis 229

214 Rusijos Federacijoje, Maskvos srt., Balaðichos m., Objedinenija g. 3-60, kaltinamas tuo, kad jis 1941 m. birþelio 24 d., dirbdamas Lietuvos TSR valstybës saugumo liaudies komisariato Telðiø apskrities skyriaus virðininku, grupëje su Telðiø apskrities vykdomojo komiteto pirmininku D. Roèiumi [Rociumi], Lietuvos TSR valstybës saugumo liaudies komisariato Telðiø apskrities skyriaus virðininko pavaduotoju Þdanovu, Lietuvos TSR valstybës saugumo liaudies komisariato Kretingos apskrities skyriaus virðininko pavaduotoju Jermolajevu ir TSRS 8-osios armijos bataliono komisaru M. Kompanijecu, turëdamas tikslà fiziðkai sunaikinti dalá Lietuvos gyventojø, priklausanèiø atskirai politinei grupei asmenø, turëjusiø prieðingus okupacinës sovietø valdþios Lietuvoje vykdytai politikai ásitikinimus, organizavo specialios komisijos ið aukðèiau nurodytø sovietø okupacinës valdþios atstovø sudarymà ir, pats bûdamas ðios komisijos sudëtyje, atrinko suðaudymui 76 beginklius civilius Lietuvos gyventojus, neteisëtai patalpintus á Telðiø kalëjimà uþ kontrrevoliucinius, t.y. sovietø okupacinës valdþios ideologijai prieðingus veiksmus, ir pasitelkdamas TSRS 8-osios armijos karius, 1941 m. birþelio 25 d naktá Telðiø rajone Rainiø miðkelyje þiauriai kankinant kirviais, peiliais, durtuvais ir kitais árankiais bei suðaudant 76 kalinius: Juozà Antanavièiø, Antanà Antanavièiø, Jonà Antanavièiø, Liudvikà Bachmanà, Kazá Baltrimaitá, Povilà Balsevièiø, Stasá Balsevièiø, Albinà Baltramiejûnà, Juozà Beimavièiø, Kostà Buèiø, Juozà Bumblá, Steponà Bubelæ, Adolfà Butkø, Antanà Èiuþà, Andriø Èiurinskà, Pranà Daukðà, Stasá Daknevièiø, Antanà Dibisterá, Henrikà Glazauskà, Pranà Guþauskà, Augustinà Gaudutá, Vaclovà Gailiø, Ignà Geleþiná, Kazimierà Galdikà, Juozà Jablonská, Aleksà Jankauskà, Jonà Jakðtà, Stasá Jocá, Adolfà Jogminà, Kazá Katkø, Kazimierà Kauliø, Juozà 230

215 Kvedarà, Petrà Kavolá, Boleslovà Kavolá, Povilà Kardelá, Povilà Kazlauskà, Karolá Kiðevièiø, Vladà Kaveckà, Boleslovà Korzà, Leonà Kusà, Broniø Kriþinauskà, Vitoldà Lileiká, Mikà Lengvená, Mikà Lionginà, Pranà Lukauskà, Liudà Malakauskà, Petrà Maskolenkà, Jonà Miliø, Antanà Montvydà, Vladà Motuzà, Motiejø Norvaiðà, Liudà Pakalniðká, Zigmà Parafionavièiø, Vaclovà Pabarèiø, Kazá Puðkoriø, Vladà Petronaitá, Kazá Paulauskà, Andriø Rudokà, Jonà Rudokà, Adomà Rakà, Zigmà Sakelá, Adomà Simutá, Juliø Simutá, Feliksà Stukà, Vladà Songailà, Èeslovà Ðalkauskà, Zenonà Ðakená, Edmundà Ðalèiø, Jonà Ðleiniø, Jonà Telðinskà, Juozà Truskà, Zenonà Tarvainá, Jurgá Vièiø, Povilà Vilèinskà, Herminegildà Þvirzdinà, Georgijø Michejevà, juos nuþudë, tai yra fiziðkai sunaikino dalá civiliø beginkliø Lietuvos gyventojø, priklausanèiø atskirai politinei asmenø grupei. Ðiais savo veiksmais PETRAS RASLANAS padarë nusikaltimà, numatytà Lietuvos Respublikos BK 18 str. 4 d. ir 71 str. 2 d. Kaltinamoji iðvada suraðyta Vilniuje 1999 m. sausio mën. 08 d. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 37 str. ði baudþiamoji byla teisminga Ðiauliø apygardos teismui. Lietuvos Respublikos Generalinës prokuratûros Specialiø tyrimø skyriaus vyriausiasis prokuroras R. Valentukevièius 231

216 TEISMO NUOSPRENDIS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2001 m. balandþio 5 d. Ðiauliai Ðiauliø apygardos teismo baudþiamøjø bylø skyriaus kolegija, susidedanti ið pirmininkaujanèiojo V.Birbilo, teisëjø N.Matuzevièienës, D.Burbulienës, sekretoriaujant L.Songailaitei, dalyvaujant prokurorei A.Sabaliauskienei, gynëjui adv. VJuozelaièiui, nukentëjusiesiems A.Antanavièiui, J.Jablonskiui, V.Motuzai, G.Savoniakienei, A.J.Damanskienei, V.Jakðtui, O.Lapienei, J. Visockienei, L.Simuèiui, P.Tumbrotui, K.Jonuðienei, teisiamajame posëdyje iðnagrinëjo baudþiamàjà bylà, kurioje Petras Raslanas, gimæs 1914 m. kovo 25 d. Latvijoje, Rygos mieste, lietuvis, dabar Rusijos Federacijos pilietis, iðsilavinimas aukðtasis, vedæs, pensininkas, neteistas, gyvenantis Rusijos Federacijoje, Maskvos srityje, Balaðichos mieste, Objedinenija g. 3-60, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 18 str. 4 d. ir 71 str. 2 d. Teismas, iðnagrinëjæs bylà, nustatë: kad Petras Raslanas, dirbdamas Lietuvos TSR valstybës saugumo liaudies komisariato Telðiø apskrities skyriaus virðininku, grupëje su Telðiø apskrities Vykdomojo komiteto pirmininku D.Rociumi, Lietuvos TSR valstybës saugumo liaudies komisariato Telðiø apskrities skyriaus virðininko pavaduotoju Þdanovu, Lietuvos TSR valstybës saugumo liaudies komisariato Kretingos apskrities skyriaus virðininko pavaduotoju Jermolajevu ir TSRS 8- osios armijos bataliono komisaru M.Kompanijecu, turëdamas tikslà fiziðkai sunaikinti dalá Lietuvos gyventojø, priklausan- 232

217 èiø atskirai politinei grupei asmenø, turëjusiø prieðingus okupacinës sovietø valdþios Lietuvoje vykdytai politikai ásitikinimus, 1941 m. birþelio 24 d. organizavo specialios komisijos ið aukðèiau nurodytø sovietø okupacinës valdþios atstovø sudarymà ir pats bûdamas ðios komisijos sudëtyje atrinko suðaudymui 76 beginklius Lietuvos gyventojus, neteisëtai patalpintus á Telðiø kalëjimà uþ kontrrevoliucinius, tai yra, sovietø okupacinës valdþios ideologijai prieðingus veiksmus, ir pasitelkdamas TSRS 8-osios armijos karius 1941 m. birþelio 25 d. naktá Telðiø rajone, Rainiø miðkelyje, þiauriai kankinant kirviais, peiliais, durtuvais ir kitais árankiais bei suðaudant nuþudë 76 kalinius: Juozà Antanavièiø, Antanà Antanavièiø, Jonà Antanavièiø, Liudvikà Bachmanà, Kazá Baltrimaitá, Povilà Balsevièiø, Stasá Balsevièiø, Albinà Baltramiejûnà, Juozà Beimavièiø, Kostà Buèá, Juozà Bumblá, Steponà Bubelæ, Adolfà Butkø, Antanà Èiuþà, Andriø Èiurinskà, Pranà Daukðà, Stasá Daknevièiø, Antanà Dibisterá, Henrikà Glazauskà, Pranà Guþauskà, Augustinà Gaudutá, Vaclovà Gailiø, Ignà Geleþiná, Kazimierà Galdikà, Juozà Jablonská, Aleksà Jankauskà, Jonà Jakðtà, Stasá Jocá, Adolfà Jogminà, Kazá Katkø, Kazimierà Kauliø, Juozà Kvedarà, Petrà Kavolá, Boleslovà Kavolá, Povilà Kardelá, Povilà Kazlauskà, Karolá Kiðevièiø, Vladà Kaveckà, Boleslovà Korzà, Leonà Kusà, Broniø Kriþinauskà, Vitoldà Lileiká, Mikà Lengvená, Mikà Lionginà, Pranà Lukauskà, Liudà Malakauskà, Petrà Maskolenkà, Jonà Miliø, Antanà Montvydà, Vladà Motuzà, Motiejø Norvaiðà, Liudà Pakalniðká, Zigmà Parafionavièiø, Vaclovà Pabarðèiø, Kazá Puðkoriø, Vladà Petronaitá, Kazá Paulauskà, Andriø Rudokà, Jonà Rudokà, Adomà Rakà, Zigmà Sakelá, Adomà Simutá, Juliø Simutá, Feliksà Stukà, Vladà Songailà, Èeslovà Ðalkauskà, Zenonà Ðakená, Edmundà Ðalèiø, Jonà Ðleiniø, Jonà Telðinská, Juozà Truskà, Zenonà Tarvainá, Jurgá Vièiø, Povilà Vilèinskà, Herminegildà Þvirzdinà, Georgijø Miche- 233

218 jevà, tai yra, fiziðkai sunaikino dalá civiliø beginkliø Lietuvos gyventojø, priklausiusiø atskirai politinei asmenø grupei. Teisiamasis P.Raslanas tardymo metu 1 kaltu neprisipaþino, kad bûtø dalyvavæs þudant Telðiø kalëjimo kalinius priëmus nutarimà patraukti P.Raslanà kaltinamuoju ir já suimti, jis nuo tardymo pasislëpë kitoje valstybëje Rusijos Federacijoje ir atsisakë atvykti pagal ðaukimà. Apklaustas tardymo metu liudytoju, jis paaiðkino, kad, prasidëjus karui , jis dirbo Telðiø apskrities valstybës saugumo komisariato skyriaus virðininku. Jø skyrius atliko politiniø kaliniø bylø tyrimà, tardë kalinius, juos areðtuodavo buvo gautas ásakymas ið águlos garnizono ðtabo palikti miestà ir evakuotis. Jie apsistojo miðkelyje prie Tryðkiø. Ten formavosi kariniai daliniai, atitrûkæ nuo savo kariniø daliø. Jie tarësi su kariðkiais dël politiniø kaliniø, esanèiø Telðiø kalëjime, likimo. Buvo prieita nuomonës, kad reikia evakuoti kalinius, nes prieðingu atveju tai taptø ginkluota gauja kovai su tarybø valdþia. Tai buvo pavesta padaryti partiniams organams ir jam. Kilo klausimas dël transporto. Iðskyrus [=paskyrus] transportà ir davus kariná daliná, jis, D.Rocius, trys saugumo darbuotojai ir kiti gráþo á Telðius vykdyti ðios uþduoties. Evakuacijos reikalus tvarkë jis, D.Rocius ir TSRS 8-osios armijos bataliono komisaras M.Kompanijecas. Jø uþduotis buvo atskirti politinius kalinius nuo kriminaliniø. Jie ir karininkai sudarinëjo sàraðus, tikrino kaliniø bylas. Apie kaliniø evakavimà ar likvidavimà nebuvo jokio direktyvinio dokumento, þodiniø nurodymø tai padaryti taip pat nebuvo gauta 2. 1 Ðiauliø apygardos teismas P.Raslano, pasislëpusio Rusijoje, neapklausë; èia minimos jo kaip liudininko apklausos m. 2 Þr. ðios kn p. 234

219 Jie priëjo iðvados, kad palikti 70 kontrrevoliucionieriø sudarys organizuotà gaujà. Buvo duoti keturi sunkveþimiai, du tankai ir kariuomenës dalinys. Kiekvienas kalinys buvo uþvedamas á kalëjimo raðtinæ, kur jie tvarkë dokumentus, sutikslino jø asmenybes. Èia, raðtinëje, kaliniams buvo suriðamos rankos sakant, kad sodins á maðinas ir evakuos. Atrinktø asmenø dokumentus pasiëmë jis, o kaliniø sàraðus pasiëmë karininkai. Kaliniai á automaðinas buvo patalpinti jau vakare. Tam vadovavo Kompanijecas. Po to jie iðvaþiavo, o jis liko Telðiø mieste. Kitos dienos rytà suþinojo, kad kaliniai suðaudyti Rainiø miðke. Evakuojantis dokumentus ir bylas jis iðsiveþë á Rygà; èia, jø nepriëmus, sudegino komisariato katilinëje. Dokumentus dël Telðiø kalëjime buvusiø kaliniø kardomøjø priemoniø perdavë Permës [tada Molotovo] valstybës saugumo valdybai. Nukentëjusieji teisme paaiðkino: J. E. Jablonskis parodë, kad jo tëvas Juozas Jablonskis tuo metu gyveno Mosëdyje, jo darbovietëje buvo padaryta krata, todël tëvas ëmë bijoti ir slapstytis. Tëvà suëmë 1941 m. balandþio mënesá. Ið pasakojimø þino, kad tëvo paþástamas pasisiûlë tëvui padëti pereiti valstybës sienà, bet nuvedë á saugumieèiø rankas. V.Motuzas patvirtino, kad buvo nuþudytas Rainiuose jo tëvas Vladas Motuzas. Motina jam pasakojo, kad tëvas buvo suimtas uþ tai, kad Gaudikaièiø kaimo keli gyventojai paraðë skundà, kad tëvas nupjovë miðiná, kad jis neatitektø tarybø valdþiai, nepagarbiai atsiliepë apie tarybø valdþià. Buvo Ðauliø sàjungos narys. Motina atpaþino vyro lavonà tik ið ágimtos dëmës ant kûno ir rûbø raiðtelio. 235

220 G.Savoniakienë tvirtina, kad jos tëvas Vladas Petronaitis buvo suimtas 1940 m. liepos mënesá. Buvo Ðauliø sàjungos narys. Apie nuþudymà suþinojo tik ið laikraðèiø. Nukentëjusioji A.J.Damanskienë paaiðkino, kad jos tëvas Juozas Truska dirbo policijoje, buvo Ðauliø sàjungos narys. Tëvà suëmë 1941 m. birþelio pradþioje rusø kariðkiai. Motina atpaþino nuþudytà vyrà tarp kitø lavonø. Á galvà jam buvo sukaltos vinys, kûnas apiplikytas, vietomis nusilupusi oda. V. Jakðtas nurodë, kad jo tëvas Jonas Jakðtas 1940 m. dirbo Tverø valsèiaus virðaièiu, buvo ðauliø bûrio vadas, Tautininkø partijos [skyriaus] pirmininkas. Tëvà suëmë 1940 m. liepos mënesá. Tëvo brolis Vincas pasakojo, kad, laidojant brolá, ið tëvo lavono nugaros iðkrito 5-6 kulkos. Atpaþino tik ið rando rankoje ir miliniø kelniø. Abi rankos, pusë veido buvo nuvirintos. O. P. Lapienë teismui paaiðkino, kad jos tëvas Feliksas Stukas buvo nuþudytas Rainiuose uþ tai, kad iki sovietø okupacijos tarnavo Lietuvos kariuomenëje puskarininkiu. Alf. Antanavièius sako neþinàs, uþ kà suëmë ir nuþudë jo tris brolius: Juozà, Jonà ir Antanà. K. Jonuðienë irgi teigia, kad neþino uþ kà buvo suimtas jos brolis Povilas Vilèinskas. Gráþæs ið Lietuvos kariuomenës, 1940 m. dirbo Telðiø kalëjime priþiûrëtoju. Lavonà atpaþino tik ið drabuþiø. Prisimena, kad visø lavonø galvos buvo sudauþytos, buvo subadyti. Nukentëjusysis P. V.Tumbrotas sako, kad Rainiuose buvo nuþudytas jo dëdë Zigmas Sakelis. Jam giminës pasakojo, kad dëdë buvo labai suþalotas: paþabotas, sudarkyti lyties organai, dalis galvos nuskelta. Kalëjimo darbuotojai pasakojo, kad maðinose, kuriomis veþë kalinius, buvo pribëgæ kraujo. Antano Dibisterio duktë J. Visockienë prisiminë, kad jos tëvà areðtavo 1940 m. liepos mënesá uþ tai, kad buvo átartas, 236

221 jog jis galësiàs trukdyti greitai ávyksiantiems rinkimams. Tëvas priklausë Ðauliø sàjungai, Jaunalietuviø organizacijai. L. Simutis parodë, kad jo tëvas Adomas Simutis turëjo ginklø ir ruoðësi sukilimui. Nuþudytà tëvà atpaþino tik ið baltiniø ir plaukø. Motina pasakojo, kad jo tëvas buvo paþabotas, rankos ir kojos nuvirintos. Nukentëjusieji J.Maskolenkienë, B.Stukas ir S.Daukðienë (dabar miræ) tardymo metu davë ðiuos parodymus: J. Maskolenkienë, kad Rainiuose buvo nuþudytas jos vyras Petras Maskolenka, broliai Andrius ir Jonas Rudokai, pusbrolis Zigmas Parafionavièius. Vyrà atpaþino ið veido. Jam buvo subadyta krûtinë (t.4, b.l ). S. Daukðienë nurodë, kad jos vyras Pranas Daukða dirbo Telðiø rajone, Janapolës pradinës mokyklos vedëju m. pavasará kariðkiai darë namuose kratà ir já iðsiveþë. Lavonà atpaþino: buvo sudauþytas, iðdurta akis (t.3, b.l ). B. Stukas teigia, kad neþino uþ kà buvo suimtas jo tëvas Feliksas Stukas. Prasidëjus karui, suþinojo, kad tëvas nuþudytas (t. 4, b.l ). Politiniø kaliniø sunaikinimo aplinkybes patvirtina ir liudytojai. Nuþudytojo Vlado Motuzo duktë V. Gricienë þino ið motinos, kad jos tëvà apskundë, kad jis pjauna vikius, kad ðie nesubrandintø grûdø ir neatitektø tarybø valdþiai, kad darbininkams neatiduoda uþdarbio grûdais. Tëvas pasiskolino grûdø ir atidavë darbininkams metais tëvà nuteisë 8 m. laisvës atëmimu uþ tai, kad tarybinæ armijà pavadino driskiais. Jis buvo Ðauliø organizacijos narys. Ji ir motina, suþinojusios apie nuþudymà, nuëjo á Rainius. Tëvà atpaþino ið kelniø, raiðteliø, batø. Pusë galvos buvo numuðta, pusë krûtinës nuplikyta. Batuose kojos pûslëtos, nagai nuplëðti. 237

222 J. Norkutë teigia, jog jos motina, Adomo Simuèio sesuo, sunkiai atpaþino A.Simutá, nes buvo labai suþalotas. J. Norkutë þino ið motinos pasakojimo, kad jos brolis A.Simutis buvo nekaltas. Motina vyko á vietà atpaþinti. Sakë, kad vaizdas buvo baisus. T. Galdikienë paaiðkino, kad buvo nuþudytas jos tëvas A.Stukas. Motina sakë, kad vyrà atpaþino ið megztinio, nes kûnas buvo taip subjaurotas, kad nebuvo galima atpaþinti. D. Jakðtienë paaiðkino, kad nuþudytasis Jonas Jakðtas jai buvo uoðvis. Ji buvo iðtekëjusi uþ jo sûnaus Viktoro. Þino, kad tarp enkavedistø ir Lietuvos partizanø vyko susiðaudymas 1. Pas juos bunkeryje slëpësi partizanai. Kratos metu pas juos rado ginklø, ðoviniø, rado ir kankiniø knygutæ. Vyro brolis Vincas, kuris ir laidojo tëvà, pasakojo, kad tëvà atpaþino tik ið ðautinës þaizdos rando rankoje ir kelniø. Burna buvo paþabota viela, kuri buvo áverþta pagalio pagalba ir ásipjovusi á burnà, rankos nuðutintos iki alkûniø. Ið kûno iðkrito 5 ar 6 ðoviniø kulkos. Liudytoja S. Anulienë tvirtina, kad Pranas Daukða buvo motinos brolis. Motina pasakojo, kad P.Daukða dirbo Janapolës pradinës mokyklos mokytoju, konfliktavo su mokyklos vedëja, kuri ir galëjusi áskøsti. S. Ðedbaras sako, kad P. Daukða buvo jo brolis. Ið kalbø þino, kad jis buvo ðauliø bûrio vadas. Nuþudytojo þmona pasakojo, kad P. Daukðà suëmë rusø saugumieèiai. Liudytojas S. Pagojus teigia gyvenæs uþ vieno kilometro nuo Rainiø. Uþvaþiavo á Rainiø miðkà, pamatë uþkastas tris duobes. Susitiko kaimynà ir pradëjo atkasinëti duobes. Po to atvarë ið Telðiø þydus ir jie atkasinëjo duobes. Lavonai buvo neatpaþástamai suþaloti, burnos paþabotos. Matë, kad buvo nulupti kojø ir rankø nagai, nuplikyta kûno oda. 1 Vëlesniø metø ávykiai. 238

223 Kai kuriems lavonams buvo prapjauti ðonai. Liudytojai P.Balsevièius, K.Katkus ir V.Jakðtas, kurie dabar yra miræ, tardymo metu apie jø artimøjø nuþudymo aplinkybes davë ðiuos parodymus: P. Balsevièius parodë, kad jis atvyko á Plungæ pakviesti brolá Povilà á savo vestuves. Namuose nerado, praneðë, kad suimtas. Nuvyko á saugumo bûstinæ Plungëje ir jam pasakë, kad brolio nepaleis, kad jis pats kuo greièiau dingtø, jei nenori bûti suimtas. Jis þino, kad brolis Povilas prisidëjo prie laikraðtëlio Laisvës varpas leidimo ir platinimo kitas brolis Stasys dalyvavo jo vestuvëse, o jau buvo suimtas. Jis buvo átariamas, kad bendravo su broliu Povilu, be to, priklausë Ðauliø sàjungai. Suþinojæs, kad Rainiø miðke nuþudyti politiniai kaliniai, brolá Povilà atpaþino tik pagal randà kakle, rûbus. Deðinës akies vietoje buvo skylë, sutriuðkintas deðinës pusës kiauðas. Buvo iðbëgæ smegenys, burna paþabota, ant rankø matësi buvusio suriðimo þymës. Brolá Stasá atpaþino ið batø ir veido bruoþø. Jam juosmens srityje ið priekio buvo iðpjautas odos ruoþas, primenantis dirþà, ðonuose prapjautos skylës, o á tas skyles sukiðtos rankos. Burna buvo paþabota. K. Katkus nurodë, kad buvo nuþudytas jo tëvas Kazys Katkus. Tëvas buvo Plateliø valsèiaus ðauliø bûrio vadas, dirbo kooperatyvo pirmininku, kaimo seniûnu. Buvo áspëtas paþástamo policininko, kad artëjant Seimo rinkimams 1 gali bûti suimtas, bet jis slëptis atsisakë, nes nenorëjo, kad bûtø suimti ðeimos nariai. 1 Vadinamojo liaudies seimo, t.y m. liepos mën d. 239

224 Suþinojus apie þudynes, jis su motina nuvyko á vietà ir tëvà atpaþino tik ið kelniø audinio. Tëvui buvo sudauþytas galvos kiauðas, iðmuðti visi dantys, abiejose krûtinës pusëse durtinës þaizdos, nuðutintos rankos ir kojos. Jam ástrigo atmintin tai, kad beveik visø lavonø buvo sukneþinti galvø kiauðai, tarsi tai bûtø padaryta smogiant kirviu ar plaktuku. V.Jakðtas tardymo metu sakë, kad nuþudytas jo brolis Jonas Jakðtas buvo Tverø valsèiaus virðaièiu, ðauliø bûrio vadu. Brolá suëmë, nes rado ðautuvà. Rainiø miðkelyje matë toká vaizdà: lavonams buvo iðsukinëtos rankos, vieni pusnuogiai, kiti nuogi. Vienas lavonas buvo visai iðdarkytas. Jam nupjauti ir á burnà ákiðti lytiniai organai. Rankos suriðtos vielomis, kad net iki kaulø ásispaudæ. Brolá atpaþino ið kelniø ir ið rankoje buvusio ðautinio rando. Brolio veidas buvo viena þaizda, pusë veido nuplikyta, burna perplëðta iki ausø. Dabar V. Jakðtas yra miræs, jo parodymai paskelbti. Vienintelis likæs gyvas Rainiø þudyniø dalyvis J. Ðapalas, dabar jau miræs, 1988 m. gruodþio 23 d. tardymo metu prokurorui davë tokius parodymus: já suëmë 1941 m. kovo 11 d. trys uniformuoti rusiðkai kalbantys vyrai. Jo klausinëjo, kokiai partijai priklauso. Jis prisipaþino, kad yra Ðauliø sàjungos narys. Buvo þiauriai tardomas Telðiø kalëjime. Birþelio 25 d. naktá á kamerà ásiverþë uniformuoti NKVD darbuotojai, suriðo jam, Korzai, Jakðtui ir kitiems rankas uþ nugaros ir iðvedë á laukà. Pamatë keturis sunkveþimius, kuriuose buvo sutalpinti suriðtomis rankomis kiti kaliniai. Kiekviename sunkveþimyje buvo ir po du NKVD darbuotojus, tarp kuriø buvo ir lietuviø. Juos nuveþë á Rainiø miðkelá. 240

225 Ið kaliniø atrinko pirmus deðimt asmenø: Korzà, Jakðtà ir kitus. Tuo metu ájungë visø maðinø variklius, kilo nemaþas triukðmas. Prie kiekvieno ið deðimties asmenø ið priekio priëjo po du ar tris NKVD darbuotojus, o vienas stovëjo uþ nugaros ir laikë kaliná. Rankos kaliniø buvo suriðtos. Prasidëjo klaikus kaliniø riksmas. Pamatë, kaip ið priekio stovintys NKVD darbuotojai peiliu pjauna tø deðimties asmenø lieþuvius, nutraukæ kelnes pjauna lytinius organus. Kaliniai neþmoniðkai raitësi ir klykë. Po to kareiviai su ðautuvø buoþëmis suduodavo á galvà ir taip, matyt, pribaigdavo, nes në vienas ið deðimties nebuvo nuðautas. Buvo naktis, visi puolë bëgti á ávairias puses. Jam pavyko pabëgti. Liudytojas A.Bumblauskas, kuris gyveno netoli Rainiø miðkelio, matë atkasamus lavonus, kuriø buvo nuplikytos rankos ir kojos. Visi lavonai buvo paþaboti. Vieni vielomis, kiti juostomis. J.Lekavièius tardymo metu irgi patvirtino, kad beveik visiems lavonams buvo sudauþytos galvos ir ið veido bruoþø nebuvo galima jø atpaþinti. Jis gyveno netoli Rainiø, todël girdëjo tà naktá motorø triukðmà ir protarpiais þmoniø klyksmus. B.Vizgaudas, dabar miræs, tardymo metu aiðkino, kad jis tuo laiku dirbo Telðiø kalëjimo priþiûrëtoju metais buvo suimta daug þmoniø m. birþelio mënesá á kalëjimà atvaþiavo maðinos su kareiviais. Jam ir kitiems priþiûrëtojams liepë ið kamerø iðleisti kalinius. Koridoriuje 3 ar 4 nepaþástami civiliðkai apsirengæ þmonës kaliniams riðo rankas uþ nugaros, uþriðo burnas, akis. Jam atrodo, kad kaliniams rankas riðo medþiaginëmis juostomis. Suriðtus kalinius kareiviai vedë á maðinà ir guldë. Tà naktá kaliniø iðveþë þmoniø. 241

226 Be nukentëjusiøjø, liudytojø parodymø P.Raslano kaltë, organizuojant Telðiø kalëjimo 76 politiniø kaliniø kankinimus ir nuþudymà, yra árodoma ir paties P.Raslano 1942 m. spalio 7 d. raðytame paaiðkinime LKP (b) CK sekretoriui A.Snieèkui (t. 5, b.l ). Jis raðë:... keletà sykiø vaikðèiojau pas karinës dalies prokurorà ir tribunolo pirmininkà, kad jie padëtø sutvarkyti mums ðá reikalà. Buvo prieita iðvados, kad palikti Telðiø kalëjime virð 70 kontrrevoliucionieriø savaime jau sudaro organizuotà gaujà prieð Raudonàjà armijà ir juos ten palikti yra nusikaltimas. Tada man davë daliná kariuomenës, keturis sunkveþimius ir du tankus ir pasiûlë gráþti á Telðius. Að sutikau ir, pasiëmæs keletà darbuotojø ir Telðiø Vykdomojo komiteto pirmininkà drg. D.Rociø, vakare iðvykau. Byloms perþiûrëti sudarëm komisijà, susidedanèià ið: 1. P.Raslano VSLK Telðiø skyriaus virðininko, 2. Þdanovo saugumo leitenanto VSLK Telðiø apskrities skyriaus virðininko pavaduotojo, 3. Kompanijec intendanto II-ojo rango, dirbusio 8-osios armijos politiniame skyriuje, 4. D.Rociaus Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotojo, 5. Jermolajev jaun. saugumo leitenanto, VSLK Kretingos apskrities skyriaus virðininko pavaduotojo. Komisija perþiûrëjo virð 70 bylø, kaltinamø uþ ðnipinëjimà, kontrrevoliucinæ ir agitacinæ veiklà. Kaliniai buvo ið Telðiø saugumo skyriaus ir dalinai Kretingos. Kai kurios bylos jau buvo uþbaigtos, kitos neuþbaigtos, bet apie jø nusikaltimà abejonës nebuvo... Dël jø nusikalstamumo að niekuomet neturëjau jokiø abejoniø. Jø visø areðtas buvo sankcionuotas Lietuvos Respublikos prokuroro drg. Kaðos. Visi 75 pasiøstieji á anà pasaulá turëjo kontrrevoliucinio pobûdþio nusikaltimus... Að esu ásitikinæs, kad ten nebuvo në vieno nekalto. 242

227 Toliau paaiðkinime raðoma, kad, baigiant komisijai perþiûrëti bylas, buvo gauta þiniø, kad vokieèiai pralauþë prie Telðiø gynybos linijà. Tada paskubomis iðvaþiavom su pasmerktaisiais ir, vengdami pavojaus toliau su jais vaþiuoti, nuo Telðiø apie 2-3 kilometrus miðkelyje, kelyje á Luokæ, juos suðaudë á pagalbà duotieji Raudonosios armijos kariai. Ten jie buvo ir uþkasti. Galutinai ið Telðiø mes pasitraukëme apie 10 val. ryto. Jei kalbëti apie negerumà, jog tas viskas buvo atlikta vienoje vietoje ir arti miesto, tai að galiu pasakyti, kad kitaip visa tai atlikti nebuvo laiko. Ðiø asmenø bylø nutarimai ir su tuo dalyku suraðyti aktai mano buvo susiûti vienon bylon ir pasiøsti per Molotovo VRLK srities valdybà centran. Centras pripaþino visa tai teisëtu ir uþtvirtino. Labai panaðø paaiðkinimà A.Snieèkui paraðë ir kitas specialios komisijos narys D.Rocius (t.5, b.l ): Kontrrevoliucionieriø sàstatas yra: smetoniniai valdininkai, buoþës, kunigai, kurie ðiame darbe vaidino nemaþà rolæ, ir visø tautiðkø faðistiniø organizacijø, veikusiø Lietuvoje iki tarybø valdþios, vadai, vadukai ir eiliniai nariai. Visà 24 dienà kartu su kariuomenës ðtabu buvome Tryðkiø miðke: að Vykdomojo komiteto pirmininkas, partijos sekretorius Mironovas Borisas ir NKGB virðininkas Raslanas Petras. Mums rûpëjo evakuoti kalëjimà, bet tam mes neturëjome nei susisiekimo priemoniø, nei ginkluotøjø jëgø. Ðá darbà atlikti apsiëmë kariuomenës ðtabas. Mums beliko tik ið kalëjimo iðleisti kalinius. Tuoj buvo pasiøstas dalinys raudonarmieèiø su vadu, sunkveþimiai ir du tankai. Naktá ið 24 á 25 Hitlerio apaðtalai buvo pakrauti á sunkveþimius. Kariuomenë buvo pasiryþusi veþti juos iki Rainiø miðko ir suðaudyti. Atvaþiavus prie miðko, ið ten pradëjo á mus ðaudyti. 243

228 Kaliniai mëgino bëgti, bet jiems nepavyko. Tankai iðvaikë banditus, vieta buvo pravalyta ir ávykdytas suðaudymas. Suðaudymà vykdë raudonarmieèiai. Ið mûsø ten buvo: NKGB virðininkas Raslanas Petras, oper. ágaliotinis Galkinas ir kalëjimo priþiûrëtojas Pocevièius. D.Rociaus apraðytà kontrrevoliucionieriø sudëtá ir veiklos formas su jais patvirtina Lietuvos TSR Vidaus reikalø liaudies komisaras A. Guzevièius savo 1940 metø ásakyme (t. 1, b.l ). Jame iðaiðkinama, kad prie antisovietiniø ir socialiai svetimø elementø priskiriami tautininkai, jaunalietuviai, valdemarininkai, liaudininkai, krikðèionys demokratai, Ðauliø sàjungos aktyvas, þandarai, policininkai, kalëjimø tarnautojai, dvarininkai, kunigai ir kiti. Ásakyme raðoma, kad tai yra reikalinga þinoti,...nustatyti kontrrevoliucijos jëgas ir nukreipti operatyviná agentûriná aparatà joms apdirbti ir likviduoti. Ðio ásakymo vykdymà savo veikla ir patvirtino Lietuvos TSR valstybës saugumo liaudies komisariato Telðiø apskrities skyriaus virðininkas P. Raslanas. Jis asmeniðkai tardo, atlieka akistatas A.Rako, G.Glazausko, K.Puðkoriaus, L.Malakausko, V.Lileikio, P.Guþausko, Z.Tarvainio bylose, atlieka akistatà A.Èiuþo byloje, o S.Bubelës byloje sankcionuoja jo suëmimà, tvirtina apklausà ir sutinka su kaltinamàja iðvada (t. 6, b.l , t. 7, b.l ). Buvæs tuo laiku Telðiø apskrities VRLK skyriaus virðininkas M. Taurinskas (dabar miræs) tardymo metu paaiðkino, kad jokiø direktyviniø nurodymø, ásakymø, instrukcijø dël antitarybiniø elementø, kontrrevoliucionieriø suëmimo, iðtrëmimo, evakuacijos karo atveju, likvidavimo nebuvo. Su juo P.Raslanas dël kaliniø evakavimo pirmomis karo dienomis nekalbëjo (t. 5, b.l ). 244

229 Tà aplinkybæ, kad dël kaliniø evakavimo ar likvidavimo nebuvo jokio direktyvinio ar kitokio dokumento bei þodiniø nurodymø jam niekas nedavë, pripaþino tardymo metu ir pats P.Raslanas (t. 5, b.l ). Todël P.Raslanas, kreipdamasis á kariná daliná padëti iðspræsti kaliniø problemà, þinojo, kad jie bus suðaudyti, nes pats pripaþino, kad 70 kontrrevoliucionieriø jau sudaro organizuotà gaujà prieð Raudonàjà armijà ir palikti juos kalëjime yra nusikaltimas. Duotoji armijos pagalba: dalinys kareiviø, keturi sunkveþimiai ir du tankai, kaliniø rankø suriðimas, burnø uþriðimai, jø veþimas suguldytais, kai kuriø pusiau neapsirengusiø irgi rodo, kad jie buvo veþami ne evakavimui, o suðaudymui. D.Rocius paaiðkinime A.Snieèkui irgi pripaþino, kad P.Raslanas ir kiti praðë kariuomenës ðtabo, kad ðie suðaudytø kalinius, ir kad ðá darbà apsiëmë kariuomenës ðtabas. Kariuomenë sutiko veþti kalinius iki Rainiø miðko ir suðaudyti, kad suðaudymà vykdë raudonarmieèiai, o ið jø ten buvo P. Raslanas ir kiti. P.Raslano aiðkinimas, kad jis tik kità dienà suþinojo apie kaliniø suðaudymà Rainiø miðkelyje, paneigiamas jo paèio raðytame paaiðkinime A. Snieèkui, kur jis nurodo, kad... paskubomis iðvaþiavome su pasmerktaisiais ir, vengdami pavojaus toliau su jais vaþiuoti, nuo Telðiø apie du tris kilometrus miðkelyje, kelyje á Luokæ, juos suðaudë á pagalbà duotieji Raudonosios armijos kariai. Savo aktyvià veiklà kaliniø nuþudymo byloje rodo ir tai [tuo] paaiðkinime A.Snieèkui, kad sudarytoje komisijoje save áraðë pirmuoju numeriu, vëliau tvarkë visus dokumentus jø perdavimà atitinkamoms saugumo tarnyboms. Jis vertino kaliniø kaltumà sakydamas, kad jam nebuvo jokiø abejoniø dël kaliniø nekaltumo, nors kai kurios bylos buvo ir neuþbaigtos. Ið bylos medþiagos matyti, kad TSRS 8-osios armijos bataliono kariai, vadovaujami M.Kompanijeco, buvo tik vykdytojai. 245

230 M. Kompanijecas ir D.Rocius karo metu þuvo ir prieð juos bylos nutrauktos (t. 5, b.l. 86,87). Kaliniø nuþudymà, jø þiaurø kankinimà teisme patvirtino nukentëjusieji ir liudytojai. Dabar jau mirusiø asmenø duoti parodymai tardymo metu teisme paskelbti. Be ðiø árodymø tas aplinkybes apraðo ir Teismo medicinos protokolas, iðspausdintas Þemaièiø kankiniø knygelëje. Èia ekspertai, apþiûrëdami lavonus, uþfiksavo þiauraus kankinimo faktus: kaliniø rankos buvo suriðtos, kai kurie kaliniai buvo paþaboti per burnà, galvø kiauðai sutriuðkinti, kai kuriems nuskelta dalis kiauðo, smegenys iðmaiðytos arba iðbëgusios, kai kuriems ið krûtinës kyðo plauèiai, galûnës nuðutintos, oda nulupta, kûnai subadyti, kai kuriems þandikauliai prie kaklo priverþti virve, lieþuvis perplëðtas arba jo nëra, durtuvu iðmaiðyta gerklë ir kita. Visi árodymai patvirtina, kad P.Raslanas organizavo prieðiðkai okupacinei valdþiai nusiteikusiø asmenø nuþudymà. Nusikaltimas árodytas. Jo veika tardymo organø kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 18 str. 4 d. ir 71 str. 2 d. Papildoma kvalifikacija pagal BK 18 str. 4 d. nereikalinga, nes BK 71 str. 2 d. apima veiksmus, pasireiðkusius þmoniø þudymu, o taip pat ðio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytø veiksmø organizavimà arba vadovavimà jiems. Veika kvalifikuotina tik pagal BK 71 str. 2 d. 1 Teisiamojo atsakomybæ lengvinanèiø aplinkybiø nëra. Atsakomybæ sunkinanèios aplinkybës yra tai, kad nusikaltimas ávykdytas organizuotos grupës, pasitelkus kariná daliná; nusikaltimas sukëlë sunkias pasekmes, nes nuþudyta daug þmoniø; nusikaltimas padarytas su ypatingu þiaurumu, nusikaltimas ávykdytas, pasinaudojant visuomenës nelaimës karo sàlygomis 2. 1 Veika galëjo, turbût ir privalëjo bûti kvalifikuota pagal LR BK 333 ir 335 str. 2 Vokietijos SSRS karo pradþia Telðiø kalëjimo, kaip ir daugelio kitø okupuotos Lietuvos kalëjimø, kankiniams neatrodë visuomenës nelaimë. 246

231 Skiriant bausmæ atsiþvelgtina á atsakomybæ sunkinanèias aplinkybes, á pavojingumà visuomenei, todël skirtina pati grieþèiausia bausmë laisvës atëmimas iki gyvos galvos. Daiktiniai árodymai: foto negatyvai ir foto nuotraukos perduotinos saugoti Lietuvos centriniam valstybës archyvui; 23 politiniø kaliniø archyvinës baudþiamosios bylos ir 1 archyvinë stebimoji byla gràþintinos Lietuvos Ypatingajam archyvui; J.Truðkos laidotuviø reprodukcija su negatyvu paliktina byloje. Civiliniai ieðkiniai nepareikðti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK str., nusprendë: Petrà Raslanà pripaþinti kaltu ávykdþius nusikaltimà, numatytà Lietuvos Respublikos BK 71 str. 2 d., ir nuteisti laisvës atëmimu iki gyvos galvos. Bausmæ paskirti atlikti grieþtojo reþimo pataisos darbø kolonijoje. Bausmës pradþia laikyti sulaikymo dienà 1. Daiktinius árodymus: foto negatyvus ir foto nuotraukas perduoti saugoti Lietuvos centriniam valstybës archyvui; 23 politiniø kaliniø archyvines baudþiamàsias bylas ir vienà archyvinæ stebimàjà bylà gràþinti Lietuvos Ypatingajam archyvui; J.Truðkos laidotuviø reprodukcijà su negatyvu palikti byloje. Nuosprendis per 20 dienø nuo nuosprendþio paskelbimo dienos gali bûti skundþiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per ðá teismà. Pirmininkaujantysis V. Birbilas Teisëjai: N. Matuzevièienë D. Burbulienë 1 Ta diena dar neatëjo. 247

232 248

233 PRIEDAI 249

234 250

235 m. publikacijos Rainiai prabyla Stasys Kaðauskas Tas þodis lyg þarija degina mûsø ðirdis, iðtartas sukreèia kaip elektros iðkrova, perveria mus, gimusius, augusius ir tebegyvenanèius ten. Rainiai mums ne geografinë sàvoka.. /.../ Majoras [Doncovas?], ásakæs ið raðtinës nieko neiðleisti, kaþkur iðeina ir gráþta apie 9 10 valandà su keliais kariais. Paleidæs priþiûrëtojus, su Gutmanu, Þutautu, Seleniu ir Vaitkumi perþiûri bylas, sudaro sàraðà. Kariai su sàraðu ir majoras iðeina, lieka kapitonas. Jis pasiteirauja, ar yra kalëjime virvës, kastuvø. Suradus deðimt kastuvø, apie 18 val. karininkas ásodina maðinon Heimanà, Pilybaitá, 8 raudonarmieèius ir pasiunèia á Rainiø miðkelá. Èia jau buvo pradëtos kasti 3 duobës, stovëjo uþmaskuotas tankas, uþ 30 metrø suversti kaþkokie motorai. Vyrai per valandà baigë darbà, trejetà valandø pagulëjo ant dirvono ir sutemus gráþo pësèiomis á miestà. Kalëjimas jau buvo tuðèias... Kà iki tol veikë kalëjimo virðininko pareigas einàs Vaitkus, vyr. priþiûrëtojas Þalimas, kiti priþiûrëtojai, kareiviai? Maþdaug 15 valandà Vaitkus su Gutmanu ëmë rinkti pasmerktuosius á septintà kamerà. Pirmoje kameroje sëdëjusiems politiniams J. Bertaðiui ir Þilinskui kriminaliniai patarë slëptis po lovomis. Vaitkui iððaukus J. Bertaðiø, karteniðkis kalinys pasakys: Jo èia nëra, jis iðveþtas su kitais kaliniais arba yra kitoj kameroj. Vaitkus nerëkæs, kaip áprasta, o kalbëjæs ðvelniai, matyt, nenorëdamas kelti panikos. 251

236 Nepolitiniø neiðleido, draudë þiûrëti pro langus. Bet jie girdëjo, matë, kas darosi koridoriuose, kieme. Ëmë temti. /.../ * * * Rainiai vos iðvaþiavus ið miesto Varniø keliu. Miðkelis, keli hektarai egliø kairëje kelio pusëje. Anksèiau prieð eglynëlá ðakojasi kelias á Stulpinus, dabar jis brenda á ganyklas. Po karo miðkelá iðkirto, sunaikino paminklëlá. Mes, pokario vaikai, sulaikæ kvapà, tirtëdami apeidavome kauburiuotà þemæ......o birþelio nakties liudininkø nëra. Aplinkui gyvenusiems dar dienà kareiviai uþdraudë vaikðèioti po apylinkæ. Feliksas Viðinskis ir Antanas Derkintis buvo beeinà keliu á miestà, kareiviai sulaikë ir gràþino atgal. Tiesà sakant, kaimo þmonës kasë slëptuves ir tempë á jas savo vaikelius, skudurëlius, maistà... /.../ Birþelio 26 d. Telðiø apylinkëse ðûviai jau buvo nutilæ. Vokieèiai ëjo á Rytus. Tvarkingas Telðiø gaisrininkas Peckus pamatë, jog maðinoje nebëra þvakës, kurià esà galima gauti Rainiø dvare esanèioje traktoriø stotyje. Bevaþiuodamas pro Rainiø miðkelá pamatë, jog kaimieèiai krausto ið raudonarmieèiø paliktos priekabos kaþkokius daiktus. Pastatë sargybà. Birþelio 28 dienà Peckus, nuvykæs pakeisti sargybiniø, ëmë apþiûrëti miðkelá. Mëtësi pilna visokiausiø popieriø, maðinø dalys ir ratai, keli kibirai kopûstø. Netoliese pastebëjo kastà þemæ, kuri buvo uþmaskuota samanomis. Spëjo, ar nebus ginklai, stambesnës maðinø dalys. Pradëjo kasti minkðta... Kojos, rankos, galvos... Peckus nulëkë á miestà praneðti policijai. Maþdaug nuo 14 valandos iki vakaro buvo atkasti 73 lavonai. Kasë ið miesto atvaryti þydai. Liepë rankomis... Dëjo ant 252

237 Telðiø kalëjimo politiniø kaliniø karstai bendrame kape Telðiø kapinëse. dirvono ir plovë. Doras þydelis Dampis, kuris siuvo þmonëms geras kepures, pasiprieðino. Baltaraiðtis Tiðkinas pasivedë ir nuðovë kepurininkà Dampá. Vokieèiø nebuvo, tiesa, vëliau pora atvaþiavo motociklais... Paskui ðimtus þydø suðaudys Rainiuose, Geruliuose, Vieðvënuose. Ðaudys ne vokieèiai. Pliumps be perstojo degtinæ, þarstys þydø auksà ir pleðkins... Sekmadiená, birþelio 29 d., mano tëvas ir dëdë, eidami ið miesto namo, uþsuko á miðkelá. Minia þmoniø. Vajëzau, èia tas, o èia tas, ðaukia, klykia, verkia ir alpsta þmonës. Keturi gydytojai ið Telðiø atlieka lavonø ekspertizæ, uþpildo protokolus. Gydytoja A. Þilytë pakvieèia pagalbon mano dëdæ, tas apraðo keturis lavonus ir nualpsta... Po birþelio lietø ir rûkø tas sekmadienis buvo saulëtas, karðtas. Kitoje kelio pusëje atkasë du raudonarmieèius. Kaip jie èia pateko? /.../ Sklinda kalbos, jog Klaipëdoje kaþkas matæs Vaitkø 1. Suaugo kiti medþiai Rainiø miðkelyje. Tebëra kankiniø giminës, Rainiø kaimo, aplinkiniø vienkiemiø gyventojai, tiesa, 1 Ið tiesø A.Vaitkus þuvo partizanaudamas kautynëse

238 daugelis iðsikëlæ kitur. Tebëra skausmas, kuris nudiegia vaþiuojant pro ðalá. Á tariantá Rainiø vardà þiûrima, kà turi jis mintyse: geografiná pavadinimà ar kà kità? Tragiðkosios nakties sukakèiai neþinomi þmonës vis statydavo miðkelyje kryþius, kuriuos valdþia liepdavo nugriauti. Syká pastatë metaliná. Iðsprogdino. Naktimis saugojo miðkelá. Paskutiná kartà pernai. Vis tiek kaþkas padëjo gëliø. Ir kaip, sako, tie svoloèiai sugebëjo, kada? Ðtai ir viskas. Ne, ne viskas. Vienas jaunas þmogus ið Kauno surinko milþiniðkà medþiagà apie Rainius. Belieka laukti, kuomet ji bus paskelbta 1. Ir pastatytas paminklas Rainiuose. Garsieji þemaièiø liaudies meistrai kuria paminklo projektus, ruoðiasi. Nederëtø pamirðti ir ðiose apylinkëse suðaudytø þemaièiø kraðto gyventojø þydø. /.../ Anà birþelio 25-osios rytà á Rainius sugráþo paleistas ið to paties kalëjimo vagis Azlauskas. Pakeliui dar spëjo prisivogti saldainiø. Jis samprotavo taip: Ðiais laikais geriau bûti vagimi nei lietuviu. * * * P. S. Kai straipsnis jau buvo parengtas spaudai, atsirado papildomos medþiagos. Doc. R. Èepas surado kai kuriuos dokumentus, lieèianèius tuos kraupius ávykius 2. /.../ Gimtasis kraðtas Nr. 42, Ðis straipsnis, pavadintas Rainiai, buvo pirmasis, kuris LSSR laikais atskleidë Rainiø þudyniø faktà ir aplinkybes. Jo medþiaga vëliau pateko á S.Kaðausko knygà Leisk, Vieðpatie, numirti, kurios iðsami iðtrauka teikiama toliau (þr. p. 260). Todël èia pateikti vien tik pirmojo straipsnio fragmentai, nesutampantys su knyga. 1 Straipsnyje minimas þmogus Vytautas Markevièius. Medþiagos neskelbë. 2 Tai buvo Rociaus pasiaiðkinimas A. Snieèkui, kuris spausdinamas ðios knygos p Anot R.Èepo, tuo metu buvæ nedràsu skelbti toká dokumentà. 254

239 Tekëjo saulë ne visiems Aloyzas Pintveris [...]Taèiau ið kur po vasaros dangumi ta rauda? Kaupiasi, didëja nerimas. Neuþteka saulë. Tik rytuose kruvinai nusidaþo dangus. Auðta birþelio 25-oji diena. Rauda didëja, peraugdama á ðirdá draskantá verksmà. Susigûþæs tyli Rainiø miðkelis. Saulë neuþteka 73 vyrams. Þemë suvaitoja priimdama nuþudytus savo vaikus. Mûsø iðprievartautos istorijos istorikai bevelija nutylëti, kad á nepriklausomos Lietuvos Respublikà áþengus Tarybinës armijos kariniams daliniams prasideda okupacija. O kitaip ðito fakto traktuoti neámanoma. Juk tik okupantas gali diktuoti pavergtai valstybei savo sàlygas ir nebaudþiamas ðeimininkauti svetimoje þemëje. Stalininei niekðybei pateisinti sukuriamas mitas apie revoliucinæ situacijà Lietuvoje 1940 metø pavasará ir vasarà. Beje, toks pat modelis taikomas Latvijai ir Estijai. Jos draugiðkai braukia á Maskvà parveþti Stalino saulës. Visatautinis triumfas, laikraðèiai mirga laimingø þmoniø veidais, skamba karðtos, pompastiðkos kalbos, didþiausia padëka Tarybø Sàjungai, kad ji po savo sparneliu priglaudë maþà Lietuvà. Tokia oficialioji istorijos pusë. Yra kita neraðoma, nedeklaruojama, bet gyva tautos atmintyje, Jos skausme, aðarose ir neviltyje. Tai tikroji istorija, nepriklausoma nuo politikos. Geleþinkeliais dunda tremtiniø eðelonai, pro uþkaltas gyvulinio vagono duris verþiasi rauda. Rusijos laukø platybës træðiamos lietuviø kaulais, þûsta Stalino iðlaisvinti nuo laisvës þmonës, taip savo kaltës ir nesupratæ. Vis greièiau ima suktis stalinistinë genocido maðina. Kiekvienai niekðybei atrandama pateisinimø. Tautai sakoma, kad ne þmonës tremiami, grûdami á kalëjimus, o liaudies prieðai. 255

240 Jais knibþdëjo ir Telðiø kalëjimo kameros. Liaudies prieðø surinkta ið visos Þemaitijos. Kas laukia jø? 1941 metø birþelio 22-oji. Virð Masèio ir Germanto eþerø jau staugia kryþiuoti lëktuvai. Karas. Kaliniai meldþia iðlaisvinimo. Jø likimo þmonëms hitlerinës armijos atëjimas buvo siejamas su iðgelbëjimu. Niekas dar nenutuokë, kad rudoji banga ið Vakarø neða naujà okupacijà, tûkstanèius mirèiø ir smurtà. Net poetas Pranas Genys, raðydamas savo poemà apie Rainiø kankinius 1, liaupsina vokieèius kaip iðvaduotojus. Argi kitaip galëjo atrodyti po metus trukusios stalinistinës Tarybø valdþios egzistavimo? Taèiau jiems, Telðiø kalëjimo politiniams kaliniams, neuþtekëjo laisvës saulë. Sklaidau hitlerinës okupacijos metais iðleistos knygelës Þemaièiø kankiniai, kuri ilgus deðimtmeèius buvo uþdrausta, puslapius. Birþelio dienomis ið miesto pasitraukë partiniai-tarybiniai darbuotojai, NKVD, milicija. Kalëjime liko tarnautojai ir priþiûrëtojai, vis nesiryþdami atverti durø kaliniams. Anot knygelëje surinktø liudininkø parodymø, ankstø birþelio 24 dienos rytà kalëjimo gydytojas Gutmanas ir tarnautojas Þutautas sutiko Tarybinës armijos karininkà ir bûrá kareiviø. Gydytojas, matyt, neblogai mokëdamas rusiðkai, ëmë tartis, kà daryti su kalëjimu ir kaliniais. Kariðkis paþadëjo padaryti tvarkà. Kalëjimas buvo apsuptas kulkosvaidþiais ir ðautuvais ginkluotø kareiviø. Net gatve nepraleido eiti civiliø þmoniø.[...] 2 Pasmerktas Stalinas, bet stalinizmas liko. Iki praëjusiø metø rudens Rainiø tragedija tebebuvo tabu. Vasario 16 ir birþelio 24 dienomis þudyniø vietoje bûdavo statomi sargybiniai, 1 Poema Rainiai publikuota laikraðtyje Þemaièiø þemë, , Nr Praleisti knygelëje apraðyti ir ðioje knygoje jau teikti dalykai. 256

241 kad kas gëlelës nepadëtø ar þvakës neuþdegtø. Net nubaustø buvo uþ tai. Kai 1988 metø pavasará raðytojas Kazys Saja literatûriniame vakare telðiðkiams vieðai pasakë apie kraujuojanèià Rainiø þaizdà, virð jo galvos pakibo tamsûs debesys. Kai kurie partiniai darbuotojai bandë organizuoti vietos gyventojø atkirtá raðytojui, norëjo iðspausdinti tariamo protesto peticijà rajono laikraðtyje. Neatsirado þmogaus, kuris bûtø drásæs pasmerkti Kazá Sajà uþ tiesà, kuri daugeli metø buvo giliai uþkiðta ir uþdrausta. Pirmà kartà po 45-eriø metø þmonës vieðai pamini Rainiø kankiniø atminimà. Ne ðventë tai, o dar viena gedulo diena. Ið vilties, kad daugiau nepasikartos Rainiø, Pravieniðkiø, Panevëþio, Plauðiniø kaimo tragedijos, þmonës neþus nuo ðalèio, bado, pragariðko darbo tremtyje bei lageriuose, vilties, kad tiesa bus nepriklausoma nuo politikos, o genocido vykdytojai ir organizatoriai su konkreèiomis pavardëmis bent vieðai paskelbiami. Ðiandien atgailauti turi ne tik þudikai, bet ir kruvinos istorijos tuðuotojai. Juk nusikaltimo slëpimas beveik lygus nusikaltëlio bendrininkui. Sujudimas dël Rainiø tragedijos prasidëjo praëjusiø metø rudená, kai tiesos buvo pareikalauta Sàjûdþio Telðiø tarybos organizuotame mitinge, paskelbus spaudoje raðytojo Stasio Kaðausko parengtà publikacijà apie þudynes. Pirmiausia lëkë [lauk] visi pavadinimai su Domo Rociaus vardu. Paskui, visuomenei spaudþiant, buvo sudaryta respublikinë komisija Rainiø tragedijai tirti. Jos sudëtyje ir partijos rajono komiteto pirmasis sekretorius Èeslovas Sabanskis. Á darbinæ komisijos teisininkø grupæ, kuriai vadovauja Respublikos Tardymo valdybos virðininko pavaduotojas J. Vilutis, átrauktas ir Rajono prokuratûros tardytojas R. Bagdonas. Su juo kalbëjausi Rainiø tragedijos 48-osioms metinëms artëjant. 257

242 Mûsø grupëje yra 6 kvalifikuoti, kompetentingi teisës specialistai. Darbo ëmëmës tuoj pat, kai praëjusiø metø pabaigoje dël Rainiø buvo iðkelta baudþiamoji byla. Dirbame pasiskirstæ barais. Vilniðkiams lengviau prieiti prie Lietuvos KP Centro Komiteto, Valstybës saugumo komiteto archyvø. Að daugiau uþsiimu vietiniø liudininkø parodymais. Jau esame apklausæ 50 þmoniø. Ar kà nors jau galite teigti? Jau aiðku, kad nuþudyti 76 (trys ið jø ne kartu su visais) vyrai, kad jie buvo þiauriai kankinami. Ta versija, kad vokieèiai atkasæ lavonus juos sudarkë, norëdami sukelti þmoniø neapykantà Raudonajai armijai ir vietiniams tarybø valdþios aktyvistams, atkrenta. Galima tikëti ir Þemaièiø kankiniø knygelëje pateikta medicininës apþiûros protokolo iðtrauka. Telðiuose pavyko rasti liudininkà Alfonsà Rubinà metais já kaip raðtingà vaikinà kartu su kitu bendraamþiu, taip pat Amatø mokyklos auklëtiniu, Aviliu pakvietë uþraðinëti iðkastø lavonø medicininës apþiûros duomenø. Iðorinæ ekspertizæ atliko Telðiø gydytojai Þilytë bei Plechavièius. Kà jie pasakydavo, vaikinai stropiai uþraðydavo. Ta pirminë, skubota (juk þmones reikëjo laidoti) apþiûra, aiðku, nepretenduoja á nuodugnø tyrimà, Kità dienà Alfonsas Rubinas uþraðus nuneðë i kaþkokià civilinæ ástaigà, nes per tà sumaiðtá apie medikø iðvadas visi pamirðo. Netrukus buvo iðleista Þemaièiø kankiniø knygelë. Alfonsas Rubinas pamatë, kad teismo medicinos protokolo iðtrauka paruoðta pagal jo ir Avilio uþraðus. Vëliau lavonus atkasë ir tyrë tarptautinë Raudonojo Kryþiaus komisija 1. Apie tai prisimena liudininkë M. Liutkevièiûtë, gyvenusi netoli kapiniø. 1 Þiniø apie tai kol kas nerasta. 258

243 Nedaug pavyko apklausti kankiniø artimøjø. Ástrigo Anicetos Milienës-Tamaðauskienës prisiminimai. Rainiuose nuþudytas jos brolis Bubelë, vyras, kaimynas. Visi trys suimti uþ tai, kad 1941 metø vasario 16 dienà Alsëdþiuose iðkëlë tautinæ vëliavà. Juk visai neseniai ji buvo plevësavusi Vilniuje, virð Gedimino pilies. Vyrai net nepagalvojo, kad tik pusmeèiui praëjus tautinës vëliavos pakëlimas jau bus nusikaltimas. Ir jie buvo nuþudyti uþ tai. O juk beveik visos Rainiø aukos buvo paprasti þmonës, eiliniai tarnautojai, ûkininkai, kaþkokiø veiklø neiðvystæ. Kaip dël konkreèiø kaltininkø? Juk negalima visko nuraðyti á abstrakèià stalinizmo sàskaità. Rainiø miðkelyje labiausiai pasidarbavo kariðkiai. Vyko karas, ir dabar sunku atsekti konkreèius dalinius, vadus, iniciatorius. Juk daugelis nesulaukë pergalës. Aiðku, ginklai dar nesudëti, aiðkinamasi, kas ir kaip. Petras Raslanas vienintelis gyvas þmogus, átariamas prisidëjæs prie þudyniø. Taèiau jis tai neigia, sakydamas, kad Rainiuose nebuvo. Tà naktá praleidæs Telðiuose. [...] Raseiniø laikraðtis,

244 Rainiø prisiminimas 1 Stasys Kaðauskas Rainiai. Ten augau, ir man atrodydavo, kad tas graþus ir vingrus þodis yra sàvokø mirtis, skausmas, kanèia, kraujas, aðaros, kapai sinonimas. Bijojo tà pavadinimà tarti kaimo þmonës, nes tuoj ásitempdavo valdþios ir saugumo ausys: apie kà, draugas, kalbi? Pas baltàsias meðkas nori iðkeliauti? Taigi sopulingame mûsø tautos roþanèiuje Rainiai ne geografinë sàvoka. Tylëjome suspaudæ ðirdis keturiasdeðimt septynerius metus, uolûs esaûlai stropiai gaudë ir baudë þmones, bandþiusius kanèios vietoje padëti gëliø, sprogdino, vertë slapèia eglynëlyje ákasamus kryþius, rovë ásiræþæ, net galifë tratëdavo metø rudená LKP CK plenume partijos Telðiø rajono pirmasis sekretorius È.Sabanskis skundësi: (...) Telðiø rajone tokia balta dëmë yra vadinamoji Rainiø kankiniø problema. Neturëdamos konkreèiø faktø, pirminës partinës organizacijos, ideologiniai darbuotojai negali paaiðkinti tikrosios tiesos, negali duoti deramo atkirèio nesveikoms nuotaikoms ir gandams. Ak, koks ðventas neþinojimas... Netrukus po to savaitraðtyje Gimtasis kraðtas paskelbiau medþiagà apie Rainius. Straipsná iðvertë á rusø kalbà ir iðspausdino Sovetskaja Litva. Partijos sekretorius padëkojo autoriui Tiesoje : aèiû, girdi, mums atsivërë akys. Ir já, sekretoriø, paskyrë vyriausybinën komisijon, tirianèion Rainiø tragedijà... 1 Knygoje Leisk, Vieðpatie, numirti ði straipsnio dalis neturi pavadinimo. 260

245 Dokumentø ir liudytojø padedami, prikelkime kraupius 1941 metø birþelio d. nakties ávykius. Tiesa, kaip ir iðverktos aðaros, palengvina þmogaus dalià. * * * Vokieèiai á Telðius áþvangëjo birþelio 26 dienà, be mûðiø ir aukø. Tarybinës kariuomenës dalys spëjo pasitraukti. D.Rociaus þodþiais tariant, birþelio 24 d. rytà vietiniai valdþios ir partiniai organai evakavosi. Toli nebëgo, apsistojo Tryðkiø miðke, maþdaug uþ 25 kilometrø nuo Telðiø. Þmonës, likæ mieste, stengësi neiti ið namø, kaimieèiai kasësi slëptuves. Milicija iðlakstë. Gatves uþkimðo pavargæ, dulkëti ir pikti rusø kareiviai, besitraukiantys ið vakarø. Tik kaliniai, uþdaryti miesto centre esanèiame kalëjime, liko izoliuoti nuo pasaulio ávykiø. Tiesa, nemaþa priþiûrëtojø nebeatëjo á darbà, o kaliniai, iðgirdæ, kad prasidëjo karas, tikëjosi bûsià greit paleisti. Ðiaip ar taip, visiems darësi neramu, tirtëjo kailis. Blaðkësi ir saugumo virðininkas Petras Raslanas, spræsdamas kaliniø problemà. /.../ Nebegráþo á Telðius kalëjimo virðininkas, nulydëjæs gyvulinius vagonus su tremtiniais, todël 23 d. popiet milicijos vadas Meèislovas Taurinskas (gyvena Vilniuje, personalinis pensininkas 1 ) virðininku paskyrë vyresnájá priþiûrëtojà V.Selená. Taigi ankstyvà birþelio 24-osios rytà mieste valdþios jau nebebuvo, kaliniai nerimavo, reikalavo, juos paleisti. Ðiame sàmyðyje susiorientavo tik vyresnysis kalëjimo priþiûrëtojas Þalimas Pranas; jis suprato, kad vieni nepajëgs susitvarkyti, ir kreipësi á kariuomenæ pagalbos. Ir gavo. 2 Tas vienaakis Þalimas dar ilgai gyveno Telðiuose, prisimenu já, avintá þaliomis galifë ir chromo batais, vaikðèiojantá po mokyklas ir pasakojantá savo revoliucinæ praeitá. Jis sëdëdavo ðventiniuose prezidiu- 1 Dabar jau miræs. 2 Þr. ðios knygos p D.Rociaus pasiaiðkinimus. 261

246 muose, uþriðinëdavo pionieriams kaklaraiðèius ir glostydavo pasiðiauðusias galveles. Já pagerbë ir antrasis Maþosios lietuviðkosios tarybinës enciklopedijos tomas (1971 m.). Palaidotas paèioje aukðèiausioje ir garbingiausioje Telðiø kapiniø vietoje, ðalia Rainiø kankiniams 1942 m. statytos koplyèios pamatø. Rytà atvaþiavæ kareiviai jø buvo pilnas sunkveþimis apsupo kalëjimà, ásakë uþdaryti langus. Majoras, pasivadinæs garnizono virðininku, surinko priþiûrëtojus raðtinën, bet kalbëjosi tik su gydytoju Gutmanu, mokëjusiu rusiðkai. Po to karininkas liepë priþiûrëtojui A.Þutautui parodyti kalëjimo rûsá. Apþiûrëjus paaiðkëjo, kad patalpa egzekucijai esanti per maþa... Apie 7-8 val. ryto karininkas kai kuriems kalëjimo tarnautojams liepë eiti namo; maþdaug po 2 valandø rusø kariðkiai, taip pat Gutmanas, Þutautas, Selenis ir Vaitkus ëmë vartyti ákalintøjø bylas kà paleisti, kà suðaudyti. Majoras kaþkur iðëjo, vyresniuoju paliko kapitonà. Tas pasiteiravo Gutmano, ar kalëjime yra kastuvø ir virvës... Visko rado. Apie 18 val. aðtuoni kareiviai bei A.Pilybaitis su Heimanu pasiunèiami á Rainiø miðkelá kasti duobiø. Trys duobës buvo iðkastos, sako, tarybiniø kariø pratyboms; beliko jas pagilinti. Pilybaitis su Heimanu po valandos buvo laisvi, iki sutemø prasivartë ant dirvono ir patraukë á Telðius. Kalëjime rengiamasi egzekucijai. Kà Telðiø valdþia tà diena veikë Tryðkiø miðke? Ðtai kà raðo pasiaiðkinime Domas Rocius: Visà 24 dienà kartu su kariuomenës ðtabu buvome Tryðkiø miðke; að kaipo Vykdomojo komiteto pirmininkas, Partijos sekretorius Mironovas Borisas ir NKVD virðininkas Raslanas Petras. Mums rûpëjo evakuoti kalëjimà... 1 Atrodytø, bëgant nebeturëtø rûpëti kaþkokie kaliniai, ko begráþti tuos 25 kilometrus atgal á vakarus? Juolab kad ir D. Rocius, ir P.Raslanas sakosi turëjæ þiniø, jog vokieèiai visai nebetoli... /.../ 1 Þr. ten pat. 262

247 Tad pasakykite, pulkininke, personalinis pensininke, LTSR nusipelnæs teisininke Petrai Raslanai, ðiandien þmonëms: kas Jus taip traukë á Telðiø kalëjimà? Kerðtas, priesaika Stalinui, ásipareigojimas ar koks kitas jausmas, kurá net ávardyti nedràsu? Jûsø pastangomis ávyko Rainiø tragedija, nes Jûs atveþëte ið Tryðkiø þudikus. Ðtai Jûsø ranka paraðyti þodþiai: Prie Tryðkiø, miðke, man vël teko kalbëtis su kar.prokuroru ir kar. tribunolo pirmininku, ir buvo prieita iðvada, kad Telðiø kalëjime palikti virð 70 kontrrevoliucionieriø jau savaime sudaro organizuotà gaujà prieð Raud. Armijà ir juos ten palikti yra nusikaltimas./.../ Komisija perþiûrëjo virð 70 bylø, kaltinamø uþ ðnipavimà ir kontrrevoliucinæ agitacijà ir veiklà 1. /.../ D.Rocius, tuo metu buvæs LTSR viceprezidentu, komisijoje áraðomas tik ketvirtas; P.Raslanas, saugumo virðininkas, pirmas. Liudija A.Þutautas: /.../ Kai kaliniai buvo sutvarkyti, maðina privaþiavo prie kalëjimo vartø ir sustojo. Maèiau, kad á paskutinæ maðinà ásëdo Vaitkus, daugiau kalëjimo priþiûrëtojø nemaèiau. (...) Maðinoms nuvaþiavus, maèiau kaip ið raðtinës iðëjo Roslanas (P.Raslanas) ir Duðanskis*, kurie kaþkà neðësi. * * * 1 Þr. ðios knygos p P. Raslano pasiaiðkinimus. * (Autoriaus iðnaða) Kai Gimtasis kraðtas iðspausdino publikacijà apie Rainius, atsiliepë saugumo veteranas N.Duðanskis. Þutautas parodë vokieèiams: Ið raðtinës iðëjo Raslanas ir Duðanskis. Að, Duðanskis, tuo laiku Telðiuose nebuvau m. birþelio pradþioje mes, didelë grupë buvusiø politkaliniø, atostogavome Jaltoje, gydëmës Oreando sanatorijoje. Ið ten mus visus atðaukë 1941 m. birþelio 19 arba 20 d. Minske buvome 21 d., o á Ðiaulius, kur gyveno mano ðeima (tëvas, motina, brolis, sesuo vokieèiø nuþudyti), atvykau birþelio 22 d. Jau buvo subombarduotas Zokniø aerouostas. Ið Ðiauliø pasiekti Plungæ (Telðiø apskr..), kur tarnavau, jau negalëjau. 263

248 Paskutinë vakarienë kalëjime. Paskutiniai gyvybës atodûsiai Rainiø eglynëlyje. Kas þudë, kankino? Kareiviai. Kas dalyvavo ið vietiniø? Kalëjimo virëjas J.Adomaitis Tryðkiø miðke pastebëjo, kad Vaitkaus kelnës ir batai aptaðkyti kraujais. D.Rocius pasiaiðkinime raðo: Ið mûsø ten buvo: NKGB virðininkas Raslanas Petras, operágaliotinis Galkinas ir kalëjimo priþiûrëtojas Pocevièius. J.Adomaitis iðvardija visus tuos, kurie birþelio dvideðimt penktosios rytà, pasiuntæ kraupiai mirèiai þmones, traukësi á Tryðkiø miðkà. Jis mini Stoná, Selená, Balvoèiø, Rociø, Þalimà, Raibuþá, Þelvá, Balniðkaitæ, Bauþà, Kabailà. Kabaila jam pasakojæs, kad Vaitkus ir Heimanas buvo prie politkaliniø þudymo (Heimanas ir Þutautas gilino duobes, paskui sugráþo á miestà). Liudytojas nematæs priþiûrëtojø Lukoðiaus, Petrulio, Jaso ir Dausino. Tie buvo anksèiau pasprukæ ið savo darbo. Taigi nei Raslano, nei Galkino, nei Vaitkaus, nei Pocevièiaus kalëjime kankinimo valandomis nebuvo. Juk kaþkam ið vietiniø, esanèiø þmoniø likvidavimo komisijoje, reikëjo bûti egzekucijos vietoje ir ásitikinti, kad sprendimas ávykdytas. /.../ * * * Sunkveþimiu, pësèiom eidamas á vakarus, o paskui á ðiauræ, 1941 m. birþelio 26 d. atsidûriau netoli Þagarës, kur tarp kariniø daliniø suradau Telðiø aktyvà, tarp jø virðininkà P.Raslanà. Toliau ëjome ir vaþiavome per Latvijà, turëjome ginkluotø susirëmimø su vokieèiø desantininkais, o liepos 3 d. buvome Pskove. Ið ten mus iðsiuntë toliau. P.Raslanas gali paliudyti, kad Telðiuose að pirmomis karo dienomis nebuvau, kad mano pavardë á Þutauto parodymus pateko per klaidà. Sunku patikëti, kad [priþiûrëtojas] Þutautas galëjo iðgalvoti saugumieèio Duðanskio pavardæ

249 Kas buvo tie nelaimingieji? Þmonës. Kà tik buvusios Nepriklausomos valstybës pilieèiai. Ûkininkai. Tarnautojai. Amatininkai. Moksleiviai. Visà jø gyvenimà uþgrobë svetima valstybë, svetima kariuomenë, ásigalëjo prievarta, smurtas, totalinis sekimas ir skundimas. Daug nereikëjo. Stalininë þmoniø rijimo maðina buvo visada pasiryþusi, vykdytojai pasiruoðæ tam darbui praktiðkai ir teoriðkai, beliko parinkti aukas m. Maskvos Politizdato leidykla iðleido O.Ivanickio, buvusio èekisto, prisiminimus Nugalëti þemës traukà. Jis, jaunas karys, 1940 metais patekæs á okupuotà teritorijà vakaruose, namiðkiams raðë: Netrukus bus egzaminai, ir mes imsimës tiesioginiø savo pareigø gaudysime arba naikinsime (budem chlopat) paþeidëjus, ðnipus, banditus ir kità bjaurastá (gadov). Apskritai bus taip, kaip raðoma knygose ir laikraðèiuose apie pasienieèius. Patys teisime, patys skelbsime nuosprendþius, patys juos ir vykdysime. Ið Rytø atëjusios sistemos aukomis tapo ir rociai, raslanai, vaitkai bei ðimtai kitø vykdytojø, kurie stengësi kuo greièiau átikti, uþsitarnauti këdæ, pareigas. Sistema paþadino paèius þemiausius jø pradus. Apskaièiuota, kad stalinizmas, be Antrojo pasaulinio karo, sunaikino maþdaug 40 milijonø þmoniø 1. Keturiasdeðimt milijonø! Kai kurie autoriai pateikia dar didesnius skaièius. Vandenynai kraujo, everestai kaukoliø. Kiek darbininkø tam reikëjo? Ðitoks titaniðkas darbas! Kas jie? Kur jie? Kokiuose archyvuose jø pavardës ir jø nuopelnai? O Rainiø kankiniø nusikaltimai? Trys broliai Antanavièiai. Jauniausias Juozas, gimnazistas ið Plungës, Antanas tarybinës valdþios atleistas ið aviacijos, Jonas buvæs pasienio policininkas. Kazys Baltrimaitis, 1 Dabar priskaièiuojama kur kas daugiau. 265

250 Antanas Èiuþas, Kazys Puðkorius, Vladas Sungaila, Herminegildas Þvirzdinas, Zenonas Tarvainis, Kostas Buèius amatø mokyklos moksleiviai. Aðtuoniolikmeèiai. Ûkininkas nuo Luokës, tiksliau nuomininkas Naujikuose, Èeslovas Ðalkauskas; anot D.Rociaus:... kaipo nuomininkas ir buvo centrinis asmuo kontrrevoliuciniame darbe Luokës valsèiuje. Vokieèiams uþëmus Lietuvà, jis turëjo pagal sustatytà planà uþimti ministerio vietà. Koks kliedesys! Kitas þmogus, jo pavardës D.Rocius neprisimena, kaltas tuo, kad yra Telðiø knygø ipotekos vedëjas. Taip sakant, idëjinis faðistas, nes Italijoje baigæs faðistinio mokslo aukðtàjà mokyklà. O moksleiviai:... pavardþiø neatsimenu, iðskyrus Tarvainiuko, jø uþdavinys buvo suðaudyti tarybinius ir partinius darbuotojus ir susprogdinti Partijos Apkomo namus. (!!!) Ir taip toliau. Kà jiems darë paèià trumpiausiàjà keturiasdeðimt pirmøjø naktá? Po pustreèios paros atkastø vaikø nebepaþino motinos, vyrø þmonos, broliø seserys, nes lavonai buvo nepaprastai suþaloti. Tik vienuolikoje kûnø rastos ðautinës þymës. Ið septyniasdeðimt keturiø. Ðtai teismo medicinos ekspertizës protokolas. (Lavonus tyrë ir tarptautinë medikø komisija, taèiau jos duomenys kol kas nerasti.) ÈIUÞAS Antanas ið Telðiø. Pilvo ir krûtinës sumuðimo þymës. Ant kairës kojos þemiau sànario smûgio þaizda, kraujas iðsiliejæs. Abi rankos uþpakaly suriðtos. Viso galvos kiauðo siûlës sutrûkusios, trûkimai pusiau ovalinës formos, zonduojant (matuojant þaizdø gylá) matuoklis laisvai eina per visà kaukolæ, smegenys sumaiðytos. Paakiuose mëlynës.... Praeis daug metø, nuveðiu raðytojà Eduardà Cinzà (Èiuþà), atvykusá ið Belgijos, prie brolelio kapo, padësime gëliø, rau- 266

251 dos garbingas þmogus: Mano brolelis, Antanëlis... Abu jiedu mokësi amatø mokykloje, kanèia buvo lemta Antanui. Nusiøsiu vëliau Eduardui paskutinæ brolelio nuotraukà toká plikai kirptà ir kalëjime nufotografuotà vaikinukà. Vieðpatie, raðys laiðke ið Briuselio Eduardas Cinzas, Vieðpatie, koks jaunas, beveik vaikas! Beje, aðtuoniolikmetá suëmë, po devyniø mënesiø nuþudë. O Tarvainiø ðeimos tikriausiai nebër? Prisimenu, prieð keliasdeðimt metø skaièiau Èikagos laikraðtyje, kad mirë Tarvainis; pagalvojau: negi to nuþudyto jaunesnis brolis? Ir Buèys iðliko atmintyje. Tada jau mokiausi Telðiø amatinëje, o Buèys smarkavo groþiu ir tenoru. Taip liûdnai raðo Antano brolis Eduardas. Motina, neiðtvërusi sûnaus mirties, ilgai vaikðèiojo po Rietavà ieðkodama Antanëlio tokia þemaitiðkoji Juozapota... /.../ Tà naktá kaimo þmonës girdëjo ið miðkelio sklindantá galingà sunkveþimiø, tankø varikliø kaukimà. Aplinkui gyvenusiems dar dienà kareiviai uþdraudë eiti pro ðalá. Visai ðalia eglynëlio gyvenæs Jonas Turskis kasë slëptuvæ ir neðë jon apsaugoti nuo perëjûnø savo mantà, vaikelius; tàdien rusø kareiviai Turskiams neleido iðeiti ið kiemo. Feliksas Viðinskis ir Antanas Derkintis buvo beeinà keliu pro miðkelá á Telðius, bet kareiviai sugràþino atgal. Iðëjau Stulpinuose naktá paþiûrëti arkliø, prisimena mano dëdë Aleksandras, toks baisus ûþimas, toks ûþimas eina nuo Rainiø. Mes liudytojai. Visi tø apylinkiø þmonës Butrimai, Mikûtos, Darbutai, Pociai, Paulauskai, Zeniauskai mes visi liudytojai! Praeis daug metø ir, paskelbus Rainiø tragedijos faktus ðiø laikø spaudoje, vël pakels balsà revoliuciniø ir karo kovø veteranai, buvæ labai toli nuo Rainiø. Bus prisimintas pokario metais saugumo sukurtas mitas: girdi, rusø kareiviai, o gal tai buvæs ir vermachto dalinys, þmonelius dailiai suðaudæ ir uþka- 267

252 sæ; po to vokieèiai esà suvaræ Telðiø þydus, liepæ juos atkasti ir privertæ sumaitoti; tepamato, girdi, pasaulis, kà padarë rusai. Koks kanibaliðkas prasimanymas!.. Pasityèiota ir ið vargðø þydø, kurie irgi buvo ten suðaudyti. Dabar sklinda ávairiø kalbø dël to, kas pirmas aptikæs kankinius, nors, tiesà sakant, pirmumas èia nieko nebereiðkia... Patikëkime uþraðytu liudijimu ið tø dienø. Pasakoja gaisrininkas Peckus, dar ilgai gyvenæs Telðiuose. /.../ Birþelio 26 d. Telðiø apylinkëj jau buvo nutilæ karo ðûviai. Nuëjau pasiþiûrëti, kas dedasi Telðiø ugniagesiø komandoje, nes virðininkas su visais savo padëjëjais, paëmæs geriausià maðinà, buvo iðbëgæs. Automobilá radau mieste. Jame sëdëjæs traktoriø stoties vedëjas pradëjo aiðkinti, kad trûksta þvakës, kurià galima gauti traktoriø stoty. Að atsisëdau prie jo ir nuvaþiavau traktoriø stotin á Rainiø dvarà (Rainiuos, Kipro Petrausko dvare, jau buvo ásteigta MTS. aut. past.) Rainiø miðkelio kairëje pusëje stovëjo rusø palikta autopriekaba, o netoliese kaimieèiai krovësi á veþimus kariðkà medþiagà. Apie tai praneðiau Telðiø policijos vadui. Man davë pistoletà ir liepë paèiam tvarkytis. Birþelio 28 d. reikëjo keisti Rainiø miðkely sargybinius, kuriuos buvome pastatæ prie autopriekabos. Taèiau nuëjus paaiðkëjo, kad nëra kuo tuos sargybinius pakeisti. Nutariau palikti tuos paèius, kol gausiu arklius priekabai parveþti. Miðke pamaèiau du vyrus, kurie ið vienos maðinos leido benzinà. Patikrinau pasus. Paaiðkëjo, kad broliai ið netolimos apylinkës. Juos paleidau. Netoliese pamatëm maðinø ratø, kelis kibirus kopûstø, rusiðkø popieriø. Taip pat pamatëme sukastas þemes, kurios buvo uþmaskuotos samanomis, taèiau kasimo þymës buvo aiðkios. Spëjome, kad èia gali bûti pakasti ginklai arba stambesnës maðinø dalys. Sargybiniui buvo ásakyta atkasti vienà 268

253 duobæ. Jis atsisakë, nes nebuvo kastuvø. Kastuvas netrukus atsirado. Pakasus 30 cm, pradëjo jaustis kaþkas minkðta drabuþis. Padaviau peilá. Perpjovus drabuþius, pasirodë mëlyna vyriðka krûtinë. Nutarëm, kad tai negali bûti kariðkis, nes kariðkiø laidojant neiðrengia, o èia buvo matyti melsvos spalvos baltiniai. Ásakiau iðtraukti. Pamatëm baisø reginá. Duobëje buvo be skaièiaus kojø, galvø, rankø... Palikæs sargybiná, nuvykau praneðti Telðiø policijai, kad duobëje rasta daug lavonø, kurie ar tik nebûsià Telðiø kalëjime sëdëjæ politiniai kaliniai. Policijos vadas ásakë lavonus iðkasti. Gráþæs á miðkà, tris kûnus radau ant kranto, o duobëje buvo matyti kiti. Ir kitose duobëse, pakasus cm, pamatëme lavonus. Tada tapo aiðku, kad tai kalëjime sëdëjæ vyrai. Gavæs talkos ið Rainiø dvaro, pradëjau darbà. Duobëse buvo baisiai suþaloti kûnai. Atkasdavom ir guldydavom ant þemës eilëmis. Jø galvos buvo sudauþytos, rankos suraiðiotos uþpakaly, kûnai subadyti, pasidengæ juodomis dëmëmis. Reikia manyti, kad rasti kopûstai buvo naudoti rankoms ir kojoms ðutinti. Þiaurumo bûta neapsakomo. Tai buvo birþelio 28 d. apie 14 val. Iki vakaro buvo atkastos visos duobës, kuriose rasta 73 lavonai. (Knygelëje Þemaièiø kankiniai pateiktos 74 kankiniø pavardës Aut. pastaba). *** Tà dienà mano tëvas su dëde Tomu, dabar gyvenanèiu Australijoje, gráþo ið Telðiø á Stulpinius pro Rainius. Þmonës jau kalbëjo apie nukankintuosius, tad tëvas ir dëdë Tomas manë èia rasià brolá Stasá, suimtà ir, kaip vëliau paaiðkëjo, iðveþtà birþelio 14 d. ið Kretingos. Dëdë Tomas buvo baigæs gimnazijà, todël paþástama gydytoja Þilytë pakvietë já padëti uþpildyti ekspertizës protokolus. Suraðë tik keturis buvo tvanku ir baisu, nualpo. Motociklu atvaþiavo du vokieèiai, ëmë teirautis, kas èia 269

254 vyksta. Lavonus dabar atkasinëjo ið Telðiø atvaryti þydai, guldë eilëmis ir plovë. Atsisakiusá plauti lyg tai Telðiø kepurininkà Dampá pasivedë á ðalá ir nuðovë. Paskui netoliese suðaudë ir kitus. Ir dar ilgai ðaudë mûsø kaimynus þydus Rainiuose, Vieðvënuose, Geruliuose... Ne ateiviai, ne vokieèiai, o lietuviai, vietiniai: Tiðkinas, Lukoðius, Liaudanskis, Ðirvys, Ingelevièiukai... Gërë, ðaudë, gërë. Vladas Mikûta, tuomet augæs gausioje ðeimoje Kipro Petrausko dvare Rainiuose, atsimena, kaip á jø darþus varydavo ðaudyti pulkus þydø; po visam uþeidavo pakvaitæ ðaudytojai ir siûlydavo auksinius dantis, þiedus uþ degtinæ... Sistema, suirutë, neteisybë, prievarta pabudina þmoguje þvërá. Ir kai kas juo tampa. Rami, dirbanti tauta geba pati neutralizuoti iðsigimëlius. Susargdintos tautos kûnà bematant apninka parazitai. Garsus Telðiø vagis sëdëjæs Telðiø kalëjime, o 25-osios rytà paleistas aptuðtinæs kaþkurià parduotuvæ uþsuko á Rainius saldainiø pilnomis kiðenëmis ir dëstë tokià iðmintá: Vagis buvau, mane paleido. Ðiais laikais geriau bûti plëðiku nei lietuviu. Netoliese rasti nuðauti du raudonarmieèiai kas jie, kas nuðovë? Kopûstai, kaþkokios staklës, motorai ar tai kankinimo priemonës? Ar dar yra kur nors kareiviø, karininkø Rainiø miðkelio þudikø? Sako, kad buvo atvaþiavæs á Telðius kaþkoks veteranas ið Kaukazo, 8-osios armijos dalinio sudëtyje dalyvavæs Rainiø miðkelio tragedijoje. Gal jis kà pasakytø? Rainiø kankiniø bylos sugráþo ið Permës (Molotovo) á Lietuvos saugumo archyvus, jos pridëtos prie Rainiø bylos respublikos prokuratûroje, taèiau ten nëra P.Raslano minimo suraðyto mirties nuosprendþio, pagal kurá bûtø galima já patraukti atsakomybën... 1 * * * 1 Teismo ir nuosprendþio faktas jau buvo patvirtintas (þr. p. 201). 270

255 Ryþausi aplankyti vienintelá (kaþin?) Rainiø tragedijos dalyvá Petrà Raslanà, gyvenantá Vilniuje, Tarybø Lietuvos nusipelniusá teisininkà, atsargos pulkininkà, personaliná pensininkà. Sutiko kalbëtis. Tiesa, tada dar nebuvo rastas jo pasiaiðkinimas, raðytas 1942 m. A.Snieèkui 1. Þmogus malonus, besiðypsantis. Pasiûlë kavos. Kalbamës apie padëtá prieð karà Telðiuose. P.Raslanà ið Këdainiø saugumo paskyræ á Telðius saugumo virðininku 1940 m. spalio mënesá. Darbo buvæ be galo daug, gyventojai nepatenkinti Tarybø valdþia: ið rytø rusai atsiveþë didelius maiðus kontribucijai imti, net ir pagalbininkus tiems maiðams laikyti. Paskutinëmis taikos dienomis likæs be pavaduotojo Morozovas iðlydëjo eðalonà su deportuotaisiais. O dabar prisiminkime Rainius, sakau P.Raslanui. Në kiek nenustebo. Turëjo versijà, kurià pateikti pasiruoðæs bet kada. Paaiðkinimas A.Snieèkui esà ne árodymas: gal norëjæs pasigirti, gal kaþkas spyræs taip raðyti. Kà reiðkiàs Rociaus paliudijimas ið mûsø ten buvo: NKVD virðininkas Raslanas Petras, operágaliotinis Galkinas ir kalëjimo priþiûrëtojas Pocevièius? Matyt, Rocius kaþkà supainiojæs, apibendrinæs. Tad kokia P.Raslano versija? Taip, teisingai, birþelio 24-osios rytà pasitraukë á miðkà prie Tryðkiø. Po keliø valandø nutaræs gráþti á Telðius, vokieèiø ten dar nebuvæ. (Keista rizika be kariuomenës apsaugos, ið visø pusiø bildant pabûklams, kai aplink begalinë sumaiðtis ir nervinë átampa, leistis á vakarus prieðais atþygiuojanèià vokieèiø kariuomenæ!) Iðvykæ: D.Rocius, A.Bauþa ir jis, P.Raslanas. Telðiø miesto centre, ant kalno, juos sulaikæ tarybiniai kariai. Tai buvo nuo Plungës atþygiavæ daliniai. Juos palaikë pa- 1 Prieðtaravimas, nes toliau apie tai kalbama. 271

256 bëgëliais. Ko gráþæ? Sunaikinti dokumentø, pasiþvalgyti. Bûsit mûsø þinioj, sako, klausykite mûsø nurodymø. Vyresniuoju pasivadino gal Doncovas, gal Donskovas karininkas su dviem ðpalais, aðtuntosios armijos atstovas. Pasakë: kalëjimà reikia likviduoti. Tuomet mudu su D.Rocium nuëjome á kalëjimà perþiûrëti bylø. Iðplëðiau nutarimus apie areðtà, netikëjau, kad ilgai [ilgam?] trauksimës. Pasiëmiau bylas. Laiko bebuvo tik kelios valandos. Naktá, kraupiàjà þudyniø naktá, P.Raslanas praleidæs Telðiuose. Ryte su visais pasitraukæs á miðkà prie Tryðkiø. Ten buvusi autoparduotuvë, ðio to nusipirkæ ir patraukæ visi link Jelgavos. Ten susirinkæs visas jo saugumo skyrius. Apie Telðius, Rainius nieko nekalbëjæ, rûpinæsi kuo greièiau iðkeliauti á rytus. Taigi tokia versija. Seniai sugalvota. Vis dëlto: iðreikalavo P.Raslanas keturis sunkveþimius þudikø, du tankus, kaip raðoma paaiðkinimuose, ar ne? Jei taip, vadinas, jis organizatorius. Bet mes ne tardytojai. Ne prokurorai 1. Ir kerðto nereikalaujame. Mums reikia tiesos kaip apsivalymo nuo nuodëmës, jei norime ateityje gyventi bent kiek doriau ir garbingiau. Pokalbis su Petru Raslanu buvo sunkus. Atëjo toks momentas, kai nebesinorëjo tam þmogui nei kà sakyti, nei ko klausti. Taip ir baigëme. * * * Trys kilometrai aðtuoni ðimtai metrø nuo buvusio Telðiø kalëjimo, esanèio paèiame miesto centre, ligi Rainiø eglynëlio tie patys. Tik kelias neseniai iðasfaltuotas. Tuo tik neasfaltuotu keliu ûkininkø veþimai patraukë á Telðiø Katedros ðventoriø, o vëliau nugabeno á kapines 74 karstus. 90 karstø per 1 Deja, prokurorai savo darbo tuomet neatliko

257 Rainiø kankiniø kapas. dienà padarë Amatø mokyklon susirinkæ 30 staliø. Tiek nereikëjo, likusius iðsiveþiojo miestieèiai: toks daiktas, kai pasaulis nerimsta it patrakæs ðuo, ilgai tuðèias nestovi. Po karo buvo nugriauta koplytëlë, iðkirstas eglynëlis. Vëliau toje vietoje atsirado amoniako cisternos metais jaunas architektas Jonas Virakas laimëjo pirmà vietà (ið keturiolikos) konkurse Rainiø paminklui sukurti. Nuostabi J.Virako koplytëlë tautinës architektûros pirmoji kregþdë pradëta statyti Telðiø kapinëse. Po karo [jos] sienas nugriovë. Prie iðlikusiø pamatø palaidojo Pranà Þalimà, revoliucinio judëjimo dalyvá ir Rainiø tragedijos bendrininkà... J.Virakà iðsiuntë á lagerá, o gráþusiam neleido dirbti. Atgijus Lietuvai, prikëlëme ir bene didþiausià Lietuvos paniekinimo, kanèios ir skausmo simbolá Rainius. Ásteigtas tos paèios J.Virako koplytëlës statymo komitetas, padëtas ir paðventintas kertinis akmuo. Tik ðákart vieta koplytëlei parinkta Rainiuose, ðalia þudyniø vietos. Po 48-eriø metø, toká pat birþelio vakarà, tokià pat trumpiausià naktá, susirinko Lietuva á Telðius. Ðventos miðios Telðiø 273

258 Rainiø kankiniø kapas. Katedroje, mitingas prie buvusio kalëjimo, paminklinës lentos atidengimas ir gedulingos eitynës á Rainius tuos 3800 metrø. Tai buvo neapsakomas renginys: temstant, vedama Þemaièiø vyskupo Antano Vaièiaus, pajudëjo þmoniø jûra su þvakëmis rankose tuo paèiu keliu pro kapines, per visà miestà. Ne ëjo, o plaukte plaukë giedodama visa Þemaitija ir Lietuva tuos kilometrus. Abiejose kelio pusëse eidama dëjo þvakutes, paskui jomis nuðvito Rainiø kalneliai; þvakelës ðvietë visà naktá, ir atrodë lyg èia bûtø subëgusios visø mûsø kraðto þmoniø, nukankintø saugumo poþemiuose ir lageriuose, mirusiø Sibiro tremtyje vëlës. Jau vidurnaktá, po paminëjimo, po to, kai á kertiná bûsimos koplyèios akmená buvo ádëta kapsulë su áraðu ir viskas paðventinta, Ekscelencija kreipësi á minià: Mano mieli þemaitëliai, dabar að noriu padaryti tai, kà galiu Jus palaiminti. Kiek mûsø ten buvo? 30, 40 tûkstanèiø? Kas suskaièiuos. S.Kaðauskas. Leisk, Vieðpatie, numirti. V.,1990, p (iðtraukos). 274

259 Rainiø byla teisme, Raslanas Rusijoje Birutë Garbaravièienë Praëjusià savaitæ Generalinë prokuratûra Aukðèiausiajam Teismui perdavë garsiàjà Telðiø kalëjimo kaliniø, nuþudytø Rainiø miðkelyje 1941 m. birþelá, bylà. Atrodytø, jau tiek daug laiko praëjo nuo tada, kai visi mes ir spauda, ir visuomenë, ir politikai ne kartà minëjome Rainiø tragedijà kaip lietuviø tautos genocido simbolá, ðiurpome girdëdami pasakojimus apie Pravieniðkiø, Klepoèiø, Burbinës ir kitas þudynes... Koks ðiandien ðiø visø bylø likimas, kokia Generalinës prokuratûros specialiøjø tyrimø skyriaus paskirtis, Kauno dienai papasakojo ðio skyriaus vyriausiasis prokuroras Vidmantas Vaicekauskas. Nuo 1992 m. balandþio 9 d., kai buvo priimtas ástatymas dël atsakomybës uþ Lietuvos gyventojø genocidà, LR Generalinëje ir rajonø prokuratûrose buvo iðkeltos 48 baudþiamosios bylos pagal nusikaltimo, numatyto tame ástatyme, poþymius. Ið viso prokuratûroje buvo gauta daugiau nei 120 pareiðkimø, pagal kuriuos ir buvo renkama medþiaga, o jà patikrinus ir iðkeltos visos ðios bylos. Dabar dvi ið jø jau iðsiøstos Aukðèiausiajam Teismui: viena dël Gaidþiø ðeimos iðþudymo pokario metais Zarasø rajone, kita praëjusià savaitæ -Telðiø kalëjimo kaliniø, nuþudytø Rainiø miðkelyje 1941 m. birþelio 25 d. Vienas pagrindiniø ðiais nusikaltimais kaltinamø akcijos organizatoriø ir vykdytojø P.Raslanas. Ar jis stos prieð teismà? Deja, jis, nujausdamas, kad gali ateiti atpildo diena, 1990 m. pasitraukë á Rusijà 1. Dabar jis gyvena Maskvos srityje ir yra priëmæs tos ðalies pilietybæ. Rusija já iðduoti atsisako, 1 Ið tiesø tiksli P.Raslano iðvykimo data nëra nustatyta. 275

260 nes pagal jos ástatymus [kaip Rusijos pilietis] negali bûti iðduodamas. Argi tarp Lietuvos ir Rusijos neveikia susitarimas dël teisinës pagalbos? Tas susitarimas dar neratifikuotas ir oficialiai neveikiantis. Be to, èia jau ne susitarimo dalykas, nes ne Rusijos generalinë prokuratûra sprendþia tokius reikalus, o Rusijos valdþia. Esam paraðæ, keletà praðymø, kad Rusijos Federacijos generalinis prokuroras tarpininkautø dël P.Raslano iðdavimo, deja, gavome neigiamus atsakymus. Nepaisant to, bylà perdavëme á teismà, tikëdamiesi, kad ji galëtø bûtá nagrinëjama ir nedalyvaujant Raslanui. Aukðèiausiojo Teismo pirmininkas kreipësi á Konstituciná Teismà, kad ðis pateiktø ieðkiná [aiðkinimà] ir ar apskritai galimas toks procesas, nedalyvaujant kaltinamajam. Dabar viskas priklausys nuo to, kà atsakys Konstitucinis Teismas. Bet ar be ðios procedûros negalima apsieiti? Teismui kyla abejoniø, kad nesant teisiamojo nagrinëti bylà jo atþvilgiu bûtø neteisëta, nes kaltinamasis, nedalyvaudamas teisme, neturi galimybiø gintis... Koks kitø bylø likimas? Dar viena perduota teismui byla dël Gaidþiø ðeimos iðþudymo laukia teisminio ávertinimo. Ðiuo atveju kaltinamasis buvæs liaudies gynëjas gyvas, taip pat ir jo bendrai. 10 bylø yra nutrauktos: 7 pagal LR BPK 5 str. 8 punktà, mirus kaltinamajam, 3 pagal LR BPK 5 str. 2 punktà, nesant nusikaltimo sudëties, Pavyzdþiui, viena ið tokiø bylø buvo iðkelta pil. A.Mineikiui. Jis prieð dvejus metus ið JAV buvo deportuotas á Lietuvà uþ emigracinio ástatymo paþeidimà, kad 1956 m. imigruodamas nuslëpë nuo JAV emigracinës tarnybos kai kuriuos savo gyvenimo epizodus II pasaulinio karo metais. Tada jis tarnavo

261 ame pagalbiniame policijos tarnybos batalione (kuris þinomas kaip dalyvavæs akcijose prieð þydø tautà). Iðkëlæ ðiam pilieèiui bylà ir atlikæ tyrimà nustatëm, kad ákalèiø, árodanèiø, jog jis dalyvavæs þudynëse, nëra. Byla nutraukta, o A.Mineikis ir ðiandien tebegyvena Lietuvoje. 36 bylose parengtinis tardymas atliekamas, nors daugelyje jø nenustatyti kaltinamieji. Jø paieðkos, þinoma, tebevyksta. Ar sustabdytos ir Pravieniðkiø, ir Klepoèiø bylos? Jos sustabdytos, nes nustatyta, kad þudynes vykdë praeinantis sovietinës kariuomenës dalinys. Norëdami nustatyti, koks konkreèiai, kas jam vadovavo, uþklausëm buv. TSRS gynybos ministerijos archyvà. Deja, niekas ten nepanoro gilintis. Tuo mûsø galimybës ir baigësi, o ir ateity vilties maþa... Ðità Rusijos nenorà gilintis á panaðias bylas puikiai iliustruoja ir Raslano pavyzdys. Medþiaga apie jo nusikalstamà veikià, árodymai á Rusijà buvo nusiøsti. Mums gi pasiûlë visà bylà atsiøsti, kad jie pagal Rusijos ástatymus galëtø nagrinëti jà patys. O buvæs Rusijos generalinis prokuroras V.Stepankovas netgi teigë, kad mûsø ástatymas dël genocido yra politinis, o ne teisinis aktas, ir tarptautine prasme Raslano veikla negali bûti traktuojama kaip genocidas. Ir apskritai Lietuvoje vykusi klasiø kova, ir [Zarasø rajono] stribø veiksmai buvæ teisëti... Dabar einanèio Rusijos generalinio prokuroro pareigas V.Iljuðenkos atsakymai santûresni, bet vis tiek teigia, jog pagal Rusijos ástatymus jo iðduoti negalás.[...] Kauno diena, , Nr

262 Teisës aktai (Iðtraukos) LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKÐÈIAUSIOSIOS TARYBOS P A R E I Ð K I M A S DEMOKRATINIØ ÐALIØ PARLAMENTAMS Bolðevizmo epocha eina á pabaigà. Þlungantis totalitarinis komunistinis reþimas, ið Sovietø Sàjungos valdæs ir aneksuotas arba satelitiniais protektoratais paverstas kaimynines ðalis, palieka niûrø nusikaltëliðkà palikimà, kuris tebëra grësmingas þmonëms, tautoms ir demokratijai. Bolðevizmas turi bûti iðtirtas, ávertintas ir pasmerktas, kad nepasikartotø jokiu pavidalu. Jo padarytø nusikaltimø iniciatoriai ir vykdytojai turi bûti teisiami. / / Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba laukia kitø ðaliø parlamentø pasiûlymø ir visokeriopos paramos. LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKÐÈIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS Vilnius, 1991 m. rugpjûèio 24 d. 278

263 LIETUVOS RESPUBLIKOS Á S T A T Y M A S DËL ATSAKOMYBËS UÞ LIETUVOS GYVENTOJØ GENOCIDÀ Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba, prisijungdama prie 1948 m. gruodþio 9 d. Konvencijos dël kelio uþkirtimo genocido nusikaltimui ir nubaudimo uþ já bei 1968 m. lapkrièio 26 d. Konvencijos dël senaties termino netaikymo uþ karinius nusikaltimus ir nusikaltimus þmonijai, pripaþindama 1945 m. rugpjûèio 8 d. Niurnbergo tarptautinio karinio tribunolo ástatus, atsiþvelgdama á tai, kad minëtosios tarptautinës sutartys ápareigoja priimti nacionalinius ástatymus, numatanèius atsakomybæ uþ genocidà, nusikaltimus þmoniðkumui, karo nusikaltimus, konstatuodama, kad genocido, nusikaltimø þmoniðkumui politika Lietuvos gyventojø atþvilgiu buvo vykdoma nacistinës Vokietijos ar SSRS okupacijos ir aneksijos laikais, vadovaudamasi tarptautinës bendrijos visuotinai pripaþinta nuostata, kad þmoniø naikinimas bet kuriuo tikslu suvokiamas kaip nusikaltimas, priima ðá ástatymà. / / 2 straipsnis. Lietuvos þmoniø þudymas ar kankinimas, jos gyventojø deportavimas, padaryti nacistinës Vokietijos ar SSRS okupacijos ir aneksijos Lietuvoje metais, atitinka tarptautinës teisës normose numatyto genocido nusikaltimo poþymius. LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKÐÈIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS Vilnius, 1992 m. balandþio 9 d. 279

264 LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO R E Z O L I U C I J A DËL OKUPACIJØ LAIKOTARPIO MASINIØ REPRESIJØ, GENOCIDO IR KITØ NUSIKALTIMØ ÞMONIJAI IR ÞMONIÐKUMUI BEI KARO NUSIKALTIMØ TYRIMO Lietuvos Respublikos Seimas, pabrëþdamas, kad Lietuvos Respublika prisijungë prie 1948 m. gruodþio 9 d. Konvencijos dël kelio uþkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo uþ já bei 1968 m. lapkrièio 26 d. Konvencijos dël senaties termino netaikymo uþ karinius nusikaltimus ir nusikaltimus þmonijai, taip pat pripaþino 1945 m. rugpjûèio 8 d. Niurnbergo tarptautinio karinio tribunolo ástatus; primindamas Lietuvos Respublikos Aukðèiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 27 d. pareiðkimo nuostatas ir pritardamas Europos Tarybos Parlamentinës Asamblëjos rezoliucijai Dël priemoniø, skirtø paðalinti buvusiø komunistiniø totalitariniø sistemø palikimà, priimtai Strasbûre 1996 m. birþelio 27 d.; konstatuodamas, kad, praëjus septyneriems metams po Lietuvos valstybës nepriklausomybës atkûrimo, tebëra nesusisteminti ir neávertinti sovietinës ir nacistinës okupacijø padariniai, neávardytos okupaciniø reþimø struktûros, organizavusios ir vykdþiusios masines represijas, Lietuvos gyventojø trëmimus bei genocidà, karo nusikaltimus ir kitus nusikaltimus þmonijai bei þmoniðkumui; atkreipdamas dëmesá á tai, kad iki ðiol neiðtirtos Rainiø, Pravieniðkiø ir kitos ypatingu þiaurumu iðsiskirianèios þudynës, ávykdytos per pirmàjà sovietinæ okupacijà, taip pat þudynës Lietûkio garaþe Kaune, netiriamos karo bei pokario me- 280

265 tais vokieèiø nacistiniø ir sovietiniø struktûrø vykdytos masinio Lietuvos gyventojø naikinimo akcijos; paþymëdamas, kad iki ðiol neiðaiðkinti, neávardyti ir nepatraukti atsakomybën asmenys, organizavæ ir vykdæ masines represijas, Lietuvos gyventojø trëmimus, genocidà ir kitus nusikaltimus þmonijai ir þmoniðkumui bei karo nusikaltimus; / / ragina Vyriausybæ, Lietuvos Aukðèiausiàjá Teismà ir Generalinæ prokuratûrà: parengti teisës aktø projektus, valstybës lygiu ávertinanèius genocidà ir nusikaltimus þmonijai ir þmoniðkumui vykdþiusiø organizacijø bei struktûrø nusikalstamà pobûdá; / / LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKÐÈIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS Vilnius, 1997 m. lapkrièio 6 d. 281

266 LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDÞIAMOJO KODEKSO PAPILDYMO AÐTUONIOLIKTUOJU SKIRSNIU KARO NUSIKALTIMAI ( STRAIPSNIAI), 8 (1, 24, 25, 26, 35, 49, 295 STRAIPSNIØ PAPILDYMO IR PAKEITIMO, 219 ir 261 STRAIPSNIØ PRIPAÞINIMO NETEKUSIAIS GALIOS Á S T A T Y M A S 1 straipsnis. Kodekso papildymas aðtuonioliktuoju skirsniu Papildyti Baudþiamàjá kodeksà aðtuonioliktuoju skirsniu: AÐTUONIOLIKTASIS SKIRSNIS KARO NUSIKALTIMAI 333 straipsnis. Tarptautinës humanitarinës teisës saugomø asmenø þudymas Tarptautinës humanitarinës teisës normø paþeidimas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto ar okupacijos metu ásakant þudyti ar þudant: asmenis, kurie kapituliavo sudëdami ginklus ar neturëdami kuo prieðintis; suþeistuosius, ligonius ar þûvanèio karo laivo jûreivius; karo belaisvius; okupuotoje, aneksuotoje, uþgrobtoje ar karo veiksmø teritorijoje buvusius civilius ar kitus asmenis, kuriems karo metu suteikiama tarptautinë apsauga, baudþiamas laisvës atëmimu nuo dvylikos iki dvideðimties metø arba laisvës atëmimu iki gyvos galvos. /.../ 335 straipsnis. Tarptautinës humanitarinës teisës saugomø asmenø þalojimas, kankinimas ar kitoks neþmoniðkas elgesys su jais Tarptautiniø humanitarinës teisës normø paþeidimas karo ar tarptautinio ginkluoto konflikto metu sunkiai suþalojant, 282

267 susargdinant arba kankinant suþeistuosius, ligonius, þûvanèio karo laivo jûreivius, karo belaisvius, civilius ar kitus tarptautinës humanitarinës teisës saugomus asmenis ar atliekant su jais biologinius ar medicininius eksperimentus, neteisëtai paimant persodinti jø organus ar audinius, neteisëtai imant jø kraujà ar kitaip neþmoniðkai su jais elgiantis, taip pat nukautøjø kûnø iðniekinimas kerðto arba teroro tikslu baudþiamas laisvës atëmimu nuo penkeriø iki penkiolikos metø. 336 straipsnis. Tarptautinës humanitarinës teisës normø dël civiliø ir jø teisiø apsaugos karo metu paþeidimas Tarptautinës humanitarinës teisës normø paþeidimas karo, tarptautinio ginkluoto konflikto metu arba okupacijos ar aneksijos sàlygomis: iðvarant ið gyvenamosios vietos ar perkeldinant; priverèiant pereiti á kità tikëjimà; þaginant moteris ar verèiant jas uþsiimti prostitucija; naudojant ábauginimo ir teroro priemones, imant ákaitus, taikant kolektyvines bausmes, neteisëtai uþdarant á koncentracijos stovyklà, atskiriant vaikus nuo tëvø ar globëjø, sukeliant bado mirties grësmæ gyventojams, nubaudþiant kriminaline bausme be nepriklausomo teismo sprendimo arba be gynybos garantijø teisme, konfiskuojant jø turtà ar dideliu mastu já nusavinant arba sunaikinant, kai tai nepateisinama kariniu bûtinumu; nustatant neteisëtas ir nepagrástai dideles kontribucijas bei rekvizicijas, - baudþiamas laisvës atëmimu nuo aðtuoneriø iki penkiolikos metø. /.../ 7 straipsnis. 49 straipsnio 5 dalies pakeitimas 49 straipsnio 5 dalá pakeisti ir iðdëstyti taip: 283

268 Nëra senaties genocido nusikaltimui ir karo nusikaltimams, numatytiems straipsniuose. 8 straipsnis straipsnio 2 punkto papildymas 54 1 straipsnio 2 punkte po þodþiø valstybiná nusikaltimà áraðyti þodþius ar karo nusikaltimà, numatytà straipsniuose ir ðá punktà iðdëstyti taip: 2) asmeniui, nuteistam uþ itin pavojingà valstybiná nusikaltimà ar karo nusikaltimà, numatytà straipsniuose;. /.../ 11 straipsnis. Ðio ástatymo nuostatø gráþtamoji galia Ðio ástatymo 1 straipsnyje numatyti Baudþiamojo kodekso straipsniai turi gráþtamàjà galià. Skelbiu ðá Lietuvos Respublikos Seimo priimtà ástatymà. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS Vilnius, 1998 m. birþelio 9 d. 284

269 LIETUVOS RESPUBLIKOS Á S T A T Y M A S DËL SSRS VALSTYBËS SAUGUMO KOMITETO (NKVD, NKGB, MGB, KGB) VERTINIMO IR ÐIOS ORGANIZACIJOS KADRINIØ DARBUOTOJØ DABARTINËS VEIKLOS 1 straipsnis. SSRS valstybës saugumo komiteto pripaþinimas nusikalstama organizacija SSRS valstybës saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB toliau VSK) pripaþástamas nusikalstama organizacija, vykdþiusia karo nusikaltimus, genocidà, represijas, terorà ir politiná persekiojimà SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje. /.../ Skelbiu ðá Lietuvos Respublikos Seimo priimtà ástatymà. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS Vilnius, 1998 m. liepos 16 d. 285

270 Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko P A R E I Ð K I M A S Dël P. Raslano bylos ir kitø teisinës sistemos nesklandumø Dalis visuomenës, ypaè sovietmeèio tremtiniai, prieð okupacijà kovojæ kariai rezistentai, þymûs menininkai ir mokslininkai nerimauja dël nugriautø per Lietuvos iðlaisvinimà propagandiniø skulptûrø eksponavimo, kuris gali tapti panaðus á jø pagarbø atstatymà kitoje vietoje 1. Tokio skuboto sprendimo ir tokio rezultato neturi bûti, juolab, kad ir Vyriausybës 1998 m. gruodþio 31 d. nutarimas dël daugumos ðiø skulptûrø perdavimo, kaip dabar aiðkëja, prieðtaravo ástatymui. Taèiau nemaþiau uþgaunanti nukentëjusiøjø jausmus, taip pat nepriklausomos teisinës Lietuvos valstybës principus, yra itin vangiai velkama Rainiø þudiko KGB pulkininko Petro Raslano byla. Ðiuo metu iðryðkëjo tartum teisinë, o veikiau kazuistinë nuostatø sistema, kuriai sëkmingai sukantis, P.Raslano teismas niekada neávyks. Mat nëra nei paðtininkø, nei pareigûnø, kurie nuneðtø laiðkà Rusijoje priglaustam veikëjui teismui þinomu adresu. Byla iðkelta dar sovietmeèiu, jau spaudþiant Atgimimo, teisingumo reikalavimams tuoj po Sàjûdþio Steigiamojo suvaþiavimo. P.Raslanas buvo apklausinëjamas 1988 ir 1989 m. Atkûrus Nepriklausomybæ ir turint lyg nepriklausomà Generaliná prokurorà, tokiø veiksmø daugiau nepastebëta, tik 1992 m. balandþio mënesá Generalinë prokuratûra, galbût ásitikinusi, kad sunkiai átariamojo Lietuvoje nebëra, nutarë pateikti jam formalø kaltinimà. O áteikti nebebuvo kam. 1 Pastaba dël bûsimojo Grûto parko kontroversijø. 286

271 Praëjo dar septyneri metai, dalis liudininkø jau mirë. Genocidu kaltinamas P.Raslanas dabar turi valstybës institucijø priedangà Rusijoje, kurios Teisingumo ministerija nepajëgia vykdyti tarpusavio teisinës pagalbos sutarties su Lietuva. Taèiau atrodo, kad m. laikotarpiu þudikas turëjo priedangà ir Lietuvoje, priedangà, kuri buvo galingesnë uþ kaltæ ir kaltinimà. Tai turi bûti iðtirta, kaip ir galimybës paveikti dabartinës Rusijos institucijas, imantis aktyvesniø tarptautiniø þygiø, o neklampojant pakartotiniø laiðkø, adresuotø seneliui á kaimà, rutinoje. LR Vyriausybei derëtø iðleisti apie ðià bylà visø jos raðytiniø ir foto dokumentø Baltàjà knygà ir iðplatinti pasaulyje 1. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS 1999 m. rugsëjo 19 d. 1 Në viena Vyriausybë to nedarë. 287

272 Susiraðinëjimas bylos reikalu Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas LR Teisingumo Ministrui p. Gintarui Balèiûnui Vilnius Pone Ministre, Rainiø þudiko Petro Raslano byloje yra formalaus procesinio vangumo. Jam, þinomu adresu gyvenanèiam Rusijoje, niekaip neáteikiama kaltinamoji iðvada ir ðaukimas á teismà. Rusija turi su Lietuva teisinës pagalbos sutartá ir jos nevykdo, tai yra, Jûsø partnerë Rusijos Federacijos Teisingumo ministerija ignoruoja Jûsø elementarø praðymà. Ið spaudos neaiðku: ar visai nieko neatsakë á Lietuvos Teisingumo ministerijos praðymà áteikti P.Raslanui kaltinamàjà iðvadà ir ðaukimà á teismà? Kada datuotas ir kaip perduotas (per ambasadas?) Lietuvos praðymas? Ar negali tø dokumentø tiesiai perduoti P.Raslanui ten reziduojantys Lietuvos diplomatai arba Rusijos paðtas, apmokëjus gráþtamàjà informacijà, kad siunta perduota? Ar nereikëtø inicijuoti, jei kitø galimybiø nëra, Rusijos Teisingumo ministerijos pozicijos svarstymà kitose Rusijos bei tarptautinëse institucijose? Ar nevertëtø rengti, jei kitø galimybiø nëra, BPK pataisas, kurios nustatytø, pavyzdþiui: tuo atveju, kai tarpusavio teisinës pagalbos sutartá su Lietuva pasiraðiusi ðalis (jos atitinkama valstybinë institucija) nevykdo pavedimo perduoti ðaukimà á teismà þinomu adresu gyvenanèiam átariamajam ir neatsako, kad jo neranda arba neþino, kur jis gyvena, laikyti, kad toks nieko neatsakymas reiðkia, jog þino, ran- 288

273 da, ðaukimas viena ar kita forma áteiktas þinomas átariamajam ir jam neatvykus teismo procesas gali bûti pradëtas? Lauksiu Jûsø informacijos ir nuomonës. Pagarbiai, Vytautas Landsbergis Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui p. Vytautui Landsbergiui Vilnius Gerbiamas Pirmininke, Atsakydamas á Jûsø raðtà dël Rusijos Federacijos pilieèio P. Raslano baudþiamosios bylos proceso, pateikiu ðià informacijà. Ðiø metø kovo 5 dienà Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, vykdydama Ðiauliø apygardos teismo pavedimà, iðsiuntë Rusijos Federacijos Teisingumo ministerijai praðymà áteikti teisminius dokumentus P. Raslanui. Rusijos Federacijos Teisingumo ministerija á ðá praðymà iki ðiol nëra pateikusi jokio atsakymo (t.y. ar praðymas ávykdytas, ar atsisakoma já vykdyti ir pan.). Atkreipiu Jûsø dëmesá á tai, kad 1992 m. liepos 30 dienà ratifikuota Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dël teisinës pagalbos ir teisiniø santykiø civilinëse, ðeimos ir baudþiamosiose bylose, P. Raslano baudþiamosios bylos atveju nustato tik vienà teisminiø dokumentø áteikimo tvarkà tai per Rusijos Federacijos Teisingumo ministerijà, nes pagal minëtos Sutarties 11 straipsná... ðalys turi teisæ áteikti dokumentus bei apklausti tik savus pilieèius per savo diplomatines atstovybes ar konsulines ástaigas. Paþymëtina, kad P. Raslano baudþiamoji byla nëra vienintelis ar ypatingas atvejis, kuomet 289

274 Rusijos Federacijos Teisingumo ministerija netinkamai vykdo Sutartyje numatytas pareigas. Apie tokià situacijà Teisingumo ministerija informavo Uþsienio reikalø ministerijà savo ataskaitoje dël teisinës pagalbos sutarèiø vykdymo. Ðiø metø rugsëjo 20 dienà Teisingumo ministerija gavo antràjá Ðiauliø apygardos teismo pavedimà dël teisminiø dokumentø áteikimo P. Raslanui. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija rugsëjo 27 dienà iðsiuntë naujà praðymà dël teisminiø dokumentø áteikimo P. Raslanui Rusijos Federacijos Teisingumo ministerijai. Gerbiamas pirmininke, Jûsø pasiûlymai dël BPK pakeitimø ir papildymø, kurie leistø tæsti teismo procesà nedalyvaujant kaltinamajam, jau ne kartà buvo svarstyti Teisingumo ministerijoje, taèiau jie nebuvo toliau rengiami, nes buvo iðkeltos rimtos abejonës dël jø atitikimo Lietuvos Respublikos tarptautiniams ásipareigojimams pagal Europos þmogaus teisiø ir pagrindiniø laisviø apsaugos konvencijà ir kitas sutartis (pvz. sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 56 str. 1 d. 1 p., numatantis, jog Pripaþinti teismo sprendimà arba leisti já vykdyti gali bûti atsisakyta: 1) jeigu padavæs praðymà asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dël to, kad jam arba jo ágaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma áteiktas ðaukimas á teismà ). Neþiûrint á tai, að pavedþiau Teismø departamento ir Tarptautinës teisës departamento specialistams, taip pat naujojo BK projekto rengimo grupei dar kartà iðanalizuoti ðiuos pasiûlymus ir pateikti savo iðvadas, apie kurias Jûs bûsite nedelsiant informuotas. Pagarbiai, Ministras G.Balèiûnas 290

275 Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Lietuvos Respublikos Generaliniam Prokurorui p. Kaziui Pëdnyèiai Vilnius Pone Generalini Prokurore, praðau atkreipti dëmesá á mano pareiðkime iðkeltus klausimus, kodël Generalinë prokuratûra taip vangiai tyrë P. Raslano bylà, net leido jam pabëgti nepadariusi pastangø, kad taip neatsitiktø kad teisingumas bûtø ágyvendinamas. Norëèiau pamatyti Generalinës prokuratûros veiksmø Rainiø ir P.Raslano bylose apþvalgà su datomis, kada ko imtasi 1. Publikacija Rudens manevrai ( Laikinoji sostinë, ), ðiandien pakartota Lietuvos ryte, kelia svarbius klausimus apie 1993 m. savanoriø protesto forma surengtà provokacijà, pavyzdþiui: 1) kur ðiandien yra J.Abromavièiaus uþraðai, X-failai ir kas gali patikrinti neva pagal juos skleidþiamø (o gal tik prisidengiant J.Abromavièiaus vardu) insinuacijø patikimumà? 2) kur yra K.Rudausko (ir kitø dviejø vyrø) mirties byla, ar tikrai ant jo kûno rasta smurto þymiø? Ar tyrë ne tie patys, kaip R.Mikutavièiaus þûtá? 2 Tikiuosi tyrimo ir atsakymo. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis 1 Veiksmø apþvalgà Rainiø byloje þr. ðios kn p. 2 Iðtraukus ið Nemuno kun. R.Mikutavièiaus kûnà, tai atlikæ gelbëtojai sakë, jog èia Mikutavièius, taèiau teisëtvarkos atstovai neigë ir palaidojo kaip neatpaþintà asmená. 291

276 Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui p. Vytautui Landsbergiui Vilnius Gerbiamas Pirmininke, Atsakydamas á Jûsø 1999 m. rugsëjo 19 d. laiðkà dël Rainiø þudiko Petro Raslano byloje esanèio formalaus procesinio vangumo, norëèiau Jus informuoti, kad Teisingumo ministerija pakartotinai 1999 m. rugsëjo 27 d. registruotu laiðku, o 1999 m. spalio 1 d. per skubiø siuntø tarnybà UAB DHL international Lietuva iðsiuntë Rusijos Federacijos Teisingumo ministerijai Ðiauliø apygardos teismo teisminá pavedimà dël teismo dokumentø áteikimo Petrui Raslanui, gyvenanèiam Rusijos Federacijos Maskvos srityje Pagarbiai, Ministras Gintaras Balèiûnas 292 Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas LR Generaliniam Prokurorui Ponui Kaziui Pëdnyèiai 1999 m. spalio 10 d. Pone Generalini Prokurore, gavau ið Jûsø vadovaujamos ástaigos 1999 m. spalio 7 d. atsakymà dël P. Raslano bylos eigos. Ávykiø ir veiksmø chronologija nepaprastai ádomi. Nepaisant daugelio liudytojø apklausø ir net akistatos, P. Raslanas buvo apklaustas tiktai kaip liudytojas, o 1990 m. balandþio 27 d., jau paskelbus atkurtà Nepriklausomybæ ir paskyrus Lietuvos Generaliná prokurorà, tardymo grupës vadovas J. Vilutis parengtiná tardymà sustabdë. Motyvas nenustatyta, koká asmená traukti baudþiamojon atsakomybën!

277 Po to dveji metai visai nieko! Sakytume, ligi 1991 m. rugpjûèio puèo P. Raslanas dar galëjo bûti reikalingas Lietuvai. Tik 1992 m. balandþio 21 d., kai P. Raslanas jau buvo iðvykæs á Rusijà, kaþkieno nutarimu baudþiamàjà bylà ið naujo priëmë tardytojas A. Stepuèinskas. Jeigu jis buvæs KGB darbuotojas, tai paskyrimas atrodytø ypaè tikslingas: toliau skandinti, tik imituojant veiklà. Ið tiesø, þinant, kad P. Raslano Lietuvoje nebëra, byla iðkelta tartum ryþtingai. Aiðku, tuoj ir sustabdyta. Visas tolesnis veiksmø sàraðas juolab panaðus á gerà spektaklá, kartkartëmis raðinëjant laiðkus tuo adresu, ið kur atsakymas ið anksto þinomas. Tokie ir bylos sustabdymai (vienas net pusantrø metø), ir gràþinimas pradëti ið naujo. Gràþino 1994 m. rugpjûèio 23 d. Aukðèiausiojo Teismo kolegija, nurodþiusi, kad J. Vilutis esmingai (tai yra, sàmoningai) paþeidë BPK reikalavimus, nepaskelbæs P. Raslanui kaltinimo ir neapklausæs jo kaltinamuoju. Matydamas dar ir nieko neveikimo laikotarpá metais, niekaip negaliu sutikti su Generalinës Prokuratûros iðvada, neva nëra pagrindo teigti, kad ðià bylà tyræ pareigûnai tyèia, dël vienokiø ar kitokiø motyvø metais dangstë P. Raslanà ir leido jam nekliudomai iðvykti ið Lietuvos. Pagrindo itin daug, ir bûtent tokiam teigimui. Norëèiau, kad konkreèiai patikrintumët, kokiais bûdais J. Vilutis siekë sàþiningai nustatyti, kad P. Raslanas trauktinas baudþiamojon atsakomybën, ir kodël jam kaip tardymo grupës vadovui taip netyèia nesisekë (ar átikina ðiandien jo argumentai pagal tada turëtà medþiagà), ir koks buvo Generalinio prokuroro A. Paulausko vadovaujantis tokioje svarbioje byloje vaidmuo. Beje, kur ðiuo metu yra p. J. Vilutis? Gal galima apklausti? Lauksiu Jûsø atsakymo. Pagarbiai, Vytautas Landsbergis 293

278 Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui p. Vytautui Landsbergiui Gerbiamasis Seimo Pirmininke! Iðnagrinëjæs generalinio prokuroro pavaduotojo K. Betingio atsakymà Nr á Jûsø paklausimà apie baudþiamosios bylos dël P. Raslano tyrimà ir matydamas, kad nëra atsakyta á Jums rûpimus klausimus, atsakau á Jûsø paklausimà papildomai. Ðià baudþiamàjà bylà dël (...) Rainiø miðke 1941 m. birþelio d. ávykdyto grupës þmoniø nuþudymo fakto (...) iðkëlë tuometinës Lietuvos SSR prokuroras L. Sabutis. Þinios apie tai, kad P. Raslanas buvo specialiosios komisijos politiniams kaliniams atrinkti organizatorius ir narys, taip pat kad jis Rainiø miðke dalyvavo suðaudant komisijos atrinktus nuþudyti politinius kalinius, baudþiamojoje byloje buvo gautos jau Liudininku P. Raslanas byloje apklaustas jau , ir Taèiau byloje tyrimas vilkintas, o nutarimas patraukti kaltinamuoju P. Raslanà priimtas tik Tik tada sankcionuotas ir P. Raslano suëmimas. Taèiau ið bylos matyti, kad P. Raslanas jau Vilniuje iðsiregistravo iðvykti ið Lietuvos metø vasarà jis ið Lietuvos iðvyko. Taip P. Raslanas tolesnio tardymo ir kaltinimo pareiðkimo iðvengë. Beje, pagal LSSR KGB pirmininko V. Eismonto [E.Eismunto] patvirtintà sprendimà ið Lietuvos iðvyko ir kitas Rainiø miðke ávykdytø þudyniø galimas átariamasis N. Duðanskis. Ið bylos matyti, kad jà tyræ prokuratûros pareigûnai, tarp jø tuometinis generalinis prokuroras A. Paulauskas, nesiëmë 294

279 priemoniø sulaikyti P. Raslanà arba bent uþkirsti kelià jam pasislëpti nuo tardymo. Kaltinimas P. Raslanui pareikðtas ir jo suëmimas sankcionuotas vëlai po to, kai jis ið Lietuvos iðvyko. Baudþiamoji byla teismui perduota tik , ðiurkðèiai paþeidþiant Lietuvos Respublikos Baudþiamojo proceso kodekso reikalavimus ir dël to negalëjo bûti tikimasi, kad teismas bylà iðnagrinës. Byla buvo gràþinta tardymui papildyti. Iðkëlus baudþiamàjà bylà jà þinion priëmë tuomet buvusios respublikos prokuratûros tardymo valdybos virðininko pavaduotojas J. Vilutis. Jis jau miræs. Nusikaltimø tyrimo departamento prie tuometinës generalinës prokuratûros ypatingai svarbiø bylø tardytojas A. Stepuèinskas bylà þinion priëmë tik Á ðias pareigas já paskyrë generalinis prokuroras A. Paulauskas. Iki paskyrimo A. Stepuèinskas ið tiesø dirbo LSSR KGB tardytoju. A. Paulauskas LSSR prokuroro pavaduotoju paskirtas ( Iki paskyrimo dirbo LKP CK) jis skiriamas LSSR prokuroro pirmuoju pavaduotoju. Lietuvos Respublikos prokuroru A. Paulauskas dirbo nuo , o generaliniu prokuroru nuo Nuo iki A. Paulauskas dirbo generalinio prokuroro pavaduotoju. Atleistas ðaliø susitarimu. Parengtinis tardymas byloje vilkintas, o kai kuriuo metu apskritai nedarytas. Visiðkai nedirbta byloje nuo iki (beveik dvejus metus), nuo iki (beveik metus ir 4 mënesius), nuo iki (beveik 4 mën.) ir nuo iki (beveik 3 metus ir 6 mën.). Turint omenyje bylos svarbà, jos tyrimo vilkinimà, taip pat, kad P. Raslanas kaltinamuoju patrauktas ir jo suëmimas sankcionuotas tik po to, kai jis jau seniai buvo ið Lietuvos iðvykæs, nors duomenys apie jo dalyvavimà nusikaltimo padaryme 295

280 buvo tuoj po bylos iðkëlimo, pagrástai keliate klausimà ar nebuvo m. P. Raslanas dangstomas. Nors tiesioginiø árodymø dël tyèios nëra, taèiau ið bylos matyti, kad jà tyræ pareigûnai ir Generalinës prokuratûros tuometiniai vadovai nesiëmë reikiamø priemoniø, kad P. Raslanas bûtø sulaikytas ir jam bûtø uþkirstas kelias pasitraukti ið Lietuvos. P. Raslanas to laikotarpio prokuratûros neveikimu pasinaudojo. Dabar ði byla iðtirta ir 1999 m. sausio 11 d. perduota Ðiauliø apygardos teismui. Priedas: 9 lapai. Pagarbiai, Generalinis prokuroras vyriausiasis valstybinis justicijos patarëjas Kazys Pëdnyèia LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINËS PROKURATÛROS PAÞYMA Dël baudþiamosios bylos Nr Patikrinus Ðiauliø apygardos teismo þinioje esanèios baudþiamosios bylos Nr , kurioje pagal BK 18 str. 4 d. ir 71 str. 2 d. patrauktas kaltinamuoju Petras Raslanas, medþiagà, nustatyta, [kad] ði baudþiamoji byla iðkelta pagal poþymius nusikaltimo, numatyto RSFSR BK 136 str. (tyèinis nuþudymas) dël grupës þmoniø tyèinio nuþudymo fakto Rainiø miðkelyje, Telðiø rajone. 296

281 Bylos iðkëlimas ir priëmimai þinion Nutarimà iðkelti baudþiamàjà bylà priëmë tuometinis Lietuvos SSR prokuroras L. Sabutis, kuris sudarë jos tardymo grupæ: tardymo valdybos virðininko pavaduotojas J. Vilutis (grupës vadovas), tardymo dalies prokuroras V. Zedelis, prokuratûros prokuroras-kriminalistas J. Gaudutis, Telðiø raj. prokuratûros tardytojas R. Bagdonas, Kapsuko tarprajonines prokuroro pavaduotojas R. Jonaitis, Panevëþio m. prokuroro pavaduotojas P. Ðimkus bylà savo þinion priëmë tardymo grupes vadovas J. Vilutis bylà savo þinion priëmë Nusikaltimø tyrimo departamento prie Lietuvos Respublikos Generalinës prokuratûros ypatingai svarbiø bylø tardytojas A. Stepuèinskas (duomenø, kas davë nurodymà priimti bylà savo þinion byloje nëra) bylà savo þinion priëmë Generalinës prokuratûros Specialiø tyrimø skyriaus tardytojas J.Vitkus (duomenø, kas davë nurodymà priimti bylà savo þinion byloje nëra, ið nutarimo matyti, kad perima bylà ið Specialiø tyrimø skyriaus vyr. prokuroro pavaduotojo S.Punio) bylà savo þinion priëmë Generalinës prokuratûros Specialiø tyrimø skyriaus prokuroras S.Stulginskis (duomenø, kas davë nurodymà priimti bylà savo þinion byloje nëra) bylà savo þinion priëmë l.e.p. Generalinës prokuratûros Specialiø tyrimø skyriaus vyriausiasis prokuroras R. Valentukevièius (sprendimà priëmë pats). Bylos sustabdymai ir atnaujinimai sustabdyta BPK 218 str. 1 d. 3 p., motyvas nenustaèius trauktino baudþiamojon atsakomybën asmens (nu- 297

282 tarimà priëmë J. Vilutis, duomenø apie nurodymà priimti toká nutarimà byloje nëra) atnaujinta (nutarimà priëmë A. Stepuèinskas, duomenø apie nurodymà priimti toká nutarimà byloje nëra) sustabdyta BPK 218 str. 1 d. 1 p., motyvas neþinoma, kur tiksliai yra kaltinamasis P. Raslanas ir dël paskelbtos jo paieðkos (nutarimà priëmë A. Stepuèinskas, duomenø apie nurodymà priimti toká nutarimà byloje nëra) atnaujinta (nutarimà priëmë G.Plioplys, duomenø apie nurodymà priimti toká nutarimà byloje nëra, nutarimo priimti bylà savo þinion taip pat nëra). Atnaujinimo motyvas papildomø liudytojø apklausø atlikimas, taip pat atsiþvelgiant á pasiraðytà sutartá su Rusijos Federacija dël teisinës pagalbos suteikimo, bûtina spræsti klausimà dël Raslano paieðkos ir iðdavimo Lietuvai. Nuo bylà savo þinion priëmë J. Vitkus sustabdyta BPK 218 str. 1 d. 4 p. pagrindu negavus atsakymo á teisinës pagalbos praðymà ið Rusijos Federacijos generalinës prokuratûros dël P. Raslano iðdavimo Lietuvai (nutarimà priëmë J. Vitkus, duomenø apie nurodymà priimti toká nutarimà byloje nëra) atnaujinta, atsiþvelgiant á ið Rusijos gautà atsakymà, kad P. Raslanas yra Rusijos pilietis ir Lietuvai nebus iðduotas (nutarimà priëmë J. Vitkus, duomenø apie nurodymà priimti toká nutarimà byloje nëra) byla perduota Lietuvos Aukðèiausiajam teismui, teismo nutartimi gràþinta ið teismo nenagrinëta sustabdyta BPK 218 str. 1 d. 4 p. pagrindu, iki bus gautas atsakymas á pakartotiná teisinës pagalbos praðymà Rusijai dël P. Raslano iðdavimo (nutarimà priëmë J. Vitkus, duomenø apie nurodymà priimti toká nutarimà byloje nëra). Atsakymo á minëtà praðymà byloje nëra. 298

283 atnaujinta (nutarimà priëmë S.Stulginskis, duomenø apie nurodymà priimti toká nutarimà byloje nëra) byla iðsiøsta Ðiauliø apygardos teismui. Paþymëtini bylos sustabdymo laikotarpiai, kada byloje nebuvo atliekami jokie tardymo veiksmai: nuo iki (beveik 2 metai), nuo iki (1 metai ir 4 mënesiai), nuo iki (beveik 4 mënesiai), nuo iki (beveik 3 metai ir 6 mënesiai). P. Raslano liudytojo apklausos ir kiti jo kaltës árodymai Byloje yra duomenys apie tai, kad tardymo grupës vadovas J. Vilutis ið Partijos istorijos instituto prie LKP CK gavo Petro Raslano ranka raðyto paaiðkinimo LKP CK sekretoriui A. Snieèkui kopijà, spausdinimo maðinële perraðytà ðio paaiðkinimo kopijà, buvusio Telðiø VK pirmininko ir LSSR AT prezidiumo pirmininko pavaduotojo D. Roèiaus [Rociaus] 1942 m. praneðimo LKP CK kopijà. Ðiuose archyviniuose dokumentuose pats P. Raslanas ir D. Roèius [Rocius] nurodo, kad P. Raslanas buvo specialios komisijos pasmerktiems politiniams kaliniams atrinkti narys ir organizatorius, kad dalyvavo miðke suðaudant komisijos atrinktus likviduoti politinius kalinius P. Raslanas davë paaiðkinimà apie jam þinomas ávykio aplinkybes P. Raslanas apklaustas liudytoju (apklausë J. Vilutis) parodë, kad dalyvavo kartu su kitais NKGB pareigûnais ir kariðkiais atrenkant politiniø kaliniø bylas, atskiriant politinius kalinius nuo kriminaliniø, sudarinëjo sàraðus atrinktø politiniø kaliniø, pats paëmë su savim jau á kariðkiø maðinas 299

284 kalëjimo kieme susodintø ir paruoðtø veþti politiniø kaliniø bylø kardomøjø priemoniø dokumentus. Patvirtino, kad raðë paaiðkinimà LKP CK sekretoriui A. Snieèkui apie specialios komisijos sudarymà kaliniams atrinkti, savo vadovaujantá vaidmená joje, apie kaliniø suðaudymà Rainiuose P. Raslanas papildomai apklaustas liudytoju (apklausë J. Vilutis), ið esmës patvirtino, kad buvo specialios komisijos, kurios sprendimø pagrindu buvo nuþudyti politiniai kaliniai, narys. Neigia dalyvavæs þudynëse ir buvæs ávykio vietoje Rainiø miðkelyje. Paþymëtina, kad remiantis bûtent aukðèiau minëta árodomàja medþiaga P.Raslano paaiðkinimu LKP CK sekretoriui A.Snieèkui, o taip pat jo liudytojo apklausø ( , ) metu ið esmës patvirtintais jo paaiðkinimo teiginiais buvo grindþiami vëliau jam pareikðti kaltinimai, áskaitant paskutinájá kaltinimo variantà, pagal kurá byla buvo perduota teismui. Be minëtos P. Raslano kaltæ árodanèios medþiagos, ið byloje apklaustø 174 liudytojø P.Raslanà savo parodymuose mini tik 5 liudytojai: liudytojo apklausos protokole Leonas Vilutis parodë, kad matë Raslanà su kitais civiliais ir kariðkiais uþeinant á Telðiø kalëjimà, po ko á já uþvaþiavo kareiviðkos maðinos, Raslanas ranka parodë karininkui, kad eitø su juo á kalëjimà. Karininkø buvo liudytojo apklausos protokole Stasys Kaðauskas parodë, kad buvo susitikæs 1987 spalio pabaigoje su Raslanu Vilniuje, klausë jo apie Rainius, bet ðis sakë nedalyvavæs nuþudyme. Apie Raslanà suþinojo ið leidiniø, straipsniø apie Rainiø tragedijà liudytojo apklausos protokole Aloyzas Jagminas parode, kad ið motinos pasakojimo þino, kad Raslanas 300

285 buvo iðvykæs pasikviesti pagalbon kareiviø, kad Rainiuose dalyvavo kaliniø þudyme, kurá vykdë kareiviai ir pats Raslanas liudytojo apklausos protokole N. Duðanskis nurodo, kad Raslanà matë prie Maþeikiø po , vëliau Minske Raslanas jam sakæs, kad degins kaþkokius dokumentus, bet neþino kà. Apie Rainiø þudynes nieko neþino konkretaus, pats nebuvo, iðvyko ið Lietuvos 1941 m. birþelio pradþioje á Jaltà, o prasidëjus karui gráþo á Minskà, po to Ðiaulius, Maþeikius ( d.) liudytojo apklausos protokole Meèislovas Taurinskas parodë, kad paþinojo Raslanà kaip Telðiø NKGB virðininkà, bet apie jo dalyvavimà Rainiuose neþinojo, po karo yra kalbëjæs apie Rainius su N. Duðanskiu, neigia, kad buvo su Raslanu kalbëjæs apie kaliniø evakavimà prasidëjus karui tardytojas J.Vitkus ið Telðiø rajono apylinkës prokuratûros gavo Telðiø kraðtotyros muziejuje saugomø D. Roèiaus [Rociaus] prisiminimø rankraðèiø kopijas, kuriuose nurodoma, kad miðke ávykdant specialios komisijos mirties nuosprendþius politiniams kaliniams, buvo ir Raslanas, kad jis dalyvavo ir perþiûrint pasmerktø mirèiai kaliniø bylas. Visi apklausose paminëjæ Raslanà liudytojai buvo apklausti metais, Raslano paaiðkinimas LKP CK sekretoriui Snieèkui buvo gautas tuoj po bylos iðkëlimo Taèiau pirmasis nutarimas patraukti kaltinamuoju P.Raslanà (kaltinant pagal ástatymo Dël atsakomybës uþ Lietuvos gyventojø genocidà 1 ir 2 str., kuris ásigaliojo ) priimtas (tardytojas A. Stepuèinskas) A. Stepuèinsko nutarimu, kuri sankcionavo tuometinis generalinis prokuroras A. Paulauskas, nutarta Raslanà suimti. 301

286 P. Raslano iðvykimas ið Lietuvos ir pasislëpimas nuo tardymo A.Stepuèinskas lydraðèiu Nr. 15/22 (priedas Nr. 1) iðsiuntë nutarimà suimti Raslanà vykdymui Nacionalinio saugumo tarnybos (NST) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës generalinio direktoriaus pavaduotojui V. Zedeliui. Ant lydraðèio nuoraðo byloje yra þyma, kad jis su nutarimu gautas tà paèià dienà NST atsakyme Generalinei prokuratûrai Nr.186 (priedas Nr. 1) nurodoma, kad nustatyta, kad P. Raslanas savo ankstesniu adresu Vilniuje negyvena jau nuo 1991 m. vasaros, o RAB duomenimis iðvykæs gyventi á Maskvos sr. Balaðichos kaimà. Jam priklausiusiame bute nuo bute gyvena kitas asmuo, kuris su Raslanu ryðiø nepalaiko. Raðte nurodyta, kad NST esant galimybei nedelsiant ávykdys nutarimà suimti P.Raslanà, o nustaèius jo buvimo vietà praneð papildomai. Raslano iðvykimo ið Lietuvos ir pasislëpimo nuo tardymo faktà patvirtina tik minëtas NST dokumentas. Taèiau paþymëtina, kad Respublikinio adresø biuro prie Lietuvos Respublikos VRM duomenimis, P. Raslano iðregistravimo ið Vilniaus iðvykimui á Rusijos Federacijos Maskvos srities Balaðichos mst. data yra Kitø tikslesniø duomenø apie P. Raslano iðvykimo ið Lietuvos datà byloje nëra. Byloje yra Komisijos Sovietø sàjungos KGB veiklai tirti pirmininko B. Gajausko raðtas prokuratûrai prie kurio pridëtas LSSR KGB pirmininko E. Eismunto patvirtintas sprendimas leisti iðvykti á Izraelá N. Duðanskiui, kuris ðioje byloje buvo apklaustas liudytoju. Sprendime nurodoma, kad sprendimas priimtas siekiant iðvengti N. Duðanskio tardymo, apklausø liudytoju ir galimø kaltinimø Rainiø þudyniø byloje (priedas Nr.2). Taèiau byloje nëra tokio ar 302

287 panaðaus turinio KGB dokumento, jokiø kitø duomenø ar dokumentø, kad KGB organizavo ar padëjo P. Raslanui iðvykti ið Lietuvos ir pasislëpti nuo tardymo. Be paminëtø aukðèiau, byloje nëra kitø dokumentø ar duomenø, jog bylà savo þinioje turëjæ pareigûnai iki NST raðto gavimo arba vëliau bûtø ëmæsi kokiø nors veiksmø, davæ nurodymus ar pavedimus saugumo ar policijos operatyvinëms tarnyboms vykdyti P. Raslano sekimà, siekiant uþtikrinti galimybæ pareikðti jam kaltinimà ir já suimti, uþkirsti kelià jo pasislëpimui nuo tardymo, o vëliau vykdyti tolesnæ jo paieðkà. Buvusio generalinio prokuroro A. Paulausko vadovaujantis vaidmuo ðioje baudþiamojoje byloje Pagal byloje esanèius procesinius ir kitus dokumentus matyti tokie buvusio generalinio prokuroro A. Paulausko veiksmai ðioje byloje: 1) sankcionavo J.Viluèio nutarimà pratæsti parengtinio tardymo terminà byloje; 2) sankcionavo A. Stepuèinsko nutarimà suimti P. Raslanà; 3) paraðu (be nurodymø) vizavo J. Gauduèiui atsakymà á teisinës pagalbos praðymà ið Rusijos Federacijos, kuriuo praneðta, kad Raslanas nebus iðduotas (J. Gaudutis ðá raðtà vizavo A Stepuèinskui, nurodydamas iðstudijuoti ástatymus, tokiø kaip P.Raslanas nusikaltëliø teisiná statusà ir dël tolesnës teisinës pagalbos dël jo iðdavimo); 4) pasiraðë teisinës pagalbos praðymà Rusijos Federacijos Generalinei prokuratûrai dël P. Raslano iðdavimo Lietuvai; 5) pasiraðë pakartotiná teisinës pagalbos praðymà Rusijos Federacijos generalinei prokuratûrai dël P. Raslano iðdavimo Lietuvai; 303

288 6) patvirtino kaltinamàjà iðvadà ðioje byloje, su kuria ji pirmà kartà buvo iðsiøsta teismui Lietuvos Aukðèiausiajam Teismui; 7) pasiraðë pakartotiná teisinës pagalbos praðymà Rusijos Federacijos Generalinei prokuratûrai dël P. Raslano iðdavimo Lietuvai. Bylos medþiagoje nëra kitø buvusio Generalinio prokuroro A. Paulausko patvirtintø nutarimø, paraðø ir raðytiniø nurodymø bylà tyrusiems pareigûnams. Specialiø tyrimø skyriaus vyriausiasis prokuroras R. Valentukevièius 304

289 Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Landsbergis Ðiauliø Apygardos teismo teisëjui V.Birbilui Vilnius 2002 m. sausio 2 d. Gerbiamas Teisëjau, Gavæs P. Raslano bylos 2001 m. balandþio 5 d. nuosprendá, noriu kai ko papildomai paklausti. Tikiuosi, kad rasite laiko atsakyti, arba að galëèiau gauti informacijos kitu Jûsø nurodytu bûdu. Teismas kvalifikavo nusikalstamà veikà pagal BK 71 str. 2 d. Vis dëlto civiliø gyventojø þudymas okupuotoje ðalyje o P. Raslanas tarnavo okupacinëse karinëse struktûrose ir pasitelkë kareivius yra karinis nusikaltimas, apibûdintas BK 333 ir 335 straipsniuose. Norëèiau þinoti, kodël ði kvalifikacija byloje nebuvo taikoma (BK atitinkamai papildytas 1998 m. birþelio 9 d.), o taip pat ar nëra galimybës nuosprendá dabar papildyti atitinkamu iðaiðkinimu, nusikaltimà dar papildomai kvalifikuojant. Teisingumo ágyvendinimui tai gali bûti svarbu. Nuosprendyje minimi P. Raslano prisipaþinimai, duoti kaþkurio tardymo metu (t. 5, b ), kelia klausimà, kada vyko tas tardymas, ar buvo tuomet formuojamas kaltinimas ir koks, ar nerasta nusikaltimo sudëties? Ðià informacijà irgi norëèiau gauti, taip pat nurodytøjø bylos lapø kopijas (ið 5 tomo). Linkëdamas gerø Naujøjø Metø Jûsø nelengvame darbe Vytautas Landsbergis 305

290 Ðiauliø apygardos teismo Pirmininkas Lietuvos Respublikos Seimo nariui p.vytautui Landsbergiui Ðiauliai /be datos/ Atsakome á Jûsø paklausimà dël P.Raslano baudþiamosios bylos. Jûs keliate klausimà, ar P.Raslano nusikalstamà veikà nereikëtø papildomai kvalifikuoti pagal LR BK 333 ir 335 str. Manome, kad tokia papildoma kvalifikacija greta BK 71 str. 2 d. negalima, nes BK 333 ir 335 str. dispozicijos objektas yra kitas. Èia kalbama apie tarptautinës humanitarinës teisës normø paþeidimus: þalojimà, kankinimà, þudymà karo belaisviø, civiliniø asmenø, kuriems karo metu suteikta tarptautinë apsauga. Ðiuo atveju Rainiø kankiniai buvo suimti ne ryðium su karu ar tarptautiniu konfliktu, o dël jø politiniø ásitikinimø. 1 Juos suëmë ne svetimos valstybës kariðkiai, o okupacinë valdþia. Kariðkiai buvo pasitelkti tik bausmës vykdymui ir praðant asmenims, kurie jau buvo priëmæ sprendimà atrinktus asmenis suðaudyti. 2 Ið baudþiamosios bylos matyti, kad Lietuvos Respublikos Generalinë prokuratûra P.Raslanui iðkëlë baudþiamàjà bylà pagal þudyniø metu veikusio Lietuvos teritorijoje RTFSR BK 136 str. (dël grupës þmoniø nuþudymo fakto). 1 Kaliniai buvo þudomi karo situacijoje skubiai ir todël, kad prasidëjo karas. 2 NKVD, kaip ir tæsëja KGB, buvo SSRS karinës sistemos dalis. Sprendimà nuþudyti priëmë trijø asmenø grupë, kurioje du buvo kariðkiai. 306

291 priimtas nutarimas patraukti P.Raslanà kaltinamuoju pagal LR BK 18 str. 4 d. ir Lietuvos R. Ástatymo Dël atsakomybës uþ Lietuvos gyventojø genocidà 1 ir 2 str. (t.10, b.l ) LR Generalinës prokuratûros Specialiøjø tyrimø skyriaus vyriausiojo prokuroro R.Valentukevièiaus nutarimà P.Raslanas patrauktas kaltinamuoju pagal LR BK 18 str. 4 d. ir 71 str. 2 d. (t. 10, b.l ). Pagal ðá BK straipsná P.Raslanas ir buvo nuteistas. Kitokiø kaltinimø P.Raslanui ðioje byloje nebuvo pareikðta. Pagarbiai, Ðiauliø Apygardos teismo Pirmininkas Boleslovas Kalainis 307

292 PAVËLAVUSI AMÞIAUS BYLA Artûras Janèys Ðiandien Ðiauliø apygardos teisme turëtø bûti pradëta nagrinëti genocidu kaltinamo Petro Raslano (g. 1914) baudþiamoji P.Raslanas ðvenèia 70 metø jubiliejø (1984 m.). byla. Rainiø þudyniø vieno þiauriausiø sovietø okupacijos nusikaltimø Lietuvoje tyrimas pasiekë teismà po dvylikos metø trukusio teisësaugos vëþlio marðo, teisiniø ir politiniø nesusipratimø. Ðioje keistoje, pribloðkianèioje aplaidumu bolðevikø teroro tyrimo istorijoje liko másliø, kurias atskleisti pamëgino Ekstros þurnalistas. Teisiamasis uþ tûkstanèio kilometrø Niekas netiki, kad ðiandien á Ðiauliø apygardos teismà atvyks kaltinamasis, þiauriø 1941 m. birþelá ávykusiø Rainiø þudyniø vienas organizatoriø, buvæs SSRS NKVD (sovietø saugumo) Telðiø apskrities skyriaus virðininkas Petras Raslanas. Aðtuoniasdeðimt septyneriø metø sovietø slaptosios policijos veteranas jauèiasi saugus, pasislëpæs Maskvos srities Balaðichos miestelyje. Rainiø miðkelyje ávykusi tragedija Lietuvà ir pasaulá sukrëtë maþiausiai du kartus: Antrojo pasaulinio karo metu, kai buvo atkasti 73 Telðiø kalëjimo kaliniø (daugiausia politiniø) kûnai su þiauriø kankinimø þymëmis (dar trys kaliniai buvo nuðauti kitoje vietoje), ir 1988 m. pabaigoje, kai tautinio atgimimo banga vël iðkëlë á pavirðiø kraupià Þemaitijos kankiniø istorijà. Liudininkø parodymai, vëliau rastø dokumentø fragmentai padëjo apibrëþti pagrindiniø átariamøjø ratà. Þiaurià egzekucijà organizavo Lietuvos SSR Aukðèiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojas, Telðiø apskrities vykdomojo komiteto pirmininkas Domas Rocius, NKVD Telðiø apskrities 308

293 skyriaus virðininkas P.Raslanas, jo pavaduotojas, NKVD leitenantas Þdanovas, NKVD Kretingos apskrities virðininko pavaduotojas Jermolajevas, 8-osios pasienio armijos politinis vadovas Michailas Kompanjanecas ir vyresnysis Telðiø kalëjimo priþiûrëtojas Pranas Þalimas. Paradoksas: pagrindinis P.Raslanà apkaltinantis dokumentas atsirado komunistiniø paþiûrø JAV lietuviø veikëjo Antano Bimbos dëka. Jis drauge su paþangiais iðeiviais organizavo materialinæ pagalbà Raudonajai armijai. Iðgirdæs apie Rainiø ávykius, pakëlë triukðmà. Tuomet 1942 m. Maskvoje buvæs LKP CK vadovas Antanas Snieèkus pareikalavo D.Rociaus ir P.Raslano pasiaiðkinti raðtu. Laikas nenuplauna visø pëdsakø P.Raslanas paaiðkino, jog birþelio 24 d., prie Telðiø artëjant vokieèiams, jis su grupe tarybinio aktyvo pasitraukë á Tryðkiø miðkà, esantá 25 kilometrai nuo Telðiø. Kariniam prokurorui jis pasiskundë: Telðiø kalëjime liko per 70 nacionalistø, kurie taps okupantø vokieèiø talkininkais. Prokuroras P.Raslanui ir D.Rociui davë bûrá kareiviø, 4 sunkveþimius ir 2 tankus. Gráþæ á Telðius, P.Raslanas, D.Rocius ir anksèiau minëti jø talkininkai perþiûrëjo kaliniø bylas ir liepë jiems uþriðti burnas bei sumesti á sunkveþimius. Kolona pajudëjo Rainiø miðkelio link. Kas konkreèiai kankino ir þudë kalinius matyt, neatsakyta. Sunku árodyti, kad ir pats P.Raslanas dalyvavo egzekucijoje. Pasiaiðkinime A.Snieèkui D.Rocius raðë: Mûsø buvo: að, P.Raslanas, oper. ágaliotinis Galkinas ir priþiûrëtojas Pocevièius. Palyginti nesenai iðsiaiðkinta, kad kalinius suðaudyti buvo patikëta NKVD pasienio kariuomenës 105-ojo pulko bûriui. Net ir þinant bolðevikø teroro þiaurumus, 1941 m. birþelio 26 d. atkastø lavonø vaizdas buvo sukreèiantis: sutraiðkytos 309

294 kaukolës, iðplëðyti þastai, sudarkyti lyties organai. Aukø kontingentas buvo margaspalvis: tai ir jaunalietuvis Zenonas Tarvainis bei gimnazistas Antanas Èiuþas, Belgijoje gyvenanèio raðytojo Eduardo Cinzo (Èiuþo) brolis, apkaltinti bandymu uþmegzti ryðá su generolu P.Plechavièiumi, pogrindinës LKP narys J.Beimavièius, átariamas bendradarbiavæs su burþuazinës Lietuvos saugumu, aplinkiniai ûkininkai, leptelëjæ neatsargø þodá okupantø masiniø renginiø metu. Þydø pëdsakas aklavietëje Tiek anais laikais, karo pradþioje, tiek vëliau Rainiø ávykiai buvo ir liko politinë byla. Bolðevikø saugumieèiø nusikaltimà savo propagandiniams tikslams panaudojo vokieèiø okupantai, kurstydami Lietuvoje antisemitinæ isterijà. Specifinis aukø kankinimo bûdas þalojant lyties organus buvo laikomas þydiðku pëdsaku. Bûtent Telðiø þydai 1941 m. birþelio 26- osios rytà buvo atvaryti á Rainiø miðkelá ir jiems ásakyta rankomis atkasinëti uþkastas aukas. Þydø versijai peno davë ir vieno liudininko pasakojimas, kad kaliniø iðgabenimo operacijoje dalyvavæs Telðiø NKVD operatyvinis ágaliotinis Nachimas [Nachmanas] Duðanskis, iki ðiol gyvenantis Izraelyje. Taèiau 1988 m. pabaigoje, duodamas parodymus Lietuvos prokuratûrai, N.Duðanskis árodinëjo, kad Vokietijai uþpuolus Sovietø Sàjungà, jis ilsëjosi Kryme, su savo virðininku P.Raslanu Tryðkiø miðke susitiko tik birþelio 26 d. Nepriklausomybës atkûrimo iðvakarëse agonijos tampoma KGB suskubo dël visa ko paslëpti neparankø liudininkà m. vasario mënesá LSSR KGB virðininkas E.Eismuntas pritarë pasiûlymui iðleisti N.Duðanská á uþsiená ryðium su respublikos spaudoje pasirodþiusiais kaltinimais dël N.Duðanskio dalyvavimo Rainiø ávykiuose. 1 1 Tokiam aukðtø KGB pareigûnø V.Viluèio, A.Rodionovo, E.Baltino pasiûlymui E. Eismuntas pritarë Þr. ðios knygos 145 p. 310

295 Prasidëjus Rainiø bylos tyrimui, propagandinës gynybos ëmësi ir kita pusë m. SSKP narys nuo 1933 metø J.Jurgutis, Telðiø gyventojas, remdamasis vietos raðytojos Stasës Vaineikienës pasakojimu, prokuratûrai tvirtino, kad atkastus lavonus, kurie buvæ nesubjauroti, þydams liepæ sudarkyti, suþaloti, idant jie atrodytø kaip þiauraus bolðevikø nusikaltimo aukos. Dokumentai ir gausûs liudininkø parodymai suþlugdë bandymus uþglaistyti þiaurø bolðevikø teroro nusikaltimà. Taèiau Josepho Goebbelso propagandos maðina viskà klastingai apvertë aukðtyn kojomis ir Rainiø tragedija skaudþiai smogë niekuo dëtiems Þemaitijos þydams m. birþelio 27 d. þydðaudþiai suvarë Telðiø miesto ir apylinkiø þydus á Rainiø dvarà, priklausiusá operos dainininkui K.Petrauskui. Liepos mënesá Rainiuose, netoli lietuviø politiniø kaliniø nuþudymo vietos, buvo suðaudyta per 800 þydø m. Generalinë prokuratûra þydø þudyniø epizodà iðskyrë á atskirà baudþiamàjà bylà. Tylusis pensininkas : legenda ir tikrovë Kas buvo þmogus, kaltinamas organizavæs tokias þiaurias nekaltø þmoniø þudynes? Petras Raslanas gimë 1914 m. kovo 25 d. Rygoje, darbininkø ðeimoje. Á Lietuvà gráþo praûþus revoliucijø ir karø audroms. Vertësi ðaltkalvio amatu m. uþ antivalstybinæ veiklà nuteistas 5 metams kalëjimo. Turbût èia ir susiformavo bûsimojo enkavëdisto pasaulëþiûra: 1938 m. jis ástojo á pogrindinæ Lietuvos komunistø partijà. Po 1940 m. sovietø okupacijos P.Raslanas, tapæs kadriniu NKVD (VRLK) darbuotoju, padarë svaiginanèià karjerà øjø vasarà, karo ir Rainiø tragedijos iðvakarëse, 27 metø vyrukas jau kapitonas, Telðiø apskrities NKVD virðininkas. Po karo jis intensyviai kibo á mokslus: 1954 m. baigë Vilniaus ju- 311

296 ridinæ mokyklà, 1956 m. Aukðtesniuosius juridinius kursus Maskvoje m. Vilniaus valstybiniame universitete ágijo teisininko diplomà. Taèiau saugumieèio karjeros greitkelyje pasitaikë ir vilkduobiø m. P.Raslanas perkeliamas á þemesnes pareigas, o 1968 m. rudená gavo raðtiðkà papeikimà. P.Raslanas iki 1969 m. pavasario dirbo paprastu KGB ágaliotiniu Kaune. Kuo vadovybei nusidëjo uolus ásakymø vykdytojas, suþinoti nepavyko: nuobaudos P.Raslanui buvo panaikintos, o tai reiðkia, kad jos buvo iðimtos ið tarnybinës bylos. Pirmoji þmona Enta Girðevna mirë 1966 m. Antrà kartà vedë lietuvæ, þinomo kompozitoriaus motinà, su kuria iðsiskyrë, iðkilus á vieðumà Rainiø tragedijai m. P.Raslanas buvo iðkilmingai palydëtas á pensijà. Po to jis dar keletà metø dirbo buvusios LSSR valstybinio knygø, laikraðèiø ir poligrafijos susivienijimo Periodika kadrø skyriaus inspektoriumi. Karo veteranø susibûrimuose P.Raslanas turëjo kuo pasididþiuoti m. uþ burþuaziniø nacionalistiniø gaujø Þemaitijoje likvidavimà jam buvo pareikðta padëka, áteikta 600 rubliø premija ir 2-ojo laipsnio Tëvynës karo ordinas. Buvæs LSSR personalinis pensininkas iki ðiol tebëra demokratinëje Rusijoje pripaþintø Raudonosios þvaigþdës bei KGB Garbës þenklo ordinø kavalierius. Jis buvo toks tylus, taktiðkas, inteligentiðkas þmogelis, prisimena buvæs Periodikos susivienijimo direktorius Ipolitas Skridla. Kai perskaièiau apie Rainiø ávykius, mane tiesiog iðtiko ðokas. Negalëjau patikëti, kad kalbama apie tà patá þmogø! Truputá artimiau P.Raslanà paþinojæ asmenys Ekstros þurnalistui pasakojo, kad KGB veteranas neatrodë esàs uþkietëjæs komunistas fanatikas: stengdavosi objektyviai ásigilinti á kiekvienà reiðkiná, ginèydavosi mandagiai, pateikdamas argumentus. 312

297 Ekstros duomenimis, Maskvos srityje karðtantis P.Raslanas neskursta. Sprendþiant ið Rusijos socialinës rûpybos ministerijos Maskvos srities Balaðichos poskyrio paþymos, P.Raslanas pripaþintas pirmos grupës invalidu, tapæs juo vykdant tarnybines pareigas. Uþ tai jam skirta nuolatinë paðalpa, [be to] jis, kaip Tëvynës karo veteranas, gauna padidintà pensijà. Kaltinamasis iðvyko, o ne pabëgo Nuo pat pradþiø ðio daug atgarsio sukëlusio nusikaltimo tyrimas slinko vëþlio þingsniu, nuolat atsimuðdamas á tikrø ir tariamø teisiniø kolizijø uþtvarus m. spalio 10 d. LSSR vyriausiasis prokuroras Liudvikas Sabutis pasiraðë sprendimà iðkelti baudþiamàjà bylà dël Rainiø þudyniø. Liudininkø pasakojimai, likusiø dokumentø fragmentai aiðkiai rodë vienintelá likusá kaltininkà, personaliná pensininkà, sovietinio saugumo veteranà P.Raslanà. Taèiau já suimti ar bent jau uþkirsti kelià jam pasislëpti niekas nesirûpino. Masiniø þudyniø organizavimu átariamas asmuo ateidavo á prokuratûrà, duodavo parodymus. Savo kaltæ, aiðku, neigë m. balandþio mënesá LR generalinës prokuratûros Tardymo valdybos virðininko pavaduotojas J.Vilutis tyrimà sustabdë, remdamasis tuo, kad nëra ástatymo, pagal kurá P.Raslanui bûtø galima pateikti kaltinimà 1. Taèiau ir ásigaliojus atsakomybës uþ genocido vykdymà ástatymui, vienintelio likusio gyvo átariamojo sulaikyti neskubëta m. balandþio 12 d. tardymas buvo atnaujintas, prokura- 1 Toks ástatymas buvo m. LTSR BK 281 str. Smurtas prieð gyventojus karo veiksmø rajone numatë nuo trejø iki deðimties metø laisvës atëmimo arba mirties bausmæ m. pasirodæs LTSR BK komentaras ðiam straipsniui patikslina ir sàvokas: karo veiksmø rajonas (kariuomenës operacijos), kaltës forma (tiesioginë tyèia), subjektas karys (P.Raslanas priklausë NKVD karinei struktûrai, turëjo laipsná). Ðiuo kodeksu buvo naudojamasi ligi 1994 m. redakcijos, kuomet kariniai nusikaltimai apskritai iðnyko (ligi 1998 m.) 313

298 tûra pagaliau nutarë P.Raslanà patraukti baudþiamojon atsakomybën. Po savaitës, balandþio 21 d., Generalinës prokuratûros tardytojas S.Stepuèinskas pasiraðë nutarimà suimti kaltinamàjá. Dar po geros savaitës Valstybës saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Viktoras Zedelis apsilankë liûdnai pagarsëjusio saugumieèio bute Vilniuje, Klinikø gatvëje, bet rado ten jau kitus ðeimininkus. Tik dar vëliau iðsiaiðkinta, kad genocidu, þiauriu nusikaltimu savo tautai kaltinamas asmuo 1991 m. rudená be jokiø kliûèiø iðvyko á Rusijà. Taigi P.Raslanas tuos trejus metus, kai ðalies spaudoje buvo eskaluojama þudyniø tema, Rainiuose vykdavo mitingai ir baþnytiniai renginiai, niekur nesislapstë. Iðvyko ið Lietuvos jau po rugpjûèio puèo, kai Lietuva jau ëmë kontroliuoti savo sienas. Bûtent iðvyko, o ne pabëgo. Legaliai iðsiregistravo ið savo buto, oficialiai iðsiskyrë su þmona. Kas atsakingas uþ tai, kad itin sunkiu nusikaltimu tautai kaltinamas asmuo labai lengvai iðvengë teisingumo? Raðytojas S.Kaðauskas, kurio publikacija Gimtajame kraðte 1988 m. rudená paskatino ieðkoti Rainiø tragedijos kaltininkø, teigia: Deja, Rainiø þudyniø tyrimas ir P.Raslano pabëgimo istorija parodo, kad mûsø patriotiniams politikams teisingumas maþiausiai rûpëjo. Að anuomet daþnai lankiausi Seime 1, nuolat zyziau á ausá ir prokuratûros vadovui A.Paulauskui, ir V.Landsbergiui 2. Dabar manau, kad valdþioje buvæ politikai tyèia sudarë sàlygas P.Raslanui pasislëpti, kad turëtø pretekstà paburnoti prieð Rusijà ir pasipuikuoti anava kokie mes dràsûs patriotai! 1 S. Kaðauskas buvo Aukðèiausiosios Tarybos deputatas. 2 Pastarasis 2001 m. teiginys apie m. laikotarpá taip pat vargu ar teisingas. Ðá þurnalisto posaká asmeninio pokalbio 2006 m. su A. Ðiuðaite metu paneigë ir pats S.Kaðauskas. 314

299 Lietuvos Generalinës prokuratûros Organizuotø nusikaltimø tyrimo skyriaus vyr. prokuroro pavaduotojas S.Stepuèinskas 1 tvirtino, kad iki 1992 m. pavasario nebuvo galima suimti P.Raslano, nes dar nebuvo ásigaliojæs ástatymas, numatantis baudþiamàjà atsakomybæ uþ genocido vykdymà. Kai ástatymas ásigaliojo, ëmëmës ryþtingesniø þingsniø. Taèiau átarëme, kad P.Raslanas bus iðvykæs ið Lietuvos, pripaþino prokuroras. Genocido byla saldainiukas visuomenei? P.Raslano bylos tyrimas ir po Genocido ástatymo ásigaliojimo lëtai vilkosi teisësaugos labirintuose m. tyrimas vël sustabdytas laukiama, kol ateis Rusijos Generalinës prokuratûros atsakymas á reikalavimà iðduoti P.Raslanà. Tik po keleriø metø ( ) P.Raslanui buvo iðsiøstas kvietimas atvykti á teismà. Po dviejø mënesiø Rusijos Generalinis prokuroras J.Skuratovas teikësi atsakyti, jog P.Raslanas nepasitiki Lietuvos teismø objektyvumu, todël atvykti atsisako, o atveþti já prievarta nesà juridinio pagrindo, nes P.Raslanui suteikta Rusijos pilietybë m. sausio mën. vienuolikos tomø baudþiamoji byla perduota Ðiauliø apygardos teismui. Taèiau uþdelstas laikas padarë savo darbà: vartant 11 tomø bylà matyti, kaip, metams bëgant, tirpo ávykio liudininkø sàraðas. Naujesniuose bylos tomuose vis daugëjo liudininkø ir nukentëjusiøjø, Rainiø þudyniø aukø artimøjø, mirties liudijimø. Du Ðiauliø apygardos teismo posëdþius praëjusiais metais teko atidëti todël, kad kviesti liudininkai ir nukentëjusieji neatvyko. Prieð dvi savaites Ðiauliuose apsilankiusiam Ekstros korespondentui teismo sekretorë pasiguodë: Jau dabar skambina liudininkai, nukentëjusieji ir pareiðkia neatvyksiantys á kovo 5 d. posëdá. 1 Ið tiesø A.Stepuèinskas. 315

300 Dar vienas, paskutinis pernelyg uþsitæsusios bylos akibrokðtas: jà svarstyti patikëta skandalingomis alaus bylomis pagarsëjusiam Ðiauliø apygardos teismo pirmininkui V.Birbilui. Pagal Teismø ástatymà, jis jau turëjo atsistatydinti ið pareigø. Manoma, kad rezonansinë byla jam patikëta kaip gelbëjimosi ratas uþsitarnauti didesnæ pensijà. Að nejauèiu dþiaugsmo, kad P.Raslanas bus nuteistas uþ akiø, sako Rainiø bylos krikðtatëvis S.Kaðauskas. Tai man panaðu á drumzlinus teisësaugos vadovø ir politikø þaidimus. Teismas turëjo ávykti anksèiau, kai visuomenei jis buvo aktualesnis. Skeptiðkai genocidu kaltinamo asmens teismà vertina ir istorikas, Kauno tremties ir rezistencijos muziejaus direktorius Kæstutis Kasparas: Rainiø ávykiai pakankamai aiðkûs, tiek daug laiko juos nagrinëti nereikëjo. Atkreipkime dëmesá, kad ði istorija pradëta eskaluoti dar komunistø ir KGB kontroliuotame laikraðtyje. P.Raslano byla yra labai paranki pakiðti visuomenei, idant bûtø pridengti kiti, kai kam labai neparankûs sovietø okupacijos nusikaltimai. Istorijos akibrokðtas: enkavëdisto pusbrolis antisovietinis rezistentas Ðiandien Ðiauliø apygardos teisme pradedamoje svarstyti genocidu kaltinamo NKVD karininko Petro Raslano tarnybinëje byloje uþsimenama, kad 1949 m. jo pusbrolis A.Raslanas buvo nuteistas 10 metø lageriø uþ antisovietinæ veiklà. Ekstra surado ir pakalbino Joniðkyje iki ðiol gyvenantá 69 metø staèiatiká Apolinarijø Roslanà, bene vienintelá Lietuvoje likusá gyvà P.Raslano giminaitá. Istorija Apolinarijui Roslanui (Raslanui) buvusiam politiniam kaliniui, antisovietinës rezistencijos dalyviui, religingam þmogui iðkrëtë piktà pokðtà: jo vyresnysis pusbrolis, atsidûræs prieðingoje barikadø pusëje, Petras Raslanas kaltinamas 316

301 sunkiu nusikaltimu savo tautai. Kalint lageryje, per klaidà buvo pakeista ir Apolinarijaus pavardë: ið Raslano tapo Roslanu. Skirtingos pasaulëþiûros, skirtingose vietose gimæ pusbroliai pirmà kartà susitiko tik 1978 m., kai A.Roslanà norëta prievarta uþdaryti á Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninæ gydyti nuo ðizofrenijos. Taèiau medikø komisija atkreipë dëmesá á svarbià pavardæ, iðsiaiðkino giminystës ryðius ir jau mandagiai pasiûlë ambulatoriná, savanoriðkà gydymà. Paklaustas, kaip èia atsitiko, kad pakankamai artimi giminaièiai atsidûrë prieðiðkose fronto linijose, A.Roslanas atsakë: Kai susipaþinau su Petru, jis man daþnai sakydavo: mano tëvai buvo gryni proletarai, o tavo biznieriai, miasko-kolbasko krutili. A.Roslanas gimë Maþeikiuose 1932 m., kepëjo ðeimoje. Jo motina Marija Trifonova á Lietuvà atvyko ið Sankt Peterburgo, gelbëdamasi nuo Rusijos bolðevikø teroro, nes turëjo ryðiø su suðaudyto caro Nikolajaus II ðeima. Jos tëvas, A.Roslano senelis, Vasilijus Trofimovas, geleþinkeliø specialistas, dirbo caro dvare. Vieno pasikësinimo á carà metu V.Trofimovas padëjo iðgelbëti Nikolajø II nuo mirties, uþ tai jis buvo apdovanotas sidabro medaliu. Iki ðiol A.Roslanas saugo raðtiðkà ðio medalio liudijimà kartu su caro Nikolajaus II ðeimos nuotrauka. Lietuvio staèiatikio bute ant sienos kabo trijø staèiatikiø kankiniø, kuriuos neva nuþudë pagonys kunigaikðèio Algirdo laikais, paveikslas m. 16-metis gimnazistas A.Roslanas drauge su keliais bendraminèiais, vyresniais draugais ásteigë pogrindinæ antisovietinæ organizacijà: Jaunøjø Lietuvos partizanø ratelá. Taèiau á grupæ NKVD infiltravo provokatoriø Stasá Garná ( Broniø ) ir jaunieji pogrindininkai atsidûrë kalëjime. Giminystës ryðiai su P.Raslanu, anuomet NKVD kapitonu, nieko negelbëjo. Motina buvo pas já nuvaþiavusi, pasakoja A.Roslanas. 317

302 Taèiau jis pasakë, kad jeigu grupëje yra pilnameèiø, niekuo negalësiàs padëti. Uþ antisovietinæ veiklà nuteistas pusbrolis nesugadino P.Raslano, iðtikimo saugumieèio, karjeros. A.Roslanas iki 1956 metø kalëjo Mordovijos, Altajaus, Kazachstano lageriuose. Uþaugæs lietuvio kataliko ir rusës staèiatikës ðeimoje, lageriuose jis suartëjo su staèiatikiø dvasininkais. Gráþæs á Lietuvà, A.Roslanas ëmë intensyviai ðviestis, studijuoti staèiatikiø teologijos knygas m. jis paraðë knygà Sila razumnoj liubvi ( Protingos meilës jëga ), kurià pavartæs Naujosios Vilnios staèiatikiø cerkvës popas Nikandras Muleris pasakë, jog ji verta disertacijos, ir pasiûlë tapti dvasininku. A.Roslanas ástojo á Maskvos patriarchijos Aukðtàjà dvasinæ akademijà, taèiau jau pirmaisiais studijø metais buvo paðalintas. A.Roslanas teigia tapæs akademijos vadovybës intrigø auka: komunistø valdþiai lojalûs staèiatikiø baþnyèios hierarchai á politinius kalinius þiûrëjo kreivai. Be to, kaip vëliau paaiðkëjo, akademijos vadovams kompromituojanèius laiðkus apie A.Roslanà raðë jo motina, nenorëjusi, kad sûnus taptø dvasininku. Anksèiau statybininku ir fotografu dirbæs A.Roslanas, sulaukæs pensinio amþiaus, ëmësi savotiðkos misijos: priartinti staèiatikybæ prie lietuviðkos kultûros. Jis yra iðvertæs á lietuviø kalbà svarbias staèiatikiø konfesijos dogmatines knygas: Staèiatikiø katekizmas, Èistoslovo (staèiatikiø brevijorius), traktatà Apie staèiatikius, Romos katalikus, protestantus ir sektas. Taèiau veikalai taip ir liko rankraðèiuose. Iðleisti religinio turinio knygas gali tik Baþnyèia, aiðkina A.Roslanas, taèiau staèiatikiø cerkvës vadovybëje gausu KGB agentø, kurie ignoruoja mano pastangas. A.Roslanas prisimena savo pirmàjà paþintá su liûdnai pagarsëjusiu pusbroliu: Ið psichiatrijos ligoninës nudroþiau tie- 318

303 siai á KGB rûmus Vilniuje. Ten man davë Petro adresà. Pusbrolis mane priëmë labai vaiðingai. A.Roslanas sako, kad P.Raslanas nepriekaiðtavo giminaièiui dël jo antitarybinës praeities ir religinio ekstremizmo, apskritai vengë kalbëti apie politikà. Jis buvo ásitikinæs ateistas, pasakoja A.Roslanas. Buvome nuvaþiavæ aplankyti jo giminiø kapø. Visi antkapiai buvo be kryþiø. Pirmosios þmonos þydës, giminiø kapø. Kartà jo þmonai Silvijai ádaviau paskaityti religinio turinio knygelæ, jis labai supyko, ëmë mane kaltinti, neva kësinuosi uþkrësti jo þmonà religiniais prietarais. Pasak pusbrolio, P.Raslanas neatrodë esàs fanatiðkas sovietinës santvarkos gynëjas. Pamenu, kartà, kai pas já lankiausi, per televizijà buvo komentuojamas ástatymas apie naujas ðunø ir kaèiø laikymo taisykles, pasakoja A.Roslanas. Petras pasipiktino, sakydamas, kad reikalingos labai rimtos ekonominës reformos, o ne tokie niekai. Tai buvo dar iki M.Gorbaèiovo perestroikos. Prasidëjus atgimimui, kai spaudoje imta plaèiai raðyti apie Rainiø tragedijà, anot A.Roslano, Petras Raslanas tapo dar uþdaresnis. Jis nieko nekomentavo, tik prasitarë vykdæs ásakymà ir partijos generalinæ linijà. Jo þmona man tada sakë, kad Rainiuose viskà darë N.Duðanskis, sako A.Roslanas. Prieð pasitraukdamas ið Lietuvos Petras Raslanas pusbroliui pareiðkë, kad nei jis, nei kiti giminës ið jo negaus jokio palikimo, tik dovanø, po albumà su nuotraukomis surinktà po tolimus kraðtus iðsibarsèiusios giminës istorijà. Taèiau savo paþado ávykdyti jis nesuspëjo. Paklaustas, kà mano apie savo pusbrolá, kaltinamà vadovavus genocidui, sovietø lageriø duonos ragavæs A.Roslanas atsakë: Jeigu nuvaþiuoèiau á Maskvà, nepulèiau jo smerkti ar barti. Ne að, o Dievas jam tebus teisëjas. Ekstra, , Nr. 9, p

304 EIGA IR PASTABOS 1988 metø spalio 20 dienà savaitraðtyje Gimtasis kraðtas buvo iðspausdintas raðytojo Stasio Kaðausko straipsnis Rainiai, kuriame pirmà syká po daugelio metø buvo atskleisti faktai apie þiaurø nusikaltimà Rainiø miðkelyje 1941 metø birþelio mënesá. Minëtas straipsnis sukrëtë visuomenæ, tad tuometinë valdþia nebegalëjo daugiau tylëti ir buvo priversta imtis veiksmø iðtirti ðiuos ávykius metø spalio 24 dienà LSSR prokuroras 3 klasës valstybinis justicijos patarëjas Liudvikas Sabutis raðtu kreipësi á LSSR Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkà V. Astrauskà, nurodydamas, jog reikalinga kompetentinga vyriausybinë komisija þiauriø nusikaltimø, ávykdytø 1941 ir pokario metais aplinkybiø ir prieþasèiø iðtyrimui. Raðte praðoma spræsti dël tokios vyriausybinës komisijos sudarymo metø lapkrièio 4 dienà buvo priimtas Lietuvos Komunistø partijos Centro komiteto, LSSR Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumo ir LSSR Ministrø Tarybos nutarimas Sudaryti komisijà 1941 metø bei kitø ávykiø aplinkybëms iðtirti 1. Nutarime nurodoma, jog pastaruoju metu [...]gaunama pilieèiø laiðkø, respublikos spaudoje, televizijos bei radijo laidose pateikiama nemaþai informacijos apie þmoniø nuþudymus 1941 metais (Telðiø rajono Rainiø miðke, Kaiðiadoriø rajono Pravieniðkiø gyvenvietëje, Panevëþyje). Siekiant visapusiðkai iðtirti ðiø bei kitø ávykiø aplinkybes [...], sudaroma vyriausybinë komisija, jos pirmininku paskiriamas tuometinis LSSR Ministrø Tarybos pirmininko pavaduotojas Juozas Ðërys. Nutarime nurodoma, jog komisija apie savo veiklà reguliariai informuoja institucijas, priëmusias nutarimà dël jos sukûrimo, taip 1 Þr. ðios kn. 176 p. 320

305 pat skelbia praneðimus spaudoje, per radijà ir televizijà. Komisija turëjusi dirbti lygiagreèiai su prokuratûros tardytojø grupe, kuriai pateikiamos komisijos iðvados ir sukaupti dokumentai dël tiriamø ávykiø aplinkybiø. Ið viso Komisijoje buvo 15 nariø. Nuo 1989 m. geguþës mën. prisijungë 16 narys L.Sabutis, tuometinis LSSR AT Prezidiumo sekretorius. Komisija nagrinëjo su þudynëmis susijusius dokumentus, ieðkojo gyvø ávykio liudytojø, uþraðinëjo jø parodymus, bandë gauti informacijos ið archyvø, tarptautiniø organizacijø, kitais ámanomais bûdais stengësi nustatyti ávykiø eigà ir kaltininkus. Bûtent komisijos darbo metu buvo nustatyta, jog prie nurodytos akcijos vienaip ar antraip prisidëjo Raslanas, Telðiø apskrities saugumo virðininkas Þdanovas, Kretingos apskrities saugumo darbuotojas Jarmolajevas, 8-osios armijos politinis darbuotojas Kampanecas, Telðiø apskrities vykdomojo komiteto pirmininkas Roèius. 1 Kaip praëjus lygiai metams po komisijos sudarymo teigë vienas jos nariø, tuometinis Vilniaus Universiteto Teisës fakulteto dëstytojas Jonas Prapiestis, 2 Vyriausybinë komisija dirbdama susidûrë su savo teisinio statuso problema nors sudaryta aukðèiausiøjø tuometinës valdþios institucijø, taèiau ji praktiðkai yra visuomeninë. Kodël? Statuso faktiðkai ji neturi. Ágaliojimai neaiðkûs. Teisinæ reikðmæ turinèiø iðvadø, sprendimø daryti komisija yra nekompetentinga, negalinti. Jos surinkta medþiaga árodomosios galios neturi. Todël komisijos darbà turi dubliuoti prokuratûra. Kitas tiek komisijos, tiek prokuratûros darbà, stabdæs veiksnys buvo tuometinë ástatyminë bazë. Anuomet galiojæ SSRS ástatymai atëmë galimybæ tokias bylas tirti ir nagrinëti Lietuvos teisininkams. Kaip paþymëjo J.Prapiestis, daugelyje da LTSR Aukðèiausiosios Tarybos posëdþio stenograma LTSR Aukðèiausiosios Tarybos posëdþio stenograma. 321

306 bar tiriamø ávykiø subjektais tai patvirtina ir oficialûs atsakymai ið archyvus turinèiø ástaigø, taigi subjektais, ðiø ávykiø kaltininkais daþniausiai yra minimi kariðkiai arba jiems prilyginami asmenys. Na, o tokios bylos tardymingos karinei prokuratûrai, pavyzdþiui, Rygoje. Kol kas egzistuoja ir tokia teisinë painiava, kad uþ tuos paèius visuotinai smerkiamus veiksmus: þudynes, kankinimus metais Lietuvoje vieni kaltininkai gali bûti baudþiami, o kiti nelieèiami, saugomi. Darbà apsunkino ir ávairiø institucijø tiek kariniø þinybø archyvø, tiek ir kai kuriø Respublikos rajonø vykdomøjø komitetø nenoras bendradarbiauti atsisakymas pateikti praðomus duomenis, neatsakymas á praðymus 1. Kaip minëta, nusikaltimà Rainiø miðkelyje lygiagreèiai tyrë tiek vyriausybinë komisija, tiek LSSR prokuratûra (vëliau Lietuvos Respublikos Generalinë prokuratûra). Prokuratûroje baudþiamoji byla Nr iðkelta 1988 m. spalio 26 d. pagal poþymius nusikaltimo, numatyto LSSR teritorijoje nuo 1941 iki 1960 metais galiojusio RSFSR BK 136 str. (tyèinis nuþudymas) dël grupës þmoniø tyèinio nuþudymo fakto Rainiø miðkelyje, Telðiø rajone. Bylà iðkëlë tuometinis LSSR prokuroras L.Sabutis. Baudþiamosios bylos tyrimà pagal jo eigà galima bûtø iðskirti á keletà daliø. Pirmoji dalis nuo bylos iðkëlimo iki pirmojo parengtinio tardymo sustabdymo Ðiuo laikotarpiu atliktos keliø deðimèiø asmenø, turinèiø kokiø nors duomenø apie þudynes Rainiø miðkelyje, apklausos. Tai ir asmenys, dalyvavæ atkasant nuþudytøjø kûnus, ir buvæ Telðiø kalëjimo kaliniai, ir nuþudytøjø artimieji, ir asmenys, kaip vëliau nustatyta, atsakingi uþ þudynes. Kaip liudytojas ir apklaustas Petras Raslanas, o Nachmanas Duðanskis atlikta akistata tarp Meèis LTSR Aukðèiausiosios Tarybos posëdþio stenograma. 322

307 lovo Taurinsko ir N. Duðanskio. Byloje po N. Duðanskio liudytojo apklausos protokolo taip pat yra buvusio LSSR KGB pirmininko E. Eismunto raðtas-iðvada dël leidimo N. Duðanskiui laikinai iðvykti gyventi á uþsiená. N. Duðanskiui rekomenduota leisti iðvykti gyventi pas dukrà á Izraelá, kad toliau nebûtø apklausinëjamas liudytoju Rainiø þudyniø baudþiamojoje byloje. Tuo bûdu LSSR KGB ir ðios institucijos vadovas sàmoningai kenkë teisingumui. Ðiuo laikotarpiu iðsiøsta daug paklausimø á ávairias institucijas dël archyviniø duomenø pateikimo (Partijos istorijos instituto prie LKP CK partiniam archyvui, LSSR VRM ministrui, LSSR VSK pirmininko pavaduotojui, LSSR Centrinio valstybinio archyvo direktoriui, SSRS VRM informaciniam centrui Maskvoje, LSSR VRM Adresø biurui, LSSR Kariniam komisarui, SSRS Gynybos ministerijos Raudonosios vëliavos ordino centriniam archyvui, SSRS Gynybos ministerijos Vyriausiajai kadrø valdybai, LSSR VRM pavaduotojui, SSRS VRM Vyriausiajai kadrø valdybai, Ukrainos SSR Èernigovo m. prokurorui). Ðie archyviniai duomenys buvo reikalingi nustatant tikràsias kaltininkø asmenybes ðtai, pavyzdþiui, bandant rasti 8-osios armijos politiná darbuotojà Kompanecà, buvo gauta duomenø apie kità asmená tokia paèia pavarde, 1941 metais tarnavusá Sovietinëje armijoje, buvo bandoma já surasti, o tai uþëmë nemaþai laiko. Taèiau darant tolimesná tyrimà, iðsiaiðkinta, jog byloje minimasis Kompanecas 1941 metø rugpjûèio mënesá þuvo Lietuvai atkûrus Nepriklausomybæ, vienintelis pasikeitimas tyrime buvo tas, kad procesiniuose dokumentuose LSSR prokuratûra pakeista á Lietuvos Respublikos prokuratûrà parengtinis tardymas ðioje baudþiamojoje byloje sustabdytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 218 str. 3 p. nenustaèius trauktino baudþiamojon atsakomybën asmens. 323

308 Tai atrodo keistai, taèiau baudþiamoji byla buvo iðkelta pagal 1926 metø redakcijos RSFSR Baudþiamojo kodekso 136 straipsná (tyèinis nuþudymas) t.y. pagal nusikaltimo metu galiojusá ástatymà. Remiantis teisës doktrina, 1941 metais nusikaltimà padariusiu turëjo bûti laikomas ne tik asmuo, pats þudæs ar kankinæs, bet ir ásakæs tai padaryti. Antras abejoniø galintis sukelti aspektas Rainiø þudyniø byloje tai laikas, praëjæs nuo nusikaltimo padarymo. Paprastai praëjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo (suëjus senaties terminui), klausimas dël baudþiamosios atsakomybës nebekeliamas. Taèiau ðiuo atveju senaties terminas nebuvo taikytinas SSRS Aukðèiausiosios Tarybos Prezidiumas iðleido ásakà, kuriuo nustatë, jog nacistiniai nusikaltëliai turi bûti teisiami netaikant senaties termino. Kiek vëliau, SSRS AT Prezidiumas priëmë naujà ásakà, kuriuo iðaiðkino pirmàjá. Iðaiðkinime nurodoma, jog senatis netaikoma ir teisiant tarybinius pilieèius, kurie Didþiojo Tëvynës karo metais m. aktyviai vykdë baudþiamuosius veiksmus, asmeniðkai dalyvavo þudant ir kankinant tarybinius þmones. Deja, tokio iðaiðkinimo LSSR prokuratûros darbuotojams nuo 1988 tyrusiems bylà buvo per maþa, arba jie tiesiog neturëjo noro taikyti visas teisines priemones. Tinkamo baudþiamojo ástatymo lyg ir nebuvimo klausimà ir to padarinius tiek vyriausybinës komisijos, tiek prokuratûros darbo rezultatams akcentavo ir vyriausybinës komisijos narys J.Prapiestis, LSSR Aukðèiausiosios Tarybos posëdyje minëjæs, jog Dar ðiø metø [1989] liepos mënesá LSSR Aukðèiausioji Taryba savo sesijoje priëmë nutarimà paruoðti ástatymo Dël atsakomybës uþ nusikaltimus Lietuvos liaudþiai projektà. Toks projektas jau rugpjûèio mënesá buvo paruoðtas, bet vis nesiryþtama já pateikti deputatams svarstyti. Be tokio ástatymo daugumos þudyniø tyrimas be perspektyvø. Ir vyriausybinë 324

309 komisija nepadarys to, kam ji sutverta. Jai faktiðkai belieka tik galimybë paskelbti aukø sàraðus, kà, beje, greièiau gali padaryti Sàjûdþio komisija, kaip dirbanti daug anksèiau. Taigi tokia situacija visiðkai gali patenkinti tik tuos, kurie þudë, kankino niekuo nekaltus civilius gyventojus, organizavo jø trëmimà. Situacija, kaip regis, patenkino kitais politiniais dalykais susirûpinusius LSSR Aukðèiausiosios Tarybos vadovus (ligi LSSR AT Prezidiumo pirmininkas buvo V.Astrauskas, nuo A.Brazauskas). Ástatymas per pusæ metø nesvarstytas ir nepriimtas. Já galëjo stabdyti ir kolaborantø grasinimai Lietuvos Respublikos Aukðèiausioji Taryba (Atkuriamasis Seimas) priëmë naujai parengtà ástatymà Dël atsakomybës uþ Lietuvos gyventojø genocidà. Ðiuo ástatymu buvo ávesta atsakomybë uþ genocidà (nusikaltimo sudëtis analogiðka átvirtintoms tarptautinëse Konvencijose), vykdytà Lietuvos þmoniø atþvilgiu nacistinës Vokietijos bei SSRS okupacijos ir aneksijos Lietuvoje metais. Taip pat ástatyme nustatyta, jog tokiems nusikaltimams netaikoma senatis kitaip tariant, uþ juos gali bûti pradëtas teisinis persekiojimas nepaisant, kiek laiko praëjo nuo nusikaltimo padarymo. Ðio ástatymo priëmimà galima laikyti antrojo bylos tyrimo etapo pradþia. Priëmus ástatymà, atsirado neabejotina teisinë galimybë atsakomybën patraukti P.Raslanà. (Þinios apie tai, kad P. Raslanas buvo specialiosios komisijos politiniams kaliniams atrinkti organizatorius ir narys, taip pat kad jis Rainiø miðke dalyvavo suðaudant komisijos atrinktus nuþudyti politinius kalinius, baudþiamojoje byloje buvo gautos jau , o liudininku P. Raslanas byloje buvo apklaustas , ir ) nutarimu baudþiamàjà bylà savo þinion priëmë Nusikaltimø tyrimo departamento prie Lie- 1 Þr. J. Prapiesèio liudijimà ðios kn p. 325

310 tuvos Respublikos Generalinës prokuratûros ypatingai svarbiø bylø tardytojas A. Stepuèinskas priëmæs nutarimà atnaujinti byloje parengtiná tardymà, tà paèià dienà tardytojas A. Stepuèinskas priëmë nutarimà patraukti P. Raslanà kaltinamuoju pagal Lietuvos Respublikos ástatymo Dël atsakomybës uþ Lietuvos gyventojø genocidà 1 str. ir já suimti. Ðá nutarimà tardytojas iðsiuntë vykdyti Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo tarnybai (NST) ið NST gautas atsakymas, kad P. Raslanas iðvykæs gyventi á Maskvà, todël NST nutarimo suimti P. Raslanà ávykdyti negali. NST taip pat informavo Generalinæ prokuratûrà, kad P. Raslanas nebegyvena Lietuvoje nuo 1991 metø vasaros ir kad Respublikinio adresø biuro duomenimis jis iðvyko gyventi á Rusijos Federacijos Maskvos srities Balaðichos miestà. Paþymëtina, kad byloje esanèiais Respublikinio adresø biuro prie Lietuvos Respublikos VRM duomenimis, P. Raslano iðregistravimo ið Vilniaus iðvykimui á Rusijos Federacijos Maskvos srities Balaðichos mst. data yra Átariamasis buvo pasirengæs sprukti bet kada, ir VRM apie tai þinojo baudþiamoji byla tardytojo A. Stepuèinsko nutarimu buvo vël sustabdyta, vadovaujantis BPK 218 str. 1 p. neþinant, kur tiksliai yra kaltinamasis P. Raslanas, ir dël paskelbtos jo paieðkos. Kaip matyti ið bylos duomenø, visus metus P. Raslanas gyveno Lietuvoje. Taèiau tuo laikotarpiu nebuvo imtasi jokiø veiksmø, siekiant uþkirsti kelià jo iðvykimui. Tiesa, kaip jau minëta, tuo metu teisësaugos organai laikësi pozicijos, jog lyg ir nebuvo ástatymo, kurá bûtø galima pritaikyti ðiuo konkreèiu atveju, taèiau esant norui vis tiek buvo galima uþkirsti kelià P.Raslano iðvykimui. Pavyzdþiui, laukiant ástatymo dël atsakomybës uþ genocidà priëmimo, buvo ámanoma sekti P.Raslano 326

311 buvimo vietà ir gavus duomenø apie jo pasirengimus iðvykti pritaikyti LR BPK 97 straipsná (Kardomøjø priemoniø skyrimas átariamam asmeniui), kuriuo numatoma galimybë iðimtiniais atvejais skirti átariamajam kardomàjà priemonæ ir prieð pareiðkiant jam kaltinimà Generalinio prokuroro pareigas vykdæs P. Babraitis teisinës pagalbos praðymu pradëjo susiraðinëjimo su Rusijos Federacija maratonà kreipësi á Rusijos Federacijos Generaliná prokurorà dël kaltinamojo P. Raslano iðdavimo Lietuvos Respublikai (vëliau su analogiðku praðymu iðduoti P.Raslanà kreiptasi á Rusijà ) (ir vëlesniame, gautame ) Rusijos Federacijos Generalinës prokuratûros atsakyme nurodyta, kad P. Raslanas yra Rusijos Federacijos pilietis ir Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratûrai nebus iðduotas, taèiau ði gali perduoti turimus dokumentus dël P.Raslano paèiai Rusijos prokuratûrai spræsti, ar taikyti jam baudþiamàjá persekiojimà. Nerasta pëdsakø, kad Lietuvos Generalinë prokuratûra bûtø atsiliepusi á ðiuos m. Rusijos pusës siûlymus. Atrodo, pradëtas þaidimas: reikalaujame iðduoti þinodami, kad neiðduos. Vienas plaèiai taikomø konstituciniø principø numato, jog valstybë neiðduoda savo pilieèiø (ðis principas átvirtintas, pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 13 straipsnyje, ðiuo metu galiojanèios Rusijos Federacijos Konstitucijos 61 straipsnyje, ne viename tarptautiniame dokumente pvz., 1957 metø Europos konvencijoje dël ekstradicijos). Tarptautinëse sutartyse gali bûti numatomos ir kitokios nuostatos (pvz., kad valstybë gali tam tikrais atvejais iðduoti savo pilietá kitai valstybei), taèiau Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartyje dël teisinës pagalbos ir teisiniø santykiø civilinëse, ðeimos ir baudþiamosiose bylose ( , ásigaliojo ) tokia 327

312 nuostata nëra átvirtinta (netgi atvirkðèiai 62 straipsnyje patvirtinta, jog Susitarianèios Ðalys viena kitai neiðduoda savo pilieèiø). Paþymëtina nebent, jog Lietuvos pareigûnø pirmøjø kreipimøsi á kolegas Rusijos Federacijoje metu Rusijoje dar galiojo 1978 metø RSFSR Konstitucija, numaèiusi galimybæ iðduoti savo pilieèius uþsienio valstybei esant atitinkamoms nuostatoms átvirtintoms tarptautinëse sutartyse ar ástatymuose. Deja, ðiuo konkreèiu atveju tokiø nuostatø nesiekta ir nesilaikyta. Be to, iðkyla dar vienas svarbus klausimas kada P. Raslanui buvo suteikta Rusijos Federacijos pilietybë. Mat jei tai ávyko kada nors vëliau nei buvo gautas pirmasis praðymas ið Lietuvos, Rusijos Federacija bûtø galëjusi P.Raslanà iðduoti. Lemtø gera valia. Antra vertus, pagal tà paèià sutartá Rusijos Federacija ásipareigojo praðant kitai Susitarianèiai Ðaliai (ðiuo atveju, Lietuvai) pagal savo ástatymus pradëti savø pilieèiø, átariamø padarius nusikaltimus kitos Susitarianèiosios Ðalies teritorijoje, baudþiamàjá persekiojimà (Sutarties 59 str. 1 d.) 1. Rusijos Federacijos Baudþiamajame kodekse (priimtame 1996 metø geguþës 24 dienà) yra numatyta atsakomybë uþ genocidà (357 straipsnis). Ðio straipsnio nuostatos atitinka 1948 Konvencijà dël kelio uþkirtimo genocido nusikaltimui ir nubaudimo uþ já, taigi ir Lietuvos Respublikos BK nuostatas. RF BK taip pat nurodyta, jog atsakomybei uþ ávykdytà genocidà senaties terminas nëra taikomas (78 str. 5 d.) Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras A.Paulauskas Rusijos Federacijos Generalinio prokuroro papraðë tik vienareikðmiðkai atsakyti, ar Rusijos prokuratûros organai arba jø nurodymu kiti teisëtvarkos pareigûnai suteiks 5 Þr. taip pat Rusijos Federacijos Konstitucijos Komentarà. Autoriø kolektyvas, red. V.D.Karpovièius, Maskva, DOC_ htm 328

313 Lietuvos Respublikos prokuratûrai teisinæ pagalbà tiriant nusikaltimus prieð Lietuvos gyventojus metais. Atsakymo á ðá laiðkà nesulaukta buvo iðsiøstas ðaukimas Rusijos Federacijos Maskvos srities Balaðichos mieste gyvenanèiam kaltinamajam P. Raslanui atvykti á Lietuvos Respublikos generalinæ prokuratûrà apklausai tardytojas J. Vitkus suraðë ðioje baudþiamojoje byloje kaltinamàjà iðvadà, kurià patvirtino tuometinis Generalinis prokuroras A. Paulauskas, ir iðsiuntë ðià baudþiamàjà bylà nagrinëti á Lietuvos Aukðèiausiàjá Teismà. Byla buvo iðsiøsta á teismà, atsiþvelgiant á tuo metu ir dabar galiojanèias Lietuvos Respublikos BPK 266 str. nuostatas, leidþianèias nagrinëti bylà, nesant teisiamajam, tuo atveju, jei jis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti á teismà. Taèiau LR Aukðèiausiojo Teismo kolegija priëmë nutartá gràþinti P. Raslano baudþiamàjà bylà parengtiniam tardymui papildyti dël tardymo metu padarytø esminiø Lietuvos Respublikos BPK paþeidimø. Teismo nutartyje nurodyta, kad parengtinis tardymas byloje atliktas prieðingai BPK 4 str. reikalavimams, nes kaltinamajam P. Raslanui nebuvo paskelbtas kaltinimas (BPK 166 str.), P. Raslanas nebuvo apklaustas kaltinamuoju (BPK 168 str.), taip pat nebuvo imtasi priemoniø dël perdavimo Rusijos Federacijos generalinei prokuratûrai vykdyti tolimesná P. Raslano baudþiamàjá persekiojimà, taip pat në vienas ið 18 byloje pripaþintø nukentëjusiaisiais asmenø nebuvo supaþindintas su baudþiamosios bylos medþiaga baigiant parengtiná tardymà, nebuvo ávykdyti BPK 226 ir 228 str. reikalavimai. Be to, nutartyje nurodyta, kad sutinkamai su ástatymo Dël atsakomybës uþ Lietuvos gyventojø geno- 329

314 cidà 5 str., baudþiamosios bylos dël genocido yra teismingos apygardø teismams. Priëmus domën, kad Rusijos Federacijos Generalinë prokuratûra atsisakë iðduoti P. Raslanà Lietuvai bei ávertinus tai, kad P. Raslano baudþiamasis persekiojimas Rusijos Federacijoje nebus vykdomas, o Lietuvos Aukðèiausiajam Teismui nutartimi ðià baudþiamàjà bylà gràþinus prokuratûrai, tuometinis Generalinis prokuroras A. Paulauskas pasiraðë ir iðsiuntë pakartotiná teisinës pagalbos praðymà Rusijos Federacijos Generaliniam prokurorui dël P. Raslano iðdavimo Lietuvos Respublikai. Kità dienà, , baudþiamoji byla darsyk sustabdyta vadovaujantis BPK 218 str. 1 d. 4 p., iki bus gautas atsakymas á teisinës pagalbos praðymà ið Rusijos Federacijos. Raðte konkreèiai praðyta pareikðti P.Raslanui kaltinimà bei apklausti P.Raslanà kaltinamuoju dël bylos esmës, uþduodant privalomà klausimà, ar jis prisipaþásta kaltas pagal pareikðtà kaltinimà. Atsakymo á ðá praðymà negauta, byloje jo nëra metais galiojæ ástatymai nebenumatë tolimesniø veiksmø galimybiø. Tokia situacija tæsësi iki , kuomet Lietuvos Respublikos Seimas priëmë ástatymà (ásigaliojo ) dël Lietuvos Respublikos BK pakeitimo ir papildymo, kuriuo Lietuvos Respublikos BPK buvo papildytas str., nustatanèiu kaltinimo pareiðkimo asmeniui, kaltinamam genocidu ir negalinèiam dalyvauti kaltinimo pareiðkime dël sveikatos bûklës, tvarkà. Ðiuo ástatymu taip pat buvo papildytas ir Lietuvos Respublikos BPK 166 str. nustatant, kad genocidu kaltinamam kaltinamajam, kuris yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti pas tardytojà, kaltinimas nepareiðkiamas, o taip pat nustatant, kad kaltinimo nepareiðkimas ðiuo atveju netrukdo uþbaigti byloje parengtiná tardymà ir bylà per- 330

315 duoti á teismà. Minëtu Lietuvos Respublikos BK pakeitimo ir papildymo ástatymu taip pat buvo pakeistas ir papildytas BPK 228 str., reglamentuojantis paskelbimo kaltinamajam apie parengtinio tardymo pabaigimà ir pateikimo jam visos bylos susipaþinti protokolo suraðymo tvarkà nutarimu buvo atnaujintas parengtinis tardymas ðioje byloje vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 166 str. nuostatomis dël kaltinimo pareiðkimo asmeniui, kaltinamam genocidu, priimtas nutarimas patraukti P. Raslanà kaltinamuoju pagal LR BK 18 str. 4 d. ir LR ástatymo Dël atsakomybës uþ Lietuvos gyventojø genocidà 1 ir 2 str. (genocido organizavimas) P. Raslanui iðsiøstas ðaukimas turimu jo adresu Rusijos Federacijoje atvykti á Generalinæ prokuratûrà apklausai kaltinamuoju. Taip pat buvo kreiptasi á Rusijos Federacijos Generalinæ prokuratûrà su praðymu uþtikrinti, kad P.Raslanui asmeniðkai pasiraðant bûtø áteiktas ðaukimas, bei á Lietuvos Respublikos Uþsienio reikalø ministerijà su praðymu tarpininkauti, kad bûtø áteiktas ðis ðaukimas Petras Raslanas raðtiðkai patvirtino, kad ðaukimà gavo, kad nuo pateiktø kaltinimø atsisako ir atsisako atvykti pagal ðaukimà m. rugsëjo 21 d. buvo nutarta patraukti Petrà Raslanà kaltinamuoju dël ávykdyto genocido nusikaltimo, numatyto LR BK 18 str. 4 d. ir 71 str. 2 d. ir ðio kaltinimo Petrui Raslanui nepareikðti, kadangi kaltinamasis buvo ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atsisakë atvykti apklausai kaltinamuoju. Nutarimas patraukti já kaltinamuoju buvo áteiktas jo gynëjui sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Generalinë prokuratûra patvirtintos kaltinamosios iðvados nuoraðà iðsiuntë tiesiai Petrui Raslanui. Tà paèià dienà P. Raslano baudþiamoji byla iðsiøsta nagrinëti á Ðiauliø apygardos teismà kalti- 331

316 namais P. Raslanas atiduotas teismui teisti sausio 29 d. Ðiauliø apygardos teismas iðsiuntë kaltinamàjà iðvadà, jos vertimà bei teismo ðaukimà Teismø departamentui su praðymu persiøsti ðiuos dokumentus Rusijos Federacijos teisingumo ministerijai, ði kompetentingam teismui, kad jie bûtø áteikti teisiamajam Petrui Raslanui. Ðie dokumentai pakartotinai per Teismø departamentà iðsiøsti ir Tæsiantis tokiam procesui, paaiðkinimø pareikalavo tuometinis Seimo Pirmininkas V.Landsbergis. 1 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija savo ruoþtu kelis kartus ( , ir ) praðë kolegø ið Rusijos, kad ðie padëtø áteikiant dokumentus P.Raslanui. Ið kompetentingø Rusijos Federacijos Teisingumo ministerijos pareigûnø (daugiau nei po metø laiko ir daugybës raðtø bei skambuèiø Rusijos Federacijos kompetentingoms institucijomis jau nuo pirmojo ðaukimo iðsiuntimo!) gautas atsakymas, kad minëti dokumentai neáteikti, nes dël sveikatos bûklës P.Raslanas neatvyko á teismà jø pasiimti (pridëta ir paþyma, jog P.Raslanui dël traumos, gautos atliekant pareigas karinës tarnybos metu reikalingas gulimas reþimas). Beje, Ðiauliø apygardos teismà ðis atsakymas per Lietuvos ambasadà ir Teisingumo ministerijà pasiekë tik po gero pusmeèio, Teisiamasis posëdis ávyko 1999 m. rugpjûèio 30 d. Teismas telefonu buvo informuotas, kad Rusijos Federacijos kompetentingi organai pavedimo neávykdë. Dël ðiø prieþasèiø teisiamasis posëdis buvo atidëtas iki 1999 m. rugsëjo 9 d., po to iki 2000 m. geguþës 15 d. Ið byloje esanèiø dokumentø matyti, jog Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija kolegø Rusijoje teiravosi apie pavedimo ávykdymà (paties uþklausimo teksto byloje nëra). Á ðá paklausimà Rusijos Federacijos Teisingumo ministerija (praëjus daugiau nei trejiems metams) 1 Þr. ðios kn. 288 p. 332

317 pagaliau atsiuntë atsakymà, kuriame nurodë, jog pavedimas neávykdytas, nes atsakingi uþ jo ávykdymà darbuotojai pavedimà pametë (!), o nubausti kaltøjø asmenø nesà galimybës, nes jie nebedirbà teisingumo institucijose. Ðis atsakymas puikiai demonstruoja tiek Rusijos Federacijos institucijø poþiûrá á Lietuvos teisësaugos institucijas, tiek ir tvarkà Rusijos teisësaugoje iðnagrinëjus ið Lietuvos á Rusijà siøstus dokumentus galima preziumuoti, jog Rusijos Federacijos teisingumo ministerija apsimestinai pametë pavedimà, á kurá jau buvo atsakiusi (kad P.Raslanas dël sveikatos bûklës negali atvykti á teismà) m. spalio 10 d. ir 2000 lapkrièio 9 d. Ðiauliø apygardos teismas pats kreipësi á Lietuvos ambasadà Rusijos Federacijoje praðydamas tarpininkauti áteikiant teismo dokumentus Petrui Raslanui. Dar á vienà eiliná 2000 m. lapkrièio 23 d. Ðiauliø apygardos teismo praðymà áteikti teismo dokumentus Petrui Raslanui Rusijos Federacijos Teisingumo ministerija atsakë, jog pavedimas neávykdytas motyvuojant tuo, kad praðymas gautas per vëlai ir kaltinamasis nespës pasiruoðti teismo posëdþiui. Tà paèià dienà Lietuvos ambasada Maskvoje tiesiai iðsiuntë P.Raslanui dokumentus registruotu paðtu P.Raslanas atsisakë priimti ðá laiðkà. Ðioje vietoje reikia paþymëti, jog teisinio bendradarbiavimo su uþsienio valstybëmis tvarka yra gana sudëtinga tiesiogiai bendradarbiauja tik aukðèiausiojo lygio institucijos (Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartyje dël teisinës pagalbos vadinamos teisingumo ástaigomis), tai yra, Generalinës prokuratûros ir Teisingumo ministerijos. Taip teismas, norëdamas áteikti uþsienio valstybëje, pvz., Rusijoje esanèiam asmeniui dokumentus, turi kreiptis á Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijà, ði kreipiasi á Rusijos Federacijos Teisin- 333

318 gumo ministerijà, o pastaroji perduoda dokumentus kompetentingam teismui, kuris tiesiogiai ávykdo pavedimà. Kaip matome, netekus kantrybës ir m. Seimo pirmininkui reikalaujant, bandyta P.Raslanui áteikti dokumentus áveikiant ðià sudëtingà sistemà metø balandþio 5 dienà Ðiauliø Apygardos teismas galø gale pripaþino P.Raslanà kaltu ávykdþius nusikaltimà, numatytà Lietuvos Respublikos BK 71 str. 2 d., ir nuteisë laisvës atëmimu iki gyvos galvos. Baudþiamoji byla daug sykiø buvo stabdoma ir vël atnaujinama dël ávairiø prieþasèiø. Ið teisinës pusës tai galima vertinti ávairiai. Þvelgiant grynai formaliai, per konkreèiu bylos nagrinëjimo momentu galiojusiø ástatymø prizmæ, galbût ir sunkiau bûtø kaltinti, taèiau kita vertus, ne syká esame matæ, kaip esant norui ir pasinaudojant visomis ástatymø teikiamomis galimybëmis, pritaikant ávairius straipsnius, galima pasiekti teigiamø rezultatø. Esant norui metais tuometinis LR Generalinis prokuroras K.Pëdnyèia bylos eigà ávertino taip: [...] byloje tyrimas vilkintas [...]. Ið bylos matyti, kad jà tyræ prokuratûros pareigûnai, tarp jø tuometinis generalinis prokuroras A. Paulauskas, nesiëmë priemoniø sulaikyti P. Raslanà arba bent uþkirsti kelià jam pasislëpti nuo tardymo [...] Todël galima teigti, jog tiek dël tyrimà byloje atlikusiø pareigûnø nenoro, tam tikro vangumo bylos tyrimo pradþioje ir nenuoseklumo vëliau, tiek ir dël Rusijos Federacijos atsisakymø bendradarbiauti su Lietuvos teisësauga vienintelis gyvas likæs Rainiø þudyniø kaltininkas iki ðiol dar nesulaukë (greièiausiai ir nesulauks) teisëto atpildo uþ savo nusikaltimà. Jonas Urbanavièius Vytautas Landsbergis 334

319 Versta ið anglø kalbos Pamirðtas SSRS karo nusikaltimas Amy E. Smith SUPRASKIME IR ATMINKIME mums nori pasakyti knygos autoriai. Ðioje knygoje akcentuojami karo nusikaltimai prieð Telðiø kalëjimo kalinius ávykdyti Rainiø miðkelyje m. birþelio 22 d. prasidëjo karas tarp SSRS ir Vokietijos, ir sovietø karo vadai, neþinodami, kà daryti su kaliniais, patys vietoje priëmë jiems skirtus nuosprendþius ir uþuot juos, sovietams traukiantis, evakavæ ar paleidæ, 76 kalinius þvëriðkai nukankino, o po to nuþudë Rainiø miðkelyje. Þudynës prasidëjo 1941 m. birþelio 24 d. vidurnaktá, kaliniø riksmus slopinant motorø triukðmu. Baisus þvëriðkumas buvo grieþtai saugomas ir slepiamas nuo paðaliniø akiø ir á bet kà, pasirodþiusá netoliese, buvo ðaunama. Nuþudytøjø kûnai rasti 1941 m. birþelio 28 d. ir ligi ðiol þudynës prisimenamos kaip Raudonasis teroras. Angliðkos knygos Forgotten Soviet War Crime, V., 2005, anotacija buvo iðspausdinta þurnale Vilnius Monthly, 2005, Nr

320 Pamirðtas SSRS karo nusikaltimas. Rainiai Prof. Ona Voverienë [...] Apie Rainiø tragedijà ir jos budelius Lietuvos spaudoje daug raðyta. Raðëme ir mes. Paskutiná kartà Lietuvos moterø lygos organizuotos konferencijos Moterys kaltina. Komunistø nusikaltimai Lietuvoje kontekste (Voverienë O. Kai prokurorai tyli, turi prabilti moterys//lietuvos Aidas, , p.5; Voverienë O. Moterys kaltina. Komunistø nusikaltimai Lietuvoje//Lietuvos Aidas, , p.6; , p.6). Knygos pasirodymas 1 buvo tarsi logiðkas konferencijos tæsinys, kuris neturëtø nutrûkti tol, kol komunizmo ðmëkla klajos po Lietuvà ir kol komunizmo nusikaltimai Lietuvoje bus objektyviai teisiðkai ávertinti. Kol to nebus padaryta, kruvinas komunizmo ðeðëlis tarsi Damoklo kardas virð mûsø galvø kabës deðimtmeèius, kaip kraujuojanti þaizda neduos ramybës ne tik mûsø, bet ir ateities kartoms.[...] Apie Rainius jokiuose NKVD dokumentuose net neuþsimenama. Tik po egzekucijø Telðiø kalëjime iðlikæ gyvi kaliniai ir civiliai gyventojai atskleidë ðá ðiurpø NKVD ir rusø kariuomenës nusikaltimà ir þudikø þvëriðkumà. Knygoje iki smulkiausiø detaliø apraðytas visas þudyniø procesas. Já organizavo Petras Raslanas.[...] Tarp nuþudytøjø 14 Telðiø gimnazijos ir Plungës amatø mokyklos moksleiviø. Kaip teismo procese teigë Julija Jonuðauskienë, Plungës amatø mokyklos moksleivius áskundë, bjauriai apkaltinusi, tos mokyklos sekretorë Inèiûraitë Ðiaulienë, 1 Straipsnyje referuojami ðios knygos (pirmojo tiraþo) turinys ir pristatymas, vykæs Vilniuje ir Kaune. 336

321 piktavalë iðdavikë, ant kurios sàþinës keturiø moksleiviø kraujas. Gaila, kad neþinome jos likimo. Jis turëtø bûti baisus, dël jos kaltës þiauriai nukankintø vaikø motinø prakeiktas. Be minëtø Petro Raslano, Domo Rociaus, 8-osios armijos vadovo M.Kolomieco ir jo vadovaujamø kareiviø sadistø ir galvaþudþiø, egzekucijose dalyvavo Telðiø kalëjimo virðininkas Vasilijus Reinikovas, sadistas èekistas, komunistas ið idëjos Antanas Vaitkus, buvæs batsiuvys, gydytojas Gutmanas, priþiûrëtojai Kabaila, Heimanas, Pilibaitis, Kublickas, Þalimas, Budginas, Petro Raslano pavaduotojas Þdanovas, policijos politrukas Karietka, Kretingos NKVD virðininkas kpt. Jermolajevas, èekistai Amplijus Minkevièius, Kazimieras Riepðas, kalëjimo administratorius Selenis. Apklausiamas N.Duðanskis iðsigynë dalyvavæs egzekucijoje. Taèiau daugeliui gebanèiø màstyti ir analizuoti nekyla net ir maþiausia abejonë dël jo dalyvavimo kruvinoje egzekucijoje: ir Rainiuose, ir vëliau Vilniaus KGB kalëjime, tardant partizanø vadà Adolfà Ramanauskà Vanagà, buvo naudojamas tas pats lytiniø organø þalojimo metodas. Seksualiniø iðkrypëliø sadistø visoje Lietuvos NKVD þmoniø kankinimo istorijoje ne tiek jau ir daug. Kiekvienas sadistas turëjo savo pamëgtà kankinimo metodà. O N.Duðanskio metodas buvo lytiniø organø darkymas. Ten, kur tardë N.Duðanskis, ten buvo ir kankinimas darkant lytinius organus.[...] Knygoje pateikta medþiaga visiðkai atitinka Tarptautinio baudþiamojo teismo reikalavimus, ji visiðkai paruoðta teisminiam nagrinëjimui ir gali tapti paèia pirmàja komunistinio genocido rusø okupuotuose kraðtuose byla. Reikëtø, kad taip bûtø paruoðtos ir kitos bylos rusø kariuomenës vykdytø þudyniø Budavonës miðke, Juodupëje, Panemunëje, Panevëþyje, Pravieniðkëse, Zarasuose, Èervenëje ir kitur.[...] 337

322 Knygos sutiktuvëse Vilniuje dalyvavæs monsinjoras Alfonsas Svarinskas reikalavo, kad bûtø paskelbtos visø prokurorø, dalyvavusiø Rainiø tragedijos bylos tyrime ir jos tyèiniame vilkinime, pavardës (jos knygoje, kaip ir ðiame straipsnyje, yra pateiktos O.V.) Jo nuomone, ðie teisininkai turi bûti tautos pasmerkti, suabejota jø profesine kvalifikacija ir jø lojalumu nepriklausomai Lietuvos valstybei, jø tinkamumu uþimti garbingas nepriklausomos Lietuvos valstybës prokurorø pareigas 1. Lietuvos aidas, , Nr Oficialiai kol kas tuo dar nesuabejota. 338

323 Po 65 metø S.A. Monkevièius /.../ Antrojo pasaulinio karo pradþioje, 1941 metø birþelio 23 dienà, netoli Telðiø, Rainiø kaimo miðkelyje, spaudþiami vokieèiø, traukdamiesi á Rytus raudonosios armijos kareiviai ir NKVD pareigûnai, vietiniø komunistø bei partiniø organø teikimu, nuþudë 76 Telðiø kalëjimo politinius kalinius. Budeliai savo aukas ne suðaudë, o nudûrë durtuvais bei uþmuðë strypais. Tarp aukø trys metø jaunuoliai ið Rietavo, Telðiø amatø mokyklos mokiniai: Antanas Èiuþas, Kazys Puðkorius ir Adomas Rakas. Jø gyvybës nutrûko skleidþiantis gyvenimo þiedams, ávykdþius ryðkø patriotiná þygdarbá pasiprieðinimà sovietinei okupacijai. Tada gresiantá didelá pavojø Lietuvos nepriklausomybei ne visi supratome, o jie nesitaikstë su svetimøjø valia, iðauklëti jau tautinës mokyklos patriotizmo dvasia, pasiprieðino kaip mokëjo ir kiek galëjo. Kà ið Lietuvos istorijos ðiandien þinome apie tuos tris vaikinus, Rainiø kankinius? Laikas negailestingai viskà stumia á praeitá, atminties nuosëdos uþkloja paskutinius prisiminimø likuèius, faktus ir ávykius ið neilgo, bet ádomaus ðauniø Rietavo miesto vaikinø gyvenimo. Ið pradþiø atrodë, kad jø surikiuoti beveik neámanoma, taèiau jei to nedarysiu ðiandien, rytoj gali bûti tikrai per vëlu. Pasakojimas apie tris Rietavo jaunuolius pateikiamas skaitytojø ir istorijos vertinimui. /.../ Tai buvo mano pirma artimesnë paþintis su staliø [specialybës] ketvirtojo kurso moksleiviu Kostu Buèiu, pirmomis karo dienomis sovietø nuþudytu Rainiuose kartu su rietaviðkiais Èiuþu, Raku ir Puðkoriumi. Buèius, atletiðkas vyrukas, nesipuika- 339

324 vo savo raumenimis, visada uþstodavo silpnesnius. Raðë humoreskas, kartais eilëraðèius. Turëdamas stiprø sodrø balsà, pats savo kûrinëlius ir skaitë. Vienà kartà saviveiklininkai á savo koncertà átraukë ir keletà Kosto Buèiaus humoreskø. Jas skaitë pats autorius. Humoreskos siuþetas, suprantama, atitiko laiko dvasià (tekstà patikrindavo moksleiviø komjaunimo organizacijos sekretorius): raudonarmietis, mostaguodamas rankomis, ámantriais þodþiais lietuvá moko gyventi socializme. Staiga salë prapliupo juoku. Kas atsitiko? Kilstelëjæs nuo këdës greitai supratau prieþastá: nuo abiejø Kosto, vaidinusio raudonarmietá, blauzdø nusmukæ vyturai labai negraþiai velkasi ið paskos... Nuo to laiko Kostui uþdraudë raðinëti ir lipti á scenà. Teorinës pamokos vyko miesto centre, nacionalizuotame tokio Priferio name. Kambariai ankðti, suolai sugrûsti vienas prie kito. Nedidelës prieðkambario sienos buvo aplipdytos pamokø tvarkaraðèiais ir agitaciniais ðûkiais. Prie vienintelio lango kabëjo didelis Stalino portretas. Vienà kartà, spalio pradþioje mudu su Lesuèiu ápuolëme á prieðkambará, skubëdami á pamokà. Visi jau buvo suguþëjæ á klasës kambará. Matau, Jonas sustingo kaip þaibo trenktas. Þiûrëk, Algi, bakstelëjo pirðtu á paveikslà. Stalinas su molio ûsais! Ið tiesø molio skiediniu iðteplioti ne tik tautø tëvo ûsai, bet ir smakras, dar kreivi antakiai prilipdyti. Klasë apie Stalino molinius ûsus jau þinojo. Ðurmuliavo, spëliojo, kas galëjo tai padaryti. Ar tik ne mûrininkai? 1 Spëliojimus nutraukë piktokas klasës seniûno Petro Ðikðniaus balsas: Iðmokime vienà kartà laikyti lieþuvá uþ dantø. Neþinai nekalbëk, o jei ir þinai, geriau patylëk. Labiausiai nerimo prieð mane sëdintis Rozenbaumas, aukðtas, kaðtoniniais plaukais, kumpa nosimi, iðsprogusiomis 1 Amatø mokyklos mûrininkø specialybës moksleiviai. 340

325 akimis vaikinas. Uþvertæs galvà ir plodamas delnais á suolà visu balsu ðaukë: Lietuva mûsø, bet ne rusø! Lietuva mûsø, bet ne rusø!. Staiga girdime net pro uþdaras duris prasiverþianèià Lietuvos himno melodijà. Tautiðka giesmë dar nebuvo uþdrausta, bet jau nepageidautina. Ið kur ji? Nuðèiûvame. Antrasis þydukas, Rozenbaumo suolo draugas Levinas, iðvaizda visiðkai nepanaðus á savo tautieèius, ðokteli prie durø. Mûrininkø klasëje, palikæs praviras duris, tyliai praneða. Netikëtai ið suolo pakilo visada rimtai nusiteikæs drausmingasis Kemtys ir sodriu tenoru ëmë pritarti. Nespëjome visi atsistoti, kai tarpduryje pasirodë klasës auklëtojas Kalëda labai reiklus braiþybos dëstytojas, neseniai baigæs Kauno politechnikos institutà. Ákandin jo á klasæ ásiverþë þemaûgis mokyklos direktorius Ðiaulys. Piktas, áraudæs, gero neþadantis veidas. Visi rankas ant suolø! prikimusiu balsu riktelëjo direktorius. Supratome, juokai baigësi. Slinkdamas palei suolus direktorius atidþiai apþiûrinëjo iðtiestas rankas. Neradæs molinø pirðtø (supratome, ko ieðko) prakalbo ramesniu balsu: Geruoju prisipaþinkite, kas tai padarëte. Viskas liks tarp mûsø. Kitaip kaltininkø ieðkos milicija. Jei nedrástate dabar pasakyti, uþeikite á mano kabinetà. Neþaiskite su ugnimi, vyruèiai. / / Toliau triname mokyklos suolus. Iðmokæ taisyklingai laikyti plaktukà ir reples, dildome geleþá. Lankome teorijos pamokas, bûrelius. Prabëgo savaitë, o vis nepasirodo Rozenbaumas, tas pats, kuris ðaukë: Lietuva mûsø, bet ne rusø. Kur tavo suolo draugas, gal serga? klausinëjame Levino. Neþinau, jis man ne brolis. Rozenbaumas jau pirmomis mokslø dienomis pelnë bendraklasiø simpatijas ir pasitikëjimà. Tëvai varë kaþkoká verslà, 341

326 bet, matyt, dideliø turtø neturëjo, jei sûnø amato mokytis leido. Vaikinas dëvëjo aptrintà kostiumà, tiesa, nauji odiniai pusbaèiai kvepëjo Imalino tepalu ir blizgëjo it veidrodis. Ir ðe tau net sudie nepasakæs dingo mûsø ðaunuolis þydukas. O vëliau nustojo rodytis ir Rozenbaumo draugas Levinas. Në nepastebëjome, kada jis pradingo ið mokyklos. Sklido gandas, kad Rozenbaumo tëvai, suþinojæ apie sûnaus patriotiðkumà, iðveþë já á kità miestà. Prasitarti suolo draugà ðaukiant Lietuva mûsø... tegalëjo Levinas. Ðio tëvai, matyt, irgi nutuokë NKVD galandant peilius, todël atðaukë sûnø ið mokyklos, o gal net iðveþë ið gimtøjø Telðiø. Didþiausia staigmena krosnininkø grupëje po atostogø á mokyklà negráþo Èiuþas, Rakas ir Puðkorius. Neilgai trukus pasklido visiðkai netikëta þinia: vaikinai uþdaryti Telðiø kalëjime. Uþ kà? Paðnibþdomis imta kalbëti apie tai, kad vyrukai sumanë bëgti á Vokietijà, vaþiavo traukiniu á Kretingà, bet pereidami valstybinæ sienà buvo sulaikyti. Ketvirtam sienos paþeidëjui, Kostui Buèiui, pasisekë pabëgti. Krûtinës kamputyje ruseno vilties kibirkðtëlë: gal greit reikalai paaiðkës ir iðleisti ið kalëjimo vaikinai gráð mokyklon. Pritilome. Net Èesnauskis, gyvas sidabras, ðmaikðtuolis, labai surimtëjo, uþsidarë kaip sraigë kiaute. Dingo pirmøjø mokslo dienø pakili nuotaika ir kitiems. Augæ laisvame kraðte niekada nemanëme, kad uþ valstybinës sienos perëjimà galima be teismo patekti á kalëjimà. Kokie naivûs buvome! Netrukus ásitikinome, kad skaudþiai atsirûgti gali ir, mûsø akimis, visiðkai nekaltos iðdaigos. /.../ Pirmàjá kursà 1941 metø pavasará baigëme be trijø rietaviðkiø Èiuþo, Rako ir Puðkoriaus. Buèiø vasario mënesá taip pat suëmë ir uþdarë Telðiø kalëjime. Ið raudonø plytø dar carø patvaldystës laikais sumûrytas pastatas dunksojo prie graþiau- 342

327 sios, pagrindinës miesto gatvës Respublikos. Perëmus kalëjimà sovietiniam vidaus reikalø komisariatui, kas antras ákiðtas uþ grotø buvo politinis kalinys. Niekam iki to laiko net galvon neðaudavo mintis, kad uþ ne taip pasakytà þodá gali bûti suimtas, ákalintas, tardomas, verèiamas prisipaþinti ko nepadaræs. Mieste atvirai kalbëta apie neþmoniðkas politiniø kaliniø laikymo sàlygas, nepaliaujamà dvasiná ir fiziná niekinimà. Kankinti ir naikinti þmones atëjûnams buvo ne naujiena Sovietø Sàjungoje represijø metais nuo jø nukentëjo milijonai þmoniø. Lietuvoje jie norëjo palauþti labiausiai susipratusius nepriklausomos valstybës pilieèius, taèiau neávertino jø dvasios stiprybës. Atveþtus ið Kretingos Èiuþà, Puðkoriø ir Rakà griebësi arðiai tardyti vyr. leitenantai Agejevas ir Visockis bei NKGB skyriaus virðininko pavaduotojas Morozovas. Ðià naktá tave suðaudysim, neiðgavæs norimo prisipaþinimo ðaukë ðis ant Puðkoriaus. Kà perduoti tavo tëvams? Suðaudykite ir nieko neperduokite, ramiai atsakë Kazys. Ðie devyniolikameèio þodþiai, áveikæ kalëjimo sienas, 1941 metø pavasará pasiekë jo draugø, amatø mokyklos mokiniø ir telðiðkiø ausis. Tardytojai ið jø neiðkvotë, o ir mes tegalime spëlioti, dël ko amatø mokyklos mokiniai ryþosi slapta pasitraukti á Vokietijà. Be abejo, sovietinis saugumas jø nebûtø paglostæs uþ vieðà Stalino paþeminimà, naujai santvarkai prieðiðkø atsiðaukimø platinimà. Saugumieèiø akimis, tai buvo pogrindinë antisovietinë organizacija, kurià bûtina sunaikinti. /.../ Sekmadiená ðen ir ten vaikðtinëjau miesto gatvëmis, pavargau, prisëdau ant suolo maþame skverelyje, ið kurio vërësi nuostabus Masèio eþero vaizdas. Ið garsiakalbio sklido ágrisusios rusiðkos dainos apie Katiuðà ir tris tankistus. 343

328 Netikëtai garsiakalbis nutilo. Po ilgokos pertraukos pasigirdo SSSR uþsienio reikalø komisaro Molotovo rûstûs þodþiai: Sovietø Sàjungos pilieèiai! Karo tikëtasi, taèiau þinia apie já vis viena pritrenkë. Tarsi patvirtindamas Maskvos komisaro þodþius, þemai virðum Masèio pasirodë dvimotoris lëktuvas. Priartëjæs jis ðovë aukðtyn ir su pragariðku kauksmu pralëkë ðalia Katedros. Ant sparnø pamaèiau juodus kryþius. Nepriklausomos Lietuvos spauda daug raðë apie uþsienio karinæ technikà, spausdino nuotraukø, todël nesunkiai paþinau vokieèiø konstruktoriaus Henkelio þvalgybiná lëktuvà. Uþ nugaros suûþë sunkveþimio motoras. Atsigræþæs pamaèiau civilius ir kareivius, kurie ið apskrities partijos ir komjaunimo komiteto pastato neðë ryðulius ir krovë juos á sunkveþimá. Gatvëse vis daugëjo susijaudinusiø þmoniø. Jau treèià kartà pro mane praëjo ta pati senyva moteris, kartodama: Þmonës, karas prasidëjo, þmonës, karas prasidëjo... Sutrikau ir pats kur eiti, kà daryti? Namai toli, pinigø ir maisto neturiu... Pirmadienio rytà, uþuot skubëjæ kiekvienas á tëvø namus, nupëdinome á muziejø. Kokie darbai? Ar negirdite, kaip vakarai dunda? Karas prasidëjo! pasitiko muziejaus ûkio dalies vedëjas. Gatvëje atsidûrëme dviese su Petru Ðikðnium (lëktuvø modeliø konstruktorius prisidëjo prie mûsø, norëdamas ágyti daugiau praktiniø ágûdþiø). Èia sutikome tris nepaþástamus, didelio pasitikëjimo nekelianèius þaliûkus. Raudonoji armija vokieèiø iki Telðiø neprileis, ðaipydamiesi ramino mus nesimpatiðki tipeliai. Sako, rusø kazokai jau po Karaliauèiø jodinëja. Greitai uþims ir Berlynà. Skubame á savo niûrø bendrabutá, o ten jau ðeimininkauja raudonarmieèiai. Neáleidþia á vidø, sargybinis durtuvu á krûtinæ remia, grasina nuðausiàs. /.../ 344

329 Ábauginti bombardavimo, nemaþai telðiðkiø patraukë á uþmiestá. Prie Þarënø miestelio pusën pasukusiø bëgliø prisidëjau ir að. Pakeliui susipaþinau su labai malonia, inteligentiðka jauna ðeimynële vyru, þmona ir jø septynmeèiu sûnumi. Nauju kostiumëliu aprengtas ðviesiaplaukis berniukas drausmingai, kaip kareivis, þengë koja kojon su suaugusiais. Kai pasakiau, kad eisiu á Rietavà, vyras nepritarë: Vienas ir dar naktá, labai rizikuoji. Visi traukiamës prie pietinio eþero galo, palauksim, kol praeis frontas. Eikite ir jûs su mumis, pasiûlë moteris. Kà gi, bûryje gal ið tikrøjø ramiau ir saugiau. Eþero pakrantëje susirinkome keliasdeðimt þmoniø. /.../ Atrodë, frontas dunda kaþkur nuoðalyje ir aplenks Telðius. Vartantis ant rasotos paeþerës pievos praëjo kad ir neilga, bet kupina nerimo naktis. Antradienio rytà iðgirdome vakaruose nestipriai dundant nieko baisaus. Taèiau ádienojus nuo Lieplaukës miestelio ëmë ðvilpti artilerijos sviediniai Þarënø pusën; po minutës atsklisdavo duslûs sprogimai. Ðaudë raudonosios armijos stambaus kalibro patrankø baterijos. Tai reiðkë, kad vokieèiai ne uþ kalnø. Norëdami daugiau suþinoti, vyrai pasikeisdami ëjo á vieðkelá pasiþvalgyti. Ne, vietos gyventojai nematæ nei rusø, nei vokieèiø. Praslinko dar viena neþinios naktis. Treèiadienio rytas iðauðo ramus, rodësi, karas tik prisisapnavo. Galvodamas apie savo namus, tëvus, brolá Jonà, sesæ Birutæ, tysojau ant þolyno. Kaþkas suriko: Þiûrëkite, þiûrëkite! Rytø pusëje á dangø pakilo milþiniðkas ugnies ir dûmø debesies grybas, o netrukus trenkë labai stiprus sprogimas (vëliau þmonës kalbëjo, kad pasitraukdami raudonarmieèiai susprogdino Tryðkiø aerodromo amunicijos sandëlá). Þmonës krito 345

330 ant þemës. Tarsi atsiliepdama á sprogimà pradëjo ðaudyti Lieplaukës artilerija, stiprëjo tolimos ðautuvø papliûpos. Sunerimæ pabëgëliai ëmë rausti apkasëlius. Gavæs kastuvà, iðplûkiau patogià duobæ ir mielai Vytuko ðeimynëlei, greta sau. Priminsiu: tai buvo birþelio 24-oji treèiadienis 12. Popiet Luokës kelio pusëje iðgirdome vis stiprëjantá motorø gausmà. Gal vokieèiø tankai, uþëmæ Telðius, jau á Varnius vaþiuoja, spëliojo vyrai. Po kiek laiko bauginantis gausmas nusistovëjo. Sustojo Rainiø kaimo miðke, pareiðkë Vytuko tëvas. Ten gimiau, gerai þinau tenykðtes vietas. Trenkë patrankos ðûvis, po minutës antras, treèias. Visu pajëgumu gaudë galingi varikliai. Po kokio pusvalandþio atsklido 7-8 pavieniai ðautuvø ðûviai, dar vëliau kelis kartus iððovë arèiau prie mûsø. Gal tuoj kils mûðis? Kai kas ið bëgliø nuskubëjo atgal á Þarënø kelià, kantresni lûkuriavo. Po vienos ar pusantros valandos motorø gaudesys ëmë tilti ir visiðkai nutilo Luokës pusëje. Spëliojome, kas vyko vos trijø kilometrø atstumu nuo mûsø prie Rainiø. Vyravo nuomonë, kad èia, þygiuodami á prieká, buvo sustojæ vokieèiai. Iðauðo birþelio 25-osios rytas. Sugráþæ mûsø þvalgai praneðë: Þarënø vieðkeliu maþomis grupëmis Telðiø miesto pusën rieda vokieèiø dviratininkai. Vieni kitus padràsindami iðalkæ pabëgëliai skubiai paliko paeþeræ. /.../ Pasiekæ miestà, vël susidûrëme su vokieèiø dviratininkais. Ruda uniforma, ant rankoviø metalinës juostelës su stilizuotomis raidëmis SS, plieniniai ðalmai, karabinai su saulëje blizganèiais durtuvais, amunicija apkrauti juodi kariðki dviraèiai. Supratau, kad tai sukarintas esesininkø organizacijos bûrys. Ðie negailestingi galvaþudþiai áþengdavo á didesnius miestus po to, kai juos uþimdavo vermachto kareiviai metø birþelio 24 diena buvo antradienis. 346

331 /.../ Á rytus nugrumëjæs karas mums nelabai terûpëjo. Kur gyventi, kaip prasimaitinti, apsirengti? Retai lankiau sudegusius namus, nes viskà, kas dar tiktø, su tëvu seniai iðkapstëme. Vienà dienà neiðkentæs dar kartà nuëjau. Pamatæs mane, Petras Èesnauskis jau ið tolo ëmë ðaukti: Girdëjai, rado nuþudytus Taná, Rakà ir Puðkoriø. Iðbëgdami rusai visus Telðiø kalëjimo kalinius nukankino Rainiuose. Tëvai plaukus nuo galvos raunasi. Suþinojæs daugiau apie þmogaus protu nesuvokiamas skerdynes Rainiuose, prisiminiau birþelio 24-osios pavakaræ prie Masèio eþero. Galingø varikliø gausmas Telðiø Luokës kelyje, patrankos ir ðautuvø ðûviai. Kai kurie ið bëgliø tvirtino girdëjæ gal ðaukiant, o gal dainuojant. Paaiðkëjus, kad kaliniai buvo ne suðaudyti, o uþmuðti strypais ar nudurti durtuvais, susimàsèiau: gal tada, uþ dviejø trijø kilometrø nuo mûsø, gaudþiant varikliams, ir vyko ðios þudynës? Ar tik neskyrë man likimas iðgirsti savo bendraamþiø jei ne paskutines aimanas, tai bent þudyniø aidà? Þmonës pasakojo, kad rytojaus dienà radosi aplinkiniø smalsuoliø, kurie atëjo á Rainiø miðkelá, tikëdamiesi rasti nuo kareiviø pastovio (manë já èia buvus) likusiø trofëjø. Kaþkas vos neuþmynë ið ðvieþiai supiltos þemës kyðanèios rankos. Trijose tranðëjose, kiek pakasinëjus, rasti negiliai uþkasti þmoniø kûnai. Naujos, vokieèiø okupacinës Telðiø valdþios pareigûnams savo veiklà teko pradëti nuo lavonø iðkasimo Rainiø miðkelyje. Birþelio 28 d. buvo iðkasti 73 kankiniø ir du raudonarmieèiø kûnai. Prie Dþiuginënø rasti ir dviejø mëginusiø pabëgti politiniø kaliniø kûnai. Dël þiauriø suþalojimø 46 aukø nepavyko atpaþinti. Rainiø miðkelio tragedijà hitlerinës Vokietijos propagandistai panaudojo ideologinei kovai prieð bolðevizmà. Taèiau tai padarë be kruopelytës pagarbos aukoms, jø artimiesiems. Á Rai- 347

332 nius atveþë mirèiai pasmerktus þydø vyrus, kuriuos privertë iðkasti ir dar baisiau sudarkyti kankiniø lavonus. Suguldytus eilëmis palaikus nufotografavo. Nuotraukas iðspausdino ant gero popieriaus iðleistoje broðiûroje, ávairiomis kalbomis èia skaitytojai gàsdinti komunizmo pavojumi Europai ir visam pasauliui 1. /.../ Ðiø eiluèiø autoriui teko pergyventi tà metà, kai Rainiø tragedija buvo kà tik atsivërusi, gyva, kraujuojanti þaizda, kai þmonës apie tai ir tekalbëjo, dalydamiesi ðykðèiomis þiniomis apie þiaurias skerdynes. Pasitelkus mano atmintyje iðlikusius pasakojimus, taip pat þinant sovietiniø pareigûnø màstysenà, veiklos bûdus, susipaþinus su kai kuriais sovietiniais dokumentais, galima pamëginti atkurti tai, kas vyko tomis kruvinomis dienomis. Kaip jau raðiau, pirmàjà dar palyginti ramià karo dienà Telðiø apskrities partinës ir sovietinës ástaigos pradëjo pakuoti savo dokumentus, kuriuos pirmiausia turëjo iðgelbëti nuo vokieèiø. Kareiviø ir milicininkø saugomi partiniai ir sovietiniai darbuotojai karðtligiðkai krovë á sunkveþimius dëþes, lagaminus, ryðulius su ástaigø popieriais. Darbø ákarðtyje Telðiø apskrities partijos komiteto sekretoriui paskambino NKGB apskrities skyriaus virðininko pavaduotojas jaunesnysis leitenantas Kovaliovas ir praneðë, kad netrukus pas sekretoriø atvyks jo virðininkas Petras Raslanas bei kiti draugai. Su Raslanu atëjo jo pavaduotojai, atvyko apskrities milicijos virðininkas Lapinskas, keli NKVD ir NKGB skyriø operatyviniai ágaliotiniai. Partijos komitetas ruoðësi pasitraukti vykdydamas Lietuvos KP(b) centro komiteto nurodymà, milicijos skyrius vadovaudamasis vidaus reikalø komisariato ásakymu, taèiau Raslanas abiejø ástaigø vadovus áspëjo: be jø, tai yra saugumieèiø, 1 Tokia vokiðka broðiûra kol kas neþinoma. O kad vokieèiai bûtø vertæ þydus dar tyèia darkyti lavonus veikiau tø laikø arba vëlesni gandai. 348

333 leidimo ið Telðiø pajudëti draudþiama. Jie, saugumieèiai, vykdà tik Maskvos nurodymus. Saugumietis Kovaliovas supaþindino pasitarimo dalyvius su NKGB komisaro pasiraðytu dokumentu, patvirtintu VKP(b) centro komiteto. Ðis dokumentas ápareigojo partinius ir saugumo organus, bendrai veikiant, karo sàlygomis visiems kaltinamiems pagal BK 58 str. (politiniai kaltinimai) taikyti Stalino 1937 metais pasiraðytà ásakà dël supaprastinto teismø proceso. Tai reiðkë, jog partiniai, sovietiniai ir saugumo organai privalo sudaryti laikinas specialiàsias komisijas politinëms byloms spræsti vietoje. Ðiø komisijø posëdþiai uþdari, nuosprendþiai -neskundþiami. Asmenys, kurie vienokiu ar kitokiu bûdu nusikalto sovietø valdþiai ir uþ tai yra nuteisti, tardomi, kalinami, kilus karui, negali bûti iðleisti ið ákalinimo arba palikti laisvëje. Specialiøjø komisijø paskelbtiems nuosprendþiams vykdyti pasitelkiami kariðkiai. Netrukus á partijos srities komitetà atvyko 8-osios armijos NKGB ypatingosios paskirties baudþiamojo bûrio vadas. Pavardës nepasisakæs majoras pareiðkë armijos politinio vadovo ásakymu turás ávykdyti slaptà uþduotá Respublikos gatvë (ðioje gatvëje, kaip jau minëjau, buvo kalëjimas). Jis privalàs gauti specialiosios komisijos nariø pasiraðytà nuosprendþio originalà su visø nuteistøjø pavardëmis. Taip pat jiems bûtina apþiûrëti vietovæ, kur bus vykdoma bausmë. Sudaryti specialiàjà komisijà ilgai netruko, nes Maskvos aiðkiai buvo nurodyta, kokie pareigûnai turi á jà áeiti. Operacijos planà Raslanas su savo pavaldiniais jau buvo paruoðæ, jame bevardá majorà labiausiai domino bausmës vykdymo vieta. Pasiûlyto Lieplaukës Alsëdþiø miðkø masyvo ið karto buvo atsisakyta dël ið vakarø artëjanèio fronto. Apskrities NKVD virðininkas Lapinskas pasiûlë nedidelá, bet nuoðalø lapuoèiø miðkà prie Varniø. Ðá siûlymà sukritikavo 349

334 kontrþvalgybininkai Èvanovas ir Paðninas: þvalgybos duomenimis, vokieèiai gali pulti nuo Þemaièiø plento per Varnius Telðiø link, kyla pavojus patekti á apsuptá. Rocius prisiminë prieð mënesá vaikðèiojæs miðke prie Rainiø kaimo ir matæs ten iðkastas tris tranðëjas. Kaip jos atsirado ir kam reikalingos? NKVD skyriaus operatyvinis ágaliotinis Liepa paaiðkino, kad praëjusiais metais raudonarmieèiai ðiame miðke buvo ásiruoðæ stovyklà. Jie ir iðkasë tranðëjas. Dabar jos tuðèios, niekas jø nesaugo, þmonës ten neina baimindamiesi, kad uþminuota. Liepa popieriaus lape nubraiþë tos vietovës planelá. Atvykëliui majorui vieta nelabai patiko, girdi, arti kelias ir sodybos. Taèiau telðiðkiai jam nebeturëjo ko daugiau pasiûlyti ir majoras nusprendë pats apþiûrëti Rainiø miðkà. Nukakæs su Rociumi, Liepa ir savo adjutantu á vietà ir jà apþiûrëjæs, jis liko patenkintas tranðëjomis, kurios visiðkai tiko numatytam tikslui, tereikëjo jas kiek pailginti ir paplatinti. Taèiau kelias ir viena sodyba, jo akimis, buvo per arti. Ir vis dëlto bevardis majoras nusprendë egzekucijà vykdyti prie Rainiø. Pirma, trûko laiko ilgesnëms paieðkoms. Antra, karininko galvoje subrendo planas kitu bûdu laiduoti operacijos slaptumà; galbût ðá bûdà ið anksto buvo numatyta taikyti tam tikromis sàlygomis. Atrodo, Telðiø apskrities komunistø vadovo Domo Rociaus turëta abejoniø dël to, kà daryti su politiniais kaliniais. Jis pasiuntë ðifruotà telegramà LKP (b) CK pirmajam sekretoriui Antanui Snieèkui: kaip elgtis? Sulaukë atsakymo: vadovaukitës centriniø ir kariniø organø nurodymais. Pirmadiená Telðiø kalëjimo administracija su tardytojais pradëjo politiniø kaliniø atrankà. Antradienio vakare á kalëjimà atvykusiai specialiajai komisijai buvo pateiktas patikslintas jø sàraðas. Kalëjimas dûzgë kaip bièiø avilys. Kas ðaukë reikalaudamas paleisti, kas giedojo Lietuvos himnà, kas meldësi. Priþiûrëtojai nedráso kiðti nosies á ka- 350

335 meras, tildë kalinius stovëdami uþ durø. Á kalëjimà atvykusiems Pociui 1 ir Raslanui vyr. priþiûrëtojas Pocevièius pasiskundë, jog nepavyksta sutramdyti kaliniø. Pasirodæs (uþ perdëtà priekabumà Erke pramintas) priþiûrëtojas Vaitkus praneðë: Gatvëje renkasi þmonës, reikalauja paleisti kalinius. Paimk porà kareiviø, iðeik ir pasakyk, kad kaliniams nieko blogo neatsitiks. Tvarkome dokumentus, po dienos kitos visus paleisime, paliepë Raslanas. Tarp kaliniø greièiausiai buvo ir tokiø, kurie ruoðësi rimtai kovai su sovietø valdþia. Taèiau dauguma naujosios santvarkos prieðais buvo pripaþinti dël menkniekiø. Jau socialinë politiniø kaliniø sudëtis rodo, kad sovietiniai represiniai organai kai kuriø visuomenës sluoksniø atstovus laikë galimais komunistø prieðininkais. Telðiuose kalëjo nemaþai tarnautojø, ûkininkø, moksleiviø, tai yra tø þmoniø, kurie sudarë nepriklausomos Lietuvos valstybës atsparà ir buvo jos viltis. Tereikëjo menko skundo, iðtarto neatsargaus þodþio, kad sovietinei santvarkai nepriimtinos klasës atstovas pakliûtø uþ grotø. Tûkstanèius jø iki prasidedant karui spëta iðtremti á atðiaurias Sovietø Sàjungos vietoves. Jeigu ne prasidëjæs karas, tokio likimo bûtø susilaukæ ir Telðiuose kalëjæ politiniai kaliniai. Po sekmadieninio pasitarimo Rociaus kabinete bevardis majoras pirmadiená apie pietus su savo kareiviais atvyko á Rainius. Ið pirmo þvilgsnio èia nieko nevyko. Ant vieðkelio ir prie keletos hektarø miðkelio ðautuvus apgniauþæ slampinëjo raudonarmieèiø sargybiniai, kiti kalvos ðlaite, nuo kurio buvo matyti blizgantis Masèio eþero pavirðius, rausë apkasus. Á artimiausià sodybà majoras pasiuntë du kareivius, ásakæs nieko ið jos neiðleisti. Vieðkelyje kareiviai praeivius stabdë ir vijo atgal. Kaimas sunerimo: gal èia vyks smarkûs mûðiai? Majoro ásaky- 1 Turëtø bûti: Rociui. Greièiausiai korektûros klaida. 351

336 mu dvideðimt jaunesniojo leitenanto kareiviø per dvi valandas privalëjo iðvalyti ir pagal duotà planà pailginti ir paplatinti tris senas tranðëjas. Iðlipæs ið sunkveþimio kabinos ir iðklausæs jaunesniojo leitenanto raportà, majoras nuëjo á miðkelá patikrinti atlikto darbo. Apëjæs ratu duobes, dar kaþkà skaièiavo ir uþsiraðinëjo. Po to pusë sargyboje buvusio bûrio sulipo á sunkveþimá ir kartu su majoru gráþo á Telðius. Jaunesnysis leitenantas, likæs miðke su tuzinu kareiviø, sumaþino sargybos postus, leido vyrams uþkurti lauþà ir iðsivirti arbatos. Ðie kareiviai su leitenantu praleis miðkelyje dar dvi paras. Treèiadiená apie pietus prie kalëjimo atþlegëjo tankas, privaþiavo trys sunkveþimiai. Prie vieno buvo prikabinta keista priekaba su metaliniais ratais. Ið sunkveþimiø iðvirtæ raudonarmieèiai apsupo kalëjimà. Kiti kareiviai liko këbuluose, po neilgo pastovio sunkveþimiai áveþë juos á kalëjimo kiemà. Vargais negalais á já buvo átempta ir keistoji priekaba. Tankas su gaudþianèiu varikliu liko gatvëje. Priþiûrëtojams patekti á garsiai ðurmuliuojanèias kameras darësi vis sunkiau. Ið agentø, kuriø tarp kaliniø netrûko, suþinota: pirmos, erdviausios, kameros kaliniai ruoðiasi ðturmui. Sumanyta pulti pro priþiûrëtojo atvertas duris ir nuginkluoti sargybinius. Taèiau saugumieèiø á kamerà ágrûstas provokatorius bematant iðaiðkino arðiausius maiðtininkus. Juos iðkvietë po vienà ir vedë á kitas kameras. Vokieèiø spaudþiami raudonosios armijos likuèiai su iðlikusia technika perpildytuose vagonuose geleþinkeliu ir aplinkiniais keliais traukësi rytø kryptimi. Iðniræs ið ilgos dulkëtos kolonos, á miestà pasuko pusantratonis sunkveþimis. Þinojo, kur vaþiuoti: sustojo prie kalëjimo, prie gaudþianèio tanko. Ið kabinos iðsikepurnëjo odiniu paltu vilkintis papulkininkis su politinio vadovo þenklais. Neskustais pamëlusiais skruostais, 352

337 piktas. Sargybiniai ir net tanko bokðtelyje budintis tankistas stropiai atidavinëjo jam pagarbà. Pasitikti atvykëlio puolë majoras su Raslanu. Ar pasiruoðæ? be pasisveikinimo kreipësi papulkininkis. Prieð valandà pradëjome aktyvinti veiksmus, atsakë majoras. Papulkininkis paþvelgë j laikrodá: Ðiandien treèiadienis, keturiolikta valanda. Vokieèiai jau Plungëje, ryt jie gali bûti èia. Suprantate? Tai ðtai, uþduoèiai ávykdyti duodu keturias valandas. Në minutës daugiau. Viskas! Operacijos Respublikos gatvë vykdytojai daugiau nebedelsë. Iðgëræ po pusæ stiklinës degtinës kareiviai ðaudë á uþremtø kamerø durø spynas, lauþë dalbomis duris. Ásiverþæ á kameras spardë, tomis paèiomis dalbomis dauþë nusilpusius þmones. Serþantas Galkinas su priþiûrëtojais Pocevièium ir Þilinsku ðûkaliojo jiems duotame sàraðe áraðytø kaliniø pavardes: nesiprieðinkite, iðeikite geruoju, jus iðveð uþ fronto linijos. Raudonarmieèiai niekam neleido prisiartinti prie kalëjimo. Tik viena apsimetusi kurèia moterëlë nepaisydama sargybiniø perspëjimø, praëjo pro kalëjimo langus, bet kas dedasi uþ jo sienø tegalëjo spëlioti, nes visus garsus slopino stiprus gatvëje stovinèio tanko motoro gausmas. Eidama pro kalëjimo vartus ið kiemo girdëjau tik padrikas rusiðkas komandas, vëliau pasakojo ji. Sargybos vyresnysis ásakë netoli stovinèiam kareiviui pavaryti invalidæ toliau nuo kalëjimo. Gal taviðkis ðiame kalëjime uþdarytas? tyliai paklausë moteriðkës kareivis. Vaikeli, èia visi saviðkiai, atsakë moteris. Tik nieko bloga jiems nedarykite, paleiskite. Nieko bloga jiems neatsitiks, nusiraminkite ir eikite namo. 353

338 Patikëjau, kad kareivis kalba nuoðirdþiai, ir ið tiesø ramiau pasidarë, vëliau kalbëjo moteris. Kalëjime ne viskas vyko pagal budeliø numatytà planà. Du iðvesti á kiemà kaliniai puolë kareivá, stovëjusá prie laiptø á rûsá. Perðokæ nuriedëjusá apaèion sargybiná, uþsibarikadavo virtuvëje. Naikintojø bûrio politinis vadovas ásakë ant kojø atsistojusiam sargybiniui iðkrapðtyti uþpuolikus ið rûsio gyvus ar mirusius. Jam á pagalbà pasiuntë dar vienà kareivá. Ið rûsio sklido grumtyniø triukðmas, keiksmai ir aimanos. Netrukus laiptais á kiemà buvo iðtempti du lavonai sukneþintomis galvomis. Kol grumtasi rûsyje, sustojo kaliniø laipinimas j sunkveþimius. Uþmuðtuosius drëbë á priekabà, kur jau tásojo keli lavonai. Kareiviai toliau vedë á kiemà po vienà kaliná, á sunkveþimius pasmerktuosius laipino nuo greitosiomis èia pat staliø dirbtuvëse sukaltø suolø. Këbule kalinius guldë veidu þemyn. Nepaklusniuosius vanojo basliais ant sunkveþimio pakopø stovintys kareiviai. Pro bortø apaèià ëmë sunktis kraujas. Ant kitø nudrëbtas leisgyvis kalinys rusiðkai maldavo: Kareivi, uþmuðk mane dabar! Pro kalëjimà saugojusius sargybinius verþësi dvi vienuolës. Rusai, neðaudykite lietuviø, jie jums nieko blogo nepadarë! rusiðkai ðaukë viena. Kas jums sakë, kad juos suðaudys? dëjosi nustebæs karininkas. Iðveðime uþ miesto ir paleisime. Dabar paleiskite, mums matant. Pasitraukite, netrukdykite, mes tik vykdome ásakymus. Stumdydami ðautuvø buoþëmis sargybiniai jas nuvarë á artimiausià tarpuvartæ. Ir neiðleido tol, kol pro kalëjimo vartus iðburzgë sunkveþimiai. Atsisëdæ ant suguldytø kaliniø, kareiviai kapitono ásakymu uþtraukë prieð karà Sovietø Sàjungoje nuolat skambëjusià dainà: Jeigu karas rytoj /.../ 354

339 Maþiausias kalinio judesys kumðèio smûgis ar durtuvo dûris. Praeiviams kareiviai ðaukë: Neatsisveikiname, mes dar sugráðime. Tanko lydima kolona pasuko á Luokës gatvæ. Priekyje, per puskilometrá nutolæs, vaþiavo Rociaus opeliukas. Jame sëdëjo ir egzekucijai vadovaujàs majoras su adjutantu. Toliau riedëjo tankas ir sunkveþimiai su pasmerktaisiais bei jau antrà kartà degtinës gavusiais naikintojais. Kaip sekësi paliktam duobiø saugoti kareiviø batalionui, kuriam vadovavo jaunesnysis leitenantas Sidorovas? Dvi paras visø pamirðti vyrai neramiai ásiklausydavo á kiekvienà garsà, sklindantá ið vakarø pusës, slampinëjo pamiðke, pasiruoðæ stropiai ginti labai svarbø kariná objektà paslaptingàsias duobes. Frontas vis labiau gaudë ne tik vakarø, bet ir pietø pusëje. Treèiadiená po vidurdienio pradëjo ðaudyti tarp Telðiø ir Lieplaukës iðsidësèiusi raudonarmieèiø sunkioji artilerija. Vokieèiai pralauþë vakarinæ linijà, á kurià buvo dedama daug vilèiø, ir dabar tikriausiai ðeimininkauja Þarënuose nuo jø iki èia tik keliolika kilometrø. Iðsigandæs Sidorovas nutarë nelaukti vokieèiø, o per Luokës miestelá patraukti Ðiauliø link. Staiga visi sukluso: nuo Telðiø artëjo tanko gausmas. Sidorovas skubiai uþbëgo ant kalniuko. Artëjo raudonas tankas. Vokieèiø tankai, suriko jis. Kaip pabaidytas kurapkø pulkas ið miðko kareiviai per javø laukà nuskuodë á rytø pusæ, tikëdamiesi, jog ten vokieèiø dar nëra. Vëliau paaiðkëjo, jog raudonasis tankas tebuvo Plungës gaisrinës automobilis. Netoli Rainiø majoras ásakë opelio vairuotojui pasukti nedideliu keliuku á miðkà. Keista, kur dingo palikta apsauga ir jaunesnysis leitenantas Sidorovas? Kodël niekas nepasitinka? Gal pasala? Ir majoras, ir Rocius ne juokais iðsigando, taèiau kelio atgal nebuvo, 355

340 reikëjo veikti. Iðsiritæs ið automobilio majoras pamojo kapitonui: per penkias minutes patikrinti miðkà, pastatyti sargybos postus. Kareiviai neskubëdami sulindo á tankmæ, perëjo miðkà, taèiau nieko átartino nerado. Rocius, dar kartà pavaiðinæs kareivius degtine, paaiðkino: Sunkveþimiuose sëdi liaudies prieðai burþuaziniai pakalikai, buoþës, ðnipai ir iðdavikai. Gavome vadovybës nurodymà nedelsiant visus ðiuos klasinius prieðus likviduoti. Tankas suriaumojo, net ausyse suspengë. Pasmerktieji dejavo, meldësi ir ðaukësi Dievo. Toliau ávykiai klostësi pagal ið anksto sudarytà scenarijø: leisgyves aukas keturi egzekutoriai tempë ið sunkveþimiø ir metë ant þemës, du, sugriebæ uþ rankø, tempë á miðkà. Jame su strypais ir durtuvais laukë dar trys poros kareiviø. Kiti privalëjo kiek galima talpiau uþmuðtaisiais uþpildyti duobes. Netikëtai penki pasmerktieji pabandë nuginkluoti kareivius. Nepasisekë. Fiziðkai ir moraliai nualinti kaliniai pritrûko jëgø du ið jø egzekutoriai greitai sudorojo, taèiau kiti, nukratæ nuo kojø batus, kiek ákabindami nubëgo Pakutuvënø kaimo link. Stovëdami netoli sunkveþimio ir gurkðnodami degtinæ, suimtøjø iðlaipinimà ádëmiai stebëjo skerdyniø organizatoriø trijulë Rocius, Raslanas ir majoras. Pirmas nubëganèius kalinius pamatë Rocius. Vien mintis, jeigu nors vienas mirtininkas iðtrûks ir pasklis tiesa, jog Rocius saviðkiø þudikas, varë ið proto. Þiûrëkite, þiûrëkite, kareiviai kalinius paleido, griebë majorui uþ alkûnës Rocius. Vasia, Petia, pagaukite bëglius gyvus. Tik ypatingu atveju panaudokite ginklà. Po penkiolikos minuèiø Dþiuginënø kaimo pusëje pasigirdo trys ðûviai. 356

341 Labai prieðinosi, aiðkinosi vijikai. Rocius lengviau atsiduso. Pagaliau ið sunkveþimio nutempta paskutinë auka. Kol grupë kareiviø uþkasinëjo lavonais uþpildytas duobes, pasirodë ir vadovaujanèioji trijulë. Davæ kareiviams keletà nurodymø kaip geriau uþmaskuoti þudyniø vietà, gráþo atgal prie tanko. Po keleto minuèiø paskutinis ið miðko tankmës iðlindæs kapitonas raportavo: Viskas padaryta labai gerai. Kapitono rankà dëkodami spaudë majoras, Raslanas ir Rocius. Paskubomis apsiðluostæ kruvinas rankas ir batus, egzekutoriai suvirto á maðinas ir visi nuvaþiavo Luokës link. Artëjo trumpa, ðviesi birþelio naktis. Privaþiavusi nedidelá pakelës upelá, kolona sustojo. Iðvirtæ ið sunkveþimiø kareiviai puolë prie vandens: plovë kruvinas rankas, veidus, valë vargingà kareiviðkà aprëdà ir pusbaèius. Átampa, nuovargis, alkoholis áveikë ir jaunus stiprius vyrus. Sunkveþimiø kolona, lydima tanko, Luokës miestelá pervaþiavo birþelio 26-osios rytà, maþdaug tuo paèiu laiku, kai pirmieji vokieèiø dviratininkai ávaþiavo á Telðius. Tai buvo ketvirtadienis, penktoji karo diena. Ðie nusikaltëliai savo kelià krauju þymëjo ne tik Telðiuose, bet ir Plungës valsèiuje. Birþelio 23 dienà atsitraukdamas NKGB raudonarmieèiø batalionas, vietiniø iðdavikø vedamas, siautëjo Milaðaièiø, Mardosø, Varkaliø bei Pakerø kaimuose suðaudyti 23 gyventojai. Tiesa, èia jie nors priekabæ turëjo Mardosø kaimo ûkininkø Straukø sodyboje veikë 1940 metø rudená ákurta ginkluoto pasiprieðinimo sovietiniams okupantams pogrindinë grupë. Jos ginkluoti dalyviai neleido atsitraukiantiems raudonarmieèiams uþminuoti ir susprogdinti Minijos upës Santakio tilto. Ðûviais palydëjo atsitraukiantá raudo- 357

342 nosios armijos daliná. Nelygioje kovoje þuvo visi keturi ûkininkai broliai Straukai, greta, Pakerø kaime tos paèios grupës nariai Antanas Bertulis su þmona Adolfina, Varkaliø kaime Jundulas, Macijauskas, Milaðaièiø kaime Beinorius ir kiti. Telðiø miesto kapinëse, tuoj uþ vartø, þiojëjo bendram kapui iðkasta ilga ir plati duobë. Diena, atsimenu, buvo rami, karðta, nors saulæ dengë debesys. Á Rainiø kankiniø perlaidojimà susirinko keli tûkstanèiai þmoniø. Pamaldos uþ þuvusiuosius laikytos katedros ðventoriuje, kur ir buvo sustatyti tamsûs karstai. Telðiuose laidoti ne visi nukankintieji, kitø palaikus iðsiveþë artimieji j savo tëviðkes. Matau nuo veido prakaità braukiantá Rietavo valsèiaus virðaitá Bendikà, ðalia stovi Antano Èiuþo tëvai Ieva ir Antanas. Atrodë niekad nepasensianèio Antano Èiuþo aukðtà kaktà ir veidà iðvagojo ryðkios raukðlës. Vyro prilaikoma þmona nenuleidþia nuo akiø nosinaitës. Jaunesnysis Èiuþø sûnus Eduardas 1, mane pamatæs, kilsteli rankà. Pamëginæs prasibrauti pro þmones prie Èiuþø, atsiremiu á moters petá. Savo akims netikiu: Juzefa! Ta pati mûsø amatø mokyklos siuvimo kurso moksleivë, draugavusi su Kaziu Puðkorium. Pabûk su manim, Algi, að viena, sulaikë mane. Prie krûtinës ji glaudë darþelio gëliø puokðtæ su angelo plaèiais paauksuotais sparnais paveiksliuku. Mano Angelas sargas, pastebëjusi mano þvilgsná, paaiðkino. Kaziukui nuo manæs ir, jei neprieðtarausi, nuo tavæs. Juzefos veidas pablyðkæs, akys nesveikai paraudusios. Tai ne tik skausmo, bet ir nepagydomos ligos þenklas. Norëdamas nuginti nuo savæs slogias mintis, pamëginu sugráþti á praeitá. Juzefa, ar þinojai, kad jie ruoðiasi bëgti á Vokietijà? Tada traukinyje ir tu Kaziukà lydëjai. 1 Bûsimasis raðytojas Eduardas Cinzas. 358

343 Garbës þodis, neþinojau. Sakë, vaþiuoja á Kretingà paþástamam krosná mûryti. Sakë, norim per atostogas uþsidirbti. Kaziukas þadëjo pirkti sau ir man geresnius batelius. Su Juzefa pamaþële spraudëmës pro þmones arèiau prie kapo duobës. Þmonës prasiskirdavo pamatæ iðblyðkusá Juzefos veidà, juodà skarelæ ir gëles. Ant duobës kraðto sustatyti karstai skleidë salsvà egliniø sakø, aliejiniø daþø kvapà. Kapo duobæ ir karstus paðventino Telðiø katedros kunigas. Kalbëjo apskrities ir valsèiø vadovai 1, þuvusiøjø giminaièiai. Smerkë bolðevizmà ir komunistø kruvinas uþmaèias aklai vykdþiusius jø parankinius. Á karstø antvoþus dusliai sutrinksëjo grumstai. Kur èia Kaziukas? vos negriûdama duobën pasilenkë Juzefà. Èia, Juzefa, èia, parodþiau pirmà á akis papuolusá baigiamà uþpilti þemëmis karstà; karstas gulë prie karsto, daugelyje ið jø gulëjo neatpaþinti palaikai. Duobkasiai stropiai ðvytravo kastuvais. Ðitas ar anas? tebeabejojo Juzefa. Nebeiðkentæs griebiau ið jos puokðtës du þiedus ir meèiau á duobæ. Atsitokëjusi ámetë duobën gëles ir Juzefa. Karstus greitai uþdengë ið visø pusiø beriama þemë. O netrukus sukastà ðiose kapinëse nematyto didumo kauburá uþklojo gëliø ir þalumynø kalnas. Prie kapiniø vartø atsisveikinau su Juzefa. (Daugiau sutikti jos neteko, suþinojau, kad dar vienerius metus pasirgusi mirë dþiova.) Gráþæs prie kapo, susiradau Èiuþus. Jie þinojo, kuriame karste guli Tanis, dabar tvarkë gëles, uþdegë þvakes. Kol minia skirstësi, visi tylëjome. Bendrà kapà, kuriame gulëjo ir jos sûnus, aðaromis telaistë motina Ieva, neseniai þvali, pasiti- 1 Laikinosios vyriausybës paraginti, á pareigas jau buvo gráþæ ankstesnieji Lietuvos pareigûnai. 359

344 kinti, o dabar susigûþusi, skausmo prislëgta moteris. Mes, vyrai, tvardëmës, nors man, prisiminus mokyklos suolà, reiklø, bet draugiðkà Tanio balsà, sudrëko akys. Pirmas prabilo tëvas, kreipdamasis á mane: Nejaugi neþinojai, kad jie ruoðiasi bëgti á Vokietijà? Neþinojau. Jie slapta veikë. Tëveli, ásiterpë Eduardas, juk to paties klausei Èesnauskio, Sabaliausko, Urbðo. Kaip tu nesupranti, kad jie negalëjo niekam apie tai kalbëti. Kas ta mergina, kur su tavim buvo? pakreipë kalbà tëvas. Kazio Puðkoriaus panelë, Juzefa. Mokinosi siuvëja. Jie vienas kità labai mylëjo. Baigæ mokyklà þadëjo susituokti, atsakiau nutaræs, jog neverta slëpti tiesos. Gal ir gerai, juk jau vyrais iðaugote, susimàstæs iðtarë senasis Èiuþas, nors mano laikais tokie dar karves ganydavo. Kai iðëjome á gatvæ, praðneko visà laikà tylëjusi motina. O Tanis ar turëjo panelæ? netikëtai paklausë manæs. Kà atsakyti? To tikrai neþinojau, net menkiausios uþuominos negirdëjau. Bet motina, atrodo, norëjo, kad ir jos sûnus bûtø patyræs ðá ðviesø jausmà. Turëjo, tariau tyliai, tarsi atskleisdamas didelæ paslaptá. Þiûrëk tu man, o namuose nesigyrë, lengvai patikëjo Eduardas. Kas ji, ar graþi, kas jos tëvai? pagyvëjo motina. Labai graþi. Gaila, tik keletà kartø maèiau, neþinau nei vardo, nei kas tëvai, melavau, nors ðiame pramane galëjo bûti ir teisybës. /.../ Ið atsiminimø knygos Amþiaus slenksèiai, V.: Valstieèiø laikraðtis,

345 DAR NE PASKUTINIS ÞODIS 361

346 Rainiø miðkas ðiandien. 362