Agronomijos mokslas per šimtmetį ir ateities perspektyvos Prof. Zenonas Dabkevičius Prof. Algirdas Motuzas Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Aleksandro Stulginskio universitetas 2018 05 10
Ištakos - Agronomijos mokslo pradmenys 1803-1914 m. 1803 m. Vilniaus universitete įsteigta ir 1819-1932 m. veikė Žemės ūkio katedra. 1828 m. Pilaitėje prie Vilniaus veikė Agronomijos institutas (bazė studentų praktikoms) 1908 m. įkurtas Kauno gubernijos žemės ūkio tyrimų skyrius su tyrimų stotimi Baisogaloje; 1910 1914 m. veikė Baisogalos bandymų stotis 1911 m. Dotnuvoje įsteigta Kauno gubernijos P.A. Stolypino vardo vidurinė žemės ūkio mokykla ir jos bandymų stotis. Veikė iki 1914 m. 1915 m. perkelta į Tulos guberniją
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba, pirmininkaujama Jono Basanavičiaus, vienbalsiai priėmė, pasirašė ir paskelbė Lietuvos nepriklausomybės aktą Tarp signatarų buvo du agronomai: Aleksandras Stulginskis ir Donatas Malinauskas Tarp Steigiamojo Seimo išrinkto tik 1920 m. balandžio 14-15 d. narių buvo 5 agronomai: Aleksandras Stulginskis, Donatas Malinauskas, Jonas Kriščiūnas, Klemensas Skabeika, Jonas Masiulis ir per 15 ūkininkų (dalis narių keitėsi).
Tautinio žemės ūkio mokslo ir mokymo pradžia: Žemės ūkio technikumas Dotnuvoje (1919-1927) Atgavus nepriklausomybė Lietuvos valdžia suprato mokslo ir mokymo svarbą, todėl jau 1919 m., nuspręsta atgaivinti žemės ūkio mokyklą Dotnuvoje. Tik atvykęs į Dotnuvą 1919 m., V. Ruokis rado didelę netvarką, mokyklos turtas išgrobstytas. Kol pastatas buvo atstatomas, teko glaustis buvusiuose dvarininkų rūmuose. Prof. V. Ruokis ėmėsi žygių grąžinti evakuotą mokyklos turtą iš Tulos. Pavasarį atvyko traukinio vagonas su priemonėmis, knygomis. Technikume dirbo 17 mokytojų, kurių dauguma Viktoras Ruokis, Ignas Končius, Steponas Kolupaila, Dionizas Rudzinskas, Stasys Nacevičius, Jonas Kriščiūnas to meto žymūs visuomenės veikėjai. Technikume buvo Agronomijos, Miškininkystės, Kultūrtechnikos skyriai. 1919 m. į mokyklą buvo priimta 11 mokinių, o trečiaisiais mokslo metais jau buvo 124. V. Ruokio iniciatyva ėmė veikti Dotnuvos meteorologijos stotis, agrochemijos laboratorija, sukurta mokymo priemonių bazė.
Selekcijos ir sėklininkystės mokslo pradžia -Dotnuvos selekcijos stotis 1921 m. Žemės ūkio ministras J. Aleksa susitiko Kaune su čia atvykusiu prof. Dionizu Rudzinsku ir aptarė selekcijos ir sėklininkystės svarbą bei stoties kūrimo galimybes Lietuvoje. Nuo 1922 m. Dotnuvoje veikė Dotnuvos selekcijos stotis, prie žemės ūkio technikumo. Stoties įkūrėjas prof. Dionizas Rudzinskas, kuris nuo 1903 m. vykdė augalų selekciją Rusijoje, o 1910 m. įkūrė pirmąją šioje šalyje Maskvos selekcijos stotį. Dionizas Rudzinskas iš Maskvos parsivežė geriausių savo paties ten sukurtų veislių sėklų ir iš viso yra sukūręs 40 augalų veislių ir linijų. 1946 m. stotis reorganizuota į Valstybinę selekcijos stotį, jai sėkmingai vadovavo žymus selekcininkas prof. J. Bulavas, Nuo 1956 m. selekcininkai aktyviai įsijungė į Žemdirbystės instituto veiklą. (Javų ir daugiamečių žolių bei Kaupiamųjų ir techninių augalų selekcijos skyriai) 1975m. Įkurtas pašarinių augalų selekcijos centras. (įkurtos Genetikos ir Fiziologijos laboratorijos) Per 1922-2017 m. Lietuvos augalų selekcininkai sukūrė 325 žemės ūkio augalų veisles. Stoties selekcininkai 1935 m. I. Šimkevičius, D. Rudzinskas, Z. Mackevičius, J. BulavasF. Špokas (ūkvedys),l. Jasėnas, J. Klevaitis, V. Kraniauskas ir P. Garmus
Agrotechninių tyrimų pradžia - Dotnuvos bandymų laukas (stotis) 1923 m. prie Žemės ūkio technikumo ėmė veikti Dotnuvos bandymų laukas (stotis). Bandymų lauko (stoties) paskirtis buvo nustatyta trejopa: tyrimų, mokymų, propagavimo. Čia buvo atliekami žemės dirbimo ir tręšimo, pasėlių priežiūros bandymai ir kt. tyrimai. Buvo pastatytos daržinės, nupirkta inventoriaus, įvesta devynlaukė sėjomaina. Pirmasis Dotnuvos bandymų stoties vedėjas Juozas Skridaila, vėliau stočiai vadovavo Petras Kadziauskas, Petras Vasinauskas, Antanas Tindžiulis. Šios veikos tęsėjai toliau yra Žemdirbystės institute Dirvožemio ir augalininkystės, Augalų mitybos ir agroekologijos skyriai
Aukštojo mokslo pradžia - Žemės ūkio akademija Dotnuvoje (1924-1947) 1924 m. nuspręsta Dotnuvoje steigti aukštąją mokyklą pertvarkius Lietuvos universiteto (Kaune) 1922 m. pradėjusį veikti Agronomijos ir miškininkystės skyrių ir Dotnuvos žemės ūkio technikumą. Žemės ūkio akademija įkurta Dotnuvos technikumo bazėje. Veiklos pradžioje Žemės ūkio akademijoje studijuota agronomija ir miškininkystė. 1928 m. Miškininkystės skyrius buvo panaikintas. Mokslas suskirstytas trimis sekcijomis: Žemės dirbimo, Gyvulių ūkio ir Žemės ūkio ekonomikos. Po poros metų pradėjo darbą ketvirtoji Namų ūkio sekcija, atnaujintas ir Miškininkystės skyriaus darbas. Iki Antrojo pasaulinio karo buvo sukurta gera mokslo ir mokymo bazė, įkurtas mokomasis bandymų ūkis, pavyzdinių sodybų tinklas. Akademija turėjo apie 30 000 tomų biblioteką, mokomąjį daržą, medelyną. Žemės ūkio akademijos vaizdas, žiūrint nuo Rektorato (buvusių dvarininkų rūmų) pusės, apie 1927 m.
Žemės ūkio akademija (1924-1947) Žemės ūkio akademijos daržai ir šiltnamiai studentų mokymosi bei tyrimų vieta
Vokiečių okupacijos metais Žemės ūkio akademijos rūmuose įkurta karo ligoninė. Po karo besitraukdama vokiečių armija susprogdino rūmus ir bendrabutį, sunaikino biblioteką, archyvą, mokymo priemones. Iki tarybinės okupacijos Akademijoje kursą išklausė ir egzaminus išlaikė 566 studentai, diplomus gavo 148 asmenys 1945 m. pirmas žemės ūkio specialistų kursas formuotas jau Kaune, naujai pavadintoje Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Ši aukštoji mokykla išsikėlusi paliko Akademijos miestelio pavadinimą, mokslo ir kultūros tradicijas, prisiminimus Liko Bandymų bei Selekcijos stotis, kurios veikė iki 1956 m.
1927 m. prie Žemės ūkio rūmų įkurta žemės ūkio tyrimų įstaiga, kuri rūpinosi augalų ir gyvulių tyrimais Ji perėmė ir kuravo šių bandymų stočių veiklą: 1922 - Dotnuvos selekcijos,1923 Dotnuvos bandymų,1927 - Augalų apsaugos Įkūrė: 1927 Joniškėlio, dabar LAMMC filialas 1927 Rumokų, dabar LAMMC filialas 1929 Alytaus (veikė iki 1938) 1932 Varėnos (veikė iki1937) (dabar LAMMC Perlojos bandymų stotis) 1935 Samališkės (dabar LAMMC Vėžaičių filialas) 1936 Radviliškio (veikė iki 2000) 1937 Girstaitiškio (veikė iki 1939) 1938 Sodininkystės ir daržininkystės 1938 Agrocheminė laboratorija (dabartinė LAMMC ŽI Cheminių tyrimų laboratorija) 1939 Naujosios Vilnios linų ir Benekainių selekcijos (veikė iki 1941 ir 1944) 1941 Savitiškio (Upytės) ir Elmininkų (veikė iki 2017) 1942 Pašarinių žolių selekcijos (dabartinis LAMMC ŽI Žolių selekcijos skyrius)
Augalų apsaugos tyrimų pradžia Dotnuvos augalų apsaugos stotis ( 1927-1940) Dotnuvos augalų apsaugos stotis įkurta 1927 m. Dotnuvoje prie Žemės ūkio akademijos. Pirmasis vedėjas prof. Vincas Vilkaitis kartu vadovavo Žemės ūkio akademijos Botanikos katedrai, buvo trečiasis akademijos rektorius (1934-1940) Pradėti sistemingi augalų ligų ir kenkėjų biologijos bei fungicidų, insekticidų tyrimai. 1934-1937 m. buvo organizuotas netgi šilkaverpių auginimas. Iki 1939 m. Augalų apsaugos stotis perkelta į Vilnių ir veikė iki 1953 m. Po II pasaulinio karo besitraukdama vokiečių okupacinė kariuomenė sunaikino tyrimų medžiagą, žuvo specialioji augalų apsaugos literatūra bei 5000 egzempliorių fitopatologinis herbaras. Šios stoties tąsa yra dabartinis Augalų patologijos ir apsaugos skyrius LAMMC Žemdirbystės institute.
Sodininkystės mokslo raida 19 a. pabaigoje Peterburgo miškų instituto profesorius Adomas Hrebnickas prie Dūkšto (Rojus) pasodino 14 ha pomologinį sodą ir tyrė liaudies selekcijos veisles. Išleido Vaisių atlasą Sodo vadovą, paskelbė per 100 straipsnių, sode augo per 1000 veislių. 1924 m. prof. Tadas Ivanauskas įveisė pomologinį sodą Obelynėje, jame augo per 700 veislių 1938 m. Dotnuvoje (Valinavoje) įkurta savarankiška Sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotis 46 ha, pasodinta 109 veislių obelys 1940 m. Bandymo stotis perkelta į Vytėnus, pasodintas pirmas 37 veislių obelų sodas 1950m. Vytėnų bandymų stotis perduodama LMA žinion 1956 m. stotis perduota Lietuvos žemdirbystės m. t. instituto žinion. 1957-1959m. Vytėnuose dirbo buvęs Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis 1964-1969 Stotis persikėlė į Babtus 1987m. tapo savarankišku Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutu Babtuose 2010 m. tapo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro SD Institutu
1922-1940 m. esminiai buvo sukurta Agronomijos ir viso Lietuvos žemės ūkio mokslo sistema Ruošiami aukštąjį išsilavinimą turintys žemės ūkio specialistai Vykdoma nacionalinė augalų selekcija Sukurtas bandymų stočių tinklas Vykdomi išsamūs dirvožemio, augalininkystės, agrochemijos, gyvulių mitybos, botaniniai, fitopatologiniai tyrimai Rašomos pirmosios knygos vadovėliai, monografijos lietuvių kalba Agronomijos mokslininkai rūpinasi Lietuvos agrarine kultūra
Agronomijos fakultetas Lietuvos žemės ūkio akademijoje 1945-1995 m. 1945 m. pirmas žemės ūkio specialistų kursas formuotas jau Kaune, naujai pavadintoje Lietuvos žemės ūkio akademijoje. 1957 m. buvo įsteigtas Bandymų laukas, o 1978 m. Lauko pašarinių kultūrų bandymų stotis, 1989 m. pavadinta Lietuvos žemės ūkio akademijos bandymų stotimi. Rektoriaus prof. J. Bulavo rūpesčiu, 1957 m. prasidėjo Akademijos miestelio statyba Noreikiškių ir Ringaudų kaimų žemėse šalia Kauno. Aukštoji mokykla į jį persikėlė 1964-1965 m. Agronomijos fakultetas įsikūrė centriniuose rūmuose. Veikė katedros, kurių pavadinimai nors ir kito bet esminiai nusako tyrimų kryptis: Augalininkystės, Augalų apsaugos, Botanikos, Dirvožemio mokslo, Agrochemijos, Pašarų gamybos, Sodininkystės ir daržininkystės, Zootechnijos, Žemdirbystės.
Agronomijos fakultetas Lietuvos žemės ūkio universitete 1996 m. spalio 8 d. LR seimo nutarimu pakeičiamas LŽŪU statusas ir tampa Lietuvos žemės ūkio universitetu. Katedros sustambintos (jų junginiai ir pavadinimai kito), mokslas koncentruotas: Augalininkystės ir gyvulininkystės Augalų apsaugos ir botanikos Dirvotyros ir agrochemijos Namų ūkio ir sodininkystės Žemdirbystės
Agronomijos fakultetas Aleksandro Stulginskio universitete 2011 m. birželio 28 d. pakeičiamas LŽŪU vardas į Aleksandro Stulginskio universitetą. Universitetas tampa atviresnis ir modernesnis. Universiteto strategijoje numatomas pagrindinis tikslas kurti ir skleisti mokslo žinias, nuoširdžiai siekti kad kiekvienas Lietuvos žmogus turėtų saugų ir sveiką maistą, visavertę gyvenamąją aplinką. Agronomijos fakultete vietoje katedrų kuriami institutai: Agrosistemų ir dirvožemio mokslo institutas Biologijos ir augalų biotechnologijos institutas Žemės ūkio ir maisto mokslo institutas
1946 m. įkurtas Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio institutas Vilniuje Direktorius V. Vazalinskas ir LMA Vrublevskių biblioteka Veikė 7 poskyriai: dirvožemio-agrochemijos, augalininkystės, gyvulininkystės, žemės ūkio mechanizacijos, žemės ūkio ekonomikos ir organizacijos, miškininkystės ir administracijos. 1952 m. Žemės ūkio institutas reorganizuotas į Žemdirbystės ir dirvožemio institutą Trakų Vokėje ir Gyvulininkystės institutą Baisogaloje. Panašiu metu kūrėsi ir kiti ž. ū. institutai: Melioracijos, Mechanizacijos, Veterinarijos...
Lietuvos žemdirbystės institutas (1956-2009) 1956 m. Žemdirbystės ir dirvožemio institutas reorganizuotas į Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo institutą ir perkeltas į Dotnuvą- Akademiją. Įsikūrė atstatytuose rūmuose. Iš Lietuvos mokslų akademijos perduotas Žemės ūkio ministerijai. Visų bandymų stočių ir filialų veiklą koordinavo LŽMTI. 1990 m. rugpjūčio 15 d. LR žemės ūkio ministerija patvirtino naują instituto pavadinimą - Lietuvos žemdirbystės institutas 1956-1991 institutas priklausė Žemės ūkio ministerijai 1991 m. birželio 21 d. Vyriausybė suteikė Valstybinio mokslo instituto statusą, Instituto steigėju tapo LR Švietimo ir mokslo ministerija. Bandymų stotys filialai ir ATC tapo tiesiogiai pavaldūs institutui. 2003 m. suteiktas Valstybės mokslo instituto statusas su bandymų stotimis ir filialais sudarė vieną juridinį asmenį.
Nuo 2008 m. prasidėjo žemės ūkio mokslo konsolidacija ir pertvarka Lietuvoje 2008 10 01 Vyriausybės nutarimas įkurti Slėnis Nemunas ir Jungtinių tyrimų centrą jame. Lietuvos žemdirbystės institutas tapo aktyvus jo dalyvis. 2008 10 01 priimtas Vyriausybės nutarimas Dėl valstybės mokslinių tyrimo įstaigų... tinklo pertvarkos plano patvirtinimo 2010 m. sausio 8 d. įregistruotas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras su: kamieniniais padaliniais filialais: Žemdirbystės institutu, Sodininkystės ir daržininkystės institutu Miškų institutu ir regioniniais padaliniais filialais: Vėžaičių ir Vokės filialais; Elmininkų, Joniškėlio, Kaltinėnų, Perlojos, Rumokų ir Upytės bandymų stotimis; Agrocheminių tyrimų laboratorija.
LAMMC dabartinę mokslinių tyrimų tematiką nusako skyrių ir laboratorijų pavadinimai Sodininkystės ir daržininkystės institute Augalų apsaugos laboratorija Augalų fiziologijos laboratorija Biochemijos ir technologijos laboratorija Daržo augalų selekcijos sektorius Daržininkystės technologijų sektorius Sodininkystės technologijų skyrius Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyrius Žemdirbystės institute Augalų patologijos ir apsaugos skyrius Augalų mitybos ir agroekologijos skyrius Dirvožemio ir augalininkystės skyrius Javų selekcijos skyrius Žolių selekcijos skyrius Genetikos ir fiziologijos laboratorija Cheminių tyrimų laboratorija
NACIONALINIO LYGIO ATVIROS PRIEIGOS ŽEMĖS IR MIŠKŲ JUNGTINIS TYRIMŲ CENTRAS Aleksandro Stulginskio universiteto laboratorijos: Agrobiotechnologijos laboratorija Aplinkotyros laboratorija Augalinių žaliavų kokybės laboratorija Klimato kaitos poveikio miško ekosistemoms tyrimų laboratorija Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro laboratorijos: Agrobiologijos laboratorija Mikrobiologijos laboratorija Biologinių žymenų laboratorija Medienos naudojimo laboratorija Integruota mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Nemunas plėtros programa
Agronomijos mokslo etapai Lietuvoje 1803-1914 m. - žemės ūkio mokslo pradmenys ir švietimas. 1919-1939m. - agronomijos (ž. ū.) mokslo metodologijos, tradicijų, mokslo darbuotojų ugdymas ir esminis mokslo sistemos sukūrimas. Tautinio žemės ūkio mokslo kūrimas. 1940-1945m.- mokslininkų ir mokslo bazės praradimas, silpnas vegetavimas. 1946-1991 m. - mokslo plėtra pakitus ūkininkavimo sąlygoms kolektyviniuose ūkiuose, žemės ūkio gamybos chemizavimas ir intensyvinimas, kartais nesiskaitant su aplinkosauga ir resursais, aktyvus, kartais perdėtas, mokslininkų dalyvavimas gamybinėje veikloje. 1992-2004 m. mokslo įsiliejimas į atsivėrusią tarptautinę erdvę. Mokslo vietos ieškojimas naujomis ūkininkavimo ir mokslo organizavimo sąlygomis. 2004-2018 m. mokslo bazių esminis atnaujinimas, mokslo konkuravimas tarptautinėje ir vidaus erdvėje, griežtas mokslo vertinimas ir reformos, kova dėl resursų ir perspektyvos.
2017-2018 m. mokslo ir studijų sistemos pertvarka Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. XII-2654,,Dėl Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių patvirtinimo, n u t a r i a patvirtinti Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą. 2017 m. lapkričio 30 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta darbo grupė, rengianti pasiūlymus dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo. 2018-ji - reorganizacijos metai, kuriame, tikimės, agronomijos kaip ir visas žemės ūkio mokslas ras deramą vietą.
Plačiau susipažinti su žemės ūkio mokslo ir mokymo raida galima šiuose literatūros šaltiniuose ir mokslo ir studijų institucijų tinklalapiuose
Kaip pamatuoti žemės ūkio ir mokslo progresą Gal vienas iš rodiklių vidutinis lauko augalų pasėlių derlingumas, t ha -1 (duomenis surinko V. Ruzgas) Šiuo metu atskiri ūkininkai kulia 8-12 t ha -1 kviečių. Nereikės laukti šimtmečio, kad toks vidutinis derlingumas būtų visoje Lietuvoje!
Aktualiausi ateities agronomijos tyrimai Augalininkystės prisitaikymas prie klimato kaitos. Dirvožemio derlingumo potencialo išlaikymas ir drėgmės reguliavimas. Adaptuotos vietos sąlygoms augalų veislės. Į augalo poreikius orientuotas trešimas (neišsiplaunančios trąšos, lokalinis ir tręšimas per lapus...) Augalų maisto medžiagų ciklo reguliavimas sistemoje dirvožemis augalas. Naujų patogenų ir kenkėjų invazijų ir epidemijų valdymas. Atsparių pesticidams piktžolių, kenkėjų ir ligų sukėlėjų kontrolė. Tikslioji ir sumanioji žemdirbystė. Biomasės išauginimas ir konversija. Integruotas augalininkystės valdymas ir plėtra ūkyje (šiuo metu Lietuvoje tai dar vadinama ne mokslu).
Dėkoju už dėmesį. Linkiu sėkmės agronomijos ir visam žemės ūkio mokslui ir antrame Lietuvos nepriklausomybės šimtmetyje.