1. AROPOGEIĖS ARŠOS ŠALIIŲ APKROVOS IR JŲ POKYČIAI 1.1. Sutelktosios taršos poveikis vandens telkiniams 2012 m. Lietuvoje buvo identifikuoti 18 išleistuvai, kuriais į paviršinius vandens telkinius buvo išleidžiamos buitinės, gamybinės bei paviršinės nuotekos. Apskaičiuota, kad minėtais išleistuvais į gamtinę aplinką per metus galėjo būti išleista apie 0 mln. m nuotekų. Sudarant 2010-2015 metų Upių baseinų rajonų (toliau UBR) valdymo planus buvo konstatuota, kad sutelktosios taršos apkrovos dėl įgyvendinamų nuotekų tvarkymo projektų Lietuvoje nuolat mažėja jau daugiau nei dešimtmetį. Buvo prognozuojama, kad dėl pasiekto gana aukšto nuotekų išvalymo laipsnio sutelktosios taršos apkrovų mažėjimas gerokai sulėtės. Vis dėlto, lyginant 2012 m. sutelktosios taršos duomenis su naudotais 2008-2009 m. duomenimis, ir toliau matyti gana reikšmingas taršos apkrovų sumažėjimas. ors bendras nuotekų kiekis sumažėjo vos 2 proc., taršos apkrovos sumažėjimas siekia net 1 proc., bendrojo azoto 2 proc., o bendrojo fosforo proc. aršos apkrovų pokyčiai baseinuose ir pabaseiniuose pateikti 1 lentelėje, procentinis apkrovų pokytis vaizduojamas 1 paveiksle. 1 lentelė. uotekų išleistuvų į aplinką išleidžiamų taršos krūvių pokyčiai lyginant su ankstesniu planavimo laikotarpiu. 2008-2009 m. duomenys 2012 m. duomenys Q, mln. m /metus, t/metus B, t/metus, t/metus Q, mln. m /metus, t/metus B, t/metus Žeimena 8, 62,0 2, 6,0 5, 20, 29,,8 Šventoji 15,5 10,5 88, 12,5 1, 6,8 69,,9, t/metus eries m. intakai,9 65, 8,8 56,1 68,8 66, 60,1 5,6 Merkys 8, 128,2 6, 10,, 5,1 26,, evėžis 2,1 15,2 229,5 19,6 21,9 121, 1, 1,1 Šešupė 15, 82,1 105,1 12, 16, 59, 91,1 8,9 Dubysa 2,8 6,1 10, 1,8 2,5 11,0 1,1 Jūra 5,1 2,8 60,2 12,8 5,6 0, 6,5 5, Minija 6,1 60,9 50,8 6, 5, 28, 1,5 2, Lietuvos pajūrio upės 1,5 186, 16,1 20,8 11,9 89,6 8,6 10,1 emuno m. intakai 51, 98,1 62,6 2,9 56 02,6 8, 2,8 Prieglius 0,0 0,0 0,0 0,0 0 0,0 0,0 0,0 Kuršių marios 2,1 29,1 28,5 1,9 22 1,9 225, 15,6 Baltijos jūra, 12,2,8,,5 11, 22, 1,8 emuno UBR 256,1 2556,1 266,9 252, 28,2 185, 1826,6 18, Mūša 1, 6, 1,9 9,8 2, 1,0 122,5 12, Lielupės m. intakai 1,0 9,9 28,8 1, 1,1 5,0 11,8 1,9 emunėlis,1 8,,5 5,8,6 28, 2,5,9 Lielupės UBR 18,5 11, 206,2 1, 28 10, 158,8 19,5 Venta 2,1 81,8 110, 22,5 26, 115,0 9,9 9,8 Bartuva 0, 1,,6 0,5 0,5 1,, 0,5 Šventoji (Pajūrio) 0,1 1,6 2,8 0, 0,2 2,2 1,9 0,5 Ventos UBR 2,6 8,8 11,8 2, 2 118,6 101,2 10,8 Dauguvos UBR 10,2 2,5, 11,6 10,5 0,6 29,8, 1
Vertinant skirtingos paskirties išleistuvių indėlį į bendrą taršą, matyti, kad didžiausi teršėjai yra miestų V, kurių tarša sudaro daugiau nei pusę visos taršos apkrovos. Didelę dali visos sutelktosios taršos apkrovos sudaro nevalytos (daugiausia paviršinės) nuotekos. Su jomis į vandens telkinius gali patekti apie 0 proc. visos sutelktosios taršos apkrovos ir beveik 20 proc. B ir apkrovos. pokytis, proc. B pokytis, proc. pokytis, proc. Dauguva Šventoji (pajūrio) Bartuva Venta emunėlis Lielupės m. intakai Mūša Baltijos jūra Kuršių marios Prieglius emuno m. intakai Pajūrio upės Minija Jūra Dubysa Šešupė evėžis Merkys eries m. intakai Šventoji Žeimena -80-60 -0-20 0 20 0 60 80 1 pav. aršos apkrovų pokyčiai baseinuose ir pabaseiniuose lyginant su ankstesniu planavimo laikotarpiu. Apibendrinus visų miestų ir gyvenviečių, turinčių daugiau nei 2000 g.e., duomenis matyti, kad lyginant su 2008-2009 m., taršos apkrova sumažėjo proc., Amonio azoto apkrova sumažėjo proc., bendrojo azoto 2 proc., bendrojo fosforo 5 proc. itratų taršos apkrova išaugo 8 proc., nors buvo prognozuotas 2 proc. sumažėjimas. itratų apkrovos padidėjimas nėra padidėjusios taršos, o tik pasikeitusių vandenvalos procesų pasekmė. obulėjant nuotekų valymui daugiau bendrojo azoto išleidžiama ne amonio azoto, o nitratų azoto formoje. Svarbu paminėti, kad išleidžiamų nuotekų kiekis, lyginant su 2008-2009 m., išaugo, o tai reiškia, kad taršos apkrovų sumažėjimas yra pasiektas ne dėl sumažėjusio nuotekų kiekio, o dėl pagerėjusio nuotekų išvalymo. 2
1.2. sutelktosios ir miestų taršos poveikis Ankstesniame planavimo etape dėl reikšmingo sutelktosios taršos, remiantis monitoringo duomenimis bei matematinio modeliavimo rezultatais, emuno UBR buvo priskirti 9 upių vandens telkiniai, kurių bendras ilgis siekė 0 km, Lielupės UBR 1 upių vandens telkinių, kurių bendras ilgis 299 km, o Ventos UBR telkiniai, kurių ilgis 5 km. Dauguvos UBR vandens telkinių, patiriančių reikšmingą sutelktosios taršos poveikį, nustatyta nebuvo. Iš viso Lietuvoje pirmojo UBR valdymo ciklo metu nustatyta 60 upių vandens telkinių, kurių ekologinę būklę ar potencialą galėjo reikšmingai veikti sutelktoji tarša arba bendra sutelktosios ir kitų apkrova.
2 lentelė. Dėl sutelktosios taršos išskirti rizikos telkiniai, jų ekologinės būklės (pagal rodiklių vertes) problemos ir pokyčiai nustatyti rengiant pirmuosius ir antruosius upių baseinų rajonų valdymo planus 121102802 Žeimenos 12110280 Žeimenos Mera- Kūna Mera- Kūna neatitinkantys aršos šaltiniai H - 1 Švenčionių V 2 12210102 Šventosios Vyžuona 110102201 Merkio Šalčia Utenos V, Utenos m. lietaus nuotekų išleistuvai Šalčininkų V 110102202 Merkio Šalčia 2 11010220 Merkio Šalčia 2 2 R81 R168 R1192 R182 Modelis/ ekspertinis vertinimas R18 būklės/ H - PO elkinys lieka Pasiekta gera būklė, telkinys nebepriskiriamas Pasiekta gera būklė, telkinys nebepriskiriamas iesioginio taršos nebėra, antrinės taršos Pasiekta gera būklė, telkinys nebepriskiriamas Pasiekta gera būklė, telkinys nebepriskiriamas
neatitinkantys aršos šaltiniai H - 12010902 eries Lomena 5 Kaišiadorių 1201090 eries Lomena V 1010001 evėžio evėžis 10100015 evėžio evėžis 1010602 evėžio Kiršinas 101060 evėžio Kiršinas 101081 evėžio Jaugila Panevėžio V; lietaus nuotekų išleistuvai; kita miesto tarša Panevėžio ir Kėdainių V; lietaus nuotekų išleistuvai; kita miestų tarša Baisogalos V, Pakiršinio V Baisogalos, Pakiršinio V, Sidabravo V Akademijos V R611 R181 R129 R2 Modelis/ ekspertinis vertinimas R95 R50 būklės/ H - PO () () () elkinys lieka elkinys lieka elkinys lieka dėl bendro V ir kitų Panevėžio miesto elkinys lieka dėl bendro V ir kitų elkinys lieka išleistuvų poveikis antrinės taršos elkinys lieka 5
neatitinkantys aršos šaltiniai H - 10100 evėžio Obelis AB Lifosa 1010951 evėžio Lankesa Bukonių V 1010901 evėžio Barupė Kulvos V, Batėgalos V 101102 evėžio Beržė Linkaičių V R28 R10 R901 R12 būklės/ H - PO elkinys lieka išleistuvų poveikis kitų išleistuvų poveikis žemės ūkio taršos išleistuvo poveikis žemės ūkio taršos 6
neatitinkantys aršos šaltiniai H - 10111901 evėžio Gynia Eigirgalos (Voškonių V) 10102902 Dubysos Lapišė ytuvėnų V 2 15010121 Šešupės Raišupis Lazdijų V 5 1501066 Šešupės Jūrė Kazlų-Rūdos V 5 R11 R12 R8 R186 būklės/ H - PO išleistuvo poveikis kitų Pasiekta gera būklė, telkinys nebepriskiriamas išleistuvo poveikis kitų elkinys lieka dėl bendro sutelktosios ir kitų
15010568 Šešupės Liepona neatitinkantys aršos šaltiniai H - Kybartų V 15010560 Šešupės Širvinta 150105862 Šešupės Šeimena Vilkaviškio V R16 R1511 R18 būklės/ H - PO elkinys lieka dėl bendro sutelktosios ir kitų išleistuvo poveikis kitų išleistuvo poveikis žemės ūkio taršos 8
neatitinkantys aršos šaltiniai H - 15010201 Šešupės Siesartis Šakių V, Lukšių V 15010202 Šešupės Siesartis 16010862 Jūros Šlyna Raseinių V, miesto tarša R0 R1509 R1 ekspertinis vertinimas būklės/ H - PO išleistuvių poveikis antrinės taršos išleistuvų poveikis antrinės taršos elkinys lieka dėl bendro sutelktosios ir kitų 9
neatitinkantys aršos šaltiniai H - 160108292 Jūros Šaltuona 100112 10011510 1001160 10011890 100126205 emuno m. intakų emuno m. intakų emuno m. intakų emuno m. intakų emuno m. intakų Praviena 5 Jiesia Pravieniškių V Žuvininkys-tės tvenkiniai (Šilavotas) Liekė Lekėčių V Armena 5 Klausučių V Šyša Šilutės V 2 5 R1 R16 R18 R185 R60 R20 būklės/ H - PO elkinys lieka dėl bendro sutelktosios ir kitų elkinys lieka elkinys lieka elkinys lieka dėl bendro išleistuvo ir kitų taršos šaltinių išleistuvo poveikis istorinės taršos Pasiekta gera būklė, telkinys nebepriskiriamas 10
200105802 20010102 2001010 20010202 20010102 001006 00102691 Lietuvos pajūrio upių Lietuvos pajūrio upių Lietuvos pajūrio upių Lietuvos pajūrio upių Lietuvos pajūrio upių Lielupės m. intakų Lielupės m. intakų neatitinkantys aršos šaltiniai H - enžė 5 Kretingos V Akmena -Danė Akmena -Danė Ražė Smeltalė 5 Kretingos V; Klaipėdos m. paviršinių nuotekų išleistuvai Palangos m. paviršinių nuotekų išleistuvai Klaipėdos m. paviršinių nuotekų išleistuvai Beržtalis Žeimelio V 5 Sidabra 5 Joniškio V 5 R19 R5 R R16 R10 R18 R88 būklės/ H - PO elkinys lieka elkinys lieka elkinys lieka elkinys lieka elkinys lieka sutelktosios taršos poveikis nebenustatytas, pasklidosios taršos elkinys lieka 11
neatitinkantys aršos šaltiniai H - 10102102 Mūšos Kulpė 1010210 Mūšos Kulpė Šiaulių V 1010210 Mūšos Kulpė 10102121 Mūšos Vijolė Šiaulių m. lietaus išl. 10102901 Mūšos Šiladis Kairių V 5 10102902 Mūšos Šiladis Kairių V 1010 Mūšos Obelė Radviliškio V, miesto 10100 Mūšos Kruoja tarša 101051 Mūšos Vezgė Aukštelkų V Kalno 5 R98 R15 R196 Modelis 5 R816 R81 R16 R500 R81 būklės/ H - PO elkinys lieka elkinys lieka elkinys lieka elkinys lieka dėl pasklidosios taršos elkinys lieka elkinys lieka elkinys lieka sutelktosios taršos poveikis nebenustatytas, pasklidosios taršos elkinys lieka 12
101052 Mūšos Vezgė 10105102 Mūšos 1010510 Mūšos neatitinkantys aršos šaltiniai H - Gražionių V Šeduvos V, UAB Agroche-mos mažmena 1011201 Mūšos atula 20100012 emunėlio Daugyvenė Daugyvenė emunėlis Vabalninko V AB Rokiškio sūris 5 R99 R1 R52 R158 R161 būklės/ H - PO elkinys lieka elkinys lieka sutelktosios taršos poveikis nebenustatytas, pasklidosios taršos sutelktosios taršos poveikis nebenustatytas, pasklidosios taršos elkinys lieka 1
2010001 emunė-lio emunėlis neatitinkantys H - 20100502 emunėlio Laukupė 5 00106102 Ventos Dabikinė aršos šaltiniai Intakas Laukupė, Rokiškio m. paviršinių nuotekų išleistuvai Rokiškio V, Rokiškio m. paviršinių nuotekų išleistuvai Akmenės V, miesto gyventojų nelegali tarša R19 R9 R5 būklės/ H - PO elkinys lieka elkinys lieka elkinys lieka dėl galimo neapskaitytos miesto taršos 0010610 Ventos Dabikinė Akmenės V, miesto gyventojų nelegali tarša Modelis/ skaičiavimai/ ekspertinis vertinimas sutelktosios taršos poveikis nebenustatytas, tačiaus telkinys pasklidosios 1
neatitinkantys aršos šaltiniai H - būklės/ H - PO taršos 0010821 Ventos ausalas elšių V 5 R810 elkinys lieka 00111811 Ventos Agluona. Akmenės V, miesto gyventojų nelegali tarša Modelis/ skaičiavimai/ ekspertinis vertinimas elkinys lieka dėl galimo neapskaitytos miesto taršos arba praeities taršos 15
1.2. aujai identifikuoti reikšmingą sutelktosios taršos poveikį patiriantys upių vandens telkiniai 2010-2015 m. rengiant antruosius UBR valdymo planus, išskyrus naujus vandens telkinius (kurių plotai <50 km 2 ) bei patikslinus sutelktosios vertinimą, emuno UBR buvo nustatyti 5 nauji telkiniai ( - eries mažųjų intakų ir 1 - Merkio pabaseinyje), Lielupės UBR nauji telkiniai (1 Lielupės mažųjų intakų ir 2 Mūšos pabaseinyje), kurių būklei sutelktosios taršos poveikis gali būti reikšmingas. lentelė. Rizikos grupei dėl sutelktosios taršos priskiriami nauji telkiniai. Baseinas reikalavimų kokybės elementų H - aršos šaltiniai 1101001 Merkio Derežnyčia 1 1 Varėnos V 120105182 eries m. intakų Rudamina 1 Skaidiškių V, emėžio 120105221 eries m. intakų evėža 1 1 V rakų- eries m. intakų Moluvenė 1 120105901 Lentvario V Elektrėnų- eries m. intakų Aliosa 1 12010601 Vievio V 00101621 Lielupės m. intakų Šešėvėlė Kriukų V 10101501 Mūšos autinys Meškuičių V 1011261 Mūšos Juodupė Biržų V, nežinomi šaltiniai (AB Agaras Iš viso antrajame planavimo etape nustatyti 2 telkiniai, kurių būklę, atskirai arba kartu su kitais taršos šaltiniais, gali reikšmingai veikti sutelktoji tarša. 2 tokie telkiniai yra emuno UBR, 16 Lielupės UBR, Ventos UBR. Reikšmingą poveikį darantys sutelktosios taršos šaltiniai parodyti 2 paveiksle. 16
2 pav. Reikšmingą poveikį darantys sutelktosios taršos šaltiniai