NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMAS, JO PADARINIAI LIETUVOJE 2012 m. duomenys Vilnius, 2013
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas dėkoja visoms valstybės institucijoms, įstaigoms ir visuomeninėms organizacijoms, bendradarbiavusioms rengiant leidinį NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMAS, JO PADARINIAI LIETUVOJE. 2012 m. duomenys Leidinį parengė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. 2013 1
TURINYS I. NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS... 3 II. NARKOMANIJOS EPIDEMIOLOGIJA... 13 III. IV. SU NARKOTIKŲ VARTOJIMU SUSIJUSIOS UŽKREČIAMOSIOS LIGOS IR JŲ PREVENCIJA... 16 MIRTYS, SUSIJUSIOS SU NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMU... 19 V. NUSIKALSTAMOS VEIKOS, SUSIJUSIOS SU NETEISĖTU DISPONAVIMU NARKOTINĖMIS IR PSICHOTROPININĖMIS MEDŽIAGOMIS... 20 VI. PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMAS DARBO VIETOSE... 22 VII. NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMAS LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE... 23 VIII. NAUJŲ PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ NUSTATYMAS IR KONTROLĖ LIETUVOJE... 25 IX. TEISĖTA NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ BEI JŲ PIRMTAKŲ (PREKURSORIŲ) APYVARTA IR KONTROLĖ... 31 2
Metinis paplitimas tarp 15-64 m. amžiaus asmenų I. NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PAPLITIMAS Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo biuro 2013 m. ataskaitos 1 duomenimis, 2011 m. narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas pasaulyje išlieka pastovus. Bent kartą per pastaruosius metus narkotikus yra vartoję nuo 167 iki 315 mln. 15-64 m. amžiaus pasaulio gyventojų, tai sudaro nuo 3,6 iki 6,9 proc. 15-64 m. amžiaus pasaulio gyventojų. Paveiksle 1.1 pateiktas vidutinis narkotikų per paskutinius 12 mėn. vartojimo paplitimas pasaulyje. 1.1 pav. Narkotikų vartojimo bent kartą per paskutinius 12 mėn. paplitimas pasaulyje 2007-2011 m. 7,0% 6,0% 5,0% 4,9% 4,6% 4,8% 5,0% 5,2% 4,0% 3,0% 2,0% 1,0% 0,0% 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. Informacijos šaltinis Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo biuras Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro 2013 m. metinės ataskaitos 2 duomenimis, 85 mln., t. y. maždaug ketvirtadalis, 15-64 m. amžiaus europiečių yra nors kartą gyvenime vartoję narkotinių ir psichotropinių medžiagų, iš jų dauguma (77 mln.) nurodo vartoję kanapių. Kitų narkotikų nors kartą gyvenime vartojusių europiečių skaičius yra žymiai mažesnis: 14,5 mln. yra vartoję kokaino, 12,7 mln. amfetaminų, 11,4 mln. ekstazio. 1 UNODC, World Drug Report 2013 [URL: http://www.unodc.org/unodc/secured/wdr/wdr2013/world_drug_report_2013.pdf ]. 2 Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras, Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita: Tendencijos ir pokyčiai, 2013 m. [URL:http://www.emcdda.europa.eu/publications/edr/trends-developments/2013]. 3
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje 2012 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas jau trečią kartą atliko psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimą. Šio tyrimo, kaip ir ankstesnių metų tyrimų (atliktų 2004 ir 2008 m.), pagrindiniai tikslai buvo: surinkti ir įvertinti standartizuotus duomenis apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą bendrojoje populiacijoje pagal lytį ir amžiaus grupes; įvertinti Lietuvos gyventojų elgesio modelius ir nuostatas tabako, alkoholinių gėrimų bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo atžvilgiu; įvertinti ryšį tarp socialinių demografinių respondentų charakteristikų ir tabako gaminių, alkoholinių gėrimų ir narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo. Tyrimo atlikime naudota reprezentatyvi tikimybinė atranka, įvertinant 15 64 m. Lietuvos gyventojų pasiskirstymą pagal apskritis, gyvenamąją vietą, amžių bei lytį. Iš viso apklausoje dalyvavo 4831 respondentai. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo periodui apibūdinti, tyrime naudojami trys rodikliai: vartojimas nors kartą gyvenime (angl. lifetime prevalence, toliau LTP) respondentai, nurodę kad vartojo tam tikrą psichoaktyvią medžiagą nors kartą gyvenime; tai vartojimas per paskutiniuosius 12 mėnesių (angl. last year prevalence, toliau LYP) respondentai, nurodę kad vartojo tam tikrą psichoaktyvią medžiagą per pastaruosius 12 mėnesių; vartojimas per paskutiniąsias 30 dienų (angl. last month prevalence, toliau LMP) respondentai, nurodę kad vartojo tam tikrą psichoaktyvią medžiagą per paskutiniąsias 30 dienų. Šiame tyrime į sąvoką narkotinės ir psichotropinės medžiagos įeina kanapės (hašišas, marihuana, žolė ), ekstazis, amfetaminas, kokainas, heroinas, LSD, haliucinogeniniai grybai, bei pačių respondentų nurodytos kitos nelegaliai vartojamos psichoaktyviosios medžiagos. Toliau tekste šios medžiagos vadinamos narkotikais. 4
Tyrimo rezultatai parodė, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje yra ženkliai mažesnis nei Europos vidurkis (žr. 1.2 pav.). Remiantis Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) 2012 m. metinės ataskaitos duomenimis, vidutinis kanapių vartojimo paplitimas nors kartą gyvenime Europoje yra 23,7 proc., per pastaruosius metus 6,8 proc., per pastarąjį mėnesį 3,6 proc. Tuo tarpu Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis 2012 m. kanapes bent kartą gyvenime vartojo 10,5 proc. 15-64 metų amžiaus gyventojų, tai yra 2,3 karto mažiau nei Europos vidurkis. Per paskutinius 12 mėnesių kanapes 2012 m. nurodė vartoję 2,3 proc. Lietuvos gyventojų, tai yra 3 kartus mažiau nei Europos vidurkis, o per pastarąjį mėnesį 0,7 proc. Lietuvos gyventojų, tai yra 5,1 karto mažiau nei Europos vidurkis. Kitų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimo rodikliai Lietuvoje taip pat yra ženkliai mažesni nei Europos vidurkiai. Pavyzdžiui, amfetamino ir ekstazio vartojimo bent kartą gyvenime rodiklių reikšmės yra apie 3 kartus mažesnės nei Europos vidurkiai: bent kartą gyvenime amfetaminą Lietuvoje 2012 m. vartojo 1,2 proc. gyventojų (Europos vidurkis 3,8 proc.), ekstazio 1,3 proc. (Europos vidurkis 3,4 proc.). Kokaino vartojimo bent kartą gyvenime rodiklio reikšmė Lietuvoje yra net 5 kartus mažesnė nei Europos vidurkis: 2012 m. bent kartą gyvenime kokainą nurodė vartoję 0,9 proc. Lietuvos gyventojų (Europos vidurkis 4,6 proc.). 1.2 pav. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo nors kartą gyvenime paplitimas Lietuvoje ir ES, proc. ES 2004-2010/2011* LT 2012 LT 2008 LT 2004 25 23,7 20 15 10 5 0 11,9 10,5 7,6 3,4 3,8 4,6 1,3 2,1 1 1,2 1,5 1,1 0,9 0,5 0,4 Kanapės Ekstazis Amfetaminai Kokainas Informacijos šaltinis ENNSC 2012 m. metinė ataskaita Narkotikų problema Europoje, NTAKD * Vidutinis paplitimas Europoje nustatytas remiantis nacionalinių apklausų, atliktų 2004 2010/2011 m. (daugiausia 2008 2010 m.), duomenimis 5
2012 m. tyrimo duomenimis, bent vieną narkotinę ar psichotropinę medžiagą nors kartą gyvenime yra bandę 11,1 proc. 15-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, o tai yra 1,4 proc. mažiau nei 2008 m. Per paskutinius 12 mėnesių narkotikus vartojo 2,6 proc. respondentų, kas yra beveik 2,5 karto mažiau nei prieš 4 metus, o per paskutines 30 dienų narkotines ir psichotropines medžiagas 2012 m. nurodė vartoję 0,8 proc. gyventojų arba beveik 2 kartus mažiau nei 2008 m. 2012 m. tyrimo duomenimis, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas labiau paplitęs tarp vyrų nei tarp moterų. 15-34 metų amžiaus asmenys statistiškai reikšmingai dažniau atsakė, jog vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas nei vyresni (35-64 metų amžiaus) asmenys. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas labiau paplitęs tarp asmenų, disponuojančių didesnėmis pajamomis (daugiau nei 1000 Lt vienam šeimos nariui per mėn.) nei tarp gyventojų su mažesnėmis pajamomis. Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos gyventojai statistiškai reikšmingai dažniau atsakė, jog vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas nei kitų Lietuvos vietovių gyventojai. Kaip ir ankstesniais metais, taip ir 2012 m., kanapės išlieka populiariausiu narkotiku Lietuvoje. 2012 m. tyrimo duomenis lyginant su 2008 m. duomenimis, kanapių vartojimo paplitimas Lietuvoje sumažėjo (vartojimas nors kartą gyvenime sumažėjo nuo 11,9 iki 10,5 proc., per paskutinius metus nuo 5,6 iki 2,3 proc., o per paskutinį mėnesį nuo 1,2 iki 0,7 proc.) (žr. 1.3 pav.). 1.3 pav. Narkotikų vartojimo paplitimas tarp 15-64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų, 2004, 2008 ir 2012 m., proc. 14 12 10 11,9 10,5 LTP LYP LMP 8 7,6 6 5,6 4 2 0 2,2 2,3 2,1 1,6 1,2 1,3 1 1 1,1 1,2 0,7 0,7 0,7 0,9 0,4 0,4 0,5 0,3 0,3 0,2 0,3 0,2 0,3 0,2 0,2 0,2 0,4 0,1 0,1 0,2 0,1 0,05 0,1 0,2 0,1 0,1 0,1 0,04 0,1 0,1 0,1 2004 2008 2012 2004 2008 2012 2004 2008 2012 2004 2008 2012 2004 2008 2012 Kanapės Ekstazis Amfetaminai Kokainas Heroinas 6
Kanapių vartojimas yra labiau paplitęs tarp vyrų nei tarp moterų. Nors kartą gyvenime kanapes yra vartoję 16,9 proc. vyrų ir 4,6 proc. moterų, per pastaruosius metus kanapes vartojo 3,6 proc. vyrų ir 1,0 proc. moterų, per paskutines 30 dienų 1,1 proc. vyrų ir 0,3 proc. moterų. Didesnė dalis vyrų nei moterų vartojančių kanapes yra tiek 15-34 metų, tiek 35-64 metų amžiaus grupėse (žr. 1.1 lentelę). Analizuojant kanapių vartojimą pagal 5 amžiaus grupes, kanapių vartojimas nors kartą gyvenime yra labiausiai paplitęs tarp 25-34 metų amžiaus asmenų penktadalis (20,6 proc.) šio amžiaus atstovų nors kartą gyvenime yra vartoję kanapių. Kanapių vartojimas per paskutinius 12 mėnesių ir per paskutines 30 dienų yra labiausiai paplitęs tarp 15-24 metų amžiaus asmenų - atitinkamai 6,1 proc. ir 1,8 proc. 1.1 lentelė. Respondentų, vartojusių kanapes, pasiskirstymas pagal amžių ir lytį 2004, 2008 ir 2012 metais, proc. 15-64m. 15-34m. 35-64m. Vyr. Mot. Iš viso Vyr. Mot. Iš viso Vyr. Mot. Iš viso LTP 2012 m. 16,9 4,6 10,5 24,2 9,6 17,1 11,2 1,4 6,0 2008 m. 15,8 8,5 11,9 27,6 15,6 21,2 6,0 2,8 4,3 2004 m. 12,1 3,4 7,6 19,0 6,9 12,9 6,5 0,9 3,5 LYP 2012 m. 3,6 1,0 2,3 7,5 2,7 5,1 0,7 0,0 0,3 2008 m. 7,7 3,8 5,6 13,4 6,9 9,9 3,0 1,3 2,1 2004 m. 3,4 1,1 2,2 6,5 2,6 4,6 0,8 0,1 0,4 LMP 2012 m. 1,1 0,3 0,7 2,4 0,8 1,6 0,1 0,0 0,0 2008 m. 1,7 0,7 1,2 3,6 1,6 2,6 0,1 0,1 0,1 2004 m. 1,4 0,1 0,7 2,9 0,2 1,5 0,3 0,0 0,1 Po kanapių, Lietuvoje labiausiai vartojami narkotikai yra ekstazis ir amfetaminai. 2012 m. ekstazio ir amfetamino vartojimas yra beveik tokiame pačiame lygyje. Ekstazio bent kartą gyvenime 2012 m. vartojo 1,3 proc., per paskutinius 12 mėnesių 0,2 proc., per paskutiniąsias 30 dienų 0,05 proc. 15-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Lyginant su 2008 m., 2012 m. stebimas respondentų, vartojusių ekstazį, dalies mažėjimas (vartojimo paplitimas reikšmingai sumažėjo bent kartą gyvenime, per paskutinius 12 mėnesių 7
ir per paskutiniąsias 30 dienų kategorijose). Pagal respondentų lytį, reikšmingai nepakito tik LTP rodiklis tarp vyrų ir LMP rodiklis tarp moterų (žr. 1.4 pav.). 1.4 pav. Ekstazio vartojimo paplitimas LTP, LYP ir LMP pagal 15-64 m. respondentų lytį 2004, 2008 ir 2012 metais, proc. 3 2,5 2 1,5 1 0,5 0 Vyr. Mot. Iš viso 2,6 2,1 2,2 1,7 1,5 1,3 1,2 1,0 1,0 0,7 0,8 0,5 0,5 0,4 0,5 0,2 0,3 0,1 0,1 0,2 0,2 0,2 0,3 0 0,1 0,05 0,03 2004 m. 2008 m. 2012 m. 2004 m. 2008 m. 2012 m. 2004 m. 2008 m. 2012 m. LTP LYP LMP Amfetaminus bent kartą gyvenime vartojo 1,2 proc. 15-64 metų amžiaus gyventojų. Per paskutinius 12 mėn. minėtą narkotiką yra vartoję 0,2 proc. apklaustųjų, o per paskutiniąsias 30 dienų 0,1 proc. tiriamos populiacijos (žr. 1.5 pav.). Palyginus šiuos rezultatus su ankstesnio tyrimo duomenimis, reikšmingai sumažėjo tik vartojimas per paskutinius 12 mėnesių, kitose vartojimo kategorijose reikšmingi skirtumai nebuvo nustatyti. 1.5 pav. Amfetaminų vartojimo paplitimas LTP, LYP ir LMP pagal 15-64 m. respondentų lytį 2004, 2008 ir 2012 metais, proc. 2,5 2,0 1,5 1,0 0,5 0,0 Vyr. Mot. Iš viso 2,2 2,1 1,8 1,6 1,2 1,1 1,0 1,0 0,7 0,5 0,5 0,5 0,4 0,4 0,4 0,3 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,1 0,1 0,0 0,0 0,0 0,0 2004 m. 2008 m. 2012 m. 2004 m. 2008 m. 2012 m. 2004 m. 2008 m. 2012 m. LTP LYP LMP 8
2012 metų tyrimo Lietuvoje duomenimis, kokainą bent kartą gyvenime vartojo 0,9 proc., per pastaruosius 12 mėnesių 0,2 proc., per paskutines 30 dienų 0,04 proc. 15-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. Lyginant su 2008 metų tyrimo duomenimis, reikšmingų skirtumų kokaino vartojimo paplitime nenustatyta. Kitų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas pateikiamas 1.3 pav Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas tarp 15 16 metų amžiaus moksleivių (ESPAD) Informacijos šaltinis Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose ESPAD 2011 Irena Šutinienė Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose ESPAD - tai tarptautinis lyginamasis tyrimas, kuris yra atliekamas kas ketverius metus daugelyje Europos valstybių nuo 1995 m. Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 1995 m. Pagrindinis ESPAD tikslas yra surinkti tinkamus palyginimui duomenis apie alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimą 15-16 m. amžiaus mokinių grupėje įvairiose Europos valstybėse. Kaip ir numatyta projekto plano rekomendacijose, tyrime siekta reprezentuoti visus gimusius 1995 m. bendrojo lavinimo ir kitų mokyklų moksleivius, išskyrus specialiųjų mokyklų ar specialiųjų klasių mokinius, turinčius rimtų mokymosi sutrikimų ar rimtų psichikos sutrikimų. Apklausa Lietuvoje atlikta 2011 m. gegužės 17-31 d. Apklausą atliko Vilniuje ir netolimose mokyklose VPU interviuotojai, kitose mokyklose mokyklų direktorių ar pavaduotojų pasiūlyti mokytojai. Lietuvoje viso apklausta 2 625 mokiniai 128 mokyklose. Pagal tyrimų centro pateiktą sintaksę atmetus neatitinkančias tyrimo reikalavimų (tarp jų gimusių ne 1995 m.) mokinių anketas, tyrimo duomenų bazėje, kaip tinkami naudoti, liko 2 476 mokinių atsakymai. 2011 m. bent kartą gyvenime vartojusių kokį nors narkotiką 3 paauglių buvo 21 proc. (iš jų 27 proc. berniukų ir 16 proc. mergaičių). Nuo 2007 m. moksleivių, kurie bent kartą gyvenime vartojo nors vieną narkotiką, padaugėjo maždaug 1 proc., tačiau šis skirtumas nėra reikšmingas, galima teigti, kad nėra esminių skirtumų tarp 2007 m. ir 2011 m. narkotikų vartojimo paplitimo. 3 Tyrime tirtas šių narkotikų vartojimas: marihuana (hašišas, kanapės, žolė"), amfetaminai, ekstazis, LSD ir kiti haliucinogenai, heroinas, kokainas/ krekas, haliucinogeniniai grybai, GHB (Gammahydroxybutyratas), anaboliniai steroidai. 9
Pagal narkotikų vartojimo bent kartą gyvenime rodiklį Lietuva yra aukščiau už ESPAD vidurkį (ESPAD vidurkis 18 proc: berniukų 21 proc., mergaičių 15 proc.) (žr. 1.6 pav.). Analizuojant pagal geografinę Lietuvos padėtį, narkotikų vartojimo paplitimas tarp Lietuvos moksleivių yra mažesnis nei Latvijoje (27 proc.), Estijoje (26 proc.) ar Lenkijoje (25 proc.). 1.6 pav. Bet kokių narkotikų vartojimo nors kartą gyvenime paplitimas pagal šalis, 2011 m, proc. Informacijos šaltinis www.espad.org Populiariausias narkotikas tarp Lietuvos moksleivių yra kanapes, bent kartą gyvenime jų yra vartoję 20 proc. moksleivių (25 proc. berniukų ir 14 mergaičių) (žr. 1.7 pav.). Lietuvoje kanapių vartojimo paplitimas bent kartą gyvenime nuo 2007 m. padidėjo beveik 2 proc. nuo 18,2 proc. iki 20 proc. Šis rodiklis viršija ESPAD vidurkį (ESPAD vidurkis - 17 proc.), tačiau yra žemesnis nei kaimyninėse šalyse (Latvijoje 24 proc., Estija 24 proc., Lenkija 23 proc.). Lyginant su 2007 m. tyrimo duomenimis, kanapių vartojimas per paskutinius 12 mėnesių padidėjo beveik 1 proc. nuo 11,7 proc. iki 12,5 proc. Šis rodiklis sutampa su ESPAD vidurkiu (ESPAD vidurkis 13 proc.). Lietuvoje 2011 m. buvo 5 proc. (2007 m. 4,7 proc.) 15-16 metų amžiaus moksleivių, vartojusių kanapes per paskutiniąsias 30 d. iki apklausos. Kanapių vartojimo per paskutiniąsias 30 d. rodiklis yra žemiau ESPAD vidurkio (ESPAD vidurkis 7 proc.) ir, palyginus su 2007 m. rezultatais, išliko 10
beveik nepakitęs. Kaimyninėse šalyse šis rodiklis buvo aukštesnis: Latvijoje 6 proc., Estijoje 6 proc., Lenkijoje 10 proc. 1.7 pav. Kanapių vartojimo paplitimas bent kartą gyvenime, per paskutinius 12 mėnesių ir paskutiniąsias 30 dienų tarp 15-16 metų amžiaus paauglių (proc.) Bent kartą gyvenime Per paskutinius 12 mėnesių Per paskutiniąsias 30 dienų 30 25 20 15 10 5 0 25 20 17 12,5 14 5 7 8 3 Visi moksleiviai Berniukai Mergaitės Buvusio antro pagal populiarumą po kanapių narkotiko ekstazio paplitimas nuo 2007 m. sumažėjo. 2011 m. jį bent kartą gyvenime vartojo 2 proc. visų moksleivių (2007 m. 3,4 proc.), nuo jo nedaug atsilieka dabar esantys antroje vietoje amfetaminai, kuriuos bent kartą gyvenime yra vartoję 2,8 proc. paauglių, bet ir jų vartojimas šiek tiek sumažėjo. 1.8 pav. Narkotikų vartojimas bent kartą gyvenime tarp 15-16 metų amžiaus paauglių 2007 ir 2011 m., proc. 0 5 10 15 20 25 Marihuana Amfetaminai LSD, haliucinogenai GHB Kokainas Krekas Ekstazis Haliucinogeniniai grybai Heroinas Anaboliniai steroidai Leidžiami narkotikai 3 2 1 1,5 2 1 3 2 1 2 1 2 2 0,6 0,8 18 20 2007 2011 11
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas ir jo kaita nuo 2007 m. matoma 1.8 paveiksle. Visi narkotikai labiau paplitę tarp berniukų negu tarp mergaičių, lyčių skirtumai nuo 2007 m. padidėjo, sumažėjus mergaičių vartojimui. Kanapių ir kitų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas labai skiriasi pagal vietovės urbanizacijos laipsnį didžiuosiuose miestuose jie paplitę beveik dvigubai labiau negu kaimo vietovėse. Dauguma mokinių pirmą kartą pabandė narkotinių ir psichotropinių medžiagų būdami 13-15 m., bet nemaža dalis moksleivių pirmą kartą pabando vartoti būdami labai jauni (9-11 m.), nors jų dalis tarp vartojusių nėra didelė. Narkotines ir psichotropines medžiagas jaunesni pradeda vartoti berniukai. Duomenys rodo, kad pirmųjų bandymų vartoti populiariausią narkotiką kanapes, skaičius didėja proporcingai amžiui ir labai padidėja laikotarpiu nuo 14 iki 15 m. (žr. 1.9 pav.). Kitų nelegalių narkotikų bandymų vartoti pirmą kartą amžiaus kaitos tendencijos panašios. 1.9 pav. Kanapių vartojimo pradžios amžius 2007 ir 2011 m., proc. 10 9,4 9,3 8 2007 2011 6 5 5,7 4 2 0 1,9 2,1 0,3 0,3 0,5 0,6 9 ir mažiau m. 10-11 m. 12-13 m. 14 m. 15 m. Narkotikų prieinamumas, moksleivių vertinimu, šiek tiek sumažėjo, galimybę jų gauti vertina skeptiškai daugiau moksleivių negu prieš ketverius metus. Ketvirtadalis (24,6 proc.) visų mokinių mano, kad gauti kanapių jiems būtų gana lengva arba labai lengva (2007 m. taip manė 27,7 proc.). 35,5 proc. moksleivių mano, kad gauti kanapių jiems būtų labai ar gana sunku, dar 22 proc. - kad neįmanoma. Vertindami galimybę gauti ekstazio ir amfetaminų, daugiau negu 67-68 proc. moksleivių mano, kad jų gauti būtų gana ir labai sunku arba neįmanoma (2007 m. 60 proc.), o gana arba labai lengvai mano galį jų gauti 10,7 ir 10,9 proc. mokinių (2007 m. 16-17 proc.). 12
II. NARKOMANIJOS EPIDEMIOLOGIJA Sergamumas ir ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo Valstybinio psichikos sveikatos centro pateiktais duomenimis, 2012 m. gruodžio 31 d. asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas viso registruoti 5 935 asmenys (2011 m. 5 890 asmenų, 2010 m. 6 056 asmenys, 2009 m. 5 953 asmenys), iš jų 15 vaikų iki 18 metų (2011 m. 10 vaikų, 2010 m. 9 vaikai, 2009 m. 11 vaikų). 2012 m. ligotumas narkomanija sudarė 199,8 atv. 100 tūkst. gyventojų (2011 m. 196,1 atv. / tūkst. gyv., 2010 m. - 198,4 atv. / 100 tūkst. gyv.) (žr. 2.1 pav). 2.1 pav. Ligotumo narkomanija bei visų asmenų, registruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines arba psichotropines medžiagas, skaičiaus dinamika Lietuvoje 2004 2012 m. Registruotų asmenų skaičius atv.sk./100 tūkst.gyv. 7000 250 6000 5000 4000 145,1 157,8 171,5 177,9 182,5 189,5 198,4 196,1 199,8 200 150 3000 2000 5011 5371 5573 5715 5808 5953 6056 5890 5935 100 1000 50 0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 0 Informacijos šaltinis Valstybinis psichikos sveikatos centras 13
Asmenų skaičius 2012 m. asmens sveikatos priežiūros įstaigose pirmą kartą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas, buvo registruota 212 asmenų (2011 m. 251 asmuo, 2010 m. 328, 2009 m. 345), iš jų 6 vaikai iki 18 m. (2011 m. 6 vaikai, 2010 m. 5 vaikai, 2009 m. 6 vaikai) (žr. 2.2 pav.). Daugiausia registruotų yra dėl sutrikimų vartojant opioidus (apie 66 proc.). 2012 m. sergamumas narkomanija sudarė 7,2 atv. 100 tūkst. gyventojų (2011 m. 8,3 atv./ 100 tūkst. gyv., 2010 m. 10,6 atv./ 100 tūkst. gyv.). 2.2 pav. Asmenų, pirmą kartą užregistruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, skaičiaus dinamika Lietuvoje 2000 2012 m. 700 600 500 400 300 200 100 0 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 Iš viso 546 653 471 356 424 349 323 318 272 345 328 251 212 Vyrai 481 553 383 282 359 273 258 252 207 286 264 203 168 Moterys 85 100 88 74 65 76 65 66 65 59 64 48 44 Informacijos šaltinis Valstybinis psichikos sveikatos centras Farmakoterapija (pakaitinis gydymas) Pakaitinio gydymo (Farmakoterapijos) skyrimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 6 d. įsakymas Nr. V-653 Dėl pakaitinio gydymo skyrimo ir taikymo priklausomybei nuo opioidų gydyti ir pakaitinių opioidinių vaistinių preparatų išrašymo, išdavimo, laikymo ir apskaitos asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašų patvirtinimo (Žin., 2007, Nr. 90-3587; 2011, Nr.154-7301). 14
Valstybinio psichikos sveikatos centro pateiktais duomenimis, pakaitinis gydymas opioidiniais vaistiniais preparatais 2012 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo taikomas 512 asmenų, per 2012 metus 175 asmenys pradėjo gydymą, 225 asmenys baigė gydymą, 2012 m. gruodžio 31 d. buvo gydomi 452 asmenys (2011 metų gruodžio 31 d. - 513 asmenų, 2010 metų gruodžio 31 d. - 676 asmenys). 2.1 lentelė. Pacientų, gavusių pakaitinį gydymą 2007 2012 m. gruodžio 31 d. pasiskirstymas pagal įstaigas Asmens sveikatos priežiūros įstaiga 2007 m. 2008 m. 2009m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. Iš viso Lietuvoje 395 512 562 676 513 452 1. Vilniaus PLC 133 164 201 302 200 188 2. Antakalnio PSC 8 9 13 13 11 9 3. Centro PSC 16 13 9 10 9 7 4. Karoliniškių PSC 7 8 10 11 11 8 5. Naujosios 12 16 18 20 18 15 Vilnios PSC 6. Naujininkų PSC 5 6 6 6 5 4 7. Šeškinės PSC 8 7 9 8 7 6 8. Vilnius rajono 4 5 6 5 5 4 PSC Iš viso Vilniuje 192 228 269 375 266 241 9. Kauno PLC 78 130 94 79 80 70 10. Klaipėdos PLC 50 66 86 96 71 50 11. Panevėžio PLC 47 52 43 41 33 34 12. Druskininkų 19 18 13 13 12 12 PSPC 13. Žemaitijos PSC 9 8 9 8 6 5 14. Kėdainių PSC - 4 10 8 11 9 15. Mažeikių PSC - 3 8 11 5 2 16. Šilutės PSC - 3 10 11 6 8 17. Šiaulių PSC 17 16 11 11 18. Alytaus PSC - 15 8 5 19. Švenčionių PSPC - 3 4 5 Informacijos šaltinis - Valstybinis psichikos sveikatos centras 15
III. SU NARKOTIKŲ VARTOJIMU SUSIJUSIOS UŽKREČIAMOSIOS LIGOS IR JŲ PREVENCIJA Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau ULAC) duomenimis, iš viso per visą ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį (iki 2013 m. sausio 1 d.) užregistruota 2060 ŽIV infekcijos atvejų. Iš jų 1687 (81,9 proc.) sudaro vyrai ir 373 moterys (18,1 proc.). Pagal amžiaus grupes, iki 2013 m. sausio 1 d. daugiausiai užregistruotų užsikrėtimo ŽIV atvejų buvo 25-29 m. amžiaus grupėje. 2012 m. Lietuvoje užregistruota 160 naujų susirgimo ŽIV infekcija atvejų. Atitinkamai 2011 m. 166, 2010 m. 153, 2009 m. 180, 2008 m. 95, 2007 m. 106. Sergamumo ŽIV infekcija rodiklis 4 2012 metais siekė 0,53 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Sergamumo rodiklis 2009 2011 metais atitinkamai svyravo 0,54, 0,47, 0,52 dešimčiai tūkstančių gyventojų. Analizuojant 2012 metų duomenis pagal lytį, 71,3 proc. (114 atvejų) naujų užsikrėtusiųjų ŽIV buvo vyrai, 28,7 proc. (46 atvejai) moterys. Pagal amžiaus grupes didžiausią užsikrėtusiųjų ŽIV dalį (53,8 proc.) sudaro 25 29 metų, 30 34 metų ir 35 39 metų amžiaus grupių asmenys. Pagal registracijos vietą, aukščiausi sergamumo ŽIV rodikliai 2012 metais užregistruoti Vilniaus, Telšių, Klaipėdos ir Kauno apskrityse, žemiausi Panevėžio, Utenos ir Marijampolės apskrityse. Pagal galimą užsikrėtimo būdą 38,8 proc. (62 atvejai) visų naujai registruotų asmenų ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 28,8 proc. (46 atvejai) heteroseksualių santykių metu, 6,9 proc. (11 atvejų) homoseksualių santykių metu, 25,6 proc. (41 atvejis) užsikrėtimo būdas nežinomas (žr. 3.1 pav.). Tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų didžiąją dalį 2012 m. naujai užsikrėtusių ŽIV infekciją atvejų sudarė vyrai (87,1 proc. arba 54 vyrai ir 12,9 proc. arba 8 moterys) bei asmenys nuo 25 iki 29 metų amžiaus (22,6 proc. arba 14 asmenų), nuo 30 iki 34 metų amžiaus (27,4 proc. arba 17 asmenų) ir nuo 35 iki 39 metų amžiaus (19,4 proc. arba 12 asmenų). 2012 m. 8,7 proc. (2011 m. 4,8 proc.) visų naujų ŽIV atvejų diagnozuota vėlyvojoje ŽIV infekcijos stadijoje AIDS. 2012 m. AIDS susirgo 38 ŽIV užsikrėtusių, tai 17 asmenų daugiau nei 2011 m. Pagal galimą užsikrėtimo būdą pusė 2012 m. susirgusiųjų AIDS buvo švirkščiamųjų narkotikų vartotojai. 4 ŽIV sergamumo rodiklis apskaičiuotas įtraukiant užsieniečius, asmenis be pastovios gyvenamosios vietos ir asmenis, esančius TM pavaldžiose įstaigose. 16
3.1 pav. Asmenų, kurie užsikrėtė ŽIV neteisėtai vartodami švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas, dalis 2001 2012 metais (proc.) 100 95,5 80 60 40 76,4 75,5 74,8 70,8 62,0 55,6 65,0 44,2 68,5 51,8 38,8 20 0 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 Informacijos šaltinis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, www.ulac.lt Sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos, mažinančios užkrečiamųjų ligų plitimą ir rizikingą elgesį tarp socialinės rizikos grupės asmenų, neteisėtai vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas švirkščiamuoju būdu Reikalavimai žemo slenksčio paslaugų teikimui nustatyti Žemo slenksčio paslaugų teikimo tvarkos apraše patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. V-793 (Žin., 2012, Nr. 100-5113). 2012 metais žemo slenksčio paslaugas Lietuvos Respublikoje teikė 11 žemo slenksčio paslaugų kabinetų. 3.1 lentelė. Žemo slenksčio kabinetų teiktos paslaugos 2006-2012 m. Eil. Nr. Paslaugų pavadinimas 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 1.1. Išdalinta adatų 252 840 226 674 313 894 188 364 102 763 110 726 103 536 1.2. Išdalinta švirkštų 197 152 187 227 238 745 242 890 192 350 181 408 196 446 1.3. Surinkta adatų 351 315 272 933 277 109 225 857 136 553 157 145 126 867 1.4. Surinkta švirkštų 337 807 271 248 371 217 270 206 205 914 161 615 140 239 17
2. Dezinfekcijos pr. dalijimas 3. Prezervatyvų dalijimas 4. Sveikatos mokymas ir švietimas 354 844 214 285 280 591 256 532 209 428 234 342 238 791 13 865 22 793 42 848 34 722 30 051 32 697 32 031 1 241 6 877 6 768 5 878 9 187 4 410 5. Informavimas 12 066 13 908 20 847 14 053 16 550 12 523 17 534 6. Konsultacinė pagalba 7. Asmens higienos ir priežiūros paslaugos 8. Tvarsliavos teikimas 9. Žaizdų perrišimas 10. Tiriamosios medžiagos paėmimas ir siuntimas tirti 3 597 5 547 8 443 9 534 7 759 8 348 - - 3 425 2 458 3 224 1 617 6 482 9 037 39 968 21 035 17 426 20 555 21 724 258 1 405 2 715 2 606 1 257 696 1 150 768 817 1 166 893 30 65-10. Greitieji testai 1 739 3 775 4 420 11. Maitinimo paslaugos 12. Transporto paslaugos - - 206-126 1 092-26 74 22 62 166 13. Tarpininkavimas ir atstovavimas 682 1 146 1 209 1 738 2 502 2 672 3 094 I. Visi apsilankymai 45 615 43 856 56 548 47 375 42 736 39 266 46 344 Pastaba. 2012 metais pasikeitė duomenų rinkimo tvarka. Informacijos šaltinis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, www.ulac.lt 18
IV. MIRTYS, SUSIJUSIOS SU NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMU Higienos instituto duomenimis, 2012 m. nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo mirė 70 asmenų 66 vyrai ir 4 moterys. Palyginus su 2011 m., mirusiųjų skaičius išaugo 25 asmenimis (2011 m. 45 asmenys). Miesto gyventojai sudarė didžiąją dalį mirusiųjų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo (mieste mirė 47 asmenys, o kaime - 23). Vidutinis mirusiųjų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo amžius 2012 m. buvo 33,2 metai, vyrų 33,5, moterų 28,3 (2011 m. atitinkamai 33,4, 31,5 ir 41,9 metų). Daugiausia mirčių sukėlė atsitiktinis apsinuodijimas narkotikais ir psichodisleptikais 68 atv.: daugiausia opioidais 44 atvejai (iš jų 1 atveju buvo aptikta metadono, 1 atveju heroino), nežinoma arba nenustatyta narkotine ar psichotropine medžiaga 23 atvejais, kokainu vienas atvejis. 2012 m. daugiausiai mirusiųjų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo buvo Vilniaus mieste (36 asm.), Vilniaus rajone (6 asm.) ir Kauno mieste (5 asm.). 4.1 pav. Mirčių, kurių tiesioginė priežastis neteisėtas narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas, skaičius 2003 2012 metais 80 72 68 70 62 60 70 60 51 50 40 38 40 31 45 30 20 10 0 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 Informacijos šaltinis Higienos institutas 19
V. NUSIKALSTAMOS VEIKOS, SUSIJUSIOS SU NETEISĖTU DISPONAVIMU NARKOTINĖMIS IR PSICHOTROPINĖMIS MEDŽIAGOMIS Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis (toliau IRD prie VRM), 2012 m. užregistruotos 3006 nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Tai yra 33,2 proc. daugiau negu 2011 m. (2 256 nusikalstamos veikos). Lietuvos kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3- iosios valdybos duomenimis, toks žymus šių nusikalstamų veikų padidėjimas atsirado dėl to, kad Vilniaus apygardos prokuratūra 2012 m. pradžioje IRD prie VRM pateikė informaciją apie 569 nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos 2002-2011 metais. Tyrimas dėl minėtų nusikalstamų veikų buvo baigtas dar 2011 m. liepos mėnesį. Neskaičiuojant šių 569 nusikalstamų veikų, 2012 m. buvo užregistruotos 2437 nusikalstamos veikos susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, t. y. 8 proc. daugiau negu 2011 metais. 5.1 pav. Nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, skaičiaus dinamika 2007 2012 m. 2012 m. 2011 m. 2010 m. 2009 m. 2008 m. 2007 m. 3006 (3,6 proc.) 2258 (2,8 proc.) 2220 (2,9 proc.) 2189 (2,6 proc.) 1839(2,3 proc.) 1734 (2,3 proc.) 0 500 1000 1500 2000 2500 3000 3500 Informacijos šaltinis Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos IRD prie VRM duomenimis, 2012 m. užregistruoti 1489 (2011 m. 1418) asmenys, padaręs nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, t. y. 5 proc. daugiau negu 2011 m. Iš jų 172 (11,6 proc.) moterų, 21 užsienio pilietis, 6 asmenys be pilietybės. Paveiksle 5.2 pateikta 2012 m. iš neteisėtos apyvartos išimtų narkotikų dažnumas, t. y. sulaikymų skaičius. Sulaikymų skaičius dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis 20
medžiagomis yra vienas iš narkotikų rinkos indikatorių, o sulaikymų skaičius, kai randami nedideli kiekiai (dozės) iš dalies rodo narkotinių ir psichotropinių medžiagų populiarumą tarp vartotojų. Lietuvos neteisėtos narkotikų rinkos požymiai: platus narkotikų pasiūlos spektras; tarp vartotojų populiariausios kanapės ir ATS (amfetamino tipo stimuliuojamosios) medžiagos; Populiariausiu iš ATS medžiagų išlieka metamfetaminas. Heroinas populiariausias intraveninis narkotikas; Ribota kokaino ir hašišo apyvarta šalies viduje; Sintetiniai kanabinoidai ir katinonai palengva tvirtinasi narkotikų rinkoje; Egzistuoja nelegali ATS medžiagų gamyba ir kanapių auginimas dirbtinėmis sąlygomis (dažniausiai asmeniniam vartojimui); ATS medžiagų gamyba nenaudojant tradicinių I kategorijos pirmtakų (prekursorių). JWH 1% Kanapės 28% Heroinas 26% 5.2 pav. Sulaikymo atvejų skaičius, 2012 m. Kokainas 3% Psichotropi niai vaistai 9% ATS 34% Metamfeta minas 19% MDMA/mC PP/TFMPP/ 2CB/ BZP 2% Amfetamin as 5% Mefedrona s ir kiti katinonai 4% PMMA 2% Informacijos šaltinis Lietuvos kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-ioji valdyba Lentelėje 5.1 pateikta 2012 m. iš neteisėtos apyvartos išimtų narkotikų kiekiai. 5.1 lentelė Išimtų iš apyvartos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai 2011 ir 2012 m. Medžiagos pavadinimas 2011 m. 2012 m. Aguonos ir jų dalys 23,3 kg 3,1 kg Kanapės 42,5 kg 96 kg Hašišas 167,7 kg 424,2 kg Heroinas 10,6 kg 0,46 kg Kokainas 9,8 kg 120 kg Amfetaminas 13,2 kg 25,9 kg Metamfetaminas 133,7 kg 54 kg Ekstazis 1,4 g 303 tab 1,9 kg 54 tab Informacijos šaltinis Lietuvos kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-ioji valdyba 21
VI. PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMAS DARBO VIETOSE Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2012 m. nukentėjusių darbuotojų nuo nelaimingų atsitikimu darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, kurie įvykio metu būtų buvę apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nebuvo. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 43 neblaivūs asmenys (2011 m. 45), iš kurių 8 žuvo, tiek pat kiek ir 2011 m. Dar 7 neblaivūs asmenys (2011 m. 9) nukentėjo kelyje iš darbo (į darbą). 22
Asmenų skaičius VII. NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMAS Sergamumas ir ligotumas LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje veikė 11 įkalinimo įstaigų. 2012 m. vidutiniškai vienu metu laisvės atėmimo vietose buvo 9 906 asmenys (2011 m 9 450). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos duomenimis, 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvos laisvės atėmimo vietų įstaigose buvo 9 729 asmenys (9 287 vyrai ir 442 moterys). Lietuvos laisvės atėmimo vietose, iš 9 729 suimtųjų ir nuteistųjų, buvo 1 422 asmenys, kuriems registruoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, tai sudaro 14,6 proc. nuo visų laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų. 2012 m. pirmą kartą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas buvo registruota 80 asmenų. Lietuvos laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų, registruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, dalis (proc.) nuo visų asmenų, esančių Lietuvos laisvės atėmimo vietose 2004 2012 metais svyruoja tarp 14,6 ir 20,1 proc. (žr. 7.1 pav.). 2012 m. gruodžio 31 d. Lietuvos laisvės atėmimo vietose vyrai, registruoti dėl elgesio ir psichikos sutrikimų vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas, sudarė 90,6 proc. visų tokių registruotų asmenų, moterys 9,4 proc. 7.1 pav. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų, registruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, skaičius ir dalis (proc.) nuo visų laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų 2004 2012 m. (ataskaitinių metų gruodžio 31 d.) 1800 1600 1400 1200 1000 800 600 1265 15,6% 1476 1488 1390 1604 1646 1587 18,1% 18,4% 17,7% 20,1% 19,0% 17,4% 1491 1422 15,0% 14,6% 25% 20% 15% 10% 400 200 0 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 5% 0% Informacijos šaltinis Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 23
Neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta laisvės atėmimo vietose 2012 metais Lietuvos laisvės atėmimo vietose užregistruotos 98 nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta (2011 m. 94). Iš jų: 38 (38,8 proc.) neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str.) ir 60 (61,2 proc.) neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 str.). 2011 m. atitinkamai 35 (37,2 proc.) neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str.) ir 59 (62,8 proc.) neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 str.). Per 2012 metus laisvės atėmimo vietų pareigūnai kratų ir apžiūrų metu rado pas nuteistuosius ir paėmė 238 g narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Iš viso laisvės atėmimo vietose 2012 m. tiek iš nuteistųjų, tiek laisvės atėmimo vietos įstaigų pareigūnų, kitų (nestatutinių) laisvės atėmimo vietos įstaigos darbuotojų, iš piliečių (lankytojų) bandančių perduoti šiose įstaigose esantiems asmenims buvo paimtas 1 817 g narkotinių ir psichotropinių medžiagų. 24
VIII. NAUJŲ PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ NUSTATYMAS IR KONTROLĖ LIETUVOJE Europos Sąjungos šalyse stebima naujų psichoaktyviųjų medžiagų augimo tendencija: 2009 m. pranešta dėl 24 naujų psichoaktyviųjų medžiagų, 2010 m. dėl 41 medžiagos, 2011 m. dėl 49 medžiagų. 2012 m. buvo pranešta apie 73 naujas psichoaktyviąsias medžiagas, tarp kurių vyravo sintetiniai kanabinoidai (30 pranešimų), o jų svaiginimosi poveikis panašus į kanapių sukeliamą poveikį. Šiuo metu Europoje stebimos 280 naujos psichoaktyviosios medžiagos fiksuotos per pastaruosius dvejus metus tai sudaro daugiau nei pusę visų pranešimų gautų iki 2005 m. Lietuvoje informacijos pasikeitimą apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas ir preparatus, taip pat aktualius klausimus, susijusius su naujomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, organizuoja ir koordinuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Keitimosi informacija mechanizmą Lietuvoje nustato Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. T1-53 Dėl keitimosi informacija apie naujas psichoaktyvų efektą sukeliančias medžiagas tvarkos patvirtinimo (Žin., 2011, Nr. 49-2410). 2004-2013 m. į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo (Žin., 2000, Nr. 4-113; 2013, Nr. 64-3185), įtrauktos medžiagos pateikiamos 8.1 lentelėje. 8.1 lentelė. Medžiagos, naujai įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, ir jų kontrolės lygis (2004 2013 m.) Metai Sąrašas Medžiagos pavadinimas 2004 I sąrašas 2C-I (2,5-dimethoxy-4-iodophenethylamine) 2C-T-2 (2,5-dimethoxy-4-ethylthiophenethylamine) 2C-T-7 (2,5-dimethoxy-4-(n)-propylthiophenethylamine) PMMA (Paramethoxymethylamphetamine, N-methyl-1-(4-methoxyphenyl)-2- aminopropane) TMA-2 (2,4,5-trimethoxyamphetamine) II sąrašas Amineptinas Buprenorfinas (sustiprintas kontrolės režimas perkeltas iš III sąrašo) 2005 II sąrašas Tramadolis (sustiprintas kontrolės režimas perkeltas iš III sąrašo) 25
2006 I sąrašas 1-(3-chlorofenil)piperazinas (mcpp) 2007 I sąrašas 1-benzilpiperazinas (BZP) 2008 I sąrašas Kvaitulinis šalavijas ir jo dalys (lot. Salvia divinorum) Kvaitulinio šalavijo ir jo dalių ekstraktas Puošnioji vožtė ir jos dalys (angl. Kratom, lot. Mitragyna speciosa) Puošniosios vožtės ir jos dalių ekstraktas II sąrašas Salvinorinas A (kvaitulinio šalavijo veiklioji medžiaga) Mitragininas (puošniosios vožtės veiklioji medžiaga) 2009 I sąrašas JWH-018 ((Naphthalen-1-yl)(1-Pentyl-1H-Indol-3-yl)methanon, 1-Pentyl-3- (1-Naphthoyl)Indole) JWH-073 (1-butyl-3-(1-naphthoyl)indol, Naphthalene-1-yl-(1-butylindol-3- yl)methanon) CP-47,497 (5-(1,1-Dimethylheptyl)-2-[(1R,3S)-3-hydroxycyclohexyl)]- phenol) CP-47,497-C6 (5-(1,1-Dimethylhexyl)-2-[(1R,3S)-3- hydroxycyclohexyl)]-phenol) CP-47,497-C8 (5-(1,1-Dimethyloctyl)-2-[(1R,3S)-3- hydroxycyclohexyl)]-phenol) CP-47,497-C9 (5-(1,1-Dimethylnonyl)-2-[(1R,3S)-3-hydroxycyclohexyl)]- phenol) HU-210 ((6aR)-trans-3-(1,1-Dimethylheptyl)-6a,7,10,10a-tetrahydro-1- hydroxy-6,6-dimethyl-6h-dibenzo[b,d]pyran-9-methanol) Gyslotasis vyklys ir jo dalys (lot. Argyreia nervosa, angl. Hawaiian baby woodrose), Gyslotojo vyklio ir jo dalių ekstraktas Linažiedis sukutis ir jo dalys (lot. Ipomoea violacea, angl. Morning glory) Linažiedžio sukučio ir jo dalių ekstraktas Svaigusis kvaitulis ir jo dalys (lot. Banisteriopsis caapi) Svaigiojo kvaitulio ir jo dalių ekstraktas Lizergo rūgšties amidas, izolizergo rūgšties amidas ir analogai (gyslotojo vyklio ir linažiedžio sukučio veikliosios medžiagos) 26
4-fluoramfetaminas II sąrašas Harminas (svaigiojo kvaitulio veiklioji medžiaga) Harmalinas (svaigiojo kvaitulio veiklioji medžiaga) Tapentadolis 2010 I sąrašas bk-pmma (Methedrone, Methoxyphedrine, 1-(4-methoxyphenyl)-2- (methylamino)propan-1-one) DOI (2,5-dimethoxy-4-iodoamphetamine) 3-fluorometkatinonas JWH-200 ([1-[2-(4-morpholinyl)ethyl]-1H-indol-3-yl]-1-naphthalenylmethanone) JWH-250 (2-(2-methoxyphenyl)-1-(1-pentylindol-3-yl)ethanone) JWH-398 (1-pentyl-3-(4-chloro-1-naphthoyl)indole) Mefedronas (4-methylmethcathinone, 1-(4-Methylphenyl)-2- methylaminopropan-1-one) TFMPP (1-(3-trifluoromethylphenyl)-piperazine) Psilocybe genties grybų grybiena (Psilocybe genties grybų vaisiakūniai ir jų dalys, turintys psilocibino ar psilocino, bei šių grybų sporos, grybiena) 2011 m. I sąrašas Katinonų darinių grupė - bet kokie 2-amino-1-fenil-1-propanono arba 2- amino-1-(2-naftil)-1-propanono dariniai turintys: alkil-, alkoksi-, alkilidendioksi-, haloalkil-, hidroksi- arba halogeno radikalus fenilo žiede; alkilo radikalą 3-ioje alifatinės grandinės padėtyje; mono- arba dipakeistą aminogrupę alkilu arba amino grupė įeina į ciklinę struktūrą; Sintetinių kanabinoidų darinių grupė: 1 pogrupis. Naftoilindolai - bet kokie 3-(1-naftoil)indolo dariniai, turintys alkil-, alkenil-, cikloalkilmetil-, cikloalkiletil- arba 2-(4-morfolinil)etilradikalus, prijungtus prie indolo žiedo azoto atomo, ir turintys arba neturintys daugiau radikalų indolo ir naftilo žieduose bei jų halogeninti dariniai 2 pogrupis. Naftilmetilindolai - bet kokie 1H-indol-3-il-(1-naftil)metano dariniai, turintys alkil-, alkenil-, cikloalkilmetil-, cikloalkiletil- arba 2-(4- morfolinil)etil-radikalus, prijungtus prie indolo žiedo azoto atomo, ir turintys arba neturintys daugiau radikalų indolo ir naftilo žieduose bei jų halogeninti dariniai 3 pogrupis. Naftoilpirolai - bet kokie 3-(1-naftoil)pirolo dariniai, turintys 27
alkil-, alkenil-, cikloalkilmetil-, cikloalkiletil- arba 2-(4-morfolinil)etilradikalus, prijungtus prie pirolo žiedo azoto atomo, ir turintys arba neturintys daugiau radikalų pirolo ir naftilo žieduose bei jų halogeninti dariniai 4 pogrupis. Naftilmetilindenai - bet kokie 1-(1-naftilmetil) indeno dariniai, turintys alkil-, alkenil-, cikloalkilmetil-, cikloalkiletil- arba 2-(4- morfolinil)etil- radikalus, prijungtus prie 3-indeno žiedo anglies atomo, ir turintys arba neturintys daugiau radikalų naftilo ir indeno žieduose bei jų halogeninti dariniai 5 pogrupis. Fenilacetilindolai - bet kokie 3- fenilacetilindolo dariniai, turintys alkil-, alkenil-, cikloalkilmetil-, cikloalkiletil- arba 2-(4- morfolinil)etil- radikalus, prijungtus prie indolo žiedo azoto atomo, ir turintys arba neturintys daugiau radikalų fenilo ir indolo žieduose bei jų halogeninti dariniai 6 pogrupis. Cikloheksilfenoliai - bet kokie 2-(hidroksicikloheksil)fenolio dariniai, turintys alkil-, alkenil-, cikloalkilmetil-, cikloalkiletil- arba 2-(4- morfolinil)etil-radikalus, prijungtus prie 5-osios fenolio žiedo padėties, ir turintys arba neturintys daugiau radikalų cikloheksilo žiede bei jų halogeninti dariniai 2011 m. II sąrašas Oripavinas 2012 m. III sąrašas Zopiklonas 2013 m. I sąrašas Fenetilamino darinių grupė bet kokie 2-feniletanamino dariniai, turintys (arba neturintys) mono-, di- arba trialkoksiradikalus fenilo žiede; metilendioksi-, etilendioksi-, propan-1,3-diil-, butan-1,4-diil- arba ciklopentan-1,3-diil- radikalus 3,4-fenilo žiedo padėtyse; turintys arba neturintys kondensuotą: benzo-, 2-metil- arba 2,2-dimetil-2,3- dihidrofurano, pirolo žiedus 3,4-padėtyse fenilo žiede; 4-alkiltio-, halogen-, 2-, 4- arba 5-alkil, 3,4-dimetil-, 4-haloalkil- arba 4-nitro- radikalus fenilo žiede; turintys arba neturintys metil-, hidroksi- arba metoksi- radikalus 2- oje arba metil- arba etil- radikalą 1-oje etanamino fragmento padėtyje; 1 ir 2 anglies atomai iš etanamino fragmento gali būti ciklopropano arba biciklo[2.2.1]heptano žiedo dalimi; amino grupė gali turėti arba ne alkil-, dimetil-, alil-, benzil-, 2-metoksibenzil-, cikloalkil-, hidroksi-, metoksi-, 2- hidroksietil-, 2-metoksietil-, 2-propinil- radikalus. Taip pat tai apima šių junginių darinius: druskas, eterius, esterius arba amidus, jei tokie galimi. Piperazino darinių grupė - bet kokie 1-fenilpiperazino dariniai, turintys arba neturintys halogenų, mono-, di- arba trihalogenmetil- radikalus 3-oje arba 4-oje fenilo žiedo padėtyje; 2,3-dichlor- radikalus, 4-metoksi-, 2,5- dimetoksi-, 3,4-metilendioksi- radikalus fenilo žiede. Taip pat, tai 1-28
benzilpiperazinas ir jo dariniai, turintys arba neturintys 4-metil-, 4-benzilradikalus piperazino žiede; 4-halogen- ir 2,5-dimetoksi-, 3,4-metilendioksiradikalus fenilo žiede. Taip pat tai apima šių junginių darinius: druskas, eterius, esterius, jei tokie galimi Pirovalerono darinių grupė - bet kokie 1-fenil-2-(pirolidin-1-il)propan-1- ono dariniai, turintys arba neturintys 4-alkil-, 4-metoksi-, 3,4- metilendioksi- radikalus fenilo žiede; 1- arba 2-naftil- arba 2-tiofenilo žiedus vietoj fenilo žiedo; metil- radikalą 2-oje propanono fragmento padėtyje; metil-, etil-, propil- bei izo-propil- radikalus 3-ioje 1-propanono fragmento padėtyje. Taip pat tai apima šių junginių druskas, jei tokios galimos. Sintetinių kanabinoidų darinių grupės: 1 pogrupis. (Indol-3-il)metanonai ir indol-3-karboksamidai Tai bet kokie (indol-3-il)metanono arba indol-3-karboksamido dariniai, turintys alkil-, halogenalkil- alkenil-, cikloalkilmetil-, cikloalkiletil-, 4- cianobutil-, (1-metilmorfolin-2-il)metil-, (1-alkilpiperidin-2-il)metil-, 2- (morfolin-4-il)etil-, 1-metilazepan-3-il- radikalus prijungtus prie indolo žiedo azoto atomo; turintys adamant-1-il-, benzil-, fenil-, naft-1-il- arba 2,2,3,3-tetrametilciklopropil radikalus ketogrupėje arba prie amidinio azoto atomo ir turintys arba neturintys daugiau radikalų indolo, fenilo arba naftilo žieduose. Indolo azoto atomas gali būti prie h,i-briaunų kondensuoto morfolino žiedo dalimi. 2 pogrupis. Naftilmetilindolai Tai bet kokie 1H-indol-3-il-(1-naftil)metano dariniai, turintys alkil-, halogenalkil-, alkenil-, cikloalkilmetil-, cikloalkiletil- arba 2-(4- morfolinil)etil radikalus prijungtus prie indolo žiedo azoto atomo ir turintys arba neturintys daugiau radikalų indolo ir naftilo žieduose. 3 pogrupis. Naftoilpirolai Tai bet kokie 3-(1-naftoil)pirolo dariniai, turintys alkil-, halogenalkil-, alkenil-, cikloalkilmetil-, cikloalkiletil- arba 2-(4-morfolinil)etil radikalus prijungtus prie pirolo žiedo azoto atomo ir turintys arba neturintys daugiau radikalų pirolo ir naftilo žieduose. 4 pogrupis. Naftilmetilindenai Tai bet kokie 1-(1-naftilmetil)indeno dariniai, turintys alkil-, halogenalkil-, alkenil-, cikloalkilmetil-, cikloalkiletil- arba 2-(4-morfolinil)etil radikalus prijungtus prie 3-indeno žiedo anglies atomo ir turintys arba neturintys daugiau radikalų naftilo ir indeno žieduose. 5 pogrupis. Cikloheksilfenoliai 29
Tai bet kokie 2-(hidroksicikloheksil)fenolio dariniai, turintys alkil-, halogenalkil-, alkenil-, cikloalkilmetil-, cikloalkiletil- arba 2-(4- morfolinil)etil radikalus prijungtus prie 5-osios fenolio žiedo padėties ir turintys arba neturintys daugiau radikalų cikloheksilo žiede. Triptamino darinių (analogų) grupė - bet kokie 2-(1H-indol-3-il)etanamino dariniai, turintys arba ne hidroksi-, metoksi-, metilendioksi-, acetoksi- arba halogeno radikalus 4-oje arba (ir) 5-oje indolo žiedo padėtyje; metil-, dialkil-, dialil-, butan-1,4-diil- radikalus amino grupėje; 1-metil-, 1-etilradikalus etanamino fragmente. Taip pat tai apima šių junginių darinius: druskas, eterius arba esterius, jei tokie galimi. 30
IX. TEISĖTA NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ BEI JŲ PIRMTAKŲ (PREKURSORIŲ) APYVARTA IR KONTROLĖ Teisinis narkotinių ir psichotropinių medžiagų reguliavimas, jų teisėta apyvarta Iš Lietuvos ir į Lietuvą narkotinės ir psichotropinės medžiagos importuojamos ar įvežamos iš kitų Europos Bendrijos šalių tik turint importo leidimą, eksportuojamos ar išvežamos į kitas Europos Bendrijos šalis tik turint eksporto leidimą. Įvežami bei importuojami ir išvežami bei eksportuojami narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai yra tiksliai skaičiuojami (atskirai pagal medžiagas ir šalis), importuotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai pažymimi eksportavusių šalių kontroliuojančių institucijų atsiųstuose eksporto/išvežimo leidimuose, o Lietuvoje išduotų eksporto/išvežimo leidimų antrasis egzempliorius siunčiamas importuojančių/įvežančių šalių kontroliuojančioms institucijoms, kurios pažymi faktinius importuotus/įvežtus medžiagų kiekius, gauti duomenys sutikrinami. Gamybą, didmeninę ir mažmeninę prekybą vykdo tik įmonės, turinčios specialias šiai veiklai išduotas licencijas (licenciją gaminti narkotinius ir psichotropinius vaistus bei vaistines medžiagas, licenciją gaminti psichotropinius vaistus ir vaistines medžiagas, licenciją užsiimti narkotinių ir psichotropinių vaistų bei vaistinių medžiagų didmenine prekyba, jų importu ir eksportu, užsiimti psichotropinių vaistų ir vaistinių medžiagų didmenine prekyba, jų importu ir eksportu, licenciją užsiimti narkotinių ir psichotropinių vaistų bei vaistinių medžiagų mažmenine prekyba, licenciją užsiimti psichotropinių vaistų ir vaistinių medžiagų mažmenine prekyba). 9.1 lentelė. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų importo/įvežimo į Lietuvos Respubliką ir eksporto/išvežimo iš Lietuvos Respublikos kiekiai 2012 m. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos pavadinimas Sąrašas 1 Kvota (g) Importas/įvežimas Kiekis (g) Šalis Alprazolam III 10000 7806 6942 Belgija 29 Vengrija 351 Latvija 140 Suomija 344 Slovėnija Barbital III 50000 17800 Eksportas/išvežimas Kiekis (g) Šalis 31
17800 Nyderlandai Bromazepam III 70000 64427 270 36984 Latvija 270 Latvija 27443 Šveicarija Buprenorphine II 2201 123 3 123 Jungtinė Karalystė 3 Latvija Cannabis* I 7500 5800 9470 5800 Jungtinė Karalystė 9470 Jungtinė Karalystė Chlordiazepoxide III 10000 3730 3730 Lenkija Clobazam III 1000 9 9 9 Vengrija 9 Estija Clonazepam III 30000 21568 32 891 Šveicarija 32 Lenkija 20677 Lenkija Clorazepate III 30000 12621 12621 Vengrija Cyclobarbital III 10000 33 33 Lenkija Diazepam III 100000 76766 94 Vokietija 893 Vengrija 55576 Lenkija 10161 Latvija 10042 Slovėnija Estazolam III 350 204 204 Lenkija Fentanyl II 950 1143 236 257 Belgija 23 Estija 358 Estija 63 Jungtinė Karalystė 78 Latvija 150 Latvija 0,064 JAV 394 Vengrija 56 Lenkija gamma-hydroxybutyric acid Ketamine III Tarptautiniu mastu nekontroliuojama III 200000 134128 122608 1328 Latvija 122608 Latvija 132800 Vokietija 7685 1920 Austrija 125 Lenkija 5640 Prancūzija 32