Tremt11

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. Nr. 28 (1194) LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS * 2016 m. liepos 29 d. * Susitikime Su Lietuva ðirdy Artëja didþioji metø ðventë Lietuvos politiniø kaliniø, tremtiniø ir Laisvës kovø dalyviø sàskrydis Su Lietuva ðirdy, ðiemet jau 26-asis. Kaip visada, jis vyks Ariogaloje, Dubysos slënyje. Jau tapo tradicija, jog sàskrydis vyksta dvi dienas. Ðiemet rugpjûèio 5 6 dienomis. Pirmoji Jaunimo diena, antroji Susitikimø. Jaunimo dienoje gausiai dalyvauja LÐS jaunieji ðauliai, kurie Dubysos slënyje stovyklaus jau nuo liepos 31-osios. Jie aktyviai padeda atlikti parengiamuosius sàskrydþio darbus. Rugpjûèio 5-osios vakare jiems rengiama kultûrinë-edukacinë programa. Ðiemet jaunimas galës pabendrauti su buvusiais tremtiniais, politiniais kaliniais, partizanais; iðklausyti rekonstruktoriø klubo Partizanas paskaità bei paþiûrëti filmà. Antràjà Susitikimø dienà rugpjûèio 6-àjà nuo 9 valandos ryto sàskrydþio dalyviai Lietuvos tremtiniai, politiniai kaliniai ir Laisvës kovø dalyviai rikiuosis prie baþnyèios ir 10 valandà eisena pajudës á Dubysos slëná. Áspûdingas nusileidimas nuo kalno, pakelës, papuoðtos stendais ir plakatais, nuotraukomis, menanèiomis nelengvus tremties ir kovø metus. Prie stadiono vartø kiekvienà delegacijà pasitiks ir sveikins ðventës vedëjai. Apëjæ garbës ratà dalyviai perduos vëliavas jauniesiems Ariogalos ðauliams. Vyks vëliavø pagerbimo ir sàskrydþio vëliavø pakëlimo ceremonija. Bus keliamos Lietuvos, Latvijos ir Estijos vëliavos, simbolizuojanèios mûsø tautø vienybæ ir kovø uþ laisvæ brolybæ. 11 valandà visi melsimës ðv. Miðiose, kurias aukos arkivyskupai Sigitas Tamkevièius ir Lionginas Virbalas. Po Miðiø visad bûna be galo daug norinèiøjø priimti ðv. Komunijà, todël ceremonija ðiek tiek uþtrunka. Baigiantis Miðioms á Dubysos slëná nusileis bëgikai, neðantys sàskrydþio ugná. Ugnies neðimo tradicija gimë 1998 metais, patiko ir tapo tradicija. Mename, kai èia atkeliaudavo ugnelës ið visø partizaninës kovos apygardø, kur bëgikus skaièiuodavome ðimtais, kai bëgikai áveikdavo 100 kilometrø ir daugiau, bëgdavo keletà dienø... Ugná daug metø neða buvæ tremtiniai Petras Sventickas, Alvydas Semaðka ir jo gausi ðeimyna, taip pat bëgikai ið Kauno, Prienø ir kitø Lietuvos vietø. Sàskrydþio ugnies neðëjai, áþiebæ fakelà prie amþinosios ugnies aukuro Kauno Vytauto Didþiojo muziejaus sodelio, 12 valandà jà perduos sàskrydþio organizatoriams ir bus áþiebtas didysis ðventës aukuras. Ðventæ pradës LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas, skambës Prezidentës Dalios Grybauskaitës sveikinimas. Nuaidës Lietuvos kariuomenës Garbës sargy- bos kuopos kariø salvës uþ Lietuvos politinius kalinius ir partizanus, uþ visus Lietuvos tremtinius ir Laisvës kovotojus, uþ Tëvynæ Lietuvà. Jungtinio tremtiniø choro koncerto metu skambës paèios graþiausios tremtiniø dainos. Atsiþvelgiant á dalyviø amþiø ir jëgas, pasirinkta nedaug, bet tikrai graþiø kûriniø. Pagarbà Lietuvos laisvës kovotojams ir tremtiniams savo sveikinimais iðreikð Vyriausybës atstovai, Seimo nariai, sveèiai ið Latvijos, Estijos. Mûsø ðaunus jaunimas, Misijos Sibiras grupës dalyviai ne tik sveikins sàskrydþio dalyvius, bet ir parodys ekspedicijoje sukurtà filmà, pakvies pokalbiui palapinëje uþ stadiono ribø. Ðventinæ popietæ padainuoti ir paðokti pakvies skrabalininkas Regimantas Ðilinskas, dainininkas Edmundas Kuèinskas, tautiniø ðokiø ansamblis Vaiva. Sàskrydis vyks trijose erdvëse: stadione ir dar dviejose uþ stadiono ribø. Didþiojoje palapinëje netoli ðventi- nio aukuro 12.30 valandà bus rodomas filmas Þaibas Dzûkijos legenda, 14 valandà parodos Tremties vaikai atidarymas, 14.15 valandà filmas Choras, 14.30 valandà filmas Misija Sibiras 15: keturiolika neþinios dienø arba kaip mes gërëme kavà su bobute ir diskusija su ekspedicijos dalyviais, 16 valandà filmas Su Lietuva ðirdy gyvename. Partizanø bunkeryje 13 valandà pokalbiai apie partizanø ginkluotæ ir jos demonstravimas. 14 valandà pokalbiai apie partizanø aprangà, rekonstruktoriø atradimai, apþiûra. 15 valandà pokalbiai apie partizanø spaudà, apþvalga, skaitymai. Sàskrydis baigsis 17 valandà, áteikus padëkas organizatoriams, pagalbininkams, partizanø bunkerio dalyviams, ir þinoma, nuleidus vëliavas. Vilius KAMINSKAS

2 Tr e m t i n y s 2016 m. liepos 29 d. Kai partijos dël reitingø kariauja, Seimas brakonieriauja Kai tokie paukðtyèiai kurtiniai rengiasi tuoktis, jie taip burbuliuoja, kad negirdi ðûviø, kai èia pat brakonieriaujantis medþiotojas pyðkina jø nuotakas. Labai panaðø reiðkiná stebime Seime, Vyriausybëje, teismuose, vietos savivaldybëse bei jiems atskaitingose institucijose, kai partijos pradeda rengtis rinkimams. O jau audringø rinkimø kampanijø metu, nelygu vagys per ilgas ðventines dienas, brakonieriai, savi ir ið svetur, paniekinæ visus ástatymus, gali paèià valstybæ ið panosës pagrobti. Reikia pastebëti, kad ir visuomenë ne savo valia átraukiama ne tik á paukðtyèiø burbuliavimo klausymà, bet ir á patá burbuliavimà. Antai, dar rinkimø kampanijai neprasidëjus, po Lietuvà jau keliauja pirðliai melagiai ir kviesliai, o per jø apþavus ir visuomenë nebeatkreipia dëmesio nei á kraustomas savo kiðenes (daþniausiai per skubotai priimamus ástatymus), nei á kitas tykanèias grësmes, nebesitelkia prieðintis mitinguoti, piketuoti. Ðtai Lietuvoje vardø ir pavardþiø raðyba nelietuviðkais raðmenimis dar neáteisinta, o teismai jau priiminëja sprendimus, leidþianèius dokumentuose raðyti pavardæ su raide w. Toká akibrokðtà pateikë Vilniaus miesto apylinkës teismo teisëjas Gintaras Seikalis, prieð septynetà metø sugebëjæs savo nutartyje Seimo narius iðvadinti marginalais ir sulyginti su mambu-jambu genties èiabuviais. Ir kà? Seimas, tarsi susitaikæs su teisëjo nustatytu mambu-jambu statusu, tyli ir tebesimurkdo dël asmenvardþiø raðymo dokumentuose tvarkos projekto. Ðiuo atveju áþvelgiamas ir interesø konfliktas, kai bûtent toká asmenvardþiø grafinës formos dokumentuose projektà spaudþia priimti dël ðeiminiø ryðiø suinteresuoti parlamentarai: vienas ið iniciatoriø turi kitatautæ þmonà, kitas uþ kitatauèio iðtekëjusià dukrelæ, treèia ir pati ne lietuvë, taigi, jai natûraliai nerûpi derama valstybinës kalbos apsauga nuo korozijos. Ar asmeniðkai suinteresuotieji neturëtø apskritai pasitraukti nuo ðio klausimo këlimo, svarstymo, sprendimo, ypaè nuo balsavimo per tiek ilgai trukusá ástatymo vilkinimà taip ir neiðgirdome Seimo etikos sargø nuomonës. Seimas skubotai, be dideliø diskusijø su visuomeninëmis organizacijomis (tokiems niekuèiams nebëra laiko?!), tik tarp savø nusprendæs priëmë Darbo kodekso ir Pagalbinio apvaisinimo ástatymus. Ne paslaptis, kad abu ðie ástatymai siejami su konkreèiø verslo grupiø interesais: Darbo kodekso su Darbdaviø konfederacijos, Pagalbinio apvaisinimo ástatymas su medikø, kuriems nevaisingumas seniai tapo gei- dþiamu verslu. Prezidentë abu ástatymus vetavo, taèiau, jei pirmàjá dël ydingos esmës, tai antràjá, regis, tik dël kosmetikos, nes þmogaus embrionø naikinimo áteisinimui neprieðtaravo. Kad Lietuvos pasienyje statomai Astravo atominei elektrinei yra parinkta Vilniui pavojinga vieta, kad ji, kaip rodo incidentai statyboje, bus nesaugi, kad vos tik prabilus apie tokià statybà Seimas privalëjo tuoj pat ástatymu átvirtinti nuostatà, jog Lietuva nepirks joje pagamintos elektros bei neleis eksportui naudoti savo infrastruktûros, visuomenë visa tai be ekspertø pagalbos matë ir savo nerimà reiðkë, taèiau Seimas visuomenës nuomonës neiðgirdo. Prisireikë deðimèiø tûkstanèiø pilieèiø paraðø, kad Seimas pritartø pilieèiø iniciatyvai nuostatà átvirtinti ástatymu, arba imtøsi jà tobulinti. Beveik 65 tûkstanèiai paraðø jau surinkti, jie keliaus á Vyriausiàjà rinkimø komisijà, pastaroji per 15 dienø turës patikrinti, ar paraðai atitinka ástatymuose keliamus reikalavimus, po to keliaus á Seimà, ðis spræs, priimti iniciatyvà, ar tobulinti, tuomet ástatymas keliaus á komitetà, ten bus svarstomas, ið ðio vël gráð á plenariná posëdá, kuriame Seimas turës galutinai apsispræsti, ar paklusti þmoniø valiai. Tikra iðrinktøjø ir prisiekusiøjø pasityèiojimo ið vi- suomenës epopëja, kurios padariniai gali iðryðkëti, kai Nerimi atitekës radioaktyvus vandenëlis arba mûsø sostinæ uþdengs èernobyliðkas debesëlis. Tvarkydamas mûsø valstybës vidaus reikalus Seimas tiesiog savivaliauja ir be tarimosi su visuomene vienbalsiai priiminëja viskà, kà pasiûlo Europos Parlamentas, nors tie siûlymai paþeidþia ar riboja pilieèiø teises. Antai vienbalsiai patvirtinta galioti Lietuvoje laikinai laisvæ apribojanti Europos Parlamento direktyva 2006/24/EC, stumiamas biometrinis pasas su elektroniniu lustu, privalomas bankinës sàskaitos ávedimas, bankinio indëlio paslapties panaikinimas, telefoniniø pokalbiø pasiklausymo ir privaèios korespondencijos skaitymo legalizavimas. Juk tai nelegali medþioklë brakonieriavimas valstybës vardu. Visuomenei jau dabar metas ásiklausyti, ásiþiûrëti koks kandidatas á valdþias kokia morale savo veikloje vadovavosi, ar, keldamas rankà uþ visuomenei þalingà ástatymà, priesaikos nelauþë, ar tik tûnojo, ar ir veikë, kà nuveikë, kokius darbus yra padaræs, ar lojalus valstybei, ar tik savo ir grupës draugø piniginëms. Rinkimai netruks ateiti, á juos reikës eiti apsisprendus, atmetus Seimo brakonierius. Algimantas ZOLUBAS Valstybës dienos minëjimà Kaune organizavo buvæ tremtiniai ir kiti visuomenininkai Mindaugas Lietuvos karaliumi buvo vainikuotas 1253 metø liepos 6 dienà. Karûnavimas uþbaigë valstybës sukûrimà, Lietuvà pripaþino to meto pasaulis. Lietuvos Respublikos Prezidentë Dalia Grybauskaitë teigë kad dviejuose þodþiuose Lietuvos valstybë telpa visa mûsø ðalies istorija ir dabartis. Tai, kas atkovota, atkurta ir toliau kuriama, kas artima ir brangu, kas ðià dienà Liepos 6-àjà mus sutelkia ir vienija. Juk valstybë tai ne vien suvienytos þemës, tai ir bendros valstybës kûrimo idëjos suvienyti þmonës... Deja, ðiø metø Liepos 6-àjà Kauno miesto savivaldybë neorganizavo Valstybës dienos ðventës. Po ðv. Miðiø Ðv. Arkangelo Mykolo (Águlos) baþnyèioje ðventinis minëjimas ávyko Kauno Vytauto Didþiojo karo muziejaus sodelyje. Bet buvo kitoks, nei áprastai. Ðventiniame renginyje nedalyvavo miesto atstovai, negrojo Kariniø oro pajëgø orkestras, nebuvo Tautiðkà giesmæ uþvesdavusio ansamblio, neaidëjo istoriniø pabûklø salvës. Minëjimà organizavo nevyriausybinës organizacijos: Lietuvos Sàjûdþio Kauno skyrius, Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos Kauno filialas, Lietuvos ðauliø sàjungos Vytauto Didþiojo antroji rinktinë ir kitos. Minëjimà pravedë Vilius Kaminskas. Dalyvavo LR Seimo nariai: prof. Vida Marija Èigriejienë, prof. Arimantas Dumèius, TS-LKD PKTF pirmininkë Vinvë Vaidevutë Margevièienë, Rytas Kupèinskas, Kazys Starkevièius, buvæs miesto meras Andrius Kupèinskas, Lietuvos Sàjûdþio pirmininkas Raimondas Kaminskas. Gausiai dalyvavo LPKTS Kauno filialo nariai, ðauliai, LPKS, LPKTB nariai ir Kauno miesto gyventojai. Kalbëjo LR Seimo nariai prof. A. Dumèius, V. V. Margevièienë, J. Starkevièius, LPKTS Kauno filialo valdybos pirmininkas Juozas Savickas, buvæs miesto meras A. Kupèinskas, Kauno Sàjûdþio pirmininkas R. Kaminskas. Jie kvietë karûnuoti Lietuvà savo darbais, bûti aktyviais, toliaregiðkais, istorinæ atmintá puoselëjanèiais valstybës pilieèiais, nes turime iðties senà ir garbingà istorijà. Buvo padëta gëliø prie Neþinomo kario kapo ir Laisvës paminklo. Pasibaigus minëjimui dalyviai apsilankë Vytauto Didþiojo karo muziejuje, o vakare valstybës dienos ðventë tæsësi Kauno pilyje, tradiciniame festivalyje Operetë Kauno pilyje. 21 valandà renginio dalyviai ir þiûrovai ásijungë á tarptautinæ akcijà Tautiðka giesmë aplink pasaulá visi kartu giedojo Lietuvos himnà. Jûratë ANTULEVIÈIENË Marytës Draugelienës nuotraukos Uþsiprenumeruokite Tremtiná Prenumerata priimama bet kuriame Lietuvos paðto, Pay Post skyriuje, per Lietuvos paðto laiðkininkà, paskambinus informacijos tel. 8 700 55 400, internetu www.prenumeruok.lt. Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá. Prenumeratos indeksas 0117. Kaina: 1 mën. 2,40, 3 mën. 7,19 Eur.

Lietingà vasarà ir mintys liûdnokos... Yra toks posakis: þuvis ieðko kur giliau, þmogus kur geriau. Logiðka ir aiðku. Bet man nepatinka, kai þmogus tampa þuvimi ðaltakrauju, bedvasiu gyviu. Kita vertus, tik þmogiðkuoju faktoriumi galima paaiðkinti daugelá mûsø kasdienybës dalykø, kurie, atrodytø, niekaip nesusijæ su politika, bet galiausiai padaro jai didþiausià átakà. Tarkime, daug kam nepatinka ðiandieninë situacija Lietuvoje. Tik ir girdi valdþia sugedusi iki paðaknø, joje vieni vagys, Europos Sàjunga didþiausias blogis, prie ruso buvo geriau... Ir net nedrásk ginèytis! Að ir nesiginèiju, tik patariu pasiþiûrëti á veidrodá. Valdþià renkame mes patys (aèiû Dievui), tad, kaip sakoma, kiekviena tauta turi toká vadà, kokio verta. Kas dël vagiø, tai... man malkas ið miðko nuolat vagia ne seniûnas, ne meras, ne ministras, bet eilinis kaimo þmogus, beje, mëgstantis keikti valdþià. Na, o kà prie ruso vietoje tualetinio popieriaus ar higieniniø paketø naudojo þmonës, að patylësiu... Beje, pastebëjau, kad taip gerai, kaip dabar, Lietuvoje þmonës niekada negyveno tie, kas sovietmeèiu per karves, kiaules ir Pamenu interviu, kurá Lietuvos radijui davë Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir ágaliotasis ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekûnas ið karto po to, kai Rusija uþgrobë Krymà. Tokio liûdno þmogaus neteko girdëti nors buvo kalbama apie politinius ávykius, buvo aiðku, kad ambasadorius sukrëstas iki ðirdies gelmiø. Atrodytø, politikoje negali bûti emocijø tik ðaltas iðskaièiavimas, taèiau ðákart buvo akivaizdu, kad ávyko kaþkas tokio, kas verèia reaguoti ne politikui bûdinga nejautrumo maniera, bet atviru þmogiðku nuoðirdumu. O ávyko ðtai kas pasak P. Vaitiekûno, Rusija sugriovë tvarkà, palaikiusià taikà Europoje iðtisus septynis deðimtmeèius. Tai reiðkia, kad karo tikimybë iðau- Per televizijà rodo dokumentiná filmà apie Sausio 13-àjà. Savaime suprantama, didelë filmo dalis skirta tuometiniam Lietuvos vadovui Vytautui Landsbergiui, sunkiausiu metu tvirtai stovëjusiam savo pareigose. Neþinau, po kiek laiko istorijoje, bet pasaulis vël iðgirdo apie Lietuvà maþà, maþai kam þinomà, maþai reikðmës tarptautiniuose ávykiuose iki tol turëjusià ðalá, iðdrásusià sukilti prieð okupantà milþiniðkà Sovietø sàjungà, kurios bijojo visas pasaulis. Tai buvo pati geriausia V. Landsbergio ðachmatø partija, pasibaigusi Sovietø sàjungos matu. Lietuvos nepriklausomybës atkûrimas 1990 metais neatsiejamas nuo ðio þmogaus, kuris kategoriðkai suko laisvës keliu, taip parodydamas silpnadvasiðkumo, prisitaikëliðkumo menkystæ, parodë, 2016 m. liepos 29 d. Tremtinys Ávykiai, komentarai Þmogiðkasis faktorius viðtas nematë dienos ðviesos, ðiandien vedþiojasi veislinius ðuniukus ir perka jiems brangø uþsienietiðkà paðarà (mat bet ko mano pupuliukus neëda ). Ir kieme pro nuosavus automobilius nebepraeina. Negali sakyti, kad visuomet taip buvo atkûrus nepriklausomybæ bûta daug pasiaukojimo, nesavanaudiðkumo. Bet... kol vieni aukojosi, kiti dairësi, kà èia prichvatizavus. Deja, ðiandien nelengva atsakyti, kiek tokiø prichvatizatoriø tapo elitu, suteikdami pretekstà kalbëti, kad visi jie vagys. Pamenate, kaip prieð porà metø, prieð pat euro ávedimà, buvo kalbama apie pasiþadëjimà nekelti kainø? Kà matome ðiandien? Ogi tai, kas kainavo lità, ðiandien kainuoja eurà. Tik ðá kartà nedrásèiau kaltinti elità, kad tai jis pakëlë kainas. Kirba mintis, kad èia neapsieita be tø, kurie reikalavo keisti lità santykiu vienas prie vieno. Ir pakeitë pirmiausia pamatëme, kad miesteliø ir kaimø aikðtëse pardavinëjami dëvëti drabuþiai pabrango 3,45 karto, uþ èesnako galvutæ, kainavusià lità, dabar praðo euro... Tik kainos prekybos centruose dar balansavo ant padorumo ribos, matyt, laikytasi ásipareigojimø. Deja, neilgai. Sako, atlyginimai irgi buvo keliami, tai nëra ko burbëti, kad kainos pakilo. Netiesa tiek, kiek pakilo prekiø, paslaugø ir kitos kainos, atlyginimai tikrai nepakilo. Bet ir tai dar ne viskas mûsø verslininkai, padedami paèiø jautriausiø paprastam þmogui socialdemokratø, daro viskà, kad á Lietuvà galëtø atsiveþti pigios darbo jëgos ið uþsienio. Tuo, beje, jie teisina bûtinybæ ásileisti á ðalá nelegalus migrantus, tarsi ðie dirbs uþ minimumà. Kitaip sakant, reikia suprasti, kad atvaþiuos vergai, kurie dirbs uþ duonà ir stogà. Neþinau, kokios koðës esama tokiø verslininkø galvose, bet kad vergø darbas yra beviltiðkas, jau ne kartà árodë istorija. Puikus pavyzdys bûtø JAV po vergovës panaikinimo ðalis ðovë á virðø, per porà ðimtmeèiø pasiekë toká lygá, kad gerai gyveno didesnë gyventojø dalis (vadinamoji vidurinioji klasë), kol... verslo magnatai, ieðkodami, kur galima gaminti pigiau, iðkëlë gamybà á treèiàsias ðalis. Ðiandien Amerikoje auga protestai prieð socialinës atskirties didëjimà, o vidurinioji klasë sparèiai ritasi þemyn. Bet mûsø Rusijos interesai nuo Vladivostoko iki Dublino go ðimtu procentø. Jei kas dar netikëjo ambasadoriaus þodþiais, tas netruko ásitikinti, kai Rusijos separatistai uþëmë rytinæ Ukrainà. Rytø Ukraina Europa, ir ten ðiandien vyksta karas, þûva þmonës. Bet dar svarbiau suvokti, kad Rusija, vedama vienvaldþio Putino ir FSB klano, nesustos Ukrainoje. Taikos palaikymo tvarkos sugriovimas nebuvo vienkartinis, savatikslis veiksmas. Tai tik pradþia tolimesniems veiksmams. Juk Putinas oficialiai pareiðkë, kad jo netenkina dabartinë vienpolë politinë pasaulio situacija, kurioje vyrauja amerikieèiai, kad Rusija yra tokio pat lygio, kaip ir JAV, þaidëja, tad jokie tarptautiniai sprendimai negali bûti priimami be Rusijos þinios, neatsiþvelgiant á jos interesus. O tie interesai nuo Vladivostoko iki Dublino... Ne kitus interesus matome ir Sirijoje. Keista, kad ne tik pas mus, bet ir Vakaruose pilna þmoniø, nesuvokianèiø ðios elementarios realybës: Rusija nesustos Ukrainoje. Kaip nesustojo Èeèënijoje, Gruzijoje, Sirijoje. Juk ne tam ji iðspyrë taikos pamatus Europai ið po kojø, kad pasitenkintø Krymu (galø gale jis Rusijai reikalingas kaip vartai á Vidurþemio jûrà) ar Donbasu. Ðtai kodël negali nedþiuginti per paskutiná NATO virðûniø susitikimà Varðuvoje priimtas sprendimas dislokuoti Baltijos ðalyse papildomas Aljanso pajëgas, surengti daug daugiau ávairaus pobûdþio pratybø. Þinoma, á ðiuos planus Putinas atsakë grasinimais dar Jie niekur nedingo kaip þema yra susitaikyti su vergo padëtimi. Didþioji tautos dalis nuëjo kartu su juo, bet buvo ir tokiø, kurie ið pykèio grieþë dantimis arba tyliai kiûtojo ir, vadovaudamiesi principu padëk, Dieve, bëganèiam padëk, Dieve, vejanèiam, laukë, kuo viskas pasibaigs. Taigi þiûrëjau ir galvojau o kiek dabar sëdinèiø prieð televizoriø vos iðtveria neapspjovæ ekrano? Jei ne prabangus plaèiaekranis, tai, ko gero, ir nesusilaikytø... Kodël tiek neapykantos? Kodël nuolat girdime pagieþingus þodþius apie Lietuvos nepriklausomybæ, jos vadovus, Lietuvos narystæ Europos Sàjungoje, NATO? Manau, atsakymas paprastas tai komunistinës ideologijos paþeistos þmogiðkosios prigimties iðraiðka. Kaþkada galvojome, kad turës pasikeisti kelios kartos, kad pasikeistø sovietinis mentalitetas, deja, tenka ásitikinti, jog tas homo sovieticus (kaþkas labai vykusiai ávardijo sovietþmogio pasaulëþiûrà) màstymas yra paveldimas. Lietuvos nepriklausomybë daug kam reiðkë privilegijø pabaigà, palyginti saugios ðliuþo pozicijos galà, parazitiðko gyvenimo kitø sàskaita netektá. O gal dar slëgë ir neþinomybë ar neteks atsakyti uþ nusikaltimus prieð savo tautà? Bet... kaip kaþkada nepastebimai susilieta su sovietine okupantø primesta sistema, taip ir dabar ðie buvusieji mutavo á nepriklausomybæ, iðsaugodami, jei ne iðskirtinæ padëtá visuomenëje, tai bent materialinæ gerovæ ir átakà. Tiesà sakant, turime ádomø þmonijos istorijos atvejá okupacijos legitimizavimà (áteisinimà), kai okupuotos ðalies 3 verslininkams tai turbût në motais. Svarbiausia pigi darbo jëga. Arba, kaip sako socialdemokratai (kaþkoks ðmaikðtuolis juos pavadino sysialdemokratais ), svarbiausia þmogus! Kalbuosi su kraðtieèiu, gráþusiu á Lietuvà ið Anglijos. Kaip jis vertina britø sprendimà pasitraukti ið ES? Nelabai gerai, atsako, gali iðkilti sunkumø ir mûsø tautieèiams, dirbantiems Didþiojoje Britanijoje. Bet, paaiðkina, kad anglai teisingai pasielgë, nes nuo pabëgëliø ir imigrantø jau ramybës nëra o jei dar bus galima ukrainieèiams atvaþiuoti, tai iðvis... Ak, ðtai kur ðuo pakastas ukrainieèiai! Kà gali pasakyti apie tokio kraðtieèio smegenis, jei jose sukasi mintys, kurias generuoja Kremliaus propaganda? (Juk ir nyderlandø referendumo ðalininkai kartojo argumentus, iðgirstus ið Kremliaus propagandiniø ðaltiniø.) Juokingiausia, kad jis pats britø akimis ir yra tas rytø europietis, nuo kurio norima atsiriboti. O liûdna tai, kad jam to neárodysi. Daug kà galima paaiðkinti þmogiðkuoju faktoriumi tiek verslininkø, tiek valdþios, tiek ir eiliniø pilieèiø sprendimus. Taèiau ne visada galima juos pateisinti. labiau padidinti kariø ir ginkluotës skaièiø Kaliningrado srityje, kur jau ir taip turi sukaupæs deðimt kartø didesnes pajëgas. Bet, kaip þinoma, tik puolimui stengiamasi sukaupti uþ prieðà gerokai didesnes pajëgas, o gintis galima ir su maþesnëmis tai elementari karo meno teorija ir praktika. Tai kas èia agresorius? Bet vis tiek atsiranda burbanèiø, neva, nereikia Rusijos erzinti, provokuoti. Na, taip jei mûsø bûstø duryse nebûtø uþraktø ir sklàsèiø, tai jokie vagys nesusigundytø gvieðintis mûsø gero, tiesa? O dabar, þinote, provokuoja juos ásilauþti. Sakykite, kà norite, bet man nekyla abejoniø, kieno pusëje stovi tokie skeptikai. gyventojø dalis, ið pradþiø tik kolaboravusi su okupantu, pati tampa okupantu ir engia savo ðalá, kol galiausiai ima atrodyti, kad jokios okupacijos nebûta... (Galbût að klystu, bet manau, kad analogiðkà mintá iðdëstë Nerija Putinaitë knygoje Nugenëta puðis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybø Lietuvoje ). Kur dabar ðie þmonës? Atsakymas tai jie balsavo Seime prieð rezoliucijà, kuria Lietuvos komunistø partija bûtø pasmerkta kaip Lietuvos gyventojø genocido organizatorë ir vykdytoja. Jie niekur nedingo. Bet man labiau rûpi kitas klausimas ko ið ðiø þmoniø reikia tikëtis ðiais neramiais Lietuvai laikais, kai uþ sienos grûmoja okupanto palikuonis putinistinë Rusija? Gintaras MARKEVIÈIUS

4 Tremtinys 2016 m. liepos 29 d. Pogrindinës Geleþinio Vilko organizacijos nario Boleslovo Maèionio (1915 1971) 1940 1941 metø kûryba Tai buvo þiaurûs laikai. Lietuvos liaudis kentëjo, kovojo ir dainavo Turbût niekuomet Lietuvos kaime neskambëjo dainos taip, kaip tais klaikiais laikais. Dainomis liaudis reiðkë neapykantà naujos okupacinës valdþios tironijai, dainomis ðaukësi laisvës ir apraudojo karþygius. Jas dainuodavo slapèiomis ir vieðai, demonstratyviai liaudies prieðams girdint. Tos dainos tai tarsi laisvës kovø eiliuota kronika. Tas dainas kûrë visa liaudis. Nors kai kurios ið jø meniniu poþiûriu yra skurdþios, bet puikiai atspindi tø laikø dvasià. Tik gaila, kad daug tø dainø þuvo neuþraðytø. Jas uþsiraðinëti buvo pavojinga. Bet jos pylësi kaip ið gausybës rago ir jø nespëdavom iðmokti... Boleslovas MAÈIONIS Sveikiname Garbingo 95-ojo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname buvusá tremtiná, aktyvø Klaipëdos PKTS nará Vincà NAUSËDÀ. Linkime stiprios sveikatos, daug graþiø gyvenimo metø ir Dievo palaimos. Klaipëdos PKTS Nuoðirdþiai sveikiname iðtikimus LPKTS Panevëþio filialo narius, ðvenèianèius jubiliejiná gimtadiená: Danieliø KAVOLIÛNÀ 95-àjá, Onà ÞUKAUSKIENÆ, Petrà GATAVECKÀ ir Juozapà MIKELIONÁ 90-àjá, Eugenijà TAMAÐAUSKAITÆ ir Paulæ BAGDONIENÆ 85-àjá, Genæ RAMANAUSKIENÆ ir Antaninà RAÈIÛNIENÆ 80-àjá, Eugenijà DAUKÐIENÆ ir Alfonsà KULBOKIENÆ 75-àjá, Bronislavà GARBAUSKIENÆ 70-àjá, Danutæ USELIENÆ ir Janinà PLERPIENÆ 60-àjá, Rimantà MICKØ 55-àjá. Brangieji, nugalëti vargai, uþauginti vaikai, tad dþiaukitës kiekviena Jums dovanota diena. LPKTS Panevëþio filialas Á kovà Apie meilæ ðiandien nedainuosiu Ðiandien darbas, darbas ir kova. Þmogus þmogaus maudosi kraujuose... Pavojuj Tëvynë Lietuva! Tau mergaite, kur þadëjau meilæ Ir lankiau darþely su daina, Pasakysiu, nors tavæs man gaila, Pasilik ir lauk manæs viena. Neik ið gryèios vakarui atëjus Að neateisiu liepø takeliu. Tegul vëjas tau suglosto plaukus, Uþ mane teðnabþda, kad myliu. O kai kelsis laisvë apginkluota, Mûs Tëvynë panèius kai numes Sveèius kviesim á didþiausià puotà, O dabar visi á kovà mes! Apie meilæ ðiandien nedainuosiu Ðiandien darbas, darbas ir kova. Þmogus þmogaus maudosi kraujuose... Tad dabar á kovà su daina! 1940 m. Nenuliûskite Nenuliûskite, broliai lietuviai, Kad mus priespauda slegia sunki Vël gyvensim ir vël bus kaip buvæ, Laisvei plëstis dirva palanki. Metø dvideðimts laisve alsavom, Mûsø vardas pasauly skambëj. Bet likimas, þiaurusis likimas Vël mums panèius ant rankø uþdëj. Komunizmas mus þiauriai kankina, Varþo panèiais mûs baltas rankas. Bet iðrauti daigus lietuvybës Kas pajëgs gi ið mûsø, vai kas! Nenuliûskite, broliai lietuviai, Kad mus priespauda slegia sunki. Vël gyvensim ir vël bus kaip buvæ Laisvei plëstis dirva palanki. 1941 m. Ðiauriniai vëjai Ðiauriniai vëjai sniegais uþpustë Pabaltijo þemes. Savo nedalià kam pasiskøsti Ðiandien neturime mes. Ðiaurës Sibiro tundra Grës kiekvienà sekundæ. Tuos, kurie ið miego bunda, Sukaustytus iðveð. Iðveð mûs brolius þiaurûs maskoliai Á Sibiro taigas. Nutils èia juokas, nutils èia dainos Ir ðypsena uþges. Ir prarastos Tëvynës Per vëlai paþinsim meilæ. Ir kasdien vis bus gaila Tos laisvës prarastos. Stalino saulë pikta apgaulë, Tik temdo mums akis. Raudonos auðros, nekaltø kraujas, O ten toliau naktis... O kiekvienà pavasará Ten, á tolimà ðiauræ, Gervës klykdamos skrenda. Iðskrisim ten ir mes... O mûs likimas lyg prakeikimas, Ðiandien ir ryt tas pats Sibiro þemæ apsëti kaulais Arba visai apakt. Bet dar bus èia pavasaris! Gráð ið tolimos ðiaurës Paþiûrët laisvos saulës Namo gráð tremtiniai. 1941 m. Neverk, sese Neverk, sese auksakase, Likus neliûdëk Mes kanèia jau pasiraðëm Lietuvà mylët. Mes èia vystame uþ grotø Dienas ir naktis. Lietuvos laukai migloti Stovi prieð akis. Bet mes tikimës ir laukiam Laisvë vël sugráð. Mus pareinanèius per laukà Sveikins vyturys. Bus gëliø vël pilnos pievos Ir pilni laukai. Mûs Tëvynæ laimins Dievas Plauks daina ilgai. Kauno kalëjimas, 146 kamera (raðyta degtuku), 1941 m. Parengë Gintaras LUÈINSKAS 65-ojo gimtadienio proga sveikiname Aldonà JUNEVIÈIENÆ. Linkime stiprios sveikatos ir Dievo palaimos. LPKTS Varënos filialas Valstybës dienos proga apdovanoti Dzûkijos patriotai Valstybës dienos iðvakarëse kraðto apsaugos ministro ir Lietuvos kariuomenës vado apdovanojimø áteikimo ceremonijoje Kraðto apsaugos ministerijos Baltojoje salëje keturi Dzûkijos patriotai apdovanoti Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø medaliu (po mirties). Tai rezistencijos dalyviai: Lietuvos kariuomenës generolas leitenantas, LLA narys, VLIK Vilniaus karinës apygardos vadas, VLIK Kariniø pajëgø vadas, Lietuvos gynybos komiteto (LGK) vadovas, LLA vyriausiasis ginkluotøjø pajëgø vadas, karys savanoris Motiejus Peèiulionis-Miðkinis (1888 1960) (medalio Nr. 4072); Dainavos apygardos Dzûkø rinktinës Vaidoto partizanø grupës vadas, Lietuvos kariuomenës dimisijos pulkininkas leitenantas, karys savanoris Juozas Antanas Petraðka-Patrimpas, Lapaitis (1916 2001) (medalio Nr. 4077); Lietuvos vietinës rinktinës karys, Dainavos apygardos partizanas, karys savanoris Danielius Krakauskas-Bijûnas (1926 1992) (medalio Nr. 4075) ir SKAT Alytaus rinktinës savanoris (1991 1999), KAD Alytaus apskrities komendantûros etatinis darbuotojas (1991 1992) Vincas Gudukas (1947 2016) (medalio Nr. 4073). Apdovanojimai buvo áteikti sûnui Evaldui Gudukui, sûnui Algimantui Petraðkai ir Lazdijø kraðto muziejaus direktorei Dainai Pledienei, kadangi generolo M.Peèiulionio artimieji jau miræ. Apdovanojimà ið kraðto apsaugos ministro rankø priëmusi Lazdijø kraðto muziejaus direktorë Daina Pledienë po renginio teigë: Lazdijø kraðto muziejaus padalinys Laisvës kovø muziejus Lazdijø rajone neabejotinai yra svarbiausia tokio pobûdþio institucija, kuri betarpiðkai rûpinasi Lietuvos partizanø atminimo áamþinimu: muziejus veda edukacinius uþsiëmimus, organizuoja partizanø, jø rëmëjø ir politiniø kaliniø ir tremtiniø pagerbimo renginius, platina ðios tematikos literatûrà. Laisvës kovø muziejus yra vienintelis Lazdijø rajone muziejus, kuriame pristatoma aktyvios rezistencijos okupantams istorija. Ásipareigojome priimti kraðtieèio Motiejaus Peèiulionio Kario savanorio paþymëjimà, medalá ir medalio liudijimà ir juos eksponuoti nuolatinai vieðai gerai matomoje vietoje kartu su partizanams skirta ekspozicijos asmenine dalimi. Artëjant Lietuvos Nepriklausomybës 100-meèiui, numatoma iðleisti knygà apie Lazdijø kraðto sûnø, áþymøjá Perkûno Diedukà generolà Motiejø Peèiulioná. Ðioje knygoje taip pat labai svarbu pateikti vizualinæ informacijà apie generolo Motiejaus Peèiulionio nuopelnø ávertinimà ir atminimo pagerbimà. Partizano Danieliaus Krakausko apdovanojimas áteiktas liepos 7 dienà Alytaus miesto savivaldybëje sûnui Vitui Krakauskui ir dukrai Dalytei Vabolienei. Gintaras LUÈINSKAS

Birðtone gyvenanti Janina Bronislava JUOZAITYTË-JASIULAITIE- NË sako, kad ðviesius ir kraupius jø ðeimos ávykius menanti nuo ðeðeriø metø. Atsigula vakare á lovà ir keliauja aðtuonias deðimtis metø á praeitá. Ji Laisvës kovø dalyvë, buvusi partizanø ryðininkë ir tremtinë. Ðeimà trëmë 1949 metø pavasará. Jai buvo septyniolika, taèiau maþosios sesës dar buvo mokinukës, o Aldutei tik penkeri Antanas ir Monika Stankevièiai gyveno Paliepiø kaime, netoli Birðtono. Ðeimoje buvo aðtuoni sûnûs ir duktë, tad Stankevièiø ûkyje þemës darbus dirbo Juozas. Sako, kai rudená reikëjo atsiskaityti uþ metø darbà, Juozas pareiðkë, kad jam ir algos nereikëtø, nes jis nori vesti savo bendraamþæ ðeimininko dukterá Onà. Tie sutiko, nes þentas pasirodë darbðtus ir pareigingas. Onutë nemokëjo skaityti, taèiau buvo geriausia kaimo audëja. Audë ne tik drobes, bet ir lininæ medþiagà tautiniams kostiumams. Greitai naðle tapusi Monika Stankevièienë nutarë dalá ûkio þemës parduoti, iðdalyti vaikams gautas pajamas, kitiems skirti þemës, nes suprato nepajëgsianti jo priþiûrëti. Juozas Juozaitis ir Ona Stankevièiûtë sukûrë ðeimà apie 1920 metus. Gavusi kraitá, jauna ðeima iðsikëlë gyventi pas vyro tëvus á Birðtonà. Onutei teko visa didelës ðeimos buities naðta: ji skalbë, gamino maistà, padëjo atlikti kitus darbus. Kai tëvø sklype susirentë bakûþæ, atsiskyrë. 1936 metais keturiø hektarø nuosavoje þemëje pasistatë naujà trobà. Pirmagimë Marytë mirë vos dvejø metukø. Uþaugo septyni Juozaièiø vaikai: Vincas, Marija, Vytautas, Janina Bronislava, Onutë, Elenutë Graþina ir Aldona. Taip bëgo metai. Tëvai tvirtai nutarë visus vaikus leisti á mokslus. Vincas mokësi Kauno Jëzuitø gimnazijoje, vëliau studijavo medicinà. Marija tapo siuvëja, Vytautas ástojo mokytis á Kauno amatø mokyklà. Janina Bronislava Birðtone baigë progimnazijos keturis skyrius, brolio paruoðta, pradëjo mokytis Prienø Þiburio gimnazijoje jau ðeðtoje klasëje, Onutë buvo pradinukë. Ðios graþios ðeimos gyvenimà sujaukë okupacija 1944 metø pabaigoje Vincas Juozaitis iðëjo partizanauti, pasirinko Vyturio slapyvardá. Ásikûrë Dainavos apygarda. 1947 metø rugpjûèio 11 dienà Punios ðile þuvo uþpulti apygardos ðtabo bunkeryje su apygardos vadu Dominyku Jëèiumi-Àþuoliu, ðtabo virðininku Jonu Pilinsku-Krûmu, Margirio grupës ðtabo virðininku Mykolu Petrausku- Aru, ðtabo darbuotoju Vaclovu Kavaliausku-Juodvarniu. Vincas tuo metu buvo Agitacijos skyriaus virðininku, apsvaigintas granatø ir paimtas gyvas kartu su dar trimis kovos draugais. Okupantø teismas ið pradþiø jam skyrë mirties bausmæ, taèiau vëliau pakeitë 25 metams lagerio. Kalëjo net 29 metus, sugráþo bûdamas pirmos grupës invalidu. 1948 metø geguþës 21 vakarà jø nuomininkas Albinas Klinavièius praneðë, kad Juozaièiai yra sàraðuose ir kità dienà bus tremiami á Sibirà. Tuo me- 2016 m. liepos 29 d. Tremtinys Tremtyje sesutëms atstojo mamà tu Vincas jau buvo lageryje, o Vytautas mokësi Kaune. Namuose buvo ir dar viena nuomininkë: vokietë su dviem vaikais. Tëvas sunkiai sirgo ir ið lovos nesikëlë, motina su dukromis pabiro á skirtingas vietas slëptis. Vieni pasirinko Punios miðkà, kiti rado prieglaudà pas ûkininkus. Kai viskas aprimo, visi sugráþo namo. Jau lapkrièio 11 dienà atëjo milicininkai, darë kratà, lauþë medines grindis, lubas. Sako, ieðkantys ginklø ir patarë pasakyti, kur jie slepiami. Kadangi jø namuose nebuvo, tad nieko ir nerado. Tada motinà iðsiveþë á milicijà, sakydami, kad jai ten reikës pasiraðyti kratos protokolà. Taèiau greitai persigalvojo: sakë, turintys þiniø, kad Vytautas yra susijæs su partizanais. Va, kai jis ateis á milicijà apklausai, motinà paleis. Kità dienà Marytë su Vytautu perþengë Birðtono milicijos skyriaus ar stribyno slenkstá. Deja, motinos nepaleido. Jai stribai broliai Feideriai nurovë plaukus, o Vytautà negailestingai muðë, reikalaudami pasakoti apie tai, ko jis neþinojo. Jis buvo taip suþalotas, kad pasekmes jautë visà gyvenimà. Kai juos veþë á Prienus, mergaitës apie tai suþinojo ir verkdamos bëgo paskui suimtøjø veþimà. Stribai vaikus aptalþë botagu, garsiai rëkë ir keikësi Vilniuje nuteisë po 10 metø lageriø. Motina kalëjo Mordovijoje, o Vytautas Vorkutoje. Paleisti ið lagerio 1956 metais. Sako, ne tik patys kaliniai, bet ir jø priþiûrëtojai stebëjosi, kaip ðeðiasdeðimtmetë tapo okupantams pavojingu þmogumi, nors nieko blogo nepadarë... Ji buvo tik partizano Motina, auklëjusi vaikus dorais ir sàþiningais, meile gimtajam kraðtui... Ðiandien ant jos kapo Prienø kapinëse yra pritvirtinta lentelë Èia ilsisi partizanø Motina. Liko erdviuose Juozaièiø namuose Birðtone tik sunkiai sergantis tëvelis, dukros Marytë, Janina Bronislava, Onutë, Elenutë ir Aldona. Mamos sudþiovintà duonà dukros turëjo nuveþti jai ir Vytautui á Lukiðkes 1949 metø kovo 27-àjà. Deja, tos dienos nesulaukë Dar kovo 24-àjà vël tas pats Albinas Klinavièius praneðë, kad bus didelis trëmimas. Janina Bronislava su Maryte iðbëgo slëptis. Namuose liko tik nevaikðèiojantis tëvas su maþametëmis dukromis. Elenutë sirgo plauèiø uþdegimu, Onutei buvo dvylika, o Aldonai tik penkeri. Manë, kad jø tai tikrai neveð Janina Bronislava su Maryte nubëgo iki Ðimèikø sodybos ir pasislëpë tvarte. Buvo dar ðalta, ten smirdëjo, taèiau mergaitës to nejautë. Akiø per naktá beveik nesudëjo. Ryte atsikëlusios papraðë ðeimininkës nueiti prie jø namø paþiûrëti, ar viskas ten ramu. Gráþusi moteris pasakë, kad kareiviai, stribai ir nepaþástamos merginos ðeimininkauja jø namuose, ruoðia vaikus ir sergantá tëvà tremèiai. Merginos sutriko. Supratusios, kad ligotam tëvui ir trims vaikams Sibire iðgyventi nebus galimybës, tarësi, kuriai reikia sugráþti namo ir vykti kartu. Janina Bronislava tvirtai pasisiûlë gráþti. Marytë dar kaþkiek paprieðtaravo, paskui sutiko, nes sesuo buvo neákalbama. Juozaièiø kieme sukiojosi ir dvi moksleivës-komjaunuolës, kurias Janina Bronislava paþinojo ið Prienø gimnazijos. Kieme vaikðèiojo maþoji Aldutë. Paëmusi jà uþ rankos, sesuo patarë bëgti. Gal tai suprato kareivukai, buvæ kieme, bet jie net nusisuko. Uþtat pamatë komjaunuolës: priëjo, paëmë mergaitæ uþ rankos ir ákëlë á sunkveþimá, kurá saugojo sargybiniai. Visa laimë, kad atsirado Aldutës krikðto mama teta Katrë Juozaitienë. Priëjusi prie maðinos, iðsikëlë mergaitæ, apgaubë paltu ir, nuvedusi prie verandos, ten paslëpë. Kareiviai gal ir matë, bet nieko nesakë. Iðëjæ ið trobos stribai nesuskaièiavo esanèiø þmoniø, sunkveþimis su tremiamøjø aðaromis pajudëjo Sunkiau buvo ligotam tëvui, kuris nevaikðèiojo. Já tada dar muðë ir stumdë trys stribai ir milicijos virðininkas Ramanauskas. Kadangi maistà ir daiktus padëjo krauti komjaunuolës, stribai neleido pasiimti turëtø sûdomø, taèiau dar nerûkytø laðiniø. Kambaryje stovëjo mamos iðaustas rietimas lininës medþiagos, taèiau ir jà pasiimti draudë. Tik dþiûvësiø maiðelá, skirtà kalintiems mamai ir broliui, pasisekë pasiimti. Tai ir buvo ðeimos iðsigelbëjimas nuo bado: pamirko gabalëlá vandenyje ir greitai praryja. Jau sugráþæ ið tremties Juozaièiai suþinojo, kad likusá turtà pasiëmë stribai ir komjaunuolës, jos kaþkam tà medþiagà pardavë. Dalá medþiagos rado pas vienà davatkëlæ, kuri paliudijo, kad pirko jà ið trëmikø. Taip Janina Bronislava nusipirko mamos austà medþiagà, pasisiuvo tautinius drabuþius, su kuriais ir dabar puoðiasi renginiuose. Prie Berþø alëjos Birðtone laikë gal keturias valandas, kol surinko tremtinius ið gretimø kaimø. Su jais vienoje maðinoje atveþë ir Labaðauskø ðeimà: motinà Marijà, vaikus Palmyrà ir Liucijø bei moèiutæ. Su ðia ðeima viename vagone ir nukeliavo á Sibirà. Atveþæ á Mauruèius, sukëlë á vagonà. Eðelonas buvo labai ilgas. Atëjæ traukinio apsaugininkai pradëjo ðaukti, kad nëra ðeðiolikmetës Onutës Juozaitytës. Matyt, skaièiuoti jie prastai mokëjo, jei ðeðiametei priskaièiavo ðeðiolika metø Vagone buvo keturiolika ðeimø nariø ir dar ar ne devyni Kauno studentai: invalidë Ivanauskienë su penkiais vaikais, Jonikai ið Ðilavoto, Kisieliai, Kaminskai. Studentai dainavo liûdnas 5 partizanines dainas. Kaimo þmonës turëjo pasiëmæ maisto, indø. Juozaièiai ne tik maisto, bet nei ðaukðto ar puoduko neturëjo. Duodavo pavalgyti vienà kartà per parà kaþkokios putros. Ir tai jau paryèiais. Kartais leido atsineðti vandens Tremiami broliai Andrius ir Pijus Jonikai nusprendë bëgti. Naktá Andrius prislinko prie langelio, iðmetë ryðulëlá, iðlindo ir dingo tamsoje. Jau praðvitus ir Pijus sumanë iððokti, bet sargybiniai pastebëjo, pradëjo ðaudyti. Deja, Pijø kareiviai rado besislepiantá po eglute. Po trijø parø já smarkiai sumuðtà ámetë á vagonà. Uþtat Andrius pabëgo ir pusæ metø slapstësi Lietuvoje, Ðilavote. Kai mirë moèiutë, jis atëjo á laidotuves. Areðtavo per laidojimo ceremonijà, jau prie jos kapo, uþ pabëgimà ið tremties nuteisë Po pabëgimo trëmëjai nutarë nubausti visà vagonà: tris paras nedavë nei viralo, nei vandens. Serganti Elenutë Juozaitytë nuolat dejavo, reikalaudama vandens. Su penkiais vaikais tremiama Ivanauskienë veþësi penkis butelius trauktinës su vaistaþolëmis, kuriomis ji gydësi rankø sànarius. Nematydami iðeities ir jau girdëdami mergaitës kliedesius, sumanë duoti vaikui gurkðná trauktinës. Gal greièiau numirs ir nereiks maþajai kankintis, nutarë. Toji nurijo kartø ðaukðtà gërimo ir pradëjo kriokti. Paskui kiek nurimo, uþmigo Pabudusi vël reikalavo gerti. Po eilinio gurkðnio nurimdavo. Taip moters mikstûra vaikà iðgelbëjo Beje, ðiais vaistais senolë pastatë ant kojø kareiviø sumuðtà Andriø Jonikà, kai já be gyvybës þenklø ámetë á vagonà. Pati Ivanauskienë tremtyje mirë ið bado, o jos penki vaikai pasklido po valdiðkas ástaigas. Ðiandien niekas neþino, kas ið jø sugráþo á Lietuvà (bus daugiau) Stanislovas ABROMAVIÈIUS

6 Tr e m t i n y s 2016 m. liepos 29 d. Atminimo lentos, áamþinanèios 1918 1920 metø savanorius 2018 metø vasario 16 dienà ðvæsime Lietuvos Nepriklausomybës ðimtmetá. Þurnalistas Vilius Kavaliauskas sumanë iki to laiko buvusiuose Lietuvos valsèiuose pastatyti atminimo lentas 1918-1920 metø savanoriams ir Vyties kryþiaus kavalieriams. Maþeikiø rajono buvusiuose 5 valsèiuose registruoti 106 savanoriai, ið jø 12 Vyèio kryþiaus kavalieriø. Iki Lietuvos 100-meèio jubiliejaus numatoma árengti Atminimo lentas Maþeikiuose, Sedoje, Tirkðliuose, Laiþuvoje ir Leckavoje. 2016 metø Valstybës dienos iðvakarëse Þidikø miestelyje, ðalia Nepriklausomybës paminklo, Maþeikiø rajono savivaldybës lëðomis atidengtos dvi Atminimo lentos 1918 1920 metø savanoriams. Jose áraðytos 41 savanoriø ir 5 Vyèio kryþiaus kavalieriø pavardës. Ðv. Miðias Jono Krikðtytojo baþnyèioje aukojo ir Atminimo lentas paðventino Þidikø klebonas Egidijus Jurgelevièius. Ðventës dalyvius sveikino Maþeikiø rajono meras Antanas Tenys, Þidikø valsèiaus seniûnë Skirmutë Stasytë. Saliutavo Maþeikiø ðauliø kuopos ðauliai. Dainavo Telðiø folkloro grupë Spygliai. Prisiminimais dalijosi 1918 1920 metø savanoriø dukterys Aldona Pociûtë-Strikaitienë ir Aleksandra Aleksandravièiûtë-Sadovskaja. Ið giminaièiø dar dalyvavo savanorio Stanislovo Pocevièiaus sûnënas Andrius Pocius ið Rygos. Renginá vedë Maþeikiø kultûros centro meno padalinio vedëjas Paulius Mylë. Ðia proga Þidikø kultûros centre buvo atidaryta 1918 1920 m. Vyèio kryþiaus savanoriams skirta paroda, kurià pagal þurnalisto V. Kavaliausko pateiktà medþiagà parengë bibliotekos vedëja Benita Vaizgëlienë. gimtuosius Bukonèius. Padedamas brolio Aleksandro ir Felikso Veito, jis organizavo apylinkiø ûkininkus. Ryþtingai veikdamas iðvaikë revoliucinius komitetus, sutramdë plëðikaujanèias gaujas, ásteigë komendantûras Sedoje ir Skuode. Vëliau dalis kraðto apsaugos bûriø perëjo á kuriamà reguliariàjà Lietuvos kariuomenæ, kuri gynë Lietuvà nuo bolðevikø, vëliau nuo lenkø ir nuo kraðtà uþplûdusiø bermontininkø, sudarytø ið vokieèiø generolo von der Golco kariø, iðvytø ið Suomijos ir Latvijos, ir rusø baltagvardieèiø miðrios kariuomenës, kuriai vadovavo rusø plk. Bermontas. Gimë 1888 metø kovo 30 dienà Pikeliø miestelyje, mokësi Liepojos gimnazijoje. 1914 metais baigë Vladimiro karo mokyklà. Vadovavo kuopai vokieèiø ir austro-vengrø frontuose. Po revoliucijos Rusijoje 1917 metais Rovne suorganizavo 700 lietuviø batalionà, su kuriuo 1918 metø rugpjûèio 31 dienà atvyko á Vilniø ir ásijungë á Lietuvos kariuomenæ. 7-ojo pulko vadas, kovojo su bolðevikais, lenkais ir bermontininkais. 1937 metais pakeltas á divizijos generolus. 1940 metais gráþo á Pikelius. 1944 metais pasitraukë á Vakarus. Mirë 1957 metø geguþës 10 dienà JAV Vorèesteryje. Edvardas Adamkavièius yra Prezidento Valdo Adamkaus dëdë. ro-vengrø ir turkø frontuose, buvo tris kartus suþeistas. 1918 metais gráþæs á Bukonèius, organizavo kovà su bolðevikais, uþ jo galvà pastarieji buvo paskyræ 300 tûkstanèiø rubliø premijà. Nepriklausomybës kovose kovojo su lenkais ir bermontininkais. Baigë Generalinio ðtabo akademijà Prahoje. 1926 metais vadovavo valstybës perversmui Lietuvoje. 1929 metais jam suteiktas brigados generolo laipsnis. 1940 metais pasitraukë á Vokietijà. Gráþæs gyveno savo ûkyje Èiuteliuose, netoli Ðiauliø. 1944 metais organizavo 20 tûkstanèiø vyrø Vietinæ rinktinæ. Atsisakë rinktinës vyrus siøsti á Rytø frontà, dël to buvo vokieèiø suimtas, o rinktinës vyrai iðsiskirstë. Vokietijoje sovietø þvalgyba bandë Povilà Plechavièiø pagrobti. Mirë Þemaitijos didvyris 1973 metø gruodþio 19 dienà Èikagoje, palaidotas ðeimos kapavietëje Ðv. Kazimiero kapinëse. Ávykiai Þemaitijoje Jonas Beniuðis Aleksandras Plechavièius 1918 metø vasario 16 dienà Lietuvos Tarybai paskelbus Lietuvos Nepriklausomybës Aktà, ið ávairiø Lietuvos vietoviø buvo siunèiami pritarimo ir palaikymo sveikinimai Lietuvos Tarybai. Taip pat ir Pikeliø miestelio bendruomenë siuntë raðtà, kurá pasiraðë 69 Pikeliø apylinkës gyventojai. Raðte buvo iðvardyti Tarybos nuopelnai ir padëkota uþ Nepriklausomybës paskelbimà. Taèiau paskelbus Nepriklausomybæ reikëjo jà ir apginti. Kraðte siautëjo plëðikø gaujos, þmoniø plienèikais vadinamos. Buvo plaèiai varoma bolðevikinë propaganda. Miesteliuose kûrësi bolðevikiniai komitetai, ëjæ iðvien su plëðikø gaujomis. 1919 metø rugpjûtá ið buvusio Akmenës kreiso (vokieèiø valdþios administracinis vienetas), kuriam priklausë Maþeikiø, Laiþuvos, Viekðniø ir Vegeriø valsèiai, ir Sedos kreiso, kuriam priklausë Ylakiø, Skuodo, Mosëdþio, Þidikø ir Tirkðliø valsèiai, buvo sudaryta Maþeikiø apskritis su centru Sedoje. 1918 metø lapkrièio 11 dienà Lietuvos Valstybës Taryba pakvietë gyventojus organizuoti savigynos bûrius. Þemaitijoje to darbo ëmësi ryþtingas þemaièiø bajoras Povilas Plechavièius, gráþæs ið buvusios caro armijos á Kontraversiðka jo biografija. Gimë 1898 metais Þidikø valsèiuje. 1919 metais buvo mobilizuotas á Raudonàjà armijà ir kovojo prie Rygos. Tø paèiø metø rudená ástojo á Lietuvos kariuomenæ. Pasiþymëjo kautynëse su lenkais. 1936 metais buvo suimtas uþ komunistinæ veiklà ir Lietuvos valdþios nuteistas. 1940 metø birþelio 18 dienà paleistas gráþo á Maþeikius. 1945 metais sovietø iðtremtas á Permës sritá. Gimë 1897 metø birþelio 1 dienà Bukonèiuose. Su broliu Povilu kartu baigë Orenburgo kazokø kavalerijos mokyklà, dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. 1919 metais Utenos karo komendantas. 1920 1928 metais tarnavo ulonø pulke, ëjo pulko vado pareigas. A. Plechavièius rusø suimtas 1940 metø liepos 13 dienà Raseiniuose. Kankintas, iðgabentas á Kurilø salas, likimas neþinomas. Viktoras Kazlauskas Ið Atminimo lentoje áraðytø 41 Lietuvos savanoriø keletas savo kovos kelià pradëjo Povilo Plechavièiaus suburtuose savigynos bûriuose: Juozas Arlauskas, gimæs 1894 metais Uþpelkiø kaime Þidikø valsèiuje. Nuo 1923 metø dirbo Pagëgiø pasienio tarnyboje. Vladas Eþerskis, gimæs 1899 metais Repðiø kaime Þidikø valsèiuje. Nuo 1931 metø gyveno Trakø apskrities Onuðkio valsèiuje. Stasys Pocevièius, gimæs 1895 metais Pikeliø miestelyje. Nuo 1930 metø gyveno Gudiðkës kaime Tirkðliø valsèiuje. Petras Pocius (Stasio Pocevièiaus brolis), gimæs 1893 metais Anapolës dvare. Juozas Ðeputis, gimæs 1888 metais Pikeliø miestelyje. Sedos bûrio partizanas. Vyèio Kryþiaus kavalieriai: Edvardas Adamkavièius Þinoma, kad gimë 1888 metais Anapolës kaime Þidikø valsèiuje. 10-ojo pëstininkø pulko puskarininkis. Suimtas 1941 metø birþelio 14 dienà. Mirë Kanske (Rusijoje) 1942 metø lapkrièio 5 dienà. Povilas Plechavièius Gimë 1890 metø vasario 21 dienà Bukonèiø kaime Þidikø valsèiuje. Krikðtytas Pikeliø baþnyèioje. Turëjo penkis brolius ir ðeðias seseris. Dvi seserys mirë jaunos, du broliai þuvo Sibire, likusieji ðeimos nariai pasitraukë á JAV. Povilas Plechavièius baigë gimnazijà Maskvoje, vëliau Orenburgo kavalerijos mokyklà. Kovojo vokieèiø aust- Adolfas Aleksandravièius, gimæs 1825 metais Vainodëje (Latvija). Gyveno Lûðëje. Ðioje Atminimo lentoje rasime þinomo dailininko Èeslovo Kontrimo pavardæ. Jis gimë 1902 metais Dapðiø kaime. Á Lietuvos kariuomenæ ástojo bûdamas 17 metø. Tarnavo 1919 1922 metais. Mokësi Telðiø gimnazijoje, studijavo Kauno meno mokykloje. 1940 1945 metais Maþeikiø gimnazijos dailës mokytojas, vadovavo dailës bûreliui, iðugdë daug jaunø dailininkø. Mirë 1989 metø geguþës 27 dienà. 1981 metais È. Kontrimo gimtinëje Dapðiø kaime buvo atidaryta galerija-muziejus. Nelikus kam priþiûrëti, galerija sunyko. Sovietmeèiu Bukonèiø kaime Plechavièiø ûkyje, ðalia Laðiðupio, buvo pastatytos kolûkio galvijø fermos. Gyvenamajame name su nuo metø naðtos álinkusiu stogu, bukontiðkiø vadinamame Pliekos ûkiu, gyveno fermos vedëjas Anicetas Bukauskas. Jisai darydavo gerà alø valdiðkiems þmonëms pavaiðinti... Praeito amþiaus devintajame deðimtmetyje, statant verðiø fermà, namas buvo nugriautas. Tëra iðlikæs tik ûkio samdiniams statytas raudonø plytø namas, á kurá dar prieðkaryje buvo ávestas vandentiekis. Plechavièiai palaikë gerus santykius su ûkio darbininkais. Sugaudþiø dvaro buvusiame kumetyne dar gyveno Elþbieta Miknienë, gimusi 1919 metais. Jaunystëje ji tarnavo Plechavièiø ûkyje. Kai Elþbieta Miknienë susilaukë dukters, jos krikðtamote Ukrinø baþnyèioje tapo Pranciðka Plechavièiûtë. E.Miknienë mëgdavo pasakoti, kaip prieð Kalëdas á tëviðkæ parjojæs Povilas Plechavièius liepë jai ðiaudø gniûþtëmis iðtrinti iðprakaitavusius þirgus ir pats dargi parodæs, kaip tai daryti. Ji taip pat prisiminë ástrigusá epizodà, kaip syká Plechavièiaus motina Konstancija iðsitraukë ið po,,kvartûko (prijuostës) revolverá ir taip nuramino susikivirèijusius ûkio bernus. Dabar Plechavièiø gimtinæ mena 2008 metø birþelio 15 dienà toje vietoje Þemaièiø kultûros draugijos iniciatyva atidengtas atminimo akmuo. Tais paèiais metais Kaune Vytauto Didþiojo karo muziejaus sodelyje Vietinës rinktinës kariø iniciatyva Povilui Plechavièiui pastatytas paminklas. Albertas RUGINIS

Saugumieèiai já vadino sidabrine barzda. Mums jis buvo Alfukas. Iðëjo, jokiø priekaiðtø niekam nepateikæs gal tik kalbininkams, leidþiantiems darkyti ir ðiukðlinti jo taip puoselëjamà ir ginamà gimtàjà kalbà. Iðëjo bûdamas vienas. Ne visada gerai bût vienam, Irena, kartà yra pasakæs, mumiem abiem daug apie kà besiðnekuèiuojant. Neleista mum pasirinkt nei dienos, nei valandos, nei vietos, nei aplinkybiø. Net turtuoliai uþ visa tai ið anksto uþsimokët negali... Kruopðtumo, uþsispyrimo, kantrumo Alfonsas turëjo kaupinai. Nuo maþumës pripratæs prie sunkaus darbo tremtyje vaikas, vos pasiekdamas varstoto virðø, obliavo lentas. Mamai svetimam, ðaltam kraðte reikëjo pramist su trim maþais vaikiukais. Tëvulis kaþin kur, o gal jau ir niekur... 2016 m. liepos 29 d. Tremtinys Pabuskit, bitutës ðeimininkas iðeina... Uþaugæs Sibire, mokslà ëjæs maskoliðkai, gráþæs gimtinën ne tik negreblavo svetimu gomuriu, bet nepriekaiðtingai kalbëjo ir raðë tëvø kalba. Puikiausiai suprasdamas, kad ir gyvendamas namie, jis vis tiek bus sovietinës buveinës tremtinys. Alfonsas nekiûtino paklusniai svetimøjø jam rupiai nuþvyruotom keliûtëm, bet gyveno vis dar ir pats pabarstydamas aðtriø stiklo ðukiø ant tautà persekiojanèiø svetimø ir savø ðaltakupriø takø, nepakantumo skeveldrø ðiûpteldamas rieðkuèiom dar ir tø ðiaudadûðiø uþanèiuosna. Neniûksojo tylutëliai, knebinëdamasis tik akylø prieþiurnø leistinuose uþsiëmimuose ir darbukuose, bet kartu su bendraminèiais virpino, krebþdino tø kietakakèiø paðirdþius ir paslëpsnius jø draudþiamom veiklom: tai po svetimøjø sutryptà Prûsijà braidþioja, kai tà dienà þmonëm liepta bût namie ir balsuot uþ jau kadai kadþiø jø paèiø iðrinktus ir paskirtus valdininkus, tai su tokiais paèiais nerimstanèiais latviais susideda, tai Vytautines Trakuose ðvenèia. Daugelyje ruoðtø ekspedicijø Alfonsas rankiojo per prakiurusá ir laikmeèio vis nevëkðliðkai ardomà sietà bebaigianèius negráþtamai iðbyrët tautos iðminties, dainø, pasakø, poringiø perlus, siauraproèiø parsidavëliø uoliai juos tebarstant kiaulëms. Anà Sausio tryliktàjà, kruvinàjá penktadiená Alfonsas stovëjo prie grobuoniø atsukto tanko straublio þioèiø... Stovëjo prie istorijos slenksèio arba tautos iðnykimo, arba jos naujos gimties... Puikiai þinodamas, kad renkasi vël tà patá Sibirà, tik ðiuokart jo áðalusi, kaulëta nugara bûtø daug aðtresnë... Sako, kartà þvëries apdraskytas, jo nasrø nebebijo, tik dar labiau pabaisos nekenèia. Kas myli bites, tas negali bût negeras þmogus, nes nedorëlio, keikûno, nesàþiningo, melagio tie Dievo vabalëliai në artyn neprisileidþià. Kai mûsø sode Pupojuose Alfonsas buvo ásileidæs avilin spieèiø, maèiau, kaip jis graþiai su bitukëm bûva ir kaip pagarbiai ðneka apie sutartinëse apdainuotà bitinëlá bièiø Motinëlæ. Visà gyvenimëlá, jau bûdamas net ir mokslø daktaras, pragyvenæs aspirantø bendrabutyje, ir ten, paèiam miesto vidury, ant palangës buvo apgyvendinæs maþutæ bièiø ðeimynëlæ, tad praeiviam buvo graþu, smalsu ir keista þiûrët pro mûrinio namo langà siuvanèias laukan ir atgal tikrø tikriausias, rainas ratuotas bitutes... Deja, nebebuvo kam praneðt, pastuksenant avilin: Kelkitës, darbininkëlës jûsø gaspadorius iðëjo, darbðtuolës bitutës koriø èia 7 jau nebesiuvo nebeaudë, nei medaus, nei bièiø duonelës koriuosna nebekrovë... Reikëjo dar luktert, Alfuk: sesutës Tau rengësi kitàmet graþias sukaktuves iðtaisyt. Dar bûtume kartu pasidainavæ sovietø griaunamuose sodþiuose Tavo surinktø dainø, ir kitø kitokiø. Bet tokia Dangaus valia. Mûsø þemelë bus Tau neslegianti ir neðalta: èia juk ne sibirai, ne sniegynai èia Tavo gimtinë Motutë Þemyna Þemynëlë, lengvoji smiltynëlë. Pasiilsëk. Ramu Tau tebûna. Ir mûsø palûkuriuok... Uþ debesëliø, uþ Dausynëliø... Liepos mënesá, prieð pat savo gimtadiená, bebaigdamas raikyt savo aðtuoniasdeðimtàjà riekæ, mirë kraðtotyrininkas, biochemijos mokslininkas Alfonsas Juðka, gimæs tûkstantis devyni ðimtai trisdeðimt septintaisiais metais. Irena BRAÞËNAITË Lietuvos Nepriklausomybës Akto signataras Vladas Mironas Lietuvos Nepriklausomybës Akto signataras, Ministras pirmininkas, Lietuvos kariuomenës kapelionas, politinis kalinys Vladas Mironas gimë 1880 metø birþelio 22 dienà Rokiðkio apskrityje Kuodiðkiø kaime. Mokësi Panemunyje, vëliau Mintaujos gimnazijoje, kur susipaþino su bendraminèiais Antanu Smetona, Juozu Tûbeliu ir kitais iðkiliais lietuviø visuomenës veikëjais. Anot Mykolo Birþiðkos, Antanas Smetona, bûdamas kiek vyresnis uþ Vladà Mironà, pastarajam visam amþiui tapo autoritetu. V. Mironas kartu su bendraminèiais 1896 metais buvo paðalintas ið Mintaujos gimnazijos, nes kiek ámanydamas prieðinosi rusifikacijai: nepaisë draudimo skaityti ir melstis lietuviø kalba. 1901 metais baigë Vilniaus kunigø seminarijà ir dar nesulaukæs áðventinimams reikiamo amþiaus gavo gerus seminarijos vadovø atsiliepimus ir rekomendacijas tæsti mokslus Peterburge, tad 1904 metais pabaigë Peterburgo dvasinæ akademijà. Áðventintas kunigu gráþo á Vilniø, dirbo privaèiø mokyklø kapelionu. Galima teigti, jog V. Mironas ásiklausë á didþiu autoritetu Mintaujos gimnazijoje laikyto Jono Jablonskio raginimà pabaigus moks- lus darbuotis tautos labui gimtajame kraðte. Vëliau klebonavo ávairiose vietose: Choroðèëje, Valkininkuose, Dauguose, taip pat buvo Merkinës dekanu (1910 1929). Dar gyvendamas Vilniuje uþmezgë ryðius su ne itin gausia lietuviø bendruomene, kaip jos atstovas 1905 metø gruodá dalyvavo Didþiajame Vilniaus Seime, kur drauge su tautieèiais ávardijo Lietuvos politinio savarankiðkumo sieká. 1905- uosius galima laikyti V. Mirono ásiliejimo á lietuviø visuomeninæ veiklà pradþia. V. Mironas buvo veiklus þmogus: jis priklausë 1907 metais ákurtai Lietuviø mokslo draugijai; 1905 1913 metais á lietuviø kalbà iðvertë tikybos vadovëliø, kurie buvo iðleisti net keliais leidimais ir buvo naudoti iki pat 20 amþiaus treèiojo deðimtmeèio; jis taip pat padëjo leisti Petro Vileiðio finansuojamà pirmàjá dienraðtá lietuviø kalba Vilniaus þinios. V. Mironas buvo ðvietimo draugijos Rytas valdybos nariu, prisidëjo ákuriant 28 lietuviðkas mokyklas. Rûpinosi, kad bûtø ðelpiami neturtingi lietuviø visuomeninio gyvenimo dalyviai, paskelbë atsiðaukimà: Ðelpkime talentus. Skolino pinigø kompozitoriaus Stasio Ðimkaus staþuotëms uþsienyje, pastarasis atsidëkodamas Vladui Mironui 1930 metais dedikavo vienà ið kûriniø dainà apie Mano gimtinæ. Provincijoje kunigas kaupë grûdø, mësos ir kitø produktø atsargas, kurias siuntë Vilniaus prieglaudø gyventojams. V. Mironas rûpinosi ne vien socialinëmis kraðto problemomis, bet ir politikos aktualijomis, nuolat bendravo su Antanu Smetona. 1917 metais V. Mironas dalyvavo Lietuviø konferencijoje, kurioje buvo iðrinktas Lietuvos Tarybos nariu, ëjo antrojo vicepirmininko pareigas. Kaip teigia Vilma Bukaitë, perfrazuodama Petro Klimo mintá, 1918 metø vasario 16 dienà drauge su kitais Lietuvos Tarybos nariais iðkilmingoje rimties pilnoje nuotaikoje pasiraðë Lietuvos Nepriklausomybës Aktà. 1920 metø kovo liepos mënesiais vieðëjo JAV, ragino tautieèius moraliai ir materialiai paremti Lietuvos Nepriklausomybæ. Iðrinkus Steigiamàjá Seimà ir paleidus Valstybës Tarybà, signataras nutolo nuo aktyvaus politinio gyvenimo. Gráþo á Daugus, kur jau nuo 1914 metø buvo kunigu ir dekanu. 1926 metø geguþæ, kaip vienas ið Lietuvos tautininkø sàjungos steigëjø ir aktyvus jos narys, V. Mironas kartu su Antanu Smetona ir Augustinu Voldemaru buvo iðrinktas á III Seimà. Atsiminimuose apie A. Smetonos vadovavimo valstybei metus yra uþuominø, kad norëdami aktualiais klausimais kreiptis á prezidentà, krikðèionys demokratai praðydavo V. Mirono pagalbos. Ðaltiniai leistø manyti, jog jis stengësi atskirti dvasininko ir politiko priedermes, pirmenybæ neretai teikdamas antrajai. 1929 1938 metais V. Mironas ëjo vyriausio Lietuvos kariuomenës kapeliono pareigas brigados generolo teisëmis, buvo Kauno Ðv. Arkangelo Mykolo (Águlos) baþnyèios rektoriumi. Jo dëka Kauno Ðv. Arkangelo Mykolo (Águlos) baþnyèioje 1939 metais buvo árengti vokieèiø firmos E. F. Walcker vargonai, reikðmingiausi tarpukario Lietuvoje. Taip pat jo pastangomis atliktas baþnyèios remontas. Vladui Mironui suteikti svarbûs valstybiniai apdovanojimai: 1930 metais apdovanotas Vytauto didþiojo 3-iojo laipsnio ordinu, 1938 metais DLK Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu. 1934 metais tapo Kauno miesto tarybos nariu. Buvo iðrinktas Lietuviø tautininkø fondo, rëmusio partijos projektus ir Lietuvos jaunuomenæ, pirmosios valdybos vicepirmininku. Taip pat buvo Jaunosios Lietuvos garbës teismo ir leidybos akcinës bendrovës Paþanga pirmininkas. 1938 metais A. Smetona pasiûlë V. Mironui Ministro pirmininko postà, bet namiðkiai nesutiko, nes manë, jog tai atitolins nuo dvasininko priedermës. Nuo tø metø spalio 1-osios ëjo dar ir þemës ûkio ministro pareigas. Pagrindinis V. Mirono rûpestis buvo sureguliuoti santykius su Lenkija. Prezidento ápareigotas, 1938 metais dalyvavo slaptose derybose su Lenkijos atstovais. Deja, dviejø valstybiø pozicijø suderinti nepavyko. Palikæs premjero këdæ, apsigyveno savo ûkyje Bukauèiðkëse ir gyveno ten iki sovietø valdþios areðto. Nuo 1940 metø rugsëjo iki 1941 metø birþelio buvo kalintas Alytaus NKVD areðtinëje ir Kauno sunkiøjø darbø kalëjime. 1941 metais tardomas V. Mironas apie laikotarpá po tautininkø rengto perversmo pasakojo: 1927 metais balandá Seimas buvo paleistas. Mane paskyrë tikinèiøjø reikalams referentu prie Ðvietimo ministerijos. Tose pareigose dirbau porà metø, po to mane paskyrë vyriausiuoju Lietuvos kariuomenës kapelionu (...). (keliama á 8 psl.) ISSN 2029-509X Tremtinys Leidëjas Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjunga www.lpkts.lt Redaktorë Jolita Navickienë Redakcija: Audronë Kaminskienë, Vesta Milerienë Maketavo Ignas Navickas Adresas: Laisvës al. 39, 44309 Kaunas, tel. (8 37) 323 204 el. paðtas: tremtinys.redakcija@gmail.com Ámonës kodas 300032645 Ats. sàsk. Nr. LT18 7044 0600 0425 8365, AB SEB bankas Spausdino spaustuvë UAB Morkûnas ir Ko, Draugystës g. 17, Kaunas 2 spaudos lankai Tiraþas 1960 egz. Kaina 0,60 euro Projektus Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautos netekèiø atspindþiai ir Istorija be baltø dëmiø remia Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

8 Tr e m t i n y s 2016 m. liepos 29 d. Vado þûtis Sovietø saugumas 1945 metø spalio 22 dienà suëmë rugpjûèio 15 dienà susikûrusios Tauro partizanø apygardos aktyviausius kovotojus, tarp jø ir pirmàjá apygardos vadà aviacijos kapitonà Leonà Tauná-Kovà (suðaudytas 1946 metais Tuskulënuose). Já pakeitë aviacijos majoras Zigmas Drunga-Ðernas, vëliau pasirinkæs Mykolo Jono slapyvardá. Jis gimë 1904 metais Uþpaliø kaime Utenos valsèiuje. Rokiðkyje baigë gimnazijà ir ástojo á Karo mokyklà. Tapo Lietuvos kariuomenës aviacijos majoru karo lakûnu, Ðauliø sàjungos nariu. Buvo veiklus, tikintis, raðë eilëraðèius. Á partizaniná judëjimà ásijungë 1945 metø vasarà, prisidëdamas prie Geleþinio Vilko pulko organizavimo. Dalyvavo kuriant Tauro apygardà. Tapæs apygardos vadu ëmësi atkurti apygardos ðtabà. Uþmezgë ryðá su Dzûkijoje besiorganizuojanèia A apygarda ir buvo paskirtas Pietø Lietuvos Partizanø (PLP) vado pavaduotoju. 1946 metø birþelio 3 dienà buvo suðauktas Tauro apygardos rinktiniø vadø suvaþiavimas. Jis vyko apygardos ðtabo bûstinëje Marijampolës apskrities Skaisèiûnø kaime. Suvaþiavimo tikslas toliau gerinti apygardos organizacinæ struktûrà. Po suvaþiavimo Mykolas Jonas, lydimas ðeðiø partizanø, iðkeliavo á Þemaitijà susitikti su tenykðte partizanø vadovybe, aptarti susijungimo ir bendros kovos klausimus. Birþelio 12-àjà, ðvintant, Mykolas Jonas jau su vienuolikos partizanø palyda atëjo á Ðakiø apskrities Lukðiø valsèiaus Agurkiðkës kaimà. Saulei tik pakilus pasigirdo smarkus ðaudymas ir granatø sprogimai. Partizanai, pasiskirstæ maþais bûreliais, atsiðaudydami, stengësi atitolti nuo persekiojimo. Du partizanai þuvo laukymëje, kiti du alksnyne. Bëgdamas per plynæ þuvo partizanas Saulius (pavardë neþinoma). Su juo traukæsis Mykolas Jonas buvo suþeistas ir susisprogdino. Kautynëse þuvo kuopø vadai Puiðys VitasMeðka ir Bronius Brazauskas-Sakalas ið Kazlø Rûdos valsèiaus Bartninkø kaimo. Taip pat þuvo Ðarûno rinktinës adjutantas Sidabra Juozas-Brangutë, partizanai Saulius ir Vaidila. K. Zarankai-Bitei, P. Valèiui Ðernui ir dar keturiems partizanams pavyko nuo prieðo pasitraukti. Mykolo Jono þûtis Tauro apygardai buvo labai skaudi netektis. Jo vadovavimo laikotarpis buvo partizaninio judëjimo organizavimosi, struktûrø kûrimosi metas. Á miðkus ëjo vyrai, kuriuos ðaukë á okupanto kariuomenæ, kuriø ðeimos buvo iðtremtos, kuriems grësë suëmimas. Vyrai ëjo ið patriotiðkumo, ëjo moksleiviai, palikæ gimnazijos suolus. Kûrësi bûriai, kuopos, organizavosi ðtabai, buvo kaupiami ginklai, ðaudmenys, sprogmenys. Partizanai buvo pilni entuziazmo, kovos ugnies ir vilties, kad greitai kils JAV ir SSRS karas ir Lietuva atgaus nepriklausomybæ. Jie nenorëjo pasyviai laukti iðvadavimo, stengësi sutrukdyti balsavimus ir þmoniø trëmimà á Sibirà, ieðkojo ryðiø su Vakarais. Vado ir jø bendraþygiø þûties vietoje Ðakiø rajono politiniai kaliniai ir tremtiniai pastatë paminklà, áamþinantá jø kovos þygdarbá. Algimantas LELEÐIUS Petraðiûnø þudyniø aukoms atminti Kauno Petraðiûnø kapinëse, prie Tautos kanèios memorialo ávyko Petraðiûnø (Paþaislio m.) þudyniø 75øjø metiniø paminëjimas, kurá organizavo Lietuvos laisvës kovotojø sàjunga (LLKS m.), Lietuvos Sàjûdþio Kauno Taryba bei Kovo 11-osios gatvës bendrija. 1941 metø liepos 11 dienà ekspertø komisija Petraðiûnuose rado uþmaskuotà, puðaitëmis apsodintà kapà. Jame gulëjo kelios deðimtys þiauriai nuþudytø þmoniø. Kai kuriuos jø tada ar vëliau atpaþino artimieji. Visos aukos buvo suimtos sovietø NKVD. Þinoma, kad 1941 metø pavasará buvo nuþudyti ir Petraðiûnuose uþkasti ðie þmonës: Jonas Baranauskas, Alteris Bervièius (g. 1913 m.), Petras Èeponis (g. 1887 m.), Juozas Èielius, Steponas Èepukaitis (g. 1918 m.), Julius Frankauskas (g. 1906 m.), Vaclovas Gliaudelis (g. 1913 m.), Eduar- das Karsokaitis (g. 1896 m.), Kleopas Kauneckas (g. 1920 m., Lietuvos ðauliø sàjungos narys), Nikolajus Kiseliovas (g. 1912 m.), Kazys Kulikauskas (g. 1919 m.), Beinas Levinas, Stasys Linkevièius (g. 1908 m.), Jakovas Novgorodovas, Piotras Plaðèinskis (g. 1900 m.), Feliksas Plekavièius (g. 1895 m.), Jonas Radionovas (g. 1890 m.), Jonas Remeikis (g. 1914 m.), Bronius Roþanskas (g. 1911 m.), Jurgis Sirtautas (g. 1918 m., Lietuvos ðauliø sàjungos narys), Josifas Sknuþelis (g. 1894 m.), Vincas Antanas Ðabrinskas (g. 1906 m.), Kazimieras Ðakalys (g. 1914 m.), Meèislovas Ðilanskas (g. 1909 m.), Pranas Trakimas (g. 1905 m.), Simas Trakimas (g. 1907 m.), Stasë Trakimaitë (g. 1910 m.), Steponas Trakimas (g. 1913 m.), Nikolajus Voroninas. Lietuvos sàjûdþio Kauno tarybos inf. Lietuvos Nepriklausomybës Akto signataras Vladas Mironas (atkelta ið 7 psl.) Tautininkai mane vertino ir gerbë, nes að buvau vienintelis kunigas, priklausæs jø partijai. 1938 metais A. Smetona pasiûlë man premjero postà. Tose pareigose dirbau vienus metus. Pagrindinis mano rûpestis buvo sureguliuoti santykius su Lenkija (...). Mums teko priimti Lenkijos ultimatumà (...). Man bûnant premjeru, mes buvome priversti perduoti Vokietijai Klaipëdà ir jos kraðtà (...). Po to að ir mano vadovaujama vyriausybë turëjo atsistatydinti(...). Karo metus V. Mironas praleido savo ûkyje Bukauèiðkëse prie Daugø. Èia buvo modernus gerai priþiûrimas ûkis (dvare veikë vandentiekis, elektra). Anot Aleksandro Merkelio, kunigas buvo labai pamëgæs dzûkus: kas dzûkas, tas, galima sakyti (...) jau ir geras þmogus. Prisiminimuose ryðkëja signataro portretas: V. Mironas mëgo daþnai pasëdëti, pakalbëti su savo dvaro darbininkais, valgydavo kartu prie vieno stalo. Èia jis suþinojo ir apie A. Smetonos þûtá, su juo atsisveikino aukodamas ðv. Miðias Kauno Ðv. Arkengelo Mykolo (Águlos) baþnyèioje. Pokario metais vël buvo suimtas. Spaudþiamas 1945 metø vasará sutiko tapti KGB agentu informatoriumi, jam suteiktas slapyvardis Kuodas. Taèiau saugumas verbavimo rezultatu greitai nusivylë, nes nepavyko ið kunigo iðkvosti slaptos informacijos. Trumpai V. Mironà kalino 1946 metais, o 1947 metais buvo treèià kartà suimtas ir iðtremtas septyneriems metams á grieþtu reþimu pagarsëjusá Vladimiro kalëjimà, kuriame mirë 1953 metø vasario 18 dienà. Lietuvos Nepriklausomybës Akto signataras, valstybininkas, kunigas Vladas Mironas Amþinojo poilsio atgulë ne Tëvynëje, o bendrose Vladimi- ro kalëjimo kapinëse. Galbût suvokdamas, kad nelemta sulaukti senatvës Lietuvoje, paskutiniame malonës praðyme savo gyvenimà jis pavadino mano tragedija tai turbût skaudus savo likimo apmàstymas. Amþininkø prisiminimuose apie Vasario 16-osios Nepriklausomybës Akto signatarà Vladà Mironà iðkyla gana pasaulietiðko kunigo paveikslas. V. Mironas nebuvo apdovanotas ypatingais retorikos gabumais, bet tarp þmoniø turëjo didelá autoritetà. Apibendrinant galima teigti, jog signataro Vlado Mirono istorinis portretas áasmenina 20 amþiaus pirmosios pusës Lietuvos inteligentijà, jos pastangas kurti valstybæ bei atskleidþia sudëtingà aktyviø visuomenës veikëjø likimà valstybës okupacijos metais. Ðio signataro atminimas gyvas, o tai liudija ðie pagarbos þenklai: jo vardu pava- dinta gatvë Kaune; 2000 metais Vlado Mirono pavardë átraukta á baþnyèios kankiniø sàraðà; 2007 metais Vilniuje, Rasø kapinëse, atidengtas kenotafas Vlado Mirono atminimui. 2007 metais Alytaus rajono Daugø mokykla pavadinta 1918 metø vasario 16 dienos Nepriklausomybës Akto signataro Vlado Mirono vardu. Dabar tai Daugø Vlado Mirono gimnazija, kuri puoselëja signataro atminimà. Ðios gimnazijos iniciatyva organizuojamas kasmetinis renginys Mirono kelias tai estafetinis bëgimas nuo V. Mirono koplyèios Bukauèiðkiø kaime iki Daugø Vlado Mirono gimnazijos. Ði atkarpa tarsi simbolizuoja Mirono gyvenimo kelià ëjimà ið ðventovës á tautà, neðant lietuviams þinià apie bûtinybæ kalbëti gimtàja kalba, apie galimybæ bûti laisviems ir nepriklausomiems. Greta KUÈINSKAITË