646 Kauno medicinos universiteto klinikų Angiochirurgijos skyrius Raktažodžiai: embolija, ūminė trombozė, operacija, ankstyvieji chirurginio gydymo rezultatai, statistinis mirtingumas. Santrauka. Darbo tikslas. Išanalizuoti apatinės galūnės ūminės išemijos chirurginio gydymo strategiją ir jo rezultatus Kauno medicinos universiteto klinikų Angiochirurgijos skyriuje 1999 2001 m. laikotarpiu. Tyrimo medžiaga ir metodai. Retrospektyviai renkant duomenis nustatyta, kad dėl ūminės galūnių išemijos buvo operuoti 244 ligoniai (12,2 proc. visų ligonių). Dėl apatinės galūnės ūminės išemijos operuoti 142 (7,1 proc.) ligoniai. Visos embolijos ir trombozės buvo patvirtintos operacijos radiniais. Kiekybinių dydžių lyginimas atliktas naudojant Stjudento (t) kriterijų. Rezultatai. Ūminę išemiją kojoje sukėlė: embolija 76 (53,5 proc.), ūminė trombozė 66 (46,5 proc.) ligoniams. Širdies liga embolijų atveju nustatyta 22,4 proc. ligonių, esant ūminei trombozei 6,1 proc. Embolijų lokalizacija: pakinklio arterijoje 44,7 proc., šlaunies arterijoje 32,9 proc., ūminės trombozės: šlaunies arterijoje 37,9 proc., klubo arterijoje 22,7 proc. atvejų. Vyrams dažniau pasitaiko ūminė trombozė (3,5:1), p<0,0001, o moterims embolija (2,5:1), p<0,0001. Embolijos buvo gydomos embolektomijomis, o ūminės trombozės trombektomijomis, trombendarterektomijomis ir šuntavimo operacijomis. Didžiųjų amputacijų atlikta 4,9 proc. ir išgelbėta 96,1 proc. apatinių galūnių su ūminės išemijos požymiais. Statistinis mirtingumas 4,2 proc. Išvados. Ūminė išemija kojoje dėl embolijos buvo 76, dėl ūminės trombozės 66 ligoniams. Apatinių galūnių arterijų embolija dažniau pasitaikė moterims (p<0,0001), ūminė trombozė vyrams (p<0,0001). Moterų, kurioms nustatyta ūminė kojos išemija, mirtingumas didesnis negu vyrų (p=0,1198); vyrams, esant ūminei išemijai kojoje, atliekama daugiau didžiųjų amputacijų (p=0,04250). Įvadas Ūminė galūnių ir organų išemija pasitaiko 14 iš 100 tūkstančių gyventojų ir 10 16 proc. angiochirurgine patologija sergančių žmonių (1, 2). Ūminę išemiją galūnėje sukelia ūminis arterinis nepratekamumas pagrindinėse arterijose, kurio svarbiausios priežastys yra embolija, ūminė trombozė ir kraujagyslių pažeidimas (1 lentelė). Ūminė arterinė trombozė dalijama į keletą pagrindinių grupių: 1) ūminė aterosklerozinė trombozė; 2) ūminė jatrogeninė trombozė; 3) ūminė smulkiųjų arterijų trombozė. Didžiausią grupę sudaro ūminė aterosklerozinė trombozė, kurios pagrindinė priežastis yra aterosklerozė, kuomet ūminė trombozė gali pasireikšti kaip pirminė trombozė išopėjus buvusiai asimptominei aterosklerozinei plokštelei, arba kaip antrinė trombozė, kuomet įvyksta ūminis arterinis nepratekamumas esant jau seniau žinomų stenozinių ar okliuzinių aterosklerozinių arterijos pakitimų (3). Arterinės embolijos dažnai susijusios su širdies išemine arba vožtuvų liga. Trombai dažniausiai susidaro kairiojo prieširdžio ausytėje ir, atitrūkę nuo vidinės širdies ar aortos sienelės, keliauja į distalines arterinės sistemos dalis. Tokie trombai vadinami embolais. Jie dažniausiai įstringa bendrosios šlaunies arterijos dvišakume arba pakinklio arterijos trišakume ir sutrikdo kraujo nutekėjimą į tolesnes šakas. Užsikimšusioje arterijoje kolateralinė kraujotaka bus bloga, nes okliuzinės ligos dažniausiai nėra. Dėl to galūnės audiniai patiria ūminę išemiją, kurios vyraujantys simptomai yra skausmas, odos pabalimas, šaltumas, parestezijos, arterijų pulsacijos nebuvimas (4, 5). Embolijos sukelti simptomai yra ūmesni, o trombozės pradžia yra daugiau slapta (4). Pirminės ūminės trombozės ūminės išemijos požymių pasireiškimo greitis beveik nesiskiria nuo embolijos, nes nebus susiformavusi kolateralinė kraujotaka, o antrinės ūminės trombozės metu požymiai pasireikš lėčiau, nes jau bus iš dalies susiformavusi kolateralinė kraujotaka dėl sutrikusio pratekamumo pagrin- Adresas susirašinėjimui: N. Aleksynas, KMUK Angiochirurgijos skyrius, Eivenių 2, 3007 Kaunas El. paštas: nalex@takas.lt
647 1 lentelė. Galūnės ūminės išemijos etiologija (19) Embolija Prieširdžių virpėjimas Širdies vožtuvų ligos Endokarditas Miokardo infarktas (pasieninis trombas) Aortos ir periferinių arterijų aneurizmos Aterosklerozinės plokštelės išopėjimas ir pakraujavimas į jos vidų Paradoksiniai embolai Prieširdžio miksoma Kardiomiopatija Trombozė Aterosklerozinė okliuzinė liga Aortos ir periferinių arterijų aneurizmos Aterosklerozinės plokštelės vidinė kraujosruva ir arterijos spindžio susiaurinimas arba okliuzija Hiperkoaguliacinės būklės (C ar S proteinų nepakankamumas) Entrapment sindromas Stazė/lėtos tėkmės būklė Piktnaudžiavimas vaistais Traumos Penetruojančios Bukos Intervencinės kraujagyslių procedūros dinėje arterijoje. Ūminę išemiją papildomai skatina arteritas, paprastasis vazospazmas (antrinis ergotizmas) (6), širdies nepakankamumas dėl lėtinės okliuzinės ligos (7), giliųjų venų trombozė ankstyvuoju laikotarpiu (8), ūminė kompresinė neuropatija (9). Ūminė išemija apatinėje galūnėje tai skausmas, odos pabalimas, šaltumas, parestezijos, arterijų pulsacijos pakitimai, kurių trukmė ne ilgiau 36 valandų. Toks laiko ir simptomų santykis dažniausiai būna dėl ūminės embolijos ir ūminės pirminės trombozės, o esant ūminei antrinei trombozei, simptomai nebus tokie ryškūs ir pasireikš per ilgesnį laiką, bet bus lemiami per 36 valandas (3). Galūnės ūminės išemijos pagrindinis gydymas yra operacija. Embolijos atveju embolektomija, ūminės trombozės trombektomija, trombendarterektomija, šuntavimo operacijos, rečiau: kateterinė trombolizė, perkutaninė transliuminalinė angioplastika, subintimalinė rekanalizacija. Esant trečio laipsnio ūminei išemijai ir žuvus galūnės neuromuskulinei sistemai, atliekamos pirminės didžiosios ir mažosios amputacijos. 1963 m. pradėjus naudoti Fogarty kateterius ir labai radikalų chirurginį gydymą, buvo tikimasi gauti gerų rezultatų, tačiau taip neatsitiko. Ligonių ankstyvas mirtingumas tuomet siekė 10 30 proc., amputacijos buvo atliekamos 20 30 proc. ligonių (2 lentelė). Blogus chirurginio gydymo rezultatus tuomet lėmė nepakankamas ligonių ištyrimas prieš operaciją, neoptimali gydymo taktika, netinkamas priešoperacinis ligonių paruošimas bei pooperacinis gydymas, dažnai nevisiškas kraujotakos atkūrimas galūnėje (4). Minėtos problemos Kauno medicinos universiteto klinikose šiuo metu sėkmingai sprendžiamos, todėl pasiekiama gerų gydymo rezultatų. Šio darbo tikslas nustatyti ūminės išemijos, embolijos ir trombozės apatinėje galūnėje dažnumą, lokalizaciją, pasiskirstymą amžiaus grupėse ir tarp lyčių, ankstyvuosius gydymo rezultatus, įvertinti operacijų įvairovę bei palyginti gautus rezultatus su pateikiamais duomenimis medicinos literatūroje. Tyrimo medžiaga ir metodai 1999 2001 m. Kauno medicinos universiteto klinikų Angiochirurgijos skyriuje atlikta du tūkstančiai operacijų, iš kurių 244 (12,2 proc.) atliktos dėl ūminio pagrindinių arterijų nepratekamumo. Apatinės galūnės ūminė išemija diagnozuota 142 (7,1 proc.) ligoniams. Kauno medicinos universiteto klinikose naudojama Kraujagyslių chirurgų draugijos bei Širdies ir kraujagyslių chirurgų draugijos (Society for Vascular Surgery/International Society for Cardiovascular Surgery) parengta ūminės galūnės išemijos klasifikacija, kur atsispindi ligonio skundai, objektyvūs požymiai ir prognozė (6). I laipsnis. Galūnė gyvybinga: nėra stipraus skausmo, motorikos arba sensorikos deficito, dopleriu nustatoma aiški distalinių arterijų indikacija. IIa laipsnis. Didelė grėsmė galūnei: I laipsnio požymiai, galūnės tirpimas, parestezijos ar pirštų jutimų išnykimas, negirdima doplerio indikacija. IIb laipsnis. Tiesioginė grėsmė galūnei: IIa laipsnio požymiai ir stiprus išeminis skausmas, ryškus sensorikos išnykimas, visiškas motorikos deficitas. III laipsnis. Negrįžtami pakitimai galūnėje: ankstyva stadija: pakitimai galūnėje kaip IIb laipsnio su visais ūminės išemijos požymiais, vėlyva stadija: sustingę galūnės raumenys, cianoziška oda ir nefiksuojama kraujo tėkmė venose net kompresinio mėginio metu galimi negrįžtami audinių pakitimai. Diagnozei nustatyti vertinti klinikiniai simptomai, ultragarsinio kraujotakos tyrimo duomenys, angiografijos vaizdai (1 ir 2 pav.) ir operaciniai radiniai. Embolijos atvejais buvo atliekama embolektomija, trombo-
648 2 lentelė. Apatinės galūnės ūminės išemijos gydymo rezultatai Studija Metai Ligonių Išgelbėtos galūnės Mirtingumas skaičius (proc.) (proc.) R. M. Green ir kt. 1975 149 86,5 22 D. W. Hight ir kt. 1976 124 78 29,8 W. F. Blaisdel ir kt. 1978 54 74 7,5 T. J. Fogarty 1978 360 94 15 F. R. Plecha 1978 63 97 24 B. Santiant ir kt. 1978 122 81 10,6 J. P. Elliott Jr ir kt. 1980 85 3 J. E. Lorentzen ir kt. 1980 130 77 14 L. W. Silvers ir kt. 1980 106 86,5 21,7 J. A. Caruana ir kt. 1981 61 75 11,4 J. Kendrick ir kt. 1981 90 71 18 W. M. Abbott ir kt. 1982 313 86 25 H. M. Sheiner ir kt. 1982 134 87 20 W. Andrew Dale 1983 65 73 11 F. Pellegrino ir kt. 1987 98 73 14,5 G. Illuminati ir kt. 1993 119 72 25 J. Dormandy ir kt. 1994 80 15 P. Kuukasjarvi ir kt. 1997 509 84 13 D. F. Neuzil ir kt. 1998 216 92,6 9,7 KMUK 1999 2001 142 96,1 4,2 1 pav. Angiograma. Šlaunies arterijos embolija Kontrastinės medžiagos kaupimasis virš užakimo vietos. 2 pav. Angiograma. Šlaunies arterijos trombozė Kontrastinės medžiagos nutrūkimas įstrižinės linijos pavidalo. Matomos smulkios kolateralinės arterijos.
649 zės trombektomija, šuntavimo operacijos ir trombendarterektomijos. Gydymo rezultatai analizuoti praėjus dviem savaitėms po operacijos; ligonių amžiaus pasiskirstymas bei gauti duomenys lyginti su kitų autorių pateiktais duomenimis. Rezultatai Kauno medicinos universiteto klinikų Angiochirurgijos skyriuje ištirti 142 ligoniai, kuriems nustatyta apatinės galūnės ūminė išemija ne daugiau kaip 36 valandos nuo simptomų pradžios. Ūminė išemija apatinėje galūnėje diagnozuota 74 vyrams (52 proc.), kurių amžiaus vidurkis 68,3±12 metų, ir 68 moterims (48 proc.), kurių amžiaus vidurkis 76,2±8 metų. Ūminė išemija sukelta embolijos buvo 76 (53,5 proc.), ūminė trombozė diagnozuota 66 (46,5 proc.) ligoniams. Moterims ūminė embolija nustatyta 78 proc., vyrams 31 proc. Vyrams ūminė trombozė nustatyta 69 proc., moterims 22 proc. Embolijų grupėje širdies liga diagnozuota 22,4 proc., trombozių grupėje 6,1 proc. ligonių. Embolija šlaunies arterijoje buvo 32,9 proc., pakinklio arterijoje 44,7 proc., blauzdos arterijoje 7 proc. ligonių. Trombozė šlaunies arteriją pažeidė 37,9 proc., klubo arteriją 22,7 proc., pakinklio arteriją 22,2 proc. ligonių (4 pav.). Diagnozavus ūminę trombozę, atliktos šios operacijos: šuntavimo 17 (25,8 proc.), trombendarterektomijos 2 (3 proc.). Apatinės galūnės embolijos buvo gydomos tik embolektomijomis naudojant Fogarty kateterius. 142 operuotiems ligoniams dėl ūminės išemijos apatinėje galūnėje atliktos 7 (4,9 proc.) didžiosios amputacijos, apatinių galūnių išsaugota 96,1 proc. ligonių. Kai ūminės išemijos priežastis buvo embolija, atliktos 2 (2,6 proc.), kai trombozė 5 (7,6 proc.) didžiosios amputacijos. Statistinis mirtingumas 142 ligonių, kuriems diagnozuota kojos ūminė išemija, grupėje buvo 6 (4,2 proc.) ligoniai, mirtingumas embolijų (76 ligoniai) grupėje 4 (5,3 proc.) ligoniai, ūminės trombozės (66 ligoniai) grupėje 2 (3 proc.) ligoniai. Rezultatų aptarimas Septynių užsienio autorių studijų, kur ištirti 1576 ligoniai, norint nustatyti galūnės ūminės išemijos priežastis, duomenimis, dažnesnė priežastis yra embolija (892 ligoniai, 56,6 proc.) negu trombozė (684 ligoniai, 43,4 proc.) (3). Šie duomenys atitinka mūsų tyrimo duomenis (3 pav.). Mūsų atlikto tyrimo duomenys, tiriant širdies ligų dažnumą embolijų grupėje, patvirtina pateikiamus užsienio autorių, kur širdies ligos embolijų grupėje nustatomos dar dažniau, nes žymiai pagerėjo diagnostikos galimybės (10 13). Embolai dažniausiai stringa pagrindinių arterijų išsišakojimuose (4), tą patvirtina ir mūsų atlikto tyrimo duomenys. Trečioje lentelėje lyginamos mūsų ir kitų 53,5 proc. embolijos trombozės 46,5 proc. 3 pav. Embolijos ir trombozės pasiskirstymas esant apatinės galūnės ūminei išemijai Studija 3 lentelė. Ūminės trombozės ir embolijos lokalizacija apatinių galūnių arterijose Aorta Klubo Šlaunies Pakinklio Blauzdos (proc.) arterija (proc.) arterija (proc.) arterija (proc.) arterija (proc.) Embolija J. Horton ir kt. 17 21 46 10 4 W. A. Dale 7,1 7,1 50 28,6 7,2 D. Raithel 16 17,7 52 14,3 A. Enjalbert ir kt. 19,6 29,6 50.8 Vidurkis 14,9 18,8 51,9 17,6 5,6 KMUK 15,8 32,9 44,7 7 Ūminė trombozė J. Horton ir kt. 10 14 55 18 1 W. A. Dale 25 32,1 28,6 14,3 D. Raithel 10 35,9 42,9 11,2 A. Enjalbert ir kt. 2,5 33,6 60,6 3,3 Vidurkis 7,5 27,1 47,7 15,3 7,6 KMUK 22,7 37,9 24,2 2
650 Proc. %&"# $ #& 100 $ embolija trombozė 50 15,8 $$ 22,7 ## 32,9 #$ 37,9 ## 44,7 Klubo Šlaunies Pakinklio Blauzdos arterija arterija arterija arterija $# 4 pav. Ūminės trombozės ir embolijos lokalizacija apatinės galūnės arterijose esant ūminei išemijai 24,2 #" 7 2 7 2 Trombozės ir embolijos lokalizacija apatinių galūnių arterijose autorių nustatytos embolijų ir ūminių trombozių lokalizacijos apatinėje galūnėje. Apatinės galūnės ūminės išemijos priežastis vyrams (55 ligoniai, 77,3 proc.) dažniau negu moterims (15 ligonių, 22,7 proc.) buvo ūminė trombozė, p<0,0001. Apatinės galūnės ūminę išemiją moterims (53 ligonės, 69,7 proc.) dažniau negu vyrams (23 ligoniai, 30,3 proc.) sukėlė embolija, p<0,0001. Šiuos duomenis patvirtina H. Haimovici, S. Aune, G. Illuminati ir kt. tyrėjai (3, 10, 14). Šio tyrimo metu nustatyti amžiaus skirtumai leidžia teigti, jog moterys apatinės galūnės ūminę išemiją patiria vyresnės (76,2 metų) negu vyrai (67,3 metų). Šie amžiaus skirtumų duomenys atitinka J. P. Becquemin, G. Illiuminati ir kt. nurodomus analogiškus duomenis (12,14), tik gaunamas kelerių metų skirtumas, nes autorių šalyse ilgesnis žmonių išgyvenamumas (5 pav.). Platus operacijų spektras, esant ūminei trombozei, leido sumažinti amputacijų skaičių. Šią tendenciją patvirtino ir P. Kuukasjarvi, J. P. Salenius multicentrinė klinikinė studija (15). Šio tyrimo duomenys patvirtina teiginį, jog dėl ūminės trombozės atliekama daugiau didžiųjų amputacijų negu embolijos atveju (21). Lyginant užsienio autorių pateiktus duomenis, didžiųjų amputacijų, atliekamų dėl apatinės galūnės ūminės išemijos, Kauno medicinos universiteto klinikose atliekama mažiau. Mūsų atlikto tyrimo duomenys lyginami su užsienio autorių analogiškais duomenimis ketvirtoje lentelėje. Ligonių skaičius 100 50 0$ $ -# # -$ $ Įvairių autorių duomenimis, mirtingumas svyruoja gana plačiose ribose. Pagal J. P. Becquemin, S. Kovarsky statistinis mirtingumas buvo 15 proc. (12), G. Illiuminati su bendraaut. duomenimis 25 proc. (14), P. Kuukasjarvi, J. P. Salenius 13 proc., ūminių trombozių grupėje 16 proc., embolijų grupėje 11 proc. (15), D. F. Neuzil, W. H. Jr. Edwards su bendraaut. 9,7 proc. (16), W. A. Dale embolijų grupėje 11 proc., ūminių trombozių grupėje 3 proc. (17), F. W. Blaisdell, M. Steele, R. E. Allen 7,5 proc. (18). Vilniaus universiteto Kraujagyslių chirurgijos klinikoje mirtingumas ligonių, kuriems diagnozuota galūnės embolija, buvo 10,8 proc. (22). Apibendrinant apatinės galūnės ūminės išemijos gydymo rezultatus, daugelis autorių teigia, jog širdies ligos, esant embolijai, labai 0$# 0$$ 40 50 50 60 60 70 70 80 80 90 Ligonių amžius (metai) 5 pav. Ligonių pasiskirstymas pagal amžiaus grupes -$ $
651 Ligonis su įtariama ūmine išemija galūnėje Pradinis ištyrimas: anamnezė, objektyvi apžiūra, doplerinis ištyrimas Kitos diagnozės Patvirtinta ūmi galūnės išemija ir jos laipsnis Heparinas Gyvybinga IIa: didelė grėsmė IIb: tiesioginė grėsmė III: randasi negrįžtami pakitimai Ar skubus ištyrimas taip Arteriografija Chirurginis gydymas iki 12 val. Išemijos trukmė ne Gydymo parinkimas konkrečiu atveju Uždelsta amputacija Galūnės lėtinės išemijos gydymas Kateterinė trombolizė Gydymo parinkimas konkrečiu atveju Skubi trombembolektomija Artenografija: ar trombas pašalintas sėkmingai? taip ne Koks likęs pažeidimas? Nėra Pavienės lokalizacijos Pasikartojantis, ilgas Šuntas Gydymas antikoaguliantais Endovaskulinis gydymas PTA, SR 6 pav. Galūnių ūminės išemijos gydymo algoritmas (R. B. Rutherford, 2001) didina mirties riziką (1, 10, 17, 21), o ūminės trombozės atveju daugiau atliekama didžiųjų amputacijų (1, 21). Mūsų duomenimis, moterų mirtingumas didesnis negu vyrų (5,5:1), p=0,1198, bet vyrams atliekama daugiau didžiųjų amputacijų (6:1), p=0,04250. Tą patvirtina ir G. Illuminati atlikto tyrimo duomenys (14). Įvairių autorių (11, 13, 15, 17, 18, 20) ir mūsų tyrimo duomenys, tiriant apatinės galūnės ūminės išemijos gydymo rezultatus, pateikiami antroje lentelėje. Mūsų nuomone, svarbiausia tiksliai nustatyti apatinės galūnės ūminės išemijos trukmę bei įvertinti jos arterinės veninės bei neuromuskulinės sistemų būklę. Ūminės išemijos laiką galima nustatyti surinkus anamnezę, objektyviai ištyrus ligonį, arterinė veninė sistema įvertinama apžiūrėjus galūnę, čiuopiant kraujagysles, ištyrus arterijas ultragarsu, atlikus angiografiją, neuro-
652 4 lentelė. Didžiųjų amputacijų dažnis ligoniams, sergantiems apatinių galūnių ūmine tromboze ir embolija Autoriai Išemijos priežastis Didžiųjų amputacijų dažnis (proc.) F. Pellegrino (11) trombozė 16 embolija 11 J. P. Becquenim (12) embolija 23 G. Illiuminati (14) trombozė 37,7 embolija 17,2 P. Kuukasjarvi (15) trombozė 26 embolija 10 D. F. Neuzil (16) embolija 7,4 Vilniaus universitetas (22) embolija 10 KMUK trombozė 7,6 embolija 2,6 muskulinė sistema ištyrus objektyviai (sustingę galūnės raumenys, galūnės sąnarių judesių sutrikimas, paviršinis ir gilusis įvairių jutimų sutrikimas), atlikus galūnės raumenų biopsiją. Kauno medicinos universiteto klinikų Angiochirurgijos skyriuje naudojamas R. B. Rutherford galūnės ūminės išemijos gydymo algoritmas (6 pav.). Išvados 1. 1999 2001 m. Kauno medicinos universiteto klinikų Angiochirurgijos skyriuje gydyti 142 (7,1 proc.) ligoniai dėl apatinės galūnės ūminės išemijos, kurios priežastys buvo embolija 53,5 proc., ūminė trombozė 46,5 proc. 2. Embolija dažniau buvo šlaunies ir pakinklio arterijose, o trombozė šlaunies ir klubo arterijose. 3. Apatinių galūnių arterijų embolija dažniau pasitaiko moterims (2,5:1), p<0,0001, o ūminė trombozė vyrams (3,5:1), p<0,0001. Moterys apatinės galūnės ūmine išemija serga vyresnės negu vyrai. 4. Esant embolijai apatinėje galūnėje, nustatomas didesnis mirtingumas, o esant ūminei trombozei, atliekama daugiau didžiųjų amputacijų. 5. Moterų mirtingumas didesnis negu vyrų, p= 0,1198, vyrams atliekama daugiau didžiųjų amputacijų, p=0,04250. The surgical treatment of the lower limb acute ischemia* Department of Vascular Surgery, Kaunas University of Medicine Hospital, Lithuania Key words: embolism, acute thrombosis, operations, the early results of surgical treatment, total death-rate. Summary. Objective. To analyze the surgical treatment strategy of lower limb acute ischemia and its results in the Department of Vascular Surgery of Kaunas University of Medicine Hospital in the period from 1999 to 2001. Material and methods. While collecting the data retrospectively there has been determined, that due to the acute ischemia of the limbs there have been operated 244 patients (12.2% of all treated arterial patients). Because of the lower limb acute ischemia there have been operated 142 (7.1%) patients. All embolism and thrombosis have been approved with the operation findings. The comparison of quantitative values was done according to the Student parameter. Results. The acute ischemia in the leg has been caused by: embolism for 76 (53.5%) patients, acute thrombosis for 66 (46.5%). Heart diseases have been ascertained in embolism group for 22.4% of patients, in acute thrombosis group for 6.1%. The localities of embolism the popliteal artery for 44.7% and femoral artery for 32.9%, acute thrombosis in the femoral artery for 37.9% and iliac artery for 22.7%. Men experience * The full-length article in English can be found at http://medicina.kmu.lt
653 the acute thrombosis more often (3.5:1), p<0.0001, and women embolism (2.5:1), p<0.0001. Embolism has been treated with embolectomy, and acute thrombosis with thrombectomy, thrombendarterectomy and the bypass operations. There have been made 4.9% of great amputations, rescued 96.1% of lower limbs with the features of acute ischemia. Total death rate 4.2%. Conclusions. The acute ischemia in the leg because of embolism was for 76 patients, the acute thrombosis for 66 patients. Lower limbs embolism of arteries is more common for women, p<0.0001, acute thrombosis for men, p<0.0001. The death rate is higher in women group with acute ischemia than men, (p=0.1198) and in men group with acute ischemia in the lower limb there are made more great amputations (p=0.04250). Correspondence to N. Aleksynas, Department of Vascular Surgery, Kaunas University of Medicine Hospital, Eivenių 2, 3007 Kaunas, Lithuania. E-mail: nalex@takas.lt Literatūra 1. Dormandy J, Heeck L. Acute limb ischemia. Vig S. Eur J Vasc Surg 1994;8(5):578-83. 2. Costantini V, Lenti M. Treatment of acute occlusion of peripheral arteries. Ann Acad Med Singapore 1994;23(6):844-7. 3. Haimovici H, Ascer E, Hollier LH, Strandness DE Jr, Towne JB. In: Haimovici H, editor. Acute arterial thrombosis. 4th ed. United States of America: Blackwell Science Press; 1996. p. 458-65. 4. Davies AH, editor. Vascular surgery highlights 1998 1999. London: Oxford; 1999. 5. Chalmers RTA, Byrne D, Cross KS, Moores C, editors. Essentials of vascular surgery. Scotland: Edinburg; 2000. 6. Cronenwett JL, Rutherford RB. Decision making in vascular surgery. In: Lampert R, Robins CJ, editors. Acute limb ischemia. 1st ed. Philadelphia: Saunders Company Press; 2001. p. 168-70. 7. Lavenson GS, Rich NK, Baugh JH. Value of ultrasonic flow detector in the management of peripheral vascular disease. Am J Surgery 1970;120:522-6. 8. Rutherford RB, Baker JD, Ernst C, et al. Recommended standards for reports dealing with lower extremity ischemia. Journal Vascular Surgery 1997;26:517-38. 9. Verstraete M, Verghaeghe R, Belch J, et al. Thrombolysis in management of lower extremity occlusion: a consensus document. Am J Cardiology 1998;81:207-18. 10. Aune S, Trippestad A. Operative mortality and long-term survival of patients operated on for acute lower limb lschaemia. Eur J Vasc Endovasc Surg 1998;15:143-6. 11. Pellegrino F. Acute ischemia of the extremities caused by thromboembolism. Eur J Vasc Surg 1987;1(4):263-71. 12. Becquemin JP, Kovarsky S. Arterial emboli of the lower limbs: analysis of risk factors for mortality and amputation. Association Universitaire de Recherche en Chirurgie. Riv Eur Sci Med Farmacol 1996;18(1):19-27. 13. Stirnemann P, Z Brun AP, Mahler F. Clinical aspects and treatment of acute arterial occlusion. Arch Surg 1984; 119(7):784-7. 14. Illuminati G, Bertagni A, Calio FG, Ciulli A, Guglielmi R, Vietri F, Martinelli V. Acute ischemia of the lower limbs. Br J Surg 1993;80(5):592-5. 15. Kuukasjarvi P, Salenius JP. Perioperative outcome of acute lower limb ischaemia on the basis of the national vascular registry. The Finnvasc Study Group. Am Surg 1997;63(3): 270-4. 16. Neuzil DF, Edwards WH Jr, Mulherin JL, Martin RS 3rd, Bonau R, Eskind SJ, Naslund TC, Edwards WH Sr. Limb ischemia: surgical therapy in acute arterial occlusion. Surg Today 1998;28(2):156-61. 17. Dale WA. Differential management of acute peripheral arterial ischemia. Semin Vasc Surg 1999;12(2):148-53. 18. Blaisdell FW, Steele M, Allen RE. Management of acute lower extremity arterial ischemia due to embolism and thrombosis. J Vasc Surg 1984;1(2):269-78. 19. Hobson RW. Acute limb ischaemia. Semin Vasc Surg 1992; 5:1-3. 20. Dale WA. Differential management of acute peripheral arterial ischemia. Journal of Vascular Surgery 1984;2:1-15. 21. Cambria RP, Abbott WM. Acute arterial thrombosis of the lower extremity. Its natural history contrasted with arterial embolism. Ann Vasc Surg 1989;3(4):374-9. 22. Sučila M, Triponis V. Chirurginio gydymo prognozė sergant galūnių arterijų embolija. (Preoperative prognosis of the risk in patients with acute limb arterial embolism.) Medicinos teorija ir praktika 2000;1(21):165-6. Straipsnis gautas 2003 04 01, priimtas 2003 05 16 Received 1 April 2003, accepted 16 May 2003