V. UGDYMO EFEKTYVUMO VERTINIMAS ISSN 1392-5369 Specialusis ugdymas. 2005. Nr. 1(12), 137 146 Special education. 2005. Nr. 1(12), 137 146 BENDRAVIMO UGDYMO PRIEMONI EFEKTYVUMAS DIRBANT SU VAIK GLOBOS NAM AUKL TINIAIS Antanas Goštautas, Rytis Pakrosnis, Viktorija epukien, Ina Pilkauskien Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelai io g. 52, LT-44244 Kaunas K stutis Ražanas Antazav s vaik globos namai Antazav, LT-32019 Zaras r. Pastaruoju metu Lietuvoje daug ja vaik, praradusi t v glob. Šiai problemai skiriama daug d mesio, kuriamos vairios programos siekiant pagerinti toki vaik psichosocialin prisitaikym. Ta iau mokslini tyrim, nagrin jan i globos staigose gyvenantiems vaikams teikiamos pagalbos efektyvum, tr ksta. Straipsnyje analizuojami projekto, kurio tikslas buvo nustatyti bendravimo ugdymo priemoni (trumpalaikio sprendimus orientuoto konsultavimo, intensyvaus bendravimo mokymo stovyklos ir vaik globos nam personalo mokym ) efektyvum vaik globos namuose gyvenantiems paaugliams, rezultatai. Jie rodo, kad ugdant konstruktyvaus bendravimo g džius galima pagerinti paaugli prisitaikym tarpasmenini santyki srityje. Kiekvienam vaikui b tina saugi, mylinti ir juo besir pinanti šeima, ta iau daug vaik šiuo atžvilgiu yra nuskriausti. Nors vairiose pasaulio šalyse dedama daug pastang siekiant užkirsti blog elges su vaikais, per pastaruosius kelis dešimtme ius vaik ir šeim, reikaling valstyb s globos paslaug, gerokai padaug jo ir tai tapo skaudžia socialine problema. Pastarojo dešimtme io vairi tyrim rezultatai rodo, kad didel vaik dalis tampa neprieži ros (58%), fizin s (21%) ir seksualin s (11%) prievartos aukomis (Webb, 2003). Šalia prievartos ar neprieži ros šie vaikai dažnai susiduria su skurdu, prastomis gyvenimo s lygomis, t v piktnaudžiavimu psichoaktyviosiomis medžiagomis, smurtu, t v psichikos ligomis. Kiekvienais metais vien Lietuvoje 3,5 t kst. vaik (Žukauskien, Leiput, 2002) d l min t aplinkybi negali daugiau gyventi šeimoje ir patenka valstyb s glob. Viena žymiausi teorij, aiškinan i vaiko ankstyvojo patyrimo tak v lesniam psichosocialiniam prisitaikymui (Bowlby, 1988), teigia, kad k dikiams, kuri poreikiai tenkinami tinkamai, formuojasi saugus ryšys su juos globojan iais asmenimis. Maž vaik, patyrusi ilgalaik fizin ar emocin prievart, ryšys su juos priži rin iais asmenimis dažnai b na nesaugus, ambivalentiškas. Nepatyr t v meil s vaikai gali b ti nepaj g s kurti teigiamus santykius su naujais glob jais, jiems tr ksta svarbiausi konstruktyvaus bendravimo g dži. T sdamas ši mint Dodge (cituojama Lynch, Cicchetti, 1998) pasi l teorin model, kuris pabr žia ankstyvojo patyrimo šeimoje (pvz., prievarta, prieži ros kokyb, prieraišumo kokyb ) ir neadaptyvaus elgesio ryš. Pagal š model ankstyvoji šeimos patirtis ir biologiškai nulemti sugeb jimai s veikauja ir turi takos vaiko jausm ir žini apie save ir kitus pl totei. Šios pažinimo strukt ros, dažnai vadinamos schemomis ar vidiniais darbiniais modeliais, susideda iš praeities patyrimo atsiminim, ateities l kes i, emocinio pažeidžiamumo, sav s ir kit vertinimo. Jeigu vaikas gyveno socialin je aplinkoje, kur buvo tenkinami jo fizin s, psichologin s ir socialin s raidos poreikiai, manytina, kad formuosis pažinimo strukt ros, apiman ios teigiam sav s ir kit vertinim, pozityvius ateities l kes ius. Tik tina, kad vaik, kuri min ti baziniai poreikiai d l tam tikr priežas i nebuvo pakankamai tenkinami, formuosis pažinimo strukt ra, pasižyminti neigiamu sav s bei kit vertinimu ir negatyviais ateities l kes iais. Prievart ir neprieži r patyrusi vaik tyrimai patvirtina, kad dauguma ši vaik link neigiamai vertinti tiek save, tiek ir kitus, o tai turi takos netinkam bendravimo g dži formavimuisi (Lynch, Cicchetti, 1998). Pastar j dešimtmet vairiose šalyse atliekami tyrimai rodo, kad psichologin s ir elgesio problemos tarp globos staigose gyvenan i vaik labiau paplitusios nei bendrojoje populiacijoje (Pilowsky, 1995). Depresijos, elgesio sutrikim, d mesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimo, 137
prieraišumo ir nerimo sutrikim paplitimas tarp globos staigose gyvenan i vaik, skirting autori duomenimis, svyruoja nuo 29% iki 96% (Stein, Evans, Mazumdar, Rae-Grant, 1996; Clausen, Landsverk, Ganger, Chadwick, Litrownik, 1998; Simms, Dubowitz, Szilagyi, 2000; Halfon, Berkowitz, Klee, 2000). Tokie tyrim rezultatai rodo, kad šiems vaikams b tina laiku suteikta ir kvalifikuota vairi specialist pagalba. Literat roje pabr žiama, kad globojamiems vaikams teikiama pagalba yra nepakankama (Fasulo, Cross, Mosley, Leavey, 2002; Simms et al., 2000; Davidson-Arad, 2005; Fisher, Burraston, Pears, 2004; Webb, 2003). Be to, nepavyko rasti tyrim, nagrin jan i tokios pagalbos efektyvum. Lietuvoje situacija mažai kuo skiriasi nuo užsienio šali. Negaus s m s šalyje atlikti tyrimai taip pat rodo, kad vairios psichin s sveikatos problemos labai paplitusios tarp globos staigose augan i vaik (Goštautas, Pakrosnis, epukien, 2004; Leiput, Kardelis, 2002; Merkys, Ruškus, Juodraitis, 2002; Raslavi ien, Zaborskis, 2002; Žukauskien, Leiput, 2002). Kalbant apie psichin s sveikatos ir socialin s prieži ros paslaug teikim, situacija Lietuvoje yra kur kas nepalankesn. N ra bendros psichin s sveikatos prieži ros paslaug teikimo politikos, visa pagalba globos staigose gyvenantiems vaikams dažniausiai apsiriboja pastangomis personalo, kuriam tr ksta speciali žini ir g dži dirbant su emocini ir elgesio sutrikim turin iais vaikais. Min tos teorin s prielaidos ir mokslini tyrim rezultatai leidžia manyti, kad vienas efektyviausi b d garantuojant ši vaik optimal vystymosi poreiki tenkinim gal t b ti priežas i, d l kuri vaikas buvo paimtas iš šeimos, niveliavimas, t. y. biologin s vaiko šeimos problem sprendimas siekiant vaik gr žinti šeim. Kitas sprendimo b das gal t b ti s lyg globos staigose gerinimas artinant jas prie šeimos modelio. Ši priemoni gyvendinimas susij s su socialin s politikos ir ekonominiais sprendimais, o specialistus, dirban ius globos staigose, labiausiai domina, kaip dirbti su šiais vaikais, kad b t sušvelnintos ankstesnio neigiamo patyrimo pasekm s. Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos klinika kartu su Antazav s vaik globos namais ir Charity 2005 (Norvegijos paramos fondas / Supporting Norwegian Foundation) pareng ir 2003 2004 metais vykd projekt Psichologin s pagalbos vaik globos nam aukl tiniams efektyvumo vertinimas. Šiuo projektu buvo siekiama atsakyti klausim, ar ugdant globos staigose gyvenan i paaugli bendravimo g džius ir padedant jiems spr sti psichologines problemas galima sumažinti ankstesnio j neigiamo patyrimo pasekmes, t. y. ar galima pagerinti j psichosocialin prisitaikym. Tyrimo tikslas nustatyti bendravimo ugdymo priemoni (trumpalaikio sprendimus orientuoto konsultavimo, intensyvaus bendravimo mokymo stovyklos ir vaik globos nam personalo mokym ) tak vaik globos namuose gyvenan i paaugli psichosocialiniam prisitaikymui. Tyrimo metodika VDU Psichologijos klinikos kartu su Antazav s vaik globos namais ir Charity 2005 (Norvegijos paramos fondo / Supporting Norwegian Foundation) gyvendinto projekto Psichologin s pagalbos vaik globos nam aukl tiniams efektyvumo vertinimas 2003 2004 metais vykdytos priemon s: Vaik globos namuose gyvenan i paaugli psichosocialinio prisitaikymo sunkum vertinimas. Pagalba vaik globos namuose gyvenantiems paaugliams sprendžiant psichologines problemas taikant trumpalaik sprendimus orientuot konsultavim. Trumpalaik intensyvaus bendravimo g dži ugdymo stovykla Sniego gni žt, Kaunas Antazav, 2003. Pakartotinis vaik globos namuose gyvenan- i paaugli psichosocialinio prisitaikymo sunkum vertinimas. Mokymai vaik globos nam aukl tojams. Tiriamieji. 1) vertinant psichosocialinio prisitaikymo sunkumus dalyvavo visi (t. y. 60) vaik globos nam, kuriuose buvo vykdomas projektas, 11 18 met ugdytiniai: 26 mergait s ir 34 berniukai. 2) Taikant trumpalaik sprendimus orientuot konsultavim dalyvavo 24 paaugliai (9 mergait s ir 15 berniuk ), kurie vertinus psichologines problemas patys nor jo spr sti jiems kylan ius sunkumus. 3) Trumpalaik je intensyvaus bendravimo g dži ugdymo stovykloje Sniego gni žt, Kaunas Antazav, 2003 dalyvavo 45 paaugliai: 21 mergait ir 24 berniukai. Dalyviai buvo atrinkti vaik globos nam personalo. Stovykloje dalyvavo paaugliai iš trij vaik globos staig. Iš vaik globos nam, kuriuose buvo vykdomas projektas, dalyvavo 27 paaugliai. 4) Atliekant pakartotin psichosocialinio prisitaikymo sunkum vertinim dalyvavo 41 paauglys (17 mergai i ir 24 berniukai) iš 60, kurie dalyvavo pirm kart vertinant psichologines problemas. 5) Mokymuose dalyvavo 11 aukl toj iš vaik globos nam, kuriuose buvo vykdomas projektas. 138
Vertinimo metodai 1. Psichosocialiniam prisitaikymui nustatyti naudotas Standartizuotas interviu paaugli problemoms vertinti. Juo siekta išsiaiškinti paaugli patiriamus sunkumus šiose biologinio psichologinio socialinio funkcionavimo srityse: Somatinis funkcionavimas. Psichoaktyvi j medžiag vartojimas. Per paskutinius metus patirti stresogeniniai vykiai. Prisitaikymas šeimynoje. Prisitaikymas mokykloje. Bendravimas su bendraamžiais. Sav s vertinimas. Pažintiniai procesai. Nuotaika ir emocijos. Suicidiškumas. Standartizuoto interviu paaugli problemoms vertinti Cronbach α = 0,804 (Goštautas et al., 2004). Po met, siekiant vertinti taikyt poveikio metod tak psichosocialinio prisitaikymo kitimui, antr kart atliktas Standartizuotas interviu paaugli problemoms vertinti. Šis vertinimo metodas pasirinktas d l keli priežas i. Pirma, siek me vertinti, kaip bendravimo g dži ugdymas veikia vaik globos namuose gyvenan i paaugli psichosocialinio prisitaikymo poky ius, kurie pasireiškia elgesio ir tarpasmenini santyki poky iais, k ir matuoja m s pasirinktas vertinimo metodas. Dauguma kit metod, tarp j pla iai (taip pat ir Lietuvoje (Žukauskien, Leiput, 2002)) naudojamas Aschenbach (Aschenbach, Edelbrock, 1983) elgesio klausimynas paaugliams, sudaryti remiantis psichopatologijos modeliu ir vertina sutrikim simptomus, kuri poky iai nepakankamai atskleidžia psichosocialinio prisitaikymo (ypa bendravimo) poky ius. Antra, daug autori nurodo, kad vertinant paaugli psichosocialin prisitaikym svarbiausi informacijos šaltiniai tur t b ti patys paaugliai ir j t vai. Kiti informacijos šaltiniai, pvz., mokytojai ar aukl tojai, mažiau patikimi nei patys paaugliai (Curtis, Dooley, Phipps, 2002; Kramer, Philips, Hargis, Miller, Burns, Robbins, 2004). Tre ia, pasirinktas interviu atskleidžia psichosocialinio prisitaikymo vairiose populiacijose skirtumus, kas liudija metodo jautrum individualiems skirtumams (Goštautas ir kt., 2004; epukiene, Pakrosnis, Goštautas, 2004). Ketvirta, interviu metu daug d mesio skiriama kontaktui su paaugliu užmegzti, palaikyti ir surinktos medžiagos konfidencialumui akcentuoti, o tai skatina paaugl bendradarbiauti ir atviriau atsakyti pateiktus klausimus. Be to, per pokalb atsiranda galimyb patikslinti, perfrazuoti paaugliui sunkiau suprantamus klausimus. 2. Trumpalaikio sprendimus orientuoto konsultavimo metu pasiektiems rezultatams vertinti buvo naudojama Kliento vertinamo progreso skal (sudar Goštautas, Pakrosnis, epukien ; VDU Teorin s psichologijos katedra, 2003). Kiekvieno konsultuoto tiriamojo per pirm ir paskutin konsultacij skal je nuo 0 iki 10 (0 problema, kai ji buvo pati sunkiausia, k l daugiausia r pes i ; 10 problemos n ra, ji nekelia joki r pes i ) prašoma vertinti problemos, d l kurios kreip si, sunkum. Per šias konsultacijas tiriam j pateikt problemos sunkumo vertinim skirtumas rodo progres sprendžiant problem. Kiekvieno kliento progreso vertinimas priskirtas vienam iš keturi lygi : n ra progreso: problemos dinamika 0 arba neigiamasis skai ius; nedidelis progresas: problemos dinamika +1 arba +2; vidutinis progresas: problemos dinamika +3 arba +4; didelis progresas: problemos dinamika +5 iki +9. 3. Trumpalaik s intensyvaus bendravimo g dži ugdymo stovyklos Sniego gni žt, Kaunas Antazav, 2003 rezultatai buvo vertinami remiantis apklausa raštu Mintys apie stovykl, skirta vertinti stovykloje gytiems konstruktyvaus bendravimo g džiams ir žinioms. Be to, suaugusieji maž grupi vadovai per kiekvien grup s susitikim steb jo ir vertino kiekvieno grup s nario individual dalyvavim grup s veikloje pagal tai, kaip asmens veikla atitinka grup s darbo tikslus, bendr nuotaik ir pan. Vertinta penki bal skale, kai 5 labai teigiamas, 1 labai neigiamas vertinimas. Poveikio metodai 1. Padedant paaugliams spr sti j psichologines problemas buvo taikomas trumpalaikis sprendimus orientuotas konsultavimas (TSOK). Konsultuota remiantis TSOK protokolu (sudar Goštautas, Pakrosnis, epukien ; VDU Teorin s psichologijos katedra, 2003), vadovaujantis metodologiniais DeJong, Berg (2001) ir Europos trumpalaik s terapijos asociacijos (Beyebach, 2000) nurodymais. TSOK apima kelet etap. Pirmos konsultacijos etapai: Susipažinimas. Pokalbis apie problem. 139
Terapijos tiksl formulavimas. Kliento ir terapeuto santykio nustatymas. Gr žtamojo ryšio pateikimas (komplimentai ir nam užduotis). Antros ir kit konsultacij etapai: Teigiam poky i išsiaiškinimas. Teigiam poky i pastiprinimas. Alternatyvi elgesio b d tikslams pasiekti paieška. Kliento ir terapeuto santykio nustatymas. Gr žtamojo ryšio pateikimas (komplimentai ir nam užduotis) (Fleming, 2002; DeJong, Berg, 2001). 2. Paaugli bendravimo g džiams lavinti suorganizuota trumpalaik (3 dien ) intensyvaus bendravimo g dži ugdymo stovykla Sniego gni žt, Kaunas Antazav, 2003. Joje taikytas trij pakop mokymo modelis: a) bendr žini pateikimas; b) gaut žini tvirtinimas ir g dži ugdymas; c) žini ir g dži susiejimas su asmenine patirtimi (Goštautas, Pilkauskien, Markšaityt, Šeibokait, 2002; Goštautas, Pilkauskien, 2004). Remiantis šiuo mokymo modeliu, stovykloje nagrin tos temos ( Bendravimas, Jausmai, Konfliktai, Be narkotik ) buvo realizuojamos trimis pakopomis: a) Bendruose susitikimuose, organizuojamuose visiems stovyklos dalyviams, kartu pateikiama informacija pasirinkta tema, stovyklos dalyviai supažindinami su problema. b) Seminaruose, kuriuose visi stovyklautojai, pasiskirst tris grupes po 20 25 asmenis, atlieka su teorine medžiaga susijusias užduotis ir tvirtina tam tikrus g džius. c) Mažose grup se, kurias sudaro 9 11 žmoni ir kurioms vadovauja stovykloje dalyvav s ir specialiai šiam darbui pasireng s moksleivis, o jam talkina suaug s vadovas. Stovyklos dalyviai dalijasi asmenine patirtimi, susijusia su nagrin jama tema, atlieka vairias užduotis jai tvirtinti. 3. Siekiant skatinti vaik globos nam aukl tojus pasteb ti ir pastiprinti paaugli teigiam elges ir konstruktyviai reaguoti paaugl, jiems (personalui) surengti mokomieji seminarai Psichologin pagalba vaik globos nam aukl tiniams. Seminarus ved VDU Teorin s psichologijos katedros darbuotojai. Taigi galutinio tikslo, t. y. teigiam psichosocialinio prisitaikymo poky i, buvo siekiama taikant kompleksin poveik. 1 paveiksle pavaizduoti veiksniai, galintys tur ti takos laukiamiems psichosocialinio prisitaikymo poky- iams, kurie atsiskleidžia tarpasmenini santyki, elgesio, emocin s b senos ir sav s vertinimo poky iais. TSOK Sprendim k rimas Resurs akcentavimas Bendravimo g dži ugdymas Bendravimo g dži ugdymas Stovykla Informacijos suteikimas Bendravimo g dži ugdymas Patyrimas Psichosocialinio prisitaikymo poky iai Tarpasmenini santyki poky iai Elgesio poky iai Emocin s b senos poky iai Sav s vertinimo poky iai Personalo mokymai Teigiamo elgesio pastiprinimas Poky i paskatinimas Savo elgesio keitimas 1 pav. Veiksniai, galintys tur ti takos teigiamiems psichosocialinio prisitaikymo poky iams Paveiksle pavaizduoti poveikio metodai tiesiogiai skirti bendravimui ir elgesiui keisti, ta iau buvo tikimasi, kad ger jant paaugli bendravimo su aplinkiniais kokybei keisis ir kitos psichosocialinio prisitaikymo sritys. Rezultatai Statistin duomen analiz atlikta naudojant SPSS-11 programin paket. Taikyti ² ir porini palyginim Studento-t kriterijus. Vaik globos namuose gyvenan i paaugli patiriam psichosocialinio prisitaikymo sunkum vertinimas. Dalyvavo 60 11 18 met vaik globos nam aukl tini. 1 lentel je pateikti paaugli nurodyt patiriam sunkum dažnumai. 140
Paaugli nurodyt sunkum dažnumai 1 lentel Sunkumai n % Persirgtos sunkios ligos 31 52 Galvos traumos 18 30 Skausmai 7 12 Galvos svaigimas 7 12 Sutrik s miegas 14 23 Sutrik s apetitas 2 3 R kal vartojimas 28 47 Alkoholio vartojimas 14 23 Stresini vyki išgyvenimas 17 28 Nesutarimai su aukl tojais d l mokymosi 25 42 Nesutarimai su aukl tojais d l draug 20 33 Nesutarimai su aukl tojais d l paauglio elgesio 28 47 Nesutarimai su aukl tojais d l per didel s kontrol s 7 12 Nesutarimai su kitais šeimynos vaikais 16 27 Mokymosi sunkumai 27 45 Nesutarimai su mokytojais 15 25 Sunkumai d l elgesio mokykloje 17 28 Nesutarimai su klas s draugais 17 28 Nesutarimai su priešingos lyties bendraamžiais 9 15 Nepasitik jimas savimi 13 22 Nepasitenkinimas savo charakteriu 17 28 Nepasitenkinimas savo išvaizda 15 25 Prisl gta nuotaika 4 7 Nerimastingumas 5 8 Padid j s emocinis jautrumas 20 33 Baim s 18 30 Suicidin s mintys 18 30 Suicidiniai ketinimai 4 7 Suicidiniai bandymai 5 8 Tyrimo rezultatai rodo, kad net 52% paaugli nurod anks iau sirg sunkiomis ligomis, d l kuri teko gul ti ligonin je, operuotis ar ilgai vartoti vaistus. Beveik pus tirt paaugli (47%) teig r kantys ir nesutariantys su aukl tojais d l savo netinkamo elgesio (pavyzdžiui, atsikalbin ja, laužo nustatytas taisykles, keikiasi, v lai gr žta namo, konfliktuoja su kitais bendraamžiais ar kt.). Mokymosi sunkumus nurod 45% paaugli, o nesutarimus su aukl tojais d l mokymosi 42%. Nemaža dalis paaugli teig patiriantys nuotaikos, emocini ir sav s vertinimo sunkum. Trumpalaikio sprendimus orientuoto konsultavimo rezultatai. Iš 60 paaugli, kurie dalyvavo pirm kart juos vertinant, 24 buvo konsultuoti, 3 j (13%) konsultavim savo noru nutrauk anks iau. Taigi konsultavim užbaig 21 paauglys (87%), iš j 8 mergait s, 13 berniuk. Vidutiniškai konsultacij buvo 2,2. 2 lentel je pateikiama problem, d l kuri konsultavosi paaugliai, dažnumai. 141 2 lentel Problem, d l kuri konsultavosi paaugliai, dažnumai Problemos, d l kuri konsultuotasi n % Nesutarimai su bendraamžiais 7 30 Nesutarimai su aukl tojais 7 30 Nesutarimai su savo vaikinu / mergina 3 12 Bendravimo sunkumai 2 8 Mokymosi sunkumai 2 8 Nepasitik jimas savimi 1 4 Artimo žmogaus netektis 1 4 Elgesio sunkumai 1 4 Kaip matyti iš 2 lentel je pateikt duomen, daugiausia paaugli konsultavosi d l nesutarim su bendraamžiais ir aukl tojais (po 30%). Apibendrinus galima pasakyti, kad bendravimo problemos sudar net 80% (19 paaugli ) problem, d l kuri buvo konsultuojamasi. Pagal Kliento vertinamo progreso skal ugdytiniai suskirstyti keturias grupes 1 : % % % % Vienas paauglys (6%) nenurod jokio pager jimo, t. y. jo subjektyvus problemos sunkumo vertinimas nuo pirmos iki paskutin s konsultacijos nepasikeit. Šeši paaugliai (35%) pažym jo nedidel pager jim, t. y. subjektyvaus problemos sunkumo pirmoje ir paskutin je konsultacijoje vertinim skirtumas buvo 1 arba 2. Aštuoni paaugliai (47%) nurod vidutin pager jim, t. y. subjektyvaus problemos sunkumo pirmoje ir paskutin je konsultacijoje vertinim skirtumas buvo 3 arba 4. Du paaugliai (12%) akcentavo didel pager jim, t. y. subjektyvaus problemos sunkumo pirmoje ir paskutin je konsultacijoje vertinim skirtumas buvo 5 arba 6. Apibendrinant galima teigti, kad subjektyvus problem išsprendimo rodiklis konsultuot paaugli grup je buvo 59% (šis rodiklis gautas sud jus vidutin ir didel pager jim nurodžiusi paaugli procentus). Siekdami sitikinti, ar konsultuot paaugli vertintas problemos sprendimo progresas buvo reikšmingas, palyginome problemos sunkumo vertinim vidurkius per pirm (3,82 ± 2,32) ir paskutin (6,59 ± 2,76) konsultacij. Subjektyvus problemos sunkumo vidutinis 1 Keturiems paaugliams rasti savo problemos sprendim pavyko pirmos konsultacijos metu. J problemos dinamika skal je vertinta nebuvo. Tad duomenys apibendrinti remiantis 17-os daugiau nei vienoje konsultacijoje dalyvavusi ugdytini rezultatais.
vertinimas konsultuojam j grup je statistiškai reikšmingai pakilo nuo 3,82 pirmoje konsultacijoje iki 6,59 paskutin je (p < 0,001). Trumpalaik s intensyvaus bendravimo g dži ugdymo stovyklos Sniego gni žt, Kaunas Antazav, 2003 rezultatai. Stovykla buvo skirta paaugli prosocialaus bendravimo g džiams ir atsakingam elgesiui ugdyti. Organizaciniu poži riu stovykl galima vertinti labai gerai: jos programa vykdyta, tikslai pasiekti. Aptarime stovyklos personalas bendrus susitikimus vertino kaip naudingus jos dalyviams: informacija buvo nauja, pasirinkti tinkami jos pateikimo b dai. Pažym ta, kad seminarai daugeliui dalyvi taip pat patiko, jie sitrauk diskusijas, noriai atliko užduotis ir sisavino pateikt informacij. Darbas mažomis grup mis taip pat vertintas teigiamai. Šešiose mažose grup se, kuriose buvo 45 dalyviai, remiantis suaugusi j maž grupi vadov vertinimais, pasteb ta teigiama grup s dinamika. Vidutinis vertis, atspindintis, kaip grup s nario veikla atitinka grup s darbo tikslus, bendr nuotaik ir pan., pirmo grup s susitikimo metu buvo 3,18 ± 0,98, paskutinio 3,96 ± 1,1 (p < 0,05). Taigi bendravimo psichologijos stovyklos mažoje grup je paaugli elgesys kei iasi geresnio prisitaikymo, didesnio noro dalyvauti bendroje grup s veikloje kryptimi. Tai, kad stovykla buvo naudinga, patvirtina ir dalyvi apklausa Mintys apie stovykl, kurios rezultatai nurodomi 3 lentel je (pateikiami tiktai paaugli, gyvenan i globos namuose, kuriuose vykdomas projektas, duomenys). 3 lentel Paaugli (N = 27) apklausos Mintys apie stovykl rezultatai Stovyklos vertinimo rodikliai % Patenkinti stovykla 100 Patenkinti bendravimo kokybe 95 Išmoko atidžiau išklausyti kit žmog 94 Išmoko lengviau išsakyti savo nuomon 90 Bendravimas su bendraamžiais tapo sklandesnis 88 Bendravimas su suaugusiaisiais tapo sklandesnis 68 Išmoko geriau atpažinti ir vardyti savo jausmus, nuotaik 91 Poži ris r kal ir alkoholio vartojim tapo neigiamesnis 51 Išmoko pasakyti griežt Ne 86 Pager jo sav s vertinimas 51 Geriau pažino save 67 Prad jo labiau pasitik ti savimi 84 Iš lentel s matyti, kad visi stovykloje dalyvav paaugliai ja patenkinti. Daugelis dalyvi nurod, kad gijo konstruktyvaus bendravimo g dži, labiau patenkinti savo bendravimu. Net 51% paaugli teigia, kad j poži ris psichoaktyvi j medžiag vartojim pasikeit tapo neigiamesnis. Daugelis paaugli nurod, kad prad jo geriau save vertinti, labiau pasitik ti savimi. Mokymai vaik globos nam aukl tojams. Vytauto Didžiojo universiteto Socialini moksl fakulteto Teorin s psichologijos katedra kartu su Psichologijos klinika sureng du 12 valand mokomuosius seminarus vaik globos nam, kuriuose vykdomas projektas, specialist kvalifikacijai kelti. Seminaruose buvo nagrin jamos šios temos: Narkotini medžiag vartojimo psichologiniai aspektai. Vaik ir paaugli pažinimo ypatumai. Pedagoginiai bendravimo psichologijos stovyklos aspektai. Konstruktyvaus suaugusi j ir paaugli bendravimo aspektai. Globos staigose gyvenan i paaugli psichologinio prisitaikymo sunkumai. Vaik psichikos sutrikim ankstyvoji raiška, atpažinimas ir pagalbos galimyb s. Per seminar aptarimus dalyviai nurod, kad pateikta medžiaga ir diskusijos buvo aktualios, ir išk l nauj min i, kaip galima pagerinti savo praktin darb. Pakartotinis vaik globos namuose gyvenan i paaugli psichosocialinio prisitaikymo sunkum vertinimas. Siekiant nustatyti, kaip per metus kinta paaugli psichosocialinis prisitaikymas (kai buvo vykdomos poveikio priemon s), palyginti 2003 ir 2004 metais atlikto Standartizuoto interviu paaugli problemoms vertinti rezultatai. rezultat analiz traukti duomenys tik t paaugli (N = 38), kurie interviu dalyvavo ir 2003, ir 2004 metais. vertinimo rezultatai pateikiami 4 lentel je. Iš rezultat matyti, kad per pastaruosius metus statistiškai reikšmingai sumaž jo procentas paaugli, nurodan i nesutarimus su aukl tojais d l draug, nesutarimus su aukl tojais d l pa i paaugli netinkamo elgesio, nesutarimus su mokytojais d l pa i paaugli netinkamo elgesio. Išaugo procentas paaugli, nurodžiusi nepasitenkinim savo geb jimais mokytis. Tai gali b ti susij su pa i paaugli palankesniu poži riu mokym si, padid jusia mokymosi motyvacija. 142
Antazav s vaik globos namuose gyvenan i paaugli psichosocialinio prisitaikymo sunkum paplitimo 2003 ir 2004 metais palyginimas (N = 38) 4 lentel Sunkumai 2003 m. 2004 m. n % n % p Skausmai 4 11 3 8 0,69 Galvos svaigimas 4 11 7 18 0,33 Sutrik s miegas 6 16 6 16 1,00 Sutrik s apetitas 0 0 1 3 0,31 R kal vartojimas 17 45 18 47 0,82 Alkoholio vartojimas 11 29 14 37 0,46 Stresini vyki išgyvenimas 11 29 1 3 0,002 Nesutarimai su aukl tojais d l mokymosi 16 42 11 29 0,23 Nesutarimai su aukl tojais d l draug 14 37 3 8 0,002 Nesutarimai su aukl tojais d l paauglio elgesio 19 50 10 26 0,03 Nesutarimai su aukl tojais d l per didel s kontrol s 4 11 6 16 0,49 Nesutarimai su kitais šeimynos vaikais 7 18 6 16 0,76 Mokymosi sunkumai 18 47 19 50 0,82 Nesutarimai su mokytojais d l mokytoj elgesio 8 21 3 8 0,10 Nesutarimai su mokytojais d l paauglio elgesio 14 37 6 16 0,04 Nesutarimai su klas s draugais 9 24 4 11 0,13 Nesutarimai su priešingos lyties bendraamžiais 6 16 6 16 1,00 Nepasitik jimas savimi 6 16 8 21 0,55 Nepasitenkinimas savo charakteriu 9 24 10 26 0,79 Nepasitenkinimas savo išvaizda 9 24 4 11 0,13 Nepasitenkinimas savo geb jimu mokytis 4 11 15 40 0,004 Prisl gta nuotaika 2 5 1 3 0,56 Nerimastingumas 3 8 4 11 0,69 Padid j s emocinis jautrumas 11 29 7 18 0,28 Baim s 9 24 7 18 0,57 Suicidin s mintys 10 26 6 16 0,26 Suicidiniai ketinimai 1 3 1 3 1,00 Suicidiniai bandymai 1 3 0 0 0,31 Nors dauguma kit rezultat rodo, kad per metus vyko ir daugiau teigiam poky i, šie skirtumai n ra statistiškai patikimi. Rezultatai akivaizdžiai liudija teigiamus Antazav s vaik globos namuose gyvenan i paaugli bendravimo su suaugusiaisiais poky ius. Tam 2003 metais buvo vykdytos tam tikros priemon s. Apibendrinimas Šio tyrimo rezultatai rodo, kad dauguma globos staigoje gyvenan i paaugli kasdieniame gyvenime patiria problem, susijusi su bendravimo sunkumais. Tai atspindi Bowlby (1988) ir Dodge (cituojama Lynch, Cicchetti, 1998) teorines prielaidas, kad neigiama patirtis vaikyst je susijusi su konstruktyvaus bendravimo g dži stoka ir bendravimo sunkumais v lesniame amžiuje. Ieškant pagalbos globos staigas patenkantiems ar ia jau gyvenantiems vaikams galimybi, priežastis, d l kuri jie pateko valstyb s glob, pašalinti sunku, o kartais ne manoma. Tod l globos staig specialistams dažniausiai tenka švelninti vaik neigiamo patyrimo pasekmes, t. y. vairias psichologines problemas, tarp j ir bendravimo sunkumus. Ta iau Lietuvoje tr ksta tiek bendros pagalbos sistemos globos staigose gyvenan i vaik psichologin ms problemoms spr sti, tiek ir efektyvi moksliškai pagr st tokios pagalbos priemoni. Tyrimu siek me nustatyti, kaip parinktos kompleksin s pagalbos priemon s gali pagerinti paaugli psichosocialin prisitaikym. Rezultatai parod, kad kiekviena vaik globos namuose vykdyto projekto metu taikyta bendravimo ugdymo priemon trumpalaikis sprendimus orientuotas konsultavimas, trumpalaik intensyvaus bendravimo g dži ugdymo stovykla, mokymai vaik globos nam aukl tojams buvo efektyvi ir pad jo pasiekti laukiam rezultat. Be to, visas min tas priemones apimantis kompleksinis poveikis buvo susij s su paaugli bendravimo kokyb s pasikeitimais, t. y. bendravimas su aplinkiniais per metus tapo mažiau konfliktiškas. Reik t pamin ti, kad gyvendinant projekt vaik globos namuose gyvenimo s lygos 143
ir darbo pob dis reikšmingai nesikeit. Tai leidžia daryti prielaid, kad teigiamiems poky iams takos tur jo taikytos poveikio priemon s. Be poky i bendravimo srityje (kam ir buvo skirtos poveikio priemon s), tik jom s poky i ir sav s vertinimo, nuotaikos ir emocij srityje. Ta iau gauti rezultatai toki poky i neatskleid. Galima daryti prielaid, kad elgesio poky iai, turintys takos lengvesniam tarpasmeniniam bendravimui, pasiekiami lengviau. Žemas sav s vertinimas ir ryšk s emociniai sunkumai tarp globos staigose gyvenan i paaugli yra gana stabilios charakteristikos, susiformavusios d l ankstesnio neigiamo patyrimo (neprieži ra, smurtas, šeimos netektis), ir j korekcijai vien bendravimo g dži ugdymo neužtenka. Matyt, norint pasiekti reikšming poky i sav s vertinimo ar nuotaikos ir emocij srityse, reikalingos intensyvesn s ir tiesiogiai šias sritis nukreiptos poveikio priemon s. Išvados 1. Didžiausias procentas paaugli nurod problemas, susijusias su r kymu, nesutarimais su aukl tojais, mokymosi ir emociniais sunkumais. 2. TSOK buvo efektyvus sprendžiant paaugli psichologines problemas: 59% konsultuot paaugli nurod vidutin ir didel progres sprendžiant daugiausia r pes i kelian i problem. 3. Intensyvus mokymas vasaros stovykloje pad jo paaugliams išsiugdyti konstruktyvaus bendravimo g dži. 4. Per metus, kai buvo vykdomos bendravimo ugdymo priemon s, tarp projekte dalyvavusi paaugli sumaž jo nesutarim su aukl tojais ir mokytojais. Literat ra 1. Aschenbach, T. M., Edelbrock, C. (1983). Manual for the child behavior checklist and revised child behavior profile. Burlington, VT: Queen City Printers. 2. Beyebach, M. (2000). European brief therapy association outcome study: research definition. Retrieved August 27, 2003, from http://www.ebta.nu/sfbtresearchdefinition.html 3. Bowlby, J. (1988). A Secure Base: Parent- Child Attachment and Healthy Human Development. New York: Basic Books. 4. Cepukiene, V., Pakrosnis, R., Gostautas, A. (2004). The relationship between suicidal thoughts and psychosocial adjustment problems in adolescence. Psychology & Health, 19 (Supplement): tarptautin s konferencijos pranešim medžiaga (p. 31). UK: Taylor & Francis Ltd. 5. Clausen, J. M., Landsverk, J., Ganger, W., Chadwick, D., Litrownik, J. (1998). A. Mental Health Problems of Children in Foster care. Journal of Child Faro Stud, 7, 283 296. 6. Curtis, L., Dooley, M., Phipps, S. (2002). Does parent or child know best? An assessment of parent/child agreement in the canadian national longitudinal survey of children and youth. Statistics Canada. Research paper. 7. Davidson-Arad, B. (2005). Fifteen-month follow-up of children at risk: Comparison of the quality of life of children removed from home and children remaining at home. Children and Youth Services Review, 27, 1 20. 8. DeJong, P., Berg, I. K. (2001). Interviewing for solutions (2nd edn.). Pacific Grove: Brooks / Cole. 9. Fasulo, S. J., Cross, T. P., Mosley, P., Leavey, J. (2002). Adolescent runaway behavior in specialized foster care. Children and Youth Services Review, 24(8), 623 640. 10. Fisher, P. A., Burraston, B., Pears, K. (2004). The early intervention foster care program: permanent placement outcomes from a randomized trial. Child Maltreatment, 8(10), 1 11. 11. Fleming, J. S. (2002). sprendim orientuota trumpalaik psichoterapija (p. 1 28). Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. 12. Goštautas, A., Pakrosnis, R., epukien, V. (2004). Paaugli, gyvenan i globos staigose, psichosocialinio prisitaikymo sunkumai. Specialusis ugdymas, 1(10), 30 39. 13. Goštautas, A., Pilkauskien, I., Markšaityt, R., Šeibokait, L. (2002). Bendravimo g dži ugdymas intensyvaus mokymo stovykloje Sniego gni žt (p. 30). Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. 14. Goštautas, A., Pilkauskien, I. (2004). Intensyvus mokymas bendravimo psichologijos mokykloje (p. 114). Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. 15. Halfon, N., Berkowitz, G., Klee, L. (2000). Mental health services utilization by children in foster care in California. Child Abuse & Neglect, 24(4), 465 476. 16. Kramer, T. L., Philips, S. D., Hargis, M. B., Miller, T. L., Burns, B. J., Robbins, J. M. (2004). Disagreement between parent and adolescent reports of functional impair- 144
ment. Journal of Child Psychology and Psychiatry, 45(2), 248 259. 17. Leiput, O., Kardelis, K. (2002). Vaik globos nam ugdytini psichosocialin s sveikatos ir mokymosi motyvacijos duomen s saja. Ugdymas. K no kult ra. Sportas, 1(42), 15 21. 18. Lynch, M., Cicchetti, D. (1998). An ecological-transactional analysis of children and contexts: the longitudinal interplay among child maltreatment, community violence, and children s simptomatology. Development and Psychopatology, 10, 235 257. 19. Merkys, G., Ruškus, J., Juodraitis, A. (2002). Nepilname i resocializacija: prieži ros staig psichosocialin ir edukacin situacija Lietuvoje (p. 135 154). Šiauliai: Šiauli universiteto leidykla. 20. Pilowsky, D. (1995). Psychopathology Among Children Placed in Family Foster Care. Psychiatry Services, 46, 906 910. 21. Raslavi ien, G., Zaborskis, A. (2002). Vaik, augan i globos staigose, elgesio ir emocij mišri sutrikim kaita. Medicina, 38(7), 759 768. 22. Simms, M. D., Dubowitz, H., Szilagyi, M. (2000). Health Care Needs of Children in the Foster Care System. Pediatrics, October. Rasta: 2003 12 15 http://www.findarticles.com 23. Stein, E., Evans, B., Mazumdar, R., Rae- Grant, N. (1996). The Mental Health of Children in foster care: a Comparison with Community and Clinical Samples. Canadian Journal of Psychiatry, 41, 385 391. 24. Webb, M. B. (2003). Beyond child protection: promoting mental health for children and families in the child welfare system. Journal of Emotional and Behavioral Disorders, Spring. Rasta: 2003 10 28 http://www.findarticles.com 25. Žukauskien, R., Leiput, O. (2002). Vaik ir jaunimo globos nam aukl tini ir vaik, gyvenan i su abiem t vais, emocini ir elgesio problem ypatumai. Socialinis darbas, 2(2), 106 115. Gauta 2005 03 25 Summary EVALUATION OF THE EFFECTIVENESS OF COMMUNICATION SKILLS TRAINING AMONG FOSTER CARE ADOLESCENTS As a result of restricted parental rights about 3.5 thousand of children every year are placed into foster care in Lithuania. Research data obtained in Lithuania and abroad indicate that the prevalence of mental health problems among children living in foster care is high and usually higher than in general population (Clausen, Landsverk, Ganger, Chadwick, Litrownik, 1998; Goštautas, Pakrosnis, epukien, 2004; Halfon, Berkowitz, Klee, 2000; Leiput, Kardelis, 2002; Merkys, Ruškus, Juodraitis, 2002; Pilowsky, 1995; Raslavi ien, Zaborskis, 2002; Simms, Dubowitz, Szilagyi, 2000; Stein, Evans, Mazumdar, Rae-Grant, 1996; Žukauskien, Leiput, 2002). Therefore recently an increasing amount of attention and financial support is being paid to the problems of children and adolescents living in foster care institutions. Theoretical assumptions (Bowlby, 1988; Lynch, Cicchetti, 1998) suggest that the most effective way to ensure optimal fulfillment of foster care children s (usually having negative family experience) developmental needs would be providing them with secure and loving environment. However, an implementation of such means depends mostly on political and economical decisions. While foster care staff on their everyday work basis have to deal with consequences of negative family experience of foster care children, in the past that is dealing with their problems of psychosocial adjustment. However, there is little research on potentially effective methods of psychological help for foster children. This article presents the results of the project Evaluation of the effectiveness of psychological help for foster care children implemented by Psychological Clinic of Vytautas Magnus University in cooperation with Antazav Foster Care institution and Supporting Norwegian Foundation Charity 2005 in 2003 2004. The goal of the study was to assess the impact of communication skills training program (Solution focused counseling and intensive communication training camp) on positive changes of psychosocial adjustment among foster care adolescents. Participants of the project were 11 18 year old adolescents living in the same foster care institution. Adolescents took part in the following activities of the project: 1) The initial evaluation of psychological problems of foster care adolescents (60 participants); 2) Solution Focused Brief Counseling (24 participants); 3) Brief intensive communication skills training camp Sniego gni žt, Kaunas Antazav, 2003 (45 participants); 4) Follow-up evaluation (after implementation of all activities) of psychological problems of foster care adolescents (41 participants); 5) Seminars for foster care staff (11 participants). The effectiveness of each activity was measured separately. Standardized Interview for the Evaluation of Adolescents Problems (Goštautas, Pakrosnis, epukien, 2004) was used to assess psychological problems during the initial evaluation. To evaluate the outcome of Solution Focused Brief Counseling Scale of Client s Evaluation of Progress (composed by Goštautas, Pakrosnis, epukien ) was used measuring changes of subjectively evaluated 145
problem s severity during the counseling. The outcome of brief intensive communication skills training camp Sniego gni žt, Kaunas Antazav, 2003 was evaluated using questionnaire Thoughts about the Camp aimed to assess the knowledge and skills of constructive communication gained during the camp. Besides, the impact of all project activities on psychosocial adjustment of foster care adolescents was evaluated, based on the results of follow-up evaluation of psychological problems (using Standardized Interview for the Evaluation of Adolescents Problems ) of foster care adolescents. The results show that the highest number of adolescents have reported problems related to tobacco use, conflicts with foster care staff, and emotional difficulties. Solution Focused Brief Counseling was effective solving psychological problems of adolescents: 59% of adolescents participating in the counseling reported average or significant progress towards solution of their problems. The average number of subjective problem severity (on the scale from 1 to 10) increased significantly from the first to the last session, indicating that the problem became less severe. Intensive training at the communication skills camp was effective building constructive communication skills: 94% of participants reported increased ability to listen to the opinion of others, 90% to express their own opinion, 91% to recognize and express their feelings, mood. Besides, 88% reported increased quality of communication with peers, 84% increase in self-confidence and 51% indicated that their attitude towards tobacco and alcohol use had become more negative. The results of follow-up evaluation of psychological problems of foster care adolescents showed significant decrease in the prevalence of conflicts with foster care staff and school teachers after the project. Such findings suggest that the chosen psychological interventions can stimulate the formation of constructive communication skills and improve psychosocial adjustment among foster care adolescents. 146