ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS VANDENS ŪKIO IR ŢEMĖTVARKOS FAKULTETAS Ţemėtvarkos ir geomatikos institutas Gintarė Montautaitė AKMENĖS RAJONO SA

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS VANDENS ŪKIO IR ŢEMĖTVARKOS FAKULTETAS Ţemėtvarkos ir geomatikos institutas Gintarė Montautaitė AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ TELKINIŲ TERITORIJŲ PLANAVIMAS Magistrantūros studijų baigiamasis darbas Studijų sritis: Technologijos mokslai Studijų kryptis: Inţinerija Studijų šaka: Ţemėtvarka Studijų programa: Ţemėtvarka Akademija, 2013

2 Antrosios pakopos studijų baigiamųjų darbų ir egzaminų vertinimo komisija: (Patvirtinta 2013 m. balandţio 6 d. Rektoriaus įsakymu Nr. 124-Kb 4) Pirmininkas: Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos ir kadastro katedros prof. habil. dr. Algimantas Zakarevičius (mokslininkas, soc. partneris) Nariai: Ţemėtvarkos ir geomatikos instituto prof. dr. Audrius Aleknavičius (mokslininkas) Ţemėtvarkos ir geomatikos instituto direktorė doc. dr. Virginija Gurskienė (mokslininkė) Vandens ūkio ir ţemėtvarkos fakulteto dekanas Ţemėtvarkos ir geomatikos instituto doc. dr. Vidmantas Gurklys (mokslininkas) Ţemėtvarkos ir geomatikos instituto doc. dr. Vilma Kriaučiūnaitė- Neklejonovienė (mokslininkė) Ţemės ūkio ministerijos Ţemės politikos departamento direktorius mag. Audrius Petkevičius (soc. partneris, praktikas) Mokslinis vadovas: (parašas) (Mokslinė vadovė doc. dr. Vilma SUDONIENĖ, ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS) Recenzentas: (parašas) (Recenzentas doc. dr. Alfonas DARBUTAS, ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS) Instituto direktorė: (parašas) (Instituto direktorė doc. dr. Virginija GURSKIENĖ, ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS) Oponentas: (parašas) (Oponentas doc. dr. Audrius ALEKNAVIČIUS, ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS)

3 Akmenės rajono savivaldybės naudingųjų iškasenų telkinių teritorijų planavimas Gintarė Montautaitė SANTRAUKA Montautaitė, G. Akmenės rajono savivaldybės naudingųjų iškasenų telkinių teritorijų planavimas. Ţemėtvarkos studijų programos magistro darbas / Vadovė doc. dr. Vilma Sudonienė; ASU. Akademija, 2013, magistro darbą sudaro 59 psl., 26 paveikslų, 4 lentelės, 55 literatūros šaltinių ir 3 priedai. teritorijos. Darbo objektas Akmenės rajono savivaldybės ţemės gelmių išteklių telkinių Darbo metodai: teisės aktų ir mokslinės literatūros analizė; lyginimo (lyginami surinkti kelių metų duomenys ir nuomonės susijusios su nagrinėjama tema); anketinė apklausa (atliekama apklausa dėl naudingųjų iškasenų telkinių teritorijų planavimo problemų). Darbo rezultatai: Pirmoje magistro darbo dalyje analizuojama naudingųjų iškasenų telkinių teritorijų planavimas Lietuvoje ir uţsienio valstybėse. Šioje darbo dalyje aptariamos Lietuvoje aptinkamos naudingosios iškasenos, šių telkinių teritorijų formavimui rengiami teritorijų planavimo dokumentai, mokesčiai uţ šiuos išteklius. Aptariamos problemos, su kuriomis susiduria Nacionalinės ţemės tarnybos prie Ţemės ūkio ministerijos teritorinių skyrių specialistai planuodami šias teritorijas. Antroje darbo dalyje detaliau analizuojami Akmenės rajono savivaldybės naudingųjų iškasenų telkiniai ir jų naudojimas. Detaliau analizuojamas Akmenės rajono savivaldybėje esančio Jautmalkių smėlio telkinio naudojimo projektas. Šioje dalyje taip pat analizuojamas naudingųjų iškasenų telkinių poveikis Akmenės rajono savivaldybės gyventojams. Raktaţodţiai: ţemė, naudingosios iškasenos, detaliai išţvalgyti telkiniai, parengtinai išţvalgyti telkiniai, prognoziniai ištekliai, teritorijų planavimas.

4 LAND-USE PLANING OF MINERAL DEPOSITS OF MUNICIPALITY IN AKMENES DISTRICT Gintarė Montautaitė SUMMARY Montautaitė G. Land-use planning of mineral deposits of municipality in Akmenes district. Master s Degree thesis in Land Management / Scientific advisor Assoc. Dr. Vilma SUDONIENE; ASU. Akademija, 2013, Master's thesis consists of 59 pages., 26 figures, 4 tables, 55 literature sources and 3 accessories. The object mineral resources in Akmenes district territory. Research methods: a legal and scientific literature; benchmarking (comparing to collect several years of data and opinions related to the topic) survey (a survey on problems planning of mineral deposits extraction). The results: The first part of the work analyses the planning of mineral deposits territories in Lithuania and abroad. This part deals with minerals found in Lithuania, the formation of organized bodies of territorial planning documents, the charges for these resources, discusses the problems faced by the National Land Service under the Ministry of Agriculture territorial divisions specialists in planning these areas. The second part analyses in more detail Akmenes municipality of mineral deposits and their usage. Detailed analysis of the project on the use of Jautmalkės sand body in Akmenes region is given. This section also analyses the impact of mineral deposits on Akmenes residents of the municipality. Keywords: land, minerals, detailed spy bodies, pre-spy field, prognostic resources, land-use planning.

5 TURINYS ĮVADAS... 6 1. LITERATŪROS APŢVALGA...8 2. TYRIMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI...13 3. DARBO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS...14 4.NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ TELKINIŲ TERITORIJŲ PLANAVIMAS LIETUVOJE IR UŢSIENIO ŠALYSE......15 4.1. Naudingosios iškasenos Lietuvoje...15 4.2.Ţemės gelmių naudojimas...19 4.3. Naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo projektai...21 4.4. Ţemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, naudingųjų iškasenų teritorijoms formuoti...22 4.5. Naudingųjų iškasenų teritorijų formavimas ţemės reformos ţemėtvarkos projekte...29 4.6. Maţieji karjerai...29 4.7. Paţeistos teritorijos...31 4.8. Mokestis uţ valstybinius gamtos išteklius...33 4.9. Naudingųjų iškasenų telkinių teritorijų planavimas uţsienio šalyse...36 5. NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ NAUDOJIMASAKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖJE...40 5.1. Akmenės rajono esama būklė ir naudingųjų iškasenų telkinių naudojimas.41 5.2. Akmenės rajono savivaldybės bendrojo plano sprendiniai...45 5.3. Jautmalkių smėlio telkinio teritorijos planavimas...46 5.4. Naudingųjų iškasenų telkinių poveikis Akmenės rajono savivaldybės gyventojams...50 IŠVADOS...57 PASIŪLYMAI...58 NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS...59 PRIEDAI...63

6 ĮVADAS Ţmonijos egzistavimo pagrindas yra ţemė ir visi gamtoje esantys turtai. Ţmogui ţemė yra ne vien gyvenamoji vieta, bet ir pagrindinė gamybos priemonė ţemės ir miškų ūkio produkcijai išauginti, ţaliavų šaltinis pramonei bei teritorija ūkinei veiklai. Naudingosios iškasenos tai gamtinės mineralinės medţiagos, esančios ţemės gelmėse, kurias galima naudoti materialinėje gamyboje ar kitoms reikmėms (Lietuvos..., 1995). Pagal vertę ir gavybos bei naudojimo kiekį svarbiausios pasaulyje naudingosios iškasenos yra statybos pramonei ir kelių tiesimui skirta skalda, statybos ir apdailos akmuo, ţvyras ir smėlis, energetinių resursų ţaliava (nafta, akmens anglis, durpės), geleţies rūda, klintis cemento pramonei ir ţemės ūkiui, molis, akmens druska ir kt. Daugėjant gyventojų skaičiui pasaulyje, norint išlaikyti pasiektą gyvenimo lygį, padidėjo pasaulyje išgaunamų ţemės gelmių išteklių kiekis per paskutinį šimtmetį jų išgauta daugiau nei per visą ankstesnį ţmonijos gyvavimo laikotarpį (Lietuvos geologijos tarnyba). Išsivysčiusiose šalyse kiekvienam gyventojui kasmet tenka apie 20 tonų iškasamų įvairių rūšių naudingųjų iškasenų. Lietuvoje prieš du dešimtmečius šis kiekis siekė tik 10-12 tonų. Daugiausiai tai statybinės mineralinės medţiagos arba jų gamybai skirta ţaliava. Tačiau jos pagal gavybos ir sunaudojimo kiekį yra svarbiausios naudingosios iškasenos (Aplinkos..., 2011). Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis 2012 m. Lietuvoje aptinkama net 17 rūšių pasaulyje naudojamų įvairiu detalumo lygiu ištirtų naudingųjų iškasenų, iš kurių 2007 metais 9 rūšių naudingųjų iškasenų ištekliai (naftos, klinties, dolomito, kreidos mergelio, smėlio, ţvyro, molio, durpių, sapropelio) buvo eksploatuojami. Atskirų rūšių naudingųjų iškasenų ištekliai šalies teritorijos atţvilgiu išsidėstę nevienodai. Plačiausiai paplitęs yra ţvyras, smėlis, durpės ir molis, o dolomito ir klinties telkiniai daugiausiai išsidėstę šiaurinėje šalies dalyje. Akmenės rajono savivaldybės teritorija pasiţymi didele naudingųjų iškasenų įvairove. Rajono teritorijos naudingųjų iškasenų fondą formuoja birios, rišlios, uolinės, bei organogeninės (durpės) iškasenos. Šiame rajone randama ţvyro, ţvyro-smėlio, smėlio, molio, klinties, dolomito, bei durpių. Rajono teritorijos geologinės ir geomorfologinės sąlygos paviršiaus ir gelmių formavimosi ypatumai susiję su visa eile geologinių bei geomorfologinių procesų, nulėmė dėsningą šių naudingų iškasenų telkinių pasiskirstymą (Akmenės..., 2006). V. Sudonienė ir V. Atkocevičienė straipsnyje The Topicalities of the Preparation of the Territory Planning Documents for the Deposits of Mineral Resources (Sudonienė..., 2009) teigia, kad teritorijų planavimas yra vienas iš būdų siekiant išsaugoti ţemės išteklius. Nuo teritorijų planavimo kokybės priklauso galimybė tinkamai panaudoti ţemės gelmių

7 išteklius. Svarbiausias teritorijų planavimo tikslas išsaugoti, racionaliai panaudoti ir atgaivinti gamtos turtus, gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Mineralinių ţaliavų ištekliai uţima dalį nacionalinio valstybės turto ir todėl turi būti apsaugoti ir racionaliai naudojami. Jų teritorijos turi būti tinkamai suplanuotos ir visuomenė turi būti supaţindinta su mineralinių išteklių naudojimo problemomis. Tik turint patikimą ir tikslią informaciją apie ţemės gelmių išteklius ir jų naudojimą galima tinkamai suplanuoti jų teritorijas. Z. Kazakevičiaus (2011) teigimu racionaliai naudojant ţemės išteklius didėja bendrasis visuomeninis produktas, nacionalinės ir ūkininko pajamos. Geriau naudojant ţemės išteklius, didėja ir visų gamybinių išteklių ekonominis efektyvumas. Taigi siekiant išsaugoti Lietuvos ir vienos iš gausiausios naudingosiomis iškasenomis Akmenės rajono savivaldybės ţemės gelmes, turime didţiausią dėmesį skirti šių teritorijų tinkamam naudojimui, o tinkamą ir tausojantį naudojimą reglamentuoja teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose turi būti numatytos priemonės skatinančios racionalų išteklių naudojimą.

8 1. LITERATŪROS APŢVALGA Kadangi magistro darbo tema yra Akmenės rajono savivaldybės naudingųjų iškasenų telkinių teritorijų planavimas, tai atliekant literatūros apţvalgą siekiama apţvelgti ką panašia tema rašė kiti autoriai ir kokie teisės aktai tai reglamentuoja. Pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys ţemės gelmių išteklių naudojimą ir planavimą yra Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, norminiai aktai, ir kiti dokumentai. Nagrinėjama tema autoriai savo straipsniuose daugiausiai nagrinėja pačius išteklius ir jų pasiskirstymą, o ne teritorijų planavimą. Literatūros apţvalgoje siekiama išnagrinėti kuo daugiau dokumentų, kurie reglamentuoja nagrinėjamų teritorijų planavimą ir naudojimą. Naudingųjų iškasenų naudojimas yra neatskiriamas ir vienas iš pagrindinių išsivystymo rodiklių visame pasaulyje. Kartu su gyventojų prieaugiu ir visuomenės išsivystymo lygiu didėja ir reikalavimai naudingųjų iškasenų telkinių naudojimui (Theuse..., 2011). Darnaus pasaulio plėtros tikslas yra išsaugoti gamtos išteklius ateities kartoms, todėl ištekliai kiekvienoje šalyje yra išimtinė nuosavybė, kuriuos reikia naudoti saikingai (Public..., 2012). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įteisinta išimtinė valstybės ţemės gelmių nuosavybė, taip pabrėţiant jų svarbą valstybei (Valstybinio..., 2009). Konstitucijos 54 straipsnio nuostatos įpareigoja Lietuvos valstybę ir visus jos gyventojus saugoti bei tausoti gamtos išteklius. Šie reikalavimai detaliau išaiškinami įstatymuose, norminiuose teisės aktuose ir programiniuose bei strateginiuose dokumentuose. Lietuvos Respublikos ţemės gelmių įstatyme, patvirtintame 1995 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. I-1034, kurio aktuali redakcija yra nuo 2010 m. liepos 20 d., 3 straipsnio 3 punkte naudingosios iškasenos apibūdinamos kaip ţemės gelmėse esančios gamtinės mineralinės medţiagos, kurias galima naudoti gamyboje ar kitoms reikmėms (Lietuvos..., 1995). Šiame įstatyme išskiriamos keturios naudingųjų iškasenų grupės: 1) angliavandeniliai; 2) metalų rūdos; 3) nemetalinės naudingosios iškasenos; 4) vertingieji mineralai. Pagal Lietuvos Respublikos kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių klasifikaciją (patvirtinta 1999 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 39), kuri naudojama nuo 2000 m. sausio 1 d., naudingosios iškasenos apibūdinamos kaip gamtinės mineralinės medţiagos, esančios ţemės gelmėse, kurias galima naudoti materialinėje gamyboje ar kitoms reikmėms.

9 Pagal geologinio tyrimo etapų rezultatus skiriamos šios kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kategorijos: - spėjami prognoziniai ištekliai, - aptikti prognoziniai ištekliai, - parengtiniai išţvalgyti ištekliai, - detaliai išţvalgyti ištekliai. Prognoziniai ištekliai tai tikėtini perspektyvių teritorijų arba plotų naudingųjų iškasenų ištekliai. Jie skirstomi į spėjamus ir aptiktus. Spėjami prognoziniai ištekliai tai potencialiai galėjęs susidaryti tam tikro geologinio pramoninio tipo naudingosios iškasenos kiekis. Jų buvimas grindţiamas paleogeografiniu, stratigrafiniu, facijiniu-litologiniu, tektoniniu, petrografiniu, geomorfologiniu ir kitais kriterijais, o kiekis ir kokybė tikėtinais parametrais, gautais analogijos su detaliau ištirtais plotais, kuriuose yra tokio paties geologinio pramoninio tipo išteklių, būdu. Aptikti prognoziniai ištekliai tai ribotuose plotuose aptikta naudingoji iškasena, kurios kiekis ir kokybė yra nustatyti remiantis paieškiniais poţymiais (geologiniais ir negeologiniais), taip pat bent vienu tiesioginio ir (arba) distancinio geologinio tyrimo parametru (-ais). Šių išteklių plotų ribos yra grindţiamos geologine ekstrapoliacija. Parengtiniai išžvalgyti ištekliai tai telkinio arba jo dalies naudingųjų iškasenų ištekliai, kurių kiekis, kokybė, technologinės savybės, hidrogeologinės, kasybos ir kitos sąlygos yra ištirti detalumu, pakankamu atlikti pirminį poveikio aplinkai vertinimą ir apskaičiuoti ekonominę jų vertę. Pagrindiniai šių išteklių parametrai, kurie lemia kasybos ir naudingosios iškasenos perdirbimo būdo pasirinkimą, nustatomi retu (taisyklingu arba netaisyklingu) tinklu atliekant tiesioginius matavimus ir tyrimus, taip pat naudojant ekstrapoliaciją, pagrįstą kitų tiesioginių bei distancinių tyrimų duomenimis arba analogija su detaliai išţvalgytais telkiniais. Detaliai išžvalgyti ištekliai tai telkinio arba jo dalies naudingųjų iškasenų ištekliai, kurių kiekis, kokybė, technologinės savybės, hidrogeologinės, kasybos ir kitos slūgsojimo sąlygos yra ištirti detalumu, pakankamu sudaryti naudojimo projektą. Pagrindiniai detaliai išţvalgytų išteklių parametrai, naudojami naudingosios iškasenos kasybos ir perdirbimo objektų statybos projektiniams sprendimams priimti bei atlikti planuojamos gavybos poveikio gamtinei aplinkai vertinimą, nustatomi tiesioginiais matavimais ir tyrimais atitinkamu tinklu bei naudingojo klodo ribose naudojant ribotą ekstrapoliaciją, pagrįstą geologiniais, geofiziniais, geocheminiais ir kitais duomenimis. Naudingųjų iškasenų eksploatavimui reikalingi ţemės sklypai priskiriami kitos paskirties ţemei. Šie sklypai gali būti naudojami naudingųjų iškasenų eksploatavimui tik

10 gavus leidimą naudoti ţemės gelmių išteklius ir ertmes, parengus išteklių naudojimo projektą bei sudarius su valstybės institucijomis naudojimo sutartį. Leidimų nereikia ţemės savininkui ar naudotojui naudoti savo ūkio reikmėms ţemės sklype esančias plačiai paplitusias naudingąsias iškasenas. Lietuvos Respublikos ţemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad leidimas naudoti ţemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių ţemės gelmių išteklius ar ertmes (Ţemės..., 1995). Gavęs leidimą, fizinis ar juridinis asmuo įgyja teisę šį ţemės sklypą išsinuomoti iš valstybės tai numato Ţemės įstatymas. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą sprendimą išnuomoti valstybinės ţemės sklypą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima ir valstybinės ţemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės ţemės tarnybos prie Ţemės ūkio ministerijos (toliau Nacionalinė ţemės tarnyba) vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Prieš sudarant valstybinės ţemės nuomos sutartį su Nacionalinės ţemės tarnybos teritorinio padalinio vadovu, naujas kitos paskirties valstybinės ţemės sklypas gali būti suprojektuotas ţemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte. Ţemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat ţemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų dalyvių teises ir pareigas dalyvaujant šiame procese nustato Ţemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513. Ţemėvaldų planai naudingųjų iškasenų telkinių formavimui pradėti rengti nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. Iki tol norint suformuoti kitos paskirties ţemės sklypą (naudingųjų iškasenų gavybai) turėjo būti rengiamas detalusis planas. Taip pat nuo šios datos siekiant suformuoti valstybinės ţemės sklypus naudingųjų iškasenų eksploatacijai gali būti rengiamas ţemės reformos ţemėtvarkos projektas arba ţemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme Dėl atvirais kasiniais eksploatuojamų naudingųjų iškasenų telkinių naudojimo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo (Dėl atvirais..., 2006) akcentuojama, kad naudingųjų iškasenų ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai, apsaugant nenaudojamus išteklius, esančius tame pačiame telkinyje arba jo įtakos zonoje. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (Piliečių..., 1997) nurodo kad ţemė, esanti išţvalgytų naudingųjų iškasenų

11 nenaudojamų telkinių teritorijose, saugomose teritorijose, grąţinama piliečiams ribotam tiksliniam naudojimui. Ta ţemė, kurioje yra naudingųjų iškasenų yra išperkama valstybės pagal minėto straipsnio 16 punktą. Lietuvos Respublikos teisės aktai visose srityse turi būti suderinti su Europos Sąjungos Tarybos reglamentais bei su Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotomis tarptautinėmis konvencijomis ar kitais strateginiais dokumentais. Torremolinos chartijoje priimtoje 1983 m. apibrėţiami teritorijų planavimo principai, turintys įtakos gyvenimo kokybės gerėjimui ir ţmonių veiklos organizavimui Europoje. Pagrindiniai teritorijų planavimo tikslai, išdėstyti šioje chartijoje, tai subalansuota socialinė ir ekonominė rajonų raida, gyvenimo kokybės gerinimas, patikimas gamtos išteklių tvarkymas, gamtos apsauga ir racionalus ţemės naudojimas. Šiame dokumente siekiama suderinti teritorijų planavimo politiką su ţemės naudojimo politika (Aplinkos..., 2008). Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja 1995 m. liepos 28 d. priėmė Europos kaimiškųjų sričių chartiją, kurioje numatyti gamtos išteklių ţemės, vandens ir oro protingo ir racionalaus naudojimo principai (Dėl Nacionalinės..., 2008). Šiame dokumente taip pat akcentuojama, kad būtina garantuoti racionalų ir tolygų gamtos išteklių naudojimą, išsaugoti gyvenamąją aplinką, jos biologinę įvairovę ir saugoti visą vertingą kraštovaizdį (Aplinkos..., 2008). Rio deklaracija priimta 1992 m. Rio deţaneire. Šio dokumento antrasis principas teigia, vadovaujantis Jungtinių Tautų Chartija ir tarptautinės teisės principais, valstybės turi teisę eksploatuoti išteklius pagal savo aplinkosaugos politiką, uţtikrindama, kad ši veikla nedarytų ţalos aplinkai (Rio..., 2001). Johanesburgo darnaus vystymosi deklaracijoje keliamos problemos, susijusios su galima ţmonių veiklos įtaka gamtos ištekliams (Aplinkos..., 2008). Joje konstatuojama, kad ţemės išteklių atsargos nuolat senka. Vokietijoje naudingųjų iškasenų teritorijų planavimą reglamentuoja ne vienas, o keli dokumentai. Svarbiausi dokumentai reglamentuojantys šių išteklių naudojimą ir planavimą yra: Vokietijos vyriausybės 2007 m. patvirtinta naudingųjų iškasenų strategija ir 1980 m. priimtas kasybos įstatymas (Improving..., 2010). Federaliniame kasybos įstatyme yra numatyta kasybos leidimų išdavimo tvarka, jų eksploatavimo reikalavimai ir kontrolė. Algimantas Česnuliavičius savo straipsnyje Urbanizuotų teritorijų reljefo geodinaminės būklės vertinimas: problemos ir metodiniai aspektai kalba apie tai, kad ţemės paviršius priklausomai nuo jį sudarančių nuogulų gali būti keičiamas kuriant atodangas ar kasant karjerus. Apleisti molio karjerai daţniausiai naudojami statybinių nuolauţų sąvartynams. Smėlio ar ţvirgţdo karjerai baigus jų eksploataciją geriausiu atveju

12 rekultivuojami ir paverčiami poilsio zonomis, tačiau daţnai jų dugne kaupiasi vanduo, o krantai apauga menkaverte augalija. Kartais tokie karjerai pertvarkomi į technogeninės paskirties objektus. Naudingųjų iškasenų rajonuose daţnai taikomas šachtinis gavybos būdas. Šachtose susidaro palankios sąlygos kauptis metano dujoms, kurios gali bet kada sprogti (Urbanizuotų..., 2007). Eduardas Monkevičius straipsnyje Viešojo intereso gynimo problema aplinkosaugos ginčuose teigia, kad sisteminė Konstitucijos nuostatų, įstatymų, taip pat ES ir Lietuvos programinių dokumentų bei Konstitucinio Teismo ir teisminės praktikos analizė aplinkosaugos klausimais leidţia išskirti prioritetines viešojo intereso sritis aplinkosaugos ginčuose. Prioritetinėmis jos laikytinos todėl, kad yra mūsų visuomenės išlikimo, saugaus gyvenimo ir darnaus vystymosi pagrindas. Viena iš tokių sričių yra: gamtos išteklių racionalus ir protingas naudojimas bei apsauga nuo išsekimo. Šios srities objektas yra naudingųjų iškasenų, miško medienos ir kitų gamtos išteklių naudojimo ribojimai bei kontrolė (Viešojo..., 2009). Švedijos ţemės kodekse teigiama, kad ţemės savininkas neturi teisės eksploatuoti gamtos išteklius. Pagrindiniai veiklos apribojimai ţemės savininkams yra numatomi detaliuose teritorijų planavimo dokumentuose. Šioje šalyje yra Nusavinimo įstatymas, kuris numato valstybei teisę vykdyti prevencinį ţemės paėmimą arba ekspropriavimą tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas reikalingas tenkinti visuomenės poreikius. Tai tokiama paimant ţemę ir gamtos išteklių apsaugos tikslams (Ţemės..., 2007).

13 2. TYRIMO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI Darbo tikslas: išanalizuoti Akmenės rajono savivaldybės naudingųjų iškasenų telkinių teritorijų planavimą ir nustatyti problemas. Darbo uţdaviniai: 1. Išanalizuoti literatūrą susijusią su naudingųjų iškasenų teritorijų planavimu. 2. Apţvelgti Lietuvos naudingųjų iškasenų telkinių teritorijas ir atlikti jų palyginimą. 3. Išnagrinėti Akmenės rajono savivaldybės naudingųjų iškasenų telkinių teritorijas. 4. Atlikti uţsienio šalių naudingųjų iškasenų telkinių planavimo ir naudojimo analizę. 5. Palyginti Lietuvos ir uţsienio šalių naudingųjų iškasenų telkinių planavimą ir naudojimą. 6. Atlikti apklausą ir išsiaiškinti koks šiuo metu yra naudingųjų iškasenų teritorijų planavimo intensyvumas savivaldybėse ir su kokiomis problemomis susiduria Nacionalinės ţemės tarnybos teritoriniai skyriai planuodami šias teritorijas bei kokias problemas šie telkiniai sukelia netoliese gyvenantiems ţmonėms.

14 3. DARBO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS Tyrimo objektas Akmenės rajono savivaldybės ţemės gelmių išteklių telkinių teritorijos. Darbo metodai: teisės aktų ir mokslinės literatūros analizė; lyginimo (lyginami surinkti kelių metų duomenys ir nuomonės susijusios su nagrinėjama tema); anketinė apklausa (atliekama apklausa dėl naudingųjų iškasenų telkinių teritorijų planavimo problemų). Siekiant tinkamai išanalizuoti Akmenės rajono savivaldybės naudingąsias iškasenas ir jų teritorijų planavimą buvo analizuojami rajono savivaldybės naudingųjų iškasenų telkiniai ir teritorijų planavimo dokumentai, susiję su Akmenės rajono savivaldybės naudingosiomis iškasenomis. Tyrimo rezultatams gauti buvo atlikta analizė remiantis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Akmenės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, teritorijų planavimo dokumentais ir teisės aktais.

15 4. NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ TELKINIŲ TERITORIJŲ PLANAVIMAS LIETUVOJE 4.1.Naudingosios iškasenos Lietuvoje Mūsų šalies ţemės gelmių geologinės sandaros ypatumai nulėmė naudingųjų iškasenų slūgsojimo sąlygas, vietą ir todėl nevienodą paplitimą teritoriniu atţvilgiu. Beveik visų rūšių ištekliai slūgso ţemės paviršiuje arba po nedidele, nuo vieno iki 10 rečiau keliolikos metrų storio danga. Tik akmens druskos, anhidrito, geleţies rūdos išteklių surasta 300 460 m, o naftos daţniausiai daugiau kaip 1800 m gylyje nuo ţemės paviršiaus (Lietuvos..., 2009). Atskirų rūšių naudingųjų iškasenų ištekliai šalies teritorijos atţvilgiu išsidėstę nevienodai. Jų pasiskirstymas pagal rūšis apskričių teritorijose pavaizduotas 4.1 paveiksle. 4.1.1. pav. Naudingosios iškasenos Lietuvos apskrityse Plačiausiai paplitusios naudingosios iškasenos Lietuvoje yra ţvyras ir smėlis, tačiau didţiausia šių išteklių dalis yra Vilniaus, Kauno, Utenos, Alytaus, Tauragės apskrityse. Durpių telkinių yra visoje Lietuvos teritorijoje, tačiau daugiausiai šios naudingosios iškasenos išteklių turi Šiaulių, Vilniaus, Klaipėdos, Alytaus apskritys. Molio išteklių taip pat yra beveik visoje šalies teritorijoje, išskyrus Klaipėdos apskritį, o daugiausiai šios ţaliavos išteklių yra išţvalgyta Šiaulių, Marijampolės, Kauno, Tauragės, Utenos apskrityse. Visi surasti dolomito

16 ir klinties telkiniai išsidėstę šiaurinėje šalies dalyje, Šiaulių ir Panevėţio (tik dolomito) apskričių teritorijoje. Lietuvos Respublikos Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių klasifikacijoje (Kietųjų, 1999) visi naudingųjų iškasenų ištekliai klasifikuojami pagal 3 kriterijus: geologinį ištyrimą, naudojimo galimybių ištyrimą, ekonominę vertę. Išteklių ekonominė vertė ir naudojimo galimybės daţniausiai priklauso nuo technologijų išsivystymo, šalies ekonominės būklės bei pokyčių rinkoje ir yra kintami dydţiai. Pagal Lietuvos Respublikos ţemės gelmių įstatymą naudoti (eksploatuoti) galima tik detaliai išţvalgytus ir Lietuvos geologijos tarnybos nustatyta tvarka aprobuotus išteklius (Ţemės, 1995). Lietuvos geologijos tarnyba tvarko Ţemės gelmių registrą, disponuoja visa informacija apie naudingųjų iškasenų išteklius ir įstatymų nustatyta tvarka ją teikia visiems pageidaujantiems fiziniams ar juridiniams asmenims, apibendrina duomenis apie naudingąsias iškasenas, sudaro valstybinius naudingųjų iškasenų ţemėlapius M 1:200 000 ir M 1:50 000, atlieka naudingųjų iškasenų naudojimo analizę. Lentelėje pateikti suvestiniai duomenys apie Lietuvos naudingąsias iškasenas, gavybą ir išteklių kiekį pagal jų geologinį ištirtumą (1. lentelė). 4.1.1. lentelė. Išteklių kiekis 2010-12-31 būklei (Lietuvos geologijos tarnybos duomenys) Naudingoji iškasena Naudingųjų iškasenų ištirtumas, mln. m 3 Detaliai išţvalgyti Parengtinai išţvalgyti Prognoziniai Iš viso, mln. Anhydritas 80,694 Nėra duomenų Nėra duomenų 80,694 Gipsas 16,823 Nėra duomenų Nėra duomenų 16,823 Dolomitas 109,086 140,000 305,000 554,086 Durpės: Maţaskaidės 415,624 173,000 Nėra duomenų 588,624 Kitos 1,286,910 1,920,000 Nėra duomenų 3,206,910 Gintaras (1,1 t/m 3 ) Nėra duomenų 108 200 308 Klintis 194,266 368,000 886,000 1,448,266 Gėlavandenė klintis 585 Nėra duomenų Nėra duomenų 585 Kreidos mergelis 8,060 3,815 25,780 37,655 Molis 145,631 93,000 110,000 348,631 Opoka 19,395 Nėra duomenų Nėra duomenų 19,395 m 3

Metai 17 Sapropelis 4,610 15,9000 156,000 176,510 Smėlis stiklo 4,128 120 metų Nebus 4,128 gamybai Smėlis gamybai silikatų Nėra duomenų Nėra duomenų 18,000 18,000 Kitas smėlis 174,000 252,000 905,000 1,331,000 Ţvyras 688,188 714,000 2,173,000 3,575,188 Iš viso 3,148,000 3,679,823 4,578,980 Bendras detaliai išţvalgytų molio išteklių kiekis 2010 m. sudarė 145,63 mln. m 3, o per minimus metus buvo iškasta 203 tūkst. m 3 šio ištekliaus. Ukmergės rajone yra vienintelis Lietuvoje sunkiai besilydančio molio telkinys, kuriame detaliai išţvalgytų išteklių likutis sudaro 1,39 mln. m 3. Akmenės rajono teritorijoje yra 2 molio cementui telkiniai Alkiškių ir Šaltiškių (II sklypas), kuriuose detaliai išţvalgyti ištekliai sudaro 48,2 mln. m 3, o parengtinai išţvalgyti 15,8 mln. m 3. Šiuo metu Alkiškių molio telkinys yra nenaudojamas, o iš naudojamo Šaltiškių molio telkinio 2010 m. išgauta 139 tūkst. m 3 išteklių. Manoma, kad gamyba šiuo ištekliu bus aprūpinta dar 200 metų (Lietuvos..., 2008). Išgaunamas durpių kiekis nuo 2000 m. iki 2010 m. neţymiai sumaţėjo. Tačiau lyginant 2010 m. su 2002 m., 2005 m. ir 2008 m. išgautų durpių kiekis labai skiriasi (4.1.2. pav.). 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 0 1 2 3 4 5 6 mln. m³ 4.1.2. pav. Išgaunamas durpių kiekis Minėtais metais durpių išgauta daugiau nei 5,000 mln. m 3. 2010 m. šio išteklio išgauta tik apie 2,500 mln. m 3. Visi ištyrinėti dolomito telkiniai bei prognoziniai šio išteklio plotai yra Pakruojo, Joniškio, Akmenės, Birţų ir Rokiškio rajonuose. Detaliai išţvalgytų dolomito išteklių kiekis

18 2010 m. sudarė 109,08 mln. m 3. Šios iškasenos gavybą Lietuvoje vykdo 6 įmonės, iš kurių 2 dar tik atlieka parengiamuosius kasybos darbus. Gavybos apimtis 2010 m. sudarė apie 1150 tūkst. m 3 (Mokesčių..., 2011). Didţiausias ištyrinėtų klinties išteklių kiekis yra šiaurės rytinėje Akmenės rajono dalyje. Detaliai išţvalgytų klinties išteklių kiekis 2010 m. sudarė 194 mln. m 3, o iškasta 466 tūkst. m 3. Šios iškasenos gavyba vykdoma 2 įmonėse. Klintis kasama Karpėnų ir Menčių karjeruose (Akmenės rajone) (Akmenės..., 2006). Molio telkinių išsidėstymas Lietuvos teritorijoje yra netolygus. Didţiausi šios iškasenos telkiniai yra Ignalinos, Šakių, Tauragės, Šiaulių ir Kelmės rajonuose. Joniškio, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Lazdijų, Panevėţio, Radviliškio, Rokiškio, Skuodo, Širvintų, Trakų, Utenos, Varėnos ir Vilniaus rajonuose šių išteklių neaptinkama. Bendras detaliai išţvalgytų molio išteklių kiekis 2010 m. sudarė 145,63 mln. m 3, o per minimus metus buvo iškasta 203 tūkst. m 3 šių išteklių. Ukmergės rajone yra vienintelis Lietuvoje sunkiai besilydančio molio telkinys, kuriame detaliai išţvalgytų išteklių likutis sudaro 1,39 mln. m 3. Akmenės rajono teritorijoje yra 2 molio cementui telkiniai Alkiškių ir Šaltiškių (II sklypas), kuriuose detaliai išţvalgyti ištekliai sudaro 48,2 mln. m 3, o parengtinai išţvalgyti 15,8 mln. m 3. Šiuo metu naudojamas tik Šaltškių molio telkinys iš kurio 2010 m. išgauta 139 tūkst. m 3 išteklių. Manoma kad ištekliai čia bus išgaunami dar 200 metų (Akmenės..., 2006). Didţiausias ţvyro ir smėlio išteklių kiekis yra Alytaus, Kauno, Utenos ir Vilniaus apskrityse, o maţiausiai aprūpintos smėliu yra Marijampolės, Panevėţio ir Telšių apskritys (Paţeistos..., 2008). 2010 m. detaliai išţvalgytos ţvyro, smėlio iškasenos sudarė 862,18 mln. m 3. Per 2010 m. iškasta 7,5 mln. m 3 smėlio ir ţvyro, iš kurio ţvyras sudarė 90%. Jo turėtų uţtekti 72 metams. Anykščių rajone yra vienintelis detaliai išţvalgytas monomineralinio (kvarcinio) smėlio telkinys, kuris susideda iš 7 sklypų iš kurių 3 jau yra eksploatuojami. Šakių, Varėnos ir Vilniaus rajonuose yra 7 detaliai išvalgyti kreidos mergelio telkiniai iš kurių detaliai išţvalgyti ištekliai sudaro 13,1 mln. t., parengtinai išţvalgyti 6,2 mln. t., o prognoziniai 41,9 mln. t. (Lietuvos..., 2012).

19 4.2.Ţemės gelmių naudojimas Ţemės gelmės ţemės plutos (litosferos) dalis, pradedant podirvio uolienų paviršiumi sausumoje ir dugno nuosėdų paviršiumi vidaus vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje. Ţemės gelmių naudojimas veikla, kurios metu gaunami duomenys apie ţemės gelmes arba išgaunami ţemės gelmių ištekliai bei panaudojamos ţemės gelmių savybes. Ţemės gelmių naudojimo rūšys yra: 1) ţemės gelmių tyrimas; 2) ţemės gelmių išteklių naudojimas; 3) ţemės gelmių ertmių naudojimas. Visa informacija apie naudingųjų iškasenų išteklius jų telkinius ir perspektyvius plotus kaupiama Valstybinės geologinės informacinės sistemos (VGIS) duomenų bazėje, kurios tvarkytojas Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos Leidimus tirti ţemės gelmes išduoda Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Tyrimų vieta ir plotas turi būti suderinti su ţemės savininkais ar naudotojais. Apie pradedamus ţemės gelmių tyrimo darbus turi būti informuota vietos savivaldybės vykdomoji institucija. Leidimai naudoti ţemės gelmes išduodami tik esant suinteresuotų asmenų poreikiui naudoti nustatyta tvarka ištirtus ir Lietuvos geologijos tarnybos aprobuotus naudingųjų iškasenų, kurių naudojimas nesukels neigiamo poveikio aplinkai arba ţmonių sveikatai. Leidimai naudoti gintaro ir kitų vertingųjų mineralų, monomineralinio kvarcinio smėlio, metalų rūdų išteklius, natūralias ţemės gelmių ertmes pramoninėms atliekoms laidoti arba angliavandeniliams (naftai, dujoms) ir kitoms medţiagoms laikyti išduodami konkurso būdu. Leidimai naudoti kitas iškasenas išduodami be konkurso. Ţemės savininkas arba valstybinės ţemės naudotojas savo ūkio reikmėms gali be leidimo naudoti savo ţemės sklype esančias plačiai paplitusias naudingąsias iškasenas. Leidimai naudoti ţemės gelmių išteklius išduodami juridiniams asmenims, kurie turi teisę uţsiimti šia veikla. Prašymas naudoti ţemės gelmes arba planas turi būti suderintas su ţemės savininku arba ţemės naudotoju, taip pat su Nacionaline ţemės tarnyba, Aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentu ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniu padaliniu. Išduodant leidimą, su įmone yra sudaroma sutartis atlikti paiešką ir (arba) ţvalgybą taip pat naudoti išţvalgytus išteklius arba ţemės gelmių ertmes. Naudingųjų iškasenų paieškos ir ţvalgybos sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui tos pačios rūšies ištekliams arba 5 metų laikotarpiui kitais atvejais, naudoti išţvalgytus išteklius ne ilgesniam kaip 25 metų laikotarpiui, o naudoti ţemės gelmes ne ilgesniam kaip 99 metų

20 laikotarpiui. Sutartyje nurodoma: sutarties galiojimo terminas, išteklių naudojimo paskirtis, išteklių naudojimo ribos (kasybos sklypas, naudojimo gylis ir kt.), aprobuotų išteklių kiekis ir jų likutis, galimi išteklių gavybos kiekio apribojimai, gavybos apskaita, jos periodiškumas, ataskaitos pateikimas, naudojimo projekto parengimas, objekto paţeistų ţemių rekultivavimas, atsakomybė uţ išteklių apsaugos reikalavimų paţeidimus, išteklių išbraukimo iš ţemės gelmių registro arba įrašymo į jį sąlygos, naujo objekto naudojimo pradţia, įpareigojimas vykdyti ţemės gelmių monitoringą, kitos sąlygos, ginčų sprendimas. Prie sutarties pridedamas atitinkamo mastelio planuojamo objekto planas. Gavus leidimą naudoti ţemės gelmes rengiamas ţemės gelmių naudojimo projektas. Leidimo turėtojas privalo vykdyti sutartyje numatytas sąlygas ir laikytis naudojimo projekto reikalavimų. Ţemės gelmių ištekliai ir ertmės turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai. Būtina stebėti šių išteklių būklę, prognozuoti jų kiekio ir kokybės apskaitą, atlikti išgaunamų ir liekančių telkinyje išteklių apskaitą. Jei yra paţeisti įstatyme arba naudojimo projekte numatyti reikalavimai ir laiku nepašalinami nurodyti trūkumai, leidimo galiojimas gali būti sustabdomas arba panaikinamas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose yra įteisinta išskirtinė Valstybės nuosavybės teisė į ţemės gelmių išteklius, tačiau visuomenės poreikiams tenkinti teisiniuose aktuose turėtų būti aiškiai apibrėţta galimybė prieiti prie šių išteklių telkinių visoje šalies teritorijoje (Ţemės, 2007). Tokią galimybę labiausiai riboja įvykę ir dabar vykstantys nuosavybės teisės į ţemę atkūrimo, ţemės pardavimo ir kiti su ţemės grąţinimu bei įsigijimu susiję procesai. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn (įskaitant ir jo privatizavimą) konstituciškai pateisinamas tik tada, kai gali duoti naudos visuomenei ir kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius bei interesus, tačiau toks perdavimas (ir atlygintinis, ir neatlygintinis) konstituciškai būtų nepateisinamas, jeigu juo būtų daroma akivaizdi ţala visuomenei ir paţeidţiamos kitų asmenų teisės (Valstybinio, 2009). Ţemės paėmimas ţemės gelmių išteklių gavybai, nesusijusiai su visuomenės poreikių tenkinimu, yra konkurencijos principų paţeidimas, nes tokiu atveju vieni verslo subjektai gauna ţemės sklypus palankesnėmis sąlygomis neatlygintinai, o kiti būna priversti juos išpirkti. Pagal dabar galiojančius įstatymus didţiausias valstybės turtas naudingosios iškasenos suteikiamas gavėjams be konkurso (išskyrus naftą), t. y. tiems, kurie pirmieji pateikia prašymą išduoti leidimus naudingųjų iškasenų gavybai. Taip ne tik paţeidţiami

21 konkurencijos principai, bet ir valstybė eksploatavimo laikotarpiu iš savo turto negauna visos galimos naudos (Valstybinio..., 2009). 4.3.Naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo projektai Naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo projektas tai normatyvinis dokumentas, kuriame yra numatyta kaip racionaliai ir taupiai išţvalgyti naudingąsias iškasenas, rekultivuoti ţemę ar kitaip atkurti kitus aplinkos elementus, numatyti priemones, kurios nesukeltu reikšmingo poveikio aplinkai, ţmonių sveikatai ir saugumui ir ţemės gelmių išteklių, likusių telkinyje, apsaugos nuo išsekimo ir kokybės blogėjimo, kai laikinai nutraukiamas jų naudojimas. Kaip nurodyta Ţemės gelmių įstatyme (Ţemės..., 1995), naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenius) išteklių ir ţemės gelmių ertmių naudojimo projektai rengiami pagal Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus patvirtintas taisykles. Naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir ţemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo taisyklės nustato naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius) išteklių ir ţemės gelmių ertmių naudojimo projektų rengimo, papildymo, derinimo ir tvirtinimo tvarką bei šio proceso dalyvių tarpusavio santykius. Taisyklės taikomos rengiant naudojimo projektus nemetalinėms naudingosioms iškasenoms ir vertingiesiems mineralams, kuriuos numatoma išgauti atvirais kasiniais nuo ţemės paviršiaus (karjerais) arba vandens. Rengiant naudojimo projektus ţemės gelmių ertmėms, taisyklių reikalavimai taikomi tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja kiti teisės aktai. Taisyklių reikalavimai privalomi juridiniams asmenims bei šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartį, turintiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti ţemės gelmių išteklius, rengiantiems naudojimo projektus, valstybės institucijoms ir įstaigoms, dalyvaujančioms šiame procese, arba pagal kompetenciją vykdančioms ţemės gelmių išteklių naudojimo ir apsaugos kontrolę bei monitoringą. Naudojimo projekte numatyti sprendiniai turi neprieštarauti naudingųjų iškasenų telkinio išsidėstymo vietos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendiniams. Naudojimo projektas nustatyta tvarka rengiamas įteisintam naudotis ţemės sklypui, atlikus būtinas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytas procedūras. Parengtas naudojimo projektas turi būti suderintas su projekto uţsakovu, miškų urėdija (kai telkinys rengiamas valstybinių miškų teritorijoje), savivaldybės administracijos direktoriumi, Nacionaline ţemės tarnyba, regiono aplinkos apsaugos departamentu, valstybine

22 darbo inspekcija ir priešgaisrinės apsaugos institucija (kai rengiamas durpių išteklių naudojimo projektas). Kiekviena iš projektą derinančių institucijų pagal kompetenciją išnagrinėja naudojimo projekto sprendimus ir gali nurodyti privalomus pašalinti trūkumus. Suderintą naudojimo projektą tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba. 4.4.Ţemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, naudingųjų iškasenų teritorijoms formuoti Ţemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra vietovės lygmens specialusis teritorijų planavimo dokumentas ţemėvaldų projektas (planas), ir gali būti rengiamas ţemės sklypams, kuriuose yra išţvalgyti naudingųjų iškasenų telkiniai. Asmenys turintys Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotą leidimą naudoti ţemės gelmių išteklius bei ertmes, gali inicijuoti valstybinės ţemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, o šių projektų organizatorius būtų Nacionalinės ţemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas. Iniciatorius prašymą organizuoti projekto rengimą valstybinėje ţemėje pateikia Nacionalinės ţemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal ţemės sklypo buvimo vietą. Nacionalinės ţemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas, priėmęs sprendimą pradėti rengti projektą, pagal Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. geguţės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (Dėl planavimo..., 2004), turi kreiptis į savivaldybės administraciją dėl planavimo sąlygų rengti ţemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą išdavimo. Ţemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas finansuojamas projektą inicijavusio asmens lėšomis. Turėdamas leidimą ir iš savivaldybės administracijos gavęs planavimo sąlygas fizinis ar juridinis asmuo sudaro sutartį su projekto rengėju, kuris turi licenciją rengti ţemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Formuojant ţemės sklypus (naudingosioms iškasenoms eksploatuoti), nustatomos ir paţenklinamos ţemės sklypų ribos, nustatoma suformuoto sklypo paskirtis kita, naudojimo būdas naudingųjų iškasenų teritorijos, pobūdis naudingųjų iškasenų gavybos atvirų kasinių (karjerų), nustatomos ţemės naudojimo sąlygos, ūkinės veiklos apribojimai ir servitutai, kartografuojamos ţemės naudmenos, nustatoma ţemės sklypų vertė. Parengtam projektui turi pritarti formuojamo ţemės sklypo iniciatorius, taip pat Nacionalinės ţemės tarnybos teritorinio skyriaus vadovas. Be to, projektas turi būti suderinamas su savivaldybės administracijos direktoriumi arba vyriausiuoju architektu, aplinkos apsaugos regioniniu departamentu (jeigu formuojami sklypai yra saugomose

23 teritorijose arba miško ţemėje), Vidaus reikalų ministerija (jeigu yra pasienio ruoţe), kitomis institucijomis, kai šis reikalavimas nurodytas leidime formuoti ţemės sklypus. Kai projektas yra parengtas ir patvirtintas jį galima įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir sudaryti sutartį su Nacionalinės ţemės tarnybos teritorinio padalinio vadovu. Paţymėtina, kad tokia tvarka galioja tik dar nesuformuotiems ţemės sklypams. Vadovaujantis šiuo metu galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, suformuotiems ir nekilnojamojo turto registre įregistruotiems sklypams turi būti parengtas ţemės sklypo detalusis planas. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimą, planavimo organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese. Detalusis planas - tai vietovės lygmens specialusis planavimo dokumentas, ruošiamas norint pakeisti ţemės sklypo nustatytą naudojimo paskirtį į kitos paskirties ţemę, nustatyti naudingųjų iškasenų teritorijos būdą ir nustatyti naudingų iškasenų gavybos atvirų kasinių (karjerų) pobūdį (Teritorijų..., 2008). Detaliojo planavimo procesą sudaro šie etapai: - parengiamasis etapas, kurio metu nustatomi planavimo tikslai ir uţdaviniai, parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa, sudaromas preliminarus darbų grafikas, prireikus atliekami tyrimai, viešai paskelbiama apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradţios ir planavimo tikslų; - teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas: - esamos būklės analizės stadija: vertinamas esamos teritorijos (ţemės sklypų) uţstatymas, inţineriniai tinklai, gatvės, ţeldiniai, gamtos ir kultūros paveldo objektai, gretimybės, nustatomos teritorijos plėtros tendencijos, probleminės situacijos; - koncepcijos nustatymo stadija: nustatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos svarbiausios kryptys ir tvarkymo prioritetai bei įstatymų numatytais atvejais atliekamas strateginis vertinimas; - sprendinių konkretizavimo stadija: numatomos teritorijos naudojimo ir apsaugos priemonės, statybų bei aplinkos tvarkymo programa, veiklos dėl poveikio aplinkai vertinimo reglamentavimas; - teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių vertinimo etapas, reikalingas teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikiui Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinti. Rengiant detalųjį planą, strateginis teritorijų planavimo dokumento sprendinių pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas tik tuo atveju, kai tą numato įstatymai ir kiti teisės aktai. Tais atvejais, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti

Kėdainių Vilniaus rajono Druskininkų Šiaulių Ukmergės Elektrėnų Utenos Preinų ir Birštono Alytaus Kaišiadorių Trakų Jonavos Ignalinos ir Zarasų Šilalės Raseinių Skuodo Utenos Radviliškio Telšių Pasvalio Marijampolės, Kauno rajono Laidimų skaičius, vnt. 24 atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, šis vertinimas atliekamas detaliojo plano rengimo metu; - baigiamasis etapas; - teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija: viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas; - teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija: tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo prieţiūrą atliekančioje institucijoje pagal jai priskirtą kompetenciją, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre. Detaliojo plano viešas svarstymas, dalyvaujant visuomenei, vyksta minėtame įstatyme nustatyta bendra tvarka. Siekiant išsiaiškinti, koks šiuo metu yra naudingųjų iškasenų teritorijų planavimo intensyvumas ir su kokiomis problemomis susiduriama planuojant teritorijas šiems telkiniams eksploatuoti, buvo pateikta anketa 93 įmonėms, kurios rengia teritorijų planavimo dokumentus ir 48 Nacionalinės ţemės tarnybos teritoriniams skyriams. Į pateiktus klausimus atsakė tik 4 įmonės ir 23 teritoriniai skyriai. Siekiant gauti reikiamą informaciją, respondentams buvo pateiktos dvi elektroninės anketos (1-2 priedai) atitinkamai pagal grupes. Nacionalinės ţemės tarnybos teritoriniams skyriams buvo pateikti 9 klausimai. Akmenės rajono skyrius nepateikė atsakymų į pateiktą anketą, todėl nėra ojbektyvios galimybės palyginti kitų skyrių atsakymų ir padaryti tinkamą duomenų analizę. Klausimu: Kiek leidimų rengti ţemės sklypu formavimo ir pertvarkymo projektus išdavėte siekiant suformuoti ţemės sklypus naudingųjų iškasenų gavybai? siekiama išsiaiškinti, koks šiuo metu yra naudingųjų iškasenų telkinių teritorijų planavimo intensyvumas. Apklausos duomenys pateikti 4.4.1 paveiksle. 6 5 4 3 2 1 0 Teritorinis skyrius 4.4.1. pav. Naudingųjų iškasenų telkinių teritorijų planavimo intensyvumas

25 Galima daryti išvadą, kad šiuo metu naudingųjų iškasenų telkinių teritorijų planavimas nėra intensyviai vykdomas. Tiktai penkiuose rajonuose per metus laiko buvo išduoti leidimai rengti ţemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus siekiant suformuoti ţemės sklypus naudingųjų iškasenų gavybai. Tokie duomenys gauti todėl, kad tik nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. formuojant valstybinės ţemės sklypus naudingųjų iškasenų eksploatacijai gali būti rengiamas ţemės reformos ţemėtvarkos projektas arba ţemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Daugiausiai tokių leidimų išduota Trakų rajone (5 leidimai), kituose rajonuose po vieną. Respondentų nuomone šiuos leidimus daţniausiai prašo išduoti juridiniai asmenys (4.4.2. paveikslas). Fiziniai asmenys Juridiniai asmenys 26% 74% 4.4.2. pav. Naudingųjų iškasenų naudotojai iki 2012 m. Galima daryti išvadą, kad iki 2012 m. naudingąsias iškasenas intensyviau eksploatavo juridiniai asmenys. Nuo 2012 m. yra išduoti 6 leidimai fiziniams asmenims ir 2 - juridiniams asmenims rengti ţemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus (4.4.3. pav.) siekiant suformuoti ţemės sklypus naudingųjų iškasenų gavybai. Fiziniai asmenys Juridiniai asmenys 25% 75% 4.4.3. pav. Naudingųjų iškasenų naudotojai po 2012 m.

Kėdainių Vilniaus rajono Druskininkų Šiaulių Ukmergės Elektrėnų Utenos Preinų ir Birštono Alytaus Kaišiadorių Trakų Jonavos Ignalinos ir Visagino Zarasų Šilalės Raseinių Skuodo Utenos Radviliškio Telšių Pasvalio Marijampolės, Kazlų Kauno rajono 26 Atsiţvelgiant į tai galima teigti, kad šiuo metu ţemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų organizatoriai yra fiziniai asmenys. Daugiausiai nuomojamų naudingųjų iškasenų telkinių yra Kauno rajone, o maţiausiai Elektrėnų ir Ukmergės rajonuose (4.4.4. pav.). 20 3 8 2 2 3 1 5 3 6 5 5 3 5 10 7 2 4 1 7 2 2 5 4.4.4. pav. Nuomojami naudingųjų iškasenų telkiniai Po du nuomojamus naudingųjų iškasenų telkinius yra Druskininkų, Šiaulių, Raseinių, Telšių ir Pasvalio rajonuose, po 3 Kėdainių, Ukmergės, Prienų ir Birštono, Jonavos rajonuose, 4 telkiniai yra Skuodo rajone, 5 Utenos, Kaišiadorių, Trakų, Ignalinos ir Visagino, bei Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos rajonuose, 6 telkiniai yra Alytaus rajone, 7 Šilalės ir Radviliškio, 8 Vilniaus rajone, 10 Zarasų rajone. Nuomojamų naudingųjų iškasenų telkinių nuomos terminas svyruoja nuo 10 iki 99 metų 4.4.5. pav.).

27 25 metų 22% 99 metų 13% 10 metų 39% 20 metų 26% 4.4.5. pav. Telkinių nuomos terminas Daugiausiai šie telkiniai yra išnuomojami 10 metų laikotarpiui, maţiausiai 99 metams. Visi naudingųjų iškasenų telkiniai yra formuojami teritorijų planavimo dokumentais. Daugiausiai šie telkiniai yra formuojami detaliuoju planu, o maţiausiai sklypų formavimo ir pertvarkymo projektuose (4.4.6. pav.). Žemėtvarkos projekte Formavimo pertvarkymo projekte Detaliuoju planu 3% 40% 57% 4.4.6. pav. Naudingųjų iškasenų telkinių suformavimo pagrindas Ţemės reformos ţemėtvarkos projektuose yra suformuoti 44 naudingųjų iškasenų telkiniai, detaliuoju planu 66, o formavimo ir pertvarkymo projektu 4. Toks rezultatas siejamas su tuo, jog Teritorijų planavimo nuostata leidţianti rengti ţemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus formuojant kitos paskirties ţemės sklypą (naudingųjų iškasenų gavybai) įsigaliojo tik nuo 2012 m. rugsėjo 26 d., o iki tol norint suformuoti šiuos telkinius reikėjo rengti detalųjį planą.

28 Analizuojant gautus teritorinių skyrių atsakymus nustatyta, kad didţiausios problemos, kylančios rengiant teritorijų planavimo dokumentus naudingųjų iškasenų telkiniams formuoti, yra: 1. Nepateikiami visi dokumentai (leidimas, planavimo sąlygos, planavimo organizatoriaus ir projekto rengėjo sutarties kopija (jei sutarties šalys neprieštarauja), sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, dokumentai apie projekto viešą svarstymą, derinimą, patikrinimą ir kt.) reikalingi rengti teritorijų planavimo dokumentus. 2. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateikti leidimai ir prie jų pateiktos schemos daţnai neatitinka tikrovės. 3. Ţemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų taisyklių 2.1.2. punkte nurodyta, kad rengiant projektus, formuojami nauji valstybiniai ţemės sklypai (išskyrus kitos paskirties ţemę). Pateikusių atsakymus rajonų savivaldybių architektai, teigia, kad vadovaujantis šiomis taisyklėmis negalima išduoti leidimų rengti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, nes taisyklėse yra pabrėţta, kad leidimai gali būti išduodami naujų sklypų formavimui, išskyrus kitos paskirties ţemę. Tačiau Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad naujai formuojamiems sklypams galima rengti vietoj detaliųjų planų ţemėvaldų projektus, jei planuojama veikla nesiejama su naujų statinių statyba. Paţymėtina tai, kad šiuo metu yra parengtas, tik dar nepatvirtintas, Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymo projektas Dėl Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 Dėl ţemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo, kuriame siekiama suvienodinti Teritorijų planavimo įstatymo ir ţemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių punktus, susijusius su naudingųjų iškasenų teritorijų planavimu. Taip pat paţymėtina, kad didesnę atsakomybę uţ savo atliekamą darbą turėtų jausti ir matininkai atliekantys kadastrinius sklypų matavimus, ir specialistai ruošiantys patį ţemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Daţnai skyriams pateikiamos bylos yra parengiamos su daugybe smulkių klaidų, kaip antai planas paruoštas, nesilaikant nustatytos plano įforminimo tvarkos ir taisyklių, neparodyti keliai ir privaţiavimai, nenurodytos visos specialiosios ţemės naudojimo sąlygos, aiškinamajame rašte būna neteisingai aprašyta esama situacija.

29 4.5. Naudingųjų iškasenų teritorijų formavimas ţemės reformos ţemėtvarkos projekte Pagal piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ţemė, kuri yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje yra priskiriama valstybės išperkamai ţemei (Piliečių...,1997). Ţemės reformos ţemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministro 1998 m. balandţio 23 d. įsakymu Nr. 207, 7.13 punkte nurodyta, kad ţemėtvarkos projektai rengiami, turint suinteresuotų valstybės ar savivaldos institucijų nustatyta tvarka patvirtintą ir pateiktą kartografinėje medţiagoje paţymėtą informaciją apie ţemės plotus, priskirtinus valstybės išperkamai ir (ar) neprivatizuojamai ţemei (Ţemės..., 1998). Nacionalinės ţemės tarnybos teritorinis skyrius turi ją išnagrinėti ir priimti išvadą dėl tikslingumo priskirti šiuos ţemės plotus valstybės išperkamai ir (ar) neprivatizuojamai ţemei. Kai Nacionalinės ţemės tarnybos teritorinis skyrius priima sprendimą, kad ţemės sklypą, kurį norima naudoti naudingųjų iškasenų gavybai, yra tikslinga pervesti į Valstybės išperkamus ir neprivatizuojamus ţemės plotus, šie plotai yra paţymimi Valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos ţemės plane. Minėtuose planuose paţymėti plotai yra tvirtinami kartu su teritorija Ţemės reformos ţemėtvarkos projektui rengti. Taip pat šie plotai gali būti tvirtinami ir projekto metu. Valstybės išperkamų ir neprivatizuojamų ţemės sklypų plane patvirtintiems plotams rengiami specialieji arba detalieji planai. Pagal 1994 m. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Miškų..., 1994), kurio aktuali redakcija galioja nuo 2013 m. kovo 1 d., 11 straipsnio l dalies 4 punkto nuostatas miško ţemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško ţemėje. Visais atvejais miško ţemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas specialiuosiuose arba detaliuosiuose planuose. Taigi bet kokiu atveju planuojant naudingųjų iškasenų teritorijas yra būtina rengti teritorijų planavimo dokumentus. 4.6.Maţieji karjerai Maţaisiais karjerais laikomi ţemės savininkų ir valstybinės ţemės naudotojų bei valdytojų ţemėje savo ūkio reikmėms eksploatuojami naudingųjų iškasenų (išskyrus gintarą, naftą, dujas ir kvarcinį smėlį) telkiniai, kuriuos kasti nereikia leidimo (Aplinkos..., 2008).

30 Ţemės savininkai maţuosius karjerus gali įrengti vadovaudamiesi aplinkos ministro ir ţemės ūkio ministro patvirtinta tvarka. Įrengti maţuosius karjerus draudţiama: 1) rezervatuose, draustiniuose ir valstybiniuose parkuose; 2) kitose vietose, kuriose tai draudţia Specialiosios ţemės ir miško naudojimo sąlygos. Pagal Naudingųjų iškasenų, esančių ţemės savininko ar naudotojo ţemės sklypuose, naudojimo savo ūkio reikmėms tvarkos aprašo reikalavimus, maţojo karjero plotas gali sudaryti iki 1% ţemės savininko ar naudotojo rajono (savivaldybės) teritorijoje turimos ţemės ploto, bet ne daugiau kaip 0,5 ha, gylis ne daugiau kaip 2 m. (Naudingųjų, 2008). Naują karjerą galima steigti savivaldybės teritorijoje tik praėjus 10 metų nuo turėto karjero įregistravimo datos. Vadovaujantis šio aprašo reikalavimais, maţajame karjere draudţiama išgautas naudingąsias iškasenas parduoti, naudoti komercinei veiklai arba kaip atsiskaitymo priemonę kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti šio valstybės turto teisinę būklę. Lietuvos Respublikos ţemės gelmių išteklius gali naudoti asmenys, gavę Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos leidimą kasybai. Šios nuostatos, draudţia gautus išteklius naudoti ne savo ūkio reikmėms ar komerciniams tikslams ir yra kaip apsauga nuo ţemės plotų paţeidimų nelegalia kasyba. Tačiau teisės aktuose nenumatyta, kaip turi būti vykdoma šių nuostatų laikymosi kontrolė (Ţemės,...1995). Jeigu ţemės gelmių ištekliai kasami neįforminus reikiamų leidimų, tai yra neteisėta, nelegali kasyba, kitaip tariant šie ištekliai paprasčiausiai vagiami. Nelegaliai išgaunama daugiausia ţvyro ir smėlio išteklių. Nelegali naudingųjų iškasenų gavyba Lietuvoje siekia apie 10 proc. teisėtos gavybos lygio. Valstybė dėl to patiria ţalą, nes neteisėtai naudojamas jos turtas, nesumokami mokesčiai valstybei uţ gamtos išteklius, maţėja teisėto verslo konkurencingumas, didėja rizika, kad paţeistas teritorijas gali tekti rekultivuoti valstybės lėšomis Dabartiniu metu Lietuvoje nėra atliekama nelegalios kasybos stebėsena ir apskaita, todėl neţinoma, kiek rekultivuotinų teritorijų atsiranda papildomai dėl tokios kasybos. Teoriniai vertinimai nėra tikslūs, tačiau manoma, kad dėl nelegalios kasybos paţeisti ţemės plotai turėtų didėti, tačiau, siekiant tai nuslėpti, dalis nelegalių karjerų rekultivuojami (Neišnaudojamos..., 2012).

31 4.7.Paţeistos teritorijos Ţemės gelmių išteklių naudojimas yra svarbus visuomenės poreikių tenkinimo elementas, tačiau ši veikla daro neigiamą įtaką aplinkai, nes atviru kasybos būdu išgaunant naudingus ţemės gelmių išteklius (kietąsias iškasenas, įskaitant ir durpes) pramoniniuose ir maţuosiuose karjeruose bei durpynuose paţeidţiamos teritorijos. Tokios paţeistos, bet nerekultivuotos teritorijos darko kraštovaizdį, kelia grėsmę ţmogui (Neišnaudojamos..., 2012). Todėl karjerais ir durpynais neturėtų būti paţeidţiama ploto daugiau, negu reikia pagal iškasamų išteklių poreikius ir pagal naudojamas kasybos technologijas, o išnaudojus juose visus ţemės gelmių išteklius, turi būti rekultivuojami, pagal galimybes atkuriant buvusią ţemės naudojimo paskirtį, arba rekultivuojami į vertingesnes ekosistemas. Paţeista ţeme laikomi eksploatuojamų ir išeksploatuotų naudingųjų iškasenų karjerų, durpynų ir sąvartynų plotai, jei jie nerekultivuoti teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus nenumatytus rekultivuoti plotus (Paţeistos..., 2008). Lietuvoje labiausiai išplitę ţvyro bei smėlio karjerai daţniausiai yra miškingose kalvotose teritorijose arba upių slėniuose, o durpynai - takoskyrose, t.y. geoekologiniu poţiūriu jautriose zonose, patenkančiose į gamtinio karkaso teritorijas. Naudojant naudingųjų iškasenų telkinius, paţeista 0,5% Lietuvos teritorijos (Veiksmų..., 1996). Daugiausia tokių sudarkytų plotų atsirado naudojant durpynus. Šiuo metu būtina rekultivuoti 10,2 tūkst. ha durpynų bei 3,3 tūkst. ha statybinių medţiagų karjerų. Atskirą problemą sudaro naudingųjų iškasenų gavybos buvusiose ţemės ūkio įmonėse palikimas (paţeista daugiau nei 3 tūkst. ha ţemių). Per pastaruosius 5 metus nerekultivuotas nė vienas hektaras durpynų (Neišnaudojamos..., 2012). Gamtos tyrimų centro ir Lietuvos geologijos tarnybos specialistų nuomone (Neišnaudojamos..., 2012), nerekultivuotuose durpynuose gali kilti stambūs gaisrai, neišeksploatuotuose ar ne iki galo išeksploatuotuose, tačiau nerekultivuotuose durpynuose prarandami neišnaudoti durpių ištekliai dėl durpių mineralizavimosi procesų, nerekultivuoti durpynai yra reikšmingi papildomos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos į atmosferą šaltiniai, nerekultivuoti karjerai yra potencialiai pavojingi objektai, nerekultivuoti karjerai daţnai virsta nelegaliais sąvartynais, paprastai tampančiais oro, dirvoţemio, gruntinių ir poţeminių vandenų taršos šaltiniu. Remiantis aplinkos apsaugos principais, aplinkos apsaugos valdymo politika ir praktika turi nukreipti visuomeninius bei privačius interesus aplinkos kokybei gerinti, skatinti gamtos išteklių naudotojus ieškoti būdų ir priemonių, kaip išvengti neigiamo poveikio aplinkai arba jį sumaţinti, ekologizuoti gamybą (Aplinkos..., 1992). Todėl karjerai ir durpynai, išnaudojus juose visus ţemės gelmių išteklius, turi būti rekultivuojami, pagal

tūkst. ha 32 galimybes atkuriant buvusią ţemės naudojimo paskirtį, arba rekultivuojami į vertingesnes uţ buvusias ekosistemas, o paţeistų plotų neturi būti daugiau, negu turėtų būti pagal gavybos apimtis ir technologiją. Paskutinį kartą karjerais ir durpynais paţeistų ţemės plotų inventorizacija buvo atlikta 1998 m. Tuo metu karjerais buvo paţeista maţdaug 9 829 ha, o durpynais 17 021 ha šalies teritorijos. Faktiškai paţeistų plotų yra dar daugiau, kadangi į šį plotą neįskaičiuoti nelegalia kasyba paţeisti ţemės plotai (Neišnaudojamos..., 2012). Šiuo metu Lietuvos geologijos tarnyba turi naujausią informaciją tik apie pramoniniais karjerais paţeistas teritorijas. Statistinė informacija apie pramoniniais karjerais paţeistas teritorijas pateikta 4.7.1 paveiksle. 14 12 10 8 6 4 2 0 Karjerai Durpynai plotas tūkst. ha 4,6 13,2 4.7.1. pav. Paţeistos teritorijos Apytiksliais Lietuvos geologijos tarnybos vertinimais, 2011 m. pramoniniais karjerais buvo paţeista maţdaug 4,6 tūkst. ha ţemės ploto, iš kurio per 2011 m. išgauta 10 436 tūkst. m 3 naudingųjų iškasenų, o durpynais apie 13,2 tūkst. ha (2 127 tūkst. m 3 ) (Lietuvos geologijos tarnyba). Lietuvoje karjerais ir durpynais paţeisti ţemės plotai yra kelis kartus didesni, negu turėtų būti pagal kietųjų naudingųjų iškasenų gavybos atvirais kasiniais mastą ir naudojamą gavybos technologiją. Dėl to ne tik darkomas kraštovaizdis ir daromas neigiamas poveikis ekologijai, bet ir kyla būtinybė didinti rekultivavimo mastą, o tam reikia papildomų finansinių išteklių. Perteklinis karjerais paţeistų teritorijų plotas rodo ir neišnaudotas galimybes pasiekti geresnę kraštovaizdţio būklę. Karjerais paţeistų ţemės plotų dydį būtų galima gerokai sumaţinti, jeigu būtų rekultivuojama laiku, kaip numatyta kasybos-rekultivavimo projektuose (Neišnaudojamos..., 2012). Išeksploatuotuose karjero plotuose atliekamas paţeistų ţemių rekultivavimas. Paţeistas teritorijas paprastai rekultivuoja juridiniai (ar fiziniai) asmenys, eksploatuojantys karjerą ar durpyną, arba valstybė, kai karjeras yra apleistas ar kai bankrutuoja jį

33 eksploatuojanti įmonė. Kasybos darbai vykdomi nuosekliai, telkinio (kasybos sklypo) pakraščiuose nepaliekant neiškastų naudingosios iškasenos juostų. Tais atvejais, kai neiškastas plotas lieka dėl netinkamos ţaliavos kokybės, naudotojas privalo kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą, pateikdamas prašymą dėl šių išteklių išbraukimo iš Ţemės gelmių registro ir markšeiderinių apmatavimų planą su nurodytu netinkamos naudojimui ţaliavos išplitimo plotu. Lietuvos geologijos tarnybai priėmus sprendimą dėl išteklių išbraukimo iš Ţemės gelmių registro, išteklių naudotojas privalo atlikti šio ploto rekultivavimo darbus (Neišnaudojamos..., 2012). 4.8. Mokestis uţ valstybinius gamtos išteklius Mokestis uţ valstybinius gamtos išteklius yra pirmas Lietuvoje aplinkosauginio pobūdţio mokestis (Ekonominis..., 2012). Jis įvestas nuo 1991 m. liepos 1 d. Pagrindinis teisės aktas reglamentuojantis mokesčius uţ valstybinius gamtos išteklius yra Lietuvos Respublikos mokesčio uţ valstybinius gamtos išteklius įstatymas patvirtintas 1991 m. kovo 21 d. Nr. I-1163 (Mokesčių..., 1991). Mokesčių mokėtojai yra juridiniai ir fiziniai asmenys, išgaunantys Lietuvos Respublikos valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Mokesčiai mokami tik uţ Valstybinius gamtos išteklius tai yra uţ naudingąsias iškasenas, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose. Mokesčio uţ valstybinius gamtos išteklius (naudingąsias iškasenas) tarifai yra nustatyti Lietuvos Respublikos mokesčio uţ valstybinius gamtos išteklius įstatyme (9.1 lentelė). Uţ nedeklaruotą ar deklaruotą maţesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, apskaičiuojamas tarifus dauginant iš koeficiento 10. Mokesčio uţ valstybinius gamtos išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis (Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys). 4.8.1 lentelė. Tarifas uţ naudingąsias iškasenas (Geologijos tarnybos duomenys) Eil. Nr. Ištekliai Tarifas iki 2010 m. uţ m 3 Tarifas 2010 m. uţ m 3 Tarifas 2012 m. uţ m 3 1 Anhidritas 1,52 3,04 5 2 Dolomitas 0,65 1,3 2,5 3 Durpės 0,54 0,62 2 4 Gintaras 34,9 69,8 69,8 5 Klintis 1,73 1,73 2,09 6 Kreidos mergelis 1,13 2,26 2,26

34 Molis: Devono periodo 0,98 1,96 2,16 Triaso periodo 0,65 1,3 2,09 Kitas 0,39 0,78 1,28 8 Opoka 0,9 1,8 1,8 9 Sapropelis 0,85 0,85 0,85 10 Smėlis moliui liesinti 0,33 0,66 1,2 11 Smėlis stiklui gaminti 2 4 4 12 Smėlis silikatiniams dirbiniams 0,3 0,6 1,1 13 Kitas smėlis 0,25 0,5 0,95 14 Ţvyras 0,3 0,6 1,12 Uţ išteklius mokamų mokesčių pokytis nagrinėjamu laikotarpiu labai dideli. Nuo 2009 m. iki 2010 m. visų išteklių mokesčiai pakilo 100%, išskyrus durpes, kurių pokytis 14%, ir sapropelį, kurio mokestis nagrinėjamu laikotarpiu nekito. Nors šiuo laikotarpiu mokesčiai uţ klinties išteklius pakilo maţiausiai, tačiau nuo 2010 m. iki 2012 m. šios iškasenos pokytis buvo didţiausias, jis pakito net 223%. Galima teigti, kad Lietuvoje mokestis uţ naudingąsias iškasenas nuolatos auga. Nors kai kurie ištekliai dar neišgaunami, tokie kaip gintaras, kreidos mergelis, opoka, akmens druska ir anhidritas, tačiau šiems ištekliams taip pat yra nustatytas mokestis ir jis taip pat nuolat didėja. Nuo 2009 m. iki 2012 m. mokestis uţ daugelį naudingųjų iškasenų pakilo beveik trigubai išskyrus mokestį uţ sapropelį, kuris nagrinėjamu laikotarpiu išliko nepakitęs. Nuo 2009 m. iki 2010 m. visų naudingųjų iškasenų mokestis pakilo dvigubai, išskyrus klintį. Mokestis uţ šį išteklių šiuo laikotarpiu išliko toks pat 1,73 Lt/m 3. Lyginant mokesčių pokytį nagrinėjamu laikotarpiu matyti, kad nuo 2009 m. iki 2012 m. beveik 50% išteklių mokesčiai pakilo daugiau nei 200% (4.8.1. pav.).

35 300% 250% 200% 150% 100% 50% 0% pokytis 2009/2010 m. pokytis 2010/2012 m. Ištekliai pokytis 2009/2012 m. 4.8.1. pav. Mokesčių pokytis 2009 2012 m. Kaip matyti iš pateiktų duomenų didţiausias mokesčių pokytis yra uţ anhidritą, dolomitas, durpes, moli, smėlį ir ţvyrą. Mokesčių kainos nekilo tik sapropelio naudingajai iškasenai. 2011 m. Aplinkos ministerija Europos sąjungos šalims pateikė klausimą apie mokesčio uţ valstybinius gamtos išteklius apmokestinimo. Palyginimui pateikiami 2010 m. mokesčio tarifai, kurie taikomi kaimyninėse šalyse uţ išgautą išteklių kiekį pagal nustatytą tarifo dydį masės ir tūrio vienetui (4. 8.2. lentelė). 4.8.2.lentelė. Mokesčių tarifai kaimyninėse šalyse (Mokesčių uţ valstybinius gamtos išteklius didinimo galimybių studija) Ištekliai Lietuva Estija Latvija Lenkija Ţvyras 0,6 1,97-5,87 1,12 0,79 Smėlis 0,6-0,66 0,93-4,66 1,12 0,73 Dolomitas 1,3 2,62-9,5 0,67-1,12 1,98 Klintis 1,73 2,87-7,39 0,89 1,19 Molis 0,78-1,96 1,83-3,38 0,67 1,89 Kvarcinis smėlis 4-1,12 2,57 Durpės 0,62 0,79-0,97 0,27 0,97 2010 m. didţiausi mokesčiai uţ naudingąsias iškasenas buvo Estijoje. Šioje valstybėje mokesčiai uţ išteklius beveik tris kartus didesni nei kitose nagrinėjamose šalyse. Kaip matosi iš pateiktų duomenų Lietuvoje mokesčiai uţ šias iškasenas palyginti yra maţi, išskyrus mokestį uţ kvarcinį smėlį. Diagramoje pateiktas mokesčio uţ atskiras naudingąsias iškasenas palyginimas (4.8.2. pav.).

Lt/m³ 36 7 6 5 4 3 2 1 0 Lietuva Estija Latvija Lenkija Išteklius 4.8.2. pav. Mokesčiai uţsienio šalyse Kaip matoma iš pateiktų duomenų maţiausi mokesčiai uţ naudingąsias iškasenas yra Latvijoje ir Lenkijoje. Apibendrinant galima teigti, kad nors mokesčiai mūsų šalyje nuolatos didėja, tačiau jie dar išlieka bene maţiausi tarp kaimyninių šalių. 4.9.Naudingųjų iškasenų telkinių teritorijų planavimas uţsienio šalyse Naudingųjų iškasenų naudojimas yra neatskiriamas ir vienas iš pagrindinių išsivystymo rodiklių visame pasaulyje. Kartu su gyventojų prieaugiu ir visuomenės išsivystymo lygiu didėja ir reikalavimai naudingųjų iškasenų telkinių naudojimui (The use..., 2011). Mineralinių ţaliavų išteklių eksploatacija yra viena iš pagrindinių strateginės ekonomikos sričių. Šiuo metu pasaulyje yra išgaunama apie 23 milijardai t. mineralinių išteklių, kurie yra eksploatuojami. Iš jų 18 milijardų t. yra kietosios naudingosios iškasenos ir 5 milijardai t. nafta ir dujos (The use..., 2011). Vokietijoje naudingųjų iškasenų teritorijų planavimą reglamentuoja ne vienas, o keli dokumentai. Svarbiausi dokumentai reglamentuojantys šių išteklių naudojimą ir planavimą yra: Vokietijos vyriausybės 2007 m. patvirtinta naudingųjų iškasenų strategija ir 1980 m. priimtas kasybos įstatymas (Improving..., 2010). Federaliniame kasybos įstatyme yra numatyta kasybos leidimų išdavimo tvarka, jų eksploatavimo reikalavimai ir kontrolė. Situacija Graikijoje yra panaši į Vokietijos. Pagrindinis teisės aktas reglamentuojantis gamtos išteklius yra Naudingųjų iškasenų įstatymas. Šiame įstatyme taip pat minimi ir kiti įstatymai,

37 kurie reglamentuoja iškasenų tyrinėjimą, išgavimą ir naudojimą. Pramoniniai ištekliai ir marmuras turi atskirus įstatymus, kuriuose reglamentuojamas jų išsaugojimas. Kaimyninėje Latvijoje statybinės ţaliavos turi didţiausią reikšmę, kadangi ši šalis nėra turtinga kitais mineralais. Latvijoje, kasybos pramonė ir naudingosios iškasenos reguliuoja: 1996 m. priimtas įstatymas Dėl podirvio. Pagal šį įstatymą visi po ţeme esantys gamtos ištekliai priklauso ţemės naudotojams. Naudojimo sutartys yra sudaromos prieš gaunant leidimus naudoti ţemės gelmes. Latvijoje uţ naudojimo sutartis ir leidimus yra atsakinga Aplinkos, Geologijos ir Meteorologijos agentūros. Šioje šalyje gamtos ištekliai yra skirstomi į dvi kategorijas: 1. A kategorija tai detaliai išţvalgytos naudingosios iškasenos. 2. N kategorija prognoziniai naudingųjų iškasenų plotai. Sudaręs ţemės sklypo, kuriame yra naudingųjų iškasenų, naudojimosi sutartį fizinis ar juridinis asmuo turi gauti leidimą naudoti šiuos išteklius ir parengti naudojimo projektą (Latvija..., 2007). Kitose valstybėse numatyta, jog joks asmuo negali savavališkai imtis bet kokių naudingųjų iškasenų ţvalgybos ar kasybos darbų neturėdamas leidimo ar licencijos. Leidimai naudoti gamtos išteklius išduodami ne ilgesniam nei 30 metų laikotarpiui, o išnaudoti plotai turi būti rekultivuojami per 20 metų. Gamtinės mineralinės ţaliavos išgaunamos daugiau ar maţiau perdirbant natūralias uolienas, kurių cheminė sudėtis ir savybės priklauso nuo susidarymo sąlygų ir perdirbimo laipsnio. Gamtinių uolienų sudėtis įvairiose ţemės paviršiaus vietose yra skirtinga, o naudingosios iškasenos pasiskirsčiusios nevienodai. Tokiam ţemės paviršiaus įvairumui ir uolienų pasiskirstymo nevienodumui atsirasti buvo daug prieţasčių. Per milijardus ir milijonus metų gamtos jėgos kūrė ţemės gelmes ir formavo jos paviršių. Vienose vietose jos iškėlė aukštus kalnus, kitose vietose ţemės paviršių nugramzdino gilyn, o susidariusios įdubos uţsipildė vandeniu, susidarė ţemynai, jūros ir vandenynai (Deltuva, 2006). Atsiţvelgiant į tai, galima teigti, kad visos šalys naudoja skirtingą naudingųjų iškasenų teritorijų planavimo modelį. Kuris yra pritaikytas atskiram regionui atsiţvelgiant į turimų naudingųjų iškasenų resursus. Siekiant įvykdyti tvarios politikos principus, specialistai rekomenduoja priimti nacionalinę naudingųjų iškasenų politiką, kurį uţtikrintu, kad gamtiniai ištekliai būtų ekonomiškai naudingi visuomenei ir sietųsi su kitais nacionalinės politikos tikslais. 2001 m. Austrijoje buvo pradėtas rengti visuotinas naudingųjų iškasenų teritorijų ţemėlapis, apimantis visas šalyje esančias naudingąsias iškasenas. Šiam darbui buvo pasitelkiama daugelio sričių specialistai, kurių intensyvi pagalba ir ţinios leido tinkamai

38 išnagrinėti situaciją, išskiriant svarbiausias naudingas iškasenas. Sudarius tokį planą, šalis buvo išskirstyta teritorijomis, atsiţvelgiant į teritorijos naudojimo intensyvumą, ţemės naudojimą. Sudarytas naudingųjų iškasenų planas palengvino daugelio sričių specialistų darbą ir leidţia tinkamai naudoti atskirtas teritorijas ir uţtikrinti tinkamą teritorijų planavimą šalyje. Šis naudingųjų iškasenų ţemėlapis nėra priskiriamas teritorijų planavimo dokumentams. Daugelis šalių neturi nacionalinių ţemės naudojimo planų skirtų naudingųjų iškasenų teritorijoms. Tokių teritorijų planavimas daţniau sprendţiami subnacionaliniu lygiu. Visų pirma, šalys, kuriose yra stipri regioninio suskirstymo sistema, turi parengtus regioninius teritorijų planus. Tačiau, kaip ir kiekvienoje srityje yra keletas išimčių. Graikijoje yra priimta nacionalinė Planavimo ir tvaraus vystymosi (2008) strategija, kurioje aptariamas daugelis svarbių šaliai sričių, tarp kurių yra ir naudingosios iškasenos. Ši strategija nustato nacionalinę politiką paramos planavimo ir naudingųjų iškasenų teritorijų planavime, tačiau neapibrėţia tikslių tokių teritorijų naudojimo galimybių. Panaši situacija yra ir Lietuvoje, kur bendrasis planas parengtas pagal Teritorijų planavimo įstatymą, kuriame aptariami visi su teritorijų planavimu susiję aspektai, neišskiriant jų į atskiras grupes. Daugelyje Europos sąjungos valstybių naudingosios iškasenos priklauso valstybei. Nors ţemės, kurioje yra gamtos išteklių, savininkas yra fizinis asmuo, tačiau iškasenos vistiek išimtine nuosavybės teise yra valstybės. Kartais ţemė iš savininkų gali būti konfiskuota ir uţ ją sumokama kompensacija. Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse yra mokami naudingųjų iškasenų nuompinigiai uţ šių išteklių iškasimą. Visose šalyse norint naudoti naudingąsias iškasenas reikalinga gauti leidimą (Minerals..., 2004). Visos natūralios naudingosios iškasenos ir visi dirbtiniai iškasenų telkiniai esantys ţemės paviršiuje ar po ţeme Afganistano teritorijoje išimtine teise priklauso valstybei (The..., 2012). Šioje šalyje norint ekspoatuoti naudingąsias iškasenas reikia gauti naudojimosi licenciją. Licencijos yra dviejų rūšių: tyrinėjimo ir eksploatavimo. Gavus licenciją yra gaunamas leidimas. Leidimai būna: 1. Leidimas karjero tyrinėjimui; 2. Leidimas laikinojo karjero eksploatavimui; 3. Leidimas nuolatinio karjero eksploatavimui; 4. Leidimas kasti likusias naudingąsias iškasenas; 5. Leidimas naudingųjų iškasenų apdorojimui, perdirbimui, transformavimui, transportavimui ir prekybai. Šie leidimai suteikia teisę tik nustatytiems darbams atlikti ir nei vienas leidimas nesuteikia jokių teisių į karjerų nuosavybę. Asmuo gali turėti kelias licencija ar leidimus

39 vienu metu. Šių leidimų išdavimo tvarką, prieţiūrą, atnaujinimą, perleidimą ir perdavimą reglamentuoja Kasybos taisyklės. Teises į Afganistano naudingąsias iškasenas turi: 1. Afganistano pilietis, kuris yra ne jaunesnis nei 18 metų. 2. Uţsienio pilietis, kuris yra ne jaunesnis nei 18 metų, nuolatos gyvena šioje šalyje ir turi joje investicijų, 3. Šios šalies juridiniai asmenys. 4. Kitų šalių juridiniai asmenys uţsiimantys verslu šioje šalyje, pagal Afganistano šalies įstatymus. Teisės naudoti naudingąsias iškasenas neturi: 1. Aukšto rango valstybės pareigūnai, parlamento nariai, teisėjai, advokatai, kalnakasybos ministerijos komisijos nariai, krašto apsaugos darbuotojai ir kiti. 2. Bet kuris asmuo, kuris neturi teisinio tinkamumo. 3. Asmuo kaltinamas dalyvavimu finansų, ekonomikos ir valdymo nusikaltime ir nuteisti daugiau nei dviejų metų laikotarpiui. 4. Asmuo, kurio naudojimosi naudingosiomis iškasenomis teisė buvo nutraukta, atšaukta ar panaikinta iki sutarties galiojimo pabaigos. Naudingųjų iškasenų naudojimosi teisė gali būti nutraukta uţ: 1. Nuolatinius ir šiurkščius terminų ir įsipareigojimų paţeidimus. 2. Tyrinėjimo sustabdymą ilgiau nei metus, nebent sutartyje būtų nurodyta kitaip. 3. Naudingųjų iškasenų mokesčio nemokėjimą. Leidimas naudoti naudingąsias iškasenas baigiasi tą dieną, kuri yra nurodyta leidime nebent ji yra pratęsiama, o galioja 3 metus. Gavus leidimą darbai turi būti pradėti ne vėliau kaip per 6 mėnesius. Maksimalus plotas, kuriam suteikiama tyrinėjimo licencija negali viršyti 250 m 2. Galime teigti, kad tiek Lietuvoje tiek kitose valstybėse naudingųjų iškasenų telkinių teritorijų planavimas yra labai panašus.

40 5. NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ NAUDOJIMAS LIETUVOJE IR AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖJE 5.1 Akmenės rajono esama būklė ir naudingųjų iškasenų telkinių naudojimas Akmenės rajonas įkurtas 1950 m. birţelio 20 d. Rajonas yra Ventos vidurupio ţemumoje. Rajono plotas 843,7 kv. km, 2001 m. gyveno 30221 ţmogus. Administracinis centras iš Akmenės 1967 m. perkeltas į Naujosios Akmenės miestą. Teritorija suskirstyta į 6 seniūnijas: Akmenės, Kruopių, Naujosios Akmenės kaimiškąją, Naujosios Akmenės miesto, Papilės, Ventos. Akmenės rajono ţemės fondo sudėtis 2012 m. sausio 1 d. pateikti 5.1.1. pav. 5.1.1. pav. Akmenės rajono savivaldybės ţemės fondas Ţemės ūkio naudmenos sudarė 57 % (47599 ha), miškai 32 % (26661 ha), keliai 2 % (1819 ha), uţstatyta teritorija 2 % (1807 ha), vandenys 2 % (1916 ha) ir kita ţemė 5 % (4570 ha). Šio krašto ţemės gelmėse glūdi milţiniški kalkakmenio klodai. Tai nulėmė ūkio raidos kryptį. Akmenės rajono centras - Naujoji Akmenė. Naujosios Akmenės miestas pradėtas statyti kaip nuošaliose Karpėnų pelkėse statomos cemento gamyklos darbininkų gyvenvietė. Akmenės rajonas tik iš pirmo ţvilgsnio nuošalus. Lietuvos narystė Europos Sąjungoje šiam kraštui atveria palankias ekonominės raidos perspektyvas. Akmenės rajono teritorija priskirtina geologiniu ir hidrogeologiniu poţiūriu savitam Šiaurės Lietuvos regionui, kuriame ţemės gelmių geologinė sąranga ryškiai skiriasi nuo likusios respublikos dalies. Pastaroji ţemės gelmių sąrangos specifika aiškiai atsispindi

41 paviršiaus struktūrose, o taip pat stipriai įtakoja teritorijos resursų ir įsisavinimo ir naudojimo pobūdį. Akmenė iš kitų Lietuvos kraštų išsiskiria naudingųjų iškasenų įvairove ir gausa. Akmenės rajono savivaldybėje yra surasta klinties, dolomito, molio, durpių, ţvyro bei smėlio telkinių (5.1.2. pav.). Detaliai ir parengtiniai išţvalgyti ištekliai sudaro 1,9% visų Lietuvos klinties, dolomito, molio, durpių, ţvyro bei smėlio išteklių (Akmenės..., 2006). Rajono teritorijos geologinės ir geomorfologinės sąlygos paviršiaus ir gelmių formavimosi ypatumai susiję su visa eile geologinių bei geomorfologinių procesų, nulėmė dėsningą šių naudingų iškasenų telkinių pasiskirstymą. Dolomitas 7% Molis 8% Durpės 15% Smėlis 0% Klintys 70% 5.1.2. pav. Akmenės rajono savivaldybės naudingosios iškasenos Daugiausiai Akmenės rajono savivaldybėje aptinkama klinties. Šios iškasenos rajono savivaldybėje sudaro net 70 %. Kitų iškasenų rajone yra maţiau: molio 8 %, dolomito 7 %, durpių 15 %, o smėlio ištekliai nesudaro net 1 %. Molio telkiniai rajone išsidėsto pietinėje dalyje. Klinties ir dolomito telkinių daugiausiai randama šiaurės rytų rajono teritorijoje, kur negiliai nuo paviršiaus slūgso klintys ir dolomitai. Ţvyro ir ţvyro-smėlio telkiniai daugiausiai randami vakariniame ir pietvakariniame rajono teritorijos pakraštyje. Didţiausi durpių kiekiai telkiasi centrinėje ir šiaurės rytinėje rajono teritorijos dalyje, Akmenės Šakynos moreninės lygumos zonoje, kurioje gausu uolinių naudingųjų iškasenų telkinių. Akmenės rajono savivaldybės yra 3 ţvyro, ţvyro-smėlio telkiniai. Juose yra 1 detaliai išţvalgytas ir 3 parengtinai išţvalgyti sklypai. Detaliai išţvalgyti ţvyro ir ţvyro-smėlio ištekliai Akmenės rajone sudaro 326 tūkst. m 3, o parengtinai išţvalgyti 383 tūkst. m 3. Gana reta naudingoji iškasena Akmenės rajone yra smėlis. Rajone randami net 7 smėlio telkiniai. Jų tarpe 3 detaliai išţvalgyti sklypai, 1 sklypas išţvalgytas parengtinai, ir aptikti 5 prognoziniai kvarcinio smėlio tinkamo cemento gamybai sklypai. Akmenės rajone yra keturi molio telkiniai. Tik Akmenės rajono teritorijai būdingas molis cementui. Akmenės rajone surasti 2 molio cementui telkiniai Alkiškiai ir Šaltiškiai (II

42 sklypas), kuriuose detaliai išţvalgyti ištekliai 2011-01-01 sudaro 47,8 mln. m 3, parengtiniai išţvalgyti 15,7 mln. m 3 (Akmenės rajono..., 2006). Lietuvoje ţinoma dešimt klinties telkinių ir perspektyvių plotų, net devyni iš jų yra Akmenės rajone (tik vienintelis Braţiškių plotas, kuriame apskaičiuoti prognoziniai ištekliai, yra Šiaulių rajone, dalis patenka į Akmenės rajoną). Bendrai išţvalgyti klinties ištekliai sudaro 1 633 655 tūkst. t., kurių tarpe detaliai išţvalgytų klinties išteklių kiekis 2011 m. sausio 1 d. būklei sudaro 194 mln. m 3, parengtinai išţvalgytų 730 261 tūkst. t., o prognozinių 590 000 tūkst. t. (Akmenės...2006). Akmenės rajone yra 5 durpių telkiniai. Bendras durpių išteklių kiekis rajone yra 4 346 tūkst. t, kas sudaro 9,88% bendrų Šiaulių apskrities išteklių. Iš jų trys telkiniai detaliai išţvalgyti, likusieji du išţvalgyti parengtinai, kas atitinkamai sudaro 9,4% ir 17,4% visų apskrities durpių išteklių pagal išţvalgymo laipsnį (Akmenės rajono..., 2006). Akmenės rajono teritorijoje yra vienas dolomito telkinys slūgsantis po klintimis 28 32 m. gylyje. Telkinį sudaro du sklypai: detaliai išţvalgytas 20 544 tūkst. m 3 ir parengtinai išţvalgytas 35 000 tūkst. m 3, kas atitinkamai sudaro 18% ir 32% bendrų Šiaulių apskrities dolomito išteklių dalį. Bendrai dolomito ištekliai Akmenės rajone sudaro 55 544 tūkst. m 3, arba 20,3% visų apskrities išteklių. 2013 metų Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis Akmenės rajono savivaldybėje buvo 8 naudojami, 13 nenaudojamų ir 2 uţleisti naudingųjų iškasenų telkiniai (5.1.3. pav.), o tai atitinkamai sudaro: 34,8%, 56,5% ir 8,7% (Lietuvos geologijos tarnyba). 5.1.3. pav. Naudingųjų iškasenų telkinių naudojimas Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje Kaip matoma iš pateiktų duomenų naudojami naudingųjų iškasenų telkiniai sudaro beveik 35 %, nenaudojami 56 %, o uţleisti 9 %. Nuo 2008 metų Akmenės rajono savivaldybėje buvo išduoti 5 leidimai tirti ţemės gelmes. Nuo 2010 metų Akmenės rajono savivaldybėje buvo patvirtinti tik dviejų telkinių

43 ištekliai. 2010 metais ištekliai patvirtinti Karpėnų klinties telkiniui, o 2012 metais Akmenės rajono Narbučių klinties ir dolomito naujam telkiniui. Šie telkiniai patvirtinti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu ir įrašyti į Ţemės gelmių registrą. Akmenės rajono Narbučių klinties ir dolomito telkinyje detaliai išţvalgytos klinties 33,5 ha plote aptinkama 5307 tūkst. m 3, o dolomito 23,69 ha plote 1366 tūkst. m 3. Siekiant išnagrinėti Akmenės rajono savivaldybės naudingųjų iškasenų telkinių teritorijas buvo detaliai išanalizuota 13 Nekilnojamo turto registre įregistruotų naudingųjų iškasenų telkinių. Akmenės rajono savivaldybėje esančius naudingųjų iškasenų telkinius daugiausiai naudoja juridiniai asmenys (5.1.4. pav.). 5.1.4. pav. Naudingųjų iškasenų plotai ir jų naudotojai Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje Daugiausiai Akmenės rajone esančių naudingųjų iškasenų plotus naudoja AB Kalcitas. Šios įmonės naudojamas išteklių plotas yra 321,6428 ha. UAB Durpeta naudojamas iškasenų plotas yra 121,70 ha, AB Akmenės cementas 9,9195 ha, UAB Akmeresta 16,7826 ha, AB Naujasis kalcis 90,2031 ha. Vieną sklypą analizuojamoje teritorijoje naudoja fizinis asmuo ir vienas sklypas yra patikėjimo teise valdomas Nacionalinės ţemės tarnybos. Visi analizuojami naudingųjų iškasenų telkiniai, išskyrus fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantį ţemės sklypą, yra nuomojami iš valstybės ir jiems sudarytos ilgalaikės nuomos sutartys (5.1.5. pav.).

44 5.1.5. pav. Ilgalaikė nuoma naudingųjų iškasenų telkinių naudojimui Prieš sudarant valstybinės ţemės nuomos sutartis nauji kitos paskirties valstybinės ţemės sklypai suprojektuojami teritorijų planavimo dokumente ir įregistruojami Nekilnojamojo turto registre. Analizuojamiems sklypams ţemės nuomos sutartys buvo sudarytos 2002 m. 2009 m. ir jos galioja iki 2019 m. 2028 m. Ilgiausiam nuomos terminui, 20 metų, yra išnuomotas vienas naudingųjų iškasenų sklypas UAB Akmerestai. Trumpiausia nuoma sudaryta su AB Akmenės cementu 12 metų. Vidutinis naudingųjų iškasenų telkinių, esančių Akmenės rajono savivaldybėje, nuomos terminas yra 16 metų. Nekilnojamo turto registre 11 nagrinėjamų sklypų yra įregistruoti pagal Šiaulių apskrities viršininko įsakymus: 2001 m. vienas sklypas, 2004 m. du sklypai, 2007 m. trys sklypai, 2009 m. trys sklypai, 2010 m. du sklypai. Vienas iš nagrinėjamų sklypų buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 1996 m. pagal Šiaulių apskrities valdytojo įsakymą. Naudingųjų iškasenų telkinių naudojimas ilgesniam laikotarpiui planuojamas rengiant bendruosius ir specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose išanalizuojamas šių darbų poveikis aplinkai ir nustatomi reikalavimai tinkamam ţemės naudojimui. Akmenės rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane (Akmenės..., 2007) numatyta plėsti esamus naudingųjų iškasenų karjerus (iš jų didţiausi yra Karpėnų, Lebelių, Šaltiškių, Menčių telkiniai) ir pradėti naudoti naujus telkinius: Alkiškių (klintis ir dolomitas, išţvalgytas plotas 1834,7 ha), Pakalniškių (klintis, išţvalgytas plotas 4132 ha) ir Narbučių (klintis, išţvalgytas plotas 245,6 ha). Tose vietose, kur telkinių eksploatavimas neprieštarauja bendrojo plano sprendiniams, ţemės naudotojo uţsakymu turi būti parengiami ţemės gelmių išteklių naudojimo projektai, kuriuos tvirtina Aplinkos ministerija. Šiuose projektuose numatoma išteklių naudojimo būdas ir priemonės, paţeistos ţemės rekultivavimo tvarka ir reikalingi atlikti darbai. Turint naudojimo projektą, leidimą naudoti ţemės gelmes išduoda Lietuvos

45 geologijos tarnyba. Išduodant leidimą, jo priedas yra naudojimo sutartis, kurioje nurodytas eksploatavimo terminas ir naudingųjų iškasenų naudojimo konkrečiame objekte sąlygos. Išnagrinėjus Akmenės rajono savivaldybės naudingųjų iškasenų telkinių naudojimą matyti, jog šiuo metu naudojama tik 50 % rajone aptinkamų išteklių. Didţiąją dalį šių išteklių naudoja juridiniai asmenys, kurie vidutiniškai telkinius yra išsinuomavę šešiolikai metų. 5.2. Akmenės rajono savivaldybės bendrojo plano sprendiniai Akmenės rajono savivaldybės bendrajame plane kitų paskirčių ţemės paţymėtos pagal esamą jų būklę. Prie pagrindinius kitų paskirčių ţemės plotų priskiriami eksploatuojami naudingųjų iškasenų telkiniai - Karpėnų, Menčių klinties telkiniai, Šaltiškių molio telkinys, ţvyro ir smėlio telkiniai, Lebelio durpynas. Rajono bendrajame plane nustatytas ţemės naudojimo reglamentas. Ūkinės ir kitos veiklos, susijusios su ţemės (teritorijos) naudojimu reglamentavimas pagal bendrąjį planą pasireiškia privalomų sąlygų nustatymu specialiesiems ir detaliesiems planams. Išduodama planavimo sąlygas, bendrojo plano organizatorius (savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius) gali nustatyti sąlygas derinti teritorijų planavimo dokumentą su bendrojo plano sprendiniais, uţfiksuotais savivaldybės tarybos nutarime dėl bendrojo plano patvirtinimo. Be to, turi būti vadovaujamasi įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nuostatomis. Prie svarbiausiųjų nuostatų priskiriama ir tai, kad teritorija kitos paskirties objektų statybai (urbanizuotų teritorijų plėtrai, naudingųjų iškasenų telkinių eksploatavimui, tvenkinių įrengimui, pramonės ir ūkinių objektų statybai) gali būti parinkta ir projektuojama tik bendrajame plane nurodytose vietose. Numatomų tyrinėti naudingųjų iškasenų telkinių paieškos gali būti visoje rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus konservacinės paskirties ţemę, valstybinių parkų ir draustinių teritorijas, gamtos ir kultūros paveldo teritorijas. Gavus leidimą eksploatuoti šias naudingąsias iškasenas, ţemės sklypai leidimą gavusiems asmenims įteisinami naudoti teisės aktų nustatyta tvarka. Akmenės rajono savivaldybės bendrajame plane sprendţiamas ir miškų įveisimo ne miško ţemėje galimybės, pirmiausia tam panaudojant gamtinio karkaso teritorijose esančias nenaudojamas ţemes, nepaţeidţiant teisės aktų reikalavimų. Tai būtų puiki galimybė miško apsodinimui panaudoti nenaudojamus naudingųjų iškasenų telkinius. Analizuojant Akmenės rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinius matyti, kad savivaldybei rūpi naudingųjų iškasenų teritorijų planavimas, jų plėtra, išeksploatuotų telkinių panaudojimas gyventojų reikmėms.

46 5.3. Jautmalkių smėlio telkinio teritorijos planavimas Siekiant išsiaiškinti, kaip planuojamos naudingųjų iškasenų teritorijos rengiant naudingųjų iškasenų telkinių naudojimo projektus, buvo detaliai išanalizuotas Jautmalkių smėlio telkinys. Jautmalkių smėlio telkinys yra Akmenės rajone, Kruopių seniūnijoje, Jautmalkių kaime (5.3.1. pav.). Šis telkinys yra tarpgrūdinėje lygumoje. Pagal profesoriaus A. Basalyko fizinį geografinį rajonavimą, telkinio plotas priklauso Ventos vidurupio (šiaurės ţemaičių) lygumos rajonui. 5.3.1. pav. Jautmalkių smėlio telkinys Jautmalkių smėlio išteklius 1981 m. detaliai išţvalgė Lietuvos geologijos valdybos kompleksinė geologinė ekspedicija. Pagal tuometinės Teritorinės naudingųjų iškasenų atsargų komisijos protokolą smėlio ištekliai sudarė 169 tūkst. m 3. Tuo metu nustatyta, kad smėlio išteklių prieaugis galimas vakarų ir šiaurės vakarų kryptimis ir 36 ha plote ištekliai sudaro 1024 tūkst. m 3 (Jautmalkių..., 2011). Pagal Valstybinės ţemės nuomos sutartį ir 1995 m. gruodţio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1640 patvirtintas Specialiąsias ţemės ir miško naudojimo sąlygas, Jautmalkių smėlio telkinio eksploatavimui nustatyti šie apribojimai: XXVI miško naudojimo apribojimas ir LII dirvoţemio apsauga. 2008 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos geologijos tarnybos išduotu leidimu UAB Akmeresta skirta naudoti Akmenės rajono Jautmalkių smėlio telkinio išteklius 7,3 ha kasybos sklype, kuriame smėlio išteklių likutis pagal Ţemės gelmių registro duomenis 2010 m. gruodţio 31 d. buvo 168 tūkst. m 3.

47 2011 m. buvo parengtas Jautmalkių smėlio telkinio naudojimo projekto papildymas. Šis projekto papildymas parengtas vadovaujantis projektavimo technine uţduotimi bei 2009 m. rugsėjo 14 d. valstybinės ţemės nuomos sutartimi. Projekto papildymas rengtas dėl šių prieţasčių: 1. 1995 m. telkinio naudojimo projektas, parengtas tuometiniam uţsakovui AB Akmenės melioracija, neatitinka faktinės kasybos darbų būklės karjere; 2. Pasikeitė telkinio naudotojas; 3. Kalendoriniai kasybos darbų planai iš esmės skiriasi nuo dabartinės karjero būklės. Atsiţvelgiant į šias prieţastis telkinio naudojimo projekte atlikti šie pakeitimai ir papildymai: 1. Patikslintas telkinio išteklių likutis, kadangi po naudojimo projekto sudarymo telkinys buvo pradėtas eksploatuoti. 2. Iš naujo sudaryti kalendoriniai dangos, kasybos ir rekultivavimo darbų planai. 3. Atsiţvelgiant į Statybos techninio reglamento STR 1.05.05:2004 Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis reikalavimus, papildytos naudojimo projekto kasybos, rekultivavimo ir aplinkos apsaugos dalys. Smėlio išteklių likutis šiame projekto papildyme patikslintas pagal 2011 spalio 12 d. marškeiderinį planą. Projekto papildyme Jautmalkių telkinio smėlio išteklių likutis apskaičiuotas 7,3 ha plote, yra 165 tūkst. m 3, iš jų 156 tūkst. m 3 sausi ir 9 tūkst. m 3 apvandeninti. Ţemės sklypo riba ir kasybos kontūras nesutampa, kasybą planuojama vykdyti 6,2 ha plote. Šiame plote iškasamieji telkinio ištekliai sudaro 130 tūkst. m 3, iš kurių 125 tūkst. m 3 yra sausi ir 5 tūkst. m 3 apvandeninti (5.3.2. pav.). Apvandeni ntas smėlis 5% Sausas smėlis 95% 5.3.2. pav. Jautmalkių smėlio telkinio ištekliai

48 Sausas smėlis kasybos plote sudaro 95 %, o apvandenintas 5 %. Karjeras, planuojant metinę gamybos apimtį 10 tūkst. m 3, projektuojamo kasybos sklypo ribose egzistuos apie 13 metų. Smėlio išteklių pasiskirstymas parodytas 10.2 paveiksle. Baigus smėlio kasybą, karjeras bus rekultivuotas į vandens telkinį, pakrantės ir kitus sausumos plotus apsodinant miško ţeldiniais ar apsėjant ţole. Pagrindinius rekultivavimo darbus sudarys karjero šlaitų lėkštinimas, dugno išlyginimas, vandens telkinio suformavimas bei augalinio sluoksnio paskleidimas ir apsodinimas ţeldiniais. Prieš pradedant kasybos darbus karjero plotą sudarė pievos ir natūralios ganyklos bei miškai. Telkinio augalijos sudėtis parodyta 5.3.3. paveiksle. Miškai 30% Pievos ir natūralios ganyklos 70% 5.3.3. pav. Smėlio telkinio augalija Pievos ir natūralios ganyklos sudarė net 70 % karjero ploto, o miškai 30 %. Planuojama, kad po rekultivacijos šie plotai ţenkliai pasikeis ir didţiąją dalį ploto sudarys vandenys. Smėlio telkinio augalijos sudėtis pavaizduota 5.3.4. paveiksle. 0% 12% 5% 1% 1% 81% pievos ir natūralios ganyklos Miškas Keliai Vandenys medžių ir krūmų želdiniai 5.3.4. pav. Smėlio telkinys po rekultivacijos

49 Kaip matoma iš paveikslo, išnaudotame plote paţeistos ţemės nebus, atsiras medţių ir krūmų ţeldinių bei kelių. Miško plotas sumaţės 18%, sklype atsiras nenaudojamos ţemės. Ţemės sklypo naudmenų pokyčiai po rekultivacijos pateikti 12.1. lentelėje. 5.3.1. lentelė. Ţemės sklypo naudmenos iki ir po rekultivacijos (Jautmalkių smėlio telkinio naudojimo projektas) Eil. Ţemės naudmenų pavadinimas Plotas, m 2 Nr. Ţemės sklypas iki darbų Ţemės sklypas po pradţios rekultivacijos 1 Ţemės ūkio naudmenos ariamoji ţemė - - sodai - - pievos ir natūralios ganyklos 53076 3678 2 Miškas 23000 8926 3 Keliai - 191 4 Uţstatyta teritorija - - 5 Vandenys - 61575 6 Kita ţemė medţių ir krūmų ţeldiniai 783 pelkės - - nenaudojama 923 paţeista ţemė - - Iš viso 76076 76076 Prieš pradedant kasybos darbus ţemės plotą sudarė pievos ir natūralios ganyklos bei miškai. Planuojama, kad baigus kasybos darbus šis telkinys bus rekultivuotas ir didţioji dalis šio sklypo bus rekultivuota į vandens telkinį. Taip pat planuojama, jog teritorijoje išliks dalis pievų ir natūralių ganyklų bei miško ir medţių, krūmų ţeldinių. Jeigu iki darbų pradţios teritorijoje nebuvo nenaudojamos ţemės tai po rekultivacijos manoma, kad šioje teritorijoje jos bus apie 0,0923 ha. Smėlio telkinio naudojimo projekte numatyta, kad stacionarių oro teršimo šaltinių nebus. Į atmosferą pateks tik iš dyzelinių vidaus degimo variklių išmetamosios dujos. Nukasant, sandėliuojant ir paskleidţiant dirvoţemio sluoksnį, neišvengiamai susidarys apie 20% dirvoţemio kiekio bei kasybos nuostolių. Projektuojamo karjero teritorijoje įsteigtų ir

50 potencialiai Europos Bendrijai svarbių teritorijų ir jose randamų Europinės svarbos natūralių buveinių nėra. Šiame telkinyje vyrauja tipinė šiaurės vidurio Lietuvos biologinė įvairovė. Karjero eksploatacija šiai įvairovei ţymios neigiamos įtakos nedarys. Galima daryti išvadą, kad baigus eksploatuoti Jautmalkių smėlio telkinį ši teritorija bus pritaikyta rekreaciniam naudojimui. 5.4. Naudingųjų iškasenų telkinių poveikis Akmenės rajono savivaldybės gyventojams Siekiant ištirti Akmenės rajono savivaldybėje esančių naudingųjų iškasenų telkinių poveikį ir jų keliamas problemas bei pritaikymą gyventojų reikmėms 2013 m. balandţio 13 d. buvo atliekama gyventojų, kurie gyvena netoli Akmenės rajono savivaldybėje esančių naudingųjų iškasenų telkinių, apklausa, panaudojant anketas (3 priedas). Apklausoje dalyvavo 30 gyventojų, gyvenančių netoli naudingųjų iškasenų telkinių. Akmenės rajono savivaldybėje Šaltiškių kaime plyti Šaltiškių molio karjerai. 5.4.1. pav. Įvaţiavimas į Šaltiškių molio karjerą (G. Montautaitės nuotr., 2013) Šaltiškių telkiniuose triaso molį dengia apie 16 metrų storio, riedulių nestokojančio priemolio bei smėlingų gruntų sluoksnis. Šaltiškių telkinyje aptinkamas A kategorijos molis, grynas, plastiškas, tačiau keramikos pramonei ir plytų gamybai netinkamas. Šis molis tinka tik portlandcemenčiui - populiariausiai rišamajai statybinei medţiagai - gaminti. Jis gaminamas į sumaltą kalkakmenį pridedant 25-30 proc. molio. Nuo 1952 m. Naujojoje Akmenėje veikianti cemento gamykla (dabar - AB Akmenės cementas") molį veţdavosi iš artimesnio Alkiškių telkinio. Tačiau Alkiškių karjeras buvo uţdarytas ir 1971 m. rugsėjo mėnesį buvo pradėtas eksploatuoti Šaltiškių molio karjeras (5.4.2. pav.).

51 5.4.2. pav. Šaltiškių telkinys iš paukščio skrydţio Kad cementą naudojančios įmonės nepajustų molio stygiaus, vėliau buvo pradėtas eksploatuoti naujas, 155 ha telkinys, esantis greta senojo molio karjero, kuriame kasimo darbai pradėti 1983 m. rudenį. Geologai paskaičiavo, kad šiame telkinyje molio uţteks šešiolikai metų, tačiau išsamiau išţvalgius paaiškėjo, kad jo pakaks net 70 metų. Senajame karjere, nuėmus apie 30 mln. kubinių metrų grunto, buvo iškasta apie 17 mln. kubinių metrų molio. Rekultivavus senąjį karjerą, jame liko apie 52 m. gylio, kilometro ilgio ir 600 m. pločio eţeras. Šaltiškių triaso molio karjeras 1998 m. buvo priimtas į gamtos paminklų sąrašą. Artimiausia gyvenvietė esanti netoli Šaltiškių molio telkinio yra uţ 3 km, joje gyvena apie 16 šeimų. Viena šeima gyvena 500 m. atstumu iki šio telkinio. Apklausos metu buvo apklausti 6 gyventojai, kurie gyvena netoli šio telkinio. Visi apklaustieji į klausimus: Šalia kokio naudingųjų iškasenų telkinio esančio Akmenės rajono savivaldybėje, gyvenate? ir Kokios naudingosios iškasenos eksploatuojamos šiame telkinyje? ţinojo atsakymą. Nei vienas respondentas į klausimą: Ar sukelia problemų šalia esantis naudingųjų iškasenų telkinys? neatsakė teigiamai. Šitokį atsakymą tikriausiai lemia tai, kad dauguma apklaustųjų (4 asmenys) dirba šiame telkinyje. Kaip kalbėjo vietiniai gyventojai tai daugumos šeimų pragyvenimo šaltinis. Atsiţvelgiant į tai, galima suprasti, kodėl gyventojams nesukelia jokių problemų šalia esantis Šaltiškių karjeras. Taip pat galima paţymėti ir tai, kad išgaunamos naudingosios iškasenos iš šio telkinio yra išveţamos geleţinkeliu, todėl sunkusis transportas, reikalingas išveţti iškasenas čia nenaudojamas, ir vietiniai keliai nėra išvaţinėjami. Į klausimą: Kiek metų šalia esantis naudingųjų iškasenų telkinys dar bus naudojamas? gyventojai atsakė labai panašiai (5.4.2. pav.).

Respondentai 52 6 5 4 3 2 1 0 20 40 60 Metai 5.4.3. pav. Šaltiškio molio telkinio naudojimas Trys respondentai mano, kad Šaltiškių molio karjeras dar bus naudojamas 20 metų, vienas mano, kad 10 m., vienas 25 m. ir vienas 50 m. Visi apklaustieji teigia, kad šis telkinys, pabaigus jo naudojimą bus rekultivuotas į vandens telkinį, kaip ir jau šalia esanti išeksploatuota šio telkinio dalis. Gyventojų teigimu, pirmoji išeksploatuota telkinio dalis turėjo būti apsodinta mišku, tačiau prieţasčių, kodėl taip nenutiko niekas negalėjo įvardinti. Į klausimą: Kas norėtumėte, kad būtų įrengta išnaudoto telkinio teritorijoje? keturi respondentai įvardino, jog norėtų kad būtų įrengta bet kas susiję su turizmu, o kitiems tai nėra svarbu. Karpėnų klinčių karjeras didţiausiais Lietuvoje (5.4.4. pav.), kuriame klinčių klodai susiformavo prieš 270 250 milijonų metų. Pilkos spalvos klintis yra svarbiausia Lietuvos karbonatinė uoliena. Dar 1929 m. atlikus geologinius tyrinėjimus Karpėnuose buvo įsteigtos pirmosios kalkakmenio kasyklos. Nuo 1952 m. Akmenėje veikia cemento gamykla, o nuo 1955 m. degamos kalkės. 5.4.4. pav. Karpėnų klinties telkinys Arčiausiai Karpėnų telkinio yra Naujosios Akmenės miestas. Šiame mieste buvo apklausta 10 respondentų. Aštuoni gyventojai iš apklaustųjų ţinojo, kad maţdaug uţ dviejų

53 kilometrų nuo jų miesto yra Karpėnų telkinys ir kokios naudingosios iškasenos jame išgaunamos. Tik du respondentai į klausimus: Šalia kokio naudingųjų iškasenų telkinio, esančio Akmenės rajono savivaldybėje, gyvenate? ir Kokios naudingosios iškasenos eksploatuojamos šiame telkinyje? atsakė, kad yra neţinantys apie jokį netoli jų esantį telkinį. Respondentų, kurie ţinojo, kad netoli jų gyvenamosios vietos yra išgaunami ištekliai, nuomone šis telkinys dar bus naudojamas vidutiniškai 70 metų. Nei vienas respondentas negalėjo įvardinti jokių problemų, kurias sukelia netoliese esantis telkinys. Galima teigti, jog šis naudingųjų iškasenų telkinys aplinkiniams gyventojams nesukelia jokių problemų todėl, kad yra prie pat akcinės bendrovės Akmenės cementas į kurią ir veţami visi šiame telkinyje išgauti ištekliai. Transportas, gabenantis išgautas naudingąsias iškasenas, nevaţiuoja pagrindiniais keliais, naudojamasi teritorijoje įrengtais vidaus keliais. Respondentai neţinojo, kaip bus rekultivuotas šis telkinys, bet labiausiai norėtų, kad čia būtų įrengtas turizmo kompleksas. Menčių karjeras (5.4.5. pav.) pradėtas eksploatuoti dar prieš karą, 1932 m. Menčiuose buvo pradėtos kasti klintys kalkių gamybai ir cukraus pramonei. 5.4.5. pav. Menčių karjeras (G. Montautaitės nuotr., 2013)

54 Dabar dalis iškasto karjero uţtvindyta, tyvuliuoja dirbtiniai eţerėliai, kurie skalauja išlikusias klinčių atodangas. Dalis šio telkinio (17,90 ha) jau yra išeksploatuota ir įrengtas Menčių karjeras, pritaikytas vietinių gyventojų poreikiams. Artimiausia gyvenvietė, esanti netoli Menčių klinties telkinio yra uţ 3 km. Čia buvo apklausti 4 respondentai. Apklaustieji gyventojai kaip didţiausią problemą, kurią sukelia netoli jų gyvenvietės esantis naudingųjų iškasenų telkinys, įvardijo kelių išvaţinėjimą, kadangi išgaunamos iškasenos yra išveţamos per gyvenvietę einančiu keliu. Kelio išasfaltavimas, gyventojų nuomone, yra vienintelis šios problemos sprendimo būdas. Respondentai mano, jog šis naudingųjų iškasenų telkinys dar bus naudojamas 20 25 metus. Kadangi dalis telkinio jau yra rekultivuota ir jame yra įrengtas vandens telkinys, gyventojai mano, kad geriausiai ir šiuo metu naudojamą telkinio dalį būtų rekultivuoti į vandens telkinį. Atliekant apklausą paaiškėjo, kad šis telkinys tai bene vienintelė pramoga, esanti arčiausiai jų gyvenamosios vietos. Ant įrengto vandens telkinio galima ţvejoti, o ţiemą net pasivaţinėti automobiliu ant ledo. Vegerių klinties telkinys yra Šiaulių apskrityje, Akmenės rajone, Naujosios Akmenės kaimiškoje seniūnijoje, Vegerių kaime (5.5.5. pav.). 5.5.5. pav. Vegerių telkinys Šis detaliai išţvalgytas klinties telkinys apima 433 ha plotą. Iš šio ploto planuojama naudoti tik dalį, kuri apima 70,68 ha valstybės ţemės fondui priklausančios ţemės. Į planuojamą naudoti teritoriją patenka 53,01 ha detaliai išţvalgyto telkinio, kuris sudaro apie 12% viso Vegerių telkinio teritorijos. Šiame 53,01 ha plote klinties išteklių aptinkama apie 6524 tūkst. m 3. Planuojamas naudoti plotas yra suskirstytas į tris dalis: I dalis uţima 7,18 ha plotą, II 36,41 ha, III 9,42 ha. Vegerių klinties telkinio naudojimą planuojama pradėti šiaurės rytinėje dalyje, ištekliai bus išgaunami naudojant Lietuvoje naują akmens blokų atskyrimo iš masyvo technologiją.

55 Manoma, kad planuojamame naudoti telkinyje stacionarių oro taršos šaltinių nebus. Į atmosferą pateks tik dyzelinių vidaus variklių išmetamos dujos. Siekiant sumaţinti poveikį aplinkai ir netoliese gyvenantiems ţmonėms planuojama vidaus keliuose riboti greitį. Greičio ribojimas apsaugos nuo dulkių. Vegerių klinties telkinys, tai lygumos su lapuočių giraitėmis, kurios turi keturių balų vertę, o tai reiškia, kad ši teritorija yra maţiausios estetinės vertės Lietuvoje kraštovaizdis. Išeksploatavus telkinį dvejuose plotuose planuojama įrengti vandens telkinius: I 7 ha, II apie 36 ha. Trečiąjį sklypą, kuris bus naudojamas klinties gavybai, planuojama rekultivuoti uţpilant dangos gruntais, o paviršių dirvoţemiu. Tokiomis rekultivavimo kryptimis siekiama pagerinti Akmenės rajono kraštovaizdį bei rekreacinius išteklius ir pakelti kraštovaizdţio estetinę vertę. Arčiausia gyvenvietė esanti netoli šio naudingųjų iškasenų telkinio yra uţ 5 km. esantis Vegerių kaimas. Šiame kaime buvo apklausti 4 respondentai, tačiau jie negalėjo suteikti jokios informacijos, nors ir ţino apie Vegerių klinties telkinio egzistavimą. Problemų kaimo gyventojams šis telkinys nesuteikia ir jiems nėra svarbu, kas bus įrengta baigus jį eksploatuoti. Narbučių klinties dolomito telkinys detaliai išvalgytas jau 1979 metais. Detaliai išţvalgytas plotas 247 ha iš kurio klinties aptinkama 73122 tūkst. t, o dolomito 20544,9 tūkst. t. Iš 247 ha ploto planuojama naudoti 75,5 ha detaliai išţvalgyto telkinio, kuris susideda iš dviejų valstybinės ţemės plotų (5.5.6. pav.). 5.5.6. pav. Narbučių klinties telkinys Pirmasis plotas 55,3 ha, o antrasis 20,2 ha. Iš šių telkinių planuojama išgauti 11974 tūkst. m 3 klinties ir 6293 tūkst. m 3 dolomito išteklių. Atsiţvelgiant į tai, kad per metus planuojama iškasti 600 tūkst. m 3 klinties ir 400 tūkst. m 3 dolomito, telkinį planuojama naudoti apie 18 metų. Šiame telkinyje, kaip ir Vegerių klinties telkinyje, planuojama, kad į aplinką pateks tik dyzelinių vidaus degimo variklių dujos bei mineralinės dulkės, taip pat ţadama