Metabolinio sindromo ir jo komponentu rysys su katarakta

KLINIKINIAI TYRIMAI 115 Metabolinio sindromo ir jo komponentų ryšys su katarakta Florentina Bojarskienė, Liucija Rita Černiauskienė 1, Alvydas Paunksnis, Dalia Ieva Lukšienė 1 Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimų instituto Oftalmologijos laboratorija, 1 Kardiologijos instituto Lipidų ir oksidacinio streso žymenų tyrimo grupė Raktažodžiai: metabolinis sindromas, centrinis nutukimas, hiperglikemija, dislipidemija, arterinė hipertenzija, katarakta. Santrauka. Darbo tikslas. Nustatyti metabolinio sindromo ir jo komponentų ryšį su katarakta tarp vidutinio amžiaus Kauno gyventojų. Medžiaga ir metodai. 35 64 metų Kauno gyventojų sveikatos patikrinimas atliktas 2001 2002 metais vadovaujantis Pasaulinės sveikatos organizacijos programos MONICA protokolu. Po to padaryta išsami 1267 tiriamųjų (571 vyrų ir 696 moterų) tyrimo duomenų analizė. Metabolinis sindromas nustatytas remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos ir Nacionalinės cholesterolio švietimo programos Suaugusiųjų gydymo gairės III parengtomis rekomendacijomis. Katarakta diagnozuota įvertinus spalvotas standartines fotografijas pagal LOCS III metodiką. Rezultatai. Suskirsčius tiriamuosius į tris amžiaus grupes kas dešimtmetį (35 44, 45 54, 55 64), ryšys tarp metabolinio sindromo ir kataraktos nustatytas 55 64 metų vyrams ir 45 64 metų moterims: grupėse vyrų ir moterų, kuriems nustatytas metabolinis sindromas, kataraktos dažnis buvo didesnis nei tarp atitinkamos lyties bei amžiaus tiriamųjų, kuriems nenustatyta metabolinio sindromo, tačiau reikšmingas skirtumas nustatytas tik moterų grupėje. Įvertinus atskirų metabolinio sindromo komponentų ryšį su katarakta, nustatyta, jog tarp vyrų kataraktos dažnio padidėjimas tiesiogiai susijęs su hiperglikemija ir centriniu nutukimu, o tarp moterų kataraktos dažnio padidėjimas tiesiogiai susijęs su visais penkiais metabolinio sindromo komponentais. Išvada. Ištyrus vidutinio amžiaus Kauno gyventojus, nustatyta, kad 45 64 metų moterims metabolinis sindromas reikšmingai susijęs su kataraktos rizikos padidėjimu. Įvadas Šiame straipsnyje pateikiami duomenys tyrimų, pirmą kartą atliktų Lietuvoje vidutinio amžiaus žmonių imtyje, kuri atspindi Kauno miesto populiaciją. Akių ligų epidemiologiniai tyrimai būtini siekiant apsaugoti visuomenę nuo sunkios negalios aklumo. Pasaulyje apie 19,34 mln. žmonių nuo kataraktos visiškai apanka. Tai sudaro 43 proc. visų aklųjų (1). Vien JAV 2000 metais 937 tūkst. žmonių, vyresnių nei 40 metų, buvo akli, o tai sudaro 0,78 proc. (2). Svarbiausios JAV vyresnio amžiaus ispaniškai kalbančių žmonių pablogėjusio matymo priežastys yra senatvinė katarakta (3). Vyresniems nei 40 metų žmonėms JAV Baltimorės mieste katarakta, kaip pagrindinė liga, diagnozuota net 35,8 proc. besiskundžiančių pablogėjusiu matymu baltaodžių (4). Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, Danijoje, Kopenhagos mieste, katarakta, kaip pablogėjusio matymo priežastis, diagnozuota 33,3 proc. vyresnių nei 60 metų tirtųjų (5). Ištyrus Amerikos ispanus (Arizonoje), besikreipiančius dėl regos sutrikimų, nustatytos pablogėjusios regos priežastys, tarp kurių katarakta diagnozuota 42 proc. (3). Australijoje 2001 metais 1,7 milijono žmonių nustatyta kliniškai aiški katarakta, o 320 tūkst. žmonių padaryta kataraktos pašalinimo operacija. Manoma, kad Australijoje 2021 metais žmonių, sergančių katarakta, skaičius apytiksliai išaugs iki 2,7 milijono ir dar bus daugiau kaip 500 tūkstančių padaryta kataraktos pašalinimo operacijų (6). Tam reikia didžiulių lėšų, kurias, sukūrus efektyvesnę visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, galima būtų sumažinti. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, kataraktos rizikos veiksnių yra daug, tačiau nė vieno jų specifiškumas nepatvirtintas, taigi katarakta apibūdinama kaip daugiafaktorinė liga. Dominuojančios regos blogėjimo Adresas susirašinėti: F. Bojarskienė, KMU Biomedicininių tyrimų instituto Oftalmologijos laboratorija, Eivenių 4, 50009 Kauna. El.paštas: florentinaboj@yahoo.com

116 Florentina Bojarskienė, Liucija Rita Černiauskienė, Alvydas Paunksnis, Dalia Ieva Lukšienė priežastys susijusios su amžiumi (7). Kataraktos paplitimas susijęs su šalies klimatu, socialine, ekonomine bei ekologine šalies padėtimi, žalingų įpročių paplitimu visuomenėje, mitybos ir gyvensenos įpročiais, kitais veiksniais. Arterinė hipertenzija, hiperglikemija, dislipidemija yra rizikos veiksniai, sąlygojantys ne tik kataraktos, bet ir kitų lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimą ir jų progresavimą. Šie rizikos veiksniai yra metabolinio sindromo komponentai. Dabar metabolinio sindromo tyrinėjimams skiriamas labai didelis dėmesys, nes šis rizikos veiksnių kompleksas reikšmingai didina širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto riziką (8). Pagrindiniai metabolinio sindromo komponentai yra nutukimas, aterogeninė dislipidemija (padidėjusi trigliceridų ir maža DTL cholesterolio koncentracija), padidėjęs arterinis kraujospūdis ir atsparumas insulinui arba gliukozės intolerancija. Kai kurie tyrėjai į metabolinio sindromo rizikos veiksnių kompleksą įtraukia hemostazės sutrikimą ir uždegiminę būseną bei kitus veiksnius (proteinuriją, padidėjusį leukocitų skaičių ir kt.) (8). Medicinos mokslinėje literatūroje beveik nėra duomenų apie metabolinio sindromo ryšį su katarakta, tačiau šio sindromo komponentų ryšys su katarakta gana plačiai tyrinėjamas. Daugumos studijų duomenimis, arterinė hipertenzija didina kataraktos dažnį (9 18). Tačiau yra duomenų, kad arterinė hipertenzija mažina, ypač branduolinės kataraktos (19) ir kataraktos chirurginio gydymo dažnį (20). Hiperglikemija ir cukrinis diabetas didina kataraktos dažnį ir tiesiogiai priklauso nuo cukrinio diabeto trukmės (11, 12, 15, 16, 20, 21). Literatūros duomenimis, centrinis nutukimas taip pat didina kataraktos dažnį (14, 16, 22, 23). Padidėjusi trigliceridų koncentracija kraujo plazmoje taip pat didina, ypač užpakalinės subkapsulinės kataraktos dažnį vyrams, tačiau su kitomis kataraktos rūšimis tokio ryšio nerasta (24). Padidėjusi DTL cholesterolio koncentracija gali mažinti riziką sirgti katarakta tiek moterims (25), tiek vyrams (24), bet gali ir didinti ypač užpakalinės subkapsulinės kataraktos riziką vyrams (25). Populiacijai senstant, su amžiumi susijusios akių ligos, kurioms priskiriama ir katarakta, tampa vis svarbesne visuomenės sveikatos problema. Tiek socialinės, tiek ekonominės priežastys skatina tyrėjus ieškoti efektyvių metodų, kuriuos naudojant būtų galima išvengti kataraktos ir sustabdyti jos progresavimą. Šio darbo tikslas nustatyti kataraktos ryšį su metaboliniu sindromu ir jo komponentais tarp vidutinio amžiaus Kauno gyventojų. Tyrimo duomenys gali būti panaudoti kuriant sveikatos priežiūros programas, siekiant vyresnio amžiaus žmonėms išvengti kataraktos. Tirtųjų kontingentas ir tyrimo metodai Straipsnyje pateikiami 35 64 metų Kauno gyventojų atrankos epidemiologinių tyrimų, atliktų 2001 2002 metais, duomenys. Sveikatos patikrinimas atliktas vadovaujantis PSO programos MONICA protokolu (26). 35 64 metų Kauno gyventojų atsitiktinės atrankos (sugrupuotos pagal lytį ir amžių) tiriamųjų kontingentą sudarė 1403 asmenys: 626 vyrai ir 777 moterys (atsako dažnis 62,5 proc.). Sveikatos patikrinimą organizavo ir pirminius sveikatos patikrinimo duomenis apie studijos dalyvius rinko Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorijos darbuotojai (vedėja prof. habil. dr. S. Domarkienė). Biocheminius tyrimus atliko Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto Lipidų ir oksidacinio streso žymenų tyrimų grupės darbuotojai (vadovė dr. L. Margevičienė). Sveikatos patikrinimui taikyti standartiniai epidemiologinių tyrimų metodai: apklausa, arterinio kraujospūdžio (AKS), liemens apimties matavimai, biocheminiai kraujo tyrimai. Arterinis kraujospūdis matuotas gyvsidabriniu sfigmomanometru dešinėje rankoje 2 mmhg tikslumu, du kartus. Analizei apskaičiuotas dviejų matavimų vidurkis. Arterinis kraujospūdis nustatytas padidėjęs, kai sistolinis AKS rastas 135 mmhg arba didesnis ir (arba) diastolinis AKS rastas 85 mmhg arba didesnis. Tiriamiesiems juosmens apimtis buvo matuota standartiniu metru 0,5 cm tikslumu. Centrinis nutukimas nustatytas, jei juosmens apimtis daugiau kaip 102 cm vyrams ir daugiau kaip 88 cm moterims. Biocheminiai tyrimai daryti tiriamiesiems nevalgius bent 12 valandų. Glikemija nustatyta kapiliariniame kraujyje Gliukotrent matuokliu (nevalgiusiems tiriamiesiems). Hiperglikemija vertinta kaip gliukozės koncentracijos padidėjimas 6,1 mmol/l arba daugiau (27). Lipidų tyrimui kraujo buvo imama iš venos tiesiai į paruoštus mėgintuvėlius. Lipidų koncentracija kraujo serume nustatyta fermentiniais metodais: trigliceridų koncentracija matuota GPO-PAP metodu (28); DTL cholesterolio koncentracija matuota CHOD-PAP metodu po labai mažo tankio lipoproteinų ir mažo tankio lipoproteinų susidarymo ir nusodinimo (29). Trigliceridų koncentracija 1,7 mmol/l arba didesnė vertinta kaip padidėjusi. DTL cholesterolio sumažėjimas vertintas, jei jo koncentracija vyrams mažesnė nei 1,04, o moterims mažesnė nei 1,3 mmol/l. Pasitikrinti pas oftalmologą buvo kviečiami visi šio sveikatos patikrinimo tiriamieji. Oftalmologinių tyrimų bazė Kauno medicinos universiteto Biomedicininių tyrimo instituto Oftalmologijos laboratorija (vedėjas prof. habil. dr. A. Paunksnis). Oftalmologiškai ištirti 1346 sveikatos patikrinimo dalyviai (95,3 proc.

Metabolinio sindromo ir jo komponentų ryšys su katarakta 117 tiriamųjų). Taigi atlikta 1267 asmenų (571 vyrų ir 696 moterų) 35 64 metų tyrimo duomenų analizė, ištirti visi penki su metaboliniu sindromu susiję sveikatos rodikliai. Surašyta tiriamųjų anamnezė, įvertintas regėjimo aštrumas naudojant C optotipus, pagal Sneleno testą nustatyta subjektyvi refrakcija, plyšine lempa CARL ZEISS (Vokietija) atlikta priekinio akies segmento apžiūra, analgezijos sąlygomis Schiotzo tonometru (Riester, Vokietija) matuotas akispūdis. Lęšiukas apžiūrėtas plyšine lempa 45º kampu 2 mm plyšiu ir raudono reflekso fone (retroiliuminacija), išplėtus vyzdį tropikamido 0,5 proc. lašais, kad vyzdžio diametras būtų 6 mm arba daugiau. Lęšiuko drumstys nustatytos, remiantis spalvotomis standartinėmis fotografijomis, šiuo metu plačiausiai naudojamomis epidemiologiniams tyrimams (LOCS III metodika) (30). Metabolinis sindromas nustatytas pagal Suaugusiųjų gydymo gairių III (ATP III, angl. Adult Treatment Panel III) kriterijus, remiantis 2003 metais PSO konsultantų pateiktomis rekomendacijomis apie cukrinį diabetą, jo komplikacijas, ir JAV Nacionalinės cholesterolio edukacinės programos (NCEP) ekspertų pateiktas rekomendacijas, kur nurodoma įvertinti metabolinį sindromą kaip tris ar daugiau iš penkių komponentų (8, 31): juosmens apimtis vyrams daugiau kaip 102 cm, moterims daugiau kaip 88 cm); sutrikusi gliukozės reguliacija (plazmos gliukozės koncentracija nevalgius 6,1 mmol/l); padidėjusi trigliceridų koncentracija ( 1,7 mmol/l); maža DTL cholesterolio koncentracija (vyrams mažiau nei 1,04 mmol/l, moterims mažiau nei 1,3 mmol/l); padidėjęs arterinis kraujospūdis ( 130/85 mmhg). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterines duomenų analizės programą Statistica 5.0 ir MS Excel lenteles. Atliktos standartinės duomenų analizės procedūros, skirtos apskaičiuoti duomenų vidurkį, atvejų dažnį, šansų santykį. Ryšys tarp metabolinio sindromo ir kataraktos įvertintas šansų (galimybių) santykiu (ŠS). Pasikliautinasis intervalas (PI) 95 proc. Duomenų skirtumas statistiškai reikšmingas, kai p<0,05. Rezultatai Pirmoje lentelėje pateikta tiriamųjų charakteristika įvertinus kataraktą, metabolinį sindromą ir jo komponentus. Ištyrus 35 64 metų 1267 Kauno gyventojus, kata- 1 lentelė. Kataraktos, metabolinio sindromo komponentų ir metabolinio sindromo dažnis vidutinio amžiaus vyrų ir moterų grupėse kas 10 metų Lytis Vyrai Moterys Amžiaus grupės 35 44 45 54 55 64 35 44 45 54 55 64 metų metų metų metų metų metų Tiriamųjų skaičius n=192 n=186 n=193 n=206 n=242 n=248 (proc.) (proc.) (proc.) (proc.) (proc.) (proc.) Katarakta 9 23 68 8 25 100 (4,7) (12,4) (35,2) (3,9) (10,3) (40,3) Padidėjęs arterinis kraujo- 100 126 143 61 142 189 spūdis ( 135/85 mmhg) (52,1) (67,7) (74,1) (29,6) (58,7) (76,2) Hiperglikemija (gliukozė 25 26 41 20 32 42 nevalgius 6,1 mmol/l) (13,0) (14,0) (21,2) (9,7) (13,2) (16,9) Centrinis nutukimas 23 28 50 42 95 132 (juosmens apimtis vyrams (12,0) (15,1) (25,9) (20,4) (39,3) (53,2) >102 cm, moterims >88 cm) Padidėjusi trigliceridų 67 76 69 41 63 93 koncentracija ( 1,7 mmol/l) (34,9) (40,9) (35,8) (19,9) (26,0) (37,5) Maža DTL cholesterolio 28 16 10 23 28 39 koncentracija (14,6) (8,6) (5,2) (11,2) (11,6) (15,7) (vyrams <1,04 mmol/l, moterims <1,3 mmol/l) Metabolinis sindromas 26 31 44 22 50 87 (trys ar daugiau iš penkių (13,5) (16,7) (22,8) (10,7) (20,7) (35,1) komponentų)

118 Florentina Bojarskienė, Liucija Rita Černiauskienė, Alvydas Paunksnis, Dalia Ieva Lukšienė rakta diagnozuota 100 vyrų (17,5 proc.) ir 133 moterims (19,1 proc.). Kataraktos dažnis reikšmingai didėjo su amžiumi. Palyginus su 35 44 metų tiriamaisiais, kataraktos tikimybė 45 54 metų vyrams ŠS=2,87 (95 proc. PI 1,22 6,90) (p=0,013), 45 54 metų moterims ŠS=2,85 (95 proc. PI 1,19 7,05) (p=0,016). Palyginus su 45 54 metų tiriamaisiais, kataraktos tikimybė 55 64 metų vyrams ŠS=3,86 (95 proc. PI 2,21 6,77) (p=0,000), 55 64 metų moterims ŠS=5,87 (95 proc. PI 3,52 9,83) (p=0,000). Toje pačioje tiriamųjų grupėje metabolinis sindromas diagnozuotas 101 vyrui (17,7 proc.) ir 159 moterims (22,8 proc.). Tarp vyrų sindromo paplitimas reikšmingai mažesnis nei tarp moterų (p=0,028) (ŠS=0,73 (95 proc. PI 0,54 0,97)). Metabolinio sindromo dažnis didėjo su amžiumi palyginus 35 44 metų tiriamuosius su 45 54 metų: vyrams ŠS= 1,28 (95 proc. PI 0,70 2,33) (p=0,481), moterims ŠS=2,18 (95 proc. PI 1,23 3,88) (p=0,007). Palyginus 45 54 metų tiriamuosius su 55 64 metų, metabolinio sindromo tikimybė vyrams ŠS=1,48 (95 proc. PI 0,86 2,54) (p=0,171), moterims ŠS=2,08 (95 proc. PI 1,36 3,18) (p=0,001). Palyginus 35 44 ir 55 64 metų tiriamuosius, metabolinio sindromo tikimybė vyrams ŠS=1,89 (95 proc. PI 1,07 3,33) (p=0,026), moterims ŠS=4,52 (95 proc. PI 2,63 7,81) (p= 0,000). Moterims metabolinis sindromas su amžiumi žymiai dažnesnis nei vyrams. Kataraktos dažnis vyrų ir moterų grupėse pateikiamas paveiksle. 35 44 ir 45 54 metų vyrų grupėse metabolinis sindromas nebuvo susijęs su katarakta. 55 64 metų vyrų grupėje kataraktos dažnis tarp tiriamųjų, kuriems nustatytas metabolinis sindromas, buvo 1,4 karto didesnis nei tarp vyrų, kuriems nenustatyta šio sindromo (p=0,151) (ŠS=1,75 (95 proc. PI 0,84 3,68)). 35 44 metų moterų grupėje metabolinis sindromas nebuvo susijęs su katarakta. 45 54 ir 55 64 metų moterų grupėse kataraktos dažnis tarp tiriamųjų, kurioms nustatytas metabolinis sindromas, buvo atitinkamai 1,5 ir 1,2 karto didesnis nei tarp moterų, kurioms nenustatyta šio sindromo (atitinkamai ŠS=1,57 (95 proc. PI 0,56 4,32) (p=0,486) ir ŠS=1,43 (95 proc. PI (0,82 2,52) (p=0,231)). Sujungus 45 54 ir 55 64 metų grupes, kataraktos dažnis tarp moterų, kurioms nustatytas metabolinis sindromas, buvo reikšmingai didesnis 1,6 karto nei tarp tų, kurioms nenustatyta šio sindromo (p=0,008) (ŠS=1,84 (95 proc. PI 1,17 2,90)). Analizuojant lėtinių neinfekcinių rizikos veiksnių, kurie vertinami kaip metabolinio sindromo komponentai, ryšį su katarakta, palygintas kataraktos dažnis tarp vyrų ir moterų, kuriems nustatyti atitinkami komponentai ir kuriems nenustatyta šių komponentų tose amžiaus grupėse, kuriose nustatytas kataraktos ryšys su metaboliniu sindromu (2 lentelė). Lyginant kataraktos dažnį amžiaus grupėse kas 10 metų tarp vyrų, kuriems nustatyta metabolinio sindromo komponentų, ir tarp tų, kuriems nerasta atitinkamų komponentų, nustatyta tendencija, kad 55 64 metų vyrų grupėje kataraktos dažnis buvo didesnis tarp tiriamųjų, kuriems nustatyta hiperglikemija (ŠS=1,40; p=0,449) ir centrinis nutukimas (ŠS=1,86; p=0,093) ir mažesnis tarp tiriamųjų, kuriems nustatytas padidėjęs arterinis kraujospūdis (ŠS=0,68; p=0,322) bei maža DTL cholesterolio koncentracija (ŠS=0,78; p= 0,988). Toje pačioje amžiaus grupėje lyginant kataraktos dažnį tarp vyrų, kurių trigliceridų koncentracija padidėjusi ir tarp tų, kurių trigliceridų koncentracija normali, kataraktos dažnio skirtumo nerasta (ŠS=0,97; Proc. 50 40 30 20 10 0 5,4 0 12,9 9,7 32,2 45,5 37,3 14,0 9,4 4,3 0 46,0 35 44 45 54 55 64 35 44 45 54 55 64 Vyrai Moterys vyrai, kuriems nerasta MS vyrai, kuriems nerasta rastas MS moterys, kurioms nerasta MS moterys, kurioms nerasta rastas MS Pav. Kataraktos dažnis tarp 35 64 metų vyrų ir moterų, kuriems nustatytas ir kuriems nenustatytas metabolinis sindromas, amžiaus grupėse kas 10 metų MS metabolinis sindromas.

Metabolinio sindromo ir jo komponentų ryšys su katarakta 119 2 lentelė. Kataraktos dažnio ryšys su metabolinio sindromo komponentais 55 64 metų vyrams ir 45 64 metų moterims, kuriems metabolinis sindromas susijęs su katarakta Metabolinio sindromo komponentai Kataraktos dažnis (proc.) ir šansų santykis (ŠS) Vyrai Moterys 55 64 metų ŠS (95 proc. PI) 45 64 metų ŠS (95 proc. PI) Padidėjęs arterinis Yra 32,9 0,68 (0,33 1,38) 29,3 1,94 (1,18 3,20) kraujospūdis Nėra 42,0 17,6 Hiperglikemija Yra 41,5 1,40 (0,65 3,01) 31,1 1,39 (0,78 2,46) Nėra 33,6 24,5 Centrinis nutukimas Yra 46,0 1,86 (0,91 3,78) 30,0 1,55 (1,01 2,37) Nėra 31,5 21,7 Padidėjusi trigliceridų Yra 34,8 0,97 (0,50 1,90) 34,6 1,96 (1,26 3,05) koncentracija Nėra 35,5 21,3 Maža DTL cholesterolio Yra 30,0 0,78 (0,15 3,50) 31,3 1,40 (0,77 2,54) koncentracija Nėra 35,5 24,6 p=1,000). Lyginant kataraktos dažnį amžiaus grupėse kas 10 metų tarp moterų, kurioms nustatyta metabolinio sindromo komponentų ir tarp tų, kuriems nerasta atitinkamų komponentų, nustatyta tendencija, kad 45 64 metų moterų grupėje kataraktos dažnis buvo didesnis tarp tiriamųjų, kuriems nustatyta hiperglikemija (ŠS=1,39; p=0,295) ir maža DTL cholesterolio koncentracija (ŠS=1,40; p=0,304). Pažymėtina, kad tarp 45 64 metų moterų kataraktos dažnis buvo reikšmingai didesnis grupėse, kurių tiriamiesiems nustatytas padidėjęs arterinis kraujospūdis (ŠS=1,94; p=0,008), centrinis nutukimas (ŠS=1,55; p=0,046) ir padidėjusi trigliceridų koncentracija (ŠS=1,96; p=0,003). Rezultatų aptarimas Šiame straipsnyje aprašyta epidemiologinė studija yra pirmoji Lietuvoje, kur buvo tiriamas kataraktos paplitimas tarp Kauno miesto vidutinio amžiaus gyventojų ir jos ryšys su metabolinio sindromo komponentais, kurie vertinami kaip išeminės širdies ligos (IŠL) rizikos veiksniai ir potencialūs kataraktos rizikos veiksniai. Vidutinio amžiaus Kauno gyventojų populiacinės studijos duomenimis, metabolinio sindromo ryšys su IŠL, kuri buvo diagnozuota pirminio sveikatos patikrinimo metu, nustatyta 45 64 metų vyrams ir moterims (32). Mūsų populiacijoje (MONICA-2 studija) metabolinis sindromas reikšmingai didino moterų mirtingumo nuo IŠL riziką (33). Šio tyrimo duomenimis, amžius reikšmingai didina kataraktos dažnį ir vyrams, ir moterims. Medicinos mokslinėje literatūroje beveik nėra duomenų apie kataraktos ryšį su metaboliniu sindromu. Mūsų atliktų tyrimų duomenimis, kataraktos ryšys su metaboliniu sindromu nustatytas 55 64 metų vyrams ir 45 64 metų moterims: tarp 55 64 metų vyrų, kuriems nustatytas metabolinis sindromas, kataraktos dažnis buvo 1,4 karto didesnis palyginus su šio amžiaus vyrais, kuriems nenustatyta šio sindromo, nors skirtumas buvo nereikšmingas (p>0,05); tarp 45 64 metų moterų, kurioms nustatytas metabolinis sindromas, kataraktos dažnis buvo 1,6 karto didesnis palyginus su moterimis, kurioms nenustatyta šio sindromo (p<0,01). Mokslinėje medicinos literatūroje pateikti populiacinių studijų duomenys apie kataraktos ryšį su metabolinio sindromo komponentais nėra vienareikšmiai. Šio tyrimo metu įvertintas kataraktos ryšys su metabolinio sindromo komponentais ir pačiu metaboliniu sindromu priklausomai nuo lyties ir amžiaus, suskirsčius vyrus ir moteris į grupes kas 10 metų. Nustatyta tendencija, kad tarp 55 64 metų vyrų ir 45 64 metų moterų, kurioms nustatyta hiperglikemija, buvo padidėjęs kataraktos dažnis. Hiperglikemija ir cukrinis diabetas vertinami kaip reikšmingas kataraktos rizikos faktorius, didinantis kataraktos dažnį visuose pasaulio žemynuose abiejų lyčių ir visų rasių žmonėms (11, 12, 15, 16, 20, 21). Centrinis nutukimas tiek vyrams, tiek moterims taip pat gali būti kataraktos rizikos veiksnys (14, 16, 22, 23). Mūsų duomenimis, centrinis nutukimas buvo susijęs su padidėjusiu kataraktos dažniu tarp 55 64 metų vyrų (p>0,05) ir 45 64 metų moterų (p<0,05). Padidėjusi trigliceridų koncentracija, literatūros duomenimis, susijusi su padidėjusiu, ypač užpakalinės subkapsulinės kataraktos dažniu vyrams (24). Šio tyrimo duomenimis, padidėjusi trigliceridų koncentracija susijusi su padidėjusiu kata-

120 Florentina Bojarskienė, Liucija Rita Černiauskienė, Alvydas Paunksnis, Dalia Ieva Lukšienė raktos dažniu tarp 45 64 metų moterų (p<0,01); tarp vyrų tokio ryšio nenustatyta. Daugumos tyrėjų duomenimis, padidėjęs arterinis kraujospūdis, ypač sistolinė hipertenzija, didina kataraktos dažnį tiek moterims, tiek vyrams (9 18). Kitų tyrėjų duomenimis, arterinė hipertenzija mažina, ypač branduolinės kataraktos (19) ir kataraktos chirurginio gydymo dažnį (20). Šio tyrimo duomenys rodo, kad padidėjęs arterinis kraujospūdis gerokai didina kataraktos dažnį tarp 45 64 metų moterų (p<0,01). O tarp 55 64 metų vyrų atvirkščiai: grupėje vyrų, kurių padidėjęs arterinis kraujospūdis, kataraktos dažnis buvo mažesnis palyginus su to paties amžiaus, bet neturintiems šio rizikos veiksnio vyrų grupėje (p>0,05). Maža DTL cholesterolio koncentracija, kai kurių autorių duomenimis (24, 25), didina kataraktos tikimybę tiek vyrams, tiek moterims. Yra ir prieštaringų duomenų, kad padidėjusi DTL cholesterolio koncentracija didina kataraktos riziką vyrams (24). Šios studijos duomenimis, vyrams, kuriems nustatyta maža DTL cholesterolio koncentracija, kataraktos dažnis buvo ne didesnis, bet mažesnis negu tarp vyrų, kurių šių lipidų koncentracija buvo normali, o moterims, kurioms nustatyta maža DTL cholesterolio koncentracija, kataraktos dažnis buvo padidėjęs (p>0,05). Šio tyrimo duomenimis, metabolinis sindromas ir jo atskirų komponentų korekcija turėtų būti susijusi su kataraktos rizikos mažinimu vidutinio amžiaus žmonėms, ypač moterims. Išvados 1. Tarp 35 64 metų Kauno miesto gyventojų katarakta diagnozuota 17,5 proc. vyrų ir 19,1 proc. moterų. Suskirsčius vyrus ir moteris į tris amžiaus grupes kas 10 metų (35 44, 45 54 ir 55 64), nustatytas kataraktos dažnio didėjimas su amžiumi: 55 64 metų vyrų ir moterų grupėse kataraktos dažnis buvo atitinkamai 7,5 ir 10,3 karto didesnis palyginus su 35 44 metų tiriamųjų grupėmis, ir 2,8 ir 3,9 karto didesnis palyginus su 45 54 metų tiriamųjų grupėmis. 2. Kataraktos ryšys su metaboliniu sindromu nustatytas 55 64 metų vyrams ir 45 54 ir 55 64 metų moterims: tarp 55 64 metų vyrų, kuriems nustatytas metabolinis sindromas, kataraktos dažnis buvo 1,4 karto didesnis palyginus su šio amžiaus vyrais, kuriems metabolinio sindromo nerasta, nors skirtumas nebuvo reikšmingas (p=0,151); tarp 45 64 metų moterų, kurioms nustatytas metabolinis sindromas, kataraktos dažnis buvo reikšmingai didesnis (1,6 karto) palyginus su moterimis, kurioms šio sindromo nerasta (p=0,008). 3. Ištyrus kataraktos ryšį su metabolinio sindromo komponentais, nustatyta, kad 55 64 metų vyrams kataraktos dažnį didino hiperglikemija ir centrinis nutukimas, o 45 64 metų moterims kataraktos dažnį didino visi penki metabolinio sindromo komponentai, iš jų reikšmingai moterims didino padidėjęs arterinis kraujospūdis (p=0,008), centrinis nutukimas (p=0,046) ir padidėjusi trigliceridų koncentracija (p=0,003). Padėka Nuoširdžią padėką reiškiame šio sveikatos patikrinimo organizatoriams, taip pat vykdytojams Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorijos ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Cukrinio diabeto laboratorijos mokslo darbuotojams. Association of metabolic syndrome components with cataract Florentina Bojarskienė, Liucija Rita Černiauskienė 1, Alvydas Paunksnis, Dalia Ieva Lukšienė 1 Laboratory of Ophthalmology, Institute for Biomedical Research, 1 Research Group for Lipids and Oxidative Stress Parameters, Institute of Cardiology, Kaunas University of Medicine, Lithuania Key words: metabolic syndrome, central obesity, hyperglycemia, dyslipidemia, arterial hypertension, cataract. Summary. The aim of the study was to evaluate the association of metabolic syndrome and its components with cataract among the middle-aged Kaunas population in relation to gender and age. Material and methods. The epidemiological examination was carried out in Kaunas, Lithuania, during 2001 2002. Health survey has been carried out according to the protocol of Monitoring of Trends and Determinants in Cardiovascular disease (MONICA) study. Analysis was performed for 1,267 persons aged 35 64 years (571 men and 696 women). Metabolic syndrome was defined by criteria of World Health Organization and The National Cholesterol Education Program Adult Treatment Panel III (NCEP ATP III).

Metabolinio sindromo ir jo komponentų ryšys su katarakta 121 Cataract was defined by color photography according to the Lens Opacities Classification System (LOCS III) methods. Results. After dividing of total cohort into three age groups (35 44, 45 54 and 55 64 years), relationship between metabolic syndrome and cataract was found in 55 64 years old men and 45 54 and 55 64 years old women: the prevalence of cataract was higher in men s and women s groups with metabolic syndrome than in groups of same the age and gender without metabolic syndrome, but significant difference was observed only in women s group. After evaluation of the relationship of every component of metabolic syndrome with cataract it was established that an increased prevalence of cataract was observed among men with hyperglycemia and central obesity and among women with all five components of metabolic syndrome. Conclusion. This survey shows that metabolic syndrome was significantly associated with an increased prevalence of cataract in women of Kaunas city population aged 45 64 years. Correspondence to F. Bojarskienė, Laboratory of Ophthalmology, Institute for Biomedical Research, Kaunas University of Medicine, Eivenių 4, 50009 Kaunas, Lithuania. E-mail: florentinaboj@yahoo.com Literatūra 1. Jašinskas V, Žemaitienė R. Gyvenimo kokybė po kataraktos operacijos. (Cataract surgery effect in quality of daily life.) Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2001;2:141-4. 2. Congdon N, O Colmain B, Klaver CC, Klein R, Munoz B, Friedman DS, et al. Causes and prevalence of visual impairment among adults in the United States. Arch Ophthalmol 2004;122:477-85. 3. Rodrigez J, Sanchez R, Munoz B, West SK, Broman A, Synder RW, et al. Causes of blindness and visual impairment in a population-base sample of U.S. Hispanics Ophthalmology 2002;109:737-43. 4. Rahmain B, Tielsch JM, Katz J, Gottsch J, Quigley H, Javit J, et al. Cause-specific prevalence of visual impairment in an urban population. The Baltimore Eye Survey. Ophthalmology 1996;103:1721-6. 5. Buch H, Vinding T, Nielsen NV. Prevalence and causes of visual impairment according to World Health Organization and United States criteria in an aged, urban Scandinavian population: Copenhagen City Eye Study. Ophthalmology 2001;108:2347-57. 6. Rochtchina E, Mukesh BN, Wang JJ, McCarty CA, Taylor HR, Mitchell P. Projected prevalence of age-related cataract and cataract surgery in Australia for the years 2001 and 2021: pooled data from two population-based surveys. 2003;31:233-6. 7. Weih L, Van Nevkirk MR, McCarty CA, Taylor HR. Agespecific causes of bilateral visual impairment. Arch Ophthalmol 2000;118:264-9. 8. European guidelines on cardiovascular disease prevention in clinical practice. Third joint task force of European and other societies on cardiovascular disease prevention practice (constituted by representatives of eight societies and by invited experts). Eur J Cardiovasc Prevent Rehabil 2003;10S:1-78. 9. Tsai SY, Hsu WM, Cheng CY, Liu JH, Chou P. Epidemiologic study of age-related cataracts among an elderly Chinese population in Shih-Pai, Taiwan. Ophthalmology 2003;110: 1089-95. 10. Schaumberg DA, Glynn RJ, Christen WG, Ajani UA, Sturmer T, Hennekens CH. A prospective study of blood pressure and risk of cataract in men. Ann Epidemiol 2001;11:104-10. 11. Cheng CY, Liu JH, Chen SJ, Lee FL. Population-based study on prevalence and risk factors of age-related cataracts in Peitou, Taiwan. Zhonghua Yi Xue Za Zhi (Taipei) 2000;63(8): 641-8. 12. Janghorbani MB, Jones RB, Allison SP. Incidence of and risk factors for cataract among diabetes clinic attenders. Ophthalmic Epidemiol 2000;7:13-25. 13. Younan C, Mitchell P, Cumming R, Rochtchina E, Panchapakesan J, Tumuluri K. Cardiovascular disease, vascular risk factors and the incidence of cataract and cataract surgery: the Blue Mountains Eye Study. Ophthalmic Epidemiol 2003;10: 227-40. 14. Nirmalan PK, Robin AL, Katz J, Tielsch JM, Thulasiraj RD, Krishnadas R, et al. Risk factors for age related cataract in a rural population of southern India: the Aravind Comprehensive Eye Study. Br J Ophthalmol 2004;88:989-94. 15. Ughade SN, Zodpey SP, Khanolkar VA. Risk factors for cataract: a case control study. Indian J Ophthalmol 1998;46: 221-7. 16. Leske MC, Wu SY, Henris A, Connell AM, Hyman L, Schachat A. Diabetes, hypertension, and central obesity as cataract risk factors in a black population. The Barbados Eye Study. Ophthalmology 1999;106:35-41. 17. Klein BE, Klein R, Jensen SC, Linton KL. Hypertension and lens opacities from the Beaver Dam Eye Study. Am J Ophthalmol 1995;119:640-6. 18. Tavani A, Negri E, Vecchia C. Selected diseases and risk of cataract in women. A case-control study from northern Italy. Ann Epidemiol 1995;5:234-8. 19. Goodrich ME, Cumming RG, Mitchell P, Koutts J, Burnett L. Plasma fibrinogen and other cardiovascular disease risk factors and cataract. Ophthalmic Epidemiol 1999;6:279-90. 20. Delcourt C, Cristol JP, Tessier F, Leger CL, Michel F, Papoz L. Risk factors for cortical, nuclear, and posterior subcapsular cataracts: the POLA study. Pathologies Oculaires Liees a l Age. Am J Epidemiol 2000;151(5):497-504. 21. Hennis A, Wu SY, Nemesure B, Leske MC. Risk factors for incident cortical and posterior subcapsular lens opacities in the Barbados Eye Studies. Arch Ophthalmol 2004;122:525-30. 22. Jacques PF, Moeller SM, Hankinson SE, Chylack LT Jr, Rogers G, Tung W, et al. Weight status, abdominal adiposity, diabetes, and early age-related lens opacities. Am J Clin Nutr 2003;78:400-5. 23. Schaumberg DA, Glynn RJ, Christen WG, Hankinson SE, Hennekens CH. Relation of body fat distribution and height with cataract in men. Am J Clin Nutr 2000;72:1495-502. 24. Hiller R, Sperduto RD, Reed GF, D Agostino RB, Wilson PW. Serum lipids and age-related lens opacities: longitudinal

122 Florentina Bojarskienė, Liucija Rita Černiauskienė, Alvydas Paunksnis, Dalia Ieva Lukšienė investigation: the Framingham Studies. Ophthalmology 2003; 110:578-83. 25. Klein BE, Klein R, Lee KE. Cardiovascular disease, selected cardiovascular disease risk factors, and age-related cataracts: the Beaver Dam Eye Study. Am J Ophthalmol 1997;123:338-46. 26. World Health Organization MONICA Project. MONICA Manual: Monitoring Trends and Determinants in Cardiovascular Diseases Unit, World Health Organization. Geneva, Switzerland; 1990. Pt.4. sec.2. 27. Norkus A, Ostrauskas R, Šulcaitė R, Baranauskienė E, Baliutavičienė D. Cukrinio diabeto klasifikacija ir diagnostika. (Classification and diagnostics of diabetes mellitus.) Kaunas; 2000. p. 18. 28. Stein EA, Myers GL. National Cholesterol Education Program. Recommendations for triglycerides measurement: executive summary. Clin Chem 1995;4:1421-6. 29. Warnick GR, Albers JJ. HDL cholesterol quantitation: comparison of six precipitation methods and ultracentrifugation. Report to the high density lipoproteins methodology. San Francisco, California 1979;1661:53-69. 30. Chylack LT, Wolfe JK, Singer DM, Leske MC, Bullimore MA, Bailey IL. The Lens Opacities Classification System III. Arch Ophtalmolol 1993;111:831-6. 31. Third Report of the National Cholesterol Education Program (NCEP) expert panel on detection, evaluation and treatment of high blood cholesterol in adults (Adult Treatment Panel III) final report. Circulation 2002;106(25):3167-213. 32. Černiauskienė LR, Rėklaitienė R, Lukšienė DI, Domarkienė S, Tamošiūnas A, Norkus A, Margevičienė L. Metabolinio sindromo ryšys su išemine širdies liga tarp vidutinio amžiaus Kauno gyventojų. (Association of metabolic syndrome with ischemic heart disease among middle-aged Kaunas population.) Medicina (Kaunas) 2005;41(5):435-41. 33. Černiauskienė LR, Domarkienė S, Lukšienė DI, Margevičienė L, Rėklaitienė R, Tamošiūnas A, et al. Metabolic syndrome and mortality from coronary heart disease in middle-aged men and women. Baltic Endocrinology 2005;1(1):5-10. Straipsnis gautas 2005 10 04, priimtas 2006 01 31 Received 4 October 2005, accepted 31 January 2006