PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA FINANSINIO AUDITO ATASKAITA DĖL UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS PALANGOS ŠILUMOS TINKLAI ATLIKTO FINANSINIO (TEISĖTUMO) AUDITO REZULTATŲ 2010 m. kovo 31 d. Nr. K10-10/A Palanga Auditas atliktas, vykdant Savivaldybės kontrolierės Elenos Kuznecovos 2009-08-18 pavedimą Nr. K1-11 Auditą atliko kontrolieriaus pavaduotoja Aušra Kedienė Su audito ataskaita galima susipažinti Palangos miesto savivaldybės interneto puslapyje adresu www.palanga.lt
- 2 TURINYS Įžanga 3 Audito apimtis ir metodai 4 Pastebėjimai 6 1. Pastebėjimai dėl įmonės 2009 metų balanso 6 1.1. Bendrovės turtas 6 1.2. Bendrovės nuosavas kapitalas 10 1.3. Įmonės įsipareigojimai 11 2. Pastebėjimai dėl 2009 metų pelno (nuostolio) ataskaitos 12 3. Kiti pastebėjimai 14 3.1. Dėl administracijos išlaikymo mokesčio 14 3.2. Dėl administracinių patalpų nuomos mokesčio 14 3.3. Dėl įmonės apskaitos politikos 15 3.4. Dėl patvirtintų įmonės įstatų 16 3.5. Dėl šilumos tinklų apskaitomų Savivaldybės administracijos balanse 16 3.6. Dėl įmonės metinio pranešimo 16 Audito rekomendacijos 17
- 3 ĮŽANGA Finansinis (teisėtumo) auditas atliktas Palangos miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kontrolierės Elenos Kuznecovos 2009-08-18 pavedimu Nr. K1-11. Auditą atliko kontrolieriaus pavaduotoja Aušra Kedienė. Audituojamas subjektas uždaroji akcinė bendrovė Palangos šilumos tinklai, kurios 99,97 % akcijos nuosavybės teise priklauso Palangos miesto savivaldybei. Bendrovės pagrindinė veikla pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikacijos aprašą yra šilumos garo ir karšto vandens tiekimas, nekilnojamojo ir kito turto nuoma, pirkimas ir pardavimas. Bendrovės adresas: Klaipėdos pl. 63, LT-00148 Palanga; identifikavimo kodas 152697886. Audituojamu laikotarpiu bendrovei vadovavo direktorius Algirdas Steponas Valentinas, vyriausiojo buhalterio pareigas ėjo Rūta Mickuvienė. Audituojamas laikotarpis 2009 metai. Audito tikslas įvertinti įmonės vidaus kontrolę, įskaitant finansų valdymą, turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisėtumą ir pareikšti nepriklausomą nuomonę dėl 2009 metų finansinių ir kitų ataskaitų tikrumo ir teisingumo. Pažymime, kad nesilaikant Akcinių bendrovių įstatymo 1 reikalavimų 2008 metų finansinė atskaitomybė patvirtinta neaudituota 2. Audito ataskaitoje pateikti tik audito metu atlikti ir nustatyti dalykai, o nepriklausoma nuomonė apie finansinę atskaitomybę ir kitas ataskaitas, bendrovės lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumą ir jų naudojimą įstatymų nustatytiems tikslams pareiškiama audito išvadoje. 1 2000-07-13 Lietuvos respublikos Akcinių bendrovių įstatymas Nr. VIII-1835 (su vėlesniais pakeitimais). 2 Savivaldybės administracijos direktorius 2009-03-16 įsakymu Nr. A1-182 Dėl balsavimo UAB Palangos šilumos tinklai eiliniame visuotiniame susirinkime įgaliojo balsuoti už pritarimą neaudituotai finansinei atskaitomybei.
- 4 AUDITO APIMTIS IR METODAI Audito metu buvo vertinama UAB Palangos šilumos tinklai 2009 metų finansinė atskaitomybė: 1. 2009 metų balansas; 2. 2009 metų pelno (nuostolio) ataskaita; 3. 2009 metų nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita; 4. UAB Palangos šilumos tinklai paaiškinamasis raštas prie 2009 metų finansinės atskaitomybės. Uždarosios akcinės bendrovės finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu 3, Verslo apskaitos standartais 4 ir kitais teisės aktais. Bendrovė sudaro trumpo balanso, trumpos pelno (nuostolių) ataskaitos ir trumpo aiškinamojo rašto formos metinę finansinę atskaitomybę, kadangi ne mažiau kaip du rodikliai balanso datą neviršija nustatytų dydžių dvejus metus iš eilės, įskaitant ataskaitinius finansinius metus, t. y. pardavimo grynosios pajamos neviršija 7 mln. Lt ir vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius metus neviršija 10 žmonių. Audituojamu laikotarpiu pagrindinė įmonės veikla - turto nuoma. Bendrovės turtas išnuomotas pagal 2000-12-27 SPUAB Palangos šilumos tinklai šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutartį Nr. K-1 (toliau Šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutartį). Šios sutarties neatskiriamais priedais yra: - SP UAB Palangos šilumos tinklai turto nuomos sutartis priedas Nr. 1 ir jos priedai: Turto sąrašas priedas Nr. 1.1; Nuomininko technologiniai įsipareigojimai priedas Nr. 1.2; Turto techninio eksploatavimo nuostatai priedas Nr. 1.3; Nuomotojo administracijos išlaikymo mokesčio kitimo metodika priedas Nr. 1.4; Nuomotojo ilgalaikės paskolos ir palūkanų Japonijos jenomis padengimo Lietuvos Respublikos Finansų ministerijai sutartis priedas Nr. 1.5. - Šilumos energijos kainos kitimo metodika priedas Nr. 2; - Investicijų vykdymo tvarka priedas Nr. 3; - Namų vidaus šildymo bei karšto vandens sistemų eksploatacijos paslaugų kainos kitimo metodika priedas Nr. 4; - Dėl Šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutarties tipinės formos priedas Nr. 5; 3 2008-06-26 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas Nr. X-1633 (su vėlesniais pakeitimais). 4 Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003-12-18 nutarimas Nr. 1(su vėlesniais pakeitimais).
- 5 - Dėl Šilumos tiekimo gyvenamosioms patalpoms (butams, individualiems gyvenamiesiems namams), jos vartojimo ir atsiskaitymo sutarties tipinės formos priedas Nr. 6; - Dėl Šilumos tiekimo negyvenamosioms patalpoms esančioms gyvenamuosiuose namuose, jos vartojimo ir atsiskaitymo sutarties tipinės formos priedas Nr. 7. 2009 metų pajamos sudarė 941 617 Lt, išlaidos 851 698 Lt. 2009 metų įmonės veiklos rezultatas 89 919 Lt pelnas. 2009 metų finansinės atskaitomybės duomenimis turtas (nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai) finansinių metų pabaigoje sudarė 12 462 286 Lt. Finansinės atskaitomybės elementai Finansiniai metai Praėję finansiniai metai BALANSAS Turtas Ilgalaikis turtas (nematerialusis ir materialusis) 3734969 3995938 Trumpalaikis turtas (atsargos, nebaigtos vykdyti sutartys, gautinos 8727317 8350654 sumos, pinigai) Turtas iš viso 12462286 12346592 Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai Nuosavas kapitalas (įstatinis kapitalas, rezervai, nuostoliai) 12210047 11999129 Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (pelno mokesčio įsipareigojimai ir 252239 347463 kitos mokėtinos sumos) Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai iš viso 12462286 12346592 PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA Pajamos (nuomos pajamos, kita veikla, finansinė veikla) 941617 1108411 Išlaidos (atliktų darbų savikaina, veiklos sąnaudos) 851698 993450 Grynasis pelnas 89919 114961 Auditas atliktas siekiant gauti pakankamą užtikrinimą, kad finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų, o bendrovės lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai. Visiškas užtikrinimas neįmanomas dėl įgimtų vidaus kontrolės apribojimų ir to fakto, kad netikrinome visų (100 proc.) ūkinių operacijų, ūkinių įvykių ir sudarytų sandorių. Auditui taikytas kiekybinio reikšmingumo lygis yra 0,5 proc. Vertinant turtą ar nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus, tai sudaro 62 311 Lt, vertinant pajamas ir išlaidas 450 Lt. Tai didžiausios priimtinos klaidų sumos, naudojamos vertinant, ar nustatytos pavienės klaidos arba jų visuma rodo, kad finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais yra teisingos. Be to, vertintas kokybinis kiekvienos nustatytos klaidos reikšmingumas. Siekiant gauti audito tikslams reikalingų įrodymų, atliktas bendrovės veiklos, apskaitos ir vidaus kontrolės aplinkos tyrimas, nustatyta reikšmingo iškraipymo rizika, reikšmingumo lygis ir svarbiausios audito sritys. Atsižvelgiant į tai buvo atliktos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų, pajamų ir išlaidų didelės apimties savarankiškos audito procedūros. Audito metu surinkta pakankamai įrodymų nepriklausomai finansinio (teisėtumo) audito nuomonei pareikšti.
- 6 AUDITO PASTEBĖJIMAI 1. Pastebėjimai dėl įmonės 2009 metų balanso 1.1. Bendrovės turtas Į balansą turtas įtraukiamas pagal jo likvidumą, pradedant mažiausiai likvidžiu: mažiausiai likvidus turtas pateikiamas balanso pradžioje, t. y. ilgalaikis nematerialusis turtas, o balanso pabaigoje parodomas likvidžiausias turtas pinigai. 1.1.1. Pagal balanso duomenis Bendrovės 2009 metų ilgalaikio turto vertė 3 734 969 Lt. 99 % šio turto yra išnuomota uždarajai akcinei bendrovei Litesko. Nuo 2009 metų pagal 12-ojo verslo apskaitos standarto Ilgalaikis materialusis turtas" naują redakciją 5 skaičiuojamas viso įmonės veikloje naudojamo ir nenaudojamo (užkonservuoto) turto nusidėvėjimas. Tai reiškia, kad įmonės finansinė apskaita turi būti vedama vadovaujantis Verslo apskaitos standartais, o pelno mokesčio deklaracija pildoma pagal Pelno mokesčio įstatymo reikalavimus. Įmonės apskaitoje yra užregistruotas 425492 Lt balansinės vertės veikloje nenaudojamas ilgalaikis materialusis turtas ir jam nepaskaičiuotas nusidėvėjimas. Šio turto metinė nusidėvėjimo suma pagal įmonės pateiktus duomenis sudaro 55190 Lt. Dėl to ilgalaikio turto balansinė vertė finansinėje atskaitomybėje yra padidinta, o sąnaudos sumažintos. Aiškinamajame rašte nepateikta informacija apie nenaudojamą turtą ir jo nenaudojimo priežastis. Audito metu surinktais duomenimis nustatėme, kad šis turtas tebėra išnuomotas uždarajai akcinei bendrovei Litesko. Pagal Šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutartį 6 turtas, tapęs nebereikalingu turi būti parduotas, išnuomotas arba nurašytas. Nepriėmus nė vieno iš nurodytų sprendimo būdų, turtas perduodamas nuomotojui, konkrečiu atveju bendrovei Palangos šilumos tinklai. Audito metu nenustatyta, kad turtas būtų parduotas, išnuomotas ar nurašytas. Taip pat šis turtas nėra perduotas nuomotojui. Dėl to daroma prielaida, kad turtas yra naudojamas veikloje. Pagal nuomos sutartį viena iš nuomos mokesčio dalių yra išsinuomoto turto nusidėvėjimo kompensavimas Nuomos mokestis Nr. 4, todėl nors veikloje ir nenaudojamo, tačiau nuomotojui neperduoto turto nusidėvėjimo suma turi būti įtraukta į nuomos mokestį. 5 Viešosios įstaigos Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008-09-16 įsakymas Nr. VAS-9 Dėl 12-ojo verslo apskaito standarto Ilgalaikis materialusis turtas naujos redakcijos. 6 Šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutarties priedo Nr. 1 SP UAB Palangos šilumos tinklai turto nuomos sutartis IV skyriaus 3 punktas.
- 7 Įmonė Palangos šilumos tinklai neįvertino visų aplinkybių ir neturėdama pakankamo pagrindo išnuomotam 425492 Lt balansinės vertės turtui neapskaičiavo nusidėvėjimo ir dėl to, 2009 metais išrašant sąskaitas už nuomą, 55190 Lt suma sumažino Nuomos mokestį Nr. 4. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas 7 nustato, kad apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos taisyklės 8 nustato, kad išnuomotas turtas inventorizuojamas pagal jo perdavimo nuomininkui dienos būklę, o nuomininkas inventorizuoja pagal faktinę būklę ir vieną inventorizacijos aprašą pateikia savininkui. Audito metu mums nebuvo pateikti uždarosios akcinės bendrovės Litesko išsinuomoto turto inventorizacijos duomenys, todėl mes negalime patvirtinti įmonės Palangos šilumos tinklai 2009 metų balanse nurodyto ilgalakio turto būklės. Atkreipiame dėmesį, kad įmonės vadovybės pareiga užtikrinti turto saugumą, teisėtą jo naudojimą bei teisingą atvaizdavimą finansinėje atskaitomybėje, todėl uždarosios akcinės bendrovės Palangos šilumos tinklai direktorius turėjo pareikaulauti iš uždarosios akcinės bendrovės Litesko pateikti duomenis apie jų inventorizuotą išsinuomotą turtą bei imtis kitų priemonių, kad būtų užtikrintas sutartinių įsipareigojimų vykdymas. 1.1.2. 2008 metais bendrovė Palangos šilumos tinklai įsigijo šilumos tinklus, Brukšvos g. 6 9. Pagal įstatus vadovo sprendimus dėl ilgalaikio turto įsigijimo svarsto bendrovės Stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba svarstė 10 minėtų šilumos tinklų įsigijimo klausimą ir nusprendė pavesti Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vyriausiajam specialistui (stebėtojų tarybos narys) išsiaiškinti dėl minėtos trasos perdavimo tikslingumo. Mūsų surinktais duomenimis šio turto įsigijimo tikslingumas nebuvo įvertintas ir Stebėtojų tarybos pritarimas įsigyti turtą nebuvo gautas. Bendrovė turtą įsigijo už 1 Lt. Pagal 12-ąjį Verslo apskaitos standartą Ilgalaikis materialusis turtas, jeigu ilgalaikio materialiojo turto perdavimo dokumente vertė nenurodyta arba ji reikšmingai mažesnė, jo įsigijimo savikaina laikoma jo tikroji vertė, kurią įmonė nustato atsižvelgdama į turto vertintojų nustatytą vertę ar kitą gaunamą tinkamą informaciją. 2009 metais įmonė pasinaudojo Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir įsigijimo vertę nustatė pagal to turto atkūrimo sąnaudas, t. y. 121 000 Lt. Šio turto perkainojimo rezultatas įmonės veiklos rezultatams įtakos neturi. Vadovaujantis 8-uoju verslo apskaitos standartu Nuosavas kapitalas 7 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas Nr. IX-575 (su vėlesniais pakeitimais). 8 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimas Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo (su vėlesniais pakeitimais). 9 UAB Statpala PVM sąskaita-faktūra Nr. 005, 2008-12-22. 10 UAB Palangos šilumos tinklai stebėtojų tarybos 2008-12-04 posėdžio protokolas Nr. 1.
- 8 120 999 Lt skirtumas tarp turto perkainojimo ir pirkimo kainos yra įkeltas į turto perkainojimo rezervą, kuris bus mažinamas turtą nudėvint. Šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutartyje numatyta 11, kad atsiradęs papildomas turtas išnuomojamas nuomininkui tomis pačiomis sąlygomis, kurios buvo nustatytos sudarant sutartį. Šilumos tinklai Brukšvos g. 6 yra faktiškai eksploatuojami, t. y. uždaroji akcinė bendrovė Litesko jais naudojasi tiekdama šilumos energiją, tačiau 2009 metais nebuvo priimtas sprendimas dėl šio turto išnuomojimo ir šio turto nusidėvėjimo suma nebuvo įtraukta į Nuomos mokestį Nr. 4. 1.1.3. Pagal apskaitos duomenis 2009 metų pabaigoje uždaroji akcinė bendrovė Litesko įmonei yra skolinga 7 843 200 Lt. 99,7 % šios sumos arba 7 818 378 Lt sudaro Šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutartyje numatytas Nuomos mokestis Nr. 4. Šį mokestį sudaro bendrovei Litesko išnuomoto turto nusidėvėjimas. Pagal sutartį Nuomos mokestis Nr. 4 bus padengtas bendrovės Litesko atliktomis investicijomis (turtu) pasibaigus Šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutarties galiojimo terminui, t. y. 2016 metais. Įmonė 7 818 378 Lt sumą nurodė Balanso trumpalaikio turto registruose Per vienerius metus gautinos sumos. Įvertinus šios sumos turinį, mūsų nuomone, uždarosios akcinės bendrovės Litesko skola turėjo būti nurodyta kaip Kitas ilgalaikis turtas. Pastebėjimas. 2-ajame Verslo apskaitos standarte Balansas 12 nustatyta kokia tvarka yra informacija išdėstoma, kokie privalomi straipsniai nurodomi, t. y. jie turi būti pateikiami ir tais atvejais kai sumos lygios nuliui. Įmonė savo sudarytame ir auditui pateiktame balanse nenurodė straipsnio Kitas ilgalaikis turtas. Pagal Šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutartį uždarosios akcinės bendrovės Litesko atliktos investicijos bendrovei Palangos šilumos tinklai perduodamos tik pasibaigus turto nuomos terminui 13. Primename 14, kad pagal Pelno mokesčio įstatymą, jei išnuomotas turtas yra rekonstruojamas, tai nuomotojas (konkrečiu atveju UAB Palangos šilumos tinklai ) turėtų padidinti rekonstravimo darbų verte ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainą tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo rekonstravimas buvo iki galo atliktas, ir apmokestinti įstatymo nustatyta tvarka. Be to, nuomininkas (konkrečiu atveju UAB Litesko ), visais atvejais atlikęs išsinuomoto turto remonto arba rekonstravimo darbus, nuomotojui turi surašyti dokumentą - 11 Šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutarties priedo Nr. 1 SP UAB Palangos šilumos tinklai turto nuomos sutartis IV skyriaus 2 punktas. 12 Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003-12-18 nutarimas Nr. 1 (su vėlesniais pakeitimais). 13 Šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutarties priedo Nr. 1 SP UAB Palangos šilumos tinklai turto nuomos sutartis VI skyriaus 1 punkto 5 dalis, VII skyriaus 2.3 punktas. 14 Palangos miesto savivaldybės kontrolieriaus tarnybos 2005-01-31 d. audito ataskaita Nr. K1-3.12.-1 Uždarosios akcinės bendrovės Palangos šilumos tinklai turto nuomos ir įsipareigojimų patikrinimas.
- 9 pranešimą, kuriame būtų nurodyta minėtų darbų kaina. Prie šio dokumento turi būti pridėtos juridinę galią turinčių dokumentų, pagrindžiančių ilgalaikio materialiojo turto remonto arba rekonstravimo darbų atlikimo faktą bei tų darbų vertę, kopijos. Gautiną 7 818 378 Lt sumą uždaroji akcinė bendrovė Palangos šilumos tinklai įtraukė į Per vienerius metus gautinų sumų sąskaitas, todėl nebuvo atliekamas šio turto paskesnis vertinimas. Mūsų nuomone šią gautiną sumą reikėtų įvertinti dabartine verte, kadangi uždarosios akcinės bendrovės Litesko atliktos investicijos bus perduotos tik sutarties pabaigoje, t. y. po kelerių metų, jau atliktos ir dar neperduotos investicijos yra naudojamos nuomininko veikloje ir jos fiziškai dėvimos bei technologiniai pasikeitimai gali įvykti greičiau nei bus perduotas sukurtas turtas. Visi šie faktoriai turi įtakos turto atsiperkamajai vertei. Tai yra reikšminga informacija, kuri turėtų būti pateikta aiškinamajame rašte. 1.1.4. Trumpalaikiame turte yra apskaitomos nebaigtos vykdyti sutartys, kurių likutis finansinių metų pabaigoje 826272 Lt. Audito metu nustatyta ir pagal įmonės pateiktą paaiškinimą patvirtinta, kad šią sumą sudaro skirtumas tarp trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų pagal 2001-03-15 Turto perleidimo sutartį (toliau Trumpalaikio turto perleidimo sutartis) uždarajai akcinei bendrovei Litesko. Šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutartyje numatyta 15, kad nuomininkas su nuomotoju pasirašo papildomą susitarimą dėl trumpalaikio turto pirkimo už kainą, lygią trumpalaikiams nuomotojo įsipareigojimams bei trumpalaikių įsipareigojimų vykdymo perėmimo. Pagal Trumpalaikio turto perleidimo sutartį yra perleidžiamos atsargos, vartotojų įsiskolinimas, pinigai kasoje ir sąskaitoje, kurių bendra vertė šios sutarties įsigaliojimo dieną 4 307 978 Lt. Abiejų šalių nustatytas trumpalaikių įsipareigojimų dydis tai pačiai datai sudarė 3 476 696 Lt. Pagal šį sandorį trumpalaikis turtas buvo parduotas už mažesnę kainą nei jo balansinė vertė, todėl susidaręs 831 282 Lt skirtumas (vėliau suderinimo aktais pakoreguotas iki 826 272 Lt sumos 16 ) turėjo būti įkeltas į nuostolius. Tuo tarpu įmonė šį skirtumą nurodė kaip nebaigtas vykdyti sutartis. Pastebėjimas. Pagal Verslo apskaitos standartus į balanso eilutę Nebaigtos vykdyti sutartys įrašoma įmonės vykdomų statybos, kitų nebaigtų darbų ir paslaugų vertė. Tuo tarpu papildomas susitarimas dėl turto perleidimo yra įvykdytas, t. y. trumpalaikis turtas parduotas. Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą bei Verslo apskaitos standartus finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus. Nesilaikant Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme 15 Šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutarties priedo Nr. 1 SP UAB Palangos šilumos tinklai turto nuomos sutartis VI skyriaus 3 punktas. 16 UAB Palangos šilumos tinklai 2010-03-24 raštas Nr. 10 Dėl balanso sąskaitų išaiškinimo.
- 10 nurodyto atsargumo principo įmonės turtas padidintas 826 272 Lt suma. Atitinkama suma padidintas ir nuosavas kapitalas. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas taip pat nurodo, kad apskaitos duomenys grindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Įmonė nepateikė duomenų, kad jos apskaitytos 826 272 Lt nebaigtos vykdyti sutartys yra inventorizuotos ir suderintos su antra šalimi. Aiškinamajame rašte nėra atskleistos šios sumos susidarymo priežastys. 1.1.5. Balanso Žaliavų ir komplektavimo gaminių eilutėje nurodyta 2 674 Lt suma, kurią sudaro veikloje naudojamas inventorius ir nesunaudotų degalų likutis. Inventorius, kurio vertė 2 554 Lt, yra naudojamas įmonės veikloje. Pelno mokesčio įstatymas 17 ir Verslo apskaitos standartai nustato, kad veikloje naudojamas inventorius nurašomas į sąnaudas tą mokestinį laikotarpį, kai buvo pradėtas naudoti. Įmonė nesilaikė nurodytų teisės aktų reikalavimų ir nenurašė veikloje naudojamo inventoriaus, todėl Balanse 2554 Lt suma padidinti trumpalaikio turto duomenys. 1.2. Bendrovės nuosavas kapitalas Bendrovės nuosavą kapitalą sudaro įstatinis kapitalas, rezervai bei nuostoliai. 1.2.1. Įmonės apskaitos registruose yra apskaitomi 115 281 Lt dydžio kiti rezervai: paskirstytini rezervai kolektyvo reikmėms ir paskirstytini rezervai investicijoms. Šie rezervai sudaryti dar prieš išnuomojant turtą bendrovei Litesko ir nuo to laiko jie nekito. Mūsų nuomone, šie rezervai nebeteko prasmės ir toliau nenumatomi naudoti, todėl akcininkas turėtų priimti sprendimą juos panaikinti. Paaiškinamajame rašte nenurodytos rezervų sudarymo priežastys ir kita reikšminga informacija. 1.2.2. Įmonė 2009 metais, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis šilumos tinklus Brukšvos g. 6 apskaitoje užregistravo tikrąja (perkainota) verte ir suformavo 120999 Lt turto perkainojimo rezervą (žiūrėti Ataskaitos 1.1.2 punktą). Sudarant finansinę atskaitomybę įmonė nurodytą rezervą įtraukė į Kitų rezervų straipsnį, o ne į Turto perkainojimo rezervą. Akcinių bendrovių įstatymas 18 nustato, kad perkainojimo rezervu arba jo dalimi gali būti didinamas įstatinis kapitalas ir iš perkainojimo rezervo negali būti mažinami nuostoliai. Kadangi įmonė finansinėse ataskaitose neparodė perkainojimo rezervo atskirai, iškyla rizika, kad ateityje šis rezervas gali būti panaudotas ne pagal numatytą paskirtį. 17 2001-12-20 Lietuvos respublikos Pelno mokesčio įstatymas Nr. IX-675 (su vėlesniais pakeitimais). 18 2000-07-13 Lietuvos respublikos Akcinių bendrovių įstatymas. Nr. VIII-1835 (su vėlesniais pakeitimais).
- 11 Sudarant 2009 metų nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą įmonė perkainojimo rezultatą nurodė Finansinio turto vertės padidėjimas/sumažėjimas straipsnyje. Tikrąja verte buvo įvertintas ilgalaikis materialusis turtas, todėl perkainojimo rezultatas turėjo būti parodytas ataskaitos Ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimas/sumažėjimas straipsnyje. 1.2.3. Įmonės apskaitoje 2009 finansinių metų pabaigoje užregistruotas 20112 Lt nuostolis. Tačiau į nuostolius 2001 metais turėjo būti įkeltas susidaręs 826272 Lt skirtumas tarp trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų, todėl įmonės realus nuostolis yra daugiau kaip 800 000 Lt (detaliau žiūrėti Ataskaitos 1.1.4 punktą). įsipareigojimų neturi. 1.3. Įmonės įsipareigojimai Finansinėse ataskaitose nurodyti tik trumpalaikiai įsipareigojimai. Įmonė ilgalaikių 1.3.1. 2009 metais buvo gražinta likusi skolos Japonijos jenomis dalis pagal 2001-02- 01 Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, AB Klaipėdos energija ir SP UAB Palangos šilumos tinklai pasirašytą skolos perkėlimo sutartį. 1.3.2. Balanso Kitų mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų registre 2009 metų pabaigai nurodyta 236 935 Lt įsipareigojimų. Audito metu nustatyta, kad įmonė į šį straipsnį įtraukė avansinius mokėjimus ir sumažino įsipareigojimų sumą 747 Lt. Atitinkama suma nenurodyta trumpalaikio turto straipsniuose. Pagal įmonės paaiškinimą pagrindinis kreditorius yra uždaroji akcinė bendrovė Litesko. Įmonės apskaitoje yra užregistruotas 237 640 Lt įsiskolinimas, kuris susidarė bendrovei Litesko apmokant įmonės Palangos šilumos tinklai sąskaitas 2001 metais turto perdavimo laikotarpiu. Audito metu mums nebuvo pateikti dokumentai pagrindžiantys šios skolos susidarymą, todėl negalime daryti galutinių išvadų dėl jos pagrįstumo. Tačiau šio įsipareigojimo analizė leidžia daryti prielaidą, kad didžioji dalis sumos yra trumpalaikiai įsipareigojimai, kurių vykdymą pagal Šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos bei Trumpalaikio turto perleidimo sutartis turėjo perimti uždaroji akcinė bendrovė Litesko ir toks įmonės įsiskolinimas neturėjo būti fiksuojamas apskaitoje. Pavyzdys. Pagal finansinio lizingo sutartis 2001-02-01 įmonės skolos likutis 186128 Lt, tame tarpe 2001 metais turėjo būti sumokėta 79364 Lt. Per vienerius metus mokėtinos sumos yra priskiriamos trumpalaikiams įsipareigojimams, todėl nurodyta suma perleidžiant trumpalaikį turtą turėjo būti įtraukta į trumpalaikių įsipareigojimų sąrašą ir jų vykdymas perduotas uždarajai akcinei bendrovei Litekso. Be to, 2009 metų balanse pateikta neteisinga informacija apie tai, kad 237640 Lt įsiskolinimas uždarajai akcinei bendrovei Litesko yra trumpalaikis įsipareigojimas. Šis
- 12 įsipareigojimas apskaitoje įregistruotas ne vėliau kaip 2003 metais, t. y. apskaitomas daugiau kaip septynerius metus, todėl jis turi būti priskirtas ilgalaikiams įsipareigojimams. Šio įsiskolinimo susidarymo priežastys nėra atskleistos aiškinamajame rašte. 1.3.3. Įsipareigojimų registruose nėra apskaitytas įsipareigojimas darbuotojams (sukaupti atostoginiai) (detaliau žr. Ataskaitos 2.2 punkte). 2. Pastebėjimai dėl 2009 m. pelno (nuostolio) ataskaitos 2.1. Pagal šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutartį Nuomos mokestis Nr. 3 yra ilgalaikės paskolos ir palūkanų Japonijos jenomis Finansų ministerijai kompensavimo mokestis. 2009 metais įmonės apskaitoje užregistruotas 89 279 Lt paskolos likutis, kuris nustatyta tvarka buvo gražintas. 22-asis verslo apskaitos standartas Užsienio valiutos kurso pasikeitimas 19 nustato, kad sandoris užsienio valiuta pirminio pripažinimo metu turi būti įvertinamas pagal sandorio dienos oficialų valiutos kursą. Audito metu nustatyta, kad sumokėta paskola ir palūkanos apskaitoje buvo užregistruotos remiantis ne oficialiu valiutos kursu, o uždarosios akcinės bendrovės Litesko pateikta informacija apie nupirktą valiutą, dėl to veiklos sąnaudos padidintos 91,46 Lt, o teigiama valiutos įtaka sumažinta 1670,86 Lt. Pažymime, kad šis nukrypimas įtakos galutiniam įmonės veiklos rezultatui neturi, kadangi faktinius valiutos pirkimus ir pavedimus Finansų ministerijai atliko uždaroji akcinė bendrovė Litekso. 2.2. Įmonės darbuotojai 2009 metų gruodžio 31 d. nėra išnaudoję visų jiems priklausančių atostogų: bendrovės direktoriaus neišnaudotos atostogos 23 dienos, vyriausiojo buhalterio 47 dienos. kaupimo ir Pagal Verslo apskaitos standartus sąnaudos apskaitoje pripažįstamos remiantis palyginimo principais, t. y. tada, kai jos patiriamos, neatsižvelgiant į pinigų sumokėjimo laiką, be to, jos turi būti siejamos su ataskaitinio laikotarpio pajamomis. Dėl to įmonės patiriamos atostoginių sąnaudos ir atostoginių kaupiniai (įsipareigojimas) turėtų būti įvertinami ir apskaitoje parodomi tais metais, kada faktiškai atostogos uždirbamos, bet ne tada, kai darbuotojas jomis pasinaudoja. Būsimiems atostoginiams sukauptos sumos metinėje finansinėje atskaitomybėje turi būti nurodytos kaip įsipareigojimai darbuotojams. Mūsų atliktais paskaičiavimais įmonės įsipareigojimai yra sumažinti, o veiklos rezultatas padidintas 6889 Lt atostoginių suma (5256 Lt atostoginių kaupiniai, 1633 Lt sukauptos Valstybinio socialinio draudimo ir Garantinio fondų įmokos). 19 Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003-12-18 nutarimas Nr. 1 (su vėlesniais pakeitimais).
- 13 2.3. Nekilnojamojo turto mokesčio 20 įstatymas nustato nekilnojamojo turto apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu tvarką. Pagal ją mokestis pradedamas skaičiuoti nuo mėnesio, kurį įgyjama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, nekilnojamasis turtas pradedamas naudoti ekonominei ar individualiai veiklai arba nekilnojamasis turtas juridinio asmens perimamas. Audito metu mes nustatėme, kad įmonė už 2009 metus priskaičiavo ir sumokėjo 318249 Lt nekilnojamojo turto mokesčio. Mūsų surinktais duomenimis pildant deklaraciją neteisingai nurodyta ar neįtraukta žemiau nurodyto turto vertė: - įmonė į deklaraciją neįtraukė nuo 2009 metų jai nuosavybės teise priklausančių šilumos tinklų Brukšvos g. 6, kurių vidutinė rinkos kaina 118000 Lt. Įvertinus tai įmonė turėjo sumokėti 1180 Lt daugiau nekilnojamojo turto mokesčio. Šia suma turėjo būti parodytos didesnės 2009 metų pajamos ir sąnaudos; - nuosavybės teise priklausančių 104/743 kiemo statinių, Senojo turgaus g. 2 vertė pagal Nekilnojamo turto registro duomenis yra 4255 Lt, tuo tarpu įmonė pildydama deklaraciją šią vertę padidino ir nurodė 30400 Lt, t. y. įtraukė ir ne jai priklausančių dalių vertes. Dėl to nekilnojamojo turto mokesčio sumokėta 261 Lt daugiau. Įvertinus neatitikimus 2009 metais įmonė turėjo sumokėti 319168 Lt nekilnojamojo turto mokesčio arba 919 Lt daugiau. Šia suma turėjo būti parodytos didesnės 2009 metų pajamos ir sąnaudos. 2.4. Bendrovės stebėtojų taryba 2009-08-24 posėdyje nusprendė leisti kasmetinių atostogų direktorių nuo 2009-10-12 iki 2009-11-30. Direktoriaus atostogų metu jo funkcijos pavestos bendrovės buhalterei. Stebėtojų taryba nesvarstė priedo ar priemokos skyrimo buhalterei už papildomų funkcijų atlikimą. Audito metu nustatyta, kad spalio ir lapkričio mėnesiais nepagrįstai buhalterei buvo išmokėtas padidintas atlyginimas. Iš viso buvo išmokėta 529 Lt daugiau (403,63 Lt darbo užmokesčio ir 125,04 socialinio draudimo mokesčio), dėl to šia suma padidėjo įmonės sąnaudos. 2.5. Viešųjų pirkimų įstatymas 21 nustato, kad įmonės, kurios teikia naudoti ir eksploatuoti stacionarius tinklus, skirtus teikti visuomenei geriamojo vandens, elektros energijos, dujų ar šilumos gamybos, perdavimo ar paskirstymo paslaugas, taip pat tiekia geriamojo vandenį, elektros energiją, dujas ar šilumą tokiems tinklams, yra priskiriamos perkančiosioms organizacijoms ir jos atlikdamos pirkimus turi vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu. 20 2005-06-07 Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas Nr. X-233 9su vėlesniais pakeitimais). 21 1996-08-13 Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas Nr. I-1491 (su vėlesniais pakeitimais).
- 14 Viešųjų pirkimų įstatymo 85 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, kurias ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo privalo paskelbti šio įstatymo nustatyta tvarka. Uždaroji akcinė bendrovė Palangos šilumos tinklai nėra pasitvirtinusi ir paskelbusi supaprastintų pirkimų taisyklių. Įmonė 2009 metais vykdė ūkinę veiklą ir jai užtikrinti pirko prekes ir paslaugas, iš viso už 9712 Lt. Audito metu mums nebuvo pateikti dokumentai, kad 2009 metais perkant prekes ir paslaugas buvo taikytos viešųjų pirkimų procedūros. 3. Kiti pastebėjimai 3.1. Dėl administracijos išlaikymo mokesčio Šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutartyje vieną iš nuomos mokesčio dalių sudaro administracijos išlaikymo mokestis Nuomos mokestis Nr. 1. Sutarties sudarymo metu šio mokesčio metinis dydis sudarė 60000 Lt. Sutartyje taip pat numatytas šio mokesčio perskaičiavimas atsižvelgiant į vidutinį metinį darbuotojų darbo užmokestį ir infliacijos lygį. Perskaičiuotas mokestis yra taikomas jei toks perskaičiavimas daugiau kaip 2 % pakeis pradinį arba perskaičiavimo metu galiojantį Nuomos mokestį Nr. 1. Audito metu mes nustatėme, kad perskaičiavimas buvo atliktas du kartus: pirmasis perskaičiavimas atliktas 2007 metais, administracijos išlaikymo mokestis nustatytas 76038 Lt ir buvo taikomas nuo tų metų kovo mėnesio 1 d., antrasis perskaičiavimas atliktas 2008 metais, administracijos išlaikymo mokestis - 86141 Lt ir pradėtas taikyti nuo tų metų birželio 1 d. Audito metu mes patikrinome šio mokesčio perskaičiavimo teisingumą ir nustatėme, kad perskaičiavimui buvo taikomi praėjusių kalendorinių metų rodikliai, o ne paskutiniųjų 12 mėnesių, kaip tai numato sutartyje nurodyta formulė. Dėl to 2007 metais administracijos išlaikymo mokestis paskaičiuotas 1458 Lt mažesnis: mūsų atliktais skaičiavimais nuo 2007 metų kovo mėnesio turėjo būti taikomas 77496 Lt administracijos išlaikymo mokestis. 2008 metais papildomai įvertinus prieš tai neteisingai atliktą perskaičiavimą metinis administracijos išlaikymo mokestis turėtų būti 92414 Lt. Nuo 2008 metų birželio mėnesio taikomas administracijos išlaikymo metinis mokestis yra 6273 Lt mažesnis. Pastebėjimas. Per devynerius nuomos metus šis mokestis buvo perskaičiuotas tik du kartus. Jeigu bendrovės administracija kiekvienų metų pradžioje būtų atlikusi skaičiavimus, nustačiusi šio mokesčio pokyčius ir pareikalavusi antrosios šalies vykdyti sutartį pagal nustatytas sąlygas, tai šiandien administracijos išlaikymo mokestis siektų daugiau kaip 100 000 Lt. 3.2. Dėl administracinių patalpų nuomos mokesčio Įmonė Palangos šilumos tinklai 2007 metais išnuomojo 11,5 m 2 patalpas uždarajai akcinei bendrovei Kastata. Pagal sutartį nuomininkas moka 230 Lt per mėnesį už nuomą ir
- 15 89,04 Lt komunalinius mokesčius gegužės rugsėjo mėnesiais, 150,63 Lt spalio balandžio mėnesiais. Sutartyje numatyta galimybė perskaičiuoti nuomos mokesčius kas pusmetį, t. y. nuomos kaina indeksuojama jei Statistikos departamento vartojimo kainų indekso rodiklis ne mažesnis kaip 1,1. O komunaliniai mokesčiai keičiami, jei tik keičiasi jų tarifai. 2009 metais bendrovės Palangos šilumos tinklai direktorius, nesudaręs sutarties pakeitimų ir papildymų, vienašališkai savo įsakymu 22 sumažino 50% nuomos mokestį ir 70% mokesčius už komunalinius patarnavimus. Nors įsakymas sumažinti mokesčius pasirašytas 2009-10-05, tačiau sumažinimas pritaikytas nuo 2009 metų sausio mėnesio. Nepagrįstai perskaičiavus mokesčius nuo metų pradžios įmonė prarado 1768,41 Lt pajamų. Be to nepagrįstai sumažinti komunaliniai mokesčiai, kadangi 2009 metais tarifai ne sumažėjo, o priešingai padidėjo. Pavyzdys. Taryba 2008-12-05 sprendimu Nr. T2-130 nustatė naujas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas. Pagal šį sprendimą šalto vandens kaina 2,65 Lt/m 3, nuotekų 3,76 Lt/m 3. Bendra 1 m 3 kaina 6,41 Lt. Sudarytoje sutartyje su UAB Kastata 1m 3 šalto vandens tarifas numatytas 4,89 Lt arba 25 % mažesnis nei Tarybos patvirtintas tarifas. Atkreipiame dėmesį, kad sutartyje nustatytas patalpų nuomojimo terminas iki 2008-12-31. Audito metu mums nebuvo pateikti sutarties termino pratęsimo dokumentai, todėl pagal Civilinį Kodeksą 23 sutartis tapo neterminuota. 3.3. Dėl įmonės apskaitos politikos Buhalterinės apskaitos įstatymas bei Verslo apskaitos standartai apskaitos politiką apibrėžia kaip apskaitos principus, apskaitos metodus ir taisykles, skirtus apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti. Audituojamo subjekto apskaitos politika nėra pakankama, kadangi apskaitos politika įmonėje parengta ir patvirtinta 2004 metais. Iki šio audito apskaitos politika nebuvo papildoma ir tobulinama, nors per tą laiką įsigaliojo Verslo standartų pakeitimai ir papildymai. Primename, kad įmonės vadovas atsako už apskaitos politikos parinkimą ir jos įgyvendinimą. Pavyzdys. 31 Verslo apskaitos standartas Atlygis darbuotojui patvirtintas 2008 metais. Šio standarto tikslas nustatyti atlygio darbuotojui apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose tvarką. Atkreipiame dėmesį, kad savivaldybės, rengdamos ir teikdamos konsoliduotas ataskaitas, aiškinamajame rašte privalės pateikti informaciją apie kontroliuojamus, asocijuotus ir kitus subjektus. Siekiant pateikti pagrįstą ir teisingą informaciją apie turtą ir įsipareigojimus, 22 UAB Palangos šilumos tinklai direktoriaus 2009-10-05 įsakymas Nr. 3 Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio pakeitimo. 23 Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso, patvirtinto 2000-07-18 įstatymu Nr. VIII-1864, 6.481 straipsnis: Jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.
- 16 aiškinamajame rašte turės būti teikiama jungtinė finansinės būklės ataskaitos (balanso) informacija, kuri apims (susumuos) minėtų subjektų duomenis. Atsižvelgiant į tai, Savivaldybės administracija turi užtikrinti, kad savivaldybės kontroliuojamų akcinių bendrovių panašus turtas ir įsipareigojimai turi būti panašiai vertinamas registruojant juos apskaitoje. Mūsų nuomone, tai būtų galima pasiekti nustatant pagrindines apskaitos politikos gaires, pavyzdžiui, koks turtas yra priskiriamas ilgalaikiam turtui ir t. t. 3.4. Dėl patvirtintų įmonės įstatų Uždarosios akcinės bendrovės Palangos šilumos tinklai įstatų nauja redakcija Juridinių asmenų registre įregistruota 2008-05-28. Šių įstatų VII straipsnyje Bendrovės vadovas reglamentuojami direktoriaus kompetencijos klausimai. Įstatų 8.8 punkto 16 papunktyje numatyta, kad direktorius nustato prekių ir paslaugų kainas ir įkainius. Ši direktoriaus kompetencijai priskirta funkcija prieštarauja Vietos savivaldos įstatymui 24, kuriame kontroliuojamų įmonių teikiamų paslaugų kainų nustatymas priskiriamas išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai. 3.5. Dėl šilumos tinklų apskaitomų Savivaldybės administracijos balanse Savivaldybės administracija nuo 2002 metų savo ilgalaikio turto apskaitos registruose apskaito šilumos tinklus, kurių likutinė vertė 2010 metų kovo mėnesį 4 874 126 Lt. Kadangi šis turtas nėra nurašytas daroma prielaida, kad jis yra naudojamas, t. y. jais tiekiama šilumos energija. Šis turtas nėra perduotas kontroliuojamai įmonei Palangos šilumos tinklai, atitinkamai jis nėra išnuomotas uždarajai akcinei bendrovei Litesko, todėl šio turto nusidėvėjimo dalimi nuomininkas mažiau sumoka nuomos mokesčio. Savivaldybės administracijos buhalterijos duomenimis šio turto nusidėvėjimas per mėnesį siekia daugiau kaip 33000 Lt ir iš viso nuo turto gavimo dienos yra sukaupta 3 167 901 Lt Pažymime, kad šią problemą mes kėlėme ankstesnio audito metu, tačiau joks sprendimas dėl to nebuvo priimtas. 3.6. Dėl įmonės metinio pranešimo Už įmonės metinį pranešimą yra atsakinga įmonės vadovybė. Mes patikrinome, ar metiniame pranešime pateikti duomenys atitinka metinių finansinių ataskaitų duomenis. Mes netikrinome šiame pranešime pateiktų planų, prognozių ir kitų vertinimų. Audito metu metiniame pranešime nustatytus reikšmingus dalykus, kurie nesutiko su pridedamomis finansinėmis ataskaitomis, įmonė ištaisė. 24 1994-07-07 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas Nr. I-533 (su vėlesniais pakeitimais).
- 17 AUDITO REKOMENDACIJOS Rekomendacijos uždarajai akcinei bendrovei Palangos šilumos tinklai : 1. Nustatyta tvarka ištaisyti apskaitos klaidas ir finansinės atskaitomybės duomenis: 1.1. Apskaičiuoti nusidėvėjimą 425492 Lt turtui, kuris apskaitoje yra pripažintas kaip nenaudojamas veikloje (Ataskaitos 1.1.1 punktas). 1.2. Apskaičiuoti nusidėvėjimą įsigytiems šilumos tinklams Brukšvos g. 6 (Ataskaitos 1.1.2 punktas). 1.3. Iš trumpalaikio turto į ilgalaikio turto apskaitos registrus perkelti iš bendrovės Litesko gautiną 7 818 378 Lt sumą (Ataskaitos 1.1.3 punktas). 1.4. Sumas iš balanso Nebaigtų vykdyti sutarčių eilutės perkelti į nuostolių sąskaitas (Ataskaitos 1.1.4 punktas). 1.5. Į sąnaudas nurašyti veikloje naudojamą 2554 Lt įsigijimo vertės inventorių (Ataskaitos 1.1.5 punktas). 1.6. Iš balanso Kitų rezervų sąskaitos į Turto perkainojimo rezervą perkelti 120999 Lt skirtumą, susidariusį dėl šilumos tinklų Brukšvos g. 6 užregistravimo apskaitoje tikrąja verte. Taip pat Kapitalo pokyčių ataskaitoje šį rezervą nurodyti ataskaitos Ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimas/sumažėjimas (Ataskaitos 1.2.2 punktas). 1.7. Finansinėje atskaitomybėje atskirti 747 Lt gautinas ir 237682 Lt mokėtinas sumas bei jas nurodyti atitinkamai turto ar įsipareigojimų pusėje (Ataskaitos 1.3.2 punktas). 1.8. Apskaitos registruose sukaupti 6889 Lt atostoginių ir kitas mokėtinas sumas (Ataskaitos 2.2 punktas). 2. Sudaryti finansinę atskaitomybę pagal Verslo apskaitos standartų reikalavimus, nurodant visus privalomus straipsnius, tame tarpe straipsnį Kitas ilgalaikis turtas (Ataskaitos 1.1.3 punktas). 3. Kad išorės vartotojas, tame tarpe savivaldybės taryba, galėtų gauti pakankamai informacijos, aiškinamajame rašte pateikti reikšmingą informaciją: 3.1. Apie įmonės veikloje nenaudojamą turtą ir jo nenaudojimo priežastis (Ataskaitos 1.1.1 punktas). 3.2. Apie įmonės gautinas sumas, tame tarpe gautina sumą iš uždarosios akcinės bendrovės Litesko dėl Nuomos mokesčio Nr. 4 atsiskaitymo ypatumų. Taip pat pateikti
- 18 gautinų sumų, kurios bus gražintos ne po vienerių metų, dabartinius vertinimus (Ataskaitos 1.1.3 punktas). 3.3. Apie šiuo metu apskaitoje registruotas nebaigtas vykdyti sutartis ir šios sumos susidarymo priežastis (Ataskaitos 1.1.4 punktas). 3.4. Apie įmonės įsipareigojimus pagal kiekvieną kreditorių ir sutartį, bei mokėtinų sumų susidarymo priežastis (Ataskaitos 1.3.2 punktas). 4. Kad finansinėje atskaitomybėje būtų atvaizduota teisinga ir tikra turto būklė, kiekvienais metais iš uždarosios akcinės bendrovės Litesko pareikalauti išsinuomoto turto inventorizacijos aprašų ir juos suderinti su buhalterinės apskaitos duomenimis (Ataskaitos 1.1.1 punktas). 5. Inicijuoti nenaudojamo uždarosios akcinės bendrovės Litesko veikloje išnuomoto turto perėmimą ir priimti sprendimą dėl šio turto tolimesnio naudojimo. Iki kol išsinuomotas turtas neperduotas, jam priskaičiuoti nusidėvėjimą ir vadovaujantis Šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutartimi šio turto nusidėvėjimo sumą įtraukti į Nuomos mokestį Nr. 4 (Ataskaitos 1.1.1 punktas). 6. Šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutartyje nustatyta tvarka išnuomoti įsigytus šilumos tinklus Brukšvos g. 6 (Ataskaitos 1.1.2 punktas). 7. Nustatyta tvarka imtis priemonių, kad būtų panaikinti netekę paskirties 115 281 Lt kiti rezervai (Ataskaitos 1.2.1 punktas). 8. Nustatyta tvarka ištaisyti 2009 metų nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją peržiūrint ir įtraukiant visas įmonei 2009 metais priklausančio turto vertes. Dėl susidariusio skirtumo patikslinti uždarajai akcinei bendrovei Litesko sąskaitose išrašytą nuomos mokestį (Ataskaitos 2.3 punktas). 9. Nustatyta tvarka iš įmonės buhalterės išieškoti 2009 metų spalio - lapkričio mėnesiai nepagristai išmokėto didesnio atlyginimo skirtumą (Ataskaitos 2.4 punktas). 10. Pasitvirtinti supaprastintų viešųjų pirkimų tvarką, ją paskelbti centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje bei atliekant pirkimus vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais (Ataskaitos 2.5 punktas). 11. Kiekvienais metais atlikti Šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos sutartyje numatyto administracijos išlaikymo mokesčio Nuomos mokesčio Nr. 1 perskaičiavimą ir esant sutartyje nustatytam pagrindui nustatyta tvarka taikyti perskaičiuotą mokestį (Ataskaitos 3.1 punktas). 12. Peržiūrėti sudarytą patalpų nuomos sutartį su UAB Kastata ir pakeistus mokesčius taikyti nuo sutarties pakeitimų ir papildymų pasirašymo momento. Perskaičiuoti nuomos ir komunalinius mokesčius už 2009 metus (Ataskaitos 3.2 punktas).
- 19 13. Peržiūrėti įmonės apskaitos politiką įvertinant Verslo ir apskaitos standartų pasikeitimu ir papildymus (Ataskaitos 3.3 punktas). 14. Nustatyta tvarka pakeisti įmonės įstatuose numatytą bendrovės direktoriaus kompetenciją, atsižvelgiant į tai, kad kontroliuojamų įmonių atlygintinų paslaugų kainas ir tarifus nustato Savivaldybės taryba (Ataskaitos 3.4 punktas). Rekomendacijos Palangos miesto savivaldybės administracijai: 15. Atsižvelgiant į tai, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius yra uždarosios akcinės bendrovės akcijų valdytojas, rekomenduojame įvertinti bendrovės vadovybės veiksmus dėl neteisingai sudarytos finansinės atskaitomybės bei kitų veiklos trūkumų ir įpareigoti visuotiniam akcininkų susirinkimui pateikti teisingą 2009 metų finansinę atskaitomybę. 16. Nustatyta tvarka perduoti bendrovei Palangos šilumos tinklai Savivaldybės administracijos buhalterinėje apskaitoje apskaitomus šilumos tinklus (Ataskaitos 3.5 punktas). 17. Vadovaujantis Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais kontroliuojamoms akcinėms bendrovėms nustatyti pagrindines apskaitos politikos gaires (Ataskaitos 3.3 punktas). Kontrolierės pavaduotoja Aušra Kedienė