Užkrečiamųjų ligų grėsmės: kam turi būti pasiruošusios sveikatos priežiūros įstaigos? Prof. dr. SAULIUS ČAPLINSKAS Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius saulius@ulac.lt www.sauliuscaplisnkas.lt linkedin.com/in/sauliuscaplinskas Vilnius, 2019 m. gegužės 29 d.
Lietuvos gyventojų sergamumas užkrečiamosiomis ligomis (registruota atvejų) Ne visi susirgimai patenka į statistiką dalis gyventojų gydosi savarankiškai, nesikreipdami į medikus 97 proc. darbingo amžiaus žmonės ir vaikai www.ulac.lt Kasmet nuo 10 iki 20 proc. nuo visų registruotų ligų sudaro užkrečiamos ligos
PSO įspėja, kad pastaruoju metu kur kas greičiau nei anksčiau plinta daugelis infekcinių (užkrečiamųjų) ligų, kurios (ar jų komplikacijos) iki šiol išlieka viena iš pagrindinių mirtingumo priežasčių tiek ekonomiškai išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse Kodėl per paskutinius 50 m. užkrečiamųjų ligų išaugo 4 kartus? Kokios UL grėsmės laukia ir kam turime būti pasiruošę?
Užkrečiamųjų ligų atsiradimo ir sugrįžimo veiksniai 1. Demografiniai ir elgsenos pokyčiai 2. Naujos technologijos ir pramonė 3. Žmonių skverbimasis į laukines sritis, pokyčiai ekosistemose ir žemės išteklių naudojimo srityje 4. Globalūs klimato pokyčiai 5. Žmonių imuninės sistemos susilpnėjimas 6. Per dažnai vartojami AB bei insekticidai ir mikroorganizmų prisitaikymas 7. Visuomenės sveikatos infrastruktūros ir sanitarinių priemonių taikymo susilpnėjimas 8. Karai, terorizmas, masinė migracija 9. Tarptautinės kelionės ir komercija LBPG; 213 m. rugsėjis (T 17 N 7) Drastiškai pagausės užkrečiamųjų ligų ir gyvenimo trukmė sumažės
Užkrečiamųjų ligų atsiradimo ir sugrįžimo veiksniai 1. Demografiniai ir elgsenos pokyčiai ŽIV, LPI, virusiniai hepatitai (VH)
800 700 ŽIV paplitimas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (komuliatyviniai atvejai 100 000 gyventojų) Estija 600 500...why HIV prevalence in 2013 was 3.8 times lower than in Latvia and 8.7 times lower than in Estonia...? V.Saldahana, UNAIDS Latvija Lietuva 737 Kas antras vartojantis narkotikus ŽIV+ 400 378 300 200 100 you have become a hostage of yours success... 106 0 1987 1988 1989 1900 1991 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017
Virusiniai hepatitai ir infekcijų raiška ledkalnio pavidalu: Ūminės infekcijos Pilnai neišreikštos infekcijos Besimptominės infekcijos Tylusis žudikas : septinta pagal svarbą mirties priežastis visame pasaulyje
Užkrečiamųjų ligų atsiradimo ir sugrįžimo veiksniai 1. Demografiniai ir elgsenos pokyčiai 2. Naujos technologijos ir pramonė 3. Žmonių skverbimasis į laukines sritis, pokyčiai ekosistemose ir žemės išteklių naudojimo srityje ŽIV, LPI, virusiniai hepatitai (VH) Kempinligė, legioneliozė Ebola, Hantavirusas, Zika, Lassa karštligė ASPĮ pasirengimo Ebolos virusinės ligos atvejams pratybos. (Klaipėda, 2014 m.) Karščiuojantys ligoniai ir toliau bendrame sraute...
Užkrečiamųjų ligų atsiradimo ir sugrįžimo veiksniai 1. Demografiniai ir elgsenos pokyčiai 2. Naujos technologijos ir pramonė 3. Žmonių skverbimasis į laukines sritis, pokyčiai ekosistemose ir žemės išteklių naudojimo srityje 4. Globalūs klimato pokyčiai ŽIV, LPI, virusiniai hepatitai (VH) Kempinligė, legioneliozė Ebola, Hantavirusas, Zika, Lassa karštligė Maliarija, Denge, geltonoji karštligė, EE
Rodiklis 100 000 gyv. Erkinis encefalitas Erkinis encefalitas Tendencija 25.00 22.07 20.00 19.13 19.76 16.57 16.94 16.76 15.00 12.05 12.04 11.57 10.00 6.88 5.00 0.00 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 Metai p = 0,4453
Paskiepytų asmenų skaičius, abs. sk. Nuo erkinio encefalito paskiepyta vaikų ir suaugusiųjų Lietuvoje 2010-2018 m. (abs. sk.) 140000 120000 100000 80000 60000 40000 20000 0 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 TBE rev. 11263 14828 14123 16381 14614 17682 36337 42033 39567 TBE3 10382 15083 14607 15263 12840 16575 33232 38064 35291 TBE2 9427 11450 10134 12886 12730 14024 21008 28570 33160 TBE1 7295 10037 9157 11831 12482 13875 17191 18039 20098 Iš viso 38 367 51 398 48 021 56 361 52 666 62 156 107 768 126 706 128 166
Užkrečiamųjų ligų atsiradimo ir sugrįžimo veiksniai 1. Demografiniai ir elgsenos pokyčiai 2. Naujos technologijos ir pramonė 3. Žmonių skverbimasis į laukines sritis, pokyčiai ekosistemose ir žemės išteklių naudojimo srityje 4. Globalūs klimato pokyčiai 5. Žmonių imuninės sistemos susilpnėjimas; per dažnai vartojami AB bei insekticidai ir mikroorganizmų prisitaikymas ŽIV, LPI, virusiniai hepatitai (VH) Kempinligė, legioneliozė Ebola, Hantavirusas, Zika, Lassa karštligė Maliarija, Denge, geltonoji karštligė, EE DAV TB, ŽIV, su sveikatos priežiūra susiję infekcijos, atspari gonorėja
Mokslininkai aptiko genetinį ryšį su tuberkulioze Maždaug 1 iš 5 žmonių yra užsikrėtęs Mycobacterium tuberculosis, bet daugumai simptomai niekada nepasireikš. Kodėl kai kurie žmonės jautresni bakterijai už kitus? Rockefellerio mokslininkas J-L Casanova nustatė genetinę imuninės sistemos jautrumo mikobakterijų atakai sąlygą - TYK2 variantas buvo susijęs su 1 proc. TB šioje grupėje atvejų, tai liečia maždaug 1 iš 600 europiečių. Manoma, kad tai sietina su daugiau TB atvejų nei bet kuri kita žinoma genetinė sąlyga Žinoma, kad šis TYK2 variantas mažina gama interferono, kuris paprastai saugo organizmą nuo mikobakterijų, kiekį. Gali būti, kad šiuos žmones galima veiksmingai gydyti gama interferonu, kuris prieinamas jau 30 metų.
10 paprastų įgyvendinamų rekomendacijų, kurios padės pailginti realų antibiotikų galiojimo laiką ir suteiks mums daugiau laiko kurti geresnes strategijas kovojant prieš atsparumą antibiotikams (O'Neil, 2016 m.). 1. Mažinti antimikrobinių medžiagų paklausą gerinant visuomenės informuotumą, 2. Gerinti sanitarines sąlygas, 3. Mažinti perteklinį antibiotikų naudojimą (įskaitant jų naudojimą žemės ūkyje), 4. Tobulinti visuotinės atsparumo vaistams stebėseną, 5. Kurti vakcinas, 6. Kurti kitas alternatyvas, 7. Didinti infekcinių ligų srityje besidarbuojančių žmonių skaičių, 8. Finansuoti mokslinių tyrimus ir naujų vaistų kūrimą, 9. Užtikrinti geresnes paskatas kurti naujus vaistus, 10. Gerinti esamus vaistus.
Kaip antimikrobinės medžiagos patenka į aplinką Gamyba Atliekos Naudojimas Vandens valymo sistemos Žmonės Gyvūnai (įskaitant vandens ir naminius) Mėšlas ir kompostavi mas Augalinės kultūros Aplinka
Pasaulio upės pavojingai užterštos antibiotikais (didžiausias pasaulinis upių užterštumo antibiotikais tyrimas) 72 valstybėse tirti 711 vietų ėminiai, antibiotikų (AB) aptikta 65 % iš jų. 111 vandens ėminių AB koncentracija nesaugi, blogiausiu atveju saugumo ribą viršijo 300 kartų. Antibiotikai į upes ir dirvožemį patenka per žmonių ir gyvūnų atliekas, sunkiasi iš nuotekų valymo įrenginių ir vaistų gamyklų. Mažesnių pajamų šalių upėse antibiotikų koncentracija paprastai didesnė, blogiausia padėtis Azijoje ir Afrikoje. Užterštumas AB viena iš bakterijų atsparumo gyvybiškai svarbiems vaistams vystymosi priežasčių ir pasaulinė grėsmė sveikatai, iki 2050 m. dėl to gali mirti 10 milijonų žmonių - paskelbė praėjusį mėnesį JT. Šaltinis: Natasha Gilbert, The Guardian, Mon 27 May 2019
Užkrečiamųjų ligų atsiradimo ir sugrįžimo veiksniai 1. Demografiniai ir elgsenos pokyčiai 2. Naujos technologijos ir pramonė 3. Žmonių skverbimasis į laukines sritis, pokyčiai ekosistemose ir žemės išteklių naudojimo srityje 4. Globalūs klimato pokyčiai 5. Žmonių imuninės sistemos susilpnėjimas; per dažnai vartojami AB bei insekticidai ir mikroorganizmų prisitaikymas 6. Visuomenės sveikatos infrastruktūros ir sanitarinių priemonių taikymo susilpnėjimas ŽIV, LPI, virusiniai hepatitai (VH) Kempinligė, legioneliozė Ebola, Hantavirusas, Zika, Lassa karštligė Maliarija, Denge, geltonoji karštligė, EE DAV TB, ŽIV, su sveikatos priežiūra susiję infekcijos, atspari gonorėja VVI (difterija, kokliušas, tymai}, cholera, VH, maliarija Koks mediko autoritetas ir vaidmuo visuomenėje?
Medikas svarbiausias apsisprendimo dėl skiepijimosi proceso dalyvis Medikų rekomendacijų svarba priimant sprendimą dėl vakcinacijos pagrįsta įrodymais - jų įtaka priimant sprendimą dėl vakcinacijos yra viena didžiausių.! Tačiau kai kurie medikai nesijaučia pakankamai pasirengę atsakyti į klausimus arba veltis į sudėtingas diskusijas su nenorinčiais skiepytis žmonėmis. 36,8 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų (2014 m.) atsakė, kad per pastaruosius 5 m. gydytojas nerekomendavo pasiskiepyti nuo kokios nors ligos tai ženklas, kad jie patys yra neapsisprendę
Užkrečiamųjų ligų iššūkiai Skaitmeninės technologijos vis daugiau pasitarnauja kovojant su užkrečiamosiomis ligomis ir padeda apjungti ELPKC bei šalių narių užkrečiamųjų ligų elektronines valdymo sistemas. Turime būti budrūs, akylai sekti užkrečiamųjų ligų epidemiologinę situaciją Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje, kad iškilus naujų ar atsinaujinančių užkrečiamųjų ligų grėsmėms būtume pasirengę jas atremti.
Nuo laboratorinės medicinos duomenų priklauso 70 proc. (60-80 proc.) klinikinių sprendimų (pvz., dėl priėmimo, išrašymo ir gydymo) 1. laboratorija sudaro 5 proc. sveikatos sistemos išlaidų, bet nuo jos priklauso 95 proc. visų likusių išlaidų. 2. laboratorija sudaro 80 proc. objektyvių klinikinės istorijos duomenų ir turi įtakos 60-70 proc. daromų lemiamų sprendimų. Šaltiniai: [1] BeastallGH. Adding value to clinical biochemistry. Ann Clin Biochem 2010;47(Suppl 1):1 [2] ForsmanRW. Why is the laboratory an afterthought for managed care organizations? Clin Chem 1996;42:813 6 [3] Communicating the laboratory's value to health care: an interview with Rodney Forsman. Clinical Laboratory News 2004;July:12 3
ECDC globali vizija įdiegti viso genomo sekos (Whole genome sequencing) tyrimą į maistu plintančių zoonozių ir kt. užkrečiamųjų ligų stebėseną: ECDC prisidės prie standartų ir sistemų, leidžiančių visoje ES naudoti WGS kaip pagrindinį patogenų tipavimo metodą, pakeičiantį kitus iki šiol buvusius molekulinius metodus. Tai leis: Kuo anksčiau aptikti tarpvalstybinius protrūkius Nustatyti epidemiologiškai susietus židinius Atsekti maisto taršos grandinę Kuo skubiau taikyti maisto kontrolės priemones Nustatyti atsparias sukėlėjų padermes ir jas stebėti Ir kt.
Užkrečiamųjų ligų atsiradimo ir sugrįžimo veiksniai 1. Demografiniai ir elgsenos pokyčiai 2. Naujos technologijos ir pramonė 3. Žmonių skverbimasis į laukines sritis, pokyčiai ekosistemose ir žemės išteklių naudojimo srityje 4. Globalūs klimato pokyčiai 5. Žmonių imuninės sistemos susilpnėjimas; per dažnai vartojami AB bei insekticidai ir mikroorganizmų prisitaikymas 6. Visuomenės sveikatos infrastruktūros ir sanitarinių priemonių taikymo susilpnėjimas 7. Karai, terorizmas, masinė migracija 8. Tarptautinės kelionės ir komercija ŽIV, LPI, virusiniai hepatitai (VH) Kempinligė, legioneliozė Ebola, Hantavirusas, Zika, Lassa karštligė Maliarija, Denge, geltonoji karštligė, EE DAV TB, ŽIV, su sveikatos priežiūra susiję infekcijos, atspari gonorėja VVI (difterija, kokliušas, tymai), cholera, VH, maliarija Cholera, MO atsparumas, leišmaniozė, juodligė, VVI SARS, cholera, meningitis, Nilo virusas
Užkrečiamųjų ligų atsiradimo ir sugrįžimo veiksniai 1. Demografiniai ir elgsenos pokyčiai 2. Naujos technologijos ir pramonė 3. Žmonių skverbimasis į laukines sritis, pokyčiai ekosistemose ir žemės išteklių naudojimo srityje 4. Globalūs klimato pokyčiai 5. Žmonių imuninės sistemos susilpnėjimas; per dažnai vartojami AB bei insekticidai ir mikroorganizmų prisitaikymas 6. Visuomenės sveikatos infrastruktūros ir sanitarinių priemonių taikymo susilpnėjimas 7. Karai, terorizmas, masinė migracija 8. Tarptautinės kelionės ir komercija ŽIV, LPI, virusiniai hepatitai (VH) Kempinligė, legioneliozė Ebola, Hantavirusas, Zika, Lassa karštligė Maliarija, Denge, geltonoji karštligė, EE DAV TB, ŽIV, su sveikatos priežiūra susiję infekcijos, atspari gonorėja VVI (difterija, kokliušas, tymai), cholera, VH, maliarija Cholera, MO atsparumas, leišmaniozė, juodligė, VVI SARS, cholera, meningitis, Nilo virusas
Įvežtinių tymų atvejų skaičius Lietuvoje, 2018-2019* Iš viso tymų atv. skaičius Įvežtinių atvejų sk. Šalis, kurioje asmuo keliavo Asmenų tautybė Šaltinis: 2018 m. 30 5 2019 m. 678 9 1 Juodkalnija Lietuvos 1 Lenkija Lietuvos 1 Indija Lietuvos 2 - Ukraina Lietuvos 4 - Ukraina Lietuvos (3) Ukrainos (1) 1 - Lenkija Lenkijos 1 - Tailandas Lietuvos 2 JK Lietuvos 1 Rusija Lietuvos *duomenys atnaujinti 2019 m. gegužės 27 d.
Susirgusių tymais hospitalizacijos atvejų pasiskirstymas (proc.) pagal pacientų amžių, 2019* Viso: 687 Šaltinis: *duomenys atnaujinti 2019 m. gegužės 27 d.
Kokia užkrečiamoji liga visiems mums kainuoja brangiausiai?
STEBĖKITE ULAC informaciją Renginių kalendoriuje ir PS, Facebook, YouTube Apie kokią užkrečiamąją ligą dažniasiai ieško informacijos www.ulac.lt lankytojai? 6 234 ULAC naujienų prenumeratorių ULAC interneto svetainėje (google analytics duomenys) per metus apsilankė apie 1 mln. unikalių lankytojų
Rodiklis 100 000 gyv. Apie kokią užkrečiamąją ligą dažniasiai ieško informacijos www.ulac.lt lankytojai? Vėjaraupiai Vėjaraupiai Tendencija 800.00 760.85 700.00 600.00 587.26 565.87 500.00 449.78 468.71 498.29 526.49 474.30 400.00 401.46 356.51 300.00 p = 0,1237 200.00 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 Metai
Sveikata 2020 : vizija, kaip atskleisti didžiausią Europos sveikatos priežiūros sistemų potencialą iki 2020 m. Į žmogų orientuotos sveikatos priežiūros sistemų stiprinimas... reikalauja perorientuoti sveikatos priežiūros sistemas taip, kad jos teiktų pirmenybę ligų prevencijai, skatintų nuolatinį kokybės gerinimą ir integruotų paslaugų teikimą, užtikrintų priežiūros tęstinumą, remtų save pačius prižiūrinčius pacientus ir perkeltų priežiūros paslaugas kuo arčiau namų, nes tai saugu ir ekonomiška. PSO Europos regioninis biuras 2013 m
Šiandienos realijomis, vykdant užkrečiamųjų ligų (UL) stebėseną pasaulyje, nekyla abejonių, kad UL vaidmuo gyventojų sergamumo skalėje augs, kad atsiras ir kils užkrečiamųjų ligų protrūkiai pasaulyje, tik kyla klausimai: kokių ligų ir kada tai įvyks? Mikroorganizmai nepripažįsta kompromisų. Kovą su užkrečiamomis ligomis (liga) mes arba laimime, arba pralaimime.