LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas Birutė Vaičiulytė Ūkyje A registruojamų melţiamų karvių ginek

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas Birutė Vaičiulytė Ūkyje A registruojamų melţiamų karvių ginekologinių ligų įtaka pieno sudėčiai ir kokybei Effects of gynaecological diseases on milk quality and composition in dairy cows registered in farm 'A' Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS Darbo vadovas: Prof. dr. Loreta Šernienė Kaunas, 2016

DARBAS ATLIKTAS MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas Ūkyje A registruojamų melţiamų karvių ginekologinių ligų įtaka pieno sudėčiai ir kokybei. 1. Yra atliktas mano paties (pačios). 2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir uţsienyje. 3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą. Birutė Vaičiulytė (data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŢ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Birutė Vaičiulytė (data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO Prof. dr.loreta Šernienė (data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE) Prof. dr. Mindaugas Malakauskas (aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo ( os) vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentai 1) 2) (vardas, pavardė) (parašai) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas: (data) (gynimo komisijos sekretorės ( iaus) vardas, pavardė) (parašas) 2

TURINYS SANTRAUKA... 4 SUMMARY... 5 SANTRUMPOS... 6 ĮVADAS... 7 1. LITERATŪROS APŽVALGA... 8 1.1 Melžiamų karvių sveikatos sutrikimų įtaka pieno baltymų kiekiui... 8 1.2 Melžiamų karvių sveikatos sutrikimų įtaka pieno urėjos kiekiui... 9 1.3 Melžiamų karvių sveikatos sutrikimų įtaka pieno riebalų kiekiui... 9 1.4 Melžiamų karvių sveikatos sutrikimų įtaka somatinių ląstelių skaičiui piene... 10 1.5 Endometrito apibūdinimas, jo įtaka pieno sudėčiai ir kokybei... 12 1.6 Kiaušidžių cistų apibūdinimas, diferenciacija, jų įtaka pieno sudėčiai ir kokybei... 13 1.7 Mastito apibūdinimas, jo įtaka pieno sudėčiai ir kokybei... 15 1.8 Metrito apibūdinimas, jo įtaka pieno sudėčiai ir kokybei... 17 2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA... 18 2.1 Duomenų rinkimas... 18 2.2 Tiriamieji gyvūnai... 18 2.3 Tyrimo metodika ir eiga... 18 2.4 Tyrimo duomenų statistinė analizė... 20 3. TYRIMO REZULTATAI... 21 3.1 Tyrimo metų, sezonų, amžiaus įtakos pieno primilžiams, sudėties ir kokybės rodikliams analizė.. 21 3.2 Atskirų reprodukcinių ligų įtakos pieno primilžiams, sudėties, bei kokybės rodikliams analizė... 25 3.2.1 Endometrito įtaka pieno kiekio, sudėties bei kokybės rodikliams... 29 3.2.2 Folikulinių cistų įtaka pieno kiekio, sudėties bei kokybės rodikliams... 30 3.2.3 Geltonkūnio cistų įtaka pieno kiekio, sudėties bei kokybės rodikliams... 31 3.2.4 Mastito įtaka pieno kiekio, sudėties bei kokybės rodikliams... 32 3.2.5 Metrito įtaka pieno kiekiui, sudėties bei kokybės rodikliams... 33 4. REZULTATŲ APTARIMAS... 35 5. IŠVADOS... 39 PADĖKOS... 40 LITERATŪROS SĄRAŠAS... 41 3

SANTRAUKA Ūkyje A registruojamų melţiamų karvių ginekologinių ligų įtaka pieno sudėčiai ir kokybei Birutė Vaičiulytė Magistro baigiamasis darbas Ginekologinių ligų daţniausi padariniai, tai gimdos ir kiaušidţių funkcijos sutrikimai, nevaisingumai, ar net gyvulių mirtys. Uţdegiminiai procesai gimdoje sumaţina karvių reprodukcinį aktyvumą ūkiuose, didina sveikatos prieţiūros išlaidas, sumaţina pašaro pasisavinimą ir pieno gamybą. Aukštas karvių reprodukcinis efektyvumas yra būtinas kokybiško pieno gamybai. Baigiamasis darbas atliktas 2013 2016 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedroje bei A ūkyje. Tyrimui buvo atrinktos 100 melţiamų karvių, sirgusios ginekologinėmis ligomis. Tiriamosios karvės buvo suskirstytos pagal: amţių (2 4 metų karvės ir 4 6 metų karvės), metų sezonus (šiltąjį ir šaltąjį), tyrimo metus (2014 2015 metai), ginekologinius susirgimus (endometritą, folikulines cistas, geltonkūnio cistas, mastitą metritą), pieno sudėties ir kokybės rodiklius (baltymų kiekį, riebalų kiekį, urėjos kiekį, somatinių ląstelių skaičių, pieno primilţį) prieš susergant ir karvėms pasveikus. 2 4 metų amţiaus karvių piene baltymų kiekis (3,23 ± 0,32 proc.), SLS (188 ± 25 tūkst./ml), urėjos koncentracija (20,37 ± 6,10 proc./mg), pieno primilţis (30,48 ± 7,52 kg) prieš susergant buvo maţesni nei 4 6 metų amţiaus karvių piene. Pieš susergant endometritu baltymų kiekis piene buvo didesnis (3,62 ± 0,59 proc.), nei folikulinių cistų atveju (3,19 ± 0,28 proc.) (p<0,05). Prieš susergant endometritu, somatinių ląstelių skaičius piene buvo taip pat didesnis (221 ± 36 tūkst./ml) nei folikulinių cistų (190 ± 30 tūkst./ml) ar geltonkūnio cistų atveju (187 ± 22 tūkst./ml) (p<0,05). 2 4 metų amţiaus karvėms pasveikus baltymų kiekis ir SLS piene padidėjo (baltymai iki 3,36 ± 0,29 proc., SLS iki 196 ± 41 tūkst./ml), o 4 6 metų sumaţėjo (baltymai iki 3,27 ± 0,35 proc. SLS iki 204 ± 36 tūkst./ml). Pieno primilţis sumaţėjo abejose karvių grupėse. (2 4 metų iki 29,52 ± 7,88 kg, 4 6 metų iki 32,54 ± 6,90 kg). Endometrito atveju baltymų kiekis pasveikus sumaţėjo iki 3,22 ± 0,34 proc., folikulinių cistų atvejais padidėjo iki 3,52 ± 0,33 proc. Endometrito ir folikulinių cistų atvejais SLS sumaţėjo (endometrito iki 210 ± 39 tūkst./ml, folikulinių cistų iki 180 ± 37 tūkst./ml), o geltonkūnio cistų atvejais SLS padidėjo (iki 208 ± 40 tūkst./ml.) (p>0,05). Raktaţodţiai: pieno sudėtis, ginekologinės ligos, melţiamos karvės. 4

SUMMARY Effects of gynaecological diseases on milk quality and composition in dairy cows registered in farm 'A' Birutė Vaičiulytė Master s Thesis The most common consequences of gynaecological diseases are the uterine and ovarian dysfunction, infertility, or even animal deaths. Inflammatory processes in the uterus reduces the reproductive activity of cows, increasing health care costs, reduced feed intake and milk production. High cow reproductive efficiency is essential for high quality milk production, which affects the profitability of the herd. The Master s thesis was done during the period of 2013 2016 years at the Lithuanian University of Health Sciences Veterinary Academy department of Food Safety and Quality, and at the farm "A". 100 dairy cows with gynaecological diseases were chosen for this research. All cows were divided by: age (from 2 to 4 and from 4 to 6 years old), season of the year (cold and warm seasons), gynecological diseases (endometritis, follicular cysts, lutein cysts, mastitis, metritis), milk quality and composition findings (protein, fat, urea, somatic cells and milk production) before and after diseases, year of the research (2014 and 2015). At the group of 2 4 years old cows protein quantity (3.23 ± 0,32 %), SCC (188 ± 25 thousand/ml) urea (20.37 ± 6.10 %/mg), milk production (30.48 ± 7.52 kg) rates were lower before the illnesses comparing with older (4 6 years) cows. Protein quantity (3.62 ± 0.59 %) was higher before endometritis than before follicular cysts (3.19 ± 0.28 %) (p<0.05). SCC was also higher before endometritis (221 ± 36 thousand/ml) comparing with rates before follicular cysts (190 ± 30 thousand/ml) or lutein cysts (187 ± 22 thousand/ml) (p<0.05). Protein quantity and SCC increased (up to 3.36 ± 0.29 % and 196 ± 41 thousand/ml) at the group of 2 4 years old cows and decreased (up to 3.27 ± 0.35% and 204 ± 36 thousand/ml) at the group of 4 6 years old after cows recovered from gynecological diseases. Milk production decreased in both groups (up to 29.52 ± 7.88 kg at 2 4 years old cows and till 32.54 ± 6.90 kg at older cows). Protein quantity decreased up to 3.22 ± 0.34 % after cows recovered from endometritis and increased after follicular cysts were cured (up to 3.52 ± 0.33 %). SCC decreased after cows recovered from endometritis (210 ± 39 thousand/ml) and follicular cysts (180 ± 37 thousand/ml) and increased after lutein cysts (up to 208 ± 40 thousand/ml) (p>0.05). Key words: milk composition, gynaecological diseases, dairy cows. 5

SLS (SCC) somatinių ląstelių skaičius SL somatinės ląstelės PGF2α prostaglandinas GnRH gonadotropinis hormonas LH liuteinizuojantis hormonas FSH folikulus stimuliuojantis hormonas hcg chorioninis gonadotropinas NEB neigiamas energijos balansas SANTRUMPOS 6

ĮVADAS Karvės pienas tai normalus pieno liaukų sekrecijos produktas. Pienas yra svarbus mineralinių medţiagų šaltinis, ypač kalcio, fosforo, natrio, magnio ir nedidelio kiekio geleţies. Šių mineralų visuma yra labai svarbi naujagimio augimui, kaulų vystymuisi (1). Pieną sudaro vanduo, baltymai, riebalai, angliavandeniai, laktozė, vitaminai, mineralinės medţiagos. Būtent šie komponentai apsprendţia pieno kokybę, sudėtį, kurie skiriasi priklausomai nuo gyvulio veislės, genetinių savybių, gyvulio amţiaus, mitybos, šėrimo ir bandos valdymo, aplinkos bei daugelio kitų veiksnių (2). Pienas turi labai greitai gendančių savybių, todėl bet kokie ekstremalūs temperatūros, ph pokyčiai ar uţteršimas mikroorganizmais gali pakeisti pieno sudėtį bei kokybę. Karvės sveikatos būklės įvertinimas yra neatsiejamas nuo pieno sudėties bei kokybės įvertinimo. Vandens santykis ţaliame piene svyruoja tarp 85,3 ir 88,7 proc., baltymų kiekis tarp 2,3 ir 4,4 proc., laktozės kiekis tarp 3,8 ir 5,3 proc., riebalų kiekis tarp 2,5 ir 5,5 proc. (2). Norint nustatyti, ar pienas nėra uţterštas, yra matuojamas bendras pieno bakterinis uţterštumas bei somatinių ląstelių skaičius piene (3). Patogeninių mikroorganizmų, virusų sukeltos ginekologinės ligos yra labiausiai paplitusios ir ekonomiškai didţiausius nuostolius sukeliančios problemos galvijų tarpe. Ginekologinių ligų daţniausi padariniai tai gimdos ir kiaušidţių funkcijos sutrikimai, nevaisingumai ar net gyvulių mirtys. Uţdegiminiai procesai gimdoje sumaţina karvių reprodukcinį aktyvumą ūkiuose, didina sveikatos prieţiūros išlaidas, sumaţina pašaro pasisavinimą ir pieno gamybą. Aukštas karvių reprodukcinis efektyvumas yra būtinas kokybiško pieno gamybai, o tai paveikia ir bandos pelningumą. Ţemas reprodukcinis efektyvumas sumaţina bandos pelningumą, sudaro dideles problemas ūkininkavimo sistemoje, ko pasekmė prailgėja veršiavimosi intervalas, dėl to karvės pagamina maţiau pieno, kinta pieno sudėtis bei kokybė (4) Darbo tikslas: įvertinti ūkyje A per 2 metų laikotarpį registruotų melţiamų karvių ginekologinių ligų įtaką pieno sudėčiai ir kokybei. Darbo uţdaviniai: 1. Įvertinti tyrimo metų, sezono bei ūkyje A laikomų ginekologinėmis ligomis sergančių karvių amţiaus įtaką pieno sudėčiai ir kokybei. 2. Įvertinti pieno sudėtį ir kokybę prieš diagnozuojant ligas; 3. Įvertinti pieno sudėtį ir kokybę karvei pasveikus; 4. Įvertinti pieno sudėties ir kokybės kitimus prieš kiekvieną ginekologinį susirgimą ir pasveikus. 7

1. LITERATŪROS APŢVALGA 1.1 Melţiamų karvių sveikatos sutrikimų įtaka pieno baltymų kiekiui Pieno baltymai tai viena iš svarbiausių pieno sudedamųjų dalių. Sveikos karvės piene baltymų randama apie 3,5 proc. Didţiausias baltymų kiekis piene yra laktacijos pradţioje, ypač krekenų fazėje. Kadangi baltymų atsargų karvių organizme nesikaupia, gyvuliai juos turi gauti su pašaru (3). Pieno baltymai yra labai svarbus rodiklis, charakterizuojantis pieno tinkamumą pieno industrijoje. Bendri pieno baltymai yra sudaryti iš skirtingų, specifinių baltymų. Pagrindiniai pieno baltymai (1 lentelė) kazeinas, ß laktoglobulinas bei α laktoalbuminas yra sintetinami pieno liaukos epitelio ląstelių ir gaminami tik pieno liaukose, tačiau imunoglobulinai ir pieno serumo albuminai piene nėra sintetinami epitelinių ląstelių, jie yra absorbuojami iš kraujo (2). 1 lentelė. Pagrindinių pieno baltymų sudėties normos sveikoms melžiamoms karvėms (5). Baltymai Kiekis (proc.) KAZEINAI: 80 α1 kazeinas 32 α2 kazeinas 8 β kazeinas 32 κ kazeinas 8 IŠRŪGŲ BALTYMAI: 20 β laktoglobulinai 12 Β laktoalbuminai 4 Imunoglobulinai 3 Serumo baltymai 1 Pieno serumo (išrūgų) baltymai sudaro 15 22 proc. bendrų pieno baltymų (3). ß laktoglobulinas tai pagrindinis baltymas, aptinkamas galvijų piene, kuris sudaro apie 50 proc. visų pieno serumo (išrūgų) baltymų bei apie 12 proc. bendrų pieno baltymų. α laktoalbuminai sudaro apie 20 proc. visų pieno serumo baltymų bei apie 3,5 proc. bendrų pieno baltymų. Jų kiekis serume priklauso nuo gyvulio veislės, laktacijos periodo bei laktacijai įtaką darančių veiksnių (5). Kazeinas piene sudaro didţiausią dalį visų pieno baltymų 75 80 proc. (3). Tai aukštos kokybės pieno baltymas, sudarytas iš aminorūgščių, kurios yra labai svarbios jaunikliui pirmomis gyvenimo dienomis. Šis baltymas yra labai lengvai virškinamas, sudarytas iš panašių tarpusavyje baltymų, kurie formuoja multi molekulinę kazeino micelę, kuri sudaryta iš α, β ir κ frakcijų. Šio 8

baltymo funkcija kaupti riebiąsias rūgštis piene bei formuoti micelę, sudarančią emulsiją (6). Ţilaitis ir kt. (7) aprašė, kad karvių, sergančių mastitu ir neapsivaisinusių karvių piene buvo nustatyta daugiau baltymų (p<0,05). Šiuos rezultatus autoriai susiejo su sergančio gyvulio pieno baltymų frakcijų pasikeitimu. Sergant mastitu, piene sumaţėja kazeino, bet padidėja albuminų ir gamaglobulinų. Taigi, teigiama, jog bendras proteinų kiekis padidėja dėl imuninės reakcijos (7). 1.2 Melţiamų karvių sveikatos sutrikimų įtaka pieno urėjos kiekiui Kai gyvulys yra sveikas, šeriamas subalansuotu pašaru, jo organizme vyrauja azoto pusiausvyra. Bendras baltymų kiekis piene susideda iš baltyminio ir nebaltyminio azoto bei nustatomas pagal bendrą azoto kiekį. Nebaltyminis azotas karbamidas (urėja) tai galutinis azoto apykaitos produktas gyvulio organizme, naudojamas baltymų sintezei didţiajame prieskrandyje. Karbamido kiekis piene tai kraujyje esančio karbamido, kuris yra išskiriamas pieno liaukos ląstelių, difuzijos rezultatas (8). Jis sudaro 50 proc. viso nebaltyminio azoto piene bei 2,5 proc. bendro azoto piene (1 lentelė). Likusi dalis azoto turintys junginiai (3). Nebaltyminio azoto piene nustatymas yra reikalingas, norint stebėti energijos balansą gyvulio organizme, gaunamą su pašaru. Kanados autoriai teigia, kad veiksniai, kurie daro įtaką šlapalo koncentracijai kraujyje, taip pat daro įtaką šlapalo koncentracijai piene. Apie 50 proc. nebaltyminio azoto sudaro urėja, kitą dalį maţos molekulinės masės azoto turintys junginiai. Jeigu urėjos koncentracija piene yra padidėjusi, gali sutrikti karvių reprodukcinės funkcijos, to pasekmė neįvyksta ovuliacija, karvės sunkiau apvaisinamos, sutrinka gimdos atsistatymas (9). R. R. Rastani (10)analizavo, kaip kinta urėjos kiekis piene priklausomai nuo metų laiko bei pieno primilţio ir nustatė, kad kai didėja pieno kiekis ne pirmą kartą apsiveršiavusioms karvėms, didėja ir urėjos koncentracija piene, taip pat urėjos koncentracija piene didesnė buvo šiltojo sezono metu (10). 1.3 Melţiamų karvių sveikatos sutrikimų įtaka pieno riebalų kiekiui Pieno riebalai tai pieno sudedamoji dalis, kuri susideda iš cheminių medţiagų grupės, vadinamų esteriais. Sveikos karvės piene riebalų randama apie 3,5 proc., tačiau jų kiekis piene yra labiausiai kintantis, priklausomai nuo gyvulio veislės, sveikatos būklės, amţiaus, laktacijos periodo, šėrimo, intervalo tarp melţimų bei mėginių ėmimo technikos. Pagrindinė riebalų piene funkcija energijos šaltinis naujagimiui pirmomis dienomis po gimimo. Pieno riebalai taip pat yra labai svarbūs kaip pagrindinių riebalų rūgščių bei riebaluose tirpių vitaminų (A, D, E, K) šaltinis (5). 97 98 proc. visų lipidų yra trigliceridai, o likusieji procentai tai fosfolipidai, glikolipidai, laisvosios riebalų rūgštys, steroliai (2 lentelė)(8). Cholesterolis tai pagrindinis sterolis piene, kuris sudaro 95 proc. visų sterolių. Kiti steroliai, įskaitant ir steroidinius hormonus, piene aptinkami tik pėdsakais (5). Karvės tešmens ketvirčiai anatomiškai yra atskiri ir gali išskirti skirtingos sudėties pieną. Jeigu karvė išmelţiama nepilnai, riebalai piene uţsilieka, ir kitame melţime riebalų koncentracija 9

gali būti dirbtinai per aukšta. Todėl labai svarbu kiekvieno melţimo metu pieną išmelţti iki galo. Riebalų kiekis piene sumaţėja per pirmąsias 4 6 savaites po veršiavimosi. Statistiškai aplinkos salygos, temperatūra paveikia tai, kad didţiausias riebalų kiekis piene yra ţiemą, o maţiausias vasarą (8). Karvių apvaisinimo kokybė, kai riebalų piene aptinkama tarp 2,8 ir 2,99 proc., yra didesnė nei karvių, kurių piene riebalų kiekis yra maţiau nei 2,8 proc. Jeigu nustatoma maţesnis pieno riebalų kiekis nei 2,8 proc., taip pat būtų galima teigti, kad yra sutrikusi didţiojo prieskrandţio fermentacija, kas daţnai daro neigiamą įtaką reprodukcinėms karvių funkcijoms ir bendram sveikatingumui. Karvės, kurioms pasireiškia virškinimo problemos, yra didesnėje rizikos grupėje sumaţėjusiam reproduktyvumui pasireikšti, lyginant su sveikomis karvėmis (11). 2 lentelė. Pagrindinių pieno riebalų sudėties normos sveikos karvės piene proc. (5). Pieno riebalai Kiekis (proc.) Trigliceridai 97,5 Digliceridai 0,36 Monogliceridai 0,027 Cholesterolis 0,31 Laisvosios riebalų rūgštys 0,027 Fosfolipidai 0,6 1.4 Melţiamų karvių sveikatos sutrikimų įtaka somatinių ląstelių skaičiui piene Kiekvienos karvės atskirai ir visos bandos sveikatingumą atspindi somatinių ląstelių skaičius piene. SLS tai pieno liaukos epitelinės ląstelės (daţniausiai sekrecijos ląstelės ar ląstelės, atskilusios iš tešmens audinio) bei leukocitai (makrofagai, limfocitai, neutrofilai), dalyvaujantys organizmo gynyboje prieš patogenus, patekusius į pieno liauką ir aptinkami karvės piene. Sveikos karvės piene yra aptinkamas nedidelis kiekis SL, šiuo atveju tai epitelinės ląstelės bei imuninės ląstelės (neutrofilai, granuliocitai, makrofagai, limfocitai), kurios kaip barjeras saugo pieno liauką nuo infekcijų sukėlėjų. Daugelis įvairių veiksnių daro įtaką SLS padidėjimui piene (3 lentelė) (12) (13). SLS tai jų skaičius viename mililitre pieno. Tai pieno kokybės ir gyvulio sveikatingumo rodiklis, kuris gali kisti dėl daugelio veiksnių (3 lentelė). SLS kontrolė svarbi pagalbinė priemonė tešmens sveikatingumo diagnostikai, tinkamai pieno kokybei uţtikrinti, išsiaiškinti pieno liaukos funkcionavimo būklę (12). 10

Makrofagai tai sveikų, laktuojančių karvių piene bei audiniuose dominuojančios ląstelės. Tai labai svarbus komponentas nespecifinio imuniteto gynybai bei antigenų pateikimui. Neutrofilai pasiţymi nespecifine imunine funkcija ir yra svarbūs, kadangi fagocitozės būdu geba maţinti bakterijų skaičių ankstyvoje ligos stadijoje (13). Limfocitai tai imuninės ląstelės, kurios membranos receptoriais atpaţįsta antigenus, bei specifiškai veikia patogenus organizme. Limfocitai būna dviejų tipų T ir B limfocitai. Šių ląstelių kiekis piene gali būti skirtingas, priklausomai nuo jų lokalizacijos audiniuose bei nuo laktacijos periodo. B limfocitai sudaro apie 20 proc. visų aptinkamų limfocitų bei yra atsakingi uţ antigenų ar pašalinių medţiagų atpaţinimą, antikūnių gamybą ir imunoglobulinų sekreciją. T limfocitai naikina antigenus tiesioginio kontakto metu bei gamina limfokinus, kurie suaktyvina humoralinį imunitetą (14). Yra keletas būdų nustatyti SLS piene. Skaičiuojama SLS viename mililitre pieno. Tiriant atskirų karvių ar visos bandos pieną bei nustačius piene SL daugiau nei 250 tūkst./ml, galima įtarti infekcinį pieno liaukos uţdegimą mastitą (3). 3 lentelė. Įvairių veiksnių daroma įtaka SLS pakitimams piene (13). Veiksniai Poveikis Komentarai Bakterinė infekcija SLS padidėjimas Didelis kiekis patogenų sąlygoja SLS padidėjimą >200 tūkst./ml, maţesnis kiekis, padidina SLS skaičių ~500 tūst /ml. Uţkrėstas daugiau negu SLS padidėjimas Maţesnis kiekis ląstelių randamas sveikame ketvirtyje. vienas ketvirtis Laktacijos periodas SLS padidėja pirmomis dienomis po apsiveršiavimo, Jei yra infekcija, laktacijos metu SLS periodiškai kyla. sumaţėja iki minimumo antrąjį laktacijos mėnesį, ir po to skaičius periodiškai vėl kyla. Paros laikas SLS kinta priklausomai nuo melţimo laiko Aukščiausia koncentracija yra pirminio pieno ir iškart po melţimo, ţemiausia, iškart prieš sekantį melţimą. Intervalas tarp melţimų SLS kinta įvairiai Daţniau būna didesnis, sutrumpinus melţimų intervalą. Mityba/ toksinai SLS kinta įvairiai Grybeliniai toksinai daţnai lemia SLS 11

Veiksniai Poveikis Komentarai padidėjimą Kitos sisteminės ligos SLS kinta įvairiai Kitos sisteminės ligos, pvz., leptospirozė lemia SLS padidėjimą Visos bandos pieno somatinių lastelių skaičius SLS kinta įvairiai Kai bandos didţiosios dalies pieno SLS pakyla, pakyla karvėms ir individualiai, bei atvirkščiai Fiziologinis stresas SLS gali padidėti Kai kurie stresiniai veiksniai, pvz., netinkamas karvių pergrupavimas, sisteminės ligos, gali sukelti SLS padidėjimą Laikymo sąlygos SLS kinta įvairiai Netinkami transportavimo, laikymo metodai gali nulemti SLS padidėjimą Tyrimų klaidos, mėginių ėmimo, laikymo, gabenimo klaidos, santarinių sąlygų nesilaikymas SLS gali padidėti Netikslūs tyrimų duomenys, nesilaikant higienos sąlygų, tiek darbuotojams, tiek įrangai, netinkamai transportuojami mėginiai visa tai gali daryti įtaką SLS pokyčiams piene SLS padidėjimas piene atitinkamai išprovokuoja pieno primilţio sumaţėjimą tai vienas pagrindinių rodiklių pieno liaukos uţdegimo profilaktikoje. Tyrimai Kanadoje parodė, kad bandos, kuriose mastito gydymas ir profilaktika uţtikrinami teisingai, SLS skaičius yra palaikomas 200 tūkst./ml kaip atskaitos taškas, vertinant pieno produkcijos kokybę. Pieno gamyba sergant mastitu sumaţėja 2,5 proc., jeigu SLS padidėja daugiau nei 100 tūkst./ml, skaičiuojant nuo bazinio kiekio SLS(200 tūkst./ml). Tyrimų duomenimis, dėl slaptojo mastito, kai SLS siekia 500 tūkst./ml ir daugiau, pieno primilţis sumaţėja 7,5 proc. (12). 1.5 Endometrito apibūdinimas, jo įtaka pieno sudėčiai ir kokybei Endometritas tai gimdos gleivinės (endometriumo) uţdegimas. Tai vienas daţniausių susirgimų pieninių karvių tarpe, daţniausiai pasireiškiantis 3 4 savaitę po apsiveršiavimo bei lydimas vaisingumo, pieno produkcijos sumaţėjimu, to pasekmė dideli ekonominiai nuostoliai gyvulininkystės ūkiuose. Įvairūs mikroorganizmai bei virusai sukelia endometriumo paţeidimus, Daţniausi sukėlėjai yra šie: Arcanobacterium pyogenes, Esherichia coli, Fusobacterium 12

necrophorum, Actynomyces pyogenum, Staphylococcus spp., Streptococcus spp., BHV 4 (galvijų herpesvirusas) ir kt. (15). Endometritas gali pasireikšti klinikine bei subklinikine (slaptąja) formomis. Klinikinės formos atveju vyksta ūmi, pūlinė gimdos infekcija, pasireiškianti pūlingų gleivių išsiskyrimu iš makšties, todėl ši forma kliniškai yra lengvai aptinkama, diagnozuojama bei kontroliuojama. Tačiau E.J. Williams (16) aprašė, kad klinikinio endometrito simptomai gali būti pastebėti net praėjus 60 dienų po apsiveršiavimo karvėms, kurios prieš tai buvo laikomos sveikomis (16). Subklinikinės formos atveju išskyrų iš makšties daţniausiai nebūna, ligą yra sunku diagnozuoti laiku, todėl ši forma ir yra vadinama slaptąja.s. Cheong ir kt. (17) aprašė, jog endometrito rizikos faktoriais daţnai gali būti ketozė bei ūminis metritas, taip pat minima, kad endometritu daţniau sirgti yra linkusios pirmaveršės karvės (17). Histologiškai endometritas charakterizuojamas, kaip endometriumo epitelio irimas, uţdegiminių ląstelių, limfocitų infiltracija, stromos edema. Būtent histologinis tyrimas, atliekant endometriumo biopsiją, laikomas pačiu tiksliausiu endometrito diagnozavimo būdu, tačiau jis yra brangus, daugelyje situacijų lengvai neprieinamas bei gali kelti ţalą karvės vaisingumui. Daţniausiai pieninių karvių ūkiuose subklinikinei endometrito formai diagnozuoti, yra atliekamas citologinis tyrimas (18). Melţiamų karvių, sergančių subklinikine endometrito forma daţniausios pasekmės yra šios: sumaţėjusios reprodukcinės funkcijos, padidėjęs pašaro pasisavinimas per laktaciją bei sumaţėjęs pieno primilţis (15). C. Burke (19) tyrimų duomenimis, karvių, vyresnių nei 5 metų, piene (sirgusių endometritu po apsiveršiavimo praėjus 42 dienoms), buvo nustatyti sumaţėję pieno baltymų kiekiai bei 3 5 metų amţiaus karvių pieno primilţis sergant endometritu buvo procentaliai maţesnis (19). 1.6 Kiaušidţių cistų apibūdinimas, diferenciacija, jų įtaka pieno sudėčiai ir kokybei Kiaušidţių cistos daţnai pasitaikantis susirgimas melţiamų karvių tarpe. Cystes ovariorum, tai ertminės pūslės 25 mm skersmens, pripildytos serozinio arba gleivėto skysčio (20). Kiaušidėje folikulai auga iki Grafo folikulo, jam sprogus išeina oocitas. Sprogusio folikulo vietoje lieka įdubimas su kraujo krešuliu ir dalis folikulinių ląstelių. Veikiant LH, folikulinės ląstelės virsta liuteininėmis ląstelėmis ir daugindamosios uţpildo įdubimą. Taip susiformuoja geltonasis kūnas, kuris išskiria hormoną progesteroną (maţdaug iki lytinio ciklo 12 osios dienos), kuris skatina gimdos gleivinės pokyčius bei stabdo naujų folikulų brendimą. Geltonkūnis bręsta ir regresuoja panašiai kaip folikulas. Jei karvė nebuvo apvaisinta, geltonasis kūnas pradeda gaminti prostaglandiną. PGF2α suardo geltonkūnį ir, veikiant FSH, vėl formuojasi nauji folikulai (21). Cistos, kurios susidaro iš nesprogusių, išsigimusių folikulų, juose susikaupus skysčiui, vadinamos folikulinėmis cistomis. Karvių kiaušidėse gali būti viena, arba kelios folikulinės cistos. 13

Jos gali susiformuoti vienoje arba abiejose kiaušidėse. Bet kokių neurohumoralinės veiklos sutrikimų pasekmė paţeidţiamas ryšys tarp pagumburio, hipofizės, epifizės ir kiaušidţių, per didelė koncentracija FSH, maţa koncentracija LH, gali daryti įtaką cistų formavimuisi (22). Folikulų augimą ir ovuliaciją kontroliuoja hipofizės išskiriami gonadotropiniai hormonai, kurie sintetina FSH ir LH. Augdami folikulai išskiria steroidinį hormoną estradiolį, kuris skatina poravimosi elgesį, gimdos kaklelio gleivių gamybą bei palaiko reikiamą gimdos tonusą lytinio ciklo metu. Estradiolis taip pat stimuliuoja GnRH išskyrimą, to pasekmė GnRH stimuliuoja LH piką bei sukelia ovuliaciją (1 pav.). Karvėms, kurių kiaušidėse yra susiformavusios folikulinės cistos, estradiolis nestimuliuoja GnRH išskyrimo, nesukeliamas LH pikas ir ovuliacija neįvyksta (23). 1 pav. Pagumburio hipofizės ašis (21) (Ţiūrėta: 2015.11.01). Jeigu folikulinės cistos epitelis išskiria į kraują hormoną folikuliną, tuomet patelei sutrinka lytinis ciklas. Karvė nuolatos būna jaudinimosi stadijoje. Rujos poţymiai gali tęstis savaitę ir ilgiau (nimfomanija). Karvės būna neramios, blogai ėda. Kai folikulinės cistos uţauga didesnės, sumaţėja pieno produkcija, pakinta pieno skonis ir jo technologinės savybės (21). Geltonojo kūno cista susidaro jo viduje, šio tipo cistos sienelė daug storesnė negu folikulinės cistos. Ji gali būti nevienodo storumo, vietomis gali siekti iki 0,5 cm. Ši cista morfologiniu ir funkciniu poţiūriu nesiskiria nuo persistentinio geltonojo kūno, kadangi cistoje susikaupia 5 15 ml sodriai geltonos spalvos skysčio, kuriame gausu progesterono (22). Kiaušidė, kurioje yra cista, būna padidėjusi, fliuktuojanti, gimdos kaklelis praviras, iš jo gausiai išsiskiria gleivės (23). Tačiau tiek geltonkūnio, tiek folikulinė cistos yra labai panašios savo dydţiu bei funkcija, todėl, jei yra sunku diagnozuoti cistos rūšį tiriant rektiniu būdu ar echoskopuojant, atliekamas kraujo tyrimas progesterono koncentracijai nustatyti, kadangi geltonkūnio cista išskiria į kraują daugiau progesterono (24). Lyginant folikulines cistas su 14

geltonkūnio cistomis (4 lentelė), pastarosios gali uţsilaikyti ilgesnį laiką ir taip sutrikdyti patelės lytinį ciklą bei sukelti anafrodiziją (25). Kiaušidţių cistos pasireiškia 10 30 proc. visų laktuojančių karvių tarpe. Liga daţniausiai pasireiškia pirmomis 80 dienų po apsiveršiavimo ir yra siejama su genetiniais faktoriais, šėrimo, sezono ir pieno produkcijos pokyčiais (26). 4 lentelė. Folikulinių ir geltonkūnio cistų savybės (25). Savybė Folikulinės cistos Geltonkūnio cistos Struktūra Sienelė plona, kintamas folikulų Sienelė stora, geltonojo kūno ir grūdėtųjų ląstelių dydis. audiniu išklotas folikulo vidus. Cistų dydis ir pasiskirstymas Viena ar daugiau cistų vienoje ar abiejose kiaušidėse Daţniausiai viena cista vienoje kiaušidėje kiaušidėse Pasireiškimo Apie 70 proc. cistų atvejų Apie 30 proc. cistų atvejų daţnumas. Progesterono koncentracija kraujyje ir piene Daţniausiai ţema Daţniausiai aukšta Karvių elgsena Rujos nebuvimas, nepastovi ruja Rujos nebuvimas arba nimfomanija Rekomenduojamas GnRH (ar hcg) + PGF2α. PGF2α. gydymas Rujos pasireiškimas po Apytiksliai per 7 12 dienų Apytiksliai per 7 12 dienų gydymo Atsakas į gydymą 60 70 proc. 70 80 proc. 1.7 Mastito apibūdinimas, jo įtaka pieno sudėčiai ir kokybei Mastitas tai pieno liaukos uţdegimas, kurį sukelia patogeninė mikroflora. Tai yra endeminė liga, kuri laikoma viena daţniausių ir brangiausiai kainuojančių ligų pieno pramonėje. Ši liga tiesiogiai daro įtaką pieno techninių bei higieninių charakteristikų kokybei. Ligos eiga apima gyvūninę produkciją, gyvūnų gerovę bei pagaminto pieno kokybę. Ligos pasireiškimas priklauso nuo gyvulio amţiaus, laktacijos periodo, šėrimo, laikymo sąlygų (27). Mastitas klasifikuojamas į klinikinį ir subklinikinį. Klinikinio mastito atveju, aiškiai matomi pagrindiniai ligos poţymiai tai tešmens bei paties pieno anomalijos. Subklinikinis mastitas sunkiau aptinkamas susirgimas, karvė kliniškai atrodo sveika, tešmuo bei pieno išvaizda taip pat 15

išlieka be pakitimų. Liga daţniausiai yra vietinio pobūdţio, tačiau kartais galimas ir sisteminis susirgimas silpnesniu imunitetu pasiţymintiems gyvuliams (28). Pagal ligos eigą mastitas klasifikuojamas į ţaibinę, ūminę, poūmę ir slaptąją formas (4 lentelė) (29). Patogeniniai mikroorganizmai, patekę per kraują, limfą ar spenio kanalą, sukelia pieno liaukos uţdegimą mastitą. Šie sukėlėjai skirstomi į kontaginius ir aplinkos sukėlėjus (29). Daţniausiai aptinkami kontaginiai sukėlėjai, tai gram+ mikroorganizmai: Staphylococcus aureus, Streptococcus Agalactiae. Daţniausiai aptinkami aplinkos mastitų sukėlėjai gram mikroorganizmai: Escherichia coli, Klebsiella spp. bei gram+ mikroorganizmai: Streptococcus uberis, Streptococcus dysgalactiae ir kt. Aplinkos sukėlėjai yra maţiau prisitaikę išgyventi tešmens mikrofloroje ir sukelia lengvą ar vidutinio sunkumo klinikinę ligos eigą. Infekcijos trukmė priklauso nuo patogeno prisitaikymo galimybių (30). Kai kurie patogenai, pvz., Escherichia coli, yra eliminuojami greitai, nesukelia sunkios klinikinės ligos eigos, tačiau Streptococcus spp. taip pat nesukelia sunkios klinikinės eigos gyvuliui, bet yra labiau prisitaikę išgyventi tešmens mikrofloroje ir, nors panašu, kad liga eliminuota, tačiau ji gali būti perėjusi iš klinikinės į subklinikinę ligos eigą (28). Periodiškai taikomos bei kontroliuojamos profilaktinės priemonės, ankstyvas ligos aptikimas bei koregavimo veiksniai paspartina ligos išaiškinimą ir likvidavimą (31). Daugelis autorių aprašė, kad sergant mastitu piene padidėja įvairių fermentų, baltymų, riebalų kiekis. Dėl slaptojo mastito, kai SLS ţenkliai viršija fiziologines normas, sumaţėja ir pieno primilţis per dieną (14). 5 lentelė. Mastitų klasifikacija pagal ligos eigą, įtaką pienui, tešmeniui. (31) Mastito Karvė Tešmuo Pienas formos Ţaibinė Karvė labai serga, susirgimas gali baigtis mirtimi, prarasta raumenų Tešmens audinio fibrozė, vis blogėjanti Vandeningas, su kraujo dėmėmis koordinacija situacija Ūminė Didesnių pokyčių nepastebima Paţeisti ketvirčiai kieti, raudoni ir patinę Piene galima rasti pūlių, pienas tirštesnis Poūmė Didesnių pokyčių nepastebima Paţeisti ketvirčiai gali būti patinę Pokyčių piene nėra, tačiau sumaţejęs pieno primilţis Slaptoji Didesnių pokyčių nepastebima Didesnių pokyčių nepastebima Didesnių pokyčių nepastebima 16

1.8 Metrito apibūdinimas, jo įtaka pieno sudėčiai ir kokybei Metritas tai ūminis infekcinis gimdos uţdegimas, pasireiškiantis bendra pablogėjusia organizmo būkle. Liga daţniausiai pasireiškia iš karto, per pirmas 10 dienų po apsiveršiavimo arba praėjus 7 14 dienų (32). Normaliame gimdos atsistatymo po apsiveršiavimo periode karvės organizmo barjerai kovoja su gausia aerobinių ir anaerobinių mikroorganizmų įvairove. Esant nusilpusiai gyvulio imuninei sistemai, mikroorganizmai, patekę į gimdos spindį, sukelia bakterinę infekciją. Pagrindiniai gimdos uţdegimo sukėlėjai yra šie: Arcanobacterium pyogenes, Escherichia coli, Fusobacterium necrophorum, Prevotella spp. ir kt. (33). Sirgdamos klinikiniu metritu, karvės karščiuoja (temperatūra gali viršyti 39,4 ºC), iš makšties ir tiriant rektaliai išsiskiria raudonai rusvos išskyros, aptinkama padidėjusi gimdos apimtis, gyvulys praranda apetitą, vystosi bendra organizmo dehidratacija, gyvulys tampa apatiškas, pasireiškia depresijos poţymiai, sumaţėja pašarų suvartojimas, to pasekmė maţėja ir pieno primilţis. Visa tai daro įtaką reprodukcinių funkcijų sutrikimams (33). Gimdos involiucija nėra sterilus procesas. Išskyros iš gimdos skiriasi kelias savaites po apsiveršiavimo. Būtent šiuo metu yra didţiausia tikimybė pašalinei mikroflorai patekti į gimdos spindį ir sukelti patogenines reakcijas. Didţiausiu rizikos faktoriumi ligos atsiradimui įvardijamas vaisiaus nuovalų uţsilaikymas, tačiau yra ir daugelis kitų prieţasčių distokija, pašarų įsisavinimo, imuninės sistemos sutrikimai ir kt. Kai kurie mokslininkai metritus skirsto į toksinius metritus po apsiveršiavimo, ūmius veršiavimosi metu pasireiškusius metritus ar tiesiog gimdymo metu pasireiškusius metritus (15). Kai kurios karvės, sirgdamos gimdos uţdegimu, gali ir nerodyti sisteminių ligos poţymių, tuomet tai įvardijama kaip subklinikinė metrito forma. Norint laiku diagnozuoti subklinikinį metritą ir išvengti tolesnių pasekmių, labai svarbu laiku atkreipti dėmesį į tai, ar gyvulys po apsiveršiavimo gerai ėda, ar veršiavimosi metu nebuvo problemų dėl uţsilaikiusių nuovalų, placentos atsidalijimo, ar nepasireiškia karvei depresijos poţymių (34). Metritas diagnozuojamas remiantis klinikiniais poţymiais, atliekant rektinį tyrimą, palpuojant gimdą, apţiūrint ir kliniškai ištiriant išskyras ar atliekant transrektalinę echoskopiją (33). Vienų iš naujausių, 2011 metų Kanadoje bei 2013 metų Argentinoje vykusių tyrimų duomenimis buvo nustatyta, kad melţiamų, tačiau ne pirmaveršių karvių, sergančių metritu, pašarų įsisavinimas bei pieno produkcija ţymiai sumaţėjo bei padidėjo sirgusių kavių išbrokavimo būtinybė (35) (36). Daţniau metritas neigiamai paveikia vyresnių, ne pirmą kartą apsiveršiavusių karvių pieno produkciją, kokybę be sudėtį, lyginant su pirmos laktacijos karvėmis (37). 17

2. TYRIMO METODAI IR MEDŢIAGA Baigiamasis darbas atliktas 2013 2016 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedroje bei A ūkyje. Duomenis baigiamajam darbui parengti kaupiau naudodamasi bandos valdymo kompiuterine programa Dairy plan. Baigiamajame darbe naudojausi ţaliavinio pieno sudėtį bei kokybę apsprendţiančiais rodikliais, kurie buvo nustatyti VĮ Pieno tyrimai laboratorijoje. 2.1 Duomenų rinkimas Tyrimas buvo vykdomas 2 etapais. Pirmajame tyrimų etape buvo atliekama specialiosios literatūros paieška, jos sisteminimas, karvių susirgimų, pieno primilţių bei pieno sudėties kokybės duomenų kaupimas A pieno ūkyje. Antrajame tyrimų etape atlikta metų, sezonų, atrinktų tyrimui karvių amţiaus bei jų reprodukcinių susirgimų įtakos pieno primilţiams, pieno sudėties ir kokybės rodikliams įvertinimas. 2.2 Tiriamieji gyvūnai Ūkyje A Lietuvos juodmargės karvės yra laikomos tvartiniu būdu. Mėšlo šalinimo sistema yra įrengta automatinė, girdyklos taip pat. Ūkyje yra įrengta eglutės tipo grupinio melţimo aikštelė. Gyvuliai yra gerai matomi, lengvai prieinama prie tešmens. Taip yra uţtikrinamas rezultatyvus darbo našumas, gerai organizuotas karvių judėjimas, greitas karvių pasikeitimas melţimo aikštelėje ir greitas melţimas. 2.3 Tyrimo metodika ir eiga Programoje Dairy Plan yra registruojami visi įrašai apie ūkyje A laikomų melţiamų karvių, telyčių, bulių ir buliukų bandos sudėtį, melţiamų karvių pieno produktyvumą ir pieno kokybės bei sudėties rodiklių pokyčius, reprodukciją, telyčių reprodukciją, atskirų gyvulių duomenis bei jų sveikatingumo rodiklius, atliktas procedūras, atskirų gyvulių bei bandos pieno kontrolę, rezultatus. Kiekvienos karvės atskirai pieno baltymų kiekis (proc.), riebalų kiekis (proc.), urėjos koncentracija (mg/proc.) bei somatinių ląstelių skaičius (tūkst./ml) piene yra registruojami kartą per mėnesį, tą pačią mėneso dieną, ar 1 2 dienų skirtumu. Pieno kiekio (primilţio) (kg) vidurkis yra registruojamas kiekvieną savaitę. Kiekvienas gyvulys ūkio sistemoje yra registruojamas atskirai ir suteikiamas individualus numeris. Duomenų bazėje yra pateikiami duomenys apie karves: ausies identifikacinis numeris, gimimo data, laikas, kada atvyko į ūkį, veislė, tėvų duomenys, 18

veršingumo statusas, laktacijos numeris, dienos produktyvumas, reprodukcijos parametrai, produktyvumas per gyvenimo trukmę, atliktos veterinarinės procedūros per gyvenimo trukmę. Duomenys apie atskirai kiekvieno gyvulio pieno sudėtį, kiekį per atskiras laktacijas sistemoje yra registruojami atskirame skyriuje Pieno kontrolė. Pieno sudėties ir kokybės rodikliai buvo nustatomi VĮ Pieno tyrimai laboratorijoje. Laboratorijoje greitai ir tiksliai buvo nustatoma pieno riebalų ir baltymų kiekis, somatinių ląstelių skaičius, bendras bakterinis uţterštumas, inhibitorinės medţiagos ir pieno uţšalimo temperatūra, o įdiegta aukštos kokybės valdymo sistema uţtikrino pieno bandinių tyrimo tikslumą. Tyrimui buvo pasirinkta 100 melţiamų karvių, kurios sirgo ginekologinėmis ligomis 2014 2015 metais. Pieno riebalai, baltymai, urėja piene buvo nustatomi infraraudonųjų spindulių prietaisu LactoScope FTIR (FT1.0.2001; Delta Instruments, Olandija). Somatinių ląstelių skaičius piene buvo nustatomas prietaisu SomaScope (CA 3A4, 2004; Delta Instrumens, Olandija), kuris veikia fluorooptoelektroniniu metodu. Tiriamas pienas pirmiausiai buvo sumaišomas su daţančiu tirpalu, po to mišinys pateko į prietaise esančią kiuvetę, kuri buvo apšviečiama specialia ultravioletine lempa. Nudaţytos ląstelės švytėjo, o kompiuterio programa suregistravo gautus signalus ir taip somatinės ląstelės buvo suskaičiuojamos. Somatinės ląstelės įvertinamos tūkst. ląstelių 1 ml pieno. Riebalų, baltymų, kiekis piene išreiškiamas proc., urėjos kiekis mg/100 ml (mg/proc.), pieno primilţis išreiškiamas kg. Tiriant riebalus bei baltymus, buvo matuojama kiekvieno komponento vidutinių infraraudonųjų spindulių specifinio bangų ilgio absorbcija. Pagal sugertos energijos kiekį ir buvo apskaičiuojamas šių pieno sudedamųjų dalių kiekis. Kai pienas buvo baigiamas tirti, tyrimų duomenys iš karto buvo įrašomi į duomenų bazę. Visų tyrimui atrinktų karvių pieno sudėties ir kokybės rodikliai buvo vertinami du kartus: likus vidutiniškai mėnesiui iki susirgimo ir karvei pasveikus, rutininio patikrinimo metu. Karvių, kurios susirgo po apsiveršiavimo, pieno sudėties rodiklių duomenys buvo vertinami prieš uţtrūkinimą. Kadangi pieno kiekis sistemoje yra registruojamas kiekvieną savaitę, pieno primilţis buvo vertinamas du kartus savaitę prieš karvei susergant ir praėjus savaitei po pasveikimo. Tyrimo metu karvės buvo suskirstytos į dvi amţiaus grupes 2 3 metų amţiaus (pirmos laktacijos arba pirmaveršės), bei 4 6 metų amţiaus (vyresnės). Statistiniams skaičiavimams buvo parenkamos 2 6 metų amţiaus karvės, duomenis suskirstant į 2 grupes pagal medianą: 2 3 metų karvės ir visos likusios (4 6 metų amţiaus). 19

2.4 Tyrimo duomenų statistinė analizė Tyrimų duomenys buvo apdoroti Microsoft Excel programa bei aprašomosios ir statistinės analizės metodais statistiniu paketu SPSS (SPSS Inc., 17 versija). Duomenų analizei buvo parinkti 2014 ir 2015 tyrimo metai, visi duomenys buvo suskirstyti pagal šiltąjį (geguţė rugsėjis) ir šaltąjį, (spalis balandis) sezonus. Aprašomosios analizės metodu buvo nustatyti: kintamųjų rodiklių duomenų skaičius (N), aritmetiniai vidurkiai ir vidurkių nuokrypiai (m±m) bei maţiausios (Min) ir didţiausios (Max) reikšmės. Somatinių ląstelių skaičiaus rodiklis buvo normalizuotas jį logaritmuojant (lg 10). Veiksnių tyrimo metų, sezono, karvės amţiaus ir reprodukcinių ligų (endometrito, folikulinių cistų, geltonkūnio cistų, mastito bei metrito) įtakos kintamiesiems (primilţiui) (kg), baltymų, riebalų kiekiui (proc.), urėjai (mg/proc.), somatinių ląstelių skaičiui (lg)) analizė atlikta pavienių veiksnių įtakos (ANOVA) metodu. Aritmetinių vidurkių skirtumo patikimumas (p) nustatytas pagal daugybinio palyginimo (Bonferonni) metodą. Prieš ir po susirgimo nustatyti to paties rodiklio vidurkiai buvo lyginti porinių palyginimų T testu. Skirtumai laikomi patikimais, kai p<0,05. Rezultatai nepatikimi, kai p>0,05. 20

3. TYRIMO REZULTATAI 3.1 Tyrimo metų, sezonų, amţiaus įtakos pieno primilţiams, sudėties ir kokybės rodikliams analizė 100 tiriamųjų karvių duomenys buvo kaupiami 2014 2015 metais. Atlikus tyrimo metų įtakos pieno sudėties ir kokybės rodikliams analizę, nustatyta, kad nei vienas iš tirtų rodiklių vidurkių tarp tyrimo metų statistiškai patikimai nesiskyrė. Duomenys taip pat buvo suskirstyti pagal sezonus šiltąjį (geguţės rugsėjo mėnesius) bei šaltąjį (spalio balandţio mėnesius) metų laikus. Atlikus sezonų įtakos pieno sudėties ir kokybės rodikliams analizę nustatyta, kad nei vienas iš tirtų rodiklių vidurkių tarp tyrimo metų statistiškai patikimai nesiskyrė. 100 tiriamųjų karvių, kurios sirgo ginekologinėmis ligomis, buvo suskirstytos į dvi amţiaus grupes. Pirmoje grupėje buvo 2 4 metų karvės (n=73), antroje grupėje 4 6 metų karvės (n=27) (2 pav.). 27 proc. I grupė (2-4) metai II grupė (4-6) metai 73 proc. 2 pav. Skirtingo amžiaus karvių sergamumas ginekologinėmis ligomis. 3 pav. pavaizduotoje diagramoje matome, kad pirmos grupės karvių pieno baltymų kiekis prieš susirgimus buvo ţenkliai maţesnis nei antros grupės baltymų kiekis prieš susirgimus (p<0,05). Jaunesnių karvių piene baltymų kiekis prieš susergant buvo maţesnis (3,23 ± 0,32 proc.) (p<0,05), o pasveikus didesnis (3,36 ± 0,29 proc.), tuo tarpu antros grupės, vyresnių karvių piene, prieš susergant baltymų kiekis buvo didesnis (3,59 ± 0,54 proc.) (p<0,05), o pasveikus sumaţėjo (3,27 ± 0,35 proc.). 21

Riebalų kiekis, proc. Baltymų kiekis, proc. 4.00 3.90 3.80 3.70 3.60 3.50 3.40 3.30 3.20 3.10 3.00 2.90 2.80 2.70 2.60 2.50 3,59 3,23 Prieš susergant 3,36 Pasveikus 3,27 I grupė II grupė Tyrimų atlikimo laikas 3 pav. Baltymų kiekis piene priklausomai nuo karvės amžiaus. Riebalų kiekis piene, atsiţvelgiant į karvių amţių, tarp tiriamųjų amţiaus grupių statistiškai patikimai nesiskyrė. Prieš susirgimus riebalų kiekis piene pirmoje amţiaus grupėje buvo 4,73 ± 1,15 proc., o antroje amţiaus grupėje riebalų kiekis piene buvo maţesnis nei pirmos grupės (4,97 ± 0,83 proc.). Pasveikusių karvių piene riebalų kiekis tiek pirmoje, tiek antroje grupėje buvo vienodas 4,49 proc. Taigi, 4 pav. pavaizduotoje diagramoje galime matyti, jog tiek pirmosios tiek antrosios grupių tiriamųjų karvių piene riebalų kiekis pasveikus sumaţėjo. 4,97 5.00 4.90 4.80 4.70 4.60 4.50 4.40 4.30 4.20 4.10 4.00 3.90 3.80 3.70 3.60 3.50 4.73 Prieš susergant 4,49 Pasveikus 4,49 I grupė II grupė Tyrimų atlikimo laikas 4 pav. Riebalų kiekis piene priklausomai nuo karvių amžiaus. 22

SLS, tūkst./ml Somatinių ląstelių pirmos grupės tiriamųjų karvių piene prieš susirgimus skaičius buvo ţymiai maţesnis (188 ± 25 tūkst./ml) nei antros grupės vyresnių karvių (212 ± 35 tūkst./ml) (p<0,05). Tačiau pasveikus, kaip matoma 5 pav. diagramoje, abiejų grupių karvių pieno somatinių ląstelių skaičius kito skirtingai. Jaunesnių karvių piene somatinių ląstelių skaičius pasveikus padidėjo (196 ± 41 tūkst./ml), o vyresnių karvių piene sumaţėjo (204 ± 36 tūkst./ml). 230 220 210 200 190 180 188 212 196 204 I grupė II grupė 170 160 150 Prieš susergant Pasveikus Tyrimų atlikimo laikas 5 pav. Somatinių ląstelių skaičius piene priklausomai nuo karvių amžiaus. Kaip matome 6 pav. diagramoje, urėjos koncentracija pirmosios tiriamosios grupės karvių piene prieš susirgimus nustatyta maţesnė 20,37 ± 6,10 proc./mg, nei antrosios grupės karvių piene 21,91 ± 5,23 proc./mg. Tačiau karvėms pasveikus, abiejų grupių karvių piene urėjos koncentracija kito nevienodai. Pirmosios grupės piene urėjos koncentracija ţenkliai padidėjo (24,86 ± 7,13 proc./mg), o antrosios grupės piene urėjos koncentracija šiek tiek sumaţėjo, iki 21,80 ± 6,40 proc./mg (p<0,05). 23

Pieno kiekis, kg Urėjos konc., mg/proc. 26 24 22 20 18 16 14 12 10 8 6 4 2 0 24,86 21,91 21,80 20,37 Prieš susergant Pasveikus Tyrimų atlikimo laikas I grupė II grupė 6 pav. Urėjos koncentracija piene priklausomai nuo karvių amžiaus. Pieno kiekis (primilţis) per dieną, priklausomai nuo karvių amţiaus, kaip matome 7 pav. diagramoje, pirmos amţiaus grupėje, sumaţėjo gana neţymiai, lyginant su antros grupės karvių pienu. Taip pat ţenkliai skyrėsi pieno kiekis prieš susergant tarp pirmos ir antros grupių (p<0,05). Jaunesnių karvių prieš susergant, pieno kiekis siekė 30,48 ± 7,52 kg, o pasveikus sumaţėjo iki 29,52 ± 7,88 kg. Vyresnių, 4 6 metų amţiaus grupėje pieno kiekis prieš susergant siekė 36,53 ± 8,10 kg, o pasveikus sumaţėjo iki 32,54 ± 6,90 kg. 45 40 35 30 25 20 15 10 5 0 36,53 30,48 29,52 Prieš susergant Pasveikus Tyrimų atlikimo laikas 32,54 I grupė II grupė 7pav. Pieno kiekis (primilžis) priklausomai nuo karvių amžiaus. 24

3.2 Atskirų reprodukcinių ligų įtakos pieno primilţiams, sudėties, bei kokybės rodikliams analizė 100 tiriamųjų karvių buvo suskirstytos į 5 grupes pagal ginekologinius susirgimus: endometritą, folikulines cistas, geltonkūnio cistas, mastitą bei metritą (8 pav.), bei buvo vertinamas pieno sudėties ir kokybės rodiklių pakitimai bei koreliacinio ryšio stiprumas, patikimumas, prieš pasireiškiant kiekvienai ligai, bei karvėms pasveikus. 9% Endometritas 25% Folikulinės cistos 26% Geltonkūnio cistos 22% Mastitas 18% Metritas 8 pav. Ūkyje nustatyti tiriamųjų karvių ginekologiniai susirgimai. Išanalizavus 100 tiriamųjų karvių duomenis nustatyta, kad: Endometrito atvejai pasireiškė 25 proc. karvių; Folikulinių cistų atvejai pasireiškė 22 proc. karvių; Geltonkūnio cistų atvejai pasireiškė 18 proc. karvių; Mastito atvejai pasireiškė 26 proc. karvių; Metrito atvejai pasireiškė 9 proc. karvių. 9 pav. diagramoje matome kaip kito riebalų kiekis atskirų susirgimų atvejais. Nustatyta, kad riebalų piene daugiausiai buvo prieš susergant mastitu, o maţiausiai prieš susergant folikulinėmis cistomis. Pasveikus, maţiausi riebalų pokyčiai piene nustatyti metrito atveju, o ţenkliai riebalų piene sumaţėjo mastito atveju (p>0,05). 25

Baltymų kiekis, proc. Riebalų kiekis, proc. 5.10 5.00 4.90 4.80 4.70 4.60 4.50 4.40 4.30 4.20 4.10 4,96 4.48 Endometritas 4,72 Folikulinės cistos 4,78 4,57 4,55 Geltonkūnio cistos Ligos 5,03 Mastitas 4,47 4,83 Metritas 4,70 Riebalų kiekis prieš ligą Riebalų kiekis pasveikus 9 pav. Riebalų kiekio pokyčiai piene atskirų susirgimų atvejais. 10 pav. diagramoje matome, kaip kito baltymų kiekis atskirų susirgimų atvejais. Nustatyta, kad baltymų piene daugiausiai buvo prieš susergant endometritu, o maţiausiai pries folikulinių cistų atvejus (p<0,05). Pasveikus, baltymai piene kito nevienodai. Endometrito, mastito ir metrito atvejais baltymų kiekis piene sumaţėjo, o cistų atvejais baltymų piene padidėjo (p>0,05). 3.70 3.60 3.50 3.40 3.30 3.20 3,62 3,22 3,19 3,45 3,24 3,38 3,51 3,58 3,25 3,26 3.10 3.00 2.90 Endometritas Folikulinės cistos Geltonkūnio cistos Mastitas Metritas Ligos Baltymų kiekis prieš ligą Baltymų kiekis pasveikus 10 pav. Baltymų kiekis pokyčiai piene atskirų susirgimų atvejais. 26

Urėjos konc., mg./proc. 11 pav. diagramoje matome kaip kito urėjos koncentracija piene atskirų susirgimų atvejais. Nustatyta, kad tiek maţiausia, tiek didţiausia urėjos koncentracija piene, prieš susergant, buvo folikulinių cistų atvejais (p<0,05). Pasveikus urėjos koncentracija piene kito nevienodai. Endometrito ir mastiro atvejais pasveikus urėjos koncentracija sumaţėjo, o visų kitų susirgimų atvejais, pasveikus urėjos koncentracija padidėjo (p>0,05). 30 25 20 23,92 22,52 25,64 25,00 19,45 19,78 21,35 23,44 21,38 21,78 15 10 5 0 Endometritas Folikulinės cistos Geltonkūnio cistos Mastitas Metritas Ligos Urėjos konc. prieš ligą Urėjos konc. pasveikus 11 pav. Urėjos koncentracijos pokyčiai piene atskirų susirgimų atvejais. 12 pav. diagramoje matome kaip kito SLS piene atskirų susirgimų atvejais. Nustatyta, kad didţiausias SLS buvo prieš susergant endometritu, o maţiausias folikulinių cistų atvejais (p<0,05). Pasveikus SLS kito nevienodai: endometrito, folikulinių cistų, mastito bei metrito atvejais SLS piene sumaţėjo, o geltonkūnio cistų atvejais SLS piene padidėjo (p>0,05). 27

Pieno primilţis, kg SLS, tūkst./ml 300 275 250 225 200 175 150 125 100 75 50 25 0 221 210 Endometritas 190 180 187 Folikulinės cistos Geltonkūnio cistos 208 204 202 206 204 Mastitas Metritas SLS prieš ligą Ligos SLS pasveikus 12 pav. SLS pokyčiai piene atskirų susirgimų atvejais 13 pav. diagramoje matome kaip kito pieno primilţis atskirų susirgimų atvejais. Nustatyta, kad didţiausias pieno primilţis per dieną buvo prieš susergant mastitu, o maţiausias folikulinių cistų atvejais. Pasveikus, visais susirgimų atvejais pieno primilţis sumaţėjo. Labiausiai pieno primilţis sumaţėjo mastito atvejais, maţiausiai kito geltonkūnio cistų atvejais. 40 35 30 34,25 32,50 31,68 30,39 28,29 30,29 36,80 31,65 31,80 29,52 25 20 15 10 5 0 Endometritas Folikulinės cistos Geltonkūnio cistos Mastitas Metritas Ligos Pieno primilţis prieš ligą Pieno primilţis pasveikus 13 pav. Pieno kiekio pokyčiai atskirų ligų atvejais 28

3.2.1 Endometrito įtaka pieno kiekio, sudėties bei kokybės rodikliams Kaip matome 6 lentelėje, riebalų, baltymų kiekis, urėjos koncentracija, SLS bei primilţis karvėms pasveikus piene sumaţėjo. Rezultatai statistiškai patikimi, kai p<0,05. 6 lentelė. Pieno kiekio, sudėties ir kokybės rodiklių vidurkiai, standartiniai nuokrypiai ir patikimumas endometrito atvejais. Rodiklis Vidurkis ir standartinis nuokrypis Riebalų kiekis piene prieš susergant (proc.) 4,96 ± 0,71 Riebalų kiekis piene pasveikus (proc.) 4,48 ± 0,76 Baltymų kiekis piene prieš susergant (proc.) 3,62 ± 0,59 * Baltymų kiekis piene pasveikus (proc.) 3,22 ± 0,34 * Urėjos koncentracija piene prieš susergant (mg/proc.) 23,92 ± 5,73 Urėjos koncentracija piene pasveikus (mg/proc.) 22,52 ± 5,99 SLS prieš susergant (tūkst./ml) 221.0 ± 36,0 SLS pasveikus (tūkst./ml) 210,0 ± 39,0 Pieno primilţis prieš susergant (kg) 34,25 ± 7,68* Pieno primilţis pasveikus (kg) 32,5 ± 7,57* *p<0,05 Įvertinus koreliacinius ryšius tarp kiekvieno tiriamojo rodiklio, 7 lentelėje matome, kad endometrito atvejais yra stiprus teigiamas koreliacinis ryšys tarp pieno kiekio (primilţio) prieš ligą ir pasveikus (p<0,001). 7 lentelė. Pieno kiekio, sudėties bei kokybės rodiklių koreliacija endometrito atvejais. Rodiklis Riebalų kiekis piene prieš ligą ir pasveikus Baltymų kiekis piene prieš ligą ir pasveikus Urėjos koncentracija piene prieš ligą ir pasveikus Karvių skaičius Koreliacijos koeficientas r Patikimumas 25 0,087 0,679 25 0,058 0,781 25 0,017 0,936 29