Eina nuo 1988 m. spalio 28 d. Nr. 36 (1154) LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.lt LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS * 2015 m. rugsëjo 25 d. * Prie Ylës bunkerio naujas paminklas partizanams ir jø rëmëjams Rugsëjo 11 dienà Latvijoje, prie Ylës partizanø bunkerio (Duobelës savivaldybëje) iðkilmingai atidengtas ir paðventintas paminklas, skirtas partizanams ir jø rëmëjams. Renginyje dalyvavo Saeimos pirmininkë Inara Mûrniecë, Latvijos partizanø, kariø, Zemessargø, Jaunsargø organizacijø, gynybos ministerijos, kariuomenës atstovai apie 200 þmoniø. Tarp áþymiausiø dalyviø buvo paskutinis gyvas Ylës kautyniø dalyvis, Liepo- jos poetas ir publicistas Muodris Zihmanis. Taip pat partizanø ryðininkë Biruta Rodovièa paminklo idëjos autorë ir projekto koordinatorë. Þiemoti skirtà bunkerá, vadinamà didþiausiu Baltijos ðalyse, 1948 metais Ylës miðkuose árengë Karlio Kraujos (tikrasis vardas Visvaldis Brizga) vadovaujama partizanø grupë, prie kurios, prireikus jungdavosi ir lietuviø partizanai. Jame galëjo tilpti iki 30 þmoniø, laikomos maisto, ginklø ir amunicijos atsargos. Iðdavus ðio bunkerio vietà prieð partizanus mestos didelës MGB pajëgos 760 kariø. 1949 metø kovo 17 dienà 24 partizanai, tuo metu buvæ bunkeryje, kelias valandas bandë atremti MGB kariuomenæ. Mokykla Mokëmës. Jau nuo rugpjûèio pradþios laukdavome rugsëjo pirmosios, kada susitiksime klasëje, vël dalysimës vasaros áspûdþiais. Ir ji ateidavo, nedelsdavo, pakviesdavo á vaikystës svajoniø ðalá. Per pertraukas, saulutei ðildant, bëgdavome prie upës pasisemti tvirtumo ir kantrybës. Mes norëjome, kad mûsø svajonës pildytøsi, augtø, kaip baltaliemenis berþelis. Deja, mûsø laukë gyvenimo audros ir vëjai. Po mokslø kiekvienas gyveno pagal savo sàþinæ, saugojo savo vietà pasaulyje ir laikësi jos. Kà uþgavo smilkstantys nuodëguliai ir nebepaliko vaikystës svajoniø, kà sugundë pinigai ar sotus kàsnis nuo didesnio stalo. Mes, patriotai, pasirinkome savo tiesà, kelià ir skaudø likimà. Po ilgø tremties metø gráþome á Tëvynæ. Svetimo kraðto speigas neatðaldë mûsø ðirdþiø. Tik gaila, laisvën besiverþianèiø þodþiø pasakyti negalima! Mes tapome laiko ir darbo belaisviai daina þadinantys þmonëse ðviesaus gyvenimo viltá. Bëga metai lyg palaidi ðunys. Pasiðokinëdami, paskalydami, o retkarèiais ir krimstelëdami. Kenèiam jø grybðtelëjimus, þvilgterim atgalios ir priekin. Mes juk norime bûti naudingi savo giminei. Nepraradome ryðio su tëvyne, praradæ gimtinæ. Mokëmës, kad savo darbu visiems pasakytume, kokia gili lietuvio pareiga. Iðmokome ne tik fizikos dësnius, bet ir slëpti savyje galingà laisvës troðkimà. Laukëme laisvës ir laukdami kyðtelim kojà iðdidþiai valdþiai. Tegu nemano, kad jei didelë, tai stipri. Laukiame sukandæ dantis, per darganas ir lietø. Laisvë! Mes nebe vergai. Tik mus stabdë sovietinë þvaigþdëtoji, ne kartà mirkë kraujyje. O mes iðkilmingai laidojome seses ar brolius, viskà iðkentëme, viskà! Tik mûsø ðirdys, atmindamos pusës amþiaus skriaudas, nerimsta. Jos viskà prisimena: sprogusias granatas prie veido, pistoleto ðûvius á ðirdá, kûnus ant miesteliø grindiniø suguldytus. Mes viskà prisimename, tik neleisk, Vieðpatie, uþmirðti mûsø vaikams... Ðiandien gyvename audringos politikos dienas, o patiems mums nereikia streikø, nepasiilgstame uþsienieèiø, bet vis dëlto ramybës mums stinga. Maþa mums Lietuvos, jos þemës, miðko... Stengiamës ne kad uþtektø iðtekliø, bet kad kitiems neliktø. Juk pinigai! Nenuskriaudþia savæs ir valdþia. Kam ji bûtø, jei ne sistemingam algø këlimui. Gaila, kad tik sau. Tuomet kas gi dirbs? Vis daugiau partijø ásilieja á valstybës gyvenimà. Sugalvoja naujø idëjø. Idëja patogi lazdelë pasiramstyti. Bûtø gerai, jei idëja iðliktø gyva ir partijos nenumarintø jø savo tarpusavio rietenomis. Partijos. Daug jø priviso ir visos mano esanèios politinës piramidës virðû- Mûðyje krito 15 partizanø vieni nuo prieðo kulkø, kiti, padegus bunkerá, nuo dûmø arba nusiþudë. Taip þuvo septyni ið devyniø bunkeryje buvusiø lietuviø: vado pavaduotojas Pranas Gelaþius-Kluonis, Benediktas Povilaitis-Benis, Kuosa, Jonas Rutkus-Jurginas, Anicetas Rutkus-Kirvis, Alfonsas Kriðèiûnas-Ðermukðnis, Jonas Kriðèiûnas-Neirantas, Kazys Kriðèiûnas-Smilga. Devyniø suimtø bunkerio gynëjø, tarp jø lietuviø Stasio Kriðèiûno-Dobilo ir Kazio Lazdausko-Vachmistro, laukë karo tribunolas ir lageriai. Ði baudþiamoji operacija ávykdyta likus vos kelioms dienoms iki 1949 metø kovo 25 dienos masiniø trëmimø, taip uþtikrinant, kad jiems nebûtø trukdoma. Uþ- puolimo metu bunkeryje nebuvo èekistø labiausiai ieðkoto vado Karlio Kraujos jis susektas ir nuðautas 1950 metø vasario 24 dienà Saldaus mieste. 1992 metais bunkeris buvo atkastas. Partizanø kaulai surinkti ir vëliau perlaidoti netoli esanèiose Duobelës kapinëse. Prie bunkerio pastatyti atminimo þenklai. Minint mûðio 60àsias metines 2008 2009 metais bunkeris atstatytas toks, koks buvo. Kiekvienà pavasará èia vyksta minëjimas, mûðio rekonstrukcija. Naujajame paminkle pavaizduotas kalavijas, simbolizuoja partizanus, o skydas jø rëmëjus. Paminklo autorius skulptorius Voldemaras Kandevicas. Rokas SINKEVIÈIUS Pagerbti þuvæ prieðauðryje nëje. Kada surasime vienminèiø ir susibursime á vienà kumðtá? Ar uþteks to brangaus þodþio Lietuva, kad iðgaruotø partiniai barjerai? Negi neiðmoksime dirbti ranka rankon, neðnairuodami vienas á kità? Negi pamirðome, kad esame lietuviai?! Pasvarstykime. Niaukstosi pasaulinë politikos padangë. Lietuva labai masinantis kàsnis rusiðkajam imperializmui. Tik baisu, kad dantys neiðbyrëtø. Tiesa, galima ir svetimomis rankomis þarijas þarstyti turime tokiø mûsø ðalies pilieèiø iðrinktø atstovø á Europos Parlamentà, dergianèiø Lietuvà. Tokia taktika trukdyti kurti ir ruoðti dirvà ateities kartø darbams. Svetimos valstybës, mananèios, kad èia ne Lietuva, reikia atgaivinti atmintá, prisiminti istorines ðaknis. Niekada nenustokime mokytis. Ðiandien mes galime tik pavydþiai lydëti akimis savo vaikus ir vaikaièius, skubanèius á mokyklas, o patys mokytis ið gyvenimo. Mums reikia iðmokti, kaip gyventi tarpusavyje, kaip pasisveikinti ryte, kaip iðsaugoti gerà nuotaikà. Mes vienos genties þmonës, tûkstantá metø gyvenome prie Baltijos jûros, gynëme savo þemæ ir savo teisæ gyventi joje. Mes, eiliniai þmonës, labai norime gyventi pagal Dievo ir þmoniø ástatymus, be smurto, be karo. Ar sulauksime tø laimingø dienø galime tik pasvajoti. Algirdas BLAÞYS Keliaudami ðiaurinës Birþø girios iðilgine linija, sustojus prie paminklo 24 partizanams, þuvusiems 1945 metø rugsëjo 17 dienà, daþnas nusistebi ið kur tiek jø buvo? Dar didesnë nuostaba kyla paskaièius partizanø atsiminimus. Ið viso bûryje buvo apie 40 50 vyrø. Tas skaièius niekada nebuvo pastovus. Vieni iðeidavo, kiti ateidavo. O kai bûdavo susirinkimai, ateidavo iki dviejø ðimtø ir daugiau, ið Jono Stankevièiaus atsiminimø. Ant Gervës kraðto palapinës pridengtos egliðakëmis. Kiekvienoj tokioj palapinëje gyveno maþdaug po penkiolika partizanø. Miðke turëjome savo orkestrà. Buvo penki dûdoriai su triûbomis. Apie ðimto vyrø balsø ir dar orkestras, kai uþtraukdavo Marija, Marija, pamiðkiø kaimeliuose moterys verkdavo. Tada mes nieko nebijojome, Alfonso Suveizdþio prisiminimai. Rugsëjo 17 dienà sukako 70 metø, kai Birþø girios 28-ajame kvartale ásikûrusià Augusto Vasiulio ir Jono Krivicko vadovaujamø bûriø per 80 partizanø stovyklavietæ uþpuolë NKVD Vetrovo divizijos baudëjai. Mûsø sargybos buvo pastatytos ið visø keturiø pusiø. Kà tik pradëjus ðvisti, atbëgo vienas sargybinis, numetë ðautuvà ir suriko: Rusai! O kità sargybiná, kuris stovëjo ið pietø pusës, greièiausiai nudûrë durtuvu, kadangi nesigirdëjo ðûviø. Visi vyrai ðoko ant kojø, o rusai jau èia pat. Tas miðkas ne toks tankus kareivis prie kareivio eilëmis bëga. Kuris tik mûsiðkiø prigulë atsiðaudyti, ir nebeatsikëlë. Gervës upelis buvo ástriþai kvartalinës, o palei jà septynios palapinës. Mûsø skyriaus, kuriam vadovavo Mikaðius, palapinë buvo paskutinë, apie ðá mûðá pasakojo jo dalyvis Alfonsas Suveizdis. (keliama á 2 psl.)
2 Pagerbti þuvæ prieðauðryje (atkelta ið 1 psl.) Taip nutrûko daugiau kaip dvideðimties jaunø vyrø gyvenimas. Bet jie þuvo jausdamiesi laisvi ir dengdami didþiosios partizanø dalies atsitraukimà ir persigrupavimà tolesnei kovai. Þuvusiø partizanø kapavietë nëra þinoma, kadangi po mûðio kareiviai kartu su nukautais savaisiais á sunkveþimius pakrovë ir þuvusius partizanus. Partizanø kûnai buvo niekinami N.Radviliðkio ir Birþø miesto aikðtëse. Po to buvo uþkasami þvyrduobëse Ðvyturio gatvëje ir Gerkiðkëse. Iki ðiol pavyko nustatyti 12 þuvusiø partizanø pavardes. Ðiandien, þvelgiant per laiko prizmæ, rugsëjo 17-osios prieðauðryje þuvusieji árodë, kad lietuviai niekada nepripaþino sovietinës okupacijos ir kad laisvës troðkimas lietuviams buvo ir yra svarbesnis uþ gyvybæ. 2000 metais, paþymint ðio mûðio 55-àsias metines, buvusio politinio kalinio Broniaus Gurklio, partizano Alfonso Suveizdþio ir tremtinio Petro Motiejûno iniciatyva ir darbu, bei parëmus Birþø rajono organizacijoms ir verslininkams, Birþø girioje buvo pastatytas ir 2000 metø rugsëjo 17 dienà atidengtas paminklas þuvusiems 24 partizanams atminti. 2012 metø pavasará Birþø miðkø ûrëdijos ir Latveliø girininkijos iniciatyva, pasitelkus N.Radviliðkio mokyklos moksleivius, ðaulius ir buvu- sius tremtinius, buvusios partizanø stovyklavietës vietoje pasodinti 24 àþuoliukai. Paminklà girioje stropiai priþiûri Alfonso Smetonos ðauliø 5os rinktinës Birþø 1-os kuopos jaunieji ðauliai, kurie keletà kartø per metus aptvarko paminklo aplinkà, pasodina gëliø ir partizanø þûties dienà kasmet uþdega po 24 þvakutes. Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos Birþø filialas ir Birþø 1 kuopos ðauliai organizavo 24 partizanø þûties 70-øjø metiniø paminëjimà Birþø girioje. Ðauliai ir jaunieji ðauliukai þuvusiø partizanø atminimui skyrë 12 kilometrø pësèiøjø þygá. Iðvykæ ið vakaro, pernakvojo girioje, brëkðtant visi 22 þygeiviai su dainomis patraukë paminklo link, kur juos pasitiko minëjimo dalyviai. Nuþygiavæ 12 kilometrø ðauliai padëjo gëliø ir uþdegë 24 atminimo þvakutes. Susirinkusiesiems kalbëjo Birþø rajono savivaldybës vicemerë Irutë Varzienë, LPKTS Birþø filialo pirmininkë Danguolë Þiûkienë. Eiles, skirtas Birþø giriai, skaitë Valentinas Dagys, pasisakë kiti minëjimo dalyviai. Girioje skambëjo Birþø buvusiø tremtiniø choro Tremties aidai atliekamos partizaniðkos dainos. Renginá susirinkusieji baigë traukdami Þemëj Lietuvos àþuolai þaliuos. Vidutis ÐEÐKAS, Alfonso Smetonos ðauliø 5 rinkt. Birþø 1 kuopos vadas Prezidentei Daliai Grybauskaitei pakeitus 2000 metais pasiraðytà dekretà dël ginkluoto pasiprieðinimo dalyviø savanoriø apdovanojimo Vyèio Kryþiaus 4-ojo laipsnio ordinu, valstybës apdovanojimo neteko partizanas Pranas Konèius-Adomas. Prezidentës spaudos tarnyba naujienø agentûrà BNS informavo, jog paskutinis þuvæs Þemaièiø apygardos Kardo rinktinës partizanas P.Konèius-Adomas apdovanojimo neteko atsiþvelgiant á Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centro kreipimàsi. Ðio centro direktorë Teresë Birutë Burauskaitë teigë, kad P.Konèiui-Adomui valstybinis apdovanojimas 2000 metais buvo suteiktas jam dar neturint kario savanorio statuso. Pasak jos, tik 2001 metais paaiðkëjo, ir tai yra Generalinës prokuratûros iðvada, kad jis buvo dalyvavæs þydø genocido veiksmuose. Tuo remiantis jam nebuvo suteiktas kario savanorio statusas. Mes galvojame, kad tai, kà dabar padarë Prezidentë, reikëjo padaryti jau prieð 15 metø. (...) Taip iðëjo, kad buvo apdovanotas þmogus, kuris nebuvo to vertas, BNS sakë T.B.Burauskaitë. Partizanas P.KonèiusAdomas þuvo 1965 metais per susiðaudymà su Kretingos rajono saugumieèiais ir policininkais. BNS, Tremtinio inf. Partizanas Pranas Konèius-Adomas neteko valstybinio apdovanojimo Tr e m t i n y s 2015 m. rugsëjo 25 d. LPKTS atstovø iðvyka á Europos Parlamentà Strasbûre Europos Parlamento narys Gabrielius La n d s b e r g i s deðimt Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø atstovø pakvietë á Europos Parlamentà Strasbûre. Ði laimë nusiðypsojo Anykðèiø, Kauno, Kauno rajono, Këdainiø, Kurðënø, Pakruojo, Radviliðkio, Raudondvario, Ðilalës bei Ðiauliø filialø atstovams. Kelionë pra- Kelionës dalyviai prie paminklo Augustui Stipriajam Drezdene, Vokietijoje sidëjo ankstø rugsëjo 6-osios rytà. Visos ke- mas Veimare pasireiðkë vienu Rentgenu, kuris èia atrado lionës metu mus globojo ir þiauriausiø bûdø buvo ákur- þymiuosius spindulius. Maiðvietë Gabrieliaus Landsber- tas Buchenvaldo koncentraci- no kairiajame krante ant kalgio padëjëjas Jonas Kvetkaus- jos lageris, kuriame kalëjo 250 no aplankëme 11 16 amþiaus Marienburgo tvirtovæ á ðià kas bei profesionali, savo eru- tûkstanèiø þmoniø. dicija ir atmintimi stebinanti Pernakvojæ Vokietijos pilá persikëlë Viurcburgà valekskursijos vadovë Vitalija mieste Hotckenheime, anksti dæ vyskupai. Aplankëme ir Bambergà, Kondratavièienë. Tarp ben- ryte pasukome Prancûzijos drakeleiviø buvo ávairaus am- link. Iki Strasbûro buvo likæ ásikûrusá ant septyniø kalvø þiaus þmoniø, nemaþai ir pui- vos 150 kilometrø. Malonu prie Regnico upës. Tai vienas kaus jaunimo. buvo pasivaikðèioti Reino ið nedaugelio senøjø VokietiKeliaudami autobusu Len- kanalo krantine, ðalia kurios jos miestø, kuris nenukentëjo kijoje groþëjomës nauju Eu- ásikûræs amatininkø rajonas, per Antràjá pasauliná karà ir iðrovia keliu bei puikiai sutvar- gildijø namai, viduramþiø gy- saugojo savo senovinæ archikytomis pakelëmis, renovuo- nybiniai bokðtai. Aplankëme tektûrà. 1993 metais miestas tais pastatais, vis graþëjanèio- Dievo Motinos katedrà, vys- átrauktas á UNESCO pasaulio mis gyvenvietëmis. To negalë- kupø rûmus, Gutenbergo paveldo sàraðà. Kionigðteino viduramþiø jau nepastebëti, nes prieð ket- aikðtæ, ðv. Tomo baþnyèià. verius metus vaþiavau tuo papagaliau áþengëme á Euro- tvirtovëje apþiûrëjome 16 èiu keliu. pos Parlamento rûmus. Mus amþiaus kareivines. Taip pat Nakvojome Lenkijos Vo- pasitiko Gabrieliaus Lands- lankëmës Saksonijos Ðveicakietijos pasienyje, Slubico bergio padëjëja Raminta Ker- rijoje taip vadinamoje dël mieste, greta Frankfurto prie sytë ir palydëjo á salæ. Kol at- puikiø vaizdø ir unikaliø Oderio. Ðalia vieðbuèio tiltas, ëjo Gabrielius Landsbergis, ji aukðtai kylanèiø smiltainiø jungiantis ðiuos dviejø valsty- mums papasakojo apie Euro- uolø, iðbraiþytø giliø tarpekbiø miestus. Iðëjæ pasigërëti va- pos Parlamento Strasbûre liø. Aplankëme Drezdeno ðirkarëjanèiu miestu, per Oderio darbo specifikà. Keturias die- dá Teatro aikðtæ. Apie jà iðtiltà nuþingsniavome á Frank- nas per mënesá èia vyksta ga- sidëstæ istoriniai pastatai: furtà. Tai buvo mûsø pirmieji lutinis balsavimas dël siûlo- Kunigaikðèiø rezidencijos þingsniai Vokietijos þemëje. mø teisës aktø ir pasiûlytø rûmai, Zemperio operos terugsëjo 7-osios rytà kirto- pakeitimø. Pokalbis su ger- atras, Augusto Stipriojo bame Oderá ir atsidûrëme Vokie- biamu europarlamentaru roko ðedevras Cvingerio tijoje. Ðios dienos tikslas buvo Gabrieliumi Landsbergiu bu- rûmai, statyti monarcho didyaplankyti Veimarà Gëtës, Ði- vo dalykiðkas ir betarpiðkas. bei ir lëbavimams, Taðenberlerio, Herderio, Bacho, Nytèës Jis noriai atsakinëjo á mûsø go rûmai, statyti Augusto Stipmiestà. Vaikðèiodami sena- klausimus. Pokalbio pabai- riojo mylimajai grafienei Komiesèiu alsavome ðiø genijø goje padëkojo mûsø jaunuo- zel, daugybë kitø pastatø. Didvasia: kas þingsnis vieta, su- liams uþ domëjimàsi ES ir dþiausià áspûdá paliko Cvingesijusi su ðiomis garbingomis Lietuvos politine padëtimi, rio rûmai ir paveikslø galerija. Sukoræ apie 5000 kiloasmenybëmis. Pastovëjome jo paties veikla. Visiems paprie Gëtës namo, praëjome dovanojo ðûsná suvenyrø, nu- metrø laimingai gráþome á pro Ðilerio namà, ásiamþino- sifotografavo. Po susitikimo Lietuvà, kupini áspûdþiø ir me prie ðiø iðkiliø asmenybiø G. Landsbergio padëjëja mus dëkingumo parlamentarui Gabrieliui Landsbergiui, dovapaminklø. Ekskursijos vado- nuvedë á posëdþiø salæ. vë supaþindino su jø gyvenikità dienà jau keliavome nojusiam ðià áspûdingà ekskurmo pikantiðkomis istorijo- namø link. Taèiau mûsø laukë sijà. Be abejo, dëkingi ir mûsø pamis, veikla, palikusia gilø dar keli nepamirðtami Vokie- lydovams Jonui Kvetkauskui, pëdsakà ðio miesto gyvenime. tijos miestai. Visø pirma uþsu- ekskursijos vadovei Vitalijai, paþavëjomës graþiu ir tvarkin- kome á vyskupø rezidencijos slaugiems bei elegantiðkiems gu senamiesèiu. miestà prie Maino Viurcbur- autobuso vairuotojams. Zita VËÞIENË, Kaip ir visa Europa, taip ir gà, uþauginusá ne vienà NobeLPKTS Pakruojo filialo Veimaras neiðvengë praþûtin- lio premijos laureatà, bet lapirmininkë gø 20 amþiaus kirèiø. Naciz- biausiai besididþiuojantá
Dar visai neseniai þmonës baisëjosi per televizijà ir kitose informacijos priemonëse matydami vaizdelius ið Rusijos juose traktoriai traiðkë ne tik kalnus sûriø, obuoliø ir kitokiø maisto produktø, bet ir gyvus anèiukus. Tokiø vaizdø, beje, skelbiamø paèiø rusø, visiðkai pakanka, kad gyvûnø teisiø globëjai pakeltø tarptautiná skandalà su visomis ið to iðplaukianèiomis pasekmëmis. Taèiau putinistinei Rusijai jokie tarptautiniai ásipareigojimai negalioja, jai nusispjauti ne tik ant anèiø, bet ir ant þmoniø (netgi ant alkanø savo pilieèiø, besipiktinanèiø maisto naikinimu). Todël kyla klausimas kodël rusai taip daro ir dar vieðina visomis ámanomomis priemonëmis? Ar vien tam, kad parodytø, jog valdþia negailestin- Pirmadiená Lietuvos Respublikos Prezidentë Dalia Grybauskaitë susitiko su ES vyriausiàja ágaliotine uþsienio ir saugumo politikai Federica Mogherini. Susitikime kalbëta kaip kovoti su Europai kylanèiais iðoriniais iððûkiais, aptarta saugumo padëtis regione, pabëgëliø krizë. Ðiandien Europai kaip niekada reikalinga vienybë. Situacija Ukrainoje vis dar átempta, Rusija tebedemonstruoja karinæ galià regione, o á Euro- Antradiená, rugsëjo 22 dienà, Lietuvos Respublikos Prezidentë Dalia Grybauskaitë Þydø genocido atminimo dienos proga apdovanojo Þûvanèiøjø gelbëjimo kryþiumi asmenis, kurie, nepaisydami mirtino pavojaus sau ir ðeimai, Antrojo pasaulinio karo metais gelbëjo Rugëjo 25 26 dienomis Vilniuje vyks Vidurio Europos politikos mokslø asociacijos konferencija Saugumo architektûra Vidurio ir Rytø Europoje: dabarties grësmës ir bendradarbiavimo perspektyvos. Mokslinës konferencijos metu bus analizuojami aktu- 2015 m. rugsëjo 25 d. Tremtinys Ávykiai, komentarai Trinamos antys ar tikëjimas tarptautinëmis normomis? Kas slypi uþ siaubo vaizdeliø Ne taip seniai internete, o ið jo þmoniø pasakojimuose plito vaizdelis, kaip tarp dviejø skambanèiø mobiliøjø telefonø padëtas kiauðinis ima... spirgëti ir galiausiai iðkepa. Nepaisant to, kad ðá eksperimentà galëjo pakartoti bet kas, kalbos apie siaubingas mobiliøjø telefonø galimybes tapo daugelio protestø prieð mobiliojo ryðio plëtrà Lietuvoje pagrindu. Kas buvo suinteresuotas skleisti tokias nesàmones Lietuvoje ðiandien galime tik paspëlioti, taèiau kitas absurdiðkas vaizdelis, visai neseniai demonstruotas Lietuvoje kaip árodymas apie skalûniniø dujø gavybos pragaiðtingumà, turëjo autorius. Vaizdelis ðtai toks: Amerikoje, vienoje ið Lietuvoje vieðëjo ES vyriausioji ágaliotinë uþsienio ir saugumo politikai pà plûsta masinis pabëgëliø srautas. Reikalingas vieningas ir solidarus visos ES atsakas, sakë Prezidentë. Ðalies vadovë su F.Mogherini aptarë pabëgëliø krizæ. Prezidentës teigimu, esame pasirengæ solidariai ir geranoriðkai priimti pabëgëlius, taèiau nepritariame privalomam ir nuolatiniam kvotø paskirstymo mechanizmui. Pasak Prezidentës, vien tik pasidalindama 120 tûkstanèiø þydus nuo naciø genocido. Didþiuojamës dràsuoliais, sugebëjusiais paminti egoizmà, nepaisyti savisaugos instinkto ir padaryti, kaip atrodë, neámanomus dalykus. Dabar galime pasakyti, kad tai buvo neákainojama, sakë ðalies vadovë. Pasak Prezidentës, padëti Bus aptariama Vidurio ir Rytø Europos saugumo architektûra Lietuviai gelbëjo þydus aliausi ðiø dienø saugumo iððûkiai Vidurio ir Rytø Europoje. Programoje ið viso numatyta 15 sesijø, skirtø euroatlantinës integracijos pokomunistinëje erdvëje, kibernetinio ir informacinio saugumo, konfliktø Ukrainoje ir Gruzijoje, energetikos infrastruktûros, partinio populizmo ir kitø esminiø ðio regiono probleminiø aspektø analizei. Programoje numatyti trys plenariniai renginiai: 2010 2014 metais Freedom House vadovo Davido Kramerio paskaita apie Rusijos politikos iððûká regiono saugumui gai ir bekompromisiðkai kovoja su nelegaliai á ðalá áveþamais maisto produktais? Kaþin... Juk buvo uþsimota naikinti ir buitinës chemijos produktus, bet apsiþiûrëta, jog jos pakeisti nëra kuo, negana to, daugelis Rusijos kompanijø, transliuojanèiø Putino propagandà, daugiausia pinigø uþdirba ið uþsienio kompanijø, reklamuojanèiø savo buitinës chemijos produkcijà. Negi kirsi ðakà, ant kurios pats sëdi? Todël nei muilo, nei plovikliø ar skalbikliø po traktoriø vikðrais neiðvydome. Paþvelgus ið ðalies, atrodytø, jog ES ir JAV paskelbtos sankcijos Rusijai neturi jokio poveikio, ðalies parduotuviø lentynos lûþta nuo maisto prekiø. Ðtai to ir siekia Putinas, kai ásako traiðkyti anèiukus ir demonstruoti tai visam pasauliui. Tiesa, rusai nebadauja, tiesiog jie gráþta prie sovietmeèio mitybos principo valgyti tai, kà turi, o ne tai, kà nori. Gal maþai kas prisimena, kokios eilës nusidriekë prie atidarytø pirmøjø Makdonaldo uþkandiniø Maskvoje, bet vargu ar daugiau kas pagalvojo, jog uþdarydami tas paèias uþkandines ðiandienà putinistai (visai kaip sovietmeèiu komunistai) siekia neleisti rusams matyti amerikietiðkø, t. y. Vakarø gyvenimo standartø? Bet kaþkodël atrodo, kad viskas baigsis tuo, jog tarptautinë bendruomenë galø gale turës organizuoti humanitarinæ pagalbà bado ðmëklos grësmës prigriebtai Rusijai kaip jau yra buvæ ne kartà. Kita vertus, putinistai demonstruoja, kad jiems negalioja jokios tarptautinës normos, susitarimai ir ásipareigojimai. Tai, beje, jau yra pasakæs pats Putinas pernai spalá Soèyje. Vadinasi, niekas negali jaustis saugus, ne tik antys, bet ir þmonës. Jeigu panorës putinistai, padarys bet kà, nepaisydami nei anèiø, nei þmogaus teisiø. Nebûtinai tai bus uþsienio gyventojai ði paniekos tarptautinëms normoms demonstracija skirta ir eiliniams rusams, kurie, pasak propagandos, maniakiðkai remia Putinà. Ir, kaip daþnai manoma, mëgsta grieþtà rankà. Na, o kovos su kontrabanda ávaizdis formuojamas tam, kad patikli rusø liaudis tikëtø, kokia teisinga yra Putino valdþia. Na, o didþiausia tikimybë, jog maisto produktø naikinimo akcijos demonstruojamos vien valstijø, kurioje iðgaunamos skalûninës dujos, gyvenantis fermeris atsuka virtuvëje èiaupà ir ið jo tekantá vandená... uþdega! Pasirodo, vandenyje tiek daug dujø, kad jis lengvai uþsiliepsnoja... (keista, kad nesprogsta, nes dujos paprastai sprogsta, o ne uþsiliepsnoja). Tad ðtai amerikieèiams parûpo, ið kur tas idiotiðkas filmukas atsirado? Ir kà gi paaiðkëjo, kad visi galai veda á Gazprom. Reikia komentarø? Lygiai tokios paèios mintys ateina á galvà matant internetà uþplûdusius siaubingus vaizdus, kuriuose rodomos plëðikaujanèios pabëgëliø gaujos: tai jos uþpuola pravaþiuojanèius lengvuosius automobilius, tai autobusus ir sunkveþimius. pabëgëliø ES krizës neiðspræs. Bûtina rasti sprendimus, kaip apsaugoti ES iðorës sienà ir suvaldyti migracijos srautus. Ðalies vadovës teigimu, pakitusi geopolitinë situacija reikalauja atidþiai perþiûrëti ir atnaujinti ES saugumo strategijà, kurioje bûtø numatytas atsakas ir á hibridinio karo grësmes bei prieðiðkà propagandà. Pirmàjá ðio dokumento, kuris atitiktø realius saugumo iððûkius ir geopolitinius pokyèius, projektà Europos Iðorës Veiksmø Tarnyba turi parengti dar ðá rudená. Pasak Prezidentës, kova su prieðiðka propaganda, apie Europà skleidþiamu melu ir bandymais diskredituoti europietiðkas vertybes ðiuo metu yra tarp svarbiausiø ES saugumo prioritetø. Lietuvos ir kitø ES nariø iniciatyva Komisija parengë Strateginës komunikacijos planà, kurio tikslas ugdyti ES pilieèiø sàmoningumà ir atsparumà propagandai, didinti 3 tam, kad visai ne Rusijoje, bet Vakaruose atsirastø verkðlenanèiø, jog neverta Rusijos spausti sankcijomis, nes jos, matote, beveiksmës, o nuostoliai akivaizdûs. Kad bûtø vaizdingiau, tarsi dovana ið dangaus kaip árodymas Briuselyje ima siautëti ûkininkø protestai ant ES bûstinæ sauganèiø policininkø pilamas pienas, ðienainis, mëtomi kiauðiniai ir t. t. (sakykite, kà norite, bet policininko profesija pasidarë viena pavojingiausiø). Taip prancûzø, belgø ir kitø ðaliø (buvo ir mûsiðkiai) ûkininkai norëjo parodyti, kad dël sankcijø Rusijai jie patiria dideliø nuostoliø. Ar naudinga Putinui tokia ES ðaliø ûkininkø pozicija, klausti nereikia. Ir kas skatina ES ûkininkus rengti tokias demonstracijas, taip pat nebûtina klausti... Gintaras MARKEVIÈIUS Stebina ðtai kas koks dràsus turëjo bûti filmuotojas, kad iðdráso stovëti tarp plëðikø ir juos filmuoti! Tokiø vaizdeliø tikslas vienas sukelti kuo didesná prieðiðkumà pabëgëliams, o pasipiktinimo bangà nukreipti á savo ðaliø vyriausybes, kurios, deja, priverstos narplioti ðá Gordijaus mazgà, sumazgytà ne kur kitur, bet Kremliuje. ES gebëjimus efektyviai reaguoti á dezinformacijà ir stiprinti nepriklausomà þiniasklaidà. Ðalies vadovës teigimu, taip pat labai svarbu ágyvendinti Rygos virðûniø susitikimo ásipareigojimus iki ðiø metø pabaigos suteikti Gruzijai ir Ukrainai bevizá reþimà ES, uþtikrinti, kad ES ir Ukrainos laisvosios prekybos sutartis ásigaliotø jau nuo kitø metø pradþios, toliau iðlaikyti grieþtà Krymo aneksijos nepripaþinimo politikà. naciø persekiojamiems þmonëms buvo nepaprastai kilni, þydus per Antràjá pasauliná karà gelbëjusiø lietuviø misija. Ji buvo vienas tauriausiø þenklø, parodþiusiø draugystæ tarp daugybæ metø graþiai sugyvenusiø lietuviø ir þydø. Nors dabar nebëra daugybës tø, kurie apdovanojami, Prezidentë pabrëþë, kad savo þygdarbiu jie visada iðliks gyvi kiekvieno ðirdyje. Tai turëtø ákvëpti ir suteikti jëgø visada ir visur ginti mûsø laisvæ, saugoti þmogø ir puoselëti demokratijà. Ðalies vadovë nuoðirdþiai padëkojo visiems, kurie nualinti karo ir persekiojimø gelbëjo gyvybes ir liudijo þmogiðkumà, taip pat tiems, kurie puoselëja ðá garbingà atminimà. Þûvanèiøjø gelbëjimo kryþiais Prezidentës dekretu apdovanoti 47 asmenys. Prezidentës spaudos tarnyba ir dvi apskritojo stalo þymiø ðio regiono ekspertø diskusijos. Pirmoji jø skirta aptarti Vidurio Europos ir Baltijos valstybiø poþiûrá á ES ir Rusijos santykius. Antroji ávertinti politikos mokslø raidà Vidurio ir Rytø Europoje per du transformacijos deðimtmeèius. Konferencijà organizuoja Vilniaus universiteto Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø institutas, Lietuvos politologø asociacija ir Vidurio Europos politikos mokslø asociacija. KAM informacija
4 Tremtinys 2015 m. rugsëjo 25 d. Kai visagalë Mûza nusiþiûri aukà, nuo jos kerø niekas neiðsivaduoja. Muzikai kuria simfonijas, dailininkai tapo ðedevrus, literatai dovanoja mums eiles ir prozos kûrinius. Ir niekas negali neraðyti, nekurti muzikos, netapyti, netaðyti akmens ar neraiþyti medþio, nes to jø praðo Mûza. Kaunietë Janina Ulinskienë, literatûrinis pseudonimas Smiltë, Mûzos malonæ pajuto vaikystëje. Sako, dabar në neprisimenanti, kada surimavo pirmàjá eilëraðtukà, gal treèioje ar ketvirtoje klasëje. Tie mano pirmieji eilëraðèiai buvo vaikiðkai naivûs, bet man graþûs, nors tu kà... ðmaikðtauja Janina. Pirmieji bandymai eiliuoti nebuvo nei vertinti, nei kas nors vaikui patarë, kaip reikëtø raðyti. Ið ðirdies á mokyklinio sàsiuvinio lapus. Apie gamtos groþá, pavasario laukimà, praþydusias gëles, tokie buvo Janinos eilëraðèiai. Bet nepadëjau tø sàsiuviniø á ðonà, o vis raðiau ir raðiau, nes mintys knibþdëjo galvoje, praðësi uþraðomos, prisimena Janina. Ðiandien Janinos Ulinskienës-Smiltës kûrybos lobyne deðimt knygø: trys poezijos ir septynios skirtos vaikams. Pirmoji poezijos knyga pavadinta Norëèiau bûti paukðtë, antroji Bûkim laimingi ir treèioji Mûzos dovana. Pastarojoje skaitome autorës mintis apie jai skirtà misijà: Likimo man skirta dalia Tai mano Mûzos dovana, Kurià jauèiu að nuolatos, Kurià ir ainiai dar kartos. Poezijos knyga Mûzos dovana iðleista praëjusiø metø rugsëjá. Per ðirdies virpesius, per tauriø minèiø ir polëkiø prizmæ, per nuotaikø ávairovæ poetë kuria vaizdus ir ávaizdþius, pasitelkdama iðgyventø dienø pastebëjimus bei sukauptà patirtá. Lengviausiai krinta á balto popieriaus lakðtà eilutës, skirtos vaikams. Taèiau kartu tai ir atsakinga, nes vaikai arba skaito jiems para- Mûzos palytëta ðytas knygeles, arba ne, o savo skaitytojams að privalau paraðyti nuoðirdþiai, sako Janina Ulinskienë. Dvi paskutinës Janinos knygutës vaikams iðspausdintos kartu su poezijos knyga Mûzos dovana. Vaikams skirtos knygutës iliustruotos grafikos pieðiniais, kuriuos galima spalvinti, taip autorë skatina ne tik skaityti, bet ir pasidarbuoti spalvotais pieðtukais. Visa J. Ulinskienës kûryba perpinta gamtos vaizdais, per lyrikos prizmæ atskleidþiami þmoniø bendravimo ir bûties atspindþiai, gyva gyvenimo prasmës pajauta. Neperþengdama poetinës kalbos reikalavimø autorë deramai áprasmina þodá. Poetë geba iðsaugoti tai, kas yra ðalia jos ir kas joje paèioje. Bræsti kaip menininkei J.Ulinskienei padeda bendravimas su raðanèiais þmonëmis, dalyvavimas literatûriniuose vakaruose, naujø knygø sutiktuvëse, poezijos ðventëse. Savotiðka iðminties klodø atskleidimo mokykla tapo Lietuvoje veikianti kûrybinës raiðkos asociacija Branduma, kurios skyrius sëkmingai savo veiklà plëtoja ir Kaune. Diskusijos, ádomûs pokalbiai, aptariant raðanèiøjø kûrybà, analizuojant literatûros aukðtumas leidþia kiekvienam jos nariui ir tobulëti, ir produktyviai kurti. Kita raðanèius þmones glaudþianti jauki pastogë yra Lietuvos nepriklausomø raðytojø sàjunga. Aktyviai veikiantis jos skyrius Kaune jungia nemaþà bûrá ðio miesto literatø. Janina Ulinskienë ðio skyriaus aktyvi narë, nuolatinë diskusijø dalyvë. Kas, jei ne kvalifikuoti, patarimai padës suvokti tikràsias vertybes ir ágyti pasitikëjimo. Kai LPKTS buveinës salëje ar kitur vyksta renginiai, minëjimai, ðventës, jas áprasmina ir pagyvina Kauno buvusiø tremtiniø choras Ilgesys. Jau daugiau kaip deðimtmetá tarp chorisèiø ir Janina Ulinskienë. Be dainos ði moteris negalëtø ramiai gyventi... Kaip ir be poezijos. Jos ðirdies ðilumà, konkreèià veiklà jauèia Kaune ásikûrusi Naðlaièiø brolija, kurioje ne vienerius metus darbuojasi ir Janina Ulinskienë. Mes, ðios brolijos nariai, stengiamës ásigilinti á naðlaièiø gyvenimo ypatumus, tarpininkauti sprendþiant problemas. Bûtume visi brolijos nariai laimingi, jei Lietuvoje neliktø tokiø ástaigø, deja, kol kas yra taip, sako J.Ulinskienë. Kai peèius slegia rûpesèiai ir maþi rûpestëliai, jaukumo, ramybës Janina ieðko namuose. Paramos, atjautos ieðkoti nereikia. Jà suteikia vyras Vytautas, jau suaugæ sûnûs Rimantas ir Egidijus. Apie darnà ir sutarimà ðeimoje liudija atðvæstos Janinos ir Vytauto bendro gyvenimo 50-osios metinës. Suaugo sûnûs, padovanojæ Ulinskams keturis vaikaièius, o ðie net porà provaikaièiø. Jei ne sunki vaikystë, kai Janinai kurá laikà teko gyventi vaikø namuose (esant gyviems tëvams), vargu ar ji pati bûtø tokia jautri ir romantiðka. Gal jos sielos kloduose bûtø nusëdæs sunkus abejingumo akmuo? Daþnai iðgyventas skausmas gimdo atjautà ir ðvelnumà, gebëjimà maþuose dalykuose áþvelgti didybæ ir galià. Daþnai kanèia uþaugina gërio daigelius, kurie iðsilieja eilëmis. Eilëraðtyje Iðmokei mus autorë raðo: Vedei per Nykias dykumas, Oazes ir sniegynus. Iðmokei mus Atrast kelius Á bibliotekas, Knygynus. Jeigu Nebûtumei ðalia O Angele Tvirtybës. Nerastum posmø Naktyje, Palaimos Ir ramybës. Ramybës angelas Janinà Ulinskienæ lydi visà gyvenimà. Savojo angelo lydima ji kuria eiles, dalija þmonëms kupinas dþiaugsmo ir gërio dovanas. Todël ir jai atseikëta gausiai kurti, dþiaugtis savo naujomis knygomis, iðdalyti ðirdies ðilumà jà supantiems þmonëms. Pokalbio metu iðpeðiau ið Janinos Ulinskienës paþadà: dar paraðys naujø eilëraðèiø, dar ne vienà knygà iðleis ir maþiesiems skaitytojams. Auðra ÐUOPYTË Sveikiname 90-ojo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname 1941 m. buvusià Jakutijos tremtinæ Anelæ SUGINTAITÆ-AGUR- KIENÆ. Linkime sveikatos, Dievo palaimos, Ðvè. Marijos globos, ilgiausiø metø. Sesuo Elena, LPKTS Kauno filialas Brangià Bronislavà LYBERYTÆ-GABRËNIENÆ, Aukðtaitijos dukterá, 10 metø iðvargusià Vorkutoje, vienà ið pirmøjø LPKTS Palangos filialo nariø, nuoðirdþiai sveikiname 90-ojo jubiliejaus proga. Linkime sveikatos, Dievo palaimos ir dþiaugsmo artimøjø apsuptyje. LPKTS Palangos filialas Sveikiname buvusià tremtinæ, LPKTS Rokiðkio filialo pirmàjà pirmininkæ Zofijà Vandà MAKUÐKAITÆ-GONÈARU- KIENÆ. Tegul 85-asis gimtadienis dovanoja sveikatos, stiprybës ir Dievo palaimos. LPKTS Rokiðkio filialas Garbingo 80-ojo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname Zigmantà RAUDONÁ 1951 metø tremtiná, LPKTS Tauragës filialo tarybos nará. Linkime sveikatos, dvasios ramybës ir Aukðèiausiojo globos. LPKTS Tauragës filialas Garbingo jubiliejaus proga nuoðirdþiai sveikiname LPKTS Panevëþio filialo narius: Aldonà JASIÛNIENÆ ir Petronà PAKARNIENÆ 90- ojo, Reginà LIAUDANSKIENÆ, Veronikà VIZBARIENÆ ir Albertà GURSKÁ 85-ojo, Palmyrà BULOVIENÆ, Veronikà ZLATKUVIENÆ, Meèislovà MATULYTÆ ir Algirdà ÈINIKÀ 80-ojo, Redà TOTORIENÆ 75-ojo, Liudvikà LASKAUSKIENÆ, Janinà VALIKONIENÆ ir Ipolità MUÞÀ 70-ojo, Ventà KUÈIENÆ ir Andriø SPALVETERÁ 60-ojo, Irenà BEREÞANSKIENÆ 55-ojo. Linkime stiprios sveikatos ir Dievo palaimos. LPKTS Panevëþio filialas Padëka Dëkojame knygos Tremties vaikai antro tomo leidybai paaukojusiems: LPKTS Jonavos filialui 100 eurø, Vaidilutei ir Antanui Masiuliams 100 eurø. LPKTS valdybos pirmininkë Rasa Duobaitë- Bumbulienë Uþsiprenumeruokite Tremtiná Prenumerata priimama: bet kuriame Lietuvos paðto, Pay Post skyriuje, per Lietuvos paðto laiðkininkà, paskambinus informacijos tel. 8 700 55 400, internetu www.prenumeruok.lt. Laikraðtis iðeina 4 kartus per mënesá. Prenumeratos indeksas 0117. Kaina: 1 mën. 2,36 euro, 3 mën. 7,08 euro.
2015 m. rugsëjo 25 d. Tr e m t i n y s 5 Egzaminas tremties vagone 1940 metais okupacinë valdþia ásakë birþieèiams Jonui ir Apolonijai Morkûnams bei jø dukrai gimnazistei Birutei ið nuosavo namo Dvaro gatvëje Nr. 1 iðsikelti. Mat jis labai patiko naujai paskirto vykdomojo komiteto pirmininko Juozo Pleèkaièio þmonai. Gal dël to, kad name, kaip retai pas kà anuometiniuose Birþuose, buvo árengtas vandentiekis ir kanalizacija, naujai suremontuoti kambariai. Naujoji ðeimininkë bemat jame ir apsigyveno. Morkûnø pianinas buvo iðveþtas liaudies kultûros reikalams naudoti. Tëveliai iðsikëlë gyventi kitur, o Birutë pareiðkë, kad iki gimnazijos baigimo niekur neiðeis. Po dideliø ginèø, naujoji ðeimininkë leido Birutei nedideliame kambarëlyje gyventi iki mokslo metø pabaigos. Jai buvo ðeðiolika. Birutë ðiandien gerai atsimena, kai draugë Pleèkaitienë, ásikûrusi tëvø miegamajame, kelias naktis prieð egzaminus dainavo sovietines dainas ir nedavë miegoti. Kartà, kai mama nuëjo á darþà iðsirauti savo sodintø darþoviø, naujoji ponia per langà jà apvagino. Tëvus priglaudë uþ Muravankos gyvenæ Lapënai, kuriø þemë ribojosi su Morkûnø turëtu sklypu. Likæs be pastogës, Jonas Morkûnas sumanë savo þemëje pats pasistatyti nedidelá namelá, tad pradëjo kasti þemæ pamatams. Tà 1941 metø birþelio 14-osios rytà, saulei tekant, atvykæ trëmëjai vyrà rado bedirbantá naujoje statyboje. Kai já þmonos Apalonijos akivaizdoje areðtavo, toji sukniubo be gyvybës þymiø. Baudëjai ásitikino, kad moteris Sibiro nepasieks, gal net ið patalo jau nebepakils, tad á Birþø geleþinkelio stotá iðsiveþë tik Jonà. Turëjo surasti ir Birutæ. Apie tëvelio areðtà mergaitei praneðë atbëgæs Lapëno sûnus Vytautas. Ði nedelsdama iðbëgo á stotá, susirado tëvo vagonà ir ásitaisë greta jo ant gulto. Teturëjo pasiëmusi chronometrà ir oranþiná chalatà, kuriuo apsigaubdavo po plaukimo treniruotës. Birutë buvo tëvelio vaikas, tad negalëjo susitaikyti su mintimi, kad jis pasmerktas Sibiro tremèiai ir iðvyks vienas, o ji liks Lietuvoje. Jai gimnazijoje buvo likæs paskutinis egzaminas Kità dienà prie jø vagono atëjo sargybiniai ir netikëtai iðsivedë Birutæ á stoties keleiviø laukiamàjà patalpà. Ten ji pamatë keturis gimnazijos mokytojus ið brandos egzaminø komisijos. Ginkluotø sargybiniø apsupta, Birutë laikë paskutiná fizikos egzaminà. Bilietø netraukë jà klausinëjo ið viso kurso. Mat suþinojusi apie gimnazistës tremtá, leidimà ið NKVD egzaminuoti mergaitæ ir iðduoti gimnazijos baigimo atestatà gavo geografijos mokytoja Ona Kuprytë. Po daugelio metø mokytoja prisipaþino tada bijojusi, kad á vagonà gali nuvesti ir jà. Kai po dienos su iðraðytu Birþø gimnazijos baigimo atestatu á stotá atskubëjo mokytoja perduoti já Birutei, tremiamøjø traukinio jau neberado. Eðelonas buvo iðvykæs Ðiauliø link. Suþinojæ apie bendraklasës tremtá, gimnazistai atneðë jai daug maisto produktø, daugiausiai konservø. Mergaitës, kad lietuviai apsaugininkai nepaþintø tø paèiø veidø perduodanèiø maistà, eidamos prie vagono grimavosi, taip keisdamos iðvaizdà. Prieð iðveþimà, tà ankstø saulëtà rytà Birutë perone dar spëjo pamatyti prijuoste akis prisidengusià savo moèiutæ Konstancijà Èeponienæ. Emilis Balèiûnas, tuometinës Birþø geleþinkelio stoties virðininkas, kartu su mokytojais tarpininkavo, kad Birutë galëtø laikyti paskutiná brandos egzaminà. Jo þmona Kotryna kità dienà susirado aðarojanèià Birutës mamà Apolonijà ir padëjo atsigauti. Moteris pradëjo reikalauti vykti á Sibirà kartu su vyru bei dukterimi. Perkalbëti nepavyko. Pirmiausia Kotryna pasiligojusià moterá nuvedë pas gydytojus. Jie rusø kalba iðraðë paþymà, kad ji nedarbinga. Geleþinkelininkai nuveþë Apolonijà á Ðiaulius, kur tremtiniai buvo persodinami á plaèiojo geleþinkelio vagonus. Vidurnaktá savanorë tremtinë buvo ástumta á vagonà. Matyt, trëmëjai sunkiai rinko pasmerktuosius, nes ið Birþø eðelonas á Naujàjà Vilnià iðvyko nepilnas ir pavëlavæs. 19 amþiaus antroje pusëje Antanas Morkûnas kumeèiavo netoli Krinèino buvusiame Klausuèiø kaime (dabar Pasvalio rajonas). Vedë vietinæ merginà Albinà Tumkevièiûtæ. Iðmoko gaminti verpimo ratelius. Augino du sûnus: Jonà ir Antanà. Jonukas (1884 1942) ir buvo Birutës tëvelis. Jis irgi tapo kumeèiu. Niekada mokyklos nelankë, pats iðmoko skaityti ir raðyti ið dvarelyje esanèios pono bibliotekëlës knygø. Buvo labai gabus, taupus, raðtingesnis uþ kitus, mokëjo visus darbus. Suaugæs tapo statybø rangovu. Jau Nepriklausomybës laikais subûræs darbininkø brigadà dalyvaudavo varþytinëse darbams atlikti. Net samdë inþinieriø ið Birþø Povilà Valiûnà, kuris sudarydavo sàmatas, skaièiavo rei- kalingas medþiagas, o beraðtis Jonas jo darbà tikrindavo. Jau ketvirtà deðimtá ápusëjæs ir prasigyvenæs, Jonas pradëjo dairytis þmonos. Petras ir Konstancija Èeponiai gyveno Pasvalyje, nuosavame namelyje prie pat geleþinkelio stoties. Augino sûnø Petrà ir tris dukteris: Apalonijà, Veronikà ir Onà. Petras buvo pusiau ûkininkas, turëjo þemës sklypà ir grojo miesto dûdø orkestre. Pûtë paèià didþiausià dûdà. Senatvëje apako. Prie jo namo buvo molynas, tai aklasis sumanë padëti ðeimai: iðropodavo ið trobos á laukà, kasdavo molá, formuodavo plytas, degino jas krosnyje ir pardavinëdavo þmonëms. Plytos buvo labai paklausios. Ið to paties molio darë ir keraminius suvenyrus, kuriuos dalydavo vaikams (o kartais ir suaugusiems). Apalonija (1903 1971), Birutës mama, buvo pati geriausia siuvëja Pasvalyje. Jos sesuo Veronika iðvaþiavo gyventi á Argentinà. Buenos Airëse iðtekëjo uþ Juozo Lemberio, o jø sûnus gydytojas Luisas Juozas (1937 1998) graþiai mokëjo lietuviðkai, buvo pilnas lietuvybës, po 25 metø tylos miesto radiofone atgaivino lietuviðkas radijo valandëles Labas rytas, Lietuva. Jis savo namuose Buenos Airëse surinko vienà didþiausiø Pietø Amerikoje lietuviðkø meno dirbiniø kolekcijà, á kurià pateko netgi Lietuvoje iðdroþta Kybartø vidurinës mokyklos mokiniø Prakartëlë. Luisas Juozas 1991 metais atveþë á Vilniø Lujano Ðventovës ðv. Marijos statulà (dabar ji stovi Vilniaus arkikatedros Tremtiniø koplyèioje). Birutë mena ðios relikvijos sutikimo iðkilmes, kurias organizavo jos klasës draugas monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas. 1923 metais Jonas Morkûnas Apalonijai Èeponytei pasipirðo. Vestuvës buvo graþios. 1924 metø pabaigoje jiems gimë dukrelë Birutë. Po trijø metø ðeima apsigyveno Birþuose, Pasvalio g. 10 (prie Agluonos upës tilto), Jono tëvø name. Jonas Morkûnas, Birþuose subûræs rangos darbø artelæ ir statæs pastatus, turëjo ir nuosavas èekiðkomis maðinomis aprûpintas staliø gaminiø dirbtuves. Jo kaip sumanaus rangovo sëkmæ lëmë gebëjimas tiksliai ávertinti statybø vertæ, neuþkelti kainos ir sau palankiomis sàlygomis laimëti varþytuves. Masiniø mokyklø statybø metu Lietuvoje darbo Jono bendrovei buvo labai daug. Tada jis po objektus vaþinëdavo motociklu su priekaba ir tuo visus stebino. Birþuose Jono bendrovë statë Auðros pradinæ mokyklà. Darbø baigimo proga mokyklos salëje surengë dideles vaiðes sveèiams ir darbininkams. Baigusi mokslus, bûsimoji Lietuvos prezidento Antano Smetonos þmona Sofija Chadakauskaitë (1885 1965) apsigyveno savo tëvø naujai ásigytame dvare Sebentiðkyje, Nemunëlio Radviliðkio valsèiuje, Birþø apskrityje. 1903 metais per Kalë- Birutë Morkûnaitë, 1932 metai das ávyko Antano Smetonos ir Sofijos Chada- turëdamas tokià pagalbininkæ. Birutës klasëje mokësi dakauskaitës suþieduotuvës. Vëliau kai Sebentiðkiø dvare rei- bar þinomi þmonës: medikas këjo vykdyti statybos ir re- prof. Jonas Vytautas Bakðys monto darbus, tuometinis (g. 1923 m.), monsinjoras KaRespublikos Prezidentas A. zimieras Vasiliauskas (1922 Smetona rangovu pasirinko 2001), poeto Eugenijaus MatJonà Morkûnà. Statybose lan- uzevièiaus brolis Leonardas kydavosi prezidentienë. Daþ- (1923 2000). Kurá laikà pas nai bendraudavo su Jonu, Morkûnus gyveno Birutës dëkartais gráþdama á Kaunà sa- dë Jonas Vasinauskas (1906 vo automobiliu já paveþdavo. 1996), vienas ið cirko meno Jam bûdavo smalsu ir linksma pradininkø Lietuvoje. Tapti stebëti, kaip iðsigraþinæ poli- cirko artiste uþsimanë ir Birucininkai ir kariûnai atidavinë- të. Þiemomis Birutæ ir jos jo pagarbà ir atidarydavo au- partnerá Adomavièiø porinio tomobilio duris poniai prezi- èiuoþimo figûrø mokindavo dentienei bei kartu vaþiavu- sporto entuziastas notaras Prasiam jam, maþaraðèiui. Kar- nas Lembertas (1897 1997). tà Antano Smetonos vizito Kitas dëdë þinomas mokslibirþuose metu pas fabrikan- ninkas Petras Vasinauskas tà Petrà Variakojá (1892 (1906 1995). 1970) Astravo dvare surengokupacijos pradþioje Kautas balius. Ðalia garbingo sve- no sporto halëje vykusiose èio pasodino þodþio kiðenëse tarptautinëse paaugliø krepðineieðkanèià Apalonijà Mor- nio varþybose Birutë buvo Liekûnienæ, kuri mokëjo teisin- tuvos rinktinës narë. Varþybas gai elgtis prie stalo. Jiedu ilgai stebëjo neseniai Birþus aplanbendravo. kæs ir net Birutæ ðokdinæs tuobe Birutës Morkûnø ðei- metinis respublikos galva moje gimë dar du vaikai: Vy- Justas Paleckis. Paskutinæ setautas ir Genutë. Taèiau jie mi- kunde jos á krepðá ámestas karë dar bûdami kûdikiais, tad muolys lëmë vieno taðko permergaitë tapo motinos meilës svara ir pergalæ lietuvaièiø ir rûpesèio apgaubta. Ji Birþø prieð lenkaites. Deja, jau po Antano Smetonos valstybinë- keliø mënesiø jis pasmerkë je gimnazijoje buvo ðokëja ir mergaitæ klaikiai tremèiai. sportininkë, veikli klasës sestatybø uþbaigtuviø Sebenniûnë. Mokësi vidutiniðkai, bet tiðkëse iðkilmëse, atsiskaitydadrásdavo paprieðtarauti net ma uþ atliktus darbus, p. Sofimokytojams. Birutë reþisuo- ja Smetonienë Jonui Morkûdavo klasës draugø vaidinimus, nui vietoje pinigø áteikë veksepagal savo sukurtus scenarijus. liø, kurie okupavus Lietuvà Net pavaduodavo ilgametæ prarado vertæ. Prezidentas gimnazijos ðokio ir baleto mo- su ðeima pasitraukë á Vakakytojà Elenà Ðlekienæ. Todël rus, greitai Morkûnø keliai draugai jà vadino balerina. pasuko prieðinga kryptimi Mergaitë buvo ásitikinusi, kad á Sibirà. jai nedalyvaujant renginyje, vis(bus daugiau) Stanislovas kas sugriûtø. Klasës auklëtojas ABROMAVIÈIUS Petras Andijauskas dþiaugësi
6 Tr e m t i n y s Mûsø kanèia prisidës prie Lietuvos laisvës Tæsinys. Pradþia Nr. 34 (1152) Sargybiniai ir ðunys Daþnai tardymo palapinëje po stalu sëdëdavo Sibiro laika. Pagal tik jai suprantamà signalà sugriebdavo uþ kojos ir taip dantimis spausdavo, kad ne vienam ir á kelnes tekdavo nusiðlapinti. Etapo vagone tupëdavo rudieji vilkðuniai, kai kareivis uþsnûsdavo, vilkðunis pribëgdavo ir þadindavo, jei kuris kalinys norëdavo atlikti reikalus, vilkðunis atsiguldavo prie vagono durø. Bet ðunys turëjo dar kaþkoká gailestingumo jausmà, ko nepasakysi apie enkavedistus, kai kalinys sirguliuodavo, turëdavo temperatûros, vilkðunis prislinkdavo prie ligonio ir laiþydavo veidà, rankas. Kartà prie mano nugaros tris dienas ir naktis iðgulëjo. Sargybiniai ðuná nuvarydavo ðalin, bet jis vël sugráþdavo. Jei ne ðuo, kaþin ar bûèiau iðlikæs gyvas po sunkaus plauèiø uþdegimo. Kaliniams nebuvo galima ðuniui në gabaliuko duonos paduoti, bet að nesilaikiau taisykliø ir nuo savo maþos riekutës dar nulauþdavau krislelá. Man sekësi vilkðunius patraukti savo pusën. Tardymo metu jie áprastai geleþiniais dantimis traiðkydavo kojas, o tik man daþniausiai tik sukàsdavo, bet ðvelniai, neskausmingai. Vagonø ðunys meiliai man ðypsodavosi, ausimis karpydavo. Tai sargybiniams labai nepatiko, bet jie ðunø áveikti nesugebëdavo. Kampe sëdintá vilkðuná að lietuviðkai ðaukdavau,,ateik, ir tasai ðvelniai imdavo urgzti. Taèiau kaliniai kentëdavo, oi kaip kentëdavo nuo dresuotø vilkðuniø. Jie kramtë kalinius uþ menkiausià judesá. Kai sargybinis bara, tai ir ðuo puola kaliná, drasko jo drabuþius, skausmingai kandþiojasi. Kartà vilkðunis ásisiautëjo du kalinius mirtinai sukandþiojo. Jie ëmë gintis, galop, ðuo puolë savo globëjà stvërë jam uþ gerklës. Tik kitas kareivis ðautuvo buoþe nutrenkë já. Ðuns bûta be galo protingo. Jis apsimetë negyvas esàs, o kai ginkluotas kareivis ðautuvà uþsidëjo ant peties, vilkðunis kaip strëlë ðoko ant jo ir parsivertë po savimi. Nekandþiojo kareivio, tik urzgë, matyt, norëdamas parodyti, kad draugaukime, nesipykime. Gal po trejø metø ðuo tà sargybiná nuþudë sniegynuose, kai kareivis já iðsivedë medþioti. Dingo ir vilkðunis, niekas jo daugiau nematë. Tik- riausiai patraukë á kalnus galynëtis su meðkomis, ten maistui elniø lig valias. Ið lageriø nemaþai vilkðuniø pasitraukdavo á kalnus. Po keleriø metø, kai galëjau su slidëmis toliau nuðliuoþti, matydavau ne vienà vilkðuná stepëje. Kartà vienas ëmë prie manæs artëti, labai iðsigandau. Kà su slidþiø lazdele padarysi prieð toká galiûnà, bet vilkðunis gal atpaþino mane, o gal buvo þmogaus pasiilgæs, kad tik urzgë. Vilkðunio kailis blizgëjo, tik uodega buvo nuleista, tai reiðkë, kad jis kaþko nepatenkintas. Kai ëmiau nuo jo tolti, labai dideliu greièiu, nesivijo, tik graudþiai sustaugë. Dieve, kiek þmogus gali iðkæsti kankinimø tardymo dienomis: kai ne tik kumðèiais dauþë vyrukai, turintys boksininkø patirties, bet ir padus degindavo, tarp rankos pirðtø pagaliukus áspraudæ, guma suverþdavo, tris keturias paras neleisdavo uþmigti, tarðkeklá prie lubø karceryje pakabindavo. Dar dresuoti ðunys kiek kaliniø mirtinai uþkramtë. Ant ukrainieèio boksininko paleido penkis ðunis. Jie vienas per kità puolë ir draskë ukrainietá visà valandà. Neliko ko ir uþkasti á gabalus suplëðë viso barako akivaizdoje. Sargybiniai uþleido ðunis ant ukrainieèio uþ smulkmenà, bet taip norëjo pademonstruoti kitiems kaliniams ðunø piktumà ir negailestingumà. Mirtys Ið Skraièioniø kaimo Þoliniø naktá iðsivedë mus septynis mane, keturis pusbrolius Adþgauskus ir du sesers sûnus Dudavièius. Èekistai vaþiavo dviejuose veþimuose, mes vienas su kitu suriðti basi nukeliavome 50 kilometrø. Batai greitai nutrynë kojas. Pirmàjá vakarà, tardë Pilviðkiø miestelyje, netoli Vilkaviðkio ásikûrusiame saugumo ðtabe. Klausinëjo maþai, o priraðë po keletà lapø. Po kiekvieno klausimo skaudûs smûgiai, iðtreniruoti ðunys kartas nuo karto sukàsdavo vienà, tai kità kojà. Kaþkodël mane ir Juozà Adþgauskà lupo skaudþiausiai. Todël, kai reikëjo iðsikasti kiekvienam po duobæ nakèiai, mes kasëme ilgiausiai. Ið Vilkaviðkio á Kaunà mus jau veþë sunkveþimiais. Èekistai lietuviø buvo surinkæ jau porà tûstanèiø. Nuo þilø seneliø iki visai berniokø. Mus rinko pagal 1940 metø sàraðus tuos, kurie tada nepritarë Lie- tuvos ástojimui á Sàjungà. Greitai atsidûrëme tikrame pragare netoli Minsko, net neprisimenu to miestelio pavadinimo. Iki mirties neuþmirðiu koðmaro, kurá kiekvienas patyrëme. Juozas Adþgauskas, organizavæs 1941 metais komjaunuoliø gaudynes, ið tardymo palapinës iððliauþë kruvinas, purvinas (suspardytas), paeiti negalëjo, èekistai atitempë já á palapinæ. Vincas Dudavièius þinojo vokieèiø paliktus partizanams ðaudmenø ir ginklø sandëlius. Jis dalyvavo sandëliø statyboje. Iðkasë 8 metrø ilgio, 6 metrø ploèio duobes, priveþë kulkosvaidþiø, ðautuvø, pistoletø. Kelis ðimtus dëþiø ðaudmenø. Èekistai kvotë, kur vokieèiai paslëpë ginklus, bet Dudavièiai, nors ir þinojo, tylëjo. Todël abu nukankino tardymo metu. Prie Minsko ásikûræ lietuviø barakai greitai retëjo. Tardytojai specialiai paruoðti, iðlaikyti gyvais tik tuos, kurie galës kirsti miðkà. Að taip pat priklausiau kirtëjø kategorijai. Ten vyko teismai. Mane nuteisë 10 metø. Prieð teismo posëdþius visus gydydavo, mëlynes padaþydavo. Jeigu iki Minsko vaþiuojant eðelonà sudarë 35 vagonai, tai iki Potmos lietuviø atveþë tik 15 vagonø (400 500 vyrø). Mano pusbrolius ir sesers sûnus priglaudë Baltarusijos þemë. Mordovijoje lietuvius iðskirstë po skirtingus barakus. Barake, kuriame að buvau atveþtas, gyveno tik penki lietuviai ir senbuviai rusai, ukrainieèiai, vokieèiai, japonai. Rusai nuo karo ir prieðkario laikø: mokslininkai, aukðti armijos vadai ir aukðti tarnautojai. Vienu metu barakà pripildë vengrai, vëliau lenkai po valymo, ukrainieèiai po Kijevo akcijos ukrainieèiai burkimës, ðeimose nekalbëkime rusiðkai. Senbuviai supaþindino mane su lagerio kapais: miðke iðkastas griovys 5 metrø gylio, 8 ploèio, 100 metrø ilgio, pusë uþpildytas lavonais. Kai mirdavo kalinys, já numesdavo á griová, uþpildavo kalkëmis ir uþberdavo þemëmis. Ðis lageris gyvavo nuo 1936 metø. Nuo 1938 metø neliko në vieno leninieèio ne tik valdþioje, bet ir laisvëje. Visà ðá tremties laikà mane saugojo gerasis Angelas. Galiausiai gavau þinià, kad iðleis namo. Pamatysiu savo kaimà. Atgulsiu ðalia tëvø. (Bus daugiau) Parengë Juozas DANILAVIÈIUS 2015 m. rugsëjo 25 d. Pasiprieðinimo dalyviø (rezistentø) teisiø komisija skelbia sàraðà asmenø, pretenduojanèiø á Kario savanorio ir Laisvës kovø dalyvio teisiná statusà Ignas Èësnas, g. 1910 m., (po mirties), sukilimo dalyvis, Pasvalys, 1941-06-22 1941-06-28. Petras Garjonis, g. 1915 m., (po mirties), partizanas, Birþø aps. N. Radviliðkio valsè., B. Krivicko bûrys, 1944 1946 m. Bronius Kmielius, g. 1924 m., (po mirties), partizanas, Alytaus aps. Butrimoniø valsè., Dainavos apyg. Dzûkø rinktinë Margio grupë, 1945 1946 m. Jonas Kmielius, g. 1922 m., (po mirties), partizanas, Alytaus aps. Butrimoniø valsè., Dainavos apyg. Dzûkø rinktinë Margio grupë Tauro bûrys, 1945 1946 m. Veronika Strimaitienë-Ankudavièiutë, g. 1898 m., (po mirties), þydø gelbëtoja holokausto metu, Ðakiø aps. Barzdø valsè., 1941 1944 m. Stanislovas (Stasys) Strimaitis, g. 1896 m., (po mirties), þydø gelbëtojas holokausto metu, Ðakiø aps. Barzdø valsè., 1941 1944 m. Mykolas Ðioþinis, g. 1922 m., (po mirties), partizanas, Zarasø aps. Imbrado valsè., 1945 1947 m. Alfonsas Vilimas, g. 1930 m., rëmëjas, Maþeikiai, 1946 1949 m. Jadvyga Vëjelienë-Ilgauskienë-Vikaitë, g. 1920 m., (po mirties), ryðininkë, rëmëja, Kaunas, 1946 1947 m. Pasiprieðinimo dalyviø (rezistentø) teisiø komisija, Gedimino pr. 40/1, LT-01110 Vilnius. Pasiteirauti tel. (8 5) 231 4157. Komisijos pastaba. Sàraðas skelbiamas vadovaujantis Pasiprieðinimo dalyviø (rezistentø) teisiø komisijos darbo reglamento 8 punktu: Pretendentai á Kario savanorio ir Laisvës kovø dalyvio teisiná statusà skelbiami spaudoje. Lietuvos laisvës armijos kariø ir rëmëjø sàjungos metinë konferencija Rugsëjo 4 dienà Rietavo Oginskiø kultûros istorijos muziejuje ásikûrusioje LLA sàjungos bûstinëje á metinæ ataskaitinæ konferencijà rinkosi Þemaitijoje gyvenantys Lietuvos laisvës armijos kariø ir rëmëjø sàjungos nariai. Organizacijos pirmininkë Irena Giedraitienë ir sàjungos revizorius Vytautas Voroneckas pateikë organizacijos ûkinæ finansinæ ataskaità. Organizacijos pirmininkë Irena Giedraitienë ataskaitoje paminëjo, jog atkurtai Lietuvos laisvës armijos organizacijai ðiemet sukanka deðimt metø. Ji priminë, kad 2005 metais LK Kauno águlos karininkø ramovëje ávyko istorinë konferencija Lietuvos laisvës armija lietuviø tautinë pasiprieðinimo organizacija. Kelmës rajono pedagogo Vytauto Urbiko iniciatyva, talkininkau- jant verslininkui Albinui Klimui ið Plungës, á konferencijà buvo sukviesti kariai, partizanai, ðauliai ir pilieèiai, neabejingi Lietuvos nepriklausomybei. Praneðimus apie Lietuvos laisvës armijà skaitë humanitariniø mokslø dr. A. Bubnys, istorikas K. Kasparas, Atkuriamojo Seimo narë, teisininkë Z.Ðlièytë ir kiti. Buvo nutarta atkurti Lietuvos laisvës armijà su kariais rëmëjais. Atkurtos organizacijos veiklos tikslas rinkti istorinæ medþiagà apie Lietuvos laisvës armijà, jà publikuoti ir saugoti, áamþinti LLA kovotojø atminimà statyti paminklus, rengti minëjimus, leisti prisiminimø knygas, vykdyti ðvieèiamàjà veiklà mokyklose, visuomenëje ir siekti bendradarbiavimo su kitomis patriotinëmis organizacijomis. (keliama á 7 psl.)
2015 m. rugsëjo 25 d. Tremtinys Lietuvos laisvës armijos kariø ir rëmëjø sàjungos metinë konferencija (atkelta ið 6 psl.) Iðleistos dvi knygos Lietuvos laisvës armijos kovos Þemaitijoje dalys. Suorganizuoti du sàskrydþiai prie Plateliø eþero. 2010 metø geguþës 17 dienà LR Seimo parodø galerijoje paminëjome pirmojo Lietuvos armijos Þemaièiø legiono sunaikinimo 65-àsias metines. Kartu su Lietuvos laisvës kovos sàjûdþio taryba kreipëmës á Kauno rajono savivaldybæ, kad tiltui per Nevëþio upæ ties Raudondvariu bûtø suteiktas generolo Kazio Veverskio vardas. 2011 metø geguþës 15 dienà, minint Partizanø pagerbimo, kariuomenës ir visuomenës vienybës dienà, tiltui iðkilmingai suteiktas genero- Rugsëjo 26 d. (ðeðtadiená) 11 val. Ðiauliø universiteto Baltojoje salëje (Vilniaus g. 88) ávyks Sibiro Alma Mater 6-ojo tomo pristatymas. Rugsëjo 25 d. (penktadiená) LPKTS Jurbarko filialas, Jurbarko Petro Paulaièio ðauliø 1-oji kuopa ir Jurbarko rajono ðvietimo skyrius rengia þygá Kæstuèio apygardos partizanø takais. 9 val. Atminimo lentos atidengimas ir ðventinimas Jurbarke prie Kauno g. 64 namo, 9.25 val. vyksime á Ðimkaièius prie paminklo þuvusiems partizanams, 10.30 val. vyksime prie generolo Jono Þemaièio-Vytauto vadavietës bunkerio Ðimkaièiø miðke bei á pirmojo Kæstuèio apygardos vado Juozo Kasperavièiaus tëviðkæ, 11.50 val. vyksime á Erþvilkà: pagerbsime Laisvës kovotojø atminimà prie ðulinio, á kurá buvo metami þuvusiø partizanø kûnai, prie Erþvilko gimnazijos, kurioje veikë partizanø vadavietë, miestelio centre prie paminklo þuvusiems uþ Lietuvos laisvæ, 13.30 val. ðauliðka koðë prie Erþvilko gimnazijos, 14 val. vyksime á Jurbarko kapines prie paminklo partizanams, á Muitinës g. prie paminklo iðniekintiems partizanams atminti, 15.30 val. þygio pabaiga ir aptarimas. Kvieèiame dalyvauti. Skelbimai Spalio 2 d. (penktadiená) Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos ir bendrijos Vilniaus skyriai maloniai kvieèia dalyvauti minëjime, skirtame 1951 m. spalio 2 3 d. trëmimo metinëms paminëti. 12 val. ðv. Miðios Vilniaus Ðv. Apaðtalø Pilypo ir Jokûbo baþnyèioje (Lukiðkiø g. 10); 13 val. minëjimas ir susikaupimo valandëlë prie paminklo sovietø okupacijos aukoms atminti (Aukø g.). Spalio 16 d. (penktadiená) kvieèiame dalyvauti Paþintinio tako, skirto partizaninio karo istorijai, atidarymo iðkilmëse. 11 val. sveèiø registracija Raseiniø r. Ariogalos gimnazijoje (Vytauto g. 94, Ariogala); 11.30 val. eisena á Ariogalos parapijos Ðv. Arkangelo Mykolo baþnyèià; 12 val. ðv. Miðios uþ Lietuvos laisvæ ir kovose þuvusius Laisvës kovotojus; 13.30 val. iðkilmës Daugëliðkiø miðke. Paþintinio tako atidarymas, paminklo ðventinimas, susitikimas su Laisvës kovø dalyviais. Atsiliepkite! Praðome padëti atpaþinti ðiuos du partizanus. Jie turëtø bûti ið Kalvarijos arba galbût Sangrûdos, Liubavo, Bartninkø valsèiø. Laikotarpis 1947 m. ruduo 1949 m. ruduo. Nusifotografavo su Vytauto rinktinës 43 kuopos partizanu Antanu Sliauþiu-Dagilëliu. Jei atpaþinote, praðome susisiekti su muziejininku Roku Sinkevièiumi, tel. 8 674 04 744, el. paðtas: sinkevicius@gmail.com. lo Kazio Veverskio vardas. Suorganizuoti trys þygiai Þemaièiø apygardos Ðatrijos rinktinës partizanø takais. 2013 metø rugpjûtá Vanagø bûrio organizatoriui, vëliau tapusiam Þemaièiø apygardos vadu, Vladui Montvydui-Þemaièiui Varniø miestelyje atidengëme paminklà, paminëjome 60-àsias jo þûties metines. 2013 metø gruodþio 10 dienà, bendradarbiaujant su LK Kauno karininkø ramove, paminëjome Lietuvos laisvës armijos ákûrëjo ir vado Kazio Veverskio 100-àsias gimimo metines. Sukurti LLA vadø nuotraukø stendai. Ávykdyta nemaþai projektø. Be rëmëjø pagalbos projektø ávykdyti neámanoma. Esame dëkingi uþ paramà dr. J.P. Kazicko ðeimos fondui, buvusio LLA ðtabo pareigûno Leono Viluèio ðeimai, LGGRTC aukø rëmimo ir atminimo áamþinimo fondui, a.a. Lietuvos Nepriklausomybës atkûrimo signatarui Bronislovui Lubiui, Almai Vitkienei ið Telðiø ir kitiems. Dël sveikatos pirmininkë atsisakë ðiø pareigø. Kadangi niekas nesutiko perimti organizacijos vairo, nutarta iki kitos konferencijos apsvarstyti siûlymus dël organizacijos tolimesnio likimo. Irena MONTVYDAITË- GIEDRAITIENË Rugsëjo 25 d. (penktadiená) 14 val. Vytauto Didþiojo karo muziejuje (K. Donelaièio g. 64, Kaune) bus atidaryta paroda Abiejø Tautø Respublikos karai su Ðvedija 17 amþiuje, skirta paminëti pergalingà 1605 m. Salaspilio mûðá ir pristatyti 17 amþiaus LDK karybos istorijà. Paroda veiks iki 2016 m. sausio 1 d. ILSËKITËS RAMYBËJE Jovitas Jankauskas 1928 2015 7 Gimë Molëtø r. Keriobliðkiø k. ûkininkø ðeimoje. Bûdamas trejø metukø neteko tëvelio. Mokësi Utenos, Molëtø gimnazijoje. 1950 m. areðtuotas. Nuteistas ir kalintas 6 m. Kalëjo Lukiðkiø, Akmenës r. Karpënø, Pravieniðkiø kalëjimuose. 1953 m. iðleistas. Studijavo Lietuvos þemës ûkio akademijos Agronomijos fakultete. Dirbo Ðvenèionëliø, Ðeduvos melioracijos maðinø stotyje, Vilniaus kuro aparatûros gamykloje, Projektavimokonstravimo biure, Naujosios Vilnios Neries þemës ûkio maðinø gamykloje, Respublikiniame tarpkolûkiniø statybos organizacijø susivienijime Tiekimo skyriuje. Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ, aktyviai dalyvavo visuomeninëje veikloje, ypaè surenkant ir apibendrinant medþiagà apie kraðtieèiø partizanø kanèias, iðgyvenimus ir netektis. Paraðë knygeles Skudutiðkio kraðto partizanai, jø rëmëjai ir ryðininkai, Skudutiðkio parapijieèiai, nukentëjæ nuo Antrojo pasaulinio karo ir okupacijø, Skudutiðkio kraðto lankytinos vietos, XX amþius: Kaniûkø seniûnija: Alantos valsèius, Utenos apskritis, iðleido savo prisiminimus. Aktyviai dalyvavo ir rëmë áamþinant þuvusiø uþ Lietuvà laisvës kovotojø atminimà. Jo iniciatyva Skudutiðkio baþnyèios ðventoriuje atidengta memorialinë lenta þuvusiø kraðto partizanø atminimui. Palaidotas Vilniaus Saltoniðkiø kapinëse. Nuoðirdþiai uþjauèiame sûnø Steponà, seseris Aldonà ir Marytæ, jø ðeimas ir artimuosius. Laisvës kovø dalyvë, hab. dr. Janina Ðyvokienë Jonas Garuolis 1937 2015 Gimë Rokiðkio aps. Rageliø valsè. Dagiliø k. ûkininkø ðeimoje. Baigë Laðø pradinæ mokyklà. 1951 m. su tëvais, broliu, seserimi ir moèiute iðtremtas á Tomsko sr. Verchne Ketsko rajonà. Dirbo miðko pramonëje. 1958 m. reabilituotas gráþo á Lietuvà. Mokësi Kaune ekskavatorininku. Vedë, sulaukë sûnaus Roberto. Dirbo traktorininku. Prasidëjus atgimimui aktyviai dalyvavo Sàjûdþio veikloje. Palaidotas Kaleliðkiø kapinëse. Nuoðirdþiai uþjauèiame þmonà Birutæ, sûnø Robertà, brolá Antanà, seserá Vandà ir artimuosius. LPKTS Rokiðkio filialas Mieli tautieèiai, Kvieèiame paaukoti lëðø baigiamos statyti Kryþkalnio koplyèios, skirtos þuvusiems Kæstuèio apygardos partizanams atminti, varpui. Tikslinë sàskaita Swedbank LT32 7300 0101 0944 8557. Teirautis tel. 8 611 57 054. Dëkojame uþ aukà. Lietuvos laisvës kovos sàjûdis Rugsëjo 28 d. (pirmadiená) 16 val. Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos salëje (Laisvës al. 39, Kaune) ávyks aktorës Doloresos Kazragytës kûrybos vakaras. Naujausià aktorës knygà...be pabaigos... pristatys doc. Meilutë Asanavièienë, fleita gros Algirdas Tamulaitis. Renginio globëja LR Seimo narë Vincë Vaidevutë Margevièienë. Renginio organizatoriai Kauno Politiniø kaliniø ir tremtiniø frakcijos Centro skyrius. Maloniai kvieèiame dalyvauti! LPKTS knygynëlyje (Laisvës al. 39, Kaune) galite ásigyti knygø rezistencijos ir tremties tematika. Kvieèiame apsilankyti. Dëmesio! Kitas Tremtinio numeris iðeis spalio 9 dienà. ISSN 2029-509X Leidëjas LPKTS Tremtinys Redaktorë Jolita Navickienë. Redakcija: Austëja Þostautaitë, Vesta Milerienë. Maketavo Ignas Navickas Ámonës kodas 3000 32645 Ats./sàsk. Nr.LT18 70440600 0425 8365, AB SEB bankas Mûsø adresas: Laisvës al. 39, LT-44309, Kaunas, tel. (8 37) 323 204, faksas (8 37) 323 214 www.lpkts.lt, el. paðtas: tremtinys.redakcija@gmail.com, tremtinys@zebra.lt Spausdino spaustuvë UAB Morkûnas ir Ko, Draugystës g. 17, Kaunas 2 spaudos lankai Tiraþas 2155 egz. Kaina 0,58 euro (2 litai) Projektà Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautos netekèiø atspindþiai remia Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.