Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëms Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

ISSN 1648-0392 Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëms Nacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys Nr. 64 (10317) * 2020 m. rugpjûèio 29 d., ðeðtadienis Ðiandien mënulio prieðpilnis, nuo antradienio pilnatis. Saulë teka 6 val. 17 min., leidþiasi 20 val. 22 min. Dienos ilgumas 14 val. 5 min. Vardadieniai: ðiandien Nirgunda, Nirgundas, Nirmeda, Nirmedas, Svaidargas, Svaigauda, Svaigaudas, Svaigaudë, rytoj Adauktas, Buivyda, Buivydas, Buivydë, Buivys, Emerita, Herbertas, Jorë, Jorigë, Jorigis, Jorilë, Joris, Jorûnas, Jorûnë, pirmadiená Aristidas, Raimonda, Raimondas, Raimunda, Raimundas, Þvainys, antradiená Burkanta, Burkantas, Burtautas, Burtautë, Burvilas, Burvilë, Burvyda, Burvydas, Burvydë, Egidas, Egidë, Egidija, Egidijus, Gytautas, Gytautë, Gytë, Gytenë, Gytenis, Gytis, Verena. Rugpjûèio 31 Laisvës diena. Interneto dienoraðèiø (blogø) diena. Prienø Garbës pilieèiui Vytautui Pakarskui 90 Jo uþmojai lenkë laikà 1930-ieji Vytauto Didþiojo metai Lietuvai padovanojo daug iðkiliø asmenybiø, tarp jø vienà labiausiai Lietuvos aviacijos sportui nusipelniusiø didþiavyriø, Prienø sklandytuvø gamyklos ákûrëjà Vytautà Pakarskà. Rugpjûèio 26-àjà jam bûtø 90. Mieli Mokiniai, Tëveliai ir Mokytojai, Rudenëja... kaip ir kasmet, visi kartu einame á naujuosius mokslo metus. Ðákart neðamës ir pasididþiavimà áveiktais nuotolinio mokymo iððûkiais, dar stipresniu nei anksèiau rajono ðvietimo bendruomenës susitelkimu. Ir nors ðis rugsëjis galbût kitoks, nei áprasta, taèiau svarbiausioji tiesa lieka tokia pati mokyklinës sëkmës kelias grástas noru ir pastangomis paþinti, suprasti, iðmokti ir iðmokyti. Tegul ðie mokslo metai tampa sugráþimo á mokyklà, kiekvieno ið mûsø prisiimtos atsakomybës uþ veikimà kartu siekiant geriausio rezultato metais. Dþiugios Mokslo ir þiniø ðventës! Parodø erdvëse Prienø rajono savivaldybës meras Alvydas Vaicekauskas Ðvietimo ir sporto skyriaus vedëjas Rimvydas Zailskas Kaina 0,45 Eur Rugsëjo 1-oji Mokslo ir þiniø diena! Trumpos þinios Parduotas Revuonos pastatas Pirmadiená elektroninio aukciono metu buvo parduotas buvusio Revuonos vieðbuèio Prienuose pastatas. Aukcione dalyvavo 6 pirkëjai. Senojo malûno, kultûros paveldo statusà turinèio pastato savininku tapo pirkëjas, pasiûlæs didþiausià kainà 147000 eurø. Tai du kartus didesnë nei buvo pradinë kaina. Interpeliacija nepavyko Prienø rajono savivaldybës tarybos 9 opozicijai priklausanèiø Tarybos nariø pasiraðytas raðtas dël interpeliacijos Savivaldybës administracijos direktorei Jûratei Zailskienei þadëjo intrigà. Bet intrigos nebuvo. Valdanèioji dauguma iðliko tvirta. Uþ atleidimà balsavo 10, prieð 14 Tarybos nariø ið 24 dalyvavusiøjø. Savivaldybës administracijos direktorë toliau tæs darbà. Po Ðilavoto Davatkyno dangum... Rugpjûèio 13 22 dienomis Ðilavoto Davatkyne vyko tradicinis dailininkø pleneras. Jau penkioliktà kartà ðis renginys suburia dailininkus ið ávairiø Lietuvos kampeliø. Ðiais metais dalyvavo septyni menininkai. Plenero uþdarymo ðventëje jie pristatë savo darbus, pasidalino renginio áspûdþiais ir patirtimi. Uþdarymo dienà savo dainomis dþiugino operos dainininkai Ona Kolobovaitë ir Egidijus Bavikinas. V. Pakarskas Pociûnuose 1993 m. V. Pakarsko gimtinë Radviliðkis. Baigæs Lizdeikos gimnazijà ástojo á Kauno valstybiná institutà (dabar KTU), kuriame tuo metu veikë ir sklandytojø sekcija. Tapæs aktyviu jos nariu sklandë virð Nemuno ðlaitø, statë, remontavo sklandytuvus. Gavæs inþinieriaus diplomà persikëlë á Vilniø, dirbo Þalgirio stakliø gamykloje, laisvalaiká skirdamas aviacijai. Palaikomas draugø ir bendraminèiø Kyviðkëse pastatë angarà, ákûrë Lietuvos aviacijos federacijà, þurnalà Sparnai, visuomeniná Sportinës (Nukelta á 2 p.) Leidimø kirsti miðkà iðdavimo tvarka Miðko kirtimai svarbi ûkininkavimo miðke bei miðko prieþiûros dalis, todël privaèiø miðkø savininkams, ketinantiems vykdyti miðko kirtimus, naudinga susipaþinti su Leidimø kirsti miðkà iðdavimo tvarkos apraðo pagrindinëmis nuostatomis, kurios glaustai pateikiamos ðiame straipsnyje. Kas iðduoda leidimus kirsti miðkà, derina praneðimus apie ketinimà kirsti miðkà? Leidimus kirsti miðkà iðduoda ir praneðimus apie ketinimà kirsti miðkà derina Valstybinës miðkø tarnybos (VMT) Miðkø ûkio prieþiûros skyriaus pareigûnai. VMT interneto svetainëje adresu www.amvmt.lt pagal miðko sklypo buvimo vietà galima suþinoti, á kurá pareigûnà reikëtø kreiptis. (Nukelta á 2 p.) Vienas ið plenero dailininkø, renginio organizatorius ir kuratorius Petras Lincevièius uþdarymo ðventëje neslëpë dþiaugsmo: Viskas sekësi labai gerai. Ir oras geras buvo, ir daug þmoniø susirinko. Organizatorius dþiaugësi, kad ðiømetinë pandemija nepakiðo kojos ir renginys ávyko: Nors su kaukëmis visi buvome, bet vis tiek smagiai iðëjo. Menininkas dþiaugësi, kad ðiais metais pleneras ið dalies buvo finansuojamas ir Lietuvos kultûros tarybos lëðomis. Gilià dailininko patirtá turintis Eimutis Markûnas Ðilavoto Davatkyno pleneruose dalyvauja nuo paèiø pirmøjø metø. Kaþkaip, kai sakai, kad bûsi ne visada, iðeina taip, kad bûni, juokiasi dailininkas. Eimutis Markûnas, kalbëdamas apie Ðilavoto Davatkyno aplinkos aurà, iðskiria vienà pagrindiná dalykà, tai ramybæ. Pabëgti nuo miesto ðurmulio visada yra gerai. Nematai nei betono, nei trinkeliø. Vietoj to pradedi girdëti þiogà, atviravo plenero senbuvis. Eimutis Markûnas prisipaþino, kad tapydamas jis þvelgia giliau: tarsi perfrazuoja bûsenà, jausenà ir motyvà. Realistiná pieðimà, kurá menininkas plaèiai naudojo jaunystëje, daugiau pieðæs ið natûros, dabar menininkas tai daro reèiau. Paðnekovas neslëpë, kad nors publikai artimesni ir mielesni natûralistiniai darbai, taèiau jis tapo tai, kas, jo manymu, yra kûrybiðkiau. Galø gale, mes ne doleriai, kad visiems patiktume, su ðypsena sako dailininkas. Neádomu save reprodukuoti, todël stengiuosi pajudëti á vienà ar á kità pusæ, sako Eimutis Markûnas. Tai puikiai atsispindi jo tapybos darbuose ant Ðilavoto Davatkyno sienø. Vyrauja ávairios spalvos ir pieðimo technikos. Viename tapybos darbe, pavadinimu Ðilavoto Barokas, spalvos, pasak menininko, tarsi verþiasi viena per kità. Tuo tarpu kitame darbe spalvø spektras þymiai maþesnis. Kaip pats dailininkas sako: Tai darbas vienu prilietimu. Arba padarai, arba ne. Dailininkë Auðra Andziulytë taip pat ilgametë Ðilavoto Davatkyno plenerø dalyvë: Èia vaþiuoju jau daug metø. O kiek, tai net pati nesuskaièiuoju. Pasivaikðèiojimà aplink Ðilavotà, regimà vaizdà, susitikimà su vietiniais bièiuliais ir plenero rutinà menininkë apibûdina vienu þodþiu: Áspûdinga. Auðra Andziulytë prisipaþino taip pat vengianti natûralistinio pieðimo. Ji nebando popieriuje vaizduoti to, kà mato prieð akis. Tapau tai, kas yra ið tikrøjø, sako menininkë. Ne vienerius metus moteris stebi Ðilavoto laukus ir sako pastebinti, kaip jie keièiasi: Buvo laiko tarpas, kai laukuose buvo maþai (Nukelta á 8 p.)

2020 m. rugpjûèio 29 d. Nr. 64 (10317) 2 p. Jo uþmojai lenkë laikà (Atkelta ið 1 p.) aviacijos muziejø, kurio pagrindu gimë Lietuvos aviacijos muziejus, iðsaugojo nuo sunaikinimo, vëliau ir atstatë legendiniø lakûnø Dariaus ir Girëno tëviðkes. 1968 m. V. Pakarskas, lankydamasis pasaulio sklandymo èempionate Lenkijoje, pamatë á padangæ kylanèius modernius plastmasinius sklandytuvus. Lietuviðkø plastmasiniø sklandytuvø idëja taip uþvaldë Vytautà, kad jau kitais metais Prienø senojoje pieninëje ákûrë Eksperimentinës sportinës aviacijos dirbtuves (ESAD), iðaugusias á Eksperimentinë sportinës aviacijos gamyklà (ESAG). 1972 m. gruodþio 8-oji tapo istorine diena Lietuvos aviacijai. Tàdien sklandytojas Aleksandras Jonuðas pirmàkart pakilo Balio Karvelio sukonstruotu plastmasiniu sklandytuvu BK-7 Lietuva. Gamykla kaip magnetas ið ávairiø ðalies kampeliø pradëjo traukti aviatorius, o apie aviacijà svajojanèius jaunuolius V. Pakarskas ádarbindavo ir siøsdavo mokytis á tuometinës Sovietø sàjungos garsiausius aviacijos institutus. Taip augo karta, kuri perëmë garbiøjø konstruktoriø Balio Karvelio, Antano Paknio, Broniaus Oðkinio patyrimà ir tæsë jø darbus. Prienø gamykloje darësi ankðta, nes, be gamybos, direktorius kûrë ir mokslo bazæ. Ðvenèiant ESAG deðimtmetá, V. Pakarskui buvo suteiktas nusipelniusio inþinieriaus vardas, o ðalia Pociûnø aerodromo padëtas kertinis naujosios sklandytuvø gamyklos statybos akmuo. Á padangæ kilo serijomis gaminamas Sklandytuvø gamykla Pociûnuose 1995 m. Kokiais atvejais nereikalingas nei leidimas kirsti miðkà, nei praneðimas apie ketinimà kirsti miðkà? Miðko savininkas turi teisæ be leidimo kirsti miðkà ar praneðimo apie ketinimà kirsti miðkà prakirsti ribinæ sklypo linijà (1,5 metro á savo miðko valdos pusæ), kirsti sausuolius ir pavienes vëjavartas, ugdyti jaunuolynus iki 20 metø amþiaus. Taèiau, jei minëtais miðko kirtimais pagamintà medienà planuojama teikti á rinkà, t. y. parduoti, bûtina pateikti praneðimà apie ketinimà kirsti miðkà. Visais kitais atvejais norint kirsti miðkà reikalingas arba leidimas kirsti miðkà, arba suderintas praneðimas apie ketinimà kirsti miðkà. Kokiais atvejais reikalingas leidimas kirsti miðkà? Leidimas kirsti miðkà privalomas visiems pagrindiniams ir plyniesiems sanitariniams miðko kirtimams. Pagrindiniais miðko kirtimais vadinami brandþiø medynø kirtimai. Brandþiais laikomi medþiai, pasiekæ Miðko kirtimø taisyklëse nurodytà kirtimo amþiø. Norint vykdyti pagrindinius miðko kirtimus didesniame kaip 3 ha miðko sklype, pirmiausia reikia parengti miðkotvarkos projektà. Projektus rengianèiø projekto autoriø sàraðà galima rasti jau minëtoje VMT interneto svetainëje. Maþesniame nei 3 ha miðko sklype galima vykdyti miðko kirtimus be miðkotvarkos projekto paruoðus birþiø atrëþimo dokumentus, parengtus miðkininko specialisto. Leidimà kirsti miðkà iðduodamas privataus miðko savininkui ar savininko ágaliotam asmeniui pagal pateiktà notaro patvirtintà ágaliojimà. Jei þemës sklypas, kuriame numatyta kirsti miðkà, valdomas bendrosios nuosavybës teise, iðduodamas vienas leidimas kirsti miðkà iðtobulintas baltasparnis LAK-12 Lietuva, vaikams skirtas sklandytuvas LAK-14 Strazdas, pradëtas bandyti motosklandytuvas LAK-5 Nemunas, 15 metrø klasës sklandytuvas LAK-11 Nida. Direktoriaus galvoje sukosi naujos idëjos, planai. Deja, 1982 m. pabaigoje V. Pakarskas gamyklà turëjo palikti. Paliko viskà jai atidavæs, skaudama ðirdimi, neðinas tuo paèiu lagaminëliu, kaip ir atëjo prieð dvylika metø. Nepalûþo, toliau dirbo Lietuvos labui, savo uþmojais ir darbais stebindamas aplinkinius. Uþ nuopelnus aviacijai 1993 m. Lituanikos skrydþio 60-meèio proga buvo apdovanotas Dariaus ir Girëno medaliu. Mirë V.Pakarskas 1995 m. rugpjûèio 19 d., likus savaitei iki 65- ojo gimtadienio. Palaidotas Vilniaus Rokantiðkiø kapiniø Aviatoriø kalvelëje. Maþa, bet garsi V. Pakarsko nuveiktø darbø virðûnëje 1969 m. Prienuose ákurta vienintelë tuometinëje Sovietø sàjungoje sklandytuvø gamykla, gaminanti modernius plastikinius sklandytuvus. Èia dirbo garsiausi Lietuvos aviacijos konstruktoriai: Balys Karvelis, Bronius Oðkinis, Antanas Paknys, Vladas Kensgaila. Su jais iðaugo nauja gabiø aviacijos specialistø karta: Pranas Ðnioka, Klemensas Juoèas, Vincas Lapënas, Eduardas Lasauskas, Vytautas Mekðriûnas, Jonas Januðauskas, Kæstutis Geèas, Jonas Bankauskas, Juozas Valûnas, Kæstutis Leonavièius, Gintaras Sabaliauskas, Vytautas Paulauskas, Skirmantas Liutkus ir daugelis kitø. Gamykla buvo uþmezgusi plaèius ryðius ir bendradarbiavo su tuometinës Sovietø sàjungos garsiausiais institutais, konstravimo biurais, gamyklomis, slaptomis karinëmis ámonëmis. Prienuose lankësi aukðèiausio rango valdþios atstovø, þymiø aviatoriø, kariðkiø. Maþas miestelis savo sklandytuvø gamykla ir jos darbðèiais, kûrybingais specialistais buvo gerai þinomas toli uþ Lietuvos ribø.vienu metu èia dirbo apie 600 þmoniø. Lietuvai atkûrus Nepriklausomybæ gamykla vos neþlugo, likæ be darbo þmonës paniro á verslus, prekybà, laimës svetur ieðkojo, uþsienyje. Atlaikiusi sunkmeèius, V.Pakarsko moderniø lietuviðkø sklandytuvø kûrimo tradicijà tæsia UAB Sportinë aviacija ir Ko. Be Pakarsko gamyklos nebûtø... V. Pakarskà bendraþygiai apibûdina kaip asmenybæ, kurios uþmojai smarkiai lenkë laikà, galbût net buvo atitrûkæ nuo realybës. Jis dirbo negailëdamas savæs, to paties reikalavo ið kitø ir nuveikë labai daug. Koks direktorius iðliko darbuotojø atmintyje? Jonas Januðauskas gamykloje dirbo 1973 1993 m. Statiniø bandymø laboratorijos ákûrëjas ir virðininkas. Jau pensininkas, bet dar skraido. Pakarskas darë neámanomus dalykus, tokios asmenybës daugiau nesutikau. Smagu buvo dirbti. Jis netrukdë skraidyti, bet darbà turëjome padaryti, statiniai bandymai daþnai vykdavo naktá. Pasako reikia, darom ir padarom, nors pradþioje atrodydavo, kad tai nerealu. Jei ne Pakarskas, gamyklos nebûtø... Kæstutis Leonavièius vienas pirmøjø gamyklos stipendininkø, 1975 m. iðvaþiavusiø mokytis á Charkovo aviacijos institutà. Gráþæs dirbo konstruktoriumi. 1991m. maþinant etatus gamyklà paliko. Pastaruoju metu yra VGTU lektorius ir UAB Leidimø kirsti miðkà iðdavimo tvarka (Atkelta ið 1 p.) Nuotraukos autorës Kæstutis Leonavièius. visiems bendraturèiams tik esant visø bendraturèiø raðtiðkam sutikimui. Paprastai leidimas kirsti miðkà iðduodamas ne vëliau kaip per 5 darbo dienas nuo praðymo ir kitø leidimui gauti reikalingø dokumentø gavimo dienos arba ne vëliau kaip per 15 darbo dienø, jeigu miðko kirtimà numatoma vykdyti teritorijoje, kurioje yra nekilnojamoji kultûros vertybë ar jos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis, pagrindinius miðko kirtimus numatoma vykdyti privaèiuose þemës sklypuose, kuriuose miðko þemë uþima iki 3 ha plotà ir kuriems nesudarytas vidinës miðkotvarkos projektas, plynuosius ir (ar) atvejinius pagrindinius miðko kirtimus numatoma vykdyti gamtiniame ar kompleksiniame draustinyje, plynuosius pagrindinius miðko kirtimus numatoma vykdyti biosferos poligone. Taip pat dokumentus leidimui kirsti miðkà galima pateikti per Aplinkosau- Vytautas Paulauskas. Jonas Januðauskas. Sportinë aviacija ir Ko Konstravimo biuro vadovas: Sugalvojo Pakarskas statyti priestatà prie autoklavo. Statyboms vadovavæs Kubilius pasakë ne. Pamatæs mane einantá pro ðalá V.Pakarskas parodë schemà ir liepë kalti kuolus, þyminèius priestatà, nors að konstruktorius, ne statybininkas... Toks buvo direktorius, jei reikia kà daryti, tai visiems, net metus savo darbus. Spontaniðkas, uþvaldytas idëjos trûks plyð jà ágyvendindavo. Su juo nelengva buvo dirbti, bet gyvenome smagiai, turiningai. Gamykla tuo laikmeèiu buvo tarsi laisvës salelë. Pakarskui palikus gamyklà, mûsø keliai susikirto1992 m. jam vël tapus direktoriumi. Lietuva jau laisva, darbo principai kiti, valdþia pinigø neskiria, idëjø niekas negirdi, tik klausia kiek uþdirbsiu. Pakarskas liko toks pat, kûrë planus, kuriems nelemta buvo iðsipildyti. Manau, sovietmeèiu be jo gamyklos niekas nebûtø pastatæs. Gerai perpratæs sistemà, þinojo kur, kà, kaip daryti. Jis buvo kaip taranas... Antanas Martusevièius nuo 1980 m. su pertraukomis sklandytuvø gamykloje dirba ir dabar. Ðaltkavis-radistas-elektronikas: Tai buvo nuostabus þmogus, vertino darbuotojus. Labai jautrus nelaimëje. Vytautas Paulauskas. ESAG gos leidimø iðdavimo sistemà (ALIS) https://alis.am.lt. Leidimo kirsti miðkà galiojimo terminas nustatomas ne ilgesnis kaip iki einamøjø metø gruodþio 31 d., bet gali bûti pratæstas iki 6 mënesiø pagal leidimà gavusio juridinio ar fizinio asmens raðtiðkà praðymà. Kokiais atvejais reikia pateikti praneðimà apie ketinimà kirsti miðkà? Kai planuojama vykdyti ne pagrindinius miðko kirtimus, VMT teritorinis poskyris, kurio teritorijoje yra miðkas, informuojamas apie tai, pateikiant praneðimà apie ketinimà kirsti miðkà. Per 14 kalendoriniø dienø nuo iðsiuntimo per ALIS sistemà, registruotu laiðku arba áteikimo asmeniðkai negavus neigiamo atsakymo, arba gavus raðtiðkà suderinimà anksèiau, galima vykdyti numatytus miðko kirtimus. Jei miðkas valdomas keliø bendrasavininkø, pateikiamas vienas praneðimas apie ketinimà kirsti miðkà. Já turi pasiraðyti visi bendrasavininkai, arba vienas bendrasavininkas, taèiau kartu pateikdamas kitø Stasys Naujalis. Antanas Martusevièius. dirbo 1982 1990 m. Gamyklos stipendininkas, Charkovo aviacijos instituto auklëtinis. Atsparumo skyriaus virðininkas.technikos mokslø daktaras. Dabar UAB FL Technics darbuotojas ir VGTU lektorius. Nepatikau að Pakarskui, nes turëjau savo nuomonæ. Gráþæs su diplomu, iðkart norëjau dirbti Atsparumo skyriuje. Jis parodë man keturias pasaulio ðalis ir pasakë: Keliauji ten ar eini dirbti meistru á Nidos cechà. Ëjau dirbti. Tik paskui perëjau pas konstruktorius, vëliau atsparumininkus, buvau paskirtas ir virðininku. Matau daug Pakarsko klaidø... Stasys Naujalis. ESAG dirbo 1974 1989 m. Lakûnas bandytojas. Orlaiviais iðmaiðæs pasaulá dþiaugiasi pensija ir augina anûkus: Gyvenime neteko daugiau sutikti tokio nesavanaudiðko ir aviacijai atsidavusio þmogaus, kaip Pakarskas. Dirbo negailëdamas savæs. Ir mes turëjome dirbti. Labai nemëgo iðpuikusiø, pasipûtëliø, vagiø, nors pijokëliø pasigailëdavo. Atleidæs ið darbo, vël juos priimdavo, kad ðeima nenukentëtø. Daug kam padëjo, bet nematë, kas jam kenkia. Didi asmenybë. Onutë Valkauskienë P.S. Apie darbà su V. Pakarsku 2019 m. laikraðèio Gyvenimas Nr. 44, 46, 47, 49, 50, 53, 55 plaèiai apraðë pavaduotojas Vytautas Mekðriûnas. bendrasavininkø raðytinius sutikimus dël praneðime nurodytø miðko kirtimø. Sutikimams notaro tvirtinimas nebûtinas. Jei planuojama vykdyti retinimo ar einamuosius miðko kirtimus, kartu su praneðimu siunèiami ir birþiø atrëþimo dokumentai. Kitø rûðiø miðko kirtimams (atrankiniams sanitariniams, tarp jø ir vëjalauþø kirtimams, baltalksniø, gluosniø ir drebuliø kirtimams, miðko kirtimams savo reikmëms iðkertant iki 3 m 3 ið ha ir kt.) birþiø atrëþimo dokumentai neprivalomi. Kai einamieji ar retinimo kirtimai suprojektuoti vidiniame miðkotvarkos projekte, birþiø atrëþimo dokumentai neteikiami. Retinimo ir einamiesiems miðko kirtimams medþiø þymëjimo ir birþiø atrëþimo dokumentø rengimo tvarka tokia pati, kaip ir pagrindiniams miðko kirtimams, o iðkertamos medienos tûris paskaièiuojamas pagal Birþiø atrëþimo ir ávertinimo taisyklëse nustatytà tvarkà. Informacija parengta Aplinkos ministerijos uþsakymu. Uþs.Nr.43

3 p. Nr. 64 (10317) Rugsëjo 1-oji Mokslo ir þiniø diena! 2020 m. rugpjûèio 29 d. Gyvenimas - laikraðtis Jums ir apie Jus! RUGSËJIS sparèiais þingsniais verþiasi á mokyklas, klasiø suolus, á mokiniø, mokytojø ir tëvø darbo kalendoriø tvarkaraðèius. Kasmetinis sugráþimas á mokslo metø pradþià. Ðiemet kitoks. Su apribojimais, su didesne atsakomybe uþ savo ir ðalia esanèio sveikatà. Taèiau su tuo paèiu siekiu mokslo þiniø. Visiems ir kiekvienam augimo keliu einanèiam ir já lydinèiam þmogui Linkiu dràsos ir pasiryþimo, atsakomybës ir uþsispyrimo, iðtvermës ir kantrybës. Paprasti kasdienio mokymo(si) proceso dalykai uþaugina brandþiausià mokslo pasiekimø derliø. Sveikatos ir saugios augimo kelionës! LR þemës ûkio ministras, Seimo narys Andrius Palionis Politinë reklama bus apmokëta ið politinës rinkiminës sàskaitos. Uþs.Nr.0006 Mieli moksleiviai ir studentai, gerbiami mokytojai ir dëstytojai, Ðvenèiant Laisvës dienà ir pradedant naujuosius mokslo metus noriu palinkëti moksleiviams ir studentams smalsumo, atkaklumo, o pedagogams kantrybës, brandþiø vertybiniø nuostatø ir gero sutarimo su jaunàja karta. Tegul ágytos þinios sustiprina Jûsø patriotizmo ir meilës jausmus Lietuvai ir padeda pasirinkti patá teisingiausià ir graþiausià gyvenimo kelià savo Tëvynëje. Bûkite laisvi ir kûrybingi! Politinë reklama. Bus apmokëta ið Andriaus Kupèinsko rinkiminës kampanijos sàskaitos. Uþs.Nr.0008 KVIEÈIAME kûrybai, iðlikimui, istorijai Juozo Palionio labdaros ir paramos fondas savo veiklà pradëjo 2011 metais. Fondo ákûrëjas LR Seimo narys, Birðtono garbës pilietis Juozas Palionis tragiðkomis aplinkybëmis iðëjo á Amþinybæ 2011 m. spalio 17 d. Netruks praeiti deðimtmetis, kai þmogaus nebëra, taèiau jo idëja gyvuoja ir gyvena drauge su fondo vykdoma veikla. Pagrindinë fondo ákûrëjo Juozo Palionio veiklos sritis kûrybiniø idëjø, knygø leidybos ir aktyvios visuomeninës veiklos palaikymas bei rëmimas Birðtono ir Prienø kraðte. Kûrybiðka prigimtis, gebëjimas valdyti plunksnà prie Juozo Palionio asmenybës traukë nemaþà bûrá kurianèiø þmoniø. Palikti þymæ apie nuveiktus darbus knygos puslapiuose, tarsi tëviðkës þemëje, bendruomenæ paskatino Juozo Palionio inicijuoti, (Nukelta á 5 p.) Tebûna pasaulyje taika 2000-aisiais metais rugpjûèio 6 d. Birðtone buvo pastatytas ið Japonijos atveþtas TAIKOS STULPAS, ant kurio keturiomis kalbomis (japonø, lietuviø, anglø ir rusø) paraðyta; Tebûna pasaulyje taika. Tada jo pastatyme dalyvavo sveèiai ið Japonijos, Seimo narys Juozas Olekas, birðtonieèiai, dviraèiø þygio dalyviai, Ðilagëlës klubo nariai. (Nukelta á 5 p.) Mielieji, Keliaudama rudeniniais takais Rugsëjo 1-osios ðventë aplanko beveik kiekvienus namus, atversdama naujà lapà einantiems á mokyklà, suteikdama dþiugesio ir nerimo. Pasinerkite á kûrybiniø ieðkojimø, atradimø, paþinimo dþiaugsmà. Tegul kiekviena mokslo metø diena bûna kupina naujø áspûdþiø, tegul Jus lydi pagarba, draugiðkumas, noras dalintis patirtimis ir atradimais. Loreta Jakinevièienë Jûsø kandidatë DAINAVOS vienmandatëje apygardoje Politinë reklama. Bus apmokëta ið kandidatës Loretos Jakinevièienës rinkimø sàskaitos. Uþs.Nr.0007 Gyvenimas laikraðtis Jums ir apie Jus! Dviraèiø þygis Praëjusá ðeðtadiená Birðtone jau septintà kartà buvo organizuotas pramoginis-paþintinis dviraèiø þygis visai ðeimai. 20 km ilgio marðrutas dalyviams leido ne tik groþëtis Birðtono ir Prienø kraðto gamta, bet ir su gidø pagalba suþinoti ádomiø faktø, susijusiø su aplankytø vietø istorija. Ðiais metais organizuojant dviraèiø pramoginá-paþintiná þygá, kaip niekad, kilo daug sunkumø. Dël ðiømetinës pandemijos ir ávesto karantino renginio organizatoriai buvo priversti perkelti renginio datà. Áprastai paþintinispramoginis dviraèiø þygis vykdavo antrojoje pavasario pusëje, taèiau ðiemet dël susidariusios situacijos keliauninkai galëjo susiburti tik praëjusá savaitgalá. Visai neseniai paskelbtas reikalavimas lauko renginiuose dëvëti apsaugines kaukes, pasak renginio organizatorës Rûtos Kapaèinskaitës, sukëlë ðiokiø tokiø iððûkiø. Nepaisant to, þygis vis tiek ávyko. Þmonës yra iðsiilgæ renginiø. Matome, jei vyksta kad ir maþas renginys Birðtone, þmonës noriai atvaþiuoja ir dalyvauja, sakë renginio organizatorë. Ðeðtadienio rytà Birðtono pievelëje prie Wake parko susirinko ne tik birðtonieèiai ir prieniðkiai, bet buvo ir dalyviø ið tolëliau: Vilniaus, Kauno ir kitø miestø. Organizatorë sakë, jog renginio iðvakarëse uþsiregistravusiøjø skaièius siekë 64, taèiau, iðauðus rytui, skaièius pasikeitë: kai kurie dalyvauti atsisakë arba praneðë dalyvaujantys kitu sàstatu. Vaþiuojant 20 km ilgio marðrutà, dviratininkø laukë keli sustojimai. Pirmasis (Nukelta á 6 p.)

2020 m. rugpjûèio 29 d. Nr. 64 (10317) 4 p. Skauda kaklà gydo judesys... Pusryèiø stalui Vis daugiau tautieèiø nuo nejudraus gyvenimo bûdo, ilgo sëdëjimo prie monitoriaus ar televizoriaus ekranø skundþiasi kaklo, peèiø átampa bei skausmais. Ðiuos negalavimus sëkmingai gydo judesys. Kokius fizinius pratimus derëtø atlikti, kai vargina skausmai? Apie tai kalbamës su Birðtono sanatorijos Versmë kineziterapeute Reda JAKUBAUSKIENE. Kodël senjorai daþniau skundþiasi kaklo, galvos skausmais? Senstant þmogaus organizme vyksta degeneraciniai stuburo pokyèiai, vystosi osteochondrozë. Tada vargina sprando, kaklo (plintantys á pakauðá, smilkinius, ausis, kaktà) skausmai, sustingimas; maþëja judesiø amplitudë, gali skaudëti ar svaigti galva. Ðiuolaikiniø technologijø amþiuje ðios problemos vargina ne tik senjorus, bet ir jaunus darbingo amþiaus þmones. Tai provokuoja ilgai trunkantis sëdimas darbas, stresas; be to, vis daþniau kalbama apie þinuèiø kaklà, kai nuolat þiûrint á iðmaniuosius telefonus ar kompiuterius pertempiami kaklo, peèiø juostos raumenys ir raiðèiai; pakinta fiziologinë stuburo padëtis, pasireiðkia raumenø átampa ir kt. Kokios priemonës palengvina minëtus negalavimus? Kiekvienas atvejis individualus, kas tinka vienam þmogui, gali visiðkai netikti kitam. Kai vargina stiprûs skausmai, vartokite skausmà malðinanèiø vaistø. Savijautà gerina ðiltas duðas, vonia, ðvelni pirtis. Padeda gydomasis, trigeriniø taðkø masaþas (ir savimasaþas), atpalaiduojantis kaklo, galvos, peèiø juostos spazmus. Kaklo, sprando skausmus bei átampà maþina kineziterapeuto atliekamas pasyviø ir aktyviø judesiø derinys. Svarbu atminti, kaklo sritis labai jautri, èia sueina visos pagrindinës kraujagyslës ir nervai, todël ávairias priemones derëtø taikyti atsargiai, individualiai ásigilinus á paciento problemà. Kaklo, peèiø skausmus maþina atliekami specialûs pratimai? Kà bûtina þinoti? Ið tiesø, gydomoji mankðta, skirta kaklo, peèiø, galvos srièiai, labai naudinga. Svarbu, kad kineziterapeutas iðmokytø pacientà pratimus atlikti teisingai. Juos derëtø daryti ne tik sanatorijoje reabilitacinio gydymo metu, bet ir sveikatos bûklei pagerëjus namuose. Kasdienà atlikite nors po 5 7 pratimus, dar geriau visà fiziniø pratimø kompleksà, mankðtinantis apie 20 25 minutes. Nuolat darant fizinius pratimus stiprëja peèiø juostos raumenys, didëja kaklo, sprando raumenø paslankumas, gerëja kraujotaka; sumaþëja ar visai iðnyksta átampa, skausmai. Taèiau mankðtintis derëtø atsargiai. Nedarykite staigiø tempimo bei sukimo judesiø, tai traumuoja tarpslankstelinius diskus. Viena bûdingiausiø klaidø atliekant tempimo pratimus, spyruokliavimas. Tai klaida, jokiu bûdu to nedarykite. Jûsø judesiai pratimo metu turi bûti lëti, ilgi, nestaigûs ir derinami su kvëpavimu. Ir dar. Dirbantieji prie kompiuterio nepamirðkite daryti pertraukëles, jø metu atliekant kelis kaklo, sprando tempimo pratimus. Gyvenkite aktyviau: daugiau judëkite, ilgiau vaikðèiokite, mankðtinkitës. Tada didës raumenø jëga, iðtvermë, gerës bendra savijauta. Rytà derëtø pradëti nuo mankðtos? Taip, kiekvienà rytà pradëkite jums tinkama mankðta. Pirmiausia apðilkite. Atsistokite tiesiai, ákvëpdami iðkelkite rankas aukðtyn, pasitempkite. Tada lëtai atpalaidavæ rankas slankstelis po slankstelio tiesia nugara lenkitës þemyn, pirðtais siekite grindis. Pasilenkæ atpalaiduokite galvà, nugarà, rankas, peèius, t. y. susikûprinkite ir lëtai pradëdami nuo kryþkaulio Reda Jakubauskienë. slankstelis po slankstelio kilkite aukðtyn. Pratimà pakartokite kelis kartus. Pamaþu kûnas pripras, pagerës stuburo lankstumas. Rytinei mankðtai skirkite nors 15 minuèiø. Atlikite bent 5 jums tinkamus pratimus. Kokie pratimai atpalaiduoja kaklo ir peèiø juostos raumenis? Atpalaiduojant peèius ir kaklà svarbu pratimus atlikti tam tikra seka. Pirmiausia apðilimo pratimus peèiø juostai, tempimo pratimus kaklo srièiai, tada pratimus su lazda, po to pratimus su pasiprieðinimu. Juos bûtinai derinkite su kvëpavimu. Dinaminiai pratimai (peèiams) Pradinë padëtis: sëdite tiesia nugara ant këdës arba stovite basi ant kilimëlio. 1.Plaðtakas padëti ant peèiø. Rankomis sukti ratus (alkûnëmis brëþti apskritimus): abu peèius pirmyn, po to abu atgal (po 10 kartø á vienà pusæ). 2.Plaðtakas padëti ant peèiø. Suvesti alkûnës á prieká ir atvedant jas atgal suspausti mentes. Kartoti 10 kartø. 3. Rankos nuleistos prie ðonø. Ákvepiant per nosá kelti peèius aukðtyn ausø link, per burnà iðkvepiant nuleisti peèius þemyn (juos spausti þemyn). Kartoti 10 kartø. 4.Palenkti galvà (bet nesukti) á deðinæ pusæ, tuo paèiu metu kairá petá tempti þemyn ir tokià padëti iðlaikyti 6 sekundes. Tada palenkti galvà á kairæ pusæ ir t.t. Kartoti po 5 kartus. 5.Pasukti galvà á deðinæ pusæ (ir þiûrëti pro deðiná petá), tuo paèiu Kineziterapijos procedûros metu: pratimus kaklui ir peèiø juostai atlieka Birðtono sanatorijos Versmë kineziterapeutë Reda Jakubauskienë. metu tempti kairá petá þemyn, tokià padëtá iðlaikyti 6 sekundes. Tada sukti galvà á kairæ ir t.t. Kartoti po 5 kartus. 6. Pasukus galvà á deðinæ pusæ 45 laipsniø kampu, lenkti jà þemyn ausies link, tuo paèiu metu spausti kairá petá þemyn. Iðlaikyti tokià padëtá 6 sekundes. Tada pakelti galvà, sukti jà á kairæ pusæ ir t.t. Kartoti po 5 kartus. 7. Lenkti galvà ir þiûrëti þemyn, tuo paèiu metu peèius tempti þemyn. Padëtá iðlaikyti 6 sekundes. Kartoti 5 kartus. Pratimai su lazda Pradinë padëtis: Stovite ar sëdite ant këdës tiesia nugara. Kojos peèiø plotyje. 8.Lazdà laikyti abiejomis rankomis peèiø plotyje. Lazda sukti ratus. Po 10 kartø á vienà pusæ. 9.Lazdà stumti á prieká, tada jà pritraukti prie krûtinës (alkûnes stumti atgal). Kartoti 10 kartø. 10. Laikant lazdà uþ abiejø galø sukti ratus (imituodami irklavimo judesá): viena ranka su lazda atvesti á prieká, po to kita ranka atvesti lazdà atgal. Kartoti po 6 8 kartus 11.Lazdà laikyti vertikaliai abiem iðtiestomis rankomis priekyje savæs. Abi rankas atitraukti á ðalis ir pritraukdami rankas lazdà perdëti á kità rankà. Kartoti 6 8 kartus. 12. Suimti lazdà uþ nugaros abiem rankomis ir tiesti rankas atgal (nesilenkiant á prieká). Pratimà kartoti 6 8 kartus. Izometriniai pratimai (su pasiprieðinimu) Pradinë padëtis: stovite ar sëdite ant këdës, galva ir kaklas tiesus. 13. Ant pakauðio sunerti rankø pirðtus, alkûnes atvesti á ðalis. Galvà nestipriai spausti rankø pirðtø link. 14. Uþdëti delnà ant kairio galvos ðono (prie ausies) ir spausti já, o galva nestipriai prieðintis ðiam judesiui. Tada delnu spausti deðinæ galvos pusæ. 15. Á kaktà atremti kumðèius (kumðtá á kumðtá). Jais spausti kaktà, o galva prieðintis ðiam judesiui. Kiekvienam izometriniam pratimui skirkite 5 6 sekundes, kartokite 3 5 kartus. Tarp kartojimø atsipalaiduokite. Veronika Peèkienë Grikiø blyneliai Stiklinë grikiø miltø,1/2 stiklinës tarkuotos cukinijos, 1/2 stiklinës tarkuotø morkø, 1 kiauðinis, prieskoniai, druska. Produktus sumaiðykite, palaikykite 10 minuèiø. Formuokite ir kepkite blynelius ant maþos ugnies. Sezamø ar saulëgràþø pienas 1/2 stiklinës sezamø ir saulëgràþø sëklø, 1/2 l vandens, ðaukðtelis medaus, druskos. Vakare sëklas uþmerkite, ryte jas sutrinkite smulkintuvu ir perkoðkite per sietelá. Varðkës kremas 100 g varðkës, ðaukðtas grietinës (ar kefyro), sauja razinø, 1/4 ðaukðtelio linø sëmenø, 1/3 ðaukðtelio cinamono, 1/3 ðaukðtelio rudojo cukraus. Varðkæ sutrinkite su cukrumi, grietine, pridëkite razinø, sëmenø, uþbarstykite cinamono. Ryto gërimas 1/2 stiklinës aviþø dribsniø, 1 bananas, 1 stiklinë pieno (ar vandens). Visus produktus sutrinkite plaktuvu. Kiauðinienë su darþovëmis 1 paprika, 2 kiauðiniai, 1 pomidoras, 1 svogûnas ar (20 g svogûnø laiðkø), ðaukðtas aliejaus, þiupsnelis ciberþolës, chia sëklos. Iðplakite kiauðinius ir kepkite aliejuje, ant virðaus sudëkite ðiaudeliais smulkintà paprikà, riekelëmis pjaustytà pomidorà, svogûnà ar jo laiðkus. Tada pakepkite 1 minutæ, apverskite ir dar trumpai pakepkite. Patiekiant kiauðinienæ pabarstykite ciberþole, chia sëklomis. Perliniø kruopø koðë 150 g perliniø kruopø, 2 morkos, 1 svogûnas, 2 ðaukðtai sezamo sëklø, 2 ðaukðtai aliejaus, èili pipiro, druskos. Ið vakaro uþmerkite kruopas ðaltame vandenyje. Ryte jas pavirkite 10 minuèiø. Aliejuje trumpai pakepinkite sutarkuotas morkas, supjaustytà svogûnà. Pridëkite sezamo sëklø, perlines kruopas ir trumpai patroðkinkite. Pagardinti smulkintu pipiru, druska. Monika R. Ar þinote, kad......medþiai gydo pyktá, liûdesá ir pagerina psichologinæ bûsenà, valo orà ir prisotina deguonies, maþina ðirdies ir plauèiø ligø rizikà, o kvëpavimas grynu oru ilgina gyvenimà. Psichologai R.irS.Kaplanai, iðanalizavæ daugybæ moksliniø duomenø, iðkëlë hipotezæ, kad medþiai gali labai greitai ir lengvai nuraminti þmogø sukeldami bûsenà, panaðià á hipnotiná miegà, kai negatyvios mintys ir jausmai tarsi nuplaunami ramybës, harmonijos, laimës pojûèiø srauto. Kito tyrimo metu atskleista, kad moterys, kurioms buvo diagnozuotas krûties vëþys, kur kas geriau áveikë stresà ir sparèiai gerëjo jø psichosomatinë bûklë, nes jos gamtoje praleisdavo po 2 valandas per dienà.

5 p. Nr. 64 (10317) Nauji mokslo metai: kokie iððûkiai laukia Birðtono ir Prienø rajono savivaldybiø ðvietimo bendruomeniø? Dar praëjusiais mokslo metais Lietuvoje ávestas karantinas atneðë daugybæ iðbandymø visai ðvietimo bendruomenei. Tuomet mokyklø vadovai ir mokytojai kone per dvi savaites turëjo pasiruoðti naujai mokymo nuotoliniu bûdu tvarkai, tëvus kankino neþinomybë, kaip suderinti darbà ið namø ir tuo paèiu padëti vaikams, o abiturientai jaudinosi dël pasiruoðimo egzaminø sesijai. Artëjant naujiems mokslo metams, ðvietimo bendruomenë vël ruoðiasi jos laukiantiems iððûkiams. Rugpjûèio 26 d. vykusio Birðtono ðvietimo ástaigø vadovø susirinkimo metu aptarti praëjusiø mokslo metø rezultatai, pasikeitimai ugdymo procese bei, þinoma, pasiruoðimas naujiems mokslo metams. Nepaisant to, jog pavasará ávesta nauja nuotolinio mokymo(si) tvarka mokyklose sukëlë daug sumaiðties ir chaoso, 2019 2020 mokslo metø reitingai rodo, jog Birðtono ugdymo ástaigoms pavyko áveikti visus sunkumus. Þurnalo Reitingai duomenimis, praëjusiais mokslo metais Birðtono abiturientai pademonstravo gerus rezultatus brandos egzaminø sesijoje, o lietuviø kalbos ir literatûos bei anglø kalbos egzaminø iðlaikymo procentas Birðtono gimnazijoje didesnis uþ visos ðalies vidurká. Lyginant visø ðalies savivaldybiø duomenis, gimnazija taip pat lyderiauja pagal mokyklø, turinèiø laboratorijas, rodiklius, vidutiná mokytojø darbo krûvá bei neformaliojo ðvietimo galimybes èia neformalaus ðvietimo uþsiëmimus lanko net 82 proc. vaikø. Ðiais mokslo metais á Birðtono gimnazijos suolà sugráð 517 moksleiviø, ið kuriø 41 pirmokas. Atsiþvelgiant á susidariusià situacijà, Ðvietimo, mokslo ir sporto ministerija atnaujino ugdymo programø planus, kuriuose aptartas ir nuotolinio ugdymo procesas. Atnaujintuose pagrindinio ir vidurinio ugdymo planuose numatoma, jog 5 8 klasiø mokiniai nuotoliniu bûdu gali bûti mokomi iki 10 proc. skiriamo laiko per mokslo metus, o 9 10, I IV gimnazijos klasiø mokiniai iki 30 proc. Taip pat atnaujintas ir prieðmokyklinio ugdymo tvarkos apraðas, kuriame numatoma, jog pagal prieðmokyklinio ugdymo programà vaikas gali bûti ugdomas ðeimoje. Susidarius ypatingoms aplinkybëms mokykloje, dël kuriø ugdymas negali bûti vykdomas kasdieniu mokymo bûdu, ástaigos vadovas gali priimti sprendimà laikinai koreguoti ugdymo proceso ágyvendinimà, keisti pamokø trukmæ, pradþios ir pabaigos laikà, perkelti ugdymo procesà á kitas aplinkas ar laikinai stabdyti ugdymo procesà 1 2 dienoms. (Atkelta ið 3 p.) Antaninos Aleknavièienës surinkti ir parengti spaudai du tomai knygos Þmonës ir darbai. Graþi ðios knygos idëja buvo lyg pirmieji grûdai á istoriniø knygø laukà apie þmones ir jø darbus, mokyklø, baþnyèiø, atskirø kaimø istorijas. Turtingas iðlikimo lobynas auga. Kasmet vis nauju leidiniu pasipildo Prienø ir Birðtono kraðto istorijø knygø lentyna. Dþiaugiamës galëdami finansiðkai prisidëti prie naujos knygos atëjimo á gyvenimà. Versdami naujø kraðto istorijø knygø puslapius uþduodame klausimà ir sau: ar gilios Juozo Palionio neraðyto testamento pëdos Prienø ir Birðtono þmoniø kûryboje? Eidamas savo paðaukimo keliu þmogus ieðko ákvëpimo. Já daþnai pavadina KVIEÈIAME kûrybai, iðlikimui, istorijai Mûza. Juozà Palioná kûrybai ákvëpdavo gimtinës laukai, miðkai ir jo Mûza Nemuno upë. Kas ákvepia, sustiprina ir pakylëja Jus, mieli Nemuno þemës kûrëjai? Gal eilës, nedideli prozos kûriniai, o gal maþa prisiminimo, susitikimo, emocijos ar iðgyvenimo detalë, Jus kaþkuriuo kûrybos metu tiesiog suvedusi su Juozo Palionio asmenybe ar jo kûryba? O gal jauèiatës plunksnos ir kûrybos dvyniai? Gal dar to nepasakëte, gal kaþkur kûrybinio stalèiaus dugne guli popieriaus lapo iðsiilgusios mintys? O gal reikëjo tik ðito priminimo, paraginimo, kad atrastumëte save? Kreipiamës á visus, kurie esate knygos, kûrybos ir raðto mylëtojai. Raðykite. Yra daug sàlyèio taðkø, kuriuose pastebime tas paèias ver- Ðiais mokslo metais, be ðvietimo ir ugdymo kokybës gerinimo, daug dëmesio skiriama moksleiviø sveikatai ir saugumui, todël ugdymo ástaigos turi uþtikrinti serganèiøjø kontrolæ bei valdyti srautus, kad uþkrato atveju nereikëtø uþdaryti visos mokyklos, tik atskiras klases, o siekiant uþtikrinti nuolat atsinaujinanèios informacijos pasiekiamumà, ástaiga privalo paskirti asmená, teiksiantá bendràjà informacijà apie ugdymo organizavimo procesà, saugos priemones ir kt. Paklausus, koks yra Birðtono ugdymo ástaigø planas, jeigu jose bûtø nustatytas uþsikrëtimo korona virusu atvejis, Birðtono gimnazijos direktorius Alvydas Urbanavièius teigë, jog, atsitikus blogiausiam scenarijui, ástaigos vadovas apie tai privalo praneðti Vilniaus specialistams ir bendradarbiaujant spræsti problemas. Bloguoju atveju, ko gero, nuotolinis ugdymas prasidëtø su viena atskira klase ar su sàlytá su uþsikrëtusiuoju turëjusiais vaikais. Ðiuo metu pagal visas rekomendacijas stengiamës atskirti skirtingo amþiaus vaikus á skirtingus aukðtus, kad bûtø kuo maþiau kontaktø su kitais. Pamokos taip pat vyks skirtingas amþiaus grupes suskirsèius á atskiras zonas, esame numatæ ir laikus, kuriais skirtingo amþiaus vaikai lankysis valgykloje. Þinoma, iððûkiø bus. Vien tai, kad mokytojai turës keliauti pas vaikus á klases, bus sudëtinga. Praëjusá kartà buvo vienokia situacija, dabar taip pat visø lauks iðëjimas ið konforto zonos. Taèiau to iððûkio mes nebijome ir esame pasiruoðæ padëti ir mokytojams, ir moksleiviams, ir patys tobulëti, situacijà komentavo A. Urbanavièius. Artëjant Mokslo ir þiniø dienai, Ðvietimo, mokslo ir sporto ministerija ragina ugdymo ástaigas atsisakyti masiniø Rugsëjo 1-osios renginiø. Todël, anot gimnazijos direktoriaus, ðiemet naujus mokslo metus Birðtono bendruomenë sutiks kitaip: 9 val. á miesto stadionà, kuriame ið anksto numatytose vietose lauks klasiø auklëtojai, bus kvieèiami pradiniø klasiø mokiniai, o 10 val. vyresnieji. Dël vaikø saugumo tëveliams rekomenduosime vaikus palydëti tik á stadionà, o á klases paleisti vaikus vienus, sakë A. Urbanavièius. Rugsëjo 1-osios ðventës formatas keièiamas ir Prienø rajono mokyklose. Dël epidemiologinës situacijos ðalyje ðiemet atsisakyta tradicinës Rugsëjo 1-osios ðventës ant Þiburio kalnelio moksleiviai naujus mokslo metus pasitiks mokyklø kiemeliuose (jeigu leis oro sàlygos) arba klasëse. Anot Prienø savivaldybës ðvietimo ir sporto skyriaus vedëjo Rimvydo Zailsko, ðákart ant Þiburio kalnelio vyks nedidelës mokslo metø paminëjimo renginys, kuriame dalyvaus tik nedidëlis Prienø miesto mokyklø delegacijos, kurios parneð simboliná Þiburá, bendruomenes vienijanèià mokslo ugná, á ugdymo ástaigas. Paklaustas, koká mokymo bûdà planuoja pasirinkti Prienø rajono ugdymo ástaigos ir kokios naujovës laukia Prienø rajono ðvietimo bendruomenës, R. Zailskas sakë: Manau, bus ávairiø variantø. Taèiau dauguma mokyklø taikys miðrø mokymo bûdà, tik kiek skirtinga apimtimi. Juo labiau, kad toks miðrus variantas derinant tiesioginá mokymà su nuotoliniu jau áteisintas ir ugdymo planuose. Todël mokykloms nebus dideliø keblumø já pritaikyti savo darbe. Ðiuo metu visas naujoves diktuoja COVID-19. Specialiø naujoviø nëra. Ðvietimo, mokslo ir sporto ministerija pastaruoju metu parengë visà pluoðtà naujø dokumentø arba jau galiojanèiø dokumentø pakeitimø, taèiau praktiðkai visi jie susijæ su dël pandemijos pasikeitusiomis ugdymo sàlygomis. Tikslas lieka tas pats ugdymo kokybës uþtikrinimas ir pasiekimø gerinimas. Taèiau bûdus, veiksmus ir kelius tikslams pasiekti artimiausiu metu diktuoja koronaviruso grësmë ir bûtinybë prisitaikyti prie esamø sàlygø. Ið tiesø gráþtame á mokyklas tiesiogiai, taèiau suprasdami, kad gyvenimo mokyklose sàlygos yra visiðkai pasikeitusios ir to negalime nei ignoruoti, nei pamirðti. Visgi ir toliau privalome garantuoti aukðtà ugdymo kokybæ mûsø vaikams. Ðtai tam ir turi bûti pasiruoðusi ðvietimo bendruomenë. Belieka palinkëti jai kuo didþiausios sëkmës! Rimantë Janèauskaitë tybes, atrandame gyvenimo spalvas, groþá ir prasmæ. Kur? Kada? Kas ir Kaip? Kokiomis aplinkybëmis tos áspûdingos akimirkos uþsifiksavo atmintyje, ðirdyje, o ðiandien tiesiog praðyte praðosi plunksnos? Tikime, kad kûrybiniø atradimø nemunai dar neiðseko, kad jø gelmëse spindi neiðsemiamas lietuviø kalbos groþis ir þmogaus kûrybiðkumo galia. Labai lauksime Jûsø darbø, kurie graþiu prisiminimu ir dovana suguls á dar vienà mûsø visø kraðto istorijos knygà. Dëkojame, kad pritariate ir dalyvausite kûrybiniame projekte. Savo kûrybà praðytume siøsti el. paðtu valepetkeviciene@gmail.com. Su nuoðirdþiais palinkëjimais Juozo Palionio labdaros ir paramos fondas (Atkelta ið 3 p.) Apie tai mums priminë mûsø nepavargstanèioji visuomenininkë TERESË MURAUSKAITË. Jos paraginti Birðtono Boèiai rugpjûèio 19 d. rinkosi prie dvideðimtmeèio stulpo, vedini prisiminimø ir TAIKOS svarbos ðiandieniniame gyvenime. Neramumai taip netoli mûsø, Baltarusijoje, byloja apie neramias dienas ir naktis kaimyninëje ðalyje. Sunkus ir ilgas kelias á laisvæ, á demokratijà. Apsamanojusá ir pajuodusá stulpà ið vakaro atgaivino Aldona Milda Valatkienë. Dabar jame aiðkiai ðvietë TAIKÀ áprasminantys þodþiai. Labai jautriai savo prisiminimais dalinosi Teresë Murauskaitë. Ji dviraèiø þygio dalyvë. Garsusis dviraèiø þygis truko pusantrø metø. Dviraèiais buvo nuvaþiuota 24239 km. Þygio dalyviai susipaþino su japonø organizuojama TAIKOS STULPØ statymo organizacija. Ðiø stulpø nuo Antrojo pasaulinio karo nukentëjusioje Japonijoje labai daug. Ðios ðalies pavyzdþiu jie statomi visame pasaulyje. Manoma, kad jø pastatyta apie 200 tûkstanèiø. Lietuvoje pirmasis taikos stulpas pastatytas Vilniuje, prie M. Maþvydo bibliotekos. Prieð 20 metø þygio dalyviai pasiraðë Taikos ir neprievartos manifestà, kuris skelbë: Að ásipareigoju savo kasdieniniame gyvenime, savo ðeimoje, savo darbe, savo bendruomenëje, savo ðalyje.... Ir po 20 m. susirinkæ boèiai vieningai skandavo: Gerbti kiekvienà gyvybæ, atmesti prievartà, iðlaisvinti savo kilniadvasiðkumà, klausytis vardan tarpusavio supratimo, ið naujo atrasti solidarumà. Ir Taikos malda vël nuvilnijo àþuolø paunksnëje. Jà skaitë: Onutë Kurapkienë, Leonas Barutis, Magdutë Kulbuðauskienë, Leonas Lynykas, Judita Vyðniauskienë, Lina 2020 m. rugpjûèio 29 d. Tebûna pasaulyje taika PIGIAUSIOS PASKOLOS IR REFINANSAVIMAS! * Paskolos nuo 100 eurø iki 10000 eurø, laikotarpiu nuo 2 mën. iki 48 mën.; * Paskolø ir kt. skolø refinansavimas (antstoliai, Sergel, Gelvora, Bitë ir kt.); * Galimybë pasiskolinti papildomai, maþos palûkanos. Pvz., pasiskolinkite 100 eurø ir per 3 mën. gràþinkite tik 110 eurø. Teirautis tel. 8 601 50 935, Rièiardas. Kliûtis kelyje stirna Rugpjûèio 24 d. apie 14 val. 20 min. Prienø r., Pociûnø k., Sklandytojø g., vyras (g. 2000 m.), vairuodamas automobilá Nissan Almera, bandydamas iðvengti susidûrimo su staiga á vaþiuojamàjà kelio dalá iðbëgusia stirna, nesuvaldë automobilio ir atsitrenkë á pakelës medá. Eismo ávykio metu nukentëjo automobilio vairuotojas ir kartu vaþiavæ keleiviai: nepilnametë mergina (g. 2003 m.), nepilnametis vaikinas (g. 2002 m.) ir dar vienas vyras (g. 2000 m.). Jie visi iðveþti á Kauno klinikas. Atsitrenkë á tvorà Rugpjûèio 25 d. apie 22 val. 55 min. Prienø r., Pakuonio sen., Aðmintos k., neblaivus (1.53 prom.) vyras (g. 1980 m.) nesuvaldë vairuojamo motociklo YIBEN YB150T- Danilovienë, Aldona Milda Valatkienë ir Eugenija Lynikienë, uþbaigusi þodþiais: Taikos dvasia, bûk visose pasaulio dienose ir neuþgesk, kaip saulës veidas gæsta, kad visos tautos tavo ðventæ ðvæstø, kad visos dienos bûtø tavo puoðtos, kad bûtum tu visø kelioniø uostas. Vëliau skambëjo iðtraukos ið ávairiø ðaliø himnø, graþios, gilios ir taikà puoselëjanèios Bernardo Brazdþionio eilës ið eilëraðèio Taikos dvasia. Taikos stulpo 20-meèio paminëjimo dienoje dalyvavo Birðtono savivaldybës vicemeras Vytas Kederys, kuris dþiaugësi boèiø aktyvumu ir dëkojo renginio iniciatorei Teresei Murauskaitei. Birðtono bendruomenës pirmininkë Alina Jaskûnienë priminë, koks svarbus taikos iðsaugojimas Þemëje, ypaè dabar, kai matome neramumus Baltarusijoje, kai pasaulyje tiek daug nelaimiø. Graþus ir turiningas buvo treèiadienis, prisodrintas kilniø jausmø, po ilgos sausros nuplautas gaivaus lietaus. Atgijusiame skverelyje prie TAIKOS STULPO nuskambëjo daina Paimkim Lietuvà visi ant rankø. Kilniø prisiminimø ir taikos iðsaugojimo problemomis Birðtono boèiai bendruomenës namuose dar ilgai dalinosi prie kavos puodelio, mëgavosi Japonijos tradiciniais suðiais. Dël kalbos kilusius nepatogumus prieð 20 metø prisiminë Marija Novoþilova, kai jai teko apnakvydinti japonus. Nors kalbëjosi tik gestais, bet suprato vieni kitus: kur gulti, kada keltis, kaip pasisveikinti ir atsisveikinti. Geranoriðkumas suprantamas visomis kalbomis: apsikabinimas suðildo, akys byloja dþiaugsmà ir liûdesá, meilæ ir pripaþinimà... Julija Barutienë Birðtono Boèiø bendrijos pirmininkë 15, nuvaþiavo nuo kelio ir atsitrenkë á sodybos tvorà. Eismo ávykio metu nukentëjo motociklo vairuotojas ir kartu vaþiavæs keleivis (g. 1994 m.). Dël patirtø suþalojimø eismo ávykio dalyviai iðveþti á Kauno klinikas. Nesuvaldë automobilio Rugpjûèio 26 d. apie 14 val. 25 min. Prienø r., kelyje Balbieriðkis- Þagariai-Kirmëliðkës, vyras (g. 2001 m.), neturëdamas teisës vairuoti transporto priemonæ, vairavo neáregistruotà, nedraustà Privalomuoju vairuotojø civilinës atsakomybës draudimu automobilá Subaru Outback. Kelio posûkyje vyras automobilio nesuvaldë, nuvaþiavo nuo kelio ir apvirto. Nukentëjo kartu vaþiavæs keleivis (g. 2002 m.), dël patirtø suþalojimø gydomas Alytaus ligoninëje. Parengta pagal Alytaus apskrities VPK pirminæ informacijà

2020 m. rugpjûèio 29 d. Nr. 64 (10317) 6 p. Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius ruoðiamas atidarymui Dar ðiø metø rudená VðÁ Birðtono pirminës sveikatos prieþiûros centre bus pradëtos teikti senyvo amþiaus þmonëms reikalingos slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos. Jeigu ne koronaviruso bei karantino padiktuotos sàlygos, Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius jau bûtø buvæs atidarytas. Skyriuje, kaip pasakojo Centro direktorius Dainius Kryþanauskas, bus 25 vietos, skirtos slaugomiems ir palaikomojo gydymo paslaugas pageidaujantiems gauti pacientams. Kadangi ðiø paslaugø iðlaidos kompensuojamos pagal savivaldybës gyventojø skaièiø, todël tikslus ligoniø kasø apmokamø vietø skaièius paaiðkës ðiek tiek vëliau. Direktorius dþiaugiasi, kad Savivaldybës administracijos vykdomo projekto dëka turës visas sàlygas geriau pasirûpinti Slaugos skyriaus pacientais. Tokià galimybæ suteiks ásigyta nauja, moderni medicinos áranga, taip pat ir modernios funkcinës lovos, leisianèios iðvengti pragulø. Visa nauja medicinos áranga, kaip ir patogûs, nauji, bûtent Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriui Bendra projekto vertë 806 903,79 Eur. Europos Sàjungos finansavimo lëðos 685 868,23 Eur. Partneriø bendrafinansavimo lëðos 121 035,56 Eur. Birðtono savivaldybei tenkanti Europos Sàjungos finansavimo dalis 156 346,70 Eur. Birðtono savivaldybës bendrafinansavimo dalis 27 590,59 Eur. Projekto ágyvendinimo trukmë 2019.04.01 2020.09.30 Projekto partneriai susitiko VðÁ Birðtono pirminës sveikatos prieþiûros centre. Susitikimo metu buvo apþiûrëta ástaigos infrastruktûra, aptarti projekto partneriø sveikatos ástaigø darbo praktikos panaðumai ir skirtumai. pritaikyti baldai bei kitas reikalingas inventorius, ásigyta ið projekto Nr. LT-PL-3R-253 Pasienio regiono partnerystës stiprinimas senëjimo ir socialiniø paslaugø srityse. Ðá projektà, finansuojamà 2014 2020 metø Europos Sàjungos finansinio laikotarpio Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programos INTERREG V-A Lietuvos Lenkijos bendradarbiavimo programos lëðomis, Birðtono savivaldybës administracija ágyvendina kartu su partneriais Punsko valsèiaus savivaldybe, Seinø visuomenës sveikatos prieþiûros centru ir Keliauk, paþink, dalinkis... Su þirgais po Birðtonà Rugpjûèio 19-oji mus pradþiugino ne tik puikiu oru, bet ir galimybe pajodinëti þirgais. Dviraèiø þygis Pagëgiø savivaldybës administracija. Projekto tikslas stiprinti Punsko, Birðtono, Pagëgiø ir Seinø savivaldybiø institucinius pajëgumus, siekiant uþtikrinti kokybiðkà senëjimo procesà regione ir skleisti geràjà patirtá kitiems Lietuvos ir Lenkijos pasienio miestams. Projekto ágyvendinimo metu vyksta ir bendradarbiavimo veiklos. VðÁ Birðtono pirminës sveikatos prieþiûros centro medicinos personalas taip pat aktyviai dalyvavo projekto veiklose partneriø organizuotuose medicinos darbuotojø mokymuose Punske, Seinuose ir Pagëgiuose. Partneriai susitiko ir Birðtone. D.Kryþanauskas tikisi, kad atidarius naujàjá Skyriø, padaugës ir kvalifikuotø specialistø. Centras visiems savo pacientams, ne tik besigydantiems Skyriuje, galës pasiûlyti ávairesniø kokybiðkesniø paslaugø. Pasak direktoriaus, planuojama, kad Skyriuje dirbs apie 10 darbuotojø, tarp jø ir aukðtos kvalifikacijos specialistø, dirbsianèiø su nauja, modernia medicinos áranga. Uþs.Nr.42 Birðtone mûsø jau laukë þirgø ðeimininkë Asta Kavaliauskaitë su padëjëja bei dviem pakinkytais þirgais. Nieko nelaukdami vaikai dràsiai sëdo ant þirgø ir pasileido Þvërinèiaus miðko takais. Kol þingsniavome miðku, A. Kavaliauskaitë pasakojo apie þirgø prieþiûrà, ðërimà, ðukavimà, organizuojamas pramogas. Po smagaus pajodinëjimo þirgais padëkojome jø savininkei uþ puikiai praleistà laikà ir su vaikais dar papramogavome Birðtono parke. BÁ Nemajûnø dienos centro informacija (Atkelta ið 4 p.) Þvërinèiaus miðke. Èia þygio dalyviai iðgirdo viduramþiø istorijø ir legendø. Antrasis sustojimas laukë paukðèiø stebëjimo salos Prienuose. Þygeivius pasitikæ paukðèiø gyvenimà stebintys specialistai papasakojo apie Nemuno salose gyvenanèius ir apsilankanèius paukðèius. Treèioji stotelë, kaip pati organizatorë sakë: Vyðnia ant torto, prie Kunigo ðaltinio. Pasiklausæ ádomios ðios vietovës istorijos keliauninkai dar paragavo ir skanaus ðaltinio vandens. Ketvirtoje stotelëje prie keltuko á Birðtonà dalyviai vaiðinosi turistiniais pietumis, iðsidalino diplomus ir medalius. O didysis finalas ávyko persikëlus keltu á Birðtonà, ten, kur viskas prasidëjo Wake parko pievelëje. Visø dalyvaujanèiøjø vedliu ðiais metais buvo tapæs prieniðkis Tomas Þurauskas. Nors vaikinas ðiame renginyje dalyvavo pirmà kartà, bet, kaip pats sakë, ðioje teritorijoje dviraèiu vaþinëja nuo vaikystës. Svarbias pareigas renginyje uþëmæs vaikinas jaudulio nejautë. Pasak jo, nuotaikos tik geriausios. Gerø emocijø neslepia ir vedlio padëjëjas Donatas Janulevièius: Nuotaikos paèios geriausios, viskam buvome pasiruoðæ ir pasirengæ. Rûta Kapaèinskaitë pripaþino, jog dviraèiai tapo neatsiejama kurorto dalimi: Augant turistø srautams, keliautojai dviraèiais jau nebeiðitenka paèioje Birðtono erdvëje, todël ir sumanëme geografijà praplësti. Ugnë Besusparytë Gyvenimas laikraðtis Jums ir apie Jus!

7 p. Nr. 64 (10317) SIÛLO DARBÀ Siûlome darbà moteriai seneliø globos namuose Kaune. Apgyvendiname. Atlyginimas 650 Eur. Tel. +370 600 39 338. Liejame pamatus, betonuojame. Montuojame gipso kartonà, glaistome, daþome, kalame dailylentes, dedame visø tipø grindis, klojame plyteles, atliekame santechnikos darbus, elektros instaliacijos darbai, klojame trinkeles, lankstome skardas. Tel. 8 600 96 399. Ðlifuojame, dedame ir lakuojame parketà, dengiame stogus, skardiname, lankstome, ðiltiname ir daþome namø fasadus. Kasame pamatus, mûrijame, tinkuojame, betonuojame, montuojame tvoras, langus, duris, atliekame langø apdailà, griovimo darbus. Statome karkasinius namus. Tel. 8 620 85350. Kaminø ádëklai: gaminimas, montavimas. Kaminø valymas. Tel. 8 645 87 304. VISI SANTECHNIKOS DARBAI: ðildymo, vandentiekio, kanalizacijos, katiliniø árengimo. Komplektuojame kokybiðkas santechnikos medþiagas su nuolaidomis. Tel. 8 640 39 204. Gaminame betonà, kalkiná skiediná, ðulinio þiedus (nuo 0,7 iki 3 m), ávairià gelþbetoninæ produkcijà. Veþame þvyrà, smëlá. Atliekame metalo tekinimo ir suvirinimo darbus. Tel. 8 687 95 399. SUSITVARKYKITE NUOTEKAS, TAUSOKITE APLINKÀ IR IÐVENKITE IÐLAIDØ BAUDOMS! Buitiniø nuotekø valymo árenginiai (Buiteka, Feliksnavis, Traidenis, Ðvaistë, August ir kt.) GAMINTOJØ KAINOMIS Árenginiø montavimo darbai 10 metø garantija GALIMYBË PIRKTI IÐSIMOKËTINAI! Atvykstame nemokamai konsultacijai visoje Lietuvoje! DIRBAME IR SAVAITGALIAIS Tel. 8686 80106 Ámonëje, esanèioje Ilgakiemio k., reikalingi darbuotojai gamyboje. Darbas viena pamaina po 8 valandas, slenkanèiu grafiku. Atlyginimas mokamas uþ padarytà kieká ( 607 iki 1400 eurø neatskaièius mokesèiø). Visa informacija telefonu 8 615 68 786. PASLAUGOS P ARDUODA Veþame þvyrà, smëlá, skaldà, juodþemá ir kitus birius krovinius. Ekskavatoriaus paslaugos 7 t. Tel. 8 690 66 155. DURYS PER 3 DIENAS! GAMINU DURIS ypatingai ðiltas, saugias nuosaviems namams, ûkiniams pastatams ir rûsiams. Tel.: 8 653 93 193, 8 658 80 544. Nebrangiai atveþame sijotà kokybiðkà juodþemá, maiðytà su kompostu. Veþamas kiekis nuo 4 iki 9 kub.m. Tel. 8 645 64 788. Gaminame duris namams ir ûkiniams pastatams, laiptus. Gamybos patirtis 28 metai. Tel. 8 686 71 689. Dezinfekuojame, valome geriamojo vandens ðulinius. Tel. 8 612 60 250. Pjauname medienà mobiliu juostiniu gateriu. Atvykstame á vietà. Garantuojame kokybæ. Tel.: 8 616 41 752, 8 656 93 971. ARBORISTØ PASLAUGOS. Greitai, kokybiðkai pjauna medþius, krûmus, karpo gyvatvores. Dirba patyræ profesionalai. Tel.: 8 633 84 438, 8 658 11 247. Mobiliu gateriu pjaunu medienà iki 9 m ilgio, kreizuoju lentas, kliento kieme. Pjaunu ir nedidelius kiekius. Tel. 8 610 03 983. Automatiniø skalbimo maðinø, el. virykliø, indaploviø remontas, prijungimas. Atvykstame á namus. Dirbame ir savaitgaliais, suteikiame garantijà. Tel. 8 645 04 370. VIÐTOS, VIÐTAITËS! RUGPJÛÈIO 31 d. (pirmadiená) prekiausime Kaiðiadoriø paukðtyno vakcinuotomis 3-4-5-8 mën. rudomis, raibomis dësliosiomis viðtaitëmis bei kiauðinius pradëjusiomis dëti viðtomis (kaina nuo 4 EUR). Turësime gaidþiukø. Prekiausime kiauðiniais, 30 VNT. 3,50 EUR. Spec. lesalai. Jei vëluosime, praðome palaukti. Tel. 8 608 69 189. Iðlauþas 14.35, Pakuonis 14.45, Prienai 15.00 (ûk.turgus), Jieznas 15.20, Vëþionys 15.30, Stakliðkës 15.50, Klebiðkis 16.15, Ðilavotas 16.20, Leskava 16.25, Skriaudþiai 16.30, Veiveriai 16.35. PAAUGINTI MËSINIAI VIÐÈIUKAI IR VIÐTOS! Rugsëjo 2 d. (treèiadiená) bus parduodami Vilniaus paukðtyne iðperinti greitai augantys vakcinuoti paauginti mësiniai viðèiukai (ROSS-308, KOBB-500). Pardavinësime vakcinuotas 2-3 - 4-5 - 6 mën. olandø veislës rudas, juodas, raibas, baltas viðtaites. Prekiausime kombinuotaisiais lesalais. Priimami uþsakymai paaugintiems 2-3 - 4-5 savaièiø mësiniams iki 3 kg viðèiukams ásigyti. Kaðonyse 9.40 val., Jiezne 10.00 val., Stakliðkëse 10.30 val., Pieðtuvënuose 10.45 val., Nemajûnuose 11.10 val., Birðtono vienkiemyje 11.30 val., Prienuose prie turgaus 12.00 val., Balbieriðkyje 12.30 val., Kunigiðkiuose 12.50 val., Vartuose 13.00 val., Strielèiuose 13.20 val., Aðmintoje 13.30 val., Pakuonyje 13.45 val., Iðlauþe 14.10 val., Rutkiðkëse 14.30 val., Klebiðkyje 14.45 val., Ðilavote 15.00 val., Leskavoje 15.15 val., Juodbûdyje 15.30 val., Veiveriuose 15.45 val., Skriaudþiuose 16.00 val. Baltas autobusiukas su uþraðu Prekyba paukðèiais, tel. 8 616 53 928. Kietas kuras PERKA Nekilnojamasis turtas Brangiausiai Lietuvoje perkame miðkus (brandþius, jaunus, malkinius, iðkirstus), þemes, sodybas. Tel. 8 651 39 039. UAB EIGILA brangiai perka miðkà VISOJE Lietuvoje su þeme arba tik iðsikirtimui. Tel. 8 687 37 524 arba www.eigila.lt Nekilnojamasis turtas Brangiai perku miðkà, gali bûti su bendrasavininkais, sutvarkau dokumentus. Tel. 8 644 55 355. Brangiai PERKAME miðkus visoje Lietuvoje. Atsiskaitome ið karto. Tel. +370 699 29 992. Perku sodybà su þeme ar miðku nuo 3 ha. Þinantys siûlykite, atsilyginsime. Tel. 8 680 84 444. Perkame sodybà, þemës sklypà ar miðkà prie eþero ar upës. Þinantieji siûlykite atsilyginsime. Tel. 8 611 01 110. Perku namà arba sodybà netoli Prienø. Tel. 8 607 49 133. Parduoda DURPIØ BRIKETUS, malkas, supjautas kaladëlëmis, ràstukais. Skubiai, nemokamai pristato jums patogiu laiku. Tel. 8 672 51 171. Parduodame ávairias malkas. Skaldytos, kaladëlëmis, ràsteliais. Tel. 8 614 97 744. Parduoda sausas skaldytas malkas, malkas ràsteliais, ávairias atraiþas. Kiekis matuojamas vietoje. Tel. 8 610 45 504. Pigiai parduoda skaldytas berþines ir juodalksnines malkas, malkas ràsteliais. Tel. 8 699 40 234. Nekilnojamasis turtas Jiezne parduoda 1 kambario butà I aukðte, puiki vieta, ðalia eþeras, baþnyèia, turgus, parduotuvë, ramûs þmonës, yra pavësinë, ðildoma malkomis. Atskiras áëjimas, yra þemës. Tel. (8 319) 57 481. Parduoda kolektyviná sodà Ðilënø k., Birðtono sav. S/B Nemunas, 16 arø þemës, árengtas namas, garaþas, pavësinë, geras privaþiavimas, arba keièia á butà Prienuose. Tel. 8 682 55 621. P ARDUODA ÁVAIRÛS Gyvuliai, gyvûnai Ámonë brangiai perka galvijus, atsiskaito ið karto. Iðsiveþame. Tel.: 8 686 54 826, 8 684 40 534. UAB GALVIJØ EKSPORTAS ávairius pienu girdomus buliukus ir telyèaites, taip pat Belgus. Moka 6 ir 21 proc. PVM. Sveria el. svarstyklëmis. Pasiima patys. Tel. 8 612 34 503. A. Bagdono IÁ brangiai perka verðelius ir telyèaites auginimui. Moka 6-21 proc. PVM. Sveria elektroninëmis svarstyklëmis. Pasiima patys. Tel.: (8 319) 69 541, 8 699 93 682. Perka telyèià arba verðelá nuo 6 mën. iki 3 metø tolimesniam auginimui ir pienines karves ar visà jø bandà. Tel. 8 625 93 679. Ávairios prekës Ámonë perka naudotus automobilius. Gali bûti be techninës apþiûros, nevaþiuojantys, iðregistruoti. Siûlykite visus variantus telefonu 8 607 67 679. Nupirkèiau Jûsø automobilá uþ geriausià kainà. Tel. 8 648 18 770. Perkame ávairiø markiø automobilius, motociklus bei kitas transporto priemones nuo 100 iki 5000 Eur. Gali bûti su defektais, po eismo ávykiø. Pasiimame patys, atsiskaitymas ir dokumentø tvarkymas ið karto pardavimo vietoje. Tel. 8 670 04 685. Prienuose, Stadiono g., parduodamas 2 k. (53 m 2 ) butas. I a. Tel. 8 686 53 944. Parduoda sodo sklypà su pilnai neárengtu namu, 6 arai þemës, Pakrantës g., Prienø m. Kaina 18 000 eurø. Tel. 8 675 30 060. Parduodamas þemës ûkio sklypas 20,97 ha Ringënø kaime, Balbieriðkio sen., Prienø r. Kaina sutartinë. Telefonas pasiteirauti: 8 687 22 941. Parduodamas 2-iejø kambariø 47 m 2 butas 2 a ið dviejø paèiame miesto centre. Namas renovuotas, butas suremontuotas, labai ðiltas, ðviesus. Parduodama su baldais. Yra sandëliukas. Prie namo patogi vieta laikyti automobilá. Kaina sutartinë. Teirautis tel. 8 657 77 472. Ávairios prekës Naminiai sviestiniai ðakoèiai Jûsø ðventëms! Tik ið natûraliø lietuviðkø produktø, pagal senoliø receptà. Svoris nuo 100 g iki 5 kg. Siunèiame á Lietuvos miestus ir uþsienio ðalis. Tel. 8 650 43 159. (Adresas: Revuonos g. 48, Prienai). Kvieèiame þemës sklypø, kadastrinis Nr. 6903/4:470, 6903/4:73, paveldëtojus 2020-09-15 nuo 11 val. dalyvauti þemës sklypo, kadastrinis Nr. 6903/4:87, esanèio Prienø r. sav., Balbieriðkio sen., Aukðtojo Balbieriðkio k., kadastriniuose matavimuose. Neatvykus teikti pastabas dël atliktø kadastriniø matavimø galite per 30 d. nuo matavimo datos adresu: UAB Þemesta Kelmës r. sav. Tytuvënø m. Eþero g.3 D. Beinoris tel. 8 612 82 946. El.p. beinorisd@gmail.com Gyvenimo redakcijoje priimami skelbimai ir á Alytaus, Marijampolës ir Vilkaviðkio miestø ir rajonø laikraðèius. PERKA 2020 m. rugpjûèio 29 d. brangiai perka karves, jauèius, telyèias. Moka 6-21 proc. Sveria, pasiima, atsiskaito ið karto. Tele 2 8 613 79 515, Bitë 8 614 44 299, Telia 8 620 35 000. BRANGIAI PERKA verðelius ir didelius mësinius galvijus. Tel. (8 634) 23551. Parduodame kiaulës skerdienà puselëmis, lietuviðkà, svilintà 2,85 euro/kg, lenkiðkà 2,60 euro/kg. Atveþame. Tel. 8 607 12 690. Parduoda naujas gamyklines þalios spalvos 2,7 metro ploèio þvaigþdines lëkðtes, grebalkà, pritaikytà prikabinti prie traktoriaus zigzaginiø akëèiø, peilinæ ðienapjovæ, sviestamuðæ, rankiná pieno seperatoriø, àþuolo medienà kryþiams gaminti, arklio traukiamà plûgà, plûgelá, griaunamà sandëlá ið pamatiniø blokø. Skambinti vakarais tel. 8 601 31 832. Parduoda tvarkingà motobloko NEVA priekabà (verèiama, nusiima galinis bortas, geros padangos). Yra galimybë atveþti. Tel. 8 698 18 085. Parduoda 600 kv. m pastatà Prienø centre, netoli autobusø stoties. Pastatas naujos statybos, su daline apdaila, tinka ásirengti ir gyvenamas, ir komercines patalpas. Gera vieta ir kokybiðkai pastatytas pastatas. Kaina 85000 Eur. Tel. 8 627 51 671. Atveðime durpiø briketus, akmens anglá, pjuvenø briketus, granules, KOKYBÆ GARANTUOJAME. Tel. 8 683 13463.

2020 m. rugpjûèio 29 d. Nr. 64 (10317) 8 p. Po Ðilavoto Davatkyno dangum... (Atkelta ið 1 p.) spalvø, dabar jø atsirado daugiau. O ðtai dailininkas Romanas Togobickij sakë, jog su tokiais patyrusiais menininkais plenere dalyvauja pirmà kartà. Vaikinas pritarë, jog Ðilavoto Davatkyno erdvë ypatinga: Nesunku pajusti, jog èia vyrauja ramybë. Yra tiesiog gera, nesugadinta. Jis atskleidë, kad èia surado ir daug ákvëpimo ðaltiniø. Romanas papasakojo ir apie bendravimà bei atsiradusá neáprastà ryðá tarp plenero dalyviø. Nors ið pradþiø buvo sunku bendrauti, bëgant laikui atsirado artimesnis ryðys: Visi dirbo, susidûrë su vienais ar kitais iððûkiais. O tame ir atsirado tas bendrumas, neslëpë dailininkas. Pirmà kartà Ðilavoto Davatkyno plenere dalyvaujanti Samanta Augutë sakë, jog ði vieta iðsiskiria ið eiliniø kaimo sodybø. Dailininkë stebëjosi erdvës autentiðkumu ir vyraujanèia ramybe: Tai vieta, kurioje galima pailsëti nuo ðurmulio ir pabëgti nuo civilizacijos. Paklausta apie Ðilavoto Davatkyne eksponuojamus jos darbus, dailininkë sakë, jog kai kuriuose darbuose aiðkiai matyti Ðilavoto Davatkyno motyvai, yra ir natûros gabaliukø. Bet kai kuriuose galima áþvelgti dailininkës minèiø srautus, pasak autorës, tai, kas jai tuo metu buvo svarbu. Aðtuntà kartà Ðilavoto Davatkyno plenere kûræs dailininkas Remigijus Treigys ðiemet nusprendë eksperimentuoti. Kadangi èia pleneras, galima sau tai leisti, sakë fotografijos menininkas. Ðià vasarà dailininkas dirbo su fotografijø popieriumi. Naudodamas ryðkalà, ðviesà, pieðtuko grafità ir akrilà dailininkas sukûrë nuostabiø darbø. Remigijus Treigys sako, jog apie padarytus darbus jam kalbëti yra sunku, nes patys meno darbai gali kalbëti uþ dailininkà: Padarytas mano darbas yra meno iðraiðka ir bûtent taip að ir kalbu. Èia gera kaip namuose, pokalbá pradëjo dailininkas Mindaugas Lukoðaitis. Menininkas pripaþino, kad pati Ðilavoto Davatkyno idëja jam yra artima ir brangi. Jis pats yra praktikuojantis Romos katalikas, Klojimo teatrø kultûra Jaukø praëjusios savaitës vakarà Ðaltupio kaimo turizmo sodyboje jau antrà kartà ðá mënesá pasirodë Jono Grabausko vadovaujama kapela Kaima vaike. Prie jø prisijungë ir mëgëjø teatro Veidrodis aktoriai. Visus susirinkusiuosius jie dþiugino savo muzika ir nuotaikingu vaidinimu Numanë, pastatytu pagal Vydûno paraðytà pjesæ. Prie senøjø lietuviðkø tradicijø puoselëjimo prisidëjo ir sodybos ðeimininkas Raimondas PUIÐYS. Vakarui prasidëjus, á scenà þengë renginio organizatorius, ansamblio ir mëgëjø aktoriø trupës vadovas Jonas Grabauskas. Jis padëkojo susirinkusiems ir trumpai pristatë vakaro programà, pabrëþdamas, jog spektaklio metu þiûrovai girdës autentiðkà, senàjà lietuviø kaimo kalbà. Aktoriø lûpose girdëjosi senoviniø þodþiø junginiai, posakiai ir tarmiðki þodþiai: Lietuviai turëtø spiestis, Ponia pastosi ir gana ir Neþinodams, kà sakyti, gali dûmus ið burnos varyti. Po vaidinimo scenoje pasirodë kapela Kaima vaike. Susirinkusiems ji dovanojo tris muzikines dovanas: nuotaikingàjá bei romantiðkàjá valsus ir linksmàjà polkà. Bandonijos instrumentu grojo kapelos vadovas, Jonas Grabauskas, kontrabosu Rita Galinauskienë, o smuiku Romualda Brunzienë. Vakarui einant á pabaigà, Jonas Grabauskas papasakojo neáprastà bandonijos instrumento istorijà ir dovanojo solo pasirodymà. Viena ið mëgëjø teatro aktoriø Aurika Navickienë, mokytoja ir eilëraðèiø autorë, pripaþino, kad jai gyvenime labai svarbià vietà uþima kaip renginio þiûrovë ar klausytoja. Ðá kartà þiûrovø vietas uþëmë sveèiai ið Kauno, Senjorø dienos centro Keturlapis dobilas nariai ir centro vadovë Diana Þukauskienë. Renginiui pasibaigus, ji padëkojo organizatoriams, aktoriams ir muzikantams. Áteikë savo dovanas. Viena ið jø tai keturlapio dobilo segë, kuri simbolizuoja jø organizacijà. Senjorø dienos centro narë Nijolë Vygantienë neslëpë uþklupusios nostalgijos: Tokias stygas uþgauna, palieèia taip giliai giliai. Ir Kultûros kryþkelë Projektà remia Juostø paroda Vinco Mykolaièio- Putino gimtojoje sodyboje-muziejuje Rugpjûèio 25 dienà Vinco Mykolaièio- Putino gimtojoje sodyboje-muziejuje pradëta eksponuoti Anelës Zurlienës rinktiniø juostø paroda Atminties takeliai. Pamatyti unikaliomis juostomis papuoðtà muziejø ir iðgirsti Julijos Mykolaitienës pasakojamas istorijas apie gimtàjà raðytojo sodybà ir jo gyvenimà sveèiai galës iki rugsëjo 6 d. Juostø autorë, medikë ir literatë Anelë Zurlienë sako, kad audimas jos gyvenime atsirado dar ankstyvoje jaunystëje. Kartà atvaþiavusi teta pamatë, jog mergaitë knibinëja vienà juostelæ. Tàsyk teta, paëmusi siûlø, apvyniojo juos ant vinies sienoje ir parodë, kaip juos sudëstyti. Tavo pirðteliai ploni, akelës ðviesios. Rink siûlus ir iðeis raðtas, dràsino teta. Bûdama ðeðiolikos metø, Anelë Zurlienë nusipynë juostelæ prie mokyklinës uniformos. Pamatæs mergaitës polinká pinti, tëtis pas staliø padarë rëmà. Tada prasidëjo audimas, sako audëja. Tekdavo ir draugëms juostà iðausti, ir vyriðkà kaklaraiðtá padaryti. Tuomet buvo laikas, kai parduotuvëje graþiø daiktø nebuvo, todël tekdavo gamintis patiems, dalinosi prisiminimais moteris. Kiek vëliau audimà moteris pamirðo: Baigiau vidurinæ, prasidëjo studijos, darbas, o paskui vaikai. Taip ir nuplaukë audimas. Tik prieð trejus metus Anelë Zurlienë vël pradëjo austi, kaip pati sako, ið neturëjimo, kà veikti. Lietuva kaip tik ruoðësi minëti Lietuvos Nepriklausomybës ðimtmetá, todël ir pirmoji juosta buvo iðausta tai progai. Ðaltupyje prisimenama senoji Lietuva kûryba, todël kas vasarà susiranda kûrybinës veiklos. Ðiais metais jà vaidinti pakvietë mëgëjø teatras Veidrodis. Kai kuriu, að gyvenu, sakë aktorë-mëgëja. Moteris pasidalino pasiruoðimo ir repeticijø laikotarpio áspûdþiais: Mes susibendravome per karantinà nuotoliniu bûdu. Tada ir tekstà iðmokome, susijungdavome per internetà ir repetuodavome. Ir ðtai, iðplaukë toks graþus rezultatas. Kitas aktorius-mëgëjas Jonas Maèiulis taip pat neslëpë dþiaugsmo, nes iðsipildë svajonë pabûti aktoriumi: Tai buvo sena svajonë. Labai norëjau jà realizuoti. Atsimenu, þiûrëdavau filmus ir galvodavau, að irgi noriu iðbandyti save, bet vis nepavykdavo. Tinkamø sàlygø nebuvo. Bet vienà dienà paskambino Jonas ir pasiûlë, kà gi sutikau. Ir vaidinanti, ir ansamblyje Kaima vaike grojanti Rita Galinauskienë po spektaklio neslëpë gerø emocijø: Taip smagu, taip linksma ir taip gera... Net nesvarbu, pataikëm á tinkamà natà ar ne. Jai pritarë ir daþnai Ðaltupyje apsilankanti Marija Grabauskienë. Èia ji apsilanko ir kaip atlikëja, ir Autorës nuotraukos todël á visà aplinkà ásiliejo itin organiðkai. Gal po penkiolikos metø pirmà kartà, ið tikrøjø, pailsëjau. Pabuvau tikrovëje, kurioje mes visi turëtume gyventi. Taip sveikai, taikiai ir ramiai. Paðnekovas, dalindamasis áspûdþiais ið plenero, pabrëþë artimà ryðá su kitais dalyviais: Mes visi vakarieniaudavome prie stalo kaip viena didelë ðeima. Ðnekëdavomës, pajuokaudavome, o kartais vienas kità ir per dantá patraukdavome. Ðiame plenere dailininkas pradëjo antràjá meniniø kûriniø ciklà apie rezistencijà. Pirmàjá ciklà menininkas sukûrë 2003-2004 metais, tada jis sulaukë itin didelio pasisekimo. Ðiais metais, kaip pats menininkas sako, gráþo su patobulëjusia pieðimo technika ir nusprendë sukurti antràjá ciklà. Paðnekovas pabrëþia, jog istorija yra sudëtinga ir daugiasluoksnë, girdime ne tik herojiðkas, bet ir skaudþias istorijos nuotrupas: Esame supjudyti, tos þaizdos dar ilgai gis. Pasak Mindaugo Lukoðaièio, pieðimas yra tam tikra terapija. Þmonës per meno kûriná dar kartà apmàsto ir randa kità þiûrëjimo kampà. Kûrëjas mano, kad viskas yra vaizduotë: paþinimas, màstymas ir istorijos tyrinëjimas. Faktas, anot menininko, yra tik pirminis laiptelis, po to viskas sëkmingai arba nesëkmingai priimama kartu su vaizduote. Kaip matematikoj svarbi proto mankðta, taip mene vaizduotë, mintimis ásitikinæs Mindaugas Lukoðaitis. Ugnë BESUSPARYTË Bëgant laikui, atsirado ir juosteliø pirkëjø. Tikrai plaèiai tos juostos paplito, sako moteris. Jos pasiekë Australijà, Prancûzijà ir Amerikà. Audëja sako, jog jà ákvepia ávairûs dalykai: dainos, patarlës, knygos ir asmeninës patirtys. Todël kiekviena juosta yra unikali ir pasakoja savo istorijà. Ji á juostas áaudþia prasmæ, mano Anelës Zurlienës dukra. Moteris pasidalino ir jautria asmenine istorija apie vakarà, kuomet prireikë net maldø. Ið to vakaro patirties gimë idëja juostai: Motinos malda ir dangø pramuða. Anelë Zurlienë yra ne tik audëja, bet ir ne vienos knygos autorë. Viena ið jø pavadinimu Neatpaþintoji paraðyta apie jos tetà, uþkrëtusià noru austi. Teta Rozalija buvo netekëjusi moteris, labai dievobaiminga, ji buvo sukaupusi daug istorijø, kurios ir dabar eina ið kartos á kartà. Dalá jø Anelë Zurlienë apraðë savo knygoje. Audimas moters gyvenime dabar uþima itin svarbià vietà. Mat, pradëjusi sunkiai girdëti, mama bendravimà stengiasi sustiprinti per iðaustas juostas, sako Anelës Zurlienës dukra. visgi, koks prasmingas tas spektaklis buvo. Renginio organizatorius, paklaustas apie jo specialybiø spektrà, nusijuokia: Turiu dvideðimt devynias. Vyriðkis uþsiiminëja teatru, reþisûra, tautiniais ðokiais, autotechnika, turi gilias matematines þinias, naro darbo patirties ir netgi skaito ir raðo eiles. Jonas Grabauskas dþiaugiasi jau penktais mëgëjø teatro Veidrodis gyvavimo metais ir ne vienu sëkmingu pastatytu spektakliu, tarp kuriø ir pagal Justino Marcinkevièiaus dramà sukurtas Mindaugas. Yra dar daug ávairiø sumanymø. Turiu daug monologø, eiliø, gal kada teks dar paskaityti, atvirauja Jonas Grabauskas. Jis su kapela Kaima vaike ir mëgëjø teatru Veidrodis visà vasarà keliauja po ávairius Lietuvos miestelius ir kaimus. Festivaliuose ir koncertuose rodo savo spektaklius, groja ar skaito eiles. Ðià vasarà jie aplankë ne tik Ðaltupá, bet ir Dusmenis, Panemunæ, Molëtus, Kauno miestà ir Ðilaièius. REDAKCIJOS ADRESAS: Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai. El.paðtas: info@gyvenimas.info Leidþia UAB GYVENIMAS (SL 066). Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d. Redaktorës pavaduotoja Ramutë Ðimukauskaitë Nijolë UlozaitëInternete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisgyvenimas Redakcija: Redaktorë SAVIVALDYBIØ Ramutë Ðimukauskaitë DARBAS, - POLITIKA, VERSLAS, ÞEMËS VERSLAS: ÛKIS Ramutë (60523, Ðimukauskaitë ramute@gyvenimas.info); (60523, ramute.simukauskaite@takas.lt); SOCIALINËS PROBLEMOS, EKONOMIKA, ÐVIETIMAS, MEDICINA, ÞEMËS ÛKIS, TEISËSAUGA, APLINKOSAUGA: PASLAUGOS: Nijolë Ulozaitë Dalë Lazauskienë, (60014, nijole.ulozaite@takas.lt); redaktorës pavaduotoja SOCIALINËS (60014, dale@gyvenimas.info); PROBLEMOS, ÐVIETIMAS, APLINKOSAUGA, MEDICINA, NEVYRIAUSYBINËS SPORTAS: Dalë Lazauskienë ORGANIZACIJOS, (60014, dale@gyvenimas.info); KULTÛRA, SPORTAS: KULTÛRA, Rimantë TEISËSAUGA, Janèauskaitë, PASLAUGOS: apþvalgininkë Laima (60012, Duoblienë rimante@gyvenimas.info); ((8-682) 12642); SENIÛNIJOS, KOREKTÛRA: TURGUS, Ona KOREKTÛRA: Aliðauskienë (60015); Ona Aliðauskienë BUHALTERIJA, (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI: SKELBIMAI: Ona Lodienë, Ona Zina Lodienë, Lankevièienë Zina Lankevièienë (tel./faksas (tel./faksas 60012, zina@gyvenimas.info); 60012, zinal@zebra.lt); kompiuterininkai (maketas@gyvenimas.info). (tel. 60522, maketas@zebra.lt). Mob. Mob.tel. 8 (8-605) 19 19327. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø laiðkø autoriø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø Uþ skelbimø turiná turiná neatsakome. Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais. Ofsetinë spauda. Apimtis - 3 spaudos lankai. Indeksas 67283. Tiraþas 1750 egz. Rinko, maketavo UAB Gyvenimas. Spaudë UAB Alytaus spaustuvë, Seirijø g. 17, tel. (8 ~ 315) 73786.