SGD ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ KONTEKSTE: POTENCIALAS IR PANAUDOJIMO GALIMYBĖS Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė SGD komercijos vadovė Spalio 1 d., 2020 Klaipėda
KN JUNGIAME ENERGETIKOS RINKAS DAUGIAU NEI 60 METŲ! M Ū S Ų P A T I R T I S S K A T I N A D R Ą S I A I I M T I S N A U J Ų I Š Š Ū K I Ų NAFTOS PRODUKTŲ TERMINALAS KLAIPĖDOJE SUBAČIAUS NAFTOS TERMINALAS TAMPA KN DALIMI VEIKLĄ PRADEDA KLAIPĖDOS SGD TERMINALAS TARPTAUTINIO SGD VERSLO VYSTYMO PRADŽIA PRADEDAMAS AÇU SGD TERMINALO PROJEKTAS 1959 2012 2014 2016 2020 AB KLAIPĖDOS NAFTA JUNGIAME ENERGETIKOS RINKAS 2
SGD REGIONE AB KLAIPĖDOS NAFTA JUNGIAME ENERGETIKOS RINKAS 3
KLAIPĖDOS SGD PASLAUGŲ CENTRAS K L A I P Ė D O S S G D T E R M I N A L O E F E K T Y V U M A S D I D Ž I A U S I A S I S T O R I J O J E Klaipėdos SGD terminalo panaudojimo lygis lyginant 2019 ir 2018 m. išaugo 138 proc. Dujinimas ir perkrova, TWh, per 1-9 mėn. SGD terminalų panaudojimo lygis, % 15,38 80% 10,95 60% 40% 20% 0% Vid. 2019 m. 59 % Vid. 2018 m. 27 % 2019 2020 Panaudojimo lygis 2018 m. Panaudojimo lygis 2019 m. Šaltinis: GIE Alsi AB KLAIPĖDOS NAFTA JUNGIAME ENERGETIKOS RINKAS 4
KLAIPĖDOS SGD PASLAUGŲ CENTRAS P A P I L D O M O S G A L I M Y B Ė S K L A I P Ė D O S S G D T E R M I N A L U I 2020 m. srautai LT LV Kiemėnų taške rekordiniai, t. y. 1,4 TWh birželio mėn. ir 1,9 TWh liepą. Lenkija elektros iš anglies planuoja sumažinti nuo 80 proc. iki 37,5-56 proc. 2030 m. Gamtinės dujos 2040 m. pasieks 30 mlrd. kub. m per metus. Gamtinių dujų poreikio projekcija Baltijos jūros regiono šalyse, mlrd. kub m / metus Balticconnector pajėgumai: Dabar: EE FI 0.9 mlrd. kub. m Numatomi: EE FI 2.6 mlrd. kub. m Prognozė Kiemėnų pajėgumai: Dabar: LT LV 2.1 mlrd. kub. m Numatomi (2023 m.): LT LV 4 mlrd. kub. m Klaipėdos SGD terminalo pajėgumai: 4 mlrd. kub. m GIPL pajėgumai: PL LT 2.4 mlrd. kub. m LT PL 1.9 mlrd. kub. m Lenkija Estija Latvija Lietuva Suomija Viso Šaltinis: Eurostat, KN, Roland Berger AB KLAIPĖDOS NAFTA JUNGIAME ENERGETIKOS RINKAS 5
KLAIPĖDOS SGD PASLAUGŲ CENTRAS S G D A U T O C I S T E R N Ų K R O V A G A L I M Y B Ė P R I E D U J Ų T I E K I M O T I N K L O N E P R I J U N G T I E M S V A R T O T O J A M S Klaipėdos SGD paskirstymo stoties, kuri teikia SGD autocisternų krovos ir SGD laivų bunkeriavimo paslaugas, SGD autocisternų krovos apimtys padidėjo 2,5% lyginant 2020 m. ir 2019 m. 1 pusmečius. SGD išdujinimo stotelė Druskininkuose. (ESO nuotrauka) SGD paskirstymo stotis. SGD autocisternų krova. AB KLAIPĖDOS NAFTA JUNGIAME ENERGETIKOS RINKAS 6
KLAIPĖDOS SGD PASLAUGŲ CENTRAS S G D S A U S U M O S T R A N S P O R T E Nuo 2020 m. SGD degalinėms/transporto priemonėms skiriamos subsidijos, kurias galima gauti pagal Nacionalinę klimato kaitos programą (bendra alternatyvių degalų priemonės suma 15 mln. Eur); Subsidijos SGD degalinėms numatytos pagal Ateities ekonomikos DNR planą (SGD skiriama 2,34 mln. Eur); Alternatyviųjų degalų įstatymo projektas numato SGD kaip vieną iš alternatyvių degalų Lietuvoje. SGD papildymo punktai Europoje Gasum nuotr. Šaltinis: NGVA, 2020 AB KLAIPĖDOS NAFTA JUNGIAME ENERGETIKOS RINKAS 7
KLAIPĖDOS SGD PASLAUGŲ CENTRAS S G D P A S K I R S T Y M O S T O T I E S P A S L A U G O S J Ū R I N I A M S E G M E N T U I Pasaulyje veiklą vykdo 171 SGD varomas laivas. 47 proc. jų Europoje. Jūrinio kuro suvartojimo prognozė 2050 m. Jūrinio kuro kainos (2020-09-17), EUR/MWh Biometanas; 2% Pažangesni biodyzeliai; 4% Elektra iš tinklo ; 7% Suskystintos naftos dujos ; 1% Vandenilis; 1% SGD; 41% Mažo sieringumo kuras arba MGO; 9% Šaltinis: Argus Mazutas ir skruberiai; 10% Amoniakas; 25% Pirmoji SGD bunkeriavimo operacija Klaipėdoje 2020-03-08 Šaltinis: DNV GL, 2019 rugsėjis AB KLAIPĖDOS NAFTA JUNGIAME ENERGETIKOS RINKAS 8
ATEITIES PERSPEKTYVA KLIMATO NEUTRALUMO KONTEKSTE AB KLAIPĖDOS NAFTA JUNGIAME ENERGETIKOS RINKAS 9
ANGLIES KURO KEITIMAS Į DUJAS PADEDA SUMAŽINTI CO2 AUGIMO TEMPĄ 2010 m. su energija susijusios CO2 emisijos sudarė 30,4 Gt, 2018 33,3 Gt (TEA). Per šį laikotarpį, anglies pakeitimas dujomis padėjo išvengti daugiau nei 0,5 Gt naujų CO2 emisijų. CO2 emisija deginant skirtingas kuro rūšis (kg/kwh) ir % skirtumas palyginus su gamtinių dujų deginimo metu išmetamu CO2. Anglies pakeitimo dujomis CO2 efektas palyginus su 2010 metais, Mt. CO2 Pastaba: *anglis atvaizduoja kelių skirtingų anglių rūšių vidurkį. JAV Kinija Europa Indija Kiti regionai Šaltinis: IEA Deginant biomasę išsiskiria didžiausias kiekis CO2 (+11% lyginant su anglim), tačiau tai yra atsinaujinantis išteklius ir emisijos nėra skaičiuojamos. Šaltinis: IEA AB KLAIPĖDOS NAFTA JUNGIAME ENERGETIKOS RINKAS 10
PASAULIS ŽALĖJA T A Č I A U G A M T I N Ė S D U J O S I R N A F T A I Š L I K S T A R P P A G R I N D I N I Ų E N E R G E T I N I Ų I Š T E K L I Ų Valstybės kelia naujus ambicingus tikslus CO2 emisijų mažinimui iki 2030 m. (ES -40%, Danija -70% nuo 1990 m. lygio). SGD kaip svarbus energijos išteklius tampa naftos ir dujų bendrovių strategijos centru SGD svarbą portfeliuose akcentuoja BP, Total, į infrastruktūrą investuoja Shell. Pasaulio pirminių energijos šaltinių paklausos pagal kuro rūšis ir CO2 emisijų prognozė Anglis Nafta Dujos Branduolinė Atsinaujinantys CO2 emisija Šaltinis: TEA (2019) AB KLAIPĖDOS NAFTA JUNGIAME ENERGETIKOS RINKAS 11
GAMTINĖS DUJOS IR BIOMETANAS KARTU SU ATSINAUJINANČIAIS IŠTEKLIAIS PADĖS SIEKTI TVARAUS ENERGIJOS TIEKIMO Vėjo ir saulės energijos gamybai būdingas sezoniškumas, kuris priklauso nuo oro sąlygų. Gamtinės dujos padeda siekti dekarbonizacijos ir tuo pačiu užtikrinti nenutrūkstamą energijos tiekimą. Biometanas į gamtines dujas gali būti maišomas nuo 1% iki 100%, nes tai tas pats CH4. Saulės ir vėjo energetikos pajėgumai, % Gamtinės dujos Biometanas Pritaikant CO2 surinkimo ir saugojimo technologijas, iš gamtinių dujų galima gaminti mėlynąjį vandenilį. Jūros vėjo energija Saulės energija Sausumos vėjo energija Šaltinis: PEF Gamtinės dujos Metano garinis riformingas + Anglies dioksido surinkimas ir saugojimas Mėlynasis vandenilis Šaltinis: DNV GL AB KLAIPĖDOS NAFTA JUNGIAME ENERGETIKOS RINKAS 12
PASAULIS ŽALĖJA G A M T I N Ė S Į G A L I N A V A N D E N I L I O A T E I T Į ES kelia tikslą vandenilį paversti pagrindiniu energetikos ištekliumi 2050 m. EK prognozuoja, jog žaliojo vandenilio (pagaminto elektrolizės būdu naudojant atsinaujinančius išteklius) iki 2050 m. pasieks 14 % (2018 m. buvo 4%). Vandenilio gamyba pagal šaltinį (TWh) Gamtinės dujos bus esminis energijos šaltinis mėlynojo vandenilio gamybai (surenkant ir saugojant CO2). Numatoma žaliojo vandenilio kaina yra 2,5-6,4 EUR/kg, tuo tarpu mėlynojo vandenilio 0,8-2,7 EUR/kg. Šaltinis: Hydrogen for Europe Final report of the pre-study, report is a cooperation between IFPEN and SINTEF, Aug 19. AB KLAIPĖDOS NAFTA JUNGIAME ENERGETIKOS RINKAS 13
Bendraukime: media@kn.lt, info@kn.lt DĖKOJAME UŽ DĖMESĮ