LIETUVOS TSR MOKSLU AKADEMIJA ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS TSR ISTORIJOS PROBLEMINE MOKSLINE TARYBA LIETUVOS ISTORIJOS METRASTIS 1980 METAI VILNIUS MOKSLAS" 1981
INSTITUTE OF HISTORY OF THE ACADEMY'`OF SCIENCES OF THE LITHUANIAN SSR THE 'SCIENTIFIC PROBLEM BOARD OF THE HISTORY OF THE LITHUANIAN SSR THE YEAR-BO-OK OF LITHUANIAN HISTORY I 9 8 `0 VILNIUS INSTITUT FUR GESCHICHTE DER AKADEMIE DER WISSENSCHAFTEN DEB LITAUISCHEN SSR PROBLEMISCHER-WISSENSCHAFTLICHER RAT FUR GESclilcHTSFORSCHUNG DER LITAUISCHEN SSR JAHRBUCH FUR LITAUISCHE GESCHICHTE 1980 VILNIUS 1981
AKAHEMHH HAyK JIHTOBCKOH CCP HHCTHTyT HCTOPHH HAVLIHblH COBET Ilo HPOBJIEMAM HCTOP14H JIHT0BCKOH CCP E X E r 0 fl H H K HCTOPHH JI H T 8 bl ron 1980 BHJII]HIOC «MOKCJIAC» 1981
, Redakcine kolegija: Jonas DOBROVOLSKAS, Me islovas JUCAS, Vytautas MERKYS, Vacys MILIUS, Leonas MULEVICIUS,, Giedre NIUNKIENE, Ritai STRAZDUNAITE (sekretore), Heqrikas SADZ[Uslfig3'{fnaaszTEApUKTA+,Y`EC[( Sy.r.Brr g'[auikvtao': aey:c[puasv!vdyuratroejda;kt r`us)t I leista LTSR MA Istorijos instituto uzsakymu Li237 Lietuvos istorijos metra tis=exerozlhhk HCTopllH JIHTBEI=The year-book of Lithuanian history / LTSR MA, Istorijos in-tas, LTSR istorijos problem. moksl. taryba; Red. kolegija: 8. Vaitkevi6ius (vyr. red.) ir kt.-v.: Mok.slas. Leidz. nuo 1973 in. isto:i]9o8s ig..to]9i8e`ia.`7i]d8po.l g :giri.ogf.tr;t6:papdaotmvo nk].enset,r.p:at!r+i%.3.ltbsbifomg: i5na5ose. Leidinys, skirtas svarbiauslems Lietuvos istorijos moksliniu tyrimu rezultatams skelbti, supazindina s`u Lietuvos istorijos tyrimo darbais: Lietuvos Didziosios Kunigaik - tystes de.mos_[ fipiei_.r]o_d_i+k_l±ia.in*z90. ht: y_y_e:n.t..oi,a+ura ymo duomenimis", 1 Lietuvos kile T-artu univer-siteto studentai 1802-1919 metais" ir kt. BBK 63.3(2L) 9(TL) M 0505040000 10604-021 M 854(08)-8l Z-8l LTSR MA IstQrijos institutas, 1981
LiETuvos istorl]os METRAST_\_S. _\_gap ap^tai=..vn\.lunlnurs. A _ -,-,,, r^j~ :gg: 1no1 HCTOpHH jlhtbh. ron i980. BHjlbHroc, i98i EXEroz HHK KAI KURIE PIRMINIAI LIETUVOS PRAMONES DARBININKU SEIMOS TYRIMO. KLAUSIMAI ANTANAS D A N I L I A U S K A S I. Tyrimo objektas, problemos, altinial Seimos problemoms tarybinis mokslas skiria vis didejanti demesi. Etnografui eima -pirmine etnoso dalele. Ji daug prisideda prie asmenybes socializacijos, pagrindining pasaulejautos ir dvasining bruozng susidarymo bei etnines savimones formavimosi. Seima labai daug lemia etnoso gyvybingum?. Be to, joje dabar sprendziami daugelis internacionalines pus :#%Z : %:r::pdsyn j9ek :ahu:::h". c e M b H», a;uge5tive:en:::ivket,agek:ri:3:#::s:#hoorr:p;illg:i%i#3nmog :!FaiH:f3r,;mGoanne: darbininkus du darbai, skirti nedidelems gyvenvietems, susiktirusioms kaime 3. A tuntajame de imtmetyje Istorijos instituto Etnografijos skyrius tk j{%:{iy:{4?efaa]b{:agjdaanuds{esn,cn :: ZLTfj3;ks t3:#ntn :tog:[rgs nre:i oasrbf #ife yra i esmes nauji, btidingi socialistiniam laikotarpiui. Tai mi riu pagal socialine padeti (darbininku ir tarnautoju) ir tautybe eimu problemos, i silavinimo vaidmuo sudarant eima. Kiti ne maziau svarptis {akta.i yra tesinys ilgalaikiu nenutrtikstamu procest2 - eimos organlzavimosi, ]9.: strukttiros, sudeties problemos. Taigi i ry kejo btitinumas tirti ankstesn ]! 1aikotarpi. Sie pirminiai darbininkq eimos tyrimo klausimai ir bus straipsnio objektas. Darbe bandoma nustatyti XX a. tre6iojo ir ketvirtojo de imtme ing darbininkng eimos raidos desningumus. Duomenng apie istorine Lie- I 20 jlet. ApxeoJlorHqecKHe H 9THorpa KqecKHe 9KcneAHI HH HHCTHTyTa HCToPKH AH J HTOB-cVKo-a-CC-Fr-( 948-1967).-BHurbHIOC,1968. ±iou3:2:i:in: ts=vt{guk:t:a]:s::::6 rhg :iif : ii:;:xj:#±ofi:, 9p5H7?a T E:.aeu#HaEI{9%,BIT:r}:i:T:{Bugik: x`: : Y!%ig:a :upiakna!u';akt::~:sv?. Fi:i3:i:,a;,# :ifkai.o-k ina.iie id3:i`t}irs r{ issaraapy(i?kse:i.mvds' suds:isfliraj:o::uhd;rcy::s!.~arada"68"6 {r kt. rocy;[apctbehhofi a6phkh 3e9Pt5:::RI:2:rsEeK,la±Hoisfies:geflt ::ag:i T :nijifn;k) ±B:= :o:pn;ee:r:,i;i ::Tk:oP {{3;taoHAdarAbH.:,)nruBbHun,i,Hsro:I i,,i,!j:i;a;.5;li;tin:a;:::mii;7;;;asfl#:e,s:sg:,;tr;:iij,iiaf;e.'#i:se=?duirtieasn!t;i,!ueu;r;i;t:i:isf :r r!rf:fr`d:ii: detis.-kn.: Jaunuju istoriku darbai. Antroji knyga. V., 1978. 29
tuvos pramones darbininkq eimos raida turime nedaug. Kai kurias detales tirti diferepcijuotai nebejmanoma. Pateikiamame straipsnyje apsiribojama dviem burzuqzijos valdytos Lietuvos objektais: Kauno miestu -to meto industriniu centru, kur, anot V. Lenino,,,valstietis ateina 3 fabrika", ir kaimo aplinkoje besiformuo.jan ia Juodupes gyvenviete (Roki kio a.), kur buvo isiktires akc. bendroves,,nemunas" vilnoniu audiniu fabrikas, t. y. kur fabrikas atein.e pas valstietj". Kauno prarpones darbininkng 5eimos raida buvo nagrlnejama, remlantis iais altiniais: statistiniu leidiniu, l.eistu Kaune 1939 in.5; jarpe yra duomenng apie Kauno darbininkng 121 seimos strukttir?, sudeti, nariq amzing, ir 1967-1968 in. MA Istorijos instituto ekspedic.ijng apketomis (toliau -IIES 607), kurios apeme Kauno miesto Panemunes rajon.e gyvenusius asmenis -pensininkus,1939 in. dirbusius Kauno pramoneje. Jose yra duomenng apie 180 darbininkng eimng (3skaitant 18 viengungiq vyrng. ir 9 moteris) sudarymo metus, vedybinj amzii!, 5eimng struktrir?.. Remiantis IIES 607 duomenimis, i skiriamos 3 darbininkng eiqung grupes. Pirmoji grupe - eimos asmenng, gimusing Kaun.e arba atvykusing a,ia su tevais vaikysteje (iki 10 in.). Toliau juos vadinslme kaunie6.iaisvd.arbininkais.1939 in. duomenimis, jie sudare 48,40/o. Antroji grupe -seimos, sudarytos suaugusing asmeni, atvykusiq ie koti d.arbo i Kaun? is kaimo, re iau -i miesteling ir po kurio laiko Cia veduslng.?uosvv.adinslme atvykeliais, vedusiais Kaune. Ji2-29,1 /o. Tre6ioji grup.e-seimos, sudarytos pries atvykstant i Kaun? i kaimo. Juos vadinsime atvykeliais su eimomis. Ju -22,50/o. Atskira grupe sudaro vienrrlitlrt;ri; T^..` 1,_.._.._r!.. 1 1.. 1. L - I C _ --`-`-* \,, JL- L gungiai. Tarp kaunie il! darbinin.ku ju -7,5-0/o, tarp atvykusing i Kaun? - 21 0/o. Neturint duomenu, kokios viengungystes priezastys, apie juos straipsnyje nekalbama. Kaup.ie iai atstovauja tiesioginems miesto proletarng eimos raidos tendencijoms, atvykeliai ir atvykeliai su eimomis -variantams, susidarantiems miesto proletariatui formuojantis i valstietijos. Juodupes tyrimo altinis -anketos, uzpildytos per 1962 in. Istorijos instituto ekspedicij?, renkant medziag? apie Nemuno" fabriko darbininkng buitj 1938 in. (t`oliau -IIES 142), ir apemusios visus tuo metu dirbusius 9epuosius jmon.es darbininkus. Jose yra duomenu apie 131 darbininku seim? (jskaitant 6 viengungius vyrus ir I.I moterng) -santuokh sudarymo metus, vedybinj amzit!, eimos strukttir? ir sudeti. Socialiniu pozitiriu absoliuti dauguma Juodupes darbininku -i eiviai i vietines valstietijos. Be to, darbe naudotasi sentjju darbininkng iliformacijomis. Straipsnyje.nekalbama apie Zydt!, lenku ir kitu tautybiu proletaru eimas, nes apie jas nera duomeni!. Sio tyrimo objektas bus lietuving darbininkij Seima 6. Trumpai apzvelgiant ekonomine bei socialine padetj, kurioje vyko iniesto pramones proletariato eimos raida, pazymetina, kad proletarng 5 297-ning darbininkl!, tarnautojng ir valdininkng eimq biudzetq tyrinejimo Lietuvoje 1936-1937 in. rezultatai (toliau -297-niu darbininku...). Kau:eTuuz fik :toiosmi5{i#6 o%a)gaj]uot## Ee2,6?%Ty 5e!faboas. nedaug. Turimais duomenimis, 30
eimos kurdavosi ir gyve'ndavo sunkiomis materialinemis salygomis, daug.elis ju neuzdirbdavo pragyvenimo minimumo 7. Proletariatui buvo artima darbo valstietija, i kurios jis daugiausia buvo kiles. 2. Proletaru eimos sudarymas XX a. tre6iajame ir ketvirtajame de imtmetyje Kauno darbininkai dazniausiai vesdavo merginas i miesto darbininkiu, re iau i amatininkng Seimq, kartais i5 valstie5ing. Darbininkes tekedavo uz darbininkng, re iau uz amatininkng. Juodupes I abriko darbininkai daugiausia vesdavo darbininkes, bet nemazai buvo vedybng tarp darbininkq ir valstie ing. Pazymesime toki lokalini ypatuma: tre iajaape de imtmetyje darbininke retai kada nutekedavo i valstie io eima, H paprastai neturedavo pasogos nei didesnio krai io. Iki 1929-1932 in. krizes, Zemes tlkio produktams esant palyginti brangiems, mar6ios -fabriko darbininkes uzdarbis tikininku akyse nelabai tebuvo vertinamas. Vyresnes kartos valstie iu nuomone, merginos, einan ios i fabrik?, ie ko ten 1engvos duonos", nemegsta ir nemoka Zemes tikio darbt!. Juos, ie kan ius paklusnios mar ios, ktiri britng nemokama darbininke dkyje, baugino palyginti didesnis fabriko darbininkiu savaranki kumas. 1929-1932 in. krize, po to depresija pakirto smulkiaburzuazines valstie iu ambicijas. Fabriko darbininkes uzdarbis 1933-1938 in. atrode viliojantis. Del to pagausejo atveju, kai darbininkes tekejo i vidutining valstie ing Seimas ir toliau dirbo fabrike. Turtas proletariato vedybose neturejo didesnes reik mes: eimos buvo sudaromos pagal tarpusavio jausma ir abipus! aspre.nybe:.ivertinirna 8. Proletarng eimos daugiausia ktiresi s.usitarus jauniesiems ir jng valia. Susipazindavo dazniausiai patys, re iau ]uos supazindindavo draugai ar giminai5iai. Zinoma, galutiniam sprendimui tarn tikra itaka turejo tevu nuomone. Jie prie indavosi, jei jaunasis ar jaunoji jiems pasirodydavo netink? bendram gyvenimui, skirtingng pazitirng, nesugyvenami, nepakankamai darb ttis, palaido btido, geriantys ar..pan. Ta iau tokiais atvejais btidavo vestuviu ir pries tevu valia. Juodupe]e, kur tevai valstie iai buvo nusiteike patriarchali5kiau, darbininkng 5eimng, sudarytng pries tevng vali?, bt-ita beveik penktadalio. Kauno ir Juodupes lietuviu darbininku vedybinis amzius parodytas 1 1enteleje. Kaip matome, Kauno darbininkng ir darbininking vedybinio am- Ziaus vidurkis XX a. ketvirtajame de imtmetyje kiek padidejo. Anot respondentu, tarn turejo itakos gyvenimo pasunkejimas ir neuztikrintumas ekonomines krizes metu. Asmenng, atvykusing i Kauna ir Cia vedusiq, vedy- ". nezidrint, kad jame papa_kyta, jog. i,pqrinktos I i;[ti8:ks: :jijd;' n±tfi:]]i#:ia:t: :#:#r:yi:fr #diat j ']ert:i ii:,ui ;':a.: jkiy:t;ira :2s:i;d:: E e:'i:r; i::s8itr::iij#i:. moje `--_J- _--_ atveju,. _ jis, btidavo mazdaug vienodas -pradinis mokslas. Be to, moters, t. y. Zmo- ---- ^-^x+;tirfiimac +A mptn nozihriu dar nebuvo kazkas nepageidautina, mazai Veike nos nera tingumas to meto poziariu eimos nariu tarpusavio santykius. 31
1921-1930 26,8 24,4 27,8 23,9 27,9 23,5 1931-1939 27,4 24,6 29,6 26,7 26,9 23,7 *: 5:!tae]]eps.ud#i;ur:mfsaunr:]Lsk#gs fe d7ifj:r::eisu]oi3; bendrus archyvinius duomenis i ;!iyngn;ks u:o=nd8a5ss?a: #T:#o!:#3j.rki::3:9mcffiii n:ens::±uket!:i'ksaa Vji8::i is:yag : f: 3o;a,;:5o228±a!i 2i binio amzia s vidurkis yra didesnis.uz kaunie ing. Vyri kiai atvykdavo i K?un? deuglausia jau po kariuomenes. Reikedavo laiko, kad Cia isikurtu ir jaustijsi galj sudaryti eima. Laiko reikejo ir sutuoktiniu pazin6iai. 51,40/o vyru, atvykusiu i Kaun?, ir 56,50/o merginq sudare eimas tik po 6 ir dauglau metu (IIES 607) nuo atvykimo. 1931-1939 in. didziausias vedybines grupes tarp kaunie iq darbininkng sudare vyrai, vede 24-26 in.-42,90/o, moterys iki 24 in.-45,5%. 9,80/o` kaunie6iu vyrng veda 18-19 metng, 21,7% merginq i tekejo 16-17 metng. Vyresning kaip 35 in. vyrq vedybq uzfiksuota 9,80/o, moteru, vyresniq negu.30 in.,-8,70/o. Btita ir vyresniu kaip 50 in. rkyireavr:gg#enbeej,md:tzenr,peaui,gfug i2; afjpos4. Nme;tengd.u yurat[u:;t8jok rafuvoe : : po kurios pertraukos seka, sakytume, antroji banga" -vedybos 32-38 in. amziaus. Tarp merginng tokio rei kinio nebuvo. Vyresnes dazniau nei vyrai likdavo viengungemis. Tre iajame de imtmetyje Juodupes darbininkng vedybinis amzius pana- us i proletaru, atvykusiu i Kauna ir ten vedusit!. Ketvirtajame desimtmetyje vyrq vedybinio amziaus vidurkis Juodupeje kiek sumazejo. Tai susij su konjunkttiriniais lokaliniais ypat\umais: fabrike nebebuvo nevedusing yyresnio amziaus darbininku. Nauji ple6iamos imones kadrai -i imtinai aunlmas. Sutuoktiniie amziaus santykis parodytas 2 lenteleje. XX a. ketvirtoj.o de imtmedio. pabaigoje Kauno darbininku lietuviu eimos, kur vyresni. buvo vyrai, sudare 77,50/o, vienme6ing 5eimos- 13,30/o, kur vyresnes moterys -9.,20/o 5eimng. 59,20/o sutuoktiniq amziaus skirtumas nevir ijo 4 mett!. Atve]u, kai vyrai vesdavo jaunesnes merginas, buvo 2,50/o. Didziausi? grf.pe sudare eimos, kur vyrai buvo vyresni uz Zmonas 4-10 mett!. Juodupeje uzfiksuotas palyginti didesnis procentas eimu, kur Zmonos vyresnes uz vyrus. Tai bfidinga tekstiles pramones, koncentrudjan6ios daugiau darbininkiu moteru, centrams. 32
Lietuvos pramonts darbininku sutuoktiniu amziaus santykis 1937 metals (%) 2 lentele* Kaunas 7,5 37,5 32,5 13,3 3,3 5,9 100 Juodupe 5,6 34,7 27,8 8,2 i8,i 5,6 100 * Lentele sudaryta, remiantis leidiniu tirta 120 eimu, Juodupeje -72. 297-nip darbininkng..." ir IIES 142. Kaune Proletarng eimose vedybinis amzius svyravo priklausomai nuo socia- 1ines-ekonomines aplinkos konjunkttiriniu ypatumu. 3. Darbininkng eimos tipologine strukttira Tipologine proletaru eimos strukttira ketvirtojo de imtme5io pabaigoje rodo 3 lentele. Matome, `kad vyravo mazoji 2-3 kartu. eiqua. vairtis jos strukttiros atvejai sudare sudetinga kompleksa. Pirmlausia tai buvo susije su bendru industrines visuomenes eimos raidos faktu -suaugusiu vaiku siekimu atsiskirti nuo tevu. 1 darbininku, atvykusiu i Kauna, kartu su tevais gyveno 14,20/o, i kaunie6ing darbininku -340/o. Atvykstantis i Kauna jaunimas daugiausia palikdavo tevus kaime. Kaunie iu darbininku eimos strukttira labai veike materialine padetis: menki uzdarbiai, butu stoka. Buta ar net kambari rasti buvo sunku, be to, reikejo brangiai moketi, ka ne visuomet galedavo jaunavedziai 9. Atsiskirti nuo tevi!, kurie kartais btidavo bent kiek prasiktire, buvo ne taip paprasta. Juodupeje didelis skai6ius darbininku, gyvenusiu prie tevu, paai kinamas tuo, kad Cia daug kas neuzdirbo pragyvenimo minimumo ir negalejo nutraukti. ry io su savo tevu valstie iu tikiu. Vis delto ir Cia stipriai veike atsiskyrimo nuo tevu tendencija. Neatsiskyre jaunavedziai, atidirbe fabrike, dar turedavp tritisti tevu tikyje. Darbininkus, kuriu uzdarbio uztekdavo pragyvenimui, ne visada Sitai viliodavo. Del skirtingo tevu -valstie iu ir jaunavedziu - fabriko darbininku gyvenimo btido daznai atsirasdavo kitoks dvieju kartl! pozitiris i dauguma buities rei kiniu. Gyvenant vienoje eimoje, kildavo nesutarimu. Mar ios darbininkes, btidamos ekonomi kai savaranki kos, maziau linko taikytis prie patriarchalining kaimo liekanng. Kalbant apie eimos strukttiros raid?, btitina atsizvelgti i tai, jog i - orinis formu tapatumas nerei kia esmes tapatumo. Reikia skirti atvej!, kai 9 Daniliauskas V.,1969, t. I {29). 3 Uzsak. Nr. 1497 A. Kauno proletaru butai XIX a. pabaigoje-xx a.-mada, 33
Lletuvos pramones darbininkq eimos strukttira XX a. ketvirtojo de imtme6io pabaigoje (0/o) 31enteles 111111 i 11 Kaunas 3,0 6,0 8,0 48,8 3,4 17,7 9,7 2,4 loo Juodupe 4,6 8,4 9,2 35,9 o,8 29,8 3,9 7,4 lou * Lentele sudaryta, remiantis leidiniu 2917-niL! darbininkt!..." ir IIES 14'2i, 607. Kaune tirta 301 Seima, Juodupeje 131. sutuoktiniai kartu su savo vaikais gyvena prie tevu" (dauguma Juodupes atvejng)., nuo padeties, kai tevai i laikytiniai gyvena prie vaikng" ir antikng (nemaza dalis Kauno atvejng) L. Imkime kite fakt?: i atskir? eimos strukttirining tipng grupe i siskiria eimos, susidaran ios i sutuoktinii, ju vaikng ir broling, seseri!, re6iau -i tolimesnilf giminai6ing. Kaimuose to'kios btidavo nei sidalijusios valstie5ing eimos. Miestuo,se pana ios strukttiros Seimos susidarydavo kitaip. I Kauna atvyke i kaimo asmenys, gave darba ir kiek isiktire, kviesdavosi brolius, seseris. Tokiu eimu btita gama daug, bet tai buvo laikinas rei kinys, trukdaves kol naujieji atvykeliai nesudarydavo savo eimu. Turimais duomenimis, nebuvo eimu, kurias sudarytu du vede broliai su Zmonomis ir vaikais. Proletaru Seimos struktririnems grupems turejo itakos vieni ar kiti konjunkttiriniai veiksniai, ta iau pagrindinis determinantas buvo siekimas gyventi nepriklausomai, skyrium nuo tevu. Ta s?lygojo industriniam miestui btidingas ekonominis-socialinis naujai susidaran il! proletariato eimng savaranki5kumas, o eimos viduje -sudetingi psichologiniai vyresniosios ir jaunesniosios kartos santykiai. 4. eimos sudetis Seimu dydis labai daug priklause nuo vaiku skai5iaus. Ju mazejimas Lietuvos gyventojng 5eimose XX a.-visuotinis, sudetingas socialinis rei - kinys, sukeltas prie taringu veiksniu. Duomenys apie vaiku skai ing pramones darbininku lietuviu eimose XX a. ketvirtojo de imtme6io pabaigo- ] Pagal leidini 297-niu darbininku..." (anketos I-121) Kaune triju kartu 5eimos tevaj buvo suaugusiq vaikng i5laikytiniai, t. y. su tevais gyventa tais atvejais, kai juos tekdavo i laikyti. Bendri Kauno duomenys (juos diferencijuoti neturime galimybes) rodo, kad XX a. ketvirtojo de imtme6io pabaigoje darbininkai sutuoktiniai, neatsiskyrusieji nuo tevq, 75,5% atvejq gyveno su vyro tevais. Respondentai tai ai5kino tradicija: Taip bug;vepj:i.imta". t. y. jaunoji nutekedavo" i vyro 5eim?. Juodupeje analogi ki buvo 76,90/0 34
Js:y]ri24t:Et:i3J:es]:. mvj}s::e3tin4 : ±rat %SfuErE8:Sfadza.:8rgua5STrda: ug[ea T= y.. tik pavienes. Kaune vaikt! skai iaus vidurkis -2,2`5 vienai eimai. Kaunie iu eimose, kurios, kaip sakeme, rodo tiesiogine miesto eimos raidos tendencija, vaiku skai6ius kiek mazesnis nei vidurkis -2,212. Atvykeliq, vedusiq Kaune, eimose jis dar mazesnis-1,94. Pastarieji ilgei nebtidavo kaip reikiant isiktire, vesdavo kiek vyresnio amziaus. Uztai vaikt! daugiau eimose, kurios atvyko su vaikais i kaimo-2,7. Tai susije su to meto valstie5iu eimos pobtidziu. Beje, ir ioje grupeje eimu su I-2 vaikais yra daugiau kaip puse viso skai6iaus. Juodupeje vaiku skai6iaus vidurkis eimoje 2, t. y. pana us i atvykelit!, vedusiu Kaune. Matyt, tiek mazai vaikng eimose buvo del to, kad dirbo jauni ka`drai, buvo sunki imones padetis, nutraukus gamyba 1930-1932 metais. Vaiku skai iaus eimoje chronologine dinamik? rodo 5 lentele. Tyrimas pradedamas eimomis, sudarytomis 1933 in., t. y. tomis, kuriose 1939 in. galejo btiti po 3 vaikus. Matome, kad mazejo procentas eimu su 3 ir daugi.au vaikt!, o daugejo su lt2 vaikais. Vaiku skai iaus mazejimo tendencija pramones darbininku lietuving geimose XX a. tre iajame ir ketvirtajame de imtmetyje yra akivaizdi (Zr. 5 lent.). Apzvelkime io rei kinio priezastis, pradedami nuo lietuviu valstie6iu eimu, i kuriu nemaza dalimi formavosi pramones proletariatas. Baudziavos metais ekonomine-tikine valstie6iu eimos padetis daznai priklause nuo darbo jegos, kuria jis turejo 13. Poreikis formavo pozitiri. Gausi eima, turinti socialinio bei gamybinio kolektyvo jega, buvo tevu pasjdidziavimas. Augin tevelis penkis stinelius, sau didzius uzvadelius",-sakoma senoje liaudies dainoje ]4. Dideli vaikt! mirtinguma atsverdavo dar didesnis gimdymu skai6ius. Pagal etika, taip pat oficiali?ja baznytine morale buvo ne tik griez5iausiai draudziama nutraukti ne tuma, bet ir smerkiami meginimai jo i vengti. Pletojantis kapitalistiniam tikiui, gausios eimos tradicija valstietijoje laikesi gana ilgai. Tik veliau, kai eme kisti ekonomine situacija, a treti Zemes klausimas, augti darbo ranku perteklius, ir joje eme ry keti vaiku skai iaus mazejimo tendencija. Pro- 1etariatui formuojantis i valstie6iu, darbininku eimose pana us procesas turejo savo ypatumi!. Cia jis vyko spar iau. XX a. ketvirtojo de imt- ]] Lenteleje neiskai6iuojamas vaiku mirtingumas, nes diferencijuotu duomenu apie ji nera. Ta iau jis tuo metu mazejo, taigi negalejo bnti vaikq skai6iaus mazejimo eim Je]13Pr±eii[a[:ftjt:ili±:uxP[Xska:i;jrua dt opj:g i)::fe ia6i?7t.uredami5eimojepakankamaidarbojesos. fi:[et yn5a:d :{3sPZ{';Ett{%e aftne iie:)dzueotme;n(uijeiiuuvd:]sa: SE,} ta drfjfi.=ay.ii :s57a Ld]Zi8hn3i9n2kt 5eimos del darbo jegos trtikumo atsidurdavo katastrofi koje padetyje, neistengdamos susidoroti su prievolemis ir savo akiu. ( Lietuviu valstie6iu 5eimos turtiniai santykiai XIX- % u%.i,p{afr3 isnf8isdbe:ieita:6njia E`;.- e E.i[ b:i::uvp`:gt#tatiurt:ia St:rail.d a.nx 'si[e9 ':.iu]6kpsn2i:z! (J u r g i n i s J. Lietuviu eima XII-XIV a.-ten pat, p. 258). t` J u k a A. Lietuvi kos dainos.-v., 1955, t. 2, p. 244. 35
Vaikq skai ius Lietuvos pramones Kaunie ial Asmenys, vede atvyke i Kauna 1937 2 1936 I 1935 I 1934 I I 1932 2 2 I 1931 5 1930 2 1929 I 4 1928 I 2 3 I 3 I 1927 I 2 3 I 2 1926 I 1925 2 I I 4 I I I 1924 I I I 3 2 1923 I I I 3 1922 2 I 3 I I iki l920 I 4 2 4 11 i viso eimu 17 25 10 2 4 58 12 14 7 1 sudaro% 29,3 43,117,3 3,5 6,8 loo 35,3 41,2 20,6 2,9 * Lentele sudaryta, remiantis IIES 607; IIES 142. Neskaitomos bevaikes eimos. me5io pabaigoje Juodupes apylinkese 4 ir daugiau vaikng turejo daugiau kaip puse, o fabriko proletarng -apie desimtadalis eiml. Darbininkng, vedusing pries atvykima i periferijos i Kaun?, eimos, turin ios 4 ir daugiau vaiku, sudare 26,60/o, o vedusiujl! jau Kaune -2,90/o. Be abejo, proletaru eimose mazesnis vaikl! skai ius pirmiausia priklause nuo to, kad jos ne- 36
darbininkng e]mose 1939 metais 4 lentele* 1325 311 211114 11 2112114 3 2 3 4 2 14 3 2 5 34 6 11 5 5 I 2 30 28 25 10 5 1 I 70 loo 20,0 36,816,716,7 3,3 6,6100 40,6 34,814,6 7,2 I,41,4100 buvo rikinis vienetas ekonomine prasme, neturejo gamybos organizavimo funkcijos. Viena is vaiku skai iaus mazejimo priezas6iu, formuojantis pramones proletariatui, buvo sunki darbininkl! materialine brikle. Proletaro eima, neturedama joking savo gamybos priemoniu, daznai ne`galejo garantuoti 37
Va!kuxsfaja6.fat::6jda]jnaammejk E:#t asjap::md e iitdma:e#n{?o; ]m Se 5 lentele Kaunie6iai 1924-1928 30,8 23,I 38,5 7,6 loo 1929-1933 29,4 67,4 3,2 loo Juodupes Nemuno" I -ko darbininkai 1924-1928 - 50 43,7 6,3 loo 1929-1933 53,6 32,2 7,1 7,I - loo * Lentele sudaryta, remiantis IIES 60.7 ir 142. Kaune tirta 30 eimq, Juodupeje -52. ne tik savo vaikng btisimos padeties visuomeneje, bet ir apskritai i laikyti juos. Minejome, kad ketvirtojo desimtme5io pabaigoje apie penktadalio Kauno pramones darbininku eimu pajamu neuzteko elementariam 5 asmenq (t. y. eimos su 3 vaikais) pragyvenimo minimumui, neskaitant islaidng mokslui, vietimui. Paaugliai, gyvenantys su tevais, kartais dirbdavo, ta iau tiek Kauno, tick Juodupes darbininku 5eimos biudzete ju uzdarbis nebuvo svarus. Proletariato klasines kovos deka darbo istatymai kapitalistineje Lietuvoje iek tiek ribojo vaikng darba. Jis buvo labai menkai iapmokamas. 15 167 eimng su vaikais 30-je Seimng vaikai turejo pajamq is darbo. Daugumoje atveju jas sudare smulkus uzdarbis i5 atsitiktinio, nenuolatinio darbo ir jos nevir5ijo net loo litu ]5 (per metus.-a. D.). Taigi proletariatui neegzistavo ekonominiai bei tikiniai veiksniai, kurie btitng skating vaikng gausuma eimoje. Nesant lopseliu ir darzeliu, vaiku auginimas ir auklejimas sudare tevams dideliu sunkumu. Suprantamas daiktas, kad be materialines padeties, veikusios vaiklf mazejima darbininku eimose, proletarizacijos metu Lietuvos miestuose egzistavo ir psichologiniai veiksniai. Vaiku skai6iaus priklausomuma nuo materialining ir psichologining veiksnil± proletarl eimoje yra pa.zymeje K. Marksas ]6 ir V. Leninas ]7. Ju veikimas atskirose alyse priklause nuo konkre6ing, istoriskai susiklos iusing aplinkybii!. Informatoriai -senieji darbininkai nurodo, kad XX a. tre iajame ir ketvirtajame de imtmetyje Lietuvoje dalies darbininkng pozitirj, atsisakant daugiavaikes eimos, veike siekimas palengvinti eimos buitj, i turimu ribotu resurst} sudaryti ;;r2:a:::k'i8aads3rb#jn :aupk.ta.a:i:aa!.:= S...,][995573',ti.[ig:.p5.7.i2.cianurodomavaikuskai6faus mazejimo darbininkq eimose tendencija Rusijoje XIX a. pabaigoje-xx a. pradzioje. 38
palankesnes s?lygas savo vaikams. Tokia tendencija buvusi auk tos kva- ]ifikacijos, geriau uzdirban iu darbininkng eimose, kur, sumazejus vaiku, atsirasdavo iokia tokia galimybe isleisti juos i mokslus ir pan. Kaune uzfiksuota gama nemazai eimu be vaiku-12,30/o bendro skai iaus. Nustatyti io rei kinio priezastis medziagos neturime. Chrono- 1ogi kai jo augimo nematyti. Apskritai lietuvit2 proletaru eima, veikiama suaugusiu vaiku atsiskyrimo nuo tevu ir vaikng skai6iaus mazejimo tendenciju, nebuvo didele. Kaune, be viengungiu, jos vidurkis -4,3 asmens. Didziausia grupe (ap`ie tre dali) sudare 4 asmenu -sutuoktiniu ir ju 2 vaiku eimos; beveik tre6- dali -5-6 asmenng eimos. 7-8 asmenng eiml!, i kurias paprastai ieidavo 3 kartu nariai, pasitaikydavo gama retai. Juodupes darbininki2 eimos vidurkis kiek didesnis -4,7 asmens. Tiesa, ir Cia didziausia grupe (apie ketvirtadali) sudare 4 asmenu eimos, ta6iau daugiau buvo dideling eimu. Tai btidinga auk 6iau minetai vietinei pusiau proletarinei aplinkai. Pramones darbininkng lietuving eimos dydzio dinamikai atskleisti statistiniu duomenng neturime. Pagal nurodytus alutinius duomenis XX a. tre6iajame ir ketvirtajame de imtmetyje jis mazejo. I vados I. Tre6iojo ir ketvirtojo de imtme io pramones darbininkng lietuvil± eimos organizavimosi, strukttiros, sudeties pakitimai priklause nuo vietiniu kapitalistines industrializacijos ypatumng, jng s?lygojamng ekonominil! bei socialiniu veiksniu. 2. Pakitimai pirmiausia priklause nuo materialines padeties ir gyvenimo btido poslinkiu. Pastarieji nuleme psichologinius veiksnius bei po- Zitirius, turejusius itakos Seimos organizavimuisi, strukttirai ir sude iai. 3. Darbininkng Seimos raida tokiame pramones centre, kaip Kaunas, kiek skyresi nuo procesu, vykusiu periferijoje, nes buvo skirtinga socialine-ekonomine aplinka. Ta iau apskritai ir vienur, ir kitur raidos kryptis buvo ta pati. HEKOTOpblE HPEJIHMHHAPHblE BOTIPocbl H3yllEHHfl CEMbH npombllhjlehhblx pabotlhx jlhtbbl A. J AHHJlflycKAC p e 3 ro M e Ha ochobe ctathcthqeckoro MaTepHaJla H ahketho-ctathcthtleckhx jiahhhx, co6pahgahuxhh9,kcc :SE ;;=HHHCHoCcTTHaTByaTaceTMC: P pto HHm#eHHTH obrcok nfipocn TP:p#i :aefi:ebpia3b:h2tffi8g.rxahrhr: XX 8. 06beKTaMH HccJlel obahiih 6EIJIH r. KayHac-KpynHefimHfi npomhmjlehhhfi I ehtp T r H83PMee HeeHHHHHH,Png::qc %flnh BC #:KB] n8 %::a;:k okfihmc::kb::3yae83#c)6hhotcneuh HKHMecTHHX 9KOHOMHqecKHx H o6iuectbehho-nchxoji0rhqeckhx ycjlobhh, nopoxj abmhxcfl KanHTajlH- 39
cthtleckofi HHAycTPHajlH3aHHeH. np[i dyopmhpobahhh npo]ietaphata H3 pectbffh MHorHe HBjleHHfl 3aBHcejlH ot r[pexoflhh Hx KOHbroHKTypHHx o6ctohtejlbctb. Pa3IIHqHHe otkjlo- HeHHfl ot o6hihx cpe;[hhx noka3atejleh 6bl7IH xapaktephh Ajlfl cemefl notomctbehhhx ropoackhx pa6oqhx, cemefi, nepecejihbiiihxch H3 ; epebhh, a TaKxe ; jm cemefi, o6pa3obah- HHx a ropoae jlhi amh, nphexabmhmh H3 cejlbckofi MecTHocTH., HanpHMep, y r[ocjleahhx BHme 6paqHblH Bo3pacT, MeHbille ; eteh, 3Aecb 6oIlbme cemeh, o6be; H"IOH Hx a cboem coctabe npe;ictabhtejlefi oj Horo-AByx nokojlehhh. 14Mejlneb Pa3j"qHH Mex; y cembflmh pa6otlhx KpynHHx ropoaob H MejlKHx IIepH ephfihhx pa6oqhx IIocejlKOB. 0;iHaKo Bo Bcex cjlyqaflx pa3bhthe pa6oqefi cembh cootbetctboba/io o6urhm 3aKOHOMepH0cTjlM. Cpe/ H TaKHx 3aKOHOMepHocTefi cjleayet BHAe.THTb ABe. M0jloAOxeHbl ctpemhjihcb otaejihtbcfl OT po; HTe7Iefi, xhtb He3aBHCHMo ot HIIx. 9To 6bljlo cbh3aho c Bo3MoxHocTblo 3KOHOMIIqecKofi H coliha7ibhoh camoctohtejlbhoc" pa6oqeh Mojlo; exh, a TaKxe c H3BecTHOH cjlox- HocTbro otholllehhh MexAy rlpeac'rabhtejljlmh ctapmero H MjlaAIIIero IIOKojleHHH. CTaJla IIpeo6jlaI[aTb cembfl H3 jlhi oahoro-j Byx nokojlehhfi. a r. KayHace BMecTe c poj IITejlflMH npoxllba7io Bcero 17,70/o Mojlo;iHx cemehhhx pa6oqhx, 8 IOo;iyne -29,8%. CoKpaura7Iocb KojlHqecTBo AeTefi 8 cembe, qto 6Hjlo o6ycjlo87ieho cjloxhhm KOMnjleK- COM AeTepMHHaHT 9KOHOMIIqecKHx, npabobblx, cohhajlbho-iichxojlorhtleckiix. HPIIxO;I ot AeTCKoro TpyAa, CyAfl no ctathcthke, ctajl A7m cemefihoro 6Ioj xeta He3HaqHTeJlbHHM. rloflbhulacb TeHj ehhhh yctpahbatb cemehhhfi 6HT, H36eraH MHoroAeTHocTH. a KOHHie 30-x rr. cpe; Hee KojlHqecTBo j etefi a cembflx pa6oqhx r. KayHaca -2,25, Ioo; yne-2. CpeA- HflH BejlHtlHHa cembh cootbetctbehho -4,3 H 4,7. yka3allhe[e 3aKOHOMepHoc" cootbetctbylot o6hihm TeHHeHHH" pa3bhti]fl CeMbH pa60tlhx IIHAycTPHajlbHoro KanHTajIHCTHqecKoro ropoj a Toro BpeMeHH.