Žiedinės ekonomikos plėtros priemonės ir sprendimai. situacijos apžvalga ir rekomendacijos politikos formuotojams

Žiedinės ekonomikos plėtros priemonės ir sprendimai situacijos apžvalga ir rekomendacijos politikos formuotojams 2021

Publikaciją Žiedinės ekonomikos plėtros priemonės ir sprendimai: situacijos apžvalga ir rekomendacijos politikos formuotojams parengė Lietuvos inovacijų centras. Viešoji įstaiga Lietuvos inovacijų centras (toliau LIC) yra nepelno organizacija, teikianti inovacijų paramos paslaugas verslo įmonėms, mokslo ir studijų institucijoms, Lietuvos verslo asocijuotoms struktūroms ir verslo paramos organizacijoms. Nuo 1996 metų veikianti organizacija vienija verslo, mokslo, politikos ir visuomenės interesus, siekiant padidinti tarptautinį Lietuvos ekonomikos konkurencingumą. LIC teikia ekspertinę konsultacinę pagalbą institucijoms, įgyvendinančioms inovacijų ir technologijų plėtros politiką, vykdo tyrimus prioritetinėse Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų politikos srityse ir teikia įžvalgas bei rekomendacijas, skatinant įrodymais ir patirtimi pagrįstų sprendimų priėmimą. LIETUVOS INOVACIJŲ CENTRAS, 2021 www.lic.lt 2

ĮVADAS 4 ŽIEDINĖS EKONOMIKOS LIETUVOJE SITUACIJOS VERTINIMAS 6 TARPTAUTINĖS ŽIEDINĖS EKONOMIKOS PLĖTROS TENDENCIJOS IR REKOMENDACIJOS 14 Tarptautinės žiedinės ekonomikos plėtros politikos tendencijos 14 Žiedinės ekonomikos skatinimo kryptys ir būdai 15 UŽSIENIO ŠALIŲ PRAKTIKA REMIANT ŽIEDINĘ EKONOMIKĄ 20 Finansinės priemonės 20 Žinių perdavimo ir bendradarbiavimo centrai 25 REKOMENDACIJOS 27 Siūlymai žiedinės ekonomikos plėtrą šalyje skatinančioms politikos priemonėms 28 3

Įvadas Lietuvos strateginiuose dokumentuose žiedinės ekonomikos (toliau ŽE) plėtros prioritetą apibūdina 2021-2030 metų Nacionalinio pažangos plano 1.4 uždavinys Perorientuoti pramonę į žiedinę ekonomiką ir skatinti pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimą, diegimą ir sklaidą. Šį uždavinį papildo aštuoni progresą matuojantys rodikliai: 1.4.1. MTEP išlaidos verslo sektoriuje, palyginti su BVP; 1.4.2. Inovacinę veiklą vykdančių įmonių dalis nuo visų įmonių; 1.4.3. Atgautų medžiagų panaudojimas; 1.4.4. Ekologinių inovacijų indeksas; 1.4.5. Pramonės sektoriuje išmetamo ŠESD kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu; 1.4.6. Sutaupytas energijos kiekis pramonės sektoriuje; 1.4.7. Pramonės sektoriuje išmetamo NMLOJ kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu; 1.4.8. Pramonės sektoriuje išmetamo SO2 kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu. Šiuo metu aktyviai formuojamos Nacionalinio e- nergetikos ir klimato srities veiksmų plano priemonės ir prasidėjęs Lietuvos pramonės perėjimo prie žiedinės ekonomikos kelrodžio rengimas turėtų ženkliai prisidėti prie siektinų 1.4.5.- 1.4.8. rodiklių reikšmių. Todėl toliau pateikiamos žiedinės ekonomikos situacijos Lietuvoje apžvalgos ir rekomendacijų tikslas numatyti ir pasiūlyti priemones, kurios galėtų prisidėti prie Nacionalinio pažangos plano 1.4 uždavinio įgyvendinimo ir papildytų aukščiau įvadintose strategijose numatytus veiksmus. Atsižvelgiant į naujausias tarptautines ŽE plėtros tendencijas, yra būtina formuoti politikos priemones, įgalinančias įmonių perėjimą link žiedinės ekonomikos principais paremtos veiklos. Įmonių investavimas į naujas gamybos technologijas ir procesus turėtų būti vertinamas ir iš ekologinės perspektyvos, t. y. įmonės turėtų investuoti į naudojamų technologinių procesų atnaujinimą ir tobulinimą, siekiant mažinti neigiamą jų veiklos poveikį aplinkai. Jau naudojamų technologijų gyvavimo trukmės prailginimas ir jų žalinimo procesai taip pat gali padėti įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus. Be to, klimatui palankią ir žiediniais principais paremtą gamybą galima įgyvendinti ir koreguojant žaliavų naudojimą neekologišką išteklių naudojimą keičiau aplinkai mažiau kenksmingomis praktikomis. Technologijų atnaujinimas, pasinaudojant skaitmeninimo galimybėmis, taip pat yra labai svarbi žiedinės ekonomikos dalis, todėl yra būtina skatinti ir naujų technologijų diegimą. Viešosios investicijos turėtų skatinti įmones, norinčias įsigyti ir įgyvendinti skaitmeninius sprendimus bei technologijas, kurios galėtų sudaryti sąlygas žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimui. Taip pat reikėtų apsvarstyti paramos schemas, kurios padėtų diegti ekologines ir netechnologines inovacijas, padedančias sumažinti pramoninių atliekų kiekį ir padidinti antrinių medžiagų naudojimą. Žiedinės ekonomikos kontekste naujų verslo modelių skatinimas taip pat yra labai aktualus. Kadangi dauguma įmonių vadovaujasi tradiciniu linijiniu verslo modeliu, būtina skatinti jų perėjimą prie žiedinių verslo modelių (1 pav.), kurie prisideda prie žiedinės ekonomikos laikantis pagrindinių jos principų. Todėl aktualiomis tampa tos politikos priemones, kurių tikslas būtų įmonių konsultavimas apie galimybes taikyti naujas skaitmeninių technologijų valdymo žinias. Taip pat svarbu keistis žiniomis ir gerąja patirtimi, kaip verslas taiko žiedinius verslo modelius, todėl reikia apsvarstyti paramos priemones, kurios skatintų dalyvavimą žinių sklaidos tinkluose. Tokie tinklai galėtų apimti politikos formuotojus, mokslo atstovus, nevyriausybines organizacijas ir tarpininkus, kuriems būtų suteikta galimybė išplėsti savo kompetencijas, taip geriau pasirengiant prisidėti prie žiedinės e- konomikos transformacijos. Šioje ataskaitoje yra pristatomas Lietuvos statistinių rodiklių, susijusių su žiedinės 4

ekonomikos situacija šalyje, jų dinamikos vertinimas bei šalies pozicija Europos Sąjungos valstybių kontekste. Statistinę analizę papildo susistemintos tarptautinių organizacijų rekomendacijos, skirtos skatinti žiedinės ekonomikos plėtrą. Ataskaitoje taip pat yra pateikiamos tarp Europos valstybių aptinkamos paramos priemonės ir sprendimai, skatinantys žiedinės ekonomikos plėtrą. Paskutinėje šio dokumento dalyje politikos formuotojams yra pateikiamos į MVĮ veiklos skatinimą orientuotos rekomendacijos, kurių įgyvendinimas prisidėtų prie žiedinės ekonomikos plėtrai šalyje palankios aplinkos kūrimo. 1 pav. Žiedinės ekonomikos verslo modeliai pagal tipines vertės grandines (Šaltinis: EBPO) 5

Žiedinės ekonomikos Lietuvoje situacijos vertinimas Iki šiol Europos Sąjungoje vis dar nėra visuotinai funkcionuojančios bendros žiedinės ekonomikos rodiklių stebėsenos sistemos, kuri leistų įvertinti kiekvienos ES narės progresą šioje srityje ar palyginti šalis tarpusavyje. Tiesa, Europos Komisija yra pristačiusi tokią sistemą dar 2015 metais, tačiau jos taikymas yra labai ribotas ir nepatogus. Naujajame ES žiedinės ekonomikos veiksmų plane 1 yra numatyta patobulinti šį įrankį. Planuojama, kad stebėsenos sistema bus atnaujinta 2021 metais. Kiekvienais metais vertinimų, susijusių su žiedinės ekonomikos makro, t. y. valstybės ekonomikos masto, analize, daugėja. Tokiose analizėse pagrindinis dėmesys yra skiriamas medžiagų srautams tarp ekonomikos ir aplinkos (pavyzdžiui, žaliavų gavyba ir emisijos), taip pat tarptautinės prekybos mainams (medžiagų ir produktų importas bei eksportas) ir medžiagų sankaupoms vidaus ekonomikoje (pavyzdžiui, atliekos ir antrinės žaliavos), tačiau tokios analizės nevertina medžiagų srautų tarp vidaus e- konominių sektorių. Tai labiau būdinga mezo lygio vertinimams, apimantiems tam tikrų pramonės sektorių analizes, kurios yra naudingos formuojant žiedinės ekonomikos strategijas ir veiksmų planus. Atsižvelgus į dažniausiai mokslininkų bei tarptautinių organizacijų naudojamus rodiklius 2 ir duomenų prieinamumą bei naujumą, Lietuvos situaciją žiedinės ekonomikos aspektu pasirinkta apžvelgti remiantis šiais statistiniais duomenimis: šalies medžiagų vidaus vartojimas; tiesioginės medžiagų sąnaudos; susidariusių komunalinių atliekų kiekis; perdirbtų komunalinių atliekų kiekis; gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų surinkimas ir tvarkymas; valstybės biudžeto išlaidos MTEP veiklai pagal socialinius ekonominius tikslus; priemonių Eco-inovacijos LT ir Eco-inovacijos LT+ rezultatai; su žiedine ekonomika susijusių startuolių kiekis ir pobūdis. Šie rodikliai suskirstyti į tris kategorijas: medžiagų naudojimas; atliekų susidarymas; mokslas, inovacijos ir investicijos. Pirmosios kategorijos rodikliai svarbūs nustatant šalies priklausomybę nuo iškastinių ir pirminių žaliavų. Pereinant prie žiedinės ekonomikos tokių žaliavų suvartojimas mažėja, t. y. didėjant medžiagų cirkuliacijai rinkoje, iškastinių ir pirminių žaliavų poreikis mažėja, o tai atsispindi medžiagų vidaus vartojimo ir tiesioginių medžiagų sąnaudų rodikliuose. Antrosios kategorijos rodikliai parodo ekonomikoje generuojamų atliekų mastą, koks kiekis medžiagų yra prarandamas gamybos metu, bei kaip šios medžiagos yra panaudojamos toliau. Europos Komisijos Žiedinės ekonomikos veiksmų plane atliekos yra laikomos ištekliais, todėl jų tvarkymas ir tolimesnis panaudojimas yra svarbi žiedinės ekonomikos analizės dalis. Trečiosios kategorijos rodikliai apžvelgia su žiedine ekonomika susijusių investicijų ir inovacijų pobūdį bei apimtį, kartu su įmonių veikla ŽE srityje. Šie rodikliai leidžia įvertinti verslo tendencijas žiedinės ekonomikos ir inovacijų klausimais ypač svarbius elementus plėtojant įmonėms palankią žiedinės ekonomikos plėtros politiką. Vertinant Lietuvos situaciją Europos Sąjungos kontekste yra apžvelgiami du tarptautiniu mastu pripažinti dokumentai Ekologinių inovacijų indekso rodiklių ataskaita kartu su Europos tvaraus verslo federacijos (Ecopreneur.eu) pateiktu šalies vertinimu. 1 https://eur-lex.europa.eu/legal-content/en/txt/?qid=1583933814386&uri=com:2020:98:fin 2 Nagrinėtos šios žiedinės ekonomikos indikatorius analizuojančios publikacijos: https://www.researchgate.net/publication/344121488_indicators_for_circular_economy; https://circulareconomy.europa.eu/platform/sites/default/files/summa_-_indicators_for_a_circular_economy.pdf; https://easac.eu/fileadmin/pdf_s/reports_statements/circular_economy/easac_indicators_web_complete.pdf; https://www.researchgate.net/publication/338605434_comparative_analysis_of_circular_economy_implementation_in_poland_and_other_european_union_countries 6

Medžiagų naudojimas Medžiagų vidaus vartojimas (nustatomas sudedant medžiagų vidaus gavybą bei importą ir a- tėmus eksportą) ir tiesioginės medžiagų sąnaudos (rodiklis, apimantis visas gamybai ir paslaugoms teikti sunaudojamas medžiagas, įskaitant medžiagas, naudojamas eksportuojamiems gaminiams ir apskaičiuojamas sudedant medžiagų vidaus gavybą bei importą) yra šalies e- konominės veiklos sąnaudas apibūdinantys rodikliai, plačiai naudojami ir žiedinės ekonomikos analizėje. 2015-2019 metų laikotarpiu tiek medžiagų vidaus vartojimas, tiek jų tiesioginės sąnaudos augo atitinkamai 22 proc., t.y. 9 469 tūkst. tonų, ir 17 proc. arba 12 265 tūkst. tonų. Įvertinus tai, kad analizuojamu laikotarpiu šalies bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui augo, galima daryti išvadą, jog ekonominiam šalies augimui svarbios įtakos turi išgaunamos arba įsivežamos medžiagos, t.y. žaliavos. Iki 2050 metų Europos Komisija yra pasiryžusi pasiekti nuo išteklių naudojimo atsietą ekonominį augimą, kuris yra kertinis žiedinės ekonomikos principas, tačiau Lietuva, kartu su kitomis ES valstybėmis, turi skirti dideles lėšas gamybos transformacijai, siekiant įgyvendinti šį EK nustatytą tikslą. Šalyje nuo išteklių naudojimo atsietas ekonominis augimas nėra išskirtas atskiru strateginiu prioritetu, todėl jo skatinimas daugiausiai vykdomas remiant efektyvų išteklių naudojimą. 3 pav. Tiesioginės medžiagų sąnaudos ir BVP vienam gyventojui Lietuvoje 2015-2019 metais (Šaltinis: LSD) 86000 84000 82000 80000 78000 76000 74000 72000 70000 68000 66000 64000 2015 2016 2017 2018 2019 Tiesioginės medžiagų sąnaudos, tūkst. tonų [skalė kairėje] BVP vienam gyventojui, EUR [skalė dešinėje] 20000 18000 16000 14000 12000 10000 8000 6000 4000 2000 0 2 pav. Medžiagų vidaus vartojimas ir BVP vienam gyventojui Lietuvoje 2015-2019 metais (Šaltinis: LSD) 60000 50000 40000 30000 20000 10000 0 2015 2016 2017 2018 2019 Medžiagų vidaus vartojimas, tūkst. tonų [skalė kairėje] BVP vienam gyventojui, EUR [skalė dešinėje] 20000 18000 16000 14000 12000 10000 8000 6000 4000 2000 0 7

Atliekų susidarymas ir tvarkymas Šalyje susidariusių komunalinių atliekų kiekis 2016-2019 metų laikotarpiu augo. Svarbu pastebėti, kad ženkliam komunalinių atliekų sumažėjimui 2016 metais įtakos turėjo pradėjusi veikti depozito sistema, dėl kurios didžioji dalis plastikinių, stiklinių ir aliumininių gėrimų pakuočių nebepateko į komunalinių atliekų konteinerius. Lyginant komunalinių atliekų augimą su mažėjančiu šalies gyventojų skaičiumi matyti, jog susikaupusių atliekų kiekis vienam gyventojui didėja. 2018 metais šis rodiklis siekė 464 kg, tačiau teigiamai atsiliko nuo Europos Sąjungos vidurkio 492 kg. Komunalinių atliekų susidarymui įtakos turi tiek šalies gyventojai, tiek individualios įmonės. Gyventojų atžvilgiu, susidarančių atliekų augimą lemia didesnis vartojimas ir aukštesnis pragyvenimo lygis. Savo pobūdžiu ši problema yra panaši į ekonominio augimo ir medžiagų suvartojimo dilemą gerėjanti gyvenimo kokybė tiesiogiai koreliuoja su augančiomis komunalinėmis atliekomis. Individualių įmonių atžvilgiu, augančiam atliekų kiekiui įtakos gali turėti didėjančios gamybos apimtys. Deja, bet nėra įmanoma nustatyti, kokiomis proporcijomis už susidarančių komunalinių atliekų kiekį yra atsakingi gyventojai ir verslas, todėl atliekų mažinimo ir prevencijos priemonės turi būti orientuotos į abi grupes. Atsakingo vartojimo skatinimas yra dažniausiai pasitaikanti priemonė, skirta keisti visuomenės įpročius, o įmonės turėtų būti skatinamos propaguoti ekologinį produktų projektavimą, investuoti į beatliekę gamybą ir vengti perteklinių įpakavimų. 4 pav. Susidariusių komunalinių atliekų kiekis ir gyventojų skaičius Lietuvoje 2015-2019 metais (Šaltinis: AAA ir LSD) 1.33 1.32 1.31 1.3 1.29 1.28 1.27 1.26 1.25 1.24 2015 2016 2017 2018 2019 Susidariusių komunalinių atliekų kiekis I tūkst. tonų [skalė kairėje] 2.95 2.9 2.85 2.8 2.75 2.7 Gyventojų skaičius I mln. [skalė dešinėje] 5 pav. Perdirbtų komunalinių atliekų kiekis Lietuvoje 2014-2019 metais (Šaltinis: AAA) 48.03% 48.10% 52.58% 49.45% 30.47% 33.08% 2014 2015 2016 2017 2018 2019 Perdirbtos komunalinės atliekos, palyginti su susidariusiomis komunalinėmis atliekomis 8

tūkst. tonų Bendras perdirbtų komunalinių atliekų, apskaičiuojamų pagal perdirbtų, eksportuotų perdirbti ir kompostuotų atliekų dalį, santykis su visomis susidariusiomis komunalinėmis atliekomis 2014-2018 laikotarpiu augo. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 3 reikšmingą įtaką šiam augimui turėjo 2016 metais daugiau nei padvigubėjęs kompostuojamų atliekų kiekis 132 tūkst. tonų 2015 metais ir 299 tūkst. tonų 2016- aisiais. Tačiau perdirbimo įmonėse apdorojamų komunalinių atliekų dalis 2016-2018 metais beveik nesikeitė ir siekė 24 proc., t.y. vidutiniškai 313 tūkst. tonų per metus. Nors 4 pastaraisiais metas didelis progresas ir nebuvo pasiektas, tačiau Lietuva tarp Europos Sąjungos valstybių u- žima sąlyginai aukštą poziciją 2018 metų duomenimis pagal komunalinių atliekų perdirbimą ir kompostavimą šalis buvo 6-oje vietoje. Atsižvelgiant į griežtėjančius ES atliekų perdirbimo reikalavimus ir tikslus, Lietuvos rezultatai nėra pakankamai geri, todėl šioje srityje yra būtini tolimesni veiksmai. Didesnį komunalinių atliekų perdirbimą galėtų paspartinti kokybiškas atliekų rūšiavimas (visuomenės ir verslo švietimas) ir tinkama perdirbimo infrastruktūra. Gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekos 2015-2018 metų laikotarpiu padidėjo 17 proc. arba 802 tūkst. tonų. Šis pokytis gan artimai koreliuoja su tuo pačiu laikotarpiu augusiomis tiesioginėmis medžiagų sąnaudomis ir vidaus medžiagų vartojimu, t.y. panašia proporcija šalyje augo tiek medžiagų suvartojimas, tiek susidariusių atliekų kiekis. Tai reiškia, kad šalyje žymesni pokyčiai, nukreipti į atliekų susidarymo mažinimą ir prevenciją gamybos ir kitos ūkinės veiklos sektoriuose, nebuvo pasiekti. Todėl atsižvelgiant į Europos Komisijos žaliajame kurse pateiktas gamybos ir atliekų politikos kryptis, Lietuvoje reikalinga sustiprinti priemonių, skirtų mažinti atliekų susidarymą gamyboje, paketą. Ypač aktualia sritimi (kaip ir sprendžiant komunalinių atliekų susidarymo klausimą) turėtų tapti ekologinio dizaino, beatliekės gamybos skatinimas ir kiti inovatyvūs sprendimai. Analizuojamu laikotarpiu sąvartynuose šalinamų gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų dalį perėmė jų apdorojimas perdirbant ar panaudojant kitur. 2015 metais šios dalys atitinkamai sudarė 51,5 proc. ir 43,6 proc., o 2018 metais 43,2 proc. ir 51,6 proc. Nepaisant šių teigiamų pokyčių, bendra sąvartynuose šalinamų atliekų dalis išlieka aukšta 2018 metais tokiu būdu buvo sutvarkyta 2355 tūkst. tonų gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų. Vis dar reikšminga sąvartynuose šalinamų atliekų dalis aktualizuoja būtinybę plėsti inovatyvią ir lanksčią perdirbimo infrastruktūrą bei ieškoti naujų atliekų perdirbimo sprendimų. 6 pav. Gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų surinkimas ir tvarkymas Lietuvoje 2015-2018 metais 6000 (Šaltinis: AAA) 5000 4000 3000 2000 1000 0 2015 2016 2017 2018 Pašalinta sąvartynuose Pašalinta kitais būdais Sudeginta Apdorota (panaudota ar perdirbta) 3 http://atliekos.gamta.lt/cms/index?rubricid=e4055918-4f56-4aee-8c10-620b407cc6f1 9

Mokslas, inovacijos ir investicijos Pagal prioritetines šalies MTEPI investicijų kryptis (Sumani specializacija), žiedinės ekonomikos kontekste aktualiausi prioritetai yra nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos bei energetika ir tvari aplinka. 2015-2019 metų valstybės biudžeto išlaidos šioms MTEP kryptims yra pateiktos 7 paveiksle. MTEPI veikla gamybos ir technologijų srityje u- žima labai svarbų vaidmenį kuriant bei diegiant inovatyvius tvarios gamybos sprendimus ir taip mažinant neigiamą pramonės poveikį aplinkai. Siekiant šio tikslo, šalies įmonės gali pasinaudoti 2014-2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 1-ojo prioriteto finansinėmis priemonėmis, skatinančiomis MTEPI. Išsamus vertinimas, kaip šios priemonės prisideda prie žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo tarp įmonių, nepatenka į šio tyrimo apimtį, kadangi tai atskiro pobūdžio analizės reikalaujantis darbas. Ekologinių inovacijų 4 plėtrą šalyje nuo 2016 metų skatina verslo paramos priemonės Ecoinovacijos LT ir Eco-inovacijos LT+, pagal kurias MVĮ gali diegti atitinkamai netechnologines ir technologines ekologines inovacijas. Eco-inovacijos LT priemone finansuojamos veiklos apima aplinkosaugos vadybos ir valdymo sistemų diegimą bei ekologinį projektavimą ir ekologinį ženklinimą. Eco-inovacijos LT+ finansuoja investicijas į švaresnės gamybos inovacijas (proceso modernizavimą (optimizavimą) su tikslu sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir (ar) tausoti gamtos išteklius, beatliekę gamybą, atliekų pakartotinį naudojimą, perdirbimą, atliekamos šilumos panaudojimą, srautų atskyrimą ir kt.). 2016-2020 metų laikotarpiu Eco-inovacijos LT priemone buvo finansuoti 97 projektai, kurių bendra vertė siekė beveik 3,7 mln. EUR (8 pav.). Augantį įmonių susidomėjimą šia priemone lėmė tinkamai pakoreguotos finansavimo sąlygos padidintas galimas maksimalus finansavimas projektui, nustatyti fiksuoti įkainiai aplinkos valdymo sistemų diegimui ir sertifikavimui bei įtraukta nauja finansuojama veikla e- kologinis ženklinimas (IV kvietimas). 7 pav. Valstybės biudžeto išlaidos MTEP veiklai pagal socialinius ekonominius tikslus Lietuvoje 2015-2019 metais, mln. EUR (Šaltinis: LSD) 13511 9515 12079 10827 11405 6388 2583 3807 3617 4093 5345 88 88 62 78 2015 2016 2017 2018 2019 Aplinka Energetika Gamyba ir technologija 4 Ekologinės inovacijos tai technologinės ir netechnologinės inovacijos, padedančios siekti darnaus vystymosi tikslus, mažinant poveikį aplinkai, didinant atsparumą aplinkos poveikiui arba efektyviau ir atsakingiau naudojant gamtos išteklius. (Sprendimas Nr.1639/2006/EC) 10

8 pav. Eco-inovacijos LT priemonės rezultatai (Šaltinis: LVPA ir EIM) 2527.4 9 pav. Eco-inovacijos LT+ priemonės rezultatai (Šaltinis: LVPA ir EIM) 65 48 40.9 368.3 692.3 98.6 11 16 21 49 7 4.2 17.1 27 21.3 2016 (I kvietimas) 2017 (II kvietimas) 2018 (III kvietimas) Pasirašytos sutartys Paramos vertė I tūkst. EUR 2020 (IV kvietimas) Eco-inovacijos LT+ 2016-2020 metais taip pat sulaukė nemažo susidomėjimo tarp šalies įmonių (9 pav.) ji buvo viena iš populiariausių ir daugiausiai paraiškų sulaukusių verslo paramos priemonių 5. 2016-2020 metų laikotarpiu taip pat galima pamatyti ženkliai padidėjusią vidutinę vienos pasirašytos sutarties vertę (nuo 356 tūkst. iki 629 tūkst. EUR), o tai rodo, jog investicijos buvo nukreiptos į didesnės apimties gamybinės infrastruktūros atnaujinimą, kurį lėmė pasikeitusios priemonės finansavimo sąlygos (didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma padidėjo nuo 900 tūkst. iki 1,5 mln. EUR). Svarbu atkreipti dėmesį, kad Eco-inovacijos LT ir Eco-inovacijos LT+ priemonės priklauso 3 (MVĮ konkurencingumo skatinimas), o ne 1 (MTEPI skatinimas) prioritetui. Pagal tai galima spręsti, jog šalyje žiedinės ir žaliosios inovacijos yra skatinamos remiant įmonių įrangos bei procesų atnaujinimą ir taip didinant jų konkurencingumą. Naujų žiedinių sprendimų, paremtų MTEPI veiklomis, kūrimas nėra išskiriamas atskiromis paramos priemonėmis. Todėl vertinimas, kokiu mastu įmonės pasinaudoja 1- ojo prioriteto priemonėmis, kuriant naujus žiedinius sprendimus yra imlus laikui ir taip pat nepatenka į šios analizės apimtį. 2016 (I kvietimas) 2018 (II kvietimas) 2019 (III kvietimas) Pasirašytos sutartys Paramos vertė I mln. EUR 2020 (IV kvietimas) Dažnai žiedinės ekonomikos principai lengviau gali būti taikomi mažesnėse įmonėse jų lankstumas yra didelis pranašumas gebant prisitaikyti ir išbandyti naujas ŽE kuriamas galimybes. Todėl svarbų vaidmenį pereinant link žiedinės ekonomikos užima startuoliai, kurie ne tik gali lanksčiai prisitaikyti prie ŽE principų, bet ir patys kurti sprendimus kitoms įmonėms. Startuoliai turi potencialą kurti pokyčių inovacijas itin svarbų ŽE plėtros elementą. Startup Lithuania duomenų bazėje 6 iš viso galima galima rasti 1035 startuoliams priskiriamas įmones. Iš jų 15 yra priskiriama švarios energetikos sub-sektoriui, 3 paieškos, pirkimo ir nuomos paslaugoms, 14 energijos efektyvumo sub-sektoriui, 4 priežiūros ir aptarnavimo paslaugoms, 6 atliekų tvarkymo sprendimams. Vertinant šiuos nedidelius skaičius svarbu nepamiršti, jog žiedinė ekonomika yra labiau horizontalus nei vertikalus ekonomikos plėtros modelis, todėl žiedinius principus taikantys ar siūlantys startuoliai gali veikti ir netiesiogiai su ŽE susijusiuose sektoriuose, kaip pavyzdžiui, mobilumas, elektroninė prekyba, biotechnologijos ir kita. Nepaisant to, penkiuose pakankamai glaudžiai su žiedine ekonomika susijusiuose sub-sektoriuose esančių startuolių skaičius yra mažas ir todėl negalima teigti, kad šalyje startuoliai u- žima svarbią poziciją skatinant ŽE plėtrą. 5 LVPA 6 https://www.startuplithuania.com/startup/ 11

Lietuva ES kontekste Pagal 2019 metų Ekologinių inovacijų indeksą 7, Lietuva užima 18 vietą tarp Europos Sąjungos valstybių. Lyginant su ankstesniais metais, šalies pozicija šiek tiek nukrito, tačiau dėl besikeičiančios indekso skaičiavimo metodologijos negalima daryti detalesnių išvadų dėl Lietuvos progreso šioje srityje. Kita vertus, net ir vykstant indekso apskaičiavimo pokyčiams, Lietuva vis dar užima pozicijas, esančias žemiau Europos Sąjungos vidurkio, ir svyruoja tarp besivejančių ir vidutinio progreso šalių grupių. Naujausios 2018-2019 metų apžvalgos duomenimis, 8 tarp 5 ekoinovacijų indekso sričių Lietuva geriausią poziciją užima socio-ekonominių rezultatų srityje (išskirtinai aukštas eko-industrijos užimtumo rodiklis) čia šalis lenkia ES vidurkį. Taip pat Lietuvai neblogai sekasi didinti išteklių efektyvumą, t.y. šalies rodikliai lygiuojasi su Europos sąjungos vidurkiu (išskirtinai aukštas vandens produktyvumo rodiklis). Likusiose srityse (ekoinovacijų sąnaudos, ekoinovacijų veiklos ir ekoinovacijų rezultatai) Lietuva ženkliai atsilieka nuo ES vidurkio. Tačiau pažvelgus į visų 16 rodiklių visumą ir jų poveikį penkioms sritims, yra matoma pakankamai ryški problema kiekvienoje iš jų vyrauja vienas labai aukštas rodiklis, kuris lemią didesnį bendrą tos srities vidurkį (taip pat ir palyginamąją poziciją tarp Europos Sąjungos valstybių), o skirtumai tarp aukščiausio ir žemiausio rodiklio atskiroje srityje siekia nuo 87 iki 278 indekso vienetų. Šiuo metu esanti situacija yra labai netvari, kadangi progresas nėra tolygus. Vertinant tai, kad ekoinovacijų indeksas kaip žiedinės e- konomikos pokyčių matavimo rodiklis yra įtrauktas į svarbius valstybės strateginius dokumentus, yra būtina užtikrinti įvairiapuses priemones, kurios padėtų pasiekti tolygesnį ir tvaresnį augimą link siekiamų rezultatų. 10 pav. Lietuvos ekologinių inovacijų indekso rodikliai 2019 metais (Šaltinis: Eco-Innovation Observatory) 7 https://ec.europa.eu/environment/ecoap/indicators/index_en 8 https://ec.europa.eu/environment/ecoap/sites/ecoap_stayconnected/files/field/field-country-files/eio_country_profile_2018-2019_lithuania.pdf 12

2019 metų Europos tvaraus verslo federacijos (Ecopreneur.eu) ataskaitos duomenimis 9, Lietuva Europos Sąjungos valstybių kontekste u- žima santykinai aukštesnes pozicijas, susijusias su atliekų tvarkymo klausimais, tačiau atsilieka skatinant MVĮ atliekų mažinimą ir bendrą žiedinį išteklių naudojimą (1 lentelė). Ši Lietuvos pozicija pakankamai aiškiai gali būti susieta su anksčiau apžvelgtais statistiniais šalies rodikliais. Bendrai su atliekų tvarkymo klausimais susijusi situacija šalyje gerėja, tačiau vis dar trūksta stipresnio impulso žiedinių inovacijų kūrimo ir jų taikymo įmonėse srityje. Tai rodo nemažėjantys gamybos atliekų ir medžiagų suvartojimo rodikliai bei vangus ekologinių inovacijų skatinimas. 1 lentelė. Lietuvos žiedinės ekonomikos rodikliai ES kontekste pagal Europos tvaraus verslo federacijos (Ecopreneur.eu) vertinimus Rodiklis Reikšmė Vieta ES Ekoinovacijų indekso išteklių efektyvumas - 15 POLITICO žiedinės ekonomikos indeksas - 20 MVĮ, mažinančios atliekų kiekį 20 proc. 27 Komunalinių atliekų kiekis vienam žmogui 444 kg 12 Deginamų atliekų kiekis vienam žmogui 96 kg 9 Komunalinių atliekų perdirbimas 48 proc. 8 Pakuočių perdirbimas 70 proc. 7 Žiedinis išteklių naudojimas 5 proc. 20 Ryškiausios statistinės apžvalgos tendencijos Lietuvoje medžiagų vartojimo tendencijos neatitinka žiedinės ekonomikos principų, o išteklių e- fektyvumo rodikliai atsilieka nuo ES valstybių vidurkio. Šalies įmonės vis dar neišnaudoja potencialo optimizuoti gamybos procesus, į juos įtraukti didesnę dalį antrinių žaliavų ir naudojant tuos pačius resursus sukurti didesnę pridėtinę vertę. ES kontekste Lietuvos atliekų tvarkymo rodikliai yra aukščiau vidurkio, tačiau didėjantis komunalinių ir gamybos atliekų kiekis rodo, jog auganti šalies ekonomika per silpnai prisideda prie švaresnės gamybos ir sąmoningo vartojimo sprendimų skatinimo. Šalyje daugėja įmonių, diegiančių technologines ir netechnologines ekologines inovacijas, o valstybės MTEP investicijos į gamybą išlieka pastovaus dydžio. Tačiau lyginant su ES šalimis, Lietuva atsilieka pagal įmonėse diegiamus sprendimus, skirtus padidinti išteklių efektyvumą ar sumažinti atliekų kiekį, bei į rinką pristatomus tvarius produktus 9 https://ecopreneur.eu/wp-content/uploads/2019/05/ecopreneur-circular-economy-update-report-2019.pdf 13

Tarptautinės žiedinės ekonomikos plėtros tendencijos ir rekomendacijos Šioje dalyje yra pateikiama Europos Sąjungos šalyse egzistuojančių žiedinės ekonomikos strategijų apžvalga, išskiriant ryškiausias plėtros tendencijas. Apžvalgą papildo tarptautinių ir užsienio organizacijų parengtų į žiedinės ekonomikos plėtrą nukreiptų rekomendacijų santrauka. Toliau pristatomi dokumentai yra atrinkti pagal jų pasiūlymų pobūdį, t.y. pasirinkta įtraukti tas rekomendacijas, kurios yra susijusios su verslo aplinkos gerinimu ir parama įmonėms. Tarptautinės žiedinės ekonomikos plėtros politikos tendencijos Po 2015 metais pristatyto pirmojo ES žiedinės ekonomikos veiksmų plano žiedinės ekonomikos plėtros politika Europos Sąjungos valstybėse ženkliai suaktyvėjo (11 pav.). Strateginiu lygmeniu yra aiškiai matoma tendencija formuoti priemones, nukreiptas į ŽE plėtrą tiek valstybėse, tiek regionuose. Augantis žiedinės ekonomikos strategijų skaičius tiesiogiai atliepia Europos Komisijos nubrėžtą tvaraus augimo prioritetą. Lietuva kartu su Latvija ir Estija vis dar neturi strateginių ŽE dokumentų, tačiau jų formavimas yra prasidėjęs ir rezultatus tikimasi pristatyti 2021 metais. 2019 metų Pasaulio tvarios verslo plėtros tarybos duomenimis, 10 naujai pristatomos žiedinės ekonomikos strategijos ir veiklos kryptys daugiausiai apima žiedinių išteklių užtikrinimą, t.y. antrinių žaliavų gavimo ir panaudojimo vystymą, kadangi šiai veiklos krypčiai didelę įtaką turi pamažu jaučiamas išteklių trūkumas ir vis griežtėjantis ES reglamentavimas. Taip pat yra pastebima tendencija žiedinės ekonomikos strategijas orientuoti į konkrečius sektorius ir formuoti jiems pritaikytas vertikalias priemones. Dažniausiai ES valstybių nacionalinėse ir regioninėse ŽE strategijose yra aptinkamos priemonės statybų, atliekų, maisto, 2014 0 nacionalinės ir regioninės ŽE 2015 4 strategijos Europos valstybėse 2016 9 2017 17 2018 24 2019 2020 45 50 (preliminarus vertinimas) 11 pav. Nacionalinių ir regioninių žiedinės ekonomikos strategijų kūrimo dinamika Europoje 2014-2020 metais (Šaltinis: EESC) 10 https://docs.wbcsd.org/2019/12/wbcsd_policy_action_brief_2019.pdf 14

pramonės ir transporto sektoriams. Sektorių pasirinkimą daugiausiai lemia juose susidarantis atliekų ar taršos kiekis ir strateginė jų svarba e- konomikai. Pavyzdžiui, Lenkijos žiedinės ekonomikos kelrodyje 11 yra numatytos priemonės ypač taršiam energetikos ir šilumos sektoriui, kuriame dominuoja vietoje išgaunamas iškastinis kuras akmens anglis. Horizontalūs prioritetai, nukreipti į visų vertės grandinių žiediškumo didinimą, yra neatskiriama Europos valstybių ŽE strategijų dalis, tačiau didesnė jų integracija yra matoma šiaurės ir vakarų regionuose, kuriuose žiedinės ekonomikos idėjos pradėtos įgyvendinti anksčiausiai. 12 Horizontalūs prioritetai ir jų įgyvendinimui skirtos priemonės yra skirstomi į 4 kategorijas 13 : 1. techniniai sprendimai reglamentavimas, viešieji pirkimai, parama inovacijoms, platformos. 2. produktai taisymo ir atnaujinimo paslaugos, ženklinimas, ekologinis projektavimas. 3. bendradarbiavimas tinklų kūrimas, tarptautinis bendradarbiavimas, socialinis verslas, žinių perdavimas ir informuotumu didinimas. 4. teritorinis vystymas miestų vystymas, tvarus augimas. Efektyvi visų keturių kategorijų įgyvendinimui skirta žiedinės ekonomikos politika taip pat turi pasižymėti ir įtraukumu. Labiausiai įtraukios ŽE strategijos apima subalansuotą suinteresuotų grupių įsitraukimą ne tik į strategijų formavimo procesus, bet ir į tolimesni jų koordinavimą bei įgyvendinimą. Labiausiai įtraukias nacionalines ŽE strategijas įgyvendina Suomija ir Danija, o regioninį ir vietinį bendradarbiavimą plačiausiai apima Flandrijos regiono (Belgija) bei Porto (Portugalija) ir Mariboro (Slovėnija) miestų ŽE veiksmų planai. Žiedinės ekonomikos skatinimo kryptys ir būdai Europos Komisijos nustatytą tvaraus ekonominio augimo tikslą aktyviai įgyvendinti padeda Europos investicijų bankas (EIB), kuris teikia skolinimo paslaugas įvairiems žiedinės ekonomikos projektams. Ilgametę paramos ŽE projektams patirtį turinti organizacija labiausiai o- rientuojasi į atliekų perdirbimo ir jų bei šalutinių produktų vertės atgavimo infrastruktūros vystymo projektus. Nuo 2015 metų EIB finansuoja investicinius žiedinės ekonomikos projektus pramonės, atliekų tvarkymo, žemės ūkio ir bioekonomikos bei vandentvarkos sektoriuose. Tačiau dėl pastaraisiais metais vis labiau intensyvėjančios žiedinių technologijų ir verslo modelių plėtros bei labiau kompleksiško žiedinės ekonomikos suvokimo strateginiuose lygiuose, EIB investicijos į ŽE projektus tapo labiau diferencijuotos. EIB pateikiamose gairėse 14, dabartinės organizacijos teikiamos finansinės paramos priemonės žiedinės ekonomikos projektams yra skirstomos pagal keturias kategorijas: žiedinis dizainas ir gamyba, žiedinis naudojimas, žiedinis vertės atgavimas, žiedinės paslaugos (2 lentelė). Šios kategorijos glaudžiai persipina su E- konominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos žiedinės ekonomikos verslo modelių (toliau ŽE verslo modeliai) klasifikavimu (1 pav.). Atsižvelgiant į tai, kad EIB veiklos ir finansavimo principai skiriasi nuo nacionalinių paramos priemonių verslui, žemiau pateikta lentelė, apibendrinanti tipines EIB investicijų į ŽE kryptis, yra skirta identifikuoti galimų ŽE paramos priemonių spektrą. Kaip šis spektras atsispindi Europos valstybių paramos priemonių praktikoje yra pateikiama 3 skyriuje. Viena iš svarbių EIB investicijų stiprybių yra tai, jog jos apima paramą skirtingiems žiedinės e- konomikos verslo modeliams. EIB investicijos orientuotos ne tik į atliekų perdirbimą, bet ir į i- novatyvius gamybos bei projektavimo metodus, 11 https://circulareconomy.europa.eu/platform/sites/default/files/md_goz_final_en_r4_4.pdf 12 https://www.eesc.europa.eu/sites/default/files/files/qe-01-19-425-en-n.pdf 13 Ten pat 14 https://www.eib.org/attachments/thematic/circular_economy_guide_en.pdf 15

paslaugų plėtrą ir įvairių, ŽE verslo modelius stiprinančių ir įveiklinančių, priemonių bei įrankių kūrimą. Nors EIB investicijos yra nukreiptos į didelio masto infrastruktūrinius projektus, tačiau principai, kuriais yra remiamasi vykdant projektų atranką taip pat galėtų atsispindėti ir mažesnės vertės investiciniuose projektuose ar verslo paramos priemonėse nacionaliniu mastu. 2 lentelė. Tipinės EIB investicijų į žiedinės ekonomikos projektus kryptys Projektų kryptis Projektais siekiami įgyvendinti ŽE principai Tipinės investicijos Žiedinis dizainas ir gamyba Numatytas žiedinės ekonomikos strategijas atitinkančių produktų kūrimas ir gamyba [padidinto išteklių efektyvumo, patvarumo, funkcionalumo, modulinio dizaino, atnaujinamumo, lengvo surinkimo ir taisymo principai; pakartotinai panaudojamų, perdirbamų ir kompostuojamų medžiagų naudojimas] Numatytas žiedinės ekonomikos strategijas atitinkančių technologijų kūrimas ir panaudojimas Naujų medžiagų, tinkamų perdirbti, panaudoti iš naujo ar kompostuoti, kūrimas ir tvari jų gamyba Produktuose esančių pavojingų medžiagų pakeitimas arba žymus jų sumažinimas Iškastinių žaliavų pakeitimas perdirbtomis antrinėmis žaliavomis ar šalutiniais produktais MTEPI programos ir infrastruktūra, įskaitant pilotinę ir bandomąją infrastruktūrą ir įrenginius Naujų technologijų ar/ir komercinio masto infrastruktūros plėtra ir įsitvirtinimas (scale-up & deployment) Naujų pastatų ir infrastruktūros kūrimas ir statyba, naudojant ŽE principus atitinkančias medžiagas, statybos procesus ir technologijas Žiedinis naudojimas Nebetinkamų naudoti ar nebenaudojamų produktų bei jų komponentų pakartotinis naudojimas, taisymas, atnaujinimas ir perdirbimas Numatytas žiedinės ekonomikos strategijas įgyvendinančių verslo modelių plėtra (produktas kaip paslauga (PaS), nuoma, prenumerata, užstato sistemos ir kt.) Atnaujinimo, modifikavimo ar perdarymo paslaugos Gamybos patalpų, pagalbinės įrangos ir technologijų, skirtų atlikti atnaujinimo ir perdarymo darbus, statymas, plėtra ir modifikavimas Mažų įmonių ar ne pelno siekiančių organizacijų, teikiančių taisymo ir pakartotinio naudojimo paslaugas, kūrimas Investicijos į verslus, taikančius dalijimosi ar nuomos paslaugas, atitinkančias ŽE verslo modelius Žiedinis vertės atgavimas Atskiras atliekų, nebenaudojamų produktų ir jų dalių surinkimas ir atgalinė jų logistika Atskirai surinktų atliekų paruošimas medžiagų atgavimo procesams Pakartotinis nuotekų naudojimas Įranga, transporto ir pastatų infrastruktūra, reikalinga produktų ir medžiagų atgaliniam srautui organizuoti į atitinkamas remonto, atnaujinimo ar perdirbimo patalpas Technologijos ir įranga, skirta rankiniams, pusiau automatizuotiems ir (arba) visiškai automatizuotiems 16

mechaniniams procesams, skirtiems atliekų paruošimui atgauti medžiagas Įranga ir technologijos, skirtos surinkti, apdoroti ir paskirstyti tinkamas pakartotinai naudoti nuotekas Žiedinės paslaugos Numatytas žiedinės ekonomikos strategijas padedančių įgyvendinti įrankių, priemonių ir paslaugų kūrimas ir įgyvendinimas IRT įrankiai, skirti numatyti būtiną produktų aptarnavimą ir prailginto naudojimo laikotarpiui reikalingas taisymo paslaugas Skaitmeniniai įrankiai ir programos, skirti diegti atvirkštinę logistiką, padidinti išteklių efektyvumą ir sumažinti atliekų susidarymą Virtualios antrinių žaliavų ar atnaujintų/sutaisytų produktų prekybos vietos Skaitmeniniai medžiagų pasai, skirti žymėti, sekti ir parduoti nebenaudojamuose produktuose esančias antrines žaliavas Metodinės sistemos ir įrankiai, skirti matuoti ir stebėti pažangą pereinant prie žiedinės ekonomikos Skaitmeniniai įrankiai ir programos, skirti didinti vartotojų informuotumą žiedinės ekonomikos klausimais Konsultacinės paslaugos įmonėms ir viešosioms institucijoms savo veikloje siekiančioms įgyvendinti perėjimą link žiedinės ekonomikos Horizontas 2020 finansuoto projekto R2π transition from linear 2 circular: Policy and Innovation išvados 15 rodo, jog žiedinės ekonomikos verslo modelių plėtrą labiausiai skatinantys politiniai veiksniai yra: šalyje egzistuojanti strateginė žiedinės ekonomikos plėtros kryptis ir aiškūs įsipareigojimai, kurie paskatintų įmonių sprendimą pereiti prie žiedinės ekonomikos verslo modelių; ekonominės iniciatyvos, remiančios ŽE modelį taikančius verslus ir ribojančios jų netaikančius (žalieji mokesčiai, produktų rinkliavos, subsidijos ir kt.); ES politika, svarbi atliekų tvarkymo, medžiagų atgavimo ir ženklų aplinkosauginį poveikį turintiems verslams. Projekto metu taip pat identifikuoti ir politiniai barjerai, su kuriais susiduria ŽE principus norintys taikyti verslai: į linijinę ekonomiką orientuota politika ir inovatyvius ŽE verslo modelius apkraunantys biurokratiniai procesai; aplinkosaugos kaštus apimančių mokestinių priemonių trūkumas; daiktų atnaujinimo procesams taikoma nenuosekli bei pakankamai komplikuota standartų ir reikalavimų sistema; skirtingas ES teisės aktų taikymas, ribojantis ŽE verslų tarptautinę plėtrą. Apibendrinant Horizontas2020 projekto rezultatus galima teigti, kad svarbiausi politikos formuotojų veiksmai turėtų būti orientuoti į 15 http://r2piproject.eu/circularguidelines/enablers-and-barriers/ 17

žiedinės ekonomikos verslų konkurencingumo didinimą. Tai gali būti įgyvendinama derinant skirtingas priemones, skirtas kurti palankesnę reguliacinę aplinką žiedinės ekonomikos verslo modeliams, ir priemones, kurios griežtintų reikalavimus linijinio verslo modeliams. Naujausioje Jungtinių Tautų aplinkos programos finansavimo iniciatyvos publikacijoje 16 paramą žiedinei ekonomikai yra siūloma integruoti į po pandemines ekonomikos atsigavimo priemones. Ekonominio atsigavimo planai viešajame ir privačiajame sektoriuose turėtų būti sutelkti į atsparų ir tvarų augimą, kuris atsižvelgia į socialinius visuomenės poreikius ir skatina žiedinės ekonomikos vystymąsi. Publikacijoje siūlomi sprendimai apima nacionalinių ar regioninių žiedinės ekonomikos konsultacinių centrų kūrimą, tvarių produktų politikos įtvirtinimą, vartotojų informuotumo didinimą, tikslinių politikos priemonių daugiausiai išteklių naudojantiems sektoriams kūrimą. Tai pat yra rekomenduojama žiediškumo principus integruoti į nacionalines skaitmeninimo strategijas, kadangi pastarasis procesas turi reikšmingą įtaką ŽE plėtrai. Bendra parama skaitmeninimui ir žiedinei ekonomikai yra siūloma ir 2018 metų Europos politikos studijų centro apžvalgoje 17 apie verslo reikšmę žiedinės ekonomikos plėtrai. Apžvalgoje siūloma atkreipti dėmesį į veiksmus, galinčius paremti skaitmeninės ekosistemos, kuri e- fektyviai generuotų duomenis žiedinės ekonomikos verslo modeliams, sukūrimą: įvairių pramonės šakų bendradarbiavimo platformų kūrimo skatinimas; verslo paramos priemonių ir programų kūrimas; duomenų privatumui ir nuosavybei skirtos teisinės bazės tobulinimas. Lietuvoje žiedinė ekonomika jau yra įtraukta į atnaujintą Lietuvos pramonės skaitmeninimo kelrodį 2020 2030 m. 18, kaip viena iš svarbių plėtros tendencijų. Tačiau nepaisant šio teigiamo žingsnio, šalyje vis dar trūksta didesnio susitelkimo įgyvendinant plataus masto žiedinės ekonomikos plėtros politiką. Todėl tarptautinių organizacijų publikacijose galima aptikti Lietuvai adresuotas rekomendacijas, kurias įgyvendinus šalyje būtų pagerinta verslo aplinka, orientuota į žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimą. 2018-2019 metų ekologinių inovacijų Lietuvoje apžvalgoje 19 pagrindiniais barjerais, stabdančiais tokių inovacijų plėtrą šalyje, yra įvardijami: žemas žiedinis medžiagų naudojimas; pramonėje vyraujanti linijinė gamyba; lėti pokyčiai kuriant išsamų ir tikslingą požiūrį į ekologines inovacijas bei žiedinę ekonomiką politiniu lygmeniu. Nurodytoje apžvalgoje taip pat pastebima, kad nors įmonės Lietuvoje vis aktyviau investuoja į antrinių žaliavų technologijas, daugiausiai plastiko ir medienos (aukštas 1.3 rodiklis eco-inovacijų paveiksle), tačiau tiek bendras šalies žiedinio medžiagų naudojimo rodiklis (4,8 proc.), tiek MVĮ tiekiamos tvarios produkcijos lygis (2.2 rodiklis eco-inovacijų paveiksle) yra labai žemi. Toks rodiklių disbalansas rodo, kad nepaisant šalyje esančios sąlyginai palankios investicinės aplinkos, Lietuva turėtų aktyviau skatinti MVĮ ne tik diegti ekologinių inovacijų technologijas, bet ir tiekti tokiais principais paremtus produktus į rinką. 2019 metų Europos tvaraus verslo federacijos (Ecopreneur.eu) rekomendacijos 20 Lietuvai a- pima šiuos su verslo aplinkos gerinimu ir žiedinės ekonomikos plėtra susijusius pasiūlymus: 1. pasinaudojant Europos Sąjungos fondų parama sukurti MVĮ paramos programą, nukreiptą į ŽE veiklas, ir žiedinės ekonomikos centro (angl. hub) kūrimą; 2. taikyti PVM lengvatas taisymo paslaugoms ir perparduodamiems produktams. Mokestinės lengvatos taip pat siūlomos Jungtinių Tautų aplinkos programos finansavimo 16 https://www.unepfi.org/publications/general-publications/financing-circularity/ 17 https://www.greengrowthknowledge.org/sites/default/files/downloads/resource/rolebusinesscirculareconomytfr.pdf 18 https://eimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/pramon%c4%97s%20skaitmeninimo%20kelrodis%202020-2030%20atnaujintas%20lt(1).pdf 19 https://ec.europa.eu/environment/ecoap/sites/ecoap_stayconnected/files/field/field-country-files/eio_country_profile_2018-2019_lithuania.pdf 20 https://ecopreneur.eu/wp-content/uploads/2019/05/ecopreneur-circular-economy-update-report-2019.pdf 18

iniciatyvos publikacijoje. 21 Joje esančiose rekomendacijose valstybėms siūloma atkreipti dėmesį į fiskalinės politikos kūrimą, kurioje mokestinė našta būtų perkeliama nuo darbo jėgos į sunaudojamų išteklių kiekį, PVM režimas padėtų pašalinti rinkos trūkumus, o investicijų skatinimas būtų nukreiptas ekonomikos žiediškumo didinimą. Ryškiausios tarptautinės žiedinės ekonomikos plėtros ir rekomendacijų tendencijos Žiedinė ekonomika sparčiai tampa svarbia Europos valstybių nacionaline ir regionine plėtros kryptimi, kuriai yra skiriamos atskiros strategijos. Tokiose strategijos yra formuojamos tiek sektorinės (vertikalios), tiek visas vertės grandines apimančios (horizontalios) priemonės, kurių įgyvendinimas prisideda prie laipsniško perėjimo link žiedinės ekonomikos. Europos investicinis bankas, įgyvendindamas Europos Komisijos suformuotą žiedinės ekonomikos plėtros politiką, investuoja į skirtingus žiedinės ekonomikos verslo modelius apimančius infrastruktūrinius projektus, kurie ženkliai prisideda prie žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo. EIB investicijų kryptys tikslingai apima daugelį žiedinės ekonomikos veiklų, todėl jų integracija į nacionalines paramos priemones verslui yra vienas iš būdų tinkamai nukreipti viešąsias investicijas, skirtas žiedinės ekonomikos plėtrai. Tarptautinių organizacijų rekomendacijose žiedinės ekonomikos plėtrai yra aptinkami skirtingus procesus apimantys pasiūlymai, įskaitant aiškių strateginių tikslų nustatymą, ekonominės iniciatyva verslui, bendradarbiavimo platformų kūrimą bei teisinės bazės ir mokestinės sistemos tobulinimą. Taip pat yra rekomenduojama žiedinės ekonomikos prioritetą integruoti į skaitmeninimo ir ekonominio atsigavimo strategijas. Lietuvai adresuotos rekomendacijos yra nukreiptos į MVĮ skatinimą aktyviau diegti ekologines inovacijas, į rinką tiekti žiediniais principais paremtus produktus ir plėsti daiktų taisymo ir jų perpardavimo paslaugas. Taip pat yra rekomenduojama šalyje įkurti žiedinės ekonomikos žinių centrą, kuris galėtų veikti kaip suinteresuotų grupių bendradarbiavimo platforma. 21 https://www.unepfi.org/publications/general-publications/financing-circularity/ 19

Užsienio šalių praktika remiant žiedinę ekonomiką Šiame skyriuje pateikiami užsienio šalyse veikiančių ir veikusių žiedinės ekonomikos paramos priemonių ir iniciatyvų pavyzdžiai. Priemonės atrinktos pagal jomis siekiamą paveikti naudos gavėją verslą. Kadangi šių priemonių atsiradimui didelę įtaką turėjo nacionalinių žiedinės ekonomikos strategijų ir veiksmų planų įgyvendinimas, žemiau pateiktoje apžvalgoje nėra pavyzdžių iš Lietuvai artimų ekonomikų, pavyzdžiui, Latvijos ar Estijos, nes jose dar nėra paruoštų atitinkamų dokumentų. Pagal savo pobūdį, visi pavyzdžiai yra skirstomi į finansines bei žinių perdavimo ir bendradarbiavimo priemones. Finansinės priemonės Žiedinę ekonomiką skatinančių ir jos principus atitinkančių projektų finansavimas yra dažnai pasitaikanti ekspertų ir tarptautinių organizacijų rekomendacija (skyrius Tarptautinės žiedinės ekonomikos plėtros tendencijos ir rekomendacijos). Siekiant, kad žiedinės ekonomikos principais besiremiančios įmonės ir jų kuriami produktai taptų labiau konkurencingi, o naujos paslaugos ir verslo modeliai įsitvirtintų rinkoje, tiek viešosios, tiek privačios investicijos ir finansinė parama verslui yra labai aktualios žiedinės ekonomikos plėtros priemonės. Tokios finansinės priemonės yra numatomos daugelio valstybių žiedinės ekonomikos strategijose, o jų pobūdis formuojamas pagal vietinės ekonomikos poreikius ir išsikeltus strateginius tikslus. Finansinė parama žiedinės ekonomikos projektams glaudžiai siejama ir su inovacijų plėtra. I- novatyvūs žiediniai sprendimai dažnai yra kuriami tarp naujų galimybių ieškančių MVĮ, kurios savo sprendimus galėtų perkelti į didesnes įmones, tačiau tam yra svarbu sukurti tinkamas sąlygas. Todėl lankstesnės, tačiau fokusuotos, finansinės priemonės ne tik padėtų vystyti inovatyvių įmonių sprendimus, bet ir taikyti juos mažiau inovatyviose įmonėse. Taip būtų užtikrinamas ne tik inovacijų įsisavinimas, bet ir paspartinta ŽE plėtra įtvirtinus ŽE sprendimus kuriančių įmonių ekonominę veiklą, joms būtų lengviau gauti tolimesnes investicijas ir generuoti atitinkamą grąžą bei tapti labiau konkurencingais. Škotija Škotijos vyriausybės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojama Zero waste Scotland organizacija administruoja žiedinės ekonomikos investicijų fondą 22, kurio tikslas inovatyvių žiedinės ekonomikos verslo modelių, prekių, paslaugų ir technologijų plėtra bei naujų rinkų jiems paieška. Nuo 2016 metų veikiantis žiedinės ekonomikos investicijų fondas remia projektus, kurie vykdo atliekų surinkimą, skatina daiktų pakartotinį naudojimą, taisymą, perdirbimą ir atkūrimą bei taiko inovatyvius žiedinės ekonomikos verslo modelius. Tiksliniai sektoriai: bioekonomika (maistas ir gėrimai), žuvies apdirbimas, statybos, energetika, perdirbimo, taisymo ir pakartotinio naudojimo paslaugos. Bendras fondo biudžetas beveik 20 mln. EUR, o vienam projektui skiriama suma svyruoja tarp 110 tūkst. ir 1,1 mln. EUR. Pareiškėjais gali būti MVĮ arba ne pelno siekiančios organizacijos (labdaros fondai ir socialinis verslas). Suomija 2018-2019 metais Suomijos Ekonomikos ir u- žimtumo ministerija 23 žiedinės ekonomikos projektams skyrė 4 mln. EUR vertės dotacijas pagal de minimis paramos reikalavimus. Parama buvo skirta į rinką pristatyti naujus sprendimus, technologijas ar paslaugas, kurios atitiktų žiedinės ekonomikos principus ir susijusią bendrą valstybės strategiją. Paramą galėjo gauti ne tik įmonės, bet ir asociacijos, kooperatyvai, fondai ar individualia veiklia užsiimantys asmenys. 2018-2022 metų laikotarpiu Suomijoje veikia Bio ir žiedinės ekonomikos finansavimo 22 https://www.zerowastescotland.org.uk/circular-economy/investment-fund 23 https://tem.fi/en/-/kiertotalouden-kehittamis-ja-investointiavustus-jalleen-haettavana-vauhdittaa-kiertotalouden-ratkaisuja 20

programa 24, orientuota į žiedinės ekonomikos sprendimų eksporto skatinimą (12 pav.). 300 mln. EUR vertės programą koordinuoja verslo paramos organizacija Business Finland, kurios dalį programoje sudaro 150 mln. EUR. Prioritetinės programos temos apima inovatyvių, į globalias rinkas orientuotų, sprendimų plastiko, pakavimo, tekstilės ir statybų sektoriuose tarptautinę plėtrą. Programos rėmuose taip pat finansuojamos verslo tarptautinimo, užsienio talentų, įmonių ir investuotojų pritraukimo paslaugos. Iki šiol programa projektams skyrė daugiau kaip 50 mln. EUR finansavimą. Kita nuo 2018 metų veikianti Žiedinės ekonomikos investicijų programa 25 finansuoja žiedinės ekonomikos projektus ir yra orientuota į įmonių augimą bei tarptautiškumo didinimą. Šią programą sudaro 50 mln. EUR Suomijos investicijų fondo Tesi lėšos ir planuojama pritraukti 25 mln. EUR privačių investicijų. Programos rėmuose žiedinės ekonomikos projektai yra suvokiami gan plačiai tai atsinaujinančių išteklių sprendimai, produktų naudojimo prailginimas, produktų kaip paslaugų verslo modeliai, dalijimosi ekonomika bei išteklių naudojimo efektyvinimas ir medžiagų perdirbimas. Įmonės Tesi investicijų fondo parama gali pasinaudoti pagal tris prioritetines fondo kryptis: 1. Rizikos kapitalo investicijos. Šios investicijos yra orientuotos į įmones, turinčias didelio tarptautinio augimo potencialą. Tokios investicijos paprastai siekia 2 15 mln. EUR ir visada yra suteikiamos kartu su privačiais profesionaliais investuotojais, daugiausia su vietiniais ir tarptautiniais rizikos kapitalo fondais. 2. Augimo investicijos. Šios investicijos yra orientuotos į augančias įmonės, turinčias 15-300 mln. EUR apyvartą ir siekiančias didinti savo tarptautiškumą. Investicijos gali būti skiriamos įmonėms siekiant vystyti produktus ir paslaugas, atliekant balanso konsolidavimą, vykdant kompanijų, pramonės ar nuosavybės susitarimus ir kita. Tokio tipo investicijos sudaro mažiausią Tesi fondo dalį, o jų dydis vienai įmonei siekia 5-20 mln. EUR. 3. Pramonės investicijos. Šios investicijos yra skirtos didžiausioms Suomijos pramoninės įmonėms, kurių apyvarta yra nuo 100 mln. EUR, o veikla pasižymi sparčiu tarptautiniu augimu. Tesi fondas investuoja į naujų gamyklų statymą, įrangos įsigijimą ir kitas verslo plėtrai būtinas veiklas. Vidutinis investuojamos sumos dydis siekia 5-20 mln. EUR. 12 pav. Suomijos Bio ir žiedinės ekonomikos finansinė programa (Šaltinis: Business Finland) Inovacijų čekis (ekspertinės konsultacijos) Pagreitis (atsinaujinimas ir pasiruošimas tarptautiniam augimui) MTEP (paslaugos, produkto ar verslo modelio vystymas bei produkto funkcionalumo tikrinimas) Tikslas (ekspertinės konsultacijos inovacinės veiklos stiprinimui) Ekosistemų i- novacijų bendrakūra (MTEP veiklos naujų verslo modelių kūrimui skirtinguose tinkluose ir sektoriuose) Finansinės paramos dydis priklauso nuo įmonės poreikių ir turimų resursų MTEP ir Ekosistemų inovacijų bendrakūros finansavimas galimas ir didelėms įmonėms 100% subsidija 5 000 EUR +PVM 75% subsidija iki 50 000 EUR 50/70% paskola / iki 50% subsidija iki 50% subsidija Paskola/subsidija Viešosios MTEP investicijų priemonės Tyrimai, politiniai projektai ir tarptautiškumu skatinimas Tyrimai, vystymas, atsinaujinimas ir augimas Bendradarbiavimo tinklai 24 https://www.businessfinland.fi/en/for-finnish-customers/services/programs/bio-and-circular-finland 25 https://www.tesi.fi/en/article/tesi-finances-the-circular-economy-through-companies-and-funds/ 21