Nr. 3 ( ) 2012 m. sausio d p. Gediminas JANKAUSKAS Antras bandymas suprasti Jurgà Ivanauskaitæ Alis BALBIERIUS

Transkriptas

1 Nr. 3 ( ) 2012 m. sausio d p. Gediminas JANKAUSKAS Antras bandymas suprasti Jurgà Ivanauskaitæ Alis BALBIERIUS Gediminas JANKUS Penki socialistinio realizmo vakarai Jono Meko þemë / The Land Of Jonas Mekas Alis BALBIERIUS. Ið serijos apie pernykðtes formas. Sausio 20 d., penktadiená, 17 val. Maironio lietuviø literatûros muziejuje (Rotuðës a. 13) Alio Balbieriaus eilëraðèiø rinktinës Skaidrumos sutiktuvës ir fotografijø parodos Jono Meko þemë / The Land of Jonas Mekas pristatymas. 6-7 p. Þodis Ásimintiniausiajam Audronë MEÐKAUSKAITË 2p. Trys parodos Andrius JAKUÈIÛNAS Ðarlotë (Þiema) 10 p.

2 Vyksmas Sausio 10 d. vakarà Kauno menininkø namuose surengta 2011 m. ásimintiniausio Kauno menininko pagerbimo ceremonija. Humoristas Jurgis Gimberis apdovanotas uþ knygà Yra papildomø sàlygø, ir jo pavardë áraðyta Stasio Þirgulio skulptûrinëje kompozicijoje Sparnuotoji kolona. Linksmojo raðytojo pasveikinti susirinkæ draugai ir kolegos demonstravo susiþavëjimà ásimintiniausiuoju ir savo literatûrinius gebëjimus. O tada ir pats J. Gimberis neliko jiems skolingas. Þodis Ásimintiniausiajam Þiûriu, Gimberis filharmonijoje perka bilietà á koncertà. Klausiu, ar ne per brangûs bilietai humoristui. Ne, sako, dar pasikviesiu Jurgá, bus dviem uþ tà paèià kainà. Apie Gimberá kalbëti rimtai neámanoma, nes kuo rimtesnë ðneka, tuo juokingiau. Ðiaip pati pavardë yra plaèiai pasklidusi internete Jurgis Gimberis paminëtas kartø, be Jurgio kartø, vadinasi, tikrai á koncertà ëjo dviese Gimberis atsivedë Jurgá. Vardas daþnas, o pavardë retoka. Paþinojau baleto artistà Minderá, þydà Gvolterá irgi retokos pavardës. Pasidomëjau, ar kuo dar, be humoro, uþsiëmë Gimberiai. Jungtinëje Karalystëje radau veikianèià maðinø prieþiûros firmà Gimber Motors. Motorø remontas, aikðtelë, servisas, kitos paslaugos. Paskambinau, atsiliepë Dþordþas, sako, tuoj pakviesiu tëvà, ðis atsiliepë, pasakiau, kad domiuosi Gimberiø giminës medþiu, tas pakvietë savo senelá, kai dar kartà paklausiau, tarë, kalbëkit su mano motina arba dar geriau su jos senele, toji viskà þino. Ilgai laukiau, koká pusvalandá, o senelis vis kartoja: palaukit, ji dar eina. Po valandos senoji Gimber priëjo ir nustebo argi Dþordþas nieko nepasakë, taigi að jam Kalba Zenono BALTRUÐIO nuotrauka viskà papasakojau prieð 40 metø! Tai tokie tie Gimberiai Jungtinëje Karalystëje. Ogi mûsø Gimberis, kuklus literatûros fronto karys, ðiandien vainikuotas Ásimintiniausio Kauno menininko aureole, yra tikras pavyzdys nelaimingai ir ið aðarø neiðbrendanèiai paskutinei baltø genèiai (su latviais, atrodo, jau viskas baigta) sugeba ðypsotis ten, kur kiti geriausiu atveju teiðsaugojo á ðypsná panaðià grimasà. O tûkstanèiai vieðojo sektoriaus darbuotojø ið viso ðypsenas kaþkur pametë. Dar pasiðypso, kai pasakai susitarsim. Bet kai padovanoji savo knygà ar kompaktinæ plokðtelæ, vël á veidus gráþta neapykantos ir paniekos aplinkai pilnos iðraiðkos. Gimberis yra Gimberis ir visur jis Gimberis. Taip man graþiai kalbant prie manæs priëjo Gimberis ir sako: Baik. Tad ir baigiu. O baigdamas pridursiu bûk mûsø optimizmo, humoro jausmo ir skonio sergëtojas. Tegu Tavo, Jurgi, Skaitiniai ir ateityje turi mums Papildomø sàlygø gebëjimo ásiklausyti, atjautos kitiems ir mokëjimo pajuokauti bet kokiu atveju. Tuomet viskas apsimoka. Giedrius KUPREVIÈIUS, 2012 m. sausio 10 d., Kauno menininkø namai Obrazcovo teatro veikëjas Aplombovas sakydavo mysliu pri vas, tai yra màstau jûsø akivaizdoje... Mano reikalas su màstymu vis prastesnis, tai að ir neapsimetinësiu. Kad ko nors neuþmirðèiau, pasiraðiau. Kalbà skaitysiu ið lapo... Kai mane priëmë á Kauno raðytojø sekcijà, citavau Prutkovà: Að trokðtu ðlovës, ðlovë guodþia þmogø. Man didelë paguoda ir garbë, kad atsidûriau tarp tokiø ðlovingø ir nusipelniusiø meno meistrø. Mano veikla bemaþ þaidimas, todël tuo labiau esu dëkingas mane pripaþinusiems, priëmusiems á savo bûrá profesionalams ir daugeliui, daugeliui kitø þmoniø. Visiems iðvardyti neuþtektø nei laiko, nei vis silpstanèios atminties, tai paminësiu tik savo vaikystës draugà Romà Burkauskà, uþdavusá man teisingà kryptá, taip pat ðiø dienø brangø bièiulá Aleksà Dabulská ir leidyklos Jotema þmones su Virgilijumi Matjoðaièiu prieðaky. Kadaise Kauno dramos teatre maèiau Gintarinæ vilà. Ten buvo toks maþutis epizodas ponia ápylë girtuoklëliui gerà gurkðná pachmielo. Tikrai jums aèiû, ponia, pasakë jis iðgëræs. Tas tikrai jaudina mane dar ir dabar. Þinau, kà tai reiðkia. Pakartosiu to nabago þodþius tikrai jums aèiû. P. S. Gruodþio mënesá Amerikoje numirë garsi ðimpanzë Èita, vaidinusi dar garsesniame filme Tarzanas. Èita iðgyveno dvigubai ilgiau, nei paprastai ðimpanzës zoologijos soduose gyvena. Masinës informacijos priemonës skelbë nugaiðo... Að sakau numirë, nes jai buvo nesvetimi þmogiðki jausmai. Mokslininkai mano, jog ji taip ilgai gyveno todël, kad suprato humorà. Dar kartà tikrai aèiû. Visada jûsø Jurgis Trys parodos Audronë MEÐKAUSKAITË 2 *** Japonø fotografija jau seniai laukta Lietuvoje, taèiau apie tokius tolimus kraðtus daþniau tik pasvajojama net pasaulio globalizacijos laikais. Tiesa, ávairiausi laimingi atsitiktinumai padeda svajonëms pildytis. Ir ðtai japonø menininkø paroda, áveikusi aðtuonis tûkstanèius kilometrø, aplankë Vilniø, o dabar visà savo groþá iðskleidusi Kauno þiûrovams Fotografijos galerijoje. Pernai sukako dvideðimtmetis, kaip Lietuva su Japonija draugauja diplomatiniu lygiu. Ta proga buvo ceremoningai iðgerta daug japoniðkos arbatos, iðlankstyta origamiø, ðokta ir dainuota, surengta fotografijos paroda. Japonijos kultûros ataðë Lietuvoje dþiaugësi tokiu bendradarbiavimu, o atvykusi á Kaunà prisiminë miestà ir kaip Èijunës Sugiharos namus. Tarptautinis fotografijos meno festivalis IN FOCUS rugsëjá pakvietë vilnieèius á parodà Suasmenintas pasaulis: ðiuolaikinë japonø fotografija, kurià galëjo apþvelgti kartu su autoriais bei kuratore. Pasirodo, tai buvo vertinga patirtis, nes Kaune be platesnio konteksto paroda ðiek tiek prarado átaigos. Festivalio vadovë Eglë Deltuvaitë, Japonijà aplankiusi jau tris kartus, pastebëjo, kad neturint nuodugnesniø þiniø apie japonø mentalitetà, religijà ir kultûrà jø fotografijos atrodo kiek kitaip. Mes matome tai, kà vakarieèiai ápratæ matyti. Kita vertus, bendrø, beveik tapaèiø jaunimo problemø galima rasti visur. Lietuvoje pristatomi bûtent jaunøjø labai garsiø ir dar tik einanèiø pripaþinimo link autoriø darbai. Tai kuratorës Mikiko Kikuta sudëliotas ðiuolaikinës japonø fotografijos vaizdas. Nepaisant Japonijà sukrëtusios nelaimës ir tebesitæsianèiø sunkumø á Lietuvà atvyko visi parodos autoriai. Nors jie tik keturi (Daisuke Nakashima, Shinryo Saeki, Karen Sato ir Yumiko Utsu), paroda atrodo ypaè marga ir kiek keista. Lyriðkas, neryðkias, pablukusias fotografijas keièia ypaè spalvingi, ornamentuoti montaþai su daugybe smulkiø detaliø, o ðalia dar ir nedideli objektai þaislai, maþutës, taèiau preciziðkai atliktos fotografijos rankø darbo rëmeliuose. Taèiau kad ir kokia bûtø forma, ji slepia panaðø turiná jauno þmogaus savæs paieðkas pasaulyje. Kuratorë ðiø fotografijø stilistikà apibûdino remdamasi Johno Szarkowskio teorijomis: Ðiuo metu Japonijos fotografija krypsta veidrodþio strategijos linkme. Tai atsitiko po 1990-øjø merginø fotografinio judëjimo, kurio esminiai bruoþai akinama ðviesa bei neryðkus vaizdas, o objektas jø paèiø privatus gyvenimas arba gatvë, kurioje ieðkoma realybës. Naujajai kartai fotografija kaip veidrodis, tai nëra tik bandymas atspindëti vidiná pasaulá, bet ir bûdas gilinantis á save sukurti kitokià raiðkà. Vieni autoriai mëgina kurti savo pasaulá nepaisydami ir kiek galima paneigdami anksèiau egzistavusius dësnius, taisykles, kurie jø jau nebeveikia, sukurti savo fikcijà ir ávardyti jà naujàja realybe. Kiti mëgina ið uþmarðties traukti ankstesnio, gilumines asmenybës ðaknis þenklinanèio pasaulio daiktus, jø laikytis ir stiprëti. Ðiuolaikinis pasaulis daþnai atrodo kaip bauginanti vieta, kurioje sunkiai sekasi rasti sau vietà, natûraliai ásilieti á realijas. Svarbiausia jiems ne iðorë, o vidus, tad parodoje ir galime stebëti suasmenintà pasaulá, kurá savita fotografijos kalba iðreiðkë autoriai, teigia E. Deltuvaitë. Galbût todël darbuose nematyti þmoniø, jokiø portretø, nes þvilgsnis nukreiptas tik á save. Norint perskaityti japonø fotografø þenklus, kiekvienam teks pasitelkti intuicijà. Festivalio organizatorë teigia pastebëjusi gana nemaþai japonø ir vakarieèiø mentaliteto skirtumø. Mes didþiàjà parodos dalá, spalvotà ir þaismingà jos estetikà priskiriame ironijos akordais grojanèiam kièui, taèiau japonams tai gali bûti iðties graþu be jokio sarkazmo ir cinizmo. Prisiminus karnavaliðkà Tokijo jaunimo gatvës madà, tai visai nestebina. Y. Utsu, savo fotografijose naudojusi Marijos skulptûras, ðiek tiek baiminosi jas rodyti Vakarø ðalyse, kuriose jos darbai gali bûti suprasti kaip pasityèiojimas. Jai tai labiau estetinis þenklas, neturintis jokio etinio, moralinio ar religinio krûvio. Lygiai taip pat mes m. sausio d., Nr. 3 ( ) galime nepastebëti japonams svarbiø nuostatø, pasaulio suvokimo subtilybiø. Sh. Saeki fotografijos vakarieèiams primena áprastà reportaþà, o jiems tai tarsi kasdienybës vogimas, savitas, mums sunkiai suvokiamas ritualas, sklindantis ið vis dar gyvo religinio bûvio gelmiø. Japonui gali atrodyti ðventvagiðka fotografuoti apleistus namus, kuriuose ir po keleriø metø vis dar dûla niekieno nepaliesti, nepavogti buvusiø ðeimininkø daiktai. Taèiau jiems beveik nusitrynusios vakarieèiams tokios svarbios asmenybës privatumo ribos. Net garsai, besiskverbiantys pro plonas namø sienas pas kaimynus, nieko nevargina ir nestebina, nes japonai nuolat jauèia ypatingà ryðá vieni su kitais. Japonijà ásivaizduojame kaip kontrastø ðalá, kurioje susilieja senasis tikëjimas, labai tvirtos, iki ðiol iðlikusios senosios vertybës, moralinës normos bei technikos, paþangos, ekonomikos plëtros nualinta kasdienybë. Visa ði beveik spengianti átampa, palietusi jaunus menininkus, atsivërë ir fotografijose. Viena skaudþiausiø parodø, nepaisant jos ornamentikos ir aþûro. Nukelta á9p. Karen SATO. Yumiko UTSU. Daisuke NAKASHIMA.

3 m. sausio d., Nr.3( ) Gediminas JANKAUSKAS Dar neþinia, kà mums atneð Drakono metai, bet jau galima dràsiai teigti, kad lietuviø kinui jie prasideda sëkmingai. Mat ekranuose pasirodo ilgai ir su nerimu laukta raðytojos Jurgos Ivanauskaitës romano Mieganèiø drugeliø tvirtovë ekranizacija. Su pertraukomis (dël kûrybinæ grupæ dalimis pasiekianèio finansavimo) net trejus metus kurtas filmas, þinoma, nesulauks tokio þiûrovø dëmesio kaip pelningiausia visø laikø lietuviðka juosta Tadas Blinda. Pradþia, bet lyginti ðiø dviejø filmø visai nereikia. Greièiau juos galime laikyti dviem diametraliai prieðingais poliais. Vienas þenklina komercinio kino plaèiajai publikai teritorijà, kitas filmus, skirtus màstantiems þiûrovams. Ðios dvi tendencijos retai susitinka. Labai savitai (ir su specifiniu humoru) tokià padëtá pakomentavo Mieganèiø drugeliø tvirtovës reþisierius Algimantas Puipa: Juokais sakydavau platintojams: Neskubëkime filmo iðleisti á ekranus, tegul nusëda Blindos arkliø dulkës, kad nesutryptø mûsø drugeliø. Prieð penkerius metus A. Puipa jau pabandë kinematografiniais vaizdais paversti savità J. Ivanauskaitës literatûriná pasaulá aisiais Lietuvos ekranuose pasirodæs Nuodëmës uþkalbëjimas, ko gero, buvo vienintelis lietuviðkas filmas, kurio premjeros dþiaugsmà aptemdë tamsus mirties ðeðëlis. Ðis filmas turëjo tapti J. Ivanauskaitës debiutu kine. Kinas visada buvo mano didþioji meilë, ne kartà vieðai sakë garsi raðytoja ir kovotoja uþ Tibeto laisvæ. Prieð mirtá ji dar spëjo pamatyti Antras bandymas suprasti Jurgà Ivanauskaitæ Nuodëmës uþkalbëjimà, kurio scenarijus paraðytas remiantis jos knygø Ragana ir lietus, Placebas ir Sapnø nublokðti motyvais. Anot reþisieriaus, tai istorija apie vyrø paþemintas, maiðtaujanèias moteris, kurios iðsivaduoja tik kitoje realybëje. Skausminga jaunos moters aistra kunigui ir gyvenimo vidurio sulaukusios psichoterapeutës intymus dienoraðtis, kurá leista perskaityti visiems norintiesiems. Euroromano ir eurokino spàstuose Iki pirmojo filmo J. Ivanauskaitës kûriniø motyvais Lietuvoje jau buvo susiformavusi nemenka raðytojos gerbëjø armija. Trys Nuodëmës uþkalbëjimà ákvëpusios knygos vadintos lietuviðkais bestseleriais, o kai kas jas net ásidràsino pakrikðtyti euroromanais. Vakarø Europoje ðis terminas atsirado pasirodþius intelektualiam Umberto Eco detektyvui Roþës vardas, bet ðiuo metu jis ten vartojamas labai retai. Kritikas ir vertëjas Laimantas Jonuðys pirmuoju J. Ivanauskaitës euroromanu pavadino Raganà ir lietø pirmà jo tiraþà, kaip pamename, sëkmingai padëjo iðplatinti fotomenininko Rimanto Dichavièiaus Reþisierius Algimantas Puipa. vadovaujama cenzoriø komisija, vieðai paskelbusi, kad knygoje aptikta pornografijos poþymiø. Geresnës reklamos negalëjo bûti jau kità dienà pornografinis romanas dingo nuo prekystaliø. O ið autorës imta laukti ko nors panaðaus. Po teisybei, Jurgos literatûrinis fenomenas tiksliausiai apibrëþiamas dviem þodþiais erotika ir egzotika. Geriausiai ðiø þiedø derinys atsiskleidþia kosmopolitiniame pasaulyje ir iðlaisvintame ið konkretaus laiko kontekste. Tokioje universalioje koordinaèiø sistemoje atsiranda puiki galimybë manipuliuoti ávairiø kultûrø þenklais, dëlioti juos á talpias metaforas. J. Ivanauskaitë gerai perprato ðá menà, bet visame pasaulyje skaitomais euroromanais jos knygos vargu ar taps. Pasaulinës literatûros kontekste jos neatrodo tokios originalios ir dràsios kaip lietuviðkø tradicijø ðalyje. A. Puipos filmas Nuodëmës uþkalbëjimas taip pat pretendavo á eurokino statusà. Turintis darbo su uþsienio prodiuseriais patirties reþisierius bandë iðvesti europietiðkà vidurká ir viename filme patenkinti ávairius skonius. Tai buvo uþkoduota jau atrenkant scenarijaus medþiagà. Juk Placebas kur kas rimtesnë literatûra nei Sapnø nublokðti. Antroji knyga pirmosios ðviesoje atrodo kukliau ir akivaizdþiai linksta á pigaus populiarumo pusæ. Nukelta á4p. 3 Janina Lapinskaitë Monika.

4 TILTAI m. sausio d., Nr. 3 ( ) Antras bandymas suprasti Jurgà Ivanauskaitæ Atkelta ið 3 p. Vadinasi, aritmetinis rimtesnio bei vulgaresnio (kitaip tariant, paprastesnio ) stiliø vidurkis visada bus þemiau aukðtesnës þymos. Tokie aritmetiniai eksperimentai kartais duoda laukiamà rezultatà ir gerokai papildo naujos kokybës vartotojø bûrá. Bet visada tyko pavojus prarasti tikslinæ auditorijà. Arba, kosmopolitiðkai kalbant, elektoratà. O A. Puipa seniai turi gana nemaþà iðtikimø fanø bûrá, kuris ið ðio reþisieriaus laukia ne tik gero ir originalaus kino, bet ir su malonumu kolekcionuoja jo paradoksalius puipizmus. Vykæ bandymai poruoti filmus A. Puipa ne kartà árodë esàs vienas þymiausiø savo kartos menininkø, geriausius filmus ( Velnio sëkla, Moteris ir keturi jos vyrai, Procesas ) pastatæs pagal lietuviø ir pasaulinës literatûros veikalus. Reþisierius mëgsta kurti filmus poromis, siedamas du panaðios stilistikos ir temomis artimus kûrinius á savotiðkas dilogijas. Holgerio Drakmano novelës motyvais pastatyta Moteris ir keturi jos vyrai (1983 m.) lengvai rimuojasi su penkiolika metø vëliau pasirodþiusia Elze ið Gilijos (1999 m.), kurios pagrindà sudaro Vytauto Þalakevièiaus scenarijus pagal Maþosios Lietuvos raðytojo Ernsto Wycherto novelæ. Logiðka Amþinosios ðviesos (1987 m.) tàsa tapo Bilietas iki Tadþ Mahalo (1990 m.). Abiejø filmø scenarijus raðë Rimantas Ðavelis, o jo bendramintis A. Puipa nauju rakursu paþvelgë á chrestomatinæ lietuviø kinui klasiø kovos temà. Akivaizdi dvasinë ir stilistinë giminystë sieja Velnio sëklà (1979 m.) su ðiek tiek vëliau kurtu A. Puipos darbu Arkliavagio duktë (1981 m.). Pirmojo filmo siuþetà ákvëpë Petro Cvirkos novelë, antrasis buvo statomas Antano Vienuolio Þukausko ðimtosioms gimimo metinëms. Abiejø istorijos plëtojosi XX a. pradþios lietuviðkame kaime. Bet literatûra toks tada buvo A. Puipos credo turi bûti medþiaga, kuri tik meniðkai adaptuota gali virsti savarankiðkà reikðmæ turinèiu filmu: Nesu þodþio perkëlimo á ekranà ðalininkas. Paprastai knyga, kurios siuþetu remiuosi kurdamas filmà, man yra þemëlapis, padedantis orientuotis á galutiná tikslà, autoriná kino kûriná. Apie moteris, kurios iðdráso uþminti ant vyro ðeðëlio Dar vienà ádomià A. Puipos filmø porà sudaro du bandymai adaptuoti kinui J. Ivanauskaitës prozà. Kai buvo kuriamas Nuodëmës uþkalbëjimas, raðytoja praðë nedaryti jos knygø klono. Tokia autorës avansu iðsakyta indulgencija leido reþisieriui ieðkoti savitø interpretacijos intonacijø. A. Puipa pasirinko tikrai intriguojantá þiûros taðkà: Noriu sukurti filmà apie moteris, kurios iðdráso uþminti ant vyro ðeðëlio (kai kuriose ðalyse tai didelë nuodëmë...) Eksperimentas buvo dràsus ir, tiesà sakant, ne itin vykæs. Nieko áþeidþiamo ðiuose þodþiuose nëra. Kiekvienas menininkas turi teisæ á nesëkmæ. Svarbu, kad ið jos bûtø pasimokyta, uþuot uþbëgus uþ akiø bûsimiems vertintojams ir per premjerà neatsakingai pareiðkus: Man ðitas filmas yra tobulas. Dabar jûs turite man árodyti, kad taip nëra. Kad filmas Nuodëmës uþkalbëjimas ne ðedevras, galima árodinëti ilgai ir nuobodþiai. Ðiø eiluèiø autorius savo argumentus, pagyras ir priekaiðtus kûrëjams Nemuno puslapiuose (2007 m. kovo 15 d.) iðdëstë tuoj po filmo premjeros. Malonu konstatuoti, kad antras bandymas ábristi á tà paèià upæ kur kas labiau vykæs. Galbût Nuodëmës uþkalbëjimu prasidës kitas mano kaip kûrëjo etapas, kuriame dominuos moterø istorijos, taip prieð penkerius metus filmo savitumà komentavo A. Puipa. Lietuvos vaidybiniame kine ið tikrøjø tradiciðkai dominavo vyrai. Bet, tiesà sakant, A. Puipos filmuose ir anksèiau nestigo ádomiø moteriðkø charakteriø. Nijolës Oþelytës strazdanota amerikietë Dela ( Nebûsiu gangsteris, brangioji, 1978 m.) ir lietuvaitë kaimietë Kamilë ( Arkliavagio duktë ), Eugenijos Pleðkytës ûkininkë Morta ( Velnio sëkla ), Virginijos Kelmelytës Amilia ( Amþinoji ðviesa ), Daivos Stubraitës Veronika ( Þuvies diena, 1989 m.), Janina Lapinskaitë ( Elzë ið Gilijos ), pagaliau Jûratë Onaitytë filme Moteris ir keturi jos vyrai ðie ir kiti pavyzdþiai seniai árodë, kad moters pasaulis reþisieriui ir anksèiau nebuvo terra incognita. Kas kita erotika ir psichoanalizë, be kuriø á europlatybes niekaip neiðlaviruosi. Ir vieno, ir kito Nuodëmës uþkalbëjime netrûko. Kino scenarijuje panaudota raðytojos kûrybos magijai bûdingø elementø: sapnø, kûniðkos aistros, saviþudybës nuojautø. Ir á ðià pavojingà þemæ reþisierius þengë dràsiai, nors suprato, kad tradicijø kine vaizduoti ir viena, ir kita neturime. Su psichoanalize kiek paprasèiau. J. Ivanauskaitës tekstuose froidizmo ir jungizmo citatø (atvirø ir uþslëptø) tikrai nemaþai. Todël, iðplëtojus psichoanalitikës personaþà, galima traukti ið pasàmonës gelmiø tûnanèius vaizdinius ir kankinanèius geismus ávardyti psichoanalizës terminais. Kunigo geidþianti Vika pasakoja apie savo iðgyvenimus psichoterapeutei ir, anot reþisieriaus, klausydamasi intymiø iðpaþinèiø, psichoterapeutë pradeda eiti tais paèiais nuodëmiø ratais kaip jos pacientë, o finale jos pasikeièia vietomis neaiðku, kas yra ligonis, o kas jo guodëjas. Ðis metodas iðlieka ir Mieganèiø drugeliø tvirtovës ekranizacijoje. Ðá kartà ne pro ðalá Pristatydamas Mieganèiø drugeliø tvirtovæ Vilniuje A. Puipa prisiminë jam ilgam ástrigusià reakcijà á Nuodëmës uþkalbëjimà : Viena gera kino kritikë prieð penkerius metus paraðë straipsná, kuris prasidëjo þodþiais, kad A. Puipa jau dvideðimt metø yra lietuviðko kino viltis. Að kokius trejus metus vaikðèiojau kaip povas, nes maniau, kad esu pats kieèiausias, kol ji man atsitiktinai neiððifravo: Tu esi talentingas, ir ið tavæs visà laikà kaþko laukiama, bet eina metai, tu kuri filmus, bet visada pro ðalá. Dabar A. Puipa viliasi, kad Mieganèiø drugeliø tvirtovë ir bus tas jo kûrinys, kuris pagaliau neðovë pro ðalá. Þiûrovai, kurie skaitë Mieganèiø drugeliø tvirtovæ (o á kino teatrus visø pirma eis bûtent jie), pastebës, kad knyga ir filmas labai skiriasi. Pasak reþisieriaus, nëra galimybës ekranizuoti visos á 440 romano puslapiø sudëtos istorijos, todël filmas nëra knygos atpasakojimas: jo kitokia pabaiga, pakito ir pagrindinë istorija, kai kurie akcentai sudëti visai kitose vietose. Ði operacija buvo tiesiog bûtina, nes skaitant knygà perðasi vienareikðmë iðvada, kad tokià literatûrà paversti kinu beveik neámanoma. Pati J. Ivanauskaitë yra sakiusi, kad mintis paraðyti Mieganèiø drugeliø tvirtovæ gimë, kai ji buvo pakviesta kaþkokiam skandinavø simpoziumui parengti paskaitø ciklà apie moterø padëtá Lietuvoje: smurtà, emigracijà, buitinius konfliktus. Po paskaitø ði tema vis nedavë ramybës, kol galiausiai virto romanu. Jo stilistikà, ko gero, puikiausiai iliustruoja viena citata, kurià Jurga atiduoda romano herojei Monikai: Labai daug skaitau iki ðiol, net pagalvoju, kad po skrodimo patanatomai mano gyslose ras sustingusius þodþius, plauèiai bus uþkimðti sàvokø nuosëdomis, skrandis ir þarnynas pripildyti prarytø romanø, kepenys ir inkstai uþnuodyti laikraðtiena ir moterø þurnalø tekstais, o smegenys gûðis sukempinëjusios nuo internetinës raðliavos. Skaitant áspûdingos apimties knygà, paraðytà dienoraðèio principu, kiekviename puslapyje tenka brautis pro keistà minèiø raizgalynæ, kurioje atviri genitaliniai fiziologizmai kaitaliojami su citatomis ið feminizmo teorijos veikalø ( Simona De Bovuar raðo, kad ilgai poroje gyvenanèiø sutuoktiniø seksas niekuo nesiskiria nuo vieniðos masturbacijos ), budizmo traktatø ( Buda teigë, kad patiems skirtingiausiems individams yra bûdingos trys pagrindinës savybës: laimës troðkimas, kanèios vengimas ir mirties baimë ), socialiniø tarnybø iðleistø broðiûrø ( pirminës kontrolës atstovai keièia savo aplinkà, kad ji atitiktø jø lûkesèius, antrinës kontrolës þmonës prisitaiko net prie 4 Giedrë Giedraitytë bravûriðkai suvaidino Gitanà. klaikiausiø aplinkybiø, praradæ bet kokià viltá maiðtaut ir prieðintis ) ir tarptautiniø þodþiø þodyno ( Disociacija kai aukos uþmirðta baisiausius ávykius ). Sukurti kino ið tokios þodinës eklektikos tikrai neámanoma. Skaityti kitas reikalas. Todël scenarijø A. Puipa raðë pagal jam priimtinà, ir ne kartà gerà rezultatà davusá principà Filmuoti tai, kas neparaðyta Tai, kas uþfiksuota knygoje, pati autorë reziumavo taip: Romane susipina trys siuþetinës linijos: prekyba moterimis, amþiaus vidurio krizë ir Apokalipsë. Gali pasirodyti, kad ðios temos niekuo nesusijusios, taèiau, pasak Drugelio efekto arba Chaoso teorijos, peteliðkës sparno plastelëjimas Amazonës dþiunglëse sukelia taifûnà Japonijoje. Taigi á vergijà parduotos lietuvës merginos kanèia ir paþeminimas galbût priðaukia uraganà Meksikos álankoje, o Pasaulio pabaigos akivaizdoje nebejaunø þmoniø paskutinë meilë atrodo saldesnë uþ pirmàjà. Net ir liûdniausi dalykai kartais iðspaudþia ne aðaras, o ðypsenà. A. Puipa teisingai pasielgë, neakcentuodamas jau seniai tiraþuotos ir nuo daþno vartojimo banalybe tapusios Drugelio efekto teorijos, ne tik suformuluotos mokslininko Edwardo Nortono Lorenzo ( Ar gali drugelio sparnø plazdenimas Brazilijoje sukelti tornadà Teksase? ), bet ir vaizdþiai iliustruotos fantasto Ray aus Bradbury apsakyme Griaustinio garsas. Atsisakë ir pritemptø literatûriniø asociacijø su Apokalipse. Ir gerokai transformavo ðiais laikais daþniausiai komedijose eksploatuojamà amþiaus vidurio krizës temà. Jà greièiau ákûnija Monikos vyras Linas (knygoje plastinis chirurgas, o filme advokatas), susiradæs jaunesnæ þmonà ir siûlantis Monikai civilizuotai iðsiskirti. Bet jis, kaip ir daugumoje A. Puipos filmø, kuriuose dominuoja moterys, lieka siuþeto paraðtëse tiesiog anemiðka, neatsakinga, egoistiðka, tvirto vyriðko stuburo stokojanti bûtybë. Net plika akimi matyti, kad Linas (já suvaidino Kauno maþojo teatro vadovas, reþisierius Vytautas Balsys) A. Puipà domina kur kas maþiau negu pagrindinis moteriðkas filmo kvartetas Monika (jà vaidina reþisierë Janina Lapinskaitë) ir trys á Lietuvà ið Vokietijos pargabentos jaunos prostitutës. J. Lapinskaitë A. Puipos filmuose jau vaidino ryðkiø epizodø beprotæ þmogþudæ juostoje Moteris ir keturi jos vyrai ir valdingàjà ðeimininkæ Grytà Elzëje ið Gilijos bet pagrindinis Monikos vaidmuo tapo tikru iððûkiu, su kuriuo ji puikiai susidorojo. Jos Monika visai kitokia, nei J. Ivanauskaitë jà charakterizuoja knygos puslapiuose: Amþius per keturiasdeðimt nieko apie mane nepasako, nes tebesu sustingusi dvasinëje mergystëje, kurios plëvës nepraplëðë net patys aðtriausi ávykiai. Ðie Jurgos maniera paraðyti þodþiai yra literatûra skaitymui. Kaip ir dar vienas charakteringas Monikos dvasinës bûsenos potëpis ji stengiasi ásiskaudinti, savo smegenø þievëje surasti þaizdà ir jà draskyti nepakenèiamai aðtriais vaizdiniais. Laimë, nei reþisierius, nei pagrindinio vaidmens atlikëja tokiø literatûriniø abstrakcijø nesistengia akcentuoti. Jie pasirenka subtilesná ir kinematografiðkesná kalbëjimà ne literatûriðkai apdorotomis frazëmis, o kur kas iðkalbingesnæ vaizdø polifonijà. Reflektuoti aplinkà Vienoje diskusijoje apie dabartiná lietuviø kinà kritikë Rasa Paukðtytë gana áþvalgiai suformulavo bendrà mûsø filmø vardiklá: Kad ir koks geras ar blogas bûtø dabartinis lietuviø kinas, jis vis dëlto reflektuoja aplinkà ir stengiasi jà apibrëþti. Labai taikliai pastebëta! Kiekvienas reþisierius tai, þinoma, daro savaip, bet kol kas labiausiai identifikuoti savo santyká su tikrove pernai pavyko Ðarûnui Bartui ( Eurazijos aborigenas ), o ðiemet A. Puipai. Mieganèiø drugeliø tvirtovës medþiaga pateikia daug to, kas dabartinio pasaulio þiniasklaidoje labiausiai vertinama. Emigracija, prostitucija, plastiniø operacijø manija, atsitiktiniai seksualiniai ryðiai, moraliniø vertybiø iðsigimimas, glamûrinës spaudos diegiama hedonizmo filosofija ir sëkmës bet kokia kaina kultas tokiame kontekste nebelieka vietos natûraliems jausmams ir senamadiðkam þodþiui dvasingumas, kurá jau darosi gëda iðtarti garsiai. O kas tada lieka? Tik siaubà kelianti mirties baimë, baisi dvasinë tuðtuma ir didþiausia bausmë save patá iðdavusiam þmogui vienatvë. Ir jokios piligrimystës á Tibetà neiðgelbës. Daþniausiai inercijai pasidavæ þmonës taip ir sukasi uþburtame nykios egzistencijos rate. Nutraukti toká bëgimà vietoje gali tik koks nors netikëtas ávykis. Pavyzdþiui, toks, koká kartà patyrë namo gráþtantys Monika ir Linas, kai po jø automobilio ratais staiga puolë nusiþudyti pasiryþusi prostitutë Larisa. Ðis, anot Jurgos, peteliðkës sparno plastelëjimas tampa katalizatoriumi, kuris iðprovokuoja vëlesniø ávykiø (domino kauleliø?) griûtá, ir Monikos gyvenimà tarsi nepermaldaujamos antikinës lemties ranka stumia á tragiðka atomazgà. Atsikratæs (daþnai erzinanèios) romano eklektikos ir sukoncentravæs dëmesá á moteriðkà kvartetà Monikos santykius su jos savo namuose (tapusiuose Mieganèiø drugeliø tvirtove ) priglaustomis jaunomis prostitutëmis reþisierius A. Puipa pakyla á naujà profesinës brandos lygá. Mëgindamas filmuoti tai, kas neparaðyta, reþisierius atranda daug svarbiø dalykø. Supratau, koks að esu primityvas moterø pasaulyje, valiûkiðkai ðypsodamasis per filmo pristatymà pasakë A. Puipa. O filme vos kelias sekundes ðmëstelëjæs trumpuèiame taksisto epizode, jis drëbtelëjo dar vienà ðiltø katuèiø vertà autoironiðkà puipizmà, kurá iðtarti ryþtøsi toli graþu ne bet koks save vertinantis menininkas. Dþiaugiamës graþia premjera, pone Algimantai! Aèiû uþ taiklø ðûvá ne pro ðalá.

5 m. sausio d., Nr. 3 ( ) TILTAI Penki socialistinio realizmo vakarai Gediminas JANKUS Taip, tai nepaprasta Aleksandro Volodino veikalo Penki vakarai adaptacija Kauno kamerinio teatro scenoje. Tai neeilinë priplëkusios sovietinës realybës reanimacija, nuspalvinta sumeluota nostalgija, dirbtiniais jausmais, kliðiø prismaigstyta vaidyba ir ðleikðèia, perdëm subuitinta stanislavskiðkai realistine reþisûra. Sunku patikëti, kad mûsø laikais, teatrams jau kaþi kada atsisakius buitinës-psichologinës traktuotës, viso to sovietmeèiu vyravusio, liûdnai pagarsëjusio socialistinio realizmo tiksliau, visapusiðko melo metodikos, jau seniai pasitelkiantiems kad ir vaizdo projekcijas, scenos nuardymus, instaliacijas ir performansus, dar ámanomas toks reþisûrinis primityvizmas, toks niekuo nepaaiðkinamas graþus, realistinis gráþimas á tik sovietmeèiu masiðkai teatruose naudotø ðtampø nelaisvæ. Kodël? Ir spektaklio pradþioje, ir pabaigoje neradau atsakymo, kam ir dël ko pasirinktas bûtent ðis veikalas, kodël bûtent taip jis traktuotas, ko siekë reþisierius, kûrybinë grupë ir galø gale pats teatras. Kam reikalinga tokia neutralaus neva metraðtininko poza, kodël kiekvienas dramaturgo atsidûsëjimas priimamas kaip ðventa dogma, kodël, vaizduojant melu ir ideologija grástà veidmainystæ, viskas atliekama rimtais veidais, kietai suèiauptom lûpom ir baltakiuojanèiom akim? Kodël nëra në uþuominos á ironijà, þaismà, lengvà pajuokà ar paðaipà, ið mûsø laikø þvelgiant á toká tolimà, dar Stalino áðalo sukaustytà buvusià plaèiàjà tëvynæ? Kodël tokia netikëta pagarba ðiam, regis, dar 1959 m. paraðytam veikalui, paraðytam pagal visus to meto bolðevikinio meno kanonus, þinoma, naudojantis ir ðiokiomis tokiomis chruðèiovinio atðilimo lengvatomis? Kodël apskritai nëra në kvapo statytojø moralinës pozicijos ar poþiûrio? Gerai, bala nematë tø scenos instaliacijø ir perturbacijø, taèiau kai reþisûra iðnyksta veikalo remarkose ir reikðmingose aktoriø pauzëse ar rankø mostuose, tenka susimàstyti dël keliø dalykø dël kûrëjo meninës atsakomybës ir moralinës pozicijos. Pasirinkdami veikalà ir traktuotæ statytojai, savaime aiðku, daugmaþ atskleidþia savo nuostatas, estetines paþiûras, pasaulëþiûrà ir pozicijà. Todël ir kalbame apie Gyèio Padegimo, Jono Juraðo, Jono Vaitkaus teatrus, jø mokyklas, labai skirtingas, taèiau ypaè ryðkias, ásimenanèias, kalbanèias atvirai ir nuoðirdþiai apie mûsø skaudulius, netektis, viltis. Akivaizdûs ðiø scenos meistrø moraliniai imperatyvai, pilietinë pozicija ir savo aukðtos misijos suvokimas. Pakanka prisiminti G. Padegimo JAH, J. Juraðo Apsivalymà Kauno dramos teatro scenoje ar J. Vaitkaus reþisuotà Henriko Ibseno Visuomenës prieðà Vilniaus nacionalinëje dramoje, dar gana naujus pastatymus, su didþiule vidine jëga bylojanèius apie skaudþius istorinius lûþius, individo ir masës konfliktà, iðdavystës ir kolaboravimo kainà. J. Vaitkus metë eiliná iððûká liberaliajai liokajiðkai dvasiai, nûnai vyraujanèiai ne tik sostinës kabinetuose, J. Juraðas átaigiai prabilo apie pokario metø sovietizacijà, sovietiniø okupantø siautimà ir iðdavystæ, G. Padegimas, scenos meistras kultûrosofas, atgaivino ir prikëlë mistiðkà kûrëjà, dvasios maiðtininkà ir pranaðà J. A. Herbaèiauskà, nesutaikomà bet kokios prievartos (þinoma, ir kultûrbolðevikinës) prieðininkà, pateikë itin preciziðkà prieðkario Laikinosios sostinës kultûrinæ ir politinæ studijà, atskleisdamas gilumines Nepriklausomybës pakasynø prieþastis, ir visa tai padarë naudodamas ne tik modernias priemones vizualizacijas bei tiesiogines transliacijas. Jis tai atliko degdamas, tikëdamas, teigdamas, átikindamas kitus, visø pirma aktorius, kurie taip pat, atsidûræ JAH fejerijoje, gyveno, kentëjo, kovojo uþ savo tiesà, uþ lietuvybæ ir laisvà dvasià. Kaipgi paaiðkinti, kad tokiame pilietine gyvastimi ir moraline pozicija pulsuojanèiame fone atsirado ðis anemiðkas, bekraujis, sovietinës Slava (Vytautas Gasiliûnas), Tamara (Eugenija Bendoriûtë). Katia (Simona Bladþenauskaitë), Iljinas (Aleksandras Rubinovas). 5 nostalgijos prisodrintas darinys? Kaip paaiðkinti, kad Kamerinis teatras, neseniai suvirpinæs ðirdis Daivos Èepauskaitës veikalu Diena ir naktis, reþisieriaus Stanislovo Rubinovo pakylëto á tragiðkos holokausto istorijos ir akistatos su sàþine lygmená, ðalia repertuare turi ir toká sovietiná reliktà? Galgi viskas paprasta ir banalu. Atsirado reþisierius, sumanæs supaþindinti þiûrovus kaunieèius su, jo ásitikinimu, klasikine, veik tobula sovietine pjese, ir ðit idëja ágyvendinta. Taèiau kam? Kam ði sceninë vizualizacija, gyvasis teksto paveikslas, atgijusi iliustracija? Reþisierius Algimantas Pociûnas bûtent taip iliustratyviai ir primityviai traktavo ðá neblogai þinomà veikalà, nuskalambintà dar Nikitos Michalkovo pagarsëjusiame sovietmeèio filme, ir sunku suvokti, kodël bûtent tokio sprendimo ir traktuotës griebësi keliaujantis reþisierius juk akivaizdu, kad nei kûrybinio ginèo, nei polemikos, nei ðarþo ar, neduokdie, paðaipos ðiame pastatyme ir su þiburiu nerasi. Uþuot dràsiai þvelgæs á subanalintà, kanonine tapusià melodramà, uþuot rinkæsis nûdieniðkà, modernø, þaismingà ar pajuokiamà poþiûrá á to laikotarpio socialinius santykius, dirbtinumà, komunizmo statytojø moraliná kodeksà, darbo spartuolius ir gamybinius laimëjimus darnios sovietinës ðeimos fone, A. Pociûnas pasitelkia socialistinio realizmo metodikà ir patetiðkai uþgæsta aktoriams kaip reþisierius, palikdamas jiems pareigà sàþiningai murkdytis Nemirovièiaus-Danèenkos hiperrealizmo pinklëse. Ko vertos nuolat skambanèios sovietmeèio dainuðkos, socialiai aktyvuotos entuziazmo patarðkos, tas sovietinis popsas, kurio fone vyksta realistinës herojø neva dramos. Ko verta skrupulingai sàþiningai atkurta apranga, buities detalës, rezginëlës, plastmasinës gëlës ir iðkabinëti áspëjimai rusø kalba. Ko vertas geleþinkelio stoties bufetas su ðniaukrojanèiu graþdane pasaþyri, pûstaðoniais grafiniukais ir natûralistine kultûringo nugërimo scena... Tokias vertybes galëèiau vardyti ilgai, tik ar reikia? Nejau statytojas nejauèia, kad savo rimtumu ir neva istoriðkumu kaip tik atrodo juokingai pretenzingas ir tuðèias? O gal tai buvo pagrindinis sumanymas bûtent tik imituoti, vaizduoti istoriðkumà? Tuomet tokia imitacija itin gudriai uþmaskuota ir nelabai nuovokiam þiûrovui neákandama. Senais sovietmeèio laikais kiekvienas teatras Lietuvoje, kaip ir kitose sàjunginëse respublikose, repertuare privalëjo turëti vienà ar keletà sovietiniø broliðkø dramaturgø veikalø. Taèiau ir tada ieðkota originalesniø, ádomiø kûriniø, galø gale bandyta scenoje iðvengti sovietiniø kliðiø, kalbëti Ezopo kalba. Dabar ðio reikalavimo nëra kai kuriuose pastatymuose nëra ne tik Ezopo, bet jokios kalbos: nei simbolinës, nei atviros, nei skaudþios. Ar tokie pokyèiai turëtø stebinti? Ar A. Pociûnas iðimtis Kaune? Kà jûs. Jis turi daug bendraminèiø. Á lietuviðkà scenà skinasi kelià ir kiti socialistinio realizmo apologetai visø pirma Gorkis su savo dugnais, vasomis ir þeleznovomis. Ir daugiau sovietiniø autoriø. Reanimuojami, pagraþinami, kilstelëjami ant koturnø... Pakylëtas A. Volodinas ir jo personaþai scenoje atrodo it skaisèiai iðdaþytos mumijos, atgijusios marionetës, kurias pakiliai bando vedþioti reþisierius, taèiau tai, pasak Daniilo Charmso apraðyto Semiono Semionovièiaus, ko gero, optinë apgaulë kaip su muþiku, kuris ið puðies rodë kumðtá. Uþsidedu akinius rodo kumðtá, tai yra, reþisuoja. Nusiimu nëra kumðèio, kitaip tariant, reþisieriaus... Þodþiu, kad ir kaip þiûrëtum, optinë apgaulë toji A. Pociûno reþisûra. Todël aktoriai bando manytis pagal savo talentà, mokyklà ir gebëjimus. Akivaizdus vienas nurodymas realistinë, psichologiðkai motyvuota vaidyba. Nes kitaip grieþtas nemirovièiaus-pociûno ne veriu. Ne veriu. Að tikiu. Patikëjau geriausiais talentingø aktoriø ketinimais ir apgailestauju, kad jiems teko murdytis sovietinëse paplavose, vaizduojant pakylëtus jausmus, tikrà meilæ, aukðtà moralæ ir gërio pergalæ prieð klastà ir veidmainystæ. Juk visa tai melas, socialistinio realizmo melas, leidþiantis ðiek tiek parodyti kai kurias personaþø klaidas, menkus nuokrypius ir silpnybes, taèiau jie tuoj pat didaktiðkai pasitaiso, tobulëja ir toliau kuria ðviesià komunizmo ateitá. Iljinà ir Tamarà kaþkokio ðmaikðtuolio pakrikðtytus Odisëjumi ir Peneleope (juokingiausio apibûdinimo titulas garantuotas) vaidina Aleksandras Rubinovas ir Eugenija Bendoriûtë. Realistiðkai vaidina. Sodriai. Rusiðkai. Stanislavskiðkai. Aleksandras graþiai skambina gitara ir dûsaudamas dainuoja apie putinà (toká augalà) rusiðkai. Pardavëja Zoja (Asta Steponavièiûtë) realistiðkai ir sodriai vaidina meilës iðsiilgusià prisirpusià vyðnià ir átikinamai vilioja Iljinà. E. Bendoriûtë labai realistiðkai vaikðto, rûpestingai auklëja jaunàjá studentà Slavà (Vytautas Gasiliûnas) ir stropiai slepia savo jausmus Iljinui. Katia (Simona Bladþenauskaitë) labai realistiðkai ir átikinamai apsvaigsta nuo keliø stiklinaièiø, be to, ji nuoðirdi ir natûrali scenose su studentu Slava, kuris, kaip jaunosios kartos atstovas, nematë karo ir dël to jauèiasi gan dràsiai ir laisvai. Inþinierius Timofejevas (Gintautas Bejeris) taip pat realistiðkas, jis toks pats realus, kaip ir jo ar draugo Iljino skrybëlë, jis labai efektingas scenoje su reflektoriumi finale, kai tasai sprogsta ir uþpildo socialistinæ scenà dûmø kamuoliais... Ðit, pamaniau, dabar reþisierius tvykstels koká antisovietiná akibrokðtà... Deja. Dûmai iðsisklaidë, ir atëjo realistinë graþi pabaiga meilë nugalëjo dûmus, nesusipratimus, o mûsø sovietiniai herojai toliau laimingai gyvens iliuzijø pasaulyje. A. Pociûnas gudrauja pozuodamas. Mat jam sovietinë praeitis tik egzotika, toje praeityje þmogaus mikropasaulis iðlikæs jautrus ir paþeidþiamas, todël ði pjesë yra aktuali ir ðiandien, taip teigia reþisierius programëlëje. Ðvelniai tariant, keistos nuostatos. Prievartos ir dvasinio smurto ideologija egzotika? Ar sovietinë sistema neluoðino þmoniø likimø? Ar jos ideologija ir veidmainystë neapvertë aukðtyn kojom visø áprastø moralës normø ir tø atraminiø þmogiðkø postulatø? Nejau sovietinë santvarka kelia tik nostalgiðkà ðypsenà ir apskritai gan mielus prisiminimus? Nejau A. Pociûnas nerado daug tinkamesniø veikalø þmogiðkoms aistroms atskleisi? Nejau... Kodël... Kam... Klausimai lieka lyg ir be atsakymo. O gal atsakymas glûdi pranaðiðkuose jau minëto G. Padegimo fejerijos herojaus J. A. Herbaèiausko þodþiuose: Kultûrbolðevizmas ávairiais pavidalais skverbiasi á laisvos Lietuvos dvasià... Budëkime... Sovietinës realybës reanimacija, blyðki pjesës ir filmo kopija, nuolanki realistinë traktuotë verèia atsidusti kalbant apie Penkiø vakarø reþisûrà: O, kad bûtum arba ðaltas, arba karðtas... Bet kadangi esi drungnas... Taip, reþisierius A. Pociûnas ðiuo savo pastatymu parodë toká drungnumà, kad karðtø ir ðaltø reþisieriø gildijoje turëtø jaustis nejaukiai. Taèiau nemanau, kad jis vieniðas. Drungnø kûrëjø apstu, ir tatai mato net semionai semionovyèiai, ir su akiniais, ir be akiniø. Tatai ne optinë apgaulë. Kauno kamerinio teatro archyvo nuotraukos

6 TILTAI m. sausio d., Nr. 3 ( ) Jono Meko þemë / The Land Of Jonas Mekas Parodos atsklandëlë O, þmogus per kvailas valdyti þemæ! Jonas Mekas, 1944 spalio 22 d., Elmshorno karo belaisviø lageriai. Ið Þmogus be vietos Nervuoti dienoraðèiai, Baltos lankos, *** Jono Meko þemës ir erdvës vaizdai simbolizuoja Lietuvos provincijà, jos kaità ir apleistá, nes dabar vël naujas, nors ir kitoks, sodybø tuðtëjimo metas. Tai, kas sena, skausmingai traukiasi su iðmirusiais ar iðmirðtanèiais Meko kartos þmonëmis. Dabar èia pernelyg daþnai sudega paskutinës jo tekstuose minëtø kaimø sodybos; guli nulûþæ kryþiai senose kapinëse èia iðlieka tik þemë, jau, deja, neádvasinta ta paèia agrarine kultûros dvasia, kurià jautë ir puoselëjo Meko kartos þmonës. *** Dëmesys vieno menininko tëviðkei kartu yra ir dëmesys visø tiek Lietuvos, tiek pasaulio menininkø tëviðkëms; tiems dvasinio gimimo namams vietoms, kurios tapo abstrakcija megapoliø gyventojams, ieðkantiems tik naudos ir geresnës egzistencijos. Dëmesys agrarinei Meko tëviðkei taip pat yra ryðio priminimas, bandymas simboliðkai já iðsaugoti, faktûriðkai paèiupinëti pasitelkus fotografijà nes J. Meko þemë kartu yra ir mano þemë; kartu ir visø lietuviø, tø, kurie tebeturi tas pradþios þemes. *** Ið J. Meko tekstø galima pasimokyti meilës gimtajai þemei. Bene ryðkiausiai tai iðreikðta jo dienoraðèiø knygoje. Viskà persmelkiantis tëviðkës jausmas neatskiriamas nuo ðiuo metu bene plaèiausiai pasaulyje þinomo lietuviø menininko dvasinës raidos prieð emigracijà ir jau emigravus; ir tos prarastø namø átakos, kuri já lydi visà gyvenimà, ir tai atsispindi universalioje kûryboje: nuo J. Meko agrarinës klasikos iki J. Meko pasaulio pilieèio postmodernizmo ar fluxus. J. Meko tiek kûniðkasis, tiek kûrybinis kelias á pasaulá kartu yra ir ðios þemës kelias. J. Meko þemëje, esanèioje vos uþ keliolikos kilometrø nuo mano gimtinës, m. teieðkojau pirmapradþio, sentimentalaus vaizdø paprastumo... Alis BALBIERIUS Leiskite kalbëti tuðtumai ji matuoja mûsø gilumà. Jonas Mekas, 1947, lapkrièio 23 d., Kaselis, p Ið Þmogus be vietos Nervuoti dienoraðèiai, Baltos lankos, Noriu, kad visas gyvenimas toks bûtø, iðgyventas kaip aðara, kaip malda Jonas Mekas, Amerika, 1950, geguþës 9 d., p Ið Þmogus be vietos Nervuoti dienoraðèiai, Baltos lankos, galbût mano knyga yra tik antkapio lenta, tik kaip antkapio lenta. Galbût, kad Semeniðkiai, kuriuos að paþinau, kuriuose að augau, kuriuos að dainavau yra jau miræ. Semeniðkiai yra nebe tie, þmonës yra nebe tie. Jonas Mekas, Semeniðkiø idilës. Reminiscencijos, Vilnius, Baltos lankos,

7 m. sausio d., Nr. 3 ( ) TILTAI Að kelio akmenëlis, gulësiu, kol mane paspirs. Generacijos ateis ir mirs, gëlës þydës ir vys, tik að, paspirs, að pariedësiu, ir bûsiu vis. Jonas Mekas, Dienø raðtai, Baltos lankos, Spalio 8 d., 1978 að ëjau dulkinu lauko keliuku su Adolfu ir ten buvo nedidelë kalvelë apaugusi krûmais tai sakau að eisiu á kità krûmø pusæ að þinau þemuogës ten jau prinokusios að gráðiu greit (...) Jonas Mekas, Mano naktys, Baltø lankø leidyba, Vël esu pilnas baimës, kad laikas eis ir eis. Jonas Mekas, Amerika, 1950, rugpjûtis, p Ið Þmogus be vietos Nervuoti dienoraðèiai, Baltos lankos, Birþelio 20 d (...) að iðbëgau á gatvæ darþinë degë bet arkliai buvo dar viduj ir liepsnos jau buvo visur ir dûmai ir að stebëjaus kaip arkliai nesudegë tiek daug karðèio o jie prunkðèia ir kojom dauþo tai að ábëgu á vidø ir bandau juos atriðt ir iðleist ir liepsnos dega aplink mane ið visø pusiø Jonas Mekas, Mano naktys, Baltø lankø leidyba, Alio BALBIERIAUS nuotraukos

8 Kûryba m. sausio d., Nr. 3 ( ) Juozas NEKROÐIUS Kam? Gegutës kukavimas skraidantis Perkûnija ðukavo þemës plaukus Perkûnija ðukavo þemës plaukus. Kibirkðèiavo. Uþvëriau langà ir atsidusau. Prisiminiau Kaip rankom susilietus, Elektros iðkrova mus pakeitë, Sujungë ir sulydë... Perkûnija ðukavo þemës plaukus. Senelë Ji Delnu Ðirdá virpanèià prispaudë, Kad toji tartum paukðtë neiðskristø. O vanagas jau virð sodybos suko ratà, Viðtos iðsislapstë Ir varnos berþuose jau këlë alasà... Ranka nusviro Ir ðirdis iðskrido... Ir jos daugiau nebemaèiau... Ak, paukðtë, Mano sengalvëlës paukðtë!.. Pirðtu raðaluotu Tà vakarà vienà, tik vienà, Tà vakarà vienà rudens Ant stiklo rasoto eilutæ Pirðtu raðaluotu raðiau. Gal popieriaus trûko, gal beldës Á ðirdá þinia nerami: Langai rasomis aðaroti, Rûkais atsidusæ laukai... Tà vakarà vienà, tik vienà, Pirðtu raðaluotu raðiau... Jis negirdi tylos. Ir þvaigþdþiø niekada suskaièiuoti nebandë. O, varge... Negirdëjau dainuojanèio jo, Ðvilpiniuojanèio soduos kartu su varnënais... Tai, sakykite, Kam Savo paslaptis að patikësiu? Kaip uþaugo miðkai Skubëti lëtai Nematomai sëklos sudygsta, Pumpuras brinksta Ir þiedas prasiskleidþia. Nemaèiau, nemaèiau, nemaèiau Kaip uþaugo miðkai, Kaip ðaltiniai upes pasirinko, O upës, iðdykëlës upës Vandenynø galybei atsidavë... Gegutës kukavimas skraidantis Nupieðk man gegutæ Girdi, kaip ji skraido Geguþës beprotiðkuos soduos Nematoma ir paslaptinga Nuo medþio ant medþio, Ið lizdo á lizdà Gegutë, raiboji gegutë... Bet að dar nemoku Nupieðti Gegutës... Kukavimo skraidanèio. Kaip þolës augimas Visur prie keliø ir laukuos, Prie tako numinto Ant uþmirðto kapo Auga þolë. Kaip þolës augimas mums reikalingas gerumas. Ðaltiniuos ir ðuliniuos, Upeliuose ir Nemune Gyvas vanduo gyvena. Kaip vandens skaidrumo esam iðtroðkæ tiesos. Sunkus gyvenimas Sunkus aiðkiaregio gyvenimas!.. Jis girdi neiðtartà þodá ir aimanà, Mato nuslëptà aðarà Jauèia neapriðtà þaizdà. Sunkus aiðkiaregio gyvenimas!.. O kà jau kalbët... Apie Dievà? Iðgirsiu protëviai dainuoja Ant slenksèio sëdi tëvas ir senelis. Taboka kvepia. Gryèioj verda kruopos. Berþyne suprunkðèia bëra kumelë. Mama pamelþë karvæ. Avys bliauna. Þvaigþdë nukrito degdama uþ kluono... Ir að krentu á praeitá slaptingà, Á atbulinæ laiko perspektyvà, Èia mano VISKAS... Niekur neiðeisiu, Sëdësiu, lauksiu, kol tyloj iðgirsiu Dainuoja, mano protëviai dainuoja... Rugiø lauke Dar, Tarp delnø iðkûlæs rugio varpà, Pelus iðpustæs, Burnoje jauèiu Saldumà þalsvo grûdo Ir meldþiuos, Lyg po Komunijos, kuri atleidþia nuodëmes. Ëjo angelas Duobëtu klampiu rudens keliu Ëjo Angelas. Ëjo tyliai ir sunkiai, Per baltà Jo sparnà liejosi kraujas. Angelas suplasnojo, dar bandë pakilti, Bet neástengë. Netoliese ðvietë langai, Girdëjos kvatojimas, muzika, dainos. Tirðtëjo prieblanda, pûtë ðaltas vëjas. Lijo n-e-g-a-i-l-e-s-t-i-n-g-a-i... Angelas neuþëjo... Gimtinëje Keliukas Stabtelëjo ties berþais Ir kreiveliodamas Ið vieðkelio Kaip girtas sekë ið paskos, Lydëdamas tolyn nueinantá berniukà. Senoji Betygalos vaistinë Tam mûriniam namelyj prie kryþkelës Buvo vaistinë, durys ið kriðtolo. Jas pravërus nedràsiai, truputá, Dzinkt! girdi þalvariná skambutá. Ten regëjimai, vaikiðkos vizijos, Mëtom kvepiantis þilas provizorius, Susirûpinæs, visad pritilæs... Ten nuo kosulio skanios pastilës, Ten ant cukraus anyþiaus laðiukai, Buteliukai keisti ir maþiukai, Þalsvos kolbos, menzûros, svarstyklës Kaip provizorius jautrios ir tikslios. Apie tai jau jums nieks nepapasakos Ið vaikystës tai viskas ið pasakos Tas vaistaþolëm kvepiantis rûmas, Tas prie vaistø pridëtas gerumas. 8 Romualdo RAKAUSKO nuotrauka

9 m. sausio d., Nr. 3 ( ) Vyksmas Trys parodos Atkelta ið 2 p. Þygimantas AUGUSTINAS. Bandymas atkurti K. Donelaièio kaukolæ, uþkastà Tolminkiemyje Linas LIANDZBERGIS. Ið kartos á kartà Antanas OBCARSKAS. *** Po poros metø Kristijonui Donelaièiui sukaks 300. Skaièius toks áspûdingas, kad minëti jubiliejø pradëta ruoðtis jau dabar. Vilniuje vyko kelios ðiai sukakèiai skirtos ávairiø dailës þanrø parodos. Tik galbût ðiek tiek baugina ne itin sëkminga M. K. Èiurlionio metiniø patirtis. Be to, ðiek tiek keista, kad pirmieji K. Donelaitá prisiminë dailininkai. Kuratorë Arûnë Tornau ëmësi rengti Vilniaus dailininkø parodà, inspiruotà K. Donelaièio asmenybës ir jo kûrybos. Taèiau Jau saulelë vël atkopdama budina svietà chrestomatinis pavadinimas, kuris dar kartà parodo, kaip mes kitados turtingas asmenybes galime suglausti iki vienos frazës. Juk bûtent jà dar galëtø pakartoti beveik kiekvienas sutiktasis. O daugiau? Paroda surengta ir pirmiausia eksponuota Vilniuje, o dabar pristatoma Kauno þiûrovams. Joje pakviesta dalyvauti dvylika autoriø, bet prie jø vëliau prisidëjo ir kiti, atneðæ savo darbø. Mëginama vël skaityti istorijà, o svarbiausia su ja polemizuoti. Pati A. Tornau prisipaþásta K. Donelaitá atradusi ið naujo. Vien skaitant jo Metus á antrà planà pasislenka anksèiau akcentuotas socialumas. Prisiëmiau nelengvà naðtà rengdama ðià parodà, nes tapyba pristatyti literatûros klasikà tikrai nëra lengva. Norëjosi visiðkai naujo poþiûrio, todël teko nupûsti dulkes nuo to, kas buvo anksèiau þinoma, o tada þvelgti kitaip. Mes gerbiame kûrëjà, taèiau ið autoriø reikalaujame ðiek tiek chuliganizmo. Manau, jo kûrybà priimame ir suvokiame jau visiðkai kitaip, todël dailininkai prabilo metaforomis, parodà apibûdino A. Tornau. Jos manymu, svarbus vien jau noras kalbëti apie tai, kas uþmirðta, o jei toks ðnekëjimas ágyja kokybës, galime tik dþiaugtis. Neginèytina ieðkoti jungèiø su svarbiais praeities kûrëjais, su tautos istorija labai svarbu, ypaè keièiantis kartoms, blankstant kolektyvinei atminèiai, teigia menotyrininkë Nijolë Nevèesauskienë. Kuriant kai kuriuos darbus teko daug ir nuodugniai domëtis, kiti tapo gana spontaniðkomis impresijomis, kalbanèiomis apie tolimos praeities ir ðiandienos sàsajas, kurios kyla per ðimtmeèius nutolusiø asmenybiø bendravimo lauke. Kai kurie tapybos darbai, pavyzdþiui, Þygimanto Augustino Bandymas atkurti K. Donelaièio kaukolæ, uþkastà Tolminkiemyje, sukurti tarsi atminties, o gal net realybës rekonstravimo fikcija, simuliakras, taèiau paisant paèiø rimèiausiø antropologiniø tyrimø. Tiksliai, beveik fotografiðkai Patricijos Jurkðaitytës nutapyta Tolminkiemio baþnyèia Nuo altoriaus taip pat mëgina simuliuoti per ðimtmeèius nutolusá autentiðkà pojûtá. N. Nevèesauskienë stengësi aprëpti itin platø tapybos darbø spektrà, besiskleidþiantá vienos temos rëmuose: Menininkai apie Donelaitá kalba pasitelkdami ávairius interpretavimo bûdus: konceptualiai, tapybiðkai, abstrakèiai, dekoratyviai, áprasmindami, su(si)kurdami tam tikrà santyká su poeto asmenybe, gyvenimu, kûryba. Parodos dalyvës Sigitos Maslauskaitës nuomone, ekspozicija Kaune tapo lyg ir labiau donelaitiðka, koncentruotesnë nei Vilniaus Arkos galerijoje, kurioje anksèiau rodyta. Menininkë pateikë keletà itin ekspresyvios, verþlaus potëpio tapybos darbø. O kartu atvykusi Eglë Gineitytë prisipaþino tapiusi labai sàlygiðkai, tik niuansais su K. Donelaièiu susijusius darbus. Viename paveiksle vaizduojami paraðiutininkai, tarsi þymintys animacinio filmo stilistikà, kuri menininkæ uþklupo skaitant Metus. Tekste tikëjausi rasti daug ekspresijos ir spalvø, taèiau man akyse iðkilo visiðkai nespalvotas vaizdas, savotiðka animacija. Kalba ir garsai tapo daug svarbesni. Tapydama tik atsispyriau nuo K. Donelaièio, paprasèiausiai màsèiau apie já dirbdama, o vaizdiniai tekëjo savo vaga tarsi pasakoje ar filme. Manau, galvojant apie raðytojà, galima sukurti paèiø ávairiausiø istorijø, pasakojo E. Gineitytë. Parodoje leista viskas, iðskyrus banalø, sentimentalø ir negyvà kalbëjimà apie K. Donelaitá. Todël stilistika driekiasi nuo postmodernistiniø Lino Liandzbergio akibrokðtø iki gana realistiðkos Graþinos Vitartaitës Tolminkiemio baþnyèios. Svarbiausia autentiðkumas ir labai asmeniðkas pokalbis su nutolusiu, taèiau vël atrandamu poetu. *** Sausio 12 d. A. Þmuidzinavièiaus kûriniø ir rinkiniø muziejuje atidaryta paroda Peizaþas tapyboje: nuo Antano Þmuidzinavièiaus iki XXI a. dailininkø. Pribloðkiantys skaièiai: A. Þmuidzinavièius yra sukûræs apie du tûkstanèius ávairiø technikø, þanrø, temø kûriniø, o jo kûrybos aðis peizaþinë tapyba, kuriai bûdingas romantiðkas, lyriðkas gamtovaizdþio perteikimas, realistinë vaizdo traktuotë, siekis idealizuoti, pabrëþti gimtojo kraðto gamtos groþá. Todël juo sekti nuvaþiavus á plenerà gamtos prieglobstyje atrodo savaime suprantama. Tarptautinio kûrybinio projekto Peizaþas tapyboje dalyviai vasarà keliavo á Palangà ir tapë pajûrá toká, koks dëliojosi sujungus senosios tapybos klasikà ir ðiandienos paþinimà. O dabar su A. Þmuidzinavièiaus asmenybe susijæ darbai pristatomi jo namuose. Muziejaus direktoriaus Osvaldo Daugelio nuomone, menininkai per retai keliauja á pajûrá dirbti, todël tokia iniciatyva labai dþiugina. Galø gale ir ankstesnë istorija atsidûrusi kiek ðeðëlyje, nes vokieèiai be galo didþiuojasi savo menininkais, kûrusiais Nidoje, o mes savuosius esame pamirðæ. Á plenerà susirinko itin darbðti tapytojø grupë, kuri per dvi savaites nutapë labai daug darbø. Nemaþai jø iðkeliavo á uþsienio ðalis, taèiau po vienà kiekvieno autoriaus vis dëlto liko Lietuvoje. Organizatoriai tikisi projektà tæsti ir ateityje, todël laikui bëgant bus surinkta solidi darbø kolekcija. Parodos kuratorë Eglë Bertaðienë mano, jog projektas buvo labai vykæs ir atsirado laiku. Norëjosi pristatyti kuo daugiau ðaliø, bet tapytojø atranka buvo labai grieþta. Á plenerà pateko ne tiek jau daug menininkø. Parodoje pristatomi þinomø lietuviø tapytojø Broniaus Graþio, Antano Obcarsko, Kunigundos Dineikaitës, Aloyzo Stasiulevièiaus, Rièardo Zdanavièiaus, Algimanto Stanislovo 9 Mieli mûsø skaitytojai, Jûs galite tapti paèiais dosniausiais Nemuno rëmëjais tereikia uþsiprenumeruoti savaitraðtá ðiems metams! Andrus JOONAS (Estija). Kliaugos kûriniai. O ðalia jø sveèiai ið Serbijos, Rusijos, Ðvedijos, Danijos, Latvijos, Estijos ir net Indijos. Projekte dalyvauja ir A. Þmuidzinavièiaus anûkë grafikë Giedrë Guèaitë, kurios tapybos darbas, stilistika artimas grafikai ir net kaligrafijai, eksponuojamas dviejø A. Þmuidzinavièiaus peizaþø kaimynystëje. Ekspresyvia koloristika ir savitu potëpiu ypaè iðsiskiria Indijos menininkai, o Rusijos dailininkas vël gràþina prie ramaus modernizmo. Saviti ir ádomûs lietuviø menininkai, kuriø interpretacijos driekiasi nuo visiðko abstrakcionizmo, greitø inspiracijø iki gana aiðkiø þenklø: pajûrio krikðtø, þvaigþdynø ar siurrealistiniø istorijø paplûdimyje. E. Bertaðienës manymu, didþiausia jos kaip kuratorës sëkmë, jog tokie skirtingi menininkai ið ávairiø ðaliø sugebëjo susiburti draugën. Dabar paroda keliauja per Lietuvos galerijas, kol vël bus gràþinta á Palangos kûrybos namus. Juose kità vasarà jau planuojamas naujas projektas Mëlynasis vanduo. Prenumerata mënesiui 9Lt. Prenumeruoti galite visuose paðto skyriuose, internetu ir redakcijoje Gedimino g. 45, tel. (37) ,

10 Vilniaus langas m. sausio d., Nr. 3 ( ) Ðarlotë (Þiema) Andrius JAKUÈIÛNAS Þiema atëjo netikëtai, klastingai, vienu sykiu. Iðsekintiems ðvenèiø mums ji uþpûtë akis lediniu vëjeliu gal kad paskui banaliai nesakytume, neva jø skystyje vis teberegime ðventiniø fejerverkø atðvaitus. O kai atsimerkëme, juk vis tiek reikëjo kada nors tai padaryti, iðriaugëjus ið pilvo þarnyno dujas, ið dangaus jau gûdþiai puolë tas baltas siaubas, leidosi ne tik ant þemës, kad daugiau jos neregëtume, bet ir ant smegenø, verþësi á làsteles, sekino jëgas, varþë valià, taip pat uþnuodydamas prieðais akis plytinèià kompiuterio ekrano tuðtumà. Sûnus sakë, kad þiema, o ir naktis, atëjo ir á jo kompiuterinius þaidimus reikia nepaliaujamai pjaustyti, raikyti, trupinti ledà, gintis nuo erdvës, kurioje siautëja zombiai ir kitokios pabaisos. Vienintelë prasminga iðeitis iðsprogdinti virtualiuose ledynuose ertmes ir leistis á poþeminá pasaulá pragarà, kur esama deimantø ir (gal) juos pasiekti reikalingø bombø, bet tikrai nëra þiemos. Be abejo, ta mintis jaudina. Kà turëèiau padaryti, kaip stengtis, galø gale kà susprogdinti, kad þiema visa savo niûriàja prasme, be abejo, labiausiai prasme, ne prësku regimuoju pavidalu, iðnyktø, iðsisklaidytø? Kaip elgtis, kad staiga vël taptø ámanoma, jei tik vëliau nepaaiðkëtø, jog ir èia bûta kompiuterinio þaidimo, kuriame niekas ið tikrøjø neprasideda ir niekas ið tikrøjø nesibaigia, liestis prie klaviðø taip jautriai, kaip reikalauja tekstas, kuris ðià naktá þûtbût turi bûti paraðytas? Atvirai kalbant, turiu nedaug vilties, gal ir visai jos neturiu, suvokdamas, kad tokia uþduotis man, atbukusiam, yra, ðvelniai sakant, sunkoka gal ir neágyvendinama. Tik aiðku, kad, galutinai nepasiduodamas bejëgystei, privalau kiekvienà spaudos þenklà áspausti virtualybëje taip ryðkiai, matyt, pravers boldas, kad prëska ekrano baltybë, taigi tam tikra prasme ir þiema, atrodytø kiekvienà sekundæ paneigiama, sutraiðkoma, suniokojama, iðprievartaujama, iðkaitinama tariamo ákvëpimo; taip, kad ið lëto vël imèiau svaigintis viltimi, jog þiema jos neámanoma pakeisti arba visai ignoruoti gali bûti áveikta popieriuje pakeitus jos esmæ, persakius juslingiau, dvasingiau, gyvybiðkiau, galiausiai iðsprogdinant jos esatá bejëgiðku prisipaþinimu, kad kovoti ið tiesø reikia su savimi paèiu, pernelyg aptingusiu ir, nepabijokime to þodþio, fiziðkai maudþianèiu. Nepaisant to, vis tiek negaliu atsiginti jausmo, kad sniegas taip pat grynai fiziðkas, realus atskyrë mane, gal ir mus visus, nuo bet kokio kultûros klodo, kaip ðiuolaikinës Kalëdos paradoksaliai atskyrë mus nuo krikðèionybës: dabar jau niekas negalës bûti apsakytas turás esmæ, visa bus tik pavirðiai, lygumos, plokðtumos, lëkðtumos savaime suprantama, labai slidþios. Nors slidumo, taip pat nuopuolio motyvai (panorëjæ snaigiø krytá galëtume suvokti ir taip), atneða tam tikros jaudinanèios sumaiðties taip netgi bûtø galima sukurti tai ðlykðtumai egzistenciná turiná jos vis tiek nepakaks, kad kas nors ið esmës pasikeistø. Net ir persakyta paèiais ástabiausiais þodþiais, tekste ágijusi turiná, kokio pavydëtø pats pavasaris, þiema neástengs jà apibûdinanèio þodþio skambesyje sutalpinti aplinkos vibracijø, ji visada egzistuos skyrium nuo pasaulio, ðià akimirkà tarytum apmirusio, tarytum ðalia jo, regis, visai neseniai kai dar nesnigo buvusio. Taigi padëtis kaip ir be iðeities. Ðitaip þvelgiant, tekstas, kuriame turëèiau pasakoti apie sostinës kultûros ávykius, gali tapti tekstu tiesa, gana nuoðirdþiu kaip man nepavyksta jo paraðyti, kaip að muistausi pro raides dëbsodamas á savo paties atspindþius monitoriuje, ûmai suvokæs, kad mano pastangos virtualioje baltumoje bus maþdaug tokios pat bergþdþios kaip minecrafto klono, kai jis tamsoje bandys gintis nuo já uþklupusiø zombiø minios. Ðiaip ar taip, mirtis kompiuterio ekrane, paskubom suræstame, todël kiaurame virtualiame name, visur ðmiþinëjant zombiams, yra jaudinanti ir graþi, ypaè kai ji kukliai 10 Romualdo RAKAUSKO nuotrauka paþymima tamsoje iðnyranèio uþraðo: YOU DEAD. Maþdaug taip pat ðià akimirkà jauèiuosi savo virtuvëje kaukiant gartraukiui, facebooke ðmirinëjant zombiams, ásiklausydamas, kaip kiekvienà akimirkà kaþkas vis labiau gimsta arba veikiau tvenkiasi, gurga pilve, kad savo vulgarumu iðniekintø ir paþemintø mano sieká surasti dabartyje nors kruopelytæ metafizikos. Kitados raðiau (tik niekuomet nebuvau iðspausdinæs) tekstà apie tokià Ðarlotæ, kuri vaikystëje tapo klasës didvyre, bet taip pat ir paðaipø objektu, kai, anot bendraklasiø, paraðë raðiná apie ðûdus. Taèiau preciziðkai vaizduodama þarnø judesius ir maisto slydimà jomis, tvirtinau tekste, Ðarlotë (nors tas raðinys neiðvengiamai tapæs mokyklos legenda) visiðkai nesiekë ko nors sukrësti arba pasirodyti ðaunesnë jai tàsyk atrodë, jog tai yra tiksliausia, netgi rafinuoèiausia metafora, kurià bûtinai dera pavartoti banaliame raðinyje apie gyvenimo prasmæ. Daug vëliau, raðiau, bûdama aðtuoniolikos ar devyniolikos, Ðarlotë dalyvauja klasës susitikime, po kurio kità rytà pabunda pirma ir aptinka savo sugërovus netvarkingai iðvirtusius, bet kaip sukritusius, iðsibarsèiusius po kambará. Ðarlotei simboliðkai pirðtais lieèiant iðpurtusá veidà, pabrëþiau, jà staiga persmelkia mintis, ðitaip simboliðkai sugráþtama á ciklo pradþià, kad ðûdai (tà vulgarø þodá ji tarë rimtai ir ðiek tiek egzaltuotai) juose nejuda, gal ir niekuomet nejudëjo, vadinasi, visi jie, taip pat ir ji, turbût ir ji, visà laikà buvo miræ. Tai akimirka, kurià Ðarlotë suvokia pagaliau prisikëlusi, iðgananti, moteriðkosios lyties Kristus, stovinti skulptûriðkai uþvertusi galvà po apmusijusios sovietinës lempos ðviesa. Ðitaip ji tekste staiga áveikia mirtá suprantama, nes prisikëlë, virsta pasiutusiai stipriu ávaizdþiu, ákûnijanèiu, dvasingai kalbant, pabudimà pasauliui. Kraupus, gniuþdantis pagiriø rytas tampa gyvybës profanacija, amþinybës metafora galima sakyt, tà rytà Ðarlotë tampa, nesàmoningai iðtaisiusi kitados raðinyje áveltà sisteminæ klaidà tai, kà ji apraðë jame, ið tikrøjø buvo ne gyvenimo, bet mirties metafora. Tàsyk mane, dar jaunà, tiesiog pribloðkë teksto (tekstø apskritai) galimybës nukeliauti be jokio vargo nuo ðûdo iki prisikëlimo, nors ne maþiau jaudinausi suvokdamas, kad Ðarlotës prisikëlimas, tam tikra prasme dieviðkumas, buvo tikras tik su sàlyga, kad mirtis visàlaik bus tariama, netikra, butaforinë. Manau, jei bûèiau pavaizdavæs bendraklasius ið tikrøjø mirusius, Ðarlotës prisikëlimas bûtø buvæs neámanomas, lygiai kaip kompiuterio ekrane negalëtø prisikelti minecrafto klonas, jei nesëkmingai pasibaigus þaidimui iðkylanti ekrane þinia apie mirtá bûtø tikra. Tokios paralelës, be abejo, ákvepia. Ðia prasme ir að, suvokdamas þiemos stilistinæ ir simbolinæ tariamybæ, ir pats esu tarytum ápareigojamas prisikelti t. y. atsikratyti bukumo ir sàstingio, á kurá gal ne be prieþastis esu save ástûmæs. Bent jau Ðarlotës pavyzdys ragina, siûlo pripaþinti, kad tas bukumas, ir toliau slegiantis smegenis, staiga tapo áveiktas, pakirstas, kad vienà akimirkà, tikriausiai tada, kai nuo klaviðo T pakilæs pirðtas jau leidosi ant A, o gal dar ðiek tek vëliau, kai vienu atsikvëpimu uþbaigdamas þodá iðmuðiau erdvëje DA, vël tapau akylas ir skvarbus, lyg kas nors bûtø ið naujo mane paleidæs, prieð tai pasimëgavæs virð mano nebuvimo trumpam tvykstelëjusiu uþraðu YOU DEAD. Bet, ðiaip ar taip, Ðarlotë, jos ágûdis áveikti mirtá (suvokiant, kad ji jau áveikta), ðiandien, sausio 17-àjà, reiðkia daugiau daug daugiau, negu bûtø galima numanyti, bent jau ne itin gausiame mûsø bièiuliø bûryje. Sakykime, tai ðventë kultûrinis renginys, jei iðties yra trokðtama manyti, kad ðis tekstas, nepaisant jo nenuoseklaus aptakumo juk sakiau, kad neturiu jëgø nei ákvëpimo, vis tiek yra apie kultûrà. Jà prieð daugelá metø patys sukûrëme, tiksliau, jos nereikëjo në sukurti tai buvo bièiulio gimtadienis, uþteko ávilkti banalø gimtadienio turiná á keistà apdarà, apsakyti já kaip kaþkà patvaresnio, amþinesnio, didingesnio, tariamai iðaugusio ið senovinio kulto. Tikra tiesa, kad parolimpinës (parahokinës) roguèiø þaidynës savo naujuoju pavidalu niekuomet nebuvo ðvenèiamos tai ilgus metus buvo kalbos, minties pramoga, kuria tamsiais þiemos vakarais guosdavomës susëdæ prie eilinio butelio. Dabar turbût galëèiau sakyti, nors nebesu tuo tikras, kad geriausiai tos þaidynës ir pavykdavo, kai girti voliodavomës kur nors bendrabutyje ar kolegos sedes Antakalnyje, nors vargu ar tai turi kà bendra su ðiuo tekstu, kuriame tenorëjau pabrëþti, kad girtai vizijai teko lemtis pergyventi asmená, kurio garbei ji buvo kuriama, ir tik tada, á mûsø aplinkà ásisukus realiai mirèiai, ne kokiam menkaverèiam apspangimui ar bukumui, su kuriuo dabar vaizduoju kaunàsis, ta ðventë pradëta Sapieginës miðkuose ðvæsti tuo pavidalu, kurá, regis, sukûrëme Senamiesèio kiemuose gerdami pigø raðalà. Dabar jauèiu, koká neámanomà, makabriðkà, didá tikslà kitados sau iðkëlëme, dar nenutuokdami, kaip jam teks mumyse reikðtis, ir kaip nelengva bus jo mastà apsakyti þodþiais: áveikti abstraktø nebuvimà trapiomis vienkartinëmis rogutëmis (suþinojome, kokios nepatvarios jos ðiais laikais gaminamos), paleisti save nesustabdomai slysti ten, kur priklausëme labiau jausmo, ne proto srièiai, bet ið kur labai stipriai buvo patiriama, jog ið paþiûros kliedesingos fikcijos ateityje bus pravarèios, kad ástengtume neprarasti laiko tëkmës pojûèio, laiko, paradoksaliai vedanèio naujos gyvybës link. Ðtai kodël, ðá vakarà stovëdamas ant kalno su rogutëmis, mielai prisiminsiu Ðarlotæ ir save tà, kuris jà tuo metu kûrë, tuo aiðkiau ir sentimentaliau, kuo labiau atrodys (þinoma, taip ir bus), kad tai vienas reikðmingiausiø mano vaizdiniø, labai sunkiai gimæs ir net nesugebëjæs virsti visaverèiu tekstu, taèiau visuomet iðkylantis sàmonëje kaip gyvenimo ciklus þenklinanti riba, kaip instinktyvus tiesos ásikûnijimas ten, kur jos, logiðkai màstant, nieku gyvu neturëjo bûti. O rytoj gal jau ir þiema bus pasibaigusi. 19 d., ketvirtadiená, val. Raðytojø klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) raðytojo Romo Gudaièio jubiliejinis vakaras, kuriame bus pristatytas naujas raðytojo romanas Invazija á Prahà ir ðirdis ir esë Santaros þurnale Piemuo norëjo Hamletu bûti. Dalyvaus literatûrologas prof. Petras Braþënas, literatûros kritikas, knygos redaktorius Justinas Kubilius, Lietuvos raðytojø sàjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius Valentinas Sventickas, þurnalo Santara vyriausiasis redaktorius Romualdas Norkus, Nepriklausomybës akto signataras Bronius Genzelis, reþisierius Julius Dautartas, aktorius Rimantas Bagdzevièius. Koncertuos smuikininkas Jurgis Dvarionas ir pianistas Justas Dvarionas. 23 d., pirmadiená, val. prozininko, satyriko, vertëjo, 2011 m. ásimintiniausio Kauno menininko Jurgio Gimberio autorinis kûrybos vakaras. Programoje dalyvaus raðytojai J. Gimberis, Dovilë Zelèiûtë, raðytojo kûrybà skaitys aktorius Petras Venslovas. 25 d., treèiadiená, val. savaitinio kultûros þurnalo Literatûra ir menas pristatymas. Vakare dalyvaus þurnalo Literatûra ir menas vyriausiasis redaktorius Kornelijus Platelis, visas redakcijos kolektyvas ir þurnalo autoriai. Á renginius áëjimas nemokamas. Informacija tel. (8 5) , (8 5) d., ðeðtadiená, 18 val. Vilniaus universiteto Ðv. Jonø baþnyèioje vargonininko Vido Pinkevièiaus koncertas Didysis Amsterdamo Orfëjas: Jaano Pieterszoono Sweelincko vargonø muzika, skiriamas kompozitoriaus 450-ajam jubiliejui. Bilieto kaina 15 Lt; moksleiviams, studentams, neágaliesiems ir senjorams su paþymëjimais 10 Lt. Bilietai parduodami prieð koncertà renginio vietoje.

11 m. sausio d., Nr. 3 ( ) Kampas 92-ojo kûrybinio sezono sausio mënesio repertuaras 19 d., ketvirtadiená, 18 val. Penktojoje salëje (Laisvës al. 71) Abi Morgan Maþutis dinamitas. Vienos dalies spektaklis. Reþisierius Gintaras Varnas. Spektaklio trukmë 1.30 val. Bilieto kaina 30 Lt. 20 d., penktadiená, 18 val. Rûtos salëje (Laisvës al. 71) Yukio Mishima Markizë de Sad. Vienos dalies drama. Reþisierius Artûras Areima. Spektaklio trukmë 2.45 val. Bilieto kaina 30 Lt. 21 d., ðeðtadiená, 12 val. Ilgojoje salëje (Kæstuèio g. 62) Inesos Paliulytës Anderseno gatvë. Vienos dalies spektaklis. Reþisierë I. Paliulytë. Spektaklio trukmë 1.20 val. Bilieto kaina 12 Lt. 21 d., ðeðtadiená, 17 val. Tavernos salëje (Kæstuèio g. 62) Ingeros Hagerup Stiklinë arbatos su citrina. Vienos dalies komedija. Reþisierë Danutë Juronytë. Spektaklio trukmë 1 val. Bilieto kaina 25 Lt. 21 d., ðeðtadiená, 22 d., sekmadiená, 18 val. Penktojoje salëje (Laisvës al. 71) VDU teatro ir Mens Publica premjera: Yasminos Rezos Trys gyvenimo versijos. Vienos dalies tragikomedija. Reþisierius Agnius Jankevièius. Spektaklio trukmë 1.50 val. Bilieto kaina 33 Lt 21 d., ðeðtadiená, 20 val. Penktojoje salëje (Laisvës al. 71) Gyèio Ivanausko teatro premjera: Akvilës Melkûnaitës Marko (Kavoliø kabaretas). Dviejø daliø spektaklis. Reþisierius G. Ivanauskas. Spektaklio trukmë 2 val. Bilietø kainos 30, 40 Lt. 22 d., sekmadiená, 15 val. Penktojoje salëje (Laisvës al. 71) Keturakio Amerika pirtyje. Trijø daliø komedija. Reþisierius Valdas Lencevièius. Spektaklio trukmë 2.20 val. Bilieto kaina 40 Lt. 24 d., antradiená, 18 val. Penktojoje salëje (Laisvës al. 71) Laimingi. Dviejø daliø spektaklis pagal Friedricho von Schillerio Klastà ir meilæ. Reþisierius Artûras Areima. Spektaklio trukmë 2.40 val. Bilieto kaina 30 Lt. 24 d., antradiená, 25 d., treèiadiená, 18 val. Ilgojoje salëje (Kæstuèio g. 62) Antono Èechovo Palata. Vienos dalies spektaklis. Inscenizacijos autorius ir reþisierius Rolandas Kazlas. Spektaklio trukmë 1.50 val. Bilieto kaina 50 Lt. 25 d., treèiadiená, 18 val. Penktojoje salëje (Laisvës al. 71) Mens Publica spektaklis: Yasminos Rezos Atsitiktinis þmogus. Vienos dalies tragikomedija. Reþisierius Jonas Vaitkus. Spektaklio trukmë 1.40 val. Bilieto kaina 33 Lt. Teatro kasa (Laisvës al. 71) dirba kasdien val., tel Bilietus taip pat platina Tiketa. Kauno kamerinis teatras 19 d., ketvirtadiená, 18 val. Daivos Èepauskaitës Kavinë Pas Blezà. Pasimatymas po dvideðimties metø. Reþisierius Stanislovas Rubinovas. Spektaklio trukmë 1.45 val. Bilietø kainos 28, 35 Lt. 20 d., penktadiená, 18 val. Michalo Walczako Pirmasis kartas. Dviejø daliø spektaklis. Reþisierius Stanislovas Rubinovas. Spektaklio trukmë 2.10 val. Bilietø kainos 24, 30 Lt. 21 d., ðeðtadiená, 18 val. Dario Fo, Franko Rame Viena namuose. Monokomedija. Reþisierius Aleksandras Rubinovas. Spektaklio trukmë 1 val. Bilietø kainos 20, 25 Lt. 22 d., sekmadiená, 11 ir 13 val. Daivos Èepauskaitës Lapë ir viðta. Spektaklis vaikams. Spektaklio trukmë 0.50 val. Bilieto kaina 10 Lt. Teatro kasa (Kæstuèio g. 74A) dirba I-V val., VI-VII val., tel Bilietus taip pat platina Bilietai.lt ir Bilietø pasaulis. 19 d., ketvirtadiená, 19 val., 22 d., sekmadiená, 18 val. Gregory Burke Gagarino gatvë. Reþisierius Vytautas Balsys. Spektaklio trukmë 1.30 val. Bilietø kainos 30, 35 Lt. 20 d., penktadiená, 19 val. Mokëk duosiu. Spektaklis-pokðtas pagal Gitanos Gugevièiûtës pjesæ Labas gyvenimas. Reþisierius Vytautas Balsys. Spektaklio trukmë 1.10 val. Bilieto kaina 35 Lt. 22 d., sekmadiená, 12 val. Agnës Dilytës Venecijos pasaka. Spektaklis vaikams. Reþisierius Audrius Baniûnas. Spektaklio trukmë 1 val. Bilieto kaina 15 Lt. Teatro kasa (M. Daukðos g. 34) dirba III V val., VI val., VII valandà prieð spektaklá, tel.: , Bilietus taip pat platina Bilietai.lt. Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën. Iðeina ketvirtadieniais ISSN Gedimino g. 45, Kaunas Telefonas ir faksas (8-37) El. paðtas: nemunasredakcija@gmail.com Internetinis adresas: Indeksas 0079 Steigëjas ir leidëjas Lietuvos raðytojø sàjunga Steigimo liudijimas Nr. 405 Spausdino TAURAPOLIS Tiraþas 1500 Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname. Kauno valstybinis lëliø teatras 21 d., ðeðtadiená, 12 val. Maþojoje scenoje Meðkiuko gimtadienis. Muzikinë fëjø pasaka. Nuo 3 m. Reþisierë Rasa Bartninkaitë. Bilietø kainos 8, 10 Lt. 22 d., sekmadiená, 12 val. Pasaka apie lietaus laðelá. Apie tai, kokie esame svarbûs, nepakartojami, reikalingi. Nuo 3 m. Reþisierius Olegas Þiugþda. Bilietø kainos 8, 10,12 Lt. Teatro kasa (Laisvës al. 87A) dirba IV V val., VI VII val., tel Bilietus taip pat platina Bilietø pasaulis. Kauno valstybinis muzikinis teatras 19 d., ketvirtadiená, 18 val. Lino Adomaièio Dulkiø spindesys. Dviejø daliø ðokio spektaklis. Choreografai ir libreto autoriai Dainius Bervingis ir Gintaras Visockis, dailininkë Marija Rubavièiûtë. Spektaklio trukmë 2.30 val. Bilietø kainos 20, 30, 50, 60, 100 Lt. 20 d., penktadiená, 18 val. Dþoakino Rosinio Sevilijos kirpëjas. Skirta dainininkës ir reþisierës Aldonos Ragauskaitës 90-meèio jubiliejui. Trijø daliø komiðka opera. Dirigentas Jonas Janulevièius, reþisierius Gintautas Þelvys, dailininkë Tatjana Astafjeva (Rusija). Spektaklio trukmë 3 val. Bilietø kainos 15, 30, 45, 50, 100 Lt. 21 d., ðeðtadiená, 18 val. Franco Leharo Linksmoji naðlë. Trijø veiksmø operetë. Reþisierius Gintas Þilys, dirigentas Julius Geniuðas, dalininkë Virginija Idzelytë, choreografas Danilas Salimbaevas (Rusija). Spektaklio trukmë 3 val. Bilietø kainos 15, 20, 35, 40, 100 Lt. 22 d., sekmadiená, 12 val. Zitos Bruþaitës Voro vestuvës. Dviejø veiksmø operëlë-baletas vaikams. Choreografas Jurijus Smoriginas, dirigentas Virgilijus Visockis, scenografë Iveta Ciparytë, kostiumø dailininkë Ana Lorens. Spektaklio trukmë 1.40 val. Bilietø kainos 7, 12, 18, 20, 50 Lt. 22 d., sekmadiená, 18 val. Johano Ðtrauso Ðikðnosparnis. Trijø veiksmø operetë. Reþisierius Gintas Þilys, dirigentas Julius Geniuðas, dailininkë Janina Malinauskaitë. Spektaklio trukmë 3.20 val. Bilietø kainos 15, 30, 45, 50, 100 Lt. 25 d., treèiadiená, 18 val. Imrës Kalmano Monmartro þibuoklë. Trijø veiksmø operetë. Reþisierius Kæstutis Jakðtas, dirigentas Virgilijus Visockis, dailininkë Marija Rubavièiûtë, choreografas Agris Danileviès (Latvija). Spektaklio trukmë 3 val. Bilietø kainos 20, 30, 50, 60, 100 Lt. Teatro kasa (Laisvës al. 91) dirba II-VII 11-14, val., tel d., penktadiená, 18 val. Kauno miesto simfoninis orkestras. Solistas David Geringas (violonèelë). Dirigentas Modestas Pitrënas. Programoje: M. Glinkos operos Ruslanas ir Liudmila uvertiûra, J. Brahmso simfonija Nr. 1 c-moll op. 68, A. Malcio Koncertas violonèelei ir orkestrui (skirtas M. Rostropovièiui, premjera). Bilietø kainos 15, 20, 25 Lt. Filharmonijos kasa (L. Sapiegos g. 5) dirba II-VII val., tel Bilietus taip pat platina Tiketa. 20 d., penktadiená, 17 val. prisimindami Artistæ Rûtà Staliliûnaitæ pasitikime Jos gimimo dienà su reþisieriaus Tomo Ribaièio filmu Ateinu.... Áëjimas su kvietimais. Kvietimai Kauno menininkø namø Mûzø svetainëje (I IV val., val., V val., val.). Informacija tel. (8 37) ir 22 d., ðeðtadiená ir sekmadiená, val. Vytauto Didþiojo karo muziejaus sodelyje varpø muzikos koncertai Populiari muzika. Karilionu skambins Julius Vilnonis. Vyriausiasis redaktorius Viktoras Rudþianskas tel.: (8-37) , (8-610) Referentë Aurina Venislovaitë tel. (8-37) Viktoras Rudþianskas (KAUKO LAIPTAI) tel.: (8-610) Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Graþina Viktorija Petroðienë (TILTAI) tel.: (8-37) Naujienø redaktoriai: Audronë Meðkauskaitë tel. (8-37) , (8-615) Andrius Jakuèiûnas tel. (8-611) 98945, el. paðtas: jakuciunas@gmail.com Apþvalgininkai: literatûra Auðra Kaziliûnaitë; fotografija Romualdas Rakauskas; muzika Eugenija Þakienë; kinas Gediminas Jankauskas; teatras Gediminas Jankus. Fotografas: Zenonas Baltruðis. Stilistë Lina Navickaitë tel. (8-37) Maketuotojas Juozas Puþauskas tel. (8-656) Buhalterë Irena Kavaliauskienë tel. (8-37) , (8-656) In memoriam Didysis maþasis puodþius Homo ludens, lietuviðkasis Beckettas, pirmasis absurdistas, pirmasis postmodernistas, stereotipø ir mitø griovëjas. Tai vis Kostui Ostrauskui skirti apibûdinimai, kuriø në vienas nenusako tikrosios jo kûrybos ir darbø svarbos bei poveikio lietuviø kultûrai. Dar ilgai negalësime tos vertës ásisàmoninti, nes laiko perspektyva daug kà parodys naujai, ne vienà privers suglumti, kodël ðis raðytojas, pasak Violetos Kelertienës, bûdamas tarptautinës reikðmës, bet neþinomas uþ savo kalbinës grupës ribø, taip ir netapo Nacionalinës ar kitø garbingø premijø laureatu, nesulaukë specialiai jo kûrybai skirtø renginiø, spektakliø pastatymø. Net pernykðtë 85-eriø metø sukaktis Lietuvoje liko beveik nepaminëta. 86- ojo gimtadienio raðytojas nesulaukë Kostas Ostrauskas mirë 2012 m. sausio 9 d. Pensilvanijoje (JAV). Dramaturgas, literatûros istorikas, kritikas gimë 1926 m. balandþio 5 d. Veiveriuose m. buvo Kauno jaunimo teatro aktorius m. pasitraukë ið Lietuvos, Vokietijoje studijavo lituanistikà Pabaltijo universitete Pineberge m. iðvyko á JAV, gilinosi á baltistikà ir slavistikà Pensilvanijos unverstete, buvo vienas ið paskutiniø Vinco Krëvës studentø m. apgynë daktaro disertacijà apie Jonà Biliûnà, dirbo Pensilvanijos universiteto bibliotekoje. Gausià kûrybà (daugiaveiksmes, vienaveiksmes dramas, mikrodramas, dramas-miniatiûras, eseistikà) spausdino Metmenø þurnalas, Èikagoje leido Algimanto Mackaus knygø leidimo fondas, pjesës vaidintos iðeiviø scenose (paskutiná kartà Gyveno kartà senelis ir senelë Èikagoje, 2006 m.). Knyga Ars amoris 1991 m. apdovanota JAV lietuviø raðytojø draugijos premija. Lietuvoje K. Ostrausko kûryba pradëta publikuoti atkûrus nepriklausomybæ, bûta pastatymø ir Klaipëdos, Ðiauliø, Jaunimo teatruose, televizijoje. K. Ostrauskas daug nuveikë kaip literatûros kritikas, redaktorius, kultûrologas. Raðë iðeivijos ir JAV spaudoje, parengë Juliaus Kaupo Raðtus (kartu su Alfonsu Nyka-Niliûnu), suredagavo Antano Ðkëmos Raðtø dvitomá. K. Ostrauskà dràsiai galime vadinti originaliausiu ir intelektualiausiu lietuviø dramaturgu, atvërusiu lietuviø teatrui naujos meno kalbos perspektyvà, pasiekusiu netikëtà Vakarø ir nacionalinio meno simbiozæ. Pirmoji jo pjesë Pypkë sukurta vos metais vëliau nei E. Ionesco Plikagalvë dainininkë ir anksèiau uþ S. Becketto Belaukiant Godo. Ðià situacijà prieð keletà metø pats raðytojas yra apibendrinæs Metuose : Pagaliau kûryba ne soclenktynës. Kartais idëjos tartum paèios subræsta, pakimba ore, atsiveria naujos galimybës telieka jas suuosti ir nutvert uþ uodegos kone nesàmoningai bet kam, kuris joms atviras, ir bet kur. Ðiuo atveju mums, maþiesiems, padeda, kai, iðsprukæ ar iðmesti uþ savo parapijos ribø, atsiduriam plaèiam pasaulyje. Be to, èia dar knieti pabrëþti, jog, apskriti kalbant, mes, lietuviai, kartais (daþnai?) manom, kad visada velkamës visiems ið paskos ir kad tik ðventieji ðiuo atveju kitatauèiai puodus lipdo, o jeigu mes kà nors naujesnio ar ðvieþesnio suþiedþiam, tai tikrai nusiþiûrëjæ á kitus. Ne visada ir nebûtinai. K. Ostrauskas buvo netikëèiausias lietuviø dramos puodþius, skelbæs, kad kûryba yra viena ið kultûros kritikos formø, ir ðià koncepcijà nuosekliai ágyvendinæs savo tekstais, màstydamas svarbiausiais XX ir XXI a. filosofijos ir estetikos klausimais. Prisimindami Jono Lankuèio þodþius, kad laikas ir K. Ostrausko maþajam teatrui prabilti á gimtojo kraðto þmones, tegalime palinkëti sau bûti atviriems K. Ostrausko kûrybai. Jo intelektualûs tekstø þiediniai turi keistos galios tapti mûsø kultûrinës savimonës veidrodþiais, á kuriuos þvelgdami atpaþástame kaukes ir tikruosius savo veidus. Loreta MAÈIANSKAITË 20 d., penktadiená, 17 val. Maironio lietuviø literatûros muziejuje (Rotuðës a. 13) Alio Balbieriaus eilëraðèiø rinktinës Skaidrumos sutiktuvës ir fotografijø parodos Jono Meko þemë / The Land of Jonas Mekas pristatymas. Kartu su autoriumi dalyvaus Birþø rajono merë Irena Varzienë, literatûros kritikas, leidëjas dr. Vilius Guþauskis, fotomenininkas Romualdas Rakauskas, poetas, vertëjas, fotografas Vladas Braziûnas, poetas Viktoras Rudþianskas, poetas ir fotografas Julius Keleras, dailininkë ir raðytoja Ula Ðimulynaitë, poetas Alfonsas Pakënas. 24 d., antradiená, 14 val. Maironio 150-osioms gimimo metinëms skirtas tarptautiniø lëliø teatrø festivaliø Portugalijoje, Prancûzijoje, Vokietijoje, Islandijoje dalyvio ir laureato Vilniaus vitraþiniø lëliø teatro Vaivorykðtë spektaklis Maironio Jûratë ir Kastytis (inscenizacija Renatos Ðerelytës). Vaidina Gabrielia Kuodytë, Petras Mendeika, Audronis Rûkas, Margarita Þiemelytë. Reþisierius Petras Mendeika, dailininkas Vitalis Maþylis. 25 d., treèiadiená, 17 val. raðytojo Vytauto Prano Volerto 90-meèiui skirtas vakaras bei romano Varniukai pristatymas. Dalyvauja raðytojai Petras Palilionis, Petras Venclovas, Aldona Ruseckaitë, leidëjas Vidmantas Zavadskis, aktorius Petras Venslovas, pianistë Ðviesë Èepliauskaitë. Rëmëjai: KAUNO MIESTO SAVIVALDYBË LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTÛROS RËMIMO FONDAS SPAUDOS, RADIJO IR TELEVIZIJOS RËMIMO FONDAS Nemuno sàskaitos AB banke Swedbank : LT einamoji sàskaita; LT biudþetinë sàskaita; LT valiutinë sàskaita. Prenumeratos kaina mënesiui 9 Lt Prenumerata priimama visuose paðto skyriuose, internetu ir arba redakcijoje

12 Spektras m. sausio d., Nr. 3 ( ) Kauno karuselë Kaip ir kasmet M. K. Èiurlionio dailës muziejaus parodø rûmuose dailës mylëtojø laukia tradicinë ir gausiausiai lankoma paroda, skirta geriausiam praëjusiø metø kûriniui iðrinkti. Darbus pristato beveik ðimtas Kauno dailininkø. Kai eksponuojami konkursiniai kûriniai, galerijos gyvenimas pastebimai pagyvëja, nors tai gal ir nëra pati stipriausia èia organizuojama paroda. Dailininkai á jà atneða savo paèiø atrinktus darbus. Paroda kasmet sulaukia kritikos, taèiau ir toliau vyksta kaip paþintinë, gal net edukacinë. Pamatome, kas ðiais metais padaryta, kokios tendencijos vyrauja. Parodà Geriausias metø kûrinys, kurioje kiekvienas lankytojas gali pareikðti savo nuomonæ balsuodamas uþ jam patikusá kûriná, visuomet þymi simboliðkas ðeðioliktukø trejetas parodos laimëtojas apdovanojamas Vasario 16-àjà, Paveikslø galerija ásikûrusi Donelaièio gatvës 16-ajame name, o laureatø paskelbimo ir apdovanojimo laikas taip pat niekada nesikeièia 16 valanda. Balsuoti uþ labiausiai patikusá kûriná gali kiekvienas parodos lankytojas iki vasario 15 d. 17 val. Pirmadiená, sausio 16 d., uþ Kauno vieðøjø erdviø puoðimà garsus gëlininkas Peteris Hessas buvo apdovanotas Gerumo kristalu. Man tai tikras siurprizas. Esu maloniai nustebintas ir jauèiuosi pagerbtas ðiuo apdovanojimu. Manau, dar daug galiu duoti jûsø miestui ir jo þmonëms, dëkojo floristikos guru vadinamas P. Hessas. Jis Kauno merui padovanojo fotografijose áamþintø savo floristikos darbø albumà, kuris pripaþintas geriausiu pasaulyje metø floristikos meno rinkiniu. Ilgametis Vatikano gëlininkø vadovas P. Hessas jau keletà metø savo þinias ir meistriðkumo paslaptis dalija kaunieèiams. Jau ketverius metus kalëdiniu laikotarpiu Kauno valstybiniame dramos teatre meistras þiûrovø akivaizdoje kuria kompozicijas. Jo darbai puoðë Ryðiø istorijos muziejø, Kauno apskrities vieðàjà bibliotekà, miesto rotuðæ. Pasak floristo, meilæ natûraliam gamtos groþiui jam áskiepijo tëvai. Jie 1970 m. viename Ðveicarijos miestelyje atidarë nedidelæ floristikos mokyklà. Vëliau P. Hesso mokytoju buvo vienas þymiausiø XX a. menininkø Pablo Picasso. Paklaustas, ar postmodernizmas daro átakà jo darbams, floristas teigia, kad postmodernistinis santykis su aplinka teikia labai daug laisvës kûrybai. Á savivaldybæ P. Hessà atlydëjæs jo mokinys Marijus Gvildys taip pat turi tikslà. Jis, vadinamas floristikos filosofu, ásitikinæs, kad floristika yra viena ðiuolaikinio meno formø. Noriu parodyti ir átikinti meno þmones, kad ið gamtiniø medþiagø sukurtos kompozicijos gali prilygti dailës, tekstilës ar skulptûros kûriniams. Floristikà pakylëjus iki aukðèiausiø meno formø, bûtø galima rengti bendras meno parodas. Juk per mikrovisatà galima kalbëti apie visà visatà, teigia M. Gvildys. Pasiteiravus, kaip P. Hessas vertina kaunieèiø floristø darbà, meistras teigia, kad kovo d. Kauno valstybiniame dramos teatre vyksianti paroda atskleis jø meniná potencialà. Svarbu iðsaugoti savitumà, lietuviðkumà. Perduodamas savo þinias, nenoriu keisti mokiniø stiliaus, tik siekiu parodyti, kokios yra galimybës, kaip kuriama kitur, teigia nuolat po pasaulá keliaujantis P. Hessas, daugiau nei 300 dienø praleidþiantis ne namuose. Ávairiose ðalyse meistras turi apie 600 mokiniø. Sausio 18 d., 17 val. Kauno ávairiø tautø kultûrø centre (Ðv. Gertrûdos g. 58) vyks dailininko Anatolijaus Michailovo-Kloðaro parodos Rusø pasakø ypatumai atidarymas. Ji skiriama Kauno rusø kultûros centro Mokslas Ðviesa deðimties metø veiklos sukakèiai. Paroda bus eksponuojama iki vasario 18 d. Dailininkas A. Michailovas-Kloðaras gimë ir augo Kaune, nuo 1996 iki 2001 m. ðiame mieste eksponavo savo darbus. Nuo 2002 m. pradëjo rengti parodas uþsienyje m. tapo tarptautinës meno draugijos nariu, nuo 2005 m. Prancûzijos asociacijos Pateikime menà be sienø narys. A. Kloðaro tapybos darbai eksponuoti Austrijoje, Prancûzijoje, Ðvedijoje, Belgijoje ir Didþiojoje Britanijoje. Meno kritikai dailininko paveikslus apibûdino kaip turinèius tikros ekspresijos jëgos. Kiekviena drobë alsuoja ir meile, ir neapykanta ar maiðtu. Jo ekspresionizmas kandus, pasiþymintis savitu þvilgsniu á kasdienio gyvenimo epizodus. Kartu labai muzikalus. Ðio autoriaus darbai autentiðki, be perspektyvos, ryðkiø spalvø, sureikðminantys kiekvienà detalæ. Ekspresyvi, apnuoginta, pergalinga jo tapyba uþpuola, intriguoja, vëliau, geriau ásiþiûrëjus, priverèia pasinerti á stipriø ir ilgai trunkanèiø emocijø srautà. Nemunas rekomenduoja Kitokio kino klube Að ir tu, ir kiti Gediminas JANKAUSKAS Antradiená, sausio 24 d., Kitokio kino klube þiûrësime komiðkà melodramà Að ir tu, ir kiti, savo kraièio skrynioje jau turinèià penkiolika tarptautiniø apdovanojimø. Ið jø net keturi talentingai debiutantei Mirandai July 2005-aisiais buvo áteikti Kanø kino festivalyje, áskaitant ir Auksinæ kamerà, skiriamà ryðkiausiam metø debiutui. O garsaus JAV aktoriaus Roberto Redfordo ásteigtame átakingame nekomercinio kino festivalyje, þinomame Sandenso vardu, Að ir tu, ir kiti ávertintas specialiuoju þiuri prizu. Tai neabejotinai autorinio kino pavyzdys su ryðkais autobiografiniais motyvais. Filmo personaþai desperatiðkai ieðko ðilto þmogiðko ryðio ðiame susvetimëjimo kupiname transformuotø tikrovës vaizdiniø pasaulyje. Èia likimas suveda du vieniðius senelius veþiojanèià meniðkos sielos keistuolæ Kristinà Dþesperson (jà suvaidino filmo reþisierë) ir batø pardavëju dirbantá dviejø vaikø tëvà Rièardà Sversá (aktorius Johnas Hawkesas). Filmas tikrai patiks romantikams ir vieniðiems svajotojams tiems, kurie tiki stebuklais ir visuomet yra jiems pasiruoðæ. Savaitgalis prie televizoriaus Bûkime kaip maþi vaikai, nes jø yra Dangaus karalystë Gediminas JANKAUSKAS Kino klasikos gerbëjams su malonumu rekomenduoju atkreipti dëmesá á naujà gerø filmø ðaltiná vëlø vakarà penktadieniais ið LNK á TV1 emigravusià rubrikà Snobo naktis. Panaðu, kad èia demonstruojamas puikiø amerikietiðkø dramø ciklas, kurá prieð savaitæ pradëjo JAV dramaturgo Tennessee o Williamso pjesës ekranizacija Staiga praëjusià vasarà, sukurta 1959 m. Tais paèiais metais pasirodë ir reþisieriaus Otto Premingerio kriminalinë drama Nuþudymo dingstis (penktadienis, val., TV1), kuriai geriau bûtø palikti originalø pavadinimà Þmogþudystës anatomija. Prieð keletà metø lietuviðkai pasirodþiusioje knygoje 1001 filmas, kurá privalai pamatyti per savo gyvenimà (2007 m.) raðoma, kad kadaise ðis filmas sukëlë prieðtaringà reakcijà. Þiûrovams buvo gan neáprasta girdëti þodþius kelnaitës, iðþaginimas, spermatogenezë ir matyti uþuominas á kandþià, nuoþmià, grieþtà, sàmojingà Amerikos teisinës sistemos analizæ. Svarbiausios Þmogþudystës anatomijos scenos vyksta teisme, kuriame analizuojama itin subtilaus nusikaltimo istorija. Filmo autoriai palieka þiûrovams galimybæ kartu su prisiekusiaisiais spræsti, ar ið tikrøjø ûmus, o dabar viskam abejingas leitenantas Frederikas Mendþonas (aktorius Benas Gazzara) pasidavë neáveikiamam impulsui, panaðiam á pamiðimà, ir nuðovë baro savininkà, iðprievartavusá atþarià Mendþono þmonà Laurà. Balandþio mënesá turëtume pamatyti, kaip reþisieriaus Jameso Camerono Titanikas iðplauks á dar vienà paskutinæ kelionæ, tik ðá kartà, pasitelkus 3D technologijas, kiekvienas þiûrovas galës pasijusti pasmerkto laivo keleivis. O besiruoðdami ðiam þygiui, dar syká pasiþiûrëkime tà Titanikà (penktadienis, val., TV3), kuris ilgai buvo nepasiekiamas populiarumo lyderis. Vienuolika Oskarø pelnæs filmas uþsimojo tiksliai atkurti garsaus transatlantinio laivo pirmosios ir kartu paskutinës kelionës kronikà. Ypaè daug dëmesio skiriama visoms 1912 m. balandþio 14 d. detalëms, kai Titanikas rëþësi á aisbergà. Bet ne maþiau autorius domina ir laive ásiplieskusi meilës istorija. Netrukus LTV 2 rodys Ðarûno Barto filmø retrospektyvà, kurià pradeda naujausia reþisieriaus drama Eurazijos aborigenas (penktadienis, val., LTV). Anksèiau vengæs þanrinio kino elementø, ðá kartà Ð. Bartas leidþiasi á kriminalinio kino gelmes ir vaidina narkotikø prekeivá Genà. Já auklëjo su kriminaliniu pasauliu susijæs dëdë, o pirmieji vaikino savarankiðkos veiklos þingsniai sutapo su Sovietø Sàjungos griûtimi. Savo namø neturinèio Genos gyvenimas nuolatinis lëkimas á praþûtá. Romantikos troðkimà savaitgalá graþiai malðins þiûroviø mëgstama 12 komiðka melodrama Bridþitos Dþouns dienoraðtis. Ties proto riba (ðeðtadienis, val., LNK). Pagal Helen Fielding romanà sukurtas Bridþitos Dþouns dienoraðèio tæsinys prasideda ten, kur baigësi pirma dalis. Joje, kaip pamename, ið dviejø kavalieriø Bridþita Dþouns pasirinko ne amþinà melagá Danielá, o iki koktumo teigiamà Markà. Bet vos pasibaigus medaus mënesiui jaunamartë pradëjo galvoti, ar nepadarë lemtingos klaidos. Devyniais Oskarais apdovanotame filme Paskutinis imperatorius (sekmadienis, val., LTV) italø reþisierius Bernardo Bertolucci europieèio þvilgsniu pabandë paþvelgti anapus Didþiosios kinø sienos. O jo dëmesio objektu tapo paskutinis Kinijos monarchas Pu Ji, imperatoriumi paskelbtas ankstyvoje vaikystëje. Du kartus jis buvo nuverstas nuo sosto, patyrë net sovietinio teroro skoná, o gyvenimà baigë dirbdamas paprasèiausiu sodininku. Pagal Alice Sebold romanà sukurtame filme Numylëtieji kaulai (sekmadienis, val., TV3) pasakojama sukreèianti keturiolikmetës Siuzës Salmon nuþudymo istorija. Mergaitë kartu su ðeima gyvena provincijos miestelyje ir svajoja tapti laukinës gamtos fotografe. Deja, graþias Siuzës svajones brutaliai sutrypia ið paþiûros visai padoriai atrodantis kaimynas. Titaniko þvaigþdæ Kate Winslet pamatysime ir dramoje Maþi vaikai (sekmadienis, val., LNK). Ðá kartà ji vaidina priemiesèio autsaideræ Sarà Pirs, nejauèianèià laimës ið pirmo þvilgsnio viskuo aprûpintuose namuose. Namø ðeimininkës dalia ðiai anglø literatûros magistrei tikrai neatrodo visø svajoniø ásikûnijimas, o ir kaimynëms patinkantis jos vyras Rièardas retai bûna kartu su savo þmona ir dukrele. Nenuostabu, kad moteris ilgisi nuoðirdaus bendravimo ir svajoja apie kokià nors giminingà sielà. Kai vienà popietæ Sara susipaþásta su Bredu Adamsonu, jos ðirdis suvirpa...