Peticijų komitetas PRANEŠIMAS NARIAMS

Transkriptas

1 EUROPOS PARLAMENTAS Peticijų komitetas PRANEŠIMAS NARIAMS Tema: Peticija Nr. 0949/2003 d l prieštaravimo greitaeigio traukinio jungčiai Turinas Lionas, kurią pateik Italijos pilietis Alberto Perino Habitat asociacijos vardu Peticija Nr. 0523/2004 d l projektuojamos geležinkelio jungties Turinas Lionas, kurią pateik Italijos piliet Darjana Ronconi, su vienu parašu Peticija Nr. 0198/2005 d l pavojaus sveikatai, siejamo su greitaeigio traukinio jungties Turinas Lionas tiesimu, kurią pateik Italijos pilietis Marco Tomalino Coordinamento sanitario Valle di Susa vardu Peticija Nr. 0786/2007 d l nepritarimo Turino Liono greitojo transeuropinio geležinkelio atšakai, kurią pateik Italijos pilietis Paolo Prieri Aukštutin s Sangon s sl nio kovos su greitojo geležinkelio atšaka komiteto vardu 1. Peticijos Nr. 0949/2003 santrauka Peticijos pateik jas, veikdamas įvairių aplinkos, žem s ūkio ir vietos asociacijų vardu, siekia, kad Europos Parlamentas (Transporto komitetas) imtųsi veiksmų, o Komisija prad tų pirminį visų aplinkos, socialinių ir ekonominių problemų, atsirandančių d l projektuojamos greitaeigio traukinio jungties Turinas Lionas, visų pirma susijusios su geležinkelio tuneliu (54 km ilgio) po Moncenisio (pervaža Alp se tarp Italijos ir Prancūzijos), vertinimą. Jis pateikia nemažai argumentų prieš projektuojamo geležinkelio tunelio statybą: hidrogeologinis pavojus, urano ir asbesto turintys junginiai, metano dujos, šiluminis poveikis, pavojus vertingai dirbamajai žemei ir tankiai apgyvendintoms vietov ms, nepalanki ekonomin s naudos analiz ir plačiai paplitę gyventojų, kuriems tai turi įtakos, prieštaravimai. Jis pažymi, CM\ doc PE v03-00 Susivieniję įvairov je

2 kad Europos Sąjunga jau yra finansavusi projekto įgyvendinamumo tyrimus (150 mln. EUR) ir negavo laukiamų rezultatų, o atitinkamos Prancūzijos ekspertų parengtos ataskaitos ir techniniai tyrimai yra nepalankūs. Tod l peticijos pateik jas ragina sustabdyti tolesnį pavojingų ir neekonomiškų geležinkelio jungčių finansavimą ir vietoj to įgyvendinti esamų ir nepakankamai išnaudojamų jungčių, pvz., Frežiuso pervažos gerinimo priemones; jis ragina persvarstyti maršrutą, panaikinti brangiausias, didžiausią poveikį aplinkai ir socialinį poveikį turinčias alternatyvas ir įvertinti su tuneliu susijusias geologines problemas tiriamuoju požiūriu, taip pat pagal Bendrijos teis s aktus užbaigti poveikio aplinkai tyrimus ir tarptautinių konkursų procedūras. Peticijos Nr. 0523/2004 santrauka Peticijos pateik ja prieštarauja projektuojamai greitaeigio traukinio (TAV/TAC) jungčiai Lionas Turinas Milanas, susijusiai su dar vienu tuneliu per Alpes, jos prieštaravimai grindžiami finansin mis ir aplinkosaugin mis priežastimis, ji pažymi, kad didelių vietos gyventojų protestų (3 000 parašų) nebuvo paisoma. Visų pirma nepaisoma reikiamų atstumų tarp gyvenviečių ir būsimos geležinkelio linijos (pagal dabartinį projektą numatyta tik m, o Prancūzijoje mažiausias atstumas nuo TGV greitaeigio traukinio linijos yra 150 m). Tai gal tų sukelti rimtų nelaimių ir kenksmingų padarinių aplinkai. Be to, peticijos pateik ja nurodo didelius paviršinio asbesto kiekius pradin je statybos vietoje žemutiniame Suzos sl nyje ir radioaktyviąsias medžiagas aukštutiniame Suzos sl nyje. Taigi peticijos pateik jai prašo Europos Parlamento ir Komisijos imtis veiksmų, o Komisija, atsakydama į dar vieną skundą (2004 m. balandžio 12 d.), nurod, kad projektui pagal Direktyvą 85/337/EEB neišduotas joks leidimas. Peticijos Nr. 0198/2005 santrauka Peticijos pateik jas 100 narių gydytojų vienijančios asociacijos vardu paskelb apie pavojų, susijusį su naujos greitaeigių ir didelio galingumo traukinių geležinkelio jungties tarp Turino ir Liono tiesimo poveikiu žemutiniame Suzos sl nyje ir Turino šiaur s vakarin je dalyje gyvenančių žmonių sveikatai. Jis atkreipia d mesį į dvejopą vietov s taršos riziką d l urano ir asbesto, kurie atsiranda natūraliai. D l asbesto (kuris, kaip žinoma, jei paskleidžiamas ore, sukelia mirtinus padarinius), jo apgaulingas buvimas šiuo konkrečiu atveju patvirtintas Sienos universitetui neseniai atlikus Suzos sl nio geologijos tyrimą. Šiuo atžvilgiu reik tų pažym ti, kad greitaeigių traukinių geležinkelio jungties projektas neapima sveikatos apsaugos plano, kuris būtų taikomas net tuomet, kai medžiaga išgaunama, pervežama ir saugoma. Kalbant apie uraną, pasienio masyve, per kurį turi eiti pagrindinis naujojo geležinkelio tunelis, jau seniai nustatyta nemažai jo buvimo vietų. Tod l peticiją pasirašę asmenys klausia, ar projektas atitinka poveikio aplinkai vertinimo taisykles: juo nepaisoma pavojaus sveikatai, kylančio d l didelių asbesto ir urano dalelių patekimo į orą, taigi neatsižvelgiama į labai didelę taršos padarinių sl niui ir didžiulei miesto vietovei sušvelninimo kainą. Peticijos Nr. 0786/2007 santrauka Peticijos pateik jas kito komiteto, nepritariančio min tam projektui, vardu išd sto svarbiausius Suzos sl nio kovos su greitojo geležinkelio atšaka komiteto pateiktų peticijų PE v /11 CM\ doc

3 argumentus ir pateikia naujos informacijos apie pad tį po Peticijų komiteto atliktos faktų nustatymo misijos (2005 m. lapkričio m n.). Jis pirmiausia kalba apie Europos techninių derybų steb jimo grup s siūlomo pakaito iš pradžių numatytam maršrutui, apimančiam Sangon s sl nį į Turino pietvakarius, ir jo kenksmingam poveikiui aplinkai, kraštovaizdžiui, ekonomikai ir turizmui, įsteigimą. Tod l jis siekia pakeisti tvarką kurti ekologiškai tvarią Europos transporto politiką, grindžiamą tikruoju Europos Sąjungos geležinkeliais gabenamų krovinių kiekiu, kuria vietos bendruomen s būtų įtraukiamos į jos įgyvendinimą. 2. Priimtinumas Paskelbtos priimtinomis 2004 m. kovo 23 d. (peticija Nr. 0949/2003), 2004 m. lapkričio 26 d. (peticija Nr. 0523/2004), 2005 m. liepos 11 d. (peticija Nr. 0198/2005), 2008 m. sausio 8 d. (peticija Nr. 0786/2007). Komisijos buvo paprašyta suteikti informaciją (pagal Darbo tvarkos taisyklių 175 straipsnio 4 dalį d l peticijų Nr. 0949/2003, Nr. 0523/2004, Nr. 0198/2005 ir pagal Darbo tvarkos taisyklių 192 straipsnio 4 dalį d l peticijos Nr. 0786/2007). 3. Komisijos atsakymas d l peticijos Nr. 0949/2003, gautas 2004 m. kovo 23 d. a. Bendrija yra atsakinga už transeuropiniam tinklui (TEN) priklausančios infrastruktūros identifikavimą ir veiksmų prioritetų nustatymą šioje srityje. Bendrijos gair se d l TEN-T Liono ir Turino ašis (ji yra Prioritetinio projekto Nr. 6 Lionas Turinas Milanas Venecija Triestas dalis) nustatyta kaip prioritetinis projektas. Šios Bendrijos gair s priimtos 1996 m. po bendro sprendimo procedūros (pvz., Tarybos ir Europos Parlamento). Naujosiose gair se (jos kol kas nepriimtos) projektas patvirtintas kaip prioritetinis m. liepos m n. per pirmąjį svarstymą Europos Parlamente Lionas Turinas patvirtintas prioritetiniu TEN srities projektu. Tačiau reikia priminti, kad projekto įgyvendinimas griežtai priklauso valstybių narių kompetencijai. Visi aspektai, susiję su infrastruktūros projekto gyvavimo ciklu (projektavimas, statybos leidimai, statybos ir kt.), valdomi valstybių narių arba projekto vykdytojo, kuriam patik ta įgyvendinti projektą. b. Priešingai nei nurodyta peticijos pateik jo pateiktame dokumente, Mont Cenis linija (jungianti Šamberi su Turinu) n ra mažai naudojama. Iš tikrųjų tai yra viena iš TEN-T linijų su daugiausia tarptautinius krovinius gabenančių traukinių per dieną. Nepaisant to, tiesa, kad per pastarąjį dešimtmetį eismo tendencijų prognoz s nepasitvirtino. Tokią pad tį nul m trys priežastys. i. Pastaraisiais dešimtmečiais krovininio geležinkelių transporto rinkos dalis Europos Sąjungoje itin sumaž jo d l labai prastų geležinkelių operatorių veiklos rodiklių. ii. iii. Linija nutiesta m., dabar ji jau pasenusi (aukšti nuolydžiai, ribota spindulio kreiv, sena elektrifikacijos sistema, <...>). Be to, d l šių specifinių ypatybių didel s eksploatacin s išlaidos, visų pirma d l poreikio naudoti bent 2 arba sunkiausių traukinių atveju 3 lokomotyvus. Tiesa, kad linijoje vis dar yra neišnaudotų paj gumų, tačiau d l min tų suvaržymų neįmanoma įgyvendinti aukštos kokyb s geležinkelio paslaugos, kuri gal tų konkuruoti su kelių transportu pagal kelion s laiką, efektyvumą ir CM\ doc 3/11 PE v03-00

4 patikimumą laiko požiūriu. Be to, dabar atliekami linijos naujinimo darbai, siekiant padidinti krovos koeficientą (iki B+) ir saugumą. Atlikus šiuos darbus linija gal s naudotis daugiau mišriojo vežimo traukinių ir bus galima pl toti bandomąjį geležinkelio magistral s projektą. Taip bus užpildyta spraga tarp dabarties ir naujos linijos eksploatavimo pradžios 2020 m. D l šių darbų gerokai sumaž jo linijos paj gumas, nes siekiant modernizuoti Mont Cenis tunelio tarpub gį, vykstant darbams gali būti naudojamas tik vienas takas. Ši pad tis nepasikeis bent jau iki 2006 m. pabaigos. c. Šiaur s pietų koridoriuose (jungia Italiją su Šiaur s Europa per Šveicariją arba Austriją) dideli transporto srautai. Tačiau šiuo metu, kaip jau paaiškinta pirmiau, linija, kurioje (krovinių) transporto srautai didžiausi, yra Frežiuso linija m. kovo m n. Monblano tunelyje įvykęs didelis nelaimingas atsitikimas, d l kurio tunelis buvo uždarytas daugiau kaip dvejiems metams, parod ypatingą Italijos pažeidžiamumą, nes ši grind prekybą su kaimynin mis šalimis daugiausia kelių transportu. Atkarpa Lionas Turinas yra viena iš didžiausių Vidurio ir Rytų Europą (apskritai apima ne vien naująsias valstybes nares) bei Vakarų Europą (Prancūzija Iberijos pusiasalis Britų salos) jungiančių koridorių. Jei numatomas eismo augimas tur s teigiamo poveikio tik kelių transportui, padariniai šių vietų ir visų pirma Alpių sl nių gyventojams bus rimti aplinkos ir pavojaus saugumui požiūriu. Būtinyb sumažinti visų pirma kelių ir geležinkelių disbalansą, pažym ta 2001 m. baltojoje knygoje d l transporto politikos, aiškiai parod poreikį tiesti naujas geležinkelių jungtis (tarpų jų atkarpą Lionas Turinas), siekiant pagerinti geležinkelių konkurencingumą. D l naujos linijos bus galima įgyvendinti geležinkelio magistralę, taip pat grindžiamą Eurotunelio modeliu, nuo Liono iki Milano priemiesčių, siekiant sumažinti labai intensyvų kelių eismą Monblano ir Frežiuso tuneliuose. d. Vadovaujantis valstybių narių Komisijai pateikta informacija, su vietos valdžios institucijomis konsultuotasi d l pasirinktino linijos išd stymo Italijoje. D l šio proceso padaryti keli pradinio projekto pakeitimai. e. Kaip nurodyta pirmiau, Bendrija yra atsakinga už TEN prioritetų nustatymą. Linijos išd stymo ar techninių alternatyvų pasirinkimas griežtai priklauso atitinkamų valstybių narių kompetencijai. f. Komisija gerai nežino su kitais peticijos pateik jo nurodytais projektais susijusios pad ties. Reikia priminti, kad Bendrijos aplinkosaugos teis s aktai griežtai taikomi bet kokiam projektui. Jei gali būti įrodytas galimas šių teis s aktų pažeidimas, Bendrijos lygmeniu gali būti imamasi atitinkamų priemonių, kurios pad tų išvengti tokios pad ties. g. Peticijos pateik jo nurodytus tyrimus, visų pirma susijusius su aplinka, šiuo metu atlieka projekto vykdytojas pagal savo m. darbo programą. h. Šiuo metu Bendrija finansuoja tyrimus, kuriuos atlikus, iki 2006 m., inter alia, turi būti pateikti labai aiškūs šios naujos infrastruktūros statybos pagrindai, įskaitant: PE v /11 CM\ doc

5 - tunelio statybos technines alternatyvas; - aplinkos apsaugos ir švelninančias priemones; - finansinį planą ir teisines galimo privačių subjektų dalyvavimo galimybes, naudojant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę. Be to, Prancūzijos vyriausyb 2003 m. gruodžio 18 d. per paskutinį CIADT (pranc. Comité Interministériel d Aménagement et de Développement du Territoire) pos dį nusprend, kad projektas tebebus vienu iš pagrindinių jos prioritetų, ir užtikrinti tinkamą tyrimo etapo finansavimą iki 2006 m. pabaigos. Ši pozicija prieštarauja transporto infrastruktūros audito, kurį atliko Prancūzijos ekonomikos ir transporto ministerijos, išvadai, ir atliktas tik dalinis ir trumpalaikis infrastruktūros poreikių Vakarų Alp se vertinimas. i. Kaip paaiškinta 6 punkte, Bendrijos aplinkos teis s aktai griežtai taikomi projektui be jokių išimčių. Visų pirma Tarybos direktyvoje 85/337/EEB d l tam tikrų valstyb s ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (PAV direktyva) su pakeitimais, padarytais Direktyva 97/11/EB, numatyta, kad valstyb s nar s privalo užtikrinti, jog prieš duodant sutikimą pl trai, projektams, galintiems tur ti reikšmingo poveikio aplinkai, inter alia, d l savo pobūdžio, masto ar vietos, būtų atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Šie projektai apibr žti 4 straipsnyje, kuriame daroma nuoroda į direktyvos I ir II priedus. PAV procesas taip pat turi apimti konsultacijas su visuomene ir kompetentingomis institucijomis, atsakingomis už aplinką. Į šių konsultacijų ir poveikio vertinimo rezultatus privalo būti atsižvelgta vykstant sutikimo d l projekto pl tros procedūrai. Direktyvos 7 straipsnyje nustatoma procedūra projektams, kurie gali tur ti reikšmingą poveikį kitos valstyb s nar s aplinkai. Iš esm s tai suteikia valstybei narei, kuriai tai turi įtakos (ir tos valstyb s nar s visuomenei), teisę dalyvauti atliekamame PAV. Susijusios valstyb s nar s nustato tikslų šios tvarkos įgyvendinimo būdą. Atrodo, kad dauguma peticijos pateik jams susirūpinimą keliančių klausimų tur tų būti nagrin jami pagal PAV direktyvą prieš priimant sprendimą, ar duoti sutikimą projekto pl trai. Jei atliekant PAV nebūtų įgyvendinti visi pagal direktyvą reikalaujami etapai, būtų padarytas prima facie pažeidimas, kurį Komisija prival tų tirti atitinkamos valstyb s nar s atveju. Remiantis peticijos pateik jų pateikta informacija šiuo konkrečiu atveju neįmanoma nustatyti PAV direktyvos pažeidimo. Jei peticijos pateik jai gal tų pateikti išsamios informacijos, kuri leistų Komisijai įvertinti šiuos klausimus min tų direktyvų atžvilgiu, Komisija gal tų ištirti šį klausimą. j. Kalbant apie peticijos pateik jui susirūpinimą keliančius klausimus d l triukšmo, Direktyvoje d l aplinkos triukšmo 2002/49/EB (OL L 189, ) reikalaujama, kad kompetentingos valstybių narių institucijos parengtų strateginį triukšmo kartografavimą, remdamosi bendrais rodikliais, informuotų visuomenę apie triukšmo poveikį ir padarinius, taip pat parengtų veiksmų planus, skirtus spręsti triukšmo klausimus pagrindin se aglomeracijose ir pagrindin s transporto infrastruktūros CM\ doc 5/11 PE v03-00

6 kaimynyst je, įskaitant geležinkelius. Daugumos geležinkelių atveju (daugiau kaip traukinių per metus) pirmieji žem lapiai ir veiksmų planai tur s būti parengti atitinkamai iki 2007 ir 2008 m. Nors direktyva nenustatomos suderintos visoje ES galiojančios ribin s aplinkos triukšmo poveikio vert s, joje numatoma, kad kaimynin s valstyb s nar s turi bendradarbiauti rengdamos veiksmų planus pasienio regionams. 4. Komisijos atsakymas d l peticijos Nr. 0949/2003, gautas 2005 m. birželio 22 d. Komisija išnagrin jo papildomus A. Perino pateiktus dokumentus po komiteto pos džio 2004 m. rugs jo 1 2 d. Dokumentuose keliami klausimai d l poveikio aplinkai vertinimo, kurio reikia pasiūlymui, apr pties, pateikiant nuorodą į vadinamą Venaus paslaugų tunelį, tod l Komisija raštu kreip si į Italijos valdžios institucijas, kad šios pateiktų papildomos informacijos, leisiančios jai nuspręsti, ar procedūros atliktos tinkamai. Kai tik gal s, Komisija komitetui praneš apie savo tyrimų rezultatus. 5. Komisijos atsakymas d l peticijos Nr. 0949/2003, gautas 2006 m. vasario 3 d. Kaip nurodyta ankstesniame pranešime Europos Parlamento Peticijų komitetui, Komisija nusprend paprašyti Italijos valdžios institucijų informacijos apie projektui būtino poveikio aplinkai vertinimo apr ptį, visų pirma atsižvelgiant į Venaus paslaugų tunelį m. rugpjūčio 5 d. ir rugs jo 13 d. Italijos valdžios institucijos atsak į Komisijos prašymą ir pateik informacijos apie poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, kuria vadovautasi (tai yra peticijos Nr. 949/2003 tema), taip pat apie peticijose Nr. 523/2004 ir Nr. 198/2005 iškeltus klausimus (visų pirma susijusius su asbesto buvimu kasamose uolienose). Komisijos tarnybos vertina 2005 m. rugpjūčio 5 d. ir rugs jo 13 d. Italijos valdžios institucijų atsakymus. Kai tik gal s, Komisija komitetui praneš apie savo vertinimo rezultatus. 6. Komisijos atsakymas į peticiją Nr. 0949/2003, gautas 2006 m. lapkričio 10 d. Po 2006 m. sausio 25 d. Peticijų komiteto pos džio Komisija susidom jusi perskait Peticijų komiteto tiriamosios misijos ataskaitą. Šiame atsakyme ji nori patikslinti kai kurias ataskaitos dalis (išvadų 1, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 punktus) ir pranešti Peticijų komitetui apie naujausius pokyčius nagrin jant šį atvejį. 1. Nuo Peticijų komiteto nagrin jimo jau padaryta tam tikra pažanga. Ne tik oficialiai pripažinta Suzos sl nio observatorija (steb jimo centras) (jį įsteigti pasiūlyta 2005 m. gruodžio m n.), bet ir 2006 m. liepos 4 d. surengtas pirmasis pagrindinių susijusių institucinių dalyvių susitikimas. PE v /11 CM\ doc

7 Be to, Italijos infrastruktūros ministras A. di Pietro vyriausyb s reikalavimu išbrauk projekto dalį Italijos teritorijoje iš Legge Obiettivo įstatymo, d l to prad ta vadinamoji paslaugų konferencija (susirinko visos naujosios linijos tiesimu suinteresuotos šalys); pirmasis susitikimas surengtas 2006 m. rugpjūčio m n. pradžioje. Italijos valdžios institucijos dabar nusprend atlikti visapusišką poveikio aplinkai vertinimą (PAV). Pastebima Italijos valdžios institucijų pažanga, taigi jos visiškai vykdo Peticijų komiteto pageidavimus. 3, 4 ir 5. Projektas Turinas Lionas apibr žiamas kaip TAV Treno ad Alta Velocità (greitaeigis traukinys), taip pat ataskaitos išvadose. Komisija nor tų pažym ti, kad šiame projekte numatyta mišri linija, o pirmenyb teikiama kroviniams. Šis krovinių aspektas suteikia projektui didelę papildomą europinę naudą, nes jis pad s įgyvendinti tokioje svarbioje vietov je, kaip Alp s, modalinio per jimo tikslus (krovinių gabenimo perk limas nuo kelių į geležinkelius), kuriuos Komisija nustat savo 2001 m. priimtoje Baltojoje knygoje d l Europos transporto politikos. Reaguodama į Suzos sl nio gyventojų siūlymą, kurį par m Peticijų komitetas, ragindamas siekti didesnio skaidrumo ir leisti Europos piliečiams gauti objektyvią informaciją apie šį projektą, Loyola de Palacio paragino atlikti nepriklausomą tyrimų, susijusių su sveikatos ir aplinkos aspektais, ir sprendimo statyti naują liniją bei neatnaujinti senosios vertinimą (kurį atliktų nepriklausomi ekspertai). Kalbant apie svarbesnius aspektus, t. y. asbesto ir radono keliamą pavojų, ekspertai ištyr F naudotus mokslinius tyrimus ir metodiką, palyginę ją su, inter alia, svarbiais pavyzdžiais, pvz., naujaisiais Šveicarijos geležinkelių tuneliais. Jie pri jo prie išvados, kad taikyta metodika yra tinkama ir kad siūlomomis priemon mis bus galima kuo labiau sumažinti pavojų darbuotojų ir vietos gyventojų sveikatai. Vis d lto ekspertai rekomenduoja atlikti papildomus mokslinius tyrimus, kad patikinimai, susiję su sveikata ir aplinka tokiais klausimais, kaip hidrogeologija ir kasybos atliekų perdirbimas, būtų svaresni. Kalbant apie klausimą, ar tiesti naują liniją, ar atnaujinti dabartinę, ekspertai pateik svarbios papildomos informacijos debatams. Esama linija tai atviros erdv s linija, einanti per daug kaimų. Didel naujosios linijos tarptautin s atkarpos dalis Italijoje eitų tuneliais, tod l keltų daug mažiau problemų, nei dabartin linija. 57 iš 61 km linijos bus tuneliuose. 6. Kalbant apie šį punktą, Komisija nor tų atkreipti d mesį į tokius tris principus: a. Taryba ir Europos Parlamentas transeuropinio tinklo (TEN) prioritetus patvirtino pagal bendro sprendimo procedūrą (Sprendimas Nr. 884/2004); b. atsakomyb už projektų įgyvendinimą, pvz., maršruto ir techninių galimybių pasirinkimą tenka susijusioms valstyb ms nar ms pagal subsidiarumo principą; c. aišku, kad šiems projektams taikomi Bendrijos teis s aktai d l aplinkos ir viešųjų pirkimų, ir jos privaloma paisyti. CM\ doc 7/11 PE v03-00

8 7. Kalbant apie šį aspektą, Komisija pabr žia, kad d l peticijos Nr. 949/2003 Komisija savo iniciatyva prad jo bylą (2005/2157) ir nusprend gauti informacijos iš Italijos valdžios institucijų apie poveikio aplinkai vertinimo, kuris yra būtinas projektui, apr ptį, visų pirma atsižvelgiant į Venaus paslaugų tunelį. Italijos valdžios institucijos 2005 m. rugpjūčio 5 d. ir rugs jo 13 d. atsak į Komisijos prašymą ir pateik informacijos apie poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrą, kuria vadovautasi (ji yra peticijos Nr. 949/2003 tema), taip pat apie peticijose Nr. 523/2004 ir Nr. 198/2005 iškeltus klausimus (visų pirma d l asbesto kasamose uolienose buvimo) m. rugpjūčio 5 d. ir rugs jo 13 d. Italijos atsakymai nelaikyti patenkinamais, nes juose nepaaiškinta, ar atliktas Venaus tunelio poveikio aplinkai vertinimas. Tod l 2005 m. lapkričio 18 d. Komisija pateik Italijos valdžios institucijoms dar vieną prašymą pateikti informacijos, kuriame pareikalavo paaiškinimų d l Venaus tunelio poveikio aplinkai vertinimo ir d l priemonių, kurias Italijos valdžios institucijos ketina taikyti, kad užtikrintų, jog su uolienų liekanomis būtų pasielgta taip, kaip to reikalaujama Bendrijos teis s aktuose d l atliekų. Šis atvejis aptartas 2006 m. sausio 27 d. Romoje surengtame Italijos valdžios institucijų ir Komisijos tarnybų susitikime. Šiame susitikime Italijos valdžios institucijos nurod, kad 2005 m. gruodžio m n. Italijos valdžios institucijos pri m sprendimą atlikti naują poveikio aplinkai vertinimą, visų pirma apimantį Venaus tunelį. Kol nebus gauti naujojo tyrimo rezultatai, nebus prad ti jokie šio tunelio statybos darbai. Tai patvirtinta 2006 m. vasario 17 d. raštu m. geguž s 29 d. Komisija siunt Italijai dar vieną raštą, kuriame pabr ž Direktyvos 85/337/EEB su pakeitimais taikymo sritį, ir papraš Italijos patvirtinti, kad prieš atliekant išsamų PAV pagal šią direktyvą nebus prad ti jokie darbai. Italija tai patvirtino 2006 m. birželio 28 d. raštu. Be to, Komisija pažymi, kad Italijai pateiktoje pagrįstoje nuomon je, susijusioje su pažeidimo procedūra Nr. 2002/5170, nurodoma Italijos teis s aktų neatitiktis, o ne Italijos teis s aktų taikymas atskirais atvejais. Tačiau Komisija reguliariai naudojasi savo prerogatyvomis pagal EB sutartį, kad užtikrintų ne tik tai, jog Italijos teis s aktai, kuriais Direktyva d l poveikio aplinkai vertinimo perkelta į nacionalinę teisę, būtų suderinti su Bendrijos teis s aktais, bet ir tai, kad šie teis s aktai būtų teisingai taikomi atskirais atvejais. Būtent toks yra bylos 2005/2157, susijusios su projektu Turinas Lionas, tikslas. Kaip pabr žta pirmiau, šiame etape neįmanoma nustatyti PAV direktyvos pažeidimo. Galiausiai Komisija pabr žia, kad pagal Direktyvą 85/337/EEB su pakeitimais nereikalaujama, kad vertinant tarptautinius projektus būtų atlikta viena bendra tarptautin PAV procedūra, tačiau reikalaujama, kad būtų vadovaujamasi keitimosi informacija mainų procedūra, siekiant užtikrinti, kad vykstant PAV būdingiems informacijos gavimo ir konsultacijų procesams bei priimant galutinį sprendimą būtų atsižvelgta į tarptautines projekto pasekmes. Bendras PAV gal tų būti atliktas savanoriškai, o Espo konvencijos d l tarptautinio PAV šalys patvirtino gaires, kuriose apibr žiama, kaip tai galima įgyvendinti. Gair s d l savanoriško bendro PAV būtų vienodai taikomos PAV direktyvos kontekste (pagal PE v /11 CM\ doc

9 kurią Konvencija taikoma ES). Komisija pabr žia, kad bendro PAV nebuvimas n ra Bendrijos teis s aktų pažeidimas. 8. Komisija nor tų pabr žti, kad ji visada teikdavo Europos Parlamentui, visų pirma Peticijų komitetui visą būtiną informaciją, kad jie gal tų suprasti projektą, taip pat atsižvelgdama į Peticijų komiteto narių vizitą į Suzos sl nį. Komisija taip pat kruopščiai ir išsamiai atsak į visus Europos Parlamento klausimus d l Turino Liono projekto; Komisijos pirmininko pavaduotojas J. Barrot asmeniškai atsak į Peticijų komiteto ir Transporto komiteto klausimus bendrame 2006 m. birželio 20 d. pos dyje. Be to, išvadose nurodoma, kad, pvz., l. e. p. Komisijos nar s Loyola de Palacio paskyrimas ir įgaliojimai nebuvo pakankamai arba iš viso viešinama. Kaip numatyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime, kuriuo patvirtinami prioritetiniai transeuropinio transporto tinklo projektai (Sprendimas Nr. 884/2004/EB), Komisija, prieš paskirdama Europos koordinatorius, konsultavosi su Europos Parlamentu m. kovo 8 d. Komisijos pirmininko pavaduotojas Jacques Barrot nusiunt Europos Parlamento transporto ir turizmo komiteto pirmininkui Paolo Costai laišką. Europos Parlamento transporto ir turizmo komitetas bei Biudžeto komitetas pritar šešių Europos koordinatorių paskyrimui. Šiam patvirtinimui pritarta 2005 m. liepos 12 d. Europos Parlamento pirmininkų sueigoje, o 2005 m. liepos 20 d. Europos Parlamento pirmininkas Josep Borrell Fontelles šiuo tikslu nusiunt Komisijai laišką. Komisija nor tų pažym ti, kad kalbant apie konsultacijas su Europos Parlamentu, buvo apibūdinta Europos koordinatorių misijos esm ir įgaliojimai. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta pirmiau, Komisija mano, kad d l Europos koordinatorių paskyrimo buvo pateikta išsami ir skaidri informacija m. liepos 20 d. Komisijos pirmininko pavaduotojas J. Barrot taip pat sureng spaudos konferenciją d l šešių Europos koordinatorių paskyrimo, dalyvaujant Europos koordinatoriams. Šį įvykį plačiai nušviet Italijos žiniasklaida, tai patvirtina daug straipsnių nacionalin je ir regionin je spaudoje. Prioritetinio projekto Nr. 6 koordinator Loyola de Palacio vietos valdžios institucijų kvietimu 2005 m. lapkričio 24 d. nuvyko į Suzos sl nį. Vizito metu L. de Palacio susitiko su visais vietos tarybos nariais, kuriems paaiškino projekto svarbą, atsižvelgiant į Europos transporto politikos prioritetus m. balandžio 24 d. ji v l susitiko su Turino vietos, regionų ir nacionalin s valdžios institucijų atstovais, kad pateiktų jiems išsamią informaciją apie Komisijos vardu ekspertų atlikto tyrimo rezultatus ir atsakytų į kai kuriuos svarbiausius sl nio gyventojų klausimus, susijusius su projekto poveikiu. Galiausiai 2006 m. rugs jo 13 d. Komisija pri m komunikatą, kuriame pateik šešių Europos koordinatorių ataskaitas po metų darbo; tarp jų buvo ir L. de Palacio ataskaita, kurioje apibendrinti naujausi projekto pokyčiai. 7. Komisijos atsakymas d l peticijos Nr. 0786/2007, gautas 2008 m. birželio 10 d. Esama geležinkelio atšaka tarp Liono ir Turino naudojama nepakankamai, iš dalies d l vykdomų šios istorin s linijos atnaujinimo darbų. Jie bus baigti 2009 m. Vis d lto d l sud tingų klimato sąlygų ir kitų linijos veiklos sunkumų šios linijos paj gumas visada bus ribotas, taip pat ir jos patrauklumas galimiems klientams. CM\ doc 9/11 PE v03-00

10 Naujoji geležinkelio atšaka užtikrins daug patrauklesnį susisiekimą. Šia didelio paj gumo geležinkelio linija bus sujungti rytai ir vakarai, bus toliau integruojama Europos ekonomika. Jeigu ji nebus pastatyta, tik tina, kad Alpes kertančių sunkvežimių skaičius gerokai padid s, o tai darys žalą trapiai Alpių ekosistemai. Peticijos pateik jas teisingai pažymi, kad tiesiant naują geležinkelio atšaką dalyvaujančios vyriausyb s tur tų savanoriškai vykdyti transporto rūšių keitimo politiką. Ją tiesiant dalyvaujančios vyriausyb s daro pažangą šioje srityje. Siekdama, kad šis svarbus projektas būtų koordinuojamas geriau, Komisija jo koordinatoriumi paskyr L. J. Brinkhorstą. Italijos vyriausyb gerai pasirūpino, kad į techninių derybų steb jimo grupę, vadovaujamą jos pirmininko M. Virano, būtų įtraukti visi suinteresuotieji subjektai. Tarp šių suinteresuotųjų subjektų yra visos Suzos sl nio visuomen s interesams atstovaujančios vietos institucijos. Steb jimo grup pos džiauja kartą per savaitę visapusiškai dalyvaujant visoms suinteresuotosioms šalims. Bus išsamiai įvertinti hidrologiniai ir kiti pavojai aplinkai. Prieš pradedant darbus Suzos sl nio arba Sangon s sl nio geležinkelio linijoje bus atliktas išsamus poveikio aplinkai vertinimas, kaip reikalaujama Europos ir Italijos teis s aktuose. Demokratiškai pritarus suinteresuotiesiems subjektams, techninių derybų steb jimo grup rengia tiesinimo darbų apibr žtį. Iki šiol sprendimo d l tiesinimo darbų nepriimta. Išvada Komisija pažymi, kad sprendimas d l tiesinimo darbų iki šiol nepriimtas, o steb jimo grup svarsto įvairius variantus. Remdamasi steb jimo grup s konsultacija, d l tiesinimo darbų nuspręs Italijos vyriausyb. Komisija yra įsitikinusi, kad priimdama galutinį sprendimą Italijos vyriausyb atsižvelgs į tai, ko reikia siekiant užtikrinti veiksmingą transporto sistemą, aplinkos apsaugą ir ekonomikos pl trą. 8. Komisijos atsakymas d l peticijų Nr. 0949/2003, 0523/2004, 0198/2005 ir 0786/2007, gautas 2009 m. rugs jo 25 d. Nuo 2009 m. rugpjūčio m n. naujosios geležinkelio jungties Lionas Turinas darbai vis dar yra parengiamajame etape. Patys tunelio statybos darbai dar neprad ti nei Prancūzijoje, nei Italijoje; inžinerinių darbų parengiamajam etapui užbaigti būtini papildomi parengiamieji tyrimai, įskaitant papildomus poveikio aplinkai vertinimo darbus. Pasirengimo tunelio statybos etapui dalį sudaro keturi tiriamieji tuneliai trys Prancūzijoje ir vienas Italijoje. Dviejų iš trijų Prancūzijos tunelių tyrimai jau užbaigti, o paskutinio tunelio tyrimas bus baigtas šių metų rudenį. Italijoje esančio tunelio tyrimo darbai dar neprad ti, nes laukiama oficialaus pritarimo suderinimui. Gali būti, kad civilin s inžinerijos darbai Italijos tiriamajame tunelyje prasid s 2010 m. pirmojoje pus je. 9. Komisijos atsakymas (REV VI) d l peticijų Nr. 0949/2003, 0523/2004, 0198/2005 ir 0786/2007, gautas 2011 m. rugs jo 6 d. PE v /11 CM\ doc

11 Komisija nor tų pateikti Peticijų komitetui trumpą naujausios informacijos apie pažangą, padarytą įgyvendinant naujos geležinkelio linijos Lionas Turinas projektą, apžvalgą. Birželio 30 d. terminas nebuvo galutinis terminas siaurąja prasme. Tai buvo data, numatyta atsižvelgiant į esamą projekto pažangos pad tį sprendžiant iš laikotarpio vidurio peržiūros, kurią 2010 m. rudenį atliko Komisijos tarnybos. Atsižvelgiant į tai, kad dabartinis finansavimo sprendimas apima m., tampa aišku, kad kuo labiau v luojama įgyvendinti projektą (t. y. veiklą, kuri finansuojama), tuo didesn rizika, kad ne visos iš pradžių numatytos l šos bus išleistos. Dabartinis ES finansavimas pagrįstas 2008 m. gruodžio 5 d. Komisijos sprendimu C (2008) Jame numatyta m. bendram finansavimui skirti 671,8 mln. EUR. [Pastaba: tyrimai finansuojami 50 %, darbai 27 %]. Per tuos metus buvo svarstomi įvairūs galimi Italijos projekto dalies išplanavimai. Po paskutinių opozicijos pareiškimų 2005 m. surengtos išsamios konsultacijos su Suzos sl nio vietos ir regiono valdžios institucijomis ir vietos gyventojais. Po konsultacijų buvo parengtas projektas, kuriuo numatytas linijos išd stymas Suzos sl nyje: linija tur jo eiti per du tunelius iš Suzos (Italijos tunelio dalis) į Orbasaną, visiškai šalia Turino. Prieštaraujantys tokiam linijos išd stymui neseniai kritikavo šį variantą; dabar jie reikalauja, užuot tiesus liniją per du tunelius, naudoti istorinę geležinkelio liniją. Italijos valdžios institucijos dabar siekia įgyvendinti šį sumanymą. Pagal išankstinį planavimą, kurį pareng ir nuolat peržiūri dabartinis r m jas Liono Turino Ferroviaire (F), tunelio kasybos darbus numatoma prad ti ne anksčiau kaip 2013 m. pabaigoje arba 2014 m. pradžioje. Prieš tai reikia tiksliai suprojektuoti, o tai trunka dvejus metus. Kad būtų galima imtis šios veiklos, turi būti patvirtintas išankstinis projektas; šis procesas Prancūzijoje jau baigtas ir vykdomas Italijoje. Pirmieji darbai prad ti 2011 m. birželio m n. pradžioje Kjomont, kur bus kasamas pirmasis tiriamasis tunelis (vadinamas La Maddalena ). Pirmajame šių darbų etape bus siekiama užtikrinti teritorijos saugumą, o kasimo darbai bus prad ti 2011 m. lapkričio m n. Dar nenuspręsta d l galutinio projekto ir tikslaus linijos išd stymo Italijos pus je, t. y. Suzos sl nyje. Šiuo metu vertinami įvairūs variantai. Italijos pus je dar neiškastas n vienas tunelio metras. Tai, kad teritorijoje yra asbesto ar kokių nors kitų kenksmingų medžiagų, yra tik sp jimas. Kasdami La Maddalena tiriamąjį tunelį geologai gal s įvertinti tokių medžiagų buvimo gr smę. Atlikus trijų tiriamųjų tunelių Prancūzijos pus je kasimo darbus paaišk jo, kad kenksmingų medžiagų teritorijoje yra labai mažai. Bet kokiu atveju, jei būtų rasta asbesto arba urano, šios medžiagos būtų aptiktos kalno viduje, be to, kas jų komandos yra visiškai aprūpintos apsaugos nuo tokių medžiagų priemon mis. CM\ doc 11/11 PE v03-00