LIETUVOS JUDËJIMO ÈERNOBYLIS LAIKRAÐTIS

Transkriptas

1 LIETUVOS JUDËJIMO ÈERNOBYLIS LAIKRAÐTIS 2021 m. rugpjûtis gruodis. Nr. 3 (119) Leidþiamas nuo 1991 metø Mieli Lietuvos èernobylieèiai! Eina metai... Vieni kà nors nusineða, kiti kà nors dovanoja. Pasidþiaukime tais metais, kurie buvo, ir tikëkime tais, kurie ateis. Tegul Nauji metai atneð daugiau dþiaugsmo, skaidrios nuotaikos, daugiau laimingø minuèiø ir paprastos þmogiðkos laimës. Tebûna 2022-ieji dosnûs naujø idëjø, prasmingø maþø ir dideliø darbø. Dþiugiø ðventø Kalëdø ir linksmø bei kûrybingø Naujø metø! Asociacijos Lietuvos judëjimas Èernobylis taryba Brangûs Prienø ir Birðtono èernobylieèiai bei jûsø ðeimø nariai! Laikas negailestingas, gyvenimas pralekia kaip vëjas. Ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje pilna puikiø þmoniø. Laikykimës kartu ir nepraraskime vilties. Tegul ateinantys 2022-ieji bûna laimingesni ir sëkmingesni. Su ðventomis Kalëdomis ir laimingø Naujøjø metø! LJÈ Prienø komiteto pirmininkas Kæstutis Kazlauskas Mieli kolegos èernobylieèiai! Sveikinu Jus ir Jûsø ðeimas su ðventomis Kalëdomis ir Naujais 2022 metais. Linkiu visiems stiprios, stiprios sveikatos, laimës ðeimoje, tarpusavio bendravimo ir tikëjimo, jog mus dar ne visi pamirðo. Stiprybës Jums ir pasitikëjimo! Visada su Jumis Vilniaus kraðto èernobylieèiø sàjungos,,radiati pirmininkas Antanas Turèinas

2 2 puslapis Padrikos mintys Kaþkaip ranka nekyla nuoðirdþiai visus sveikinti su ðv. Kalëdomis ir Naujaisiais metais, kai jau praëjo dveji keisti metai. Nuojauta tokia, kad ateinantys metai bus dar ádomesni uþ praëjusius. Nesinori gàsdinti, bet infliacija perkopë aðtuonis procentus. Taigi, kylant infliacijai, visø prekiø kainos ðovë á virðø. Proto bokðtai Vyriausybëje baigia susipykti su visu pasauliu, biudþeto pajamos katastrofiðkai krenta, verslai turi problemø. Kuo toliau, tuo labiau visi reiðkia nepasitenkinimà medicininiø paslaugø nepasiekiamumu, o turintys rimtø sveikatos problemø puola á neviltá. Mokyklose nevyksta naujametiniai vakarëliai, o vieðojoje erdvëje kelinti metai vyksta kaukiø balius... Intensyviai pradëta skiepyti treèiàja vakcinos doze, nors tai yra 2020 metø pabaigos vakcinos, kurios kaþin ar turi pakankamà poveiká daug kartø mutavusiam virusui. Tiek to. Verèiau pakalbëkime apie mûsø judëjimà. Pasirodo, nuo 2009 metø Lietuvos judëjimas Èernobylis buvo benamis ir nedaug trûko, kad 2020-øjø pabaigoje Registrø centro iniciatyva bûtø likviduotas. Perrinkus judëjimo pirmininkà ir sutvarkius judëjimo reikalus su Registrø centru, nutarta judëjimo centrà ið Kauno perkelti á Prienus øjø spalá Lietuvos judëjimas Èernobylis Prienø rajono savivaldybës tarybos sprendimu penkeriems metams panaudos pagrindais gavo patalpas Dariaus ir Girëno g. 4. Manau, po truputá bandysime vël aktyvinti judëjimo veiklà. Ðiais metais, pasitikdamas 35-àsias Èernobylio katastrofos metines, judëjimas kreipësi á aukðèiausias Lietuvos Respublikos institucijas (ko gero, paskutiná kartà) dël èernobylieèiø pensinio amþiaus sumaþinimo bei kitø problemø. Ankstesniuose Èernobylieèio numeriuose jûs tikriausiai skaitëte atsakymus ðia tema. Nieko naujo. Èernobylieèiai valstybei jokia specifinë socialinë grupë, greièiau rakðtis tam tikroje vietoje nei sàþinæ kamuojanti problema. Toji specifinë socialinë grupë artimiausiu metu natûraliai iðnyks pati. Þodþiu, kapstysimës patys. Pavasará rinksimës ir bandysime nusibrëþti svarbiausius judëjimo ðiandieninius tikslus ir veiklos kryptis. Mûsø protëviai sakë: gyveni mokaisi, o kvailas numirðti. Ðiaip ar taip, tuo tikëti nesinorëjo, bet kas vyksta dabar... Kaþkas suskaièiavo 72 lytis! Ádomu, kiek ir ko reikëtø suvartoti, kad jas áþvelgtum dvilytëje visuomenëje? Vienas garsus universitetas iðbraukë ið savo mokymo programø Liudvikà van Bethovenà ir Mocartà, kaip kolonijinio laikotarpio kompozitorius; kaþin kas paleido teorijà, kad dabartinës partijos, kaip negeneruojantys idëjø susivienijimai, per ateinatá deðimtmetá ar per du nustos egzistavusios ir kad iðnyks privati nuosavybë, o religijos neteks savo átakos. Þodþiu, tiek daug visokiø ádomybiø, kad net galva sukasi! Mus ne to mokë. Negi dabar turëtume keistis? Bet kà gali þinoti... Dabar jau vieðojoje erdvëje biurokratai vengia sveikinti su artëjanèiomis ðventomis Kalëdomis, kai kur vaikomi Kalëdø Seniai. Neþinia kur iðgaravo dvasingumas ir visa ko virðuje ásitaisë ponia materija, apvilkta piniginiais simboliais. Atrodo, kaip klaikus sapnas. Gal Naujais 2022 metais prabuskime... Kæstutis Kazlauskas Sveikinimai ir palinkëjimai Pakruojo rajono ir visos Lietuvos èernobylieèiai! Á mûsø namus ir ðirdis vël beldþiasi graþiausios metø ðventës. Sako, kad Naujieji tai nauja pradþia. Ar ið tiesø reikia nubraukti visa, kas buvo, ir nekantriai laukti naujø pokyèiø bangos, sprendþiame patys. Tik viena aiðku: gerumo, meilës ir rûpesèio niekada nebus per daug. Sveikiname ðv. Kalëdø ir artëjanèiø Naujøjø metø proga. Linkime kuo daþniau rasti laiko sau ir savo artimiesiems. Tegul Jums nepritrûksta dþiaugsmo ir þmogiðkos ðilumos, tarpusavio pasitikëjimo ir santarvës. Bûkite laimingi. Pakruojo rajono èernobylieèiø draugijos pirmininkas Vladislovas Ðurna Mieli èernobylieèiai, Kalëdø ðventëje daug paslapties, groþio, dþiaugsmo, dovanø, dëmesio vienas kitam. Linkiu, kad ðis nuostabus laikas bûtø skirtas ne liûdesiui, bet ávairiems geriems darbams, prasmingam bendravimui, gyvenimo perþvelgimui ir naujø planø kûrimui. Kelmës rajono komiteto vardu A. Daubaras Brangûs Vilkaviðkio rajono èernobylieèiai, versdami dar vienà kalendoriaus lapelá, gramzdinkime uþmarðtin sielvartà, vargus ir rûpesèius. Tegul stiprybës ir dvasinës ramybës ákvepia Kûèiø naktis, o Kalëdø þvaigþdës ðviesa parodo kelius á Naujøjø metø laimæ. Vilkaviðkio rajono skyriaus pirmininkas Virgilijus Matulevièius Tegul su laime, su dþiaugsmu, su paprastu ðvelniu juoku ir dideliu draugø bûriu ateina graþiausios metø ðventës. Linkiu visiems daug sveikatos. Su ðventom Kalëdom ir Naujais metais! Druskininkø komiteto pirmininkas Algis Èetrauskas Lietuvos judëjimo Èernobylis Panevëþio miesto ir rajono komitetas sveikina visus èernobylieèius ir jø ðeimas su ðventomis Kalëdomis ir Naujais 2022 metais. Tegul ateinanèiais metais Jus ir Jûsø ðeimas lydi darna, meilë ir sveikata. Nuoðirdþiai tikimës aktyvesnio Jûsø dalyvavimo ir bendradarbiavimo komiteto veikloje. Graþiø ðvenèiø! Panevëþio LJÈ komiteto pirmininkas A. Roþënas Ðio pastato, esanèio Prienuose, Dariaus ir Girëno g. 4, antrame aukðte ásikûrë Lietuvos judëjimo Èernobylis bûstinë. Autoriaus nuotrauka Brangusis, Virgilijau Matulevièiau! Þiemos taku gimtadienis atëjæs, Teatneða daug laimës, dþiaugsmo valandø, Lai sunkios dienos pralekia lyg vëjas, O laimës valandos lai slenka pamaþu. Su 60-ies metø jubiliejumi tave sveikina Lietuvos judëjimo Èernobylis bendraþygiai Èernobylieèiai! Lai ðv. Kalëdø ramybë aplanko Jus ir Jûsø ðeimø narius ir ilgam pasilieka Jûsø namuose, o Naujus metus sutikite laimës tostais. Kadangi atkeliavæ metai bëga greitai, tegu nors laimë eina pamaþu. Su ðventëmis sveikina Lietuvos judëjimo Èernobylis Raseiniø rajono komitetas Mieli èernobylieèiai, Kûèiø vakaras ir ðv. Kalëdos vël suburia ir suvienija ðeimas, sukvieèia prie bendro stalo visus, kuriuos labiausiai mylime. Ásiklausykime á Kalëdø varpø skambëjimà, sulëtinkime þingsnius, primirðkime kasdieninius rûpesèius ir su viltimi paþvelkime á netrukus ateisianèius Naujus metus! Graþiø ir prasmingø Jums ðvenèiø! Èernobylietis Edmundas Piekus

3 ÁÅËÒÀ 3 psl. Kas skelbë pavojø? Branduolinës energetikos objektai Oficialiame Astravo atominës elektrinës puslapyje pasirodë praneðimas apie atominës elektrinës pavojø ir bet kurià akimirkà galinèià ávykti tragedijà. Po praneðimu pasiraðë esà neabejingi atominës elektrinës darbuotojai. Lukaðenkos reþimas skelbia, kad á oficialià svetainæ ásilauþë programiðiai (Baltarusijoje jie vadinami kiberpartizanais). Atominë elektrinë kelia pavojø! Tragedija gali ávykti bet kurià akimirkà! tokiais raudonai paryðkintais þodþiais pradëtas oficialiame Astravo atominës elektrinës puslapyje pasirodæs praneðimas. Jame teigiama, kad ðá tekstà, rizikuodami savo ateitimi, platina neabejingi Baltarusijos atominës elektrinës darbuotojai, nes esà daugiau jau nebegali bijoti ir tylëti. Maþdaug trijø ðimtø þodþiø praneðime skelbiama, kad visos statybos metu jëgainëje vyko gedimai bei avarijos ir tik dalis incidentø pakliuvo á vieðumà. 1-asis jëgainës blokas, smarkiai spaudþiant ðalies valdþiai, esà buvo ájungtas per anksti. O elektrinës sistemos iki ðiol neveikia, kaip turëtø, todël esà kyla realus branduolinio objekto avarijos pavojus. Praneðimas baigiamas þodþiais: Ðis praneðimas pagalbos ðauksmas. Meldþiame viso pasaulio bendruomenæ spausti Lukaðenkà ir reikalauti nedelsiant stabdyti elektrinæ su tarptautiniø specialistø pagalba, kad viskas bûtø padaryta saugiai. Baltarusijos energetikos ministerija suskubo skelbti, kad á interneto puslapá ásilauþë ir praneðimà rusø bei anglø kalbomis patalpino programiðiai. Puslapis esà tvarkomas. Ar ið tiesø ðis praneðimas yra paèiø elektrinës darbuotojø paraðytas, ar tik ásilauþëliø programiðiø darbas neþinia. Bet ir oficialiojo Minsko skelbiama informacija apie Astravà nepatikima. Kad ir kas paskelbë grësmingai skambantá praneðimà, ðalia mûsø stûksanèio branduolinio objekto pavojus dël to në kiek nesumenksta. Incidentai ir avarijos Astravo atominæ elektrinæ lydi visà statybø laikotarpá, o mûsø ðalies institucijos jau ne kartà kreipësi á Minskà oficialiø paaiðkinimø dël vieno ar kito nerimà kelianèio incidento. Parengë Jonas Baltakis Branduolinës energetikos objektø Lietuvoje þemëlapis. Branduolinës energetikos objektas branduolinë (atominë) elektrinë, branduolinës (atominës) elektrinës energijos blokas, neenergetinis branduolinis reaktorius, branduoliniø medþiagø saugykla, radioaktyviøjø atliekø tvarkymo árenginys. Didþiausias ir svarbiausias branduolinës energetikos objektas Lietuvoje yra 2009 m. galutinai sustabdyta Ignalinos atominë elektrinë (Ignalinos AE). Ðiuo metu vyksta Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo darbai ir jø metu yra pastatyti, statomi arba planuojami statyti nauji branduolinës energetikos objektai radioaktyviøjø atliekø tvarky- mo árenginiai. Visi árenginiai, skirti sutvarkyti Ignalinos AE veikimo ir eksploatavimo nutraukimo metu susidaranèias atliekas, jau pastatyti ar statomi ðalia Ignalinos AE, esanèios Visagino savivaldybës teritorijoje. Dar vienas branduolinës energetikos objektas Maiðiagalos radioaktyviøjø atliekø saugykla yra Ðirvintø rajone, Bartkuðkio miðke. Saugykla árengta 1963 m., joje saugomos ið pramonës ámoniø, medicinos ir mokslo ástaigø surinktos radioaktyviosios atliekos, kurios saugykloje kauptos iki jos uþdarymo 1989 metais. Ateityje ðias atliekas bei radionuklidais uþterðtas konstrukcijas ir gruntà ið saugyklos planuojama iðimti, surûðiuoti ir iðveþti á Ignalinos AE radioaktyviøjø atliekø tvarkymo árenginius, kur jos bus apdorotos ir padëtos laikinai saugoti á tam pritaikytas saugyklas, o vëliau perdëtos á radioaktyviøjø atliekø atliekynus. Visus Lietuvos branduolinës energetikos objektus eksploatuoja VÁ Ignalinos atominë elektrinë. Valstybinæ Lietuvos branduolinës energetikos objektø veiklos prieþiûrà atlieka Valstybinë atominës energetikos saugos inspekcija (VATESI). PAREMKITE SAVO LAIKRAÐTÁ! Iki 2022 m. geguþës 1 d. galintiems ir norintiems paremti laikraðèio Èernobylietis leidybà 1,2 procento ið 2021 metais sumokëto gyventojø pajamø mokesèio pateikiame rekvizitus: Lietuvos judëjimo Èernobylis Prienø komitetas, organizacijos kodas ; Geguþës g. 5, Prienai, LT Bûsime dëkingi uþ paramà. PAREMKITE JUDËJIMÀ! 2022 metais galintiems ir norintiems paremti Lietuvos judëjimà Èernobylis 1,2 procento ið 2021 metais sumokëto gyventojø pajamø mokesèio pateikiame rekvizitus: Lietuvos judëjimas Èernobylis, organizacijos kodas Áforminti paramà galima iki 2022 metø geguþës 1 dienos. Netikëtai mirus Viliui MONTVILUI, nuoðirdþiai uþjauèiame velionio ðeimà ir artimuosius. Lietuvos judëjimo Èernobylis taryba Uþuojauta giminëms ir artimiesiems netikëtai mirus èernobylieèiui Robertui GAUBIUI. Kartu liûdi ir draugai Maþeikiø èernobylieèiai Netikëtai mirus mylimai motinai, nuoðirdþiai uþjauèiame Algá Èetrauskà ir jo artimuosius. Lietuvos judëjimo Èernobylis taryba

4 4 puslapis Tarptautinio forumo rezoliucija Priimta 2021 m. lapkrièio 2 d. Patvirtinta Tarptautiniø visuomenës rûmø ekologijos ir darbo su Èernobylio veteranais komitetas 2021 m. lapkrièio 25 d. Tarptautinio forumo 35-eri metai Èernobyliui: pamokos, patirtis, dabartis rezoliucija Rusija, Baltarusija, Ukraina, Gruzija, Uzbekija, Kazachija, Kirgizija, Estija, Latvija, Izraelis, Suomija, Kinija, Mongolija, Kuba (2021 m. lapkrièio 2 d.) Nuo 2021 m. rugpjûèio 27 d. iki lapkrièio 2 d., remiantis tarptautinio forumo 35-eri metai Èernobyliui: pamokos, patirtis, dabartis gairëmis, vyko renginiø ciklas, á kurá susirinko 14 ðaliø dalyviai. Labai vertiname forumo formatà ir produktyvumà, kuriame dalyvauja Nepriklausomø valstybiø sàjungos (toliau NVS) ðaliø ir tolimojo uþsienio þmogaus sukeltø nelaimiø likviduotojø asociacijø atstovai, Èernobylio katastrofos likvidavimo didvyriai, valstybiniai, visuomeniniai ir religiniai veikëjai bei Nepaprastøjø situacijø ministerijos darbuotojai metø rugpjûtá Nepaprastøjø situacijø ir socialinës apsaugos ministerijai buvo nuspræsta suteikti kasmet vykstanèio Tarptautinio Èernobylio forumo nuolatinio dialogo vietos statusà. Apibendrindamas 2021 metø bendro darbo rezultatus, Forumas priëmë sprendimus: 1. Bendrai pagerbti ðviesø atminimà tø, kurie atidavë savo gyvybes ir sveikatà, iðgelbëjæ milijonus þmoniø nuo baisiausios ðiø laikø technogeninës katastrofos Èernobylio tragedijos. Visada ðventa saugoti ðá taikos meto didvyriø ir kankiniø bei jø didþiø poelgiø atminimà, taip pat pagerbti ir vertinti tuos Èernobylio likvidavimo didvyrius, kurie iðgyveno ir yra su mumis, ir daryti viskà, kad visuomenë pelnytai juos gerbtø ir bûtø jiems dëmesinga. 2. Sudaryti darbo grupæ, kurioje dalyvautø katastrofos likvidavime dalyvavusiø valstybiø parlamentarai, ir parengti pavyzdiná ástatymà Dël þmogaus sukeltø nelaimiø likviduotojø statuso, pristatant projektà Jungtiniø Tautø (JT), parlamentiniø asamblëjø ir kitø tarpvalstybiniø asociacijø lygiu. Kartu atsiþvelgti á turimà tarptautiniø dokumentø apie humanitariniø nelaimiø likvidavimo, taikos palaikymo operacijø ir kitø dalyviø statusà, áskaitant JT taikdarius, gydytojus, dalyvaujanèius kovoje su epidemijomis, badu ir kitomis nelaimëmis, ávairios paskirties savanorius ir stichiniø nelaimiø likviduotojus. Suformuoti projekto rengimo teisinæ grupæ, átraukiant tarptautinës teisës ir nacionalinës teisës aktø þinovus ið universitetø, teisininkø rûmø, taip pat parlamento teisininkus. Iniciatyvà skatinti dirbant su specializuotomis agentûromis ir JT programomis, taip pat átraukti ðaliø nariø delegacijas á JT. 3. Aktyviai remti nacionaliniø ástatymø Dël Èernobylio katastrofos likviduotojø þygdarbio istorinës atminties iðsaugojimo projektø rengimà ir priëmimà pagal analogijà su Antrojo pasaulinio karo pergalës istorinës atminties iðsaugojimo ástatymø normomis, uþkertant kelià pateisinti holokaustà ir armënø genocidà bei kitus turimus pavyzdþius. Ástatymiðkai projektuose átvirtinti Èernobylio katastrofos, kaip vienos ið ðalies masto nelaimiø (tragedijø), sampratà ir istorinæ reikðmæ, sàvokas, susijusias su likviduotojø þygdarbiu, Èernobylio veterano statusu, taip pat atskirti likviduotojø ir katastrofos aukø sàvokas, numatyti atsakomybæ uþ istorinës atminties iðkraipymà ir áþeidimà, sumenkinant Èernobylio veteranø vaidmená ir nelaimës reikðmæ (analogiðkai su Antrojo pasaulinio karo veteranais). Plëtoti keitimàsi patirtimi ir ástatymø, susijusiø su Istorinës atminties apie Èernobylio katastrofos likviduotojø þygdarbá iðsaugojimu kûrimà, kaip svarbiausià NVS ðaliø deputatø tarpparlamentinio bendradarbiavimo sritá, laisvà nuo politikos ir tarpvalstybiniø nesutarimø. 4. Labai vertinti ir visais ámanomais bûdais plëtoti Tarptautiniø visuomenës rûmø inicijuotà tarptautinio bendradarbiavimo praktikà, siekiant uþkirsti kelià þmogaus sukeltoms nelaimëms, ir remti Èernobylio didvyrius. Pripaþinti, kad tik konstruktyvus ir be politiniø ambicijø tarptautinis dialogas gali duoti realius rezultatus, atitinkanèius visø valstybiø ir tautø interesus. O Èernobylio katastrofos likvidavimo dalyviø turima unikali patirtis ir kompetencija, siekiant uþkirsti kelià naujoms nelaimëms taikos metu, turëtø bûti aktyviai panaudota naujø energetikos ir pramonës objektø saugumo uþtikrinimo klausimams spræsti, departamentø ir pramonës sàjungø darbe bei bendradarbiavimo programose. Svarbu visuomeninës ekspertizës organizacijos, taisykliø kûrimas, aplinkosauginis ðvietimas ir liaudies diplomatija. Reikia suaktyvinti bendrà darbà, kurio tikslas keistis patirtimi, plëtoti kultûrø dialogà, iðsaugoti istoriná paveldà ir ágyvendinti daugiaðalius kultûros, mokslo ir ðvietimo projektus, skirtus Tautø þygdarbiui Antrojo pasaulinio karo nugalëtojams ir Èernobylio didvyriams. 5. Atkreipti dëmesá á didþiulá staèiatikiø ir musulmonø dvasininkø indëlá á nuolatinæ Èernobylio veteranø ir jø ðeimø paramà, toliau dirbti kartu su pasaulio religijø ir konfesijø dvasiniais lyderiais dël þmogaus sukeltø nelaimiø prevencijos ir paramos jø likviduotojams, iðsaugant dvasinius ir moralinius visuomenës pagarbos savo didvyriams ir gynëjams pagrindus. 6. Atkreipti dalyvaujanèiø valstybiø tarptautiniø organizacijø ir vyriausybiø vadovø, taip pat mokslo, ðvietimo, pramonës, kûrybiniø, profesiniø asociacijø vadovø ir ðaliø verslo bendruomenës dëmesá á plaèias galimybes, kurias atveria kultûrø dialogas aplinkos apsaugos, þmogaus sukeltø avarijø prevencijos ir nelaimiø likviduotojø teisiø apsaugos srityje. Rekomenduoti valstybiø vyriausybëms imtis priemoniø sukurti bendrà skaitmeninæ humanitarinæ erdvæ ekologijos ir þmogaus sukeltø nelaimiø prevencijos srityje, paremtà nacionaliniais elektroniniais archyvais kûrybinës veiklos srityse, edukacinëmis platformomis, suskaitmeninta knyga, archyvu, muziejø fondais, tautø mokslinio, kultûrinio ir istorinio paveldo objektais, siekiant sukurti naujas galimybes tobulëti þmogaus dvasiniam, kûrybiniam ir profesiniam potencialui. 7. Ðvietimo srityje: Skatinti ðaliø kultûros ir mokslo bendruomeniø sàveikos suaktyvëjimà ekologijos srityje. Skatinti þiniø apie Èernobylio katastrofos padariniø likviduotojø þygdarbá populiarinimà ir ágyvendinimà, dëstant visas disciplinas ugdymo ástaigose. Remti ðaliø jaunimo mainø ir bendrø socialiniø iniciatyvø plëtrà aplinkosaugos, kultûros, mokslo, naujausiø informaciniø technologijø, savanorystës, jaunimo parlamentarizmo ir verslumo, vaikø ir jaunimo kûrybiðkumo srityse. Remti socialiniø tinklø projektø Èernobylio þiniø, ðvietimo, mokslo, meno ir kultûros tema ágyvendinimà, naudojant interneto technologijas, siekiant suformuoti bendrà þiniasklaidos erdvæ jaunimui. Skatinti ðvietimo ir moksliniø tyrimø dotacijø jauniesiems ðaliø mokslininkams teikimo praktikos plëtrà, taip pat atsiþvelgiant á Jungtinio branduoliniø tyrimø instituto patirtá. 8. Parengti bendradarbiavimo tarp valstybiø nariø, skatinanèiø jaunimo savanoriø judëjimà, plëtros koncepcijà ir metø veiksmø planà jai ágyvendinti, taip pat parengti tarptautinio jaunimo bendradarbiavimo strategijos projektà valstybëse dël aplinkos apsaugos, þmogaus sukeltø nelaimiø prevencijos ir paramos Èernobylio didvyriams m. 9. Vykdant bendrà pasiruoðimo Èernobylio katastrofos 40-meèiui darbà: Ypatingà dëmesá skirti bendriems projektams Atminties knygos kûrimo srityje. Rekomenduoti panaudoti daugelio ðaliø turimà patirtá, kuriant vaikø ir jaunimo programas, remiant Èernobylio eksploatavimo didvyriø studijas, muziejø kûrimà. Dalyvauti tarpvalstybinio projekto Didþioji pergalë iðkovota vienybe renginiuose. Ávesti tarptautiniu lygmeniu titulà Èernobylio didvyris aktyviausiems Èernobylio atominës elektrinës nelaimës likvidavimo dalyviams, apdovanotiems valstybiniais apdovanojimais, kariniais ordinais ir medaliais. Parengti statutà, paþymëjimo projektà ir medalá Èernobylio didvyriams. Organizuoti edukacinius Èernobylio didvyriø apsilankymus ávairiose valstybëse ir susitikimus bendruomenëse. 10. Konsoliduoti ir toliau plëtoti Forume iðsakytus ir diskusijø metu parengtus konstruktyvius pasiûlymus ir iniciatyvas: Kasmet rengti nuolatines tarptautinio dialogo platformas Tarptautinio Èernobylio forumo dalyviai susitinka iðtisus metus, taip pat organizuoti eilæ bendrø renginiø valstybëse dalyvëse. Á kasmetiná Tarptautinio Èernobylio forumo rengimà ir jo globojamø renginiø ágyvendinimà átraukti atitinkamus Nepaprastøjø situacijø ir Socialinës apsaugos departamentus, Mokslø akademijà, dalyvaujanèiø valstybiø ðvietimo ástaigas. Tarptautinio Èernobylio forumo globoje suformuoti Tarptautiná Èernobylio elektronikos muziejø, taip pat vienà mokomosios medþiagos bibliotekà Èernobylio ávykiø istorijos, þmogaus sukeltø nelaimiø likvidavimo ir prevencijos srityse. Tarptautinio Èernobylio forumo uþdarymo metu kasmet apdovanojami generolo majoro Nikolajaus Tarakanovo vardo tarptautinës vieðosios ekologijos premijos laureatai ir diplomatai, taip pat Vasilijaus Ignatenkos medalio laureatai uþ indëlá á prevencijà ir þmogaus sukeltø nelaimiø ðalinimà. 11. Tarptautinës bendruomenës ir Èernobylio katastrofos likviduotojø judëjimo vardu ðiais ásimintinais metais nuoðirdþiai dëkojame: Tarptautiniø visuomenës rûmø vadovybei bei jø Ekologijos ir darbo su Èernobylio veteranais komitetui uþ nuolatiná dëmesá ir paramà Èernobylio katastrofos likviduotojams bei sistemingà vienijantá darbà plëtojant tarptautiná bendradarbiavimà ir tokio reikðmingo forumo, skirto Èernobylio 35-meèiui, organizavimà; Visø ðaliø, kurios po Èernobylio katastrofos nemokamai organizavo likviduotojø, taip pat ir jø vaikø, nukentëjusiø nuo radiacijos, reabilitacijà, vadovybëms; Kunigams, padedantiems Èernobylio aukoms savo maldomis ir gerais darbais; Gydytojams, sugebëjusiems iðgelbëti gyvybes ir sumaþinti þalà nuo radiacijos nukentëjusiø aukø sveikatai; Kultûros veikëjams, kurie, bûdami ðalia likviduotojø, savo kûrybiðkumu rëmë nelaimës likviduotojus ir radiacijos aukas; Mokslininkams, þurnalistams, pedagogams, raðytojams, visuomenës veikëjams, prisidedantiems prie Èernobylio katastrofos ir jos likviduotojø þygdarbio istorinës atminties iðsaugojimo; Parlamentarams, turintiems pakankamai pilietinës dràsos ir sàþinës visada ginti Èernobylio veteranø teises ir jø statusà. 12. Skelbti Forumo medþiagà ir skatinti plaèià jos sklaidà, unikalius istorinius duomenis ir tiesioginiø ðiø tragiðkø taikos meto ávykiø dalyviø nuomones, informuoti apie Tarptautinio Èernobylio forumo susitikimus.

5 5 psl. Paminëjo metines Ðiø metø rugpjûèio 14 dienà Prienuose, Popierinëje, ávyko judëjimo visuotinis susirinkimas-konferencija. Renginyje iðklausytas trumpas judëjimo pirmininko Kæstuèio Kazlausko praneðimas apie padëtá judëjime, po jo pasisakë keliø asociacijos nariø atstovai. Vëliau visuotinis nariø susirinkimas vienbalsiai pritarë asociacijos Lietuvos judëjimas Èernobylis adreso pakeitimui. Nuo ðiol judëjimo adresas toks: Dariaus ir Girëno g. 4, Prienai, LT Susirinkimo metu vyko asociacijos nariø narystës sutarèiø patikslinimas, po to aptar- ti judëjimo einamieji reikalai. Po oficialiosios dalies, nors ir labai pavëluotai, bet ávyko Èernobylio AE avarijos 35-øjø metiniø paminëjimas. Tylos minute buvo pagerbti iðëjusieji anapilin bendraþygiai èernobylieèiai. Po trumpø metiniø proga pasakytø kalbø buvo bendraujama, kepami ir skanaujami ðaðlykai. Iðsiskirstant nuspræsta (kas galës ir jeigu leis kovidinë situacija) susirinkti 2021 metø gruodá ir paminëti 35-àsias sarkofago, dengianèio 4-àjá Èernobylio AE blokà, statybos baigimo metines. È. inf. Asociacijos Lietuvos judëjimas ÈERNOBYLIS visuotinio susirinkimo-konferencijos akimirkos. Èernobylieèiø genomo tyrimai ápusëja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslø instituto Þmogaus ir medicininës genetikos katedros (VU MF BMI ÞMGK) mokslininkø kartu su Lietuvos judëjimu Èernobylis vykdomas projektas Adaptaciniai genetiniai mechanizmai plataus masto Lietuvos Èernobylio katastrofos likviduotojø viso genomo tyrimas (ADAPT) jau ápusëjo. Kartu su besibaigianèiais metais baigiamas ir mëginiø rinkimo etapas. Paskutinieji, bet labai svarbûs dalyviai, prisidëjæ prie tyrimo savanoriø Visagino èernobylieèiai. Dëkojame jiems ir visiems jau anksèiau sudalyvavusiems èernobylieèiams uþ palaikymà ir geranoriðkumà. Pandemijos sàlygomis mes pasiekëme tikrai nemaþai ið viso dalyvauja 134 dalyviai ið 14 skirtingø miestø (Vilnius, Druskininkai, Prienai, Birðtonas, Raseiniai, Kelmë, Ðiauliai, Panevëþys, Pakruojis, Kaunas, Pilviðkiai, Skuodas, Maþeikiai, Visaginas). Per ðá laikotarpá tyrimo rezultatai buvo paskelbti uþsienio mokslinëje literatûroje, pristatyti penkiose tarptautinëse konferencijose, dviejose nacionalinëse konferencijose. Siekiant vieðinti tyrimà bei atkreipti dëmesá á èernobylieèiø bendruomenæ pirminiai duomenys buvo aptariami ir populiarioje spaudoje, televizijoje. Naujais metais tyrimo metu bus atliekamos naujos kartos genomo duomenø analizës, kurios, tikimës, nustebins ir dþiugins rezultatais. Informacijà galima rasti èia: Internetiniai tinklalapiai / Straipsniai 1. Straipsnis Lietuvos Èernobylio katastrofos likviduotojø genomo tyrimai paneigë populiarø mità VU mokslo populiarinimo þurnale SPECTRUM, 2021, nr. 1 (33); perspausdintas LRT.lt portalo rubrikoje Mokslas ir IT , Lietuvos judëjimo Èernobylis laikraðtyje Èernobylietis, 2021, nr. 1 (117) 2. Straipsnis DELFI Èernobylio likviduotojø genomo tyrimai sukëlë ádomiø klausimø: jiems nebûdingos infekcinës ligos, Televizija 1. Interviu Èernobylio lik- Visagino èernobylieèiai sveèiuojasi VU MF BMI ÞMGK. viduotojai liudija Lietuvos mokslininkø tyrime LRT televizijos tiesioginëje laidoje Labas rytas, Lietuva, ved. Ignas Krupavièius, Interviu Èernobylio pasekmës þmonijai lnk.lt laidoje Info diena, ved. Liuda Kudinova, Radijo laidos 1. Interviu Kaip atrodo Èernobylio likviduotojø ge- nai?, Þiniø radijo laida Ateitis priklauso jiems, ved. Ignas Klëjus, Interviu Èernobylio likviduotojø genomo ypatumai LRT radijo Klasika laida Kosmoso departamentas, ved. Sigita Vegytë, Informacija apie tyrimà mf.vu.lt/mokslas/projek- tai#adaptaciniai-genetiniaimechanizmai-plataus-mastolietuvos-cernobylio-katastrofos-likviduotoju-viso-genomo-tyrimas-adapt Kvieèiame sekti mûsø naujienas (VU MF Þmogaus ir medicininës genetikos katedros FB paskyroje).

6 6 puslapis Ðventasis Akutagava Riunoskë Brangûs skaitytojai! Ðiuo metu esu Osakoje ir ta proga papasakosiu jums vienà ið èionykðèiø istorijø. Kitados gyveno vienas toks þmogus. Jis atvyko á Osakos miestà parsisamdyti tarnu. Visas jo vardas neþinomas ir kadangi tarnauti jis atkeliavo ið kaimo, já, sakoma, vadino tiesiog Gonske. Praskleidæs uþuolaidëlæ ir áþengæs á tarnø samdymo kontorà, Gonskë kreipësi su praðymu á valdininkà, papsëjusá pypkæ ilgu cibuku: Pone valdininke, að noriu tapti ðventuoju. Raskite man vietà, kur galëèiau tokiu tapti. Valdininkas taip ir liko sëdëti nepajëgdamas iðtarti në þodþio, tarsi já bûtø iðtikæs saulës smûgis. Pone valdininke! Ar girdite? Að noriu tapti ðventuoju ir dël to praðau jûsø surasti man atitinkamà tarnystæ. Galø gale valdininkas atsikvoðëjo ir vël ëmæs papsëti savo pypkæ tarë: Nuoðirdþiai apgailestauju, bet reikalas tas, kad mûsø kontorai dar në karto nëra tekæ ko nors paskirti á tokià tarnybà, kur tampama ðventaisiais. Gal jûs kreipkitës kitur? Gonskë ið nepasitenkinimo net tûptelëjo, atkiðdamas á prieká ðviesiai þaliomis kelnëmis aptemptus kelius, ir ëmë protestuoti: Man rodos, kad jûs ne tà ðnekate. Negi jûs neþinote, kas paraðyta jûsø kontoros iðkaboje? Argi ten nëra þodþiø Surandame bet kokià tarnybà? O jei jau raðote bet kokià, vadinasi, turite parûpinti tokià, kokios ið jûsø pareikalauja. Ar jûsø iðkaba skirta tik þmonëms mulkinti? Ir ið tikrøjø, jei á reikalà paþvelgtume ið ðios pusës, Gonskë turëjo visas prieþastis piktintis. Ne, mûsø iðkaboje viskas yra gryna tiesa, pasiskubino uþtikrinti Gonskæ valdininkas. Ir jei jau jûs bûtinai norite, kad mes suieðkotume jums tarnybà, kur galima tapti ðventuoju, tada uþeikite rytoj. O mes ðiandien pasistengsime viskà iðsiaiðkinti ir suþinoti, ar yra netoliese kas nors tinkama. Valdininkas priëmë Gonskës praðymà, kad tik kaip nors uþvilkintø laikà. Bet ið kur jis galëjo þinoti, kur tarnaujant galima iðmokti ðventojo amato? Vos tik iðpraðë Gonskæ, valdininkas nedelsdamas nuskubëjo pas netoliese gyvenusá gydytojà. Iðdëstæs ðiam reikalo esmæ, neramiai paklausë: Ir kà dabar daryti? Gal jûs, sensëjau 1, þinote, kur geriau paskirti þmogø, kad ðis iðmoktø bûti ðventas? Toks klausimas, suprantama, apstulbino ir gydytojà. Kurá laikà jis sëdëjo sukryþiavæs rankas ir buku þvilgsniu þvelgë á puðá kieme. Bet èia á pokalbá ásitraukë piktoji gydytojo þmona, pravarde Senoji Lapë, girdëjusi valdininko pasakojimà. O jûs atsiøskite já mums. Mûsø namuose jis per dvejus trejus metus tikrai suþinos viskà, ko reikia, kad taptum ðventas, uþtikrino ji valdininkà. Kà jûs sakote? apsidþiaugë ðis. Kaip gerai, kad pas jus uþëjau! Esu nepaprastai dëkingas. Að visada jauèiau, jog jûs, gydytojai, turite kaþin kà bendra su ðventaisiais! Atlikdamas vienà nusilenkimà po kito, nemokða valdininkas pasiðalino. Gydytojas iðlydëjo já susiraukæs, o po to plûsdamasis uþsipuolë þmonà: Kokiø èia niekø pripaistei? Ásivaizduok, kas bus, jei tas kaimo stuobrys pakels didþiulá triukðmà ásitikinæs, jog jokios nemirtingumo paslapties nesuþinos, kad ir kiek metø pas mus begyventø? Taèiau þmona në negalvojo teisintis ir paniekinamai ðyptelëjusi atrëmë vyro priekaiðtus: Verèiau patylëtum. Su tokiu sàþiningu kvailiu kaip tu ðiame þiauriame pasaulyje ir dubenëlio ryþiø neuþdirbsi. Taigi kità dienà, kaip ir buvo sutarta, buvæs kaimo gyventojas Gonskë, lydimas valdininko, atvyko á gydytojo namus. Ðákart jis vilkëjo haorá 2 su herbais, turbût manë, kad taip pridera apsirengti, kai ateini pirmàkart susipaþinti, ir net dabar savo iðvaizda niekuo nesiskyrë nuo paprasto valstieèio. Kaip tik ðito, matyt, niekas ir nesitikëjo. Gydytojas ásispoksojo á Gonskæ taip, tarsi prieðais save regëtø keistà uþjûrio kraðtø þvërá. Ádëmiai þvelgdamas Gonskei á akis, jis átariai paklausë: Kalba, kad tu nori tapti ðventuoju. O kodël, tiesà sakant, tau kilo toks noras? Jokios ypatingos prieþasties ir nëra. Tiesiog kartà, þvelgdamas á Osakos pilá, pagalvojau, jog net tokie þymûs þmonës kaip Tojotomis Hidejoðis 3 vis dëlto galiausiai mirðta. Vadinasi, þmogus, kad ir kokie didûs bûtø jo darbai, vis vien numirs. Taigi tu pasiruoðæs dirbti bet koká darbà, idant taptum ðventuoju? pasinaudojusi stojusia tylos akimirka á pokalbá ásiterpë gudrioji gydytojienë. Taip, kad tapèiau ðventuoju, að sutinku imtis bet kokio darbo. Tuomet tarnauk pas mane dvideðimt metø, ir paskutiniais tarnystës metais að iðmokysiu tave bûti ðventuoju. Kà jûs sakote? Koks að laimingas! Be galo jums dëkingas. Bet uþ tai man tarnausi visus dvideðimt metø, negaudamas në graðio atlygio. Gerai, gerai, að sutinku! Nuo to laiko Gonskë dvideðimt metø dirbo gydytojui: vandená neðiojo, malkas kapojo, pietus virë, namus ir kiemà ðlavë. Be to, dar tàsydavo vaistø dëþæ paskui gydytojà, kai ðis iðeidavo ið namø. Nepaisant to, uþ savo tarnystæ jis në karto nepapraðë net graðio. Tokio neákainojamo tarno nebûtum suradæs visoje Japonijoje. Bet ðtai pagaliau praëjo dvideðimt metø, ir Gonskë, apsivilkæs kaip ir pirmàjà savo atvykimo dienà herbais puoðtà haorá, pasirodë ðeimininkui su ðeimininke. Pagarbiai padëkojo abiem uþ viskà, kà ðie per dvideðimt metø dël jo padarë, ir tarë: O dabar man norëtøsi, kad jûs pagal mûsø senà susitarimà iðmokytumëte mane meno bûti ðventuoju nesenstanèiu ir nemirtingu. Gonskës praðymas sutrikdë gydytojà ir ðis neþinojo, kà tarnui atsakyti. Juk negalima dabar, kai Gonskë iðtarnavo dvideðimt metø, negavæs në graðio, imti ir pasakyti, esà jie negali jo iðmokyti meno bûti ðventuoju. Gydytojui neliko nieko kito, kaip tik ðaltai atsakyti: Ne að, o mano þmona þino paslaptá, kaip tapti ðventam. Tegu ji tave ir iðmoko. Tai taræs, gydytojas nusisuko nuo Gonskës. Tuo tarpu þmona në nemirktelëjusi tarë: Kà gi, að iðmokysiu tave ðventojo paslapèiø, bet tu privalësi atlikti tiksliai viskà, kà paliepsiu, kad ir kaip sunku tai bûtø. Jeigu neávykdysi bent vieno mano ásakymo, tu ne tik kad netapsi ðventas, bet privalësi man tarnauti be jokio atlygio dar dvideðimt metø. Antraip tave iðtiks siaubinga bausmë ir tu mirsi. Klausau! Að pasistengsiu tiksliai atlikti viskà, kà tik jûs teiksitës ásakyti, kad ir kaip sunku tai bûtø. Dþiaugdamasis visa ðirdimi, Gonskë laukë, kà palieps ðeimininkë. Tokiu atveju lipk á puðá, kuri auga kieme, atskriejo gydytojienës ásakymas. Þinoma, ji negalëjo þinoti jokios paslapties, kaip tapti ðventam. Greièiausiai norëjo Gonskei tiesiog duoti labai sunkø, neávykdomà paliepimà ir taip priversti já tarnauti veltui dar dvideðimt metø. Bet vos tik Gonskë iðgirdo ðeimininkës ásakymà, tuoj pat uþsiropðtë á puðá. Aukðèiau! Dar, dar aukðèiau! ásakinëjo gydytojienë, stovëdama verandos gale ir þvelgdama á besiropðèiantá aukðtyn Gonskæ. Ðtai jau ir Gonskës haoris su herbais plaikstosi aukðtosios puðies virðûnëje. Dabar paleisk deðinæ rankà! Ið visø jëgø ásikibæs kaire ranka á storà ðakà, Gonskë atsargiai atgniauþë deðinæ. O dabar paleisk ir kairæ rankà!.. Ei, palauk! pasigirdo gydytojo balsas. Juk vos tik tas kaimo stuobrys paleis kairiàjà rankà, jis kaipmat þnektels ant þemës. Juk apaèioje akmenys, ir jis tikriausiai uþsimuð. Verandoje pasirodë nerimo kupinu veidu gydytojas. Nesikiðk ne á savo reikalà! Visiðkai pasitikëk manimi, atðovë ji vyrui ir kreipësi á tarnà: Nagi paleisk kairæ rankà! Vos iðtarus gydytojienei ðiuos þodþius, Gonskë, sukaupæs dràsà, paleido ir kairiàjà rankà. Kad ir kà sakytum, sunku tikëtis, jog þmogus, uþsiropðtæs á paèià medþio virðûnæ, nenukristø paleidæs abi rankas. Ir ið tikrøjø tà paèià akimirkà Gonskës stotas, apvilktas herbais puoðtu haoriu, atsiskyrë nuo puðies virðûnës. Taèiau, atitrûkæs nuo medþio, Gonskë visai nemanë kristi ant þemës jis stebuklingai sustingo giedro dangaus fone tarsi lëlë dþioruri 4 spektaklyje. Esu nepaprastai dëkingas jums uþ tai, kad jûsø rûpesèiu pajëgiau ásilieti á ðventøjø gretas. Taræs ðiuos þodþius ir mandagiai nusilenkæs, Gonskë ramiai nuþingsniavo dangaus þydryne ir vis labiau toldamas ir toldamas galiausiai pradingo plunksniniuose debesyse... Kas po to nutiko gydytojui ir jo þmonai, niekas neþino. O puðis, augusi jø namo kieme, pragyveno dar labai ilgai. Kalbama, kad pats Tacugoras Jodoja 5 liepë persodinti ðità didþiulá, keturiø þmoniø apglëbiamà medá á savo sodà, idant galëtø gërëtis apsnigtu jo vaizdu metø kovas Trumpai apie autoriø Japonø raðytojas, naujosios japonø literatûros klasikas Akutagava Riunoskë gimë 1892 m. kovo 1 d. Tokijuje, neturtingo pieno prekiautojo Tosidzo Nijiharos ðeimoje. Kai jam buvo devyni mënesiai, psichiatrinëje ligoninëje nusiþudë motina. Riunoskæ ásisûnijo bevaikis mamos brolis Mitijakis Akutagava. Sena inteligentiðka dëdës ðeima, savo protëviø gretose turëjusi ir raðytojø, ir mokslo atstovø, rûpestingai saugojo senàsias kultûrines tradicijas; joje þavëtasi viduramþiø poezija ir senàja tapyba, grieþtai laikytasi senos ðeiminës sanklodos, paremtos paklusnumu ðeimos galvai m. Akutagava ástojo á Tokijo universiteto Filologijos fakulteto Anglø literatûros skyriø. Universitete su draugais leido literatûriná þurnalà Nauja srovë. Jaunuolio kûryba anksti sulaukë pasisekimo. Já iðgarsino apsakymai ið viduramþiø Japonijos gyvenimo (Raðiomono vartai, 1915; Nosis, 1916; Pragaro kanèios, 1918). Nuo 1916 m. Akutagava dëstë anglø kalbà Jûriniø mechanikø mokykloje m. ásidarbino Osakos laikraðtyje. Kaip specialusis korespondentas, 1921 m. buvo iðsiøstas keturiems mënesiams á Kinijà. Buvimas joje nesuteikë norimo fizinës ir psichinës sveikatos pagerëjimo raðytojas gráþo pavargæs. Já toliau kamavo nemiga ir nervinio pobûdþio sutrikimai. Vis dëlto ðiuo laikotarpiu Akutagava paraðë geriausius savo kûrinius (Tankmëje, 1922; ir kt.). 3-iame deðimtmetyje raðytojas atsigræþë á autobiografinæ prozà. Iðleido aforizmø ir esë ávairiomis temomis rinkiná Pigmëjo þodþiai ( ), kuriame apie save raðë: Að neturiu sàþinës. Að turiu tik nervus. Paskutiniaisiais gyvenimo metais raðytojà lydëjo didþiulë nervinë átampa, sukosi ákyrios mintys apie saviþudybæ. Toji emocinë ir psichinë patirtis atsispindëjo prieðmirtiniuose jo kûriniuose (Dantraèiai, ; Idioto gyvenimas ( ; Laiðkas senam draugui). Po ilgø ir kankinanèiø svarstymø apie mirties bûdà ir vietà, Akutagava Riunoskë nusiþudë 1927 m. liepos 24 d., iðgëræs mirtinà dozæ veranolio, turinèio migdomajá poveiká. 1 Sensei (jap. paþodþiui anksèiau gimæs ) pagarbus kreipinys á mokytojà, meistrà, daktarà, virðininkà ar vyresná þmogø. 2 Haori tiesaus sukirpimo ðvarkelis be sagø, vilkimas ant kimono arba kartu su hakama plaèiomis kelnëmis. Puoðtas herbais haoris dëvimas iðkilmingomis progomis. 3 Toyotomi Hideyoshi ( ) karvedys, vienas ið trijø Japonijos vienytojø. 4 Joruri japonø marioneèiø teatras, atsiradæs Osakoje ir klestëjæs Edo laikotarpiu ( ). Marioneèiø pasirodymas palydimas dainuojamuoju pasakojimu ir pritariant ðamisenui. 5 Tatsugoro Yodoya ( ) turtingas Osakos pirklys. Vertë Erikas Banys

7 Kriðtolo taurë 7 psl. Petrikovkos dekoratyvinë tapyba Benas Fainðteinas Pasaka Milþiniðkos replës griebdavo ið þaizdro iki baltumo ákaitusius geleþies luitus. Kûjis kildavo iki debesø, sekundei stabtelëdavo ir baisia jëga trenkdavosi á priekalà. Sukosi troðkiø dûmø kamuoliai, á visas puses tiðko ugniniai purslai, degë pasëliai, degë miðkai ir sodþiai, degë miestai. Visi gyventojai, kurie tik suspëjo, paliko prakeiktàjà þemæ ir iðsidangino kas kur. O milþinas nekreipë á niekà dëmesio ir vis kalë. Didþiojo kalno viduje buvo kiek nori akmens anglies, o truputá giliau slûgsojo neiðsemiami geleþies klodai. Bëgo dienos, ëjo mënesiai, slinko metai, bet dundesys kalno virðûnëje nesiliovë. Kiek tik akis uþmato, plytëjo iðdegusi, suþalota þemë, ir tik spalvoti dûmø kamuoliai kiek paávairindavo monotoniðkà peizaþà. Kiek tai tæsësi, niekas neskaièiavo. Bet ðtai kartà dundesys liovësi, ir neáprasta tyla ásivyravo aplinkui. Vël pradëjo augti þolë, vëliau prasikalë ir pirmieji medeliai. Netrukus þemë galutinai uþgydë savo þaizdas, o kartu su þaluma pradëjo gráþti ir þmonës. Ið pradþiø á tas vietas uþklysdavo nedràsiai tik medþiodami ar trumpindami kelià. Vëliau kai kurie pasilikdavo. Vël pradëjo kurtis sodþiai, statytis miestai. Þodþiu, netrukus viskas gráþo á senas vëþes, neskaitant keistojo statinio, dunksanèio ant milþiniðko kalno: virðun kilo geleþiniai bokðtai, dangø rëmë geleþiniai kuorai, atrodë, pilis tikrai siekë patá dangø. Ir pasklido gandas po visà ðalá. Ëjo þmonës ið visø pusiø. Jojo þirgais, plaukë laivais. Tokio dyvo dar niekas nebuvo regëjæs. Girdëjo milþinas pagyras, ir didþiulë jo ðirdis prisipildydavo dþiaugsmo. Jo kûrinys buvo nepralenkiamas. Vël bëgo dienos, ëjo mënesiai, slinko metai. Milþinas dabar jau nieko daugiau neveikdavo, tik vaikðèiodavo aplink savo kûriná ir gërëdavosi juo. Kokia pilis buvo graþi saulei tekant, tokia nuostabi jai besileidþiant. Ir kuo ilgiau milþinas á jà þiûrëjo, tuo nuostabesnë ji rodësi... Gal bûtø taip viskas ir pasilikæ iki ðiol, jei ne sveèios ðalies pasiuntiniai. Jø laivas buvo audrø apdauþytas ir vëtrø nugairintas, suplyðusiomis burëmis bei palûþusiais stiebais. Ir atneðë jie milþinui dovanà. Deðimt stipruoliø neðë nuostabià kriðtolo tauræ. Ji buvo tokia graþi, jog rodësi, kad visas pasaulis nublanko prieð jos spindesá. Nusilenkë pasiuntiniai milþinui, padëjo tauræ prieðais já ir persakë savo valdovo nykðtuko klausimà: Ar ði taurë nëra graþesnë uþ tavo pilá? Nusijuokë milþinas. Nuo jo juoko kalnai sudrebëjo, eþerai iðsiliejo. Argi kas nors pasaulyje galëjo bûti graþesnio uþ jo pilá?! Sveèiai taisë laivà ir laukë atsakymo, o milþinas jau neidavo gërëtis savo kûriniu. Jis kiauras dienas praleisdavo didþiausioje pilies menëje ir vis þiûrëdavo á kriðtolo tauræ. O kuo ilgiau þiûrëjo, tuo didesnës abejonës skverbësi á jo ðirdá. Milþinø visada bûdavo daug pasaulyje, ir jie visi kuo nors didþiuodavosi: vieni menais, kiti politika, treti amatais... Bet tereikdavo abejoniø kirminui ásigrauþti á jø ðirdis ir milþinai virsdavo nykðtukais. Tik dabar milþinas viskà suprato, taèiau buvo jau per vëlu. Jis negalëjo likti nykðtuku ir ið begalinio skausmo jam plyðo ðirdis. O pasiuntiniai paskubomis pasiëmë savo tauræ ir iðvyko. Jø laukë tolimos kelionës. Juk iðdidþiøjø milþinø dar tiek daug pasaulyje metai Komunistinio reþimo plakatas Petrikovkos stiliumi iðtapyta valstietiðka drëbtinë pirkelë. Petrikovkos dailë tai ukrainieèiø liaudies dekoratyvinë ir ornamentinë tapyba, susiformavusi Dniepropetrovsko srityje, Petrikovkoje m. gruodþio 5 d. Petrikovkos dekoratyvinë tapyba átraukta á Jungtiniø Tautø ðvietimo, mokslo ir kultûros organizacijos (UNESCO) reprezentatyvøjá þmonijos nematerialaus kultûros paveldo sàraðà. Sakoma, kad Petrikovkos kaimà ákûrë paskutinis Zaporoþës Seèës atamanas Petro Kalniðevskis ( ). Dekoratyvinë Petrikovkos tapyba dar vadinama laisvø þmoniø menu. Nuo XVIII a. kazokai ëmë keltis á Dniepropetrovsko þemes. Nenorëjæ gyventi priespaudoje, þmonës bëgdavo pas kazokus á laisvà nuo ponø Petrikovkà. Kadangi kaimas priklausë valstybei, jo gyventojai nepatyrë baudþiavos. Taigi vietos dekoratyvinëje tapyboje atsispindi kûrybinë laisvë ir optimizmas. Ryðkûs augaliniai ornamentai puoðë ne tik balintas sodieèiø namø sienas. Aleksejus Nilovas kalbëjo apie sveikatos problemas po komandiruoèiø á Èernobylá Sulauþytø þibintø gatviø þvaigþdë Aleksejus Nilovas, tarnaudamas armijoje, dalyvavo likviduojant Èernobylio atominës elektrinës avarijos padarinius. 57 metø aktorius kalbëjo apie tai, kaip katastrofos padariniø likvidavimas paveikë jo sveikatà ir kaip jis jauèiasi dabar. Aktorius Aleksejus Nilovas, 1986 metais tarnaudamas Kai kurios namø ðeimininkës Petrikovkos stiliumi iðtapydavo dar ir krosnis, sijas, skrynias ir kitus namø apyvokos daiktus. Beje, tradiciðkai ðiuo puoðybiniu amatu daþniausiai uþsiiminëjo moterys. Petrikovkoje tokias uoliausias ðeimininkes praminë èepuruðkomis (èepuruðka tvarkinga, valyva moteris). Petrikovkos tapyba suklestëjo XIX XX a. pr. Þmonëms jà atvërë þymus ukrainieèiø etnografas ir folkloristas Dmitrijus Javornickis ( ), paþymëjæs tapybos unikalumà. Deja, prasidëjus bolðevikinei kolektyvizacijai, Petrikovkos stilius tarsi uþgeso. Ið gyvenimo pasitraukë dþiaugsmas, o kartu su juo, matyt, pradingo ir noras kurti groþá. Tik gerokai vëliau kaimo mokytojas Aleksandras Stateva ryþosi atgaivinti beveik merdëjusá dekoratyviná stiliø. Jis atidarë mokyklà ir pakvietë mokytojauti vienà paskutiniø Petrikovkos atstoviø Tatjanà Patà. Po karo jos mokinio Fiodoro Panko dëka kaime susikûrë kûrybinis susivienijimas, kariuomenëje, tapo vienu ið Èernobylio atominës elektrinës avarijos padariniø likvidavimo dalyviø. Kartu su kolegomis, praëjus trims mënesiams po avarijos, jis statë áëjimus á reaktoriø. Anot jo, ðauktiniai á darbo vietà per dienà buvo áleidþiami tik 45 minutes, o pati komandiruotë truko 10 dienø metø rudená ávyko antroji A. Nilovo kelionë. Tada jis vadovavo deðimties þmoniø skyriui. Anot Nilovo, jis ir jo kolegos kiekvienà dienà gerdavo naminukæ ir valgydavo laðinius, nes buvo tikima, kad ðie produktai paðalina ið organizmo sunkiuo- Dviejø èernobylieèiø portretai ir 4-asis Èernobylio AE reaktorius. pavadinimu Petrikovka, kuris ðiandien vienija 45 meistrus. Ukrainos Èernobylio sàjungos Dniepropetrovsko srities organizacija jau seniai palaiko ryðius su Petrikovkos dekoratyvinës tapybos meistrais, bendradarbiaudama su jais. Ðios originalios tapybos meistrai nutapë èernobylieèiams kelis darbus Èernobylio tema. Pozuoti teko ir patiems Èernobylio AE avarijos padariniø likviduotojams. Kæstutis Kazlauskas sius metalus. Taèiau vëliau jis vis tiek susidûrë su sveikatos problemomis. Galvos skausmai buvo beprotiðki, sakë 57 metø aktorius. O kalbant apie kità sveikatà, tai turiu du sûnus, vadinasi, viskas gerai. Man pasakë, kad radiacijos poveikis pasireikð po 30 metø. Jau 36-eri, jauèiuosi taip, lyg tiesiog senèiau. Aleksejus Nilovas pasakojo, kad jis sunkiai gavo likviduotojø paþymëjimà. Anot jo, ðauktiniø dalyvavimas nebuvo dokumentuotas, todël teisës á ðá statusà jis turëjo siekti teisme. Susirado bûrio vadà, kad patvirtintø savo dalyvavimà darbe, ir tik tada pavyko gauti atestatà. Pagal uþsienio spaudà parengë Kæstutis Kazlauskas

8 8 puslapis Apgavo èernobylieèius Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) praðymà ir rekomendacijas Lietuvos judëjimo Èernobylis Panevëþio miesto ir rajono komitetas padëjo pasiskiepyti 120 èernobylieèiø ir per 90 jø ðeimø nariø Panevëþio mieste ir rajone. Jie vaþinëjo savo organizacijos transportu ir savo kuru. Kaip vëliau papasakojo Panevëþio organizacijos pirmininkas Alfonsas Roþënas, jie liko apgauti SAM klerkø. Èernobylieèiams savanoriams buvo þadëta skirti pulsoksimetrà bei bekontaktá kûno temperatûros matuoklá ir padengti þmoniø veþiojimo iðlaidas. Taèiau paskambinus á Ministerijà paaiðkino, kad dabar nëra pinigø, o tas, kuris þadëjo, jau ten nedirba. Tokie paaiðkinimai skamba labai jau vaikiðkai ir juokingai. Ir nesolidþiai tokiai ástaigai. Kaþin ar kità kartà SAM sulauks èernobylieèiø ir kitø neabejingø pilieèiø pagalbos... È. inf. Nuotraukos darytos vakcinavimo centre ir prie ligoninës priëmimo skyriaus paimant þmones. Ukrainos Èernobylio AE avarijos padariniø likviduotojø pagerbimo diena Èernobylio atominës elektrinës avarijos padariniø likvidavimo dalyviø pagerbimo diena Ukrainoje ásimintina data, kuri kas metai minima gruodþio 14 d m. balandþio 26 d. ávyko viena didþiausiø avarijø, kada nors ávykusiø atominëse elektrinëse, avarija Èernobylio atominëje elektrinëje. Siekiant vertingos Èernobylio avarijos padariniø likvidavimo dalyviø dràsos, pasiaukojimo ir aukðto profesionalumo ðventës bei remiant visuomeniniø organizacijø ir Ukrainos darbo ir socialinës politikos ministerijos iniciatyvà, 2006 m. lapkrièio 10 d. Ukrainos prezidento dekretu Nr. 945/2006 buvo nustatyta atmintina ðios dienos data Èernobylio atominës elektrinës avarijos padariniø likvidavimo dalyviø pagerbimo diena (antrasis ðventës pavadinimas yra Likviduotojo diena). Ðventës data gruodþio 14-oji. Tai sarkofago virð sunaikinto ketvirtojo Èernobylio atominës elektrinës bloko statybos uþbaigimo diena. Apskritai sarkofagas buvo baigtas statyti 1986 metø lapkrièio 30 dienà, o gruodþio 14 dienà laikraðtis Pravda paskelbë praneðimà, kad valstybinë komisija priëmë apsauginiø konstrukcijø kompleksà. Ir ðiandien tà dienà visoje ðalyje vyksta ávairûs renginiai, skirti ðios avarijos likviduotojams atminti: mitingai, gëliø padëjimas prie paminklø likviduotojams, pamaldos ir kiti atminimo renginiai. Gruodþio 14-àjà savo ðvente laikantys ekspertai ðià dienà nuo seno vadina Likviduotojo diena. Dar 1986 metais technogeninës katastrofos padariniø ðalinimo dalyviai susirinko ðvæsti savo pirmosios pergalës metais Ukrainos èernobylieèiø visuomeninës organizacijos kreipësi á valstybës vadovus raðtu, kuriame pasiûlë kalendoriuje áraðyti Èernobylio katastrofos likvidavimo dalyviø dienà. Tada oficialus sprendimas nebuvo priimtas, taèiau likviduotojai ðià datà pradëjo minëti savarankiðkai. Vëliau ðventë buvo oficialiai leista, imta skirti ávairiø jëgos struktûrø garbës sargybà, imti dëti valstybës vadovø, uþsienio ðaliø ambasadø ir visuomeniniø organizacijø vainikai. Taèiau valstybiniu lygmeniu ði diena pripaþinta nebuvo. Valstybinio statuso suteikimas Likviduotojo dienai visuomenei dar kartà primena Èernobylio likviduotojø problemas, ið kuriø svarbiausia normaliam gyvenimui nepakankamas pensijos dydis. Su ðia problema tiesiogiai susijusi ir kita problema Èernobylio avarijos likviduotojø statuso klausimas. Oficialiai likviduotojais pradëti vadinti tik pirmieji penki tûkstanèiai þmoniø ið visø avarijos padarinius likvidavusiø asmenø, kadangi jie gavo atitinkamas paþymas. Nuo 1992 metø visiems kitiems buvo suteikiamos Èernobylio katastrofos aukø paþymos. Nepaisant visø sunkumø ir problemø, patys likviduotojai gruodþio 14-àjà vadina ðventine diena. Reikia priminti, kad likviduojant Èernobylio katastrofos padarinius dalyvavo daugiau nei 650 tûkstanèiø þmoniø ið visos Sovietø Sàjungos, kuriø daugiau nei pusë buvo Ukrainos SSR gyventojai. Rusijoje Likviduotojo diena oficialia ðvente tapo 2012 metø balandá, kai Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasiraðë federaliná ástatymà Dël Federalinio ástatymo 1.1 straipsnio pakeitimø Dël Rusijos karinës ðlovës ir atmintinø datø, pagal kurá ásimintina Rusijoje buvo paskelbta data Radiaciniø avarijø ir nelaimiø padariniø likvidavimo dalyviø bei ðiø avarijø ir nelaimiø aukø atminimo diena, kuri minima balandþio 26 d. Kæstutis Kazlauskas Trumpai ir svarbiausia pergale radiacinës katastrofos padariniø likvidavimo darbe metais Èernobylio AE zonoje darbavosi daugiau nei 800 tûkstanèiø specialistø, mokslininkø, darbininkø, kariðkiø ið visø Sovietø Sàjungos respublikø. Þmonës juos vadino likviduotojais. Katastrofos mastai galëjo bûti nepalyginamai didesni, jei ne ðiø þmoniø dràsa ir nesavanaudiðki veiksmai m. lapkrièio 30 d. buvo baigtas sarkofago árengimo darbø (4-ojo bloko reaktoriaus salës griûties uþdengimas betonu, perdangos virð objekto) uþbaigimo etapas. Baigus ðiuos darbus radiacijos lygis sumaþëjo 100 kartø. riaus, þuvo du kartus Raudonosios þvaigþdës ordino águla ir Afganistano veteranas kapitonas Vladimiras Vorobjovas, taip pat Aleksandra Jungkind, Leonidas Christichas ir Nikolajus Gandþiukas. Tarp visø Èernobylio avarijos likviduotojø sraigtasparniø pilotai uþima ypatingà vietà. Nuo pirmøjø dienø jie uþdarë sunaikinto reaktoriaus ventiliacijà, atliko radiacinæ þvalgybà, neleido pasklisti radioaktyvioms dulkëms, purðkë specialius tirpalus. Ðiandien Maskvos srityje gyvena daugiau nei pilieèiø, nukentëjusiø, likviduojant avarijos padarinius Èernobylio atominëje elektrinëje. Be ankstyvo iðëjimo á pensijà, ði kategorija gauna tiek federalinæ, tiek regioninæ socialinæ paramà. Paklausiausios paramos priemonës tarp likviduotojø yra 50 procentø kompensacijos uþ bûstà ir komunalines paslaugas, papildomos mokamos atostogos, mënesinës iðmokos bei gydymas sanatorijoje ir kurorte, sakë Maskvos srities socialinës plëtros ministrë Liudmila Bolatajeva. (Lenta.ru) Lapkrièio 30 dienà sukako 35 metai, kai buvo baigtos Èernobylio AE sarkofago statybos. Ðis ávykis tapo pirmàja Spalio 2 dienà sukako 35 metai nuo Èernobylio padangëje ávykusios tragedijos, kai, vykdydama kovinæ misijà virð sunaikinto Èernobylio reakto- Ið Ukrainos biudþeto 2022 metais planuojama skirti tik 100 mln. grivinø skoloms apmokëti pagal teismø sprendimus dël iðmokø neágaliesiems ir èernobylieèiams. Apskritai valstybë ðioms socialinëms grupëms yra skolinga 6 mlrd. grivinø. Pagal uþsienio spaudà parengë K. Kazlauskas Redaktorius Kæstutis KAZLAUSKAS Redakcijos adresas: Geguþës g. 5, Prienai, LT Telefonas , tel./faksas: El.paðtas chernobyl.prienai@gmail.com SL 181 / ISSN Rinko ir maketavo VðÁ Nemuno ðilas. Spausdino UAB Ignalinos spaustuvë, Laisvës g. 71, LT-30122, Ignalina Tiraþas 500 egz. Rankraðèiai nerecenzuojami ir negràþinami. Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomone.