Gerontologija 2009; 10(4): GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Sergančių galvos smegenų insultu pacientų, reabilituotų trijose reabilitacijos p

Gerontologija 2009; 10(4): 214 222 GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Sergančių galvos smegenų insultu pacientų, reabilituotų trijose reabilitacijos paslaugas teikiančiose įstaigose, charakteristika A. Juocevičius 1,2, I. E. Jamontaitė 1,2, D. Janonienė 1,2, V. Glamba 3, A. Danys 4 1 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institutas 2 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centras 3 Abromiškių reabilitacijos ligoninė 4 Birštono,,Versmės sanatorija Santrauka Darbo tikslas: išanalizuoti pacientų susirgusiųjų galvos smegenų insultu, kurie buvo reabilituojami Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro (VULSK RFSMC), Abromiškių reabilitacijos ligoninės (ARL), Birštono sanatorijos,,versmė (BSV) stacionarinės reabilitacijos skyriuose, duomenis ir palyginti su sirgusiųjų ūmiu insultu ir hospitalizuotų pacientų duomenimis. Metodai: retrospektyviai išanalizuoti 290 pacientų susirgusiųjų galvos smegenų insultu, kurie buvo reabilituojami Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro, Abromiškių reabilitacijos ligoninės, Birštono sanatorijos,,versmė stacionarinės reabilitacijos skyriuose, duomenys ir palyginti su sirgusiųjų ūmiu insultu ir hospitalizuotų pacientų Lietuvos Valstybinės ligonių kasos duomenimis. Analizavome Lietuvos Valstybinės ligonių kasos ir minėtų įstaigų reabilitacijos stacionarinių skyrių medicininę dokumentaciją. Vertinome pacientų grupių, Adresas: A. Juocevičius VUL SK, Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centras Santariškių g. 2, Vilnius Tel. +37052365170 El. paštas: alvydas.juocevicius@santa.lt suskirstytų pagal lytį, amžių, insulto pobūdį, funkcinę būklę, paslaugas teikusią įstaigą ir kt. duomenis. Pacientai buvo suskirstyti į grupes: jaunesnio amžiaus grupė iki 64 metų amžiaus ir vyresnio amžiaus grupė 65 metų ir vyresni asmenys, pagal lytį, insulto pobūdį. Buvo lyginamas grupių charakteristikų skirtumas tarp atskirų įstaigų ir su bendra sirgusiųjų insultu populiacija. Rezultatai: analizuojant trijose įstaigose VUL SK RFSMC, ARL, BSV reabilituotų pacientų grupę, nustatyta, kad reabilitacijos paslaugos buvo teiktos santykinai jaunesnei pacientų grupei, lyginant su bendrais hospitalizuotų dėl ūmaus insulto pacientų skaičiais. Iki 65 metų hospitalizuotų dėl ūmaus insulto pacientų grupėje pacientai sudarė tik 12,7, pacientų grupėje, kuriems buvo suteiktos RII paslaugos (jiems būdingi mažesni biopsichosocialinių funkcijų sutrikimai) šių pacientų dalis buvo 30, o pacientų grupėje, kuriems buvo suteiktos RIII paslaugos (jiems būdingi didžiausi biopsichosocialinių funkcijų sutrikimai) atitinkamai šių pacientų dalis buvo 49 Tiriamoje grupėje, kurią sudarė trijų įstaigų pacientai, jaunesnių kaip 65 metai pacientų dalis buvo 43,6, vyrai sudarė 54,4, o sergančiųjų išeminiu insultu dalis buvo 82,4 Pacientai atvyko į stacionarinės reabilitacijos skyrių vidutiniškai per 17 dienų, funkcinis jų savarankiškumas (pagal Barthel indeksą) buvo 57 balai. Bendra reabilitacijos trukmė

Sergančių galvos smegenų insultu pacientų, reabilituotų trijose reabilitacijos paslaugas teikiančiose įstaigose, charakteristika 215 antrame etape buvo 38 dienos. Pagal lytį pacientų grupės buvo identiškos VUL SK ir ARL, o BSV buvo reabilituota po lygiai vyrų ir moterų po 50 Pagal amžių pacientų grupės minėtose įstaigose taip pat buvo vienodos: iki 65 metų reabilituotų pacientų dalis buvo atitinkamai 41,3, 42,0 ir 43,1 Reabilitacijos paslaugas teikusiųjų stacionarinių skyrių pacientai atvykus skyrėsi pagal funkcinio savarankiškumo lygį. Atvykusių reabilitacijai į VUL SK Barthel indeksas vidutiniškai buvo 41 balas, ABL 63 balai, o BSV 75 balai, todėl ir vidutinė reabilitacijos kurso trukmė proporcingai skyrėsi. Išvados: Lietuvoje stebima pacientų susirgusiųjų GSI skaičiaus didėjimo tendencija, o pacientų, kuriems buvo suteiktos stacionarinės reabilitacijos paslaugos skaičiai augo sparčiau, nes santykinai padidėjo atvejų, kuriems buvo būdingi žymesni biopsichosocialinių funkcijų sutrikimai. Nustatyta, kad siųstieji į antrąjį reabilitacijos etapą pacientai buvo jaunesni. Nors į antrąjį reabilitacijos etapą buvo siųsta daugiau moterų nei vyrų, tačiau vyrų santykinai daugiau buvo siunčiama į trečio lygio paslaugas teikiančius reabilitacijos stacionarinius skyrius, tai yra vyrų tarpe santykinai daugiau buvo funkciškai priklausomų pacientų. Pacientai su skirtingo laipsnio biopsichosocialinių funkcijų sutrikimais koncentravosi pagal reabilitacijos priemonių poreikius ir atitinkamos įstaigos infrastruktūros galimybes: su žymiausiais sutrikimais Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro padaliniuose, su vidutiniais Abromiškių reabilitacijos ligoninės, o su mažiausiai išreikštais sutrikimais Birštono sanatorijos,,versmė reabilitacijos skyriuose, kas atitinka ES ekspertų rekomendacijas. Raktažodžiai: galvos smegenų insultas, reabilitacija Įvadas Kasmet daugėja sergančių galvos smegenų insultu (GSI) pacientų Lietuvoje ir užsienyje. Mirštamumas nuo šios ligos vis mažėja, tačiau pacientų, kuriems stebimi liekamieji reiškiniai, skaičius didėja [1, 2, 9, 10]. Kasmet Europoje insultu suserga apie 1 mln. žmonių, o Lietuvoje registruojama daugiau kaip 17 000 naujų insultų atvejų. Per pirmąsias 30 dienų po persirgto insulto miršta 17 34 sirgusiųjų. Kasmet maždaug 400 atvejų 100 000 žmonių vyresnių kaip 45 metai patiria pirmą insultą JAV, Europoje ir Australijoje. Didžiojoje Britanijoje išlaidos insultų diagnostikai ir gydymui sudaro apie 5 Nacionalinės sveikatos tarnybos biudžeto. Švedijoje vidutinė insulto gydymo suma vienam pacientui sudaro apie 79 000 JAV dolerių. Užsienio autorių duomenimis nuo insulto miršta 20 pacientų, daugiau nei 50 sirgusiųjų insultu ir išgyvenusiųjų, lieka laikinai ar visam laikui neįgalūs, tik 20 darbingo amžiaus žmonių grįžta į darbą, apie 10 sirgusių pacientų reikia slaugos [1, 10 13]. Daugelyje šalių galvos smegenų insultas yra viena dažniausiai pasitaikančių mirties priežasčių. Po kardiovaskulinių ir onkologinių ligų, insultai užima trečią vietą tarp mirties priežasčių ir sudaro apie 10 visų vyrų mirčių ir apie 16 moterų mirčių. Lietuvoje sergamumas insultu siekia 272 atvejus, o mirtingumas nuo insulto 62 atvejai. Apie 12 ligonių patiria pakartotinį GSI per pirmuosius metus, o 30 ligonių per 5 metus. Ročesterio, Minesota tyrimų duomenys parodė, kad pagrindinis GSI, įvykusio per 30 dienų, prognostinis veiksnys buvo galvos smegenų kraujagyslių ateroskleroziniai pakitimai, daugiau nei 50 siaurinantys kraujagyslės spindį, dėl kurių įvyko pirmasis insultas. Prognostinis veiksnys insulto, įvykstančio per 5 metus, yra cukrinis diabetas. Daugiau nei 50 persirgusių insultu žmonių susiduria su laikinu ar nuolatiniu neįgalumu [1, 3, 6, 8]. Tik nedidelei daliai išgyvenusių pacientų nepastebima liekamųjų pažeidimo reiškinių, kitiems išlieka nedideli negalios ir invalidumo reiškiniai, dar kitiems konstatuojami ryškesni neįgalumo reiškiniai, kuomet pacientams reikalinga didesnė ar mažesnė apsitarnavimo pagalba ir kai kuriems reikia slaugos. Net 35 išgyvenusių pacientų su kojos pareze jos funkcija neatsistato, 20 25 nesugeba eiti be pagalbos, net 65 po pusės metų išlieka labai gili rankos parezė arba plegija. Funkcinio savarankiškumo indeksai reikšmingai didėja per 3 4 mėnesius po insulto. Tik 25 pacientų grįžta savarankiškai gyventi. Insultai yra pagrindinė vyresnių kaip 60 metų žmonių invalidumo priežastis, tai sudaro 25 30 pacientų, persirgusių insultu. Grįžta į darbą tik 10 15 pacientų. Taigi insulto padariniai reikšmingai turi įtakos visuomenės socialiniam bei ekonominiam gyvenimui [3, 6, 8, 12 14]. Tyrimo tikslas išanalizuoti pacientų susirgusiųjų galvos smegenų insultu, kurie buvo reabilituojami Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro (VULSK RFSMC), Abromiškių reabilitacijos ligoninės (ARL), Birštono sanatorijos,,versmė (BSV) stacionarinės reabilitacijos skyriuose, duomenis ir palyginti su sirgusiųjų ūmiu insultu ir hospitalizuotų pacientų duomenimis.

216 Metodai retrospektyviai išanalizuoti 290 pacientų susirgusiųjų galvos smegenų insultu, kurie buvo reabilituojami Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro, Abromiškių reabilitacijos ligoninės, Birštono sanatorijos,,versmė stacionarinės reabilitacijos skyriuose, duomenys ir palyginti su sirgusiųjų ūmiu insultu ir hospitalizuotų pacientų Lietuvos Valstybinės ligonių kasos duomenimis. Analizavome Lietuvos Valstybinės ligonių kasos ir minėtų įstaigų reabilitacijos stacionarinių skyrių medicininę dokumentaciją. Vertinome pacientų grupių, suskirstytų pagal lytį, amžių, insulto pobūdį, funkcinę būklę, paslaugas teikusią įstaigą ir kt. duomenis. Pacientai buvo suskirstyti į grupes: jaunesnio amžiaus grupė iki 64 metų amžiaus ir vyresnio amžiaus grupė 65 metų ir vyresni asmenys, pagal lytį, insulto pobūdį. Buvo lyginamas grupių charakteristikų skirtumas tarp atskirų įstaigų ir su bendra sirgusiųjų insultu. A. Juocevičius, I. E. Jamontaitė, D. Janonienė, V. Glamba, A. Danys Rezultatai Sirgusiųjų insultu 2006 2007 m. reabilitacijos efektyvumo analizė [3] atskleidė, kad sergančiųjų insultu hospitalizavimo ir siunčiamų reabilitacijai pacientų skaičių pokyčių tendencijos išlieka tos pačios, todėl šiame darbe pasirėmėme ankstesnio mūsų tyrimo rezultatais [6]. Išanalizavus 2002 2004 metų Lietuvos Valstybinės ligonių kasos duomenis, stebėta, kad šiuo laikotarpiu daugėjo stacionarizuotų pacientų dėl galvos smegenų insulto (GSI). Minėta tendencija išlieka. Pavyzdžiui, 2002 metais dėl ūminio GSI hospitalizuota 15 038 atvejai, t. y. 433,5 asmenys, 2003 metais 15 977, t. y. 462,5 asmenys, 2004 metais 16 957 atvejai, t. y. 493,6 asmenys. Santykinai mažėjo pacientų, gydytų stacionare dėl insulto padarinių (2002 metais dėl galvos smegenų insulto padarinių ligoninėje gydyta 19,9 asmenų, 2003 metais 19,6, 2004 metais 18,9 ) (1 lentelė). 1 lentelė. Sergančiųjų ūminiu ir lėtiniu GSI ligonių hospitalizacija Hospitalizacijos priežastis Pacientai (n), (pacientų skaičius ) (atvejai, ( )) Pacientai (n), (pacientų skaičius ) (atvejai, ( )) Pacientai (n), (pacientų skaičius ) (atvejai, ( )) Ūminis GSI 13231 (381,4) (15038 (433,5)) 80,1 14086 (407,8) (15977 (462,5)) 80,4 14890 (433,4) (16957 (493,6)) Lėtinis GSI 3280 (94,5) (3669 (105,8)) 19,9 3432 (99,4) (3794 (109,8)) 19,6 3464 (100,8) (3851 (112,1)) 18,9 81,1 2 lentelė. Sergančiųjų ūminiu GSI ligonių pasiskirstymas pagal lytį Lytis, atvejų skaičius 100 000 moterų/vyrų, 100 000 moterų/vyrų Pacientai (n), atvejųskaičius, atvejųskaičius 100 000 moterų/vyrų Moterys 7631 219,9 412,2 57,7 8110 234 439,5 57,6 8667 252,3 471,8 58,2 Vyrai 5600 161,4 344,7 42,3 5976 173 369,5 42,4 6223 181,1 386,8 41,8 3 lentelė. Hospitalizuotųjų dėl ūminio GSI ligonių pasiskirstymas pagal insulto pobūdį Insulto pobūdis Hemoraginis insultas 1919 55,3 14,5 1992 57,6 14,1 2045 59,5 13,7 Galvos smegenų infarktas 10943 315,4 82,7 11663 337,6 82,8 12436 362 83,6 Nepatikslintas insultas 369 10,6 2,8 431 12,5 3,1 409 149 2,7

Sergančių galvos smegenų insultu pacientų, reabilituotų trijose reabilitacijos paslaugas teikiančiose įstaigose, charakteristika 217 Ūminiu insultu serga daugiau moterų nei vyrų, sergančių vyrų ir moterų santykis per trejus metus išlieka panašus (2 lentelė). Ūminio galvos smegenų infarkto ir hemoraginio insulto santykis išliko panašus, nors stebėta sergančiųjų hemoraginiu insultu mažėjimo tendencija: 2002 metais juo sirgo 14,5, 2003 metais 14,1, 2004 13,7 Daliai pacientų insulto pobūdis lieka nepatikslintas. Trijų metų laikotarpiu dėl ūminio hemoraginio insulto stacionare gydyta daugiau vyrų nei moterų, o dėl ūmaus galvos smegenų infarkto daugiau moterų nei vyrų (3 lentelė). 2003 2004 metais, lyginant su 2002 metais, daugėjo hospitalizuotųjų dėl ūminio GSI pacientų 25 94 metų amžiaus grupėse. Jaunų iki 24 metų bei vyresnių nei 95 metų hospitalizuotų su šia patologija pacientų sumažėjo. Daugiausia pacientų hospitalizuotų dėl ūminio GSI buvo 55 84 metų amžiaus grupėje (1 pav.). Pagal pateiktus duomenų bazėje skaičius (suteiktas gydymo paslaugas stacionare ir suteiktas reabilitacijos paslaugas stacionarinės reabilitacijos padaliniuose dėl ūminio GSI 2002 2004 metais Lietuvoje) buvo nustatyta siųstų į antrąjį reabilitacijos etapą (stacionarinės reabilitacijos skyrių) pacientų dalis. 2002 metais siųstieji į reabilitaciją sudarė 9,8 visų pacientų, kuriems buvo suteiktos stacionarinio gydymo paslaugos, 2003 metais 11,1, 2004 metais 12,0 Tokiu būdu ūmaus GSI atveju pacientų siuntimas į reabilitaciją skaičiuojant absoliučiais skaičiais per minėtus 3 metus padidėjo 43,1 Lyginant pacientams suteiktų antro ir trečio lygio reabilitacijos paslaugų pokyčius per trejus metus, stebėtas santykinis antro lygio reabilitacijos paslaugų padidėjimas 2003 metais ir trečio lygio reabilitacijos paslaugų padidėjimas 2004 metais (4 lentelė). Nors į reabilitaciją vyksta daugiau moterų nei vyrų, tačiau vyrų daugiau siunčiama į trečio lygio paslaugas 1 pav. Pacientų, gydytų stacionare dėl ūminio GSI, pasiskirstymas amžiaus grupėse 4 lentelė. Sirgusiųjų ūminiu GSI siuntimas į reabilitaciją Reabilitacijos paslaugos Asmenys (n), Asmenys (n), Asmenys (n), Reabilitacija II ( BI 35 80 b.) 1187 34,2 91,5 1467 42,5 93,6 1628 47,4 91,0 Reabilitacija III ( BI 0 30 b.) 110 3,2 8,5 101 2,91 6,4 161 4,7 9,0 Iš viso: 1297 36,4 100,0 1568 45,4 100 1789 52,1 100

218 A. Juocevičius, I. E. Jamontaitė, D. Janonienė, V. Glamba, A. Danys 5 lentelė. Pacientų, gavusių įvairias reabilitacijos paslaugas, pasiskirstymas pagal lytį Reabilitacijos paslaugos Vyrai (n),, 100 000 vyrų, () Moterys (n),, 100 000 moterų, () Vyrai (n),, 100 000 vyrų, () Moterys (n),, 100 000 moterų, () Vyrai (n),, 100 000 vyrų, () Moterys (n),, 100 000 moterų, () Reabilitacija II 485 13,9 29,9 (40,9) 702 20,2 37,9 (59,1) 657 19 40,6 (44,8) 810 23,4 43,9 (55,2) 671 19,5 41,7 (41,2) 957 27,6 52,1 (58,8) Reabilitacija III 59 1,7 3,6 (53,6) 51 1,47 2,8 (46,4) 53 1,5 3,3 (52,5) 48 1,4 2,6 (47,5) 92 2,6 5,7 (57,1) 69 2 3,8 (42,9) 6 lentelė. Pacientų, gavusių reabilitacijos paslaugas, pasiskirstymas pagal insulto pobūdį 2004 m. Insulto pobūdis Reabilitacija III Asmenys (n),, (%) Reabilitacija II Asmenys (n),, (%) Hemoraginis insultas 37 1,07 (23,0) Galvos smegenų infarktas 124 3,6 (77,0) Nepatikslintas insultas 0 0 (0) 169 4,9 (10,6) 1429 41,6 (89,3) 1 0,03 (0,1) teikiančias reabilitacijos įstaigas, tai yra tarp vyrų santykinai daugiau yra funkciškai daugiau priklausomų pacientų (5 lentelė). Atlikus siunčiamų į reabilitaciją pacientų duomenų analizę, paaiškėjo, kad hemoraginiu insultu sirgusių pacientų, siųstų į antrą reabilitacijos etapą, santykinai daugiau buvo trečio lygio reabilitacijos grupėje nei antro (6 lentelė). Siųstų į reabilitaciją pacientų, kuriems buvo suteiktos II lygio reabilitacijos paslaugos, amžiaus vidurkis 2002 metais buvo 66,7 ± 11,7, o pacientų, kuriems buvo suteiktos III lygio reabilitacijos paslaugos, 62,4±14; 2003 metais atitinkamai 66,1 ± 11,7 ir 64,3 ± 13,4; 2004 metais 68,6 ± 11,6 ir 63,9 ± 13,7. 2003 2004 metais santykinai daugėjo antro lygio reabilitacijos paslaugas gavusių pacientų 75 84 ir 85 94 metų amžiaus grupėse (2 pav.). 2003 2004 metais santykinai daugėjo trečio lygio reabilitacijos paslaugas gavusių pacientų 55 64 ir 65 74 metų amžiaus grupėse (3 pav.). Analizuojant trijose įstaigose VUL SK RFSMC, ARL, BSV reabilituotų pacientų grupę, nustatyta, kad reabilitacijos paslaugos buvo teiktos santykinai jaunesnei pacientų grupei, lyginant su bendrais hospitalizuotų dėl ūmaus insulto pacientų skaičiais (7 lentelė). Iki 65 metų hospitalizuotų dėl ūmaus insulto pacientų grupėje pacientai sudarė tik 12,7, pacientų grupėje, kuriems buvo suteiktos RII paslaugos (jiems būdingi mažesni biopsichosocialinių funkcijų sutrikimai) šių pacientų dalis buvo 30, o pacientų grupėje, kuriems buvo suteiktos RIII paslaugos (jiems būdingi didžiausi biopsichosocialinių funkcijų sutrikimai) atitinkamai šių pacientų dalis buvo 49 Tiriamoje grupėje, kurią sudarė trijų įstaigų pacientai, jaunesnių kaip 65 metai pacientų dalis buvo 43,6, vyrai sudarė 54,4, o sergančiųjų išeminiu insultu dalis buvo 82,4 (7 lentelė). Pacientai atvyko į stacionarinės reabilitacijos skyrių vidutiniškai per 17 dienų, funkcinis jų savarankiškumas (pagal Barthel indeksą) buvo 57 balai. Bendra reabilitacijos trukmė antrame etape buvo 38 dienos. Pagal lytį pacientų grupės buvo identiškos VUL SK ir ARL, o BSV

Sergančių galvos smegenų insultu pacientų, reabilituotų trijose reabilitacijos paslaugas teikiančiose įstaigose, charakteristika 219 2 pav. Antro lygio reabilitacijos paslaugas gavusių pacientų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 3 pav. Trečio lygio reabilitacijos paslaugas gavusių pacientų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 7 lentelė. Ligonių pasiskirstymas pagal lytį, insulto pobūdį, amžių Pacientų grupės Asmenys, n Pacientų skaičius Vyrai 158 54,4 Moterys 132 45,5 Išeminio insulto 238 82,4 Hemoraginio insulto 51 17,6 65 daugiau metų 163 56,4 Iki 65 metų 127 43,6

220 buvo reabilituota po lygiai vyrų ir moterų po 50 Pagal amžių pacientų grupės minėtose įstaigose taip pat buvo vienodos: iki 65 metų reabilituotų pacientų dalis buvo atitinkamai 41,3, 42,0 ir 43,1 (8 lentelė). Sirgusiųjų hemoraginiu insultu VUL SK pacientų grupėje dalis buvo 32, o BSV 7 ARL reabilituotų pacientų grupėje buvo tik sirgę išeminiu insultu pacientai (9 lentelė). Reabilitacijos paslaugas teikusiųjų stacionarinių skyrių pacientai atvykus skyrėsi pagal funkcinio savarankiškumo lygį. Atvykusių reabilitacijai į VUL SK Barthel indeksas vidutiniškai buvo 41 balas, ABL 63 balai, o BSV 75 balai, todėl ir vidutinė reabilitacijos kurso trukmė proporcingai skyrėsi (9, 10, 11 A. Juocevičius, I. E. Jamontaitė, D. Janonienė, V. Glamba, A. Danys lentelės). Tai numato ir reabilitacijos paslaugas reglamentuojantys teisės aktai. Aptarimas Nustatytas santykinai jaunesnis reabilituotų pacientų amžius, lyginat su visa sirgusiųjų insultu populiacija, patvirtina kitų autorių duomenis [1 4, 6], kad jaunesnio amžiaus pacientų biopsichosocialinių funkcijų sutrikimo laipsnis būna didesnis dėl didesnio patologijos židinio. Kas dar labiau patvirtina ankstyvosios ir efektyvios reabilitacijos būtinumą, siekiant padidinti minėtų pacientų savarankiškumą ir padidinti kokybiškų gyvenimo metų skaičių [1, 3, 5, 7, 8]. Trijų įstaigų reabilituotų pacien- 8 lentele Ligonių charakteristika Rodiklis Visose įstaigose (n =290) VUL SK RFSMC (n=138) Abromiškių RL (n=50) Birštono sanat.,,versmė (n=102) Amžius, metai 66,12 ± 11,35 66,88 ± 10,9057 66,66 ± 11,05 64,63 ± 12,18 Per kiek laiko atvyko, dienos 17,46 ± 8,53 17,47 ± 8,61 19,46± 10,16 16,77 ± 7,61 Reabilitacijos trukmė, dienos 38,44 ± 8,77 42,66 ± 6,61 31,41± 5,28 32,59± 6,15 Barthel indeksas atvykus, balai 56,88 ± 26,78 41,38 ± 18,56 63,00 ± 16,78 75,19 ± 11,29 9 lentelė. Ligonių pasiskirstymas pagal insulto tipą skirtingose įstaigose Insulto tipas VUL SK RFSMC Abromiškių RL Birštono sanatorija,,versmė n n n Išeminis insultas 94 68,11 50 100 95 93,1 Hemoraginis insultas 44 31,89 7 6,86 Iš viso: 138 100.0 50 100 102 100 10 lentelė. Ligonių pasiskirstymas pagal lytį skirtingose įstaigose Pacientų grupės VUL SK RFSMC Abromiškių RL Birštono sanatorija,,versmė n n n Vyrai 79 57,24 29 58,0 51 50,0 Moterys 59 42,76 21 42,0 51 50,0 Iš viso: 138 100.0 50 100 102 100 11 lentelė. Ligonių pasiskirstymas pagal amžiaus grupes skirtingose įstaigose Insulto tipas VUL SK RFSMC Abromiškių RL Birštono sanatorija,,versmė n n n Amžius iki 65 metų 57 41,3 21 42,0 44 43,1 Amžius 65 metai ir daugiau 44 58,7 29 58,0 58 56,9 Iš viso: 138 100.0 50 100 102 100

Sergančių galvos smegenų insultu pacientų, reabilituotų trijose reabilitacijos paslaugas teikiančiose įstaigose, charakteristika 221 tų grupės santykinai jaunesnį amžių sąlygojo ir tai, kad VUL SK buvo reabilituojami didžiausius biopsichosocialinių funkcijų sutrikimus turintys pacientai, o pacientai sirgę hemoraginiu insultu sudarė žymią dalį. Šioms pacientų grupėms ir bendroje hospitalizuotų dėl ūmaus insulto pacientų populiacijoje būdingas jaunesnis amžius. Svarbu tai, kad pacientai atvyko antram reabilitacijos etapui į stacionarinės reabilitacijos skyrius vidutiniškai po dviejų savaičių nuo susirgimo pradžios. Tokius terminus rekomenduoja ir kiti autoriai, su sąlyga, kad pirmame reabilitacijos etape (kai ligonis gydomas neurologiniame skyriuje) nuo pirmųjų dienų pradedama kompleksinė reabilitacijos programa [1, 3, 6, 14]. Efektyvų teisės aktų, reglamentuojančių reabilitacijos paslaugų teikimą Lietuvoje, taikymą patvirtina ligonių su didžiausiais biopsichosocialinių funkcijų sutrikimais koncentravimas RIII paslaugas teikiančiuose VUL SK reabilitacijos skyriuose. Šiems pacientams būtinas plačiausias reabilitacijos paslaugų spektras bei kitų universiteto ligoninėje esančių profilių diagnostinių, intensyvios terapijos ir kitų tarnybų prieinamumas. Pacientai, kuriems būtinas pakankamai platus reabilitacijos paslaugų spektras bei būtiniausių diagnostinių ir konsultacinių paslaugų prieinamumas, koncentruojami reabilitacijos ligoninės lygmenyje, šiuo atveju ARL. O pacientai, kuriems pakanka siauresnio reabilitacijos paslaugų spektro ir dėl pakankamai geros funkcinės būklės jie gali greičiau integruotis į įprastines aplinkos sąlygas, koncentruojami sanatorijų reabilitacijos skyriuose, šiuo atveju BSV. Tokį reabilitacijos organizavimo modelį rekomenduoja ir ES GSS (UEMS PRM) Fizinės ir reabilitacijos sekcijos ir valdybos profesinės praktikos komitetas (prof. A. Ward ir bendraautoriai, Vilnius, 2009). Išvados: 1. Lietuvoje stebima pacientų susirgusiųjų GSI skaičiaus didėjimo tendencija, o pacientų, kuriems buvo suteiktos stacionarinės reabilitacijos paslaugos skaičiai augo sparčiau, nes santykinai padidėjo atvejų, kuriems buvo būdingi žymesni biopsichosocialinių funkcijų sutrikimai. 2. Nustatyta, kad siųstieji į antrąjį reabilitacijos etapą pacientai buvo jaunesni. Nors į antrąjį reabilitacijos etapą buvo siųsta daugiau moterų nei vyrų, tačiau vyrų santykinai daugiau buvo siunčiama į trečio lygio paslaugas teikiančius reabilitacijos stacionarinius skyrius, tai yra vyrų tarpe santykinai daugiau buvo funkciškai priklausomų pacientų. 3. Pacientai su skirtingo laipsnio biopsichosocialinių funkcijų sutrikimais koncentravosi pagal reabilitacijos priemonių poreikius ir atitinkamos įstaigos infrastruktūros galimybes: su žymiausiais sutrikimais Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro padaliniuose, su vidutiniais Abromiškių reabilitacijos ligoninės, o su mažiausiai išreikštais sutrikimais Birštono sanatorijos,,versmė reabilitacijos skyriuose, kas atitinka ES ekspertų rekomendacijas. Literatūra 1. Kaste M, Skyroj Olsen T, Orgogozo J-M, Bogouslavsky J, Hacke W, European stroke initiatyve rekomendations for stroke managament 2001. www.eusi-stroke. com 2. Jorgensen HS, Nakayama H, Raaschou HO, Olsen TS. Intracerebral hemorrhage versus infarktion: Stroke severity, risk faktors and prognosis. Ann Neurol. 1995: 38: 773 7. 3. Juocevičius A. Fizinės reabilitacijos efektyvumas. Vilnius, 2008: 52 p. 4. Medicininė socialinė ekspertizė. Valstybinė medicininės socialinės ekspertizės komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vilnius. 2001: 3 27. 5. Petruševičienė D, Kriščiūnas A. Ligonių sirgusių galvos smegenų insultu ergoterapija. Medicina. 2003, 39(11): 1065 70. 6. Di Carlo A, Launer LJ, Breteler MM, et al. Frequency of stroke in Europe: A collaborative study of population-based cohorts. ILSA Working Group and the Neurologic Diseases in the Elderly Research Group. Italian Longitudinal Study on Aging. Neurology. 2000; 54(11 Suppl 5): S28 33. 7. Janonienė D. Sergančiųjų galvos smegenų insultu kompleksinės reabilitacijos efektyvumas. Daktaro disertacija. Vilnius: 2006. 8. McEwen S, Mayooe N, Wood-Dauphineeoe S. Inferring quality of life from performance based assessments. Dis Rehab. 2000; 22(10): 456 63. 9. Edwards S. Neurological physiotherapy. A problem solving aproach. Churchill Livingstone. 2002: 35(63): 120 50. 10. Davies PM. Steps to follow. Springer-Verlag, 1990. 11. Lai S-M, Studenski S, Duncan PW, Perera S. Persisting consequences of stroke measured by the Stroke Impact Scale. Stroke. 2002; 33: 1840 4.

222 12. Warlow Ch, Sudlow C, Dennis M, Wardlaw J, Sandercock P. Stroke. 2003; 362: 1211. 13. Liu M, Chino N, Takahashi H. Current status of rehabilitation, especially in patients with stroke in Japan. Scand J Rehab Med. 2000; 32: 148 58. 14. Janonienė D, Juocevičius A, Zigmantavičiūtė I, A. Juocevičius, I. E. Jamontaitė, D. Janonienė, V. Glamba, A. Danys et al. Sergančiųjų galvos smegenų insultu kompleksinės reabilitacijos veiksmingumas. Neurologijos seminarai. 2006; 10, 2(28): 82 7. Straipsnis įteiktas redakcijai 2009 m. rugsėjo 7 d., priimtas spaudai 2009 m. lapkričio 12 d. PARAMETERS OF THE PATIENTS REHABILITATED IN THE THREE REHABILITATION INSTITUTIONS AFTER STROKE A. Juocevičius 1,2, I. E. Jamontaitė 1,2, D. Janonienė 1,2, V. Glamba 3, A. Danys 4 1 Vilnius University, Faculty of Medicine, Rehabilitation, Sports Medicine and Nursing Institute 2 The Center of the Rehabilitation, Physical and Sport Medicine Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos 3 Abromiškių Rehabilitation Hospital 4 Birštonas sanatorium,,versmė Abstract Aim: In this article the parameters of the patients rehabilitated in the three rehabilitation institutions: The Center of the Rehabilitation, Physical and Sport Medicine of the Vilnius university hospital Santariškų Klinikos (VUH SK), Abromiškių Rehabilitation Hospital (ARH), Birštonas sanatorium,,versmė (BSV) after stroke are analysed. We have analysed the material about patients, who were hospitalized after stroke. Methods: In retrospect were analysed data of 290 patients who underwent rehabilitation in Vilnius university hospital Santariškių klinikos, Rehabilitation, physical and sports medicine centre, Abromiškių rehabilitation hospital, Birštonas senatorium,,versmė and data were compared with data of Public Patients Till about patients, who were hospitalized after stroke. Were compared groups of the patients rehabilitated in the three rehabilitation institutions according age, gender, type of the stroke with those of acute stroke in-patients groups. Results: It was shown, that analysed group of the patients who were rehabilitated in VUH SK, ARH, BSV was younger than group of those patients who were treated in acute phase at hospitals. In the last one part of the patients younger than 65 year were only 12.7%, but this part of the patients in the RII group (rehabilitated patients have moderate disturbance of biopsychosocial functions) was 30%, and of the patients in the RIII group (rehabilitated patients have severe disturbance of biopsychosocial functions) was 49%. In group of the patients who were rehabilitated in three institutions the part of the patients younger than 65 year was 43.6%, male 54.4%, those after ischaemic stroke 82.4%. Patients were addmited after 17 days, Barthel index on addmition was 57 points, long of stay was 38 days. According gender groups were similar in VUL SK and ARH, but in BSV ratio between male and female was 50% and 50%. According age patients groups in all institutions were similar too patients: part younger than 65 years in institutions was 41.3%, 42.0%, 43.1%. On addmition the patients functional status was different: Barthel index of those who were addmited to VUL SK was 41 points, to ARH 63 points, to BSV 75, why long of stay in different units was different too. Conclusions: The results of this research showed the tendency of increase of hospitalized patients after stroke in Lithuania, but more intensive growth of patients rehabilitated on in-patient bases and more severe biopsychosocial functions disturbances were seen. Patients group who were rehabilitated were younger. Part of female who were rehabilitated was bigger, but for RIII services more male were referred and more severe cases in male group was founded. Patients with different level of functional status were concentrated according their needs and capability of the institutions: patients with severe functional dependence were admitted to units of the Center of the Rehabilitation, Physical and Sport Medicine of the Vilnius university hospital Santariškių Klinikos, patients with moderate functional dependence to Abromiškių rehabilitation hospital, patients with high functional independence to Birštonas sanatorium,,versmė units. It was recommended by EU experts too. Key words: stroke, rehabilitation