PRITARTA

PRITARTA Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. T-419 PATVIRTINTA Kauno vaikų darželio Rudnosiukas direktoriaus 2012 m. liepos 20 d. Įsakymu Nr. V-58 KAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA Kaunas, 2012

1.BENDROSIOS NUOSTATOS 1.1. Kauno miesto savivaldybės vaikų darželis Rudnosiukas. Teisinė forma ir priklausomybė savivaldybės biudžetinė įstaiga. Grupė neformaliojo švietimo mokykla. Tipas darželis. Pagrindinė veiklos sritis švietimas, rūšys ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas. Adresas Betonuotojų 3, Kaunas. Elektroninis paštas rudnosiukasdarzelis@gmail.com Svetainė www.darzelisrudnosiukas.lt 1.2. Vaikų poreikių savitumai. Programos pagrindiniai principai, tikslas, uždaviniai, ugdymo kryptys bei ugdymo turinys orentuoti į vaikų poreikių patenkinimą pagal amžiaus tarpsnius: t.y. žaisti, eksperimentuoti, patirti, atrasti, bendradarbiauti, aktyviai reikštis įvairiomis meninės raiškos priemonėmis, būti pastebėtiems, pripažintiems, atsakingiems, saugiems, gerbiantiems save ir kitus. Programoje numatytos individualios vaikų ugdymosi poreikių patenkinimo galimybės. Manoma, kad ikimokyklinis ugdymas turi patenkinti pagrindinius vaiko saugumo, aktyvumo, saviraiškos poreikius. Jo uždavinys skatinti vaiko savarankiškumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą bei saugoti ir stiprinti vaiko sveikatą (Lietuvos švietimo koncepcija, 1992m.). Stebint ir analizuojant vaikų poreikius pastebėjome, kad įstaigą lankančių vaikų poreikiai kinta, nes pastaraisiais metais gimę vaikai turi ypatingų gebėjimų palyginti su ankstesnių kartų vaikais. Virtuali realybė skatina naujus norus ir poreikius, augimo aplinka yra dirbtinė ir technologinė, vis didėja žmogaus ir gamtos susvetimėjimas. Vis mažiau lieka erdvės, kur vaikystė būtų saugi. Kelerių metų bėgyje padaugėjo vaikų turinčių specialiuosius ugdymosi poreikius ir vaikų turinčių tam tikrų sveikatos sutrikimų. 1.3. Mokytojų ir kitų specialistų pasirengimas. Įstaigoje dirba aukštos kvalifikacijos pedagogai (visi turintys aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikacines kategorijas). Du įstaigos vadovai direktorius ir direktoriaus pavaduotojas ugdymui, penki ikimokyklinio ugdymo pedagogai, du priešmokyklinio ugdymo pedagogai, muzikos mokytojas, logopedas. Įstaigos vadovai turi III vadybinę kategoriją, aštuoni pedagogai turi vyresniojo auklėtojo kvalifikacinę kategoriją, logopedas logopedo metodininko kategoriją.

Įstaigos pedagogų komanda turi sukaupusi nemažą patirtį rengiant ir vystant projektinę veiklą su socialiniais partneriais. 1.4. Vaikų darželio Rudnosiukas savitumas. 1.4.1. Regiono savitumo išryškinimas. Darželis įsikūręs rytiniame Kauno miesto dalies pakraštyje, Nemuno dešiniajame krante, prie vandens jėgainės, šalia Kauno marių regioninio parko, Petrašiūnų seniūnijoje. Tai pramoninis rajonas garsėjantis gamtos ir kultūros paminklais: Kamaldulių Vienuolyno ansambliu ir Pažaislio Šv. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, jachtų klubu. Kauno marių regioniniame parke plyti didžiausias Lietuvoje Girionių dendrologinis parkas, kuriame yra įsikūrusi Gamtos mokykla, su kuria ugdymo įstaigą sieja glaudus bendradarbiavimas. Mikrorajono savitumas sudaro sąlygas netradiciniams ugdymo organizavimo būdams plėtoti, įvairią vaikų veiklą organizuoti už įstaigos ribų, dalyvauti pažintinėje tiriamojoje veikloje, gamtiniuose stebėjimuose bei susipažinti su regioninio parko gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis. 1.4.2. Įstaigos savitumo išryškinimas. Vaikų darželis Rudnosiukas bendrosios paskirties ikimokyklinio ugdymo įstaiga, ugdanti 3 6 metų amžiaus vaikus, integruojanti specialiųjų poreikių vaikus į bendrojo ugdymo grupes (teikiant logopedinę korekcinę pagalbą). Grupės komplektuojamos iš vieno amžiaus tarpsnio vaikų. Tai mažas, jaukus, kompaktiškas, primenantis namų aplinką, 4 grupių vaikų darželis, atviras visuomenei, bendradarbiaujantis su Kauno Humanitarine pradine mokykla, Kauno Vyturio vidurine mokykla, Vaikų literatūros muziejumi, Kauno apskrities viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriumi, Kauno marių regionio parko direkcija. Etninė kultūra ir pažintinė tiriamoji veikla yra tikslinės ugdymo kryptys įstaigoje. 1.5. Tėvų ir vietos bendruomenės poreikių savitumai. Darželį lanko vaikai iš Kauno miesto Petrašiūnų seniūnijos ir Kauno apskrities rajonų. Leisdami vaikus į darželį tėvai tikisi, kad vaikai lankantys šią ugdymo įstaigą ir praleidžiantys joje didžiausią dienos dalį, būtų ugdomi įvairiapusiškai: ugdomos socialinė, komunikavimo, pažintinė, sveikatos saugojimo ir meninė kompetencijos, suteikiamos optimalios ugdymo(si) sąlygos, kurios padėtų lengviau pašalinti vaiko raidos netolygumus ir leistų pasiekti savalaikę mokyklinę brandą. Siekiant vaiko socializacijos, brandinant mokyklai ir palengvinant jo perėjimą nuo ugdymo(si) šeimoje prie sistemingo ugdymo(si) mokykloje, keliant tikslą ugdyti laisvą, kūrybišką asmenybę. Taip pat tėvai pageidauja pagalbos šeimai (tėvams) ugdant vaikus: - padėti realizuoti tėvų lūkesčius; - padėti tėvams įgyti žinių, sprendžiant pedagogines problemas;

- padėti vadovautis į vaiką orientuota ugdymo filosofija; - praplėsti vaikų ugdymo erdves už įstaigos ribų, sudarant sąlygas socialiniam kultūriniam vaiko ugdymui(si) socializacijai. Atsižvelgiant į vaikų bei jų tėvų poreikius bei lūkesčius ikimokyklinio ugdymo programos įgyvendinimui pasitelkiami ir socialiniai partneriai. 1.6. Ikimokyklinio ugdymo programos ir strateginių dokumentų, atskleidžiančių šiuolaikinį požiūrį į vaiką ir jo ugdymą, sąsajos. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos pedagogų komanda, kurdama programą, atsižvelgė į mūsų įstaigai svarbias strateginių dokumentų nuostatas, į ugdymo perspektyvą orientuotus teiginius. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 31 straipsnyje teigiama, kad valstybės dalyvės gerbia ir skatina vaiko teisę visapusiškai dalyvauti kultūriniame ir kūrybiniame gyvenime <...> kultūrinėje ir kūrybinėje veikloje. Šiame straipsnyje teigiama, kad vaikas kultūros dalyvis ir kūrėjas. Šiandien tai ypač svarbi idėja, nes ikimokyklinio ugdymo turinio kaitos kryptys siekia inicijuoti pačių vaikų aktyvumą, kūrybiškumą, ieškoma ugdymo prasmingumo vaikui: erdvės vaiko saviraiškai, kūrybai. Pedagogai ir tėvai turi ne tik vertinti, bet ir gerbti vaiko kūrybinę saviraišką, džiaugtis jo atradimais, skatinti išgyventi kūrybinį pasitenkinimą, puoselėti naujas, originalias idėjas, kūrybinį aktyvumą, įvairiais būdais skatinti vidinį vaiko poreikį, išreikšti save, pajusti kūrybinę laisvę. Šios idėjos bus siekiamos įgyvendinti organizuojant ugdymą, sudarant sąlygas vaikui aktyviai dalyvauti kultūrinėje ir kūrybinėje veikloje įstaigoje ir už įstaigos ribų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 29 straipsnyje teigiama, kad valstybės dalyvės siekia kuo visapusiškiau ugdyti vaiko asmenybę, talentą ir protinius bei fizinius sugebėjimus. Šiame straipsnyje pabrėžiama, kad asmenybės formavimuisi bei sėkmingam socializacijos vyksmui labai svarbu, kad vaikai aktyviai domėtųsi aplinka, kurioje jie ugdosi, bendruomene, jos gyvenimu, kuris yra toje aplinkoje. Čia užsimezga ir stiprėja vienminčių ryšiai, formuojasi vaikų polinkis bendrauti ir kt. Ugdymo įstaiga ir vietos bendruomenė funkcionuoja kaip atvira sistema, kurioje vyksta dvikryptis pasikeitimas informacija. Ugdymo įstaiga praktikuoja atvirų durų politiką, su tėvais ir vietos bendruomene užmezga partneriškus ryšius, kviečia dalyvauti vaikų ugdyme bei stengiasi daryti poveikį vietos bendruomenės kultūriniam gyvenimui. Ugdymo įstaiga siekia grįžtamojo ryšio iš išorinės aplinkos bei atitinkamai tobulina ugdymo kokybę, kad būtų tenkinami bendruomenės lūkesčiai. Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr.ISAK 179 teigiama, kad Lietuvoje šeima susiduria su daugybe problemų, todėl svarbu stiprinti jos funkcionalumą vykdant

priklausomybių, smurto, prievartos, socialinės atskirties prevenciją. Atkūrus Lietuvos Respublikos valstybingumą šeimos politikos raida Lietuvoje nebuvo kryptinga. Stebimi tam tikri pakilimai ir nuopuoliai, kuriems įtakos turi ekonomikos raida, socialinės ir kultūrinės permainos, taip pat besikeičiantis visuomenės požiūris į moralines ir kultūrines vertybes. Ikimokyklinė ugdymo įstaiga yra reikšmingiausia (po šeimos) vaiko asmenybės tapsmo aplinka, kurioje vyksta sparti asmens socializacija. Keičiantis socialiniai aplinkai, vykstant dinaminei socioedukacinių veiksmų kaitai, ikimokyklinis ugdymas tampa daugiau nei socializavimas ir tinkamo visuomenei žmogaus (vaiko) lipdymas. Nauja vaikų karta nepasiduoda ankstesniems metodams, o požiūris, kad žmogus turi atitikti vieną konkretų standartą laikomas ribotu. Tokiu būdu jau ne pirmą kartą susiduriame su situaciją, kai vaikų ugdymą reikia suvokti naujai. Todėl šiandien ypač svarbi pedagogų ir tėvų ugdomosios veiklos dermė, lemianti sėkmingą vaikų ugdymąsi ir socializaciją. Todėl mūsų įstaigos pedagogams nepaprastai svarbu, kad tiek išorinė, tiek vidinė aplinka būtų ugdymosi motyvaciją skatinantis veiksnys. Todėl siekiame sudaryti kuo palankesnes sąlygas ugdytinių galių plėtotei ir saviraiškai, keliant tikslą ugdyti laisvą, kūrybingą asmenybę. 1.7. Ikimokyklinės ugdymo programos filosofija. Ikimokyklinio ugdymo programa parengta vadovaujantis valstybiniais ikimokyklinį ugdymą reglamentuojančiais dokumentais, norminiais teisės aktais bei darželyje Rudnosiukas sukaupta patirtimi. Šiuolaikinis požiūris į vaiko ugdymą grindžiamas humanistine ir konstruktyvistine (J.Piaget) bei sociokultūrinio vystymosi (L.Vygotskyj) teorija. Vaiko ugdymas jo prigimtinių poreikių tenkinimas ir kompetencijų plėtotė per kūrybingą vaiko ir pedagogo sąveiką. Remiantis minėtomis ugdymo idėjomis (filosofijomis), šioje programoje išryškinama vaiko saviraiškos galimybių svarba ugdymo procese: ugdymo procesas interpretacinis, kūrybingas, refleksyvus; ugdymo pagrindas vaiko idėjos, savarankiška, kūrybinė veikla, pedagogo pasiūlymai, kad ugdytinis ugdytųsi vertybes, gebėjimus, įgytų būtiną gyvenimišką patirtį; ugdymas daugiakryptis procesas: ugdytinis pedagogas tėvai įvairios socialinės sąveikos edukacinė aplinka. vaiko aktyvumas savaiminis, kai vaikas laisvai mokosi to, kas jam įdomu ir atitinka individualius interesus (siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas ugdytinio vidinių galių plėtotei ir saviraiškai). ugdymo metodai bendradarbiavimas, palankumas, pagalba (parama), koordinavimas.

Programa grindžiama asmenybės sklaidą skatinančiu požiūriu, į vaiką orientuoto ugdymo paradigma, siekiama ugdymo integralumo, vaiko individualumo raiškos, vaiko asmeninių tikslų, poreikių plėtotės. Remiasi natūraliu vaiko smalsumu, siekiama inicijuoti pačių vaikų aktyvumą, veiklumą, ieškoma ugdymo prasmingumo vaikui. Siekiama lanksčiai atliepti tėvų ir vaikų poreikius. 1.8. Perspektyva. Ikimokyklinio ugdymo programą numatome atnaujinti 2016 metais. Programos atnaujinimas bus siejamas su to laikotarpio esamais valstybės, miesto ar įstaigos pokyčiais, naujovėmis, aktualijomis. Pasirinktas ugdymo turinio modelis yra aiškus, suprantamas pedagogams, tačiau projektinės veiklos metodika tai nauja, į asmenybę orientuoto ugdymo technologija, atitinkanti socialinės visuomenės, šiuolaikinio individų visuotinio švietimo poreikius bei tikslus. Todėl įstaigos pedagogai, pasirinkdami projektinės struktūros turinį, sieks sudaryti ugdytiniams sąlygas patiems patirti, išgyventi, kurti ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Projekto metodas kaip tik ir padeda kurti visuminį pasaulio vaizdą, todėl įstaigos pedagogai į parengtos programos ugdymo turinį žvelgia kaip į naują mokymosi metodą. Projektiniame darbe dažnai dominuoja neapibrėžtumai, nenumatyti veiksniai ir kt. Todėl tik praktikoje realizavę siūlomo ugdymo turinio medžiagą, įvertinę, išanalizavę rezultatus galėsime naujai pažvelgti į ugdymo turinį ir jį atnaujinti. Ikimokyklinės ugdymo įstaigos pedagogų bendruomenė įsivertinusi programą nutarė, kad atnaujintos programos bendrosios nuostatos, uždaviniai, anksčiau pasirinktos technologijos atitinka šiuo metu įstaigą lankančių vaikų amžių, vaiko ir šeimos poreikius, pedagogų lūkesčius, įstaigos galimybes. 2. IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI Programos pagrindiniai principai orientuoti ir remiasi bendraisiais švietimo principais ir plėtotės nuostatomis, atspindi esmines ikimokyklinio ugdymo sistemos kaitos tendencijas. Humaniškumo principas sudaromos sąlygos gyventi ir elgtis pagal prigimtį ir asmeninę patirtį, gerbiant vaiką kaip asmenybę. Reiškiama nuostata, kad vaikas yra savo tobulėjimo saviugdos proceso subjektas, kad jo aktyvumas pedagoginėje sąveikoje svarbiausias. Individualizavimo principas sudaromos sąlygos individualiems vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į individualias vaiko galimybes, taikomi skirtingi poveikio būdai, metodai, taikomos individualios ir nedidelėmis grupelėmis ugdymo formos. Grupės aplinka, priemonės ir suplanavimas skatina kiekvieno vaiko vystymąsi, o siūloma veikla tinka kiekvienam vaikui.

Individualizuojant, auklėtojos parenkama veikla leidžia kiekvienam vaikui įveikti sunkumus ir patirti sėkmę. Akcentuojama pedagoginės kūrybos vertė: savitos individualizuotos ugdymo aplinkos sudarymas, originalių ugdymo būdų paieškos, alternatyvų plėtojimas, individualaus pedagoginio darbo stiliaus kūrimas ir kt. Tautiškumo principas sudaromos sąlygos tradicinių kultūros vertybių perėmimui, puoselėjimui ir saugojimui, ugdomas doras, kūrybiškas, orus žmogus. Konstruktyvizmo principas sudaromos sąlygos paties vaiko aktyvumui: mėginti, tyrinėti, išgyventi, fantazuoti, išsireikšti, kurti, t.y. jis grindžiamas vaiko patirtimi, vaizduote, kūryba savaimine arba inspiruota vaikų veikla. Gerbiama savaiminė vaikų veikla, galimybė rinktis, veiklos proceso patrauklumus, bendravimo ir bendradarbiavimo galimybę. Savaiminis ir inspiruotos veiklos derinimas garantuoja harmoningą vaiko gyvenimo ritmą ir ugdymo demokratiškumą. Pedagogo apmąstyta ir vaikui siūloma idėjų visuma perduoda suaugusiojo patirtį, tautos tradicijas. Konstruktyvistinė ugdymo samprata svarbi ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. Manome, kad sparčiai kintančios ekonominės sąlygos ir technologija, nepastovūs socialiniai santykiai kelia ypatingus reikalavimus žmogui iš jo reikalaujama daugiau savarankiškumo, iniciatyvumo ir kūrybinės saviraiškos, daugiau lankstumo. Integralumo principas sudaromos sąlygos vaiko ir visuomenės sociokultūrinėms integracijos prielaidoms formuotis; vaiko asmenybės skleidimosi harmonijai, fizinio, psichinio socialinio ugdymo darnai, šeimos ir darželio bendradarbiavimo darnai. Tai integralus, visuminis ugdymas. Remiasi natūraliu vaikų smalsumu, nuostata išbandyti, tyrinėti, atrasti, susidaryti integralų pasaulio vaizdą ir suvokti savo vietą jame. Visa veikla turi būti suprantama ir prasminga vaikui, ugdoma savigarba ir pasitikėjimas, plečiama patirtis, socializacija. Orientuosimės į pirminį socializacijos vaikystėje paspartinimą per socialinių pedagoginių sąlygų sukūrimą. Vientisumo principas programos ugdymo turinys sudarytas, siekiant ugdymo vientisumo, sudaromos sąlygos ugdytiniui geriausiai išreikšti įgimtas galias; atskirų amžiaus grupių ugdymo turinys suderintas, siekiant darnaus vaiko ugdymo šeimoje ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoje (ikimokyklinėje, priešmokyklinėje grupėje).

3. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Ikimokyklinio ugdymo programos tikslas - atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, kurti sąlygas padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninius, socialinius, pažintinius poreikius. Uždaviniai: Bendradarbiaujant su šeima: orientuoti ugdymą į vaiko saugumą, aktyvumo, saviraiškos galių tenkinimą, sudaryti kuo palankesnes sąlygas vaikui atsiskleisti ir tobulėti; sudaryti sąlygas žaidybinei veiklai; skatinti vaiko savarankiškumą, iniciatyvumą, kūrybingumą, atskleisti ir ugdyti įvairius vaiko gebėjimus, puoselėti individualybę; suteikti vaikui galimybę pačiam įsitikinti savo sugebėjimu bendrauti ir bendradarbiauti, dalintis patirtimi, tyrinėti, eksperimentuoti, kritiškai mąstyti, spręsti problemas, kūrybiškai interpretuoti, pajusti savo galimybes ir vertę. sudaryti sąlygas perimti tautos kultūros pagrindus: kalbą, dorines, estetines nuostatas, vertybes, papročius, tradicijas. sudaryti sąlygas, per savarankiškai pasirinktą ir pedagogų tikslingai pasiūlytą veiklą tenkinant ugdytinių poreikius, per vaiko sąveiką su edukacine aplinka įgyjant, tobulinant, plėtojant šias kompetencijas:sveikatos saugojimo, pažinimo, komunikavimo, meninę, socialinę.

4. UGDYMO TURINYS, METODAI, PRIEMONĖS Ikimokyklinio ugdymo programos tikslui ir uždaviniams pasiekti (padedant atsiskleisti vaikui, skatinant jo saviraišką, siekiant, kad numatytas ugdymo(si) turinys taptų vaiko savastimi), įstaigos pedagogai išskiria šiuos ugdymo(si) metodus: kūrybinį inspiracinį, skatinimo inicijavimo motyvavimo bei vaikų ugdymo projektų metodus. Ugdymas(is) grindžiamas dabartinę ugdymo(si) kryptį atitinkančių šiuolaikinių technologijų sinteze. Projektinės veiklos metodika, kaip nauja, į asmenybę orientuoto ugdymo technologija, kaip ir kūrybinės vaiko ir pedagogo sąveikos technologija siekia atskleisti pagrindinius humanistinės filosofijos principus. Tai pedagoginės technologijos, humanistinės ne tik pagal savo filosofinę psichologinę esmę, bet ir dorovės aspektą. Jos skatina ugdytinių asmenybės vystymąsi, jų savarankiškumą, kūrybiškumą, siekia demokratiškų vaiko, pedagogo ir kitų ugdymo proceso dalyvių santykių, ieškant ugdymo prasmingumo vaikui (erdvės vaiko saviraiškai, tyrinėjimui, kūrybai, remiantis natūraliu vaiko smalsumu), puoselėjant kultūros vertybes. Ugdymo(si) turinys orientuotas į vaiko kompetencijų (vertybinių nuostatų, gebėjimų, žinių ir patirties) ugdymą(si), tematiką bei problematiką. Taip pat numatytos, siūlytinos vaiko veiksenos, pasaulio pažinimo ir saviraiškos būdai, ugdymosi medžiaga. Ugdymo turinys yra projektinės struktūros. Projektinis ugdymo turinys numato ilgalaikius projektus, apimančius plačias ugdymo sritis. Įstaigos savitumą atspindi keturi projektai ir įstaigos tradicijos: - projektas Gyvūnų pasaulis, - projektas Kas aš esu?, - projektas Aukime sveiki, - projektas Žemė ir jos dovanos, - tradicinės šventės įstaigoje (sietinos su projektine veikla). Projektas turi būti pasirenkamas, atsižvelgiant į vaiko amžiaus tarpsnį, poreikius, interesus, tačiau pedagogas turėtų savaitės plane, prieš nurodant temą, nurodyti kokiam projektui ji priklauso.

5. UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS Parengta ikimokyklinio amžiaus vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimo sistema. Vertinimas grindžiamas šiuolaikine ugdymo ir ugdymosi samprata, amžiaus tarpsnių psihologiniais ypatumais, vaiko poreikiais, individualiomis galiomis, gebėjimais; Vertinant remiamasi gerai susiformavusiais gebėjimais ir siekiama ugdyti prasčiau susiformavusius gebėjimus; Vertinama individuali kiekvieno vaiko pažanga, jo dabartiniai pasiekimai lyginami su ankstesniais. VAIKO PASIEKIMAI, PAŽANGOS VERTINIMO VYKDYTOJAI, DALYVIAI PEDAGOGAI TĖVAI VAIKAI Vertina kiekvieno vaiko pasiekimus, pokyčius Vertina savo vaiko pasiekimus Įsivertina savo pokyčius Pvz: kaip paaugau? Pagrindinis vaiko pasiekimų vertintojas yra auklėtoja. Vaiko pasiekimų vertinimo procese dalyvauja: Įstaigos specialistai ( logopedas, muzikos mokytojas); Tėvai; Vaikai.

VAIKO PASIEKIMAI VERTINAMI Vaikui pradėjus lankyti įstaigą Mokslo pradžioje metų Mokslo pabaigoje metų VERTINIMO TIKSLAI Pažinti vaiką, jo individualybę, poreikius, nustatyti jo pasiekimų lygį bei numatyti ugdymo kryptis Numatyti vaiko ugdymo(si) perspektyvas, kryptingai siekti programoje iškelto tikslo; pritaikyti ugdymo(si) procesą vaiko poreikiams bei galimybėms Nustatyti vaiko pasiekimų lygį ir daromą pažangą pagal amžiaus tarpsnius

VAIKO PASIEKIMAI APTARIAMI Individuliuose pokalbiuose su tėvais Grupės tėvų susirinkimuose Individualiuose pokalbiuose su vaikais Mokytojų tarybos posėdžiuose 5.1. Vertintojai ir vertinimo būdai. VERTINTOJAI METODAI, BŪDAI IR FORMOS DAŽNU- MAS Pedagogai Visuminis kriterinis bei ištisinis 2 kartus fiksavimas. metuose Atskiros ugdymo srities vaikų pasiekimai (kalbos, fizinė, socialinė ir emocinė raida, pažinimo ir meninė raida). Vaiko veiklos ir kūrybos darbelių 2 kartus analizė. metuose Vaiko adaptacijos laikotarpis. 2 kartus Atskirų situacijų aprašymas (įvairi metuose vaikų veikla, žaidimai, poelgiai, vaiko emocinė būsena ir kt.). Tėvai Neformalus stebėjimas. Nuolat Individualūs pokalbiai, diskusijos. PASIEKIMŲ FIKSAVIMO IR PATEIKIMO FORMOS Fiksuojama vertinimo ir stebėjimo protokoluose Fiksuojama protokoluose Fiksuojama aprašomąja laisva forma Nefiksuojama

Formalus vertinimas. 2 kartus Fiksuojama vertinimo ir Tėvų susirinkimai, diskusijos. metuose stebėjimo protokole (pageidaujant tėvams) Vaikai Neformalus stebėjimas, žaidimas. Nuolat Fiksuojama ant įvairių Savianalizė. vaikų darbų, diplomų ir Pasakojimas, diskusijos. kt. Praktinė veikla. Auklėtojų dienynai Piešimas, komunikavimas. Trišalio vertinimo esmė visų trijų požiūrių darna. Vaiko savivertei teiksime ypatingą reikšmę. Manoma, kad vaikams ypač svarbu jau ikimokykliniame amžiuje įprasti vertinti savo pasiekimus. Tai brandumo, saugumo, bendradarbiavimo požymis. 5.2. Informacijos apie vaiko pasiekimus dokumentavimas. Vaiko pasiekimų aplanke kaupiami vaiko dailės ir kiti darbeliai, sukurtos knygelės, pasakojimai, samprotavimai, žodinė kūryba, vaiko rašytinės kalbos pavyzdžiai. Jie yra vieši. Įvairūs vaiko veiklos stebėjimo užrašai, pedagogo refleksija apie vaiko pasiekimų lygį, daromą pažangą ir ugdymo perspektyvą, interpretavimas ir apibendrinimas dokumentuojami pedagogų aplanke Vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimo proceso ypatumai. 5.3. Vertinimo informacijos panaudojimas. Vaiko pasiekimų ir vertinimo rezultatai bus panaudojami šiuo tikslu padėti pedagogui, tėvams įžvelgti vaiko ugdymo(si) galimybes, pasiekimų lygmenį, garantuoti ugdymo tęstinumui įstaigoje ir šeimoje, siekti ugdymo proceso tikslingumo, individualizavimo, garantuoti ugdymo nuoseklumą, stiprinti bendradarbiavimą tarp vaiko, tėvų, pedagogų, nustatyti vaikų darželio ikimokyklinės ugdymo programos kokybę.

LITERATŪRA 1. Bakūnaitė J. Humanistinio vaikų ugdymo programa. Auginu gyvybės medį. Vilnius, 1998. 2. Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugymosi programa. ŠAC, 2003. 3. Hansen K.A., Kaufman R.K., Saifer S. Ugdymas ir demokratijos kultūra. Ikimokyklinis amžius // Lietus, 1997. 4. Ikimokyklinio ugdymo gairės. Programa pedagogams ir tėvams. Vilnius, 1993. 5. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I 983. 6. Katinienė A. Vaiko muzikinės kultūros ugdymas darželyje. Vilnius, 1998. 7. Klimka L., Kazlauskas R., Lazdauskaitė Ž. Po tėviškės dangum. Vilnius, 1997. 8. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa. Švietimo aprūpinimo centras, 2003. 9. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr.23-593; 2003, Nr.63-2853). 10. Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. IX-1569 patvirtinta Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija (Žin., Nr.52-2316). 11. Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti. Vilnius, 2006. 12. Neifachas S. Projektinė veikla ikimokyklinėje, priešmokyklinėje grupėje: teorija ir praktika. Vilnius, 2005. 13. Numgaudis D. Ikimokyklinis ugdymas besikeičiančioje visuomenėje // Lietuvos vaikų darželis: praeitis ir dabartis. Vilnius, 1999. 14. Petrauskienė A., Zaborskis A. Aukime sveiki. Sveikatos ugdymas vaikų darželyje. Kaunas, 2000. 15. Priešmokyklinio ugdymo turinio įgyvendinimas. Metodinės rekomendacijos. Vilnius, 2004. 16. Specialusis periodinis leidinis, skirtas ikimokykliniam, priešmokykliniam ir pradiniam ugdymui. // Žvirblių takas, 2007, Nr.2. 17. Vaikų darželio programa Vėrinėlis. Vilnius, 1993. 18. Vėrinėlis. Knyga auklėtojai II dalis. Ikimokyklinio ugdymo turinio naujovės ir įgyvendinimo būdai. Vilinius, 1995. 19. Vėrinėlio metai. Pavasaris. Idėjos vaikų saviraiškai ir kūrybai. Vilnius, 1999. 20. Vėrinėlio metai. Ruduo. Idėjos vaikų saviraiškai ir kūrybai. Vilnius,1995. 21. Vėrinėlio metai. Žiema. Idėjos vaikų saviraiškai ir kūrybai. Vilnius 1997.

22. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. ISAK 179 Dėl Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos patvirtinimo (Žin., 2007, Nr.19-740). 23. Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas. Presvika, 2002. 24. Ugdymo plėtotės centras. Metodinis leidinys priešmokyklinio ugdymo pedagogams. Klaipėda, 2010.